Karas Ukrainoje. Ukrainoje laukiama gerų naujienų: okupantai jau skundžiasi ^{Reznikovas: tuoj prasidės kontrpuolimas}

Bulgarija veda derybas dėl MiG-29 perdavimo UkrainaiBulgarijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino, kad vyksta derybos dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, jei iš partnerių Vakaruose būtų gauta modernesnių lėktuvų.Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.Be to, ministerijos atstovai pabrėžė, kad Bulgarija neketina nemokamai perduoti naikintuvus Kyjivui.EFE pažymi, kad Bulgarija šiuo metu turi 16 naikintuvų MiG-29, iš kurių tik šeši tinkami naudoti. Dėl ES sankcijų Maskvai Bulgarija nebegali gauti techninės pagalbos iš Rusijos.Iš pradžių apie Bulgarijos kontaktus su partneriais dėl galimo lėktuvų perdavimo Ukrainai buvo pranešta pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose.EFE pabrėžia, jog jei Bulgarija nuspręstų perduoti Ukrainai savo MiG-29, ji apskritai liktų be naikintuvų mažiausiai pusantrų metų, nes anksčiau Jungtinėse Valstijose pirkta F-16 partija ją pasieks tik 2025 metais.Kartu agentūra primena, jog Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ne kartą pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir reiškė viltį, kad šalies vyriausybė nebetieks Kyjivui ginkluotės. Šiuo metu Bulgarijoje dirba laikinoji vyriausybė, kurią paskyrė būtent R. Radevas.Balandžio 2 d. šalyje buvo surengti rinkimai – penktą kartą per mažiau nei dvejus metus – ir nauja vyriausybės dar nesudaryta, nes partijoms nepavyksta rasti kompromiso ir susitarti dėl koalicijos.

Ukrainos premjeras atvyko į KanadąUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas antradienį lankosi pirmojo oficialaus vizito Kanadoje, pranešė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau biuras.Toronte D. Šmyhalas surengs dvišalį susitikimą su J. Trudeau, jame dalyvaus vicepremjerė ir finansų ministrė Chrystia Freeland ir užsienio reikalų ministrė Melanie Joly bei krašto apsaugos ministrė Anita Anand.Tikimasi, kad Toronte D. Šmyhalas ir J. Trudeau pasirašys bendradarbiavimo susitarimus, taip pat surengs spaudos konferenciją. Po pietų Ukrainos ir Kanados delegacijos surengs žiniasklaidai uždarus darbo pietus.Tai pirmasis D. Šmyhalo vizitas Kanadoje nuo tada, kai jis buvo paskirtas Ukrainos ministru pirmininku. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kanadoje 2019 metų liepą.

Egiptas ketino slapta pagaminti ir perduoti Rusijai 40 000 raketųRemiantis „nutekėjusiu“ JAV žvalgybos dokumentu, Egipto prezidentas Abdelas Fattahas el-Sisi neseniai įsakė savo pavaldiniams pagaminti iki 40 000 raketų, kurios būtų nelegaliai nugabentos į Rusiją.Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „The Washington Post“.Verta paminėti, kad Egiptas laikomas vienu artimiausių JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir pagrindiniu JAV pagalbos gavėju.

Rusai bando intensyvinti Chersono srities ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymąRusijos pajėgos bando sustiprinti Chersono srities dešiniojo kranto ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymą.Apie tai buvo pranešta operatyvinės komandos „Pietūs“ „Facebook“ puslapyje. Kaip pastebėta, padėtis pietų zonoje išlieka įtempta ir sunki, tačiau kontroliuojama.„Priešas bando padidinti atakų skaičių dešiniajame Chersono regiono krante ir Dniepro-Bugo žiočių vandenyse, toliau siaubdamas civilius gyventojus. Per pastarąją parą buvo įvykdytos 72 atakos“, – rašoma pranešime.

Atkurtas tiesioginis susisiekimas tiltu tarp Černigovo ir KyjivoPirmadienį Ukrainos kelininkai atidarė eismą tiltu per Desnos upę Černigovo srityje, atkurdami tiesioginį susisiekimą tarp Černigovo ir Kyjivo. Apie tai pranešė Valstybinė infrastruktūros atkūrimo ir plėtros agentūra, kurią cituoja agentūra UNIAN. „Pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėnesio patogiu keliu iš regiono centro į sostinę bus galima nuvažiuoti per 2 valandas", – rašoma pranešime.Pusės kilometro ilgio tiltas per Desnos upę buvo sugriautas prasidėjus invazijai. 

Ukrainos pajėgos praneša numušusios rusų kovinį sraigtasparnįUkrainos ginkluotosios pajėgos praneša numušusios rusų kovinį sraigtasparnį. Kariai Sovietų Sąjungoje kurtą sraigtasparnį Mi-24 numušė netoli Avdijivkos, sakoma kariuomenės „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.

Rusija teigia kontroliuojanti daugiau kaip 75 proc. BachmutoMaskvos paskirtas okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies vadovas Denisas Pušilinas sako, kad Rusija kontroliuoja daugiau kaip 75 proc. Bachmuto, praneša agentūra „Reuters“.„Telegram“ kanale paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis neva lankosi šiame mieste. D. Pušilinas įraše dėvi neperšaunamą liemenę, o fone girdisi sprogimai. Nepriklausomai patikrinti šio įrašo autentiškumo nėra galimybės.„Galiu visiškai tvirtai pasakyti, kad daugiau kaip 75 proc. miesto kontroliuoja mūsų daliniai", – valstybiniam televizijos kanalui „Rossija-24“ sakė A. Pušilinas.Ukraina prieš tai apkaltino Rusiją Bachmute perėjus prie išdegintos žemės taktikos. Priešas naikina pastatus ir pozicijas atakomis iš oro ir artilerijos, sakė Ukrainos sausumos dalinių vadas Oleksandras Syrskis. Tačiau Bachmuto gynyba esą tęsiama. „Situacija sudėtinga, tačiau kontroliuojama“, – pabrėžė kariškis.

„Vagner“ verbuoja savanorius karui Ukrainoje už 2 700 eurų atlygįRusijos samdinių grupuotė „Vagner“ atvirame laiške verbuoja savanorius kariauti už 240 000 rublių (apie 2 700 eurų) mėnesinį atlygį. Taip pat žadamos premijos už sėkmę. „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį patvirtino, kad jo „verbavimo tarnybos“ laiškas, kuriame nurodomi ir telefono numeriai, yra tikras. Ieškomi vyrai nuo 21 iki 60 metų amžiaus kovai karo zonoje. Laiške teigiama, kad baigta karinė tarnyba nėra būtina sąlyga.„Vagner“ pastaruoju metu neteko daug kovotojų mūšyje dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje ir todėl grupuotei skubiai reikalingas papildymas. J. Prigožinas neseniai pareiškė visoje šalyje steigsiantis verbavimo punktus.„Vagner“ savanoriams žada šiuolaikines kovines uniformas, geriausią įrangą ir ginkluotę, sveikatos ir gyvybės draudimą, taip pat kvalifikuotų instruktorių apmokymus. Laišką pasirašo „Rusijos Federacijos didvyris“ Andrejus Troševas.

Ukraina susigrąžino iš rusų nelaisvės dar 100 kariškiųUkraina susigrąžino iš rusų nelaisvės dar 100 kariškių, tarp jų – Mariupolio, „Azovstal“ ir Hostomelio gynėjai.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Mums pavyko surengti dar vieną didelį apsikeitimą belaisviais. Grąžiname į namus 100 mūsų žmonių – tai kariškiai, jūreiviai, pasieniečiai, nacionaliniai gvardiečiai. Tarp jų yra Mariupolio, „Azovstal“, Hostomelio gynėjų“, - parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.Pareigūnas pridūrė, kad kai kurie kariškiai buvo sunkiai sužeisti ir serga.„Padarysime visa, kad kiekvienam iš jų būtų suteikta visa reikiama pagalba“, - pabrėžė jis.„Ypač džiugu pranešti puikią naujieną iš nelaisvės išvaduotų žmonių artimiesiems. Jie ilgai laukė savo vyrų, moterų, tėvų. Laukimas – visada labai sunkus ir nervingas procesas. Mūsiškiai – namuose. Ir mes susigrąžinsime visus. Nes žmonės – didžiausias Ukrainos turtas“, - pabrėžė A. Jermakas.Portalas primena, jog anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė susigrąžinusi 106 savo kariškius.

Už protestą prieš karinę mobilizaciją Rusijoje įkalinti du buvę valstybės pareigūnaiRusijos karo teismas skyrė po 19 metų kalėjimo dviem Čeliabinsko srities Bakalo miesto gyventojams, paleidusiems Molotovo kokteilius į miesto administracijos pastatą, kuriame buvo ir karinės įskaitos skyrius.Kaip rašo opozicinis „Telegram“ kanalas „Zona solidarnosti“, Aleksejus Nurijevas ir Romanas Nasryjevas apmėtė administracijos pastatą buteliais su padegamuoju mišiniu 2022 metų spalio mėnesį. Dėl jų veiksmų užsidegė linoleumas viename iš kambarių. Gaisrą užgesino sargas, žmonės nenukentėjo.Draugai buvo sulaikyti praėjus kelioms valandoms po padegimo. Teisme jie teigė savo veiksmais norėję išreikšti nepritarimą karui ir mobilizacijai.Bet teismas juos pripažino kaltais dėl „teroro akto“. Abu vyrai nuteisti 19 metų kalėti: pirmuosius ketverius metus jie turės praleisti kalėjime, kitus – griežtojo režimo kolonijoje.Pažymima, jog tai kol kas griežčiausias nuosprendis, paskelbtas Rusijoje už „antikarinį padegimą“.Kariniai komisariatai Rusijoje liepsnoja nuo praėjusių metų vasario. Iš pradžių šie padegimai buvo laikomi tyčiniu turto naikinimu, bet vėliau jie pradėti kvalifikuoti kaip terorizmas.

Žiniasklaida: balandį į Ukrainą atvyks Lenkijos premjeras ir EK vadovėLenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen netrukus lankysis Ukrainoje. Jų vizitas planuojamas balandį.Tai naujienų agentūrai PAP pranešė šaltinis Europos Sąjungoje.Pasak jo, Lenkijos premjeras ir EK pirmininkė kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dalyvaus renginyje, skirtame vaikų deportacijos problemoms.„Renginys įvyks balandį. Jo detalės dėl saugumo dar neskelbiamos. Viena svarbiausių pokalbių temų bus neteisėta ukrainiečių vaikų deportacija į Rusiją“, - sakė šaltinis.Vasario mėnesį EK pranešė kartu su Lenkija iškelianti iniciatyvą dėl rusų grobiamų ukrainiečių vaikų. Jos tikslas – patraukti atsakomybėn asmenis, kaltus dėl ukrainiečių vaikų deportacijos.Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Rusijos kariuomenė smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui AvdijivkojePirmadienį okupantai rusai smogė dar vieną aviacijos smūgį Donecko srities Avdijivkos miestui.Kaip pranešė „Telegram“ kanale Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“, per ataką visiškai sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas.„Šiandien miestas patyrė dar vieną aviacijos smūgį – sunaikintas dar vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas“, – parašė pareigūnas.Pasak regiono vadovo, laimė, aukų pavyko išvengti, kadangi visi namo gyventojai spėjo evakuotis.P. Kyrylenkos duomenimis, šiuo metu Avdijivkoje dar yra apie 1800 žmonių.Anksčiau buvo pranešta, kad naktį į pirmadienį okupacinė armija apšaudė kapines Donecko srities Kramatorsko mieste. Padaryta žalos.Pastarąją parą per rusų apšaudymus buvo sužeisti keturi Donecko srities gyventojai.

Donbase sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-24 ir du bepiločiai orlaiviaiPirmadienį, balandžio 10 d., Ukrainos kariai Avdijivkos kryptimi likvidavo priešo sraigtasparnį Mi-24.Priešas nesiliauja rengęs puolamųjų veiksmų Avdijivkos kryptimi, bet sulaukia verto atkirčio – patiria didelių nuostolių. „Šiandien mūsų brigados kariai sunaikino priešo sraigtasparnį Mi-24“, – rašoma 110-osios atskiros mechanizuotos brigados pranešime.Taip pat žinoma, kad Luhansko srityje pasieniečiai neutralizavo du priešo bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Valstybės sienos tarnyba.

Lukašenka susitiko su ŠoiguPirmadienį Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Minske surengė susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.Tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.Kaip sakoma pranešime, S. Šoigu atvyko į Baltarusijos sostinę „plėtoti neseniai dviejų valstybių vadovų sudarytų susitarimų“.„Išsiskirdami po pastarųjų derybų su Vladimiru Vladimirovičiumi (Putinu), mes susitarėme, kad jūs su specialistais atvažiuosite į Baltarusiją, ir mes su jumis susėsime ir aptarsime Baltarusijos saugumo klausimus“, - cituoja A. Lukašenką „BelTA“.Kaip teigia agentūra, per susitikimą Minske taip pat buvo svarstomi „bendros sąjunginės grupuotės kovinės parengties klausimai“.Šioje grupuotėje yra ir Rusijos kariškių, dislokuotų Baltarusijos teritorijoje.„Esu jums dėkingas, kad, nors padėtis labai sudėtinga, jūs čia laikote kelis tūkstančius Rusijos kariškių. Mes, kiek to reikia, prisijungėme prie šio proceso. Ir kartu su jūsų karininkais rengiame šiuos vaikinus“, - teigė Baltarusijos vadovas.„Rengiame taip, kaip reikia. Nes mes čia negalime atsipalaiduoti. Jūs matote, kad lenkai, lietuviai pradėjo judėti į mūsų pusę. Todėl tai labai gera atrama Baltarusijos armijai, kuri vakariniame sparne gina Sąjunginę valstybę“, - pareiškė A. Lukašenka.

Okupantai rusai Bachmute nupjovė ukrainiečių kariui galvąOkupantai rusai Bachmute nupjovė galvą į nelaisvę paimtam ukrainiečių kariui ir dėl pramogos iškėlė ją ant metalinio smaigo, praneša pirmadienį UNIAN.Rusų žiaurumu pasigyrė viena iš Z paskyrų Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“. Maža to, ten buvo įdėta nuotrauka, patvirtinanti šiurpų nusikaltimą.„Bachmutas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario palaikai“, - parašė posto autorius, pridėdamas galvos ant metalinio smaigo nuotrauką.Rusijos internautams pasidomėjus, kur įrodymai, kad tai ne ruso ar taikaus Bahmuto gyventojo galva, posto autorius atsakė, kad asmeniškai pažįsta nuotraukos autorių, o ši kaukolė esą turi savo „istoriją“.„Tarasas užmigo ir nebenubudo“, - ciniškai pareiškė jis.UNIAN primena, kad okupantai rusai sistemingai žudo į nelaisvę paimtus ukrainiečius ir tuo giriasi socialiniuose tinkluose.

Beveik 80 proc. lenkų teigiamai vertina santykius su UkrainaApie 80 proc. lenkų Lenkijos santykius su Ukraina laiko gerais arba labai gerais.Tai rodo apklausos, kurią leidiniui „Rzeczpospolita“ atliko tyrimų agentūra „SW Research“, rezultatai.Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kaip jie vertina dabartinę Lenkijos ir Ukrainos santykių būklę.23,4 proc. respondentų šiuos santykius apibūdino kaip labai gerus. 56,1 proc. apklaustųjų mano, kad dviejų šalių santykiai yra geri.Blogai Lenkijos ir Ukrainos santykius vertina 4,7 proc. tyrimo dalyvių, dar 2,7 proc. lenkų mano, kad jie yra labai blogi.13,1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.„Šeši iš dešimties respondentų (61 proc.) iki 24 metų amžiaus ir maždaug tiek pat (60 proc.) apklaustųjų iš kaimo vietovių mano, kad dabartinė Lenkijos ir Ukrainos santykių būklė yra gera. Beveik šeši iš dešimties respondentų (58 proc.), turinčių vidurinį išsilavinimą, ir maždaug tiek pat (59 proc.) lenkų, kurių pajamos sudaro nuo 4001 iki 5000 zlotų, mano, kad Lenkijos ir Ukrainos santykiai dabar yra geri“, – apklausos rezultatus komentavo agentūros „SW Research“ prezidentas Przemysławas Wesołowskis.Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Lenkijoje su vizitu. Po derybų su V. Zelenskiu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva rengia naują šalių bendradarbiavimo sutartį.

Generolas apie mūšius dėl Bachmuto: okupantai perėjo prie išdegintos žemės taktikos, kaip SirijojePadėtis Bachmute tebėra sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos, ugnimi naikina pastatus ir pozicijas.Tai pareiškė Rytų kariuomenės grupuotės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Mūsų narsūs kariai savo veiksmais išsekino „Vagner“ samdinius, todėl rusai dabar yra priversti mesti į mūšius dėl Bachmuto specialiuosius ir desanto dalinius“, - sakė kariškis.O. Syrskis pabrėžė, kad įnirtingai kaunasi abi pusės.„Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos. Aviacijos smūgiais ir artilerijos ugnimi naikinami pastatai ir pozicijos. Bachmuto gynyba tęsiama. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, - pareiškė generolas.Gautomis žiniomis, O. Syrskis sekmadienį apsilankė karščiausiuose fronto ruožuose prie Bachmuto, kur išklausė dalinių ir grupuočių vadų raportus apie gynybos eigą ir skubiai spręstinus klausimus.Geriausiems kariams generolas įteikė apdovanojimus, vertingas dovanas ir pinigines premijas.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 178 820 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 670 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 178 820 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 637 tankų, 7 028 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 750 artilerijos sistemų, 534 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 282 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 292 sraigtasparnių, 2 323 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 607 automobilių, 311 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Pareigūnas: iš Kupiansko evakuota 18 vaikų, liko dar 560Iš Charkivo srities Kupiansko bendruomenės evakuota 18 vaikų. Rajone dar liko 560 vaikų ir paauglių.  Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba.Pasak Kupiansko miesto karinės administracijos viršininko Andrijaus Besedino, evakavimo priemonėmis rūpinasi Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk ir Charkivo srities karinės administracijos viršininkas Olehas Sinehubovas.„Šiuo metu bendruomenėje liko 560 vaikų ir paauglių. Evakavimas tęsiasi“, – sakė A. Besedinas.18 vaikų, evakuotų išvakarėse, išsiųsti į Rivnės sritį, kur jie ir juos lydintys suaugusieji bus įkurdinti sanatorijoje.Portalas primena, kad balandžio 8 d. okupantai rusai apšaudė Kupiansko rajono gyvenvietes. Jų ugnis pražudė du žmones.

Žiniasklaida: Suomijai įstojus į NATO, Rusija treniruojasi ginti savo sienas šiaurės vakaruoseSuomijai įstojus į NATO, Rusija kariuomenė pradėjo treniruotis ginti sienas šalies šiaurės vakaruose, ypač daug dėmesio skiriama oro gynybai.Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, tai pareiškė Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Andrejus Diominas.„Suomija įstojo į NATO. Stoti į Aljansą ruošiasi ir Švedija. Šiomis sąlygomis Rusijos oro gynybos kariuomenė rengiasi ginti valstybės sieną šalies šiaurės vakaruose, atsižvelgdama į išaugusią grėsmę“, - sakė generolas interviu Rusijos gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“.Suomija NATO gretas papildė praėjusią savaitę. Šalis tapo 31-ąja Aljanso nare. Nors Suomija į NATO duris pernai gegužę pasibeldė kartu su kaimynine Švedija, pastarosios šalies narystę blokuoja Aljanso narės Turkija ir Vengrija.

Tyrimas: Rusija naudoja religiją kaip ginkląRusija toliau naudoja tikėjimą kaip ginklą, mėgindama diskredituoti Ukrainą tarptautinėje arenoje, ir vykdo informacines operacijas apie religiją, siekdama karinių tikslų, nors pati šiurkščiai pažeidžia tikėjimo laisvę okupuotoje Ukrainos teritorijoje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).Analitikai pažymi, kad Rusijos okupacinė valdžia greičiausiai vykdo sistemingo religinio persekiojimo kampaniją okupuotoje Ukrainoje. Pranešama, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 d. Rusijos kareiviai ar okupacinė valdžia Ukrainoje įvykdė mažiausiai 76 religinio persekiojimo aktus.Rusijos valdžia uždarė, nacionalizavo arba jėga perdavė Kremliaus kontroliuojamai Rusijos stačiatikių bažnyčiai mažiausiai 26 kulto pastatus, nužudė arba pagrobė mažiausiai 29 dvasininkus ar religinius lyderius.Pažymima, kad ISW neskaičiuoja tų atvejų, kai ugnis galėjo netyčia pražudyti religinius lyderius arba sunaikinti kulto vietas.Nuo 2014 metų Rusijos okupacinė valdžia represuoja ukrainiečių religinę bendruomenę marionetinėse respublikose Ukrainos rytuose ir neteisėtai okupuotame Kryme. Buvęs vadinamosios DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka 2015 metų gegužę pareiškė, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčios nariai, graikų apeigų katalikai ir evangelikai pripažinti „sektantais“ okupuotose teritorijose.Sistemingas religinis persekiojimas yra platesnės kultūrinio genocido kampanijos prieš Ukrainą dalis, pažymi  ISW.

Balandžio 3–9 d. Rusijos Federacija kare prieš Ukrainą neteko 3 600 kareivių ir 261 karinės technikos ir ginkluotės vieneto, praneša naujienų agentūra „Unian“.Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas paskelbė, kad ukrainiečiai sunaikino rusų sraigtasparnį, lėktuvą, 63 bepilotes skraidykles, 38 šarvuočius, 53 artilerijos sistemas ir 6 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas.Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino tris Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas, 65 transporto priemones, 13 specialiosios technikos vienetų ir 18 tankų.

Bachmute ir jo apylinkėse atremta apie 20 Rusijos atakų – Ukrainos generalinis štabasUkrainos generalinis štabas sekmadienio vakaro suvestinėje praneša, kad Bachmute tęsiasi smarkūs mūšiai, o šioje srityje Ukrainos kariuomenė per dieną atmušė dvi dešimtis Rusijos atakų.„Bachmuto kryptimi priešas ir toliau vykdomos puolimo operacijas, bandant visiškai perimti Bachmuto miesto kontrolę, vyksta sunkūs mūšiai. Visą dieną priešas nesėkmingai vykdė puolimo operacijas rajone į rytus nuo Bogdanovkos gyvenvietės. Gynybos pajėgų daliniai atmušė apie 20 priešo atakų nurodytame fronto sektoriuje“, – rašoma pranešime.Generalinis štabas nepraneša apie permainas fronto linijoje.Bogdanovka yra keli kilometrai į vakarus nuo Bachmuto, Khromovas.Ukrainos generalinis štabas praneša, kad rusai ir toliau daugiausia atakuoja keturiuose rytinio fronto sektoriuose: pačioje šiaurėje, Kupjansko ir Limano kryptimi, Bachmute, taip pat Avdejevkoje ir Marynkoje prie Donecko. Visi išpuoliai, kaip tikina Generalinis štabas, yra atremti.

Zelenskis gegužę gali apsilankyti VokietijojeGegužės mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali apsilankyti Vokietijoje, kur jam kaip Ukrainos žmonių atstovui būtų įteikta Karolio Didžiojo premija, kuri skiriama už nuopelnus prisidedant prie Europos vienybės, praneša naujienų agentūra DPA.Ceremonija turėtų įvykti gegužės 14 d. vakarų Vokietijoje, Acheno rotušės karūnavimo salėje.Acheno miesto savivaldybė prieš Velykas paskelbė, kad galimam prezidento vizitui ruošiasi premijos organizatoriai. Tačiau taip pat nurodoma, kad V. Zelenskio dalyvavimas priklausytų nuo to, kokia tuo metu būtų situacija kare ir nuo atitinkamų saugumo aplinkybių.Anot organizatorių, jei V. Zelenskis negalėtų atvykti asmeniškai, jis renginyje dalyvautų nuotoliniu būdu ir šiam variantui taip pat rengiamasi.Oficialiai patvirtinta, kad apdovanojimo ceremonijos metu kalbą sakys Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Leidinys „Bild“ taip pat pranešė, kad į Acheną sakyti kalbos atvyks ir Vokietijos kancleris Olafas Szholzas.Manoma, kad renginyje dalyvauti gali ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ar prezidentas Andrzejus Duda ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ukraina teigia, kad per karą žuvo daugiau nei 178 000 Rusijos kariųRusija per konfliktą prarado 178 150 karių, tvirtina Ukraina.Ukrainos gynybos ministerija paskelbė naujausią informaciją apie nuostolius, kuriuos Rusija patyrė nuo savo invazijos.Ukrainos pajėgos iš Maskvos atsargų išvalė 3636 tankus ir 7024 šarvuočius, pranešė ministerija.„Sky News“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių teiginių.

Premjeras: Ukraina planuoja kuo skubiau pradėti didelio masto išminavimo programąUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis savo kassavaitinėje ekonomikos apžvalgoje paskelbė, kad vienas iš vyriausybės prioritetų yra kuo skubiau pradėti didelio masto išminavimo programą Ukrainoje, praneša „Ukrinform“.„Dėl Rusijos teroristų kaltės Ukraina tapo viena labiausiai minomis užterštų valstybių pasaulyje. Vienas iš vyriausybės prioritetų yra kaip įmanoma anksčiau pradėti didelio masto išminavimo programą. Mes kuriame Valstybinį humanitarinio išminavimo centrą. Apie 320 000 vienetų sprogmenų jau buvo neutralizuota. Atnaujiname standartus, nustatome prioritetus ir kuriame rinką išminavimo paslaugoms“, – sakoma premjero pranešime.

Rusai susprogdino tiltą Černihivo srityje, kad apsaugotų Brianską nuo diversantųRusijos pajėgos sunaikino tiltą per Sudisto upę Ukrainos Černihivo ir Rusijos Briansko srities pasienyje, „Telegram“ programėlėje pranešė buvęs liaudies deputatas Boryslavas Bereza.„Rusai smogė į tiltą per Sudisto upę Černihivo srityje (...) kad diversantams būtų sunkiau patekti į Briansko sritį“, – parašė B. Bereza.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sekmadienį pranešta apie sprogimą Černihivo srities Hremiačio rajone, jį sukėlė raketos smūgis. Raketą paleido Rusijos karo lėktuvas, neįskrididęs į Ukrainos oro erdvę.

Dėl Bachmuto kovojanti Ukrainos kariuomenė pasitelkia Australijos šarvuočius „Bushmaster“Australijos šarvuotieji transporteriai „Bushmaster“ įrodė, kad yra veiksmingi Ukrainos puolimo Bachmuto kryptimi daliniams, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pranešė „Ukrinform“.„Šios mašinos puikiai pasiteisino kaip pėstininkų pervežimo ir evakuacijos transporto priemonės. Jos gana manevringos ir gerai važiuojančios,  o tai svarbu vykdant pavestas kovines užduotis. Be to, jos padeda gelbėti mūsų vaikinų gyvybes“, – cituojamas ginkluotųjų pajėgų karys „Andrijus“.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kas 2022 m. spalį Australijos vyriausybė pritarė dar 30-ies šarvuočių „Bushmaster“ perdavimui Ukrainai.

Prancūzija neigia, kad jos kariai dislokuoti UkrainojePrancūzijos gynybos ministerija atmetė kaltinimus, kad Ukrainoje dislokuojami prancūzų kariai, kaip teigiama Pentagonui priskiriamuose neva nutekintuose dokumentuose, anksčiau šią savaitę paskelbtuose Rusijos žiniasklaidos.Kaip pranešė britų dienraštis „The Guardian“ ir „Ukrinform“, gynybos ministro atstovas spaudai Sébastienas Lecornu sakė: „Ukrainoje nėra operacijose dalyvaujančių Prancūzijos pajėgų. Cituojamus dokumentus pateikė ne Prancūzijos kariškiai. Nekomentuojame dokumentų, kurių šaltinis neaiškus“.Neva visiškai slapti Pentagono dokumentai, kuriuose, kaip pranešta, yra diagramos ir išsami informacija apie numatomus ginklų pristatymus, batalionų galias ir kiti neskelbtini duomenys, buvo išplatinti tviteryje ir „Telegram“ kanale. Viena iš skaidrių perša mintį, kad Ukrainoje veikia nedidelė mažiau nei šimto karių NATO sąjungininkių Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Latvijos specialiųjų operacijų pajėgų grupė.Kariniai analitikai mano, kad kai kurios dokumentų dalys buvo pakeistos siekiant pervertinti amerikiečių skaičiavimus, kiek per karą žuvo Ukrainos karių, ir sumenkinti numanomus Rusijos pajėgų nuostolius.Kaip skelbta anksčiau, „The New York Times“ straipsnyje teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai itin slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO rengiamais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, nutekinimą. Dokumentuose nėra konkrečių mūšio planų, pavyzdžiui, kaip, kada ir kur Ukraina pradės puolimą, jie tik atspindi tariamus ginkluotųjų pajėgų poreikius, kokie jie buvo kovo 1 dieną.Ukrainos prezidento kanceliarija kontrpuolimo planų „nutekinimą“ pavadino Rusijos „blefu“.

Kyjivas: nepaisant susprogdinto tilto, tiekimas Ukrainos kariuomenei Bachmute tęsiamasUkrainos kariai Bachmute aprūpinti viskuo, ko reikia, nors įsibrovėliai susprogdino tiltą gretimo Chromovės kaimo kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus."Dabar mūsų inžinieriai ir logistikos specialistai daro viską, kas įmanoma. Tokie atvejai, įskaitant pastangas ugnimi arba tiesiogiai perimti kelių kontrolę, parodė, kad mes randame išeitį iš padėties ir užtikriname amunicijos, įrangos, produktų ir visko, ko reikia Bachmutui, tiekimą ir taip pat  išvežame sužeistuosius“, – per nacionalinį telemaratoną sakė S. Čerevatijus, pranešė „Ukrinform“.Pranešta, kad kovo 3 d. rusų įsibrovėliai sunaikino tiltą tarp Bachmuto ir Chromovės kaimo.

Lenkija bent iki liepos stabdo Ukrainos grūdų importąUkrainos grūdų importas į Lenkiją sustabdytas „bent iki liepos mėnesio“, pranešė Lenkijos žemės ūkio viceministras Januszas Kowalskis .„Europos Sąjunga nepadarė nieko, kad padėtų Lenkijos ūkininkams“, - sakė J. Kowalskis „TVP Info“,  pranešė „Ukrinform“. Tačiau, pasak jo, naujojo Lenkijos žemės ūkio ministro Roberto Teluso veiksmai ir derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu rezultatas „parodė, kad gebame susitarti su Ukraina ir laikinai sustabdyti importą bent iki liepos mėnesio“.J. Kowalskis pridūrė, kad „tai tik pirmas žingsnis“, į valdančiąją koaliciją įeinanti jo partija „Solidari Lenkija“ pasisako už tai, kad „visiems žemės ūkio produktams iš Ukrainos būtų  įvesti muitai“. „Mes padedame Ukrainai, bet turime būti tranzitinė šalis. Visa produkcija (...) siunčiama per Lenkiją, bet tai neturi kenkti Lenkijos ūkininkams ir gamintojams ir kelti maisto saugumo krizės“, – sakė J. Kowalskis.Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos ūkininkai rengė masines protesto akcijas, ypač priešindamiesi Ukrainos žemės ūkio produktų gabenimui per Lenkijos teritoriją į trečiąsias šalis. Jie pabrėžė, kad nemaža dalis Ukrainos grūdų nėra toliau vežami, o lieka Lenkijoje ir muša grūdų supirkimo kainas.Ūkininkų spaudžiama, Lenkijos vyriausybė prašė Europos Komisijos panaikinti nulinį muitą Ukrainos žemės ūkio produktams. Tačiau Europos Komisija neįvykdė pagrindinio Lenkijos ūkininkų reikalavimo įvesti muitus ukrainietiškoms žemės ūkio prekėms ir dar metams – iki 2024 m. birželio 5 d. – pratęsė sutartį dėl neapmuitinto Ukrainos prekių importo.Balandžio 5 d. dėl Ukrainos grūdų krizės atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas. Ketvirtadienį naujuoju ministru buvo paskirtas R. Telusas.

Analitikai: Rusijos kariuomenė naudoja artileriją, kad kompensuotų sumažėjusią puolimo galiąRusijos pajėgos kaunasi visoje fronto linijoje, tačiau visas jų puolimas artėja prie kulminacijos, Rusijos okupantai naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusius puolimo pajėgumus, sakoma Karo studijų instituto paskelbtoje ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.Ukrainos sausumos pajėgos balandžio 8 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos kovoja visoje fronto linijoje, bet Rusijos puolimo potencialas ir toliau mažėja.Pasak Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovo Ivano Tymočkos, Rusijos kariuomenė niekur fronto linijoje nedaro rimtos pažangos, puolimo tempas Bachmute ir aplink kai kuriose vietose šiek tiek sumažėjo, o kai kur ir visiškai sustojo.I. Tymočkos vertinimu, Rusijos puolimas Avdijivkoje „įstrigo“, jis pranešė, kad Rusijos pajėgos vis dar nekontroliuoja Marijinkos, nors jau pavertė miestą griuvėsiais.JAV instituto ataskaitoje sakoma, jog Rusijos pajėgos naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusį gebėjimą pulti.Pasak analitikų, didelė sviedinių paklausa rodo, kad Rusijos pajėgos vis dar itin pasikliauja artilerija, siekdamos kompensuoti esminius kovinio pajėgumo trūkumus, įskaitant menką pataikymą į taikinius, nepakankamą sausumos puolimo pajėgumą ir galios Ukrainos oro erdvėje stoką.Sakoma, kad pasitelkusios sunkiąją artileriją Rusijos pajėgos pirmiausia nušluoja gyvenvietes nuo žemės paviršiaus ir tik tada jas užima per sausumos puolimą. „Nuolatinis artilerijos sviedinių stygius ir toliau trukdys Rusijos kariuomenei kompensuoti kitas silpnąsias vietas ir ribotas galimybes“, – sakoma ataskaitoje.Pranešama, kad Rusijos vadai, siekdami sustiprinti sumenkusį daugumos Rusijos padalinių kovinį efektyvumą, svarbiausiose fronto linijose mūšiuose dėl miestų dalyvaujančiose pajėgose formuoja specializuotus kuopos dydžio dalinius.

Per Rusijos agresiją Ukrainoje žuvo 468 vaikaiPer plataus masto Rusijos ginkluotą agresiją Ukrainoje žuvo 468 vaikai, 947 buvo sužeisti.„2023 m. balandžio 9 d. ryto duomenimis, dėl Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1 415 vaikų. Remiantis oficialia nepilnamečių prokurorų informacija, žuvo 468 vaikai, daugiau nei 947 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – „Telegram“ programėlėje paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, renkami duomenys aktyvių karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje - 449, Charkovo srityje - 275, Kyjivo srityje - 127, Chersono srityje - 94, Zaporižios srityje - 89, Mykolajivo srityje - 85, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66 ir Dnipropetrovsko srityje - 66 .Sekmadienį, balandžio 9 d., rusai paleido raketas į Zaporožią. Raketa pataikė į privatų gyvenamąjį pastatą ir jį sugriovė, žuvo 11 metų mergaitė. Šeštadienį, balandžio 8 d., Rusijai apšaudžius Torecką Donecko srityje buvo sužeistas penkiolikmetis.Pranešta, kad balandžio 8 d. į Ukrainą buvo grąžintas 31 rusų deportuotas ukrainiečių vaikas.

Kariuomenės atstovė: priešai tyčia apšaudo infrastruktūrą Chersono srityjePriešai apšaudo sausumos minomis užterštas teritorijas Chersono srityje, kad jos detonuotų toliau, per nacionalinį naujienų telemaratoną sakė Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.Rusijos pajėgos „ir toliau bombardavo dešinįjį krantą, visų pirma, valdomos aviacinės bombos buvo nukreiptos į Kozatską, jos vėl pataikė į infrastruktūros objektus, padedančius regionui atsigauti“, sakė N. Humeniuk.Ji pabrėžė, kad Chersono sritis pirmiausia yra žemės ūkio regionas ir ten jau prasidėjo lauko darbų sezonas. „Jie ir toliau smogia į laukus, žemės ūkio paskirties žemę, kur minos dar nėra neutralizuotos (...) ir toliau naikina civilių gyvybes“, – sakė N. Humeniuk. Ji paragino gyventojus nemėginti patiems išminuoti teritorijų.Pranešta, kad pastarąją parą priešai 71 kartą apšaudė dešinįjį Chersono srities

Zaporižios srityje priešai apšaudė beveik 20 gyvenviečių, žuvo trys civiliaiPastarąją parą Rusijos kariuomenė apšaudė 18 gyvenviečių Zaporižios srityje, žuvo trys žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, pranešė „Ukrinform“.„Rusijos Federacijos teroristų kariuomenė atėmė trijų nekaltų regiono gyventojų gyvybes. Per priešo išpuolius buvo sužeisti dar penki žmonės“, – sakoma pranešime.Priešai apšaudė Zaporižią, Orichivą, Huliaipolę ir dar 15 gyvenviečių. Rusai surengė raketų smūgį, keturis antskrydžius, penkias dronų atakas ir 46 artilerijos smūgius.Per praėjusią parą buvo sunaikinta ar apgadinta kelios dešimtys objektų: butai, namai, komercinės paskirties pastatai. Anksčiau pranešta, kad Rusijos raketa pataikė į privatų sektorių Zaporižios regione, žuvo vyras ir jo dukra.

Ukraina pasipiktinusi nauju popiežiaus mėginimu sutapatinti karo aukas su agresoriaisUkrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė nusivylimą dėl bendro ukrainiečių ir rusų paauglių dalyvavimo Kryžiaus stotyse Romoje. Ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos teigimu, taip mėginama prilyginti Rusijos pradėto karo aukas agresorei ir iškraipoma tikrovė, į kurią Rusija panardino ukrainiečius. Jis tai paskelbė feisbuke, pranešė „Ukrinform“.Pasak O. Nikolenkos, Didįjį penktadienį Romoje vyko didžiulis religinis renginys – Kryžiaus kelio procesija, simbolizuojanti gėrio pergalę prieš blogį, šviesos prieš tamsą, tikėjimo prieš neviltį. "Esame labai dėkingi popiežiui Pranciškui už rūpestį Ukraina ir ukrainiečiais. Deja, esame priversti konstatuoti, kad šių metų procesiją dar kartą užgožė mėginimas sulyginti aukas ir agresorius", – pabrėžė O. Nikolenka.Jis turėjo galvoje tekstus, kurie buvo deklamuojami ukrainiečio paauglio, radusio prieglobstį Italijoje, kai jo gimtąjį miestą Mariupolį užėmė Rusijos kariuomenė, ir ruso berniuko, kurio brolis kareivis neteko gyvybės, o tėvas ir senelis dingo per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.„Esame nusivylę, kad Šventasis Sostas neatsižvelgė į Ukrainos pateiktus argumentus dėl įžeidžiančio tokio gesto pobūdžio. Bendras ukrainiečio ir ruso dalyvavimas iškreipia realybę, į kurią Rusija įstūmė ukrainiečius vykdydamas jų genocidą. Be to, tai pakerta teisingumo ir visuotinės moralės principus, diskredituoja taikos ir brolybės sampratą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.Jis pridūrė, kad mėginimas padėti lygybės ženklą tarp kenčiančios Ukrainos ir šias kančias sukeliančios Rusijos neprisideda prie susitaikymo.„Susitaikymas gali įvykti tik po Ukrainos pergalės, patraukus baudžiamojon atsakomybėn visus Rusijos nusikaltėlius, pareiškus atgailą už sukeltas kančias ir paprašius ukrainiečių atleidimo. Tikimės, kad Šventasis Sostas ir toliau laikysis požiūrio, grindžiamo teisingumo supratimu ir atsakomybe atkurti taiką Ukrainoje ir įtvirtinti teisingumą“, – sakė O. Nikolenka.

Zelenskis sako matąs Ukrainą kelyje į narystę NATO Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vis dar mato savo šalį kelyje į NATO narystę, nepaisant to, jog nėra jokių ženklų, kad 13 mėnesių trunkantis Rusijos agresijos karas sustotų.Kasdienėje vaizdo žinutėje iš Kyjivo V. Zelenskis sakė, kad ši savaitė buvo gera „judėjimui NATO“ link, Ukraina sulaukė naujos karinės pagalbos ir tarptautinio palaikymo.V. Zelenskis paminėjo Lietuvos pasiūlymą liepą per Aljanso viršūnių susitikimą sostinėje Vilniuje pakviesti Ukrainą tapti NATO nare ir padėkojo Lietuvai. Baltijos šalies parlamentas šią savaitę nusprendė siekti, kad liepos 11 ir 12 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta prisijungti prie Aljanso.Ukrainos siekį įstoti į NATO Kremlius dažnai įvardija kaip vieną iš pernai vasarį pradėtos plataus masto Rusijos invazijos priežasčių. Pernai V. Zelenskis ragino „pagreitintai“ priimti Ukrainą į NATO ir suteikti jai lengvatinį režimą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos NATO narės, pavyzdžiui, Vokietija, tai vertina santūriai, nes viena iš sąlygų norint tapti nare yra ta, jog šalis neturi būti tarptautinio konflikto dalyvė.Savo žinutėje V. Zelenskis prašė šalių, kurios vis dar turi aiškiai atsiriboti nuo Rusijos, paramos ir sakė, kad ukrainiečiai kovoja už visuotines vertybes, artimas visoms tautoms. „Visi vertina saugumą ir apsaugą nuo teroro“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Rusija steigia „koncentracijos stovyklas, deportuoja vaikus, prievartauja moteris, degina miestus“.

Lenkija pateiks Ukrainai 200 šarvuotų transporterių „Rosomak“Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime sakė, kad Lenkija sutiko tiekti Kyjivui 200 šarvuotų transporterių „Rosomak“. Šis susitarimas buvo pasiektas šią savaitę per oficialų Ukrainos prezidento vizitą Lenkijoje, praneša BBC Rusijos naujienų tarnyba. Pasak V. Zelenskio, 100 šių mašinų bus pristatyta dabar, o dar 100 - vėliau.„Lenkija įvykdė viską, kas deklaruota dėl tankų, jie yra Ukrainoje, ypač „Leopardai“, - taip pat sakė V. Zelenskis. Lenkija pažadėjo pateikti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.V. Zelenskis sakė, kad Varšuva taip pat aprūpina Kyjivą savaeigiais minosvaidžiais, papildomomis raketomis ir lėktuvais MiG.Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Ukraina iš Lenkijos nupirko 100 aštuonračių šarvuotų kovos mašinų „Rosomak“ - šis pirkinys bus apmokėtas ES ir JAV Ukrainai skirtais pinigais.Sunkiosios ratinės šarvuotosios transporto priemonės neturi tokios pat apsaugos kaip tankai ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos, mūšio lauke jos yra labiau pažeidžiamos. Tačiau tai ratinės transporto priemonės, kurios, skirtingai nei vikšrinės transporto priemonės, gali atlikti ilgus žygius.Tokios transporto priemonės gali tapti greitojo reagavimo padalinių pagrindu, kurie gali greitai sustiprinti grupuotę puolime arba perkelti karius į kitą sektorių gynybai.

Rusijos įstatymų leidėjai siūlo sugriežtinti bausmes už terorizmą ir išdavystę Rusijos įstatymų leidėjai pasiūlė sugriežtinti bausmes asmenims, nuteistiems už terorizmą, valstybės išdavystę ir sabotažą, teigiama pranešimuose, rašo „Sky News“. Didžiausia bausmė už teroro aktą, kuris apibrėžiamas kaip veiksmas, keliantis pavojų gyvybei ir kuriuo siekiama destabilizuoti Rusiją, būtų padidinta nuo 15 iki 20 metų.Asmenys, pripažinti kaltais dėl sabotažo, taip pat gali būti įkalinti 20 metų (nuo 15 metų), o už „tarptautinį terorizmą“ nuteisti iki gyvos galvos (nuo 12 metų).Siūlomus pakeitimus išdėstė Valstybinės Dūmos (žemųjų parlamento rūmų) Saugumo ir kovos su korupcija komiteto vadovas Vasilijus Piskariovas.„Siūlome nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už valstybės išdavystę“, - citavo jį vietos naujienų agentūros, tačiau nepateikė jokių detalių.Anksčiau šią savaitę naujienų agentūra TASS citavo A. Piskariovą, kuris sakė, kad griežtesnių priemonių reikia siekiant apsisaugoti nuo, jo žodžiais tariant, precedento neturinčių grėsmių, su kuriomis Rusija susiduria iš Ukrainos ir jos rėmėjų Vakarų.

Rusija per invaziją neteko 177 680 karių, teigia UkrainaUkraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios, rašo „Sky News“. Ji teigia, kad žuvo 177 680 Rusijos karių ir sunaikinta 7 020 šarvuotų kovos mašinų.Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 3 636 tankai ir 2 727 artilerijos pabūklai.https://twitter.com/DefenceU/status/1644701881401495552?ref_src=twsrc%5Etfw

Kremliaus remiamas naujienų leidinys „RT France“ paskelbtas bankrutavusiuPrancūzijos teismas paskelbė „RT France“ likvidaciją, patvirtino buvęs organizacijos prezidentas.Rusijos transliuotojo „RT France“ padalinys bankrutavo nuo tada, kai jo sąskaitos buvo įšaldytos dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.Ksenija Fiodorova, buvusi „RT France“ prezidentė, parašė tviteryje: „Teismas priėmė sprendimą likviduoti „RT France“ - žiniasklaidos priemonę, kuri nuo pat savo veiklos pradžios nepatiko Emmanueliui Macronui ir kuriai ES prieš metus taikė sankcijas [prevencinę priemonę] dėl konflikto Ukrainoje.“Pasak jos, artimiausiomis dienomis bus atleista daugiau kaip 100 darbuotojų.Praėjusių metų kovą ES uždraudė Rusijos valstybės kontroliuojamas žiniasklaidos priemones RT ir „Sputnik“, siekdama kovoti su dezinformacija dėl karo Ukrainoje.

Ukrainos gynėjai Mykolajivo srityje numušė Rusijos žvalgybinį dronąUkrainos gynėjai pietinėje Mykolajivo srityje numušė Rusijos žvalgybinį bepilotį „Supercam“. Tai pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietė „Pietūs“, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Anot pranešimo, dronas buvo numuštas šeštadienį, balandžio 8 d., apie 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, balandžio 7 d. Donecko srityje, netoli Marjinkos ukrainiečiai sunaikino Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“.

Rusai Chersono srities gyventojams siūlo butus Rusijoje, jeigu šie išsiims rusiškus pasus Kremlius sugalvojo naują schemą, kaip priversti Chersono srities gyventojus gauti šalies agresorės pasus, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Jiems žadama išduoti valstybinius būsto Rusijos Federacijoje sertifikatus.„Priešas ir toliau bando įgyvendinti planą priverstinai išduoti pasus laikinai okupuotų regionų gyventojams. Ypač naudojama nauja priemonė, skatinanti gyventojus gauti Rusijos pasus – išduodami valstybiniai būsto sertifikatai, skirti būstui Rusijos Federacijos teritorijoje įsigyti“, - praneša Nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC).Rusai įtikinėja Chersono gyventojus sudaryti sutartį dėl apsigyvenimo naujuose butuose kituose Rusijos Federacijos regionuose. Vidutinė nurodyto sertifikato suma turėtų padengti būsto Stavropolyje arba Krasnodare kainą.„Atkreipkite dėmesį, kad pasportizacijos tempai yra nedideli ir net tokia agitacija nepadeda įvykdyti plano, kurį Rusijos Federacija nustatė kolaborantams“, - pridūrė NPC.Priverstinė ukrainiečių pasportizacijaKaip anksčiau pranešė „Unian“, laikinai okupuotoje Zaporožės srities dalyje okupantai neįsileidžia ūkininkų be rusiško paso į sėjos laukus. Tuo pat metu Melitopolyje mokytojai priversti iki birželio 1 d. parašyti atsisakymą nuo Ukrainos pilietybės ir gauti rusiškus pasus.Tuo pačiu metu už atsisakymą išduoti rusišką pasą okupantai grasina priverstiniu iškeldinimu ir turto konfiskavimu.

Rusija Ukrainos elektros energijos tinklui galėjo smogti daugiau kaip 1 200 raketų ir dronųRusijos pajėgos panaudojo daugiau kaip 1 200 raketų ir dronų Ukrainos energetikos sistemai atakuoti, teigiama Ukrainos energetikos bendrovės „Ukrenergo“ pranešime, praneša CNN. Savo pareiškime „Ukrenergo“ nenurodė konkretaus laikotarpio.Nuo spalio mėnesio Maskvos pajėgos paleido šimtus raketų ir bepiločių orlaivių į toli nuo fronto linijos esančią energetikos infrastruktūrą, todėl milijonams žmonių laikinai buvo nutrauktas elektros energijos, šilumos ir vandens tiekimas.Iš 1 200 raketų 250 pataikė į „Ukrenergo“ objektus, todėl, pasak komunalinių paslaugų bendrovės, buvo sugadinta 43 % pagrindinio Ukrainos elektros tinklo. Visos šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės patyrė įvairaus laipsnio žalą, teigė bendrovė.„Šalčiausiais šešiais metų mėnesiais priešas bandė atimti iš mūsų elektros energiją ir šilumą, naikindamas mūsų energetikos infrastruktūrą", - sakė „Ukrenergo“. Neatidėliotinų energetikos tinklo remonto darbų kaina sieks daugiau kaip 1 mlrd. dolerių, sakoma pareiškime, cituojant Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų vystymo programos skaičiavimus.

Ukrainos kariuomenės vadas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos kariuomenės vaduUkrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas telefonu kalbėjosi su Prancūzijos Gynybos štabo viršininku Thierry Burkhardu. Jiedu aptarė dabartinę padėtį fronto linijose Ukrainoje bei tolesnę Prancūzijos karinę paramą Kyjivui, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.T. Burkhardas šį pokalbį apibūdino kaip vaisingą. „Patikinau jį, kad ir toliau teiksime paramą įrangos ir mokymų forma“, – tviteryje parašė Prancūzijos kariuomenės vadas.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncinsas yra nurodęs, kad Prancūzija palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos gynybos ministerija, siekiant užtikrinti, jog Kyjivas sulauktų kokybiškos saugumo paramos, o jos kiekis būtų pakankamas.

Charkive sprogmenys sužeidė du žmones Šiaurės rytų Charkivo srityje sprogus sprogmenims buvo sužeisti du žmonės, praneša srities gubernatorius Olehas Syniehubovas, rašo „Sky News“. Telegramo žinutėje O. Syniehubovas teigė, kad 53 metų moteris, būdama kapinėse, užlipo ant prieštankinės minos ir buvo paguldyta į ligoninę.Be to, bandydamas išardyti nežinomą daiktą Slobožanskės kaime buvo sunkiai sužeistas vyras.Toliau gubernatorius sakė, kad dabar gydytojai teikia visą būtiną pagalbą nukentėjusiesiems.„Raginu visus būti labai dėmesingus ir atsargius“, - sakė A. Syniehubovas.„Nesilankykite miškuose, laukuose, vandens telkinių pakrantėse ir neikite į kelių pakraščius. Susilaikykite nuo lankymosi kapinėse ir kitose vietovėse, kurių nepatikrino išminuotojai“.

Po nuolatinių Rusijos atakų Ukraina atnaujins elektros energijos eksportą Ukraina gali atnaujinti elektros energijos eksportą dėl sėkmingo remonto po nuolatinių Rusijos bombardavimų, pareiškė šalies energetikos ministras, rašo „Sky News“. Ukraina sustabdė eksportą į ES spalio mėn., kai Rusija pradėjo atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą.Vakar atnaujintame pranešime Hermanas Haluščenka sakė, kad „sunkiausia žiema“ praėjo ir sistema jau beveik du mėnesius veikia normaliai.Pasak energetikos ministro, dabar Ukraina turi vidaus energijos perteklių.„Kitas žingsnis – atnaujinti elektros energijos eksportą, o tai leis mums pritraukti papildomų finansinių išteklių, reikalingų sunaikintai ir sugadintai elektros energijos infrastruktūrai atstatyti“, - sakė H. Haluščenka.

Rusijos pajėgos Zaporožėje iškasė 70 km ilgio tranšėjąRusijos pajėgos okupuotoje Zaporožės srities dalyje iškasė 70 km ilgio tranšėją, praneša „Kyiv Independent“, remdamasis Žurnalistinių tyrimų centru.Ilgą ir nenutrūkstamą griovį užfiksavo palydovas „Sentinel-2“, jis buvo įrengtas už dabartinės fronto linijos.Ji tęsiasi nuo okupuoto Melitopolio miesto Zaporožės srityje iki pat Marynevkos kaimo rytinėje Donecko srityje.https://twitter.com/KyivIndependent/status/1644682062903881729?ref_src=twsrc%5Etfw Užėmus Ukrainos regionus, palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos kariai šalyje kasė įtvirtinimų linijas.Praėjusių metų spalį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus, pagal kuriuos dalis Zaporožės prijungiama prie Rusijos.Donecko, Luhansko ir Chersono dalys taip pat buvo prijungtos prie Rusijos po vadinamųjų referendumų.Prijungiamos teritorijos nėra visiškai kontroliuojamos Rusijos pajėgų.

Jermakas su Clooney aptarė, kaip pareikalauti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus prieš Ukrainos vaikusUkrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas su garsia žmogaus teisių teisininke ir viena iš „Clooney Foundation for Justice“ įkūrėjų Amal Clooney aptarė, kaip pareikalauti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus prieš Ukrainos vaikus.„Amal Clooney yra advokatė, kuri specializuojasi tarptautinės teisės ir žmogaus teisių srityje ir atstovauja klientams tarptautiniuose teismuose, įskaitant JT Tarptautinį teisingumo teismą ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą. 2022 metų balandį A. Clooney pasakė kalbą JT Saugumo Taryboje, ragindama siekti teisingumo, kai paaiškėjo šokiruojantys įrodymai apie nusikaltimus ir žiaurumus, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė per kelias savaites nuo plataus masto invazijos pradžios“, – pranešė Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.Prezidento Volodymyro Zelenskio vardu A. Jermakas padėkojo A. Clooney už jos poziciją. „Žmonės Ukrainoje žino apie jūsų paramą ir labai ją vertina. Daug žmonių girdėjo Jūsų kalbą ir viską, ką sakėte apie karą ir ukrainiečius. Tai iš tiesų nepaprastai svarbu“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovas.A. Jermakas citavo oficialius duomenis, pagal kuriuos mažiausiai 20 tūkst. vaikų buvo atskirti nuo tėvų ir Rusijos kariuomenės prievarta išvežti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.A. Clooney savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko Ukrainą ir ukrainiečius, dalijasi jų skausmu, supranta visą nusikaltimų, įvykdytų prieš Ukrainos piliečius ir jų vaikus, siaubą ir kad ji bei jos kolegos iš Clooney fondo yra pasiryžę tęsti darbą skatinant atsakomybę ir užtikrinant teisingumą Ukrainoje Rusijos įvykdytų tarptautinių nusikaltimų aukoms.

Į Ukrainą grįžta 31 Rusijos deportuotas vaikasŠeštadienį, balandžio 8 dieną į Ukrainą grįžta 31 rusų deportuotas ukrainiečių vaikas.„Šiuo metu 31 vaikas yra pakeliui į Kyjivą. Šie vaikai atvyks į sostinę po 3-4 valandų. Tai jau penktoji mūsų gelbėjimo misija ir ji ypatinga ne tik dėl išgelbėtų vaikų skaičiaus, bet ir dėl savo sudėtingumo. Deja, misijos metu mirė močiutė, kuri turėjo paimti du vaikus“, – per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre sakė labdaros fondo „Gelbėkite Ukrainą“ direktorius, buvęs Prezidento įgaliotinis vaiko teisių klausimais (2014-2021 m.) Mykola Kuleba.Dėl šios priežasties į Ukrainą grįžo ne 33, kaip planuota, o 31 vaikas. M. Kuleba paaiškino, kad reikės pargabenti į Ukrainą šios moters kūną ir vaikus, kuriuos ji turėjo pasiimti.M. Kuleba atkreipė dėmesį į ilgalaikes ir pakartotines Rusijos saugumo tarnybos FSB vykdomas apklausas. „Todėl nenuostabu, kad močiutės širdis sustojo“, – pridūrė jis.Organizacijos „Gelbėkite Ukrainą“ direktorius teigė, kad kai tų vaikų tėvai ir teisėti atstovai atvyko į stovyklą jų pasiimti, rusai neleido jiems kartu įeiti į objektą.„Jie [rusai] laikė juos už tvoros, ir įleidinėjo tėvus po vieną į patalpas, kuriose buvo įrengtos kameros. Jie darė tėvams spaudimą ir prieš pasiimant vaikus vertė juos padėkoti Rusijos Federacijai už tai, kad ši išgelbėjo jų vaikus“, – sakė M. Kuleba.Jis pažymėjo, kad rusai privalėjo identifikuoti deportuotus vaikus ir perduoti atitinkamus sąrašus Raudonajam Kryžiui, kad Ukraina galėtų surasti jų tėvus.„Visi grąžinti vaikai sako, kad niekas niekaip nebandė ieškoti jų tėvų. Mes ieškojome šių vaikų, ir tai buvo labai sunku, nes kai kurie vaikai per penkis mėnesius pakeitė penkias skirtingas buvimo vietas – jie buvo mėtomi iš vienos stovyklos į kitą. Yra daugybė įrodymų, kas ten nutiko šiems vaikams“, – sakė organizacijos „Gelbėkite Ukrainą“ direktorius.M. Kuleba pažymėjo, kad yra duomenų apie pusantro milijono Ukrainos vaikų, kurie po 2014 metų atsidūrė Rusijos teritorijoje arba okupuotose teritorijose.„Tai yra beveik 20 proc. vaikų populiacijos – kalbame apie Krymą, Donbasą, okupuotas kitų regionų teritorijas. Ir tie vaikai yra įkaitai, kurie, deja, šiandien dėl įvairių priežasčių negali grįžti į Ukrainą“, – pridūrė jis.Ombudsmeno tarnybos duomenimis, iki balandžio 8 dienos į Ukrainą buvo grąžinta 360 vaikų.

Ukrainiečiai gedi prieš metus Kramatorsko geležinkelio stotyje žuvusių dešimčių žmoniųRytų Ukrainos Kramatorsko mieste šeštadienį ukrainiečiai padėjo gėlių prie nedidelio paminklo centrinėje traukinių stotyje. Taip jie paminėjo tragedijos – kai Rusijos raketos pataikė į šį transporto mazgą ir pražudė dešimtis žmonių – metines.Pernai balandžio 8 dieną raketų smūgiai nusinešė 61 žmogaus gyvybę ir sužeidė daugiau kaip 160 žmonių per vieną iš daugiausiai aukų pareikalavusių karo atakų, kurios buvo nukreiptos prieš civilius gyventojus, bėgančius nuo Rusijos puolimo.„Ką galima pasakyti? Žuvo mano artima draugė, jos dukra ir jų šuo. Ką dar galima pasakyti?“ – 67 metų Tetiana Syščenko sakė AFP, braukdama ašaras. Ir pridūrė, kad pati vos išvengė žūties per sprogimą.Prie nedidelės atminimo lentos, nuklotos gėlėmis ir vaikiškais žaislais, stotyje lėtai artėjo gyventojų būrys. Jie žegnojosi, tyliai stovėjo, klūpojo arba verkė.Praėjusių metų balandį, kai į stotį pataikė raketa „Točka-U“, kuri, ekspertų teigimu, buvo užtaisyta kasetiniais šaudmenimis, apie 4 000 civilių gyventojų buvo susirinkę laukti evakuacinių traukinių.Ant vieno raketos fragmento Rusijos pajėgos užrašė žodžius: „Už mūsų vaikus“.Atvykę į stotį praėjus kelioms minutėms po smūgio, AFP žurnalistai pamatė mažiausiai 30 kūnų maišuose. Krauju aplaistytas grindinys buvo nusėtas paliktais lagaminais, vaikų daiktais ir maisto produktais.Kremlius neigia savo atsakomybę ir aiškina, kad Rusijos pajėgos nesitaiko į civilius gyventojus, o incidentą pavadino „provokacija“.57 metų savivaldybės darbuotojas Serhijus Kupočka stotyje AFP pasakojo, kad išpuolio metu jo kolegos dalijo maistą ir vandenį norintiems evakuotis žmonėms.„Čia žuvo vienas iš mūsų darbuotojų“, – sakė jis, pridurdamas, kad net praėjus metams „man skauda“.Andrijus Jermakas, prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas, socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad už tai atsakingi „rusų teroristai“ ir kad „karo nusikaltėliai turi būti nubausti“.

Šeštadienį šimtai šalininkų, įskaitant sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, dalyvavo per sprogimą žuvusio garsaus Rusijos karo tinklaraštininko laidotuvėse.Praėjusią savaitę antrajame Rusijos mieste Sankt Peterburge per sprogimą kavinėje žuvo 40-metis Vladlenas Tatarskis, kuris buvo žinomas dėl savo griežtos antiukrainietiškos pozicijos.Pernai rugsėjį Kremliuje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo paskelbta apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, V. Tatarskis įrašė save sakantį: „Mes nugalėsime visus. Mes nužudysime visus. Mes visus apiplėšime, jei reikės. Taip, kaip mums patinka“.Gedėtojai, kai kurie nešini gėlėmis, susirinko prie prestižinių Trojekurovo kapinių Maskvos vakaruose, dalyvaujant sustiprintoms policijos pajėgoms. Kai kurie laidotuvių dalyviai ant drabužių demonstravo raides Z ir V – Maskvos karo prieš Ukrainą simbolius.Su uždegtomis žvakėmis rankose, baltais rūbais vilkintys kunigai kapinėse atliko laidotuvių apeigas. V. Tatarskio apdovanojimai buvo padėti ant aksominių pagalvėlių šalia jo karsto. Tarp jų buvo ir Drąsos ordinas – vienas aukščiausių šalies apdovanojimų, kurį prezidentas Vladimiras Putinas po mirties įteikė V. Tatarskiui už „drąsą“.V. Tatarskis, kilęs iš rytinio Ukrainos Donecko regiono, kovojo kartu su prokremliškais separatistais, o vėliau tapo populiariu tinklaraštininku, turėjusiu pusę milijono sekėjų socialinėje žiniasklaidoje.Savo atstovų spaudai išplatintame pareiškime J. Prigožinas, kurio samdinių pajėgos vadovauja rytų Ukrainos miestų puolimui, gyrė tinklaraštininką už tai, kad jis padėjo „sunaikinti priešą“.Rusijos valdžios institucijos be jokių įrodymų tvirtina, kad įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai padėjo Ukrainos valdžios institucijoms įvykdyti sprogdinimą. Buvo sulaikyta 26 metų rusė Darja Trepova ir apkaltinta terorizmu.Tyrėjai teigia, kad D. Trepova į vieną Sankt Peterburgo kavinę atnešė sprogmenų prikrautą statulėlę ir perdavė ją tinklaraštininkui, kurio tikrasis vardas ir pavardė – Maksimas Fominas.Pernai rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija taip pat kaltina Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.

 Rusijos kariuomenė praėjusią naktį apšaudė Avdijivką Donecko regione ir iš oro smogė vietos kokso chemijos gamyklai. Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Donecko kryptimi diena anksčiau Kurachovė patyrė dvi artilerijos atakas, o ukrainiečių Selydovės gyvenvietė buvo apšaudyta iš „Gradų“. Naktį rusai chaotiškai apšaudė Avdijivką ir iš oro smogė AKHZ (Avdijivkos kokso chemijos gamyklai)“, – rašė P. Kyrylenka.Horlivkos kryptimi rusai artilerija ir raketomis S-300 atakavo Kostantynivką, apgadindami keturis privačius namus, įmonės patalpas ir dujotiekį. Taip pat buvo atakuojamos Predtečynės ir Novomarkovės bendruomenės. Torecko bendruomenėje apgadintas vienas namas. Be to, Bachmute apgadinti du daugiaaukščiai pastatai ir vaikų darželiai.Lysyčansko kryptimi vienas žmogus žuvo Torske, Lymano bendruomenėje. Zvanivkos bendruomenėje Zvanivka, Pereiznė ir Verchniokamianskė pateko į priešo ugnį, aukų nebuvo.Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 7 dieną Rusijos kariuomenė nužudė keturis Donecko regiono gyventojus.

Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Bachmute ir jo apylinkėse, pasak portalo „Unian“, savo naujausioje ataskaitoje pranešė Karo studijų instituto (ISW) analitikai.Jie pažymėjo, kad geolokaciniai vaizdai rodo, jog rusai pasistūmėjo tolyn į miesto centrą. Sukarintos grupuotės „Vagner“ samdiniai stovi prie Bachmuto karinės prokuratūros ir tikriausiai jie užėmė pastatą.ISW ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos kariai pasistūmėjo per 3 km į pietus nuo kelio Kostantynivka-Časiv Jaras-Bachmutas į pietvakarius nuo Bachmuto.Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariniai korespondentai teigia, jog „vagneriečiai“ užėmė keletą pastatų Bachmuto centre, įskaitant „Metalurgo“ stadioną, viešbutį „Bachmut“ ir Visų šventųjų cerkvę, tačiau šiuo metu nėra jokio to patvirtinimo.Bachmute jau kelis mėnesius iš eilės vyksta įnirtingos kovos. Jei kovo mėnesį okupacinės pajėgos ten buvo kažkiek išsekusios, tai dabar jos į stojo į mūšį su nauja jėga. Penktadienį britų žvalgyba pastebėjo, kad „vagneriečiai“ ir reguliarioji Rusijos kariuomenė galbūt ėmė bendradarbiauti ir efektyviau veikti.

Socialinis tinklas „Twitter“ panaikino apribojimus Rusijos valstybinių institucijų paskyroms – jos vėl rodomos rekomendacijose ir kai kurių paieškos užklausų viršuje, penktadienį pranešė laikraštis „The Telegraph“.Be kita ko, žurnalistai įsitikino, kad tviteris ėmė rekomenduoti Kremliaus, Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje paskyras. Be to, agentūra TASS patikslina, kad socialinis tinklas savo paieškoje taip pat pradėjo nurodyti Rusijos gynybos ministerijos paskyrą.Buvęs aukščiausio lygio „Twitter“ vadovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad tokie duomenų išvesties algoritmų pakeitimai greičiausiai rodo, kad socialinio tinklo vadovybė atšaukė praėjusių metų apribojimus. „Labai mažai tikėtina, kad šis pakeitimas įvyko atsitiktinai ar be bendrovės vadovybės žinios“, – sakė jis.„Twitter“ kol kas nekomentavo šios situacijos.Netrukus po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas, „Twitter“ pareiškė, kad nereklamuos ir nerekomenduos vyriausybinių paskyrų, „priklausančių valstybėms, kurios riboja prieigą prie laisvos informacijos ir dalyvauja ginkluotuose tarpvalstybiniuose konfliktuose“. Pasak TASS, bendrovės atstovas tuomet sakė, kad ši priemonė pirmiausia palies Rusiją ir paveiks daugiau kaip 300 paskyrų.2022 metų rudenį „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tapo vieninteliu socialinio tinklo savininku ir po to pradėjo nuodugnias reformas bendrovėje. Visų pirma milijardierius panaikino daugelį socialinio tinklo apribojimų, teigdamas, kad nori skatinti žodžio laisvę.

Ukraina atnaujina elektros eksportą, pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka, kurį cituoja BBC. Kartu buvo pasirašytas dokumentas, leidžiantis pradėti realų elektros energijos eksportą. „Ukrainos energetikos sistema jau beveik du mėnesius veikia be vartotojų, turinčių galios rezervą, apribojimų. Šį rezultatą pasiekėme titaniško energetikų, mūsų tarptautinių partnerių, padėjusių atkurti sistemą, darbo dėka. Praėjo sunkiausia žiema, kitas žingsnis – elektros eksporto pradžia, kuris pritrauks papildomų finansinių resursų būtinų sugriautos energetikos infrastruktūros atstatymui“, – pažymėjo H. Galuščenka. Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSO-E leistina eksporto galia yra 400 MW. Ministro teigimu, eksporto atidarymas yra Ukrainos energetikų atsakas į Rusijos apšaudymą ir bandymus sugriauti energetikos sistemą.

Šeštadienio rytą okupuotame Kryme, kur Rusija įrengė tranšėjų ir gynybinių užtvarų tinklą, pasigirdo sprogimai, pranešė Rusijos propagandistai ir „pareigūnai“.„Telegram“ kanaluose, kuriuose cituojami vietos gyventojai, teigiama, kad apie 11 val. netoli Feodosijos buvo girdėti „du trenksmai“.Sprogimų garsai esą buvo girdimi keliuose miesto rajonuose, taip pat Senajame Kryme, esančiame už 20 km nuo Feodosijos. Kai kas taip pat teigia matę dūmų stulpą, o dėl sprogimų įsijungė automobilių signalizacijos.Vadinamasis pusiasalio vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas pranešė, kad suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Vėliau Krymo „vadovas“ Sergejus Aksionovas pareiškė, kad esą buvo numušta ukrainiečių raketa. Jo teigimu, nuolaužos nukrito vienoje iš gyvenviečių, o aukų ir sugriovimų nebuvo.

Jungtinės Karalystės žvalgyba teigia, kad Maskvai rudenį ir žiemą nepavyko sugriauti vieningos Ukrainos energetikos sistemos (UES). JK gynybos ministerija apie tai šeštadienį pranešė tviteryje.„Rusijos kampanija, kuria siekta sužlugdyti Ukrainos vieningą energetikos sistemą per 2022-23 metų žiemą, greičiausiai nepavyko. Rusija nuo 2022 metų spalio mėnesio vykdė ilgojo nuotolio smūgius, tačiau nuo 2023 metų kovo pradžios didelio masto smūgiai tapo reti. Mažesnio masto smūgiai (su mažiau nei 25 šaudmenimis) tęsiasi, tačiau tikėtina, kad jie daro daug mažesnį poveikį UES“, – sakoma atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje.Pažymima, kad Ukrainos elektros tiekimo sistemos operatoriai toliau ieško galimybių pakeisti reikiamus komponentus, įskaitant pažeistus transformatorius. Šios įrangos gabenimas ir montavimas yra didelis logistinis iššūkis, ypač kai kalbama apie aukštosios įtampos transformatorius, sveriančius daugiau kaip 100 tonų.„Tikėtina, kad Ukrainos energetikos padėtis pagerės atėjus šiltesniems orams. Planavimas ir pasirengimas kitai žiemai taip pat, reikia manyti, jau prasidėjo“, – sakoma pranešime.„Ukrinform“ primena, kad nuo 2022 metų spalio 11 dienos Ukraina nutraukė elektros energijos eksportą, Rusijai raketomis atakuojant energetikos objektus visoje šalyje.Nuo rugsėjo mėnesio 12 tokių atakų buvo nukreiptos į bendrovės „Ukrenergo“ valdomus objektus Donecko, Luhansko ir Charkivo regionuose, per jas buvo suduoti 27 smūgiai sparnuotosiomis raketomis ir dronais. Dėl to buvo sugadinta apie 68 proc. aukštos įtampos pastočių ir 833 km elektros linijų.Balandžio 7 dieną Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka pasirašė dokumentą, kuriuo uždegama žalia šviesa elektros energijos eksporto atnaujinimui elektros energijos gamybos pertekliaus atveju, praneša ELTA.

Pranešama, kad spalį ukrainiečiai mėgino atsiimti Zaporižės atominę elektrinę.Britų laikraštis „Times“, kurį cituoja BBC, paskelbė straipsnį apie nesėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą užimti Zaporožės atominės elektrinės teritoriją, kurioje yra įsikūrusi Rusijos kariuomenė.Apie tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė išlaipinti karius ir šturmuoti atominę jėgainę, praėjusių metų spalio pabaigoje pranešė okupacinių administracijų ir Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai. Kaip pažymi laikraštis „Times“, Kijevas oficialiai nepripažino bandymo šturmuoti didžiausią Europos atominę elektrinę, tačiau Ukrainos specialiųjų pajėgų, karinės žvalgybos ir karinio jūrų laivyno atstovai, pageidavę likti anonimiški, leidinio žurnalistams papasakojo operacijos detales.Tuo metu Rusijos kariai elektrinę laikė daugiau nei šešis mėnesius, naudodamiesi jos teritorija apšaudydami Ukrainos miestus kitoje Dniepro pusėje ir didelę plieno gamyklą Nikopolyje, rašo „Times“.Spalio 19-osios naktį apie 600 kariškių 30 valčių, prigrūstų ginklų, įskaitant sunkiuosius kulkosvaidžius, granatsvaidžius MK-19 ir prieštankinius ginklus, bandė nusileisti kairiajame Dniepro krante.„Idėja buvo tokia, kad mūšyje galės dalyvauti tik pėstininkai. Jie negalės panaudoti artilerijos prieš mus, nes tai yra atominė elektrinė“, – vienas iš kariškių citavo „Times“.Tačiau tokio rimto pasipriešinimo ukrainiečiai nesitikėjo.„Rusijos kariuomenė sukūrė labai tankią gynybą, viską užminavo. Kai mes pradėjome artėti, jie net į kovą pasiuntė tankus ir artileriją ir pradėjo šaudyti į mus tiesiai ant vandens“, – laikraščiui sakė Ukrainos kariuomenės atstovas.Specialiųjų pajėgų kateriams plaukiant per Dnieprą, Ukrainos kariuomenė pradėjo apšaudyti Rusijos pozicijas, taip pat ir HIMARS raketų sistemų pagalba.Dėl to tik nedidelei Ukrainos kariškių grupei pavyko patekti į krantą, jie įsitraukė į tris valandas trukusį susišaudymą su Rusijos kariuomene Energodaro pakraštyje, bet tada buvo priversti trauktis.Kovotojai tikėjosi, kad rusai šalia šio objekto nesiryš naudoti sunkiosios technikos. Ar vertėjo šturmuoti nesutaria ir patys ukrainiečiai.Ekspertai kalba, kad realiau galimybė atsiimti šį objektą - platus puolimas, kurio metu rusai bus išstumti iš viso regiono ir atominę jėgainę atiduos be kovos, kad jų daliniai ten nebūtų apsupti.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė dekretą, kuriuo dar vieneriems metams pratęsė sankcijas Rusijai, įvestas 2021 metų balandį dėl žalingos Rusijos vyriausybės veiklos užsienyje, o 2022 metų kovą, Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, buvo dar labiau išplėstos.

Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną iki 2023 metų balandžio 8 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos eliminavo apie 177 680 Rusijos karių, įskaitant 570 karių per pastarąją dieną. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pranešime teigiama, kad Ukrainos kariai sunaikino 3 636 (+3 per pastarąją parą) priešo tankus, 7 020 (+4) šarvuotų kovos mašinų, 2 727 (+5) artilerijos sistemas, 533 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 282 (+1) oro gynybos sistemas, 307 (+1) lėktuvus, 292 sraigtasparnius, 2 298 (+7) operatyvinius-taktinius bepiločius orlaivius, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų / katerių, 5 599 (+12) transporto priemones ir degalų cisternas, 304 specialiosios technikos vienetus.Pranešama, kad Ukrainos oro pajėgos per praėjusią parą sudavė devynis smūgius priešo personalo ir karinės technikos telkiniams. Be to, Ukrainos kariai netoli Marinkos, Donecko regione, sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25.

3000 Rusijos karių per mėnesį panoro pasiduoti Ukrainai 3000 Rusijos karių praėjusį mėnesį paskambino „karštąją perdavimo liniją“. Šis skaičius rodo staigų Rusijos karių, norinčių pasiduoti Ukrainos kariuomenei, skaičių, sakė karštosios linijos atstovas.Vitalijus Matvienko sakė, kad 3000 skambučių yra daugiau nei du kartus per mėnesį vasarį.Ukraina mano, kad padidėjimas gali būti susijęs su praneštu Ukrainos kontrpuolimu, kuris, kaip manoma, įvyks pavasarį.„Ukrainos kontrpuolimo operacija ant žemės dar neprasidėjo, bet jos poveikis jau duoda rezultatų“, – sakoma pranešime.Karštoji linija „Noriu gyventi“ pradėjo veikti 2022 m. rugsėjį. Skambinusius rusus žadama sulaikyti laikantis Ženevos konvencijos. Manoma, kad šiuo numeriu iki šiol skambino daugiau nei 10 000 karių.

Bidenas metams pratęsė sankcijas RusijaiRusija baudžiama už žalingą veiklą, kuri kelia grėsmę net pačioms Jungtinėms Valstijoms. Todėl JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė dekretą, kuriuo dar metams pratęsė sankcijas Rusijai, įvestas dėl plataus masto invazijos į Ukrainą ir kitų Kremliaus nusikaltimų. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.Dekrete nurodoma, kad sankcijos Rusijai pritaikomos už jos bandymus kištis į Amerikos rinkimus ir į kitų demokratinių Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų sąjungininkų institucijų darbą; kibernetinių atakų prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus vykdymą; tarptautinės korupcijos skatinimą ir išnaudojimą siekiant daryti įtaką užsienio vyriausybėms; kenkimą Jungtinėms Valstijoms svarbių šalių ir regionų saugumui; tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant nepagarbą valstybių teritoriniam vientisumui, kuris kelia didelę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir interesams.

Chersono regione buvo apšaudytas greitosios pagalbos automobilisPenktadienį per Rusijos atakas Chersono regione nukentėjo aštuoni žmonės, kai kurie jų – sunkiai. Kaip pranešė Chersono regioninė karinė administracija, Berislavo mieste kilus gaisrui į įvykio vietą buvo išsiųsta greitoji pagalba. Tačiau ir jos medikai nukentėjo nuo priešo kulkų. „Miestas Berislavas vėl buvo apšaudytas artilerijos ugnimi.Mmedikai greitosios pagalbos automobiliu važiavo pas moterį, kurią sužalojo namuose, tada į automobilį pataikė rusiški šaudmenys, du paramedikai buvo sužeisti“, – pareiškime teigė Chersono vadovybė. Vėliau Chersono regioninės tarybos vadovo pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis sakė, kad be dviejų medikų, per apšaudymą buvo sužeisti dar 6 žmonės.„Aštuoni šiuo metu sužeisti, – rašė jis. – Du iš jų yra medicinos darbuotojai, kurie puolė į pagalbą apšaudymo aukoms. Remiantis preliminaria informacija, Rusijos kariai iš drono numetė šaudmenis tiesiai į greitąją pagalbą.“

Zelenskis dėl Krymo sudėliojo visus taškus ant „i“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Krymo išlaisvinimas yra neginčijamas Ukrainos tikslas.Pasak UNIAN korespondento, V. Zelenskis tai pasakė kalbėdamas Krymo totorių kultūros centre „Birlik“ tradicinės „Iftar“ vakarienės atidarymo oficialiu lygiu proga.„Nepamirškime, kad būtent okupavus mūsų Ukrainos Krymą, būtent su represijomis Kryme prieš Ukrainos ir Krymo totorių laisvę, prieš Krymo musulmonus prasidėjo Rusijos bandymas pavergti Ukrainą ir kitas civilizuotos Europos tautas“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas priminė, kad dabar Rusijos trispalvėje Kryme karaliauja blogis – vyksta pažeminimai, represijos, žmogžudystės ir karas.„Bet ten, kur prasidėjo blogio kelias, būtent ten mes laukiame, esu tikras, pergalės prieš šį blogį. Krymo okupacijos panaikinimas yra neginčijamas ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Esu tuo tikras. Už tvarką pasaulyje, kuri remiasi konvencijomis ir JT Chartija, o ne žudikų, prievartautojų, plėšikų nusikalstamais įpročiais, kuriuos Rusija bando skleisti“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad Ukraina pagrįstai tikisi pagarbos savo teritoriniam vientisumui visose sienose – nuo šiaurinių Ukrainos miestų iki Sevastopolio ir Kerčės pietuose, lygiai taip pat, kaip ji gerbia visų valstybių nuo Europos iki Lotynų Amerikos teritorinį vientisumą.„Mes sugrįšime į Krymą, o tada į pasaulį sugrįš taika, nes agresorius pralaimės. Visa kita gali tik uždegti Rusijos karo troškulį. Tegul agresorius jaučia, kad niekam neleidžiama griauti tautų gyvenimo ir apiplėšti tautų, niekam neleidžiama skleisti blogio ir griuvėsių pasaulyje. Mūsų valstybės pergalė, kiekvieno iš mūsų pergalė, Ukrainos pergalė reikš gyvenimo pergalę, visų mūsų, visų ukrainiečių gyvenimą“, - sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečiams prievarta grūdami rusų pasai Rusijos įkurdinti pareigūnai pietinėse Ukrainos dalyse smurtiniais metodais verčia civilius gyventojus gauti Rusijos pasus, pareiškė Ukrainos kariuomenė.Nacionalinis pasipriešinimo centras teigė, kad rusai subūrė „mobilias grupes“, kurių tikslas buvo „įtikinti“ vietinius paimti Rusijos pasus, rašoma pranešime.Tai įvyko po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis nėra patenkintas tuo, kaip sparčiai išduodami pasai okupuotuose regionuose.„Neretai tokio „įtikinėjimo“ metu okupantai griebiasi spaudimo: nuo grasinimų iki fizinės jėgos panaudojimo“, – priduriama pranešime.Šiuo metu Rusija užima teritoriją rytiniame Dniepro upės krante Chersone ir didžiąją dalį Zaporožės srities.

Ukraina: Poltavoje bus demontuoti paminklai Puškinui ir dviem sovietų generolamsPoltavos miesto tarybos deputatai pritarė pasiūlymui demontuoti paminklus rusų poetui Aleksandrui Puškinui ir sovietų generolams Nikolajui Vatutinui ir Aleksejui Zyginui.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministru Oleksandru Tkačenka.Ministras „Telegram“ kanale sveikino tokį Poltavos miesto tarybos sprendimą. Jis priminė, jog Kultūros ministerijos ekspertų taryba rusifikacijos ir totalitarizmo padarinių įveikimo klausimams jau seniai rekomendavo tai padaryti.O. Tkačenka pridūrė, kad dabar tikisi miesto sprendimų nugriauti paminklus, skirtus Petrui I.Portalas primena, kad anksčiau Odesoje buvo demontuoti paminklai Jekaterinai II ir rusų karvedžiui Aleksandrui Suvorovui.

Rusija: Voroneže netoli aviacijos gamyklos nugriaudėjo sprogimasPenktadienį Rusijos Voronežo miesto gyventojai girdėjo stiprų garsą, panašų į sprogimą, netoli aviacijos gamyklos.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais.Pasak vietos gyventojų, danguje virš miesto buvo matyti baltas pėdsakas.Voronežo aviacijos gamykloje surenkami orlaiviai Rusijos gynybos ministerijai. Be to, įmonė aptarnauja vadinamąjį paskutinio teismo dienos lėktuvą, kuriuo naudojasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusija atsisakė ramadano proga apsikeisti visais belaisviais musulmonaisUkraina pasiūlė Rusijai ramadano proga apsikeisti visais belaisviais musulmonais, bet Maskva atmetė šią iniciatyvą.Kaip praneša penktadienį portalas „rbc.ua“, tai interviu „Amerikos balsui“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėja Darja Zarivna.„Mes pasiūlėme apsikeisti belaisviais musulmonais pagal formulę „visi į visus“, taip parodant pagarbą jų kultūrai ir tradicijoms. Deja, Rusijos atstovai sutiko šią idėją be didelio entuziazmo“, - sakė ji.Anot patarėjos, ši iniciatyva yra vienas iš daugelio kūrybingų Ukrainos pasiūlymų dėl apsikeitimo belaisviais.Portalas primena, kad balandžio 3 d. iš rusų nelaisvės grįžo 10 Ukrainos kariškių ir du civiliai.

Rusija tęsia „mėsos“ puolimus: dviejuose miestuose vyksta tikras pragarasLimanskio, Bachmuto, Avdiivkos ir Maryinskio kryptymis Ukrainos gynėjai per dieną atrėmė daugiau nei 40 priešo atakų. Apie tai vakarinėje ataskaitoje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pažymima, kad būtent šiose srityse priešas ir toliau sutelkia savo pagrindines pastangas į puolamuosius veiksmus.Be to, priešas bando visiškai kontroliuoti Bachmuto miestą, kur tęsiasi nuožmios kovos.„Dienos metu priešas vykdė nesėkmingas puolimo operacijas Bogdanovkos ir Ivanovskio srityse. Gynybos pajėgų daliniai atrėmė apie 14 priešo atakų nurodytoje teritorijoje“, – sakoma pranešime. Visų pirma, priešas apšaudė keletą Donecko regiono gyvenviečių, tarp jų Bogdanovką, Kurdyumovką, Belaya Gorą, Družbą.Tuo pačiu metu ataskaitoje teigiama, kad Avdiivkos ir Maryinskio kryptimis priešas vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas. „Nuožmiausios kovos šiame fronto sektoriuje tęsiasi Marinkoje, kur buvo atremta daugiau nei 10 priešo atakų“, – sakė generalinis štabas.

Ukrainos premjeras lankysis Kanadoje, prašys šaudmenų, šarvuočiųUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas planuoja vykti į Kanadą derybų dėl šaudmenų ir šarvuočių tiekimo. Jis tai sakė interviu „The Globe and Mail“, pranešė „Ukrinform“.D. Šmyhalas vyks į Kanadą artimiausiomis savaitėmis, tačiau Ukrainos vyriausybė saugumo sumetimais neatskleidžia kelionės datos."Dabar mums reikia sunkiųjų šarvuotų mašinų ir (...) daugiau artilerijos sviedinių: amunicijos haubicoms ir tankams. (...) Tai labai svarbu rengiant mūsų kontrpuolimą", - sakė jis.Pasak leidinio, Kanados vyriausybė įtraukė į kovą paskelbtą 2023 m. biudžetą naują 2,4 mlrd. JAV dolerių paskolą Ukrainai, bet mažai papildomos karinės pagalbos. Vis dėlto per pastaruosius 12 mėnesių Otava suteikė Kyjivui karinės technikos už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.D. Šmyhalas teigė, jog nepaisant to, kad federaliniame biudžete nauja karinė pagalba Ukrainai nenumatyta, jis tikisi, kad Kanada vis tiek suteiks daugiau karinės ir kitos pagalbos. Be to, Ukrainos vyriausybė norėtų, kad Kanados vyriausybė pasiūlytų karo rizikos draudimą į Ukrainą investuojančioms Kanados įmonėms, tai būtų parama šalies atkūrimui ir paskata užsienio investicijoms.D. Šmyhalas pabrėžė, kad Ukrainai reikia tokių šalių kaip Kanada, kurios padėtų atverti kelią daugiau užsienio investicijų, o tam svarbus specialusis draudimas veiklos karo zonoje finansinei rizikai sumažinti. „Mums reikės papildomos paramos karo rizikos draudimui, nes investuotojai neateis į Ukrainą, jei mūsų partnerių vyriausybės nepalaikys ir nedraus nuo karo rizikos“, – sakė D. Šmyhalas. Apie tai jis ir kalbėsis Otavoje.„Ukrainos ir Kanados santykiai puikūs“, – sakė D. Šmyhalas ir dėkojo Otavai už daugiau nei 5,4 mlrd. JAV dolerių pagalbą, Kanados vyriausybės skirtą Ukrainai nuo karo pradžios. Jis taip paminėjo per vizitą pasirašysiantis bendradarbiavimo sutartis su Kanados branduolinės pramonės įmone, bet daugiau informacijos apie tai nepateikė

Deputatas: Naujojoje Kachovkoje rusai prie kelių užkasa statines su nežinomu turiniuLaikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje rusai prie kelių užkasa statines su nežinomu turiniu. Civiliai bijo prie jų prieiti.Tai penktadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Chersono sritis. Laikinai okupuotoje Naujojoje Kachovkoje rusai sankryžose užkasė statines su nežinomu turiniu. Žmonės bijo vaikščioti šalia jų, o tuo labiau prieiti", – rašo deputatas.Pasak jo, kol kas nežinoma, ką konkrečiai užkasė okupantai.Savo informaciją S. Chlanis iliustruoja atitinkama nuotrauka.Portalas primena, kad okupantai rusai sugriežtino režimą Naujojoje Kachovkoje. Neseniai jie uždraudė gyventojams išeiti iš namų.

Jermakas: 11-ajame sankcijų pakete mes ruošiame daug bėdų rusamsUkrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas palaikė Baltijos šalių ir Lenkijos pasiūlymą į būsimą 11-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti priemones prieš Rusijos branduolinę pramonę.„Sankcijos Rusijos Federacijos branduolinės energetikos pramonei yra būtent tai, ko reikia“, – „Telegram“ kanale parašė A. Jermakas.Jis pridūrė, kad tarptautinė ekspertų komanda, kuriai jis vadovauja kartu su buvusiu JAV ambasadoriumi Maskvoje Michaelu McFaulu, baigia rengti sankcijų Rusijai griežtinimo veiksmų planą.„Mes ruošiame daug problemų rusams“, – rašė A. Jermakas.

Ukrainos generolas: kariškiai prašė Kravčuką palikti branduolinį ginkląUkrainos kariškiai ir žvalgybos tarnybos prašė prezidentą Leonidą Kravčuką ir parlamentą palikti bent dalį branduolinės ginkluotės, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimos Rusijos grėsmės.Tai interviu UNIAN pareiškė Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas.Pasak jo, tuo metu šiuo klausimu vyko didžiulė diskusija.„Dirbdami su Ukrainos saugumo tarnyba mes aiškiai rašėme prezidentui Kravčukui ir Aukščiausiajai Radai, kad turėtume palikti dalį strateginės ir taktinės ginkluotės. Darėme prielaidą, kad Rusija kels grėsmę. Tuo labiau, kai mes atiduosime jiems branduolinį ginklą. Žinoma, spaudimą darė JAV, Rusija, kitos „branduolinio klubo“ šalys“, – sakė generolas.Anot jo, Ukrainos pareigūnai žadėjo nepritarti tokiam sprendimui, tačiau kiekvienam iš jų buvo daromas spaudimas, ir jie galiausiai nusileido.M. Malomužas įsitikinęs, jog jei Ukraina turėtų branduolinį ginklą ir atnaujintą armiją, Rusija niekada nebūtų išdrįsusi pradėti karo.Pasak generolo, žvalgybos darbuotojai kiekvieną Ukrainos prezidentą įspėdavo, kad Rusija rengia šalies užgrobimo scenarijų, o Ukrainos armija tam nepasirengusi. Bet jiems būdavo atsakoma, kad karas tarp šių dviejų šalių yra neįmanomas.UNIAN primena, kad iki 1991 metų Ukraina buvo viena iš trijų galingiausių šalių pagal turimo branduolinio arsenalo dydį. 1994 metais Kyjivas pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame įsipareigojo sunaikinti turimą ginkluotę. Tuo pat metu Ukraina pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.Neseniai interviu Airijos transliuotojui RTÉ buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas sakė apgailestaujantis dėl savo vaidmens raginant Ukrainą atsisakyti branduolinio ginklo.

Rusijoje nustatytos beveik 20 tūkstančių žuvusiųjų pavardėsRusijos žurnalistai nustatė 19 688 okupantų, žuvusių kare prieš Ukrainą, pavardes.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Mediazona“.Gautomis žiniomis, per dvi pastarąsias dvi savaites žurnalistai nustatė dar 1665 žuvusių Rusijos kariškių pavardes. Nurodoma, kad tai rekordinis „prieaugis“ nuo karo pradžios.Pasak tyrimo autorių, tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Be to, nežinomas dingusių be žinios ir patekusių į nelaisvę asmenų skaičius.Rusijos žurnalistai nustatė daugiau kaip 1100 žmonių, žuvusių prie Bachmuto, pavardes. Bet jie pažymi, kad žūties vieta nekrologuose nurodoma gana retai.Taip pat žinomos 1783 žuvusių mobilizuotųjų pavardės.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, iš viso nuo plataus masto karo pradžios nukauta daugiau kaip 177 tūkst. okupantų rusų.

Ukrainoje žuvo dar vienas kartvelas Ukrainoje žuvo Arsenas Kecbaja, kilęs iš Sakartvelo Zugdidžio  miesto. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „Novosti-Gruzija“.Pastaraisiais metais A. Kecbaja gyveno Ukrainoje ir tarnavo jos ginkluotosiose pajėgose. Apie jo žūtį informavo tarnybos draugai.Tai jau ketvirtas karys iš Sakartvelo, žuvęs Ukrainoje nuo balandžio pradžios.Balandžio 1 d. buvo pranešta apie 29 metų Michailo Mazanašvilio iš Gorio žūtį. Po dviejų dienų buvo paskelbta, kad žuvo kartvelai Vachtangas Barabadzė ir Davidas Kučukianas.Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, mūšiuose su okupantais krito daugiau kaip 40 kartvelų, kurie buvo Sakartvelo piliečiai arba turėjo Ukrainos pilietybę.

Okupantai rusai pagrobė keturis Zaporižios AE darbuotojus Enerhodare okupantai rusai pagrobė keturis Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos energetikos bendrovės „Enerhoatom“ atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.„Balandžio 6-osios vakarą kaukėti okupantai įsiveržė į vieną iš laikinai okupuotos Zaporižios AE patalpų ir išsivežė keturis jėgainės fizinės apsaugos tarnybos darbuotojus. Jie buvo išvežti nežinoma kryptimi, jų buvimo vieta kol kas nežinoma“, – rašoma paskyroje.Pažymima, kad visi keturi buvo laikomi lojaliais okupacinei Zaporižios AE vadovybei, nes jie pasirašė sutartis su fiktyvia akcine bendrove „Zaporižios AE eksploatavimo organizacija“. Tarp sulaikytųjų buvo ir tarnybos „viršininko“ pavaduotojas Markas Volkovas, kuris visokeriopai rėmė neteisėtą okupantų veiklą.Rusai Zaporižios AE užėmė praėjusių metų kovą. Jie verčia jėgainės darbuotojus pasirašyti sutartis su Rusijos kompanija „Rosatom“. Pati elektrinė naudojama kaip karinė bazė, joje dislokuota technika ir personalas.

Kipras suteiks Ukrainai techninę pagalbą šalinant minas Kipras surengs Ukrainos atstovams techninius išminavimo mokymus, kurie bus humanitarinės pagalbos šiai šaliai dalis.Tai penktadienį pareiškė Kipro gynybos ministras Michalis Georgallas, praneša portalas „rbc.ua“.„Mes priimsime personalą, kuris mokysis aptikti minas ir jas šalinti“, – sakė jis.Gautomis žiniomis, paskutinę balandžio savaitę į Kiprą mokytis atvyks maždaug 18 Ukrainos kariškių.Kipre viešintis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketina apžiūrėti teritorijas, kuriose vyks mokymai.Portalas „rbc.ua“ primena, kad Kipras dėl Turkijos invazijos 1974 metais buvo padalytas į dvi dalis. 180 km ilgio skiriamoji linija buvo nusėta minomis. Praėjusį dešimtmetį abi pusės su Jungtinių Tautų pagalba pradėjo išminavimo darbus.Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas, tęsiantis susitikimus su NATO šalių pareigūnais, ketvirtadienį su vizitu lankėsi Graikijoje.

Ukraina: greitai Rusijos kariai „susipažins“ su tikraisiais kontrpuolimo planaisTariamų dokumentų apie Ukrainos kontrpuolimą paskelbimas yra rusų blefas, miglos pūtimas į akis. Tokia publikacija – priešo operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.„Jei turite veikiantį kanalą žvalgybos duomenims iš Pentagono gauti – jūs jo nenaikinsite dėl vienos dienos informacinio triukšmo. Jei turite informacijos apie priešininko rėmimo lygį ir jo karinius planus – apsimesite, kad jūs to neturite. Jei mėginate sukurti vaizdą, kad žinote, vadinasi, jūs nieko nežinote. Tai blefas, miglos pūtimas į akis. Jūs neturite duomenų, o tik bandote destabilizuoti situaciją, informaciniu ir psichologiniu požiūriu paveikti sprendimus priimančius asmenis“, – parašė „Telegram“ kanale M. Podoliakas.Anot jo, Rusija stengiasi trūks plyš perimti informacinę iniciatyvą, paveikti Ukrainos kontrpuolimo planų rengimą, sukelti abejonių, sukompromituoti ankstesnes idėjas, išgąsdinti savo „informuotumu“.„Bet tai tik įprastiniai Rusijos žvalgybos operatyvinio žaidimo elementai – ir nieko daugiau. Tai neturi nieko bendra su tikraisiais Ukrainos planais“, – patikino pareigūnas.„Be abejo, bet koks karas yra susijęs su nuolatiniais priešo žvalgybos mėginimais gauti prieigą prie Generalinio štabo planų. Ir jei Rusija tikrai gautų realių dokumentų, vargu ar ji juos viešintų. Juk kur kas naudingiau parengti spąstus, dedantis, kad nieko nežinai apie priešo planus. Todėl šiandieninė publikacija – akivaizdus Rusijos operatyvinio informacinio žaidimo įrodymas“, – pabrėžė M. Podoliakas.Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos kareiviai greitai pirmieji „susipažins“ su tikraisiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais.Anksčiau leidinys „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO planais dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, nutekinimą.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1644276030503256064?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina neatsisakys Krymo, kaip siūlo Brazilijos prezidentas Penktadienį Ukraina atmetė Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos pasiūlymą Kyjivui atsisakyti Krymo, kad užbaigtų karą su Rusija. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį 2014 metais.„Nėra jokios teisinės, politinės ar moralinės priežasties, dėl kurios turėtume atiduoti bent centimetrą Ukrainos žemės“, – feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. „Bet kokios tarpininkavimo pastangos atkurti taiką Ukrainoje turėtų būti pagrįstos pagarba suverenitetui ir visišku Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimu“, – pridūrė jis.Ketvirtadienį L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „negali gauti visko“, ir pasiūlė Ukrainai atsisakyti Krymo, kad pradėtų diskusijas dėl taikos.Miglotas L. I. Lulos da Silvos pasiūlymas, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tikriausiai bus aptartas per kitą savaitę vyksiančią jo kelionę į Kiniją, taip pat pateikusią savo planą.Brazilijos prezidentas siūlo suburti kelias šalis, kurios tarpininkautų taikai Ukrainoje. Brazilijos lyderis sakė esąs „įsitikinęs“, kad tokia grupė „bus sukurta“ po jo kelionės.Rusija ne kartą yra sakiusi, kad taikos derybos dabar nėra galimos ir kad ji tęs puolimą. Pasak užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, derybos būtų įmanomos tik tuo atveju, jei kalba eitų apie „naują pasaulio tvarką“ be JAV hegemonijos.

Ukraina numušė dar vieną Rusijos lėktuvą Su-25 Netoli Maryjinkos Donecko srityje Ukrainos gynybos pajėgos numušė Rusijos karo lėktuvą Su-25, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.„Donecko srities Maryjinkos rajone buvo sunaikintas priešo Su-25“, – rašoma „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime, pranešė „Ukrinform“. https://t.me/uniannet/94643

Dar kartą pratęstos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos Dar kartą pratęstos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, vykstančios pastarosios šalies teritorijoje. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Kaip teigiama, manevrai pratęsti dar savaite, iki balandžio 17 d. Šios pratybos Baltarusijos poligonuose be pertraukų vyksta nuo 2022 m. balandžio 29 d. Jos pratęstos jau 50 kartų. Pasak „Belaruski Gajun“, nors Baltarusijos karių mokymai vyksta jau beveik metus, šios šalies karinės pajėgos išlieka nepasirengusios galimam Ukrainos puolimui, nes jos neturi realios kovinės patirties.Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka yra nurodęs, kad pasibaigus šioms pratyboms Rusija veikiausiai išves iš Baltarusijos pusę savo tenykščio karinio kontingento, kurį šiuo metu sudaro 4 tūkst. karių. Manoma, kad šie kariai bus perdislokuoti į Ukrainos rytus.

Lavrovas: bet kokios taikos derybos dėl Ukrainos turėtų būti apie „naująją pasaulio tvarką“ Maskva nori, kad bet kokiose Ukrainos taikos derybose daugiausia dėmesio būtų skiriama „naujos pasaulio tvarkos“ kūrimui, penktadienį vizito Turkijoje metu pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Rusijos diplomatijos vadovas lankosi Turkijoje, kuri palaiko ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu ir dalyvavo derybose su šios šalies užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu. S. Lavrovas taip pat pagrasino nutraukti svarbų susitarimą dėl grūdų, kurį Turkija padėjo sudaryti, jei ir toliau bus daromos kliūtys Rusijos eksportui.„Bet kokios derybos turi būti grindžiamos atsižvelgiant į Rusijos interesus, Rusijos problemas, – sakė S. Lavrovas. – Jos turėtų būti apie principus, kuriais bus grindžiama naujoji pasaulio tvarka“. Jis pridūrė, kad Rusija atmeta „vienpolę pasaulio tvarką, kuriai vadovauja „vienas hegemonas“.Rusija jau seniai tvirtina vadovaujanti kovai su JAV dominavimu tarptautinėje arenoje, ir teigia, kad puolimas Ukrainoje yra šios kovos dalis.Šią savaitę Kremlius pareiškė, kad, nematydamas jokio diplomatinio sprendimo, neturi kito pasirinkimo, kaip tik tęsti daugiau nei metus trunkantį karą Ukrainoje.Pernai prasidėjus karui kilo baimė dėl pasaulinės maisto krizės, nes Rusija ir Ukraina yra svarbios grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportuotojos.S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija gali pasitraukti iš istorinio susitarimo, kuris leido gyvybiškai svarbiam eksportui išplaukti iš užblokuotų Juodosios jūros uostų. „Jei nebus tolesnės pažangos šalinant kliūtis rusiškų trąšų ir grūdų eksportui, mes pagalvosime, ar šis susitarimas reikalingas“, – sakė jis.Vizito išvakarėse Maskva pareiškė, kad pratęsė susitarimą „kaip geros valios gestą dar 60 dienų“.Rusija ne kartą grasino nutraukti susitarimą, kuris leido eksportuoti daugiau kaip 25 mln. tonų grūdų. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma susitarimo dalies, kurioje jai pažadėta teisė eksportuoti trąšas be Vakarų sankcijų.Turkija siekia, kad susitarimas būtų pratęstas 120 dienų, laikantis pirminio susitarimo, dėl kurio Ankara ir Jungtinės Tautos derėjosi praėjusių metų liepą.

Ukrainos aviatoriai naikintuvus F-16 gali įvaldyti greičiau nei per šešis mėnesiusDviejų ukrainiečių pilotų bandymai Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad naikintuvas F-16 gali būti įvaldytas greičiau nei per šešis mėnesius.Tai praneša UNIAN korespondentas, remdamasis Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ignato pateikta informacija.„Šiam testui JAV buvo atrinkti patyrę pilotai. Tai buvo ne mokymai, jie tyrinėjo savo galimybes ir pasirengimo lygį, kaip greitai gali įvaldyti šiuolaikinius daugiafunkcinius lėktuvus, tokius kaip F-16“, – sakė J. Ignatas.

Rusija grasina trauktis iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimoRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad jo šalis gali pasitraukti iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, jei nebus pašalintos kliūtys, trukdančios rusiškų žemės ūkio produktų eksportui.„Jei nebus didesnės pažangos šalinant rusiškų trąšų ir grūdų eksporto kliūtis, mes apmąstysime, ar šis susitarimas yra reikalingas“, – viešėdamas Turkijoje tvirtino Rusijos diplomatijos vadovas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Juo buvo sudarytos sąlygos saugiam ukrainietiškų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų. Rusija kaip sąlygą susitarimo pasirašymui iškėlė jai pritaikytų sankcijų sušvelninimą, kuris leistų jai visapusiškai atnaujinti savo pačios grūdų ir trąšų eksportą.

Slovakija įtaria, kad rusų technikai gadino jos naikintuvus MiG29Rusijos technikai galėjo tyčia sabotuoti Slovakijai priklausančių sovietų gamybos naikintuvų MiG-29 veikimą, pareiškė šalies gynybos ministras Jaroslavas Nadis. Apie tai pranešė portalas „Euractiv“.Minėti karo lėktuvai – sovietmečio palikimas, kurio Slovakijos kariuomenė nenaudojo nuo 2022 metų rugpjūčio, – neseniai buvo perduoti Ukrainai.„Jie galėjo skraidyti, bet tai nereiškia, kad jie buvo tinkami ir kovoti. Ukrainiečiai atvyko į Slovakiją likus savaitei iki jų išsiuntimo, atsivežė atsarginių dalių ir apžiūrėjo lėktuvus“, – paaiškino J. Nadis po to, kai opozicija, vadovaujama ekspremjero Roberto Fico partijos „Smer-SD“, griežtai sukritikavo vyriausybę už tai, kad ji atsisakė „vertingų lėktuvų“.Ministras užsiminė, kad gedimus galėjo tyčia sukelti Rusijos techniniai darbuotojai, kurie iki praėjusių metų dirbo Slovakijos Sliačo oro bazėje.„Net policija tai tyrė, remdamasi mūsų įtarimais. Lėktuvo varikliuose buvo dalių, prie kurių galėjo prieiti slovakų technikai, ir taip pat buvo dalių, prie kurių galėjo prieiti tik rusų technikai. Defektai atsirado tik tose dalyse, prie kurių galėjo prieiti rusai“, – sakė J. Nadis.Nors tyrimas neįrodė, kad tai būtų padaryta tyčia, Gynybos ministerija „prarado pasitikėjimą rusų technikais Sliače, nes gedimai vis atsirasdavo tose vietose, prie kurių galėjo prieiti tik jie“.Generolas leitenantas Liubomiras Svoboda, buvęs geriausias Slovakijos karo pilotas, taip pat iškėlė prielaidą, kad rusai iš tiesų ketino sugadinti naikintuvus."Mes iš jų perėmėme variklį, kuris turėjo tarnauti 350 valandų. O galiausiai jis skraidė tik 70 valandų. Ką mes galime iš to spręsti? Galbūt buvo blogai atliktas darbas, pavadinkime taip. Nežinau“, – sakė jis.Rusijos ambasada šalyje perspėjo, kad naikintuvų MiG29 perdavimas Ukrainai sukels „eskalaciją“, o sprendimus priėmę asmenys bus „laikomi atsakingais“.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kovo 17 dieną Slovakijos vyriausybė pritarė 13 naikintuvų MiG29 siuntimui Ukrainai kaip karinės pagalbos paketo dalį.

JAV atsargos generolas: Krymo išvadavimas pakeistų viskąPagrindinis Ukrainos kontrpuolimo tikslas bus atkirsti koridorių tarp Rusijos ir jos užimamo Krymo.Tokią nuomonę interviu „Deutsche Welle“ išsakė buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas. Anot jo, artėjantis Ukrainos kontrpuolimas vyks labai siaurame fronto ruože, kad pavyktų atkirsti sausumos koridorių tarp Krymo ir Rusijos. „Krymas yra lemiama teritorija. Galite nužudyti kiekvieną rusų karį 200 km spinduliu aplink Bachmutą, bet tai nepakeis strateginės padėties. Tačiau jei Krymas bus išvaduotas, tai viską pakeis. Todėl kontrpuolimas bus nukreiptas į Krymo išvadavimą. O likusiai Donbaso daliai laikas ateis vėliau“, – dalijosi B. Hodgesas.Kalbėdamas apie situaciją Bachmute, jis pažymėjo, kad kautynės aplink miestą turėjo labai didelę kainą, tačiau tai buvo būtina. „Generalinis štabas pamatė, kad gali sustabdyti Rusijos kariuomenę Bachmute ir juos išsekinti, priversti panaudoti daug išteklių“, – aiškino generolas.

Per naktinį Berislavo apšaudymą žuvo žmogusPer naktinį Berislavo apšaudymą žuvo civilis. Jo kūnas buvo rastas gatvėje, pranešė  „RBC-Ukraina“.Pranešama, kad naktį per stiprų rusų apšaudymą amunicijos skeveldros sužalojo 36 metų vyrą. Gydytojai niekuo padėti negalėjo, tik konstatavo mirtį.Primane, kad šį rytą rusai apšaudė Chersono srities Stanislavo kaimą. Per ataką buvo sužeisti du vaikai ir jų motina.

Ukrainos gynėjai netoli Svatovės sunaikino Rusijos amunicijos sandėlįUkrainos sienos apsaugos tarnybos Oro žvalgybos padalinys netoli Svatovės sunaikino Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlį ir „Ural“ sunkvežimį. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi tarnybos įrašu tinkle „Telegram“.„Sienos apsaugos tarnybos oro žvalgyba ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerija Svatovės kryptimi priešo taikiniams nusiuntė dar vieną pragariškų „dovanų“ rinkinį“, – pareiškė tarnyba.Kaip teigiama, minėtoje vietovėje buvo sunaikinta „priešo susitelkimo vieta“, amunicijos sandėlis ir „Ural“ sunkvežimis. Pasak tarnybos, buvo patvirtinta, kad rusai patyrė gyvosios jėgos nuostolių.https://t.me/DPSUkr/10445

Ryte rusai apšaudė Chersono sritį: buvo sužeisti vaikaiBalandžio 7-osios rytą rusų kariuomenė apšaudė Stanislavo kaimą Chersono srityje. Per išpuolį buvo sužeisti du vaikai ir jų motina.Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.Anot jo, priešo sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, pralaužė stogą ir detonavo. Sužalota 30 metų moteris, 10 metų mergaitė ir 3 metų berniukas.„Nukentėjusieji buvo paguldyti į ligoninę Chersone. Berniuko ir motinos būklė yra vidutinė. Mergaitė buvo sunkiai sužalota, ji operuojama“, – sakė A. Jermakas.

Rusijos kariai minuoja teritorijas netoli EnerhodaroLaikinai okupuoto Zaporižios regiono Enerhodaro miesto gyventojai turėtų būti atsargūs, nes okupantai minuoja teritoriją. Apie tai „Telegram“ pranešė meras Dmytro Orlovas.„Prašome Enerhodaro gyventojų, likusių okupuotame mieste, laikytis kuo didesnio atsargumo. Rusų kariuomenės daliniai savo sukurtose naujienų svetainėse giriasi, kad minuoja viską aplinkui“, – sakė D. Orlovas.Pasak jo, priešas minuoja ne tik Zaporižios ašyje esančius laukus, bet ir vietovę prie Enerhodaro. Be to, pavojinga būti Kachovkos rezervuaro pakrantėse, miško juostose ir pan.„Pavasarį, prasidėjus „vasarnamių sezonui“, sodybų ir sklypų savininkams kyla naujas pavojus – ne tik užvažiuoti ant minos nuosavame sode ar pakeliui į jį, bet ir ariant žemę užkliudyti nesprogusį sviedinį“, – sakė meras.Jis priminė, kad okupantai sistemingai apšaudo apgyvendintas Zaporižios ir Dniepropetrovsko regionų teritorijas. „Jie tai daro iš gretimų kaimų, pakrantės, miesto įmonių pramoninių teritorijų ir net iš Enerhodaro gyvenamųjų rajonų pakraščių... Devyneri karo metai (ir pastarieji taip pat) rodo, kad pagrindinis šalies agresorės tikslas – sunaikinti kuo daugiau ukrainiečių, naudojant bet kokius metodus“, – sakė D. Orlovas.

Britų žvalgyba: Bachmute ukrainiečiams iškilo grėsmėKovoje dėl Bachmuto miesto Ukrainos rytuose kontrolės Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis vėl įgavo pagreitį. Tai savo naujausioje, penktadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad kovo pabaigoje rusų dalinių puolimo tempas šiame mieste buvo praktiškai sustojęs. Ministerija nurodo, kad pastaruoju metu Rusija čia pasiekė tolesnių laimėjimų. Kaip teigiama, esama didelės tikimybės, kad Rusijos kariai pasistūmėjo į Bachmuto centrą ir užėmė vakarinį Bachmutkos upės krantą. Remiantis suvestine, svarbiam miestą ginančių Ukrainos karių tiekimo keliui 0506, vedančiam į vakarinę Bachmuto dalį, greičiausiai yra iškilusi didžiulė grėsmė.Ministerijos teigimu, tikėtina, kad Bachmute aktyviai veikianti samdinių grupuotė „Vagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos vadovybė padėjo į šalį tarpusavio nesutarimus ir pagerino bendradarbiavimą.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos kariuomenė praneša per pastarąją parą atrėmusi daugiau kaip 40 Rusijos atakųUkrainos gynėjai per pastarąją parą atrėmė daugiau kaip 40 Rusijos kariuomenės atakų. Tai penktadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Sky News“.Štabo teigimu, per pastarąsias 24 val. rusų daliniai įvairiose Ukrainos dalyse 53 kartus pasitelkė reaktyvinės salvinės ugnies sistemas ir inicijavo penkis raketų smūgius bei 18 antskrydžių. Štabas nurodo, kad Maskva didžiausią dėmesį ir toliau skyrė operacijoms Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos kryptimis.Pasak štabo, dienos metu Ukrainos karinės oro pajėgos inicijavo šešis antskrydžius, nukreiptus prieš Rusijos karių ir technikos susitelkimo vietas. Negana to, Ukrainos gynėjai sunaikino tris įvairių tipų dronus ir tris valdomas bombas.

Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijos apžvalgos postą vienoje iš salų2023 metų balandžio 6 dieną Ukrainos gynėjai sugriovė priešo stebėjimo postą, kurį Rusijos teroristai įrengė vienoje iš Pietų Ukrainos salų.Tokį pareiškimą „Facebook“ paskelbė Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Per pastarąją parą Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai pietiniame fronte pražudė 13 rusų, taip pat sunaikino vieną priešo raketų sistemą „Grad“, vieną haubicą Msta-S, tris žvalgybinius nepilotuojamus orlaivius ir dvi motorines transporto priemones.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 177 110 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 7-osios Ukrainoje jau neteko apie 177 110 karių (+480 per pastarąsias 24 val.), penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 633 (+2) Rusijos tankus, 7 016 (+3) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 722 (+8) artilerijos sistemas, 533 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 281 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 306 lėktuvus, 292 sraigtasparnius, 5 587 (+13) automobilius, 18 laivų, 2 291 (+4) droną, 304 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Žiniasklaida: internete pasklido slapti JAV dokumentai apie karo Ukrainoje planusSocialiniuose tinkluose pasklido slapti dokumentai su išsamia informacija apie JAV ir NATO planus padėti Ukrainai pasirengti pavasario kontrpuolimui prieš Rusiją, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.Pentagonas pranešė, kad vertina pranešimą apie saugumo pažeidimą.„Žinome apie pranešimus apie įrašus socialinėje žiniasklaidoje, ir departamentas nagrinėja šį klausimą“, – sakė spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.Dokumentai buvo išplatinti „Twitter“ ir „Telegram“ tinkluose, juose esą yra schemų ir detalių apie ginklų tiekimą, batalionų pajėgumus ir kitos slaptos informacijos, teigė „Times“.Dokumentuose esanti informacija yra mažiausiai penkių savaičių senumo, o naujausias dokumentas datuotas kovo 1 d., sakoma pranešime.Viename iš dokumentų apibendrinti 12 Ukrainos kovinių brigadų apmokymų tvarkaraščiai ir teigiama, kad devynias iš jų rengia JAV ir NATO pajėgos, joms reikia 250 tankų ir daugiau kaip 350 mechanizuotų transporto priemonių, teigė laikraštis.Dokumentai, iš kurių mažiausiai vienas pažymėtas žyma „visiškai slaptai“, buvo išplatinti prorusiškais vyriausybiniais kanalais, teigė laikraštis.Dokumentuose taip pat nurodoma informacija apie išlaidas Ukrainos kariuomenės kontroliuojamai amunicijai, įskaitant raketų sistemas HIMARS – JAV gamybos sistemas, kurios pasirodė esančios labai veiksmingos prieš Rusijos pajėgas.Pranešime cituojami kariniai analitikai, kurie perspėjo, kad kai kurie dokumentai greičiausiai buvo iškraipyti Rusijai vykdant dezinformacijos kampaniją, o viename iš dokumentų išpūstos Ukrainos karių žūtys ir sumažinti Rusijos nuostoliai mūšio lauke.

Rusai Chersono regioną atakavo valdomomis bombomisRusijos kariuomenė Chersono regioną vėl atakavo valdomomis bombomis.Tokį pareiškimą paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Baltieji rūmai: sprendimą dėl derybų su Rusija turėtų priimti tik UkrainaSprendimą dėl taikos derybų su Rusija turėtų priimti tik Ukraina, o inicijuoti – prezidentas Volodymyras Zelenskis.Tai pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is, praneša RBC-Ukraine."Tik prezidentas Zelenskis gali nustatyti, ar ir kada jis yra pasirengęs derėtis, kokiame kontekste ir dėl ko. Manome, kad be Ukrainos negali būti jokių derybų dėl Ukrainos", – sakė R. Kirby'is.

Slovjanske nuaidėjo du stiprūs sprogimaiSlovjanske, Donecko srityje, šiąnakt, balandžio 7 d., nugriaudėjo du stiprūs sprogimai, oro pavojaus signalas nebuvo paskelbtas.Tai pranešė „RBC-Ukraine“ , remdamasi savo korespondento informacija.Kol kas oficialūs šaltiniai nieko nepranešė apie sprogimų priežastis ir pasekmes. Tolesnio apšaudymo atveju miesto gyventojai raginami, jei įmanoma, likti saugiose vietose arba laikytis „dviejų sienų“ taisyklės.

Ekspertas atskleidė pirminį karo prieš Ukrainą planąInvazija į Ukrainą su Kijevo šturmu nebuvo pradinis Rusijos generalinio štabo planas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai reikalavo tokios agresijos. Tai pareiškė rusų politikos apžvalgininkas, profesorius Valerijus Solovėjus.„Rusijos kariuomenė nesiūlė siųsti karių į Ukrainos teritoriją. Jie pasiūlė keletą savaičių raketomis ir bombomis smūgiuoti Ukrainos karinę ir kritinę civilinę infrastruktūrą“, – sakė jis.V. Solovėjus mano, kad Rusijos kariuomenė norėjo pakartoti 1999 m. NATO surengtus antskrydžius prieš Jugoslaviją ir tada „žiūrėti toliau“. Tačiau V. Putino galvoje gimė mintis, kad ukrainiečiai susitiks su Rusijos kariuomene.

Rusijos okupantai bombomis smogė Chersono regionui: septyni sužeistiRusijos okupantai ketvirtadienį smogė Chersono regionui valdomomis oro bombomis, dėl atakos septyni žmonės buvo sužeisti. Tai paskelbė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.„Rusai atakuoja teritoriją valdomomis bombomis. Vakare buvo užfiksuoti trys priešo oro smūgiai Berislave, du Novoberislave ir vienas Kozatsky“, - sakė jis.Pasak A. Prokudino, dabar žinoma apie septynis regiono gyventojus, kurie buvo sužeisti dėl priešo atakos.„Šeši žmonės buvo sužeisti dėl smūgių Zmiivkai, vienas žmogus buvo sužeistas Kozatskio kaime“, – pridūrė OVA vadovas.Šiuo metu tikslinama išsami informacija apie aukas ir sunaikinimo mastą.Anksčiau vakare, balandžio 6 d., Rusijos užpuolikai smogė Zmiivkos kaimui, Berislavos bendruomenei. Sprogmenis jie numetė dronu. Buvo žinoma, kad keturi civiliai buvo sužeisti. Jie buvo hospitalizuoti artimiausioje medicinos įstaigoje, o vėliau nuvežti į Chersoną.

Atskleidė, kaip planuojamas Ukrainos kontrpuolimas Tik nedaugelis žmonių, kurių yra vos penki, žino sudėtingas Ukrainos planų artimiausiais mėnesiais pradėti atnaujintą kontrpuolimą detales, sakė Ukrainos gynybos tarybos vadovas.„Informaciją apie tai, kada gali prasidėti kariniai veiksmai, žinos ribotas skaičius žmonių“, – Laisvosios Europos radijui sakė Oleksijus Danilovas.Jis teigė, kad ukrainiečiai detales išsiaiškins, kai prasidės puolimas.O. Danilovas taip pat pabrėžė, kad žmonės turėtų būti atsargiai reaguoti į pareiškimus žmonių, kurie apie planus neturi jokios informacijos.Manoma, kad kontrapuolimas prasidės pavasarį.Pagrindinio Ukrainos žvalgybos direktorato vadovas Kyrylas Budanovas sausį sakė: „Tai [puolimas] vyks visoje Ukrainoje, nuo Krymo iki Donbaso“.

Donecko srityje daugėja žuvusiųjųAnksčiau pranešta, kad Ukrainos rytuose, Donecko mieste per ataką automobilių stovėjimo aikštelėje žuvo keturi žmonės.Pareigūnai Rusijos kontroliuojamose regiono dalyse dabar teigia, kad per du atskirus artilerijos smūgius žuvo septyni civiliai.Teigiama, kad juos paleido Ukrainos kariai, tačiau Kijevas kol kas to nekomentuoja.Keturi žmonės žuvo sviediniams atsitrenkus į automobilių aikštelę, o dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė naujienų agentūra TASS.Dar trys žmonės žuvo per sprogimus autobusų stotelėje Lisičanske, maždaug už 75 mylių į šiaurės rytus nuo Donecko miesto, pridūrė naujienų agentūra RIA.

Žiniasklaida: Baltarusija permetė mažiausiai 10 tankų prie Lietuvos sienosKetvirtadienį Baltarusija permetė mažiausiai 10 tankų prie Lietuvos sienos.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Grupės duomenimis, naktį į ketvirtadienį į Gudagojaus geležinkelio stotį, kuri yra už 9 km nuo sienos su Lietuva, atvyko ešelonas su mažiausiai 20 Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų technikos vienetų.Tarp jų – 10-15 tankų T-72B/B3, taip pat šarvuotieji transporteriai, pėstininkų kovos mašinos.Ši technika priklauso Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 120-ajai brigadai, dislokuotai Minsko srityje.

Ekspertas: Kinija po kontrpuolimo gali pakeisti savo poziciją Ukrainos atžvilgiuKinija užėmė lūkuriavimo poziciją ir laukia, kaip baigsis Ukrainos kontrpuolimas. Jei jis bus sėkmingas, Pekinas aktyviau ragins Rusiją padaryti nuolaidų.Tai ketvirtadienį portalui „rbc.ua“ pareiškė Karinių-teisinių tyrimų centro vadovas Oleksandras Musijenka.„Kinija dabar nesiims jokių veiksmų, viskas bus daroma pareiškimų lygiu. Kalbant apie derybas, Kinija dabar užėmė lūkuriavimo poziciją ir lauks, kaip baigsis Ukrainos kontrpuolimas“, - sakė jis.Eksperto nuomone, jei Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, tai Pekinas aktyviau įtikinės Maskvą padaryti nuolaidų. Bet jei Rusija įstengs išlaikyti okupuotas teritorijas, tai Kinija vykdys prorusišką politiką.„Jei Rusijai pavyks išsilaikyti okupuotose teritorijose, o Vakarai parodys tam tikrą neryžtingumą, Kinija vykdys labiau prorusišką politiką. Jie viską stebi, ekstrapoliuoja į santykius su Taivanu ir žiūri, kokia Vakarų reakcija, kiek toli jie pasiruošę eiti, palaikydami Ukrainą“, - pridūrė O. Musijenka.

Podoliakas: Kinijos pozicija skiriasi nuo to, ką sako RusijaKinijos pozicija dėl karo Ukrainoje gerokai pasikeitė. Be to, ji nėra tokia, kaip ją apibūdina Rusija.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Kinijos pozicija gerokai pasikeitė ir nėra tokia, kaip ilgai teigė Rusija. Rusija nuolat gąsdino pasaulį, kad už jos stovi Kinija. Šiandien Kinija nuo to atsiribojo", – paaiškino M. Podoliakas.Pasak patarėjo, Kinija neužėmė tokios pat pozicijos kaip, pavyzdžiui, Prancūzija. Bet Pekinas nesilaiko tokios pozicijos, apie kurią kalbėjo Rusija.Kinijoje su vizitu esantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad Pekinas dėl savo glaudžių santykių su Rusija gali atlikti svarbų vaidmenį, kuris padėtų užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministras lankosi Graikijoje su vizituUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, tęsiantis susitikimus su NATO šalių pareigūnais, atvyko su vizitu į Graikiją.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis AP.Graikija žada patiekti Ukrainai daugiau artilerijos ir šaulių ginklų amunicijos, papildomų sovietinių pėstininkų kovos mašinų, o sužeisti ukrainiečių kariai bus gydomi Graikijos ligoninėse.Graikijos gynybos ministras Nikos Panagiotopoulos pareiškė, kad jo šalis „teiks Ukrainai visokeriopą paramą šiame labai svarbiame, lemiamame karo etape“.„Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės – tai labai aiški pozicija, kurios laikomės nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.Bet Graikija neplanuoja perduoti Ukrainai tankų „Leopard“. Pasak N. Panagiotopoulo, Graikija neperduos ginkluotės Ukrainai, jei tai susilpnins jos pačios gynybinį pajėgumą.

Baltarusijos pareigūnas: nebūtina dislokuoti branduolinį ginklą prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienųBaltarusijos valdžia nemano, kad Rusijos branduolinį ginklą reikia dislokuoti prie pat NATO šalių sienų. Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius.„Nebūtina dislokuoti jas (branduolines kovines galvutes) prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Galima dislokuoti bet kur. Baltarusijos ilgis – 600 km. Baltarusijos karinėje apygardoje (SSRS laikais) buvo 43 branduolinio ginklo dislokavimo taškai. Jie visi išliko“, - cituoja pareigūną Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.A.Volfovičius nepatikslino, kada branduolinis ginklas bus atgabentas į Baltarusiją, tik pareiškė, kad šį sprendimą turi priimti „mūsų vadovai“. Jis nenurodė ir kovinių galvučių, kurias į Baltarusiją atveš Rusija, skaičiaus.„Skaičius nesvarbu. Svarbiausia – kokia kokybė ir kaip teisingai jas naudoti. O kaip naudoti, mes žinome. Ir ar reikės jas naudoti... Manau, kad iki to nebus prieita“, - teigė A. Volfovičius.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas.Vėliau Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas tvirtino, kad Rusijos branduolinis ginklas bus dislokuotas Lenkijos pasienyje.

Danilovas: Kremlius darbotvarkėje vis dar numatyta pašalinti ZelenskįRusijos valdžia neatsisakė užduoties nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį tiek fiziškai, tiek politiškai. Tai buvo pasakyta NSDC sekretoriaus Oleksijaus Danilovo interviu „Ukrinform“. „Rusijos Federacija iš darbotvarkės neišbraukė Volodymyro Zelenskio pašalinimo užduoties“, – sakė jis.Pasak O. Danilovo, anksčiau rusams nepavyko fiziškai pašalinti V. Zelenskio, todėl dabar jie bando jį politiškai sunaikinti.„Rusija siekia politinio mūsų prezidento eliminavimo, nes jis parodė ir įrodė visam pasauliui, kad yra tautos lyderis, šalies lyderis. Rusai tuo tikrai nėra patenkinti“, – aiškino NSGK sekretorius.O. Danilovas taip pat patikslino, kad 2022 metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje „buvo karštas laikotarpis“ dėl bandymų fiziškai eliminuoti V. Zelenskį.„Dabar mes to nepastebime, bet grėsmė prezidentui visada yra. Todėl atitinkamos institucijos dirba ties visu tuo“, – pridūrė O. Danilovas.2022 metais Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas sakė, kad V. Zelenskis išgyveno daugiau nei dešimt bandymų pasikėsinti į jo gyvybę.

Per ataką Rytų Ukrainoje žuvo keturi žmonėsMažiausiai keturi civiliai žuvo per artilerijos smūgį rytiniame Donecko mieste, šiandien pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra.Agentūra RIA pranešė, kad nukentėjo automobilių stovėjimo aikštelė miesto Kalininsko rajone.Doneckas nuo 2014 m. buvo kontroliuojamas Rusijos įgaliotųjų pajėgų, tačiau tebėra arti Rusijos karo su Ukraina fronto linijos.Jį nuolat apšaudo Ukrainos pajėgos, o kitur regione vyksta mūšiai dėl miestų.

Oro pajėgos: Lenkijos dovanoti naikintuvai nėra pakankamai modernūsTrečiadienį Lenkijos dovanoti naikintuvai visiškai neatitinka Ukrainos mūšio lauko poreikių, sakė vienas aukščiausių jos oro pajėgų vadų.Serhijus Holubcovas sakė, kad Kijevui labai reikia naikintuvų F-16, kurie būtų „keturis ar penkis kartus“ efektyvesni.Lenkija paskelbė, kad iš viso atsiųs 16 sovietmečio lėktuvų MiG-29, o Vakarų sąjungininkai apskritai – o svarbiausia – JAV – priešinosi raginimams naudoti F-16.„F-16 yra naikintuvas, kuris tapo daugiafunkciu orlaiviu, galinčiu atlikti visą spektrą desantinių užduočių. Deja, MiG-29 yra praėjusio amžiaus“, - per nacionalinę televiziją sakė S. Holubcovas.Vašingtonas atmetė galimybę siųsti F-16 į Ukrainą, o JAV pareigūnai apskaičiavo, kad mokymams ir pristatymui prireiks 18 mėnesių.Tačiau, kaip pranešta anksčiau šiandien, oro pajėgų generolas S. Holubcovas sakė, kad jo pilotai, išbandę JAV naikintuvus, parodė, kad gali valdyti lėktuvus pagal „žymiai sutrumpintą“ tvarkaraštį.Jis nenurodė, kiek gali trukti tas patikslintas treniruočių laikas.

Danilovas apie padėtį Kyjivo Pečorų lauroje: už barzdų netempsime Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovai paliks Kyjivo Pečorų lauros teritoriją, kadangi rezervato patalpų nuomos terminas baigėsi. Bet tam reikia laiko.Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Apsišarvuokime kantrybe. Patikėkite, sprendimas bus įvykdytas. Žinoma, niekas nesiruošia tempti jų iš ten už barzdų ar kojų. Šį projektą parengė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Jiems duotas nurodymas, kaip elgtis“, –paaiškino pareigūnas.Anot O. Danilovo, dauguma dvasininkų net nesupranta, kokiame procese jie dalyvauja. Bet žmonių, kurie, deja, bendradarbiauja su FSB, bendruomenėje yra labai daug. Nors Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios iškeldinimas iš Pečorų lauros yra sudėtingas klausimas, Ukraina jį išspręs, bet ne pagal tą procedūrą, kurios tikisi Rusijos specialiosios tarnybos, pabrėžė NSGT sekretorius.Jis pridūrė, kad Maskvos patriarchato cerkvių plėtra Ukrainoje nuo 1991 metų buvo Rusijos specialioji operacija.„Deja, niekas į tai nekreipė dėmesio. Ateina žmogus, specifinė apranga, su kryžiais, beje, be pono Dievo įpareigojimo jam atstovauti, pas merą ir sako: mums reikia žemės sklypo. Ir bet kuris meras, 99 proc. tikimybė, atsako: taip, žinoma, juk tai šventas reikalas, skirkime“, – paaiškino O. Danilovas.Anot jo, Maskvos patriarchato dvasininkai buvo „kur kas apsukresni“ ir aktyviai vykdė „specialiąją mūsų teritorijos užgrobimo operaciją“ būtent per cerkves.Anksčiau Pečorų lauros administracija pranešė, kad nuo kovo 29 d. nutraukiama nuomos sutartis su Maskvos Patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Šios Bažnyčios metropolitas Pavelas pareiškė, kad vienuoliai nesiruošia kraustytis iš Kyjivo Pečorų lauros.Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba jam pareiškė įtarimus dėl religinės nesantaikos kurstymo ir Rusijos ginkluotos agresijos teisinimo.

Rusija skelbia apie Belgorodo srityje numuštą droną Ketvirtadienį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad šio Rusijos regiono Valuikų miesto apygardoje buvo numušta bepilotė skraidyklė, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak valdininko, droną numušė Rusijos oro gynybos sistema. Nukentėjusiųjų nėra, žalos nepadaryta, o orlaivio nuolaužos nukrito lauke. Operatyvinė grupė apžiūri teritoriją.Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Maskvos srities Chimkų mieste prie raketų gamyklos nukrito „savadarbis dronas“.Be to, ketvirtadienį Briansko srityje buvo pranešta, kad esą „diversantai ukrainiečiai“ mėgino patekti į Slučiovsko kaimą.

Leyen perspėjo Kiniją: ginklai Rusijai reikšmingai pakenks santykiams Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sakė įspėjusi Kiniją, kad ginklų tiekimas Rusijai „reikšmingai pakenks“ santykiams. Vakarų teigimu, Pekinas svarsto suteikti materialinę paramą Maskvai jos karui Ukrainoje.„Mes taip pat tikimės, kad Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai neteiks Rusijai jokios karinės įrangos, nes visi žinome, kad agresoriaus ginklavimas prieštarauja tarptautinei teisei ir tai labai pakenktų mūsų santykiams“, – per spaudos konferenciją Pekine po susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir premjeru Li Qiangu sakė U. von der Leyen.Jos teigimu, karui Ukrainoje pasibaigus Europos Sąjunga tikisi, jog Kinija „suvaidins savo vaidmenį ir skatins teisingą taiką, kuri gerbtų Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.Per derybas su Xi Jinpingu U. von der Leyen pabrėžė palaikanti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą. Ji palankiai įvertino Kinijos įspėjimus nenaudoti  branduolinių ginklų.

Zaporižios srities gyventojai paraginti per Velykas vengti masinių susibūrimų Ukrainos Zaporižios srities karinė administracija paragino vietos gyventojus šį sekmadienį, kai bus švenčiamos Velykos, vengti masinių susibūrimų.  „Per šventes nereikėtų tikėtis (karo veiksmų) pertraukos, nes neatmetama priešo atakų tikimybė“, – „RBC Ukraine“ ir „The Guardian“ cituoja administracijos vadovą Jurijų Malaško.Pareigūnas ragino iš dalies okupuotoje srityje gyvenančius žmones paisyti oro pavojaus sirenų ir išlikti atsargius.

Prancūzijos diplomatas: Xi Jinpingas pasirengęs paskambinti Zelenskiui Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai ateis laikas, sakė susitikime dalyvavęs prancūzų diplomatas.Prancūzijos prezidentas E. Macronas „spaudė Xi Jinpingą netiekti Rusijai nieko, kas būtų panaudota jos kare su Ukraina“, pridūrė diplomatas.Vakarai nuogąstauja, kad Pekinas galbūt svarsto galimybę siųsti ginklus Rusijos karui Ukrainoje paremti.

Rusija tvirtina, kad branduolinius ginklus Baltarusijoje dislokuoja reaguodama į NATO plėtrą Rusija ketvirtadienį gynė savo sprendimą Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus ir pareiškė, kad tokį žingsnį žengė reaguodama į NATO plėtrą, Aljanso gretas šią savaitę papildžius Suomijai.„Kadangi baiminamės dėl savo saugumo, žinoma, imamės veiksmų jam užtikrinti“, – aiškino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Jis tvirtino, kad kas kartą, kai NATO pajuda link Rusijos sienų, Maskva esą turi imtis priemonių, jog subalansuotų saugumo architektūrą žemyne. „Savo karinę infrastruktūrą prie NATO sienų artina ne Rusija, – kalbėjo D. Peskovas. – Judėjimas vyksta kita kryptimi.“Rusija apie ketinimus Baltarusijos teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus prakalbo praėjusį mėnesį.Maskva NATO plėtros klausimą mini ir teisindama savo dabartinį plataus masto karą prieš Ukrainą. Kremlius tikina, kad kariniai veiksmai prieš kaimyninę šalį neva yra vienintelis būdas užkirsti kelią Aljanso ekspansijai į rytus.Suomija į NATO pasiprašė motyvuodama būtent Rusijos invazija į Ukrainą. Šalis prieš tai ilgus metus puoselėjo nesijungimo prie karinių blokų politiką. Suomija į Aljanso duris pernai gegužę pasibeldė kartu su Švedija, tačiau pastarosios šalies narystę blokuoja NATO narės Turkija ir Vengrija.

Kontrpuolimą rengianti Ukraina: Rusija labai nerimauja Informacija apie būsimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo laiką ir vietą yra slapta. Su ja visoje planetoje susipažinę ne daugiau kaip 3–5 žmonės.Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Prezidentas papasakojo be detalių. Tai labai svarbus dalykas. Galiu pasakyti, kad šiandien tik labai ribotas skaičius žmonių žino, kur, kada ir kaip prasidės tam tikri veiksmai. Ne daugiau kaip 3–5 žmonės“, – teigė pareigūnas.Todėl, aiškino jis, kai žmonės skelbia tam tikrus pareiškimus apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, šie pareiškimai gali ne visai atitikti tikrovę.„Kur, kada, kokiu laiku – šis klausimas šiandien yra absoliučiai slaptas. Turėkite tai omenyje“, – pabrėžė NSGT sekretorius.Anot jo, Rusija „labai nerimauja“ dėl tolesnių įvykių.„Mes suvokiame, kad šie įvykiai nebus naudingi Rusijai. Mes suprantame, ką darome. Suprantame, kodėl tai darome. Mes tik nesuprantame, kodėl Rusija įsiveržė į mūsų teritoriją? Bet, patikėkite, jie visi iš čia išvyks – arba savo noru, arba kaip „Krovinys 200“, – apibendrino O. Danilovas.Portalas primena, jog gynybos ministras Oleksijus Reznikovas anksčiau pareiškė, kad Ukrainos karinė vadovybė ir gynybos pajėgos rengia kontrpuolimą. Tačiau tam tinkamą laiką parinks Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.JAV tikisi, kad Ukraina atakas fronte pradės jau artimiausiomis savaitėmis.

Zelenskis: Ukrainos grūdų eksporto į Lenkiją klausimas bus išspręstas netrukus Ukrainos grūdų eksporto į Lenkiją klausimas bus išspręstas netrukus. Tai pažadėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Aptarėme mūsų ūkininkų klausimą. Radome išeitį ir tikiu, kad ateinančiomis dienomis ir savaitėmis galiausiai išspręsime šį klausimą. Nes tarp tokių partnerių ir tikrų draugų, kaip Lenkija ir Ukraina negali būti jokių problemų“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu pabrėžė V. Zelenskis.Lenkijos ūkininkai pastaruoju metu reiškia nepasitenkinimą dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo į šalį. Jie skundžiasi, kad dėl pigaus grūdų importo iš Ukrainos, be kita ko, krito kainos.Ukraina dėl visapusiškos Rusijos invazijos nemažą dalį grūdų eksportuoja ne jūros keliais, o per sausumos sieną su Lenkija. Nors iš pradžių buvo numatyta, kad per Lenkijos teritoriją Ukrainos grūdai tranzitu keliautų į kitas šalis, Lenkijos ūkininkai teigia, jog grūdai lieka šalyje ir čia yra parduodami.Praėjusią savaitę Rumunijos ir Lenkijos premjerai pareiškė, kad Bukareštas ir Varšuva kreipsis į Europos Komisiją (EK), prašydami sukurti mechanizmus, kurie padėtų stebėti Ukrainos grūdų eksportą, siekiant išvengti kainų dempingo.

Kremlius nemato perspektyvos, kad Kinija galėtų tarpininkauti dėl Ukrainos Ketvirtadienį Kremlius pareiškė nematantis „perspektyvų“ Kinijai tarpininkauti Ukrainos konflikte ir pareiškė, kad neturi „kito būdo“, kaip tik tęsti puolimą.Šie komentarai paskelbti Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui lankantis Pekine ir siekiant įtikinti Kiniją neremti Maskvos kampanijos.„Be jokios abejonės, Kinija turi labai veiksmingą ir galingą tarpininkavimo potencialą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tačiau padėtis dėl Ukrainos sudėtinga, kol kas nėra perspektyvų pasiekti politinį susitarimą“, – sakė jis.„Šiuo metu mums nėra kitų būdų, o tik tęsti specialiąją karinę operaciją“, – sakė D. Peskovas, pavartojęs terminą, kuriuo Kremlius vadina puolimą. Jis buvo paklaustas apie galimą Kinijos tarpininkavimą, kai E.  Macronas pareiškė Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, jog tikisi, kad šis „atves Rusiją į protą“.Praėjusį mėnesį Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje ir ten kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sudarė vieningą frontą prieš Vakarus. Kinija pateikė pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje, tačiau itin miglotą, o Jungtinės Amerikos Valstijos jį atmetė kaip atveriantį kelią Rusijai išlaikyti užgrobtas teritorijas.Oficialiai Kinija vaizduoja esanti neutrali Ukrainos atžvilgiu, tačiau  Xi Jinpingas nepasmerkė Rusijos puolimo ir nepasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Xi Jinpingas dar kartą paragino atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje Po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasisakė už derybų dėl karo Ukrainoje atnaujinimą.Xi Jinpingas pakartojo Kinijos poziciją, kad reikia laikytis santūrumo ir vengti visko, kas gali pabloginti padėtį arba leisti jai tapti nekontroliuojama.Reikėtų vengti atakų prieš civilius gyventojus ar objektus ir turi būti gerbiamas pažadas nenaudoti branduolinių ginklų, pabrėžė Xi Jinpingas. Jis pridūrė, kad biologiniai bei cheminiai ginklai jokiomis aplinkybėmis negali būti panaudoti prieš civilius branduolinius objektus, tokius kaip branduolinės jėgainės.Savo pareiškime Xi Jinpingas pakartojo daugelį teiginių, išdėstytų vasarį Kinijos paskelbtame dokumente dėl karo Ukrainoje, nuvylusiame tarptautinę bendruomenę ir jos kritikuotame. Jis pakartojo, kad reikia atsižvelgti į „teisėtus visų šalių saugumo interesus“, tokia Pekino pozicija labiau atitina Rusijos argumentus.Xi Jinpingas taip pat paragino sukurti „subalansuotą Europos saugumo sistemą“, paprastai tai suprantama kaip JAV ir NATO plėtros kritika.Kaip ir vasario mėnesio 12 punktų dokumente, Xi Jinpingas vengė pasmerkti Rusijos agresiją bei nepasakė, ar Kinija panaudos savo įtaką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Macronas tikisi, kad Kinijos vadovas „atves Rusiją į protą“ dėl Ukrainos Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.„Žinau, kad galiu pasikliauti jumis, kad atvesite Rusiją į protą ir visus susodinsite prie derybų stalo“, – sakė Prancūzijos valstybės vadovas Xi per dvišalį susitikimą Pekine.Po šių derybų paskelbtame bendrame pareiškime abu lyderiai dar kartą patvirtino raginimą kuo greičiau surengti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos.Abi šalys taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinio ginklo naudojimui konflikto metu.Jų susitikimo proga Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė reportažą, kuriame Xi pasveikino „pozityvius ir stabilius“ Kinijos ryšius su Prancūzija, pasaulyje vykstant „giliems istoriniams pokyčiams“.„Svarbus vaidmuo“Vizito metu E. Macronas sakė, kad Pekinas gali atlikti „svarbų vaidmenį“ ieškant kelio į taiką šiame kare, ir palankiai įvertino Kinijos „norą įsipareigoti siekti sprendimo“.Jo vizitas į Kiniją – pirmasis nuo 2019 metų – vyksta didėjant Vakarų spaudimui Pekinui, kad šis padėtų siekti taikos Ukrainoje.Pekinas oficialiai laikosi neutralumo, tačiau Xi niekada nepasmerkė Rusijos invazijos. Nors neseniai jis nuvyko į Maskvą dar kartą patvirtinti savo sąjungos su Vladimiru Putinu – formuojamos kaip antivakarietiškas frontas – Xi nekalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.E. Macronas, į Kiniją atvykęs kartu su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, sakė, kad nori „būti balsas, kuris vienija Europą“ dėl Ukrainos, ir kad bendras jų vizitas į Kiniją pasitarnauja tam, kad „pabrėžtų šio požiūrio nuoseklumą“.Ketvirtadienio rytą Didžiojoje liaudies salėje susitikęs su Kinijos Premjeru Li Qiangu, E. Macronas pabrėžė Kinijos ir Prancūzijos dialogo „šiais neramiais laikais“ svarbą.„Gebėjimas dalytis bendra analize ir kurti bendrą kelią yra labai svarbus“, – sakė jis.Per atskirą susitikimą su Li U. von der Leyen premjerui sakė, kad ES ir Kinijos santykiai pastaraisiais metais tapo „sudėtingi“. „Svarbu šiandien kartu aptarti visus šių santykių aspektus“, – sakė ji, ypač dabartinėje „nestabilioje geopolitinėje aplinkoje“.Po E. Macrono susitikimo su Xi jiedu padarys pareiškimus spaudai, po to įvyks susitikimas su U. von der Leyen, o vėliau – valstybinė vakarienė.Penktadienį E. Macronas vyks į Guangdžou miestą pietų Kinijoje, kur susitiks su studentais, o su juo vyksta didelė delegacija, sudaryta iš aukščiausio rango politikų, verslo lyderių ir net garsenybių, įskaitant kompozitorių Jeaną-Michelį Jarre‘ą.„Stipriai susiję tarpusavyje“Be derybų dėl Ukrainos, E. Macrono kelionė turi ir svarbų ekonominį aspektą, nes Prancūzijos vadovas nori sutvirtinti itin svarbią prekybos partnerystę.Vizito metu E. Macroną lydi daugiau kaip 50 Prancūzijos verslo lyderių, tarp jų –bendrovių „Airbus“, EDF ir „Veolia“ vadovai.„Airbus“ ketvirtadienį paskelbė, kad Kinijoje atidarys antrąją galutinio surinkimo liniją, kuri padvigubins jos gamybos pajėgumus šioje šalyje; preliminarų susitarimą dėl to Pekine pasirašė generalinis direktorius Guillaume‘as Faury.U. von der Leyen taip pat pažadėjo per šią savaitę vyksiančius susitikimus spręsti klausimą dėl didėjančio ES prekybos su Kinija deficito.„Mūsų ekonomikos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau ES prekybos deficitas didėja dėl diskriminacinės praktikos“, – rašė ji tviteryje.

Ukraina ir Lenkija susitarė dėl bendros 125 mm tankų sviedinių gamybosUkraina ir Lenkija kartu gamins 125 mm kalibro tankų sviedinius. Šalys atitinkamą susitarimą pasirašė trečiadienį, balandžio 5 d.Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasis Ukrainos geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznycia“ valdybos pirmininku Oleksandru Kamyšinu.Primename, kad Ukraina jau pradėjo 125 mm tankų sviedinių gamybą.Be to, Ukraina kartu su viena iš NATO šalių pradėjo gaminti 122 mm artilerijos sviedinius. Pirmoji šovinių partija jau išsiųsta į frontą.

Ukraina: rusai ėmėsi desperatiško žingsnio Ukrainos Pietų gynybos ir saugumo pajėgų Jungtinio koordinuojančio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sako, kad Rusijos armija, kuri leidžia valdomąsias bombas iš lėktuvų, elgiasi desperatiškai, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Galime daryti išvadą, kad orlaivių naudojimas su valdomomis bombomis yra desperatiškas žingsnis, nes jie neturi nieko kito“, – sakė atstovė.Pasak kariškių, dėl Ukrainos gynėjų veiksmų Rusijos kariuomenė turi vis mažiau pozicijų, iš kurių galėtų smogti į dešinįjį Dniepro krantą. Ukrainos kariuomenės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ duomenimis, praėjusią parą buvo užfiksuoti 45 išpuoliai Chersono srityje ir vienas išpuolis Dniepro-Bugo kanale.

Ukraina pirmą kartą parodė, kaip smogia Rusijos teritorijaiUkrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą paviešino artilerijos smūgio taikiniams Rusijos teritorijoje vaizdo įrašą.Kaip skelbia BILD, Ukrainos artilerija smūgiavo Rusijos armijos pozicijoms prie Capovkos kaimo Belgorodo srityje. Rusijos Federacijos pajėgos buvo išsidėsčiusios miške netoliese ūkio vos už 1,3 kilometro nuo sienos su Ukraina. Jų pozicijas aptiko Ukrainos žvalgybininkai iš 4-ojo Charkivo pasienio apsaugos dalinio.BILD pabrėžia, kad tai pirmas atvejis, kai Ukrainos pajėgos viešina vaizdo įrašą apie artilerijos apšaudymą Rusijos teritorijoje. Leidinio žurnalistas Julian Ropcke smūgį įvardijo kaip prevencinį ir teigia, kad Rusijos Federacijos armija planavo iš šių savo pozicijų pulti Charkivo kryptimi.„Prevenciniais smūgiais Rusijos teritorijoje Ukraina parodo, kad ginasi vis užtikrinčiau ir daugiau neleis Vakarams diktuoti, kaip turėtų tą daryti“, – sakė žurnalistas.Be to, tokie smūgiai eilinį kartą parodo Maskvos silpnumą. Rusija pripažįsta, kad buvo apšaudyta jos teritorija, bet dėl to nieko negali padaryti, nors anksčiau Kremlius tokiais atvejais ir grasindavo žiauriu atsaku.https://t.me/uniannet/94497

Macronas: Kinijai tenka „svarbus vaidmuo kuriant taiką“ UkrainojePrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pat derybas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje, pareiškė, kad Kinijai tenka „svarbus vaidmuo kuriant taiką“.„Esu įsitikinęs, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo kuriant taiką. Būtent tai aptarti ir atvykau, kad galėtume judėti į priekį“, – parašė E. Macronas tviteryje kinų, prancūzų ir anglų kalbomis.„Su prezidentu Xi Jinpingu kalbėsime apie mūsų verslą, klimatą, taip pat biologinę įvairovę ir apsirūpinimą maistu“, – pridūrė jis.Xi priėmė Macroną su karinėmis iškilmėmis.Kiek anksčiau E. Macronas apie karą Ukrainoje kalbėjosi su Kinijos premjeru Li Qiang. Jie taip pat aptarė Prancūzijos bendrovių patekimą į Kinijos rinką, visų pirma aviacijos, maisto ir finansų sektoriuose, pranešė Eliziejaus rūmai.E. Macronas taip pat užsiminė apie birželio mėnesį Paryžiuje įvyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl naujo finansinio pakto, kuriame Kinijai teks svarbus vaidmuo. Jo tikslas – finansuoti kovą su skurdu ir ekologinį pertvarkymą.Susitikime su Kinijos parlamento nuolatinio komiteto pirmininku Zhao Leji E. Macronas pabrėžė karo Ukrainoje poveikį saugumui ir pasaulinei strateginei pusiausvyrai.Be to, jis sakė, kad svarbu, jog Kinija greitai ratifikuotų tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, susitarimą dėl biologinės įvairovės atvirame vandenyne, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT konvenciją dėl valstybių imuniteto, pranešė Eliziejaus rūmai.

Generalinis štabas: Rusija nuo karo pradžios Ukrainoje prarado 176 630 kariųUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas balandžio 6 dieną pranešė, kad Rusija nuo praėjusių metų vasario 24 d. Ukrainoje prarado 176 630 karių. Į šį skaičių įeina 390 aukų, žuvusių per pastarąją parą.Remiantis ataskaita, Rusija taip pat prarado 3 631 tanką, 7 013 šarvuotų kovos mašinų, 5 574 transporto priemones ir degalų bakus, 2 714 artilerijos sistemų, 532 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 281 oro gynybos sistemą, 306 lėktuvus, 292 sraigtasparnius ir 2 287 dronus.

Rusų oro pajėgų bazę Melitopolio aerodrome naktį sudrebino sprogimasLaikinai okupuoto Melitopolio miesto aerodrome, kuriame Rusijos kariuomenė įkūrė savo bazę, įvyko sprogimas. Apie tai „Telegram“ pranešė teisėtas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Laikinai okupuotame Melitopolyje buvo triukšminga naktis visiems miesto rajonams, ypač Aviacity (rajone, kuriame yra aerodromas – red.)“, – rašė I. Fiodorovas.Pirminiais duomenimis, sprogimai įvyko okupantų priešo bazėje užgrobto aerodromo teritorijoje.„Okupantai iš karto pranešė apie „tikslią priešlėktuvinę gynybą“. Tačiau jie pasiuntė į aerodromą greitosios pagalbos automobilius. Skaičiuojame rusų nuostolius“, – pridūrė I. Fiodorovas.Anksčiau buvo pranešta, kad balandžio 5 dieną Melitopolio rajone, taip pat Moločanske, kur priešas užėmė ligoninę ir dislokavo savo kariuomenę, irgi buvo girdėti keli sprogimai.https://t.me/uniannet/94516

Rusijos kariai apšaudė Donecko, Chersono ir Zaporižios regionus, pranešama apie 5 žuvusius civiliusRusijos kariuomenė per praėjusią dieną Donecko regione nužudė penkis civilius gyventojus ir dar devynis sužeidė. Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Balandžio 5 dieną rusai nužudė 5 Donecko regiono gyventojus: 2 Oleksijevo-Družkivkoje, 2 Bachmute ir 1 Serhiivkoje. Dar 9 žmonės regione buvo sužeisti“, – nurodė P. Kyrylenko.Pasak jo, šiuo metu neįmanoma sužinoti tikslaus nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje skaičiaus.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, praėjusią dieną okupantai iš viso surengė 3 raketų ir 29 oro smūgius, taip pat 51 ataką iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų.Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė 42 kartus apšaudė Chersono regioną. Priešas paleido 151 sviedinį, sužeidė vieną civilį gyventoją, „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Zaporižios regione rusai surengė keturis oro smūgius, 58 artilerijos atakas ir tris bepiločių orlaivių atakas, pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 176 630 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 6-osios Ukrainoje jau neteko apie 176 630 karių (+390 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 631 (+2) Rusijos tanką, 7 013 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 714 (+7) artilerijos sistemų, 532 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 281 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemą, 306 lėktuvus, 292 (+1) sraigtasparnius, 5 574 (+1) automobilius, 18 laivų, 2 287 (+4) dronus, 302 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusija atleido nesėkmėmis Ukrainoje pagarsėjusį generoląJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija kasdienėje situacijos Ukrainoje apžvalgoje ketvirtadienį daugiausia dėmesio skiria Rusijos generolo Rustamo Muradovo atleidimui.„Kaip teigiama Rusijos socialinėje žiniasklaidoje, Rusijos gynybos ministerija greičiausiai atleido generolą pulkininką Rustamą Muradovą iš Rytų karinės apygardos vado pareigų Ukrainoje“, – sakoma apžvalgoje.R. Muradovo vadovaujamos pajėgos pastaraisiais mėnesiais patyrė ypač didelių nuostolių, nes jo prastai sumanytais išpuoliais kelis kartus nepavyko užimti Donecko srities Vuhledaro miesto.Šios operacijos sulaukė didelės kritikos iš komentatorių Rusijoje, o taip pat ir paties R. Muradovo karių.Ataskaitoje pažymima, kad R. Muradovas perėmė vadovavimą Rytų karinei apygardai po pragaištingo bandymo užpulti Kyjivą iš šiaurės vakarų plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje.Britų žvalgyba pabrėžia, kad tai kol kas yra svarbiausias karinis atleidimas Rusijos pajėgose 2023 metais. Vis dėlto labai tikėtina, kad Rusija ir toliau nepasieks savo tikslų Donbase, sakoma suvestinėje.

Okupantai visą naktį atakavo Chersono sritį: yra sužeistųjųVakar dienos pabaigoje per kitą „kruviną“ apšaudymą, kurį okupantai įvykdė Chersono srityje, vienas žmogus buvo sužeistas.Tai pranešė Chersono regiono karinė administracija. Pažymima, kad balandžio 5 d., per parą, Rusijos užpuolikai taikias regiono gyvenvietes apšaudė 42 kartus: iš minosvaidžių, artilerijos ir dronų paleido 151 sviedinį.Chersono gyvenamuosius rajonus Rusijos kariuomenė atakavo 9 kartus. Priešas smogė ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, privatiems ir daugiabučiams namams.

Naktį okupuotame Melitopolyje buvo girdėti galingi sprogimai Naktį Melitopolyje griaudėjo galingi sprogimai, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, skelbia „The Guardian“.„Mieste ką tik užfiksuoti keli galingi sprogimai“, – „Telegram“ rašė jis. Vėliau I. Fiodorovas papildė, kad, pirminiais duomenimis, susprogdinta okupantų bazė.

Ukrainos pasienio pajėgos kovo mėnesį atlaikė daugiau nei 1800 Rusijos atakųKovo mėnesį įvyko daugiau nei 900 susirėmimų tarp Ukrainos pasieniečių ir Rusijos pajėgų. Tai yra 11 proc. daugiau nei prieš mėnesį, pranešė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.Be aktyvių kovinių susirėmimų, Ukrainos pasieniečiai atlaikė daugiau nei 1800 Rusijos atakų.Pasak pareigūno, per akistatas „buvo sunaikinta daug priešo jėgos ir technikos“.

Po nemalonaus kinų pareiškimo – Putino „įtakos“ demonstracijaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kinijos pareiškimų, kad ji atsiriboja nuo „beribės Maskvos ir Pekino draugystės“, fone bando Rusijos Federaciją pateikti kaip gerbiamą taikią valstybę. Apie tai savo apžvalgoje rašo Karo studijų institutas (ISW).Analitikai pabrėžia, kad balandžio 5 dieną V. Putinas surengė susitikimą, kurio metu įteikė skiriamųjų raštų septyniolikos diplomatinių misijų vadovams bei kalbėjo apie glaudžius Rusijos santykius su Sirija bei bendradarbiavimą su Pietryčių Azijos valstybių Asociacija.Tada Rusijos prezidentas pareiškė, kad Sirija yra labai naudinga partnerė ir bandė apkaltinti Vakarus dėl Rusijos karo Ukrainoje bei geopolitinio priešiškumo Maskvos atžvilgiu.Kaip ataskaitoje teigia ekspertai, tokiu būdu V. Putinas bandė Rusiją pavaizduoti kaip gerbiamą taikią valstybę po Kinijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje Fu Congo pareiškimo, esą, kalbos apie Maskvos ir Pekino beribę draugystę tėra retorika.Be to, Kinijos diplomatas pridūrė, kad Kinija nepalaiko Rusijos kare su Ukraina ir neteikia Kremliui ginklų, primena ISW.„Kinijos ambasadoriaus Europos Sąjungoje žodžiai sutampa su kovo 21 dienos vertinimu apie tai, kad V. Putinas nesugebėjo išpešti naudos iš beribės dvišalės partnerystės, į kurią Rusija dėjo tiek vilčių po Kinijos prezidento Xi Jinpingo apsilankymo Maskvoje“, – konstatuoja specialistai.

Sumų regione tęsiasi destrukcija rusams apšaudant pasienio rajonusRusijos pajėgos trečiadienį 17 kartų apšaudė netoli sienos esančias Sumų regiono bendruomenes, pranešė Sumų regiono karinė administracija.„Užfiksavome 229 pataikymus – tai buvo raketos, daugkartiniai paleidimo įrenginiai, minosvaidžiai, artilerija ir granatsvaidžiai. Deja, yra sunaikinimų“, – rašoma pranešime.Pasak administracijos, Krasnopilio bendruomenėje, viename iš kaimų apgadintos vienos iš vietos įmonių komercinės patalpos, Chotyno bendruomenėje dėl minosvaidžių apšaudymo buvo apgadinti trys gyvenamieji pastatai ir buitinis dujotiekis ir pan.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, išvaduotos teritorijos Černihivo, Sumų ir Charkivo regionų ribose yra nuolat apšaudomos iš Rusijos teritorijos. Kovo mėnesį priešas šias teritorijas apšaudė daugiau kaip 300 kartų, o pirmosiomis balandžio dienomis užfiksuota 70 tokių atakų.

Meras: okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo galingi sprogimaiLaikinai užimtame Melitopolyje balandžio 6 dieną buvo girdėti galingų sprogimų garsai.Tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Melitopolio mero Ivano Fiodorovo informacija. Anot jo, apie 02.05 val. Melitopolyje buvo užfiksuoti keli galingi sprogimai.Primename, kad visą praėjusią savaitę laikinai užimtame Melitopolyje buvo girdėti sprogimai.

Ukraina bus pasirengusi derėtis dėl Krymo po sėkmingo kontrpuolimoUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sibiga pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi deryboms su Rusija dėl laikinai okupuoto Krymo ateities, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai surengs kontrpuolimą ir pasieks administracinę pusiasalio sieną su Chersono sritimi. .„Jei mums pavyks pasiekti savo strateginius tikslus mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atversti diplomatinį puslapį šiam klausimui aptarti...“, – sakė jis interviu „Financial Times“.

Ekspertas: Rusija sutiks su savanorišku karių išvedimu iš Ukrainos tik vienu atvejuSavanoriškas visų Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos teritorijos, taip pat ir iš Krymo, galimas tik vienu atveju, pabrėžė karybos ekspertas Olegas Ždanovas.Jo nuomone, Rusijos Federacija sutiks su tuo scenarijumi tik tuomet, kai Vladimirą Putiną pakeis demokratiškesnė vadovybė. Ir tai galėtų nutikti dėl dviejų priežasčių.„Jei Putinas ir jo aplinka bus kokiu nors būdu nušalinti nuo valdžios, tada taip – ​​naujoji Rusijos vadovybė gali žengti tokį žingsnį ir greičiausiai žengs tokį žingsnį, kad išgelbėtų kariškių gyvybes ir pasakytų, kad grąžinome jums juos gyvus ir sveikus. Kita vertus, mainais už visišką Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos, šalis sulauktų sankcijų iš Vakarų panaikinimo“, – sakė O. Ždanovas.

Iš Ukrainos – naujas pranešimas apie derybas: kalbėtis su Rusija galėsime, jei pasiseks kontrpuolimasPranešama, kad Kijevas yra pasirengęs aptarti Krymo ateitį su Maskva, jei jo pajėgos pasieks pusiasalį.„Jei mums pavyks pasiekti savo strateginius tikslus mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atversti diplomatinį puslapį šiam klausimui aptarti“, – sakė Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrius Sybiha interbiu „Financial Times“.Rusija Krymą aneksavo 2014 m., sulaukusi didelio tarptautinio pasmerkimo.Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad Kijevas turi susigrąžinti pusiasalį, kad karas baigtųsi.

Ukraina: Rusijos amunicijos netrūkstaRusijos kariai nepatyrė amunicijos trūkumo Ukrainos rytuose, nepaisant „Vagner“ pareiškimų, kad jie nėra pakankamai aprūpinami sviediniais, trečiadienį sakė Ukrainos Rytų karinės vadovybės atstovas pulkininkas Serhijus Cherevatijus.„Mes ne kartą sakėme, kad ten, kur priešas sutelkia savo pastangas, nebuvo sviedinių deficito... Tai yra Bachmuto, Kupiansko ir Lymano sritys“, – per nacionalinę televiziją sakė pulkininkas S. Cherevatijus.Anot jo, Lymano sritis Donecko regione yra „lyderė“ pagal Rusijos artilerijos padarytą žalą. Pasak pulkininko, Rusija per pastarąsias 24 valandas apšaudė Bavhmutą 245 kartus.Pranešama, kad rajone iš viso įvyko 21 susirėmimas tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų, per kuriuos žuvo 88 Rusijos kariai ir 124 buvo sužeisti.Taip pat pranešama, kad buvo sunaikinti trys rusiški bepiločiai orlaiviai, viena elektroninės kovos stotis ir trys šaudmenų sandėliai.JK gynybos ministerija kovo 14 d. pranešė, kad dėl Rusijos artilerijos amunicijos trūkumo daugelyje Ukrainos fronto linijos vietų buvo „itin griežti“ amunicijos apribojimai.Vasarį „Vagner“ pajėgų įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas sukritikavo Rusijos gynybos ministeriją už tai, kad ji neaprūpina savo karių pakankamu kiekiu amunicijos.Ukrainos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad amunicijos trūkumas apribojo šalies pažangą mūšio lauke.Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, Ukraina per mėnesį vidutiniškai iššauna 110 000 155 mm sviedinių, t.y. ketvirtadalį Rusijos naudojamo kiekio.

Lenkijos tankai jau mūšio lauke UkrainojeLenkija tapo Vakarų tankų koalicijos, padedančios Ukrainai atremti Rusijos agresiją, lydere. Lenkijos tankai jau mūšio lauke. Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.Pasak V. Zelenskio, jo vizito Varšuvoje metu buvo susitarta dėl labai svarbaus ir būtino karinės pagalbos Ukrainai paketo.„Sutarėme, kad tai kiekvienam iš mūsų, kiekvienam kariui suteiks daugiau jėgų. Dabar mums tikrai reikia šios stiprybės“, – sakė prezidentas.

Stoltenbergas išdėstė du svarbiausius reikalavimus, kad Ukraina galėtų tapti NATO nareNorėdama tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare, Ukraina turi laimėti karą kaip suvereni, nepriklausoma valstybė, taip pat pereiti nuo sovietinių doktrinų ir standartų prie vakarietiškų, tai įtraukta į daugiametę pagalbos programą, per spaudos konferenciją Briuselyje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.„NATO laikosi požiūrio, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir šis požiūris nepasikeitė. Tačiau žinome, kad norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti bent du dalykus. Pirmiausia, turime garantuoti, kad Ukraina išliktų suvereni, nepriklausoma valstybė. Be to, bet kokia prasminga diskusija apie Ukrainos narystę Aljanse turi būti grindžiama tuo, kad Ukraina yra demokratiška nepriklausoma Europos valstybė. O būtent tam ir grasina žiauri Rusijos invazija“, – sakė J. Stoltenbergas.Todėl, anot jo, svarbiausia yra teikti Ukrainai karinę pagalbą, kad Rusijos prezidentas Putinas nelaimėtų savo agresijos karo.„Antras dalykas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra tai, jog šiam karui pasibaigus turime garantuoti aukščiausią sąveikos lygį, kad Ukraina galėtų atsisakyti sovietinių standartų, doktrinų, ginkluotųjų pajėgų valdymo. Šis perėjimas prasidėjo, bet mums reikia daugiau ir turime tai įgyvendinti greičiau“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Zelenskis: su Lenkija susitarėme dėl svarbaus gynybos paketoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė susitaręs su Lenkija dėl naujo gynybos paketo.Jis tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Susitarta dėl naujo gynybos paketo, kuris šiuo metu labai reikalingas mūsų kariams, ginantiems ne tik Ukrainos, Lenkijos, Europos, bet ir viso pasaulio laisvę ir nepriklausomybę. Labai svarbu, kad tie, kurie šiuo metu yra apkasuose Ukrainos rytuose, ten, kur karšta, taip pat šalies pietuose, žinotų, kad čia, Varšuvoje, mes susitarėme dėl to, kas suteiks Ukrainai ir kiekvienam mūsų kariui daugiau jėgų“, – sakė V. Zelenskis, pavadindamas „pergalingais“ vizitą ir derybas Lenkijoje.Valstybės vadovas pabrėžė, kad omenyje turima ne tik parama, bet ir bendradarbiavimas, taip pat pirkimų formatas, kas, anot jo, stiprina tiek Ukrainos, tiek Lenkijos gynybinį potencialą.„Šiandien pasirašome dokumentą dėl lenkiškų šarvuočių „Rosomak“, savaeigių minosvaidžių „Rak“, oro gynybos sistemų, ypač efektyvių, kaip sakė ministras pirmininkas, ir tai tiesa, naikintuvų MiG ir kitos reikalingos ginkluotės tiekimo“, – informavo prezidentas.Jis taip pat sakė, kad vizito metu buvo kalbama apie bendrų ginklų ir šaudmenų gamybos įmonių steigimą.Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis ir jo žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.

Rusija: prie Briansko nukrito Ukrainos lėktuvasRusijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad esą Briansko srityje nukrito Ukrainos lengvasis lėktuvas, rašo UNIAN.Pasak naujienų agentūros „RIA Novosti“, orlaivio pilotas buvo sulaikytas.„Briansko srityje sudužo lengvasis lėktuvas. Lakūnas sulaikytas“, - teigia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federalinės saugumo tarnybos Pasienio valdyba.Ukraina kol kas nekomentuoja šios informacijos. Taip pat nežinoma, ar tai buvo civilinis, ar karinis lėktuvas.Neseniai Briansko srityje nežinoma bepilotė skraidyklė atakavo karinio komisariato pastatą.

Rusijos gynybos ministerijos pastate – gaisras Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame pastate Maskvos centre kilo gaisras, praneša Rusijos valstybinė agentūra „Tass“, remdamasi pagalbos tarnybomis.Balandžio 5-osios vakarą užsidegė Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos pastatas Maskvos centre, pranešė ir Rusijos „Telegram“ kanalas „112“.Gaisras prasidėjo Apraksinų namuose Znamenka gatvėje. Gaisro šaltinis yra biure 3 aukšte. Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje.Žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše galima pamatyti, kaip virš pastato pakilo storas dūmų stulpas.

Kyjivas planuoja pirkti Lenkijos ratines šarvuotas pėstininkų kovos mašinasKyjivas planuoja pirkti Lenkijos ratines šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, tokią preliminarią sutartį pasirašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.„Žinome, kokia svarbi yra laisvė, todėl remiame kovojančius Ukrainos karius“, – sakė M. Morawieckis, kartu su V. Zelenskiu apžiūrėjęs tris ratines pėstininkų kovos mašinas „KTO Rosomak“ už Lenkijos vyriausybės pastato.Sandoris pasirašytas praėjus kelioms dienoms, kai M. Morawieckis paskelbė, kad Ukraina nori užsakyti 100 ratinių pėstininkų kovos mašinų. Užsakymas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos pinigų Lenkijai ir JAV pagalbos Ukrainai. Informacijos apie sumas ar planuojamą kovos mašinų pristatymo grafiką nepateikta.„Rosomak“ yra Lenkijos licencijuota versija, sukurta Suomijos universalios karinės transporto priemonės „Patria AMV“ pagrindu. Ratinė pėstininkų kovos mašina komplektuojama su 30 milimetrų kulkosvaidžiu, varoma keturiais ratais ir sveria apie 22 tonas. Joje telpa vairuotojas, vadas, šaulys ir aštuoni kariai.

Pareigūnas: praėjusią savaitę į Ukrainą atvyko 80 tūkst. žmonių daugiau nei išvykoPer tris šių metų mėnesius bendras keleivių srautas per valstybės sieną palyginti su atitinkamu 2022 metų laikotarpiu yra 16 proc. mažesnis.Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją, skirtą operatyvinei situacijai pasienyje ir kontrolės punktuose, pareiškė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.„Per tris šių metų mėnesius bendras keleivių srautas palyginti su tokiais pat praėjusių metų rodikliais sumažėjo 16 proc. Pastaruoju metu didžiąją bendro keleivių srauto dalį sudaro į Ukrainą įvažiuojantys žmonės. Tai susiję su Velykų šventėmis. Iš viso pastarąją savaitę į Ukrainą atvyko 80 tūkst. žmonių daugiau negu išvyko“, - pažymėjo pareigūnas.Anot jo, į šalį daugiausia įvažiuoja Ukrainos piliečiai.„Didelė keleivių srauto dinamika išliks iki pat Velykų švenčių pabaigos“, – sakė A. Demčenka.Pabėgėlių ukrainiečių, gavusių laikinosios apsaugos ar analogiškos nacionalinės apsaugos programos statusą, skaičius Europoje kovo pabaigoje pasiekė 5 008 482. Tai didžiausias rodiklis nuo plataus masto karo pradžios.Palyginti su sausio pabaiga oficialią apsaugą Europos šalyse gavusių Ukrainos piliečių skaičius išaugo 185 tūkst.Daugiausia ukrainiečių priglaudė Lenkija – 1,577 mln. Antroje vietoje yra Vokietija – 922 tūkst. Čekijoje prieglobstį rado 502 tūkst. ukrainiečių.

Zelenskis dėkojo Lenkijai už paramąKalbėdamas Varšuvoje per savo oficialų vizitą, Ukrainos prezidentas Volodymas Zelenskis sakė, jog yra tikras, kad „mūsų laukia puiki ateitis, puiki ateitis, kai tik laimėsime“.Jis pabrėžė, kad prie tos puikios ateities savo parama prisideda Lenkija ir jos piliečiai.„Labai džiaugiuosi galėdamas susitikti su jumis šiandien dėl Lenkijos ir Ukrainos, taigi dėl visos laisvos Europos. Kelyje į Varšuvą matėme daug transporto, kuris važiavo Ukrainos link ir atrodė labai optimistiškai. Kai verslas dirba su Ukraina, kai verslas Ukrainoje klesti, tai yra geriausias požymis, kad mūsų šalis turi ateitį. Už tai noriu padėkoti Lenkijai“, - kalbėjo V. Zelenskis.Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda gyrė Ukrainą ir ukrainiečius.„Visi žinome, kad Ukraina drąsiai ginasi nuo Rusijos agresijos. Sąžiningai, prieš 400 dienų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad jie bus tokie drąsūs. Taip yra ir todėl, kad jų prezidentas toks drąsus. Jis liko savo būstinėje ir pasakė, kad pasiliks iki galo ginti šalį Ačiū visiems, kurie gina Ukrainą“, - kalbėjo Lenkijos prezidentas. Jis pridūrė: „Mes labai tikime Ukrainos pergale. Ukraina laimės!“

Lenkija pažadėjo remti Ukrainos siekį tapti NATO nareTrečiadienį, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Varšuvoje, Lenkija patikino remianti Kyjivo siekį, kad Ukraina taptų NATO nare.„Stengiamės gauti Ukrainai (...) papildomų saugumo garantijų, kurios sustiprintų Ukrainos karinį potencialą“, – po derybų su V. Zelenskiu sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Šios garantijos yra „įvadas į Ukrainos visavertę narystę NATO“, sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija „tvirtai“ remia Kyjivo siekį įstoti į Aljansą.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teisino savo pradėtą invaziją, kaip vieną priežasčių nurodęs tikimybę, kad Ukraina gali tapti NATO nare, nors 2022 m. vasarį, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, šalis dar buvo labai toli nuo tokio tikslo.V. Zelenskis padėkojo Lenkijai už tvirtą paramą Kyjivo pastangoms įstoti į Europos Sąjungą ir NATO bei sakė, kad kelyje į NATO „Ukraina bus tokia pati nepalenkiama“.

Lukašenka atvyko MaskvąBaltarusijos prezidentas ir artimas Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka atvyko į Maskvą susitikti su Rusijos lyderiu, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.A. Lukašenka ir V. Putinas šį vakarą surengs susitikimą, kuriame jiedu „aptars įvairius klausimus, susijusius su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“, sakoma pranešime.Jie taip pat aptars „tarptautinę situaciją ir priemones, kurių imamasi saugumui užtikrinti“, – teigė „Belta“.

Putinas apkaltino Vakarų šnipus padedant rengti „teroro išpuolius“ RusijojeTrečiadienį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybos padėjo Kyjivui surengti „teroro išpuolius“ Rusijoje ir Maskvos aneksuotose Ukrainos teritorijose.V. Putinas kalbėjo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame garantuoti teisėtvarką keturiose Ukrainos teritorijose, kurias jis pernai paskelbė aneksavęs.„Yra pagrindo teigti, kad trečiųjų šalių, Vakarų žvalgybos tarnybų potencialas naudojamas rengti sabotažo ir teroro išpuolius“, – sakė V. Putinas, bet jokių įrodymų nepateikė.Akivaizdžiai galvoje turėdamas Ukrainos valdžią, V. Putinas sakė, kad Rusijoje, taip pat aneksuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant Zaporižios ir Chersono sritis, „veikia neonaciai ir jų bendrininkai“. Jis taip pat perspėjo, kad įvairios nusikalstamos grupuotės, įskaitant prekeivius narkotikais, siekia „pasinaudoti“ esama padėtimi.V. Putinas paragino pareigūnus „griežtai ir veiksmingai“ veikti prieš, kaip jis sakė, „neonacius ir kitas radikalias grupuotes“. „Padėtis turi būti patikimai kontroliuojama“, – pridūrė jis.V. Putinas tvirtino, kad „absoliuti dauguma piliečių naujuose regionuose“ pasisako už ryšius su Rusija. Jis sakė, kad šie piliečiai „turi žinoti, matyti ir jausti, kad juos remia visa mūsų šalis, o mes turime padaryti viską, kad juos apsaugotume“.

NATO vadovas pasiuntė Kinijai griežtą įspėjimą dėl pagalbos RusijaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį griežtai perspėjo Pekiną netiekti ginklų Rusijai, kurių jai reikia kare su Ukraina.„Kinijos pagalbos teikimas Rusijai būtų istorinė klaida su rimtais padariniais“, – sakė jis po Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo.NATO sąjungininkės susitiko su Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Pietų Korėjos atstovais aptarti Kinijos vaidmens po prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje. Jos aptarė ne tik agresyvią Pekino poziciją Taivano atžvilgiu, bet ir Ukrainos karo poveikį Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui, taip pat susirūpinimą, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai.Generalinis sekretorius pabrėžė, kad Aljansas neturi patvirtintų duomenų, jog Kinija tiekė Rusijai ginklus, tačiau leido suprasti, kad Aljansas į tai reaguos, įskaitant stipriausią NATO narę Jungtines Amerikos Valstijas.

Zelenskis ir Duda aptarė, kaip sustiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgasUkrainos ir Lenkijos prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Andrzejus Duda aptarė galimybes toliau stiprinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Tai Ukrainos vadovas pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje, pranešė „Ukrinform“."Mes aptarėme mūsų kariuomenės stiprinimą. Ir tai labai svarbu. Esu dėkingas, kad šiandien diskutavome ir priėmėme sprendimą, tęsime diskusijas su ministru pirmininku (Mateuszu Morawieckiu) dėl didelio paketo, sustiprinsiančio mūsų žmones", – sakė V. Zelenskis.„Noriu padėkoti už galingą gynybos paketą, padėsiantį mums sustiprinti savo kovotojus ir apsaugoti jų gyvybes“, - kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad tai svarbu ne tik ginant ukrainiečius, bet ir „dėl mūsų vaikų ir Europos vaikų ateities“.V. Zelenskis sakė norįs, jog Lenkija ir Lenkijos verslininkai dalyvautų atkuriant Ukrainą. " Mums labai svarbu, kad Lenkija būtų viena svarbiausių mūsų partnerių atkuriant Ukrainą. Tai būtų ne tik pagalba Ukrainai, bet visų pirma naudinga Lenkijos verslui“, – sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis su žmona balandžio 5 d. vieši Lenkijoje su oficialiu vizitu.

Ukrainos kariškis: branduolinę ginkluotę Baltarusijoje bus galima sunaikinti įprastinėmis priemonėmisTaktinį branduolinį ginklą, kurį Rusija žada perduoti Baltarusijai, galima sunaikinti įprastinėmis priemonėmis, taip pat ir pagal konvencinio karo taisykles.Kaip pareiškė televizijos kanalui „Espresso“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Ihoris Lapinas, atlikti operaciją galima jo dislokavimo vietoje.„Norėčiau pabrėžti, kad kol branduolinė kovinė galvutė nepakyla su raketa, ji tėra geležies gabalas. Galima ją pavadinti nešvaria branduoline bomba ar dar kaip nors. Štai kodėl branduolinis ginklas iki paleidimo tėra geležies gabalas, kurį galima sunaikinti įprastinėmis priemonėmis, taip pat ir panaudojus diversantų grupes“, – sakė I. Lapinas.Anot jo, sprogimas užterštų didelę teritoriją, Baltarusija nuo to gali labai nukentėti.„Sprogimas nebus labai galingas, bet užterš didelę teritoriją. Tokį pavojų Baltarusijai kelia Lukašenka. Jis gali sukurti dar vieną Černobylio zoną Baltarusijos teritorijoje", – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas.„Taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijos teritorijoje didesnę grėsmę kelia mūsų partneriams Vakaruose, kadangi jau turime neadekvačią kaimynę su branduoliniu ginklu. Ir mes jau kariaujame su Rusija. O klausimas, ar Baltarusija įsijungs į karą, yra jau kita situacija, kurią kol kas sunku nuspėti“, – pridūrė I. Lapinas.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas.

Lukašenka vyksta į Maskvą susitikti su Putinu Vykstant karui Ukrainoje Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos autokratinis lyderis  Aliaksandras Lukašenka trečiadienį vyksta į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Abu lyderiai turi aptarti pažangą kuriant Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę, sakoma Kremliaus pranešime.Antrąją vizito Rusijos sostinėje dieną A. Lukašenka ir V. Putinas susitiks aptarti „dabartinių dvišalių ir tarptautinių klausimų“, sakoma pranešime. Tarp dvišalių klausimų yra taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje prie pat Lenkijos sienos, kaip savaitgalį paskelbė V. Putinas.Tarp aptartinų tarptautinių reikalų greičiausiai bus karas Ukrainoje ir reakcija į Suomijos narystę NATO, šios šalies stojimas į Aljansą oficialiai buvo baigtas antradienį.

Zelenskis: priešas nekontroliuoja Bachmuto, bet padėtis sunki Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad okupantai rusai nekontroliuoja Donecko srities Bachmuto miesto, bet padėtis ten yra sunkiausia visame fronte.Jis tai pareiškė trečiadienį Varšuvoje per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, atsakydamas į žurnalistų klausimus.„Mes esame Bachmute ir priešas nekontroliuoja Bachmuto. Tokia situacija šiandien“, – sakė valstybės vadovas.V. Zelenskis pabrėžė, kad sunkiausia padėtis visoje Ukrainos teritorijoje šiuo metu yra Bachmute, ten naudojama daugiausia ginkluotės, taip pat ir artilerijos.Prezidentas priminė, kad operatyvinę situaciją mieste stebi generolas Oleksandras Syrskis, kuris, anot jo, rūpinasi išsaugoti personalą.„Man svarbiausia – neprarasti mūsų karių, ir jei prasidės dar karštesni įvykiai ir iškils pavojus, kad dėl apsupties galime netekti personalo, generolas vietoje neabejotinai priims atitinkamus teisingus sprendimus“, – pridūrė V. Zelenskis.Kartu jis pabrėžė, kad kuo greičiau Ukraina gaus ginklų iš savo partnerių, tuo greičiau ukrainiečių kariai pakeis situaciją ne tik Bachmute, bet ir visoje šalies teritorijoje.Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis ir jo žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.

TATENA vadovas Kaliningrade susitiko su Rusijos pareigūnais Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį Kaliningrade susitiko su Rusijos pareigūnais. Kaip rašo „The Guardian“, apie tai tviteryje informavo pats R. Grossi.Pagrindinė pokalbio tema buvo Ukrainos pietuose esanti Zaporižios atominė elektrinė.„Toliau dedu pastangas apsaugoti Zaporižios atominę elektrinę“, – savo tviterio paskyroje parašė R. Grossi.TATENA vadovas į Kaliningradą nuvyko po to, kai praėjusią savaitę lankėsi Zaporižios AE. Po vizito R. Grossi pareiškė savo susirūpinimą dėl padidėjusio karinio buvimo teritorijose apie šią jėgainę.Rusijos kariuomenė Zaporižios atominę elektrinę užgrobė 2022 m. kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos ją ne kartą apšaudė, taip sukeldamos Europos ir viso pasaulio nuogąstavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos.

Į Varšuvą atvykusiam Zelenskiui – Lenkijos prezidento pažadas  Lenkija liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sieks papildomų saugumo garantijų Ukrainai.Tai trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.„Šiandien siekiame gauti Ukrainai papildomų garantijų, saugumo garantijų, sustiprinsiančių Ukrainos karinį potencialą“, – po pokalbių su Lenkijoje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu žurnalistams tvirtino A. Duda.Lenkijos vadovas pridūrė, kad jo šalis palaiko visateisę Ukrainos narystę NATO.

Didžioji dauguma ukrainiečių teigiamai vertina Europos Sąjungą, NATO ir JTIš tarptautinių organizacijų ir susivienijimų ukrainiečiai geriausiai vertina Europos Sąjungą, NATO ir Jungtines Tautas.Tai pareiškė Razumkovo centro atstovas Andrijus Byčenka, trečiadienį pristatydamas Ukrainos gyventojų apklausos rezultatus, praneša „Ukrinform“.„Vertindami tarptautines organizacijas ir susivienijimus, teigiamą požiūrį į Europos Sąjungą išsakė 89 proc. tyrimo dalyvių, į NATO – 79 proc., į Jungtines Tautas – 70 proc., į Tarptautinį valiutos fondą – 64,5 proc., į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą – 63 proc., į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją – 58 proc.“ – informavo A. Byčenka.Be to, apklausos duomenimis, 48 proc. Ukrainos piliečių teigiamai vertina TATENA. Į vadinamąją Nepriklausomų Valstybių Sandraugą neigiamai žiūri 65 proc. ukrainiečių.Apklausoje dalyvavo 2020 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus. Ji vyko šių metų vasario–kovo mėnesiais visuose Ukrainos regionuose, išskyrus laikinai okupuotas Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Chersono sričių teritorijas, Krymą ir rajonus, kuriuose vyksta karo veiksmai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, daugiau kaip 60 proc. Ukrainos piliečių mano, kad įvykiai šalyje klostosi teisinga linkme.

Ministrė: Ispanija išsiųs Ukrainai šešis tankus „Leopard“ antroje balandžio pusėje Šeši tankai „Leopard 2A4“, kuriuos Ispanija pažadėjo Ukrainai, bus išsiųsti antroje balandžio pusėje. Tai trečiadienį pareiškė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles, nukeldama anksčiau skelbtą išsiuntimo datą, praneša „Reuters“.„Vokietijoje pagaminti kovos tankai nebuvo naudojami nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Jie buvo užkonservuoti ir laikomi rezerve, todėl po pirmųjų dvejonių, ar jie vėl galės kovoti, reikėjo juos modernizuoti ir išbandyti jų kovinę parengtį“, – pažymi agentūra.Ispanija įsipareigojo perduoti Ukrainai iš viso 10 tankų. Pasak M. Robles, Ispanijos kariškiai jau remontuoja likusias keturias mašinas.Praėjusią savaitę laikraštis „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, rašė, kad Ispanija pirmuosius šešis tankus „Leopard“ išsiųs Ukrainai po Velykų.Ispanija taip pat parengė 40 ukrainiečių tankistų ir 15 mechanikų, kurie buvo mokomi karinėje bazėje Saragosoje.

UNESCO žada tolesnę paramą UkrainaiJungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą. „Nuo pirmųjų karo dienų UNESCO buvo Ukrainos žmonių pusėje, kad padėtų apsaugoti kultūrą, kultūros paveldą, švietimą, pasirūpintų žurnalistų saugumu“, – per savo dviejų dienų viešnagę Kyjive sakė organizacijos generalinė sekretorė Audrey Azoulay. Pagal ekstremalios situacijos planą, kurio vertė 27 mln. eurų, šaliai esą pristatyta medžiagų paminklų ir meno kūrinių apsaugai bei 50 000 kompiuterių, skirtų nuotoliniam mokymui. Taip pat skirta apsaugos priemonių žurnalistams.„Ši parama 2023 m. bus tęsiama ir stiprinama“, – teigė A. Azoulay. Ateinančiomis savaitėmis, anot jos, UNESCO švietimui mobilizuos daugiau kaip 9 mln. eurų. Taip pirmiausiai norima sustiprinti psichosocialinę paramą moksleiviams mokyklose.Rusijos karo Ukrainoje padaryta žala yra milžiniška, kalbėjo UNESCO vadovė. Vien tik jos likvidavimui kultūros sektoriuje per ateinančius dešimt metų esą reikės 6,3 mlrd. eurų.UNESCO duomenimis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JT organizacijos paramos rengiant kultūros sektoriaus sanavimo planą.

Zelenskiui įteiktas aukščiausias Lenkijos apdovanojimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos apdovanojimu – Baltojo erelio ordinu – už nuopelnus saugumui, atsparumui ir žmogaus teisių gynimui, pranešė Lenkijos prezidento kanceliarija.V. Zelenskis į Lenkiją atvyko trečiadienio rytą kartu su žmona Olena Zelenska pirmojo bendro vizito į šalį ir pirmojo V. Zelenskio vizito po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį.Per abiejų pirmųjų porų susitikimą Prezidento kanceliarija tviteryje pranešė, kad V. Zelenskis apdovanotas ir už nuopelnus Lenkijos bei Ukrainos santykiams. Prie įrašo tviteryje buvo pridėta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įteikia V. Zelenskiui apdovanojimą.„Nėra jokių abejonių, kad jūs, Volodymyrai Zelenski, esate išskirtinis, – ceremonijos metu sakė A. Duda. – Sunku nuslėpti susijaudinimo ašaras matant jūsų tarnystę tėvynei. Jūs neapleidote nei Ukrainos, nei savo tėvynainių. Esate tikras valstybinės ir nacionalinės lyderystės pavyzdys“.A. Duda pabrėžė, kad Baltojo erelio ordinas yra seniausias ir labiausiai vertinamas Lenkijos apdovanojimas.„Jis suteikiamas išskirtiniams žmonėms, kurie savo gyvenime nuveikė išskirtinius darbus tarnaudami (Lenkijos – PAP past.) Respublikai ir jos kaimynystei“, – sakė A. Duda.https://t.me/channel24_ua/83508

Clintonas apgailestauja, kad įtikino Ukrainą atsisakyti branduolinių ginklų42-asis JAV prezidentas Billas Clintonas interviu Airijos transliuotojui RTE pareiškė apgailestaująs, kad 1994 metais įtikino Ukrainos valdžią atsisakyti sovietinio branduolinio arsenalo.„Jaučiuosi asmeniškai atsakingas, nes įtikinau juos [Ukrainą] atsisakyti branduolinio ginklo. Ir nė vienas iš jų nemano, kad Rusija būtų iškrėtusi tokį pokštą, jei Ukraina vis dar turėtų ginklų“, – sakė B. Clintonas.Buvęs prezidentas pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepalaiko susitarimo, kuris garantavo Ukrainos saugumą mainais į branduolinių ginklų atsisakymą. B. Clintonas šį susitarimą pasirašė su Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku.B. Clintonas pridūrė, kad Ukrainos pusė bijojo atsisakyti branduolinių ginklų, „nes manė, kad tai vienintelis dalykas, kuris juos apsaugos nuo Rusijos ekspansijos“. „Kai prezidentui V. Putinui pasidarė patogu, jis sulaužė susitarimą ir pirmiausia užėmė Krymą. Ir aš dėl to jaučiuosi siaubingai, nes Ukraina yra labai svarbi šalis“, – sakė B. Clintonas.Po SSRS žlugimo branduoliniai ginklai buvo išvežti iš Ukrainos teritorijos. Šalis branduolinio statuso atsisakė pagal Budapešto memorandumą, kuris garantavo Ukrainos saugumą. Memorandumą pasirašė Ukraina, Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė.B. Clintonas interviu pažymėjo, kad Vakarų parama Ukrainai turėtų išlikti tvirta. „Manau, kad tai, ką padarė V. Putinas, yra labai blogai, ir esu tikras, kad Europa ir JAV turėtų ir toliau remti Ukrainą. Galbūt ateis laikas, kai Ukrainos vyriausybė manys, kad gali pagalvoti apie taikos susitarimą, su kuriuo galėtų gyventi, bet nemanau, kad mes, likusieji, turėtume nusišalinti ir palikti juos vienus.“

Sankcijų veikiamas Rusijos bankas VTB pernai fiksavo didžiulius nuostoliusVakarų sankcijų veikiamas antras pagal dydį Rusijos bankas VTB trečiadienį pranešė, kad 2022 m. patyrė 612,6 mlrd. rublių (7,05 mlrd. eurų) nuostolių.Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, VTB tapo vienu pirmųjų bankų, netekusių prieigos prie tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. VTB vadovas Andrejus Kostinas atskirai pateko į Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV sankcijų sąrašus.„2022 m. VTB grupė susidūrė su beprecedenčiais sunkumais ir iššūkiais, – tvirtinama banko vyriausiojo finansų pareigūno Dmitrijaus Pianovo pranešime. – Tapome pirmuoju maksimalių įmanomų sankcijų taikiniu, o tai lėmė reikšmingus nuostolius.“Kaip teigiama, VTB pernai fiksavo „precedento neturintį (užsienio) valiutų nutekėjimą“, taip pat nuostolius, susijusius su prarasta padalinių, įskaitant „VTB Bank Europe“, kontrole. Negana to, banką esą paveikė ir Rusijos centrinio banko sprendimai didinti palūkanų normas.Skaičiuojama, kad VTB 2021-aisiais gavo 327 mlrd. rublių grynojo pelno. 2020 m. bankas Rusijoje turėjo 15 mln. klientų ir apie 80 tūkst. darbuotojų.

Macronas: Kinija gali atlikti „svarbų vaidmenį“ ieškant „kelio į taiką“ UkrainojePrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį savo pirmojoje kalboje po atvykimo su vizitu į Kiniją sakė, kad Kinija galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant „kelio į taiką“ Ukrainoje.Kinijos sostinėje kalbėdamas ten gyvenantiems Prancūzijos piliečiams apie įvairius klausimus, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, E. Macronas sakė: „Kinija, palaikanti glaudžius santykius su Rusija, kurie pastarosiomis dienomis buvo dar kartą įtvirtinti, gali atlikti svarbų vaidmenį“.Jis sakė, kad Prancūzija prisiims „šią bendrą atsakomybę už taiką ir stabilumą“.E. Macronas atvyko į Kiniją vizito, kurio metu tikisi atkalbėti Pekiną nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir kartu užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere.Šią savaitę Pekine taip pat lankysis Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kuri pirmadienį Paryžiuje susitiko su E. Macronu, kad suderintų pasirengimą vizitui.Savo kalboje Prancūzijos ambasadoje Pekine E. Macronas sakė, kad Europa neturi ekonomiškai „atsiskirti“ nuo Kinijos."Neturime atsiriboti, atsiskirti nuo Kinijos“, – sakė E. Macronas Pekine susirinkusiai prancūzų bendruomene pridurdamas, kad Prancūzija „aktyviai įsipareigos toliau palaikyti prekybinius santykius su Kinija“.

Rusija per pastarąją parą atakavo 8 sritisPer pastarąją parą per Rusijos atakas aštuoniose srityse žuvo keturi žmonės, 14 buvo sužeista, per Karinės žiniasklaidos centrą pranešė Gynybos ministerija.Remiantis vietos pareigūnų Gynybos ministerijai pateikta informacija, Rusijos kariai apšaudė Černigovo, Sumų, Charkivo, Zaporožės, Chersono, Dniepropetrovsko, Luhansko ir Donecko sritis.

Zelenskį Varšuvoje pasitiko Lenkijos prezidentashttps://t.me/u_now/92369

Podoliakas: jau labai greitai būsime KrymeUkraina Krymą iš Rusijos gali atsiimti per 5–7 mėnesius, o karas truks tol, kol bus išlaisvinta visa Ukrainos teritorija, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas per interviu „Radio Svoboda“.„Mes tikrai jau labai greitai, istorinėje perspektyvoje šeši mėnesiai yra labai mažai, už penkių ar septynių mėnesių būsime Kryme. Galimas dalykas, kad prognozė pernelyg optimistinė, bet tai matematiškai grįstas optimizmas“, – pareiškė M. Podoliakas.M. Podoliako teigimu, Rusija neturi galimybių ir išteklių išlaikyti dabartinę situaciją.„Karo logika absoliučiai akivaizdi, ir mes tikrai galime išsiaiškinti, kokios realijos Krymo pakrantėje, Jaltoje. Ir galėsime labai konkrečiai kalbėti apie absoliučiai veiksmingą Krymo ateitį“, – pridūrė jis.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas sako, kad karo dėl Krymo kaip atskiros teritorijos nebus, bet „bus karas dėl demokratinio pasaulio egzistavimo“, todėl „be jokių abejonių, karas tęs tol, kol bus išlaisvinta visa Ukrainos teritorija“.

Vokietijos vicekancleris: Vokietija negali tapti karo šalimiVokietijos vicekancleris Robertas Habeckas, kalbėdamas apie Berlyno paramą Ukrainai, dar kartą nubrėžė įsipareigojimų ribas. „Mes negalime tapti karo šalimi. Svarbu, kad ši riba niekada nebūtų peržengta“, – sakė jis trečiadienį stočiai „Deutschlandfunk“. Svarstant apie paramą Ukrainai, tai visuomet vaidina didelį vaidmenį, kalbėjo R. Habeckas, prieš grįždamas iš dvi dienas trukusio savo vizito Ukrainoje.„Visada reikia pasverti, kada galbūt žingsnis bus žengtas per toli ir mes aktyviai įsitrauksime į karą“, – tęsė R. Habeckas, kuris yra ir Vokietijos ekonomikos ministras. Paklaustas, kas jam asmeniškai reikštų raudoną liniją, jis sakė: „Vokietijos dalinių buvimas Ukrainoje“. R. Habeckas, taip pat federalinis kancleris Olafas Scholzas jau ne kartą sakė, kad Vokietija negali tapti karo šalimi.R. Habeckas pirmadienio rytą su vokiečių verslo delegacija išvyko į Ukrainą, kur susitiko ir su vyriausybės atstovais. Pokalbių temos buvo Rusijos užpultos šalies atstatymas ir bendradarbiavimas energetikos srityje.

Lietuvos ir Ukrainos ministrai: be bausmės už nusikaltimus Putinui ir jo parankiniams nebus tikros pergalės Jei Rusijos režimo vadovybė ir jos parankiniai nebus pilnai nubausti už savo nusikaltimus Ukrainoje, jie nebus iš tiesų nugalėti ir vykdys vis naujus nusikaltimus, sako Charkive susitikę Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas ir Oleksijus Reznikovas. Jie abu lankėsi Charkive esančiame Mykolos Bokarijaus vardo teisminės ekspertizės ir teismo medicinos tyrimų institute, kur susitiko su šio instituto vadovais ir bendruomene. Institutas taip pat vykdo ir dabartinių Rusijos nusikaltimų Ukrainoje tyrimus.„Kaip žmogus, dvidešimt metų tyręs sovietų nusikaltimus, galiu pasakyti tai, jog nusikaltimai, kurių vykdytojai lieka nenubausti, vėl grįžta“, – instituto bendruomenei sakė A. Anušauskas, turėdamas omenyje ir dabar Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą.Istoriko išsilavinimą turintis A.Anušauskas – vienas iš pagrindinių sovietų represijų tyrėjų Lietuvoje.Tuo tarpu juristo išsilavinimą turintis ir prieš politiko karjerą teisininko praktika vertęsis O. Reznikovas apskritai pareiškė, kad pilna bausmė Rusijos režimo vadovybei, kurią paskelbtų ir įvykdytų tarptautinis tribunolas, jo įsitikinimu, yra vienas iš pagrindinių Ukrainos pergalės aspektų.„Kai manęs daugelis ir Ukrainoje, ir pasaulyje klausia, kaip aš apibrėžčiau, kas yra Ukrainos pergalė, aš sakau, kad, mano požiūriu, ją sudarys mažiausiai trys dalykai. Pirmas – Ukrainos teritorijos susigrąžinimas iki 1991 m. sienų. Tai – visiškai akivaizdu ir apie tai net nereikia kažką daugiau kalbėti“, – sakė O. Reznikovas.Pasak jo, antrasis aspektas – grynai asmeninis, žmogiškas ir apie jį jis esą dažnai pakalba su savo žmona.„Kai mes galėsime bet kada nuvykti į Borispolio tarptautinį oro uostą, sėsti į bet kurios tarptautinės kompanijos lėktuvą ir išskristi bet kuria kryptimi. Tai reikš ir tai, jog Ukrainos saugumas visiškai atkurtas“, – sakė O. Reznikovas.Tačiau, pasak jo, esmingai svarbus ir trečiasis aspektas – Rusijos režimo nusikaltėlių atsakomybė ir bausmė jiems.„Dėl ko vokiečiai tapo pacifistine bei europietiška nacija? Ir dėl tos priežasties, kad įvyko Niurnbergo procesas, kuriame buvo nuteisti Adolfo Hitlerio bendrininkai. Taip turi atsitikti ir su Rusija. Juk jie taip paprastai į kosmosą neišskris, mes turėsime šį kaimyną ir jo grėsmę mums bei mūsų saugumui. Taigi, Hagos tribunolo sprendimai čia turi esminę reikšmę, nes jie keis ir pačią Rusiją. Taigi, jūs visi čia esantieji, atliekate labai svarbų darbą – jūs fiksuojate ir renkate nusikaltimų duomenis ir įrodymus, kurie ir pateks į tą tribunolą“, – institute kalbėjo O. Reznikovas.Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos režimo vadovybė bei jos bendrininkai turi būti ne tik nubausti, bet Rusija taip pat turi sumokėti kontribucijas ir reparacijas už visa tai, ką padarė Ukrainai – už nužudytus žmones bei sunaikintą turtą.Praėjusį mėnesį Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje paskelbė arešto orderį pačiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimų – Ukrainos vaikų masinio grobimo ir deportacijos į Rusijos teritoriją.O. Reznikovo pareiškimai atliepia visos Ukrainos aukščiausios valdžios poziciją, jog bet kokios derybos ar bandymai net kalbėtis su dabartine Rusijos valdžia bei pačiu V.Putinu – ne tik beprasmiai, bet ir nebeįmanomi moraliniu, politiniu ir teisiniu požiūriu.Taip Ukrainos valdžia atsako ir į Vakaruose vis dar kartais skambančius raginimus „siekti taikos“, nes esą vien karine jėga užbaigti Rusijos agresijos ir karo Ukrainoje neįmanoma.

Britų žvalgyba: rengdamasi ilgam karui prieš Ukrainą, Rusija planuoja užsienio valiutomis išreikštų vyriausybės obligacijų emisijąRengdamasi ilgam karui prieš Ukrainą, Rusija ieško būdų užlopyti savo finansines spragas ir siekdama šio tikslo planuoja įgyvendinti užsienio valiutomis išreikštų vyriausybės obligacijų emisiją. Tai savo naujausioje, trečiadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Remiantis suvestine, Rusija apie minėtą emisiją prakalbo kovo 28 d. Tada šalies premjeras Michailas Mišustinas tvirtino, kad atitinkami planai yra „rengiami“. JK gynybos ministerijos manymu, tai beveik neabejotinai reiškia, kad Rusija sieks išorinės finansinės paramos iš jos atžvilgiu „draugiškų“ valstybių.Suvestinėje pažymima, kad atlikus užsienio valiutomis išreikštų vyriausybės obligacijų emisiją tarptautiniai investuotojai galėtų papildyti Rusijos biudžetą. Tokiu būdu jie netiesiogiai finansuotų Rusijos invaziją į Ukrainą. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos vyriausybės obligacijas daugiausiai pirkdavo kiti šalies bankai. Tačiau, kaip nurodo britų gynybos ministerija, mažai tikėtina, kad jie ir ateityje bus pajėgūs visapusiškai finansuoti Rusijos biudžeto deficitą.Nepaisant to, ministerija akcentuoja, kad kol kas lieka neaišku, ar Maskvai pavyks įgyvendinti šias priemones.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Rusija praneša, kad netoli Zaporižios AE sudužo lenkų gamybos dronasNetoli Zaporižios branduolinės elektrinės, Rusijos duomenimis, sudužo Ukrainos paleistas dronas. Tai lenkų gamybos dronas, svėręs daugiau kaip 2 kg, pranešė naujienų agentūra RIA, remdamasi Rusijos kariškiu.Kada dronas sudužo, pranešime neminima. Trečiadienį Rusijoje laukiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossio. Jis reikalauja nustatyti demilitarizuotą zoną apie didžiausią Europos atominę elektrinę.Elektrinės kompleksas per karą ne kartą buvo apšaudytas. Ukraina ir Rusija dėl to kaltina viena kitą.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 176 240 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 5-osios Ukrainoje jau neteko apie 176 240 karių (+550 per pastarąsias 24 val.), trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 629 (+2) Rusijos tankus, 7 005 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 707 (+10) artilerijos sistemas, 532 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 280 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 306 lėktuvus, 291 sraigtasparnį, 5 573 (+11) automobilius, 18 laivų, 2 283 (+6) dronus, 299 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Zelenskis atvyko į Lenkiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lenkiją. Jis kirto sieną ir yra Lenkijos teritorijoje, trečiadienį stočiai TVN24 sakė Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas.Svečią prezidento rūmuose priims A. Duda. Taip pat numatytas jo susitikimas su Lenkijos vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu.Vakare V. Zelenskis ir A. Duda Varšuvos Karalių pilyje susitiks su ukrainiečiais, nuo karo pabėgusiais į Lenkiją. Čia abiejų šalių vadovai taip pat pasakys kalbas.V. Zelenskis nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį tik labai retai vyko į užsienį. Vasarį jis lankėsi Londone, Paryžiuje ir Briuselyje. Pirmoji jo kelionė gruodį buvo į JAV. Grįždamas jis sustojo Lenkijoje.

TBT ieškoma Rusijos pareigūnė ketina dalyvauti neoficialiame JT Saugumo Tarybos susitikimeAukšto rango Rusijos pareigūnė, kurios paiešką paskelbė Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) dėl kaltinimų karo nusikaltimais, trečiadienį ketina per nuotolį dalyvauti neoficialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje.Ukraina kaltina Rusiją, kad nuo invazijos pradžios daugiau nei prieš metus ji pagrobė ir prievarta išvežė daugiau nei 16 tūkst. vaikų.Praėjusį mėnesį TBT dėl šio kaltinimo išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jam pavaldžiai vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.Rusija, kuri balandžio mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja JT Saugumo Tarybai, trečiadienį rengia M. Lvovos-Belovos brifingą, kad pateiktų „objektyvią informaciją apie vaikų padėtį konflikto zonoje“ Donbaso regione rytų Ukrainoje ir priemones, kurių imtasi siekiant „evakuoti vaikus iš pavojingos vietos“.Jungtinė Karalystė išreiškė pasipiktinimą, kad M. Lvova-Belova dalyvaus posėdyje, ir pareiškė, kad „jei ji nori pasiaiškinti dėl savo veiksmų, gali tai padaryti Hagoje“.JK pareiškime priduriama, kad jos delegacija sėkmingai užblokavo būsimo posėdžio transliaciją JT interneto svetainėje.Tokio pobūdžio neoficialūs susitikimai, kuriuos gali organizuoti bet kuris Tarybos narys, rengiami JT būstinėje, bet ne Saugumo Tarybos posėdžių salėje.Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia neseniai pareiškė, kad trečiadienio posėdis buvo suplanuotas „gerokai prieš“ kovo 17-ąją, kai TBT išdavė arešto orderius.Antradienį Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje M. Lvova-Belova pareiškė, kad yra pasirengusi grąžinti deportuotus vaikus į Ukrainą, jei to paprašytų jų šeimos.Pasak antradienį paskelbto jos biuro pranešimo, nuo kovo 29 dienos 16 vaikų iš devynių šeimų sugrįžo pas savo artimuosius, gyvenančius Ukrainoje ar kitur.Tačiau ji atsisakė paskelbti visą į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų sąrašą.

Zelenskis pasveikino Suomiją tapus NATO nareUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Suomiją tapus NATO nare. Savo vakariniame kreipimesi jis šį žingsnį pavadino „istoriniu įvykiu mūsų regionui“. „Aljanso rytinis flangas bus stipresnis, – sakė jis. – Sveikinu visą suomių tautą ir prezidentą (Saulį Niinistö) asmeniškai“. V. Zelenskis pabrėžė, kad narystė NATO yra „patikima saugumo garantija“.Rusijos agresija esą vienareikšmiškai parodo, kad tik kolektyvinės garantijos, tik prevencinės garantijos gali būti patikimos. „Mes visada apie tai kalbėjome, – tęsė prezidentas. – Kalbėjome ir apie greitį – saugumo sprendimų greitis yra svarbus. Dabar matome, koks greitas gali būti procesas“.Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė atsisakyti savo karinio neutralumo ir jungtis prie NATO. Suomija sulaukė būtino visų 30 NATO šalių pritarimo. Švedija tuo tarpu dar laukia Turkijos ir Vengrijos „taip“.Suomija turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija ir kariniu požiūriu laikoma stipria partnere.

Donecko regione per apšaudymą žuvo 6 civiliai gyventojai, dar 7 sužeistiAntradienį, balandžio 4 dieną Rusijos pajėgos iš raketų, artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“ apšaudė gyvenamąsias vietoves Donecko regiono šiaurėje, per apšaudymus žuvo šeši civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė Generalinė prokuratūra.Rusijos smūgių epicentras buvo gyvenamieji kvartalai. Per atakas Torecke žuvo du kasyklų darbuotojai – dispečeris ir medicinos slaugytoja. Krasnohorivkoje žuvo parduotuvės pardavėja, o Pokrovsko rajono Lastočkynės kaime žuvo trys vyrai.Apšaudant Bachmuto, Hirnyko ir Očeretynės kaimus įvairaus sunkumo sužeidimus patyrė septyni civiliai gyventojai. Sprogimo bangos ir sviedinių skeveldros apgadino administracinį pastatą, daugiabučius, privačius gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus.Donecko regiono prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.„Ukrinform“ praneša, kad Ukrainos vyriausybė paskelbė apie priverstinę vaikų evakuaciją iš 21 Donecko regiono gyvenvietės.

Ukrainos prezidentas lankysis VaršuvojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Varšuvoje. Numatyti jo pokalbiai su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir premjeru Mateuszu Morawieckiu. Vakare V. Zelenskis ir A. Duda Varšuvos Karalių pilyje susitiks su ukrainiečiais, nuo karo pabėgusiais į Lenkiją. Čia abiejų šalių vadovai taip pat pasakys kalbas.V. Zelenskis nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį tik labai retai vyko į užsienį. Vasarį jis lankėsi Londone, Paryžiuje ir Briuselyje. Pirmoji jo kelionė gruodį buvo į JAV. Grįždamas jis sustojo Lenkijoje.JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, Lenkija yra priėmusi 1,6 mln. karo pabėgėlių iš kaimyninės šalies. Nuo pat pirmųjų karo dienų didelę paramą pabėgėliams teikė piliečių iniciatyvos ir privatūs asmenys.Be to, Lenkija visad aktyviai pasisako už Vakarų karinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai. Ji taip pat atlieka svarbią funkciją kaip Vakarų karinės paramos logistikos mazgas.

Dėl planuojamo puolimo Kyjivas ragina ukrainiečius išvykti iš okupuotų teritorijųUkrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk prieš artėjantį Ukrainos pajėgų puolimą netiesiogiai paragino ukrainiečius Rusijos okupuotose teritorijose bėgti. „Patariu ukrainiečiams laikinai okupuotose teritorijose arba bėgti į trečiąsias šalis, arba ruoštis“, – rašė ji antradienį „Telegram“ kanale, tačiau detalių nepateikė. „Jūs žinote, ką daryti. Saugokite save ir savo vaikus“, – pridūrė vicepremjerė.„Okupantų valdininkai dar turi šiek tiek laiko iš ten pasitraukti“, – tęsė I. Vereščiuk. Kai kurie jų esą jau pakuojasi daiktus. „Būtų gerai, kad jie kartu pasiimtų ir kolaborantus“, – pabrėžė ji.

Bidenas ir Macronas pabrėžia Kinijos vaidmenį siekiant taikos UkrainojeJAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Macronas tikisi Kinijos paramos, siekiant „paspartinti“ pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Abu jie per pokalbį telefonu antradienį pareiškė savo pasirengimą įtraukti vyriausybę Pekine, kad būtų paspartinta karo Ukrainoje pabaiga, pranešė Eliziejaus rūmai.Pokalbis vyko likus kelioms valandoms iki E. Macrono išvykimo į Kiniją, kur jis lankysis su valstybiniu vizitu. Per pokalbį JAV ir Prancūzijos prezidentai taip pat pareiškė norą „sulaukti iš kinų indėlio į globalias pastangas siekiant Šiaurės ir Pietų solidarumo“ ir „su Kinija parengti bendrą darbotvarkę klimato ir biologinės įvairovės klausimais“.E. Macronas per savo vizitą Kinijoje nuo trečiadienio iki šeštadienio susitiks ir su kolega Xi Jinpingu. Šis dėl savo gerų santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali suvaidinti svarbų vaidmenį siekiant karo Ukrainoje pabaigos.

Rusija Juodojoje jūroje dislokuoja papildomų laivųUkraina pranešė, kad Rusija į Juodąją jūrą dislokavo papildomų laivų. Šiuo metu ten yra 15 laivų.„Southern Command“ duomenimis, toks laivų kiekis gali gabenti iki 40 raketų „Kalibr“. Prasidėjus plataus masto invazijai, daugiausiai Rusijos raketų Juodojoje jūroje buvo 48.Be kitų sparnuotųjų ir balistinių raketų, raketos „Kalibr“ buvo vienas iš pagrindinių ginklų, kuriuos Rusija naudojo atakuojant Ukrainos civilinę infrastruktūrą.Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, raketos „Kalibr“ gali smogti į sausumos taikinį daugiau nei už 2500 tūkstančių kilometrų, o jūrinį taikinį pasiekti iš daugiau nei 375 kilometrų atstumo.

Erdoganas paragino skubiai reformuoti JT Saugumo TarybąTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino skubiai reformuoti JT Saugumo Tarybą.Tai jis pasakė per vakarienę su užsienio šalių ambasadoriais ir diplomatais Ankaroje, rašo „Anadolu“. Turkijos prezidentas teigė, kad tvarka, apribojanti žmonijos likimą penkiose šalyse, nėra tvari.„Dabartinė tvarka, įkalinanti žmonijos likimą tarp 5 šalių, nėra tvari. Būtina, kad JT Saugumo Taryba būtų reformuota visapusiškai“, - sakė jis.

Zelenskis apie naują JAV pagalbą: tai yra pasirengimas okupuotų teritorijų išlaisvinimuiJungtinės Valstijos antradienį paskelbė, kad Ukrainai bus suteiktas naujas saugumo pagalbos paketas, kurio suma siekia beveik 2,6 mlrd. dolerių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo, kokią naudą tai duos. „Mes rengiamės okupuotų teritorijų išlaisvinimui“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis ir padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują didelio masto gynybos pagalbos paketą.„Laukiame amunicijos HIMARS, raketų oro gynybos sistemoms, artilerijos sviedinių ir kitos svarbios įrangos. Ruošiamės okupuotų teritorijų išlaisvinimui“, – pabrėžė jis.

Rusijos kariai toliau šturmuoja BachmutąDrono filmuota medžiaga rodo didelio masto sunaikinimą Bachmute. Miestas praktiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus.„Bachmuto kryptimi priešas nenustoja šturmuoti Bachmuto miesto – per dieną mūsų gynėjai atrėmė apie 20 priešo atakų“, - sakoma Ukrainos pajėgų Generalinio štabo santraukoje.Pasak jo, Rusijos kariai taip pat bando judėti į priekį Limanskio, Bachmuto, Avdiivkos ir Maryinskio kryptimis.

Kuleba: Vilniuje galima ištaisyti 2008 metais Bukarešte padarytą klaidąNATO viršūnių susitikimas Vilniuje – Šiaurės Atlanto aljanso šalių galimybė ištaisyti klaidas, padarytas Bukarešte 2008 metais.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Aš pasakiau viską, ką Ukraina mano apie kai kurių šalių argumentus, kad esą dabar Ukrainos narystei netinkamas metas, bet metas tinkamas maksimaliai padidinti NATO paramą Ukrainai“, - pažymėjo URM vadovas.D. Kuleba pridūrė turėjęs atvirą pokalbį su Ukrainos sąjungininkais, per kurį „buvo išsakyta viskas“.„Dabar sąjungininkai turi viską aptarti ir numatyti aiškų rezultatą, kuris bus pasiektas Vilniuje. Jeigu trumpai, tai mano žinutė yra tokia: 2023-iųjų Vilnius – tai galimybė ištaisyti 2008-ųjų Bukarešto klaidas", – pabrėžė ministras.Jis pridūrė, jog Ukrainai neužteks kartojimo, kad NATO durys lieka jai atviros.Portalas primena, jog 2008 metais buvo tikimasi, kad viršūnių susitikime Bukarešte Ukrainai bus suteiktas Veiksmų dėl narystės NATO planas. Tačiau Aljanso šalys tada atidėjo tokio sprendimo priėmimą.

Žiniasklaida: Zelenskis trečiadienį pasakys kalbą Varšuvos centreTrečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Lenkijoje su vizitu, pasakys kalbą Varšuvos centre.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Amerikos balsu“.Gautomis žiniomis, Lenkijos pareigūnai oficialiai patvirtino informaciją apie V. Zelenskio vizitą ir kalbą Varšuvos centre. „Tai bus svarbus ir labai turiningas vizitas. Jis simboliškai patvirtins lenkų ir ukrainiečių brolybę, kuri po karo metų yra akivaizdus faktas“, - sakė žurnalistams Lenkijos URM atstovas Łukaszas Jasina.V. Zelenskis susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, taip pat su pabėgėliais ukrainiečiais.

Apklausa: dauguma vokiečių nepritaria, kad Ukrainai būtų suteikti naikintuvaiDauguma vokiečių nepritaria, kad Ukrainai būtų pristatyti modernūs naikintuvai, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai.Berlyne įsikūręs „Forsa“ institutas RTL televizijos užsakymu apklausė 1008 žmones, 64 proc. jų sakė, kad NATO neturėtų suteikti Ukrainai tokių lėktuvų, tam pritarė tik 28 proc. apklaustųjų, kiti neturėjo nuomonės.Kancleris Olafas Scholzas šiuo klausimu atsargus ir per spaudos konferenciją Roterdame kovo pabaigoje sakė nenorįs pradėti šios diskusijos.Lenkija ir Slovakija jau pristatė Ukrainai sovietinius naikintuvus MiG-29, tačiau Kyjivo reikalavimas atsiųsti Vakarų gamybos lėktuvus kol kas nėra patenkintas.Respondentų nuomonė apie ginklų tiekimo Ukrainai didinimą pasiskirstė bemaž po lygiai: tam nepritaria 49 proc., pritaria 47 proc. apklaustųjų. Nepritarimas kur kas didesnis ir siekia 72 proc. rytinėse šalies dalyse, iki Vokietijos suvieniimo 1990 m. priklausiusiose sovietų kontroliuojamam blokui.Respondentai taip pat nesutaria dėl to, ar Vokietija būtų tiesiogiai įtraukta į karą Ukrainoje, jei būtų tiekiama daugiau ginklų: taip mano 48 proc., su tuo nesutinka 49 proc. apklaustųjų.

Stoltenbergas: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą VilniujeNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime.„Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui, todėl laukiame susitikimo su prezidentu V. Zelenskiu mūsų viršūnių susitikime Vilniuje liepos mėnesį“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.

JAV pristatė naują 2,6 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketąAntradienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė išsamią informaciją apie naują 2,6 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, į jį įeina šaudmenys didelio taiklumo raketų sistemoms HIMARS, artilerijos sviediniai ir smulkesnė ginkluotė.„Jungtinės Valstijos ir toliau (...) vykdys tiekimus Ukrainai, kad patenkintų neatidėliotinus jos poreikius mūšio lauke ir ilgalaikės pagalbos saugumo srityje reikalavimus“, – sakoma Pentagono pranešime.Į paketą taip pat įeina amunicija, skirta oro gynybos sistemoms „Patriot“ ir NASAMS, taip pat šaudmenys ir prieštankinės raketos, naudojamos šarvuotose kovos mašinose „Bradley“, kurias Vašingtonas anksčiau pažadėjo Kyjivui.Didžioji pagalbos dalis – 2,1 mlrd. JAV dolerių – skiriama iš Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvos fondų, jie apmoka gynybos pramonės įrangos pirkimus. Už kitus 500 milijonų dolerių ginkluotė bus paimti iš esamų JAV išteklių, o tai reiškia, kad ji greičiau pasieks mūšio lauką.

Sankt Peterburge – pyktis dėl Suomijos narystės NATO: suomiams bus tik blogiau„Reuters“ praneša, kad Sankt Peterburgo, arčiausiai Suomijos esančio Rusijos miesto, piliečiai antradienį apkaltino savo kaimyną atsukus jiems nugarą ir prisijungus prie Vakarų karinio aljanso NATO, vadovaudamiesi jų vyriausybės nuostata, kad įstojimas buvo priešiškas veiksmas.Prieš praėjusių metų pradžioje Rusijai išsiunčiant savo ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą, antrojo Rusijos miesto žmonės mėgdavo lankytis Suomijos sostinėje Helsinkyje, esančiame maždaug už penkių valandų kelio automobiliu.„Nemanau, kad mums kas nors pasikeis“, - sakė Sankt Peterburgo gyventojas Jevgenijus, kuris, kaip ir kiti, atsisakė nurodyti savo pavardę. „Suomiams bus tik blogiau, nes mes ten nevažiuosime, o dėl to jie patirs tik nuostolių“.Kitas gyventojas Nikolajus sakė, kad Suomija „kelia sau problemų“.„Mes ją laikėme broliška kapitalistinio pasaulio šalimi, artimiausia mums dvasia, santykiais, abipusiai naudingais ekonominiais santykiais“, – sakė jis. „Bet dabar mes tai vertinsime kaip mums nedraugišką valstybę“.Nė vienas iš penkių „Reuters“ kalbintų žmonių nepritarė Suomijos sprendimui atsisakyti neutralumo dėl Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje, taip pat Rusijos kaimynėje.

Ukraina: daugiau kaip 20-yje Donecko srities gyvenviečių paskelbta priverstinė vaikų evakuacijaAntradienį buvo priimtas sprendimas dėl priverstinės vaikų evakuacijos iš 21 Donecko srities gyvenvietės, kur saugumo situacija yra kritinė.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Šiandien pirmininkaujant Ukrainos vicepremjerei, ministrei Irynai Vereščuk įvyko Koordinacinio privalomos gyventojų evakuacijos karinės padėties sąlygomis štabo posėdis“, - sakoma pranešime.Pažymima, kad Koordinacinio štabo nariai vienbalsiai pritarė Donecko srities karinės administracijos sprendimui paskelbti privalomą 126 vaikų evakuaciją iš 21 gyvenvietės. Regione dirba penki policijos evakuacijos ekipažai „Baltieji angelai“. Jie užtikrina saugų vaikų išvežimą šarvuotaisiais automobiliais. „Evakuotiems vaikams, lydimiems vieno iš tėvų arba teisėto atstovo, bus suteikta nemokama prieglauda, socialinės garantijos, humanitarinė pagalba ir psichologinė parama“, - paaiškino Reintegracijos ministerijos atstovai.Kovo pradžioje Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino priverstinės vaikų evakuacijos iš aktyvių karo veiksmų zonų mechanizmą.

Ukrainos gynybos pajėgos „pylė“ į rusus: nukentėjo svarbūs objektaiUkrainos aviacija ir artilerija per dieną sukėlė daugybę smūgių Rusijos užpuolikams, praneša UNIAN.Pranešama, kad Ukrainos gynėjai smogė priešo vadovybės postams. „Gynybos pajėgų aviacija per dieną surengė 7 smūgius okupantų koncentracijos zonose, o kariai ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams ir priešo elektroninio karo stočiai“, – savo vakarinėje ataskaitoje antradienį pažymėjo Ukrainos generalinis štabas.Pasak jo, per dieną priešas sukėlė 2 raketų ir 28 oro smūgius, naudojo 17 „Shahed-136“ tipo dronų, iš kurių 14 sunaikino Ukrainos gynėjai. Be to, priešas padarė 7 išpuolius iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Generalinis štabas pažymi, kad tarp civilių gyventojų yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.Primenama, kad bendri Rusijos Federacijos nuostoliai Ukrainoje jau siekia 175 tūkstančius 690 okupantų. Be to, priešas prarado daug įrangos ir ginklų, įskaitant 3 627 tankus.

Ukraina pradeda naują valstybinę teritorijų išminavimo politikąUkraina pradeda naują valstybinę humanitarinio teritorijų išminavimo politiką. Šalis taip pat planuoja suburti valstybių koaliciją, kuri jai padėtų šioje srityje.Tai antradienį per Ukrainos ministrų kabineto posėdį pareiškė premjeras Denysas Šmyhalis, praneša portalas „rbc.ua“.Ministras pirmininkas pažymėjo, kad, prasidėjus Rusijos sukeltam plataus masto karui, Ukraina tapo minomis, bombomis ir sviediniais labiausiai užteršta Europos šalimi.„Sprogiais objektais nusėta apie 174 tūkst. kvadratinių kilometrų mūsų žemės. Tai – pusė Japonijos, pusantros Graikijos arba dvi Austrijos“, - sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.D. Šmyhalis pažymėjo, kad vien tik pastarąjį mėnesį nuo priešo minų nukentėjo 724 žmones, iš kurių 226 žuvo.Be to, daug derlingų Ukrainos žemių nėra tinkamos dirbti. Pasak jo, šiose žemėse išaugintas derlius galėtų išmaitinti daugiau kaip 80 mln. žmonių visame pasaulyje.D. Šmyhalis pabrėžė, kad Ukrainai reikalingas spartus ir kruopštus humanitarinis teritorijų išminavimas.„Mes jau sukūrėme normatyvinę-teisinę bazę, suaktyvinome Nacionalinės tarnybos kovos su minomis klausimams darbą, sudarėme Tarpžinybinę humanitarinio išminavimo darbo grupę, patvirtinome daugiau kaip 470 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės devyniuose Ukrainos regionuose išminavimo planą“, – sakė jis.Premjeras pažymėjo, kad tuo užsiima apie 350 išminavimo grupių. Specialistai jau neutralizavo apie 320 tūkst. sprogių objektų.„Pasaulio banko vertinimu, visas humanitarinio išminavimo darbų kompleksas atsieis 37,4 mlrd. JAV dolerių. Vien tik šių metų poreikiai viršija 397 mln. JAV dolerių", – pridūrė premjeras.

Danilovas pavadino blefu Šoigu pareiškimą apie „Iskander“ perdavimą Baltarusijai Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimas, kad esą Baltarusijai perduotas kompleksas „Iskander-M“, galintis naudoti raketas su branduoliniais užtaisais, yra blefas.Tokią nuomonę jis išsakė antradienį per diskusiją „Ukraina išorės iššūkių akivaizdoje“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Dėl branduolinės ginkluotės – tai Rusijos blefas. Jie labai nori kuo greičiau pradėti derybas, todėl griebiasi ir branduolinio šantažo“, – teigė O. Danilovas.Antradienį S. Šoigu pareiškė, kad Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms perduotas operatyvinis taktinis kompleksas „Iskander-M“, galintis naudoti raketas tiek su įprastiniais, tiek su branduoliniais užtaisais.

Reznikovas apie Vakarų lėktuvus Ukrainai: artėjame prie tikslo Ukraina toliau siekia tikslo gauti Vakaruose pagamintų lėktuvų. Šiuo klausimu tęsiamos diskusijos su partneriais.Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.Ministras pažymėjo, kad Ukrainos gynybą sustiprins naikintuvai MiG-29 iš Lenkijos ir Slovakijos.„MiG-ai iš Lenkijos ir Slovakijos gerokai sustiprins mūsų gynybą, padarys mūsų dangų saugesnį, išgelbės mūsų piliečių gyvybes ir sumažins Rusijos atakų daromą žalą“, – aiškino O. Reznikovas.Jis pabrėžė, kad perėjimas prie modernių vakarietiško tipo aviacijos platformų Ukrainai išlieka strategiškai svarbus. Tai padės ukrainiečių pilotams įgyti pranašumą prieš priešą.„Mes toliau siekiame šio tikslo. Diskusija su partneriais tęsiasi be pauzių. Esu įsitikinęs, kad sprendimas perduoti Ukrainai vakarietiškų lėktuvų tikrai bus priimtas", – pabrėžė ministras.Portalas primena, kad Slovakija perdavė Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29. Šie lėktuvai jau saugo Ukrainos dangų Charkivo srityje.Lenkija taip pat paskelbė perdavusi Ukrainai savo naikintuvų MiG-29, bet jų skaičiaus nenurodė.Ukrainos kariškiai pabrėžia, jog šaliai reikia šiuolaikinių lėktuvų, kad ji įgytų pranašumą ore ir iškovotų pergalę.

Ukrainos pareigūnas: Baltarusijos teritorijoje yra apie 4 tūkst. Rusijos kariškių Baltarusijos teritorijoje yra apie 4 tūkst. Rusijos kariškių. Tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša UNIAN.„Baltarusijos teritorijoje tebėra Rusijos kariškių. Mūsų duomenimis, jų yra kiek daugiau kaip 4 tūkst. Anksčiau šis skaičius buvo šiek tiek didesnis. Rusijos armija Baltarusijos teritorijoje rengia savo dalinius, vyksta nuolatinė rotacija“, – sakė pareigūnas.Anot jo, prie Ukrainos sienos nefiksuojamas Baltarusijos ar Rusijos karinės technikos ir dalinių judėjimas. „Dauguma jų yra poligonuose. Laimė, Baltarusijos teritorijoje šiuo metu nėra reikiamos smogiamosios grupuotės, kuri galėtų įsiveržti į Ukrainos teritoriją“, – pažymėjo A. Demčenka.Pasak jo, nors Rusijos kariškių skaičius kaimyninėje šalyje nėra didelis, toliau stiprinama siena su Baltarusija, kad būtų galima atremti puolimą iš ten.Kovo pradžioje A. Demčenka pareiškė, kad, Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos duomenimis, Rusijos kariškių skaičius Baltarusijos teritorijoje keičiasi, bet neviršija 9–10 tūkst.

NATO užsienio reikalų ministrai aptaria skubią pagalbą ir tolesnę paramą Ukrainai Šiandien Briuselyje susitinkantys NATO užsienio reikalų ministrai aptars su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba būdus, kaip padidinti skubią pagalbą Ukrainai, taip pat ilgalaikę daugiametę paramos programą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai sakė prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, pranešė „Ukrinform“.„NATO užsienio reikalų ministrai susitinka svarbią mūsų saugumui akimirką (...) NATO ir Ukrainos komisija aptars su užsienio reikalų ministru D. Kuleba Rusijos agresijos karą ir mūsų paramą Kyjivui“, – sakė J. Stoltenbergas.Jis pareiškė, jog tikisi, kad NATO ministrai susitars pradėti rengti daugiametę programą, kuri nustatytų tolesnio Ukrainos rėmimo būdus, jos perėjimą nuo sovietinių prie NATO standartų, sąveikumą. Pasak NATO vadovo, visa tai padės „priartinti Ukrainą prie euroatlantinės integracijos, prie NATO šeimos“.Balandžio 4 d. Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šiandien NATO ministrai susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba, rytoj aptars bendradarbiavimo stiprinimą su partnerėmis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Šoigu: Rusija perduoda Baltarusijai branduolinę galią turinčias sistemas „Iskander“ Per susitikimą su šalies ginkluotųjų pajėgų vadovybe Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad kariniai daliniai Baltarusijoje aprūpinami sistemomis „Iskander-M“, galinčiomis nešti branduolinius užtaisus. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Rusijos valstybinės naujienų agentūros pranešimu „Telegram“ kanale.„Baltarusijos kariuomenei perduota raketų sistema „Iskander-M“, galinti panaudoti branduolines raketas“, – sakė S. Šoigu. Pasak jo, balandžio 3 d. poligone Rusijoje prasidėjo Baltarusijos padalinių mokymai, kaip naudoti šias sistemas.Rusijos gynybos ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie Baltarusijos koviniai lėktuvai įgijo galimybę smogti branduoliniais ginklais. Pasak S. Šoigu, Baltarusijos pilotai buvo perkvalifikuoti Rusijoje ir išmoko valdyti lėktuvus, apginkluotus branduoliniais ginklais.Kaip pranešė „Ukrinform“, dieną prieš tai Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad branduoliniai ginklai dislokuojami Baltarusijoje jo iniciatyva. Tai ne bauginimas ar šantažas, o galimybė „apginti Baltarusijos valstybę“.Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė jo arešto orderį - pareiškė, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus. Prieš tai, vasarį, jis paskelbė „sustabdantis“ Maskvos dalyvavimą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje.Pasak Rusijos ambasadoriaus Baltarusijoje Boriso Gryzlovo, taktiniai branduoliniai ginklai, kuriuos Maskva ketina dislokuoti Baltarusijoje, bus išdėstyti arčiau jos vakarinės sienos. 

Ukrainos pareigūnas: Prigožinas Bachmute kelia vėliavas ant pastatų, kurių jau seniai nebėra Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas Bachmute kelia vėliavas ant pastatų, kurių jau seniai nebėra. Tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, praneša „Interfax-Ukraina“.„Prigožinas tikriausiai važinėja į Bachmutą todėl, kad Peterburge jam dabar pavojinga. Mat ten sprogdinami restoranai. Ir kelia vėliavas ant pastatų, kurių jau seniai nebėra. Bachmuto miesto administracijos pastatas, apie kurį jis kalbėjo, seniai sunaikintas“, – sakė pareigūnas.S. Čerevatas pabrėžė, kad Bachmutas tebėra pagrindinė priešo smūgio kryptis.„Per parą priešas ten surengė 32 atakas. 26 susirėmimai vien tik pačiame Bachmute ir jo apylinkėse. Priešas 238 kartus apšaudė mūsų pozicijas iš vamzdinės ir reaktyvinės artilerijos, 91 okupantas sunaikintas, 119 sužeisti. Pamuštas jų tankas, sunaikinti trys lauko šaudmenų sandėliai“, – pranešė pareigūnas.Pasak jo, daugiausia nuostolių patiria „Vagner“ samdiniai, kadangi jie yra svarbiausia atakuojanti jėga.Anksčiau J. Prigožinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos užėmė Bachmutą, ir teigė, kad virš miesto administracijos pastato iškelta Rusijos vėliava.

Kuleba: Suomijos narystė NATO rodo, kad reikia keisti mąstymą Suomijos įstojimas į NATO rodo, kad Aljansui reikia „peržiūrėti visas strategijas“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurio šalis taip pat siekia narystės NATO.Pasveikinęs į NATO įstojusią Suomiją, D. Kuleba sakė, kad sprendimas, kaip garantuoti Aljanso saugumą, yra „galiausiai priimti Ukrainą į NATO“.D. Kuleba kalbėjo greta NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, jis paragino Aljansą paspartinti artilerijos, šaudmenų ir sunkiasvorių transporto priemonių tiekimą, kad „kontrpuolimas prieš Rusiją būtų sėkmingas“.

Stoltenbergas: „įšaldyti“ karą Ukrainoje nėra NATO interesas Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nėra suinteresuota „įšaldyti“ padėties mūšio lauke Ukrainoje, interviu „Laisvės radijui“ sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.Paklaustas, kiek tikėtina, kad fronto linija bus įšaldyta ten, kur yra dabar, J Stoltenbergas sakė, kad tokio scenarijaus tikimybę vertina atsargiai. Jis mano, kad NATO sąjungininkių pareiga yra garantuoti, jog taip neatsitiktų, maksimaliai padidinti tikimybę, kad taip neatsitiks.NATO generalinis sekretorius taip pat sakė, kad NATO norėtų, jog Ukraina pajėgtų išlaisvinti daugiau teritorijos ir atstumtų prezidento Vladimiro Putino kariuomenę, o tai galėtų sudaryti sąlygas kokioms nors deryboms.J. Stoltenbergo teigimu, dabar didžiausias iššūkis tas, kad šis karas tapo sekinimo karu. Dabar vyksta logistikos, amunicijos, ginklų ir atsargų pristatymo į fronto liniją mūšis, pridūrė jis. Taigi dabar NATO sąjungininkės irgi sunkiai dirba, kad padidintų gamybą, kad galėtų ir toliau remti Ukrainą, nes labai svarbu tai daryti ateityje.NATO generalinis sekretorius sakė, Ukrainai būtų tragedija, jei prezidentas V. Putinas laimėtų, bet tai būtų pavojinga ir NATO sąjungininkėms. J. Stoltenbergas paragino visas sąjungininkes padėt Ukrainai, nes „mūsų saugumo interesai reikalauja parodyti, kad prezidentas V. Putinas Ukrainoje nelaimi“.

Blinkenas: JAV, ES ir kiti partneriai tęs glaudų bendradarbiavimą remiant Ukrainą JAV, Europos Sąjunga (ES) ir kiti tarptautiniai partneriai tęs ligšiolinį glaudų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų gintis nuo alinančios Rusijos invazijos. Tai antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas, kurį cituoja CNN.Pasak pareigūno, Vašingtono ir jo sąjungininkų bendradarbiavimas šiuo metu yra kaip niekad svarbus. „Prabėgus daugiau kaip vieneriems Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metams, mūsų partnerystė yra kaip niekad svarbi kalbant apie transatlantinius ryšius, Ukrainą ir viso pasaulio žmones, juntančius šios agresijos padarinius“, – spaudos konferencijoje Briuselyje teigė A. Blinkenas.„JAV ir ES tęsia glaudų bendradarbiavimą su plačia pasauline partnerių koalicija, siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti savo žmones, teritoriją ir teisę rinktis, kokiu keliu žingsniuoti“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.A. Blinkenas pridūrė, kad JAV ir ES ryšiai yra „kaip niekad stiprūs“.

Kremlius sureagavo į NATO plėtrą: situacija paaštrėjoRusija pareiškė, kad imsis „atsakomųjų priemonių“, reaguodama į NATO plėtrą. Suomijos priėmimas į Aljansą yra „išpuolis prieš mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, antradienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Dėl to bus imtasi „atsakomųjų priemonių“, pridūrė jis, tačiau detalių neįvardijo.„Kremlius mano, kad tai dar vienas situacijos paaštrėjimas. NATO plėtra yra kėsinimasis į mūsų saugumą ir Rusijos Federacijos nacionalinius interesus, mes apie tai kalbėjome ir taip mes tai suvokiame“, – „RIA Novosti“ cituoja D. Peskovą.Suomija antradienį Briuselyje oficialiai taps 31-ąja NATO nare. „Tai tikrai istorinė diena“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Suomijos prisijungimas prie NATO yra reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą. Šiaurės šalis, turinti daugiau kaip 1 300 km sieną su Rusija, iki šiol kariniu požiūriu buvo neutrali.

ES diplomatijos vadovas: branduoliniai ginklai Baltarusijoje keltų grėsmę EuropaiRusijos planai kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus, pasak ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio, kelia pavojų Europai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nieko nepasiekęs, eskaluoja padėtį, pareiškė J. Borrellis antradienį Briuselyje. Jo naujas branduolinis pokerio žaidimas esą yra tiesioginė grėsmė Europos saugumui. Jau prieš daugiau kaip savaitę J. Borrellis tviteryje rašė: „ES pasirengusi reaguoti naujomis sankcijomis.“V. Putinas dėl didelės įtampos su Vakarais dėl Ukrainos karo paskelbė ketinantis Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinių ginklų. Jis argumentavo, kad jau daug metų panašiai Europoje elgiasi JAV.Rusijos ambasadorius Minske Borisas Gryzlovas sekmadienį pareiškė, kad ginklai bus dislokuoti netoli sienos su Lenkija. Iki liepos 1 d. esą bus įrengti tam reikalingi bunkeriai. „Tai bus padaryta nepaisant Europoje ir JAV kilusio triukšmo“, – teigė buvęs Rusijos vidaus reikalų ministras ir Dūmos pirmininkas.

 Zelenskis Kyjive susitiko su JAV Kongreso narių delegacijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su šalyje viešinčia JAV Kongreso delegacija ir padėkojo jos nariams už Vašingtono paramą Ukrainai, teigiama antradienį paskelbtame V. Zelenskio biuro pranešime spaudai, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.Anot pranešimo, susitikime V. Zelenskis informavo kongresmenų delegaciją apie dabartinę padėtį fronto linijoje ir pasidalino karo lauko prognozėmis ateinantiems mėnesiams. „Abiejų (JAV Kongreso) rūmų ir abiejų partijų, prezidento (Joe) Bideno ir visų amerikiečių suteikta parama suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant mūsų šalies pajėgumus atremti Rusiją kare dėl mūsų laisvės ir demokratinių vertybių“, – susitikime teigė V. Zelenskis.„Mes laimėsime, nes kovojame už savo ir mūsų vaikų laisvę. Labai vertiname jūsų paramą, kurią siunčiate ne tik mūsų kariuomenei, o ir politinę bei finansinę paramą Ukrainos žmonėms – mokytojams, medikams, pensininkams“, – pabrėžė V. Zelenskis.Pranešama, kad Ukrainos lyderis taip pat paprašė perduoti jo šaliai papildomos karinės paramos ir paragino užtikrinti greitą jau pažadėtos ginkluotės bei kitos įrangos pristatymą.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojushttps://t.me/uniannet/94357

Dūmos pirmininkas: Ukrainą remiančių Vakarų šalių lyderių rankos suteptos kraujuRusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Ukrainą remiančių Vakarų šalių lyderių rankos suteptos krauju. Parama Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui esą leido Europos centre atsirasti „teroristinei valstybei“. Garsaus karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio nužudymas Sankt Peterburge savaitgalį yra vadovybės Kyjive įvykdytas „teroro aktas“, teigė Dūmos vadovas „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.„Vašingtono ir Briuselio parama vyriausybei Kyjive leido sukurti teroristinę valstybę Europos centre, – rašė V. Volodinas. – Žuvusiųjų ir sužeistųjų krauju suteptos Bideno, Macrono, Scholzo ir kitų Zelenskio režimą remiančių valstybių vadovų rankos“.

Ukraina vykdo laikinojo socialinio būsto projektą Mariupolio gyventojamsUkrainoje su valstybės parama įgyvendinamas laikino socialinio būsto projektas Mariupolio gyventojams. Pirmas toks bendrabutis netrukus bus atidarytas Dniepro mieste. Apie tai feisbuke paskelbė bendrovės „System Capital Management“ (SCM) vyriausioji komunikacijos vadovė Natalija Jemčenko.„Rinato Achmetovo fondas tapo socialinio laikinojo būsto bandomojo projekto Mariupolio gyventojams partneriu. Projektas įgyvendinamas remiant valstybei (Ukrainos prezidento kanceliarijai, Donecko regiono karinei administracijai, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Jaunimo ir sporto ministerijai) ir tarptautiniams partneriams“, – rašė N. Jemčenko.Ji pažymėjo, kad socialinio būsto projektas Mariupolio gyventojams pradėtas įgyvendinti Dniepro mieste. Tačiau jo geografija bus daug platesnė.Būsto forma – šeimyniniai bendrabučiai. Jie kuriami visiškai modernizuojant esamus tuščius Švietimo ministerijos bendrabučius. Pirmajame bendrabutyje Dniepro mieste bus 35 butai 127 žmonėms, iš kurių beveik pusė yra vaikai, pabrėžė N. Jemčenko.2023 metų rudenį dar 333 šeimos, arba iki 1 000 mariupoliečių, galės gauti būstą kituose dviejuose rekonstruotuose bendrabučiuose.„Pagrindiniai bendrabučių remonto partneriai yra Prancūzijos vyriausybė, Tarptautinė migracijos organizacija ir USAID. Jie jau patvirtino pirmojo etapo finansavimą“, – pridūrė N. Jemčenko.Ji sakė, kad antrasis projekto etapas bus įgyvendinamas Černivcuose ir Ivano Frankivske 2023 metų pabaigoje ir 2024 metų pradžioje. Čia planuojama suteikti būstą dar 139 Mariupolio šeimoms, kurios galėjo persikelti į Vakarų Ukrainą iš rusų blokuojamo Mariupolio.Taip pat vyksta derybos dėl bendrabučių rekonstrukcijos Mariupolio gyventojams Zaporižioje, Kropyvnyckyje ir Lvive.Rusijos agresijos karas Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių katastrofų. Dėl priešo apšaudymo miestas yra beveik 90 proc. sugriautas.Pasak Mariupolio mero Vadymo Bojčenkos, iš okupuoto Mariupolio į laisvos Ukrainos teritoriją išvyko apie 150 000 gyventojų. 120 000 žmonių išvyko į užsienį, o dar apie 120 000 žmonių liko rusų kontroliuojamame mieste.

Brazilijos prezidento patarėjas susitiko su Putinu aptarti taikos derybų dėl UkrainosBrazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos patarėjas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti taikos derybų su Ukraina pradžios, artėjant Rusijos užsienio reikalų ministro vizitui į Braziliją, pirmadienį AFP sakė vienas Brazilijos prezidentūros pareigūnas.Brazilijos prezidento specialios patariamosios grupės vadovas Celso Amorimas kovo 25 dieną Kremliuje susitiko su V. Putinu, valandą trukęs jų susitikimas buvo konfidencialus.Lulos vyriausiojo patarėjo tarptautiniais klausimais kelionė įvyko likus mažiau nei dviem savaitėms iki Brazilijos prezidento vizito į Kiniją, kuri taip pat skelbia siekianti taikos susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos.Lula pasiūlė sukurti šalių grupę, kuri tarpininkautų derybose dėl karo Ukrainoje; šį klausimą jis ketina aptarti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu balandžio 13 dieną Pekine. Kairiųjų pažiūrų politikas nori Braziliją pristatyti kaip tarpininkę, skatinančią tarptautinį dialogą.„Sakyti, kad durys (taikos deryboms) yra atviros, būtų perdėta, bet sakyti, kad jos uždarytos, taip pat nėra teisinga“, – pirmadienį sakė C. Amorimas televizijai „CNN Brasil“, paklaustas apie susitikimo su V. Putinu rezultatus.Pokalbio metu taip pat buvo aptarti dvišaliai klausimai, pavyzdžiui, Rusijos ir Brazilijos prekyba trąšomis.Be susitikimo su V. Putinu, C. Amorimas pietavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris balandžio 17 dieną lankysis Brazilijoje, AFP patvirtino tas pats prezidentūros šaltinis.Prieš grįždamas į Braziliją C. Amorimas buvo Paryžiuje, kur susitiko su savo kolega, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėju diplomatiniais klausimais Emmanueliu Bonne, kad aptartų „kelius į taiką“.

JK žvalgyba: Rusija siekia sukurti privačių karinių grupuočių, kurios pakeistų „Vagner“Rusija, tikėtina, siekia remti ir plėtoti alternatyvias privačias karines bendroves, kurios galiausiai pakeistų sukarintą grupuotę „Vagner“, šiuo metu vaidinančią svarbų kovinį vaidmenį Ukrainoje. Apie tai antradienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi naujausia gynybos žvalgybos informacija.Pasak JK žvalgybos, tai vyksta didelio atgarsio sulaukusio nesutarimo tarp Rusijos gynybos ministerijos ir grupuotės „Vagner“ kontekste.„Rusijos karinė vadovybė greičiausiai nori turėti ją pakeisiančią grupuotę, kurią galėtų labiau kontroliuoti“, – teigiama ataskaitoje.Tačiau jokia kita žinoma Rusijos sukarinta grupuotė šiuo metu neprilygsta „Vagner“ nei dydžiu, nei kovine galia.Tikėtina, kad Rusija ir toliau mato tokių grupuočių naudingumą Ukrainoje, nes jas mažiau varžo ribotas darbo užmokestis ir neefektyvumas, kurie būdingi reguliariajai kariuomenei.Rusijos vadovybė tikriausiai mano, kad didelius privačių sukarintų grupuočių nuostolius Rusijos visuomenė sutiks ramiau nei tuos, kuriuos patiria reguliarioji kariuomenė, pažymėjo JK gynybos ministerija.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 175 690 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 4-osios Ukrainoje jau neteko apie 175 690 karių (+530 per pastarąsias 24 val.), antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 627 (+8) Rusijos tankus, 6 999 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 697 (+3) artilerijos sistemas, 528 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 280 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 306 lėktuvus, 291 sraigtasparnį, 5 562 (+9) automobilius, 18 laivų, 2 277 (+15) dronus, 298 specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina sulaukė milijardinės injekcijos iš TVFDėl Rusijos invazijos didžiulių finansinių sunkumų patirianti Ukraina sulaukė naujos Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės injekcijos. Pirmadienį Kyjivui pervesta 2,5 mlrd. eurų., pranešė Finansų ministerija.Tai pirmoji paskolos dalis iš praėjusį penktadienį TVF patvirtintos naujos ketverių metų kreditavimo programos. Ukraina, be kita ko, mainais įsipareigojo atšaukti karo pradžioje įvestas mokesčių mažinimo priemones.Nuo liepos 1 d., pavyzdžiui, PVM tarifas benzinui ir dyzelinui vėl didės iki 20 proc. Be to, smulkieji verslininkai vėl turės mokėti 5, o ne 2 proc. mokestį. Po Rusijos invazijos prieš daugiau kaip 13 mėnesių Kyjivas taip pat buvo sustabdęs mokesčių auditą.2022 m. Ukrainos biudžetas sulaukė daugiau kaip 35 mlrd. eurų paramos iš užsienio. Šiais metais Kyjivas tikisi panašaus finansavimo iš išorės.

Kyslycia priminė Nebenziai apie neteisėtą Rusijos dalyvavimą JT Saugumo TarybojeRusijos dalyvavimas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir apskritai JT Generalinėje Asamblėjoje niekada nebuvo aptartas jokiame JT lygmenyje. Tai Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Sergejus Kyslyčia pareiškė atsakydamas į Rusijos vicepremjero Vasilijaus Nebenzios žodžius spaudos konferencijoje.„Putlerio pasiuntinys išties neleidžia faktams trukdyti jo nuomonei. Liūdnai pagarsėjęs [tuometinio Rusijos lyderio Boriso] Jelcino laiškas Kalėdų išvakarėse apie Maskvos ketinimus užgrobti Sovietų Sąjungos vietą JT Saugumo Taryboje niekada nebuvo aptartas nei Taryboje, nei Generalinėje Asamblėjoje, kaip matyti iš Tarybos ataskaitos“, – parašė S. Kyslycia tviteryje.Diplomatas savo pranešimą iliustravo JT Saugumo Tarybos metinės ataskaitos (1991 m. birželio 16 d. - 1992 m. birželio 15 d.) kopija – dokumentu, įrodančiu, kad nėra teisinio pagrindo laikyti Rusiją SSRS įpėdine JT.„277 puslapyje yra prierašas... „Klausimai, į kuriuos buvo atkreiptas Saugumo Tarybos dėmesys, bet kurie nebuvo svarstyti Taryboje per nagrinėjamą laikotarpį“, – teigiama Ukrainos pasiuntinio pateiktoje dokumento kopijoje.Ataskaitoje yra toks įrašas: „1991 m. gruodžio 24 d. laišku Generalinis Sekretorius paprašė Saugumo Tarybos pirmininko atkreipti Tarybos narių dėmesį į tos pačios dienos SSRS nuolatinio atstovo laiško tekstą, kuriuo Generaliniam Sekretoriui perduodamas laiškas [...], gautas iš Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino, kuriame jis informavo Generalinį Sekretorių, kad Rusijos Federacija, remiama Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, tęsia SSRS narystę Jungtinėse Tautose, įskaitant Saugumo Tarybą ir visus kitus Jungtinių Tautų sistemos organus bei organizacijas“.Pranešime B. Jelcinas prašė, kad JT vietoj pavadinimo „Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga“ būtų vartojamas pavadinimas „Rusijos Federacija“.Anksčiau J. Nebenzia, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą spaudos konferencijoje JT būstinėje, pareiškė, kad jo šalis yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, todėl jos buvimas Jungtinėse Tautose ir JT Saugumo Taryboje yra teisėtas.Ukraina ne kartą kėlė klausimą dėl Rusijos buvimo JT teisėtumo, nes jos narystė nenumatyta jokiame organizacijos dokumente. Tarp JT steigėjų yra JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Sovietų Sąjunga, kurios taip pat yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Rusijos šiame sąraše nėra.Norint tapti JT nare, atitinkamam sprendimui turi pritarti Saugumo Taryba ir dviejų trečdalių balsų dauguma Generalinėje Asamblėjoje.Balandžio 1 dieną prasidėjo vieną mėnesį truksiantis Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai.

Kas vyksta Kryme, paaiškinti sunku net analitikamsDienraštis „The Washington Post“ publikuoja tyrimo apie aktyvias Rusijos pastangas statyti gynybinius įtvirtinimus aneksuotame Kryme išvadas. Remdamiesi palydovo nuotraukomis, darytomis bendrovės „Maxar“, žurnalistai teigia, jog vos per kelias savaites Rusijos valdžia sugebėjo Krymą aprūpinti nemenka barikadų ir apkasų sistema.Publikacijoje Krymas įvardijamas kaip „viena iš labiausiai įtvirtintų“ teritorijų karo zonoje.Dienraštis dalijasi nuotraukomis, darytomis Krymo Medvedevkos kaime, esančiame netoliese žemyninės teritorijos. Vasario 11 dienos nuotraukoje iš Sivašo ežero pusės matoma sudėtinga apkasų sistema, kurios ilgis kai kur siekia ir 900 metrų. Pasirūpinta ir vadinamaisiais „drakono dantimis“ – betoninėmis prieštankinėmis barikadomis, savo forma primenančiomis piramides.Anot žurnalistų, pastarosiomis savaitėmis, kai Rusija neramiai laukia galimo Ukrainos kontrpuolimo, tokie gynybiniai sprendimai Kryme dygsta tarsi grybai po lietaus. Vitino kaimo, esančio Krymo Sakų regione, nuotraukoje, darytoje vasario 27 dieną, matomas tuščias krantas, bet jau kovo 12 dienos kadre prie jūros atsiradusi apkasų linija, rašo žurnalistai.Vienoje iš nuotraukų, darytų netoliese Vitino, taip pat galima įžiūrėti ir apkasuose įkurdintų artilerijos sistemų. „Yra analitikų, teigiančių, kad tokios ginkluotės buvimą zonoje, esančioje sąlyginai toli nuo karinių veiksmų, paaiškinti labai sunku“, – teigiama publikacijoje.„Washington Post“ primena, kad Rusijos pajėgos apkasams kasti pasitelkia ne tik karius, bet ir specialią techniką (dar sovietų laikais buvo sukurta tranšėjoms skirta mašina BTM-3, galinti kasti apkasus 800 metrų per valandą greičiu).„Internete galima rasti skelbimų, jog ieškoma darbininkų apkasų tvirtinimui betonu ir mediena, siūlomas apie 90 dolerių dienos atlyginimas, o tai tikrai dosni suma“, – teigiama publikacijoje.https://twitter.com/nexta_tv/status/1643029823898497029

Ukraina teigia naktį sunaikinusi 14 Rusijos paleistų dronųUkrainos karinių oro pajėgų vadovybė „Telegram“ kanale paskelbė naują informaciją apie Rusijos dronų ataką prieš Odesos uostamiestį. Iš viso Rusija naktį į antradienį pasiuntė į Ukrainą 17 iraniečių gamybos „Shahed“ dronų, tikriausiai – iš Azovo jūros rytinės pakrantės, teigiama pranešime. 14 jų sunaikino Ukrainos oro gynybos sistemos.„Panaudojus oro gynybos sistemas, padaryta žalos“, – feisbuke rašo regiono karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas. Tačiau žalos mastas neįvardijamas.

Rusai Odesą atakavo dronaisRusijos pajėgos naktį į antradienį, Ukrainos duomenimis, dronais atakavo strategiškai svarbų Ukrainos Odesos uostamiestį prie Juodosios jūros. „Priešas puolamaisiais dronais atakavo Odesą ir Odesos rajoną“, antradienio rytą feisbuke pranešė vietos institucijos. Padaryta „žalos“, teigiama pranešime, tačiau kol kas detalių nepateikiama.Remiantis Odesos srities karinės administracijos vadovu Jurujumi Kruku, teigiama, kad veikia Ukrainos oro gynyba ir įspėjama dėl antrosios atakų bangos.Uostamiestis prie Juodosios jūros prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo populiari ir rusų, ir ukrainiečių atostogų vieta. Nuo karo pradžios miestas ne kartą atakuotas.Sausį Jungtinės Tautos istorinį Odesos centrą įtraukė į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Odesoje nugriaudėjo sprogimaiAntradienio, balandžio 4 d., naktį Odesoje nugriaudėjo sprogimai.Pasak Suspіlne, tuo metu, kai mieste nebuvo paskelbtas oro pavojaus signalas, pasigirdo keli sprogimai. Odesos regioninės karinės administracijos pirmininkas Serhijus Bratčukas „Telegram“ kanale paskelbė įrašą su užrašu „Šlovė oro gynybai! Jie mus saugo“. Jis taip pat įrašė garso pranešimą, kuriame ragino miestiečius likti slėptuvėse.

Buvęs JAV valstybės sekretorius: Putino nereikėtų nuvertintiVladimiras Putinas supranta galią ir neturėtų būti nuvertintas, vizito Kijeve metu sakė buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, rašo „Skynews“.M. Pompeo, kuris taip pat yra buvęs CŽA direktorius, sakė, kad Rusijos prezidentas pripažįsta „vieną dalyką – galią ir nuoseklų ryžtą“.Jis taip pat sakė, kad norint apsidrausti nuo didelio sausumos karo Europoje, reikalinga nauja saugumo architektūra.„Turi būti susitarimų rinkinys, kuris vienareikšmiškai parodytų, kad Vladimiras Putinas nebegalės to padaryti“, – sakė jis.M. Pompeo lankėsi karo ligoninėje ir susitiko su kai kuriais Ukrainos vyriausybės pareigūnais.

Prognozė iš Ukrainos: Vakarai turėtų pradėti ruoštis Rusijos Federacijos žlugimui Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas sakė, kad Vakarai turėtų pradėti ruoštis Rusijos Federacijos žlugimui, kuris neįvyko po Sovietų Sąjungos žlugimo.Kaip jis pažymėjo interviu „The Times“, Rusija susilpnėjo ir rizikuoja subyrėti. Pasak jo, tai patvirtino Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.„Vakarai nepažįsta Rusijos. Vakarai baiminasi Rusijos susiskaldymo. Bet šis procesas jau vyksta“, - pabrėžė O. Danilovas.Jis pridūrė, kad Rusijos Federacijos žlugimas bus įspūdingas ir įvyks per artimiausius trejus, penkerius ar septynerius metus.„Tai yra istorinis procesas, ir istorija negali būti sustabdyta“, – padarė išvadą NSGK sekretorius.

Putinas po mirties apdovanojo tinklaraštininką TatarskįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas drąsos ordinu po mirties apdovanojo „karinį lyderį“ Vladleną Tatarskį.Kaip nurodyta Rusijos prezidento dekrete, tinklaraštininkas buvo apdovanotas „už drąsą, parodytą atliekant profesinę pareigą“.Karinis tinklaraštininkas V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburge.

Lietuva jau apklausė 300 karo nusikaltimų Ukrainoje liudininkųGeneralinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad Lietuvoje, padedant Ukrainai tirti Rusijos padarytus karo nusikaltimus, jau apklausta 300 liudininkų, iš kurių beveik 100 pripažinti nukentėjusiaisiais.„Lietuvoje yra virš 73 tūkst. karo pabėgėlių. (...) Pradžia buvo labai sunki, pasitikėjimas (pabėgėlių – ELTA) buvo mažas ir aš tą visiškai suprantu. (...) (Žmonės – ELTA) turėjo pakankamai problemų, kad jiems dar rūpėtų, ką aš turiu pasakyti. Bet tikrai labai daug dirbo policijos pareigūnai, nevyriausybinės organizacijos“, – pirmadienį TV3 televizijai sakė N. Grunskienė.„Pirmiausia mums reikėjo surinkti duomenis, kas vis dėlto turi mums vertingos informacijos ir į ką mes galėtume kreiptis. Tai tokių asmenų buvo nustatyta apie 2,5 tūkst. Ir tada jau Lietuvoje buvo sudaryta tyrimo grupė, joje buvo prokurorai, policijos pareigūnai, FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba – ELTA) pareigūnai ir jie ėmėsi darbo. Tai 300 (pabėgėlių – ELTA) apklausta, iš jų – 90 asmenų yra pripažinti nukentėjusiais“, – pasakojo generalinė prokurorė.Ji pabrėžė, kad Lietuva tik padeda Ukrainai rinkti įrodymus – iš karo nusikaltimų liudininkų gauta informacija perduodama Ukrainos prokurorams, kurie ir sprendžia, kokius kaltinimus ir kam pateikti.„(...) 639 Rusijos Federacijos karinės, politinės vadovybės atstovams yra pareikšti įtarimai, tai manau, kad tas 30 skaičius nuteistų asmenų, jis nėra mažas. Atminkime, kad Mariupolis ir kitos vietos yra tokios, kur neįmanoma apžiūrėti įvykių vietų, neįmanoma surinkti visų įrodymų“, – teigė N. Grunskienė.

Aljanso vadas: Suomija neprašo NATO dislokuoti kariųSuomija neprašo NATO narių dislokuoti karius jos teritorijoje, pirmadienį sakė vyresnysis Aljanso vadas.Antradienį Suomija taps 31-ąja NATO nare. Tai strateginis pasikeitimas, dvigubai prailginsiantis NATO ir Rusijos sieną.„Ar dislokuosime karius Suomijoje, pirmiausia priklauso nuo Suomijos“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. "Kol kas tokio prašymo nėra. Bet, žinoma, jis gali būti pateiktas ateityje, o tada turėsime tai apsvarstyti", - interviu naujienų agentūrai AFP sakė R. Baueris.Reaguodamas į Suomijos narystę NATO, Kremlius pažadėjo ateinančiais metais sustiprinti kariuomenę Rusijos šiaurės vakaruose.„Kol kas nematome jokio konkretaus kariuomenės judėjimo, visų pirma todėl, kad jiems Ukrainoje reikia visų karių, kuriuos tik gali rasti“, – sakė R. Baueris. Admirolo teigimu, rusai „negali sau leisti turėti daug karių prie Suomijos sienos, kur nėra tiesioginės NATO grėsmės“.Nyderlandų admirolas pabrėžė, kad NATO planai apginti savo naująją narę nuo bet kokios galimos atakos „visų pirma priklausys nuo Suomijos, nes ji turi labai veiksmingą kariuomenę“, be to, sienos su Rusija problemą Suomija sprendžia jau mažiausiai 75 pastaruosius metus.„Turėsime ginti didesnę teritoriją, bet gauname Suomijos kariuomenę, kuri padės tai padaryti“, - sakė jis.Jei vis dėlto Maskva pradėtų puolimą, R. Baueris pažadėjo, kad NATO šalys „ateis, kaip numato planas padėti apginti Suomiją pasitelkiant strateginį pastiprinimą“.Pasak R. Bauerio, apskritai dėl Suomijos strateginės padėties ir galingų karinių pajėgų bei galimos Švedijos narystės apginti NATO rytinį flangą bus „lengviau“. Be to, Suomijai ir Švedijai tapus Aljanso narėmis tolimojoje šiaurėje septynios iš aštuonių Arkties valstybių bus NATO narės, o pietuose Baltijos jūra taps „vis labiau NATO teritorijoje esančiais vandenimis“. „Rusams vis sunkiau imtis veiksmų, apie kuriuos NATO nežinotų“, – sakė R. Baueris.

Lenkijos ūkininkai grasina sugadinsią V. Zelenskio vizitąLenkijos ūkininkai, protestuojantys prieš ukrainietiškų grūdų importą į šalį, pareiškė, kad gali sugadinti planuojamą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą, jeigu valdžia neįvykdys jų reikalavimų, praneša portalas „Interia“.Lenkijos ūkininkų susivienijimas „Oszukana Wieś“ („Apgautas kaimas“) praėjusią savaitę su vyriausybe susitarė, kad bus įvykdyta 11 jų reikalavimų, tarp kurių – pasienio kontrolės griežtinimas, kompensacijų mokėjimas ir lengvatinių kreditų teikimas.Bet pirmadienį ūkininkai pareiškė, kad nė vienas iš punktų taip ir nebuvo įgyvendintas.„Didelė dalis prekių toliau važiuoja be patikros. Geriausiu atvejų tikrinamas tik kas antras vagonas. Mes matome, kad niekas nepasikeitė. Kodėl (žemės ūkio) ministras suteikė vilties, melavo žmonėms?“ – piktinosi protestų organizatorius Wiesławas Grynas.„Kaip buvo vežami per sieną ukrainietiški grūdai, taip jie vežami ir dabar. Netgi dar greičiau. Kad tuo įsitikintum, pakanka nuvažiuoti į Hrubešovą ar Dorohuską“, - pritarė jam kitas susivienijimo atstovas Marcinas Sobczukas.Todėl antradienį ūkininkai atnaujins protestus pasienio miesto Hrubešovo apylinkėse ir neatmeta, kad gali surengti akcijų trečiadienį per V. Zelenskio vizitą į Lenkiją.Praėjusią savaitę Rumunijos ir Lenkijos premjerai pranešė prašysią Europos Komisiją parengti mechanizmus, kurie padėtų kontroliuoti grūdų eksportą iš Ukrainos ir išvengti kainų dempingo, darančio žalą vietos ūkininkams.

JAV šią savaitę siųs papildomą pagalbą UkrainaiJungtinės Valstijos šią savaitę ketina išsiųsti naują pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby taip pat sakė, kad Ukraina vis dar atkakliai kovoja dėl Rytų Ukrainos miesto Bakhmuto ir mūšis nesibaigė.Jis pridūrė, kad ukrainiečiai iš miesto nebuvo išstumti.

Prezidentė: Moldova siekia paramos gynybaiMoldovos prezidentė Maia Sandu prašė Vakarų paramos ginti šalį, atsižvelgdama į Rusijos pastangas kištis į šios šalies reikalus.Su Ukraina besiribojanti Moldova nuolat patiria Rusijos „hibridines atakas“ ir kitus „mėginimus destabilizuoti“ šalį, pirmadienį žurnalistams viešėdama Rumunijos sostinėje sakė M. Sandu.Ji leido suprasti, kad Moldova taip pat siekia gauti Vakarų ginklų ir karinę paramą. „Taip, privalome pagerinti savo gynybinius pajėgumus, tam mums reikia pagalbos, apie tai diskutuojame su partnerėmis“, – sakė M. Sandu.Moldovos vadovė atvyko į Bukareštą susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu. Jiedu kelis kartus pabrėžė, kad Vakarai rems Moldovą, taip pat ir jos ekonomiką.

Popiežius Pranciškus paragino melstis už UkrainąPopiežius Pranciškus paragino melstis už nuo karo kenčiančius Ukrainos žmones.Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai parašė „Twitter“ paskyroje.„Šiomis Didžiosios savaitės dienomis karščiau pasimelskime kartu už nuo karo kenčiančius Ukrainos žmones ir visas karą išgyvenančias tautas, kad su Dievo pagalba joms atsivertų keliai į taiką“, – pabrėžė popiežius.Kaip jau buvo pranešta, Šventasis Tėvas Verbų sekmadienį pasveikino visus susirinkusiuosius Šv. Petro aikštėje ir tikinčiuosius visame pasaulyje ir paprašė juos visus vienytis maldose už taiką, prisimenant ir Ukrainą.

Kyjivas: Ukrainai reikia naikintuvų F-16 dėl didžiulio Rusijos pranašumo oreRusijos oro pajėgos nuo penkių iki šešių kartų viršija Ukrainos, todėl Ukrainai reikia universalių naikintuvų F-16, galinčių smogti į taikinius ore, ant žemės ir vandens paviršiaus, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.„Rusija mus lenkia penkis–šešis kartus. Tai grupuotė, šiandien dislokuota vien 40-yje aerodromų aplink Ukrainą ir okupuotame Kryme. Be to, jų technologijos kelis kartus geresnės. Jie iš esmės modernizavo lėktuvą Su-27, dabar tai Su-30, taip pat yra Su-35 ir naikintuvas bombonešis Su-34. Tai, kuo šaudo šie lėktuvai, yra nauja grėsmė“, – kalbėjo J. Ihnatas ir pridūrė, kad Rusijos Federacija beveik kasdien paleidžia į Ukrainą maždaug 10 valdomų aviacinių bombų jos lėktuvams nė neįskridus į Ukrainos oro gynybos saugomą zoną.J. Ihnato teigimu, lėktuvai MiG-29, kuriuos Ukrainai pažadėjo Slovakija ir Lenkija, sustiprina Ukrainos oro pajėgas, bet yra morališkai pasenę ir technologiškai silpnesni. Ukrainai labai reikia keliais etapais modernizuotų naikintuvų F-16, pabrėžė jis.Pasak J. Ihnato, lėktuvai F-16 yra tokio pat amžiaus kaip ir MiG-29, bet modernizuoti, pakeista pagrindinė įranga, jie turi borto radiolokatorius, galinčius pamatyti toli esančius plataus diapazono ginklus: sparnuotąsias raketas, valdomas raketas, galinčias pataikyti į taikinius ore, ant žemės ir vandens.„Visa tai yra lėktuvuose F-16. Todėl mums reikia tokių universalių karo lėktuvų. Partnerių mums perduodami lėktuvai MiG-29 to neturi. Šiek tiek modernizuota jų komunikacijos, navigacijos ir draugo ar priešo sistemos, bet tik tiek. Tačiau mes suprantame, jog tai pirmasis žingsnis, ir dėkojame partnerėms už paramą“, – pabrėžė J. Ihnatas.Apie Ukrainos lakūnų rengimą jis sakė, kad kai kurie pilotai jau baigė mokytis valdyti F-16, bet ne mažiau svarbu parengti techninę dokumentaciją bei F-16 aptarnausiančius inžinierius. Pritaikyti šiems naikintuvams Ukrainos aerodromų infrastruktūrą irgi labai svarbu, pridūrė J. Ihnatas.Pranešta, kad Lenkija ir Slovakija ketina perduoti Ukrainai 33 lėktuvus MiG-29: 20 jų Kyjivas turi gauti iš Varšuvos, 13 – iš Bratislavos. Manoma, kad Lenkija ir Slovakija jau perdavė Ukrainai keturis lėktuvus MiG-29.

UNICEF: nuo 2022 m. vasario Ukrainoje žuvo daugiau nei 500 vaikųUkrainoje nuo pernai vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, žuvo mažiausiai 501 vaikas, sakė Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell.C. Russell tvirtino, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis nei tas, kurį patvirtino JT agentūra.Be to, beveik 1000 ukrainiečių vaikų buvo sužeisti, sakė UNICEF vadovė ir pridūrė, kad matomos ir nematomos žaizdos, kurias vaikai patiria karo metu, gali likti visą gyvenimą.„Kiekvienas vaikas, kad ir kur jis gyventų, nusipelno augti taikioje aplinkoje. Nė vienas vaikas neturėtų patirti vaikystės, kurią temdo smurtas ir baimė“, – rašė C. Russell.

Ukraina: Bachmutą kontroliuojame, priešas silpstaUkrainos Sausumos pajėgų vadas, generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Bachmutas lieka Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolėje, o priešas praranda jėgas.O. Syrskis apie tai rašė „Telegram“ kanale, informuodamas apie situaciją Bachmuto kryptimi. Jis pažymėjo, kad nuolat dirba su padaliniais, kurie atlieka užduotis karščiausiuose fronto linijų taškuose.„Susitikau su kariais ir vadais, kurie sugriovė mitą apie vagnerių ir rusų desantininkų nenugalimumą. Priešas silpnėja ir bando nuslėpti savo nesėkmes naujomis klastotėmis apie Bachmuto užgrobimą. Tačiau tiesa ta, kad sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbas paneigia visas Rusijos propagandistų pastangas“, - sakė O. Syrskis.Jis pabrėžė, kad tai, ką kiekvienas karys šiuo metu daro savo fronto sektoriuje, savo apkasuose fronto linijoje, lemia visos Ukrainos kariuomenės judėjimą į priekį.„Mes juos nugalėsime. Nes tai mūsų kraštas. O Bachmutas yra Ukraina“, – pridūrė generolas.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, balandžio 2 dieną Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad padėtis Bachmute išlieka labai įtempta: priešas bando įtraukti ne tik „Vagner“, bet ir profesionalias pajėgas.Vėliau „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pranešė apie vėliavos įrengimą virš miesto administracijos ir neva teisėtą Bachmuto užgrobimą.

Dar 12 ukrainiečių grįžo iš rusų nelaisvėsUkraina iš rusų nelaisvės susigrąžino dar 12 savo piliečių, tarp jų – penki sunkiai sužeisti kariai.Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis štabas elgesio su karo belaisviais klausimams.Tarp išlaisvintųjų yra 10 kariškių, kai kurie iš jų buvo paimti į nelaisvę mūšiuose prie Bachmuto, ir du civiliai, kuriuos agresoriai laikė kaip įkaitus.Kaip pareiškė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, į nelaisvę paimtų ukrainiečių grąžinimas buvo atsakas į kovo 24 d. surengtą sunkiai sužeistų ir sunkiai sergančių karo belasivių rusų repatriaciją.Ombudsmenas pažymėjo, kad, pagal Ženevos konvencijas, okupantai rusai iš viso neturėjo imti į nelaisvę civilių.„Bet konstatuojame faktą, kad rusai mūsų piliečius paėmė įkaitais ir nesuteikė jiems reikiamos medicinos pagalbos“, – sakė jis.D. Lubinecas pabrėžė, kad Ukrainai reikia prieigos prie jos piliečių laikymo vietų, nes Rusija neužtikrina jiems deramų sąlygų (nėra kontaktų su artimaisiais, netinkama medicinos pagalba, prasta mityba ir t. t.).Aukščiausiosios Rados įgaliotinis paragino tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą Rusijai ir reikalauti, kad ji laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės ir be jokių sąlygų paleistų iš nelaisvės visus neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo mėnesį Ukraina perdavė Rusijai visus sunkiai sužeistus jos kareivius, kurių būklė leido juos gabenti.

Zelenskis: tikiuosi, kad Putinas visą likusį gyvenimą praleis rūsyje su kibiruUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė tikįs, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas visą likusį gyvenimą praleis tamsiame rūsyje su kibiru.V. Zelenskis kalbėjo Jahidnės kaime į šiaurę nuo Kyjivo, ten jis atvyko su Vokietijos vicekancleriu Robertu Habecku paminėti gyvenvietės išlaisvinimo iš Rusijos kariuomenės metinių.Invazijos pradžioje rusai suvarė į 200 kvadratinių metrų mokyklos rūsį 367 žmones – beveik visus Jahidnės gyventojus. Kaimo gyventojai, tarp jų ir pusantrų metų kūdikis, ten buvo laikomi beveik mėnesį, 11 jų mirė.„Visa tai pamatęs, tikiuosi, Rusijos prezidentas likusias savo gyvenimo dienas praleis rūsyje su kibiru tualetui“, – sakė Ukrainos vadovas.Pasak V. Zelenskio, 27 dienas rūsyje laikyti kaimo gyventojai užrašė žuvusiųjų vardus, „kad jie nebūtų pamiršti“. „Vaikai užrašė Ukrainos himno eilutes“, – pridūrė jis.Vienas išgyvenusiųjų sakė, kad kai kurie žmonės mirė dėl deguonies trūkumo ankštame rūsyje. „Iš pradžių čia buvo šalta, bet paskui mūsų buvo daugiau ir ėmė trūkti deguonies“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų Valerijus Polgujus. „Pagyvenę žmonės prarado sąmonę dėl deguonies trūkumo ir paskui mirė“, – sakė jis.Kyjivo valdžia ir Vakarų vyriausybės kaltina Rusijos pajėgas įvykdžius daugybę nusikaltimų Ukrainoje. Maskva kaltinimus neigia.

NATO įvardijo, kokią paramą Vakarai jau suteikė UkrainaNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Vakarų sąjungininkai Ukrainai nusiuntė 57 mlrd. svarų vertės karinę pagalbą.J. Stoltenbergas pridūrė, kad taikos derybos atrodo mažai tikėtinos, karinis aljansas planuoja siųsti tolesnę pagalbą.„Negalime leisti, kad Rusija ir toliau griautų Europos saugumą“, – sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje.„Nėra jokių ženklų, kad (Vladimiras) Putinas ruošiasi taikai. Jis ruošiasi didesniam karui“, - tvirtino J. Stoltenbergas. NATO užsienio reikalų ministrai antradienį susitiks Briuselyje ir „aptars, kaip galėtume sustiprinti savo paramą, įskaitant ir toliau stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, mūsų parama skirta tolimiems atstumams“, sakė J. Stoltenbergas.

Rusija teigia perdavusi Ukrainai penkis sužeistus karius Rusija pirmadienį tikriausiai perdavė Ukrainai penkis sužeistus kariškius.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Tatjana Moskalkova.„Šiandien į Ukrainą repatrijuoti penki sužeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškai. Tęsiame darbą šia linkme“, – teigė Rusijos valdininkė.Ji pridūrė, kad kovo pabaigoje Ukraina perdavė Rusijai penkis sužeistus kareivius.Portalas primena, jog kovo 24 d. buvo pranešta, kad Ukraina grąžino Rusijai visus sunkiai sužeistus kareivius, pakliuvusius į nelaisvę nuo plataus masto invazijos pradžios.

TATENA vadovas trečiadienį lankysis Rusijoje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį lankysis Rusijos sostinėje Maskvoje. Tai pirmadienį pranešė Rusijos ambasadorius prie TATENA Michailas Uljanovas, kurį cituoja rusų valstybinė televizija ir agentūra „Reuters“.Pasak M. Uljanovo, R. Grossis čia susitiks su Rusijos delegacija. Abi pusės esą aptars Ukrainos pietuose esančią Zaporižios atominę elektrinę.Rusijos kariuomenė šią jėgainę užgrobė 2022 m. kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos ją ne kartą apšaudė, taip sukeldamos Europos ir viso pasaulio nuogąstavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. R. Grossi praėjusią savaitę lankėsi šiame objekte.

Kroatija pasisiūlė gydyti sužeistus Ukrainos karius Kroatija ketina priimti sužeistus Ukrainos karius gydymui ir reabilitacijai.Tai pareiškė Kroatijos veteranų reikalų ministras Tomas Medvedas, praneša portalas „eurointegration“.T. Medvedas praėjusį penktadienį kartu su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi lankėsi Ukrainoje ir dalyvavo ceremonijoje, skirtoje Bučos išvadavimo metinėms paminėti.Po susitikimo su Ukrainos pareigūnais T. Medvedas žurnalistams sakė, kad Kroatija pasisiūlė priimti Ukrainos karius gydymui ir reabilitacijai.Šiuo metu Kroatijoje veikia du specializuoti reabilitacijos centrai 1991–1995 m. m. nepriklausomybės karo veteranams, planuojama atidaryti dar du.„Mes laukiame pirmųjų 20 sužeistų karių, kurie bus išsiųsti gydytis į Kroatijos ligonines. O pasveikę jie bus įtraukti į reabilitacijos programą mūsų veteranų centruose", – pareiškė T. Medvedas.

Zelenskis apie greitam Ukrainos atsigavimui reikalingą sumą: kalbame apie šimtus milijardų Siekiant greito Ukrainos atsigavimo po dabartinio Rusijos sukelto karo, šaliai bus reikalinga partnerių pagalba, nes šiuo metu visos turimos lėšos skiriamos kariuomenės poreikiams patenkinti ir atlyginimams mokėti. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Valstybės vadovas teigė kol kas negalįs kalbėti apie konkrečią sumą, nes dar neįvykdyta visų Ukrainos teritorijų deokupacija. „Todėl negaliu įvardyti reikiamos sumos. Be jokios abejonės kalbame apie šimtus milijardų“, – lankydamasis Černihivo srities Jahidnės kaime, kuris pirmadienį mini pirmąsias išvadavimo iš Rusijos okupacijos gniaužtų metines, tvirtino V. Zelenskis.„Mums reikia lėšų greitam atsigavimui užtikrinti, nes dabar visus turimus pinigus išleidžiame karo lauke, skiriame juos mūsų kariuomenei, atlyginimams. Taip pat padedame mūsų mokytojams ir gydytojams“, – pažymėjo prezidentas.Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis praėjusį mėnesį nurodė, kad specialioje sąskaitoje, skirtoje greitam Ukrainos atsigavimui jau yra 17 mlrd. grivinų (4,3 mlrd. eurų).

Danija ir Norvegija perduos Ukrainai 8 tūkst. sviedinių Danijos gynybos ministerija susitarė su Norvegija kartu perduoti Ukrainai 8 tūkst. artilerijos sviedinių.Tai pirmadienį pranešė Danijos pareigūnai, kuriais remiasi portalas „eurointegration“.„Ukrainiečiams kaip ir anksčiau labai reikia šaudmenų savo laisvės kovai prieš Rusiją. Kartu su kitomis ES ir NATO šalimis Danija teikia jiems įvairią karinę pagalbą. Mūsų bendradarbiavimas su Norvegija – svarbus to pavyzdys“, – pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.Šalių bendradarbiavimo susitarime numatoma, kad Danijos gynybos pramonė surinks norvegiškų 155 mm artilerijos sviedinių korpusus su suderinamais daniškais parako užtaisais ir padegamaisiais vamzdeliais. Taip pagaminti visaverčiai artilerijos sviediniai bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Preliminariais duomenimis, šaudmenis galės naudoti savaeigiai artilerijos pabūklai „Caesar“, kuriuos Danijos parlamentas šių metų pradžioje nusprendė perduoti Ukrainai.Manoma, kad sviediniai bus perduoti kartu su sistemomis.Prancūzija kovo pabaigoje pareiškė, kad padvigubins 155 mm sviedinių tiekimą Ukrainai iki 2 tūkst. per mėnesį.Kaip jau buvo pranešta, ES šalių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija. Ketinama nupirkti ir perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 1 milijoną 155 mm artilerijos sviedinių.

Ukraina neigia, kad  „Vagner“ pajėgos užėmė Bachmuto centrą Ukrainos pareigūnai kaip „melagingą informaciją“atmetė Rusijos privačios samdinių grupuotės  „Vagner“ tvirtinimą, kad jie užėmė Rytų Ukrainos Bachmuto miesto centrą.Ukrainos kariai daugelį mėnesių gina Bachmutą kruvinoje kovoje su nuolat puolančiomis „Vagner“ pajėgomis.„Ramiai reaguokite į melagingą informaciją, skleidžiamą tų, kurie įsivaizduoja „realybėje neegzistuojančias pergales“, – pirmadienį „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas.Anksčiau viename vaizdo įraše „Vagner“ samdinių lyderis Jevgenijus Prigožinas tvirtino, kad ant miesto vietos valdžios pastato iškelta Rusijos vėliava, tad miestas užimtas. Vis dėlto Rusijos gynybos ministerija šių jo teiginių nepatvirtino.Prieš karą Bachmute, Donecko srityje, gyveno 70 tūkst. žmonių, dabar ten liko maždaug 3 tūkst. gyventojų. Per kautynes dėl Bachmuto didelių aukų patyrė tiek Rusija, tiek Ukraina.

Ukraina išjuokė Prigožino „šou“Ukrainos rytinės karinės vadovybės atstovas Serhijus Čerevatijus kategoriškai atmeta teiginį, esą, Rusija „faktiškai“ užėmė Bachmutą. „Bachmutas yra Ukrainos, nieko jie neužėmė ir, švelniai tariant, yra labai toli nuo to“, – sako jis.S. Čerevatijus pridūrė, kad „Vagner“ samdiniai „iškėlė savo vėliavą prie kažkokio tualeto“.„Iškabino tą vėliavą velnias žino kur, tą savo skudurą ir sako, kad užėmė miestą. Jeigu taip nori, gali taip manyti“, – kalbėjo jis.S. Čerevatijus sako, kad prie miesto administracijos ir toliau vyksta aršūs kariniai veiksmai.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau paskelbė, kad jo pajėgos esą užėmė Ukrainos Bachmuto miestą. Jo daliniai ant administracinio pastato mieste iškėlė Rusijos vėliavą, pareiškė J. Prigožinas garso įraše, kurį jo spaudos tarnyba paskelbė „Telegram“ kanale, informuoja agentūra „Reuters“.

Ukraina per aštuonis grūdų koridoriaus galiojimo mėnesius eksportavo 26,3 mln. tonų žemės ūkio produktų Ukraina per aštuonis grūdų koridoriaus galiojimo mėnesius nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31-osios eksportavo 26,3 mln. tonų žemės ūkio produktų. Tai pareiškė Ukrainos Agrarinės politikos ir maisto ministerija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Anot ministerijos pranešimo, minėtas kiekis apima 7,3 mln. tonų kviečių ir 12,9 mln. tonų kukurūzų. Kaip teigiama, vien kovą iš Ukrainos jūrų uostų buvo išgabenta 3,8 mln. tonų žemės ūkio produktų, o tai yra 500 tūkst. tonų daugiau, palyginti su atitinkamu eksportu vasarį. Pažymima, kad iki praėjusio mėnesio pabaigos į krizes išgyvenančias šalis buvo eksportuota beveik 2 mln. tonų ukrainietiškų kviečių.Ministerija nurodo, kad kovą per Bosforo sąsiaurį kasdien vidutiniškai praplaukdavo po 2,8 laivo. Nuo 2023 m. pradžios dienos vidurkis svyruoja žemiau 3 laivų ribos, nepaisant to, kad teoriškai įmanomas dvigubai didesnis laivų tranzitas. Ministerijos tvirtinimu, lėčiausias tranzitas fiksuotas šių metų sausį, kai Bosforą kasdien kirsdavo vidutiniškai po 2,5 laivo.„Ukrinform“ primena, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Ukraina, Jungtinės Tautos (JT), Turkija ir Rusija susitarė pratęsti ukrainietiškų grūdų eksporto iniciatyvą dar 120 dienų. Ši liepą suderėta iniciatyva oficialiai startavo 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai iš Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas su Ukrainos žemės ūkio produktais.2023 m. kovo 18 d. buvo susitarta dėl pakartotinio iniciatyvos pratęsimo.

Zelenskis: taika su Rusija įmanoma tik vienu atvejuUkraina nori taikos, bet ją pasiekti galima tik iškovojus pergalę prieš Rusiją mūšio lauke.Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Černihivo srities Jahidnės kaime minint šios gyvenvietės išvadavimo iš okupantų rusų metines, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Mes norime taikos, bet kaip galima pasiekti taiką su Rusija? Tik iškovojus pergalę mūšio lauke mūsų šalyje, mūsų žemėje, kad Rusija būtų sustabdyta. Kitaip po Ukrainos ji eis į Europą, ir jūs (čia) galite pamatyti (Rusijos agresijos) rezultatą“, – sakė V. Zelenskis.Jis padėkojo visiems partneriams už suteiktą paramą, kuri padės gelbėti ukrainiečių gyvybes.Kaip jau buvo pranešta, Jahidnėje praėjusių metų kovo 3–30 dienomis 197 kvadratinių metrų ploto kaimo mokyklos rūsyje okupantai rusai laikė 367 vietos gyventojus, tarp jų – 50 vaikų ir kelis kūdikius. Mirė 11 žmonių, dar 10 sušaudė rusai.Nukentėjo visi 173 kaimo namų ūkiai, 16 buvo visiškai sunaikinti. Sugriauti kultūros centras ir medicinos punktas, iš dalies – mokyklos pastatas.2022 metų birželį Ukrainos teisėsaugos pareigūnai pareiškė įtarimą aštuoniems Rusijos ginkluotųjų pajėgų kareiviams dėl civilių žūties Černihivo srities Jahidnės kaime kovo mėnesį.

Rusija dėl tinklaraštininko nužudymo kaltina Ukrainą, Navalno „agentus“ Rusijos antiteroristinių tyrimų tyrėjai pirmadienį apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu susijusius „agentus“ prisidėjus prie bombos sprogimo, per kurį žuvo Rusijos karo tinklaraštininkas.„Teroristinį išpuolį suplanavo Ukrainos saugumo tarnybos, padedant agentams, dirbantiems su vadinamuoju Kovos su korupcija fondu“, – pareiškė Rusijos kovos su terorizmu komitetas, turėdamas omenyje A. Navalno organizaciją.

Per sprogimą okupuotame Melitopolyje sunkiai sužeistas žinomas koloborantasBalandžio 3-iosios ryte laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižės srityje sprogo automobilis. Incidento metu nukentėjo kolaborantas Maksimas Zubariovas. Šiuo metu jis ligoninėje, būklė sunki.Apie įvykį iš pradžių pranešė teisėtas miesto meras Ivanas Fiodorovas, vėliau šią informaciją patvirtino okupacinė Melitopolio administracijos ir rusiška žiniasklaida.Sprogimas įvyko B. Chmelnickio prospekte. Į įvykio vietą greitai atvyko greitosios pagalbos automobiliai.Vėliau rusų propagandininkai pranešė, kad sprogus automobiliui Melitopolyje nukentėjo kolaborantas Maksimas Zubariovas, kuris ėjo vadinamąsias „Akimovkos gyvenvietės administracijos vadovo“ pareigas.„Nukentėjusio per automobilio sprogimą Melitopolio centre Maksimo Zubariovo būklė sunki. Jis patyrė daug sužalojimų, tarp jų – kojų traumų, dubens ir klubo lūžius“, – parašė Vladimiras Rogovas.https://t.me/uniannet/94243

Ukraina praneša atrėmusi daugiau kaip 20 priešo atakų prieš BachmutąUkrainos pajėgos praneša atrėmusios daugiau kaip 20 atakų prieš Bachmutą šalies rytuose. Dėl miesto toliau vyksta smarkūs mūšiai, pirmadienį pareiškė Ukrainos Generalinis štabas. Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ prieš tai paskelbė „teisiniu požiūriu“ užėmusi Bachmutą.„Priešas nesiliauja pulti Bachmuto ir nori ten visiškai perimti kontrolę, – sakoma Generalinio štabo pranešime pirmadienio rytą. – Mūsų kariai atrėmė daugiau kaip 20 priešo atakų“.Sekmadienio vakarą Generalinis štabas pabrėžė, kad Ukrainos kariai toliau savo rankose laiko Bachmutą. „Priešas nenutraukė Bachmuto puolimo. Tačiau Ukrainos gynėjai drąsiai gina miestą, atremdami daugybę priešo atakų“, teigė Generalinis štabas kelios valandos prieš „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pareiškimą, kad Bachmutas neva užimtas.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 175 160 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. balandžio 3-iosios Ukrainoje jau neteko apie 175 160 karių (+610 per pastarąsias 24 val.), pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 619 (+1) Rusijos tankų, 6 993 (+7) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 694 (+7) artilerijos sistemas, 527 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 280 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 306 lėktuvus, 291 sraigtasparnį, 5 553 (+16) automobilius, 18 laivų, 2 262 dronus, 298 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Melitopolyje rusų okupantai verčia mokytojus atsisakyti Ukrainos pilietybėsLaikinai okupuotame Melitopolio mieste okupantai verčia mokytojus iki birželio atsisakyti Ukrainos pilietybės ir gauti Rusijos pasus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Rusijos okupantai tęsia priverstinį gyventojų, esančių laikinai okupuotoje Zaporižios regiono teritorijoje, pasportizaciją. Konkrečiai Melitopolyje okupantai verčia mokyklų mokytojus iki 2023 metų birželio 1 dienos atsisakyti Ukrainos pilietybės ir gauti Rusijos pasus“, – sakoma pranešime.Kaip pranešama, Rusijos okupantai laikinai okupuotose Zaporižios regiono teritorijose, ypač Melitopolyje, ruošiasi vadinamiesiems rinkimams.

Lenkija jau perdavė Ukrainai pirmuosius naikintuvus Lenkija Ukrainai perdavė pirmąją žadėtų naikintuvų MiG-29 partiją. Kiek lėktuvų atsiuntė Varšuva, kol kas nenurodoma.Apie naikintuvų perdavimą pranešė Lenkijos prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas komentare RMF FM. „Mano žiniomis, šis procesas jau baigtas, tai yra šios pirmosios [MiG-29] dalies perdavimas. Žinoma, bus galbama apie galimą tolesnę paramą“, – kalbėjo jis.M. Przydachas pridūrė, kad Ukrainai reikės daugiau pagalbos atremti Rusijos agresiją. Prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Lenkijoje metu šią savaitę bus aptartas antrosios naikintuvų partijos perdavimas Ukrainai.

Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ Rumunijoje stato centrą Ukrainos karinei įrangai aptarnautiDidžiausia Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ Rumunijoje stato techninės priežiūros centrą, kuriame bus aptarnaujama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojama vakarietiška karinė įranga, pranešė Vokietijos transliuotojas „ntv“.„Rheinmetall“ aktyviai dirba siekdama įkurti karinės techninės priežiūros ir logistikos centrą Rumunijoje, NATO šalyje partnerėje“, – sakė bendrovės atstovas. Pasak jo, darbai aikštelėje netoli Satu Mare miesto jau pradėti.Centras, esantis netoli sienos su Ukraina, turėtų pradėti veikti jau šį mėnesį. Pažymima, kad centras „turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį palaikant Ukrainoje naudojamų vakarietiškų kovinių sistemų operacinę parengtį ir užtikrinant logistinės paramos prieinamumą“.Bendrovės teigimu, centras aptarnaus savaeiges haubicas, tankus „Leopard 2“ ir „Challenger“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“, šarvuotas transporto priemones „Fuchs“ ir karinius sunkvežimius. Centras taip pat teiks pagalbą NATO transporto priemonėms.„Mums, „Rheinmetall“, labai svarbu teikti NATO pajėgoms ir Ukrainai geriausią įmanomą paramą“, – sakė Rheinmetall generalinis direktorius Arminas Pappergeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainai tiekiamų ginklų techninės priežiūros ir remonto procesas atlieka svarbų vaidmenį ginantis nuo Rusijos agresijos.ntv priminė, kad 2022 metų birželį „Rheinmetall“ kartu su partnere įmone KMW panašų techninės priežiūros centrą įkūrė Lietuvos mieste Jonavoje.Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall AG“ delegacija praėjusios savaitės pabaigoje lankėsi Kyjive ir susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Prigožinas: su tinklaraštininko Tatarskio nužudymu gali būti susijusi radikali grupuotėRusijos samdinių grupės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas mano, kad su karo tinklaraštininko Vladleno Tatarskio nužudymu Sankt Peterburge susijusi radikalų grupuotė. „Aš dėl šių veiksmų nekaltinčiau režimo Kyjive“, – sakė J. Prigožinas pirmadienį.Per sprogimą J. Prigožino kavinėje sekmadienį žuvo V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas yra Maksimas Fominas. Daugiau kaip 30 žmonių per sprogimą buvo sužeisti.J. Prigožinas vadino V. Tatarskį patriotu. Ant administracinio pastato jo samdinių esą užimtame Ukrainos Bachmuto mieste iškelta vėliava su V. Tatarskio pavarde.J. Prigožinas teigė esąs sukrėstas sprogimo. „Manau, kad veikia kažkokia radikali grupuotė, kuri vargu ar turi ryšių su vyriausybe (Kyjive)“, – teigė jis.

Zelenskis šią savaitę lankysis Lenkijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Lenkijoje. Vizitas vyks Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu, pranešė šio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Numatytos išsamios konsultacijos ne tik apie saugumo padėtį, bet ir apie ekonominę bei politinę paramą. V. Zelenskis Varšuvos Pilies aikštėje taip pat susitiks su lenkais bei į Lenkiją pabėgusiais ukrainiečiais. V. Zelenskis pastarąjį kartą su Lenkijos kolega susitiko gruodį, kai grįžo iš kelionės JAV. https://twitter.com/prezydentpl/status/1642770534197755904?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos ambasadorius: branduolinis ginklas Baltarusijoje bus dislokuotas Lenkijos pasienyje Rusija taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje dislokuos pasienyje su Lenkija. Tai sekmadienį pareiškė Maskvos ambasadorius Minske Borisas Gryzlovas. Iki liepos 1-osios, anot jo, bus baigti įrengti ginklams laikyti reikalingi bunkeriai. „Tai bus padaryta nepaisant triukšmo Europoje ir JAV“, – pabrėžė B. Gryzlovas, buvęs Rusijos vidaus reikalų ministras ir Dūmos pirmininkas, jį cituoja agentūra „Belta“.B. Gryzlovas teigiamai įvertino tai, kad planai dislokuoti Baltarusijoje branduolinį ginklą sukėlė „daug triukšmo“ Vakarų žiniasklaidoje. „Pagaliau atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti tam tikras paritetas, – teigė ambasadorius. – Jei mes kalbame apie amerikietiškų ginklų dislokavimą Europoje, tai turime imtis priemonių, kurios padidintų mūsų sąjunginės valstybės (Baltarusijos ir Rusijos) saugumą.“ Rusija ir Baltarusija esą yra sąjunginės valstybės teritorija, įteisinta teritorija, priešingai nei teritorija šalių, kuriose JAV dislokuoja savo branduolinius ginklus. „Joms (JAV) šios šalys yra tik marionetės, tačiau mes turime bendrą erdvę“, – tęsė B. Gryzlovas.Tvyrant didelei įtampai su Vakarais dėl karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinį branduolinį ginklą. Jis argumentavo, kad JAV jau daug metų panašiai elgiasi Europoje.JAV Karo studijų institutas (ISW) prieš savaitę savo analizėje teigė, jog V. Putinas siekia pakurstyti Vakaruose branduolinės eskalacijos baimę, kad taip priverstų nutraukti paramą Ukrainai, pavyzdžiui, tiekiant sunkiąją ginkluotę. ISW vertinimu, ir toliau „labai mažai tikėtina, kad Rusija Ukrainoje ar kur kitur panaudotų atominį ginklą“. 

Po sprogimo Sankt Peterburge – reakcija iš Ukrainos: tai prasidedaUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pakomentavo sekmadienį Sankt Peterburgo kavinėje įvykusį sprogimą, per kurį žuvo žinomas Rusijos propagandistas, karo tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis. „Tai prasideda Rusijoje… Vorai stiklainyje ėda vienas kitą. Buvo tik laiko klausimas, kada vidaus terorizmas taps vidinės politinės kovos įrankiu kaip subrendusio pūlinio proveržis“, – sekmadienio vakarą tviteryje rašė M. Podoliakas. Anot jo, Rusijos laukia neramus metas ir negrįžtami procesai. https://twitter.com/Podolyak_M/status/1642571217310822400?ref_src=twsrc%5Etfw

„Vagner“ vadas Prigožinas pareiškė, kad jo pajėgos esą užėmė BachmutąRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad jo pajėgos esą užėmė Ukrainos Bachmuto miestą. Jo daliniai ant administracinio pastato mieste iškėlė Rusijos vėliavą, pareiškė J. Prigožinas garso įraše, kurį jo spaudos tarnyba paskelbė „Telegram“ kanale, informuoja agentūra „Reuters“.„Teisiniu požiūriu Bachmutas užimtas“, – pabrėžė J. Prigožinas. Priešas esą susitelkęs vakarinėse dalyse. Jau anksčiau J. Prigožinas yra paskelbęs panašių pareiškimų, tačiau jie pasirodė buvę skuboti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą savo kreipimesi pripažino, kad padėtis aplink Bachmutą „ypač įkaitusi“. Gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Ukrainos pajėgos toliau gins savo pozicijas mieste. „Situacija Bachmute įtempta“, - teigė ji.Ir Ukrainos Generalinis štabas pareiškė, kad ir toliau „laikys“ miestą Rytų Ukrainoje. „Priešas nenutraukė Bachmuto puolimo. Tačiau Ukrainos gynėjai drąsiai gina miestą, atremdami daugybę priešo atakų“, feisbuke rašė Generalinis štabas.

Atakuotas Sumų regionasPer parą rusų pajėgos apšaudė keturias Sumų srities bendruomenes, apgadino žemės ūkio įmonę, elektros liniją, privačius namus.Apie tai buvo pranešta oficialiame Sumų regioninės karinės administracijos „Telegram“ kanale. Kaip minėta, Rusijos įsibrovėliai apšaudė bendruomenes pasienio zonoje minosvaidžių ir prieštankinių raketų sistemomis.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad dėl Vladleno Tatarskio mirties Sankt Peterburge buvo suimtas asmuo.Miesto gyventoja Darja Trepova kaltinama nunešusi į kavinę sprogmenį. „Sky News“ šios informacijos patvirtinti negali.

Per sprogimą Sankt Peterburge sužeistųjų skaičius išaugo iki 25Per sprogimą kavinėje buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.19 iš jų buvo gydomi ligoninėje.Rusijos valstybinis tyrimų komitetas pranešė pradėjęs žmogžudystės tyrimą.

Kol kas nepatvirtinta, kas atsakingas už sprogimą Sankt Peterburge, rašoma Sky News. Nors Rusija dėl sprogimo kaltina Ukrainą, Kyjivas neprisiima atsakomybės.Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailas Podolyakas dėl sprogimo apkaltino Rusijos vidaus terorizmą.„Vorai valgo vienas kitą stiklainyje“, – pridūrė jis.

Volodymyras Zelenskis: Bachmuto fronto linija šiandien „ypač karšta“Volodymyras Zelenskis pagerbė Ukrainos karius, kovojančius prieš Rusiją, ypač tuos, kurie dislokuoti įnirtingame Bachmuto mieste.Savo naktiniame pranešime Ukrainos prezidentas sakė: „Esu dėkingas mūsų kariams, kurie kovoja netoli Avdijivkos, Maryjinkos, netoli Bachmuto... Ypač Bakhmuto, šiandien ten ypač karšta!“Ukrainos pajėgos toliau įsitvirtino Bachmute, nepaisant kai kurių Vakarų ekspertų raginimų apleisti miestą.Dabar, remiantis kai kuriais pranešimais, Rusijos puolimas pasiekia kulminaciją mieste.Prezidentas V. Zelenskis pridūrė: „Kiekvieno atsparumas yra visos Ukrainos atsparumas, o pagalba kiekvienam šalia esančiam padeda visai Ukrainai!“

Per sprogimą Sankt Peterburge žuvo rusų karo reporterisPer sprogimą kavinėje Rusijos Sankt Peterburgo mieste sekmadienį žuvo rusų karo reporteris. Dar 15 asmenų detonavus sprogmeniui buvo sužeisti, pranešė valstybinė agentūra TASS.Iš Donbaso Rytų Ukrainoje kilęs 40-metis žurnalistas ir tinklaraštininkas pseudonimu Vladlenas Tatarskis esą žuvo vietoje.Oficialiai nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas yra Maksimas Fominas, sekmadienį buvo sukvietęs žmones į „patriotinį vakarą“ kavinėje Sankt Peterburgo centre, kuri, pasak žiniasklaidos, priklauso „Vagner“ samdinių grupuotės vadovui Jevgenijui Prigožinui.Apie sprogimo aplinkybes oficialios informacijos kol kas nėra. Tviteryje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame esą įamžintas sprogimas.

Blinkenas per pokalbį telefonu su Lavrovu pareikalavo nedelsiant paleisti sulaikytą JAV žurnalistąJAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas per retą tiesioginį savo pokalbį su rusų kolega Sergejumi Lavrovu pareikalavo nedelsiant paleisti suimtą amerikiečių žurnalistą Evaną Gershkovichą.Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad S. Lavrovas paragino A. Blinkeną gerbti Rusijos institucijų sprendimus, kurie atitinka Rusijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl tolesnio reporterio likimo esą spręs teismas. Be to, pabrėžta, jog nepriimtina, kad oficialūs pareigūnai Vašingtone ir Vakarų žiniasklaida daro spaudimą, siekdami šiam atvejui suteikti politinį atspalvį.Šią savaitę Jekaterinburge sulaikytas „Wall Street Journal“ žurnalistas, anot Rusijos, įtariamas „šnipinėjimu JAV vyriausybės naudai“.

Sankt Peterburge Jevgenijaus Prigožino kavinėje nugriaudėjo sprogimasVienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti per sprogimą kavinėje Sankt Peterburge, praneša TASS, remdamasi pagalbos tarnybomis. Telegram kanalas „112“ praneša, kad, pirminiais duomenimis, buvo sužeista 16 žmonių.Pasak Fontankos, kavinė Universitetskaya Embankment, 21B, priklauso Wagner įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui. Savaitgaliais šioje kavinėje renkasi diskusijų klubas „Cyber ​​​​Z Front“.„Cheka-OGPU“ Telegram kanalas teigia, kad kavinėje vyko „karinio korespondento“ Vladleno Tatarskio kūrybinis vakaras.

Ukrainos pajėgos per savaitę – nuo kovo 27 dienos iki balandžio 2-osios – nukovė 4 000 rusų karių ir sunaikino 224 karo technikos vienetus. Tai sekmadienį pranešė gynybos viceministras Oleksandras Pavliukas.Be kita ko, priešas neteko 23 kovinių tankų, 39 šarvuotų automobilių, 56 artilerijos sistemų, 5 raketų paleidimo įrenginių, 2 oro gynybos sistemų, 51 karinio automobilio, 14 specialiosios technikos vienetų, rašo viceministras „Telegram“ kanale. Taip pat numuštas vienas rusų lėktuvas ir 33 dronai.

Ukrainoje nutraukiamas elektros energijos normavimas, kai baigėsi kelias savaites trukęs remontasUkrainos elektros perdavimo operatorius po kovo 9 d. įvykdytos „didžiulės raketų atakos“ baigė atstatyti elektros energiją šaliai.„Ukrenergo“ teigė, kad po to, kai baigė darbą centriniame regione, energijos suvartojimui Ukrainoje nėra jokių apribojimų.„Telegram“ įraše bendrovė padėkojo kolegoms iš Lietuvos už pagalbą.„Visi vartojimo apribojimai, kurie buvo įvesti Kyjivo, Žitomiro ir Charkivo srityje dėl įrangos apgadinimo per didžiulę priešo raketų ataką kovo 9 d., buvo panaikinti“, – rašoma pranešime.Kituose regionuose „Ukrenergo“ tinkluose taip pat nėra jokių apribojimų, dėl kurių reikėtų riboti vartojimą.

ES „prieš“ Rusijos piktnaudžiavimą pirmininkavimu JT Saugumo TarybaiEuropos Sąjunga stos prieš bet kokį piktnaudžiavimą, kai Rusija vadovaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, pareiškė jos vyriausiasis diplomatas.Josepas Borrellas naujienų agentūrai AFP sakė: „Nepaisant to, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, Rusija nuolat pažeidžia JT teisinės bazės esmę. ES priešinsis bet kokiam Rusijos piktnaudžiavimui.“Rusija vakar tapo JT Saugumo Tarybos pirmininke, kas mėnesį keičiantis jos vadovybėms tarp 15 narių, o Volodymyras Zelenskis šį žingsnį pavadino „absurdišku ir destruktyviu“.

Praėjus metams nuo Bučos žudynių, Zelenskis sveikina ukrainiečių pasipriešinimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, praėjus metams nuo Bučos gatvėse aptiktų pirmųjų aukų, pasveikino Ukrainą sėkmingai kovojant su „didžiausia prieš žmoniją nukreipta jėga mūsų laikais“.Pernai ramų Kyjivo priemiestį daugiau nei mėnesį buvo okupavę Rusijos kariai. Miestelio pavadinimas – Buča – tapo karo nusikaltimų, kuriuos invazijos metu vykdo Maskva, sinonimu.Rusija yra apkaltinusi Ukrainą ir jos sąjungininkes žiaurumų inscenizavimu.Bučos metinės minimos praėjus dienai po to, kai Rusija, nepaisydama Kyjivo ir Vakarų valstybių, įvedusių Maskvai sankcijas, pasipiktinimo, perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.„Ukrainos žmonės! Jūs sustabdėte didžiausią prieš žmoniją nukreiptą jėgą mūsų laikais“, – V. Zelenskis rašė „Telegram“ kanale.Prie Ukrainos lyderio įrašo pridėtos nuotraukos, kuriose matomi prieš metus išlaisvintų teritorijų aplink Ukrainos sostinę, iš kurių Rusijos kariuomenė pasitraukė, vaizdai.„Jūs sustabdėte jėgą, kuri viską niekina ir nori sunaikinti viską, kas žmonėms suteikia prasmę“, – teigė V. Zelenskis.„Mes išlaisvinsime visas savo žemes“, – tvirtino jis.Šiuo metu Rusija yra užėmusi apie 18 proc. Ukrainos teritorijų.

Masinio apšaudymo aukų skaičius padvigubėjoCivilių gyventojų, žuvusių per Rusijos vykdomą Kostantynivkos apšaudymą, skaičius padvigubėjo iki šešių, praneša portalas „Sky News“.Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti mieste, esančiame už 12 mylių nuo Bachmuto – aštuonis mėnesius trukusių kovų epicentro. Buvo apgadintas vaikų darželis, aštuoni namai ir 16 daugiabučių.„Rusai masiškai apšaudė Kostantynivkos miestą“, – sakė Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas.Prieš karą Kostantynivkoje gyveno apie 70 000 žmonių.

Britų žvalgyba: daug rusų karių Ukrainoje miršta dėl alkoholio vartojimoDaugybė Rusijos karių Ukrainoje miršta dėl per didelio alkoholio vartojimo, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, pristatydama savo reguliariai atnaujinamą ataskaitą apie karą.„Nors Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą neteko iki 200 000 karių, nemaža dalis jų žuvo ne dėl kovinių priežasčių“, – teigiama ataskaitoje.Britų gynybos ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos „Telegram“ naujienų kanalas pranešė apie „itin didelį“ incidentų, nusikaltimų ir mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu Rusijos pajėgose, skaičių.„Atsižvelgiant į tai, kad girtavimas paplitęs didelėje Rusijos visuomenės dalyje, jau seniai jis laikomas ir tyliai pripažįstamas karinio gyvenimo dalimi, net ir kovinių operacijų metu“, – rašoma ataskaitoje.Ministerija įvardijo kitas pagrindines su kariniais veiksmais nesusijusių mirčių priežastis: netinkamas elgesys su ginklais, nelaimingi atsitikimai keliuose ir hipotermija. Pasak jos, tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadai mato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ypač kenkia koviniam veiksmingumui.Nuo invazijos pradžios Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdien skelbia naujausią informaciją, kurioje remiasi šalies žvalgybos tarnybų duomenimis. Maskva šiuos pranešimus laiko dezinformacija.

Mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar šeši buvo sužeisti dėl Rusijos apšaudymo Donecko srityjeMažiausiai 3 žmonės žuvo, o dar 6 buvo sužeisti dėl Rusijos apšaudymo Kostantynivkoje, Donecko srityje, skelbia UNIAN.Pasak Donecko srities karinės administracijos vadovo Pavelo Kirilenkos, šįryt užpuolikai apšaudė centrinę miesto dalį. Vadovo teigimu, nukentėjo daugiaaukščiai pastatai ir privatūs gyvenamieji namai.„Per apšaudymą Kostiantynivkoje žuvo mažiausiai trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Šiuo metu nukentėjusiesiems teikiama būtina pagalba. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir policija“, – sakė jis.P. Kirilenko taip pat pridūrė, kad informacija apie sugriovimų mastą ir aukų skaičių bus atnaujinta.

Ukrainos gynybos pajėgos Donecko kryptimi atkovojo kai kurias Rusijos pozicijasUkrainos gynybos pajėgos Donecko kryptimi atkovojo kai kurias priešo pozicijas ir dabar jas įrenginėja gynybinėms operacijoms, informuoja UNIAN.Apie tai informacinio teletilto eteryje pranešė Tavričesko krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.„Priešas vykdo puolamuosius veiksmus prie Avdejevkos, Marinkos ir Karlivkos. Per pastarąją parą jis įvykdė 30 puolamųjų veiksmų, šiąnakt – 10 puolamųjų veiksmų“, – sakė pašnekovas.„Dėl mūsų gynėjų koordinuotų ir sumanių veiksmų Donecko kryptimi priešas pasitraukė iš kai kurių pozicijų, o dabar mes šias pozicijas rengiame gynybiniams veiksmams“, –  sakė jis.

Ginkluotojų pajėgų vadas po Bučos metinių: Ukraina tęs kovąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Ukraina toliau kovos už savo nepriklausomybę. Sekmadienį suėjo metai, kai atsitraukus Rusijos kariams Bučoje buvo rasti nukankintų ir nužudytų civilių kūnai.„Mes ir toliau kovosime už savo tautos nepriklausomybę“, – V. Zalužnas rašė socialiniame tinkle „Telegram“.Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos miestelio, esančio prie pat Kyjivo, 2022 m. kovo 31 d. – praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėto plataus masto puolimo Ukrainoje.Balandžio 2 d. naujienų agentūros AFP žurnalistai priemiesčio gatvėje aptiko mažiausiai 20 kūnų civiliais drabužiais. Kai kurių nužudytųjų rankos buvo surištos už nugaros.Remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais, Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Rusijos karius vykdant karo nusikaltimus.Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų Bučos apylinkėse. Prokurorai taip pat informavo, kad nustatė dešimtis už tai atsakingų Rusijos karių.Maskva tvirtina, kad Bučoje įvykdyti žiaurumai buvo inscenizuoti.

JAV Karo studijų institutas: Rusijoje vis dažniau pasigirsta spekuliacijos apie Rusijos karinės vadovybės pokyčius Tai veikiausiai rodo, kad dėl žlugusio žiemos puolimo Rusija netrukus gali pertvarkyti savo aukščiausiąją karinę vadovybę. Balandžio 1 dieną Rusijos karo tinklaraštininkai nurodė, kad Rusijos gynybos ministerija kovo 30 dieną atšaukė iš atostogų Rusijos oro desantinių pajėgų (VDV) vadą, generolą pulkininką Michailą Teplinskį, nors sausio 13 dieną Gynybos ministerija neva buvo jį pakeitusi generolu leitenantu Olegu Makarevičiumi. Rusijos gynybos ministerija niekada nepatvirtino A. Teplinskio atleidimo, todėl tikėtina, kad išsiuntė jį atostogų tam, kad iškilus būtinybei, bet kada galėtų jį iškviesti vadovauti VDV. Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad A. Teplinskis iš karto išskrido į Rusijos jungtinės grupės štabą Rostove prie Dono, Krasnodaro krašte, kad perimtų vadovavimą VDV, ir kad jis jau planuoja būsimas operacijas. Vienas karinis tinklaraštininkas pranešė, jog kartu su A. Teplinskiu į Jungtinės grupės štabą išskrido sausumos pajėgų generalinio štabo viršininkas ir buvęs Centrinės karinės apygardos vadas, generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas. Rusijos gynybos ministerija vasario 17 dieną A. Lapiną Centrinės karinės apygardos vado poste oficialiai buvo pakeitusi Andrejumi Mordvičiovu, kai sulaukė intensyvios viešos kritikos dėl A. Lapino vadovavimo Svatovės – Kreminos linijai 2022 metų rudenį. Tačiau dar neaišku, ar A. Lapinas vėl pradės vadovauti rusų kariams Ukrainoje. Rusijos šaltiniai nuo kovo 27 dienos spėlioja, kad Rusijos gynybos ministerija neseniai taip pat atleido Rytų karinės apygardos vadą, generolą pulkininką Rustamą Muradovą – taip ji esą reagavo į intensyvią jo vadovavimo kritiką dėl didelių puolimo operacijos nuostolių netoli Vuhledaro 2023 metų pradžioje. ISW anksčiau yra pastebėjusi, kad Rusijoje suintensyvėjusios kalbos dėl pokyčių karinėje vadovybėje iš tikrųjų sutapo su realiais Rusijos vadų pasikeitimais, nors nebūtinai tiksliai atitiko rusų šaltinių teiginius.

Rusija Ukrainoje neteko dar 560 karių, skelbia Ukrainos kariuomenės Generalinis štabasUkrainos kariuomenės Generalinis štabas sekmadienį paskelbė, pastarąją parą Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko 560 karių, o nuo įsiveržimo pradžios Rusijos nuostoliai siekia apie 174 550 kareivių.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 618 tankų (du per pastarąją parą), 6 986 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 2 687 artilerijos sistemų (+4), 527 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 279 oro gynybos priemonių, 306 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 249 dronų (+1), 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 537 automobilių (+9), 296 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Tuo tarpu Rusija pastarąją parą 60 kartų apšaudė Chersono sritį. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad apšaudymų metu žuvo vienas žmogus, sužeisti du.Per praėjusią parą iš išlaisvintų Chersono srities teritorijų buvo evakuoti 94 gyventojai.

Rusija prieš Donbaso gyventojus naudoja balistines raketas Balandžio 1 d., šeštadienį, Rusijos okupacinės pajėgos Ukrainos teritorijoje surengė 30 oro antskrydžių ir du raketų smūgius, taip pat daugiau kaip 40 raketų paleidimo atakų, praneša UNIAN. Priešas balistinėmis raketomis smogė dviem Donbaso miestams, sakoma Ukrainos generalinio štabo santraukoje, paskelbtoje jo „Facebook“ puslapyje. Anot jos, grėsmė, kad priešas surengs oro ar raketų smūgius, išlieka didelė visoje mūsų šalyje. „Nesulaukdamas norimų rezultatų mūšio lauke, priešas ir toliau ciniškai kariauja prieš civilius gyventojus. Rusijos Federacija surengė dar vieną raketinę ataką balistinėmis raketomis prieš civilius taikinius Družkivkoje ir Avdejevkoje, Donecko srityje. Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų“, – sakoma pranešime.

Pranešama, kad Rusija apšaudė Beryslavo miestą Chersono srityjeUkraina skelbia, kad naktį Rusija apšaudė Beryslavo miestą Chersono srityje. Per apšaudymus nukentėjo keli gyvenamieji namai ir svarbi infrastruktūra, todėl kai kurie miesto rajonai liko be elektros. Vienas žmogus buvo sužeistas. Ankstesnę parą per Chersono apšaudymą žuvo vienas žmogus. Rusijos pajėgos praėjusią parą apšaudė ir dvi gyvenvietes Sumų srityje.

Ukrainoje įsigaliojo įstatymas dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo užsieniečiamsUkrainoje šeštadienį įsigaliojo įstatymas, suteikiantis galimybę užsienio šalių IT specialistams tapti verslininkais Ukrainoje ir mokėti mokesčius internetu.Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija pranešė, kad patvirtinus visą reikiamą papildomą teisinę bazę, užsienio šalių IT specialistai galės tapti verslininkais Ukrainoje ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą internetu.„Pasibaigus paslaugos testavimui planuojame pritraukti apie 1000 e. rezidentų. Laukiame galutinio NBU [Ukrainos nacionalinio banko – ELTA] leidimo, kad pradėtume visą projektą. Kalbame apie galimybę e. rezidentams pervesti lėšas į savo sąskaitą užsienio šalyje užsienio valiuta“, – teigė už IT plėtrą atsakingas viceministras Oleksandras Bornyakovas.Pasak jo, projektas atneš papildomų pajamų į biudžetą ir padės populiarinti Ukrainą, kaip pasaulinį IT prekių ženklą, ir stiprinti jos pozicijas tarptautiniuose reitinguose, ypač „Doing Business“.Prasidėjus projektui užsieniečiai galės pradėti verslą Ukrainoje keliais mygtuko spustelėjimais. Jie galės valdyti savo verslą nuotoliniu būdu, atidaryti sąskaitas bankuose ir jas valdyti, pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu, mokėti mokesčius lengvatinėmis sąlygomis.Pagal įstatymą e. rezidentais negali tapti pajamų Ukrainoje turintys verslininkai ir Rusijos bei šalių, įtrauktų į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) „pilkąjį“ arba „juodąjį“ sąrašą, piliečiai.E. rezidentas – specialus užsienio piliečio statusas Ukrainoje. Jis suteikia galimybę užsieniečiui ar asmeniui be pilietybės, sulaukusiam aštuoniolikos metų, gauti kvalifikuotas elektronines paslaugas, gauti informacijos ir konsultavimo paslaugas, supaprastina administracinių paslaugų gavimo ir civilinių sutarčių sudarymo procedūras, taip pat leidžia nuotoliniu būdu atidaryti sąskaitas. ir užsiima verslu Ukrainoje.Ukrainos nacionalinis bankas kovo mėnesį suteikė e. rezidentams teisę atsidaryti einamąsias sąskaitas.

Zelenskis pareiškė, kad Rusija atsakys už Ukrainos vaikų deportacijąRusija atsakys už Ukrainos vaikų priverstinio deportavimo nusikaltimą.Tai vakarinėje kalboje pareiškė Ukrainas prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Unian“.„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pradėjo dirbti su pirmąja atskira tarptautine ataskaita, kuri bus apie Rusijos vykdomą prievartinę ukrainiečių vaikų deportaciją ir bandymus asimiliuoti mūsų vaikus“, – aiškino V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad šis Rusijos nusikaltimas yra vienas ciniškiausių ir nežmoniškiausių mūsų laikų nusikaltimų.„Rusija tai daro sistemingai ir apgalvotai, valstybės lygmeniu. Atsakomybė už tai taip pat bus sisteminė. Rusijos kaip valstybės ir visų dalyvaujančių asmenų atsakomybė“, – pareiškė jis.

Ukrainos ambasadorius sureagavo į „taikius“ Lukašenkos pasiūlymusUkrainos ambasadorius Baltarusijoje Ihoris Kizimas sureagavo į Aleksandro Lukašenkos išsakytus „taikius pasiūlymus“ Ukrainai. Jis sakė negalintis suprasti, kodėl Minskas įsitraukė į Rusijos karą ir kaip A. Lukašenka iki šiol nesuvokia, kas vyksta. Kaip praneša Ukrainos leidinys „Jevropeiskaja pravda“, šiuos komentarus jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.Igoris Kizimas teigė neišgirdęs A Lukašenkos pranešime jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl Baltarusija įsitraukė į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje.„Ką tokio padarė Ukraina ir jos tauta baltarusiams ir Baltarusijos valdžiai, kuri kažkodėl nusprendė žinanti, kaip „ukrainiečiams bus geriau", ir palaikė Rusiją? Būtent baltarusiams ir suvereniai Baltarusijos valstybei. Nes Rusijos interesai, kuriuos Baltarusijos vadovai gina jau daugelį metų, čia akivaizdūs“, – pažymėjo ambasadorius.Jis atmetė tezes, neva Ukraina inicijavo nedraugiškus žingsnius įvesdama sankcijas. „Pirmasis sankcijų paketas buvo įvestas tik 2022 metų lapkritį (ir papildytas 2023 metų sausį), ir tai yra atsakas už Rusijos kariuomenės invazijos palaikymą ir raketų bei bombų smūgius į Ukrainos teritoriją iš Baltarusijos teritorijos“, – teigė Ihoris Kizimas.Jis pažymėjo, kad pokovidiniais 2021 metais prekyba tarp Ukrainos ir Baltarusijos išaugo, tačiau po V. Putino sprendimo atvirai pulti Ukrainą, įtraukiant Baltarusiją, ji faktiškai prarado Ukrainos rinką.Pasak I. Kizimo, sulig hibridiniu Baltarusijos prisijungimu prie Kremliaus karo prieš Ukrainą, šalis prarado galimybę pretenduoti į tarpininko vaidmenį ir tapti derybų platforma, – nors iki vasario 24 dienos tai buvo vienas iš stiprių A. Lukašenkos „kozirių“.Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į loginius A. Lukašenkos argumentų prieštaravimus: jis, viena vertus, žada „baisų atsaką“ už kažkokius agresijos prieš Baltarusiją bandymus, tuo metu kai Ukraina, jo nuomone, turėtų daryti teritorines nuolaidas ir atsisakyti partnerių paramos.I.Kizimas pridūrė, kad taikaus konflikto sureguliavimo planas jau egzistuoja, ir tai yra „taikos formulė“, kurią Kijevas pristatė dar 2022 metų rudenį.Kaip jau skelbta, kovo 31 dieną Kremliaus sąjungininkas A. Lukašenka paragino skelbti Ukrainoje paliaubas ir pradėti derybas „be išankstinių sąlygų“.

Rusų kariuomenė smogė AvdijivkaiRusijos pajėgos surengė raketų smūgį Avdijivkai Donecko srityje ir pataikė į administracinį pastatą bei infrastruktūros objektą. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas apie tai pranešė susirašinėjimo platformoje „Telegram“, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.„Priešas sudavė raketinį smūgį Avdijivkos miestui. Pirmoji raketa pataikė į administracinį pastatą, o antroji – į infrastruktūros objektą“, – rašė A. Jermakas.Jis taip pat pažymėjo, kad žmonės liko slėptuvėje nuo bombų, todėl aukų nėra.Kovo 31 d. vėlų vakarą per Rusijos artilerijos apšaudymą Avdijivkoje apgadintas privatus namas, žuvo 69-erių metų moteris ir jos penkių mėnesių anūkas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras: Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai – „antausis tarptautinei bendruomenei“Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai (UN Security Council, UNSC) balandžio mėnesį yra „antausis tarptautinei bendruomenei“, šeštadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Aš raginu dabartines UNSC nares užkirsti kelią bet kokiems Rusijos mėginimams piktnaudžiauti pirmininkavimu“, – teigė D. Kuleba, Rusijai pradedant pirmininkauti JT Saugumo Tarybai pagal rotacijos principą.Tviteryje paskelbtame pareiškime D. Kuleba pavadino Rusiją „už įstatymų ribų esančia JT Saugumo Tarybos nare“.Maskva pranešė, kad vėliau balandžio mėnesį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas planuoja pirmininkauti JT Saugumo Tarybos posėdžiui dėl „veiksmingo daugiašališkumo“.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat sakė, kad balandžio 25 dieną S. Lavrovas vadovaus debatams apie Artimuosius Rytus.„Šaliai, kuri akivaizdžiai pažeidžia JT chartiją ir įsiveržia į savo kaimynę, ne vieta JT Saugumo Taryboje“, – anksčiau sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre.„Deja, Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, ir nėra jokio įmanomo tarptautinio teisinio būdo pakeisti šią realybę“, – pridūrė ji, pavadindama pirmininkaujančios valstybės vaidmenį „didžiąja dalimi formaliu“.Anksčiau D. Kuleba pavadino Rusijos pirmininkavimą Saugumo Tarybai „blogu pokštu“.Kiekviena iš 15 JT Saugumo Tarybos narių mėnesį pirmininkauja šiai organizacijai pagal rotacijos principą.Kai Rusija prieš tai pirmininkavo Tarybai 2022 metų vasarį, ji pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.Rusija turėtų nedidelę įtaką sprendimams, bet būtų atsakinga už darbotvarkę.Dabar JT Saugumo Tarybai vadovaus valstybė, kurios prezidentui išduotas tarptautinis arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimais. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris nėra JT institucija, Vladimiro Putino arešto orderį išdavė kovo mėnesį.Nors Ukraina ir reiškė protestą, tačiau JAV negalėjo blokuoti Rusijos pirmininkavimo Saugumo Tarybai, nes ši yra nuolatinė jos narė. Kitos nuolatinės narės yra JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija.

Tarptautinis valiutos fondas: Ukrainos nominalus BVP 2027 metais gali pasiekti 10.5 trln. grivinų Ukrainos nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2027 metais gali pasiekti 10.5 trln. grivinų. Atitinkamas prognozes paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša „Ukrinform“ korespondentas.Nominaliojo BVP dinamika absoliučiąja verte: 2023 m. – 6 trln. grivinų, 2024 m. –7,3 trln. grivinų, 2025 m. – 8,6 trln. grivinų, 2026 m. – 9,7 trln. grivinų, 2027 metais – 10,5 trln. grivinų.Todėl prognozuojama, kad metinis realiojo BVP augimas turėtų būti toks: 1 proc. 2023 m., 3,2 proc.2024 m., 6,5 proc. 2025 m., 5 proc. 2026 m. ir 4 proc. 2027 metais.Primenama, kad 2023 metų kovo 31 dieną TVF vykdomoji valdyba pritarė milijardinei kreditavimo programai Ukrainai – šaliai per ketverius metus bus skirta 15,6 mlrd. dolerių.

Teismas metropolitui Pavelui neskyrė kardomųjų priemonių; posėdis perkeltasPer balandžio 1 d. teismo posėdį teisėjas nusprendė atidėti metropolito Pavelo Lebedžio bylos nagrinėjimą, praneša portalas rbc.ua remdamasis žiniasklaida.Tesimo posėdis dėl kardomosios priemonės metropolitui Pavelui perkeltas į balandžio 3-ąją, pablogėjus buvusio Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno vadovo savijautai.Kaip jau skelbta, Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitui Pavelui Lebedžiui dėl tikinčiųjų religinių jausmų įžeidimo ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pateisinimo.Metrololitas Pavelas Lebedis kaltinamas pažeidęs žmonių lygiateisiškumą dėl jų rasinės, tautinės ar religinės priklausomybės, taip pat teisinęs ir neigęs Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą bei šlovinęs šios agresijos dalyvius.Jo namuose buvo atlikta krata.Šeštadienio popietę P. Lebedis buvo iškviestas į apklausą, po kurios spręsta dėl kardomųjų priemonių. Pats Maskvos patriarchato atstovas teigė, kad jam neva skirtas namų areštas.

Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai aptarė bendradarbiavimą gynybos srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį telefonu aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, praneša „Ukrinform“.V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad valandos trukmės pokalbis buvo išsamus ir vaisingas, o jis taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie situaciją mūšio lauke.„Diskutavome apie tolesnius žingsnius įgyvendinant taikos formulę. Koordinavome veiksmus prieš būsimus tarptautinius renginius“, – apie pokalbį sakė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos pajėgos per praėjusią parą Bachmuto srityje sunaikino 162 okupantusPer pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos Bachmuto srityje sunaikino 162 Rusijos karius, dar 157 sužeidė.Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas, rašo „Ukrinform“.„Bachmutas išlieka vienu iš prioritetinių priešo taikinių. Per pastarąją parą fronto prie Bachmuto ruože jie surengė 170 atakų su vamzdine ir raketų artilerija. Įvyko 25 susirėmimai, kurių metu žuvo 162 okupantai, dar 157 buvo sužeisti“, –  sakė S. Čerevatas.

Vakarų partneriai vokiškais tankais aprūpins 6 Ukrainos batalionusVakarų partneriai du Ukrainos batalionus aprūpins vokiškais tankais „Leopard 2“, o keturis – tankais „Leopard 1“. Iš viso bus perduota 160 vokiečių gamybos tankų, praneša naujienų portalas rbc.ua.Tokius planus duodamas interviu leidiniui „Die Welt“ minėjo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.Jis suabejojo ar Vakarai pajėgūs tiekti Ukrainai daugiau šio modelio tankų dėl ribotų sąjungininkų resursų ir sakė, kad Vokietija negali atiduoti visko nes jai pačiai reikia pasilikti tankų rezervą.„Neįsivaizduoju scenarijaus, kad Ukrainai galima būtų perduoti daugiau tankų „Leopard“ nei tie, apie kuriuos jau buvo paskelbta“, – pabrėžė ministras.B. Pistorius sakė, kad Lenkija su sąjungininkais atiduos Ukrainai 60 tankų „Leopard 2“, t.y. du batalionus. O iki 2023 m. pabaigos Ukraina taip pat gaus 100 tankų „Leopard 1“, t.y. keturis batalionus.Jis priminė, kad tankus Ukrainai tiekia ir JAV su Jungtine Karalyste.„Deja, bet NATO valstybėse tankai nestovi šiaip sau, tiesiog laukdami perdavimo. Nepaisant to, aš manau, kad vidutinio laikotarpio perspektyvoje mes sugebėsime patenkinti Ukrainos poreikius“, – sakė gynybos ministras.Vokietija jau perdavė Ukrainai 18 tankų „Leopard 2“. O vasario pabaigoje Lenkija tapo pirmąja valstybe nusiuntusia keturis šio modelio tankus.

Ukraina iš Lenkijos įsigis 100 šarvuočių „Rosomak“Ukraina iš Lenkijos įsigis 100 šarvuočių „Rosomak“, kurie šioje šalyje gaminami pagal Suomijos bendrovės licenciją. Apie tai paskelbė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, informuoja AFP.„Vakar Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis užsakė 100 „Rosomakų“, kurie bus pagaminti čia“, – M. Morawieckis sakė šeštadienį besilankydamas šarvuočių gamykloje Silezijos Semianovicų mieste.Anot vyriausybės vadovo, užsakymas bus finansuojamas lėšomis, kurias Lenkija gavo iš Europos Sąjungos, o Ukraina – iš JAV. Tačiau daugiau informacijos apie sutartį ar visą projekto kainą jis neatskleidė.Visais 8 ratais varomas daugiafunkcinis šarvuotis „Rosomak“ Lenkijoje gaminamas pagal Suomijos bendrovės „Patria“ licenciją.

Ukrainos prokuratūra pareiškė įtarimus Maskvos patriarchato bažnyčios kuniguiUkrainos generalinė prokuratūra pareiškė įtarimus Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios metropolitui Pavelui Lebedžiui dėl tikinčiųjų religinių jausmų įžeidimo ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pateisinimo, praneša „Unian“.Buvęs Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno vadovas, pravarde „Paša Mersedesas“, kaltinamas pažeidęs žmonių lygiateisiškumą dėl jų rasinės, tautinės ar religinės priklausomybės, taip pat teisinęs ir neigęs Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą bei šlovinęs šios agresijos dalyvius.Prokuratūra paskelbė, kad metropolitas savo viešais pasisakymais daug kartų įžeidė Ukrainos tikinčiuosius, žemino kitų konfesijų tikinčiųjų pažiūras, skatino neapykantą prieš juos ir teisino šalies agresorės veiksmus.Buvo apieškoti jo namai ir apsilankymo vietos bei atlikti kiti procesiniai veiksmai.Šeštadienio popietę P. Lebedis buvo iškviestas į apklausą, po kurios spręsta dėl kardomųjų priemonių. Pats įtariamasis netrukus pareiškė, kad jam neva skirtas namų areštas.

Raketų ataka Zaporožėje: apgadinta daugiau nei 80 namųKovo 31 d., rusams apšaudžius Zaporožę, buvo apgadinti 82 namai, keturi iš jų smarkiai sugriauti.Tai „Telegram“ pranešė Zaporožės miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas, rašo „Ukrinform“.„Tarnybos ir savanoriai, naikindami vakarykštės raketų atakos padarinius, dirba visą parą. Iki šiol žinoma apie 82 apgadintus privačius namus. Keturi iš jų stipriai apgriauti: apgadinti langai, durys, stogai ir kita“, – rašė jis.

Ukrainos premjeras: Rusijos karo nusikaltėliai galėtų būti teisiami BučojeUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Rusijos karo nusikaltėliai galėtų būti teisiami Bučoje, mieste netoli sostinės Kyjivo, kur, kaip jis sako, atsiskleidė visa Vladimiro Putino režimo esmė, praneša „Ukrinform“.„Agresorius privalo sumokėti už įvykdytas blogybes. Jis privalo sumokėti laisve, lėšomis ir atstumtosios valstybės statusu“, – Ukrainos premjeras sakė per Bučos viršūnių susitikimą, kurio metu aptartas Rusijos atsakomybės už sukeltą karą klausimas.D. Šmyhalis teigė, kad tam privalo būti sukurtas specialusis tarptautinis tribunolas, kuris teistų Rusijos aukščiausio rango politinę vadovybę.Be to, vyriausybės vadovas taip pat ragino įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos ir deimantų sektoriams, o Vakaruose įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti Ukrainos atstatymui.„1945 metais, kai sąjungininkai rinkosi nacių teismo vietą, jie pasirinko Niurnbergą nes ten buvo sukurta nusikalstama ideologija. Dabar Buča turėtų būti apsvarstyta kaip viena iš galimų vietų karo nusikaltėlių teismui. Juk ten ir atsiskleidė visa V. Putino režimo ir rusų okupantų esmė“, – sakė D. Šmyhalis.Anksčiau 50 valstybių ir tarptautinių organizacijų pasirašė Bučos deklaraciją dėl Rusijos atsakomybės už Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus. Vien Bučoje rusai įvykdė daugiau nei 9 000 karo nusikaltimų.

Rusija mėnesį pirmininkaus JT Saugumo TarybaiŠeštadienį Rusija pradeda mėnesį truksiantį pirmininkavimą Jungtinų Tautų (JT) Saugumo Tarybai nors Ukraina ir ragino blokuoti tokį žingsnį, informuoja BBC.Kiekviena iš 15 JT Saugumo Tarybos narių mėnesį pirmininkauja šiai organizacijai pagal rotacijos principą.Kai Rusija prieš tai pirmininkavo Tarybai 2022 m. vasarį, ji pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.Dabar JT Saugumo Tarybai vadovaus valstybė, kurios prezidentui išduotas tarptautinis arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimais. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris nėra JT institucija, Vladimiro Putino arešto orderį išdavė kovo mėnesį.Nors Ukraina ir reiškė protestą, tačiau JAV negalėjo blokuoti Rusijos pirmininkavimo Saugumo Tarybai nes ši yra nuolatinė jos narė. Kitos nuolatinės narės yra JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija.Nors pirmininkaujančios valstybės vaidmuo yra daugiau procedūrinis, tačiau Rusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Vasilijus Nebenzia Rusijos žiniasklaidai atskleidė planus surengti kelias diskusijas, įskaitant dėl ginklų kontrolės. Anot ambasadoriaus, jis rengiasi aptarti „naują pasaulio tvarką“, kuri pakeistų dabartinę „vienpolę“ santvarką.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos vadovavimas JT Saugumo Tarybai yra visų laikų blogiausias Melagių dienos pokštas ir dar kartą įrodo, kad su tarptautinės saugumo tvarkos veikimu kažkas negerai.

JK žvalgyba: Rusijos žiemos puolimas Donbase žlugoJungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje žvalgybos ataskaitoje paskelbė, kad Rusijos karinės vadovybės planai žiemos puolimo metu užimti visą Donbaso regioną žlugo, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Primenama, kad generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos generalinio štabo vadas, 2023 m. sausio 11 d. ėmė asmeniškai vadovauti taip vadinamai „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje.„Gerasimovo vadovavimo metu siekta pradėti žiemos puolimą ir išplėsti Rusijos kontrolę visame Donbaso regione. Praėjus 80-iai dienų akivaizdu, kad šis projektas žlugo“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje, kuri buvo publikuota ir socialiniame tinkle „Twitter“.Rusijos pajėgos į pasistūmėjo nedaug ir tik keliose Donbaso fronto vietose. Tačiau už tai Rusija sumokėjo didelę kainą – žuvo arba buvo sužeista dešimtys tūkstančių karių, o laikinas didesnio kareivių skaičiaus pranašumas po rudenį įvykdytos „dalinės mobilizacijos“ buvo iššvaistytas.

Zelenskis: trys teismai turi vertinti Rusijos atsakomybę už nusikaltimusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Bučos viršūnių susitikimo dalyvius sakė, kad Rusijos atsakomybę už agresijos nusikaltimus turi vertinti Ukrainos teismas, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir specialusis tribunolas, praneša „Ukrinform“.„Turi būti trys visiškos Rusijos atsakomybės elementai. Pirmasis – Ukrainos nacionalinis teisingumas, kuris užtikrintų daugumos rusų žudikų ir teroristų atsakomybę. Antrasis – Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), savo jurisdikcijoje galintis nuteisti įvairaus lygio Rusijos karo nusikaltėlius. Trečiasis privalomas elementas yra specialusis tribunolas. Privalomas elementas – mes pabrėžiame tam tikroms valstybėms ir tam tikriems lyderiams turintiems kitokią nuomonę – specialusis tribunolas dėl Rusijos agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Jis patrauktų atsakomybėn asmenis atsakingus už agresijos nusikaltimą, dėl kurio kilo visi kiti Rusijos nusikaltimai šiame neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, – pareiškė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad teisingumas yra Ukrainos taikos formulės pagrindas.„Mūsų nuomone formalios tarptautinės teisės normos neveiks, jeigu teisingumas nebus pilnai įgyvendintas“, – sakė prezidentas.Jis taip pat dėkojo visiems tiems, kurie nėjo į kompromisus aukodami teisingumą. Prezidentas priminė, kad vien Bučos srityje rusai įvykdė daugiau nei 9 000 karo nusikaltimų ir nužudė daugiau nei 1 400 civilių.Tuo metu Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas šeštadienį Ukrainos televizijai sakė, kad kiekvienas rusas įsakęs įvykdyti ar įvykdęs nusikaltimus bus teisiamas Ukrainoje, o senaties terminas nebus taikomas.Jis pabrėžė, kad Ukraina rodo lyderystę ir pasaulis nusiteikęs rimtai, o atsakyti teks visiems – pradedant Rusijos vadovais, davusiais nusikalstamus įsakymus, baigiant į šalį įsiveržusiais kareiviais.Ukraina tikisi, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandį priims rezoliuciją dėl atsakomybės už karo nusikaltimus prieš Ukrainą ir parems specialiojo tribunolo įkūrimą.

Okupantai į Chersoną ir jo apylinkes paleido daugiau nei 430 sviediniųRusų okupantai per pastarąją parą Chersono srities teritoriją apšaudė 54 kartus. Priešas paleido 439 sviedinius.Tai, remdamasi Chersono srities karinės administracijos vadovo Aleksandro Prokudino informacija, pranešė „RBC Ukraina“.Jo teigimu, rusų pajėgos Chersoną užpuolė 5 kartus.A. Prokudinas teigė, kad 27 sviediniai pataikė į gyvenamuosius rajonus, privačius ir daugiabučius namus.„Deja, tarp civilių gyventojų yra aukų: 3 žmonės žuvo, 2 buvo sužeisti“, – pridūrė karinės administracijos vadovas.Be to, kovo 31 dieną iš deokupuotos Chersono srities teritorijos buvo evakuotas 91 civilis.

Rusija Ukrainoje neteko daugiau nei 173 tūkst. kariųUkrainos kariuomenės Generalinis štabas šeštadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos toliau bando pulti Ukrainą Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos kryptimis, praneša „Ukrinform“.Pastarąją parą Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko 630 karių, o nuo įsiveržimo pradžios Rusijos nuostoliai siekia apie 173 990 karių.Per parą rusai prarado vieną tanką, 4 šarvuočius, 8 artilerijos sistemas, vieną reaktyvinės salvinės ugnies sistemą, vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą, 7 transporto priemones, įskaitant benzovežius, ir 2 specialiosios technikos vienetus.Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. buvo sunaikinta 3 616 Rusijos tankų, 6 981 šarvuotis, 2 683 artilerijos sistemos, 527 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 279 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 306 lėktuvai, 291 sraigtasparnis, 5 528 transporto priemonės ir benzovežiai, 18 laivų ir katerių, 2 248 dronų, 296 specialiosios technikos vienetų. Ukrainiečiai taip pat numušė 911 Rusijos sparnuotųjų raketų.Pastarąją parą priešas penkis kartus apšaudė Ukrainą raketomis, surengė 16 oro smūgių ir 39 kartus panaudojo reaktyvinės salvinės ugnies sistemas. Be to, Rusija paleido 6 bepilotes skraidykles „Shahed-136“ su sprogmenimis, bet ukrainiečiai visas jas numušė. Kovo 31 d. Rusija taip pat panaudojo balistines raketas prieš civilinius objektus.Tuo metu pastarąją parą Ukrainos oro pajėgos surengė 10 oro antskrydžių prieš susibūrusius rusų karius. Ukrainos artilerija smogė devynioms sutelktoms rusų karių ir technikos grupėms bei saugomai amunicijai.Pabrėžiama, kad Baltarusijos politinė vadovybė ir toliau remia Rusijos karinę agresiją suteikdama priešui savo oro erdvę ir teritoriją. Be to, Rusijos kariuomenės daliniai treniruojasi Baltarusijos poligonuose.

Ukrainos premjeras: TVF parama padės palaikyti makrofinansinį stabilumąUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigia, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) patvirtinta Išplėstinė fondo priemonė (IPF) padės Ukrainos vyriausybei finansuoti visas svarbiausias išlaidas ir palaikyti šalies makrofinansinį stabilumą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Programą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis – skubus finansavimas iki mūsų pergalės šiame kare. Antroji dalis – Ukrainos atstatymui ir transformacijai po karo. Pirmąją daugiau nei 2,7 mlrd. JAV dolerių išmokėjimo dalį tikimės gauti artimiausiu metu“, – premjeras D. Šmihalis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.Vyriausybės vadovas dėkojo Ukrainos finansų ministerijai, centriniam bankui ir TVF, kurie prisidėjo prie finansinės pagalbos užtikrinimo.Kovo 31 d. TVF vykdomoji taryba pritarė naujam Išplėstinės fondo priemonės (IPF) susitarimui su Ukraina, kurio vertė 15,6 mlrd. JAV dolerių. 2,7 mlrd. JAV dolerių bus išmokėti artimiausiu metu. Visa tai yra 115 mlrd. JAV dolerių paramos paketo Ukrainai dalis.Ukrainos IPF programa skirta palaikyti finansinį ir kainų stabilumą, paremti ekonomikos atsigavimą, sustiprinti instituticijas ir paskatinti ilgalaikį augimą pokarinio atstatymo kontekste bei šalies kelyje link narystės Europos Sąjungoje.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo TVF ir jo vadovei Kristalinai Georgievai už keturių metų paramos programos patvirtinimą. Jis pabrėžė, kad tai svarbus žingsnis Ukrainai kovojant prieš Rusijos agresiją.

JAV generolas pateikė pesimistinę prognozę dėl karo UkrainojeMažai tikėtina, kad Ukraina 2023 metais visus Rusijos karius pašalins iš savo teritorijos, interviu „Defense One“ sakė  JAV jungtinio štabo viršininkų grupės pirmininkas generolas Markas Milley.„Nemanau, kad tai bus padaryta artimiausiu metu“, – kalbėjo M. Milley.Jis Ukrainos ketinimus per artėjantį atsakomąjį smūgį iš savo žemių išvyti visus okupantus pavadino „labai sunkia karine užduotimi“.„Aš nesakau, kad to padaryti neįmanoma. Aš tiesiog sakau, kad tai labai sunki užduotis. Bet toks yra jų tikslas. Jie tikrai turi teisę tai daryti, tai yra jų šalis“, – sakė M. Milley.

Zelenskis apie Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijoje: Lukašenka nieko nebesprendžiaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos ketinimas dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje yra nesėkmingo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimo įrodymas.„Pirma: reikėjo parodyti tam tikrą subjektyvumą, kurį Rusija, vadovaujama prezidento V. Putino, visiškai prarado. Antra: dar kartą pabrėžta, kad Rusijos prezidentui būtina parodyti tam tikrus politinius žingsnius arba „pergales“, tačiau jis to nepadarė mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis.„Esmė ta, kad jis (Putinas) nesigaili mūsų žmonių ir juos žudo. Bet jis neskaičiuoja ir savo žmonių. Bet tai jau yra Rusijos Federacijos reikalas“, – sakė V. Zelenskis.Be to, Zelenskis mano, kad pareiškimai apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje rodo, jog save prezidentu vadinantis Aleksandras Lukašenka visiškai prarado bet kokį subjektyvumą.„Manau, kad jis nebesprendžia, kokie ginklai yra jo teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos atstovas JT: Rusijai prireikė vos keturių dienų, kad sulaužytų Kinijai duotą pažadąKremlius meluoja ir nepaiso net tų, kuriuos vadina draugais ir strateginiais partneriais, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Sergejus Kyslycia.Pasiuntinys kalbėjo JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame buvo aptariami Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje.„V. Putinui prireikė vos keturių dienų, kad pažeistų dar vieną įsipareigojimą, kurį jis neseniai davė Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui 2023 metų kovo 22 dieną pasirašytame bendrame pareiškime dėl visapusiškos strateginės partnerystės. Dokumente skelbiama, kad „visos branduolinį ginklą turinčios valstybės turėtų susilaikyti nuo branduolinių ginklų dislokavimo už savo nacionalinių teritorijų ribų“, – sakė ambasadorius.Kinijos nuopelnas tas, kad ji labai protingai priminė Maskvai, jog branduolinio karo negalima kariauti ir laimėti, ir kad reikia užkirsti kelią branduolinio ginklo platinimui, pažymėjo S. Kyslycia. Skirtingai nei Rusijos, Kinijos pusės pozicija dėl branduolinių ginklų yra „tvirta ir aiški“, sakė jis.S. Kyslycia priminė, kad Ukraina yra prisijungusi prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, taip pat 1994 metais pasirašė Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, susijusį su prisijungimu prie šios sutarties.Ukraina atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo, pabrėžė jis. Tačiau, pasak S. Kyslycios, viena iš valstybių garantų – Rusijos Federacija – neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Budapešto memorandumą ir dar kartą pademonstravo, kad branduolinius ginklus suvokia kaip grasinimo ir bauginimo būdą, o ne kaip priemonę atgrasyti nuo karo ir užkirsti jam kelią.

Kyjivas: rusų pajėgos vėl koncentruojasi į civilinius taikiniusUkrainos karinė vadovybė kaltina rusų ginkluotąsias pajėgas vėl koncentruojantis į civilinius taikinius. „Priešui nepavykstant pasiekti norimų rezultatų mūšio lauke, jis toliau ciniškai terorizuoja mūsų šalies civilius gyventojus“, – sakoma kas vakarą skelbiamoje Ukrainos generalinio štabo ataskaitoje.Anot duomenų, be kita ko, balistinėmis raketomis buvo apšaudytas Zaporižios miestas bei kitos vietovės. Ukrainos oro gynyba numušė šešis vadinamuosius dronus kamikadzes.Rusų sausumos daliniai, anot Generalinio štabo, taip pat tęsia savo atakas prie Avdijivkos, Marjinkos ir Bachmuto šalies rytuose.

Pasaulio žiniasklaidos atstovai ragina paleisti Rusijoje sulaikytą JAV žurnalistąŽiniasklaidos atstovai iš viso pasaulio ragina Rusiją paleisti sulaikytą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą. „E. Gershkovichas yra žurnalistas, ne šnipas. Jis turi būti paleistas nedelsiant ir be jokių sąlygų“, – sakoma atvirame laiške, kurį penktadienį paskelbė nevyriausybinė organizacija „Žurnalistų gynimo komitetas“ („Committee to Protect Journalists“). Laiškas skirtas Rusijos ambasadai Vašingtone.Laišką pasirašė 38 žinomų tarptautinių žiniasklaidos priemonių atstovai, įskaitant „The New York Times“, BBC, „Associated Press“ ir „Agence France-Presse“. Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra tokios organizacijos kaip „PEN America“ ir Tarptautinis spaudos institutas, kovojančios už spaudos laisvę.Maskvos teismas dėl tariamo šnipinėjimo Jungtinėms Valstijoms leido suimti ledinio „Wall Street Journal“ žurnalistą E. Gershkovichą. Žurnalistas taip pat vykdė tyrimą dėl Rusijos karo Ukrainoje. Reporteriui skirtas kardomasis kalinimas iki gegužės 29 d.Jei bus nuteistas, 1991 m. gimusiam žurnalistui grės iki 20 metų kalėjimo. „Wall Street Journal“ neigia kaltinimus savo darbuotojui.JAV vyriausybė griežtai pasmerkė E. Gershkovicho sulaikymą. „Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas“, – pareiškė Baltieji rūmai.

TVF patvirtino milijardinį kreditą UkrainaiTarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba pritarė milijardinei kreditavimo programai Ukrainai – šaliai per ketverius metus bus skirta 15,6 mlrd. dolerių, praneša agentūra „Reuters“.Tai didžiausias kreditas Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. Kartu tai pirmas kartas apskritai, kai TVF patvirtino didelę paskolą kariaujančiai šaliai.Vakarų kreditoriai maždaug prieš savaitę pašalino kliūtis TVF paramai skirti.

Rusijai paskelbus apie planus Baltarusijoje dislokuoti atominį ginklą JT įspėja dėl branduolinės eskalacijosRusijai paskelbus apie planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje, Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl eskalacijos.„Visos valstybės turi vengti priemonių, kurios gali lemti eskalaciją, klaidas ir neteisingus vertinimus“, – penktadienį JT Saugumo Taryboje Niujorke sakė JT įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu.Taip pat, anot jos, būtina laikytis sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo. „Branduolinio ginklo panaudojimo rizika šiuo metu tokia didelė, kokia nėra buvusi nuo Šaltojo karo“, – pažymėjo įgaliotinė.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad didelės įtampos su Vakarais dėl Ukrainos karo akivaizdoje kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Jis argumentavo, kad JAV jau daug metų tą patį daro Europoje.

Rusija tikina, kad antrosios mobilizacijos bangos nebusRusija, pasak Generalinio štabo, ketina laimėti karą Ukrainoje pasitelkdama savanorius ir neskelbdama naujos dalinės mobilizacijos. „Šiuo metu smarkiai išaugo skaičius žmonių, kurie nusprendė dalyvauti karinėje tarnyboje pagal  sutartį, – penktadienį Maskvoje sakė Vladimiras Zimlianskis iš Generalinio štabo. – Noriu patikinti, kad Generalinis štabas neplanuoja antrosios mobilizacijos bangos“. Tų, kurie jau pašaukti, ir savanorių esą „visiškai užteka iškeltoms užduotims įgyvendinti“.Tarp Rusijos gyventojų tvyro baimė, kad dėl didžiulių nuostolių Ukrainoje gali būti paskelbtas naujas priverstinis rezervistų šaukimas į karą. Daugelis žmonių netiki Kremliaus tikinimais, kad nauja mobilizacija nėra numatyta. Valdžios institucijos viliasi, jog daug rusų savanoriškai sutiks pradėti palyginti gerai apmokamą karinę tarnybą, kad uždirbtų pinigų savo šeimoms.Anot Generalinio štabo, Gynybos ministerija išplėtė verbavimo punktų skaičių šalyje. Taip pat pasitelkta daugiau „instruktorių darbui su kandidatais“, sakė V. Zimlianskis. Vakarų ekspertai tai vadina užslėpta mobilizacija, nes Rusija daro spaudimą piliečiams užsirašyti į karinę tarnybą. Prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija praėjusį rudenį sukėlė masinį rusų bėgimą į užsienį. Tada pašaukta per 300 000 vyrų.Karinę tarnybą atlikusių karių verbavimas taip pat laikomas vienu būdų pritraukti rusus karui Ukrainoje. Šeštadienį Rusijoje prasidės pavasarinis šaukimas į karinę tarnybą – bus pašaukta 147 000 vyrų nuo 18 iki 27 metų amžiaus. Tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei prieš metus. Karinė tarnyba trunka metus laiko. V. Zimlianskis pabrėžė, kad šie šauktiniai į frontą nebus siunčiami.

Ukraina atmeta Lukašenkos idėją dėl paliaubųReaguodamas į Baltarusijos lyderio pasiūlymą paskelbti paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą, šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pakartojo, kad nesutiks su paliaubomis, kol Rusija neišlaisvins užgrobtų teritorijų.„Vėlgi, taškas po taško. Bet kokios paliaubos reikš Rusijos teisę likti okupuotose teritorijose. Tai kategoriškai negali būti leidžiama“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas.A. Lukašenka padeda Vladimirui Putinui jo agresijoje prieš Ukrainą ir ketina dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Penktadienį A. Lukašenka pasakė keturių valandų kreipimąsi į tautą, kuriame, be kita ko, paminėjo paliaubas.„Bandysiu pasinaudoti proga ir pasiūlyti nutraukti kovą. Paskelbkite paliaubas be teisės perkelti karių grupes ir perduoti ginklus bei įrangą“, – sakė A. Lukašenka.

Eliziejaus rūmai: Macronas ketina perspėti Kiniją dėl karinės paramos RusijaiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę perspės Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad bet koks Pekino sprendimas karine jėga paremti Rusiją kare su Ukraina būtų pražūtingas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.„Jei Kinija priimtų šį pražūtingą sprendimą, tai turėtų didelį strateginį poveikį konfliktui“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį prezidento vizitą į Kiniją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas, prašęs neskelbti jo pavardės.„Norime išvengti blogiausio, todėl turime su jais (kinais) bendrauti ir pateikti savo poziciją“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad Prancūzija norėtų nustatyti „vidutinės trukmės kelią, kaip užbaigti konfliktą“.Šis dialogas yra itin svarbus dar ir dėl to, kad „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti iš karto ir radikaliai paveikti karo eigą viena ar kita kryptimi“, pridūrė pareigūnas.Kinija niekada viešai nepalaikė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau taip pat niekada nepareiškė jokios kritikos Maskvai.Vakarų valstybės baiminasi, kad Maskva nori paskatinti karinį bendradarbiavimą su Kinija, siekdama įgyti pranašumą kare, nors Kinija tokio viešo pasiūlymo Maskvai irgi nepateikė.E. Macrono ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Xi anksčiau šį mėnesį lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

JT žmogaus teisių komisaras apie karą Ukrainoje: ši beprotybė turi liautisJungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas dar kartą griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusijos Federacijos pradėtas karas Ukrainoje bloškė žmoniją į atgal į archajišką epochą, sakė jis penktadienį JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje. „Epochą, kurioje galėjo būti užpulta ir kaip sava traktuojama kaimyninės šalies teritorija. Kai bendruomenių tapatybė ir istorija galėjo būti paneigta, o realybė perrašyta“, – kalbėjo V. Türkas.Jis priminė tyrimo ataskaitą, kurioje dokumentuojami rusų pajėgų įvykdyti nusikaltimai Ukrainoje. Tarp jų yra tyčiniai žudymai, atakos prieš civilius, neteisėti kalinimai, prievartavimai ir vaikų grobimai – ši ataskaita buvo paskelbta kovo viduryje. Kai kuriais atvejais tai esą karo nusikaltimai, o galima ir nusikaltimai žmogiškumui.„Dabar, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis naikinantis karas nukreipia mūsų dėmesį nuo darbo – sprendimų paieškos, kad išgyventume, – tęsė pareigūnas. – Šis karas prieštarauja bet kokiam protui. Ši beprotybė turi liautis“.JT duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 8 400 civilių. Daugiau kaip 14 000 civilių buvo sužeisti, sakė V. Türkas. Kartu jis pridūrė, kad šie jo vadovaujamos institucijos užfiksuoti skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė. Tikrasis aukų skaičius esą yra daug didesnis.

„Novaja Gazeta“ šaltiniai: Kadyrovas sunkiai sergaČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas jau kelerius metus sunkiai serga: liga nenori pasiduoti gydymui ir gali baigtis vidaus organų nepakankamumu. Nuo praeitų metų liepos regiono politiko sveikata pastebimai pablogėjo, skelbia „Novaja Gazeta“, remdamasis šaltiniais.Žurnalistai rašo, kad liga, kuria, kaip įtariama, serga R. Kadyrovas, sukelia didelio skausmo priepuolius, o dusulys byloja apie sudėtingą plaučių situaciją (paveikti ir inkstai).„Novaja Gazeta“ šaltinių teigimu, vienas iš pablogėjusios R. Kadyrovo sveikatos įrodymų – aktyvus politiko sūnų įsitraukimas į viešąjį gyvenimą. Konkrečiai kalbama apie jo vaikų kelionę į Ukrainą, vyresniojo sūnaus Achmato Kadyrovo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aktyvų sūnų dalyvavimą respublikos politikoje.Pranešimų apie prastą Čečėnijos Respublikos vadovo sveikatą pasirodė dar vasario pradžioje. Tada apie galimą R. Kadyrovo ligą ir priklausomybę nuo narkotikų prabilo Achmedas Zakajevas. Kovą Vokietijos bulvarinis dienraštis „Bild“, remdamasis tuo pačiu A. Zakajevu, rašė apie Čečėnijos vadovo bėdas dėl inkstų, esą, tai įrodo jo ištinęs veidas. Svetainėje taip pat užsiminta, jog į Grozną iš Abu Dabio atvyko garsus nefrologas Jasinas Ibrahimas M. El Šahatas.Apie R. Kadyrovo sveikatos problemas rašė ir opozicinis čečėnų „Telegram“ kanalas NIYSO. Judėjimo 1ADAT įkūrėjas Ibrahimas Jangulbajevas tikino, kad susirgimas „ne itin sunkus“.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Zaporižios sritį, sužeisti du civiliaiKovo 31 d. rytą Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Ukrainos Zaporižios sritį. Per ataką buvo sužeisti du civiliai. Tai penktadienį pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak pareigūno, rusų taikinyje atsidūrė Orichivo miestas. „Ryte priešas į Orichivą paleido dvi raketas, sužeisti du žmonės“, – per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė J. Malaško.J. Malaško teigimu, Orichivas, taip pat Huliaipolės miestas apšaudymus patiria nuolat.Kaip jau rašė „Ukrinform“, per pastarąsias 24 val. Rusijos pajėgos apšaudė 117 gyvenviečių devyniose Ukrainos srityse.

Maskva: užsienio žurnalistai ir toliau gali dirbti RusijojePo JAV reporterio arešto vyriausybė Maskvoje tikina, kad užsienio žurnalistai ir toliau gali dirbti Rusijoje. Visi akredituoti užsienio korespondentai gali ir toliau dirbti Rusijoje, pareiškė Kremlius, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Sulaikytas „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichas esą „prisidengęs“ žurnalistika užsiėmė šnipinėjimu. Rusija kaltinimus pagrindžiančių įrodymų iki šiol nepateikė. „Wall Street Journal“ kaltinimus neigia.Nuo Šaltojo karo pabaigos panašių atvejų, susijusių su JAV žurnalistais, nėra buvę. Po žurnalisto sulaikymo JAV vyriausybė paragino visus amerikiečius Rusijoje išvykti iš šalies.

Putinas paskelbė naują Rusijos užsienio politikos koncepcijąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino atnaujintą pagrindinių Rusijos užsienio politikos krypčių koncepciją.Apie tai jis pranešė Rusijos saugumo tarybos posėdžio pradžioje.Kaip rašo „Meduza“, atnaujintos koncepcijos punktus apžvelgė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dokumento logika, anot jo, atitinka užsienio politikos pokyčius, įvykusius prasidėjus „specialiajai karinei operacijai“.Jungtinės Valstijos naujoje koncepcijos versijoje yra pavadintos pagrindiniu antirusiškos strategijos vykdytoju, paminėjo Rusijos užsienio reikalų ministras.Atnaujintoje koncepcijoje taip pat rašoma:Saugumo nedalumo principo Rusija yra pasirengusi laikytis tik abipusiu pagrindu.Rusijos ginkluotosios pajėgos gali būti panaudotos, kad atremtų Rusijos arba jos sąjungininkų puolimą arba užkirstų kelią tokiam puolimui.Į kylančias grėsmes Rusija gali reaguoti tiek „simetrinėmis“, tiek „asimetrinėmis“ priemonėmis.Prieš Rusiją nukreipti „nedraugiškų“ valstybių žingsniai prireikus bus griežtai stabdomi.Strateginiai Rusijos partneriai – Kinija ir Indija.Rusija neturi jokių išankstinių priešiškų ketinimų anglosaksiškų šalių ir Europos atžvilgiu.Rusija pati spręs, kaip uoliai Vakarai laikosi rekomendacijų nevykdyti „konfrontacinės politikos“ Maskvos atžvilgiu.

Vaizdo įraše – itin vertingo rusų objekto sunaikinimasPer karą su Ukraina Rusija jau neteko ne mažiau kaip šešių „Zoopark-1M“ radiolokacinių stočių.Apie tai pranešama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos „Twitter“ paskyroje. Pateikta informacija paremta žvalgybos perduotais duomenimis.Pavyzdžiui, kovo 23 d. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas „Zoopark-1M“ radiolokacinės stoties likvidavimas Donecko srityje.Žvalgybos informacijoje nurodoma, kad kontrbaterinių radarų eksploatavimą ir remontą abidvi pusės laiko prioritetine užduotimi, bet Rusijai veikiausiai teks susidurti su sunkumais, nulemtais dėl sankcijų nutrūkusio pažangių technologijų pagrindu veikiančios elektronikos tiekimo.„Abiejų šalių pastangos neutralizuoti priešininko kontrbaterinius radarus yra nuolatinis susirėmimų elementas. Šių sistemų nėra daug, tačiau jos gerokai didina karinių veiksmų efektyvumą. Jos leidžia greitai nustatyti ir apšaudyti priešo artilerijos pozicijas. Tačiau dėl aktyvaus elektromagnetinio lauko sistemos yra nesunkiai aptinkamos, o tada – likviduojamos. Rusija neteko ne mažiau kaip šešių „Zoopark-1M“ stočių ir tikėtina, kad Ukrainoje turi labai ribotą šių sistemų kiekį“, – rašoma pranešime.https://twitter.com/RALee85/status/1638934353395740674

WSJ paragino JAV išsiųsti iš šalies Rusijos ambasadorių ir žurnalistusDienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) paragino išsiųsti iš JAV Rusijos ambasadorių, kai Rusijoje buvo šnipinėjimu apkaltintas ir suimtas vienas iš jo žurnalistų.„Išsiųsti Rusijos ambasadorių JAV, taip pat visus čia dirbančius rusų žurnalistus būtų mažų mažiausia, ko galima tikėtis“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame laikraščio redakciniame straipsnyje.„Suėmimo laikas atrodo kaip apskaičiuota provokacija, kuria siekiama pažeminti JAV ir įbauginti Rusijoje tebedirbančią užsienio žiniasklaidą“, – priduriama jame.WSJ reporteris Evanas Gershkovichius buvo suimtas Jekaterinburge, maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos, ir iki gegužės 29 dienos bus laikomas Maskvos areštinėje iki teismo.Manoma, kad jis yra pirmasis užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir tikėtina, kad jo suėmimas sustiprins Kremliaus konfrontaciją su Vakarais, Maskvai tebekariaujant Ukrainoje.

Rusija paskelbė atsakomąją priemonę: išsiunčiamas Estijos ambasados darbuotojasRusija paskelbė nepageidaujamu asmeniu Estijos ambasados Maskvoje diplomatą. Pasak Rusijos URM, tai yra atsakomoji priemonė į prieš savaitę priimtą Talino sprendimą išsiųsti iš Estijos Rusijos diplomatinės misijos darbuotoją, praneša portalas ERR.Penktadienį, kovo 31 d., į Rusijos URM buvo iškviesta Estijos laikinoji reikalų patikėtinė Rusijoje Jana Vanamölder. Jai buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl to, kad kovo 24 d. Rusijos ambasados Taline diplomatinis darbuotojas „be jokio pagrindo buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu“, sakoma Rusijos užsienio politikos žinybos pareiškime.„Vadovaujantis abipusiškumo principu, buvo pareikšta, kad Rusiją turės palikti Estijos ambasados Maskvoje analogiško lygio diplomatas, beje, per tiek pat laiko, kiek mūsų kolegos išvykimui skyrė Estijos pareigūnai. Taip pat buvo pasakyta, kad būsime priversti imtis ir kitų atsakomųjų priemonių, reaguodami į atkaklią provokacinę Estijos valdžios veiklą prieš Rusiją“, – pažymima dokumente.Tai reiškia, kad Estijos diplomatas, kurio pavardė neskelbiama, turės išvykti iš Rusijos iki balandžio 5 d.Praėjusį penktadienį, kovo 24 d., Estijos užsienio reikalų ministerija davė nurodymą Rusijos ambasados ​​konsului Aleksandrui Savinovui išvykti iš šalies iki kovo 29 d. URM teigimu, jis aktyviai prisidėjo prie pastangų pakirsti Estijos saugumą ir konstitucinę santvarką.

Žiniasklaida: šiek tiek sumažėjo Rusijos gyventojų parama karui prieš UkrainąKiek sumažėjo Rusijos gyventojų parama karui prieš Ukrainą. Mobilizacijos bijo daugiau kaip pusė rusų.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Levados centro apklausos duomenimis.Šių metų kovo pabaigoje „Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams Ukrainoje“ pritaria 72 proc. apklaustųjų (prieš mėnesį – 77 proc.), nepritaria – 20 proc. (prieš mėnesį – 17 proc.).Taikos derybų šalininkų Rusijos visuomenėje tebėra kiek daugiau negu karo veiksmų tęsimo šalininkų (atitinkamai 48 proc. ir 42 proc.). Nuo vasario pabaigos šie rodikliai beveik nesikeičia.Rusijos karo veiksmai Ukrainoje respondentams kelia „pasididžiavimą Rusija“ (43 proc.), „nerimą, baimę, siaubą“ (35 proc.), taip pat „pyktį, pasipiktinimą“ ir „šoką“ (po 10 proc.).Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu sumažėjo rusų, bijančių visuotinės mobilizacijos paskelbimo, skaičius. Praėjusį rudenį tokios įvykių raidos bijojo 65 proc. apklaustųjų, o kovo mėnesį – 57 proc.Levados centras apklausą surengė kovo 23-29 dienomis, joje dalyvavo 1633 respondentai.

Į Lukašenkos pasiūlymą iškart sureagavo KremliusPenktadienį Kremlius atmetė paliaubų galimybę Ukrainoje, kai Maskvos sąjungininkę Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė nutraukti kovos veiksmus ir pradėti derybas be išankstinių sąlygų.„Ukrainos atžvilgiu niekas nesikeičia“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialioji karinė operacija tęsiasi, nes tik taip galima pasiekti šiandieninius mūsų šalies tikslus“, – pridūrė jis.V. Putinas, pasak D, Peskovo, aptars Minsko pasiūlymą nutraukti karo veiksmus Ukrainoje su Baltarusijos lyderiu A. Lukašenka. Tai esą įvyks kitą savaitę.

Reznikovas: Ukraina ruošiasi kontrpuolimui, jai reikia sunkiosios technikos ir parengtų karių Gynybos pajėgos ruošiasi kontrpuolimo operacijai, todėl Ukrainai reikia sunkiosios technikos ir parengtų rezervų.Tai penktadienį pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas „rbc.ua“.Kaip sakoma pranešime, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas susitiko su ES Politinio ir saugumo komiteto delegacija, vadovaujama Delphine Pronk.O. Reznikovas informavo sąjungininkus apie dabartinę padėtį priešakinėse fronto linijose, šiaurės, rytų ir pietų kryptimis. Jis daug dėmesio skyrė ES pagalbai Ukrainos gynybos pajėgoms ir kariškių profesiniam rengimui užsienyje.Ministras padėkojo užsienio partneriams už ES solidarumą su Ukraina nuo pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų ir už pagalbą politinėje, ekonominėje, karinėje ir humanitarinėje srityse.„Vakarų tiekiama ginkluotė padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasiekti laimėjimų mūšio lauke. Bet mes ruošiamės kontrpuolimo operacijai, todėl Ukrainai pirmiausia reikia sunkiosios technikos ir parengtų rezervų. Esame suinteresuoti treniruoti Ukrainos kariškius visais lygiais: nuo individualaus karių rengimo iki brigados lygio dalinių kolektyvinių pratybų“, – sakė O. Reznikovas.Ministras pabrėžė, jog Ukraina laukia Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo, turinčio patvirtinti, kad Ukraina yra ne tik patikima Aljanso partnerė, bet ir valstybė, kuri gerai pažįsta agresorę Rusiją ir moka su ja kariauti.„Didžiausią grėsmę NATO kelia Rusija. Ir tik Ukraina praktiškai žino, kaip kovoti su viso civilizuoto pasaulio priešu. Todėl mūsų valstybės narystė Šiaurės Atlanto aljanse ir Europos Sąjungoje būtų vienas iš esminių tvirtos tarptautinės saugumo architektūros sistemos elementų“, – pabrėžė jis.Anksčiau O. Reznikovas pareiškė, kad Ukraina ruošiasi pavasario kontrpuolimui, kuris gali prasidėti balandžio–gegužės mėnesiais.

Ukraina: rusų palikta mina pražudė du energetikus, dar vienas sužeistasChersono srityje sprogus rusų paliktai minai, žuvo du energetikai, o dar vienas buvo sužeistas.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi UNIAN.Tragedija įvyko Posad Pokrovės kaime, kur energetikai remontavo elektros tinklus.Pastaruoju metu Ukrainoje daugėja atvejų, kai žmonės tampa rusų paliktų minų aukomis.

Kyjivas: kilo nauja grėsmėRusijos invazijos pajėgos taiko naują taktiką kaskart, kai dronais puola Ukrainą, naujausia tokia ataka surengta naktį į penktadienį, per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.Pareigūnas patikslino, kad priešai „iš pradžių naudojo nepilotuojamus orlaivius „Shahed“ dieną, o vėliau ėmė juos leisti naktimis, supratę, kad mobiliosios oro gynybos grupės negali jų naikinti taip veiksmingai kaip dieną“. Tačiau mes nestovime dyki, mūsų mobiliosios grupės gauna iš mūsų partnerių ir savanorių modernią įrangą, padedančią net naktį naikinti dronus „Shahed“, sakė J. Ihnatas.Jis pabrėžė, kad dabar rusai vis dažniau naudoja naujus ginklus, ypač sparnuotąsias bombas. „Mes taip pat naudojame tokias bombas, bet neturime jų tiek, kiek norėtume“, – sakė pulkininkas.Jo teigimu, priešas pradėjo modernizuoti 500 kg sveriančias itin sprogias bombas, pritaisė prie jų specialius sparnus ir GPS, kad galėtų smogti į zonas ties fronto linijomis nesiunčiant nešėjų į Ukrainos oro gynybos zoną. Tokia bomba nenuskrieja labai toli, bet svarbūs net ir šie 10 ar 20 kilometrų.„Tai nauja grėsmė, ir ji turi būti atremta. Tolimojo nuotolio priešlėktuvinės sistemos ir neabejotinai modernūs karo lėktuvai galėtų nustumti Rusijos aviaciją nuo mūsų sienų“, – pridūrė J. Ihnatas.Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad naktį į penktadienį rusai paleido į civilinę infrastruktūrą Charkivo srityje devynias raketas S-300. Užpuolikai taip pat paleido 10 vienpusių kovinių dronų „Shahed-136“, devyni jų buvo numušti.

Pasiūlymą pateikęs Lukašenka grasina „pačiu baisiausiu ginklu“Karą Ukrainoje būtina sustabdyti, kovo 31 dieną savo kalboje Baltarusijos parlamentui ir tautai pareiškė šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka.„Sustabdyti reikia dabar, kol neprasidėjo eskalacija. Surizikuosiu ir pasiūlysiu nutraukti karo veiksmus. Taip, dauguma dabar, ypač Rusijoje, man gali sakyti: „Tada Donbase jau buvome nutraukę“. Bet dabar visai kitokia situacija. Karo veiksmus reikia nutraukti“, – sakė A. Lukašenka.A.Lukašenka pasiūlė paskelbti paliaubas „be teisės perkelti, pergrupuoti pajėgas, be teisės perkelti ginkluotę, sviedinius, personalą ir techniką“.„Viskas turi apmirti. Apmirti! Ir jeigu Vakarai eilinį kartą pabandys ta karo veiksmų pauze apgaule pasinaudoti savo veiksmų intensyvinimui, Rusija privalės pasitelkti visą savo karinės pramonės galią ir armiją, kad tik nebūtų konflikto eskalacijos; ir fosforo sviedinius, ir nusodrintą uraną – jeigu tik ir vėl bus bandoma apgauti“, – grasino A. Lukašenka, pasiūlęs šalims sėsti prie derybų stalo.Politikas akcentavo, kad „siekti pergalės nevalia“: „Branduolinės galios neįmanoma nugalėti. Jeigu Rusijos valdžia pajus, kad situacija grasina Rusijos žlugimu, tai bus panaudotas pats baisiausias ginklas. Negalima to leisti“.

JAV: dėl Rusijos užmojų turime naujos informacijosBaltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sakė, kad Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos įsigyti daugiau šaudmenų savo kariuomenei Ukrainoje aprūpinti.„Turime naujos informacijos, kad Rusija aktyviai siekia įsigyti papildomos amunicijos iš Šiaurės Korėjos“, – sakė jis.J. Kirby sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai siųs Pchenjanui maisto produktų mainais į ginklus. „Mums nerimą kelia, kad Šiaurės Korėja teiks tolesnę paramą Rusijos karinėms operacijoms prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.Kovo viduryje Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybos duomenų suvestinėje skelbta, kad į Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės patiriamas šaudmenų stygius pastarosiomis savaitėmis veikiausiai paaštrėjo iki tokio lygio, kad dabar daugelyje fronto atkarpų taikomas griežtas normavimas.Anot britų žvalgybos, tai beveik neabejotinai yra viena iš priežasčių, dėl kurių nė vienam rusų daliniui pastaruoju metu nepavyksta surengti reikšmingų puolamųjų operacijų. Ministerija pažymi, kad Rusija pradėjo naudoti pasenusius šaudmenis, kurie anksčiau buvo laikomi nenaudotinais.Suvestinėje nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 3 d. pasirašė dekretą, kuriuo įtvirtino priemones, leidžiančias šalies Prekybos ir pramonės ministerijai apeiti gynybos pramonės įmonių vadovų, nepasiekiančių nustatytų gamybos tikslų, įgaliojimus. Kaip teigiama, Rusija savo karo pramonės komplekse vis dažniau taiko komandinės ekonomikos principus, o tai esą įrodo, kad Maskva suvokia, jog nacionaliniai gynybos pramonės pajėgumai yra jos Achilo kulnas, vadinamajai „specialiajai karinei operacijai“ tampant vis labiau sekinančia.

Zelenskis: Buča – Rusijos žiaurumų simbolisPrezidentas Volodymyras Zelenskis paminėjo žiaurumus, kuriuos rusai įvykdė Bučoje, miestelyje netoli Kyjivo, jis 33 dienas buvo okupuotas Rusijos kariuomenės.„Buča. 33 dienos okupacijos. Daugiau nei 1400 žuvusiųjų, 37 jų – vaikai. Daugiau nei 175 žmonių palaikai rasti masinėse kapavietėse ir kankinimo kamerose. 9000 Rusijos karo nusikaltimų. 365 dienos, kai Ukrainos miestas vėl laisvas. Šalies okupantės kariuomenės žiaurumų simbolis. Niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną nusikaltėlį“, – „Telegram“ programėlėje parašė prezidentas, paskelbęs ir rusų įvykdytų nusikaltimų vaizdo įrašą.Netoli Kyjivo esantis Bučos miestelis buvo išlaisvintas iš Rusijos okupacinių pajėgų 2022 m. kovo 31  dieną.

Lenkijos Ukrainai pažadėti naikintuvai MiG-29 nėra iš buvusių Rytų Vokietijos atsargųKeturi sovietų gamybos naikintuvai MiG-29, kuriuos Varšuva pažadėjo Kyjivui, nėra iš buvusių Rytų Vokietijos atsargų, interviu naujienų agentūrai dpa sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.Pasak jo, prieš dvi savaites Ukrainai Lenkijos pažadėti lėktuvai atkeliavo ne iš Vokietijos, todėl Berlynui nereikia patvirtinti jų perdavimo. "Tai nėra vokiški lėktuvai“, - sakė J. Siewiera ir pridūrė saugumo sumetimais nenorįs pateikti daugiau informacijos.2002 m. Vokietija pardavė Lenkijai 23 naikintuvus MiG-29. Lenkijos oro pajėgos šiuo metu turi daugiau nei dešimtį MiG-29, sakė J. Siewiera. „Turime jų keliolika ir kol kas jie yra naudojami Lenkijos oro pajėgų“, - teigė jis.Kovo viduryje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva perduos Kyjivui keturis naikintuvus MiG-29, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos. Šiuo metu perdavimui rengiama daugiau šių naikintuvų. Pagal ginklų tolesnio eksporto susitarimus Vokietijos vyriausybei būtų reikėję pritarti kadaise Rytų Vokietijai priklausiusių reaktyvinių lėktuvų perdavimui Ukrainai.

Situacija fronte pasikeitė, Ukraina praneša apie nesėkmingas rusų atakasSituacija fronte reikšmingai pasikeitė, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša apie nesėkmingas rusų atakas. Apie tai rašo Unian.Ukrainiečiai kariai per parą atrėmė daugiau nei 20 rusų išpuolių aplink Bachmutą Donecko srityje, priešai toliau okupuoja miestą.Priešai puola jau penkiomis kryptimis, kovo 31 d. feisbuke rašo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas: „Priešas sutelkė pagrindines pajėgas puolamiesiems veiksmams Kupiansko, Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos kryptimis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai atrėmė daugiau nei 80 priešo atakų. Kovos veiksmų epicentre lieka Belogorovka, Bachmutas, Avdijivka ir Marinka.Kupiansko ir Limano kryptimis rusų karių puolimai buvo nesėkmingi Stelmachivkos, Kuzmino ir Berestovo rajonuose. Bachmuto kryptimi rusai toliau šturmuoja Bachmutą, mūsų gynėjai atrėmė 22 atakas.“

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 173 360 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 460 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 31 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 173 360 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 615 tankų, 6 977 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 675 artilerijos sistemų, 526 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 278 oro gynybos priemonių, 306 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 248 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 521 automobilio, 294 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Praėjus vieneriems metams po žudynių Bučoje Ukraina atmena aukas ir siekia teisingumoPenktadienį sukanka vieneri metai, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Kyjivo priemiesčio Bučos, palikusi gatvėse išsimėčiusius nužudytus civilius, miestelis tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų simbolis.Rusijos pajėgos pasitraukė iš miestelio 2022 m. kovo 31 d., kiek daugiau nei po mėnesio, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą. Paliktos siaubo scenos sukrėtė pasaulį. Balandžio 2 d. AFP žurnalistai aptiko gatvėje gulinčius mažiausiai 20-ies žmonių civiliais drabužiais kūnus, kai kurie buvo už nugaros surištomis rankomis.Po dviejų dienų Bučoje apsilankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis civilių žudynes pavadino „genocidu“.Po atradimų Bučoje Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Rusijos kareivius karo nusikaltimais, apie juos byloja daug filmuotos medžiagos ir liudytojų pasakojimų. Tačiau Maskva kaltinimus neigia ir sako, kad žiaurumai Bučoje buvo surežisuoti.Daugelis užsienio lyderių ir pareigūnų, nuo karo pradžios apsilankiusių Ukrainoje, sustojo Bučoje. Praėjus metams, kai Kyjivo pajėgos atsiėmė Bučą, miestelis į šiaurės vakarus nuo sostinės, prieš karą turėjęs maždaug 37 tūkst. gyventojų, nepamiršo aukų, kolektyvinę traumą patyrusi bendruomenė stengiasi gyventi toliau. Ketvirtadienį AFP žurnalistai matė dešimtis statybininkų, kasėjų ir savivarčių, vyko gyvenamųjų namų ir kelių atstatymo darbai.  Rusijai atsitraukus nuo Kyjivo mūšiai persikėlė į Ukrainos pietus ir rytus. Po kelių savaičių, kai Rusijos kariuomenė pasitraukė iš kitų gyvenviečių šiauriau Kyjivo, ten namuose, rūsiuose ir negiliuose kapuose buvo aptikta dar šimtai kūnų.Ukraina siekia, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas ir Rusijos lyderiai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau vyksta sudėtingi teisiniai ginčai, kaip toks teismas galėtų veikti. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) anksčiau šį mėnesį išdavė V. Putino arešto orderį dėl neteisėtos vaikų deportacijos iš Ukrainos. Vyriausiasis TBT prokuroras Karimas Khanas sakė, kad Ukraina yra „nusikaltimo vieta“.Rusija ne kartą neigė, kad jos pajėgos įvykdė nusikaltimus. Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova žiaurias scenas Bučoje pavadino „šiurkščia ir ciniška Kyjivo provokacija“.

JAV savo piliečius ragina nedelsiant palikti RusijąPo „The Wall Street Journal“ žurnalisto sulaikymo JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas paragino Rusijoje esančius amerikiečius „nedelsiant palikti“ šalį. Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas yra labai susirūpinęs dėl korespondento sulaikymo.„Griežčiausiai smerkiame nuolatinius Kremliaus bandymus bauginti, slopinti ir bausti žurnalistus ir pilietinę visuomenę. Svarbiausias Valstybės departamento prioritetas yra JAV piliečių užsienyje saugumas. Pakartojame savo griežtus įspėjimus dėl pavojaus, kuris gresia JAV piliečiams Rusijos Federacijoje“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Pentagonas: užsienyje rengiama daugiau kaip 11 tūkst. Ukrainos kariųUkrainos kariškių „treniravimo koalicijai“ priklauso 26 šalys, kurios dabar rengia daugiau kaip 11 tūkst. ukrainiečių.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pentagono atstovas Patrickas Ryderis, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak generolo, Ukrainos karių mokymai organizuojami tarptautinėmis pastangomis, bendradarbiaujant su „draugiškų“ valstybių koalicija. Nuo praėjusių metų balandžio Ukrainos gynėjai išklausė daugiau kaip 40 įvairių mokomųjų programų, skirtų daugiau kaip 20 kovos sistemų.„JAV tęs tokias treniruotes ir glaudžiai dirbs su sąjungininkais ir partneriais, kad Ukrainos žmonės gautų reikiamą pagalbą, kuri leistų apginti šalį ir atremti Rusijos agresiją. Mes ryžtingai nusiteikę remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė P. Ryderis.Portalas anksčiau pranešė, kad grupė Ukrainos kariškių baigė mokymus Jungtinėse Valstijose, per kuriuos susipažino su oro gynybos sistemomis „Patriot“, ir jau grįžo į tėvynę.

Ukrainos oro pajėgos: numušti devyni Rusijos dronaiUkrainos karinių oro pajėgų „Telegram“ kanale pranešama, kad vėlų ketvirtadienio vakarą ir naktį rusai į taikinius Ukrainoje paleido dešimt bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“. Devyni iš jų buvo numušti.Teigiama, kad dronai buvo paleisti iš Rusijos Briansko srities per Ukrainos Sumų ir Černihivo sritis.Kur pataikė dešimtasis nenumuštas dronas, nepranešama.

Per atakas Charkive apgadinti infrastruktūros objektai ir gyvenamieji pastatai Charkivo apygardos prokuratūra pranešė, kad, pirminiais duomenimis, ketvirtadienio vakarą dėl Charkivo apšaudymo apgadinti kai kurie infrastruktūros objektai ir gyvenamieji pastatai. Pirminiais duomenimis, sužeistųjų ar žuvusiųjų nėra.

Zelenskis: Ukraina rengiasi aktyviems veiksmams, kurie priartins pergalęSavo tradicinėje vakarinėje vaizdo žinutėje ketvirtadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiandien jau praėjo 400 dienų nuo plataus masto Rusijos agresijos.„Keturi šimtai dienų mūsų gynybos nuo plataus masto agresijos. Tai milžiniškas kelias, kurį nuėjome. Visi kartu – visi, kurie kovojo ir kovoja už Ukrainą. Kas rūpinosi ir rūpinasi valstybe ir ukrainiečiais. Kas padėjo ir padeda mūsų logistikai. Kas sustiprino ir stiprina Ukrainos stabilumą“, – sakė valstybės vadovas.Jis pažymėjo, kad Ukraina praėjo baisiausias 2022-ųjų vasario dienas, atlaikė šią žiemą. Kartu jis priminė, kad Ukrainos gynyba pakeitė karo eigą savo naudai, kad šiaurinių regionų išlaisvinimas nebuvo atsitiktinumas. Pasak jo, per mūšį už Kijevą, Černihivą, už Sumų regioną, taip pat Charkovo rajonų sugrįžimą, Chersono sugrįžimą, Bachmuto ir Donbaso gynybą kaip visumą atliko ukrainiečių didvyriškumas, kurio pasaulis nepamirš.„Ruošiamės tolesniems žingsniams, aktyviems veiksmams. Ruošiamės savo pergalės artėjimui“, – pabrėžė prezidentas.„Mes nepaliksime nė vieno Rusijos pėdsako savo žemėje. Ir mes taip pat nepaliksime nė vieno priešo nenubausto. Šiuo klausimu rengiame naujienas“, – sakė jis.

Ukrainos valdžia: Rusijos kariai apšaudo Charkovą iš Belgorodo sritiesUkrainos institucijų „Telegram“ kanaluose vėlų ketvirtadienio vakarą pasirodė pranešimų apie virtinę raketų smūgių Charkovui ir jo regionui.„Šiuo metu Charkove užfiksuoti šeši „atvykėliai“. Informacija apie aukas ir sužeistuosius yra tikslinama“, – rašė miesto meras Igoris Terekhovas.Regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas paragino gyventojus likti slėptuvėse.Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas savo „Telegram“ kanale rašė, kad apšaudymas vykdomas iš Belgorodo regiono.

Ukraina: Rusija per invaziją prarado 172 900 kariųUkraina pateikė naujausią informaciją apie nuostolius, kuriuos Rusija patyrė nuo karo pradžios.Skelbiama, kad žuvo 172 900 Rusijos karių, o 6 974 šarvuočiai buvo sunaikinti.Kitą karinę įrangą, kuri buvo nušluota, sudaro 3610 tankų, 2671 artilerijos vienetas ir 306 kariniai lėktuvai.Reikėtų pažymėti, kad „Sky News“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių teiginių.

Popiežius: karas yra beprotybėPopiežius Pranciškus sakė, kad karas yra beprotybė. Trečiadienį dėl kvėpavimo takų infekcijos į ligoninę nuvežtas pontifikas vaizdo žinutėje, įrašytoje prieš pablogėjus jo sveikatai, sakė, kad taika yra galutinis tikslas, kalbant apie karą.„Karas yra beprotybė. Tai neprotinga. Bet koks karas, bet koks ginkluotas susipriešinimas visada baigiasi visų pralaimėjimu“, – sakė popiežius naujausiame mėnesiniame kvietime melstis.„Plėtokime taikos kultūrą. Atsiminkime, kad net savigynos atvejais taika yra galutinis tikslas ir kad ilgalaikė taika gali egzistuoti tik be ginklų“, - teigė popiežius. Nuo tada, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, Pranciškus beveik kas savaitę meldėsi už taiką, bet iš pradžių nesulaukė aiškaus Maskvos pasmerkimo.Šį mėnesį jis Italijos Šveicarijos televizijai RSI sakė, kad karą Ukrainoje kurstė „imperijos interesai, ne tik Rusijos imperijos, bet ir imperijų iš kitur“.Religinis lyderis ne kartą išreiškė norą veikti kaip taikos tarpininkas tarp Kijevo ir Maskvos, tačiau jo pasiūlymas kol kas nedavė jokio proveržio.

Pentagonas: Ukrainos kovotojai baigė „Patriot“ mokymus Ukrainos kariai baigė mokymus JAV, kaip naudoti „Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistemas. Tai ketvirtadienį pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis. Dabar Ukrainos kovotojai siunčiami į Europą, kad integruotų šiuos kompleksus. Iš viso buvo apmokyti 65 kariai. Iš viso nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Jungtinės Valstijos apmokė 7 tūkst. Ukrainos karių, pridūrė P. Ryderis. Jis teigė, kad daugiau nei 4 tūkst. Ukrainos karių Vokietijoje dalyvauja kombinuotuose ginklų mokymuose, įskaitant "Bradley" ir "Stryker" kovines transporto priemones. "Šiuo metu Grafenwöhr ir Hohenfels mokymo aikštelėse Vokietijoje vyksta papildomos kombinuotos ginkluotės pratybos, kuriose dalyvauja du motorizuoti pėstininkų batalionai, kuriuose yra 1200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių", – sakė jis.

Ukraina: kontroliuojame tik trečdalį BachmutoUkrainos pajėgos, vyriausybės duomenimis, kontroliuoja tik trečdalį Bachmuto miesto šalies rytuose, dėl kurio jau daug mėnesių vyksta aršūs mūšiai.„Ukraina kontroliuoja trečdalį Bachmuto, kaip konstatavo tarptautiniai stebėtojai“, – prezidentūros „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Sergejus Leščenka. Tačiau jis paneigė, kad miestas yra apsuptas rusų pajėgų, kaip neseniai pareiškė vienas rusų pareigūnas.

JAV vyriausybė ragina amerikiečius išvykti iš RusijosPo amerikiečių žurnalisto sulaikymo JAV vyriausybė pakartojo raginimą JAV piliečiams nedelsiant palikti Rusiją.JAV piliečių buvimas Rusijoje kelia didelį susirūpinimą, ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. JAV reporterio Evano Gershkovicho sulaikymas ir kaltinimai jam esą buvo netikėta. Nebuvo jokio perspėjimo, taip pat jokių požymių, kad Rusija planuoja imtis didesnių akcijų prieš žurnalistus apskritai, teigė J. Kirby‘is.JAV valstybės departamentas pataria JAV piliečiams nevykti į Rusiją – be kita ko, dėl rizikos būti neteisėtai sulaikytiems. Rusijai nėra naujiena sulaikyti amerikiečius ar imtis veiksmų prieš laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, pabrėžė J. Kirby‘is.Jekaterinburge sulaikytas „Wall Street Journal“ žurnalistas įtariamas „šnipinėjimu JAV vyriausybės naudai“, anksčiau pranešė Rusijos saugumo tarnyba FSB.

Baltieji rūmai: Rusija „aktyviai siekia“ gauti daugiau ginklų iš Šiaurės KorėjosBaltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija toliau siekia gauti ginklų iš Šiaurės Korėjos karui Ukrainoje, nes Pchenjanas jau atsiuntė artilerijos šaudmenų fronte kovojančiai grupuotei „Vagner“.„Turime naujos informacijos, kad Rusija aktyviai siekia įsigyti papildomos amunicijos iš Šiaurės Korėjos“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby po to, kai JAV finansų ministerija į juodąjį sąrašą įtraukė slovaką, veikusį kaip tokių sandorių tarpininką.

JAV pasmerkė Rusijos įvykdytą WSJ žurnalisto suėmimąJAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą laikraščiui „The Wall Street Journal“ rašančio amerikiečių žurnalisto sulaikymą ir pareiškė, kad siekia suteikti jam konsulinę pagalbą.JAV pareigūnai sakė, kad palaiko ryšius su sulaikyto žurnalisto Evano Gershkovichiaus šeima bei laikraščiu ir kad Valstybės departamentas kreipėsi į Rusiją, prašydamas leisti suteikti jam konsulinę pagalbą.„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame E. Gershkovichiaus sulaikymą“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime.„Noriu primygtinai pakartoti, kad amerikiečiai turėtų atsižvelgti į JAV vyriausybės įspėjimą nevykti į Rusiją. JAV piliečiai, gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje, turėtų nedelsiant išvykti“, – sakoma pareiškime.Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad šį sulaikymą sieja su žiniasklaidos persekiojimu Rusijoje, kurios santykiai su Vašingtonu smarkiai pablogėjo po invazijos į Ukrainą.„Griežčiausiai smerkiame nuolatines Kremliaus pastangas įbauginti, represuoti ir bausti žurnalistus bei pilietinės visuomenės atstovus“, – sakė A. Blinkenas.

Ukrainos pasieniečiai nukovė dvi „Vagner“ samdinių grupes Ukrainos pasieniečiai sunaikino dvi „Vagner“ samdinių grupes Bachmute, skelbia UNIAN.„Pirmoji užpuolikų grupė buvo sunaikinta minosvaidžiais pagal oro žvalgybos pateiktas koordinates. Antrąją„Vagner“ grupę kariai sustabdė priemiesčio pastate, smogę priešui granatsvaidžiais ir šaunamaisiais ginklais“, – pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnybos spaudos tarnyba.Ukrainos duomenimis, rusų nuostoliai siekė 14 žmonių: šeši žuvo, dar aštuoni – sužeisti.

Zaporižios srityje per rusų apšaudymą žuvo žmogusRusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Zaporižios sritį. Per atakas žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė šios srities karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Per pastarąsias dvi dienas policija užregistravo 36 pranešimus apie sunaikinimus“, – rašoma administracijos „Telegram“ kanale. Kaip teigiama, per apšaudymus Polohų rajone, įskaitant Huliaipolę ir Orichivą, apgadinta gyvenamosios paskirties infrastruktūra.Administracija nurodo, kad Huliaipolėje rusų atakos sukėlė ne tik sunaikinimus, tačiau pareikalavo ir vieno žmogaus – 63-ejų vietos gyventojo – gyvybės. Negana to, per apšaudymą taip pat buvo sužeisti du žmonės. Abu jie buvo išgabenti į ligoninę.Turimais duomenimis, apšaudydami Zaporižios sritį rusų daliniai pasitelkė daugkartinio paleidimo raketų sistemas, orlaivius, artileriją ir dronus.

Rusija: toliau kalbame su TATENA dėl apsaugos zonos apie Zaporižios AERusijos vadovybė, Maskvos duomenimis, ir toliau kalbasi su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) dėl šios pasiūlymo nustatyti apsaugos zoną apie Ukrainos Zaporižios branduolinę elektrinę. Ši idėja „plėtojama toliau“, sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra RIA. Agentūra „Interfax“ taip pat citavo viceministrą, teigusį, kad vyriausybė palaiko „nuolatinį kontaktą“ su TATENA vadovu Rafaeliu Grossiu.R. Grossis trečiadienį lankėsi Pietų Ukrainoje esančioje Zaporižios AE, kurią kontroliuoja rusų daliniai. Po vizito jis reiškė savo susirūpinimą dėl padidėjusio karinio buvimo teritorijoje ir pareiškė, kad atideda planus dėl saugumo zonos, kad pasiūlytų apsaugos priemones, kurioms pritartų ir Rusija, ir Ukraina.Rusijos kariuomenė šią elektrinę užgrobė dar praėjusių metų kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos ją ne kartą apšaudė, taip sukeldamos Europos ir viso pasaulio nuogąstavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos.

Analitikai: Kadyrovui dabar labai neramuDemonstratyvus Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo atsakas į ataką policijos nuovadoje Čečėnijoje leidžia daryti išvadą, kad jis kaip reikiant sunerimęs dėl savo autokratinio valdymo. Apie tai skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).R. Kadyrovas tvirtina, kad Čečėnijos pareigūnai nukovė du neatpažintus asmenis, bandžiusius kovo 28 dienos naktį Gudermeso mieste surengti ataką. Rusijos šaltiniai tada pasidalino vaizdo medžiaga, kurioje neva užfiksuota, kaip du vyrai šaudo vietos policijos nuovadoje.Gudermeso mieste veikia R. Kadyrovo specialiųjų pajėgų universitetas, nors vis dar neaišku, ar išpuolis su šia įstaiga susijęs. R. Kadyrovas paviešino vaizdo medžiagą, kurioje jis pats, jo penkiolikmetis sūnus ir Čečėnijos pareigūnų bei saugumo palyda lankosi atakos vietoje ir apžiūri gulinčius nukautų asmenų kūnus.Pasak ISW, akivaizdu, kad R. Kadyrovas tokia nukautų užpuolikų apžiūra norėjo sustiprinti savo kaip tvirto lyderio įvaizdį ir perduoda čečėnams žinutę, kas laukia visų, bandančių priešintis.Faktas, kad R. Kadyrovo reakcija buvo tokia greita ir gerai apgalvota, leidžia daryti išvadą, kad jis nerimauja dėl Čečėnijos viduje bruzdančių jam nepritariančiųjų, kuriems nepatinka jo autoritarinis valdymas.Neseniai Čečėnijos lyderis buvo susitikęs su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuriam priminė Čečėnijos svarbą Rusijos politikos ir karinėje sferoje. ISW vertinimu, V. Putinas gali pasinaudoti R. Kadyrovo baimėmis netekti Rusijos prezidento prielankumo ir paspausti jį didinti čečėnų kovotojų įsitraukimą į karinius veiksmus Ukrainoje.R. Kadyrovas bet kokius vidinio nestabilumo Čečėnijoje ženklus vertina kaip potencialią grėsmę netekti V. Putino paramos.

Karolis III dėkoja Vokietijai už karinę paramą UkrainaiBritų karalius Karolis III savo kalboje Bundestage padėkojo Vokietijai už karinę paramą Ukrainai. Rusijos sukeltas karas pareikalavo sprendimų, „kurie anksčiau galbūt būtų neįsivaizduojami“, – sakė monarchas ketvirtadienį kalboje vokiečių parlamentarams. „Vokietijos sprendimas suteikti Ukrainai didelę karinę paramą yra labai drąsus, svarbus ir sveikintinas“, – teigė jis.Karolis III pabrėžė Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atsakomybę grėsmės Europos saugumui akivaizdoje. „Vokietija ir Jungtinė Karalystė prisiėmė svarbią lyderystę kaip didžiausios Europos donorės“, – kalbėjo karalius.„Karo rykštė sugrįžo į Europą, – sakė jis. – Grėsmė iškilo Europos saugumui, taip pat demokratinėms vertybėms“. Vilties jam esą teikia tai, kad pasaulis „nėra abejingas“. „Mes galime semtis drąsos iš mūsų vienybės ginti Ukrainą, taiką ir laisvę“, – akcentavo jis.Savo kalboje – apskritai pirmojoje karaliaus kalboje Bundestage – Karolis III pabrėžė glaudžius savo ryšius su Vokietija. „Man reiškia labai daug, kad mano, kaip karaliaus, pirmosios užsienio kelionės buvome pakviesti į Vokietiją – ir pirmiausiai, kad galiu čia kalbėti, jog atnaujinčiau įsipareigojimus mūsų šalių draugystei“, – tęsė karalius.Jis „didžiuojasi“ šia draugyste, sakė Karolis III. Jis „džiaugiasi, kad einame išvien ir kartu imamės lyderio vaidmens, kad užtikrintume savo ateitį“. Ypač jis pabrėžė bendradarbiavimą klimato apsaugos srityje ir ambicingas abiejų šalių pastangas kurti klimatui draugiškas technologijas.Savo kalbą karalius baigė raginimu dar glaudžiau bendradarbiauti. „Ilgoje ir ypatingoje abiejų mūsų šalių istorijoje dar yra daug neparašytų skyrių, – sakė jis. – Užpildykime juos nepailsdamai siekdami geresnės ateities“.Karalius savo kalbą sakė ir vokiškai, ir angliškai. Tai, kad dalį kalbos sakė jį priimančios šalies kalba, laikoma didele pagarba. Deputatai po kalbos stovėdami plojo svečiui.

Zelenskis: minomis užterštas Ukrainos plotas prilygsta dviem Austrijos teritorijomsBendra Rusijos minomis užteršta Ukrainos teritorija sudaro 174 tūkst. kvadratinių kilometrų, t. y. yra dvigubai didesnė už Austrijos teritoriją, ketvirtadienį per vaizdo konferenciją kreipdamasis į Austrijos nacionalinę tarybą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos yra užteršta okupanto padėtomis minomis ir nesprogusiais įvairių tipų rusiškais sviediniais. Šis užterštas plotas yra kaip dvi Austrijos teritorijos. Tai šimtai tūkstančių priešpėstinių ir prieštankinių minų, raketų, aviacinių bombų, minosvaidžio sviedinių, kurie nesprogę įstrigo laukuose“, – sakė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad rusų okupantai paliko tūkstančius sprogmenų ir granatų, paslėptų paprastų gyventojų pastatuose, soduose, parkuose ir kiemuose, ir jie beveik kasdien nusineša ukrainiečių gyvybes išlaisvintose teritorijose. Ukrainos prezidentas kalbėjo apie atvejus, kai okupantai, prieš pasitraukdami iš ukrainiečių gyvenviečių, tyčia palikdavo sprogstamuosius užtaisus muzikos instrumentuose, buitinėje technikoje ir įvairiuose daiktuose, ir pabrėžė pagalbos Ukrainai svarbą išminuojant teritorijas.Ukrainos prezidento kalbos Austrijos parlamento salėje klausėsi Austrijos federalinis prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, federalinės vyriausybės nariai ir Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasilijus Chymynecas.„Ukrinform“ primena, kad Austrija liko viena iš paskutinių ES valstybių narių, kurios parlamentas išklausė Ukrainos vadovo kreipimąsi. Šiuo metu iš 27 Europos Sąjungos šalių tik Bulgarija ir Vengrija dar nesuteikė Ukrainos prezidentui tokios galimybės.

Kuleba apie iš Kinijos gautus signalus: Kremlius piktinasiKinija patikino, kad netieks Rusijai ginklų kare prieš Ukrainą. Pekinas tikrina, ar pavyks užimti taikdario poziciją.Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasis šalies užsienio reikalų ministro Dmitrijaus Kulebos interviu leidiniui „Financial Times“.Ministras pabrėžė, kad Kinija nenusprendė, ar reikia toliau dėti pastangas, siekiant, kad karas Ukrainoje baigtųsi taika, ar palaikyti Rusiją karinėje srityje.D. Kulebos teigimu, Kinijos URM vadovas Qin Gangas jį patikino, kad Pekinas netieks Maskvai ginklų. Ukraina kol kas irgi nemato, kad būtų sustiprėjusi karinė parama Rusijai iš Kinijos pusės.Ministras pridūrė – susitikimo su Kinijos atstovais metu jis aiškiai pabrėžė, kad negalima lyginti pagalbos Ukrainai ir pagalbos Rusijai, nes ukrainiečiai ginasi, o rusai kariauja nusikalstamą karą.„Jei esminis Kinijos užsienio politikos principas yra pagarba teritoriniam vientisumui, tai mes nematome nė vieno racionalaus argumento, kodėl ginklų tiekimas Rusijai būtų teisėtas“, – pareiškė D. Kuleba.Ukrainos URM vadovas pridūrė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, tokia Kinijos pozicija piktina Kremlių.„Kinija neleis Rusijai žlugti, bet jiems reikalinga silpna Rusija, kad nuolaidžiautų Kinijai, kad [Kinija] gautų išteklių“, – pabrėžė diplomatas.

Zelenskis priminė rusų pajėgų pasitraukimą iš Kyjivo srities prieš metusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įrašu priminė Rusijos dalinių pasitraukimą iš Kyjivo srities prieš metus. „Įvykiai, kurių XXI amžiuje nebuvo galima įsivaizduoti, Kyjivo Bučos ir Irpinės priemiesčiuose tapo realybe“, – teigė jis ketvirtadienį „Telegram“ žinių kanale. Daugeliui Kyjivo srities gyventojų praėję metai esą tapo siaubingiausi jų gyvenime. Iš Šiaurės besiveržiantys rusų kariai atnešė „mirtį ir sugriovimus“.„Tačiau Kyjivo srities išlaisvinimas tapo simboliu to, kad Ukraina šiame kare gali laimėti“, – pažymėjo V. Zelenskis. Retrospektyviniame įraše nurodyta, kad civilių aukų apie Kyjivą buvo 1 137, vien tik Bučoje žuvo 461 žmogus. Maždaug už 10 km nuo Kyjivo esančioje Bučoje aukos buvo paminėtos tylos minute.Rusija prieš daugiau kaip 13 mėnesių įžengė į Ukrainą ir, be kita ko, mėgino veržtis į sostinę Kyjivą. Kovo pabaigoje rusų pajėgos iš Kyjivo srities pasitraukė. Po jų pasitraukimo vienoje Bučos gatvėje rasti žmonių kūnai, kai kurie nužudytieji buvo surištomis rankomis. Tai dar vienas Rusijos karo nusikaltimų simbolis.https://www.facebook.com/zelenskiy.official/videos/184510307699517/

Austrijos parlamente – akibrokštas ZelenskiuiKai kurie Austrijos parlamento deputatai įsitikinę, kad jų šalis turi užimti neutralią poziciją Ukrainoje vykstančio karo atžvilgiu. Tai pasakytina apie ultradešiniųjų flangui atstovaujančios Austrijos laisvės partijos (FPO) atstovus.Ketvirtadienį jie surengė protestą, kuriuo pademonstravo nepasitenkinimą dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotolinio pasisakymo Austrijos parlamente.Kaip buvo pranešta portale „European Pravda“, Austrijos laisvės partijos atstovai savo darbo vietose pastatė lenteles su užrašais „Vietai taikai“ ir „Vieta neutralitetui“.Portale paviešintame vaizdo įraše galima pamatyti, kaip, vos prasidėjus internetu transliuotam V. Zelenskio pranešimui, protestuojančių deputatų grupė palieka posėdžių salę. Ukrainos prezidento kalba truko maždaug 10 minučių.Kiek anksčiau savo „Facebook“ paskyroje Austrijos laisvės partijos vadovas Herbertas Kicklas planuotą V. Zelenskio pasisakymą pavadino smūgiu Austrijos neutralitetui.„Kariaujančios šalies atstovo pasisakymas mūsų demokratijos centre yra absoliutus tabu pažeidimas“, – parašė jis.

Karalius Karolis III: Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumuiDėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europos saugumui iškilo pavojus, ketvirtadienį Vokietijos parlamentarams sakė Didžiosios Britanijos karalius Karolis III, tačiau pridūrė, kad „galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“.„Karo rykštė sugrįžo į Europą, agresijos karas prieš Ukrainą atnešė neįsivaizduojamas kančias daugybei nekaltų žmonių“, – kalbėjo Karolis. „Europos saugumui ir mūsų demokratinėms vertybėms iškilo pavojus. Tačiau pasaulis nėra abejingas (...) galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“, – sakė jis.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.https://t.me/ukrpravda_news/29078

Ukraina: sukčiai viliojo pinigus iš karo belaisvių artimųjųUkrainos pareigūnai Rivnės srityje demaskavo sukčiavimo schemą. Įkalinti asmenys viliojo pinigus iš be žinios dingusių Ukrainos kariškių artimųjų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centru.Pareigūnų duomenimis, „schemą“ suorganizavo trys tenykštės pataisos kolonijos kaliniai, atliekantys bausmes už sunkius nusikaltimus.„Piktadariai internete susirasdavo žmonių, ieškančių savo artimųjų, karo veiksmų dalyvių, ir prisistatydavo esą kariškiai. Vėliau sukčiai už pinigus siūlydavo piliečiams „pagalbą“ nustatant dingusių karių buvimo vietą, aiškinantis jų sveikatos būklę ir net žadėdavo padėti juos išlaisvinti“, - sakoma pranešime.Tokių „paslaugų“ kaina sudarydavo nuo 3 tūkst. iki 100 tūkst. grivinų (75-2500 tūkst. eurų), jos dydis priklausydavo nuo nukentėjusiųjų emocinės ir psichinės būsenos bei jų finansinių galimybių.Pinigus buvo prašoma pervesti į vieno iš kalinių pažįstamos sąskaitą. Jų gavę piktadariai nebebendraudavo su nukentėjusiaisiais.

EK vadovė: Ukraina yra Kinijos ir ES santykius apsprendžiantis „lemiamas veiksnys“Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį perspėjo Kiniją, kad Pekino požiūris į Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą bus svarbiausias formuojant Kinijos ir Europos santykius.„Šiuo klausimu turime būti atviri. Tai, kaip Kinija toliau sąveikaus su (Vladimiro) Putino karu, bus lemiamas tolesnių Europos Sąjungos ir Kinijos santykių veiksnys“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Rusijos ambasadorius aiškina, kodėl Vengrija įtraukta į nedraugiškų šalių sąrašąVengrija įtraukta į Rusijai nedraugiškų šalių sąrašą todėl, kad ji prisijungė prie sankcijų Maskvai, tačiau dialogo kanalai vis dar atviri. Tai interviu naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos ambasadorius Budapešte Jevgenijus Stanislavovas.Pasak ambasadoriaus, Budapeštas demonstruoja pragmatišką poziciją, kurios kol kas neketina atsisakyti net ir spaudžiamas sąjungininkų Europos Sąjungoje ir NATO. Vengrija stengiasi apginti savo interesus, bet patiria neigiamus Ukrainos krizės ir antirusiškų sankcijų padarinius, teigė jis.„Tam tikru mastu Budapeštui tai pavyksta, bet faktas lieka faktu: Vengrija pasirašė visus Briuselio antirusiškų sankcijų paketus ir yra priversta griežtai jų laikytis“, – sakė J. Stanislavovas. Anot jo, tai ir tapo Vengrijos priskyrimo prie Rusijai nedraugiškų šalių priežastimi.Sankcijos daro vis didesnį neigiamą poveikį visoms dvišalio Rusijos ir Vengrijos bendradarbiavimo sritims, teigė ambasadorius. Bet dialogo kanalai tebėra atviri, kad būtų išsaugotas teigiamo įdirbio bagažas, pridūrė J. Stanislavovas.Vengrija į Rusijos sudarytą nedraugiškų šalių sąrašą buvo įtraukta dar praėjusių metų kovą kartu su visomis Europos Sąjungos, G7 šalimis ir Ukraina.Kaip žinoma, Vengrija nuosekliai priešinasi sankcijoms Rusijos atžvilgiu ir neteikia karinės pagalbos Ukrainai.

Zelenskis Austrijos parlamentarams: negalima likti moraliai neutraliems blogio akivaizdojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį kreipdamasis į Austrijos parlamentarus, pareiškė, kad neįmanoma laikytis moraliai neutralios pozicijos blogio atžvilgiu, praneša portalas „eurointegration“.V. Zelenskis pakvietė Austrijos parlamento žemųjų rūmų pirmininką Wolfgangą Sobotką ir kitus deputatus atvykti į Ukrainą ir savo akimis pamatyti, ką Rusijos sukeltas karas atnešė šaliai.„Tai pamatyti – reiškia suprasti mūsų žmones. Suprasti, koks svarbus kiekvienas balsas, remiantis tarptautinę teisę ir Ukrainą, kai šie klausimai svarstomi JT Generalinėje Asamblėjoje, Europos Parlamente ar kitose tarptautinėse platformose“, - sakė Ukrainos prezidentas.„Mes turime suprasti, kaip svarbu nebūti moraliai neutraliems prieš blogį. Tai ne apie geopolitiką... Tai apie priedermę visada likti žmogumi ir ginti žmoniškumą“, - pabrėžė V. Zelenskis.Jo kalba buvo verčiama į vokiečių kalbą ir transliuojama Austrijos parlamento svetainėje.V. Zelenskis padėkojo Austrijai už humanitarinę pagalbą Ukrainai, paramą energetikos sektoriui ir nuo Rusijos agresijos nukentėjusių ukrainiečių reabilitaciją.Austrija kaip neutrali šalis nepadeda Ukrainai ginklais, bet teikia įvairią pagalbą.V. Zelenskio kreipimasis į Austrijos parlamentarus buvo planuotas dar pernai, tačiau tada dėl kraštutinės  dešiniosios Austrijos laisvės partijos (FPÖ) pasipriešinimo jo teko atsisakyti.Ketvirtadienį V. Zelenskiui pradėjus kalbėti, FPÖ deputatai paliko plenarinių posėdžių salę.

Rusijoje už šnipinėjimą sulaikytas „The Wall Street Journal“ žurnalistasRusijoje dėl šnipinėjimo sulaikytas JAV laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinės agentūros, remdamosi Rusijos saugumo tarnyba FSB.„FSB sustabdė neteisėtą JAV piliečio Evano Gershkovichiaus (...) Amerikos laikraščio „The Wall Street Journal“ Maskvos biuro korespondento, akredituoto Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, įtariamo šnipinėjimu Amerikos vyriausybės interesų naudai, veiklą“, – saugumo tarnybą citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kyjivas: Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai yra „nevykęs pokštas“Ketvirtadienį Ukraina pareiškė, kad šią savaitę prasidėsiantis Rusijos pirmininkavimas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai yra „nevykęs pokštas“.„Rusijos pirmininkavimas JT Saugumo Tarybai nuo balandžio 1 d. yra nevykęs pokštas. Rusija uzurpavo vietą, kariauja kolonijinį karą; jos vadovas yra karo nusikaltėlis, už vaikų grobimą ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo. Pasaulis negali būti saugus, kai JT Saugumo Taryboje yra Rusija“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Apklausa: ukrainiečiai be išankstinio nusistatymo žiūri į pabėgėlius ir tuos, kurie liko okupuotoje teritorijojeUkrainiečiai neturi išankstinio nusistatymo prieš pabėgėlius ir tuos, kurie liko okupuotoje teritorijoje, bet į rusų tautybės Ukrainos piliečius žiūrima kitaip.Tokią išvadą leidžia daryti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „rbc.ua“.Tyrimo duomenimis, ukrainiečių požiūris į šalies viduje perkeltus asmenis visiškai teigiamas. 53 proc. yra pasirengę įsileisti juos į savo artimiausią aplinką, dar 42 proc. sutinka, kad jie turi gyventi Ukrainoje (iš viso 95 proc.). Tik 5 proc. apklaustųjų požiūris į juos yra ksenofobinis.Su pabėgėliais užsienyje, rusakalbiais piliečiais ir okupuotoje teritorijoje likusiais žmonėmis susijusi situacija taip pat nekelia nerimo, ksenofobiškai į juos žiūri ne daugiau kaip 14 proc. Ukrainos gyventojų.Sociologams kelia nerimą respondentų nuomonė apie rusų tautybės Ukrainos piliečius. Į juos ksenofobiškai žiūri 36 proc. šalies gyventojų.„Toks požiūris yra akivaizdžiai neracionalus ir neteisingas, nes sociologinių tyrimų duomenys rodo, jog nors Ukrainos piliečių – etninių rusų pažiūros šiek tiek skiriasi nuo etninių ukrainiečių pažiūrų, šie piliečiai. taip pat gina Ukrainą nuo priešų“, – sakoma pranešime.Apklausa buvo surengta šių metų vasario 22-kovo 6 dienomis, joje dalyvavo 2007 respondentai.

Ukrainiečių vaikų skaičius Vokietijos mokyklose pasiekė beveik 210 tūkst.Ukrainiečių vaikų, įregistruotų Vokietijos mokyklose, skaičius pasiekė beveik 210 tūkst.Tai trečiadienį buvo paskelbta Berlyne vykusioje Vokietijos žemių švietimo ir kultūros ministrų konferencijoje, praneša „Berliner Zeitung“.Kovo 20-26 dienomis federalinės žemės informavo apie 209 602 vaikus ir paauglius iš Ukrainos, kurie mokosi Vokietijos mokyklose.Palyginti su ankstesne savaite šis skaičius išaugo 1 683 žmonėmis. Tuo metu buvo užregistruota 207 919 vaikų ir paauglių.Šie duomenys rodo, kiek ukrainiečių vaikų mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose.Vasario pabaigoje Lenkijos mokyklas ir vaikų darželius lankė beveik 188 tūkst. ukrainiečių vaikų, kurie į Lenkiją atvyko prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai.ES komisarė demokratijos ir demografijos klausimais Dubravka Šuica mano, jog pabėgėlius ukrainiečius priimančios valstybės, tokios kaip Vokietija ir Lenkija, turės prisitaikyti prie to fakto, kad ukrainiečiai po karo liks šalyje daugeliui metų.  

Ukrainos kariai vienu šūviu okupantams pridarė didžiulių nuostoliųPrie Bachmuto Donecko srityje ukrainiečiai kariai sunaikino rusų okupantų amunicijos ir karinės technikos bazę.Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų informacija, tai Ukrainos gynėjams pavyko padaryti vienu šūviu.„Prie Bachmuto. Aktyviai veikiant 30-osios atskiros mechanizuotosios brigados žvalgams ir 26-osios bei 45-osios brigadų artileristams, vienu šūviu buvo sunaikinta amunicijos partijos okupantų karinė technika“, – rašoma prie filmuoto reportažo.Rašoma, kad prie šios užduoties vykdymo prisidėjo 30-oji kunigaikščio Konstantino Ostrožskio atskira mechanizuotoji brigada, 26-oji generolo leitenanto Romano Daškevičiaus artilerijos brigada ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 45-oji atskira artilerijos brigada.https://www.facebook.com/watch/?v=1569331600218394

Nuo karo pradžios rusai Ukrainoje jau pražudė 466 vaikus Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 466 vaikai, o dar 943 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 m. kovo 30 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 409 vaikai - 466 žuvo ir daugiau kaip 943 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 446 vaikai, Charkivo srityje - 273, Kyjivo srityje - 127, Chersono srityje - 94, Zaporižios srityje - 88, Mykolajivo srityje - 85, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66, Dnipropetrovsko srityje - 66.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 švietimo įstaigos, iš jų 438 visiškai sugriautos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Reintegracijos ministerija patvirtino duomenis apie beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją atvejų.

Rusijoje nugriaudėjo sprogimas, liepsnos buvo matyti už kelių kilometrųPelymėje, Rusijos Sverdlovsko srityje, magistralinio dujotiekio „Jamburgas–Jelecas 1“ atkarpoje įvyko sprogimas, rašoma „Telegram“ kanale „Shot“. Kilusio gaisro liepsnas buvo galima matyti už  kelių kilometrų.Preliminariais duomenimis, incidentas įvyko dėl slėgio sumažėjimo. Apie nukentėjusiuosius kol kas neskelbiama.Žinią apie įvykusį sprogimą patvirtino miesto apylinkės vadovas Šachitas Alijevas. Jis sakė, kad tuo metu, kai įvyko sprogimas, žmonių šalia nebuvo.Dujų tiekimas sustabdytas. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai ir remonto brigados, bet teko laukti, kol sudegs visas dujotiekyje likęs kuras.Vėliau buvo pranešta, kad slėgio sumažėjimo akimirką dujotiekio atkarpa buvo atjungta dėl numatyto remonto ir ja nebuvo perduodamos dujos. Incidento priežastys tiriamos. Nelaimė, esą, nesutrikdė gyventojų aprūpinimo dujomis.https://t.me/ukrinform_ru/4995

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 172 900 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 172 900 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 610 tankų, 6 974 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 671 artilerijos sistemos, 526 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 278 oro gynybos priemonių, 306 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 239 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 518 automobilių, 291 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Generolas Milley: Bachmute kovoja maždaug 6000 „Vagner“ samdiniųDonecko srityje Bachmute kovoja beveik 6000 „Vagner“ grupuotės samdinių,  trečiadienį pareiškė JAV jungtinio štabo viršininkų grupės pirmininkas generolas Markas Milley, pranešė „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis CNN.„Šiuo metu jie daugiausia vykdo kovines operacijas Bachmute. Tikriausiai maždaug 6 000 samdinių ir galbūt dar 20 tūkst. ar 30 tūkst. naujokų, kurių daugelis yra iš kalėjimų“, – sakė M. Milley.JAV generolas pridūrė, kad prie Bachmuto rusai „patiria didžiulį skaičių aukų; ukrainiečiai naikina Rusijos kareivius ir techniką“.„Ukrainiečiai vykdo labai efektyvią teritorijos gynybą, rusams kainuojančią labai brangiai. Per pastarąsias maždaug tris savaites rusai nepadarė jokios pažangos Bachmute ir aplink jį. Tai rusų skerdynės. Jie prie Bachmuto triuškinami, o ukrainiečiai kovojo labai labai gerai“, – sakė M. Milley.Kaip pranešė „Ukrinform“, pastarąją parą didžiausios kovos tęsėsi prie Bilohorivkos, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos gyvenviečių, šiuose sektoriuose Ukrainos gynybos pajėgos atmušė 48 atakas.

 Putinas gali apsilankyti Turkijoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pareiškė, kad į jo šalį gali atvykti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vizitas gali būti surengtas balandžio 27 d., praneša UNIAN.Interviu televizijos kanalui ATV R. T. Erdoğanas sakė, kad V. Putinas gali dalyvauti Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ pastatytos Akuju atominės elektrinės atidarymo ceremonijoje.„V. Putinas gali atskristi į Turkiją balandžio 27-ąją arba dalyvauti ceremonijoje nuotoliniu būdu“, - pareiškė Turkijos valstybės vadovas.UNIAN pažymi, kad Turkija nėra ratifikavusi Romos statuto ir nepripažįsta Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimų. Tad Turkijos pareigūnai neprivalo suimti V. Putino pagal TBT išduotą arešto orderį.Kaip jau buvo pranešta, TBT šių metų kovo 17 d. išdavė V. Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Slovakijos karinė pagalba Ukrainai siekia10 proc. jos gynybos biudžetoSlovakijos karinė pagalba Ukrainai sudaro 10 proc. šalies gynybos biudžeto ir pagal šį rodiklį ji įeina į daugiausia pagalbos skyrusių valstybių dešimtuką.Tai per susitikimą su Slovakijos Nacionalinės tarybos pirmininku Borisu Kollaru pabrėžė Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk ir padėkojo Slovakijai už visapusišką karinę, humanitarinę ir politinę paramą, suteiktą nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų. „Esame dėkingi už pirmąsias suteiktas oro gynybos sistemas, lėktuvus MiG-29, šarvuočius, savaeigius pabūklus“, – sakė O. Kondratiuk.Ji padėkojo Slovakijai ir už paramą Ukrainos siekiui paspartinti stojimo į Europos Sąjungą procesą bei parlamento priimtas rezoliucijas Rusijos atžvilgiu.„Slovakijos parlamentas laikėsi aiškios pozicijos, priimdamas rezoliucijas, smerkiančias Rusijos agresiją ir pripažindamas Rusijos režimą teroristiniu. o Rusijos Federaciją –terorizmą remiančia valstybe“, – sakė O. Kondratiuk. Ji pridūrė, kad Slovakijos parlamentas taip pat pasisakė už tai, kad būtų sukurtas specialusis tarptautinis tribunolas patraukti Rusiją atsakomybėn už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, pasmerkė Rusijos branduolinį šantažą. Kovo 28 d. Slovakijos parlamentas priėmė rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant grąžinti namo Rusijos pagrobtus ir priverstinai deportuotus ukrainiečių vaikus.Kovo mėnesį Slovakija perdavė Ukrainai pirmuosius keturis naikintuvus MiG-29.

Baltieji rūmai nemato įrodymų, kad Ukraina netinkamai naudotų JAV karinę pagalbąJungtinės Valstijos nemato įrodymų, kad Ukraina netinkamai naudotų JAV teikiamą karinę pagalbą.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Kalbant apie Ukrainai teikiamos karinės pagalbos naudojimą, tai mes nematėme jokių įrodymų, kad buvo kažkokių akivaizdžių pažeidimų“, – sakė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Ukrainos atstovai „supranta mūsų susirūpinimą dėl tinkamos atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo siunčiant įrangą į mūšio lauką“.„Žinoma, visi norime kuo didesnės priežiūros ir atskaitomybės. Į Ukrainą keliauja už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyta įranga ir sistemos, bet tai – karas. Tikri žmonės kovoja ir miršta. Mūšio metu neįmanoma tobulai numatyti kiekvienos priemonės, kurią kiekvienas atskiras karys pasiima su savimi į mūšį, judėjimo“, – pažymėjo J. Kirby`is.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę JAV skyrė Ukrainai naują 350 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, kurį sudaro raketos HIMARS sistemoms, 155 mm sviediniai, minosvaidžiai, kateriai ir kitos priemonės.

Rusai nedaug pasistūmėjo Bachmute ir Avdejivkos apylinkėse Kovo 29 d. Rusijos kariai tęsė puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse, žengdami į priekį pietinėje ir pietvakarinėje miesto dalyje, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.Remdamiesi kovo 28 ir 29 d. filmuota geolokacine medžiaga, ekspertai praneša, kad užpuolikai kovėsi netoli Chromovo, už 2 km nuo Bachmuto, ir šiaurinėje miesto dalyje.Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vis didesnę paramą „vagnoriams“ teikia reguliarūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai. 

Rusijos kariuomenė palaipsniui mažėja: ekspertas įvardijo pagrindinius rodikliusRusijos kariai ir toliau patiria didžiulius nuostolius kare su Ukraina. Ypač mažėja karininkų skaičius priešo kariuomenėje, o tai dar labiau didina rusų pajėgų problemas. „Yra nemažai atvejų, kai tie patys mobilizuoti vyrai skundžiasi ir apgailestauja, kad karininkai tiesiog paliekami po gana rimta ugnimi, kuria juos apšaudo Ukrainos kariuomenė. Ir jie tiesiog išeina, palieka, palieka savo personalą. Tokių atvejų yra nemažai“, – televizijos kanalo „FREEDOM TV“ eteryje sakė Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Aleksandras Musijenka, komentuodamas OSINT-projekto „KIU“ informaciją, kad per visą Rusijos karą prieš Ukrainą fronte žuvo 2 tūkst. rusų kariuomenės karininkų.Kartu ekspertas pabrėžė, kad nuostoliai tarp Rusijos karininkų yra vienas iš rodiklių. Pasak jo, visa Rusijos kariuomenė pamažu senka.„Pastebima, kad jie, nepaisant to, kad dabar vis dar yra tam tikra rusų puolimo iniciatyva, bet apskritai pastebima, kad jie yra išsekę. Ir su savo puolimais tiek prie Bachmuto, tiek prie Avdejevkos, tiek į vakarus nuo Kremenos. Beje, Kupjanskas, jei atkreiptumėte dėmesį į tai, kokie buvo rusų vadovybės lūkesčiai, akivaizdu, kad ten išeiti ir iš karto, kaip jie manė, užimti fronto liniją palei Oskolio upę. Nieko nepavyko“, – pridūrė jis.

Rusai smogė Chasovoj Jar Donecko srityje, yra nukentėjusiųjųTrečiadienį, 2023 m. kovo 29 d., Rusijos okupacinė kariuomenė vėl apšaudė Chasovo Jarą Donecko srityje, iš kurio neseniai buvo evakuoti visi vaikai. Dėl priešo atakos vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.Donecko srities karinės administracijos atstovė spaudai Tetjana Ignatčenko televizijos maratonui sakė, kad per pastarąją parą (kovo 28 d.) iš viso buvo sužeisti penki srities gyventojai. Tuo pat metu kovo 29 d. dėl apšaudymo Donecko srityje buvo sužeisti trys žmonės. Bachmutas išlieka karščiausiu tašku regione. Sudėtinga padėtis ir Avdejevkoje.

Zelenskis: yra už ką padėkoti Bachmuto gynėjamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenė gali tapti aktyvesnė fronto linijoje.Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakaro vaizdo žinutėje.V. Zelenskis pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Italijos premjere Giorgia Meloni.„Aptarėme ir dvišalius santykius, ir bendrą mūsų gynybos nuo Rusijos agresijos situaciją. Informavau apie situaciją mūšio lauke, apie mūsų poreikius. Jau artimiausiais mėnesiais galime būti aktyvesni fronto linijoje“, – teigė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad „šiandien yra už ką padėkoti kovotojams, kurie atkakliai ir efektyviai kovoja Bachmuto kryptimi“.„Dėkoju kiekvienam, kuris daro viską, kad padidintų priešo nuostolius! Ir ypač ačiū mūsų 57-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, 77-osios atskirosios orlaivių brigados ir garsiosios 93-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Cholodnyj Jar“ kariams“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos raketa pataikė į vaikų darželį AvdijivkojeRusijos raketa pataikė į vaikų darželį Avdijivkoje, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. „Laimei, aukų nėra. Priešais esantis daugiaaukštis pastatas buvo apgadintas“, – rašo jis.A. Jermakas „Telegram“ taip pat pasidalino po smūgio darytomis nuotraukomis.https://t.me/ermaka2022/2323

Lenkija nori apriboti ukrainietiškų grūdų importą Lenkija reikalauja smarkiai sumažinti ukrainietiškų grūdų importą. „Reikalaujame panaudoti visas reguliavimo priemones – kvotas, muitus, kad būtų apribotas arba blokuotas ukrainietiškų grūdų įvežimas į Lenkiją“, – ES adresu sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Importas iš Ukrainos esą destabilizuos Lenkijos grūdų rinką, praneša agentūra „Reuters“.Iš tikrųjų Vakarai po Rusijos invazijos skatina ukrainietiškų grūdų eksportą, kuris yra svarbus šalies pajamų šaltinis. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų.Rusija ir Ukraina tik prieš dešimt dienų pratęsė tarpininkaujant JT ir Turkijai pasiektą grūdų susitarimą. Jis numato, kad Ukraina, nepaisant karo, koridoriais Juodojoje jūroje gali laivais gabenti grūdus. Didelius jų kiekius Ukraina gali eksportuoti tik jūros keliu. Išvežimo galimybės sunkvežimiais ar geležinkeliu yra ribotos.Bulgarijoje tuo tarpu šimtai ūkininkų trečiadienį pradėjo tris dienas truksiančią svarbiausių kontrolės punktų pasienyje su Rumunija blokadą, taip protestuodami prieš bemuitį ukrainietiškų grūdų įvežimą. Anot ūkininkų, dėl milžiniškos pasiūlos nebuvo parduota apie 40 proc. jų praėjusių metų derliaus. Likus tik keliems mėnesiams iki naujo derliaus pradžios jie nebeturi laisvos vietos saugyklose. „Esame čia, nes Briuselis negirdi mūsų balsų“, – sakė ūkininkų atstovas.Bulgarijos grūdų augintojai jau daug savaičių reikalauja nutrauktu daug pigesnių žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos, pavyzdžiui, kviečių ir saulėgrąžų sėklų. Vien tik nuostoliai už neparduotas saulėgrąžų sėklas siekia per 400 mln. eurų.Žemės ūkio ministras Jaworas Getshewas sakė, kad Bulgarija reikalaus iš ES pagalbos priemonių. Prie grūdų augintojų protestų jau jungiasi ir vaisių augintojai bei avių augintojai.

Pranešama apie sprogimą okupuotame Krymehttps://t.me/Ukraine_365News/49378

Maskva ir Teheranas kritikuoja Vakarus Ukrainos kareRusijos ir Irano užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Husseinas Amirabdollahianas savo susitikime Maskvoje kritikavo Vakarų karinę paramą Maskvos užpultai Ukrainai. „Mes dar kartą atkreipėme dėmesį į NATO šalių, kurios jau seniai dalyvauja konflikte, ardomąją liniją“, – po pokalbių trečiadienį spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas. NATO valstybės jau yra taip giliai įsitraukusios, „kad faktiškai kovoja Kyjivo režimo pusėje“, – kritikavo jis.S. Lavroras taip pat vėl kaltino Vakarus blokuojant diplomatinį sprendimą, kad susilpnintų Rusiją. Irano ministras pasiūlė savo šalies tarpininkavimą dėl taikaus karo Ukrainoje užbaigimo. Vakarų tiekiami ginklai tik komplikuoja padėtį, pridūrė jis.Iranas, Vakarų duomenimis, remia Rusiją jos kare prieš Ukrainą vadinamaisiais dronais kamikadzėmis. Teheranas tai neigia. Abi šalys dėl Vakarų sankcijų išplėtė savo bendradarbiavimą ekonominėje, karinėje ir politinėje srityse.Maskva ir Teheranas, anot H. Amirabdollahiano, jau netrukus bus pasirengę pasirašyti „ilgalaikę strateginę sutartį“. Detalių jis neįvardijo.Jau per praėjusius pusantrų metų dvišalė prekyba išaugo daugiau kaip 3,5 karto, džiaugėsi svečias. S. Lavrovas savo ruožtu pabrėžė Maskvos paramą Teheranui Irano branduolinės programos klausimu.

Estija nuo karo pradžios nustatė 3 000 bandymų apeiti Rusijai įvestas sankcijasEstijos mokesčių inspekcija ir muitinė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios nustatė apie 3 000 atvejų, kai mėginta apeiti Rusijai įvestas sankcijas. Pažeidimus padarė ir privatūs asmenys, ir įmonės iš Estijos bei kitų ES šalių, trečiadienį Estijos radijui sakė Muitinės departamento vadovė Külli Kurvits. Pažeidimai aptikti nuo 2022 metų vasario 24 d. Estijoje patikrinus daugiau kaip 53 000 prekių siuntų. Šalis rytuose ribojasi su Rusija.Privatūs asmenys, K. Kurvits duomenimis, pirmiausiai pažeidė draudimą išvežti į Rusiją grynuosius pinigus ir prabangos prekes. Įmonės dažnai mėgino apeiti draudimą eksportuoti techniką ir mechaninę įrangą.Mėginimų apeiti sankcijas, anot duomenų, daugėja. Vien tik per pirmuosius tris šių metų mėnesius nustatyta apie 1 500 nusižengimų – tiek pat, kiek nuo vasario iki 2022-ųjų pabaigos.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES inicijavo 10 sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.

Rusija patvirtino, kad nebesidalija duomenimis su JAV apie branduolinius ginklusRusija patvirtino, kad nebesidalija su JAV išsamiais duomenimis apie savo branduolinius ginklus. „Nebus visai jokių pranešimų“, – trečiadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.Stabdomi visi formatai – keitimasis duomenimis, visos inspekcijos ir kiti susitarimai pagal „New Start“, teigė R. Riabkovas. Nebus informuojama ir apie raketų bandymus.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario pabaigoje paskelbė, kad stabdo dalyvavimą branduolinę ginkluotę ribojančioje sutartyje „New Start“.Keitimasis informacija kas pusmetį, pavyzdžiui, apie kovinių užtaisų ar bombonešių skaičių tam tikrose bazėse yra numatytas „New Start“ sutartyje. Kadangi Maskva nedalyvauja informacijos keitimesi, jį nutraukė ir JAV, antradienį sakė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. Dalijimasis duomenimis esą bus atnaujintas tik tuomet, kai ir Rusija bus pasirengusi tai daryti.Nusiginklavimo sutartis „New Start“ yra vieninteles likęs didelis susitarimas dėl ginkluotės kontrolės tarp JAV ir Rusijos. Sutartis branduolinio ginklo arsenalą apriboja iki 800 nešančiųjų sistemų ir 1 550 kovinių užtaisų kiekvienoje šalyje. V. Putinas, pabrėžė, kad Rusija nesitraukia iš sutarties, o tik stabdo dalyvavimą joje. Rusija esą kol kas laikysis sutartos viršutinės branduolinių ginklų skaičiaus ribos.

Charkovo srityje rusai apšaudė civilius gyventojusCharkovo srityje rusų okupantai apšaudė tris moteris, jos paguldytos į ligoninę su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis.Apie tai „Telegram“ pranešė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas. Jis pabrėžė, kad priešas nesiliauja terorizuoti civilių regiono gyventojų.„Šiandien Kupiano rajono Podolės kaime okupantai apšaudė tris 70, 69 ir 68 metų amžiaus civilines moteris. Visos jos paguldytos į ligoninę su daugybinėmis šautinėmis žaizdomis“, – sakė jis.Pasak Sinegubovo, vienos moters būklė sunki, o kitų – vidutinio sunkumo.

TATENA: teritorijose apie Zaporižios AE fiksuojamas didėjantis karinis aktyvumasTeritorijose apie Zaporižios atominę elektrinę pastaruoju metu fiksuojamas didėjantis karinis aktyvumas. Tai trečiadienį pareiškė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.Pareigūnas išreiškė viltį, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks susiderėti dėl principų AE saugumui užtikrinti.„Akivaizdu, kad karinis aktyvumas didėja visame regione“, – lankydamasis šioje elektrinėje tvirtino R. Grossi. Pasak jo, kariaujančios pusės galėtų susitarti dėl „tam tikrų principų ir įsipareigojimų“, kurie galėtų apimti sutarimą nepulti elektrinės.„Turime išvengti katastrofos. Esu optimistas ir tikiu, kad tai yra įmanoma“, – pabrėžė TATENA vadovas.Rusijos kariuomenė šią elektrinę, įsikūrusią Ukrainos pietuose, užgrobė dar praėjusių metų kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos ją ne kartą apšaudė, taip sukeldamos Europos ir viso pasaulio nuogąstavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos.

Rusijos kibernetinės atakos vis dažniau nukreiptos prieš Ukrainos sąjungininkesUkrainą užpuolusi Rusija, pasak analitikų, vis dažniau rengia kibernetines atakas prieš Kyjivo sąjungininkes. Iš karto po invazijos prieš daugiau kaip metus atakos internete pirmiausiai buvo nukreiptos prieš Ukrainą, penktadienį pranešė prancūzų gynybos koncernas „Thales“.Tačiau kadangi tai nedavė lauktų rezultatų, kibernetinių atakų taikiniu dabar esą vis labiau tampa Ukrainos sąjungininkės Europoje. „Kibernetinis karas nepateisino Rusijos lūkesčių“, – sakė „Thales“ kibernetinės gynybos padalinio vadovas Ivanas Fontarensky‘is, turėdamas omenyje kibernetines atakas prieš Ukrainą.Todėl dabar aktyviau taikomasi į Kyjivą remiančias šalis, pirmiausiai – Lenkiją, Latviją ir Švediją. Rengiamos vadinamosios DDos atakos, kai serveriai užtvindomi užklausomis, kad jie kuriam laikui būtų išvesti iš rikiuotės. Atakas, anot „Thales“, vis dažniau vykdo ne Rusijos valstybinės tarnybos, o neoficialios „haktyvistų“ grupuotės, kurios solidarizuojasi su Kremliumi.JAV interneto milžinė „Microsoft“ mėnesio pradžioje rizikos analizėje nurodė, kad Rusijos veikėjai per pirmąsias šešias šių metų savaites surengė atakas prieš mažiausiai 17 Europos šalių. Jos daugiausiai buvo nukreiptos prieš vyriausybines institucijas šnipinėjimo tikslais, teigia koncernas.

Putinas: sankcijos gali turėti „neigiamą“ poveikį Rusijos ekonomikaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad tarptautinės sankcijos, įvestos po Rusijos invazijos į Ukrainą, gali turėti „neigiamų“ pasekmių, nors daug mėnesių tvirtino, kad Maskva prisitaiko prie naujos ekonominės realybės.„Sankcijos, įvestos Rusijos ekonomikai, vidutinės trukmės laikotarpiu tikrai gali turėti neigiamų pasekmių jai“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su Vyriausybe.

Prigožinas: deja, patyrėme didelių nuostoliųMūšyje dėl Ukrainos Bachmuto miesto, Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino teigimu, abi pusės patyrė didelių nuostolių. Ukrainos kariuomenė „praktiškai sunaikinta“, tačiau ir „Vagner“ daliniai, „deja, patyrė didelių nuostolių“, – sakė J. Prigožinas garso įraše, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Vadovybei Maskvoje Bachmuto užėmimas yra svarbus tikslas, siekiant visiškai perimti Donbaso Rytų Ukrainoje kontrolę.JAV karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rusų pajėgos šiuo metu yra užėmusios maždaug 65 procentus miesto.

Reznikovas: kontrpuolimas prasidės balandžio-gegužės mėnesiaisUkrainos kontrpuolimas turėtų prasidėti šių metų balandžio-gegužės mėnesiais, sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Interviu ERR, atsakydamas į klausimą apie tankus „Leopard“, O. Reznikovas sakė, kad šios vakarietiškos transporto priemonės bus naudojamos fronte būsimam kontrpuolimui.„Jūs pamatysite jas kontrpuolime. Apie tai nusprendė mūsų generalinis štabas. Kontrpuolimas jau suplanuotas keliuose frontuose. Tai priklauso nuo to, koks bus tinkamiausias momentas. Taip pat daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Pavasarį mūsų dirva labai šlapia. Manau, kad juos pamatysime balandžio-gegužės mėnesiais“, – apie Vakarų tankus sakė jis.

Propagandinėje rusų laidoje situacija įkaito: Lukašenka pats pirmas pasiduos VakaramsPropagandinėje Rusijos televizijos laidoje pasisukus kalbai apie branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, kilo kivirčas, ar reikėjo Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai patikėti rusų branduolinius ginklus.„Apie Lukašenką negaliu tylėti. Aš su tuo Lukašenka jau 30 metų turiu reikalų. Lukašenkai svarbus tik vienas dalykas – išlaikyti valdžią. Dėl to jis suklastojo rinkimus, numalšino protestus. Brangūs draugai, aš jam branduolinio ginklo neduočiau. Kai Rusijoje bus krizė, jis pirmasis su visais branduoliniais ginklais pasiduos Vakarams“, – pareiškė vienas laidos dalyvis. Tai liudijančiu vaizdo įrašu socialiniame tinkle pasidalijo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1641042235184631808

„Marder“ išbandęs Reznikovas: puikus vokiškos kokybės pavyzdysUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti Kyjivui perduotos vokiškos pėstininkų kovos mašinos „Marder“. Žiniasklaidos duomenimis, dieną prieš tai į Ukrainą iš Vokietijos pristatyta apie 40 tokių kovos mašinų.„Marder“ yra puikus vokiškos kokybės pavyzdys. Aš pats jį išbandžiau. Nekantrauju netrukus sutramdyti leopardus. Man patinka, kaip jie riaumoja", – tviteryje rašė ministras.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1641004455653961730

Ukrainoje laukiama gerų naujienų: okupantai jau skundžiasiRusijos okupacinė valdžia pranešė, kad trečiadienį Melitopolyje, viename iš pagrindinių pietinių Ukrainos miestų, užimtų Rusijos ir esančių maždaug už 65 km nuo fronto linijos, dėl smūgių nutrūko elektros energijos tiekimas.Pastarosiomis dienomis Rusija apkaltino Ukrainą daugkartinėmis atakomis Melitopolyje, spėliojant apie būsimą kontrpuolimą toje teritorijoje. Okupaciniai pareigūnai sakė, kad po Ukrainos smūgių lokomotyvų depui aukų nebuvo, bet dėl jų nutrūko elektros energijos tiekimas.Rusijos paskirtas regiono pareigūnas Vladimiras Rogovas „Telegram“ pareiškė, kad ukrainiečiai naudojo JAV gamybos didelio tikslumo raketas HIMARS.Išeivijoje gyvenantis ukrainietis miesto meras Ivanas Fiodorovas taip pat pranešė apie sprogimus ir sakė besitikintis, kad Ukrainos pajėgos atneš „gerų naujienų“.Rusija jau apkaltino Ukrainos pajėgas kovo 27 dieną apšaudžius Melitopolį.Kovo 23 dieną okupacinė valdžia pranešė, kad savadarbis sprogstamasis užtaisas sužeidė policijos pareigūną. Kovo 15 dieną ji pranešė apie automobilyje padėtos bombos sprogimą, per kurį žuvo Maskvos paskirtas pareigūnas.Sėkmingas proveržis šioje teritorijoje leistų Ukrainai nukirsti sausumos koridorių – užgrobtą per invaziją – kuris jungia žemyninę Rusijos dalį su 2014 metais aneksuotu Krymo pusiasaliu.Ukraina teigė, kad ji negalėtų surengti kito kontrpuolimo be tolimojo nuotolio ginklų, reikalingų pasiekti Rusijos sandėlius ir tiekimo kelius.Kol kas Kyjivas gali naudoti raketas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 80 km. JAV  pažadėjo suteikti iki 150 km nuotolio ginklų, kurie, Rusijos teigimu, jau pristatyti.Kyjivas nepatvirtino šių pristatymų ir sako, kad jam reikia pažangesnių Vakarų ginklų.Praėjusį rudenį Ukraina surengė sėkmingus kontrpuolimus šalies šiaurės rytuose ir pietuose. Kontrpuolimas pietuose, per kurį ukrainiečiai susigrąžino Chersono miestą, prasidėjo po HIMARS smūgių ir atakų prieš okupacinės valdžios pareigūnus Chersone.

Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos specialiųjų tarnybų vadovaujamą vaikų grupę, „minavusią“ pastatusUkrainos saugumo tarnyba (UST) nustatė, kad Rusijos specialiosios tarnybos pasitelkia vaikus, platindamos melagingą informaciją apie užminuotus objektus Ukrainoje. Pareigūnų duomenimis, grupė paauglių yra susijusi su virtine anoniminių pranešimų apie „sprogmenis“ Kyjive ir kituose šalies regionuose.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST atstovais.„Paaugliai dažniausiai „minavo“ valstybinės valdžios institucijų pastatus, taip pat socialinės infrastruktūros objektus. Praėjusių metų spalį jie vienu metu pranešė apie tariamą 14 teismų užminavimą“, - sakoma pranešime.Pasak tyrėjų, nusikalstamą grupės narių veiklą nuotoliniu būdu koordinavo Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.„Šiuo tikslu buvo sukurta specializuota interneto draugija, į kurią buvo įtraukiami nepilnamečiai įvairių Ukrainos regionų gyventojai. Agresorių nurodymu paaugliai siuntinėjo valstybinių įstaigų elektroniniais adresais melagingus pranešimus apie „minavimą“, - pridūrė UST pareigūnai.

Lenkijos saugumo vadovas: dabar Rusija imasi kitokio šantažoRusijos prezidento pranešimas apie Baltarusijoje dislokuojamus branduolinius ginklus yra dar vienas šantažas, naujienų agentūra PAP sakė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera. „Šis šantažas susijęs su strateginiu jėgų pusiausvyros pasikeitimu Vidurio Europoje“, – sakė jis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paskelbė, kad Maskva ketina dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus. Pasak V. Putino, Rusija siunčia į Baltarusiją devynis lėktuvus, galinčius nešti branduolines raketas, o iki birželio 1 d. turi pastatyti įrenginius, kuriuose būtų galima laikyti branduolinius ginklus.Pasak J. Siewieros, daugelis Maskvos pastarųjų metų sprendimų buvo „nesuvokiami ir kariniu lygmeniu nepateisinami“. „Tačiau kalba eina ne apie tai, koks yra pavojus, kad karas išplis, o apie tai, kad Rusija kuria grėsmės pojūtį, galintį neigiamai paveikti Vakarų šalių politiką ir saugumo strategiją“, – sakė jis.„V. Putino pranešimas apie atominių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra tolesnis šantažas, dėl to nekyla jokių abejonių“, – pridūrė J. Siewiera.Pasak Lenkijos saugumo vadovo, pernai rudenį Rusija pasitelkė branduolinį šantažą, kad „pasėtų baimę Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir visuomenėje“. „Jis buvo nukreiptas į ukrainiečius, kad palaužtų jų valią kovoti prieš galimai veiksmingą kontrpuolimą“, – sakė J. Siewiera.Pasak jo, dabar šantažas kitoks. „Tai nėra siekis daryti spaudimą Ukrainai, siekiama spausti Vakarų šalis. Branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje yra ne tik karinio, bet ir politinio bei strateginio pobūdžio (...) Sėti baimę yra karo priemonė, kad atbaidytų Vakarus nuo paramos Ukrainai“, – kalbėjo J. Siewiera. Jis pridūrė, kad jei Rusija panaudotų taktinius branduolinius ginklus, tai „neturėtų operatyvinės prasmės“.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Pompeo ketina apsilankyti UkrainojeBuvęs JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo planuoja balandžio 3 d. atvykti į Ukrainą.Tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis dviem šaltiniais, kurie prašė neskelbti jų pavardžių.Pažymima, jog M. Pompeo turės įvertinti saugumo riziką, kaip kad darė kiti aukšti politikai, kurie anksčiau lankėsi Ukrainoje.  Kol kas nežinoma, ar jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kokia bus jo vizito programa.M. Pompeo yra vienas iš kelių įtakingų respublikonų, kurie laikomi potencialiais buvusio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo varžovais kovoje dėl teisės tapti Respublikonų partijos kandidatu 2024 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.Pernai M. Pompeo pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra genocidas.

Kinija sureagavo į Zelenskio kvietimąKinija Ukrainos klausimu palaiko dialogą su visomis šalimis, bet informacijos apie galimą šalies lyderio Xi Jinpingo vizitą į Ukrainą nėra.Tai trečiadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, praneša portalas „rbc.ua“.Ji pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą Xi Jinpingui apsilankyti Ukrainoje. Pasak diplomatės, konkrečios informacijos apie galimą dviejų šalių vadovų susitikimą ji kol kas neturi.„Kinija Ukrainos klausimu bendrauja su visomis šalimis, taip pat ir su Ukraina. Bet konkrečios informacijos, kurią galėčiau pateikti, neturiu“, - sakė Mao Ning.Anksčiau prezidentas V. Zelenskis interviu naujienų agentūrai AP pakvietė Kinijos vadovą Xi Jinpingą atvykti į Ukrainą.„rbc.ua“ primena, kad praėjusią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje su oficialiu vizitu ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Tada pasirodė pranešimų, kad gali įvykti Kinijos lyderio ir Ukrainos prezidento pokalbis. Bet vėliau Ukrainos prezidento biuro atstovai paaiškino, kad organizuojant tokį pokalbį esama tam tikrų sunkumų.

Kyjivas: TATENA vadovas atvyko į Rusijos okupuotą Ukrainos atominę elektrinęJungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros tarnybos (TATENA) vadovas trečiadienį atvyko į Ukrainos Zaporižios elektrinę reto vizito į didžiausią Europoje branduolinį objektą, šiuo metu okupuotą Maskvos pajėgų, pranešė Kyjivas.„Rafaelis Grossi atvyko į Zaporižios atominę elektrinę. Tai antrasis TATENA vadovo vizitas į didžiausią Ukrainos ir Europos atominę elektrinę nuo tada, kai ją okupavo rusai“, – socialiniame tinkle paskelbė Ukrainos atominės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Londonas: Ukraina tikriausiai atstūmė „Vagner“ pajėgas nuo tiekimo kelio į BachmutąUkrainos pajėgos, matyt, atstūmė Rusijos pajėgas nuo svarbaus tiekimo kelio į Bachmutą, Rytų Ukrainoje, trečiadienį pranešė britų gynybos ekspertai.„Vienas iš svarbiausių pastarojo meto Ukrainos operacijų laimėjimų tikriausiai yra Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ kovotojų atstūmimas nuo kelio 0506“, – rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdienėje ataskaitoje.Šis kelias tapo „itin svarbia tiekimo linija“ Ukrainos gynėjams, sakoma pranešime. „Vagner“ pajėgos buvo priartėjusios prie šio kelio „per kelis šimtus metrų“.Kova dėl Bachmuto tęsiasi, bet Rusijos atakos silpnesnės nei ankstesnėmis savaitėmis, nurodė ministerija. „Vagner“ patvirtinus, kad buvo paleisti mažiausiai 5 tūkst. belaisviais tapusių kovotojų, tikėtina, kad Rusijos puolimą šiame sektoriuje stabdo personalo stygius“, – sakoma pranešime.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia naujienas apie karo eigą nuo pat Maskvos invazijos pradžios pernai vasario pabaigoje.

Zelenskis: Putinas nori dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje dėl Kinijos garantijų stokosRusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas, kad Rusija ketina Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, rodo, jog Rusijos vadovas per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Maskvoje negavo norimų garantijų.Tai interviu „The Associated Press“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė „Ukrinform“.Pasak V. Zelenskio, taip V. Putinas siekia nukreipti dėmesį, kad negavo jokių Kinijos garantijų.„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vizitas nebuvo naudingas Rusijai“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje neseną Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimą Maskvoje.

Britų žvalgyba nepatvirtina, kad „Vagner“ užgrobė AZOM įmonę BachmuteDidžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba pateikė informaciją, kad Bachmuto miestas Rytų Ukrainoje vis dar yra kontroliuojamas Ukrainos, jame vyksta kovos, nors jų intensyvumas sumažėjo, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis.Kovo 26 d. Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad „Vagner“ grupė visiškai kontroliuoja AZOM (Artyomovsko metalo apdirbimo įmonė – didelė gamykla) kompleksą, esantį šiaurinėje Bachmuto dalyje. Tačiau, matyt, kova šioje teritorijoje tęsiasi, kaip ir per pastarąsias dvi savaites, teigia britų karinės žvalgybos pareigūnai.Turint omenyje, kad kad „Vagner“ neseniai paskelbė apie savo tai, kad išleido ar atleido mažiausiai 5000 kalinių, kovojusių jos gretose, darbo jėgos trūkumas tikriausiai trukdo Rusijos puolimo bandymams šiame sektoriuje, daro išvadą analitikai.Šie britų žvalgybos skaičiavimai nesutampa su Amerikos karo studijų instituto (ISW) ekspertų išvadomis. Kaip šiandien pranešta anksčiau, ISW mano, kad rusai per pastarąją savaitę kontroliavo apie penkis procentus Bachmuto teritorijos, o dabar užima apie 65 proc. miesto teritorijos.ISW rašo, kad šiaurės vakaruose nuo Bachmuto „Vagner“ padaliniai visiškai užėmė AZOM teritoriją ir persikėlė į pramoninę zoną į pietus. Instituto ekspertai savo išvadas grindžia Rusijos šaltinių ataskaitomis ir geolokaciniais vaizdo įrašais. Britų karinė žvalgyba paprastai neatskleidžia savo šaltinių.

Rusija pradėjo išskirtines pratybasRusija pradėjo tarpžemyninių balistinių raketų sistemos, galinčios nešti daug branduolinių galvučių, pratybas, pranešė jos gynybos ministerija.Pratybose dalyvauja daugiau nei 3000 karių ir 300 technikos vienetų, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Tai paskutinis jėgos demonstravimas po to, kai Baltarusija paskelbė, kad savo teritorijoje, arčiau NATO, priims Rusijos branduolinių ginklų saugyklą.Pratybos apima „Yars“ mobiliųjų sistemų manevrus trijuose Rusijos regionuose.Pasak karinių tinklaraštininkų, „Yars“ sistemų veikimo nuotolis yra 7 500 mylių ir gali turėti kelias nepriklausomai nukreipiamas branduolines galvutes, sumontuotas ant sunkvežimių.

Ukrainos pajėgos pranešė netoli Bachmuto sunaikinusios Rusijos bombonešį Su-24MUkrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai netoli Bachmuto numušė Rusijos bombonešį Su-24M. Tai feisbuke paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės spaudos tarnyba, pranešė „Ukrinform“.„2023 m. kovo 28 d. Ukrainos oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino Rusijos bombonešį Su-24M“, tai įvyko apie 13.30 val. ties Bakhmutu, sakoma pranešime.

Ispanija pirmuosius šešis tankus „Leopard“ išsiųs Ukrainai po VelykųIspanija pirmuosius šešis tankus „Leopard“ išsiųs Ukrainai po Velykų. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje.Pasak leidinio, iškart po Velykų Ispanija perduos Ukrainai pirmuosius šešis tankus „Leopard 2A4“, kuriuos ji pažadėjo vyriausybei Kyjive, kad padėtų atremti Rusijos agresiją.„El Pais“ duomenimis, tankai jau suremontuoti gamykloje Sevilijoje, o šią savaitę jie dalyvauja šaudymo pratybose Sero Muriano poligone prie Kordobos.UNIAN primena, jog anksčiau buvo pranešta, kad Ispanija „artimiausiu metu“ perduos Ukrainai šešis tankus „Leopard 2“. Vėliau Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pareiškė, kad jos šalis nusiųs Ukrainai dar keturis tankus.Ispanijoje dešimtys Ukrainos kariškių baigė keturias savaites trukusius mokymus, per kuriuos jie treniravosi valdyti tankus „Leopard 2A4“.

Kanada suteiks Ukrainai beveik 2 mlrd. JAV dolerių paskoląŠiais metais Kanada suteiks Ukrainai 2,4 mlrd. Kanados dolerių (apie 1,9 mlrd. JAV dolerių) lengvatinę paskolą, tai numatyta antradienį šalies parlamentui pateiktame Kanados federaliniame biudžete, pranešė „Ukrinform“.Paskola bus suteikta per specialią Tarptautinio Valiutos Fondo sąskaitą Ukrainai paremti.Be to, Kanada 84 mln. Kanados dolerių (maždaug 65 mln. JAV dolerių) padidins Užsienio reikalų ministerijos finansavimą, kad suteiktų Ukrainai tikslinę paramą, ji bus nukreipta į humanitarinę ir psichologinę pagalbą, išminavimui, žemės ūkiui ir kitoms prioritetinėms sritims.Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Kanada suteikė Ukrainai įvairią pagalbą už daugiau nei 4 mlrd. JAV doelerių.

Zelenskis: Bachmuto gynyba Ukrainai svarbi kariniu ir politiniu požiūriuBachmuto gynyba Ukrainai svarbi kariniu ir politiniu požiūriu, nes miesto praradimas gali sukelti politinį spaudimą siekti Kyjivui nenaudingo kompromiso.Tai interviu naujienų agentūrai AP pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Jeigu rusų kariuomenė perimtų Bachmuto kontrolę, jų prezidentas Vladimiras Putinas „parduotų“ šią pergalę Vakarams, savo visuomenei, Kinijai ir Iranui“, – sakė V. Zelenskis.„Jei jis (Putinas) pajus kraują – pajaus, kad esame silpni – jis spaus, spaus, spaus“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.Nors kai kurie Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Bachmutas neturi didelės strateginės reikšmės, V. Zelenskis pažymėjo, kad teritorijos praradimas bet kuriame šio karo etape gali sukelti grėsmę tvirtai paramai, kurią Ukraina išsikovojo didelėmis pastangomis.Jo nuomone, pralaimėjimas Bachmute iškart paskatintų spaudimą: tiek iš tarptautinės bendruomenės, tiek pačioje Ukrainoje.„Mūsų visuomenė pajustų nuovargį. Mūsų visuomenė ragintų mane eiti į kompromisą su jais“, – teigė valstybės vadovas.V. Zelenskis pridūrė, kad šiuo metu nejaučia nei partnerių užsienyje, nei ukrainiečių spaudimo.

Serbijos vyriausybė išsiuntė Ukrainai keturis sunkvežimius su elektros įrangaSerbijos vyriausybė išsiuntė Ukrainai keturis sunkvežimius su elektros įranga, kad paremtų Ukrainos energetikos sektorių.Tai pranešė ES atstovybė Serbijoje, kuria remiasi portalas „eurointegration“.Kovo 28 d. sunkvežimiai su pagalba išriedėjo į Rumuniją, iš kur jie važiuos į Ukrainą.Įrangos pirkimą finansavo Serbija, o transportą parūpino ES.Pagalbos išsiuntimo ceremonijoje dalyvavo Serbijos premjerė Ana Brnabič, Ukrainos ambasadorius Belgrade Volodymyras Tolkačius, ES delegacijos Serbijoje vadovas Emmanuelis Jofre.„Rusijos agresija prieš Ukrainą sukėlė daugybę problemų, šiuo metu daugiau kaip 17-kai milijonų ukrainiečių reikalinga tam tikra pagalba“, - sakė E. Jofre.„Serbija solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir smerkia visas atakas prieš civilius gyventojus ir objektus, bet kokį jėgos naudojimą, prieštaraujantį tarptautinei teisei“, - savo ruožtu pareiškė Serbijos vyriausybės vadovė A. Brnabič.Serbija, laikanti Rusiją savo sąjungininke tarptautinėje arenoje, atsisako imtis prieš ją sankcijų ir nepadeda Ukrainai ginklais.

Bidenas: Putino kalbas apie branduolinių ginklų dislokavimą pavojingosAntradienį JAV prezidentas Joe Bidenas „pavojingomis“ kalbomis pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtą planą dislokuoti branduolinius ginklus kaimynėje Baltarusijoje. „Tai pavojingos kalbos ir tai kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.Kremliaus lyderis šeštadienį paskelbė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, valdomoje dar vieno autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos, Rusijos artimiausio sąjungininko.Vašingtonas pasmerkė planą, paskelbtą Maskvai jau daugiau nei metus mėginant pavergti provakarietišką Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos kaimynę.Vis dėlto JAV pareigūnai teigia dar nematantys jokių ženklų, kad Rusija iš tikrųjų perkeltų branduolinius ginklus. „Jie to dar nepadarė“, – sakė J. Bidenas.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 172 340 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 610 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 172 340 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 609 tankų, 6 966 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 659 artilerijos sistemų, 526 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 277 oro gynybos priemonių, 306 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 239 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 507 automobilių, 288 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: Zelenskis pakvietė Xi Jinpingą apsilankyti UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Kinijos vadovą Xi Jinpingą apsilankyti Ukrainoje.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis V. Zelenskio interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.Pasak V. Zelenskio, jis nebendravo su Kinijos lyderiu nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, todėl norėtų, kad Xi Jinpingas atvyktų į Ukrainą.„Mes norime pamatyti jį čia. Aš noriu pasikalbėti su juo. Aš bendravau su juo prieš prasidedant plataus masto karui. Bet visus šiuos metus, daugiau kaip metus, mes neturėjome kontaktų“, - sakė V. Zelenskis.„rbc.ua“ primena, kad praėjusią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje su oficialiu vizitu ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Tada pasirodė pranešimų, kad gali įvykti Kinijos lyderio ir Ukrainos prezidento pokalbis. Bet vėliau Ukrainos prezidento biuro atstovai paaiškino, kad organizuojant tokį pokalbį esama tam tikrų sunkumų.

ISW: Rusijos kariuomenė užėmė du trečdalius BachmutoRusijos pajėgos pastarąją savaitę užėmė dar apie penkis procentus Bachmuto teritorijos ir šiuo metu yra užėmusios maždaug 65 procentus miesto.Tai sakoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, praneša UNIAN.ISW duomenimis, privačios karinės kompanijos „Vagner“ kariškiai  pasistūmėjo Bachmuto centro link, perėmė miesto turgaus kontrolę ir pasiekė kultūros rūmus.Miesto šiaurės vakaruose jie visiškai užėmė spalvotųjų metalų apdorojimo gamyklos AZOM teritoriją.Bachmuto plotas – kiek daugiau kaip 40 kvadratinių kilometrų, tad 5 proc. miesto teritorijos – maždaug 2 kvadratiniai kilometrai, pažymi UNIAN.

Pentagono vadovas: manome, kad Ukraina ateityje gaus ketvirtosios kartos lėktuvųVakarų partneriai dabar turėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis, raketomis ir šarvuotąją technika, o ne naikintuvais F-16, tačiau ateityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikrai turėtų gauti šių ketvirtosios kartos lėktuvų.Tai per klausymus JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Dėl F-16: jei toks sprendimas bus priimtas, tai jų perdavimas užtruks apie 18 mėnesių. Tačiau tai nepadės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabartiniame karo veiksmų etape. Ar ukrainiečiai kada nors ateityje galės įgyti tokių galimybių? Mes visi manome, kad taip“, – sakė JAV gynybos sekretorius.Jis pažymėjo, kad tai gali būti naikintuvai F-16 ar kiti ketvirtosios kartos lėktuvai.„Tačiau mes ir toliau dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, kad būtume tikri, jog Ukraina turi tai, ko jai reikia“, – pabrėžė Ll. Austinas.Anot jo, Pentagonas su partneriais Ukrainoje kartais susisiekia kelis kartus per savaitę, kad suderintų paramos Ukrainos kariuomenei veiksmus.„Dabar jiems labiausiai reikia oro gynybos sistemų. Tai kritiškai svarbus poreikis mūšio lauke. Jiems taip pat reikia didelio nuotolio ugnies priemonių ir šarvuotosios technikos“, – sakė Pentagono vadovas.Ll. Austinas pareiškė esąs įsitikinęs, kad tokių galimybių suteikimas Ukrainai, taip pat pratybų rengimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gali pakeisti situaciją mūšio lauke jau artimiausioje ateityje.Jis taip pat pabrėžė, kad JAV ne tik teikia Ukrainai reikiamą paramą, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį telkiant tarptautinę bendruomenę, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau gautų karinę pagalbą.Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę JAV skyrė Ukrainai naują 350 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, kurį sudaro raketos HIMARS sistemoms, 155 mm sviediniai, minosvaidžiai, kateriai ir kitos priemonės.

Ukrainos pajėgos smogė įsibrovėliams MelitopolyjeKovo 29-osios rytą Melitopolyje griaudėjo keli sprogimai, „Telegram“ kanale sakė miesto meras Ivanas Fiodorovas.„Melitopolis: garsiai! Visose miesto dalyse galima išgirsti keletą sprogimų. Okupantai šurmuliuoja. Laukiame detalių iš Generalinio štabo“, – rašė jis.Savo ruožtu vietos laikraštis „RIA Melitopol“ paskelbė vaizdo įrašą. Filmuotoje medžiagoje matyti sprogimams būdingi blyksniai ir garsai.Be to, žurnalistai rašo apie dūmus aerodromo rajone, kurį rusai naudojo kaip savo bazę nuo visiško karo pradžios.Tuo tarpu Putino propagandistai patvirtino ataką. Rusijos „RIA Novosti“ leidimas rašo apie ataką ant geležinkelio bėgių, iš kurių okupantai perduoda įrangą ir šaudmenis savo grupei pietuose. „Ukrainos kariai trečiadienio rytą apšaudė geležinkelio depą Melitopolyje – yra žalos ir sunaikinimo, bet aukų nėra, preliminariai“, – sakoma pranešime.

Ukraina Rusijai vėl pridarė nuostoliųPer pastarąją parą Ukrainos kariuomenė sunaikino priešo kontrolės punktą ir šaudmenų sandėlį, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje trečiadienio rytą. „Per pastarąją dieną Gynybos pajėgų aviacija surengė 5 smūgius okupantų personalo ir karinės technikos kontrolės punktui. Tuo pačiu metu mūsų gynėjai nušovė priešo dronus „Orlan-10“ ir „ZALA“, - pranešė Generalinis štabas.

Pentagonas išvardijo, kokių ginklų Ukrainai reikia mūšio lauke Pentagono vadovas Lloydas Austinas mano, kad pagrindinis ukrainiečių poreikis mūšio lauke dabar yra tolimojo nuotolio oro gynyba, praneša „Amerikos balsas“.„Dabar pagrindinis ukrainiečių poreikis yra oro gynyba. Tai yra kritinė būtinybė mūšio lauke. Jiems taip pat reikia tolimojo ginklų ir šarvuotų transporto priemonių. Ir mes suteikiame jiems nemažą tokių galimybių paketą. Mes taip pat juos apmokome ir garantuojame tiekiamų ginklų tiekimą“, - sakė L. Austinas.Turėdamas tai omenyje, jis taip pat pažymėjo, kad „F-16“ naikintuvai nepadės Ukrainai šiame karo etape: „Jei kalbate apie „F-16“, jei nebūtumėte priėmę sprendimo suformuoti viską, ko reikia šiems pajėgumams suteikti, tai užtruktų apie 18 mėnesių. Ir tai nepadės šioje dabartinėje kovoje.“Kaip rašė „Politico“, Vakarai intensyviai ruošia Ukrainą priešpriešai pavasario pabaigoje – nemažai šalių jau paskelbė gerokai padidinusios karinę pagalbą. Dabar paketuose yra daugiau šarvuotų transporto priemonių, šaudmenų ir inžinerinės įrangos.NATO pripažįsta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali pradėti Krymo išlaisvinimą.

Ukrainos generalinis štabas: kitur rusai puola, bet nesėkmingaiUkrainos generalinis štabas trečiadienio rytą paskelbtame pranešime labai glaustai, kaip visada, praneša, kad rusai puola šiauriausioje fronto dalyje ir Avdiivkos bei Marinkos rajonuose, tačiau jų atakos nesėkmingos. Kalbant apie priešo išpuolius Bachmute, Generalinis štabas nenaudoja šio žodžio – nesėkmingai.„Bachmuto kryptimi priešas tęsia puolimo operacijas Bachmuto mieste. Nepaisant to, mūsų gynėjai drąsiai laiko miestą, atremia daugybę priešo atakų“, – teigiama štabo pranešime. Savo ataskaitoje jis dėsto, kad atremtos atakos vietovėse į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Bachmuto.

Baltarusija sako, kad, siekdama pasipriešinti NATO, priims Rusijos branduolinius ginklusBaltarusija patvirtino, kad, atsakydama į Vakarų spaudimą, įskaitant sankcijas ir tai, ką ji pavadino NATO valstybių narių karinių pajėgų stiprinimu prie jos sienų, priims Rusijos taktinius branduolinius ginklus.Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas buvo pirmasis po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskva dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ir pastatys ten branduolinių ginklų saugyklą.Tai būtų pirmasis Maskvos branduolinių ginklų dislokavimas už jos sienų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos branduoliniai ginklai suteikia apsaugą po to, ką ji pavadino Jungtinės Karalystės, JAV ir jų sąjungininkių spaudimo kampanija, kuria siekiama nuversti prezidento Aleksandro Lukašenkos vyriausybę.„Per pastaruosius dvejus su puse metų Baltarusijos Respublika patyrė precedento neturintį politinį, ekonominį ir informacinį spaudimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir jos sąjungininkių NATO, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių“, – sakoma ministerijos pareiškime.Minskas teigė, kad Rusijos planai neprieštaraus tarptautiniams neplatinimo susitarimams, nes pati Baltarusija nekontroliuos branduolinių ginklų.

Kariuomenė apie padėtį prie Bachmuto: Rusija į puolimą meta geriausius savo daliniusPadėtis Bachmuto kryptimi išlieka kontroliuojama, tačiau Rusijos užpuolikai meta savo geriausius dalinius Ukrainos pozicijoms šturmuoti, pranešė kariuomenė.Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos. Užpuolikai toliau bando pralaužti gynybą aplink miestą. Tačiau ukrainiečių gynėjai priešo pajėgoms daro didelių nuostolių.„Drąsūs 28-osios, 54-osios, 56-osios ir 57-osios brigadų pėstininkai kartu su savo broliais iš 93-iosios ir 4-osios operatyvinių brigadų, taip pat kitų gynybos pajėgų kariai laiko frontą petys į petį, nepalikdami priešui jokių šansų“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis kartu su jam pavaldžiais daliniais nuolat yra fronto linijoje. „Kartu su vadais jie koordinuoja veiksmus, kurie neleistų priešui įgyvendinti savo planų“, – sakoma pareiškime.

„Ukrenerho“: Ukraina elektros energijos ateinančius šešis mėnesius nepritrūksNepaisant intensyvių Rusijos raketų atakų prieš energetikos infrastruktūrą praėjusią žiemą, Ukraina nemano, kad ateinančius šešis mėnesius šalis pritrūks elektros energijos. „Ukrainos energetikos sistema yra Europos energetikos sistemos dalis. Todėl mes turime galimybę importuoti elektros energiją, jei savo nepakanka“, – antradienį per televiziją sakė valstybinės energetikos įmonės „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis. Tai esą svarbus veiksnys šalies energetiniam saugumui, leisiantis pavasario ir vasaros mėnesiais subalansuoto situaciją energetikos sistemoje.„Tačiau kitai žiemai būtina gerai pasirengti“, – pabrėžė V. Kudryckis. Visų pirma esą būtina sutaisyti gedimus šiluminėse elektrinėse ir hidroelektrinėse. Turi būti mobilizuoti visi resursai, kad kitą žiemą nebūtų elektros tiekimo sutrikimų.Rusija prieš daugiau kaip 13 mėnesių užpuolė Ukrainą. Nuo spalio ji intensyviai raketomis ir dronais atakavo kaimyninės šalies elektros tinklus. Dėl to daugelyje Ukrainos regionų elektra buvo tiekiama tik po kelias valandas per parą. Kartu milijonams žmonių trūkinėjo ir vandens bei šilumos tiekimas.

Pentagonas: Rusija privesta grįžti prie labai senų tankųUkrainos pajėgoms toliau naikinant rusų šarvuotąją techniką, Rusija, pasak JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, priversta grįžti prie dešimtmečių senumo sovietinių tankų. Ukraina Rusijos šarvuočių atsargas išretino „taip, kaip niekas negalėjo įsivaizduoti“, sakė L. Austinas antradienį Senate. Todėl dabar Rusija esą mėgina panaudoti tankus T-54 und T-55.Šiuos tankų modelius po Antrojo pasaulinio karo sukūrė Sovietų Sąjunga, buvo pagaminta dešimtys tūkstančių jų vienetų. JAV Karo studijų centro (ISW) duomenimis, šių tankų šarvai yra daug lengvesni, o patrankos mažesnės nei dabartinių modelių.Tankų yra daug, taip pat atsarginių dalių jiems. Tačiau juos naudojant rusų nuostoliai gali būti dar didesni, nes jie yra mažiau saugūs, praėjusią savaitę teigė ISW.

Rusijos pareigūnai: per apšaudymą žuvo du civiliaiUkrainos pajėgos praėjusią naktį nukovė du civilius gyventojus, apšaudydamos daugiabutį Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste Rytų Ukrainoje, pranešė Rusijos pareigūnai.„Ukrainiečių sviedinys pataikė į daugiabutį namą Kuybyševo gatvėje 246 (Donecke)“, – teigė Rusijos policijos pajėgų, veikiančios Maskvos kontroliuojamoje Ukrainos Donecko srities dalyje.Deja, du civiliai mirė nuo žaizdų po apgadinto pastato griuvėsiais.„Reuters“ žurnalistai teigė matę, kaip gelbėtojai šukavo pastato griuvėsius, kurių apatinė dalis įgriuvo, o vienos aukos kojos kyšo iš nuolaužų.Ukrainos valdžia iš karto nekomentavo, nes Rusijos pajėgos per panašias atakas prieš civilius nužudė tūkstančius žmonių.

CNN: po incidento JAV lėktuvai skrenda toliau nuo KrymoCituodama savo šaltinius CNN skelbia, kad po incidento su dronu „MQ-9 Reaper“, kuris kovo viduryje sudužo netoli Krymo, JAV oro pajėgos pradėjo skristi toliau nuo Rusijos aneksuoto pusiasalio.Anot aukšto rango Pentagono pareigūno, kurį cituoja CNN, tokie pokyčiai „neabejotinai riboja mūsų žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus“, susijusius su tuo, kas vyksta kare Ukrainoje.Pasak jo, dabar JAV bepiločiai orlaiviai skrenda daugiau nei 40 jūrmylių nuo Ukrainos pakrantės (apie 74 km), nors šalių oro erdvė paprastai yra apribotas 12 jūrmylių nuo žemės.

TATENA: prie atominės elektrinės įsiplieskė mūšiaiPrie Zaporožės atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje paaštrėjo mūšiai, pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi. Jis perspėjo, kad tai dar labiau padidino branduolinės avarijos galimybę.Pirmadienį jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kalbėdamas su naujienų agentūra „Associated Press“, R. Grossi sakė: „Yra padidėjęs kovos lygis, aktyvi kova. Mano komandos kasdien praneša apie atakas, sunkiosios ginkluotės garsus. Tai praktiškai pastovu.“Jis teigė, jog tikrai mato padidėjusį pavojaus lygį. „Tikimybė, kad atsitiks nelaimingas atsitikimas didėja. Tai yra faktas“, - konstatavo R. Grossi.

Kuleba: Rusija turi palikti kiekvieną metrą Ukrainos teritorijosUkrainos diplomatijos vadovas antradienį pareikalavo, kad Rusijos pajėgos paliktų „kiekvieną metrą“ šalies teritorijos, o Kyjivo kovą su okupantais pavadino pasaulinės kovos už demokratiją dalimi.„Noriu aiškiai pasakyti: Rusija turi pasitraukti iš kiekvieno kvadratinio metro Ukrainos teritorijos. Neturi būti jokių interpretacijų dėl to, ką reiškia žodis „pasitraukimas“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antrojo JAV vadovaujamo aukščiausiojo lygio susitikimo už demokratiją virtualioje sesijoje su kolegomis.Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį oficialiai pradės šį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris yra dalis jo pastangų sutelkti jėgas prieš Rusiją, taip pat prieš didėjantį Kinijos įtakos augimą.„Šioje kovoje mes giname visą demokratinį pasaulį“, – sakė D. Kuleba.Kinija pateikė planą dėl paliaubų, jam pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet Ukraina ir ją remiantys Vakarai atmetė jį kaip būdą įšaldyti Maskvos laimėjimus, įgytus per 13 mėnesių trunkančią invaziją.„Jokia kita tauta nenori taikos labiau nei Ukraina. Tačiau taika bet kokia kaina yra iliuzija. Kad taika būtų ilgalaikė, ji turi būti teisinga, – sakė D. Kuleba. – Rusijos agresijos nutraukimas ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra esminės taikos sąlygos. Neapgalvotos nuolaidos agresorei tik paskatintų Rusiją suintensyvinti išpuolius prieš demokratiją, suteiktų jai laiko atkurti savo karinius pajėgumus ir atnaujinti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“.Sesijai vadovavęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas palaikė Ukrainos pasiūlymus ir dar kartą perspėjo dėl bet kokio susitarimo, kuris tiesiog leistų Rusijos pajėgoms persigrupuoti.„Šis karas, žinoma, galėtų pasibaigti rytoj, jei prezidentas Putinas taip nuspręstų, išvesdamas Rusijos pajėgas iš Ukrainos“, – sakė A. Blinkenas.

Maskva: Ukraina naudoja ilgojo nuotolio JAV raketas GLSDBUkraina, Maskvos duomenimis, naudoja ilgojo nuotolio JAV raketas GLSDB. Tokią raketą, kuri gali skrieti 150 km, numušė Rusijos oro gynyba, antradienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Be to, esą numušta 18 „Himars“ raketų.Jungtinės Valstijos vasario pradžioje pažadėjo Kyjivui GLSDB tipo raketų (Ground Launched Small Diameter Bomb), tačiau neįvardijo, kada jos bus pristatytos. Šias raketas gamina „Boeing“ ir „Saab“, jos laikomos svarbiomis Ukrainos kontrpuolimui. „Himars“ raketų paleidimo sistemų Ukraina turi jau kurį laiką. Šių raketų veikimo nuotolis yra 80 km.Reaguodamos į tai, kad Ukraina turi „Himars“ raketų, Rusijos ginkluotosios pajėgos prailgino savo tiekimo linijas ir ypač ginklų bei amunicijos sandėlius perkėlė toliau nuo fronto.Vakarų šalys atsargiai vertino ilgojo nuotolio sistemų tiekimą Ukraina, nes baiminosi, kad jos gali būti panaudotos atakoms prieš Rusijos teritoriją, o tai gali sukelti eskalaciją. Kyjivas savo ruožtu ne kartą patikino, kas raketas naudos tik atakoms prieš taikinius savo teritorijoje.

Rusijoje vienišas tėvas, nuteistas dėl kariuomenės „diskreditavimo“, pabėgo iš namų arešto Vienišas tėvas Aleksejus Moskaliovas, kuris antradienį buvo nuteistas dvejiems metams kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“, pabėgo iš namų arešto, pranešė pareigūnai.„Nuosprendis buvo perskaitytas kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis dingo ir neatvyko į posėdį“, – AFP sakė Jefremovo miesto teismo atstovė spaudai Jelena Michailovskaja.Teismas antradienį nuteisė A. Moskaliovą dėl jo komentarų apie Maskvos karą Ukrainoje – byla buvo pradėta po to, kai jo dukra mokykloje nupiešė piešinį, susijusį su Ukraina.54 metų A. Moskaliovas teisme buvo pripažintas kaltu dėl kariuomenės „diskreditavimo“ socialinėje žiniasklaidoje ir nuteistas dvejus metus kalėti, po teismo posėdžio į pietus nuo Maskvos esančiame Jefremovo mieste agentūrai AFP patvirtino jo advokatas Vladimiras Bilijenka.Jei A. Moskaliovas būtų uždarytas į kalėjimą, jo 13 metų duktė Marija neišvengiamai atsidurtų vaikų namuose.

Zelenskis apsilankė Sumų srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyko į šiaurės rytinę Sumų sritį.Kaip rašo „Sky News“ ir „The Guardian“, čia valstybės vadovas aplankė Ochtyrkos ir Trostjaneco miestus. V. Zelenskis savo viešnagės metu susitiko su vietos gyventojais ir kariškiais.Ochtyrkoje pernai virė nuožmūs mūšiai, tačiau miestas niekuomet nebuvo patekęs į Rusijos okupacijos gniaužtus. Tuo metu Trostjanecas buvo užgrobtas – nepaisant to, jis po mėnesio buvo išlaisvintas.Ukrainos lyderis pastaruoju metu daug lankosi nuo Rusijos sukelto plataus masto karo nukentėjusiose šalies teritorijose. Per pastarąją savaitę V. Zelenskis taip pat apsilankė Chersono, Charkivo, Donecko ir Zaporižios srityse.

Slovakijos opozicija imasi teisinių veiksmų dėl naikintuvų MiG perdavimo Kyjivui Didžiausia Slovakijos opozicinė partija pradėjo teisinius veiksmus prieš ministro pirmininko Eduardo Hegerio vyriausybę dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai, kaltindama ją viršijant savo konstitucinius įgaliojimus.Antradienį paskelbtame interviu dienraščiui „Pravda“ Slovakijos socialdemokratų partijos (SMER-SSD) vadovas Robertas Fico sakė, kad E. Hegerio mažumos vyriausybė, gruodžio mėnesį pralaimėjusi balsavimą dėl nepasitikėjimo, negali priimti tokių esminių užsienio ir gynybos politikos sprendimų.Pirmadienį vakare R. Fico partija informavo valstybinę naujienų agentūrą TASR apie teisinius veiksmus.E. Hegerio konservatorių ir populistų vyriausybė kovo 17 dieną nusprendė perduoti Ukrainai 13 sovietų gamybos MiG-29 naikintuvų ir ketvirtadienį ukrainiečių pilotai iš šalies išskraidino pirmuosius keturis lėktuvus.Gynybos ministras Jaroslavas Nadas ir E. Hegeris iš pradžių sakė, kad nepriims sprendimo be balsavimo parlamente, o vyriausybė galėjo užsitikrinti paprastą daugumą padedant opozicijos nariams.Tačiau pagal šalies konstituciją tokiems sprendimams priimti jai reikėjo trijų penktadalių daugumos. J. Nadas sakė, kad sprendimas gali būti priimtas be parlamento balsavimo, remdamasis vyriausybės teisine konsultacija, kurios nebuvo galima skelbti.

Vokietijos vyriausybė smarkiai didins karinę paramą Ukrainai Vokietijos vyriausybė smarkiai didins karinę paramą Ukrainai. Biudžeto komitetas per posėdį trečiadienį ketina pritarti papildomam 12 mlrd. eurų skyrimui. Apie tai antradienį agentūrai AFP pranešė komiteto šaltiniai.Šios lėšos bus naudojamos tiesioginiam ginklų tiekimui Ukrainai bei ginkluotės pirkimui Bundesverui, kurio atsargos dėl tiekimų Ukrainai yra sumažėjusios. Pirmąsias lėšas, AFP informacija, Bundesveras galės panaudoti dar šiais metais. Sprendimas numato finansus ir tolesniems metams.Iki šiol Vokietija ginkluotei Ukrainai skyrė 3 mlrd. eurų. Po trečiadienio sprendimo ši suma  padidės iki 15 mlrd.Komitetas trečiadienį, be kita ko, balsuos dėl PZH2000 haubicų pirkimo Vokietijos kariuomenei. Iki šiol Berlynas, vyriausybės duomenimis, bendradarbiaudamas su Nyderlandais, perdavė Ukrainai 14 šio tipo haubicų.

Girkinas baisisi, kas nutiko prie AvdijivkosRusijos armija, bandydama užimti Avdijivką ir Bachmutą, ir toliau patiria didžiulių nuostolių, tačiau vis tiek beatodairiškai švaisto paskutinius likusius veiksmingus pėstininkų išteklius. Tokią nuomonę išsakė buvęs vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ lauko vadas, buvęs Rusijos specialiųjų pajėgų pareigūnas Igoris Strelkovas Girkinas.Savo „Telegram“ kanale jis teigia, kad Avdijivkos kryptimi Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas faktiškai naikina savo karius, kurie masiškai žūsta bandydami užimti per devynerius metus kaip reikiant įtvirtintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, skelbia dialog.ua.Anot I. Strelkovo Girkino, rusų nuostoliai tokie dideli, kad dabar mūšiuose žūsta pajėgiausių Donecko pėstininkų likučiai, o pajėgas dar labiau nustekeno nepatyrę samdiniai ir mobilizuotieji.„Donecke rusų karių beveik nebeliko“, – rašo jis. Be to, I. Strelkovo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos privertė priešininkus išnaudoti visas atsargas ir sutrukdė rusų planams apsupti Avdijivką – dabar Rusijai šis manevras praktiškai neįkandamas.Ne mažiau sudėtinga yra rusų situacija Bachmuto kryptimi, kur didžiausių nuostolių bandant užimti miestą patiria „Vagner“ samdiniai. Visgi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsisakymas minėtąja kryptimi rengti kontratakų byloja, jog kol kas dideli rusų nuostoliai Ukrainos kariuomenę visai tenkina.I. Strelkovas priminė ir apie rusų pajėgų išvaikymą prie Vuhledaro ir pripažino, kad vadinamasis rusų „žiemos puolimas“ tebuvo „didelis triukšmas dėl nieko“. Dabar Rusija laukia atsakomųjų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, kurie taps „tiesos akimirka“.

Portugalija praneša perdavusi Ukrainai tris tankus „Leopard 2“ Portugalija perdavė Ukrainai tris tankus „Leopard 2A6“. Tai antradienį pranešė Portugalijos nacionalinės gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Portugalijos padovanoti trys „Leopard 2A6“ tankai jau yra Ukrainoje, – rašoma ministerijos tviterio paskyroje. – Portugalija ir toliau remia Ukrainos pasipriešinimą Rusijos neteisėtai invazijai.“„Ukrinform“ primena, kad pirmadienio vakarą Vokietija informavo perdavusi Ukrainai 18 žadėtų tankų „Leopard 2A6“.

Zelenskis: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje sunaikinta šimtai religinių pastatų Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje jau sunaikinta šimtai religinių pastatų. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sunaikinta, apgadinta ar apiplėšta šimtai religinių pastatų, – tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis. – Paveiktos visos religijos ir konfesijos, įskaitant bažnyčias, mečetes, sinagogas ir Ukrainos religinėms bendruomenėms priklausančius švietimui skirtus bei administracinius pastatus.“Ukrainos lyderis paragino inicijuoti kampaniją, kuri padėtų surinkti lėšų šių objektų atstatymui. „Rusijai viskas yra tiesiog taikinys. Tačiau teroristinės valstybės raketos ir artilerija nepalaužė mūsų žmogiškumo ir tikėjimo. Ukraina laimės, laimės gyvenimas!“ – akcentavo V. Zelenskis.

Prancūzija žada padvigubinti 155 mm sviedinių tiekimą Ukrainai Prancūzija padvigubins 155 mm sviedinių tiekimą Ukrainai. Jis turėtų padidėti jau kovo pabaigoje.Tai interviu laikraščiui „Le Figaro“ pareiškė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu.„Mes taip pat tieksime antžeminę įrangą, reikalingą Ukrainos kontrpuolimui. Mes padvigubinsime 155 mm sviedinių tiekimą, nuo kovo pabaigos per mėnesį jų bus pristatoma po 2 tūkst.“, – sakė pareigūnas.S. Lecornu taip pat kalbėjo apie oro gynybos komplekso SAMP-T pristatymo Ukrainai terminus. Pasak jo, ukrainiečiai šią sistemą gaus „artimiausiu metu“.Ministras pridūrė, kad Prancūzijos vyriausybė svarsto galimybę padidinti Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai fondo finansavimą. Pasak jo, Paryžiaus skirti 200 mln. eurų jau panaudoti.Praėjusią savaitę S. Lecornu pareiškė, kad savaeigių 155 mm haubicų „Caesar“ gamyba Prancūzijoje turėtų padvigubėti.

Baltarusija: branduoliniai ginklai bus dislokuoti reaguojant į NATO veiksmus Rusijos branduoliniai ginklai Baltarusijos teritorijoje bus dislokuoti reaguojant į agresyvius NATO valstybių veiksmus, sukėlusius pavojų Baltarusijos saugumui. Tai antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Minske, kurią cituoja agentūros TASS ir „Reuters“.Ministerijos tvirtinimu, pastarieji sprendimai dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje esą nepažeis tarptautinės atitinkamos ginkluotės neplatinimo sutarties, nes Baltarusija neturės šių ginklų kontrolės.Minskas aiškino buvęs „priverstas“ reaguoti, nes neva buvo imtasi vienašališkų politinių ir ekonominių priemonių, kurias lydi „didėjantis karinis potencialas kaimyninių šalių, kurios yra NATO narės, teritorijose“, šalia Baltarusijos sienų. „Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir jų sukeltus teisėtus nuogąstavimus ir pavojus nacionalinio saugumo srityje, Baltarusija priverstinai imasi atsakomųjų veiksmų, siekdama sustiprinti savo pačios saugumą ir gynybinius pajėgumus“, – nurodė ministerija.Ji taip pat kalbėjo apie Vakarų veiksmus, kuriais menamai „kišamasi į nepriklausomos valstybės vidaus reikalus“ ir siekiama „pakeisti Baltarusijos vidinę politinę sistemą“.Apie tai, kad Baltarusijoje bus dislokuota Rusijos branduolinių ginklų, pranešta šeštadienį. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė dėl tokio žingsnio susitaręs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.Vakarų šalys pasmerkė šį Maskvos ir Minsko sprendimą.

Analitikai: prie Avdijivkos rusai stiprina pozicijas „Vagner“ samdiniais Įsibrovėliai iš Rusijos stiprina išsekusius ir prastesnės kokybės padalinius prie Avdijivkos privačios karinės grupuotės „Vagner“ samdiniais, teigia JAV Karo studijų institutas, pranešė „Ukrinform“. „Avdijivkos puolimui Rusijos karinė vadovybė veikiausiai pasitelkė kai kuriuos aukštesnės kokybės grupuotės „Vagner“ elementus, greičiausiai taip siekdama didesnių laimėjimų po pastarojo meto ribotos taktinės sėkmės šiame rajone“, – sakoma pranešime.Pasak analitikų, Rusijos karinė vadovybė pastarosiomis savaitėmis galimai nusprendė Avdijivkos rajone dislokuoti kai kuriuos „Vagner“ elementus, kad paremtų išsekusias ir prastesnės kokybės vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos pajėgas, mėginančias užimti gyvenvietę.Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos puolimas siekiant užimti Bachmutą Donecko srityje iš esmės įstrigo, veikiausiai tai lėmė didžiulis Rusijos pajėgų išsekimas.

Bulgarija per tarpininkus parduos Ukrainai šimtus tūkstančius šaudmenų Bulgarija, atsisakanti teikti tiesioginę karinę pagalbą Kyjivui ir prisidėti prie ES organizuojamo bendro milijono sviedinių pirkimo, tikriausiai parduos Ukrainai per tarpininkus daug šaudmenų.Tai interviu „bTV“ pareiškė buvęs Bulgarijos gynybos ministras Boikas Nojevas, praneša UNIAN.Anksčiau šį mėnesį Bulgarijos laikinoji vyriausybė priėmė sprendimą perduoti valstybinei karinei gamyklai „VMZ-Sopot“ senų šaudmenų, kainuojančių apie 350 mln. levų (apie 180 mln. eurų). Per ateinančius trejus metus šalis turi gauti analogišką naujų šaudmenų kiekį. Šis žingsnis aiškinamas būtinumu atnaujinti atsargas.Pasak B. Nojevo, „tai didžiausias Bulgarijos sausumos kariuomenės perginklavimas naujausioje istorijoje“. Eksministras įsitikinęs, kad „VMZ-Sopot“ per tarpininkus parduos Ukrainai šimtus tūkstančių šaudmenų.

Rusijos nuostoliai auga: prie Avdijivkos okupantai neteko daugybės šarvuočiųAntradienio ataskaitą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskyrė kariniams veiksmams prie Ukrainos Donecko srities Avdijivkos miesto ir Rusijos armijos karinėms galimybėms apžvelgti.Pastarosiomis dienomis Rusija ir toliau prioritetus atiduoda operacijoms, skirtoms apsupti Donecko srities Avdijivkos miestą, tačiau Rusijos pajėgoms pavyko pasiekti tik minimalaus progreso, už kurį teko sumokėti dideliais šarvuotos technikos nuostoliais.Bandydami apsupti Avdijivką iš pietų, Rusijos kariai iš dešimtojo tankų pulko, kaip rašoma, neteko didžiosios dalies savo karo mašinų. Pulkas priklauso trečiajam armijos korpusui – pirmajam didelio masto naujam dariniui, kurį Rusija subūrė invazijai į Ukrainą palaikyti 2022 metų rugpjūtį.Atvirų šaltinių duomenys rodo, kad trečiajame armijos korpuse yra rimtų bėdų dėl disciplinos ir karių moralės, todėl darinys demonstruoja labai ribotas karines galimybes, pabrėžia analitikai.Anot jų, dešimtojo tankų pulko nuostoliai, galimas dalykas, susiję su taktinėmis klaidomis, nes panašiai Rusijos pajėgos nukentėjo ir per kitas nesėkmingas rusų šarvuotos technikos atakas, pavyzdžiui, prie Vuhledaro.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1640591697858969606

Lenkijos URM: Zelenskis netrukus gali apsilankyti Varšuvoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali apsilankyti Lenkijoje artimiausiu metu.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Pawełu Jabłońskiu.„Manau, kad tai įvyks artimiausiu metu, bet neužbėkime įvykiams už akių. Tikrai neanonsuosime šio vizito, kaip kad paprastai būna rengiant kitų valstybių vadovų vizitus. Prezidento V. Zelenskio atveju tokio anonso nebus dėl saugumo“, – pareiškė radijo stočiai „Wnet“ viceministras.Pasak jo, Lenkijos ir Ukrainos lyderiai nuolat palaiko „labai intensyvius kontaktus“.Pirmadienį V. Zelenskis pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Ukrainiečiai įvardijo, kas įsakė bombarduoti Mariupolio dramos teatrą Rusų pulkininkas Sergejus Atroščenka įsakė bombarduoti Mariupolio dramos teatrą, gimdymo namus ir vaikų ligoninę. O pats kariškis, kaip paaiškėjo, yra gimęs Ukrainoje, Žytomyro srities Ovručiaus mieste.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.„Mariupolio  žudikas Nr.1 nustatytas. Jis davė įsakymus ir kontroliavo dramos teatro, gimdymo namų ir vaikų ligoninės bombardavimą“, – rašo P. Andriuščenka.Pasak patarėjo, Mariupolį bombardavę lėktuvai kilo iš Primorsko Achtarsko aerodromo Krasnodaro krašte.Šiuo metu pulkininkas gyvena prabangiame bute Primorsko Achtarske, už 350 metrų nuo Azovo jūros.Rusai subombardavo Mariupolio dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai, praėjusių metų kovo mėnesį. Žuvo šimtai žmonių.Šiuo metu teatro pastatas visiškai nugriautas.

Zelenskis: Zaporižios AE laikoma įkaite Rusija laiko Zaporižios atominę elektrinę įkaite. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Sky News“.Pasak valstybės vadovo, šio objekto saugumas galės būti užtikrintas tik tuomet, kai iš jo teritorijos pasitrauks visi rusų kariai. „Atominės elektrinės laikymas įkaite daugiau kaip metus neabejotinai yra pats blogiausias įvykis Europos ir viso pasaulio branduolinės energetikos istorijoje“, – pirmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi tvirtino Ukrainos lyderis.Jis apibūdino Rusijos buvimą Zaporižios AE teritorijoje kaip „radiacinį šantažą“.Rusijos kariuomenė šią elektrinę, įsikūrusią Ukrainos pietuose, užgrobė dar praėjusių metų kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos ją ne kartą apšaudė, taip sukeldamos Europos ir viso pasaulio nuogąstavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos.Pirmadienį V. Zelenskis Ukrainoje susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi. Jiedu, be kita ko, pasikalbėjo apie Zaporižios AE ir jos darbuotojų apsaugą.

Generolas įvardijo svarbiausią Ukrainos karių užduotį Bachmuto kryptimi Bachmuto kryptimi svarbiausia Ukrainos gynybos pajėgų užduotis yra išsekinti priešą ir padaryti jam didelių nuostolių.Kaip praneša „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.Pasak jo, rusai stengiasi sutelkti pagrindines pajėgas Bachmuto kryptimi. Jie vis mėgina apsupti ir užimti miestą.„Dabar svarbiausia mūsų užduotis – išsekinti pranašesnes priešo pajėgas ir padaryti jam didelių nuostolių. Tai suteiks galimybę sudaryti reikiamas sąlygas, kurios leis išlaisvinti Ukrainos žemę ir priartins mūsų pergalę“, – sakė O. Syrskis.Generolas pabrėžė, kad kiekvieno vado sėkmės raktas yra nuolatinis darbas jam pavaldžiuose daliniuose. Tai leidžia efektyviai juos panaudoti mūšio lauke ir laiku atlikti iškeltas kovines užduotis.„Man lankantis kariuomenėje kartu su vadais susitariame dėl planų, kurie realų rezultatą duos ne žemėlapyje, o mūšio lauke. Kai priešas turi kiekybinę persvarą, man garbės reikalas būti šalia savo karių. Mūsų kariškių didvyriškumas ir profesionalumas, sumanūs ir suderinti veiksmai, efektyvus manevravimas ir ginkluotės galimybių panaudojimas mums leidžia išlaikyti Bachmuto tvirtovę nepaisant įvairių terminų ir prognozių“, – pabrėžė O. Syrskis.Pasak jo, „priešo ir savęs pažinimas atveria kelią į pergalę, todėl atidžiai ieškome pažeidžiamų jo vietų, kad galėtume kuo efektyviau panaudoti savo pajėgas“.Kaip pabrėžė O. Syrskis, sėkminga strategija visada remiasi sugebėjimu pakreipti savo naudai bet kokią situaciją.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, O. Syrskis pareiškė, kad Bachmutas ginamas dėl karinės būtinybės.

Ukraina: naujas okupantų sumanymas nepavyko Per kovo 27 d. oro išpuolį iranietiškais dronais kamikazdėmis rusai okupantai nelietė pietinės dalies, teigė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk.Pasak jos, valstybė agresorė pakeitė puolimų taktiką.„Šį kartą mūsų kontroliuojamos zonos nelietė <...>. Greičiausiai tokia ir yra nauja priešo taktika – išskaidyti mūsų priešlėktuvinę gynybą, supainioti ją, bet šis sumanymas jiems nepavyko, turint omenyje rezultatus“, – sakė N. Humeniuk.N. Humeniuk pabrėžė, kad Juodojoje jūroje kovinio budėjimo režimu stovi tik vienas povandeninis raketnešis su keturiomis raketomis „Kalibr“.„Tai rodo, kad raketų smūgis tikėtinas, tačiau negali būti masinės atakos ar rengiamos kokios nors labai didelės raketų atakos. Greičiausiai bus vykdomi taškiniai išpuoliai. Jie labiau orientuojasi į aviaciją“, – paaiškino N. Humeniuk.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 465 vaikai, dar 943 buvo sužeisti Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 465 vaikai, o dar 943 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 m. kovo 28 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 408 vaikai - 465 žuvo ir daugiau kaip 943 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Donecko srityje nukentėjo 446 vaikai, Charkivo srityje – 273, Kyjivo srityje –127, Chersono srityje – 94, Zaporižios srityje – 88, Mykolajivo srityje – 85, Černihivo srityje – 68, Luhansko srityje – 66, Dnipropetrovsko srityje – 66.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 438 visiškai sugriautos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereshchuk pareiškė, kad rusai pagrobė beveik 4,4 tūkst. Ukrainos vaikų, kurie yra našlaičiai, pusiau našlaičiai arba netekę tėvų globos.

Kyjivas: Didžiosios Britanijos tankai „Challenger“ jau UkrainojeDidžiosios Britanijos tankai „Challenger“ jau Ukrainoje, pirmadienį pranešė Kyjivo gynybos ministerijos atstovė spaudai Iryna Zolotar. Manoma, kad tankai dalyvaus Ukrainos kontrpuolime, jo tikimasi dar pavasarį.Ukrainos gynybos ministras anksčiau pirmadienį sakė apžiūrėjęs „naują papildymą“, kurį gavo šalies ginkluotosios pajėgos: tankus „Challenger“, Vokietijos pėstininkų kovos mašinas „Marder“, šarvuotus sunkvežimius „Cougar“ ir šarvuočius „Stryker“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų.„Prieš metus niekas nebūtų pagalvojęs, kad mūsų partnerių parama bus tokia tvirta“, – feisbuke paskelbė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis gyrė Didžiosios Britanijos tankus „Challenger“ ir vadino juos „karinio meno“ kūriniais.Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad ukrainiečių įgulos baigė mokymus naudoti Jungtinės Karalystės dovanotus tankus „Challenger 2“ ir yra pasirengusios vykti į frontą. Jos grįžo namo „tęsti kovos su neteisėta ir neišprovokuota Rusijos invazija“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Londonas sausio mėnesį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 14 šių tankų ir netrukus pradėjo mokyti Ukrainos karius. Įgulos išmoko juos valdyti, vairuoti ir „veiksmingai identifikuoti ir sunaikinti taikinius“, sakoma Jungtinės Karalystės ministerijos pranešime ir pabrėžiama, jog tai „esminis pokytis“ Ukrainos kariuomenės pajėgumuose.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 171 730 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 570 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 28 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 171 730 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 602 tankų, 6 966 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 653 artilerijos sistemų, 525 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 277 oro gynybos priemonių, 305 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 235 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 502 automobilių, 287 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Pareigūnė: patys rusai patvirtina, kad grobia ukrainiečių vaikus Ukraina patvirtino informaciją apie Rusijos pagrobtus beveik 4,4 tūkst. vaikų, kurie yra našlaičiai, pusiau našlaičiai arba netekę tėvų globos.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.„4390 vaikų, netekusių tėvų globos, našlaičių ir pusiau našlaičių, buvo deportuoti į Rusiją arba yra laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė pareigūnė.Anot jos, Ukraina Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) pateikia visą su vaikų pagrobimu susijusią medžiagą, taip pat ir tą, kurią gavo prokuratūra, žvalgyba.Pareigūnė pažymėjo, kad pati Rusija patvirtina Ukrainos vaikų grobimo faktus. „Kai sąlyginė lvova-belova įsivaikina vaiką, mes, kaip šalis, kreipiamės dėl šio vaiko ir reikalaujame jį grąžinti... Jie jį įsivaikina ir puikuojasi, rodydami tai visam pasauliui. Tai ir yra ta medžiaga, kuri nereikalauja faktinių įrodymų. Jie jau užfiksavo savo nusikaltimą. Jie už tai turės atsakyti“, – pabrėžė I. Vereščuk.Ji pridūrė, kad šiuo klausimu Ukraina tikisi tarptautinės bendruomenės spaudimo šaliai agresorei: „Kol kas nematau didelių pokyčių, rodančių, kad Rusija pasirengusi grąžinti ukrainiečių vaikus. Ir mes dedame viltis į tarptautinę bendruomenę, tikimės, kad ji darys spaudimą, taikys sankcijas ir patrauks atsakomybėn tuos, kurie vykdo genocido nusikaltimą prieš mūsų vaikus“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 394 ukrainiečių vaikai laikomi dingusiais, 16 207 buvo deportuoti.

Ant Krymo tilto – avarija: Kadyrovo „Achmat“ kolona tikslo nepasiekėKovo 26 d. ant Krymo tilto Rusijos pajėgos neteko 5 šarvuotųjų automobilių Z-STS „Achmat“. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.„Penki šarvuotieji automobiliai S-STS „Achmat“ nepasiekė karinių veiksmų zonos. Kovo 26 d. 34-ajai atskirajai motorizuotųjų šaulių brigadai priklausiusių penkių S-STS automobilių kolona judėjo Krymo tiltu okupuoto Krymo kryptimi“, – skelbiama pranešime.Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos turimais duomenimis, įveikti numatytą atstumą automobiliams sutrukdė „viršytas greitis ir judant kolona rekomenduojamo saugaus atstumo nesilaikymas“.„Keturis iš penkių automobilių būtina remontuoti. „Achmatai“ vyko į Chersono sritį. Jie turėjo papildyti priešo pajėgų dalinius, veikiančius link Prydniprovsko plytinčioje teritorijoje“, – nurodoma žvalgybos pranešime.Šis šarvuotųjų automobilis modelis buvo sukurtas specialiai pagal vienos iš Čečėnijos jėgos struktūrų užsakymą tada, kai buvo prasidėję karo veiksmai Ukrainoje.Gegužės 9 d. šie šarvuotieji automobiliai buvo pademonstruoti Grozne vykusiame parade, o vėliau pasiųsti į karą Ukrainoje. Birželio mėnesį Ramzanas Kadyrovas pranešė apie partijos, t. y. 20-ies Z-STS „Achmat“ automobilių, įsigijimą.Šarvuotieji automobiliai „Achmat“ yra už „Taifun“ pigesnė versija.https://www.facebook.com/DefenceIntelligenceofUkraine/posts/pfbid0VW8RsJ3TVA4KXr89tdmWST9eWUtDNnvLLVRVtCbcqEk9kydg5YzzE844YWvNVGN7l

Pistoriusas: Vokietija įvykdė savo įsipareigojimus UkrainaiVokietija pristatė Ukrainai žadėtus kovinius tankus „Leopard“, pažadas įvykdytas praėjus maždaug dviem mėnesiams, kai Berlynas pagaliau sutiko suteikti Kyjivui šiuos modernius ginklus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Vokietija vykdo savo įsipareigojimus Ukrainai ir kartais padaro net daugiau.„Pažadėta – pristatyta: šiandien į Ukrainą atvyko 18 kovos tankų „Leopard 2A6“, taip pat amunicijos ir atsarginių dalių komplektai“, – kovo 27-osios vakarą tviteryje parašė B. Pistoriusas.Be to, Vokietija perdavė Ukrainai keturiais tankais daugiau, nei buvo sutarta iš pat pradžių. „Galite mumis pasikliauti“, – patikino Vokietijos gynybos ministras.B. Pistoriusas pabrėžė, kad technika Ukrainos gynėjams perduota laiku. Pasak jo, šie tankai bus labai svarbūs mūšio lauke.Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, jog kartu su tankais pristatytos ir dvi šarvuotos gelbėjimo mašinos „Buffel“ bei apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.Saugumo sumetimais pristatymo maršrutą Berlynas laikė paslaptyje. Ukrainos kariai buvo mokomi valdyti tankus „Leopard 2A6“ Vokietijos ir Ispanijos karinėse bazėse.

Ukraina: Nacionalinė policija jau iškėlė beveik 68,8 tūkst. bylų dėl rusų nusikaltimųNuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Nacionalinė policija iškėlė 68 781 baudžiamąją bylą dėl rusų ir jų bendrininkų nusikaltimų Ukrainoje.Tai pranešė Vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.Daugiausiai bylų – 56 711 – iškelta pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438-ąjį straipsnį (Karo įstatymų ir papročių pažeidimas).Kaip jau buvo pranešta, JT žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, Ukrainoje dėl karo veiksmų jau žuvo daugiau kaip 8 tūkst. civilių, o dar beveik 14 tūkst. buvo sužeisti.

Naktį į antradienį rusai paleido 15 dronų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 14 iš jųNaktį į antradienį agresoriai rusai į Ukrainos teritoriją paleido 15 smogiamųjų dronų „Shahed-136“, 14 iš jų sunaikino šalies gynybos pajėgos.Šią informaciją feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.„Pastarąją parą priešas smogė 24 aviacijos ir 12 raketų smūgių, surengė 55 apšaudymus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Priešas ir toliau ignoruoja karo įstatymus ir papročius, taiko teroro taktiką prieš taikius mūsų šalies piliečius. Kovo 27 d. dėl raketų smūgio Donecko srities Sloviansko miesto infrastruktūrai nukentėjo civiliai, yra aukų. Apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs gyvenamieji namai. Chersono srityje, Beryslavo mieste, nuo priešo aviacijos smūgio nukentėjo civilinis objektas“, – rašoma pranešime.Naujų raketų ir aviacijos smūgių tikimybė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje, perspėjo Generalinis štabas.Pažymima, kad priešas didžiausias pastangas sutelkė puolimo operacijoms Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis. Įnirtingiausios kovos tęsiasi dėl Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos. Profesionaliais ir koordinuotais veiksmais per parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai šiomis kryptimis atrėmė 62 priešo atakas.

Per Kijevo ataką Ukrainos pajėgos sunaikino apie dešimt dronų „Shahed“Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktinę Rusijos oro ataką prieš Kijevą ir jo apylinkes aptiko ir sunaikino apie dešimt dronų „Shahed“.„Kijevas atlaikė dar vieną puolimą. Nepavarkite dėkoti narsiems oro gynybos pajėgų kariams! Jei reikia, padėkite ir paremkite juos ir Ukrainos ginkluotąsias pajėgas visais įmanomais būdais! Šlovė Ukrainai!“, - sakė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Sergejus Popko.

Kijeve nugriaudėjo sprogimaiAntradienio naktį Kijeve nugriaudėjo sprogimai.Jie buvo girdėti keliuose sostinės rajonuose, savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Vitalijus Kličko. „Sprogimai sostinėje, preliminariai –  Obolonskio ir Svjatošinskio rajonuose. Visos tarnybos nuvyko į vietą. Detaliau –  vėliau“, – rašė jis.Kijevo regiono karinė administracija naktį perspėjo, kad oro antskrydis vis dar tęsiasi ir paragino sostinės bei regiono gyventojus likti slėptuvėse.Vėliau V. Kličko pranešė, kad viename iš rajonų dega parduotuvės patalpos. Informacija apie aukas tikslinama.

Praneša apie numuštus dronusUkrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų pirmininkas Jurijus Ignatas sakė, kad apie 23 val. Kijevo ir Dniepropetrovsko regionuose jau numušti keli dronai kamikadzės.

Ukrainoje – oro antskrydžių pavojusVėlų pirmadienio vakarą keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro perspėjimas. Kyjivo regiono gyventojai buvo įspėti apie dronų atakų grėsmę.„Kyjivo regionas! Priešo dronų atakos grėsmė! Eikite į slėptuves ir kitas saugias vietas. Likite ramūs ir laikykitės informacijos tylos“, – sakoma Kijevo regioninės karinės administracijos pareiškime.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat paragino neignoruoti pavojaus signalo.Oro perspėjimas buvo paskelbtas Kyjivo, Chersono, Černigovo, Sumų, Zaporožės ir Dniepropetrovsko, Luhansko regionuose. Vėliau pranešta, jog Kyjivo regione veikia Kijevo regione.

Zelenskis lankėsi ir Dniepropetrovsko regioneUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Telegram“ kanale pasirodė pranešimas, kad jis pirmadienį atvyko į labiausiai apšaudytą Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną.„Aptariau teroristinių smūgių Nikopoliui, Manganets ir kitoms regiono gyvenvietėms pasekmes“, – sakė V. Zelenskis.Remiantis rajono valdžios pateiktais skaičiavimais, nuo karo pradžios čia buvo apgadinta arba visiškai sunaikinta beveik 5 tūkstančiai pastatų. Tarp jų yra švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.

Britų „Challenger 2“ tankai – jau UkrainojeUkrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kad mažiausiai vienas britų „Challenger 2“ tankas jau pristatytas į Ukrainos teritoriją.O. Reznikovas sakė, kad pirmadienį „išbandžiau naują mūsų šarvuočių papildymą šarvuočių“.„Prieš metus niekas nebūtų pagalvojęs, kad partnerių palaikymas bus toks stiprus“, – rašė Ukrainos gynybos ministerijos vadovas.Pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainiečių kariškiai baigė mokymus valdyti „Challenger 2“ tankus Didžiojoje Britanijoje ir grįžo namo.Londonas pažadėjo tiekti Ukrainai 14 „Challenger 2“ tankų.

Ukrainos kariuomenė: rusai naudoja cheminę amuniciją Donecko kryptimiRusijos okupacinės pajėgos pradėjo naudoti cheminius šaudmenis Donecko kryptimi, teigė Ukrainos Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovas Oleksijus Dmytraškivskis, kalbėjęs per nacionalinį teletiltą.„Priešas naudoja cheminę amuniciją, iš bepiločių orlaivių numesdamas sprogmenis, kurių sudėtyje yra chlorpikrino. Ir tai vyksta ne pirmą dieną, tai tęsiasi nuo kovo 23 dienos. Tada buvo išbandyta tokia galimybė – buvo numestas vienas toks sprogmuo. Paskui, kovo 24 dieną, buvo numesti du, o vakar – šeši“, – sakė O. Dmytraškivskis.Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina renka įrodymus, kad rusai naudoja tarptautiniu mastu uždraustą amuniciją, atstovas sakė, kad šiuo metu „turime droną, kuris buvo numuštas Zaporižios kryptimi, tai buvo pirmieji bandymai, beveik prieš mėnesį, tada turėjome nesprogusį šaudmenį K-51 (taip pat su chlorpikrinu – red.)“.Chlorpikrinas (trichlornitrometanas) – labai nuodingas skystis, istorijoje, pvz., Pirmajame pasauliniame kare, naudotas kaip cheminis ginklas, sukeliantis vėmimą ir ašarojimą.

Scholzas patvirtina: Vokietija pristatė Ukrainai tankus „Leopard 2“Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Ukrainai pristatyti vokiečių pažadėti tankai „Leopard 2“. Įvykdėme tai, apie ką skelbėme, sakė jis pirmadienį Roterdame bendroje su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte spaudos konferencijoje.Prieš tai vokiečių žiniasklaida pranešė, kad Ukrainą pasiekė 18 Vokietijos perduotų tankų „Leopard 2A6“. Šia ginkluote Berlynas nori paremti Ukrainą jos kovoje su rusų agresoriumi. Kokiu būdu tankai buvo pristatyti, saugumo sumetimais laikoma paslaptyje.Tankai pasienyje perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė vokiečių leidinys „Spiegel“. Taip pat pristatyta 40 „Marder“ pėstininkų kovos mašinų.Tankai Ukrainą pasiekė po ilgo Vokietijos vyriausybės delsimo. Kyjivas tankų reikalavo daug mėnesių. Sausio pabaigoje kancleris O. Scholzas galiausiai paskelbė, kad perduos Ukrainai „Leopard“.

Žiniasklaida: Rusija perdavė kibernetinius ginklus Iranui mainais į dronusAmerikos laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis savo informatoriais, skelbia, kad Rusija perdavė Iranui savo raidą elektronikos ir žvalgybos srityje mainais už kamikadzių dronų tiekimą.Leidinyje teigiama, kad Irano valdžia taip pat domisi Rusijos sraigtasparniais ir naikintuvais bei ilgojo nuotolio raketomis.Tuo pačiu metu WSJ žurnalistai, cituodami neįvardytus Irano ir JAV pareigūnus, rašo, kad Iranas „sutiko aprūpinti Maskvą trumpojo nuotolio raketomis ir pasiuntė tankų ir artilerijos sviedinių“.Prieš kelis mėnesius Ukrainos šaltiniai taip pat išreiškė nuogąstavimus, kad Iranas gali tiekti Rusijai trumpojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas, nes Rusijos kariuomenei pritrūksta savų tokių atsargų. Tačiau nuo to laiko neatsirado jokių įrodymų, kad Irano raketos buvo paleistos Ukrainoje. Tuo pačiu metu, kaip teigia Ukrainos valdžios institucijos ir Vakarų ekspertai, Rusijos Federacijos kariuomenė aktyviai prieš Ukrainą naudoja Irano kamikadzes dronus nuo praėjusio rudens.

Slovjansko puolimas: sužeistųjų skaičius išaugoPer Rusijos pajėgų ataką prieš Slovjanską sužeistųjų skaičius išaugo iki 36, praneša UNIAN.„Sužeistųjų Slovjanske padaugėjo. Per šiandienos Rusijos teroristų raketų ataką buvo sužeisti 36 žmonės. Tai yra 16 val. duomenys...“, – pranešė Slovjansko miesto taryba.Anksčiau buvo pranešta apie 32 sužeistuosius ir du žuvusius žmones.

Netoli Mariupolio – sprogimas Rusijos šaudmenų sandėlyjePrie pat Mariupolio esančiame Novotroickės kaime sprogo šaudmenų sandėlis, teigia miesto mero patarėjas išeivijoje Petro Andriuščenka, „Telegram“ paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti iš įvykio vietos kylantys juodi dūmai.„Tuo metu okupuotoje Donecko regiono Novotroickėje gražiai sproginėja šaudmenų sandėlis... Šiandien sprogimų diena. Mariupolyje. Melitopolyje. Donecko Tokmake. Novotroickėje – ir ši diena dar nesibaigė. Gražu“, – parašė V. Andriuščenka prieraše.Kaip pranešama, okupantai Mariupolį ir aplinkinius kaimus verčia Rusijos kariuomenės kariniu logistikos centru.Nuo vasario 20 dienos miestą sudrebino serija sprogimų, o vietos liudininkai patvirtino, kad nukentėjo priešo amunicijos sandėliai ir karinė technika.Apie vieną iš naujausių sprogimų pranešta kovo 16 dieną Rusijos amunicijos sandėlyje okupuotame Malojanisolio kaime netoli Mariupolio.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė „Orlan-10“ ir sunaikino dvi vadavietesUkrainos kariuomenė sunaikino dvi rusų pajėgų vadavietes ir numušė rusišką bepilotį orlaivį „Orlan-10“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Per parą priešas sudavė 7 oro ir 10 raketų smūgių, įvykdė daugiau nei 15 apšaudymų iš daugkartinių raketų sistemų.Raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

„Der Spiegel“: Vokietija perdavė Ukrainai 18 tankų „Leopard 2“ 18 Vokietijos skirtų „Leopard 2“ tankų, leidinio „Spiegel“ informacija, jau pasiekė Ukrainą. Rusijos užpultai šaliai esą jau pristatyta ir 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Tankai Vokietiją paliko praėjusią savaitę. Kokiu keliu jie pasiekė karo teritoriją, vyriausybė saugumo sumetimais neskelbia. Be sunkiųjų kovos mašinų esą taip pat pristatyta ginklų ir atsarginių dalių. Praėjusius du mėnesius Vokietija apmokė ukrainiečių karius, kaip naudotis minėtomis ginklų sistemomis. Tankai Ukrainą pasiekė po ilgo Vokietijos vyriausybės delsimo. Kyjivas tankų reikalavo daug mėnesių. Sausio pabaigoje kancleris Olafas Scholzas galiausiai paskelbė, kad perduos Ukrainai „Leopard“.

Zelenskis Zaporižioje susitiko su TATENA vadovu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi tviteryje informavo, kad pirmadienį taip pat lankosi Zaporižioje ir srities administraciniame centre susitiko su Ukrainos prezidentu. R. Grossi nurodė, kad su V. Zelenskiu pasikalbėjo apie Zaporižios atominės elektrinės ir jos darbuotojų apsaugą. https://twitter.com/rafaelmgrossi/status/1640343079537311746?ref_src=twsrc%5Etfw

Zelenskis lankosi ZaporižiojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad atvyko į iš dalies okupuotą pietinę Zaporižios sritį.„Man garbė šiandien būti čia, šalia mūsų kariuomenės“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.„Esu dėkingas kiekvienam mūsų kariui už Ukrainos, mūsų suvereniteto, miestų ir vaikų gynimą, – pridūrė valstybės vadovas. – Mes tikrai laimėsime.“Praėjusią savaitę V. Zelenskis netikėtai apsilankė Donecko srityje, netoli fronto linijų.

Vokietijos vyriausybė: Putino ketinimai dislokuoti Baltarusijoje branduolinį ginklą – bandymas įbaugintiVokietijos vyriausybė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus dislokuoti Baltarusijoje taktinį branduolinį ginklą pavadino „dar vienu mėginimu bauginti branduoliniu ginklu“. Ši retorika yra neatsakinga, pirmadienį Berlyne sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.„Žinoma, kad tai nepakeis mūsų kurso remti Ukrainą jai ginantis“, – pažymėjo atstovė.V. Putinas šeštadienį paskelbė, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje branduolinius ginklus. Jis tvirtino, kad Maskva neperduos Minskui ginklų kontrolės, o tik laikys raketas šalyje.

Rusija prabilo apie „unikalų ginklą“: sunaikintų net JAVRusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas staiga pradėjo kalbėti apie „unikalų ginklą“, galintį „sunaikinti bet kokį priešininką“.Pasak Rusijos valstybinė naujienų agentūros RIA, N. Patruševas užsiminė, kad šis ginklas būtų naudojamas „iškilus grėsmei Rusijos Federacijos egzistavimui“.„Rusija turi unikalų ginklą, kuriuo, iškilus grėsmei jos egzistencijai, gali sunaikinti bet kurį priešininką, įskaitant Jungtines Valstijas“, – pareiškė N. Patruševas.„Rusija yra kantri ir nieko negąsdina kariniu pranašumu. Tačiau ji turi modernių, unikalių ginklų, galinčių sunaikinti bet kurį priešininką, įskaitant JAV, jei kiltų grėsmė jos egzistencijai. Savo propagandos nelaisvėje esantys Amerikos politikai kažkodėl yra įsitikinę, kad tiesioginio konflikto su Rusija atveju JAV yra pajėgios suduoti prevencinį raketų smūgį, po kurio Rusija nesugebėtų atsakyti. Tai trumparegiška ir labai pavojinga kvailystė“, – pareiškė N. Patruševas.

Slovjanske raketų atakos aukų padaugėjo iki dviejųUkrainos Slovjansko mieste pirmadienio rytą surengtos Rusijos raketų atakos aukų padaugėjo iki dviejų. Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Pasak jo, sužeisti dar 29 žmonės.Kiek anksčiau P. Kyrylenka kalbėjo apie vieną žuvusįjį ir 25 sužeistuosius.Pareigūno duomenimis, naujausia ataka prieš Slovjanską buvo surengta apie 10 val. 30 min. vietos laiku. Rusai šiam išpuoliui pasitelkė dvi raketas „S-300“. P. Kyrylenkos teigimu, mieste buvo apgadinta daugiaaukščių pastatų ir biurų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką prieš Slovjanską pavadino dar viena Rusijos vykdomo terorizmo apraiška.

Kremlius: Rusija nekeis planų dislokuoti Baltarusijoje branduolinius ginklusPirmadienį Kremlius pareiškė, kad Vakarų kritika nepakeis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų planų dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimynėje Baltarusijoje.Vakarai pasmerkė V. Putino savaitgalį paskelbtą pranešimą, kad Rusija dislokuos su Europos Sąjunga ir NATO besiribojančioje Baltarusijoje branduolinius ginklus, pasigirdo raginimai dėl to įvesti Maskvai naujas sankcijas. Ukraina pareiškė sieksianti, kad būtų surengtas nepaprastasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.„Žinoma, tokia reakcija negali paveikti Rusijos planų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Šeštadienį Rusijos valstybinė televizija transliavo V. Putino pasisakymą, kad Maskva dislokuos taktinius branduolinius ginklus „nepažeisdama tarptautinių susitarimų dėl branduolinių ginklų neplatinimo“. Jis sakė, jog tai „nėra neįprasta“, JAV tai daro dešimtmečius, dislokavusi savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje.V. Putinas sakė kalbėjęs su Vakarų nepripažįstamu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir jiedu „sutarė padaryti tą patį“.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka kalba apie 25 sužeistuosius po to, kai Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską. Transliuotojas CNN cituoja pareigūną, kuris nurodė, kad naujausia ataka prieš Slovjanską buvo surengta apie 10 val. 30 min. vietos laiku. P. Kyrylenkos teigimu, rusai šiam išpuoliui pasitelkė dvi raketas „S-300“. Mieste buvo apgadinta daugiaaukščių pastatų ir biurų.https://t.me/worldprotest/27821

Kyjivas paragino JT susilaikyti nuo „politinių vertinimų“Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR) savo ataskaitose apie valstybės veiksmus Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios atžvilgiu susilaikyti nuo politinių vertinimų.Taip URM sureagavo į OHCHR išsakytą susirūpinimą dėl kratų Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios vienuolynuose, biuruose ir mokymo įstaigose „diskriminacinio pobūdžio“, praneša „Ukrinform“.„Ukraina yra demokratinė valstybė, kurioje garantuojama tikėjimo laisvė. Bet ši laisvė nesuteikia teisės užsiimti veikla, pakertančia nacionalinį saugumą. Raginame OHCHR susilaikyti nuo nesubalansuotų politinių vertinimų ir grįsti savo ataskaitas faktais“, – parašė pirmadienį „Facebook“ paskyroje Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.Kaip jau buvo pranešta, OHCHR ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje per pastaruosius šešis mėnesius reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad Ukrainos pareigūnų atliktos kratos Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios pastatuose gali būti „diskriminacinio pobūdžio“.

Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską, žuvo žmogusRusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Slovjansko miestą (Donecko sritis). Per ataką žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Dar viena diena, prasidėjusi Rusijos Federacijos terorizmu. Šalis agresorė apšaudė mūsų Slovjanską. Deja, esama žuvusio žmogaus ir nukentėjusiųjų, patyrusių įvairaus sunkumo sužalojimų“, – tinkle „Telegram“ parašė valstybės vadovas.„Priešas turi žinoti: Ukraina neatleis už mūsų žmonių kankinimus, neatleis už šias mirtis ir sužeidimus. Visi Rusijos teroristai bus nugalėti. Visi dalyvaujantys šioje agresijoje bus patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė V. Zelenskis.https://t.me/uniannet/93589

Rusijos žiniasklaida: per automobilio sprogdinimą Mariupolyje sužeistas policijos vadovasRusijos kontroliuojamo Ukrainos Mariupolio uostamiesčio policijos vadovas pirmadienį išgyveno pasikėsinimą, susprogdinus jo automobilį, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.Maskvos primesta valdžia okupuotose Ukrainos teritorijose nuolat praneša apie išpuolius, kuriuos neva rengia Kyjivo diversantai.Remdamasi Rytų Ukrainos separatistų šaltiniu, naujienų agentūra TASS pranešė, kad susprogdintas policijos vado Michailo Moskvino automobilis, bet jis liko gyvas. „Rytą buvo susprogdinta policijos vadovo M. Moskvino mašina. Jis gyvas, viskas gerai“, – sakė anoniminis šaltinis ir pridūrė, kad Rusijos pareigūnas nesunkiai sužeistas.Agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad sprogstamasis įtaisas buvo padėtas po M. Moskvino automobiliu ir sprogo tuo metu, kai jis buvo netoli mašinos, bet vežti pareigūną į ligoninę neprireikė.Nepriklausomai patvirtinti šios informacijos nebuvo įmanoma.Maskva siekia sudaryti įspūdį, kad Mariupolis, užgrobtas po pražūtingo mūšio praėjusį pavasarį, yra gana saugus miestas. Anksčiau šį mėnesį į uostamiestį netikėtai atvyko prezidentas Vladimiras Putinas.

Donecko srityje per rusų apšaudymą žuvo civilisSekmadienį, kovo 26 d., Ukrainos Donecko srityje per Rusijos kariuomenės apšaudymą žuvo civilis. Tai pirmadienį pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Kovo 26 d. rusai Donecko srityje, Krasnohorivkoje, pražudė vieną gyventoją“, – tinkle „Telegram“ parašė P. Kyrylenka. Pareigūnas pridūrė, kad likusioje srityje per atakas buvo sužeisti dar du žmonės.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, sekmadienį rusų daliniai Ukrainoje surengė dvi raketų atakas ir 23 antskrydžius. Negana to, okupantai 38 kartus pasitelkė daugkartinio paleidimo raketų sistemas.

Rusija tvirtina, kad NATO šalys neva dalyvauja kare UkrainojeRusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad NATO šalys neva dalyvauja dabartiniame kare Ukrainoje.Rusijos vyriausybinis laikraštis „Rosijskaja Gazeta“ ir britų stotis „Sky News“ cituoja N. Patruševą, kuris tvirtino: „NATO šalys dalyvauja konflikte. Jos pavertė Ukrainą viena didele karine stovykla. Jos siunčia Ukrainos kariams ginkluotę ir amuniciją, dalinasi žvalgybiniais duomenimis.“Tai jau nebe pirmas kartas, kai N. Patruševas pažeria kaltinimų Vakarams. Pareigūnas jau anksčiau yra kalbėjęs apie Vakarų esą sukurtą „melo imperiją“, kurioje tariamai siekiama „pažeminti ir sunaikinti Rusiją“, o tai, anot N. Patruševo, yra plano „sumažinti pasaulio populiaciją“ dalis.N. Patruševas, Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas einantis nuo 2008 m., yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kai kurie stebėtojai jį įvardija galimu V. Putino įpėdiniu.

Ukrainos rytuose demaskuota Rusijos agentų grupėUkrainos rytuose demaskuota Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų grupė. Priešo šnipai rinko informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei karinę techniką ir rengė smūgius geležinkeliui.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centru ir generalinio prokuroro biuru.Tyrėjai nustatė, kad agentų tinklui priklausė aštuoni žmonės. Keturi iš jų sulaikyti, kiti slapstosi Rusijoje. FSB kadriniai darbuotojai suformavo šį tinklą prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai.Vienas iš agentų naudojo priedangai Ukrainos parlamento nario padėjėjo statusą ir žurnalisto pažymėjimą. Dar vieną šnipą užverbavo Rusijos konsulas Charkive. Kiti grupės nariai buvo užverbuoti jiems lankantis Rusijoje. Kiekvienas iš jų turėjo slapyvardį ir „legendą“. Po praėjusių metų vasario 24 d. FSB „aktyvavo“ agentūrą.Informacijai perduoti piktadariai sukūrė „Telegram“ kanalą, į kurį siuntė nuotraukas, vaizdo įrašus ir duomenis apie objektų geolokaciją.Rusijos šnipai rinko informaciją apie Ukrainos kariuomenės pozicijas ir postus, šaudmenų sandėlius Charkivo, Donecko ir Dnipropetrovsko srityse. Jie taip pat žvalgė karinių ešelonų judėjimo maršrutus ir geležinkelio stotis, kuriose buvo iškraunama ginkluotė.Be to, išdavikai siuntė okupantams strateginiu požiūriu svarbių tiltų koordinates, rinko duomenis apie raketų smūgių padarinius ugnies koregavimo tikslais.Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavimo, jiems paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Mariupolyje susprogdintas rusų vado automobilisŠį rytą laikinai okupuotame Mariupolio mieste nugriaudėjo sprogimas. Pranešta, kad susprogdintas vieno Rusijos vadų automobilis. Tokį pareiškimą „Telegram“ kanale paskelbė Mariupolio miesto taryba, remdamasi Mariupolio meru Vadymu Boičenka, pranešė „Ukrinform“.Pranešime sakoma, kad sprogimas Mariupolyje driokstelėjo 08.07 val. vietos laiku prie turgaus, pirminiais duomenimis, „sprogo vieno iš okupantų vadų automobilis“.V.  Boičenkos teigimu, priešo transporto priemonę susprogdino Mariupolio pasipriešinimo judėjimo atstovai.Ukraina teigia, kad įsibrovėliai pavertė Mariupolio miestą ir gretimus kaimus Rusijos kariuomenės kariniu ir logistikos centru.

Ukrainos pareigūnas: Bachmutas ginamas dėl karinės būtinybės Bachmuto gynyba yra susijusi su karine būtinybe ir grindžiama sumaniu miesto gynybinių galimybių panaudojimu.Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Karinės žiniasklaidos centro „Telegram“ kanalu, tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, dar kartą apsilankęs karščiausiuose Bachmuto krypties taškuose.„Tęsiasi intensyviausias mūšių dėl Bachmuto etapas. Situacija stabiliai sunki. Priešas patiria didelių gyvosios jėgos, ginkluotės ir karinės technikos nuostolių, tačiau tęsia puolamuosius veiksmus. Mūsų gynėjai itin sunkiomis sąlygomis didvyriškai stabdo priešo puolimą ir nepalieka jam šansų įgyvendinti savo planus“, – pabrėžė pareigūnas.Pasak jo, Bachmuto gynyba yra tęsiama dėl karinės būtinybės ir grindžiama sumaniu miesto gynybinių galimybių, pastatytų įtvirtinimų ir įrengtų ugnies taškų panaudojimu.„Mūsų karių drąsa ir didvyriškumas kartu su sumaniu ginkluotės naudojimu, pajėgų ir priemonių manevravimu leido ginti miestą pranokstant visus terminus ir prognozes“, – pabrėžė jis.„Mes numatome visus galimus įvykių raidos variantus ir veiksime, atsižvelgdami į situaciją“, – pridūrė generolas.

Estijos URM vadovas apie Rusijos branduolinius grasinimus: net Brežnevas sau to neleisdavo Rusija aktyviai naudoja branduolinius grasinimus, mėgindama paveikti Vakarus. Bet negalima pasiduoti branduoliniam terorui.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.„Žinoma, įvairios šalys skirtingai vertina tam tikrus niuansus šiame kontekste. Bet Rusija šio karo metu jau paskelbė tokių grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, kokių sau neleisdavo net Leonidas Brežnevas“, – sakė jis.Anot U. Reinsalu, Kremliuje manoma, kad „tokia psichologinė operacija yra vienintelis jų poveikio Vakarų šalių vyriausybėms svertas“.„Šaltojo karo laikais mūsų karta, mūsų tėvai ir seneliai, Vakarų visuomenė žinojo, kad negalima pasiduoti branduoliniam terorui. Manau, kad tai turi tapti mūsų šiandieninės branduolinės koncepcijos pagrindu. Nes jei jūs pripažįstate, kad branduolinė grėsmė gali tapti dingstimi kažko atsisakyti, tai jūs jau netenkate psichologinio pagrindo po kojomis“, – pridūrė ministras.Portalas primena, jog neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė dislokuosiąs branduolinį ginklą Baltarusijoje.

Prie rusų kareivinių okupuotame Melitopolyje – sprogimaiPrie rusų kareivinių laikinai okupuotame Zaporižios srities Melitopolio mieste nugriaudėjo keli sprogimai.Tai „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Okupantams Melitopolyje „nieko nevyksta“. Bet mieste buvo girdėti jau keli sprogimai. Aiškinamės, kas liepsnoja šį kartą. Laukiame gerų žinių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų", – parašė I. Fiodorovas.Vėliau jis pridūrė, kad sprogimai nugriaudėjo „mikrorajone netoli kavinės ir priešo kareivinių“.https://t.me/insiderUKR/51950

JAV: nėra jokių požymių, kad Rusija perkelia branduolinius ginklus Jungtinės Amerikos Valstijos nemato jokių požymių, kad Rusija jau būtų perkėlusi kokius nors branduolinius ginklus, sekmadienį sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, Maskvai paskelbus, kad dislokuos Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.Tarptautinės organizacijos ir Ukraina pasmerkė prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtą pranešimą, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje, Maskvos sąjungininkėje. „Nematome jokių požymių, kad jis (Putinas) įvykdė šį pažadą ar perkelia branduolinius ginklus“, – CBS laidai „Face the Nation“ sakė J. Kirby.Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą vis labiau baiminamasi branduolinio karo, ekspertai mano, kad jei Maskva nuspręstų suduoti branduolinį smūgį, tikėtina, kad panaudotų mažesnio galingumo ginklus, vadinamus „taktiniais“, o ne „strateginius“ didelės galios ilgojo nuotolio branduolinius ginklus. Tačiau J. Kirby teigė, kad Vašingtonas „nemato jokių požymių“, jog V. Putinas tai ketintų padaryti Ukrainoje. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos kasdien stebi padėtį, bet kol kas nevyksta „nieko, kas priverstų mus pakeisti savo strateginę atgrasymo poziciją“.V. Putinas sakė, kad jo sprendimas niekuo nesiskiria nuo JAV, tokius ginklus laikančių bazėse Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje, tačiau tokią analogiją Vakarų sąjungininkės vadino „klaidinančia“.Rusija planuoja pradėti mokyti įgulas balandžio 3 d. ir iki liepos baigti statyti Baltarusijoje specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.  Pasak vieno analitiko, Baltarusijoje dislokuodamas taktinius branduolinius ginklus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori atgrasyti Vakarus ir atitraukti dėmesį nuo Maskvos klaidų. Vokiečių politologas Maximilianas Terhalle dpa sakė, kad branduoliniai ginklai skirti „įbauginti Vakarus, kad jie 2023 m. nebetęstų ginklų tiekimo Ukrainai“.„Vis dėlto pirmiausia šiuo pranešimu norima atitraukti dėmesį nuo to, kad V. Putinas nedaro jokios pažangos, pavyzdžiui, Bachmute“, – sakė geopolitikos ekspertas iš Karaliaus koledžo Londone ir perspėjo Vakarus nemažinti paramos Ukrainai baiminantis branduolinio smūgio.Jo žodžiais, grasinimai taktiniais branduoliniais ginklais patiriant nesėkmę naudojant įprastinius ginklus „jau pažįstami nuo praėjusių metų spalio“. „Tai aiškus požymis, kad Rusijos kariuomenė ir „Vagner“ pajėgos nepajėgia palaužti ukrainiečių“, – sakė M. Terhalle.„2023 m., kaip ir 2022-aisiais, V. Putinas nepanaudos branduolinių ginklų, nes taip netektų svarbiausio savo ginklo – bauginimo, reikšmingai paveikusio NATO Vokietijos atveju ir tankų klausimu“, – sakė politologas.Kita vertus, V. Putino ketinimas dislokuoti ginklus Baltarusijoje drauge skatina diskusijas dėl būtinybės stiprinti branduolinius pajėgumus Europoje, sakė jis.

ISW: Putinas vis dar tiki, kad gali laimėti UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar tiki, kad gali laimėti Ukrainoje, tačiaus sėkmingi Ukrainos kariuomenės puolimai gali priversti jį sėsti prie derybų stalo. Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW)analitikai.„Nei Ukraina, nei Vakarai neįtikino V. Putino, kad jis turėtų svarstyti kokį nors kompromisą. Vietoj to, V. Putinas tebėra susitelkęs į tai, kad savo pirminius karinius tikslus pasiektų per užsitęsusį konfliktą, kurį jis tikisi laimėti jėga primesdamas Ukrainai savo valią arba palauždamas Ukrainos valią po to, kai Vakarai nustos remti Kyjivą“, – teigiama ISW ataskaitoje.Ekspertai mano, kad besitęsiantis Rusijos kariuomenės puolimas aplink Bachmutą, Avdijivką ir palei fronto linijas Luhansko ir vakarinėje Donecko srityse rodo, kad V. Putinas vis dar siekia pergalės. Tuo pačiu metu Rusijos vadovas baiminasi žengti į priekį, tačiau jis taip pat nekelia jokių kitų derybų sąlygų, išskyrus Rusijos pergalę.Todėl analitikai padarė išvadą, kad Ukraina turi tris galimybes:• nutraukti karo veiksmus, o tai lemtų katastrofišką pralaimėjimą;• tęsti ribotus karinius veiksmus, kad išlaikytų dabartinę fronto liniją, tačiau tai paskatintų V. Putiną pulti toliau;• pradėti kontrpuolimą, kad įtikintų V. Putiną sėsti prie derybų stalo, arba sukurti tokią karinę realybę, kad Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai galėtų veiksmingai įšaldyti karą.

Rusijos kariškiui – kerštas už „Ilovaisko katilą“Ukrainiečių kariai likvidavo Rusijos pajėgų aukšto rango karininką, dalyvavusį mūšiuose dėl Ilovaisko 2014-aisiais. Apie tai pranešė karo korespondentas Jurijus Butusovas.Pasak jo, likviduotas karininkas – tai Dmitrijus Lisickis.Jis vadovavo 247-ojo desanto šturmo pulko 1-ajam batalionui, tiesiogiai dalyvavusiam mūšiuose dėl Ilovaisko 2014-aisiais, rašo apostrophe.ua.D. Lisickio likvidavimą J. Butusovas pavadino kerštu už „Ilovaisko katilą“, kuriame prieš keletą metų žuvo nemenkas skaičius Ukrainos karių. Svarbu ir tai, kad likviduotam aukšto rango Rusijos pajėgų vadui yra sutektas Rusijos didvyrio vardas.„Ukrainos kariai dar kartą atkeršijo už Ilovaiską – likvidavo 247-ojo desanto šturmo pulko 1-ojo bataliono vadą Dmitrijų Lisickį. D. Lisickis vadovavo 247-ojo pulko bataliono taktinei grupei, kuri atakavo ukrainiečių padalinius, mėginusius prasiveržti iš Ilovaisko apsupties Horbatenkos kaimo rajone. Už nuopelnus kare prieš Ukrainą 2015-ųjų sausį D. Lisickis buvo apdovanotas Rusijos didvyrio medaliu“, – pabrėžė J. Butusovas asmeniniu „Telegram“ kanalu išplatintame pranešime.Anot žurnalisto, 247-asis pulkas taip pat dalyvauja vykdant plataus masto invaziją ir yra netekęs didelio skaičiaus karių. D. Butusovas įsitikinęs, kad D. Lisickio praradimas dar labiau sumenkins karinį padalinio potencialą.Kaip rašo Unian, Ilovaisko tragedija – tai vienas siaubingiausių susirėmimų per visą Ukrainos istoriją. 2014-ųjų rugpjūčio pabaigoje po atkaklių kovų antiteroristinių operacijų zonoje veikiančių pajėgų kariai pateko į netoli Ilovaisko surengtą apsuptį: rusų kariai nutarė apšaudyti koridorių, per kurį pagal susitarimą turėjo pasitraukti ukrainiečių kariai.Netoli Ilovaisko ir pačiame mieste tada žuvo 366 ukrainiečių kariai, maždaug 450 buvo sužeisti ir 300 pateko į nelaisvę. Ilovaisko tragediją vertinusi laikinoji tyrimo komisija bendrus Ukrainos pajėgų nuostolius prilygino tūkstančio asmenų praradimui.https://t.me/UaOnlii/48658

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 171 160 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 610 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 171 160 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 595 tankų, 6 953 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 638 artilerijos sistemų, 523 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 277 oro gynybos priemonių, 305 lėktuvų, 291 sraigtasparnio, 2 216 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 493 automobilių, 285 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos pareigūnas: gerokai sumažėjo Rusijos kariškių skaičius BaltarusijojeRusijos kariškių skaičius Baltarusijos teritorijoje sumažėjo iki maždaug 4 tūkst. žmonių.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša portalas „rbc.ua“.„Dabar, mūsų duomenimis, Baltarusijos teritorijoje yra kiek daugiau kaip 4 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškių. Tai mažiau negu buvo anksčiau. Mat tuos dalinius, kurie buvo parengti, Rusija išvedė iš Baltarusijos į savo teritoriją“, - sakė A. Demčenka.Anot pareigūno, šie daliniai permetami ir į Ukrainos rytus, kur jie dalyvauja karo veiksmuose.Portalas primena, kad, Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos duomenimis, kovo 13 d. Baltarusijos teritorijoje buvo apie 9-10 tūkst. Rusijos kariškių, kurie buvo rengiami arba dalyvavo bendrose pratybose.

Ukrainos kariuomenė: visi komunalinių paslaugų darbuotojai turi palikti AvdijivkąUkrainos kariuomenės nurodymu visi savivaldybių tarnybų darbuotojai privalo palikti nedidelį rytinį Avdijivkos miestelį, smarkiai nukentėjusį nuo Rusijos atakų.„Deja, Avdijivka vis labiau primena vietą iš filmų apie apokalipsę“, – sekmadienį sakė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, pranešė Ukrainos agentūra UNIAN.Pasak jo, dėl nuolatinio puolimo vaizdai Avdijivkoje tapo panašūs į Mėnulio peizažą. Todėl nuspręsta evakuoti komunalinius darbuotojus, mėginusius palaikyti miestelį švarų ir gyvenamą. „Labai rekomenduoju palikti miestą, nes Rusijos raketos ir sviediniai negaili nieko“, – sakė V. Barabašas.Prieš karą Avdijivka turėjo maždaug 32 tūkst. gyventojų. Mažas miestelis yra vos už kelių kilometrų į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto. Jau keletą dienų jis intensyviai puolamas. Remiantis ukrainiečių žiniomis, po nesėkmingų atakų prie Bachmuto Rusijos kariuomenė nukreipė visas puolimo pastangas į Avdijivką.V. Barabašas paskelbė evakuacijos grupės „Baltasis angelas“ karštosios linijos telefonų numerius, ragino skambinti arba rašyti savanoriams ir žadėjo „visus išvežti ir apgyvendinti saugesnėje vietoje".Anksčiau V. Barabašas sakė, kad Avdijivkoje liko septyni vaikai, kurių tėvai atsisakė evakuotis.

Ukrainos tankistai grįžo iš mokymų Didžiojoje BritanijojeUkrainos tankistai, kelias savaites Didžiojoje Britanijoje mokęsi valdyti ir prižiūrėti tankus „Challenger 2“, grįžo į tėvynę.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi „The Guardian“.„Be kita ko, ukrainiečiai buvo mokomi, kaip valdyti tankus „Challenger 2“, taip pat kaip efektyviai atpažinti ir naikinti taikinius“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad ukrainiečių įgulos ir britų tankai „turėtų būti savo pozicijose prieš prasidedant pavasario puolimui, kuris esą planuojamas“.Didžiosios Britanijos gynybos ministro Beno Wallace'o teigimu, Ukrainos kariškiai „grįžta į namus geriau parengti, bet į ne mažesnį pavojų“. „Ukrainos kariškių, baigusių treniruotes su tankais „Challenger 2“ Jungtinės Karalystės teritorijoje, ryžtas įkvepia. Mes ir ateityje juos remsime ir darysime viską, kad padėtume Ukrainai tiek, kiek reikės“, – sakė B. Wallace'as.Didžioji Britanija anksčiau pažadėjo netrukus perduoti Ukrainai 14 tankų „Challenger 2“.

Zelenskis sako, kad civilizuotas pasaulis turi nutraukti karą dar šiais metaisPrezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad užbaigti karą Ukrainoje jau šiais metais yra bendras civilizuoto pasaulio uždavinys.Prezidentas tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi. Prezidentas ypač pabrėžė, kad dabar labai svarbu, jog informaciniame darbe dalyvautų visi, kurie turi įtakos informacijai.„Tai liečia ne tik žurnalistus. Tai liečia visus, kurie gali skleisti tiesą apie agresiją. Kas gali priminti pasauliui apie ukrainiečius ir ukrainietes, kurie išgyveno okupaciją, netektis... Apie Ukrainą, kovojančią už laisvę ir teisingumą tiek mūsų žmonėms, tiek visoms tautoms, kurioms gresia Rusijos tironija“, – sakė V. Zelenskis.

Kada Putinas sustabdys karą prieš Ukrainą: buvusio amerikiečių diplomato prognozėRusijos diktatorius Vladimiras Putinas tęs karą prieš Ukrainą tol, kol galės, tačiau aktyvi Vakarų šalių karinė pagalba Kijevui (ypač naikintuvai, dėl kurių vis dar deramasi) gali pakirsti jo norą kariauti. Tokią nuomonę interviu laikraščiui „Espresso“ išsakė buvęs JAV diplomatas Matthew Bryza. „Putinas kariaus prieš Ukrainą tol, kol galės, ir manau, kad signalai rodo, jog jis vis mažiau pajėgus tai daryti. Todėl jis nuo rugsėjo mėnesio mobilizacijos mobilizavo tariamai 300 000 vyrų, pasiuntė juos į frontą, tačiau jie nesugebėjo padaryti jokios reikšmingos pažangos puolime. Taip, jie visiškai sunaikino Bachmutą, tačiau tai nėra strateginis laimėjimas. Kaina buvo milžiniška, ir Ukrainai stebėtinai sėkmingai pavyko atimti iš Rusijos visą tą karinę galią, ir taip bus ir toliau“, – sako A. Bryza.„Manau, kad Putinas sustos, kai Europos Sąjunga galės nupirkti Ukrainai 2 mln. artilerijos sviedinių, kai jie pateks į mūšio lauką, ir kai JAV galės suteikti Ukrainai daugiau įrangos. Galiausiai pamatysime daugiau naikintuvų po to, kai Lenkija žengė drąsų žingsnį ir perdavė savo senus MiG-29, ir tikiuosi, kad galiausiai pamatysime amerikietiškus F-16. Tačiau nepaisant to, kaip klostysis naikintuvų situacija, į Ukrainos arsenalą patenka vis daugiau galingų Vakarų ginklų. Prireiks laiko, kad būtų pakirstas V. Putino noras tęsti kovą, bet jei JAV ir jų sąjungininkės ir toliau taip pat teiks Ukrainai vis galingesnius ginklus, galiausiai V. Putinas paprasčiausiai nebegalės tęsti šio karo. Tam tikru momentu jam taip pat pritrūks žmogiškųjų išteklių. Tiesa, ne dabar, reikia palaukti, bet tas laikas tikrai ateis“, – sako jis.

JAV nemato ženklų, kad Rusija perkeltų branduolinį ginklą į BaltarusijąJAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sekmadienį sakė, kad JAV nefiksavo jokių ženklų, kad Rusija jau perkėlinėtų savo branduolinius ginklus į Baltarusijos teritoriją. „Nematėme jokių požymių, kad [Vladimiras Putinas] imasi įgyvendinti savo pažadą ar jau ima judinti branduolinius ginklus“, – televizijai CBS sakė atstovas.

Lenkija: branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje didina grėsmę taikai EuropojeLenkija griežtai sukritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą apie ketinimus kaimyninėje Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą. „Smerkiame šį grėsmės taikai Europoje ir pasaulyje didinimą“, – sekmadienį Varšuvoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurį cituoja agentūra PAP.V. Putinas šeštadienio vakarą per valstybinę televiziją pareiškė, kad Maskva ir Minskas susitarė dėl šio žingsnio. Rusija esą taip nepažeis tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.Baltarusija yra ir Rusijos, ir Lenkijos, ir Ukrainos, kuri jau dagiau kaip metus kovoja su rusų dalinių invazija, kaimynė.

Pranešama apie drono sukeltą sprogimą Rusijos Tulos srityje Kirejevske Rusijos Tulos srityje, tyrėjų duomenimis, dronas sukėlė sprogimą. Nukentėjo du žmonės, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi gelbėjimo tarnybomis.Miesto centre sprogimas esą išmušė kraterį. Apgadinti trys gyvenamieji pastatai.Kirejevskas yra už 220 km į pietus nuo Maskvos.

NATO: Rusijos branduolinė retorika yra pavojinga ir neatsakingaNATO kritikuoja Rusijos branduolinę retoriką, vadindama ją „pavojinga ir neatsakinga“, praneša agentūra „Reuters“.Aljanso atstovas sekmadienį pabrėžė, kad NATO atidžiai stebi situaciją.Taip NATO reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva ketina Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. V. Putinas atkreipė dėmesį į tai, kad ir JAV Europos šalyse sąjungininkėse dislokavo branduolinius ginklus.Rusijos pareiškimas apie NATO dalijimąsi branduoliniais ginklais, anot Aljanso atstovo, yra klaidinantis. „NATO sąjungininkės visiškai laikosi savo branduolinių įsipareigojimų“, – sakė jis. Tuo tarpu Rusija esą ne kartą pažeidė savo ginklų kontrolės įsipareigojimus.

Kyjivas: baimė verčia Putiną dislokuoti branduolinius ginklus BaltarusijojeUkraina laiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus skatinamu baimės, kad Kremlius gali pralaimėti karą.„(Vladimiras) Putinas pernelyg nuspėjamas“, – tviteryje pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Jis sakė, kad šis pranešimas rodo, jog V. Putinas pripažįsta bijantis pralaimėti karą Ukrainoje. Be to, jis dar kartą patvirtino, kad yra susijęs su nusikaltimais, nes pažeidžia Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį, sakė M. Podoliakas.V. Putinas šeštadienį paskelbė, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje branduolinius ginklus. Jis tvirtino, kad Maskva neperduos Minskui ginklų kontrolės, o tik laikys raketas šalyje. V. Putino teigimu, Maskva elgiasi ne kitaip nei Vašingtonas, taip pat dislokuojantis branduolinius ginklus Europos šalyse, savo sąjungininkėse. Pasak V. Putino, Rusija laikosi tarptautinių sutarčių.Tai pirmas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio kartas, kai Baltarusijoje bus dislokuotos branduolinės raketos. Sovietų Sąjungai subyrėjus Minskas perdavė Rusijai Baltarusijoje dar likusius branduolinius ginklus.Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas  Aliaksandras Lukašenka, politiškai ir ekonomiškai priklausomas nuo V. Putino, prašė Maskvos branduolinių ginklų dar prieš plataus masto invaziją, taip pat pataisė Konstitucija – dabar ji nesako, kad Baltarusija yra branduolinių ginklų neturinti valstybė.

Kyjivas siekia skubaus Saugumo Tarybos posėdžio dėl Rusijos ketinimo dislokuoti Baltarusijoje branduolinius ginklusSekmadienį Ukraina paragino sušaukti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos pareiškimo, kad ji Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus.„Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, JAV ir Prancūzija imsis deramų veiksmų atremiant Kremliaus branduolinį šantažą (...) Reikalaujame, kad šiuo tikslu būtų nedelsiant sušauktas specialus JT Saugumo Tarybos posėdis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. .

Berlynas pasmerkė Rusijos ketinimą dislokuoti Baltarusijoje branduolinius ginklus Sekmadienį Vokietija pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, priartinant juos prie Europos Sąjungos.Šis pranešimas yra „dar vienas Rusijos mėginimas bauginti branduoliniais ginklais“, naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.Vokietija nesileis tokio Maskvos žingsnio „nukreipiama nuo mūsų kurso“, sakė anonimiškumo pageidavęs šaltinis. Jis pridūrė, jog tai, kad V. Putino paminėjo NATO pasidalijimą branduolinėmis medžiagomis, yra klaidinantis palyginimas ir nepateisina Rusijos paskelbto sprendimo.Tai taip pat prieštarauja ir Baltarusijos tarptautinėms deklaracijoms, kad ji yra zona be branduolinių ginklų, sakė šaltinis.Šeštadienį V. Putinas grindė sprendimą sakydamas, kad „tai nėra neįprasta, Jungtinės Amerikos Valstijos tai daro dešimtmečius“. „Jie jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – interviu Rusijos televizijai sakė V. Putinas.

Ukrainos artileristai Didžiojoje Britanijoje baigia mokymus valdyti haubicas AS90Antroji Ukrainos artileristų grupė Didžiojoje Britanijoje baigia mokymus valdyti 155 mm savaeigius artilerijos ginklus AS90, „Telegram“ kanale pranešė pirmasis gynybos ministro pavaduotojas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.Pasak jo, programoje dalyvauja daugiau nei 1000 britų karių, mokymai vyksta Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos objektuose šalies šiaurės vakaruose, pietvakariuose ir pietryčiuose.„AS90 mokymai vyksta specializuotame objekte, kurį kontroliuoja Karališkoji artilerijos mokykla, juos veda Karališkojo artilerijos pulko pareigūnai ir kareiviai“, – sakė O. Pavliukas.AS90 yra lanksti, didelio tikslumo, pažangi artilerijos sistema, garantuojanti šarvuotą apsaugą įgulai ir leidžianti pasiekti taikinius už didelio atstumo.Jungtinė Karalystė yra pirmoji šalis, padovanojusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinius tankus. Ji atsiuntė eskadroną tankų „Challenger 2“ bei šarvuotas gelbėjimo ir remonto mašinas, taip pat aštuonių „aukštos parengties“ pabūklų bateriją AS90 ir dar dvi „įvairaus parengties lygio“ baterijas.O. Pavliukas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dėkingos Didžiajai Britanijai už paramą ir pagalbą.Anksčiau pranešta, kad Ukrainos naujokai Didžiojoje Britanijoje mokosi valdyti kovos tankus „Challenger“.

Ekspertas: Putinas gali perduoti branduolinius „Iskander“ Iranui, Sirijai ir Venesuelai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali imtis naujo branduolinių ginklų „lyderio-eksportuotojo“ vaidmens ir perduoti potencialius branduolinių ginklų „Iskander“ nešėjus toms šalims, kurios anksčiau apie tokius ginklus negalėjo net svajoti. Tai pareiškė politikos ir karybos apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko. Jo nuomone, Rusijos diktatorius gali nesustoti ties „branduolinės dovanos“ perdavimu Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai ir apginkluoti Iraną, Siriją, taip pat Venesuelą.

Maskvai paskelbus apie branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Sofija ragina pradėti derybasKremliui paskelbus planus dislokuoti Baltarusijoje Rusijos branduolinius ginklus, Bulgarijos viceprezidentė Ilijana Iotova paragino pradėti Rusijos ir Ukrainos derybas.Padėtis tampa „vis pavojingesnė ir bauginanti“, sakė ji ir pridūrė, jog dėl to kartu su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu ragina pradėti derybas. „Tai nėra tušti žodžiai“, – sakė I. Iotova. Pasak jos, toks yra Bulgarijos noras, nes daugiau ginkluotės visose šalyse lemia nenuspėjamus sprendimus, o dabar iškilo reali grėsmė.Ji pasisakė kitą dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Maskva ir Minskas susitarė dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. "Tikiuosi, kad protas vis dėlto nugalės. Ir kad šis atvejis yra labiau grasinimai, o ne realūs veiksmai", – sakė I. Iotova.Bulgarijos parlamentas tik 2022 m. pabaigoje patvirtino pirmąjį karinės pagalbos paketą Ukrainai, R. Radevas ne kartą kritikavo sprendimą.

Ministras: Vengrija siekia taikos, bet tai nereiškia, kad Rusija išlaikys užgrobtas Ukrainos žemesPasak Vengrijos užsienio reikalų ministro Péterio Szijjártó, jo šalis skatina siekti taikos Ukrainoje, bet tai nereiškia pritarimo, kad Rusija pasiliktų okupuotose teritorijose.„Sustabdyti karą ir susėsti prie derybų stalo nereiškia pritarti status quo“, – sakė aukščiausiasis šalies diplomatas interviu naujienų agentūrai AP, pranešė „Ukrinform“.„Kai karas baigiasi ir prasideda taikos derybos, nebūtina, kad sienos sutaptų su fronto linijomis. Mes tai žinome ir iš savo istorijos, – sakė P. Szijjártó. – Dabar reikia paliaubų“.

Rusai smarkiai padidino karo laivų grupę Juodojoje jūroje Nuo kovo 26 d. ryto Juodojoje jūroje dislokuoti du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai. Iš viso jų salvė siekia 8 raketas.Apie tai pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadovybės spaudos centras. Agentūros duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse priešo kovinę prievolę vykdo 10 laivų.„Azovo jūroje – 2 priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki 7 priešo laivų, įskaitant 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – sakoma pranešime.Papildyta 13:05 Vėliau buvo patikslinta, kad Juodojoje jūroje rusų grupuočių smarkiai padaugėjo iki 12 laivų: tarp jų – du povandeninių raketų nešėjai, turintys iki 8 „Kalibr“ tipo raketų.Ji pažymėjo, kad raketinių atakų grėsmė Ukrainai išlieka didelė: „Minų padėtis tiek deokupuotų teritorijų sausumoje, tiek Juodosios jūros pakrantės vandenyse taip pat yra itin grėsminga“, – sakoma pranešime.

Šiaurės Makedonija svarstys pasiūlymą nusiųsti Ukrainai sraigtasparnius Mi-24Kovo 29 d. Šiaurės Makedonijos vyriausybė svarstys pasiūlymą perduoti Ukrainai 12 kovinių sraigtasparnių Mi-24, tam jau pritarė Generalinis štabas. Tai pranešė gynybos ministrė Slavjanka Petrovska.Pasak ministrės, tai neturės įtakos Šiaurės Makedonijos kariuomenės koviniams pajėgumams. „Pagal mūsų planus visa iki šiol perduota technika – ji suteikta ukrainiečių prašymu (...) ir meistriškai panaudojama Ukrainos kariuomenės – artėja prie eksploatavimo pabaigos“, – sakė S. Petrovska.Ji pridūrė, kad Šiaurės Makedonijos gynybos ministerija pirks aštuonis naujus universalius sraigtasparnius. Iki šiol šalis sulaukė penkių pasiūlymų iš įvairių šalių ir įmonių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2022 m. liepos pabaigoje Šiaurės Makedonijos gynybos ministerija paskelbė planus perduoti Ukrainai tankus T-72 ir lėktuvus Su-25.

Per savaitę Ukrainoje žuvo trys lenkų kariai savanoriaiVos per savaitę priešakinėse linijose Ukrainoje žuvo trys lenkų savanoriai, kovoję Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, pranešė Lenkijos ministro pirmininko biuro vadovas Michalas Dworczykas.Jis tviteryje parašė, kad šeštadienio rytą Dnipro ligoninėje mirė sunkiai sužeistas lenkų savanoris. „Tragiška savaitė – iš viso žuvo trys už Ukrainą kovoję mūsų tautiečiai", – parašė M. Dworczykas. Pasak pareigūno, dar vienas sunkiai sužeistas Lenkijos savanoris buvo evakuotas į Kyjivo kliniką.M. Dworczykas taip pat pranešė, kad sunkiai sužeisto Lenkijos savanorio, prieš kelias dienas su grupe lenkų paramedikų fronte patekusio į apšaudymą, būklė pagerėjo tiek, kad netrukus jis per Lvivą bus išvežtas į Lenkiją.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vienas mūšyje žuvusių lenkų savanorių buvo Tarptautinio legiono būrio vadas. Ukrainoje jis buvo nuo praėjusių metų balandžio. Po mėnesio jo kontraktas turėjo baigtis, jis planavo grįžti į Lenkiją ir pasidalinti su Lenkijos kariuomene Ukrainoje įgyta patirtimi. Kitas 48 metų savanoris, vardu Pavelas, praėjusį pirmadienį žuvo fronte nuo artilerijos ugnies. Prieš tai jis buvo apdovanotas Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno.Iki šiol Ukrainoje žuvo keli jos kariuomenėje kovoję Lenkijos piliečiai. 2022 m. liepos pabaigoje žuvo Lenkijos kovotojas Tomaszas Walentekas. Pernai gruodį žuvo Lenkijos piliečiai Januszas Seremeta, Krzysztofas Tyfelis ir Danielis Styberis.

Į Ukrainą atvyko Orlando BloomasĮ Ukrainą atvyko britų aktorius ir UNICEF geros valios ambasadorius Orlando Bloomas. Jis tai paskelbė instagrame, pranešė „Ukrinform“.„Šiandien atvykau į Ukrainą pirmosios kelionės nuo 2016 metų. Nuo tada, kai čia lankiausi, niekada nemaniau, kad visoje šalyje siautės karas. Tačiau šiandien man pasisekė išgirsti vaikų juoką UNICEF remiamame „Spilno“ centre, saugioje, šiltoje ir puoselėjamoje erdvėje vaikams žaisti, mokytis ir gauti psichosocialinę paramą“, – parašė O. Bloomas.Pasak jo, šių centrų Ukrainoje yra per 180.“Tas, kuriame šiandien lankiausi, įkurtas giliai po žeme metro, kad būtų garantuotas jų saugumas. Kasdien po kelias valandas tėvai gali atvežti savo mažus vaikus ir suteikti jiems normalumo jausmą žaidžiant žaidimus ir tiesiog būnant vaikais. Čia taip pat yra daug meno priemonių ir amatų medžiagų, leidžiančių jiems kūrybiškai save išreikšti, toliau nuo įtampos augant karo zonoje. Ukrainos vaikams reikia susigrąžinti vaikystę“, – parašė O. Bloomas.

JK žvalgyba: tikėtina, kad Rusija pradėjo reguliariai gauti nedidelius dronų „Shahed“ kiekiusTikėtina, kad Rusija nedideliais kiekiais pradėjo reguliariai gauti dronų „Shahed“ papildymus, sakoma atnaujintoje tviteryje paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Joje sakoma, kad nuo 2023 m. kovo pradžios Rusija veikiausiai paleido į taikinius visoje Ukrainoje mažiausiai 71 Irano sukurtą „Shahed“ serijos vienpusį nepilotuojamą orlaivį. Šios atakos surengtos po dviejų savaičių pertraukos nuo 2023 m. vasario pabaigos."Tikėtina, kad Rusija pradėjo reguliariai gauti nedidelius dronų „Shahed“ atsargų papildymus. Panašu, kad Rusija leidžia dronus "Shahed" dvejomis ašimis: iš Rusijos Krasnodaro krašto rytuose ir iš Briansko srities šiaurės rytuose", - rašoma pranešime.Didžiosios Britanijos žvalgybos teigimu, tai leidžia Rusijai lanksčiai nusitaikyti į platų Ukrainos sektorių ir sutrumpina skrydžio laiką iki taikinių Ukrainos šiaurėje. Tikėtina, kad toliau bus siekiama išplėsti Ukrainos oro gynybos veikimo apimtį.

Ukraina: Rusija „paėmė Baltarusiją branduoline įkaite“Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Kyjivas sekmadienį pareiškė, kad Rusija laiko Minską „branduoliniu įkaitu“.„Kremlius paėmė Baltarusiją branduoline įkaite“, – tviteryje parašė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad tai „žingsnis šalies vidaus destabilizavimo link“.

Zelenskis: visiškas Rusijos pralaimėjimas bus patikima garantija nuo naujų agresijųRusija turi pralaimėti mūšio lauke, ekonomikoje, tarptautiniuose santykiuose, nes tik jos visiškas pralaimėjimas bus patikima garantija nuo naujų agresijų ir krizių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rusija turi pralaimėti mūšio lauke, ekonomikoje, tarptautiniuose santykiuose ir savo pastangose istorinę tiesą pakeisti imperiniais mitais. Kremlius pralaimi mėgindamas dvasiškai pavergti mūsų žmones. Būtent visapusiškas Rusijos pralaimėjimas bus patikima garantija nuo naujų agresijų ir krizių“, – per pastarąjį kreipimąsi sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis pabrėžė, kad per savaitę vyriausybė priėmė kelis svarbius sprendimus, ypač sprendimą paspartinti dronų gamybą. Šiemet dronų įsigijimui Ukrainos kariuomenei bus skirta mažiausiai 20 mlrd. grivinų. „Ir tai ne riba“, – sakė prezidentas.„Yra ir naujų sprendimų dėl atkūrimo. Poreikių spektras labai platus. Kad ir kur šią savaitę lankiausi per darbo vizitus, poreikiams patenkinti reikia didelių išteklių. Mes rasime šiuos išteklius. Chersono, Charkivo sritis, Donecko ir visi kiti karo veiksmų paveikti regionai grįš į normalų gyvenimą“, – pabrėžė V. Zelenskis.Šalies vadovas paminėjo ir bendradarbiavimą su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT). Šią savaitę pasirašytas susitarimas Ukrainoje atidaryti TBT biurą. Ukraina daro viską, kas įmanoma tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygiu, kad Rusijos karo nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn už kiekvieną išpuolį prieš Ukrainą ir Ukrainos žmones.V. Zelenskis taip pat padėkojo „kiekvienam kariui, visiems, kurie šiuo metu kovoja, gina mūsų pozicijas, mūsų sienas, už tai, kad ir šią savaitę Ukraina buvo stipri“. „Kiekviena tokia diena trumpina karą ir priartina mūsų pergalę“, – sakė prezidentas.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 170 550 kariųRusija Ukrainoje jau prarado apie 170 550 karių (+660 per pastarąją parą), feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pranešė „Ukrinform“.Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 26 d. Ukrainos gynėjai sunaikino 3595 priešo tankus (+15), 6947 šarvuotas kovos mašinas (+15), 2631 artilerijos sistemą (+8), 522 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+2), 277 priešlėktuvines sistemas (+1), 305 lėktuvus, 291 sraigtasparnį, 5486 motorines transporto priemones ir benzinvežius (+3), 18 laivų, 2216 nepilotuojamų orlaivių (+2), 282 specialiosios įrangos vienetus (+3). Iš viso numušta 911 priešo sparnuotųjų raketų. Duomenys nuolat tikslinami.2023 m. kovo 25 d. Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai smogė trims Rusijos vadovybės postams ir penkioms priešo personalo, amunicijos ir karinės technikos susitelkimo vietoms.

Rusai surengė drono ataką Nikopolyje Dnipropetrovsko srityjePraėjusią naktį Rusijos kariuomenė nepilotuojamu orlaiviu puolė Nikopolį Dnipropetrovsko srityje. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Vakar, kai žmonės rengėsi eiti miegoti, Rusijos teroristai užpuolė miestą, panaudoję droną“, – parašė S. Lysakas. Pirminiais duomenimis, civiliai nenukentėjo. Priešo puolimo padariniai dar nėra patikrinti, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.Kituose Dnipropetrovsko srities rajonuose naktį ir rytą buvo ramu.Pranešta, kad Rusijos kariuomenė sutelkusi pastangas į puolimo veiksmus Lymano, Bachmuto, Marinkos ir Avdijivkos kryptimis. Per pastarąją dieną Ukrainos gynėjai atmušė daugiau nei 85 priešo atakas.

Analitikai: Putinas tikriausiai norėjo suteikti Lukašenkai branduolinių ginklų dar prieš įsiverždamas į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo politiniam „draugui“ Aleksandrui Lukašenkai tikriausiai pažadėjo dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje dar prieš Rusijos kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą.Tokią išvadą padarė Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Savo naujoje ataskaitoje jie teigia, kad V. Putinas greičiausiai nepakeitė savo planų dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje, tačiau, atsižvelgdamas į invaziją į Ukrainą, nusprendė pasinaudoti situacija ir padarė atitinkamą pranešimą pagal naują informacinę kampaniją, skirtą įbauginti Kijevą ir jo partnerius. ISW atkreipia dėmesį į tai, kad Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka paprašė V. Putino branduolinių kovinių galvučių dar 2021 m. lapkričio 30 d. – faktiškai likus keliems mėnesiams iki Rusijos kariuomenės invazijos pradžios. Be to, 2022 m. vasarį Baltarusija oficialiai panaikino konstitucinę normą dėl neutralaus šalies statuso branduolinių ginklų turėjimo atžvilgiu.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atremti daugiau kaip 85 priešo smūgiusPer pastarąją kovo 25 d. parą Ukraina atrėmė rusų atakas: Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atremti daugiau kaip 85 priešo smūgius įvairiose fronto dalyse.Apie tai savo rytiniame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė AFU Generalinis štabas. Jame patikslinta, kad priešas iš viso sudavė 34 oro ir keturis raketų smūgius Ukrainai.„Daugiau kaip 70 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, ypač apgyvendintų teritorijų civilinės infrastruktūros. Yra civilių aukų“, – patikslina Generalinis štabas.Rusijos kariuomenė toliau bando vykdyti puolamąsias operacijas Limanskojės, Bachmutskoje. Operatyvinė padėtis išlieka tokia pati Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis.

Jungtinės Valstijos sureagavo į Rusijos pareiškimus dėl branduolinių ginklų BaltarusijojeJungtinės Valstijos reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus apie planus dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje. Kaip pažymi „Reuters“, Jungtinės Valstijos reagavo atsargiai. Aukšto rango administracijos pareigūnas pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija tokį susitarimą aptarė dar praėjusiais metais. Jis pridūrė, kad nėra jokių požymių, jog Kremlius planuoja panaudoti savo branduolinius ginklus.„Nematome priežasčių koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją, taip pat nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus. Mes ir toliau esame įsipareigoję kolektyvinei NATO aljanso gynybai“, – sakė pareigūnas.

Rusai bepiločiais dronais atakavo Dnipropetrovsko sritįRusai šiandien apšaudė du Dnipropetrovsko srities rajonus, pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Nikolajus Lukašukas.„Šiandiena buvo nerami dviejuose regiono rajonuose. Rusai okupantai atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais dronais. Į  priešo ugnį pateko Marhanecio bendruomenė. Sinelnikovskio rajone Rusijos kariuomenė sunkiąja artilerija apšaudė Velikomikhailovskajos techninę grupę“, – sakė jis.Abiem atvejais, pasak N. Lukašuko, aukų nebuvo, apšaudymo vietos tiriamos.

TATENA vadovas vėl vyks į Zaporižios AEJT branduolinės priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę vyks į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, jau prieš kelias dienas perspėjęs apie „pavojingą“ padėtį joje.Didžiausia Europos atominė elektrinė, kurią Rusija užėmė prieš metus, dažnai apšaudoma.R. Grossi vyks į elektrinę jau antrą kartą nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, kad „iš arti įvertintų rimtą branduolinės saugos ir saugumo situaciją objekte“, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).„Nepaisant mūsų buvimo jėgainėje jau septynis mėnesius, padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje tebėra pavojinga, – sakė R. Grossi. – Branduolinės saugos ir saugumo pavojai yra pernelyg akivaizdūs, kaip ir būtinybė veikti dabar, siekiant išvengti avarijos“.R. Grossi pasiūlė aplink objektą nustatyti saugumo zoną. „Esu pasiryžęs ir toliau daryti viską, kas nuo manęs priklauso, kad padėčiau sumažinti branduolinės avarijos pavojų tragiško karo Ukrainoje metu“, – sakė jis.R. Grossį lydės nauja TATENA ekspertų grupė, agentūrai nuo rugsėjo mėnesio turint nuolatinę misiją elektrinėje.Vasario mėnesio rotacija buvo atidėta beveik mėnesiui, sakė TATENA, pasmerkdama „labai sudėtingas aplinkybes, su kuriomis susidūrė ekspertai“.Be to, elektrinėje ne kartą nutrūko elektros energijos tiekimas. Jėgainei reikia patikimo elektros tiekimo, kad būtų užtikrintos svarbiausios branduolinės saugos ir kitos saugumo funkcijos.

Putinas: Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus BaltarusijojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija ketina Baltarusijos teritorijoje pastatyti taktinius branduolinius ginklus. Tokį pareiškimą jis padarė televizijos kanalo „Rusija 24“ eteryje.„Čia nėra nieko neįprasto: Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – sakė V. Putinas.V. Putinas sakė kalbėjęs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka ir pasakė, kad „mes sutarėme, jog darysime tą patį“.Rusijos prezidentas pareiškė, kad su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo pasirašytas atitinkamas susitarimas.Anot V. Putino, Rusija, Baltarusijos teritorijoje dislokavusi savo ginklų, „nepažeis“ įsipareigojimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nes Rusijos pajėgos tokios ginkluotės perduoti Baltarusijos naudojimui neketina. Visgi Rusija ketina ne tik Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų, bet ir išmokyti Baltarusijos karius jais naudotis.V. Putinas pridūrė, kad Rusija jau padėjo Baltarusijai patobulinti dešimt karo orlaivių, kad šie būtų tinkami taktinio branduolinio ginklo panaudojimui, ir perdavė Minskui raketinių kompleksų „Iskander“, kurie taip pat gali naudoti tokius užtaisus.Kaip rašo BBC, Rusijos prezidentas minėjo, kad Baltarusijos teritorijoje jau baigiama statyti saugykla, skirta būtent taktiniam branduoliniam ginklui laikyti.V. Putinas sakė, kad tokiam „sprendimui pagrindo davė Jungtinės Karalystės gynybos reikalų ministro pareiškimas, esą, šalis ketina Ukrainai perduoti sviedinių su nusodrintu uranu“.„Net ir už šių įvykių konteksto ribų Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka jau seniai kėlė klausimą apie būtinybę Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą“, – pareiškė V. Putinas per interviu žurnalistui Pavlui Zarubinui programoje „Moskva.Kreml.Putin“.Anot Rusijos prezidento, Jungtinės Valstijos „jau seniai savo sąjungininkų teritorijose, NATO valstybių narių teritorijose, Europoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų. Iš viso šešiose šalyse“: „Jeigu atmintis manęs neapgauna, tai Vokietija, Turkija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Graikija“, – kalbėjo V. Putinas.„Aliaksandras Lukašenka teisus sakydamas: klausykite, mes juk jūsų artimiausi sąjungininkai. Kodėl amerikiečiai taip elgiasi su savo sąjungininkais: dislokuoja jų teritorijose, apmoko jų žmones, jų pilotus prireikus naudotis tokia ginkluote“, – sakė Rusijos prezidentas.

Medvedevas pasiūlė uždrausti „užsienio agentams“ užsidirbti pinigų RusijojeBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino Rusijos įstatymų leidėjus priimti įstatymą, kuriame būtų nustatyta, kad asmenims, kurie yra priskiriami "užsienio agentams", nebegalima leisti užsidirbti pinigų šalyje.D. Medvedevas, kuris taip pat yra buvęs ministras pirmininkas, vis dar turi didelę įtaką kaip Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas. Ji savo komentarus šeštadienį išsakė Rusijos žiniasklaidai.Prieštaringai vertinamas „užsienio agentų“ įstatymas nukreiptas prieš Rusijos žmones, žiniasklaidą ir nevyriausybines organizacijas, kurios nėra lojalios vyriausybės partijos linijai.Anksčiau šį mėnesį Rusija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė gamtosaugos organizaciją „Pasaulio laukinės gamtos fondas“ (WWF).D. Medvedevo reikalavimas, be kita ko, reikštų profesinės veiklos draudimą ir draudimą Kremliaus kritikams Rusijoje skelbti publikacijas.Pateikdamas savo reikalavimą, D. Medvedevas paminėjo rusų rašytoją Borisą Akuniną, „kuris išvyko, keikdamas šalį, specialiąją karinę operaciją ir ginkluotąsias pajėgas“, tačiau jo knygas vis dar galima įsigyti Rusijoje.Norėdamos asmenį įvardyti „užsienio agentu“, valdžios institucijos neprivalo įrodyti, kad asmuo gavo pinigų iš užsienio. Užtenka teigti, kad kaltinamasis patiria „užsienio įtaką“.Rusijos teisingumo ministerijos juodajame sąraše šiuo metu yra daugiau kaip 160 organizacijų ir daugiau kaip 250 asmenų. Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, kurį Maskva vadina tik „specialia karine operacija“, valdžios institucijos gerokai išplėtė juodąjį sąrašą.

Chersono srityje sprogus minai sužeistas civilisUkrainos Chersono srityje sprogus okupantų rusų paliktai minai sužeistas civilis. Tai pranešė šios srities karinė administracija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, incidentas įvyko miške netoli Velyka Oleksandrivkos bendruomenės. Nukentėjęs vyras patyrė galūnių sužalojimus.Vietos gyventojai nugabeno jį į ligoninę. Čia nukentėjusiajam teikiama pagalba.

Chersone apšaudytas humanitarinės pagalbos pristatymo punktas, sužeisti du civiliaiRusijos kariuomenė Ukrainos Chersono mieste apšaudė humanitarinės pagalbos pristatymo punktą. Per ataką buvo sužeisti du civiliai. Tai šeštadienį pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Okupantai rusai ir toliau apšaudo vietas, kuriose civiliams teikiama pagalba. Vakar naktį Rusijos kariuomenė atakavo Donecko srities Kostiantynivkos mieste esantį „nenugalimumo punktą“. Šiandien Rusijos artilerijos taikiniu tapo humanitarinės pagalbos pristatymo punktas Chersone. Per priešo apšaudymą buvo sužeisti du žmonės – 41-erių moteris ir 25-erių vyras“, – tinkle „Telegram“ parašė O. Prokudinas.Pareigūnas nurodė, kad sužeistieji buvo išgabenti į ligoninę.

Rusijoje malonė suteikta daugiau kaip 5 tūkst. kalinių, atlikusių tarnybą samdinių grupuotėje „Vagner“Rusijoje malonė suteikta daugiau kaip 5 tūkst. kalinių, atlikusių tarnybą samdinių grupuotėje „Vagner“. Tai šeštadienį pareiškė „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja „Sky News“.„Vagner“ šiuo metu vaidina nemažą vaidmenį Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą. Kovotojų pritrūkusi grupuotė vienu metu buvo atsigręžusi į kalėjimus, siūlydama nuteistiems nusikaltėliams galimybę išvysti laisvę mainais į tarnybą karo veiksmų zonoje Ukrainoje.„Malonė iki šiol suteikta daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, kurių sutartys su „Vagner“ baigėsi“, – tinkle „Telegram“ paskelbtame garso įraše kalbėjo J. Prigožinas.Jo teigimu, iš šių asmenų pakartotinai nusikalto tik 0,31 proc., o tai esą yra 10–20 kartų mažesnis skaičius, lyginant su įprasta statistika.

Erdoganas ir Putinas kalbėjosi telefonuTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikalbėjo telefonu. Tai šeštadienį pranešė R. T. Erdogano biuras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Kaip teigiama, abiejų šalių lyderiai, be kita ko, aptarė dvišalius Turkijos ir Rusijos santykius bei karą Ukrainoje. Turkijos vadovo biuro teigimu, R. T. Erdoganas pokalbio metu taip pat padėkojo V. Putinui už jo „teigiamą nusiteikimą“ pratęsti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą.

Zelenskis: Ukraina dėl ginkluotės stygiaus negali inicijuoti naujo kontrpuolimoUkrainos kariuomenei šiuo metu stinga ginkluotės, įskaitant sunkiąją techniką ir naikintuvus, o tai neleidžia inicijuoti naujo kontrpuolimo. Tai Japonijos laikraščiui „Yomiuri Shimbun“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Negalime jų (karių) siųsti tokiomis sąlygomis“, – tvirtino valstybės vadovas. Pasak V. Zelenskio, padėtis Ukrainos rytuose „nėra gera“, nes ten kariai stokoja amunicijos, o Rusijos pajėgos kasdien panaudoja trigubai daugiau šaudmenų, nei Ukrainos daliniai. „Laukiame amunicijos iš savo partnerių“, – sakė prezidentas.Sausį Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas buvo užsiminęs, kad Kyjivas pavasarį planuoja naują didelio masto kontrpuolimą. Tada jis tvirtino, kad intensyvausių mūšių tikimasi kovą.

Apklausa: daugiau kaip trečdalis ukrainiečių pažįsta žmonių, žuvusių ar sužeistų per dabartinį karą37 proc. ukrainiečių pažįsta žmonių, žuvusių ar sužeistų per dabartinį Rusijos sukeltą plataus masto karą. Kaip rašo „Sky News“, tai rodo apklausos, kurią atliko Kyjive veikiantis Razumkovo centras, rezultatai.Ukraina neviešina duomenų apie savo karinius nuostolius.Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro skaičiavimu, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Ukrainoje žuvo 8 317 civilių, o dar 13 892 buvo sužeisti. Manoma, kad šie skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes jie neapima žmonių, nukentėjusių okupuotose teritorijose ar vietovėse, kuriose verda intensyvios kautynės.Naujausia apklausa taip pat rodo, kad 28 proc. respondentų turi artimų giminaičių ar šeimos narių, išvykusių iš Ukrainos ir pasilikusių užsienyje, kai Rusijos kariuomenė pradėjo visapusišką invaziją. Didžioji dalis – 47 proc. – apklausos dalyvių nurodė, kad jų artimieji apsigyveno Lenkijoje. Ši apklausa buvo atlikta vasario ir kovo mėnesiais.

Ukrainoje žuvo Lenkijos pilietisUkrainoje, fronto linijoje, per mūšius su įsiveržusia Rusijos kariuomene žuvo Lenkijos pilietis. Tai penktadienį pranešė Lenkijos ministrų tarybos pirmininko kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pareigūnas kartu nurodė, kad prieš kelias dienas fronte sužeistų dar dviejų Lenkijos piliečių būklė tebėra sunki.Pasak kanalo „Polsat News“ korespondento Mateuszo Lachowskio, šiuo metu esančio Ukrainoje, žuvęs vyras, vardu Michalas, tarnavo Tarptautiniame Ukrainos gynybos legione. Jis karo zonoje buvo nuo pernai balandžio. Kitą mėnesį turėjo pasibaigti jo sutartis – jis planavo grįžti į savo gimtąją šalį ir pasidalinti su Lenkijos kariuomene sukaupta patirtimi. M. Lachowskio teigimu, Michalas prieš kelis mėnesius buvo sužeistas ir galėjo ilsėtis ilgesnį laiką, tačiau prieš Kalėdas grįžo į frontą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš mėnesį buvo apdovanojęs jį medaliu už drąsą.Skaičiuojama, kad Ukrainoje iki šiol jau žuvo bent penki Lenkijos piliečiai, kovęsi Ukrainos kariuomenės gretose.

Britų žvalgyba: Rusijos pajėgų puolimas Bachmute praktiškai sustojoRusijos karinių pajėgų puolimas Rytų Ukrainos Bachmuto mieste praktiškai sustojo, o tai veikiausiai lėmė itin didelis rusų dalinių išsekimo lygis. Tai savo naujausioje, šeštadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Nepaisant visko, suvestinėje pažymima, kad Ukrainos kariuomenė šiame mieste taip pat yra patyrusi didelių nuostolių. Ministerija nurodo, kad dabartinę Rusijos padėtį greičiausiai paaštrino ir įtampa, tvyranti tarp šios šalies gynybos ministerijos ir samdinių grupuotės „Vagner“. Abi pusės į Bachmuto sektorių yra metusios savo pajėgas.Kaip teigiama suvestinėje, tikėtina, kad Rusija galimai nukreipė savo operacijų dėmesį, kurį dabar skiria į pietus nuo Bachmuto įsikūrusiai Avdijivkai ir šiauriau esančiam Kreminos–Svatovės sektoriui. Čia rusai veikiausiai tesiekia tikslo stabilizuoti fronto liniją. Ministerija akcentuoja, kad tai leidžia manyti, jog Rusija grįžo prie labiau gynybinio pobūdžio operacijų, šalies pajėgoms nuo sausio nepavykus pasiekti įtikinamų rezultatų vykdant bendrą puolimą.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 169 890 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 25-osios Ukrainoje jau neteko apie 169 890 karių (+720 per pastarąsias 24 val.), šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 580 (+6) Rusijos tankų, 6 932 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 623 (+7) artilerijos sistemas, 520 (+9) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 276 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 305 lėktuvus, 291 (+1) sraigtasparnį, 5 483 (+19) automobilius, 18 laivų, 2 214 (+6) dronų, 279 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 911 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukraina praneša per pastarąją parą 17 kartų smūgiavusi į okupantų rusų susitelkimo vietasUkrainos gynėjai per pastarąsias 24 val. atrėmė 59 Rusijos kariuomenės atakas ir savo ruožtu 17 kartų smūgiavo į okupantų susitelkimo vietas. Tai šeštadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Priešas daugiausiai dėmesio skiria puolamosioms operacijoms Lymane, Bachmute, Avdijivkoje, Marinkoje ir Šachtarske. Mūsų gynėjai ten atrėmė 59 priešo atakas. Per pastarąją parą Ukrainos naikintuvai okupantų susitelkimo vietose inicijavo 17 smūgių“, – feisbuke parašė štabas.Naujausiais Ukrainos kariuomenės duomenimis, operatyvinė situacija Volynėje, Polisioje, Siverščynoje ir Slobožanščynoje reikšmingai nepakito, čia nefiksuota ženklų, kad rusai mėgintų formuoti puolamąsias grupes. Kupjanske ir Lymane okupantai vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas. Tuo metu Bachmuto sektoriuje, Generalinio štabo teigimu, rusų daliniai tęsė puolimą. Kalbėdamas apie Avdijivką, Marinką ir Šachtarską, štabas taip pat paminėjo nesėkmingas Rusijos karių puolamąsias operacijas, o Zaporižioje ir Chersone rusai tęsė gynybą.Štabas pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai per pastarąją parą numušė okupantams priklausantį sraigtasparnį „Mi-24“ ir šešis įvairių tipų dronus.

Bidenas: Kinija kol kas nėra perdavusi Rusijai ginklųJAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė manantis, kad Kinija kol kas nėra perdavusi Rusijai ginkluotės.„Pastaruosius tris mėnesius girdžiu, kad Kinija perduos Rusijai reikšmingų ginklų. Jie kol kas to nepadarė. Tai nereiškia, kad ir nepadarys, tačiau dar nepadarė“, – viešėdamas Kanadoje tvirtino J. Bidenas. Nors jis patikino nenuvertinantis abiejų šalių, prezidentas nurodė, kad pranešimai apie Maskvos ir Pekino suartėjimą veikiausiai buvo „perdėti“.J. Bidenas kartu pabrėžė Vakarų demokratijų ryšius ir akcentavo šių šalių „susivienijimą“. Valstybės vadovas sakė, kad, remdami Rusijos užpultą Ukrainą, Vakarai išliks vieningi, ir pažadėjo, jog parama Kyjivui tęsis ir ateityje.JAV prezidentas kalbėjo po to, kai anksčiau šią savaitę Rusijoje su pompastišku oficialiu vizitu lankėsi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Jo viešnagės metu abi šalys pabrėžė savo „specialų ryšį“. Nepaisant to, Pekinas neįsipareigojo parūpinti Rusijai ginkluotės, kurią ši šalis galėtų pasitelkti savo dabartiniame kare prieš Ukrainą ir sustiprinti savo išsekintą kariuomenę.

Zalužnas: kova dėl Bachmuto kontrolės stabilizuojasiKova dėl Bachmuto miesto Ukrainos rytuose kontrolės stabilizuojasi. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.BBC remiasi V. Zalužno įrašu feisbuke, kurį pareigūnas paskelbė telefonu pasikalbėjęs su Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės vadu Tony’iu Radakinu. V. Zalužnas tvirtino, kad padėtis šiuo metu „sudėtingiausia Bachmuto kryptimi... dėl milžiniškų gynybos pajėgų pastangų mums pavyksta stabilizuoti situaciją“.Tai yra naujausias teigiamas Ukrainos pareigūnų signalas apie jau kurį laiką verdančius mūšius dėl Bachmuto. Ketvirtadienį Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis tvirtino, kad šiame mieste ir jo apylinkėse besikaunantys Rusijos daliniai yra „išsekę“. Nors O. Syrskis pažymėjo, kad Maskva neatsisako tikslo užgrobti Bachmutą „bet kokia kaina“, rusai esą netenka savo pajėgumų. „Jau netrukus pasinaudosime šia galimybe, kaip tai padarėme netoli Kyjivo, Charkivo, Balaklijos ir Kupjansko“, – kalbėjo pareigūnas, omenyje turėdamas sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą praėjusiais metais.Anksčiau šį mėnesį Vakarų šalių pareigūnai pareiškė skaičiuojantys, kad nuo pernai vasaros iki šiol Bachmute jau sužeista ar nukauta 20–30 tūkst. Rusijos karių. Maskva ir toliau siekia užvaldyti šį miestą, nors analitikai mano, kad jis neturi didelės strateginės reikšmės.

„Bloomberg“: Rusijos puolimas žlunga, Kremlius ieško dar 400 tūkst. naujokųŽlugus Ukrainos puolimui žiemą, Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą, rinkdama pastiprinimą kariuomenei. Kremlius šiais metais tikisi rasti iki 400 tūkst. karių. Apie tai „Bloomberg“ pranešė šaltiniai, susipažinę su Rusijos vadovybės planais.Pažymima, kad Kremlius ketina ieškoti savanorių, kad nesiimtų dar vienos priverstinės mobilizacijos, kuri galėtų pakenkti planams kitų metų kovą perrinkti Vladimirą Putiną Rusijos Federacijos prezidentu.Pasak Ukrainos ir Vakarų žvalgybos šaltinių, beveik visi 300 tūkst. karių, kuriuos Rusija mobilizavo praėjusį rudenį, jau yra Ukrainos mūšio laukuose. Tačiau šios jėgos nepakako pasiekti reikšmingos sėkmės žiemą.Ekspertai abejoja Kremliaus planais ir sako, kad šiais metais rasti dar 400 tūkst. karių yra nerealu.

Mūšiai dėl Bachmuto: Zalužnas sako, kad padėtis stabilizavosiUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sako, kad padėtis Bachmuto kryptimi stabilizuojama. Apie tai jis  paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio telefonu su Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininku admirolu Toniu Radakinu.„Pranešiau kolegai apie situaciją visoje fronto linijoje. Sunkiausia yra Bachmuto kryptimi. Titaniškų gynybos pajėgų pastangų dėka padėtis stabilizuojasi", – sakė V. Zalužnas.Jis taip pat pridūrė, kad pokalbio metu buvo aptartas Ukrainos oro gynybos stiprinimo klausimas. „Sutarėme plėtoti bendradarbiavimą ir palaikyti ryšį“, – pridūrė V. Zalužnas.

Rusija kaltina Slovakiją pažeidus dvišalį susitarimąPenktadienį Rusija apkaltino Slovakiją, perdavusią Ukrainai naikintuvų MiG-29, pažeidus dvišalį susitarimą, praneša portalas „rbc.ua“.Maskva pareiškė, kad toks tiekimas be jos sutikimo yra draudžiamas.„Slovakijos sprendimas perduoti naikintuvų MiG-29 Ukrainai yra nedraugiškas žingsnis Rusijos atžvilgiu ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas“, – teigia Federalinė karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnyba.Pasak jos atstovų, 1997 metais Slovakijos ir Rusijos sudarytas susitarimas draudžia bet kuriai pusei be kitos pusės sutikimo „perduoti trečiosioms šalims ginkluotę ir karinę techniką, gautą arba įgytą dvišalio karinio ir techninio bendradarbiavimo pagrindu“.„Šiuos Slovakijos veiksmus vertiname kaip nedraugišką aktą prieš Rusijos Federaciją, kuriuo siekiama pakirsti dvišalius santykius“, – pažymėjo žinyba.Ketvirtadienį Slovakija perdavė Ukrainai pirmuosius keturis naikintuvus MiG-29.

Ministras: Prancūzija padvigubins haubicų „Caesar“ gamybąSavaeigių 155 mm haubicų „Caesar“ gamyba Prancūzijoje turėtų padvigubėti.Kaip praneša leidinys „Les Echos“, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu.„Kompanija „Nexter“ padvigubins savaeigių 155 mm haubicų „Caesar“ gamybą nuo dabartinių keturių iki aštuonių vienetų per mėnesį“, – sakė ministras.Anot jo, „žemė-oras“ tipo raketų „Mistral“ gamyba bus padidinta iki 40 vienetų per mėnesį. S. Lecornu teigė, kad taip pat išaugs oro gynybos radarų „Ground Master“ gamyba. Nuo rugsėjo per metus bus pagaminami 24 radarai.Anksčiau Prancūzija Ukrainai jau perdavė 18 haubicų „Caesar“, o sausį pažadėjo perduoti dar 12.Portalas primena, kad Danija perdavė Ukrainos kariams visus turėtus savaeigius artilerijos pabūklus „Caesar“.

Teisingumo ministerija: Austrija suimtų Putiną, jei jis atvyktų į šalįAustrija kaip Romos statuto narė privalo vykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius, ir imuniteto neturi net valstybių vadovai.Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Austrijos federalinė teisingumo ministerija, atsakydama į klausimą dėl TBT išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio vykdymo.„Austrija yra Romos statuto narė. Tai reiškia, kad Austrija, kaip ir visos kitos susitarimo šalys, privalo bendradarbiauti su TBT: jo išduoti arešto orderiai turi būti vykdomi, o TBT ieškomi asmenys turi būti suimti“, – sakė žinybos atstovai, paklausti, ar Austrijos valdžia sulaikys Putiną, jei jis atvyks į šalies teritoriją.Austrijos teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „2019 metais TBT vienoje byloje (Sudano prezidento Omaro al-Bashiro) jau nusprendė, kad net valstybių vadovai neturi imuniteto prieš Teismą“.„Niekas nėra aukščiau už įstatymą, o tai reiškia, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti iki galo ištirtas. Neturi būti jokio nebaudžiamumo“, – pabrėžė Austrijos teisingumo ministerijos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.Kovo 16 d. buvo pranešta, kad Austrija prisijungė prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai.

 Scholzas: Kinijos prezidentas turėtų pasikalbėti su V. Zelenskiu Šią savaitę Maskvoje viešėjęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dabar turėtų pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris.Pekinas mėgina prisiimti Rusijos ir Ukrainos taikdario vaidmenį ir netgi paskelbė 12 punktų planą, nors gana miglotą. Jam pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ukrainos Vakarų sąjungininkės labai skeptiškai reagavo į Kinijos pasiūlymus ir pabrėžė, kad Kinija neragina Rusijos pasitraukti iš Ukrainos.„Manome, kad savaime suprantama, jog reikia kalbėtis ne tik su Rusijos, bet ir su Ukrainos prezidentu“, – per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje sakė O. Scholzas. Jis pakartojo, kad „aišku“, jog teisingo taikos susitarimo dėl Ukrainos pagrindas yra Rusijos kariuomenės išvedimas.O. Scholzas dar kartą perspėjo Kiniją nesiųsti ginklų Rusijai. Tai būtų „didelė klaida“, sakė jis. Pasak aukščiausių Europos ir JAV pareigūnų, kol kas nėra jokių įrodymų, kad Kinija būtų pristačiusi Rusijai tokias siuntas.

Landsbergis susitiko su V. Zelenskiu: taika ateis tik po Ukrainos pergalėsPenktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbiniu vizitu lankosi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. G. Landsbergis teigia, kad Ukrainos pergalei yra gyvybiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą ginkluotės ir ypač amunicijos tiekimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.„Ukraina kovoja prieš nepaprastą priešą, mūsų įsipareigojimas Ukrainai neturi būti trumpalaikis, neturi būti vienai atakai, mes turime iš tikrųjų būti su jais, kol bus pasiekta pergalė”, – sakė diplomatijos vadovas.Susitikime V. Zelenskis įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui valstybinį apdovanojimą. Ministrui skirtas kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas už paramą Ukrainai, pažymima pranešime.V. Zelenskis padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis nelėtinti paramos tempo – tankai, artilerijos sistemos ir kita sunkioji ginkluotė – visa tai priartins Ukrainos pergalę.G. Landsbergis susitikime su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Andriy Yermak pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekta pažanga ne tik teikiant praktinę paramą Ukrainai, bet ir priartinant jos narystę NATO.„Artėjant NATO susitikimui Vilniuje, itin svarbu su strateginiais partneriais ir draugais aptarti galimus viršūnių susitikimo rezultatus ir sutarti, kaip galime stiprinti NATO-Ukrainos praktinę ir politinę partnerystę bei dar labiau sustiprinti Rytų flango saugumą. Ukraina tikrai yra pasiryžusi atitikti reikalavimus, kurie yra keliami Aljanso nariams, ir vieną dieną prisijungti prie šio ir Lietuvos saugumą užtikrinančio klubo”, – sakė ministras.Ministras penktadienį taip pat susitiko su vicepremjere Olha Stefanyšina, užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos viceministru Andriy Shevchenko. Politikai aptarė Ukrainos atstatymą ir būtiniausias reformas, kurios padėtų Ukrainai kuo greičiau atsitiesti ir įveikti karo pasekmes.Tai jau ketvirtas užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje.

Mūšiuose dėl Bachmuto žuvo savanoris iš PrancūzijosMūšiuose Ukrainos rytuose žuvo savanoris iš Prancūzijos Kevinas D.Tai penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi BFM TV.Žinybos duomenimis, prancūzas buvo nukautas Bachmuto rajone.Buvęs humanitarinis darbuotojas Kevinas D. daugiau kaip prieš metus atvyko į Ukrainą kovoti ukrainiečių pusėje. 30 metų vyras žuvo nenustatytomis aplinkybėmis.„Mes primename, kad Ukraina yra karo veiksmų zona. Nerekomenduojama vykti į Ukrainą nepriklausomai nuo priežasčių“, - pažymėjo Prancūzijos URM.Prancūzijos žiniasklaida praneša, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios į Ukrainą kariauti išvyko keli prancūzų kariškiai. Bet tikslus jų skaičius nežinomas.Anksčiau buvo pranešta, kad Bachmuto rajone žuvo savanoris iš Estijos.

JAV paskelbė sankcijas Baltarusijos lyderio lėktuvuiPenktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas Vakarų nepripažįstamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oficialiam lėktuvui ir dviem dideliems šalies automobilių gamintojams už tai, kad baugino antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusius darbuotojus.Sankcijas administruojantis JAV iždo departamentas išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą – „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA. A. Lukašenka ir jo šeima jį naudoja oficialioms verslo ir asmeninėms kelionėms, įskaitant tarptautines keliones.Dėl sankcijų, draudžiančių bet kokiems JAV asmenims ir subjektams sudaryti sandorius su tais, kuriems jos taikomos, orlaivio operatorei gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas dviem didelėms automobilių ir sunkvežimių gamintojoms - Baltarusijos automobilių gamyklai ir Minsko automobilių gamyklai. Pasak Iždo departamento, abiejose gamyklose grasinta darbuotojams, „dalyvavusiems streikuose ir taikiuose protestuose po suklastotų 2020 m. rugpjūčio prezidento rinkimų“. Protesto dalyviai buvo bauginami ir vėliau atleisti iš darbo Minsko automobilių gamykloje, o Baltarusijos automobilių gamykloje jiems grasinta atleidimu iš darbo.Be to, Iždo departamentas įtraukė į sankcijų juodąjį sąrašą kelis neseniai paskirtus Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos, jau užsitraukusios sankcijas, narius.„Jungtinės Valstijos ir toliau sieks patraukti atsakomybėn už A. Lukašenkos režimo smurtą, susijusį su nesąžiningais 2020 m. rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimais“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Iš Sevastopolio pranešama apie sprogimą ir susišaudymąLaikinai okupuotame Sevastopolyje penktadienį buvo girdėti sprogimas Omegos įlankos rajone ir šūviai prie karo mokyklos.Tai pranešė portalas „Krym. Realii“, remdamasis prorusiškais „Telegram“ kanalais, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rašo, kad girdėjo labai garsų sprogimą Omegos įlankos rajone. Drebėjo miesto gyventojų langai. Rusų „valdžia“ kol kas tyli“, – sakoma pranešime.Be to, pranešama, kad prie Šaulių įlankos esančios karo mokyklos rajone buvo girdėti automatinių ginklų šūviai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 22 d. Sevastopolyje griaudėjo stiprūs sprogimai, buvo uždaryta perkėla per Sevastopolio įlanką.

Ukrainos žvalgyba: okupantai pradėjo savo bendrininkų evakuaciją iš Krymo Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai užgrobto Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.Pasak pareigūno, Rusijos karinė vadovybė pusiasalyje ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo.„Bet kitiems, eiliniams, sako: nesijaudinkite, viskas ramu, viskas kontroliuojama... Su rusais susijusios šeimos išvežamos, ir labai aktyviai. Ir tai proga susimąstyti visiems kitiems, kurie susiejo savo likimą su nusikalstamu rašistiniu Putino režimu. Krymą geriau palikti, kol yra tokia galimybė“, – televizijos kanalo „Freedom“ eteryje sakė A. Jusovas.Anot jo, išvakarėse vietos gyventojai per radijo stotis išgirdo įspėjimą, kad jie turi ruoštis išvykti. Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas mano, kad įspėjimas skirtas tiems Krymo gyventojams, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.„Kad ten būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas, jame turi būti atkurta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, Krymas turi būti grąžintas į gimtąjį Ukrainos uostą, o tai tikrai įvyks artimiausiu metu. Todėl visiems tiems, kurie dirba Rusijai, tikrai artimiausiu metu vertėtų palikti Ukrainos Krymo teritoriją“, – pridūrė A. Jusovas.

Kinija teigia „Ukrainos klausimu“ palaikanti ryšius su visomis suinteresuotomis šalimis Kinija „Ukrainos klausimu“ palaiko  ryšius su visomis suinteresuotomis šalimis.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Kinija palaiko ryšius su visomis (suinteresuotomis) šalimis „Ukrainos klausimu“, – teigė Mao Ning, paklausta apie galimas Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas.Tačiau ji pažymėjo, kad „konkrečiu klausimu (dėl Ukrainos ir Kinijos vadovų susitikimo) mes neturime ką pridurti“.Kaip žinoma, nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Kinijos lyderis Xi Jinpingas vengia kontaktų su prezidentu V. Zelenskiu.Kaip jau buvo pranešta, kovo 20–22 dienomis Kinijos vadovas lankėsi Rusijoje su valstybiniu vizitu ir pakvietė karo nusikaltimais įtariamą RF prezidentą Vladimirą Putiną atvykti į Kiniją.

Švedijos parlamentas balsavo už karinės pagalbos teikimą Ukrainai Švedijos parlamentas ketvirtadienį pritarė vyriausybės siūlymui nemokamai perduoti Ukrainai karinės technikos.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Riksdago spaudos tarnyba.Kaip pažymima pranešime, šalies vyriausybė gali perduoti Ukrainai karinės įrangos už maksimalią 6,2 mlrd. Švedijos kronų (apie 511 mln. eurų) sumą.Pagalbos pakete – tankai, artilerijos sistemos „Archer“ ir „Robot 97“, taip pat amuniciją. Be to, Švedijos vyriausybė gali nuspręsti parduoti 14 artilerijos sistemų „Archer“ Didžiajai Britanijai, kuri anksčiau nusiuntė Ukrainai tokio tipo artilerijos sistemų.Pasiūlymas suteikti Ukrainai 11-ąjį karinės pagalbos paketą buvo įtrauktas į papildomus 2023 metų Švedijos biudžeto pakeitimus.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 8 d. Švedijos parlamentas pritarė vyriausybės siūlomiems valstybės biudžeto pakeitimams, pagal kuriuos numatyta suteikti Ukrainai rekordinę karinę pagalbą, siekiančią 4,3 mlrd. Švedijos kronų (apie 377 mln. eurų).

Ministras: dėl karo apie 5 mln. ukrainiečių neturi prieigos prie geriamojo vandens Apie 5 mln. ukrainiečių neturi prieigos prie geriamojo vandens, o dar 70 proc. mūsų šalies gyventojų gali likti be jo dėl Rusijos apšaudymų.Tai penktadienį feisbuke paskelbė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Strilecas, praneša „Ukrinform“.„Pasaulio žiniasklaidoje dažnai girdime posakius „karas Ukrainoje“, „dėl to, kas vyksta Ukrainoje“ ir pan. Tačiau svarbu, kad visas pasaulis vadintų daiktus tikraisiais vardais: „dėl to, ką Rusija daro Ukrainoje“. Svarbu kasdien priminti, kad aplinka neturi sienų. Karas neturi sienų. Rusai atėjo su ginklu į mūsų bendrus namus. Jie degina visa, kas gyva mums vienintelėje planetoje“, – pabrėžė ministerijos vadovas.Pasak jo, dėl nuolatinių raketų atakų Ukraina toliau praranda vandens infrastruktūrą. Šiuo metu apie 5 mln. ukrainiečių neturi prieigos prie geriamojo vandens, o dar 70 proc. šalies gyventojų dėl Rusijos veiksmų gali likti be šio ištekliaus.R. Strilecas taip pat patikslino, kad dėl vandens išleidimo iš Kachovkos telkinio kyla grėsmė Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – aušinimo sistemoms. Tai gali reikšti galimą Fukušimos scenarijų Europos žemyno viduryje.„Priešas tęsia šį karą ir nepripažįsta to, kas akivaizdu. Mums reikia reparacijų visiškam atsinaujinimui po karo. Rusija turi sumokėti už kiekvieną sunaikintą žemės pėdą ir kiekvieną užterštą vandens lašą. Civilizuoto pasaulio žemėlapyje nėra vietos teroristinei organizacijai, ji turi būti izoliuota, nors užima septintadalį Žemės sausumos“, – apibendrino ministras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl valstybinės aplinkos stebėjimo sistemos sukūrimo, taip pat dėl ​​ekologinės informacijos teisinio reguliavimo tobulinimo.

Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, šalis pripažįsta TBT jurisdikciją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas Armėnijoje, kadangi ši šalis oficialiai prisiėmė įsipareigojimus pagal Romos statutą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „News.Am“.Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino, kad įsipareigojimai, įtvirtinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statute, atitinka šalies Konstituciją. Tad jei V. Putinas atvyktų į Armėniją, jis turėtų būti suimtas, rašo leidinys.Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

JT: Rusija nužudė Ukrainoje 8000 civilių Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje surinko duomenis apie daugiau nei 8 tūkst. per karą žuvusių civilių ir beveik 14 tūkst. sužeistųjų.Tai pareiškė JT misijos vadovė Matilda Bogner, pateikusi dvi naujas ataskaitas (apie karo belaisvių gydymą ir bendrą žmogaus teisių padėtį Ukrainoje per pastaruosius šešis mėnesius iki 2023 m. sausio 31 d.), pranešė „Ukrinform“.Karas atnešė didžiulius žmonių gyvybių praradimus. Šios savaitės duomenimis, JT dokumentais užfiksavo daugiau nei 8 tūkst. žuvusių civilių ir beveik 14 tūkst. sužeistųjų, sakė M. Bogner.Ji pridūrė, kad daugiau nei 90 proc. civilių žuvo ir buvo sužeisti dėl raketų, sprogstamųjų ginklų ar minų, bet pabrėžė, jog iš tikrųjų civilių aukų skaičiai, deja, yra daug didesni.Pranešta, kad iki 2023 m. sausio 15 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras Ukrainoje užfiksavo 18 358 civilių aukas. Patvirtintas žuvusiųjų skaičius viršijo septynis tūkstančius.

Odesoje neliks paminklo Maksimui Gorkiui Odesos miesto taryba priėmė sprendimą demontuoti paminklą rusų rašytojui Maksimui Gorkiui. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“.Kovo 16 d. įvykusiame posėdyje Odesos miesto tarybos Istorijos ir toponimikos komisijos nariai nutarė, kad paminklas turi būti nugriautas.Rusų rašytojo biustas bus pašalintas iš Gorkio parko ir perkeltas į kitą vietą, bet kol kas nežinoma, kur konkrečiai.Anksčiau Odesoje buvo demontuoti paminklai Jekaterinai II ir rusų karvedžiui Aleksandrui Suvorovui.

Zelenskis: mes dabar esame lemiamame kovos dėl Ukrainos etape Ukraina dabar yra lemiamame kovos už savo nepriklausomybę ir suverenitetą etape. Ir mūsų šalis tikrai iškovos ilgalaikį saugumą, laisvę ir taiką.Tai penktadienį per Nacionalinės gvardijos instituto Kyjive karininkų išleidimo ceremoniją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.Jis pažymėjo, kad Nacionalinė gvardija tapo vienu svarbiausių valstybės gynybos sistemos elementų, neleidžiančių priešui įveikti Ukrainos. Ir karo metais Donbase, ir nuo pirmųjų plataus masto Rusijos invazijos minučių nacionaliniai gvardiečiai demonstruoja tikrą ukrainietišką jėgą ir daro visa, kad Ukraina atsilaikytų.„Mes dabar esame lemiamame kovos už mūsų nepriklausomybę ir suverenitetą etape. Ši kova už Ukrainą tęsiasi šimtmečius ir tapo įvairių mūsų tautos kartų gyvenimo turiniu“, – pareiškė V. Zelenskis.Valstybės vadovas pabrėžė neabejojantis, kad „mes įstengsime apginti Ukrainą ir iškovoti ukrainiečių tautai ilgalaikį saugumą, laisvę ir taiką“.„Mes turime padaryti visa, kad paspartintume šį rezultatą, paspartintume mūsų pergalę. Tikiu, kad jūsų veiksmai priartins mūsų bendrą Ukrainos tikslą. Ir tegul jūsų charakteris parodo savo tvirtumą kovoje su okupantais“, – sakė V. Zelenskis.Portalas primena, jog anksčiau prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina įstengs nugalėti Rusiją mūšiuose dėl Krymo ir Donbaso, kaip kad prieš metus Kyjivo srityje.

Ukraina perdavė Rusijai visus sunkiai sužeistus okupantusUkraina įvykdė humanitarinę akciją ir perdavė Rusijai visus sunkiai sužeistus okupantus, paimtus į nelaisvę nuo plataus masto invazijos pradžios. Apie tai penktadienį pranešė Ukrainos karo belaisvių gydymo koordinavimo centras.„Ukraina vienašališkai perdavė Rusijos pusei sunkiai sužeistus ir sunkiai sergančius į nelaisvę patekusius okupantus“, – sakoma pareiškime.Ministerija pridūrė, kad šiuo atveju tai buvo ne apsikeitimas karo belaisviais, o repatriacija: sunkiai sužeistų belaisvių grąžinimas be jokių sąlygų, kaip numatyta tarptautinėje humanitarinėje teisėje.Karo belaisvių gydymo koordinavimo centro teigimu, valstybė agresorė iki šiol sistemingai nepaisydama tarptautinių normų vis dar laiko įkaitais tūkstančius Ukrainos piliečių. Tarp jų yra sunkiai sergančių ir sužeistų, civilių gyventojų, vaikų ir moterų, pagyvenusių žmonių, taip pat tų, kuriuos Rusija paėmė į nelaisvę dar prieš prasidedant plataus masto invazijai.https://t.me/Koord_shtab/731

Zalužnas parodė, kaip Ukrainos pajėgos sunaikino rusų laivąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos pajėgos prieš metus okupuotame Berdianske sunaikino Rusijos desantinį laivą.„Mitas apie Rusijos laivyno nepažeidžiamumą buvo sugriautas tiksliais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiais. Tai dar kartą įrodė nenuginčijamą faktą: Ukrainos žemėje priešui ramybės nebus – nei sausumoje, nei vandenyje“, - prie vaizdo įrašo parašė jis. 2022 m. kovo 24 d. Ukraina smogė okupuotam Berdiansko uostui. Buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“, dar keli laivai apgadinti.2022 m. kovo 24 d. Ukraina smogė okupuotam Berdiansko uostui. Buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“, dar keli laivai apgadinti.https://t.me/zerkalo_io/65585

Ukrainai grąžinti dar 83 kritusių šalies gynėjų palaikai Ukrainai grąžinti dar 83 per karo veiksmus kritusių šalies gynėjų palaikai. Tai penktadienį pranešė Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Kaskart perkeldami kritusių gynėjų palaikus griežtai laikomės Ženevos konvencijos normų. Derybos su kita puse tęsiasi, kad visi kuo greičiau grįžtų namo“, – pažymėjo O. Kotenka.„Ukrinform“ primena, kad kovo 3 d. Ukrainai iš laikinai okupuotų šalies teritorijų buvo grąžinti 17 kritusių karių palaikai.

Medvedevas: Ukrainos mėginimas susigrąžinti Krymą būtų priežastis panaudoti „absoliučiai bet kokį ginklą“ Rusija, pasak buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo, neketina pradėti „tiesioginio konflikto“ su NATO. Maskva suinteresuota Ukrainos krizę išspręsti derybomis, sakė Nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininkas, kurį cituoja agentūros „Interfax“ ir „Reuters“.Tačiau D. Medvedevas įspėjo, kad bet koks Ukrainos mėginimas susigrąžinti Krymo pusiasalį Rusijai būtų priežastis panaudoti prieš Kyjivą „absoliučiai bet kokį ginklą“.Prieš tai D. Medvedevas pareiškė esąs tikras, kad Rusijos daliniai galėtų eiti iki Kyjivo ar Lvivo. „Čia negalime nieko atmesti. Jei reikės pasiekti Kyjivą, tada reikės eiti iki Kyjivo, jei Lvivą, tada reikės eiti iki Lvivo, kad išnaikintume šį užkratą“, – politiką citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Maskvoje pasirodė mįslingi užrašaiMaskvoje pasirodė lauko reklamų bei reklamų viešajame transporte, kalbančių apie mįslingą „Atskaitos tašką“.Internete plinta nuotraukos su lauko reklamomis bei reklaminiais klipais, rodomais Maskvos metro. Visas jas vienija prierašas apie įvykus, kurie turi įvykti kovo 23 dieną. Atsirado nemažai viešai spėliojančių, ko laukti.„Kovo 23 diena – atskaitos taškas, sekite naujienas“, – teigiama reklamoje Rusijos vėliavos spalvų fone.Maskvos miesto žiniasklaidos ir reklamos departamentas pateikė savo versiją. Esą svaičiojimai, kad kažko reikėtų laukti, neturi pagrindo.„Internete plintanti informacija apie Maskvoje pasirodžiusius mįslingus plakatus su kovo 23 dienos data neatitinka tikrovės“, – situaciją „RIA Novosti“ pakomentavo žinybos atstovai.Maskvos metro atstovai spaudai pridūrė, kad anonso vaizdo įrašas – ne kas kita, o klastotė.Spėliojama, kad šios reklamos gali būti prieš karą pasisakančių programišių darbas.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1638903434274549766

Sumų srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonės Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos Sumų sritį. Per ataką žuvo du žmonės ir dar devyni sužeisti. Tai pranešė šios srities karinė administracija, kuria remiasi CNN.Kaip teigiama, nukentėjo Bilopilios, Vorožbinskos, Ričkivskos ir Mykolajivkos gyvenvietės. Čia apgadinta ar sunaikinta gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų.Apšaudymui rusai pasitelkė įvairią ginkluotę, įskaitant dronus, raketas ir artileriją.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje nukentėjo 1 407 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 24 d. Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 1 407 vaikai. Tokius duomenis penktadienį pateikė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak prokurorų, šis skaičius apima 465 žuvusius vaikus. Tuo metu įvairaus sunkumo sužeidimų patyrė dar daugiau kaip 942 vaikai.Prokuratūra pažymi, kad šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (446), Charkivo (273), Kyjivo (127), Chersono (94), Zaporižios (88), Mykolajivo (85), Černihivo (68), Luhansko (66) ir Dnipropetrovsko (66) srityse.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 169 170 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 24-osios Ukrainoje jau neteko apie 169 170 karių (+1 020 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 574 (+4) Rusijos tankus, 6 921 (+23) šarvuotąją kovos mašiną, 2 616 (+8) artilerijos sistemų, 511 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 276 (+3) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 464 (+12) automobilius, 18 laivų, 2 208 (+5) dronus, 277 (+4) specialiosios technikos vienetus ir 911 (+2) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusai apšaudė „nenugalimumo punktą“ Donecko regione, žuvo trys civiliai gyventojai Penktadienį po vidurnakčio Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė „nenugalimumo punktą“ Kostiantynivkoje, Donecko regione, per ataką žuvo trys civiliai gyventojai.Generalinė prokuratūra „Telegram“ pranešė, kad, kovo 24 dieną, 1.00 val. į Kostiantynivką Rusijos kariuomenė paleido raketas S-300. Viena iš raketų pataikė į „nenugalimumo punkto“ pastatą, o kita nukrito netoliese. Po griuvėsiais žuvo trys moterys, perkeltos iš Bachmuto, Časiv Jaro ir Opytnės Pokrovsko rajone. Dar du žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų.Įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto.Pasak Donecko regiono karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenko, kovo 23 dieną Rusijos kariai Donecko regione nužudė tris civilius gyventojus ir dar penkis sužeidė.

Analitikai: Zaporižios kryptimi – Ukrainos kontrpuolimasJungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai papasakojo apie Ukrainos kariuomenės laimėjimus Zaporižios srityje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai šia kryptimi surengė kontrpuolimo operaciją.„Rusijos šaltiniai tvirtino, kad Ukrainos kovotojai vykdė kontrpuolimo operaciją Zaporižios srities vakarinėje dalyje. Kovo 22 d. rusų „karo korespondentas“ pareiškė, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę Novodanylivkos kaimo, esančio už 53 kilometrų į pietryčius nuo Zaporižės, ir kad šis kaimas anksčiau buvo neokupuota pilkąja zona. Kovo 23-iąją kitas karo tinklaraštininkas paskelbė, jog Ukrainos pajėgos kontratakavo Robotynės kryptimi (šis kaimas įsikūręs už 66 kilometrų į pietryčius nuo Zaporižės“, – nurodė ekspertai.Tuo tarpu rusai reguliariai apšaudė Chersono, Zaporižės, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo sritis.

Zelenskis: į sugriautus kaimus grįžta gyvenimasApsilankęs Ukrainos pajėgų rudenį atsikovotoje Chersono srityje šalies pietuose, prezidentas Volodymyras Zelenkis kalbėjo pozityviai. „Kai kuriose vietovėse sugriauta daugiau kaip 90 proc. pastatų, – sakė jis ketvirtadienį savo vakariniame kreipimesi. – Tačiau net į tokius kaimus grįžta žmonės. Ir tai yra įrodymas, kad gyvenimas vis dar laimi“. Ukraina darys viską, ką gali, „kad atstatytų savo teritorijas“, pažymėjo V. Zelenskis.Net į laukus Chersone grįžta gyvenimas. „Džiugu matyti, kad nuo rusų minų ir granatų išvalyti laukai Chersono srityje yra apdirbami ir vėl pažadinami gyvenimui“, – kalbėjo V. Zelenskis. Tačiau dar yra pakankamai minomis užterštų žemių. „Dar yra užtektinai darbo mūsų pionieriams ir pirotechnikams“, – sakė V. Zelenskis. Kartu jis pabrėžė esąs tikras, kad šios teritorijos bus išvalytos nuo viso mirtino Rusijos palikimo. „Visa Ukraina gyvens“, – pridūrė prezidentas.

Ukraina: kontrpuolimas prasidės netrukus Aukščiausias Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad jo pajėgos netrukus pradės atsakomąjį puolimą, atlaikę žiaurią Rusijos žiemos kampaniją.Jis sakė, kad Rusijos „Vagner“ samdiniai, buvę Maskvos puolimo Rytų ir Pietų Ukrainos fronto linijoje, „praranda daug jėgų ir išsenka“.„Labai greitai pasinaudosime šia galimybe, kaip tai darėme praeityje netoli Kijevo, Charkovo, Balaklijos ir Kupiansko“, – sakė jis, išvardindamas praėjusių metų Ukrainos kontrpuolimus, per kuriuos buvo išlaisvinta daug teritorijų.

Ursula von der Leyen kalba apie 16 200 Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikųEuropos Sąjunga (ES) sieks, kad Rusijos pagrobti ukrainiečių vaikai grįžtų į savo gimtąją šalį. Šiuo klausimu bus surengta tarptautinė konferencija, ketvirtadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau nei vietos, nei datos nenurodė. „Tai, kas ten vyksta – vaikų deportacija – yra siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų prisiminimas“, – sakė U. von der Leyen.„Tai karo nusikaltimas, – pažymėjo ji. – Tai visiškai pateisina Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus arešto orderius“. U. von der Leyen duomenimis, Rusija iki šiol pagrobė 16 200 ukrainiečių vaikų, iš kurių sugrįžo tik 300.„Norime daryti tarptautinį spaudimą, jog būtų imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta šių vaikų buvimo vieta“, – kalbėjo U. von der Leyen. Ji esą kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Ukraina ėmėsi atitinkamos iniciatyvos.ES, anot U. von der Leyen, bendradarbiaus su tarptautinėmis ir JT organizacijomis, kad gautų informaciją apie vaikus, kurie buvo deportuoti į Rusiją. „Tai pasakytina ir apie vaikus, kurie ten buvo įvaikinti arba pateko į globėjų šeimas“, – pabrėžė ji baigiantis pirmajai ES viršūnių susitikimo dienai.Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusią savaitę dėl karo nusikaltimų išdavė V. Putino arešto orderį. Tyrėjai kaltina jį vaikų grobimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir deportavimu į Rusiją. Maskva tvirtina, kad vaikai dėl karinių veiksmų išvežti į saugią vietą.

Analitikai: Prigožinas sumenkino Putino paskelbtų tikslų Ukrainoje svarbą Privačios karinės kampanijos „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas pradėjo „kovoti“ su Rusijos skleidžiamomis kalbomis apie Ukrainą. Jis paneigė Kremliaus požiūrį į Rusijos Federacijos karą su NATO, taip pat abejoja nacių egzistavimu Ukrainos teritorijoje.„J. Prigožinas pažymėjo, kad Rusija kovoja tik su ukrainiečiais, aprūpintais NATO teikiama įranga, o kai kurie „rusofobiški“ samdiniai savanoriškai remia Ukrainą, bet ne su pačia NATO“, – sakoma Karo studijų instituto (ISW) pareiškime.Analitikai atkreipė dėmesį, kad J. Prigožinas mano, jog Rusijos pareigūnai greičiausiai žinojo, kad Aljansas padės Kijevui kovoti su Rusijos okupacija, nes „juokinga manyti, kad kai Rusija nusprendė pradėti karą, ji neatsižvelgė į NATO pagalbą Ukrainai“.„Vagner“ įkūrėjas taip pat sakė, kad nėra tikras dėl „denazifikacijos“ tikslų Ukrainoje, nes nežinojo, ar Ukrainoje yra „nacių“, – teigė ekspertai.Pasak analitikų, J. Prigožinas „veiksmingai atmetė Kremliaus prieškario ir pokario teiginius, kad Rusijai reikia gintis nuo NATO grėsmės Ukrainoje, ir sumenkino Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtų maksimalistinių jo invazijos tikslų būtinumą ir tikimybę“.

Ukrainoje dėl dronų grėsmės vėl buvo paskelbtas oro pavojus Keliuose Ukrainos regionuose naktį į penktadienį dėl dronų atakų grėsmės buvo paskelbtas oro antskrydžių perspėjimas. „Kijevo regionas! Priešo dronų atakos grėsmė! Būkite slėptuvėse, rūpinkitės savimi ir artimais žmonėmis!“ – skelbta Kijevo karinės administracijos pranešime. Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas paragino ukrainiečius neignoruoti pavojaus signalo. Po vidurnakčio pavojaus signalas buvo paskelbtas Kijevo, Černigovo, Sumų, Poltavos ir Charkovo, Dniepropetrovsko, Zaporožės ir Donecko regionuose. Kiek vėliau pranešta apie sprogimų garsus Sumų rajone ir apie tai, kad Irano dronais „Shahed“ smogta Kryvyi Rih miestui, tačiau daugiau pranešimų apie įvykdytas dronų atakas ir jų pasekmes kol kas nėra.

Prognozuoja, kad Rusija pakeis atakų taktikąRusijos kariai gali pakeisti raketų smūgių į Ukrainą taktiką, sutelkiant dėmesį Ukrainos karinius objektus, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, praneša BBC.Pasak jų, bendras Rusijos raketų smūgių skaičius mažėja, o tai rodo, kad didelio tikslumo raketų atsargų išeikvojimą.Ukrainos vyriausiojo karinės žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibitskis sakė, kad Rusijos kariai gali perorientuoti savo smūgius į Ukrainos kariuomenės pajėgų objektus ir susitelkimo, tačiau ir toliau atakuoti Ukrainą energetikos infrastruktūrą.Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija šiuo metu turi tik 15 proc. atsargų didelio tikslumo ginklų, kuriuos buvo galima įsigyti iki praėjusių metų vasario, o „Kalibr“, X-101 ir X-555 raketos sudaro mažiau nei 10 proc. viso inventoriaus.Pagal V. Skibitskio, Rusijos pajėgos negali vykdyti atakų daugiau nei du kartus per mėnesį dėl poreikio išsaugoti raketas, tuo metu praėjusių metų rudenį jie rengė oro atakas gerokai dažniau – maždaug kartą per savaitę.ISW ekspertai anksčiau taip pat įvertino, kad Rusijos raketų arsenalas yra išeikvotas, o tai gali apriboti smūgių dažnumą ir intensyvumą.

Virš Ukrainos numuštos dvi Rusijos raketosPranešama, kad virš pietinio Ukrainos Odesos regiono buvo numuštos dvi Rusijos raketos.Ukrainos gynybos ministerija tviteryje pranešė, kad šiąnakt buvo numuštos dvi valdomos sparnuotosios raketos Kh-59.

Zelenskis: kuo greičiau veiksime kartu su jumis, tuo daugiau gyvybių išgelbėsimeV. Zelenskis kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimą pabrėžė: jei Ukrainos ir Europos bendradarbiavimas nebus vilkinamas ar stabdomas, jei bendros pastangos bus ryžtingai nukreiptos į Ukrainos pergalę, tai pergalė ateis dar šiais metais.„Kuo greičiau veiksime kartu su jumis, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime“, – sakė V. Zelenskis.„Galime surengti aukščiausiojo lygio susitikimą vienoje iš pasaulio sostinių – vienoje iš Europos sostinių. Ar tai nepridėtų Europai pasaulinės galios? Tikrai taip“, – sakė jis.„Rezultatai aiškūs: mes išgyvenome karą, mūsų institucijos dirba prieš sunkumus, finansų sistema, bankai, visos viešosios paslaugos, socialinis sektorius. Ir labai svarbu, kad nebūtų vilkinamas Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas. Tai svarbu ir Ukrainos, ir Europos sistemos apsaugai. Tai atitinka objektyvų poreikį nuolat stiprinti Europą, nes tik nuolatinis stiprinimas garantuoja nuolatinį stabilumą“, – pažymėjo Prezidentas.

Ispanija iki kitos savaitės pabaigos išsiųs Ukrainai šešis tankus „Leopard 2A4“Kitą savaitę į Ukrainą bus išsiųsti pirmieji šeši modernūs kovos tankai „Leopard 2A4“, pareiškė ketvirtadienį Ispanijos gynybos ministerija.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi televizijos kanalu CNN.Manoma, kad Ispanija pirmąją tankų partiją Ukrainai išsiųs kitos savaitės pabaigoje, kai bus baigti oficialūs šaudymo bandymai lauko sąlygomis.Šeši tankai „Leopard 2A4“ buvo patikrinti ginkluotės gamykloje netoli Sevilijos, Pietų Ispanijoje.Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ketvirtadienį lankėsi įmonėje. Ji informavo, kad netrukus ten apžiūrai bus pristatyti dar keturi tankai „Leopard“, skirti Ukrainai.Kaip buvo pranešta, pirmadienį dešimtys Ukrainos kariškių baigė keturias savaites trukusius mokymus Ispanijoje, per kuriuos jie treniravosi valdyti tanką „Leopard 2A4“.

Ukraina pripažino per klaidą paskelbusi apie Rusijos kariuomenės pasitraukimą iš miesto Chersono srityjeKetvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė per klaidą paskelbusi apie Rusijos pajėgų išvedimą iš pietinio Naujosios Kachovkos miesto Chersono srityje.„Okupantai vis dar laikinai yra Naujojoje Kachovkoje. Informacija apie tariamą priešo pasitraukimą iš šios gyvenvietės buvo paviešinta netinkamai panaudojus turimus duomenis“, – „Telegram“ pranešimų programėlėje paskelbė Ukrainos generalinis štabas.

ES lyderiai reikalauja, kad Rusija nedelsdama išvestų savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijosŠiandien Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) vadovai paragino Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir atsitraukti ją už tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Tai sakoma lyderių rezoliucijoje, kurioje taip pat reiškiama parama su Rusijos agresija kovojantiems Ukrainos žmonėms.„Europos Vadovų Taryba (...) smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžiantį Jungtinių Tautų Chartiją (...) tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas ir prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos“, – skelbiama Europos Vadovų Tarybos svetainėje. Dokumente taip pat reiškiamas pritarimas prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planui.„Rusija privalo nutraukti savo agresiją ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti karines pajėgas ir įgaliotinius iš visos Ukrainos teritorijos, už tarptautiniu mastu pripažintų sienų“, – pareiškė ES lyderiai, susirinkę Briuselyje į dviejų dienų  viršūnių susitikimą. Padėtis Ukrainoje – svarbiausia jų darbotvarkėje.

Porošenka: norime išgirsti stiprų popiežiaus balsą, užtariantį Ukrainos vaikusBuvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Italijos televizijos kanalui „Sky TG24“ pareiškė, jog popiežius Pranciškus galėtų panaudoti savo tarptautinę įtaką ir autoritetą, kad būtų išlaisvinti karo belaisviai ukrainiečiai ir grąžinti rusų deportuoti vaikai, praneša „Interfax-Ukraina“.„Manau, kad popiežius Pranciškus gali padaryti įtaka procesui, pavyzdžiui, ukrainiečių išlaisvinimui, ir tai būtų svarbi humanitarinė misija“, – sakė eksprezidentas.„Taip pat būtina grąžinti ukrainiečių vaikus, kuriuos Putinas pagrobė iš Ukrainos, neteisėtai deportuotus vaikus. Ir labai norime išgirsti stiprų popiežiaus Pranciškaus balsą, ginantį Ukrainos vaikus", – pabrėžė P. Porošenka.Pasak buvusio valstybės vadovo, išmintingas popiežiaus žodis ir "jo autoritetas, galintis išgelbėti daugiau kaip 16 tūkstančių ukrainiečių vaikų, turi didžiulę reikšmę“.P. Porošenka priminė, kad, lankydamasis Vatikane kaip Ukrainos prezidentas, jis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. „Ir mes jo laukiame“, - pabrėžė jis.

Maskvos statytinis neigia Rusijos pajėgų pasitraukimą iš Chersono miestoMaskvos statytinis laikinai okupuotoje pietinėje Ukrainos Chersono srityje paneigė, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Naujosios Kachovkos miesto, apie tai anksčiau paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.„Oficialiai pareiškiu, kad visi Rusijos kariškiai Naujojoje Kachovkoje, taip pat kitose dislokacijos vietose kairiajame Dnipro krante, lieka savo vietoje“, – socialiniame tinkle pareiškė Vladimiras Saldo.

Ukraina: visi Rusijos daliniai paliko Naująją KachovkąKetvirtadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariuomenė pasitraukė iš pietinio Naujosios Kachovkos miesto Chersono srityje, nors pranešimų, kad ten paaštrėjo kovos, nebuvo.„Nuo 2023 m. kovo 22 d. visi okupacinės armijos daliniai, dislokuoti Naujosios Kachovkos gyvenvietėje Chersono srityje, paliko miestą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad prieš pasitraukdami rusai iš gyventojų pagrobė vertingų daiktų.Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti Gynybos ministerijos teiginių. Ministerija nenurodė, kad į gyvenvietę būtų įžengę Ukrainos kariai.Didžioji Chersono srities dalis buvo Rusijos pajėgų užimta, kai pernai vasarį prasidėjo invazija, tačiau pernai lapkritį Kyjivo pajėgos atkovojo srities sostinę. Prieš tai Rusijos kariuomenė atsitraukė į rytinį Dnipro upės krantą.Pernai lapkritį Rusijos statytinių valdžia pietiniame Chersono regione pranešė, kad administracijos pareigūnai pasitraukė iš Naujosios Kachovkos. Miestas yra netoli milžiniškos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos.Hidroelektrinė buvo Rusijos užgrobta invazijos pradžioje kaip strateginis objektas, svarbus aprūpinant Maskvos aneksuotą Krymą. Pernai Ukraina apkaltino Rusijos kariuomenę planuojant ją susprogdinti ir sukelti pražūtingą potvynį.

Kyjive užsidegė automobilis, kuriuo važiavo Estijos užsienio reikalų ministrasKyjivo centre užsidegė šarvuotas automobilis, kuriuo važiavo Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu, šią savaitę viešėjęs Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė diplomatas.„Sėdėjau su (Estijos ambasadoriumi) Kaimo Kuusku ant galinės sėdynės, ir staiga Kaimo pasakė, kad kažkas svyla. Tuomet mums už nugarų pliūptelėjo liepsnos“, - per vyriausybės spaudos konferenciją Estijos sostinėje Taline pasakojo U. Reinsalu.Darbuotojai tik iš lauko galėjo atplėšti dureles, bagažinės dangtis taip pat buvo užblokuotas, sakė ministras. „Laimei, galinės durelės pagaliau atsidarė, nes automobilis per kelias sekundes būtų pavirtęs dujų kamera“.Per incidentą antradienio vakarą niekas nenukentėjo. U. Reinsalu nepateikė jokios informacijos apie galimą gaisro, supleškinusio automobilį, priežastį. Automobilio liekanas turi ištirti ekspertai. Šį automobilį Europos Sąjungos ir NATO narės Estijos ambasadoriui suteikė šalies policijos ir pasienio apsaugos tarnyba.

ES lyderiai pritarė planui nusiųsti į Ukrainą sviedinių Europos Sąjungos lyderiai patvirtino planą per ateinančius metus kartu įsigyti ir į Ukrainą nusiųsti 1 mln. artilerijos sviedinių, praneša naujienų agentūra AP. Planą padidinti sviedinių tiekimą Ukrainai anksčiau šią savaitę patvirtino ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai, o šiandien Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime jį pasirašė 27 bloko valstybės narės.

Zelenskis ragina ES atsiųsti lėktuvų ir raketųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė Europos lyderiams, kad „vėlavimas“ siunčiant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas gali pratęsti karą, pranešė Europos Sąjungos (ES) pareigūnas.V. Zelenskis kreipėsi į ES viršūnių susitikimą vaizdo ryšiu iš Ukrainos traukinio, apsilankęs karo siaubiamuose rajonuose palei fronto liniją.Saugus ryšys trumpam buvo nutrūkęs, per viršūnių susitikimą žurnalistams sakė Europos pareigūnas.Pasak jo, Ukrainos lyderis pasidžiaugė, kad šią savaitę ES susitarė per ateinančius 12 mėnesių pasiųsti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių.Tačiau V. Zelenskis pabrėžė, kad delsimas tiekti modernius lėktuvus ir tolimojo nuotolio raketas gali pratęsti karą, sakė pareigūnas.V. Zelenskis taip pat paragino lyderius taikyti Maskvai daugiau sankcijų, paspartinti Ukrainos narystę ES ir padidinti paramą Kyjivo siūlomam taikos planui.Ukrainos lyderis ne kartą prašė Vakarų sąjungininkių suteikti Ukrainai modernius karo lėktuvus ir tolimojo nuotolio raketas, kurios padėtų atstumti Maskvos pajėgas. Viršūnių susitikimui prasidėjus, Slovakija pranešė perdavusi Ukrainai keturis sovietinius naikintuvus MiG-29.Slovakija ir Lenkija yra pirmosios šalys, įsipareigojusios suteikti Ukrainai senesnių lėktuvų. Tačiau Kyjivo rėmėjos kol kas nesutinka suteikti šaliai Vakarų gamybos orlaivių.Prieš kreipimąsi į ES viršūnių susitikimą V. Zelenskis lankėsi pietų Ukrainos Chersono regione, dalį jo kontroliuoja Rusijos pajėgos. ES pareigūnas sakė, kad V. Zelenskis emocingai papasakojo apie nuniokojimą, kurį matė per vizitą regione ir Bachmute Rytų Ukrainoje, kur dėl šio miesto vyksta mūšiai.

Ukrainos osbudsmenas: du vaikai sugrąžinti į savo šeimasDu vaikai – devynerių metų mergaitė ir 16 metų berniukas – sugebėjo grįžti į Ukrainą iš okupuotų teritorijų, teigia Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinetsas.„Kreipimąsi dėl būtinybės grąžinti vaikus iš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos pateikė nelaisvėje buvusi moteris. Šiuo metu 9 metų mergaitė ir 16 metų berniukas yra Ukrainoje su šeima. Todėl šiandien su jais susitikau“, – sakė jis. „Atkreipiu dėmesį, kad šis sugrįžimas buvo įvykdytas dėl dviejų žmogaus teisių komisarų – Ukrainos ir Rusijos – sąveikos“, - pridūrė D. Lubinetsas.Jis paragino žmones, kurių vaikai yra okupuotose teritorijose, susisiekti su jo biuru.Įtarimai dėl neteisėto Ukrainos vaikų išvežimo iš okupuotų teritorijų į Rusiją tapo pagrindu Tarptautiniam baudžiamajam teismui išduoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vaikų ombudsmenę Mariją Lvovai-Belovai tarptautinio arešto orderius.

Bulgarija nori plėsti sviedinių gamybą, kad papildytų kitų šalių atsargasBulgarija nedalyvauja susitarime dėl sviedinių tiekimo Ukrainai, bet ketina pradėti NATO tipo šaudmenų gamybą savo įmonėse.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, kurį cituoja „bTV Novinite“.„Bulgarija dirba su Europos Komisija, kad mūsų gynybos pramonė sulauktų rimtų investicijų ir kad būtų plečiamos mūsų įmonių galimybės gaminti įvairią ginkluotę“, – sakė prezidentas.Anot jo, Bulgarija ketina įdiegti technologijas, leisiančias gaminti 155 mm sviedinius pagal NATO standartus.„Tik 17 šalių, plius Norvegija, pasirašė susitarimą dėl bendro šaudmenų tiekimo Ukrainai, bet Bulgarijos ten nėra. Mes esame pasirengę tiekti sviedinius šalims, norinčioms papildyti savo atsargas", – pridūrė R. Radevas.Portalas primena, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime aptars Rusijos karą prieš Ukrainą su JT vadovu António Guterresu, taip pat patvirtins planą didinti artilerijos sviedinių tiekimą Kyjivui.Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną sviedinių.

Kryme iškelta Ukrainos vėliavaKovo 22-ąją ant mobiliojo ryšio bokšto Gruševkos kaime okupuotame Kryme buvo iškelta Ukrainos vėliava.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovu pulkininku Vladislavu Nazarovu.„Okupuoto Krymo Sudako rajono Gruševkos kaime vakar ant mobiliojo ryšio bokšto atsirado Ukrainos valstybinė vėliava. Jau netrukus tokie įvykiai ukrainiečių nebestebins, nes mėlyna-geltona vėliava ramiai plevėsuos virš kiekvieno pastato taikiame ir laisvame Ukrainos pusiasalyje“, – parašė jis „Telegram“ kanale.V. Nazarovas pažymėjo, kad Ukrainos vėliava okupuotoje teritorijoje yra dar vienas ukrainiečių tautos pasipriešinimo simbolis. Nepaisant represijų, baudžiamojo persekiojimo ir neteisėtų nuosprendžių, šis pasipriešinimas stiprėja ir plečiasi.„Krymas mūsų laukia, mūsų laukia mūsų piliečiai, ir mes aktyviai ruošiamės grįžti namo!“ – pridūrė kariškis.https://www.delfi.lt/news/daily/hot/delfi-trumpai-okupuotame-kryme-iskelta-ukrainos-veliava-video.d?id=92880003

Charkivo gyventojų prašoma nesilankyti miesto kapinėse dėl didelio minų pavojaus Charkivo komunalinė įmonė „Ritualas“ prašo miesto ir srities gyventojus nesilankyti prie aplinkkelio esančiose 17-osiose kapinėse net ir Velykų švenčių ir atminimo dienų išvakarėse dėl didelio minų pavojaus, praneša „Interfax-Ukraina“.„Ten (kapinėse) išminuotojai vis dar aptinka sprogių daiktų. Klastingiausia yra mina „Lepestok“ („Žiedlapis“), kuri statoma nuotoliniu būdu ir susilieja su žole ir lapais. Ji sveria 80 gramų, yra žalsvos spalvos. Kad mina suveiktų, pakanka ją spustelėti 5–25 kilogramų jėga. Sprogimas pažeidžia žmogaus galūnes, netekęs daug kraujo, jis gali ir mirti“, – sakoma Charkivo miesto tarybos spaudos tarnybos pranešime.Charkivo miesto ir srities gyventojai taip pat prašomi nesilankyti kitose kapinėse ir memorialuose dėl raketų atakų pavojaus.„Sutvarkyti kapus ir pagerbti mirusiųjų atminimą bus galima visiškai išminavus teritoriją. Komunalinė įmonė „Ritualas“ apie tai praneš papildomai“, – pažymi Charkivo miesto tarybos spaudos tarnyba.17-osios kapinės yra didžiausios Charkive.

Rusija pareiškė, kad jos ekonomika iki kitų metų prisitaikys prie sankcijų Rusijos ekonomika iki 2024 m. prisitaikys prie Vakarų įvestų sankcijų. Tai ketvirtadienį pareiškė rusų premjeras Michailas Mišustinas.Kalbėdamas parlamente pareigūnas pripažino, kad baudžiamosios priemonės padarė žalos. Nepaisant to, ministras pirmininkas žadėjo greitą atsigavimą. „Būkime realistai – išorinis spaudimas Rusijai nesilpsta, – tvirtino M. Mišustinas. – Tačiau vis tiek tikimės, kad adaptacinis laikotarpis baigsis jau 2024 m. Rusija pradės ilgalaikę progresyvią plėtrą.“Premjeras taip pat sveikino stiprėjančius Rusijos ryšius su „draugiškomis valstybėmis“. M. Mišustinas Vakarų paskelbtas sankcijas vadino beprecedentėmis, kurių taikinyje tariamai atsidūrė „eiliniai rusai“. Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad Rusija esą „išgyveno“.Maskva griežtų Vakarų sankcijų susilaukė po to, kai pernai vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Nuo tada Rusijos rinką paliko daugybė Vakarų kompanijų. Negana to, iš šalies taip pat pasitraukė tūkstančiai išsilavinusių profesionalų.Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, valstybės ekonomika 2022 m. susitraukė 2,1 proc.

Vengrija tvirtina šiuo metu neturinti ketinimų sulaikyti Putiną, jei šis atvyktų į šalį Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) išdavus Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, Vengrija pareiškė šiuo metu neturinti ketinimų sulaikyti Kremliaus šeimininką, jei šis atvyktų į šalį.Stotis „Sky News“ cituoja Vengrijos premjero biuro vadovą Gergely Gulyasą, kuris nurodė, kad TBT išduotas V. Putino arešto orderis Vengrijoje esą neturi jokio teisinio svorio – nors Budapeštas yra ratifikavęs Romos statutą, kuriuo buvo įsteigtas TBT, ši sutartis esą nebuvo integruota į Vengrijos teisinę sistemą. „Vadovaudamiesi Vengrijos įstatymais negalime sulaikyti Rusijos prezidento... kadangi TBT statutas Vengrijoje nėra įtvirtintas teisės aktu“, – aiškino pareigūnas.Jis pridūrė, kad vyriausybė kol kas neturi oficialios pozicijos dėl Rusijos prezidento arešto orderio.„Tokie sprendimai nėra patys tinkamiausi, nes jie priartina ne taiką, o tolesnę eskalaciją. Tai yra mano asmeninė subjektyvi nuomonė“, – kalbėjo premjero biuro vadovas.V. Putinas yra tik trečias pareigas einantis kurios nors valstybės prezidentas, sulaukęs TBT arešto orderio. Nepaisant to, mažai tikėtina, kad jis artimiausiu metu stos prieš teismą. Rusijos diktatorius kaltinamas neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Suomija perduos Ukrainai dar tris išminavimo tankus „Leopard 2R“ Suomija paskelbė skirianti Ukrainai 14-ąjį karinės pagalbos paketą, kuriame bus sunkiosios ginkluotės, šaudmenų ir tankų „Leopard 2R“ teritorijoms išminuoti.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos gynybos ministerija.Naujojo pagalbos paketo vertė – 161 mln. eurų. Iš viso nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Suomija suteikė Kyjivui pagalbos už 910 mln. eurų.Su 14-uoju pagalbos paketu Ukraina gaus tris išminavimo tankus „Leopard 2R“, kitos sunkiosios ginkluotės ir amunicijos. Suomijos kariškiai taip pat išmokys Ukrainos specialistus valdyti „Leopard 2R“.Dėl saugumo Suomijos gynybos ministerija neatskleidžia viso paketo turinio, taip pat jo pristatymo laiko.„Ukrainos gynybos kovos požiūriu visa materialinė pagalba yra gyvybiškai svarbi. Mes ir ateityje tvirtai palaikysime Ukrainą, atremiančią žiaurų Rusijos puolimą", – pareiškė Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.Portalas primena, kad Ukraina jau gavo tris tankus „Leopard 2R“ su ankstesniu pagalbos paketu.

Ukraina iš Slovakijos jau gavo pirmuosius naikintuvus Pirmieji keturi naikintuvai „MiG-29“ jau yra Ukrainoje. Apie tai pranešė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.„Slovakija stovi teisingoje pusėje, ir šiuo gestu mes, kaip šalis, įrašėme save didžiąja raide į šiuolaikinę pasaulio istoriją, kuri rodo savalaikę pagalbą, nuoširdų solidarumą ir tautos didybę“, – feisbuke rašė jis. J. Nadis pabrėžė, kad Slovakija yra pasiryžusi remti Ukrainą: „Mes elgiamės teisingai, nes tai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tai Rusija yra Ukrainos teritorijoje. Karas baigsis tik tada, kai Rusija išves savo karius“.

Rusai padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje  Rusijos okupacinės pajėgos padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje. Šiuo metu ten yra du antvandeniniai ir du povandeniniai raketnešiai, kurių bendra salvė gali sudaryti 24 raketas „Kalibr“.Kaip rašo „Ukrinform“, tai ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Pietų jungtinės karinės vadovybės spaudos tarnyba.„Per rytinį oro pavojų priešas padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje. Šiuo metu Rusijos laivų grupę sudaro 15 vienetų – du antvandeniniai ir du povandeniniai raketnešiai, kurių bendra salvė gali siekti 24 raketas „Kalibr“, – sakoma pranešime.Kaip pažymėjo vadovybės atstovai, Ukrainos gynybos pajėgos atidžiai stebi ir priešo aviacijos veiklą.Priešo prioritetai – kritinė ir karinė infrastruktūra, logistikos ir transporto objektai. Raketų smūgių grėsmė yra itin didelė, konstatavo Ukrainos kariškiai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienio rytą Juodojoje jūroje budėjo trys priešo rakenešiai: du antvandeniniai ir vienas povandeninis.

Kanados žvalgyba: Rusija nesiruošia grąžinti Ukrainoje pagrobtų vaikų Rusijos veiksmai rodo, kad ji neketina kada nors grąžinti prievarta iš Ukrainos išvežtų vaikų.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai rašoma Kanados ginkluotųjų pajėgų žvalgybos departamento tviteryje.„Rusija įvedė supaprastintą pilietybės suteikimo iš Ukrainos deportuotiems vaikams tvarką. Tai leidžia juos įsivaikinti ir skatina manyti, jog Rusija neketina jų grąžinti Ukrainai nepriklausomai nuo padėties šalyje“, – pažymėjo Kanados žvalgybos pareigūnai.Pasak jų, Rusija reikalauja, kad teisėti ištremtų vaikų tėvai ar globėjai patys atvyktų į Rusiją jų pasiimti. „Rusijos valdžia supranta, kad be jos pagalbos, kurios ji nesuteikia, tai padaryti labai sunku“, – konstatavo Kanados ginkluotųjų pajėgų pareigūnai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Laikinai okupuotame Melitopolyje per sprogimą sužeistas kolaborantas Laikinai okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste ketvirtadienį per sprogimą sužeistas kolaborantas. Tai pranešė meras Ivanas Fedorovas, kuriuo remiasi „Sky News“.Mero teigimu, sužeistasis yra policijos pareigūnas Serhijus Skovyrka. Jį sužalojo savadarbis sprogstamasis įtaisas. Įvykio vietoje užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti avarinių tarnybų gesinamas apdegęs automobilis.„Beje, draugai, ar pastebėjote, kad išdavikai į ligoninę patenka vis dažniau? Galbūt atėjo laikas jiems paskirti specialią palatą?“ – po incidento ironizavo I. Fedorovas.Anksčiau ketvirtadienį skelbta, kad Melitopolyje driokstelėjo garsus sprogimas.

Zelenskis lankosi Chersono regione Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankėsi pietiniame Chersono regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos nuo tada, kai Kyjivo kariai praėjusių metų pabaigoje atsikovojo regiono sostinę.„Darbo kelionė į Chersono regioną. Posad Pokrovskės kaimas, kuriame dėl Rusijos plataus masto invazijos buvo sugriauti namai ir civilinės infrastruktūros objektai. Kalbėjausi su vietiniais gyventojais apie jų problemas ir poreikius“, – sakoma V. Zelenskio įraše socialinėje žiniasklaidoje.

Ispanijos premjeras su Xi Jinpingu kalbės apie Kinijos tarpininkavimą kare Ukrainoje Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas mėnesio gale lankydamasis Pekine aiškinsis šansus Kinijai tarpininkauti kare Ukrainoje. Tai ketvirtadienį televizijos stočiai RTVE pareiškė parlamentinių reikalų ministras Félixas Bolañosas. Pekinas esą gali suvaidinti „labai svarbų vaidmenį“ tarpininkaujant tarp Kyjivo ir Maskvos.F. Bolañosas pabrėžė: „Šis konfliktas būtinai turi baigtis. Rusija turi pripažinti, kad tai visiškai nepateisinama agresija.“Kinija per Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbė pozicinį dokumentą, kuris Vakaruose sukėlė nusivylimą. Kinijos vadovas Xi Jinpingas šios savaitės pradžioje lankydamasis Maskvoje, be kita ko, pasirašė susitarimą dėl strateginio bendradarbiavimo. Apie kontaktus su vadovybe Kinijoje nėra nieko žinoma.P. Sánchezas Pekine lankysis kovo 30 ir 31 dienomis. Ispanija antrąjį metų pusmetį pirmininkais ES.

Medvedevas: Rusija šiemet planuoja pagaminti 1 500 tankų Rusija šiemet planuoja pagaminti 1 500 tankų karui su Ukraina, pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.„Kariniame-pramoniniame komplekse darbas verda“, – sakė buvęs prezidentas D. Medvedevas interviu, ketvirtadienį paskelbtame jo „Telegram“ kanale.Pasak jo, Vakarai bando atkirsti Rusiją nuo svarbių komponentų, teigdami, kad šaliai ima trūkti artilerijos sviedinių, tankų ir raketų, tačiau „vien šiais metais mes pagaminsime 1 500 tankų“.Vasario mėnesį D. Medvedevas, kuris Saugumo taryboje taip pat yra atsakingas už ginklų pramonę, lankydamasis vienoje gamykloje kalbėjo apie tūkstančių tankų gamybą ir modernizavimą. Ekspertai abejoja, ar jo šalis gali pagaminti tokius kiekius.D. Medvedevas sakė, kad Rusija gamina savo dronus. Tačiau iki šiol trūko didelių kovinių dronų, kuriuos Rusija taip pat ateityje gamins, sakė jis.Taip pat jis teigė, kad Rusija turi ginkluotę, prilygstančią Vakarų ginkluotei arba geresnę už ją: „Dabar svarbiausia visa tai gaminti reikiamais kiekiais, o tam dar reikia naujų gamybos linijų.“Visų pirma, pasak jo, Rusijos strateginiai branduoliniai ginklai užtikrina šalies saugumą: „Jei ne jie, tai mus jau būtų suplėšę į gabalus.“Taip pat jis atkreipė dėmesį į neseniai Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, sakydamas, kad teoriškai toks areštas Vokietijoje prilygtų „karo paskelbimui“ Rusijai. Tokiu atveju Rusija raketomis apšaudytų Vokietijos parlamento pastatą ir kanclerio biurą, pagrasino jis. Maskva nepripažįsta Hagos teismo.

Ukraina: didysis rusų puolimas žlugoKelis mėnesius Rusijos propaganda anonsavo „didelį Rusijos Federacijos puolimą“ Ukrainos fronte, bet jis nebuvo sėkmingas.Apie tai kalbama Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime. Kaip teigia žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis, okupantų kalbos buvo grįstos dezinformacija ir bendru savo jėgų pervertinimu, nes realybėje vykdydami puolimą vienu metu keliomis kryptimis jie susidūrė su trukdžiais.„Šiuo metu Rusijos armija turi vieną tikslą – priartėti prie administracinių Donecko ir Luhansko sienų. Tik kažkokių pergalių tikėtis neverta, nes tam reikalingas kruopštus planavimas ir didelio masto strateginės operacijos“, – paaiškino V. Skibickis.Jis pažymėjo, kad žvalgyba reguliariai gauna informaciją apie Rusijos kariuomenės pozicijas ir karių skaičių, todėl Generalinis štabas gali planuoti tolimesnes atsakomąsias priemones.„Dabar okupantai aktyviausiai veikia Bachmuto, Avdijivkos, Lymansko, Kupjansko ir Šachtarsko kryptimis“, – sakė V. Skibickis.

Medvedevas: jau netrukus turėsime „visą dronų paletę“ Rusija teigia jau netrukus turėsianti didelį dronų skaičių. „Esu tikras, kad artimoje ateityje turėsime visą bepiločių paletę“, – agentūra TASS cituoja buvusį prezidentą, dabartinį Rusijos saugumo tarybos vicepirmininką Dmitrijų Medvedevą.Jis pripažino, kad Rusija pastaraisiais metais atsiliko nuo kitų šalių kurdama dronus. Dabar Rusija, anot D. Medvedevo, pradėjo žvalgybinių dronų gamybą. „Gerai veikia“ ir kovinė amunicija bei dronai kamikadzės.Jau kelis mėnesius Rusija atakuoja Ukrainą dronais, kurie naikina šalies infrastruktūrą ir žudo nekaltus civilius.

Rusijos dronų atakos Kyjivo srityje aukų – jau 9 Po naktį į trečiadienį Ukrainos Kyjivo srityje surengtos Rusijos dronų atakos aukų skaičius padidėjo iki 9. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi CNN.Kaip teigiama, paieškų ir gelbėjimo operacija buvo užbaigta.Per šią ataką buvo smogta į mokyklą ir du bendrabučius, esančius Ržyščivo miestelyje. Objektai buvo iš dalies sugriauti. Pasak Kyjivo srities policijos vado Andrijaus Nebytovo, per smūgį sužeisti dar 29 žmonės.Rusijos karinės pajėgos šiai atakai pasitelkė iranietiškus bepiločius „Shahed“.

Ukraina: labai greitai pasinaudosime rusų nuovargiu Bachmute Aukšto rango Ukrainos pajėgų vadas ketvirtadienį pažadėjo surengti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas netoli Bachmuto miesto rytų Ukrainoje, kur vyksta ilgiausias Maskvos invazijos mūšis.„Nieko netausodami jie praranda daug jėgų ir išsenka. Labai greitai mes pasinaudosime šia galimybe, kaip tai padarėme prie Kyjivo, Charkivo, Balaklijos ir Kupjansko“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, turėdamas omenyje sėkmingus ukrainiečių kontrpuolimus.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 168 150 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 23-osios Ukrainoje jau neteko apie 168 150 karių (+660 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 570 (+13) Rusijos tankų, 6 898 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 608 (+19) artilerijos sistemas, 511 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 273 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 452 (+18) automobilius, 18 laivų, 2 203 (+20) dronus, 273 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 909 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukrainos infrastruktūra dėl karo patyrė 143,8 mlrd. dolerių nuostoliųBendra Ukrainos infrastruktūros nuostolių, patirtų dėl Rusijos invazijos, suma jau pasiekė 143,8 mlrd. dolerių, pranešė Kyjivo ekonomikos mokykla (KSE).„Nuo 2023 metų vasario mėnesio bendra nuostolių, kuriuos Rusija padarė Ukrainos infrastruktūrai per plataus masto karą, suma išaugo dar 6 mlrd. dolerių ir dabar vertinama 143,8 mlrd. dolerių (atkuriamąja verte)“, – teigiama pranešime.Pasak tyrėjų, po vienerių karo veiksmų metų buvo apgadinta arba sugriauta daugiau kaip 150 tūkst. gyvenamųjų namų. Nuostoliai dėl gyvenamojo fondo sunaikinimo siekia 53,6 mlrd. dolerių.Antroje vietoje pagal patirtą žalą atsidūrė infrastruktūros objektai. Šios srities nuostoliai po vienerių karo metų vertinami 36,2 mlrd. dolerių. Buvo sunaikinta arba apgadinta daugiau kaip 25 tūkst. kilometrų valstybinių ir vietinių kelių, taip pat 344 tiltai ir viadukai.Ukrainos miškams padarytų nuostolių suma siekė 4,5 mlrd. dolerių.Iš viso buvo apgadinta arba sunaikinta 3 170 švietimo įstaigų, t. y. apie 1 500 vidurinių mokyklų, 909 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 528 aukštosios mokyklos. 2023 metų vasario pabaigoje Ukrainos švietimo sektoriaus patirtų nuostolių suma padidėjo dar 300 mln. dolerių ir pasiekė 8,9 mlrd. dolerių.Be to, buvo patirta 8,1 mlrd. dolerių vertės nuostolių Ukrainos energetikos sektoriuje.Šalies agropramoniniam kompleksui ir žemės ištekliams padarytų tiesioginių nuostolių suma išaugo 2,1 mlrd. dolerių ir pasiekė 8,7 mlrd. dolerių.2023 metų vasarį Ukrainos transporto sektoriui padarytos žalos dydis gerokai išaugo. Palyginti su 2022 metų pabaigos vertinimais, sugadintų ar sunaikintų transporto priemonių skaičius padidėjo 28,5 tūkst. ir pasiekė 223,4 tūkst., o nuostolių suma išaugo iki 3,1 mlrd. dolerių.Prekybos sritis patyrė 2,6 mlrd. dolerių nuostolių, o sveikatos infrastruktūra – 1,8 mlrd. dolerių.

Čekijos prezidentas: Vakarų parama Ukrainai mažės Ukraina, anot Čekijos prezidento Petro Pavelo, turi nusiteikti, kad Vakarų parama šaliai mažės. „Turime nepamiršti karo nuovargio ir ką tai reikš Vakarų valstybių paramai. Ji su laiku mažės“, – sakė P. Pavelas Vokietijos laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“.Jis atkreipė dėmesį ir į 2024 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus ir tada tikėtiną susikoncentravimą į vidaus politiką. „Jei susilpnės JAV parama, susilpnės ir kai kurių Europos šalių parama. Ukraina turi tai turėti omenyje“, – kalbėjo naujasis Čekijos prezidentas.Todėl Ukraina, anot jo, 2024 m. tikriausiai negalės pradėti didelės ir brangios operacijos. „Karo eigai lemiami šie metai“, – pažymėjo P. Pavelas.Buvęs generolas santūriai komentavo Ukrainos perspektyvas artimiausiu laiku tapti NATO nare. „Ukrainos kelias į Europą turėtų vesti per greitesnį suartėjimą su Europos Sąjunga ir tik tada su saugumo struktūromis, – pažymėjo P. Pavelas. – Tokia, manau, yra teisinga eilės tvarka.“

JAV turi patarimą dėl savo tankų drebantiems okupantamsJei rusams rūpi jų tankų gerovė, jie turi juos išgabenti iš Ukrainos, pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.Pasak „Ukrinform“ korespondento, jis tai pasakė komentuodamas Kremliaus reakciją į Jungtinės Karalystės planus tiekti Ukrainai šaudmenis, kuriuose yra nuskurdintojo urano.„Tai įprastos rūšies šaudmenys, kurie paprastai naudojami dėl jų galios pramušti šarvus... Rusija nenori, kad Ukraina ir toliau naikintų jos tankus ir darytų juos neveikiančius“, – sakė J. Kirby.Jis teigė, kad nuskurdintojo urano šaudmenys nekelia radioaktyvumo grėsmės.„Jei Rusijai labai rūpi jos tankų ir tankistų gerovė, tai saugiausia būtų juos pergabenti per sieną ir išvežti iš Ukrainos“, – sakė J. Kirby.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį aršiai reagavo į britų ketinimus perduoti Kyjivui sviedinių su nuskurdintuoju uranu. O užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad esą gali laukti „rimta“ dabartinio karo Ukrainoje eskalacija. Jis aiškino, kad jei Ukraina panaudos tokią amuniciją, tai tariamai gali smarkiai apriboti šios šalies galimybes gaminti „aukštos kokybės, neužterštą maistą“.

Ukraina teigia atrėmusi naujas rusų atakas prie BachmutoDaug mėnesių smarkių mūšių alinamame Rytų Ukrainos Bachmuto mieste gynėjai teigia atrėmę naujas rusų pajėgų atakas.Generalinis štabas trečiadienio vakarą Kyjive pareiškė, kad rusų daliniai mėgino iš šiaurės ir pietų apjuosti miestą. „Priešas tęsia savo pastangas užimti miestą – patirdamas didžiulių karių ir ginkluotės nuostolių“, – rašė Generalinis štabas feisbuke.Dabar esą jau stebima susilpnėjusi rusų pajėgų vykdomo puolimo dinamika. Duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Medvedevas: galimas Putino areštas užsienyje prilygtų karo paskelbimuiBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vladimiro Putino sulaikymas užsienyje pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotą arešto orderį prilygtų karo paskelbimui jo šaliai. „Įsivaizduokime – žinoma, kad tai situacija, kuri niekada neįvyks, tačiau įsivaizduokime, kad taip iš tikrųjų atsitinka. Pareigas einantis branduolinės valstybės prezidentas, pavyzdžiui, atvyksta į Vokietiją ir yra sulaikomas. Kas tai? Karo paskelbimas Rusijos Federacijai“, – sakė D. Medvedevas ketvirtadienį paskelbtame interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS.TBT dėl karo nusikaltimų Ukrainoje praėjusią savaitę išdavė V. Putino arešto orderį. Tačiau Rusija, taip pat Kinija, nepripažįsta Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcijos. Komentuodamas Vokietijos teisingumo ministro Marco Buschmanno žodžius, kad Berlynas turės įgyvendinti teismo sprendimą ir sulaikyti Rusijos prezidentą, jei jis atvyks į Vokietijos teritoriją, D. Medvedevas teigė: „Ar jis apskritai suvokia, kad tai būtų Casus Belli, karo paskelbimas? O gal jis pamiršo atlikti savo namų užduotis?“ Bet kokiu atveju TBT sprendimas esą neigiamai atsilieps santykiams su Vakarais, kurie jau dabar yra blogesni nei Šaltojo karo pradžioje.D. Medvedavas pabrėžė, kad Ukraina yra Rusijos dalis. Jo šalis esą negali leisti, jog Ukraina taptų NATO nare, kad tada galėtų pradėti operaciją prieš Rusiją.

Cichanouskaja paragino Baltarusiją nutraukti santykius su RusijaUžsienyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja trečiadienį paragino savo šalį nutraukti ryšius su kaimynine Rusija, pasisakydama prieš nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramą karui Ukrainoje.Beveik 30 metų valdžioje esantis A. Lukašenka yra svarbus Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, leidęs Kremliui pradėti invaziją į Ukrainą iš savo šalies teritorijos.„Atėjo laikas duoti atkirtį Rusijos kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ji remia neteisėtą režimą ir vykdo kolonialistinius veiksmus, trikdančius mūsų rimtį ir nacionalinį identitetą“, – sakė S. Cichanouskaja spaudos konferencijoje JAV Kapitolijuje Vašingtone.„Agresoriaus kariuomenė laisvai naudojasi mūsų teritorija, oro erdve ir infrastruktūra tam, kad pultų Ukrainą ir jai grasintų. Rusijos kariuomenė turi būti visiškai išvesta iš Baltarusijos, o mūsų šalis turi nustoti dalyvauti kare“, – kalbėjo ji.S. Cichanouskaja paragino baltarusius nutraukti „glaudžius santykius su agresoriumi“ ir pareiškė, kad jos šalis galiausiai pasitrauks iš 1999 metų „sąjunginės valstybės“ sutarties, numatančios gilesnę Minsko ir Maskvos integraciją, taip pat nutrauks karinę sąjungą.Anksčiau šį mėnesį Baltarusija už akių nuteisė S. Cichanouskają 15 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad ji vadovavo protestams prieš A. Lukašenką, kuris po 2020 metų rinkimų tvirtino, kad laimėjo šeštąją prezidento kadenciją.Nuo tada, kai buvo priversta bėgti į kaimyninę Lietuvą, S. Cichanouskaja ragina Vakarus daryti didesnį spaudimą A. Lukašenkai, kurio vyriausybei po rinkimų Vakarai įvedė sankcijas.Jungtinių Tautų duomenimis, beveik 1 500 baltarusių yra neteisėtai sulaikyti dėl „politiškai motyvuotų kaltinimų“, o daugiau kaip 2 000 – nuteisti pagal vadinamuosius ekstremizmo kaltinimus, įskaitant kaltinimus „prezidento įžeidimu“.„Lukašenka... daro viską, ko nori Putinas, jis prieš žmonių valią sudarė sąlygas karui prieš Ukrainą ir turi prisiimti visą atsakomybę už tai“, – sakė S. Cichanouskaja.Renginį organizavo JAV senatoriai Rogeris Wickeris ir Jeanne Shaheen, atitinkamai respublikonas iš Misisipės ir demokratė iš Naujojo Hampšyro, kurie 2021 metais įkūrė Laisvosios Baltarusijos grupę.

Stoltenbergas: Putinas planuoja ne taiką, jis planuoja tęsti karąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Vakarai dar ilgai turės tiekti ginklus Ukrainai kovoje su Rusija. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi artimiausių planų dėl taikos Ukrainoje, sakė jis britų laikraščiui „The Guardian“.„Prezidentas V. Putinas planuoja ne taiką, jis planuoja daugiau karo“, – pažymėjo J. Stoltenbergas. Todėl Vakarai esą turi nusiteikti tam, kad dar ilgai reikės aprūpinti ginklais Kyjivą. Kad galėtų tęsti savo „sekinimo karą“, Rusija didina karinę pramoninę gamybą ir tiesia ranką „tokiems autoritariniams režimams, kaip Iranas ar Šiaurės Korėja“, kad gautų daugiau ginklų.Smarkūs mūšiai dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje rodo, kad Rusija pasirengusi „panaudoti tūkstančius kareivių ir dėl minimalių laimėjimų taikstytis su daugybe aukų“, tęsė NATO vadovas. Dėl to JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Vakarų šalys esą turi būti pasirengusios dar ilgai remti Ukrainą ginklais, amunicija ir atsarginėmis dalimis. „Poreikis toliau išliks, nes tai sekinimo karas; kalbame apie pramoninius pajėgumus išlaikyti paramą“, – sakė J. Stoltenbergas.Anot jo, su Vakarų skiriamais ginklais ukrainiečiai gebės „atsikovoti teritoriją ir išvaduoti vis daugiau žemių“, kurias Rusija užgrobė po invazijos 2022 m. vasarį. Tikslas yra „sudaryti ukrainiečiams galimybes pradėti puolimą ir atsikovoti teritoriją“.

Galingas sprogimas okupuotame MelitopolyjeOkupuotame Melitopolyje įvyko galingas sprogimas. Tai per savo „Telegram“ kanalą pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas.„Rossmedia“, remdamasi okupacinės valdžios žiniomis, tvirtina, kad sprogo savadarbis sprogmuo: „Nėra aukų ir jokios žalos nepadaryta“.

TATENA: branduolinio saugumo būklė Zaporižios AE tebėra pavojingaTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) yra sunerimusi dėl to, kad Zaporižios atominėje elektrinėje vis dar tebėra atjungta paskutinė likusi išorinio elektros tiekimo linija.Paskutinė 330 kilovoltų (kV) palaikomoji elektros linija buvo pažeista kovo 1 dieną, ji tebėra atjungta ir remontuojama, trečiadienį pareiškime teigė TATENA vadovas Rafaelis Grossis. „Branduolinio saugumo būklė Zaporižios AE išlieka pavojinga“, – sakė jis.Tris savaites elektrinė energiją gaudavo tik per vieną likusią 750 kV pagrindinę išorinę elektros liniją. Ją atjungus, elektrinė tapo priklausoma nuo „paskutinės gynybos linijos“ – avarinių dyzelinių generatorių, kurie aušina reaktorių ir atlieka kitas svarbias branduolinės saugos ir saugumo funkcijas, sakė R. Grossis.„Dar kartą raginu visas šalis įsipareigoti užtikrinti branduolinį ir kitokį saugumą elektrinėje“, – ragino jis.R. Grossis taip pat perspėjo apie spaudimą, kurį patiria atominės elektrinės darbuotojai. „Sumažėjęs Zaporižios AE darbuotojų skaičius kartu su psichologine įtampa dėl vykstančio karinio konflikto daro poveikį branduoliniam ir kitokiam saugumui elektrinėje“, – sakė jis.Rusija faktiškai kontroliuoja didžiausią Europos branduolinę elektrinę jau metus, kai Maskvos pajėgos per invaziją užėmė didelę dalį pietų Ukrainos. Atominė elektrinė kelis kartus buvo smarkiai apšaudyta.

Analitikai: Rusijos kariuomenė staiga pakeitė savo prioritetusRusijos kariuomenė gerokai sulėtino savo puolimą prie Bachmuto ir sutelkė pastangas į manevrus kitomis kryptimis, ypač Avdijivkos srityje.Taip teigiama JAV karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Jie sako, kad kovo 21 ir 22 d. rezultatai rodo, jog Rusijos kariai šiek tiek pažengė į priekį Bachmuto pietuose, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgos vykdė kontratakas.Analitikai teigia, kad naujas galimas okupantų taikinys yra Avdijivka, kur priešas greičiausiai gali padidinti puolimo tempą dėl sąlyginės „pauzės“ prie Bachmuto.

Blinkenas: TBT nariai privalo laikytis Putino arešto orderioJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) valstybės narės turi suimti Vladimirą Putiną, jei jis įkelia koją į jų teritoriją.TBT praėjusią savaitę išdavė Rusijos prezidento arešto orderį, apkaltindama jį vaikų grobimu iš Ukrainos.Visos 123 valstybės narės dabar yra įpareigotos sulaikyti V. Putiną, jei jis jose apsilankytų, ir perkelti jį į Hagą Nyderlanduose, kur posėdžiauja teismas.Šiandien paklaustas, ar ragintų Europos sąjungininkus „perleisti“ Rusijos lyderį, A. Blinkenas sakė, kad „kiekviena, kuri yra teismo šalis ir turi įsipareigojimų, turėtų vykdyti savo įsipareigojimus“.Pačios JAV nėra TBT šalis, tačiau prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad V. Putinas „aiškiai įvykdė karo nusikaltimus“.Kremlius pareiškė, kad Rusija laiko TBT iškeltus klausimus nepriimtinais. Be to, Rusija aiškina, kad orderis yra „niekinis ir negaliojantis“, nes Rusija nepripažįsta TBT ir nepasirašė Romos statutų – sutarties, kuria grindžiamas nuolatinis pasaulio karo nusikaltimų tribunolas.

Zelenskis: liūdina matyti kančias ir griuvėsius DonbaseVolodymyras Zelenskis sakė, kad buvo siaubinga matyti griuvėsius ir baisias kančias, kurias Rusija padarė Donbaso regiono miestams po to, kai šiandien lankėsi priešakinėse zonose.Savo vakarine vaizdo įraše Ukrainos lyderis sakė, kad Kramatorske, esančia rytinėje Ukrainos Donecko srityje, beveik nuolat, kas valandą kaukia pavojaus sirena.Be to, žmonės ten susiduria su „nuolatine grėsme apšaudymu, nuolatine grėsme gyvybei“, sakė jis.„Ten, Donbase, Charkovo srityje, kad ir kur ateitų Rusijos blogis, akivaizdu, kad teroristinės valstybės negali sustabdyti niekas kitas, tik vienas dalykas – mūsų pergalė“, – sakė V. Zelenskis.„Rusija pralaimės šį karą. Pasaulyje nėra subjekto, kuris to dar nejaustų“, – pridūrė jis.

Rusijos smūgis Zaporožei: buvo sugadinta daugiau nei 300 butųTrys Rusijos raketų smūgio į gyvenamąjį Zaporožės rajoną sužeistieji yra sunkios būklės. Tai paskelbė Zaporožės miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.Paieškos ir gelbėjimo operacijos darbai įvykio vietoje jau baigti. „Trijų sužeistųjų būklė yra sunki, 19 žmonių yra vidutinio sunkumo būsenoje“, – rašė jis „Telegram“ kanale.Šiuo metu žinoma, kad be dviejų aukštybinių pastatų, kurie patyrė didelę žalą ir kuriuose buvo apgadinti 34 butai, sprogimo banga taip pat sugadino dar 12 netoliese esančių namų – išdužo langai, nuniokoti balkonai. Skaičiuojama, kad buvo apgadinti daugiau nei trys šimtai butų.„Penkiems žmonėms, kurie paprašė pagalbos dėl persikėlimo, suteikėme laikiną prieglobstį moduliniame miestelyje ir vienoje iš prieglaudų“, – sakė A. Kurtevas. Miesto tarybos sekretorius pridūrė, kad miesto tarnybos trečiadienį išardė pažeistus langus ir uždengė juos plokštėmis ir plėvele. Rytoj darbai bus tęsiami.Primenama, kad trečiadienį Rusijos pajėgos raketomis smogė Zaporožei. Iš viso paleistos šešios raketas, iš kurių viena pataikė tarp dviejų gyvenamųjų pastatų.Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė šešis žmones ir užgesino gaisrą dviejuose aukštybiniuose pastatuose. 34 žmonės buvo sužeisti. 29 buvo paguldyti į ligoninę, įskaitant tris vaikus. Vienas žmogus mirė ligoninėje.

Išaugo Rusijos atakų aukų skaičius Kijevo regioneNaujausiais duomenis, per naktinę dronų ataką Kijevo regione žuvo aštuoni žmonės. Anksčiau buvo skelbta apie šešias aukas. Per atakas taip pat buvo sužeisti septyni žmonės.Pasak pagalbos tarnybų, per išpuolį paupio miestelyje Ržiščiovėje, esančiame už 40 mylių į pietus nuo sostinės Kijevo, buvo iš dalies sugriauta vidurinė mokykla ir du bendrabučiai.Ukraina teigia, kad Rusija per ataką panaudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius ir pareiškė numušusi 16 iš 21 per naktį paleistų dronų. Gelbėjimo darbai rajone tęsiasi.

Princas Williamas aplankė britų kariškius Lenkijos ir Ukrainos pasienyjeDidžiosios Britanijos princas Williamas trečiadienį surengė neskelbtą kelionę į Lenkiją, kur susitiko su britų ir lenkų kariais, dislokuotais prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, praneša CNN.Karališkosios šeimos narys gyrė kariškių „bendradarbiavimą remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę“.Velso princas apsilankė Teritorinės gynybos pajėgų 3-iosios brigados bazėje Žešuve, kur susitiko su Lenkijos nacionalinės gynybos ministru Mariuszu Błaszczaku ir apžiūrėjo karinės technikos ekspoziciją. Ten jis kalbėjosi su britų ir lenkų kariais apie tvirtą bičiulystę, užsimezgusią jiems pradėjus dirbti kartu.„Mūsų tautas sieja tvirti ryšiai. Bendradarbiavimas remiant Ukrainos žmones ir jų laisvę, kuri taip pat yra mūsų ir jūsų laisvė, šiuos ryšius dar labiau sustiprina“, – sakė Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis.Tai pirmoji princo Williamo kelionė į Lenkiją nuo 2017 metų.

Zelenskis Charkivo srityje surengė pasitarimą dėl saugumo padėtiesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su darbo vizitu lankėsi Charkivo srityje, surengė koordinacinį pasitarimą dėl esamos saugumo padėties regione. Tai pranešė prezidento spaudos tarnyba.Prezidentas buvo informuotas apie atkūrimo eigą išlaisvintose Charkivo srities teritorijose, įtvirtinimų statybą, infrastruktūros atstatymą ir pagalbą nukentėjusiems piliečiams. Karinė vadovybė pranešė apie operatyvinę situaciją Charkivo operatyvinės kariuomenės grupės atsakomybės zonoje. Su energetikos atstovais prezidentas aptarė elektros energijos tiekimą į visas Charkivo srities gyvenvietes.Valstybės vadovas įteikė Charkivo merui Ihoriui Terechovui „Ukrainos miesto didvyrio“ garbės apdovanojimą. Charkivo miestas juo apdovanotas už miestiečių parodytą didvyriškumą ir atsparumą ginant miestą. „Noriu padėkoti Charkivo miestui. Tai tikrai didvyrių miestas. Šio gražaus miesto gyventojų dėka jis kartu su kitais mūsų šalies miestais gina mūsų nepriklausomybę“, – sakė prezidentas.Jis taip pat įteikė valstybinius apdovanojimus kariams, pasižymėjusiems Charkivo srities gynyboje nuo rusų įsibrovėlių. Gynėjai buvo apdovanoti Bohdano Chmelnickio II ir III laipsnio ordinais, Danylo Halyckio ordinais ir III laipsnio ordinais „Už drąsą“.Anksčiau trečiadienį prezidentas lankėsi Donecko srityje, jis buvo atvykęs į Ukrainos kariuomenės priešakines pozicijas netoli Bachmuto.

Ukraina tikisi, kad Danija prisijungs prie jos telkiamos „lėktuvų koalicijos“Ukraina tikisi, kad Danija prisijungs prie „lėktuvų koalicijos“, kurią šiuo metu buria Ukraina. Tai po susitikimo Kyjive su Danijos parlamento Užsienio politikos tarybos delegacija, vadovaujama Michaelio Aastrupo Jenseno, „Telegram“ programėlėje parašė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.Jis ypač gyrė Danijos indėlį stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus.„Padėkojau už sudarytą devintąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą (...) Mes vertiname Danijos partnerių prisijungimą prie tankų koalicijos. Tikimės, kad Danija prisidės ir prie lėktuvų koalicijos“, – parašė D. Šmyhalas.Pasak premjero, per susitikimą aptarti ir atkūrimo projektai. „Danija ėmėsi globoti Mykolajivą, ir mes jau turime pirmąjį įgyvendintą projektą – miestui atkurtas vandens tiekimas“. Jis pridūrė, kad verslo iniciatyvoms numatyta parama iš Ukrainos paramos fondo siekia 7 mlrd. Danijos kronų.Tai leis Danijos įmonėms dalyvauti atkuriant Ukrainą, sakė D. Šmyhalas.Kovo 15 d. Danijos vyriausybė skyrė Ukrainai naują 1 milijardo Danijos kronų (daugiau nei 140 mln. eurų) karinės pagalbos paketą.

Zelenskis po Rusijos atakų: Ukraina atsakys į kiekvieną smūgįTrečiadienį, po Rusijos smūgių, per kuriuos Kyjivo regione žuvo mažiausiai septyni žmonės ir dar vienas Zaporižioje, Ukrainos pietuose, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atsakys į kiekvieną smūgį.„Mes tikrai atsakysime į kiekvieną okupanto smūgį mūsų miestams“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „šiandieniniai Rusijos smūgiai Zaporižioje, naktinis puolimas Kijevo srityje (...) visi Rusijos smūgiai sulauks karinio, politinio ir teisinio atsako“.

Ukraina: Rusijos puolimo potencialas Bachmute mažėjaUkrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie aktyvius Rusijos kariuomenės išpuolius Bachmuto ir Avdiivkos miestuose, Donecko srityje, tačiau pabrėžė, kad puolimo potencialas mažėja.„Bachmute priešas ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus, bet jo puolimo potencialas mažėja“, - sakė Ukrainos kariuomenė. - Priešas nenustoja bandyti užimti miestą, bet praranda daug darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos.“Anksčiau apie šiek tiek sumažėjusį Rusijos kariuomenės puolimo potencialą Bachmute paskelbė ir britų žvalgyba.

Serbijos URM: šalies pozicija dėl sankcijų Rusijai nepasikeitėSerbijos pozicija neprisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą kol kas nepasikeitė.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per spaudos konferenciją Vienoje po derybų su Austrijos užsienio reikalų ministerijos vadovu Alexanderiu Schallenbergu pareiškė Serbijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas, užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius.„Mes dar prieš metus išdėstėme savo poziciją per JT Saugumo Tarybos posėdį. Ir mūsų pozicija aiški: mes visur ir visada smerkiame bet kurios šalies, taip pat ir Ukrainos, teritorijos vientisumo pažeidimą. Bet mes taip pat neprisijungėme prie ribojamųjų priemonių, ir ši mūsų pozicija kol kas nepasikeitė“, – sankcijų Rusijai klausimą komentavo Serbijos diplomatijos vadovas.Pasak I. Dačičiaus, jei bus poreikis šią poziciją peržiūrėti, „apie tai informuos kompetentingos institucijos“.Kaip pranešė „Ukrinform“, per spaudos konferenciją Vienoje Austrijos URM vadovas A. Schallenbergas paragino Serbiją prisijungti prie ES sankcijų prieš Rusiją, nes šalys-kandidatės į ES „negali likti nuošalyje“ tokiu esminiu klausimu.Anksčiau Serbijos ekonomikos ministras Radė Basta pareiškė, kad Serbija turi įvesti sankcijas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, ir paragino šalies vyriausybę išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.

TBT atmetė Rusijos „grasinimus“ dėl išduoto Putino arešto orderioTarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) įstatymų leidžiamoji institucija trečiadienį pareiškė apgailestaujanti dėl „grasinimų“ tribunolui, Rusijos pažertų po sprendimo išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų.Po šio TBT sprendimo buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino paleisti į Hagą hipergarsinę raketą, tai pranešė Nyderlandų žiniasklaida. Be to, pirmadienį Maskva paskelbė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą prieš TBT prokurorą Karimą Khaną ir kelis teisėjus dėl „neteisėto“ sprendimo siekti areštuoti V. Putiną.Valstybių narių asamblėja, vienijanti 123 TBT valstybes nares, pareiškė „apgailestaujanti dėl šių bandymų trukdyti tarptautinėms pastangoms garantuoti atsakomybę už veiksmus, draudžiamus pagal bendrąją tarptautinę teisę“.TBT praėjusį penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Tai laikoma karo nusikaltimu. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai. Pasak prokuroro, jis galios visą jų likusį gyvenimą.  Kyjivo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Estijos premjerė: NATO turi ruoštis ilgai konfrontacijai UkrainojeNATO šalys turėtų ruoštis ilgam Rusijos karui prieš Ukrainą. Atsižvelgdamos į tai jos turėtų didinti išlaidas gynybai.Tai pareiškė Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas, praneša portalas „rbc.ua“.„Rusija pasiruošė ilgai konfrontacijai, mes taip pat turime pasiruošti“, – parašė ji tviteryje.K. Kallas paragino NATO šalis skirti gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP.„Estija gerokai padidino savo gynybos biudžetą, iki 2024 metų jis pasieks 3 proc. BVP. 2 proc. BVP gynybos išlaidoms turėtų būti minimumas, o ne lubos", – pridūrė ji.Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria tik septynios Aljanso šalys iš 30. Tai Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).

Ukrainos pareigūnas: rusai pakeitė raketų smūgių taktiką Rusijos karinė vadovybė peržiūrėjo prioritetinių taikinių Ukrainoje dronų ir raketų smūgiams sąrašą. Energetikos objektai jame išlieka, tačiau jie nebėra svarbiausias taikinys.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.Pasak pareigūno, pastarųjų dienų Rusijos smūgiai rodo, kad pasikeitė prioritetai rengiant raketų ir dronų atakas.„Jie pataikė į degalų ir tepalų bazes Novomoskovske, Žytomyre, taip pat buvo smūgių Javorivo rajone. Kokie buvo svarbiausi taikiniai? Mūsų kariuomenės logistikos sistema ir mūsų technikos telkiniai dislokavimo punktuose“, – sakė V. Skibickis.Anot jo, agresoriai rusai energetikos objektų nebelaiko prioritetiniu taikiniu, nes žiema jau baigėsi, o jiems taip ir nepavyko sugriauti Ukrainos energetikos sistemos.„Todėl rusai dabar šiek tiek perorientuos smūgių kryptis. Tai gali būti ir kariniai objektai, ir kariuomenės telkiniai, ir mūsų grupuočių logistikos sistema“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.Vis dėlto Ukrainos žvalgyba mano, kad rusai neketina visiškai atsisakyti smūgių energetikos sektoriui, nes jiems svarbu daryti ekonominę žalą Ukrainai.

Pasaulio bankas: Ukrainos atkūrimui ir atsigavimui reikia 411 mlrd. JAV dolerių Praėjus kiek daugiau nei metams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, šalies atstatymo ir atkūrimo poreikiai išaugo iki 411 mlrd. JAV dolerių, trečiadienį pranešė Pasaulio bankas.Remiantis bendrai Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų atliktu vertinimu, manoma, kad 2023 m. Kyjivui reikės „14 mlrd. JAV dolerių investicijoms į svarbiausią ir pirmučiausią atkūrimą bei atsigavimą“. Šiems poreikiams patenkinti papildomai reikės 11 mlrd. JAV dolerių be to, ką Ukrainos vyriausybė jau numatė 2023 m. biudžete.2022 m. vasario pabaigoje Rusijos pradėta invazija į Ukrainą privertė persikelti milijonus žmonių, dėl karo padarinių pakilo pasaulinės maisto ir energijos kainos.„Energetikos infrastruktūra, būstas, kritinė infrastruktūra, ekonomika ir išminavimas yra penki mūsų šių metų prioritetai“, – sakoma Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalo pranešime. Jis pridūrė, kad dalis rekonstrukcijos darbų jau atlikta.Tačiau D. Šmyhalas perspėjo, kad „šiuo metu žalos dydis ir atkūrimo poreikiai neapima duomenų apie infrastruktūros, būsto ir verslo nuostolius okupuotose teritorijose“. Kai gynybos pajėgos šias teritorijas išlaisvins, valdžios institucijos pradės jose atkūrimo darbus.

Mykolajivo srityje automobilis su trimis vyrais užvažiavo ant minos Mykolajivo srityje automobiliui užvažiavus ant prieštankinės minos, žuvo trys vyrai. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Mykolajivo srityje viršininkas Serhijus Šaichetas, kuriuo remiasi UNIAN.„Šiandien Snihurivkos  apylinkėse įvyko siaubinga tragedija. Orkų palikta prieštankinė mina nusinešė trijų vyrų – 60, 29 ir 19 metų amžiaus – gyvybes“, – pareiškė pareigūnas.Pasak S. Šaicheto, Sadovės kaimo gyventojai per lauką važiavo į mišką rinkti malkų, kai nugriaudėjo sprogimas. Visi trys vyrai žuvo iškart.„Šiuo metu incidento vietoje dirba policijos išminuotojai ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai. Raginu gyventojus būti kuo atsargesnius. Radę galintį sprogti daiktą, tučtuojau skambinkite 102“, – pridūrė policijos valdybos vadovas.

Blinkenas: Kinija dar nesuteikė Rusijai reikšmingos karinės pagalbosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija nesuteikė Rusijai reikšmingos karinės pagalbos, nors Pekinas sustiprino diplomatinę paramą Maskvai.„Šiandien dar nematome, kad jie būtų peržengę šią liniją“, – atsakydamas į klausimą JAV Senato komitete sakė A. Blinkenas.

Ministras: Brazilija laikosi TBT sprendimų ir gali suimti Putiną Brazilijos užsienio reikalų ministras Mauro Vieira pareiškė, jog jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyktų į Braziliją, jis galėtų būti suimtas pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „Tio“.Žurnalistų paklaustas, ar Putinas galėtų būti suimtas, jei atvyktų į Braziliją, vyriausybės narys atsakė: „Kiekvienas, keliaujantis į šalį, kuri yra TBT narė, gali turėti problemų, aš tuo neabejoju“.Anot jo, Brazilija gerbia TBT sprendimus ir jų laikosi.M. Vieira taip pat patvirtino, kad Brazilija smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą.Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.

Rusijos dronų atakų Kyjivo srityje aukų padaugėjo iki 7 Naktį į trečiadienį surengtų Rusijos dronų atakų Ukrainos Kyjivo srityje aukų padaugėjo iki 7, praneša transliuotojas CNN, remdamasis avarinėmis tarnybomis.Kiek anksčiau šios srities policijos vadas Andrijus Nebytovas nurodė, kad rusai bepiločiais puolė bendrabutį. Pareigūno tvirtinimu, po smūgio teko evakuoti daugiau kaip 200 žmonių.Rusijos karinės pajėgos naktį į trečiadienį į Ukrainą paleido 21 droną. 16 jų pavyko numušti.

Vokietija ragina Kiniją pradėti kalbėtis su KyjivuKinijos „taikos planas“ savo dabartine forma greičiausiai nebus priimtinas ukrainiečiams, todėl Pekinas turėtų kuo greičiau pradėti kalbėtis su Kyjivu, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.Pasak S. Hebestreito, federalinė vyriausybė pasisako už tai, kad Kinija, pateikusi pasiūlymų dėl Rusijos ir Ukrainos taikos derybų, turėtų kalbėtis ne tik su rusais, bet ir su Ukraina. Kuo greičiau tai taps įmanoma, tuo geriau, pridūrė jis.S. Hebestreitas pabrėžė, kad šiuo metu derybos atrodo gana hipotetinės ir tolimos. Bet kokiu atveju svarbi jų inicijavimo sąlyga yra ta, kad „jų baigtis leistų abiem šalims toliau gyventi, ypač Ukrainai“. Tačiau tai, ką siūlo kinai, iš pirmo žvilgsnio nesudaro įspūdžio, jog tai būtų priimtina Ukrainai. Drauge S. Hebestreitas neatmetė, kad per diskusijas galima pasiekti geresnį rezultatą.Vokietija ir jos partneriai ir toliau laikosi pozicijos, išsakytos nuo pat pradžių: nespręsti Ukrainos likimo Ukrainai nedalyvaujant ir jai už nugaros. „Ukrainiečiai patys turi nuspręsti, kaip sureguliuoti ir užbaigti šį konfliktą. Savo ruožtu Vokietija rems Ukrainą tiek, kiek reikės: politiškai, finansiškai, humanitariškai ir ginklais“, – sakė atstovas.Tą pačią dieną Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen Kyjive sakė, kad Berlynas tikisi, jog Kinija pagaliau pripažins, kad tai ne „konfliktas“, o tikras karas ir kad Rusija naudoja smurtą prieš ukrainiečius, o taip pat reikalaus, kartu su kitomis valstybėmis, kad Rusija išvestų kariuomenę iš Ukrainos.Kinija pristatė savo 12 punktų „taikos planą“ 2023 m. vasario 24 d., minint karo metines. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę Maskvoje aptarė savo pasiūlymus su Rusijos vadovybe. Spėliota, kad baigęs vizitą jis paskambins Ukrainos lyderiui.Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė perdavęs Pekinui Ukrainos taikos formulę ir pakvietęs Kiniją derybų, bet kol kas atsakymo nesulaukęs. Antradienį jis sakė, kad kol kas nėra jokio patvirtinimo, „nieko konkretaus“ dėl galimų derybų su Xi Jinpingu.

Chersono srityje nustatytas 21 kolaborantas, daugiau kaip pusė jų tarnavo policijoje Teisėsaugininkams pavyko identifikuoti 21 kolaborantą Chersono srityje, dauguma jų anksčiau tarnavo Ukrainos nacionalinėje policijoje.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Generalinės prokuratūros tinklalapiu.„Jie ėjo pareigas neteisėtoje teisėsaugos institucijoje – „Chersono srities vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios valdybos valstybinėje eismo saugumo inspekcijoje“, – rašoma pranešime.Kolaborantai vykdė „administracijos“ sprendimus, kuriais buvo siekiama įvesti ir įtvirtinti dalies Chersono srities teritorijos okupaciją„Iki tol 13 įtariamųjų dirbo Ukrainos nacionalinės policijos teritoriniuose organuose Chersono srityje“, – pridūrė prokuratūra.21 demaskuotam piliečiui pareikšti įtarimai dėl kolaboravimo. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo.Portalas primena, kad Ukrainos pareigūnai surado ir sulaikė buvusį Vidaus reikalų ministerijos darbuotoją, kuris Chersono srities okupacijos metu bendradarbiavo su rusais.Chersono srityje taip pat buvo sulaikyti keturi vadinamojo referendumo organizatoriai, kurie „rinko balsus“, o atsisakantiems dalyvauti balsavime grasino kalėjimu. Jie buvo nuteisti kalėti penkerius metus.

Rusija prakalbo apie galimą „rimtą“ karo Ukrainoje eskalaciją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad esą gali laukti „rimta“ dabartinio karo Ukrainoje eskalacija, jei Jungtinė Karalystė (JK) perduos Kyjivui žadėtų sviedinių su nuskurdintuoju uranu.„Tai yra žingsnis rimtos eskalacijos link“, – tvirtino S. Lavrovas. Ministras aiškino, kad jei Ukraina panaudos tokią amuniciją, tai tariamai gali smarkiai apriboti šios šalies galimybes gaminti „aukštos kokybės, neužterštą maistą“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį taip pat aršiai reagavo į britų ketinimus perduoti Kyjivui sviedinių su nuskurdintuoju uranu ir nurodė, kad jei šio tipo amunicija pasieks Ukrainą, Maskva esą bus priversta reaguoti.JK apie planuojamą minėtų sviedinių tiekimą besiginančiai Ukrainai pranešė antradienį.Nuskurdintasis uranas yra urano sodrinimo procesų šalutinis produktas. Jo radioaktyvumas, lyginant su gamtiniu uranu, siekia maždaug 60 proc. Sunkumu pasižymintis nuskurdintasis uranas pasitelkiamas sviediniuose, nes padeda nesunkiai prasiskverbti pro plieną.Jungtinių Tautų Aplinkos programa yra apibūdinusi nuskurdintąjį uraną kaip „chemiškai ir radiologiškai nuodingą sunkųjį metalą“.

Slovakija remontuos Ukrainai vokiškus savaeigius pabūklusVokietija susitarė su Slovakija dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Panzerhaubitze 2000“ remonto Ukrainai.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen. Anot jos, atitinkamas dokumentas buvo pasirašytas išvakarėse, kovo 21 d., praneša UNIAN.„Šis procesas dėl priežiūros, ypač dėl „Panzerhaubitze“ priežiūros, Slovakijoje truko ilgai, bet vakar pagaliau buvo pasirašytas dokumentas, tad dabar šie „Panzerhaubitze“ keliauja tiesiai į Slovakiją, t. y. ne taip jau ir toli“, – pažymėjo ambasadorė.Anot jos, Vokietija visada siekia, kad, pristatant tankus ir kitą ginkluotę, būtų ne tik rengiamos atitinkamos pratybos, bet ir tiekiamos atsarginės dalys bei užtikrinama technikos priežiūra.2022 metų birželį pasirodė pranešimų, kad Ukrainos gynėjai jau naudoja savaeigius artilerijos pabūklus „Panzerhaubitze 2000“ fronte prieš Rusijos kariuomenę. Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams buvo surengti mokymai, per kuriuos jie išmoko valdyti šias vokiečių gamybos haubicas.Praėjusių metų rugsėjį Vokietija paskelbė, kad Ukraina gaus dar keturis „Panzerhaubitze 2000“ ir šaudmenų jiems.Neseniai buvo pranešta, kad Bundesveras įstengs atkurti savaeigių artilerijos pabūklų „Panzerhaubitze 2000“ arsenalą ne anksčiau kaip per trejus metus, nes Ukrainai buvo perduota 14 haubicų.

Šoigu: Rusija modernizuos Maskvos oro gynybos sistemasTrečiadienį, po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie planus modernizuoti priešraketinės gynybos sistemas sostinėje Maskvoje.Šiais metais ant Maskvos stogų pasirodė kelios oro gynybos sistemos. „Šiemet užbaigsime Maskvos miesto priešraketinės gynybos sistemų modernizavimą“, – kariuomenės pareigūnams sakė S. Šoigu, jį citavo Rusijos naujienų agentūros.Jis sakė, kad oro gynybos ginklų kūrimas yra „vienas iš kariuomenės prioritetų“.Pasak S. Šoigu, kariuomenė taip pat sudarys „oro gynybos divizijos brigadą, kuri bus apmokyta ir aprūpinta naujos kartos oras-žemė raketų sistemomis S-350“. Jis nepasakė, ar tai nauji planai, ar jie susiję su karu Ukrainoje.Pastaraisiais mėnesiais, praėjus daugiau nei metams, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Rusijos teritorijoje ir Maskvos aneksuotame Kryme padaugėjo bepiločių orlaivių atakų. Praėjusį mėnesį dronas bandė smogti į objektą Maskvos srityje.Trečiadienį Maskvos aneksuoto Krymo valdžia teigė, kad Rusijos laivynas „atmušė“ dronų ataką Sevastopolio uoste.Gynybos ministras S. Šoigu sakė, kad dvi moterys, numušusios du iš trijų bepiločių orlaivių, bus apdovanotos, jos gaus ir pinigines premijas.Ataka įvykdyta netrukus po prezidento Vladimiro Putino netikėto apsilankymo Sevastopolyje savaitgalį. S. Šoigu sakė, kad trys dronai bandė nusitaikyti į Rusijos infrastruktūrą Kryme, bet buvo sunaikinti.Rusijos statytinis gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad kariškiai šaudė į bepiločius orlaivius „smulkiais ginklais“, „veikė ir oro gynyba“. Pasak M. Razvožajevo, aukų nebuvo, joks laivas nebuvo apgadintas, tačiau sprogimai išdaužė kelių pastatų langus.M. Razvožajevas stengėsi nesureikšminti atakos, sakė, kad laivynas „užtikrintai ir ramiai“ ją atmušė. Jis paragino laikytis rimties ir tvirtino, kad „padėtis kontroliuojama“, taip pat neigė pranešimus, kad žmonės išvyksta iš Krymo. Pasak jo, tai – neva Kyjivo skleidžiamas „melas“. „Sklinda informacija apie evakuacijas iš pusiasalio keltais ir panašios nesąmonės“, – sakė jis.Dieną anksčiau Kyjivas pranešė, kad per sprogimą Kryme buvo sunaikintos Rusijos raketos, bet atsakomybės už tai neprisiėmė. Spalį prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną buvo surengta didžiulė dronų ataka, dėl jos Kremlius kaltino Ukrainą.

Ciniška Rusijos ataka: smogta gyvenamajam pastatui, skaičiuojamos aukosPer Rusijos smūgį gyvenamajam pastatui Pietų Ukrainos Zaporižios mieste žuvo vienas ir buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, įskaitant vaikus, pranešė miesto pareigūnai.„Dvidešimt penki žmonės šiuo metu yra ligoninėse“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė meras Anatolijus Kurtijevas ir pridūrė, kad vienas žmogus nuo sužeidimų mirė.

Zelenskis apsilankė kariuomenės pozicijose netoli BachmutoPrezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį aplankė karines pozicijas netoli Bachmuto miesto rytų Ukrainos fronte, kur vyksta ilgiausias ir kruviniausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios.„Donecko regionas. Ukrainos kariuomenės fronto pozicijos Bachmuto rajone. Man didelė garbė šiandien būti čia ir apdovanoti mūsų didvyrius. Paspausti jiems ranką ir padėkoti už tai, kad gina mūsų šalies suverenitetą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis.Susirinkusieji pagerbė žuvusių gynėjų atminimą tylos minute.V. Zelenskis įteikė valstybinius apdovanojimus kariams. Vienas jų – artilerijos kapitonas Ilja Verhunas, turintis Ukrainos didvyrio vardą, buvo apdovanotas Auksinės žvaigždės ordinu. Nuo 2022 metų vasario 24 dienos jis dalyvavo atremiant ginkluotą Rusijos agresiją. I. Verhunas tiesiogiai vadovavo prieštankiniams daliniams išlaisvinant Trostianeco miestą Sumų regione ir dalyvavo sulaikant priešą Iziumo kryptimi. Jo vadovaujami daliniai sunaikino daug priešo transporto priemonių.https://t.me/uniannet/93162

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos raketa pataikė į daugiabutį Zaporižioje. https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1638498087051116545?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina: per rusų pajėgų atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių Per rusų pajėgų atakas Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo mažiausiai 14 civilių. Dar 24 asmenys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės spaudos tarnyba.Buvo apšaudyta 11 teritorijų, daugiausiai – palei fronto liniją šalies rytuose ir pietuose. Duomenų iš karo zonos nepriklausomai patikrinti dažniausiai nėra galimybės.Prieš tai Ukrainos pusė pranešė, kad po mažiausiai keturias aukas žuvo Kyjivo ir Donecko srityse.

„Telegram“ kanalai praneša, kad per Rusijos išpuolį Zaporižioje raketa pataikė į daugiabutį.Pranešama, kad nuo smūgio kilo gaisras, kuris išplito į vieną iš gretimo pastato aukštų.https://t.me/UaOnlii/48452

Ukraina praneša, kad rusams apšaudžius Donecko sritį žuvo keturi žmonės Donecko srityje Rytų Ukrainoje per rusų pajėgų surengtą apšaudymą žuvo mažiausiai keturi žmonės, trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė karinis gubernatorius Pavlas Kyrylenka. Dar penki asmenys, šiais duomenimis, buvo sužeisti.Žuvusiųjų ir sužeistųjų būta ir Bachmuto mieste, teigiama toliau pranešime.Rusų kontroliuojamoje srities dalyje, Rusijos duomenimis, Ukrainos raketa Donecko mieste sunaikino vietos vandens tiekimo įmonės pastatas. Apie aukas informacijos nėra.Karo šalių duomenų nepriklausomai patikrinti dažniausiai nėra galimybės.Rusijos karas prieš kaimyninę šalį tęsiasi jau beveik 13 mėnesių. Rusai kontroliuoja kiek daugiau bei pusę Donecko srities teritorijos.

JK žvalgyba: Rusijos puolimas prieš Bachmutą praranda tempąRusų puolimas prie Bachmuto, panašu, praranda tempą, iš dalies dėl to, kad kariuomenės daliniai perkeliami į kitus fronto sektorius, teigiama trečiadienį atnaujintoje žvalgybos duomenų apžvalgoje, kurią tviteryje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.JK žvalgybos duomenimis, pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos pradėjo vietinį kontrpuolimą į vakarus nuo Bachmuto, kuris greičiausiai sumažino spaudimą grėsmę patiriančiam tiekimo maršrutui H-32.Kovos tęsiasi aplink miesto centrą, o Ukrainos gynybai tebegresia pavojus būti apsuptai iš šiaurės ir pietų.„Tačiau yra reali tikimybė, kad Rusijos puolimas mieste praranda anksčiau įgytą ribotą spartą, iš dalies dėl to, kad kai kurie Rusijos gynybos ministerijos pajėgų daliniai perkeliami į kitus sektorius“, – sakoma pranešime.

Per rusų dronų ataka Kyjivo regione žuvo 3 žmonės Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką, kuri naktį buvo surengta Kyjivo regione esančioje profesinėje mokykloje, žuvo trys žmonės, o septyni buvo sužeisti, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.„Trys žmonės žuvo, du buvo sužeisti ir vienas žmogus išgelbėtas. Keturi žmonės tikriausiai yra po griuvėsiais“, – „Telegram“ pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.Smogta buvo vidurinei mokyklai, esančiai maždaug už 80 km į pietus nuo Kyjivo, pranešė pagalbos tarnybos, paskelbusios smarkiai apgadintų pastatų nuotraukas. Pasak tarnybų, per ataką „iš dalies sugriauti“ dviejų penkiaaukščių bendrabučių 4 ir 5 aukštai, taip pat ir pagrindinis mokyklos pastatas.Gaisras, apėmęs daugiau kaip 300 kvadratinių metrų plotą, buvo užgesintas prieš pat 7 val. ryto vietos laiku.Pasak „Ukrinform“, trečiadienį anksti ryte netoli Kyjivo buvo aptikti ir sunaikinti maždaug aštuoni dronai kamikadzės „Shahed“.Rusija reguliariai apšaudo Ukrainą raketomis, artilerija ir dronais, dėl to dažnai nutrūksta elektros tiekimas, žmonės negali šildyti namų ar gauti geriamojo vandens.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 167 490 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 22-osios Ukrainoje jau neteko apie 167 490 karių (+920 per pastarąsias 24 val.), trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 557 (+5) Rusijos tankus, 6 887 (+8) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 589 (+3) artilerijos sistemas, 509 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 272 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 434 (+6) automobilius, 18 laivų, 2 183 (+16) dronus, 270 (+4) specialiosios technikos vienetų ir 909 (+2) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Humeniuk: sprogimai Džankojuje smarkiai apgadino svarbų geležinkelio mazgą Neseniai įvykę sprogimai Džankojaus mieste okupuoto Krymo šiaurėje apgadino svarbų geležinkelio mazgą, todėl šiuo metu juo naudotis neįmanoma, pranešė Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Šiuo metu neįmanoma naudotis (stotimi – red.), o chaosas aplink šią smūgio vietą rodo, kad nėra adekvataus sprendimo, ką daryti su šia „laime“. Bet mes suprantame, kad [okupantai] stengsis kuo greičiau atstatyti tai, kas buvo sugadinta, nes geležinkelis yra būdas pristatyti sunkiąją ginkluotę ir personalą“, – sakė N. Humeniuk radijo stočiai „Svoboda“.Kartu ji pabrėžė, kad ukrainiečių gynėjai tęsia savo darbą, ypač naudodami ugnies kontrolę, kad okupantų pastangos neduotų rezultatų.Pasak N. Humeniuk, šis puolimas yra „vienas iš plano, einančio prieš aktyvius veiksmus, elementų“.„Ukrinform“ primena, kad kovo 20-osios vakarą Rusijos okupuoto Krymo šiaurėje esančiame Džankojaus mieste pasigirdo sprogimai. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad smūgis sunaikino traukiniu gabenamas rusiškas sparnuotąsias raketas „Kalibr“.N. Humeniuk nacionalinio televizijos tilto eteryje sakė, kad raketų „Kalibr“ sunaikinimas Džankojuje yra signalas okupantams, kad laikas jiems geležinkeliu palikti laikinai okupuotą pusiasalį.

TVF paskelbė apie 15,6 mlrd. dolerių paramos paketą Ukrainai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį patvirtino apie 15,6 mlrd. dolerių paramą Ukrainos ekonomikai, nukentėjusiai nuo Rusijos plataus masto invazijos.„Be siaubingų humanitarinių nuostolių, Rusijos invazija į Ukrainą ir toliau daro pražūtingą poveikį ekonomikai, – sakoma TVF pranešime. – 2022 metais ekonomika susitraukė 30 procentų, didelė kapitalo išteklių dalis buvo sunaikinta, o skurdo lygis išaugo.“TVF ir vyriausybė Kyjive pasiekė darbinio lygmens susitarimą dėl kompleksinės paskolų programos, teigė JAV įsikūręs skolintojas.48 mėnesių trukmės susitarimu pagal išplėstinę fondo priemonę siekiama paremti Ukrainos ekonominį ir finansinį stabilumą, atkurti skolos tvarumą ir padėti Ukrainai atsigauti siekiant narystės ES, teigė TVF.Tikimasi, kad per ateinančius ketvirčius Ukrainos ekonomika palaipsniui atsigaus, tačiau „tebėra sunkumų, įskaitant tolesnio konflikto eskalavimo riziką“, – sakoma TVF pranešime.Paskolų paketą turi patvirtinti TVF vadovybė ir valdyba.

JAV: Kinija nėra neutrali tarpininkė Ukrainos kareJungtinės Valstijos nemano, kad Kinija galėtų būti „nešališka“ tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo Ukrainos kare. „Nemanau, kad Kiniją kaip nors galima laikyti nešališka“, – reporteriams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is. Pekinas nėra pasmerkęs Rusijos invazijos ir toliau perka rusišką naftą, pabrėžė jis.Be to, J. Kirby apkaltino Pekiną kartojant rusų propagandą, kad karas Ukrainoje esą yra Vakarų agresijos rezultatas. Jei Kinija šiame konflikte nori vaidinti konstruktyvų vaidmenį, tai šalies vadovas Xi Jinpingas turi spausti Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Tačiau Xi Jinpingas net neapsilankė Ukrainoje, kalbėjo J. Kirby‘is.Komentuodamas susitikimą tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo, kurie antradienį Maskvoje džiaugėsi prasidėjusia „nauja savo ypatingų santykių era“, J. Kirby‘is pabrėžė, kad juos jungia ne tikras aljansas, o „fiktyvi santuoka“. V. Putinas esą laiko Kiniją „potencialia rėmėja“.Pekinas ir Maskva „nori pakeisti taisykles“, kurios reglamentuoja tarptautinę tvarką, kalbėjo J. Kirby‘is. Tačiau JAV esą ir toliau išlaikys ryšių kanalus su Kinija, o prezidentas Joe Bodenas vis dar planuoja pasikalbėti su Xi Jinpingu. Detalių atstovas nepateikė.Kalbėdamas apie galimą Kinijos ginklų tiekimą Rusijai, J. Kirby‘is dar kartą pabrėžė, kad JAV kol kas to požymių nemato. „Nemanome, kad Kinija to atsisakė, tačiau ji nepasistūmėjo šia kryptimi“, – teigė jis.

Aneksuoto Sevastopolio miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad kovo 22 d. ryte Juodosios jūros laivynas atrėmė bepiločių laivų ataką prieš Sevastopolio įlanką. „Sunaikinti trys objektai. Jie bandė patekti į įlanką. Mūsų jūreiviai juos apšaudė. Taip pat suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos“, – savo „Telegram“ kanale parašė jis.Anot M. Razvožajevo, atakos metu karo laivai nebuvo pažeisti, tačiau, sunaikinus bepiločius, nuo sprogimų bangų išdužo keleto namų langai. Nukentėjusiųjų esą nėra.

Kyjivas: rusų naikintuvai apšaudė OdesąRusijos pajėgos vėl apšaudė Pietų Ukrainos Odesos miestą. Tai „Telegram“ kanale pranešė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.Šiais duomenimis, naktį į miestą buvo paleistos keturios raketos. Ukrainos oro gynyba dvi raketas numušė. Kitos dvi apgadino trijų aukštų pastatą ir sužalojo tris žmones.Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų teigimu, Rusija panaudojo Su-35 naikintuvus, kurie virš Juodosios jūros į Odesą paleido raketas „oras–žemė“.

Okupuotame Sevastopolyje – sprogimų virtinėSevastopolyje nugriaudėjo sprogimų virtinė. Pranešama apie galimą dronų ataką.Kaip informuoja „Krym. Realiji“, pirmasis sprogimas nuaidėjo apie 4.46 val. vietos laiku centrinėje miesto dalyje. Nuo sprogimo sudrebėjo langų stiklai.Vėliau Sevastopolio okupacinė „Kelių transporto infrastruktūros plėtros direkcija“ pranešė, kad jūrų keleivinis transportas laikinai sustabdė darbą.„Telegram“ kanalas „Krimskij veter“ skelbia, jog miesto gyventojai girdėjo tris sprogimus 15 minučių intervalu.5.53 val. vietos laiku Sevastopolyje buvo girdimas automatinių ginklų tratėjimas. Manoma, kad buvo šaudoma į bepiločius.Remiantis 6 val. duomenimis, įlankoje reguliariai girdimi šūviai ir tratėjimas. Sevastopolio gyventojai praneša, kad akvatorijoje yra Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų.Ties įplaukimu į įlanką gyventojai taip pat pastebėjo keistų ugnių, spėjama, jog sunaikintas bepilotis laivas. Nei Sevastopolio okupacinė valdžia, nei Rusijos Federacijos (RF) kariuomenė kol kas nepateikė oficialių komentarų.https://t.me/uniannet/93112

Pentagonas: Ukraina JAV tankus „Abrams“ gaus iki rudensJAV pristatys Ukrainai tankus „Abrams“ iki 2023 metų rudens, t. y. gerokai greičiau nei tikėtasi, o priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ taip pat bus pristatytos „paspartintais terminais“, antradienį pranešė Pentagonas.Vašingtonas, derindamas veiksmus su Kyjivu, „priėmė sprendimą tiekti tanko „Abrams“ variantą M1A1“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis.Tai „leis mums gerokai paspartinti pristatymo terminus ir pristatyti šį svarbų pajėgumą Ukrainai iki šių metų rudens“.P. Ryderis sakė, kad tankai suteiks Ukrainai „labai panašų pajėgumą į M1A2“, kurį iš pradžių ketino suteikti Vašingtonas, tačiau atsisakė išsamiau kalbėti apie šių variantų skirtumus.Dėl M1A2 būtų reikėję daugiau nei vienerių metų, sakė P. Ryderis, o tai reiškia, kad jie būtų pristatyti 2024 metais.Ukraina taip pat gaus pažangias oro gynybos sistemas „Patriot“ anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių.„Esame įsitikinę, kad „Patriot“ galėsime ten pristatyti greičiau“, – sakė P. Ryderis, pažymėdamas, kad ukrainiečiai, kurie mokėsi dirbti su sistema, „darė pažangą greičiau nei tikėtasi, atsižvelgiant į jų polinkį ir norą mokytis“.JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorės, greitai subūrusios tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinuojančios pagalbą iš dešimčių valstybių.

Zelenskis priminė pirmąsias Ukrainos karių pergales prasidėjus karuiPraėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė pirmuosius savo kariuomenės laimėjimus. 2022 metų kovo 21-ąją laimėta kova dėl Moščuno kaimo netoli sostinės Kyjivo, sakė V. Zelenskis antradienį savo vakarinėje kalboje.„Tai buvo pirmasis didelis mūsų valstybės žingsnis pergalės šiame kare link“, – pabrėžė prezidentas. Jis priminė ir vėlesnius rytinės Charkivo srities bei dalies Chersono šalies pietuose atsikovojimus.„Tokį pat rezultatą pasieksime per kitas puolamąsias akcijas“, – tęsė V. Zelenskis, turėdamas omenyje ir Donbasą Rytų Ukrainoje, kur šiuo metu vyksta įnirtingi mūšiai. Ukrainos vėliava vėl plevėsuos ir dar 2014 metais Maskvos neteisėtai aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, pažymėjo V. Zelenskis.Rusija į kaimyninę šalį įsiveržė 2022 metų vasario 24 d. Pirmosiomis karo savaitėmis rusų daliniai buvo priartėję prie Kyjivo, vėlia ukrainiečiams pavyko juos atstumti. Ukraina pasiryžusi atsikovoti visas okupuotas teritorijas.

Zelenskis: įžvalgiausios Rusijos žiurkės pradeda migruoti iš Krymo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina laimės didvyrišką mūšį dėl Donbaso, konfrontaciją pietuose ir Krymo grąžinimą.Kaip prezidentas priminė vakariniame vaizdo kreipimesi, šiandien Ukraina pradėjo minėti pirmųjų pergalingų mūšių pilno masto kare – kovų šiaurės Ukrainoje, po kurių pabėgo Rusijos okupantai, – metines. Zelenskis sakė, kad iš pusiasalio jau prasidėjo „pačių įžvalgiausių teroristinės valstybės žiurkių“ migracija.„Mūsų pasitikėjimas Ukrainos pergale, mūsų valstybės laisvos ateities vizija, ukrainiečių didvyriškumas, apstulbinęs pasaulį. Visa tai gimė ten – Ukrainos šiaurėje, Ukrainos rytuose, Ukrainos pietuose – didvyrių miestuose. Miestuose didvyriuose, kurių charakteris nė akimirkai nepasidavė okupantui, net kai okupantas atėjo į jų namus. Kartu mes grąžinsime Ukrainą atgal. Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją“, – pabrėžė prezidentas.

Rusija naktį paleido mirtinus nepilotuojamus lėktuvus į Kijevą: visi taikiniai sunaikintiŠią naktį Rusija paleido mirtinus bepiločius lėktuvus „Shahed“ sostinės kryptimi. Oro gynybos pajėgos sunaikino visus taikinius.„Priešas nenustoja pulti Kijevo. Teroristinė šalis šią naktį vėl paleido savo mirtinus bepiločius orlaivius sostinės link. Pirminiais duomenimis, tai buvo „Shahed“ užtaisai. Mūsų oro gynybos pajėgos sunaikino visus taikinius, aptiktus oro erdvėje aplink Kijevą“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.Pasak jo, preliminariais duomenimis, aukų ir žalos nebuvo.

Ukrainoje paskelbta didelio masto parengtis: keliuose regionuose veikė priešlėktuvinės gynybos sistemosNaktį į trečiadienį, kovo 22 d., Kijevo regione dėl dronų atakų grėsmės paskelbta oro pavojaus padėtis.Apie tai pranešta oficialiu Kijevo srities karinės administracijos „Telegram“ kanalu. Paragino piliečius likti saugiose vietose, kol baigsis pavojus. „Kijevo sritis! Dronų atakos grėsmė. Priešlėktuvinės gynybos pajėgoms paskelbta parengtis“, – sakoma pranešime.Be to, šiuo metu perspėjimai dėl pavojaus skelbiami Černigovo, Sumų, Žytomyro, Poltavos ir Čerkasų srityse.

Zelenskis patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus G7 viršūnių susitikime JaponijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus gegužę Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime.„Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir internetu dalyvausiu G7 viršūnių susitikime Hirosimoje“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida.

Pentagonas: JAV neplanuoja perduoti Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranuJAV neplanuoja sekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir perduoti Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos departamento atstovas brigados generolas Patas Ryderis.Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie pranešė, kad Didžioji Britanija perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu, skirtų tankams „Challenger 2“.„Mes ne tik perduosime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, bet ir patieksime šaudmenų, įskaitant šarvamušius sviedinius, kuriuose yra nuskurdintojo urano“, – pareiškė ji.Pasak britų pareigūnės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąją techniką.

Ukraina ir Japonija pasirašė pareiškimą dėl ypatingos globalios partnerystėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį Kyjive pasirašė bendrą pareiškimą dėl ypatingos globalios šalių partnerystės.Pasirašymo ceremonija įvyko prieš prasidedant lyderių spaudos konferencijai, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Šis dokumentas atspindi mūsų vertybės, kurias kartu giname, ir mūsų siekius, kuriuos dar reikia įgyvendinti. Per daugiau kaip 30 metų prasmingi mūsų santykiai pasiekė labai aukštą lygį, tačiau tai tik pamatas tam, ką galime pasiekti ateityje“, - pareiškė V. Zelenskis.Prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos ir Japonijos partnerystė stiprina visuotinį saugumą ir priartina tą laiką, kai pagaliau bus galima atkurti taiką ir garantuoti stabilumą ukrainiečių ir visų pasaulio tautų gyvenimui.Kaip jau buvo pranešta, Japonijos ministras pirmininkas F. Kishida antradienį netikėtai atvyko į Ukrainą su vizitu.

Odesoje nugriaudėjo sprogimai, paskelbtas oro pavojusAntradienį Odesoje nugriaudėjo sprogimai, mieste ir srityje buvo paskelbtas oro pavojus, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais.„Sprogimai Odesoje“, - sakoma pranešime.Vietos valdžia dar nepaskelbė išsamesnės informacijos apie sprogimus. Odesos ir regiono gyventojai raginami eiti į slėptuves.Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas paragino žmones laikytis elgesio oro pavojaus metu taisyklių.„Netrukdykime Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Visus pranešimus imkime tik iš oficialių šaltinių“, - pareiškė jis.Preliminariais duomenimis, Odesą atakavo iranietiški dronai.

Putinas: Rusijos ir Kinijos ryšiai turi „neribotas galimybes“Antradienį, po Maskvoje vykusių derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dvišaliai Maskvos ir Pekino ryšiai turi „neribotas galimybes“.„Esu tikras, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi išties neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas per valstybinę vakarienę po derybų ir pasiūlė pakelti taures už Rusijos ir Kinijos žmonių „suklestėjimą“.

Žiniasklaida: JAV paspartins „Patriot“ pristatymą Ukrainai JAV planuoja greičiau nei tikėtasi pristatyti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“. Ukrainos kariškių rengimas jau eina į pabaigą.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN, tai antradienį pareiškė Pentagono atstovai.Pasak jų, baigę mokymus Jungtinėse Valstijose, ukrainiečiai vyks į Europą papildomai treniruotis su dar dviem sistemomis „Patriot“ – viena amerikietiška, kita – sukurta vokiečių ir olandų. Šios oro gynybos sistemos Ukrainoje bus dislokuotos artimiausiomis savaitėmis.Pareigūnai pridūrė, kad amerikiečių instruktoriams pavyko gerokai paspartinti mokymo procesą, nes Ukrainos kariškiai turėjo žinių apie oro gynybos sistemas.„Mūsų vertinimu, Ukrainos kariai daro didelį įspūdį ir tikrai greitai mokosi. Didelės jų oro gynybos žinios ir patirtis karo veiksmų zonoje leido jiems lengviau – nors tai niekada nebuvo lengva – suvokti sistemos „Patriot“ eksploatavimo ir priežiūros koncepciją“, – sakė žurnalistams brigados generolas Shane'as Morganas.Pasak jo, mokymai buvo baigti per aštuonias savaites, nors iš pradžių buvo planuota, kad jie truks dešimt savaičių. Treniruočių grafikas buvo „agresyvus“, nes ukrainiečiai dirbdavo kasdien nuo 7 val. iki 18 val.Anksčiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is pareiškė, kad JAV nori paspartinti tankų „Abrams“ perdavimą Ukrainai.

Zelenskis pakvietė Kiniją į derybas ir „laukia atsakymo“Antradienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje priimant Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas kviečia Kiniją į derybas ir laukia Pekino atsakymo.„Mes pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame jus į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, - per spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.„Gauname kai kurių signalų, bet kol kas nieko konkretaus“, - pridūrė jis.

Rusijos ir Kinijos deklaracijoje JAV kaltinamos „pakertančios“ pasaulio saugumąRusija ir Kinija apkaltino Jungtines Amerikos Valstijas „pakertant“ pasaulio saugumą, tai sakoma antradienį prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje.„Abi šalys ragina Jungtines Valstijas nustoti kenkti tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašalį karinį pranašumą“, – sakoma Rusijos ir Kinijos deklaracijoje.Rusija ir Kinija taip pat pareiškė „susirūpinimą“ dėl didėjančio NATO įsitraukimo Azijoje. Deklaracijoje sakoma, kad abiem šalims „didelį susirūpinimą“ kelia vis labiau stiprinami NATO ryšiai su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis karinėje ir saugumo srityje.

Putinas ir Xi Jinpingas pratęsė strateginę partnerystę iki 2030 metųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasirašė du susitarimus pratęsti savo strateginę partnerystę iki 2030 metų, Kremliuje vykusią ceremoniją transliavo Rusijos valstybinė televizija.Xi Jinpingas pasidžiaugė „konstruktyviomis derybomis“ su Rusijos lyderiu. Jis paminėjo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo su Rusija plėtrą bei tai, kad Kinijai eksportuoja daugiau elektronikos prekių.V. Putinas sakė, kad buvo susitarta dėl papildomo dujų tiekimo Kinijai ir kad abi šalys planuoja plėsti transporto ryšius tiesdamos kelius ir statydamos tiltus.

Putinas pareiškė, kad Kyjivas nenori įgyvendinti Kinijos „taikos plano“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenoru įgyvendinti Kinijos pasiūlymų nutraukti kovas Ukrainoje.„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų (...) gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę, – sakė V. Putinas po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. – Tačiau kol kas iš jų pusės tokio pasirengimo nematome“.

Putinas patikino Kiniją, kad Rusijos energijos tiekimas yra saugusPrezidentas Vladimiras Putinas antradienį patikino Kinijos lyderį Xi Jinpingą, kad ilgalaikis Rusijos naftos ir dujų tiekimas yra patikimas, be to, jis sakė, kad rengiamas naujo vamzdyno tarp abiejų šalių projektas.Pernai vasarį, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, didžioji dalis Europos energetikos rinkos buvo užaryta Rusijai. Nuo tada Rusija ieško prekybos rinkų Azijoje ir kitur.Iki 2030 metų dujų tiekimas Kinijai turėtų padidėti iki beveik 100 milijardų kubinių metrų per metus, sakė V. Putinas po derybų su Xi Jinpingu. Be to, būtų tiekiama 100 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų, taip pat anglis ir kiti energijos šaltiniai. Kinija gaus energiją su nuolaida.V. Putino teigimu, prekybos apimtis tarp Kinijos ir Rusijos pernai pasiekė rekordą – beveik 190 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad šiais metais ji padidės iki daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių.Nepaisant Rusijai taikomų Vakarų sankcijų, prekyba didėja, pabrėžė V. Putinas. Jis taip pat pranešė, kad sukurtos iš esmės visos sąlygos naujam Rusijos ir Kinijos dujotiekiui per Mongoliją. Ateityje juo turėtų tekėti 50 mlrd. kubinių metrų dujų.V. Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi tiekti Kinijai ir žemės ūkio produktus.Pasak V. Putino, bus plečiami atsiskaitymai už prekes Kinijos valiuta juaniais ir rubliais. Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalys taip pat vis labiau to nori. Rusija laikosi šios strategijos, siekdama susilpninti JAV dolerį kaip tarptautinę valiutą.

Rusija įspėja apie galimą „branduolinį susidūrimą“Rusijos gynybos ministras perspėjo apie galimą „branduolinį susidūrimą“ tarp Maskvos ir Vakarų, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak Rusijos leidinio, Sergejus Šoigu sakė, kad iki galimo incidento lieka vis mažiau žingsnių.S. Šoigu reagavo į žiniasklaidos pranešimus, kad Jungtinė Karalystė tieks Ukrainai šaudmenis su nusodrintuoju uranu. Jis pridūrė, kad į tokį žingsnį Rusija atsakytų. Anksčiau šiandien Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova JK planą pavadino „Jugoslavijos scenarijumi“, sakydama, kad šaudmenys sukelia vėžį ir kenkia aplinkai.

J. Stoltenbergas: dėl V. Zelenskio dalyvavimo NATO viršūnių susitikime Vilniuje formato dar tariamasiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“."Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta", – sakė jis.Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.

Okupuotame Mariupolyje vėl nugriaudėjo sprogimas Rusų okupuotame Mariupolyje antradienį nugriaudėjo sprogimas, po jo į orą pakilo okupantų sraigtasparnis.Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Jis taip pat paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.„Vėl sraigtasparnis padangėje po nugriaudėjusio sprogimo. Ar kažkas atsitiko, ar šiaip sutapimas?“ – parašė P. Andriuščenka.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai Mariupolį ir aplinkines gyvenvietes paverčia Rusijos kariniu logistikos centru. „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijoje jie įrengė aikštelę savo sraigtasparniams.Mieste nuo šių metų vasario 20-osios  dažnai girdėti sprogimai, vietiniai gyventojai praneša apie smūgius Rusijos kariuomenės sandėliams ir karinei technikai.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Praėjusių metų kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių. https://t.me/andriyshTime/7929

Bučoje apsilankęs Japonijos premjeras: jaučiu didžiulį pasipiktinimą Antradienį lankydamasis Bučoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė didžiulį pasipiktinimą žiaurumais, kuriais kaltinamos Rusijos pajėgos, žudžiusios civilius gyventojus per kelias savaites trukusią šio miestelio netoli Ukrainos sostinės Kyjivo okupaciją.„Šiandien atvykęs į Bučą ir regėdamas visą čia vykusį žiaurumą jaučiu didžiulį pasipiktinimą“, – sakė F. Kishida.

JK perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu Didžioji Britanija perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu, skirtų tankams „Challenger 2“.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie.„Mes ne tik perduosime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, bet ir patieksime šaudmenų, įskaitant šarvamušius sviedinius, kuriuose yra nuskurdintojo urano“, – pareiškė ji.Pasak britų pareigūnės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąją techniką.  Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas anksčiau pranešė, kad tankai „Challenger 2“ pasieks Ukrainą kovo mėnesį.

Žiniasklaida: nuo karo pradžios Kinija pardavė Rusijai bepiločių orlaivių už 12 mln. JAV dolerių Pasak JAV dienraščio „The New York Times“, nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kinija pasiuntė Rusijai daugiau nei 12 mln. JAV dolerių vertės dronų, pranešė „Ukrinform“. Tai rodo, kad abi šalys patyliukais bendradarbiauja.Iš viso nuo invazijos pradžios beveik 70 Kinijos eksportuotojų pardavė Rusijai 26-ių skirtingų prekės ženklų Kinijos dronų.Pasak leidinio, žinomiausios pasaulyje dronų gamintojos DJI ir daugybės mažesnių įmonių įvairių gaminių siuntos dažnai buvo pristatomos trumpalaikių tarpininkų ir eksportuotojų.Straipsnyje sakoma, kad „dėl sudėtingų pardavimo kanalų ir eksporto duomenyse pateikiamų miglotų produktų aprašymų sunku tiksliai nustatyti, ar Kinijos gaminiuose yra JAV komponentų, nes tai būtų Amerikos eksporto kontrolės pažeidimas“.  Be to, oficialūs pardavimai veikiausiai yra tik viena didesnio technologijų srauto neoficialiais kanalais ir per kitas Rusijai draugiškas šalis, tokias kaip Kazachstanas, Pakistanas ir Baltarusija, dalis, sakoma straipsnyje.JAV prekybos departamentas 2020 m. įtraukė DJI į juodąjį sąrašą, draudžiantį Amerikos įmonėms be atskiro leidimo parduoti technologijas. Ši priemonė mažai paveikė DJI dominavimą pramonėje, muitinės duomenimis, bendrovės produktai sudarė beveik pusę Kinijos bepiločių orlaivių siuntų į Rusiją. Dalį jų DJI tiesiogiai pardavė per savo dukterinę įmonę „iFlight Technology“.Kitas didelis pardavėjas yra Kinijos bepiločių orlaivių gamintoja „Autel“, turinti dukterines įmones JAV, Vokietijoje ir Italijoje; eksportuotojai pardavė dronų beveik už 2 mln. JAV dolerių, naujausia siunta buvo išsiųsta 2023 m. vasario mėnesį. Savo svetainėje bendrovė skelbia pardavimus Jungtinių Amerikos Valstijų policijos pajėgoms.DJI atstovas sakė, kad nuo 2022 m. balandžio 16 d. bendrovė nerado jokių tiesioginių pardavimų Rusijai įrašų ir kad ištirs kitas įmones, galimai parduodančias Rusijai. Atstovas tikino, kad nuo karo pradžios bendrovė sustabdė visas siuntas į Rusiją ir Ukrainą bei veiklą šiose šalyse ir turi „išsamius protokolus“, rodančius, kad JAV sankcijos nepažeidžiamos.„Autel“ elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad apie jokį pardavimą Rusijai nežinojo ir šiuo klausimu atlieka vidinį tyrimą.Pramonės ekspertų teigimu, tiesioginiai Kinijos eksportuotojų pardavimai yra tik dalis platesnių Rusijos pastangų įsigyti nepilotuojamų orlaivių iš gretimų rinkų, ten juos galima nusipirkti iš mažmeninės prekybos parduotuvių lentynų.Pasak ekspertų, net pačių paprasčiausių nepilotuojamų orlaivių atsargų papildymas Rusijai tapo toks pat svarbus kaip ir siekis patenkinti kitas būtiniausias reikmes, pavyzdžiui, įsigyti artilerijos sviedinių ir kulkų.

NATO mano, kad Rusija yra kreipusis į Kiniją dėl letalinės ginkluotės tiekimo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas yra pastebėjęs ženklų, jog Rusija yra kreipusis į Kiniją dėl letalinės ginkluotės, kuri galėtų būti pasitelkta dabartiniame Maskvos plataus masto kare prieš Ukrainą, tiekimo.Kaip rašo „Sky News“, J. Stoltenbergas tai pareiškė antradienį pristatydamas kasmetinę NATO veiklos ataskaitą.„Nesame aptikę įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai letalinę ginkluotę, tačiau esame pastebėję ženklų, kad Rusija yra to prašiusi, o šį klausimą Pekine svarsto Kinijos valdžios institucijos“, – žurnalistams pareiškė J. Stoltenbergas. Jis pabrėžė, kad Kinija neturėtų perduoti Rusijai tokių ginklų, nes tai, jo teigimu, prilygtų „neteisėto karo rėmimui“.

Generolas: Ukrainos lakūnų mokymas skraidyti vakarietiškais naikintuvais gali trukti pusmetį Ukrainos lakūnai gali išmokti valdyti vakarietiškus naikintuvus mažiau kaip per pusę metų. Ukrainos kariuomenei reikia šiuolaikinės aviacijos, kurios charakteristikos tokios, kaip naikintuvų F-16.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės aviacijos viršininkas brigados generolas Serhijus Holubcovas.„Neseniai du Ukrainos lakūnai buvo testuojami Jungtinėse Valstijose, kad mūsų sąjungininkai galėtų suprasti, kaip greitai ukrainiečių pilotai išmoks valdyti šiuolaikinius karinius lėktuvus, tarp jų – F-16. Ir yra gerų naujienų – mūsų pilotų permokymas skraidyti vakarietiškais naikintuvais gali trukti mažiau kaip šešis mėnesius“, – sakė jis.Brigados generolas pridūrė, kad Ukrainai reikia daugiafunkcinių modernių orlaivių, galinčių atlikti daugiau užduočių negu sena sovietinė technika. Bet kol kas dar nežinoma, kokio tipo lėktuvų gali gauti Ukraina.„Kol kas nekalbame apie konkretų tipą, o orientuojamės į technines charakteristikas. Domimės lėktuvais, kurie gali naudoti tokią pat amuniciją ir turi tokias pat charakteristikas kaip, pavyzdžiui, F-16“, – pareiškė S. Holubcovas.Anot jo, Ukraina turi galimybių saugoti aviaciją. Ginkluotosios pajėgos jau gavo Vakaruose pagamintų oro gynybos sistemų, skirtų ir aerodromų infrastruktūros apsaugai.Anksčiau Ukrainos kariškiai aiškino, kad naikintuvai F-16 gali tapti sudedamąja šalies oro gynybos sistemos dalimi ir ne tik atlikti funkcijas fronte, bet ir saugoti nuo raketų atakų kritinę infrastruktūrą.

Žiniasklaida: laukia kritinis pusmetis – ir ne tik UkrainaiIr Ukrainos, ir Rusijos laukia „kritinis pusmetis“, rašo „Bild“, remdamasis NATO atstovais. Vakarų perduoti ginklai bus pradėti naudoti jau gegužę, siekiant išstumti įsiveržusią Rusijos kariuomenę iš Ukrainos pietinės ir rytinės dalių.„Pasiruošimas, medžiagos, logistika ir slaptųjų tarnybų duomenys – šiuo metu Ukrainos partneriai deda visas įmanomas pastangas, kad Ukraina įvykdytų sėkmingą kontrpuolimą“, – teigė vienas pareigūnas.NATO mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės puolimą pavasarį ar vasarą. „Ateinantys šeši mėnesiai bus išskirtinai svarbus laikotarpis ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkams“, – pabrėžė NATO atstovas.Pareigūnas taip pat pateikė informacijos apie galimas ukrainiečių kontrpuolimo vietas, tik pabrėžė, kad saugumo sumetimais turi būti labai atsargus. Na o Rusija „teisingai“ mano, kad pagrindiniai ukrainiečių puolimai vyks Luhansko ir Zaporižios srityse.Jis įvardijo puolimo šalies pietrytinėje dalyje tikslą. „Pralaužti sausumos tiltą į Krymą“, – pareiškė valdininkas.NATO atstovas pridūrė, kad Ukraina toliau rengs puolimus, tačiau jis negali jų komentuoti.Į klausimą, ar rusų karinės oro pajėgos pajėgs atremti dar vieną didelę Ukrainos ataką, pareigūnas atsakė, kad šiuo metu Maskva nepasirengusi didinti savo grupuočių ar karinių lėktuvų, dislokuotų Ukrainoje, skaičių.NATO neatmeta tikimybės, kad Ukraina pradės pulti Krymą, kurį 2014 m. okupavo Rusija. „Kyjivas turi teisę susigrąžinti visą Ukrainos teritoriją“, – atvirai pareiškė pareigūnas.

Saakašvilis: neišvengiama Ukrainos pergalė pertvarkys regioną Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį pareiškė, kad karas su Rusija neišvengiamai baigsis Ukrainos pergale ir tai visam laikui pakeis regioną, kuriame ilgai dominavo Maskva.„Neišvengiamas Ukrainos laimėjimas visiškai pakeis padėtį Sakartvele ir regione“, – sakė M. Saakašvilis, jo pasisakymą per advokatą gavo naujienų agentūra AFP.Buvęs Sakartvelo lyderis pridūrė, kad Vakarai turi „rengtis“ Rusijos subyrėjimui.

Dar 15 rusų pagrobtų vaikų grįžo į Ukrainą 15 rusų deportuotų vaikų pavyko grąžinti į Ukrainą kartu su jų motinomis ir teisėtais atstovais.Kaip praneša „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.Pasak pareigūno, „tai vaikai iš Charkivo ir Chersono sričių miestų, kurie buvo okupuoti karo pradžioje“.„Nepaisydami visų iššūkių, mes toliau dirbame, kad ukrainiečiai turėtų galimybę vėl pamatyti artimuosius ir būti savo žemėje. Nacionalinio informacijos biuro duomenimis, iki antradienio į Ukrainos teritoriją grįžo 308 vaikai“, – pažymėjo ombudsmenas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje pavyko surasti 10 597 dingusius vaikus.

Vizito į Ukrainą atvykęs Japonijos premjeras lankėsi Bučoje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį lankėsi Bučoje. Rusijos pajėgos kaltinamos civilių gyventojų žudymu per kelias savaites trukusią šio Kyjivo priemiesčio okupaciją pernai.F. Kishida atvyko į Ukrainą oficialaus vizito, jį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pavadino istoriniu.

Rusija: nežinomi dronai atakavo kompanijos „Transneft“ objektą Briansko srityje Antradienį Rusijos Briansko srityje nežinomi dronai atakavo Novozybkovo naftos perpumpavimo stoties teritoriją. Šis objektas priklauso kompanijai „Transneft“, praneša UNIAN.Kaip rašoma „Telegram“ kanale „Atsargiai, naujienos“, apie bepiločių skraidyklių ataką informavo Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.Kaip teigia valdininkas, žmonės per incidentą nenukentėjo. Po dronų atakos be elektros liko kelios regiono gyvenvietės.Pasak UNIAN, Rusija dažnai praneša apie atakas prieš naftotiekius ir kitus objektus.

ES išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų makrofinansinės paramos Europos Sąjunga (ES) išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų paramos pagal 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos paketą. Tai antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Tai yra antras kartas, kai Ukraina sulaukia lėšų pagal šį paketą.„Šiandien išmokėjome Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų sumą. Mūsų parama padeda Ukrainai funkcionuoti, šaliai tuo pat metu ginantis. Pagalba kartu tvirtai nukreipia Ukrainą ES keliu, remiant reformas – pavyzdžiui, gerą valdymą ir finansinį stabilumą. Drauge kuriame Ukrainos ateitį“, – tviteryje parašė U. von der Leyen.„Ukrinform“ primena, kad ES Taryba gruodžio 10 d. pritarė EK siūlymui 2023 m. skirti Ukrainai papildomą finansinę paramą. Pagal naująjį makrofinansinės pagalbos paketą šaliai numatyta išmokėti 18 mlrd. eurų paramos sumą. Lengvatinių paskolų lėšos Ukrainos biudžetą turėtų pildyti visus šiuos metus, atsižvelgiant į Kyjivo daromą pažangą vykdant sutartas sąlygas. Pirmadienį Ukraina ir ES pasirašė Susitarimo memorandumą dėl 18 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo.Sausio 17 d. Ukrainai buvo išmokėta pirmoji 3 mlrd. eurų suma pagal naująjį paketą.

Syrskis: Ukrainos pajėgos toliau gina Bachmutą, naikindamos priešą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę Palei fronto liniją Ukrainos pajėgų rytinės grupės atsakomybės zonoje vyksta intensyvios kovos, tęsiama Bachmuto gynyba. Tai „Telegram“ kanale teigė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, paskelbęs atitinkamas nuotraukas, pranešė „Ukrinform“.Pasak O. Syrskio, Bachmuto kryptimi Ukrainos pajėgos naikina priešo karinę techniką ir Rusijos kariškius. „Priešo puolimo grupės mėgina veržtis iš pakraščių į miesto centrą, tačiau gynybos pajėgos veikia ir jas naikina 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – pabrėžė O. Syrskis.Pasak vado, karaliaus Danylo vardu pavadintos 24-osios brigados artilerija smogia galingus smūgius į priešo pozicijas, o 80-osios brigados desantininkai atmuša rusų puolimus, neleisdami jiems žengti į priekį. „Kiekvieno mūsų kario žygdarbis įeis į Ukrainos istoriją. Mes laimėsime!“ pabrėžė Sausumos pajėgų vadas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, per pastarąją dieną pagrindinis priešo tikslas buvo pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas. Rusai sutelkė visas pastangas į puolimo operacijas Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir Šachtarsko kryptimis. Profesionaliais ir koordinuotais veiksmais Ukrainos gynėjai nurodytomis kryptimis atmušė daugiau nei 120 priešo atakų.

Ukraina laukia „žalios šviesos“ Xi Jinpingo ir Zelenskio pokalbiui telefonu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia Kinijos patvirtinimo pokalbiui telefonu su kolega Xi Jinpingu, praneša agentūra „Reuters“.„Nežinau, mes laukiame patvirtinimo“, – teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, paklausta, kada pokalbis įvyks. Pokalbis telefonu būtų labai svarbus, yra ką pasakyti vienas kitam, pridūrė ji laikraščiui „Corriere della Sera“.Xi Jinpingas pirmadienį su trijų dienų vizitu atvyko į Rusiją.Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, ji nėra pasmerkusi Maskvos invazijos į Ukrainą.

Į Kyjivą atvyko Japonijos premjerashttps://t.me/Ukraine_365News/48760

Taivanas kritikuoja Kinijos bandymus vaidinti taikdarę UkrainojeTaivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu antradienį kritikavo Kinijos pastangas vaizduoti save taikdare Rusijos kare prieš Ukrainą kartu grasinant karu jo salai, pranešė CNN.„KLR grasina karu Taivanui ir kitiems, bet nori pasiūlyti taikos planą Rusijai, kuri pradėjo karą prieš Ukrainą, – Taivano užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje pareiškė J. Wu. – Mes nesame idiotai. Norite taikos? Abu autokratai turėtų nedelsdami nutraukti savo grasinimus, agresiją ir ekspansionizmą.“J. Wu akivaizdžiai užsiminė apie Kinijos vadovą Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Xi išvykus į trijų dienų kelionę į Maskvą, kurią Pekinas pavadino „taikos kelione“.Pirmadienį V. Putinas sakė, kad Rusija yra pasirengusi išnagrinėti Kinijos pasiūlymą dėl konflikto su Ukraina sprendimo, tačiau Vakarų lyderiai išreiškė skepticizmą dėl Pekino kaip taikos tarpininko vaidmens.Pekino neutralumo deklaracijas smarkiai sumenkino jo atsisakymas pripažinti konflikto pobūdį – nes iki šiol vengia vadinti jį „invazija“ – ir diplomatinė bei ekonominė parama Maskvai, praneša CNN.„Ukrinform“ pranešė anksčiau, kad JAV paragino Kinijos vadovą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paspausti jį nutraukti karą Ukrainoje bei gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Ukrainoje žuvo Naujosios Zelandijos pilietis Ukrainoje per mūšius su įsiveržusia Rusijos kariuomene žuvo Naujosios Zelandijos pilietis. Šią žinią antradienį patvirtino Naujosios Zelandijos radijo stotis „Radio New Zealand“ (RNZ).RNZ citavo šaltinius, tvirtinusius, kad vyras gyvybės neteko ties fronto linija Ukrainos rytuose. Jis buvo tarnavęs Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose.Užsienio reikalų ministerija Velingtone nurodė susipažinusi su šiais pranešimais.Pasak RNZ, tai yra jau trečias Ukrainoje per dabartinį plataus masto karą žuvęs Naujosios Zelandijos pilietis.

Ukraina po atakų Kryme: okupantams laikas išvykti Laikinai okupuoto Krymo šiaurinėje dalyje, Džankojaus mieste, naktį nugriaudėję sprogimai yra aiškus signalas okupantams. Smūgiai priešo logistikai tęsis, todėl rusams derėtų išvykti iš pusiasalio. Apie tai praneša portalas „RBK Ukraina“, cituodamas Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovę Nataliją Humeniuk. „Jeigu prisimintume laikinai okupuoto Krymo žemėlapį, konkrečiai, geležinkelį, tai (Džankojus) yra mazginė stotis. Plataus masto invazijos pradžioje buvo kalbama, kad logistikos suardymas bus pagrindinė priemonė siekiant pakeisti priešų požiūrį į tai, ką jie veikia Kryme. Dabar jiems duodama suprasti, kad jau faktiškai būtina išvykti iš Krymo geležinkeliu“, – pareiškė N. Humeniuk.Jos teigimu, Kryme okupantai jautėsi pakankamai ramiai dėl atstumo ir manė, kad spės evakuotis gerokai anksčiau, nei „mes pradėsime atakuoti pusiasalyje esančių priešų dislokacijos vietas“.

Britų žvalgyba: malonės suteikimas „Vagner“ užverbuotiems kaliniams sukels problemų Rusijoje Britų žvalgyba mano, kad malonės suteikimas kalėjimuose užverbuotiems „Vagner“ samdiniams kelia pavojų Rusijos visuomenei. Ateinančiomis savaitėmis tikriausiai laisvę atgaus tūkstančiai rusų kalinių, kurie Ukrainos kare kovojo „Vagner“ samdinių grupuotėje, sakoma antradienį paskelbtoje britų Gynybos ministerijos ataskaitoje. Verbuojant kalinius karui Ukrainoje, jiems žadėta po šešių mėnesių tarnybos panaikinti kalėjimo bausmes.Kadangi kalinių verbavimas į „Vagner“ gretas, britų duomenimis, praėjusį rudenį pasiekė kulminaciją, šešių mėnesių terminas daugeliui jau baigiasi. Tiesa, žvalgyba pažymi, kad pusė jų kare žuvo arba buvo sužeisti. Staigus buvusių nusikaltėlių, dažnu atveju padariusių žiaurius nusikaltimus ir dabar patyrusių traumuojančią kovinę patirtį, įsiliejimas gali būti didelis iššūkis Rusijos visuomene, sakoma toliau ataskaitoje.Be to, Rusijos daliniai pajus personalo stygių, nes „Vagner“ jau nebegali verbuoti daugiau kalinių. Prieš tai verbavimas vyko pritarus Rusijos vadovybei.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 166 570 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 21-osios Ukrainoje jau neteko apie 166 570 karių (+960 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 552 (+15) Rusijos tankus, 6 879 (+10) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 586 (+9) artilerijos sistemas, 507 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 270 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 428 (+12) automobilius, 18 laivų, 2 167 (+7) dronus, 266 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Po sprogimų Džankojuje įvesta nepaprastoji padėtisRusijos aneksuotame Krymo šiaurėje esančiame Džankojuje įvesta nepaprastoji padėtis. Šią naktį ten griaudėjo sprogimai.

Ukraina: Kryme sunaikintos Rusijos „Kalibr“ raketosPer sprogimą Kryme, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, sunaikintos Rusijos sparnuotosios raketos. Sprogimas nugriaudėjo Džankojuje Rusijos neteisėtai aneksuoto pusiasalio šiaurėje. Ataka buvo surengta prieš geležinkeliu gabenamą ginkluotę.Ukrainos karinės žvalgybos GUR teigimu, tai „Kalibr“ tipo raketos. Nepriklausomai šios informacijos patikrinti nėra galimybės.Rusijos pusė nepatvirtino, kad sunaikintos raketos.Rusija raketas Juodosios jūros flotilei gabena sausumos keliu į karinius uostus. Be to, strategiškai svarbia geležinkelio linija rusų pajėgos okupuotose Chersono ir Zaporižios srityse aprūpinamos atsargomis.https://t.me/news_sirena/12655

Pateikė daugiau detalių apie dronų ataką KrymeRusijos aneksuoto Juodosios jūros Krymo pusiasalio šiaurėje oro gynyba, institucijų duomenimis, numušė Ukrainos dronus.Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį pareiškė, kad Džankojaus mieste sužeistas vienas žmogus. Krentančios nuolaužos apgadino namus ir maisto prekių parduotuvę. Džankojaus administracijos vadovo Igorio Ivino teigimu, parduotuvėje kilo gaisras. Buvo apgadintos elektros linijos. Tiksli žala kol kas nežinoma.„Visi dronai buvo nutaikyti į civilinius objektus. Vienas dronas numuštas virš Džankojaus technikos mokyklos, jis nukrito teritorijoje tarp mokymo patalpų ir studentų bendrabučio, – „Telegramm“ kanale rašė I. Ivino patarėjas. – Netoliese nėra karinių objektų. Kiti (dronai) numušti gyvenamuosiuose rajonuose. Jie gabeno sprogmenis ir šrapnelius“.Ukrainos vyriausybė spėja, kad miestas ir aplinkinės teritorijos yra didžiausia rusų karinė bazė Kryme. Kyjive Gynybos ministerijos karinė žvalgyba pranešė, kad ataka surengta prieš geležinkeliu gabenamas raketas. Jos esą sunaikintos. Taip tęsiamas „Rusijos demilitarizacijos“ procesas ir rengiamasi išvaduoti Krymą nuo rusų okupacijos. Rusijos pusė nepatvirtino, kad sunaikintos raketos.Rusija raketas Juodosios jūros flotilei gabena sausumos keliu į karinius uostus. Be to, strategiškai svarbia geležinkelio linija rusų pajėgos okupuotose Chersono ir Zaporižios srityse aprūpinamos atsargomis.Džankojuje jau praėjusių metų rugpjūtį būta smarkaus sprogimo amunicijos sandėlyje. Ir tada būta sužeistųjų. Tūkstančiai žmonių buvo nugabent į saugias vietas. Per turizmo sezono įkarštį teko kuriam laikui nutraukti traukinių eismą. Per Džankojų eina geležinkelio linija iš Maskvos per naująjį Krymo tiltą į pusiasalio sostinę Simferopolį.https://t.me/mash_na_volne/2948

JT: Ukrainoje per karą žuvo daugiau kaip 8 tūkstančiai civiliųJungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pranešė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje nukentėjo 22 209 civiliai, iš kurių 8 317 žuvo. JT nuomone, tikrieji skaičiai yra daug didesni, nes gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur vyko ar vyksta intensyvios kovos, sudėtinga. Tai taikoma, pavyzdžiui, Mariupoliui, Lysyčanskui, Popasnai ir Severodonetskui, kur yra pranešimų apie daugybę civilių aukų.

Žiniasklaida: Japonijos ministras pirmininkas antradienį atvyks į Kijevą Ministras pirmininkas Japonas Fumio Kishida iš anksto nepranešęs antradienį vyksta vizito į Ukrainą, per kurį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia Japonijos žiniasklaida. Nacionalinis transliuotojas NHK, taip pat naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi šaltiniais Japonijos vyriausybėje, pranešė, kad F. Kishida antradienį atvyks į Kijevą po derybų Indijoje. Japonija šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui (G7). Gegužę Hirošimoje vyks G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį, kaip pranešė Japonijos žiniasklaida, planuojama pakviesti V. Zelenskį.

Ukrainos žvalgyba: Rusija slapta tęsia mobilizaciją Rusijoje slapta tęsiama mobilizacija, tačiau šauktinių moralė yra žemo lygio. Tai pasakė Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrejus Jusovas, skelbia UNIAN.„Jei kalbame apie situaciją kariuomenėje, tai, kad slapta mobilizacija Rusijoje tęsiasi ir vyksta pasirengimas tolesnėms mobilizacijos priemonėms, rodo, kad net ir vykdomos mobilizacijos nepakanka, kariuomenė nėra efektyvi, nėra tinkamai aprūpinta, apmokyta, ir tai liudija didžiuliai nuostoliai mūšio lauke“, – sakė jis.Jis pridūrė, kad žvalgyba turi daug Rusijos okupantų garso įrašų iš fronto linijos, kurie įrodo žemą moralę. „Jie mato savo „barjerinių padalinių“ darbą, mato savo vadovybės nekompetenciją ir mato didžiulius aplinkinių žmonių nuostolius. Tikrai nekalbama apie jokius ideologinius komponentus ar pasitikėjimą Solovjovo ir Skabejevos propaganda“, – sakė žvalgybis atstovas ir pridūrė, kad dauguma šauktinių būtų bandę pabėgti, jei ne užtvarų būriai.2022 metų rugsėjį V. Putinas paskelbė apie Rusijos karių mobilizaciją, tačiau jau lapkritį jis sakė, kad ji neva baigta.

Ukrainos žvalgybos tarnyba teigia, kad Kryme nugriaudėjo paslaptingas sprogimas, sunaikinęs Rusijos raketasUkrainos karinė žvalgyba teigia, kad sprogimas sunaikino rusiškas sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kai jos buvo gabenamos geležinkeliu Džankoje.„Paslaptingasis „sprogimas“ tęsia Rusijos demilitarizacijos procesą ir rengia Ukrainos Krymo pusiasalį deokupacijai“, – „Telegram“ pranešė pareigūnai.

Po dronų atakos Kryme pasigirdo sprogimai Per pastarąją valandą per „Telegram“ pradėjo plisti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad Kryme įvykdyta tam tikra ataka.Įvairiuose pranešimuose teigiama, kad įvyko keli sprogimai, po kurių pasigirdo šaudymas.Teigiama, kad Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Džankojaus oro pajėgų bazę, kaip pranešama, naudodamos vadinamąjį droną „kamikadzę“.„Sky News“ šių pranešimų nepatvirtino, bet kai tik gausime daugiau informacijos, pateiksime jums apie tai.https://twitter.com/RALee85/status/1637912185681723393?ref_src=twsrc%5Etfw

Mykolajivo srityje „nusileido“ du rusiški bepiločiai orlaiviai „Supercam S350“Mykolajivo srityje buvo numušti du rusiški bepiločiai orlaiviai „Supercam S350“.„Rusijos okupacinės pajėgos toliau vykdo Pietų Ukrainos oro žvalgybą naudodamos dronus. Taigi, šiandien nuo 16:00 iki 16:30 Mykolajivo srityje oro pajėgų vadavietės oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis sunaikinti du Rusijos žvalgybiniai dronai „Supercam S350“, – sakoma pranešime.

Zelenskis sureagavo į ES sprendimą tiekti Ukrainai artilerijos sviedinių už 2 mlrd. eurųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo ES vadovams už tai, kad susitarė dėl bendro plano tiekti artilerijos sviedinius. Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi jis šį sprendimą pavadino „strateginiu žingsniu“.„Mūsų Europos partneriai susitarė dėl bendro plano, kaip paspartinti mūsų artilerijos aprūpinimą sviediniais. Šio sprendimo svoris – 2 mlrd. eurų. Numatytas ir skubus tiekimas, ir šaudmenų gamyba. Tai strateginis žingsnis. Kažkas, kas prideda pasitikėjimo mūsų vienybe, tolesniu judėjimu siekiant nugalėti teroristinę valstybę“, – sakė prezidentas.

Danai mokys Ukrainos karius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESARDanija savo teritorijoje mokys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius atlikti išminavimo darbus ir valdyti savaeigius artilerijos pabūklus CAESAR.Tai pirmadienį pareiškė einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas, kurį cituoja leidinys „Berlingske“.„Labai svarbu rengti Ukrainos karius ir padėti jai gintis nuo nesiliaujančių Rusijos atakų. Danija treniravo Ukrainos kariškius tiek iki invazijos, tiek po jos. Todėl mes galime ir savo didele patirtimi prisidėti prie ES misijos“, – pažymėjo žinybos vadovas.Europos Sąjungos misija „EUMAM Ukraine“ prasidėjo praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Pagal jos programą buvo numatyta parengti 15 tūkst. Ukrainos kariškių. Bet dabar jau užsibrėžtas naujas tikslas – iki šių metų pabaigos parengti 30 tūkst. ukrainiečių karių.

Rusijos naujienų agentūros: V. Putinas ir Xi Jinpingas baigė neformalias derybasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.

JAV valstybės departamentas reaguoja į Jinpingo vizitą MaskvojeJAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje parodė Kinijos ketinimą suteikti „diplomatinę priedangą“ Rusijos žiaurumams Ukrainoje.„Tai, kad prezidentas Xi vyksta į Rusiją praėjus kelioms dienoms po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė prezidento V. Putino arešto orderį, rodo, kad Kinija nesijaučia atsakinga už tai, kad Kremlius būtų atsakingas už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus. Užuot juos net pasmerkusi, ji veikiau suteikia diplomatinę priedangą Rusijai toliau vykdyti tuos pačius nusikaltimus“, – Valstybės departamento spaudos konferencijoje sakė J. Blinkenas.

Lenkijos saugumo vadovas: sulaikyti šnipai veikė neilgaiDevyni Lenkijos vidaus saugumo agentūros (ABW) sulaikyti asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijai, šalyje veikė neilgai, pirmadienį naujienų agentūrai PAP sakė už informacijos saugumą atsakingas vyriausybės komisaras.Stanislawas Zarynas pridūrė esąs tikras, kad jie nebuvo įsitraukę į ilgalaikę operaciją.Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis paskelbė, kad ABW išardė Rusijai dirbančią šnipų grupę. Jo teigimu, „įtariamieji vykdė žvalgybos veiklą prieš Lenkiją ir rengė sabotažo veiksmus Rusijos žvalgybos užsakymu“.Pirmadienį S. Zarynas PAP sakė, kad įtariamieji, kaip manoma, rinkę informaciją apie ginklų siuntas į Ukrainą, veikė neilgai, nes Lenkijos saugumo tarnybos „pakankamai anksti aptiko jų pėdsakus ir neutralizavo didžiausią grėsmę“. Pasak S. Zaryno, tai tikrai nebuvo operacija, trukusi nuo karo pradžios, „ji prasidėjo neseniai“.S. Zarynas pridūrė, kad ABW dirbo „labai dinamiškai“, padedama kitų žvalgybos tarnybų.„Neatmetame, kad teks areštuoti daugiau asmenų, nes žinome, kad įrodymų šioje byloje yra labai daug, mes dar juos analizuojame ir žiūrėsime, kur tai nuves bylą tiriančias tarnybas, – sakė jis. – Tikrai nelaikome šio tyrimo baigtu“.Pasak S. Zaryno, svarbiausias Rusijos tikslas yra nutraukti Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą ir Vakarų karinę paramą Ukrainai, šnipų tinklas to ir siekė.S. Zarynas taip pat sakė, kad sekant ir suimant įtariamuosius užsienio saugumo tarnybos nedalyvavo. Jis teigė, kad dėl ABW veiksmų buvo konfiskuota elektroninė įranga geležinkelio maršrutams stebėti, įskaitant vaizdo kameras, GPS siųstuvus ir atminties korteles.

Danilovas paneigė informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos kariųUkrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ paneigė anksčiau JAV leidinyje „Politico“ paskelbtą informaciją apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos karių.„Aš jums labai atsakingai pareiškiu, kad mes nepatyrėme 100 tūkst. kariškių aukų. Tai neįmanoma. Karo metu tai slapta informacija, bet 100 tūkst. visiškai neatitinka tikrovės“, - pabrėžė pareigūnas.Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, tikslų skaičių žino patys Ukrainos kariškiai ir  prezidentas.Anot O. Danilovo, šiuo metu nuostolių santykis yra 1:7, 1:8, kai kuriais atvejais – 1:10 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai."Po 2014-ųjų metų karo mes jau žinojome, kaip kariauti, o Rusija – ne. Daugelyje ruožų jie patyrė tiesiog beprotiškų nuostolių", – pabrėžė pareigūnas.Kalbėdamas apie situaciją Bachmute, O. Danilovas pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sužlugdė trečiąjį rusų puolimo planą, todėl „jie negali veržtis tolyn ir meta savo žmones į Bachmutą kaip į katilą“.

Ukraina sulaukė „Leopard 2“ tankų iš NorvegijosNorvegija perdavė Ukrainai aštuonis „Leopard 2“ tankus ir keturias pagalbines transporto priemones. Be to, šalis teikia lėšas šaudmenims ir atsarginėms dalims.Norvegijos gynybos ministerija taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose matyti karinės technikos perkėlimas iš Norvegijos į Ukrainą. Pažymima, kad šalis nusprendė prisijungti prie tankų perkėlimo į Ukrainą sausio 26 d.„Netrukus buvo nuspręsta, kad Norvegija perduos Ukrainai aštuonis „Leopard 2“ tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Tankai jau nugabenti, o Lenkijoje, globojant ES, personalo mokymas tęsiamas“, – sakoma pranešime.Yra žinoma, kad karinė įranga buvo gabenama naudojant An-124 transporto orlaivį.

Šiaurės Makedonija perduoda Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, bet yra niuansųŠiaurės Makedonija pranešė perduodanti Ukrainai keturis atakos lėktuvus Su-25, tačiau skrydžiams jie netinkami. Šie orlaiviai gali būti naudojami tik atsarginėms dalims.Kaip praneša UNIAN, remdamasi portalu „Janes“, sprendimą perduoti Ukrainai atakos lėktuvus patvirtino Šiaurės Makedonijos gynybos ministrė Slavianka Petrovska.UNIAN primena, kad kovo 14 d. Šiaurės Makedonijos vyriausybė aprobavo naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, bet jo detalės kol kas neskelbiamos.Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija pažadėjo perduoti Ukrainai 13 naikintuvų MiG-29, o Lenkija – keturis.

Ukraina perspėja apie „antrąjį Bachmutą“Mūšis dėl Bachmuto Donbaso regione buvo vienas aršiausių Ukrainos karo metu. Kijevo pajėgos ten aštuonis mėnesius atsilaikė prieš Rusijos įsibrovėlius, tačiau joms gresia būti visiškai apsuptoms.Ukrainos pareigūnai taip pat perspėjo, kad rytinis Avdiivkos miestas netrukus gali tapti „antruoju Bachmutu“.Ukrainos sausumos pajėgų vadas praėjusią savaitę sakė, kad Vladimiro Putino kariai dabar bando visiškai apsupti Bachmutą, vykdydami puolimą, kuris nepadarė didesnių proveržių.Pirmadienį Ukrainos Tavrijos karinės vadovybės atstovas spaudai pareiškė pritariantis Didžiosios Britanijos žvalgybos vertinimui, kad Rusija didina spaudimą tiekimo linijoms į Avdiivką, kaip tai padarė aplink Bachmutą.„Priešas nuolat bando apsupti Avdiivkos miestą. Aš labai sutinku su savo kolegomis iš JK, kad Avdiivka netrukus gali tapti antruoju Bachmutu“, - sakė atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškivskis.Tačiau jis pridūrė, kad „su šia kryptimi atakuojančiais Rusijos daliniais ne viskas gerai“.

Danilovas: praėjusių metų vasario 24-ąją Ukrainos vadovybė sumaišė kortas ne tik PutinuiNe tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo suinteresuotas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyktų iš šalies 2022 metų vasario 24 d.Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.„Mes išanalizavome visas strategijas, priimtas Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, taip pat įvairiose institucijose laikotarpiui iki 2040 metų. Ir ten buvo vienas mums labai nemalonus dalykas, į kurį atkreipėme dėmesį. Mus, Ukrainą, jie priskyrė vadinamajam Eurazijos regionui. Tai 12 šalių, likusių posovietinėje teritorijoje – jie mus apibūdino kaip Euraziją. Bet mes neturime nieko bendra su Azija, mes esame Europa", – pabrėžė O. Danilovas.Pasak jo, „Ukraina 2022 metų vasario 24 dieną daugeliui sumaišė kortas, nes ne tik Putinas buvo suinteresuotas, kad V. Zelenskis paliktų mūsų šalį“.„Įsivaizduojate, kokiu lygiu žmonės raportuodavo, kad padėtis čia nebus suvaldyta, o dabar reikia atsakyti už savo žodžius. Nors visiems sakiau, kad klystate, kad tiesiog nesuprantate, kas vyksta“, - teigė pareigūnas.Kartu O. Danilovas pareiškė abejojąs, kad Ukrainos partneriai padarė išvadas iš to, kas įvyko.„Juk koks stiprus turi būti, kad suprastum, jog buvo padaryta klaida. Negana to, koks stiprus turi būti, kad pripažintum, jog tai buvo klaida... Tad nemanau, kad padarytos visos reikiamos išvados“, - konstatavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Blinkenas: Xi Jinpingo „taikos“ pasiūlymai Maskvoje neturėtų apkvailinti pasaulio Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas skeptiškai įvertino į Maskvą atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo „taikos“ pasiūlymus ir perspėjo, kad tai gali būti „taktika laimėti laiko“ ir padėti Rusijai mūšio lauke Ukrainoje. „Pasaulio neturėtų suklaidinti jokie taktiniai Rusijos žingsniai, remiami Kinijos ar bet kurios kitos šalies, siekiant savo sąlygomis įšaldyti karą“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas. Jis sakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sveikina bet kokią diplomatiją siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“, tačiau abejoja, kad Kinija gina Ukrainos „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. „Bet koks planas, kuriame neteikiamas prioritetas šiam esminiam principui, geriausiu atveju yra taktika laimėti laiko arba tik siekis palengvinti neteisingą rezultatą. Tai nėra konstruktyvi diplomatija“, – sakė A. Blinkenas. „Raginimas nutraukti ugnį nereikalaujant, kad Rusija išvestų pajėgas iš Ukrainos teritorijos, iš esmės yra pritarimas įtvirtinti Rusijos užkariavimus„, – pridūrė jis. A. Blinkenas, anksčiau pirmadienį paskelbęs apie 350 mln. dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai, dar kartą pritarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pareikalavusio, kad Rusija išvestų savo kariuomenę, pozicijai. „Jei Kinija įsipareigojusi remti Jungtinių Tautų Chartijos principais grindžiamą karo pabaigą, kaip ragina vienas jos plano punktas, ji tuo pagrindu gali bendradarbiauti su prezidentu V. Zelenskiu ir Ukraina bei panaudoti savo įtaką, kad priverstų Maskvą išvesti pajėgas“, – sakė jis.

Prigožinas parašė laišką ŠoiguGrupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas parašė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu laišką, informuodamas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia puolimą netoli Bachmuto, ir paragino užkirsti kelią privačios karinės kompanijos „pajėgų atkirtimui“ nuo reguliarių Rusijos dalinių.Laiško kopija paviešinta J. Prigožino „Telegram“ kanale. „Pagal turimą informaciją kovo pabaigoje – balandžio pradžioje priešas planuoja pradėti didelio masto puolimą ir vykdyti šoninius skeveldrinius smūgius, kad būtų atkirsti „Vagner“ padaliniai nuo pagrindinių Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų“, – sakoma laiške.J. Prigožinas paragino S. Šoigu imtis veiksmų užkirsti kelią tokiam scenarijui.Savo laiške jis taip pat teigia, kad „Vagner“ pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto.Ukrainos valdžios institucijos tvirtina, kad padėtis Bachmuto srityje yra sudėtinga, tačiau kontroliuojama, o Ukrainos pajėgos atremia Rusijos karių atakas, kurias lydi daug aukų tarp okupantų.

JAV paskelbė apie naują 350 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie naują 350 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai, apimančią šaudmenis raketų paleidimo priemonėms „Himars“ ir šarvuotoms kovos mašinoms „Bradley“. „Rusija pati viena gali šiandien baigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek, kiek reikės“, - sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime. Pagalba teikiama iš JAV Kongreso jau skirtų lėšų. Į ją įeina ir amunicija haubicoms, prieštankiniams ginklams bei raketos „Harm“, nusitaikančios į antžeminius oro gynybos radiolokatorius kaip į radijo bangų šaltinį. „Neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ir kainuoja žmonių gyvybes“, tai „mums dar kartą yra priminimas apie beribę Ukrainos žmonių drąsa ir tvirtą ryžtą bei stiprų tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai“, sakė A. Blinkenas. Tai paskelbta Xi Jinpingui atvykus į Maskvą aptarti Kinijos pasiūlymų, kaip sustabdyti karą, tačiau Vašingtonas vertina Pekino planą kaip būdą įtvirtinti Rusijos laimėjimus Ukrainos teritorijoje.

Vengrija atsisako prisidėti prie šaudmenų pirkimo Ukrainai finansavimo Vengrija nedalyvaus realizuojant Europos Sąjungos sprendimą kartu finansuoti Ukrainai skirtų šaudmenų pirkimą.Kaip praneša portalas „Index“, tai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, ES darbotvarkėje yra keli pasiūlymai, kaip didinti ginkluotės tiekimą Ukrainai. Pagal vieną iš jų, jei Bendrijos šalis tiekia šaudmenis Ukrainai iš savo atsargų, tai jų tiekimas bus finansuojamas iš bendro 1 mlrd. eurų biudžeto.„Vengrija iki šiol nenori tiekti ginklų. Bet mes netrukdome kitiems daryti tai, ko jie nori. 1 proc. dydžio Vengrijos indėlis – tai sudaro apie 10 mln. eurų – bus panaudotas kitoms priemonėms“, – teigė P. Szijjártó.Anot ministro, Vengrija šiuos pinigus skirs tokiems tikslams, kaip stabilumo užtikrinimas Vakarų Balkanuose ir migracijos į ES mažinimas.Kaip jau buvo pranešta, ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija.

Pistorius: Vokietija jau išsiuntė Ukrainai pėstininkų kovos mašinų „Marder“ Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Briuselyje surengto ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo kuluaruose pranešė apie vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiekimą Ukrainai.„Jos jau yra pakeliui į Ukrainą“, – cituoja jį CNN.B. Pistorius nepateikė išsamesnės informacijos, kada konkrečiai Vokietijos pažadėtos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasieks Ukrainą.Anksčiau Vokietija patikino perduosianti Ukrainai 40 tokių karinių transporto priemonių.Dar sausio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos kariškiai atvyko į Vokietiją mokytis valdyti pėstininkų kovos mašinas „Marder“.

Su Xi Jinpingu susitikęs Putinas: šiek tiek pavydimePirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Kinijos lyderį Xi Jinpingą. Kremliaus vadovas pareiškė palankiai vertinantis Pekino pasiūlymą dėl „aštrios krizės“ Ukrainoje ir į Kinijos paruoštą planą žiūrintis su pagarba.„Jūs žinote, kad mes visada esame pasirengę deryboms, ir mes aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų pasiūlymus“, – sakė jis Xi Jinpingui.Jis taip pat sakė, kad Rusija „šiek tiek pavydi“ spartaus Kinijos vystymosi pastaraisiais dešimtmečiais.https://t.me/uaobozrevatel/70420

Ukrainos parlamentas nubalsavo atleisti tris ministrus Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) pirmadienį nubalsavo atleisti tris ministrus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, pareigų neteko švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas, skaitmeninės transformacijos ministras ir vicepremjeras Mychailo Fedorovas ir strateginės pramonės ministras Pavlo Riabikinas.Kaip jau rašė „Ukrinform“, Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ frakcija parlamente per kovo 18 d. vykusį posėdį aptarė būsimus pokyčius vyriausybėje, kuriuos numatyta įgyvendinti šią savaitę.

Diplomatai: ES susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Ukrainą amunicija Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija, pranešė informuoti diplomatai.Kaip teigiama, pagal šį planą Bendrijos valstybės narės per ateinančius 12 mėnesių perduos Kyjivui 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių.Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.Bloko šalys dėl galimybės skirti milijardinę sumą, už kurią būtų bendrai perkami Ukrainai skirti 155 mm artilerijos šaudmenys, buvo preliminariai susitarusios anksčiau šį mėnesį. Tada taip pat kalbėta apie galimybę perduoti Kyjivui šaudmenų iš esamų ES valstybių atsargų.

Nuspręsta sutrumpinti komendanto valandą KyjiveKyjive nuo kovo 26 d. bus sutrumpinta komendanto valanda. Ji Ukrainos sostinėje galios nuo 00:00 iki 05:00 kiekvieną dieną.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo miesto karine administracija (KMKA).Pasak KMKA viršininko Serhijaus Popko, pasirašiusio atitinkamą įsaką, komandanto valandos sutrumpinimas Kyjive yra nuoseklus žingsnis patobulinus inžinerinių užtvarų sistemą sostinėje.„Bet tuo nesitenkinsime. Netrukus laukite naujų pokyčių, kurie kyjeviečių ir miesto svečių gyvenimą padarys patogesnį ir civilizuotesnį. Tiek, kiek dabar leidžia karas ir saugumo situacija", – pareiškė pareigūnas.Anksčiau buvo pranešta, kad komendanto valandos sutrumpinimas Ukrainos sostinėje leis pailginti visuomeninio transporto darbo laiką, sumažinti socialinę įtampą, didinti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Darbo laiką galės pratęsti ir paslaugas teikiančios įmonės.

JK paragino Xi Jinpingą spausti Putiną, kad jis nutrauktų karą UkrainojePirmadienį Didžioji Britanija paragino prezidentą Xi Jinpingą paremti Kinijos pareikštą paramą pagarbai teritoriniam vientisumui ir reikalauti, kad Rusija nutrauktų karą Ukrainoje.„Tikimės, kad prezidentas Xi Jinpingas pasinaudos šia galimybe paspausti prezidentą (Vladimirą) Putiną, kad šis nustotų bombarduoti Ukrainos miestus, ligonines, mokyklas, kad sustabdytų šiuos žiaurumus, kuriuos regime kiekvieną dieną“, – sakė ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai prieš Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimą Maskvoje.

20 proc. karo apimtos Ukrainos dirbamos žemės liks neapsėtaDėl Rusijos okupacijos, taršos ir minų Ukrainos ūkininkai negalės apsėti apie 20 proc. šalies dirbamos žemės, parlamento svetainėje pranešė parlamento Žemės ūkio politikos komiteto narys Dmytro Solomčiukas.„Kai kurie žemės plotai okupuoti, kiti užminuoti arba nusėti Rusijos laužu. Kai kuriose vietose tai - sunaikinta rusų karinė technika, kai kur yra sviedinių. Visas šis laužas turi būti surinktas, nes gali sugadinti žemės ūkio techniką. Dirba atitinkamos tarnybos ir kai kurie labdaros fondai, tačiau tai ilgas procesas“, – sakė parlamentaras.Pasak D. Solomčiuko, Ukrainos žemės ūkio produktų gamintojai daugiausia prisitaikė prie karo sąlygų. Taip pat tikimasi tam tikro pokyčio pasėlių struktūroje. Kukurūzais apsėtų plotų bus mažiau, daugės sojos pupelėmis ir rapsais apsėtų plotų.„Šiemet, kaip ir praėjusį sezoną, žemės ūkio darbuotojai papildomai diegia perdirbimą – mala grūdus į miltus, stato pašarų malūnus. Plečiasi ir gyvulininkystė, statomi šiltnamiai, steigiami perkrovimo į Europos Sąjungą paskirstymo uostai, atidaromos naujos pieno ir makaronų parduotuvės bei konservų gamyklos“, – apibendrino parlamentaras.Pranešta, kad nuo 2023 m. kovo 16 d. pavasario sėjos akcija prasidėjo 10-yje Ukrainos regionų . 2023 m. pagrindiniais vasariniais augalais bus apsėta per 5,7 mln. hektarų – 206 500 hektarų mažiau nei pernai.

Ukrainos URM: Kyjivas tikisi, jog Kinija paveiks Rusiją, kad ši nutrauktų savo agresyvų karąUkraina tikisi, jog Kinija panaudos savo įtaką Rusijai, kad ši nutrauktų savo agresyvų karą prieš Ukrainą.Kaip praneša „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.„Ukraina atidžiai stebi Kinijos vadovo vizitą Rusijoje. Mes tikimės, jog Pekinas panaudos savo įtaką Maskvai, kad sustabdytų jos agresyvų karą prieš Ukrainą“, – sakė diplomatas.Jis pažymėjo, jog Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praėjusią savaitę telefonu kalbėdamasis su savo kolega Kinijoje, pabrėžė, kad Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimas turi būti visų diplomatinių pastangų pagrindas.„Mes esame pasirengę glaudesniam dialogui su Kinija, kad Ukrainoje būtų atkurta taika remiantis Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintais principais ir naujausia JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija šiuo klausimu“, – pabrėžė Ukrainos URM atstovas.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį į Rusiją atvyko Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Lėktuvas su Kinijos delegacija nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste.

Rusija pradeda baudžiamąjį tyrimą prieš TBT, išdavusį Putino arešto orderį Pirmadienį Rusija pareiškė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą prieš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorą Karimą Khaną. Prieš tai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.„Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pranešė Tyrimų komitetas ir pridūrė, kad remiasi „neteisėtu“ TBT sprendimu siekti V. Putino suėmimo.

Borrellis viliasi, kad ES pavyks susitarti dėl amunicijos pirkimo Ukrainai Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis pareiškė viltį, kad blokui pavyks pasiekti susitarimą dėl galimybės inicijuoti bendrus amunicijos pirkimus Rusijos užpultai Ukrainai, praneša CNN.„Tikiuosi, kad užsienio reikalų ir gynybos (ministrai) užbaigs susitarimą dėl amunicijos tiekimo Ukrainai“, – žurnalistams tvirtino J. Borrellis, pirmadienį dalyvaudamas Briuselyje vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje. Pareigūnas pabrėžė, kad jei bloko šalys nepriims „svarbaus sprendimo“, ateityje gali kilti sunkumų tęsiant ginkluotės tiekimą Kyjivui.CNN primena, kad ES anksčiau šį mėnesį preliminariai susitarė dėl galimybės skirti 2 mlrd. eurų sumą, už kurią būtų perkami Ukrainai skirti 155 mm artilerijos šaudmenys. Taip pat kalbėta apie galimybę perduoti Kyjivui šaudmenų iš esamų bloko šalių atsargų. Galutinio verdikto tikimasi Užsienio reikalų tarybos kuluaruose.

Čekijos prezidentas: Ukrainai šiemet atsiveria „galimybių langas“ pradėti kontrpuolimą Ukraina turi galimybę 2023 metais pradėti kontrpuolimą, kuris turėtų įvykti per artimiausius kelis mėnesius, nes kitais metais Kyjivui gali būti sunku išlaikyti dabartinį tarptautinės paramos lygį. Taip interviu Lenkijos laikraščiui „Rzeczpospolita“ teigė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.„Kontrpuolimas turėtų įvykti per kelis mėnesius. Galimybių langas šiais metais yra atviras. Po kitos žiemos bus labai sunku išlaikyti dabartinį paramos lygį“, – sakė P. Pavelas.Jis pridūrė, kad ateityje Ukrainai pritrūks personalo ir išteklių, o Ukrainai padedančios Vakarų šalys taip pat pavargs.„Daugelis šalių, daugelis politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną bandymą pradėti didelį kontrpuolimą. Todėl jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti lėšų dar vienam“, – pažymėjo Čekijos prezidentas.Pasak P. Pavelo, Ukrainos kariuomenės vadovybė šiandien yra bene labiausiai patyrusi pasaulyje. Todėl jie geriausiai žino, kada ir kur pradėti kontrpuolimą.Jo manymu, Vakarai turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Ukrainai pasiekti savo tikslus, o visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas būtų „nuostabus rezultatas“. Tačiau jis neatmetė ir „ilgalaikio naikinamojo karo scenarijaus be nuolaidų iš abiejų pusių“.P. Pavelas pabrėžė, kad Vakarų šalys neturėtų skatinti Ukrainos atsisakyti Rusijos užgrobtų teritorijų. Jis pridūrė, kad Vakarai gali tik padėti Ukrainai, bet ne nurodyti, kokį sprendimą Kyjivas galiausiai turėtų priimti.Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina nusipelnė įstoti į NATO, nes atitinka daugumą narystės kriterijų. Kartu, pasak jo, praktiniais sumetimais Ukrainai geriau pirmiausia įstoti į ES.Jis pabrėžė, kad pasibaigus karui prasidės pokarinis Ukrainos atkūrimas, o tai leis šaliai greičiau įstoti į ES. O ekonominiai kontaktai vėliau palengvintų stojimą į NATO.

Žiniasklaida: Kremliaus pareigūnams uždrausta naudotis „iPhone“ telefonais Rusijos prezidento administracijos pareigūnams, anot žiniasklaidos, dėl susirūpinimo duomenų apsauga uždrausta naudotis „Apple“ kompanijos telefonais „ iPhones“, praneša agentūra „Reuters“.Draudimas įsigalios balandžio 1 dieną, pirmadienį rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais. „Telefonui „iPhone“ atėjo galas: arba reikės jį išmesti, arba padovanoti vaikams“, – leidinys cituoja prezidento administracijos susitikimo dalyvį. Vietoj „Apple“ telefonų esą bus išduodami įrenginiai su kita operacine sistema.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kol kas šios informacijos patvirtinti negalėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad išmaniųjų telefonų oficialiomis progomis ir taip negalima naudoti. JAV telekomunikacijų koncernas „Apple“ kol kas komentaro nepateikė.JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip metus paskelbė žinojusios apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus. Tačiau neaišku, kaip jos šią informaciją gavo. V. Putinas ne kartą pabrėžė neturįs išmaniojo telefono. Tačiau, anot D. Peskovo, Rusijos prezidentas kartais naudojasi internetu.

TBT vyriausiasis prokuroras: Putino arešto orderis galios iki gyvos galvosTarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotas orderis suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, anot teismo vyriausiojo prokuroro Karimo Khano, galios ir pasibaigus karui Ukrainoje.„Karo nusikaltimams senaties nėra“, – sakė K. Khanas pirmadienį stočiai „BBC Radio 4“. Tai esą vienas pagrindinių Niurnbergo karo nusikaltėlių tribunolo, įsteigto po Antrojo pasaulinio karo, principų. „Asmenys, kur jie pasaulyje bebūtų, turi suprasti, kad įstatymas egzistuoja ir kad valdžia reiškia atsakomybę“, – kalbėjo britas.Arešto orderiai V. Putinui ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai Belovai galios visą jų likusį gyvenimą, pabrėžė prokuroras. „Nebent jie stos pieš nepriklausomus teismo teisėjus ir teisėjai nuspręs iš esmės nutraukti bylą – tačiau priešingu atveju: visiškai „taip“, – teigė K. Khanas, atsakydamas į atitinkamą klausimą.TBT praėjusį penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“. Dėl panašių kaltinimų arešto orderis išduotas ir M. Lvovai Belovai.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į Rusiją, skelbia Rusijos žiniasklaida.Lėktuvas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pirmadienį nusileido Maskvos Vnukovo-2 oro uoste. Derybos prasidės antradienį, o pirmadienį įvyks neoficialus, bet „tiesioginis ir labai svarbus Putino ir Xi Jinpingo bendravimas“, pirmadienio rytą pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Kinijos laikraštyje „Renmin Jibao“ šeštadienį paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis. Tuo pačiu metu laikraštis „Rossiskaja gazeta“ paskelbė Xi Jinpingo straipsnį. Abu lyderiai rašo ne tik apie Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą, bet ir apie Rusijos karą prieš Ukrainą.https://t.me/rian_ru/197408

Prieš Xi Jinpingo vizitą Maskvoje – aiški žinia iš Ukrainos Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo itin laukiamo vizito į Rusiją, pirmojo nuo karo Ukrainoje pradžios.„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas (iš Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT chartiją“, – tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Britų žvalgyba: situacija Avdijivkoje panaši į padėtį Bachmute Dabartinė situacija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamame Avdijivkos mieste iš taktinės perspektyvos panaši į padėtį šiauriau esančiame Bachmute. Tai savo naujausioje, pirmadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad per pastarąsias tris savaites rusų daliniai Avdijivkos apylinkėse pasiekė pažangos. Kaip teigiama, šią operaciją veikiausiai vykdo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ pajėgų 1-asis korpusas – tai yra vietiniai kovotojai, gerai pažįstantys tenykštes teritorijas. Ministerija nurodo, kad praktiškai visiškai sunaikinta Avdijivka fronto linijose yra dar nuo 2014 m. Suvestinėje prognozuojama, kad šiame mieste svarbiu gynybiniu bastionu gali tapti didžiulis kokso gamyklos pastatų kompleksas.Ministerija akcentuoja, kad padėtis Avdijivkoje į Bachmutą panaši tuo, kad Ukrainos kariai tęsia organizuotą šių Donbaso miestų gynybą, tačiau tuo pat metu Rusijos pajėgos tęsia pastangas juos apsupti ir tokiu būdu kelia vis didesnį pavojų ukrainiečių tiekimo linijoms vakarų kryptimi.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Kinija apie arešto orderį Putinui: TBT turėtų gerbti valstybių vadovų neliečiamybęKinija pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) vengti, pasak jos, „dvigubų standartų“ ir gerbti valstybių vadovų neliečiamybę po to, kai tribunolas išdavė Rusijos vadovo Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais.Teismas turėtų „laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos“ ir „gerbti valstybių vadovų imunitetą nuo tarptautinės teisės numatytos jurisdikcijos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas eiliniame brifinge, ragindamas TBT „vengti politizavimo ir dvigubų standartų“ ir pabrėždamas, kad Ukrainos karo sprendimas tebėra „dialogas ir derybos“ .Kinija nėra Romos statuto – JT sutarties, kuria reglamentuojamas šis teismas, – signatarė.TBT penktadienį paskelbė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtomis Ukrainos vaikų deportacijomis. Maskva atmetė orderius kaip „niekinius“, o kadangi Rusija nėra TBT šalis, neaišku, kaip ir ar iš viso V. Putinas galėtų kada nors būti išduotas ir stoti prieš teismą.Arešto orderis buvo išduotas likus kelioms dienoms iki Kinijos vadovo Xi Dzinpingo vizito į Rusiją, kurį jis apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“.Si turėtų atskristi į Maskvą pirmadienį, susitikti su V. Putinu, pasirašyti susitarimą, o trečiadienį grįžti į Pekiną.„Abi pusės praktikuos tikrą daugiašališkumą, skatins demokratiją tarptautiniuose santykiuose, kurs daugiapolį pasaulį, gerins pasaulinį valdymą ir prisidės prie pasaulio vystymosi ir pažangos“, – pirmadienį brifinge sakė Wang Wenbinas.

Medvedevas spjaudosi grasinimais: atidžiai stebėkite dangųRusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dėl Tarptautinio Baudžiamojo teismo sprendimo išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį socialinėje žiniasklaidoje spjaudėsi nuodais. Hagai jis netgi pagrasino viršgarsinės raketos ataka.„Tarptautinio Baudžiamojo teismo teisėjai be reikalo čia spirga. Tik pažiūrėkite, kokie mes drąsūs, išdrįsome pagrūmoti branduolinei valstybei. Deja, mieli ponai, viskas Dievo ir raketų rankose. Netgi labai lengva įsivaizduoti viršgarsinės raketos „Oniks“ paleidimą iš rusų laivo Šiaurės jūroje į Hagos teismo pastatą. Deja, ta raketa nenumušama. O teismas – tik apgailėtina tarptautinė organizacija, o ne NATO šalis. Todėl ir karo niekas nepradės. Pabijos. Ir niekas negailės. Taigi, mieli teisėjai, atidžiai stebėkite dangų“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Medvedevas.Anot D. Medvedevo, tarptautinės viešosios teisės sistema „neefektyvi“, o Generalinės Asamblėjos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir kitų institucijų teisės aktai „neteisingi“, todėl jų niekas esą ir nevykdo. Politiko teigimu, šalį galima teisti tik tada, kai ji „labai nusilpusi, praktiškai praradusi suverenitetą ir sutinka būti teisiama“ arba tada, „kai pralaimėjo karą ir kapituliavo“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 165 610 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 20-osios Ukrainoje jau neteko apie 165 610 karių (+700 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 537 (+5) Rusijos tankus, 6 869 (+16) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 577 (+9) artilerijos sistemas, 507 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 270 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 416 (+8) automobilių, 18 laivų, 2 160 (+1) dronų, 265 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusų pajėgos apšaudė įvairius Charkivo regiono miestus ir kaimus Sekmadienį vakare Rusijos kariuomenė apšaudė Vovčansko miestą Charkivo regione, „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.Pasak jo, priešas ir toliau apšaudo Kupjansko, Čuhujivo, ir Bohoduchivo rajonų pasienio gyvenvietes.Per pastarąją parą apšaudytas Vovčanskas, Kupjanskas, Dvorična, Starycia, Berestovė ir kiti Charkivo regiono miestai ir kaimai, sakė O. Syniehubovas.„Rusai daugiau nei dešimt kartų minosvaidžiais smogė į Bohoduchivo rajono Oleksandrivkos ir Tymofiivkos kaimus. Ten apgadinti mažiausiai penki privatūs gyvenamieji namai“, – sakė O. Syniehubovas.11 val. priešas atakavo Kupjanską. Vakare, po 20 val. rusų kariai apšaudė Vovčanską, sakė regiono gubernatorius, pridurdamas, kad aukų nebuvo.Diena anksčiau rusai iš artilerijos apšaudė 13 Charkivo regiono gyvenviečių, sužeista viena moteris.

Rusijos kariuomenė 86 kartus apšaudė Chersono regioną, sužeisti šeši civiliaiSekmadienį Rusijos kariuomenė 86 kartus apšaudė Chersono regioną, „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak O. Prokudino, rusai iš sunkiosios artilerijos ir salvinės ugnies sistemų „Grad“ paleido 385 sviedinius.Chersono miestas buvo apšaudytas tris kartus. Trylika rusiškų sviedinių pataikė į gyvenamuosius rajonus, individualius namus ir daugiabučius. Pranešama, kad buvo sužeisti šeši civiliai gyventojai.Iš deokupuotų Chersono regiono teritorijų buvo evakuoti dar 89 žmonės.

Per nelaimingą atsitikimą mokymų poligone žuvo keturi Ukrainos kariaiPer nelaimingą atsitikimą karinių mokymų poligone į šiaurę nuo Kyjivo žuvo keturi Ukrainos kareiviai. Tai sekmadienio vakarą feisbuke pranešė Černihivo srities mokymų centras, tačiau detalių nepateikė.Dėl šeštadienį įvykusio incidento pradėtas tyrimas. Pareikšta užuojauta žuvusiųjų šeimoms ir draugams.

Ukrainos kariuomenė per praėjusią parą smogė 10 laikinųjų Rusijos baziųUkrainos karinės oro pajėgos kartu su raketų ir artilerijos pajėgomis per  pastarąją parą surengė atakas prieš dešimt laikinųjų Rusijos bazių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Per tą patį laikotarpį Ukrainos kariuomenė atmušė beveik 70 Rusijos puolimų penkiose srityse.  Anot Ukrainos kariuomenės, Bachmutas išlieka kovos epicentru.Rusija prieš Ukrainą paleido šešias raketas, surengė 13 oro antskrydžių ir 56 MLRS atakas, nukreiptas į civilinę infrastruktūrą Donecko ir Zaporožės srityse.

Kinijos ir Rusijos prezidentai prieš savo susitikimą džiaugiasi tvirtais ryšiaisKinijos ir Rusijos prezidentai Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas prieš Kinijos vadovo vizitą Maskvoje pabrėžė solidžius savo santykius. Komentare rusų laikraščiui „Rossijskaja Gazeta“ Xi Jinpingas savo valstybinį vizitą Maskvoje apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“. V. Putinas straipsnyje kinų leidiniui gyrė Kinijos pasirengimą vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ užbaigiant Ukrainos konfliktą.Tikiuosi bendradarbiauti su V. Putinu, kad kartu priimtume „naują santykių viziją“, rašė Xi Jinpingas straipsnyje, kurį paskelbė ir Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas pavadino V. Putiną „senu draugu“. Tai pirmas Kinijos prezidento vizitas Maskvoje per beveik ketverius metus.V. Putinas savo komentare taip pat pabrėžė dvišalių santykių tarp Maskvos ir Pekino reikšmę. Šalių santykiai esą yra „aukščiausiame taške“ ir geresni už bet kokius politinius ir karinius aljansus per Šaltąjį karą. Todėl V. Putinas teigė dedantis „dideles viltis“ į pokalbius su Xi Jinpingu.„Rusija atvira Ukrainos krizės sprendimui politinėmis diplomatinėmis priemonėmis“, – toliau teigė V. Putinas straipsnyje, kurį sekmadienio vakarą paskelbė ir Kremlius. Tačiau jis kartu reikalavo, kad Kyjivas pripažintų „naują realybę“, t. y. Krymo aneksiją 2014 metais ir keturių Ukrainos sričių aneksiją pernai. Ultimatumai Rusijai esą rodo, kad jų autoriai yra „toli nuo šios realybės ir nerodo intereso rasti sprendimą“.Kinija praėjusį mėnesį pristatė 12 punktų planą dėl Ukrainos karo užbaigimo. Jame raginama siekti paliaubų ir derybų. Tačiau plane nėra jokių konkrečių reikalavimų Rusijai.Xi Jinpingas kovo 20–22 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Maskvoje.

BBC nustatė daugiau nei 17 000 Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, pavardesNaudodamasi atvirais šaltiniais, „BBC Russia“  kartu su Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemone „Mediazona“ nustatė 17 375 Rusijos karių, žuvusių Ukrainos kare, pavardes.Trečdalis žuvusiųjų buvo su kariuomene iki invazijos nesusiję žmonės – savanoriai, mobilizuotas personalas, kaliniai, naujai užverbuoti privačių karinių kompanijų nariai. Remiantis išvadomis, nuo 2023 metų pradžios žuvo mažiausiai 1000 žmonių, kurie turėjo atlikti bausmę Rusijos kalėjimuose.

Zelenskis: platformoje „United24“ jau surinkta daugiau nei 300 mln. doleriųŽmonės iš 110 valstybių, prisijungę prie „United24“ lėšų rinkimo platformos, Ukrainai paaukojo daugiau kaip 300 mln. dolerių, savo tradiciniame vaizdo kreipimesi į tautą pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiomis dienomis mūsų labdaros platforma „United24“ peržengė 300 mln. JAV dolerių aukų ribą. Iš viso pasaulio žmonių – daugiau nei šimto šalių, iš tūkstančių aukotojų. Iš paprastų žmonių, privačių bendrovių, kurios padeda pirkti dronus mūsų kariuomenei, greitosios pagalbos automobilius, atstatyti ligonines ir infrastruktūrą, – sakė jis.V. Zelenskis pažymėjo, kad tai viena iš tokių iniciatyvų, kurios suartina pasaulį.Platforma „United 24“ pradėjo veikti 2022 metų gegužės 5 dieną. Jos tikslas – rinkti lėšas, kurios padėtų atstatyti valstybę karo sąlygomis.

Analitikai: Rusijos vadovybė yra neviltyjeTikėtina, kad Rusijos kariuomenės „didysis puolimas“ Ukrainoje pasiekė kulminaciją. Rusija taip ir nepasiekė reikšmingų pergalių.JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, įsibrovėliai nepasiekia savo tikslų, įskaitant taktinį Bachmuto užėmimą, kuris vis dar yra Ukrainos kariuomenės rankose.Tuo pat metu rusai turi problemų dėl puolimo Avdijivkos-Donecko ir Vuhledaro srityse. Taigi neseniai įvykęs Avdijivkos puolimas atnešė didelių nuostolių Rusijos gretose. Be to, jie turėjo sustiprinti dalinius netoli Vuhledaro, dėl ko pablogėjo puolimo padėtis Donecko srityje.„155-oji karinio jūrų laivyno pėstininkų brigada patyrė katastrofiškus darbo jėgos ir įrangos nuostolius per pakartotines nesėkmingas atakas prieš Vuhledarą 2022 m. lapkritį ir 2023 m. vasario mėn.“, – sakoma pranešime.Taip pat į Vuhledarą perkeliami kai kurie 8-osios oro desantininkų divizijos, esančios Kremenanjos rajone, Luhansko srityje, daliniai, kurie „liudija apie Rusijos vadovybės desperacijos lygį“. Įvertinus viską, analitikai mano, kad dabar Ukraina gali pasinaudoti iniciatyva mūšio lauke ir pradėti kontrpuolimą.

ES pasiruošusi pritarti planui aprūpinti Ukrainą amunicijaPirmadienį, kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos aprūpinimo amunicija planą.„Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas apie tai paskelbė savo „Twitter“. Anot jo, šis klausimas pajudėjo į priekį dėl sėkmingo Estijos diplomatų darbo.„ES užsienio reikalų ministrai jau turėtų pasirašyti savo amunicijos planą Ukrainai – per ateinančius 12 mėnesių Kijevui tiekti 1 mln. artilerijos sviedinių. Įspūdingas Estijos diplomų darbas, kurio dėka šis reikalas pajudėjo", – rašė R. Jozwiakas.