aA
Daug ukrainiečių, iškeistų per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, buvo žiauriai kankinami, ketvirtadienį sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.

„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budanovas. Kankinimo žymių jis nedetalizavo.

Ukrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa sakė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo reidus Krymo totorių gyvenamosiose vietose ir mobilizavo juos karui.

„Visose gyvenvietėse, kuriose Krymo totoriai gyvena, vyksta reidai – mokyklose, turguose, viešose vietoje – ir jie dalija šaukimus“, – sakė ji.

Pasak T. Taševos, tik Zujos kaime šaukimai buvo išdalinti 100 Krymo totorių, o šaukimai taip pat aktyviai platinami kituose kaimuose bei vietose, kur gyvena daug Krymo totorių gyventojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juda link to, kad niekas su juo nesės prie derybų stalo. Tokią nuomonę jis išsakė interviu Vokietijos portalui „Bild“.

Atsakydamas į klausimą apie galimybę surengti derybas tarp jo ir V. Putino, V. Zelenskis sakė: „Manau, kad žingsnis po žingsnio šių galimybių vis mažėja. Manau, kad pats Putinas juda link to, kad niekas nesės prie derybų stalo su juo.“

Rusijos karas prieš Ukrainą
Pranešama apie kankinimus dar vienoje išlaisvintoje gyvenvietėjeIšlaisvintame Charkovo srities Pisky-Radkivskio kaime tyrėjai nustatė, kad Ukrainos kaliniai buvo kankinami – gyvi buvo laidojami, kasami po žeme.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Charkovo srities vyriausiasis policijos tyrėjas Serhijus Bolvinovas.Anot jo, po regiono deokupacijos policija sulaukia pareiškimų apie kolaborantus, Rusijos kariuomenės nusikaltimus, taip pat renka vietos gyventojų parodymus. Pranešama, kad viename namo rūsyje Rusijos pajėgos laikė sulaikytus vietos gyventojus, veteranus ir Ukrainos karius.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=5510298585722650&id=100002276907245
Zelenskis įvardijo naujausius pasiekimus karo fronteUkrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Ukrainos kariuomenė, vykdydama gynybinę operaciją, gana greitai ir galingai žengia į priekį mūsų šalies pietuose, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Vien šią savaitę nuo Rusijos pseudoreferendumo jau buvo išlaisvinta dešimtys gyvenviečių“.Pietiniame Chersono regione, anot jo, išvaduota Liubymivka, Chreščenivka, Zolota Balka, Biliajivka, Ukrainka, Velika ir Mala Oleksandrivka bei Davydiv Brid.„Mūsų kariai nesustoja. Ir tik laiko klausimas, kada išvarysime okupantą iš visų mūsų žemių“, – sakė V. Zelenskis.https://t.me/V_Zelenskiy_official/3527
Išvaduotame kaime Ukrainos kariai buvo pasitikti su gėlėmisIšlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkovo srityje, Ukrainos kariai buvo sutikti su gėlėmis.Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džepar paviešino vaizdo įrašą, kuriame dėkingi gyventojai sveikina karius.Ji rašė: „pelnytas šiltas išvaduotojų, kovojančių už laisvę, prieš tironiją, sutikimas“.https://twitter.com/EmineDzheppar/status/1577354145685819392?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1577354145685819392%7Ctwgr%5Edd2596c8bf9dd8287e7a174a2763b28871689591%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-latest-news-zelenskyy-hits-back-at-musk-over-tycoons-peace-plan-ukraine-on-track-to-achieve-three-key-battlefield-objectives-12541713
Kijeve dalinamos jodo tabletėsKijevo miesto taryba pranešė, kad evakuacijos centrus aprūpina kalio jodo tabletėmis, kurios būtų reikalingos, jei Ukrainos sostinei būtų suduotas branduolinis smūgis.Tabletės gali padėti blokuoti žalingos spinduliuotės įsisavinimą skydliaukėje.Jei reikėtų evakuotis, tabletės bus išdalintos branduoline spinduliuote užterštų teritorijų gyventojams, rašoma tarybos pranešime.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad naudos „visas mūsų turimas priemones“, kad laimėtų karą.
Didžioji Britanija žada padėti Ukrainai tol, kol paskutinis rusų tankas nebus išvilktas iš mūšio laukoDidžioji Britanija rems Ukrainą kare prieš Rusiją tol, „kol šis karas bus laimėtas“. Tokį pareiškimą paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly, rašo „Skynews“.Jis patikino, kad ukrainiečiai gali tikėtis Didžiosios Britanijos paramos iki visiško teritorinio vientisumo atkūrimo.„Mes juos palaikysime tol, kol paskutinio rusų tanko neišvils traktorius“, – sakė J. Cleverly.
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pradėjo darbą Karo kapelionato tarnybaUkrainos ginkluotosiose pajėgose pradėjo darbą Karo kapelionato tarnyba. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, kuria remiasi UNIAN.Pasak jos, karo kapelionų veikla ginkluotosiose pajėgose yra labai svarbi, kadangi Ukrainos gynėjams ir gynėjoms reikalinga parama.„Jie visi yra ištikimybės, tvirtumo ir narsumo pavyzdys, bet mūsų kariams taip pat reikalinga parama. Būna akimirkų, kai jiems reikia, kad juos išklausytų, kad su jais būtų kalbama apie prasmę – t. y. apie tai, apie ką gali kalbėti tik kapelionai“, - pabrėžė viceministrė.H. Maliar taip pat pranešė, kad antradienį Kyjive, Sofijos sobore, karo kapelionams buvo įteikti Aukščiausiosios Rados raštai.Ukrainos parlamentas Karo kapelionato tarnybos įstatymą priėmė praėjusių metų lapkričio 30 d., jis įsigaliojo šių metų liepos 1 d.
Baltarusijos vadovas sako, kad jo šalis „dalyvauja“ kare, bet nėra aktyvi dalyvėBaltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šalis įsitraukė į Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau nėra aktyvi dalyvė, rašo CNN.„Kalbant apie mūsų dalyvavimą specialioje karinėje operacijoje Ukrainoje, mes dalyvaujame. Mes to neslepiame. Bet mes nieko nežudome. Savo kariuomenės niekur nesiunčiame. Mes nepažeidžiame savo įsipareigojimų“, – valstybinės naujienų agentūros „Belta“ vaizdo įraše sakė A. Lukašenka.Rusija savo karą Ukrainoje taip pat vadina „ypatinga karine operacija“.Anksčiau A. Lukašenka sakė, kad jo šalis „dalyvauja“ kare, norėdama užkirsti kelią jo plitimui į Baltarusiją.
Morawieckis: tai ne tik Putino, bet ir visos Rusijos karas„Rusų pasaulio“ ideologija plačiai remiama Rusijoje, todėl atsakomybė už įsiveržimą į Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir visai šaliai.Tai antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša PAP.„Tai nėra vien Putino karas, kaip mano kai kas Vakaruose, tai visos Rusijos karas. Rusija turi iš pagrindų pasikeisti, kad ateityje nebekeltų grėsmės savo kaimynams“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.„Rusija atgaivino baisiausius XX amžiaus demonus – kolonializmą, imperializmą, nacionalizmą. Visus demonus, kurie, kaip manėme, jau priklauso tamsiai praeičiai. Bet jie vėl iškilo į paviršių, Kremlius juos naudoja kaip propagandos priemonę Rusijos visuomenėje. Deja, „rusų pasaulio“ ideologija Rusijoje labai gaji“, - konstatavo M. Morawieckis.
Baltieji rūmai: J. Bidenas pranešė V. Zelenskiui, kad JAV siunčia dar 625 mln. JAV dolerių pagalbąJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pranešė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad jau atvyksta dar 625 mln. JAV dolerių karinė pagalba, įskaitant HIMARS daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, pranešė Baltieji rūmai.J. Bidenas pažadėjo „naują 625 mln. JAV dolerių saugumo pagalbos paketą, į kurį įeina papildomi ginklai ir technika, įskaitant HIMARS, artilerijos sistemas ir amuniciją bei šarvuočius“, sakoma pranešime nenurodant, kiek galingų didelio tikslumo raketų paleidimo įrenginių siunčiama.Ukraina jau turi 16 HIMARS sistemų, kurios plačiai vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių jos arsenale, provakarietiškai šaliai atremiant beveik aštuonis mėnesius trunkančią plataus masto Rusijos invaziją.J. Bidenas dar kartą patvirtino, kad jo administracija „toliau rems Rusijos agresiją atremiančią Ukrainą tiek, kiek reikės“. Jis sakė, kad „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins neteisėtos Rusijos įvykdytos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos“.
JT: po Rusijos įvykdytos Ukrainos sričių aneksijos teisių pažeidimų problema paaštrėsPo Rusijos paskelbtos Ukrainos teritorijų aneksijos žmogaus teisių pažeidimų problema tik paaštrės, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba, išdėsčiusi faktus apie „neapsakomas kančias“, kurių patyrė ukrainiečiai, ir apie „nuniokojimą“, su kuriuo jie susidūrė.Ženevoje JT Žmogaus teisių tarybai pristatydamas ataskaitą apie Ukrainą, Tarybos misijų operatyviniam darbui vadovaujantis Christianas Salazaras Volkmannas (Kristianas Salazaras Volkmanas) pareiškė, kad JT ekspertai dokumentais patvirtino „virtinę teisių į gyvybę, laisvę ir saugumą pažeidimų“.„Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotas puolimas lėmė baisią žmogaus teisių padėtį visoje Ukrainoje, – pareiškė pareigūnas. – Ukrainos žmonės patyrė neapsakomų kančių ir susidūrė su nuniokojimu.“Anot jo, nuo 2014 metų Ukrainoje veikianti Tarybos Žmogaus teisių stebėsenos misija dokumentais patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 6 114 civilių. Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad „tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni“.„Dėl Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo mirė tūkstančiai žmonių ir buvo padaryta daug žalos civiliniams objektams ir infrastruktūrai“, – pažymėjo Ch. Salazaras Volkmannas.Jis taip pat įspėjo, kad, Rusijai po skubotai surengtų pseudorefedendumų stengiantis sparčiau užbaigti Ukrainos Donecko, Luhansko, Cherono ir Zaporižios sričių aneksiją, padėtis tik dar labiau pablogės.„Šia aneksija... Rusijos Federacija ėmėsi veiksmų, kuriais konfliktas dar labiau paaštrinamas, o ne sprendžiamas, ir su konfliktu susijusių žmogaus teisių pažeidimų problema dar paaštrės“, – pareiškė pareigūnas.
Žiniasklaida: dronus Rusijai tiekiantis Iranas nepripažįsta Ukrainos teritorijų aneksijosOficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, kad Teheranas gerbia visų šalių suverenitetą ir teritorijos vientisumą.Kaip praneša portalas „eurointegration.com“, remdamasis Irano valstybine naujienų agentūra IRNA, šie URM atstovo žodžiai nuskambėjo Rusijos ir Ukrainos karo kontekste.Paklaustas apie Irano poziciją dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos, N. Kanaani pareiškė, jog Teheranas „pabrėžia būtinybę gerbti visų valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principą kaip pagrindinę tarptautinės teisės normą, laikytis Jungtinių Tautų įstatų“.   Pasak jo, Iranas remia „visas pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą Ukrainoje“ ir ragina „vengti provokacinių veiksmų, galinčių pakirsti taikos ir stabilumo siekimo procesą“.Rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą.Ukrainos kariškiai teigia jau numušę ne vieną Irane pagamintą droną, gindami miestus šalies pietinėje dalyje.Rugsėjo 23 d. Ukraina nusprendė panaikinti Irano ambasadoriaus Kyjive akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados personalą dėl bepiločių skraidyklių tiekimo Rusijai.Iranas pareiškė proporcingai atsakysiąs į Ukrainos sprendimą.
Baltieji rūmai: antradienį J. Bidenas paskambino V. Zelenskiui JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambino kolegai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, Kyjivui pranešus apie svarbią karinę pažangą prieš Rusijos pajėgas.Pasak anonimiškumo prašiusio šaltinio, pokalbis įvyko maždaug 15.35 GMT (11.35 val. Vašingtono laiku).
Rusijos armijos žemėlapiai rodo jos teritorinius praradimus Ukrainos Chersono srityjeRusijos pajėgos, okupuojančios Ukrainos pietinį Juodosios jūros Chersono regioną, pastarosiomis dienomis patyrė didelių teritorinių nuostolių Kyjivo kariams, rodo antradienį Maskvos gynybos ministerijos paskelbti žemėlapiai.Antradienį per kasdienę spaudos konferenciją paskelbti žemėlapiai parodė, kad Rusijos pajėgos nebekontroliuoja Dudčanų kaimo vakariniame Dnipro upės krante, kur veržiasi Ukrainos pajėgos, atgaudamos Maskvos invazijos pradžioje užgrobtą teritoriją.
„Energoatom“ svarsto galimybę atnaujinti Rusijai priklausančios atominės elektrinės reaktorių darbąUkrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“ svarsto galimybę vėl paleisti du didžiausios Europoje Zaporožės atominės elektrinės, kurią nuo kovo pradžios yra užėmusios Rusijos pajėgos, blokus.Rugsėjo 11 d. buvo sustabdytas paskutinis veikiantis elektrinės reaktorius, „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas sakė naujienų agentūrai „Associated Press“.Siekiant užtikrinti AE saugumą, reaktoriai gali būti paleisti iš naujo, nes netrukus prasidės šalti orai.
Dvi moterys Kryme nubaustos už tai, kad dainavo populiarią ukrainietišką dainą Dvi moterys Maskvos aneksuotame Kryme, tarp jų ir „Mis Krymas“, pripažintos kaltos diskreditavusios Rusijos kariuomenę, nes socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše dainavo ukrainietišką patriotinę dainą, pranešė vietos valdžia.Olga Valejeva, laimėjusi grožio konkursą „Mis Krymas 2022“, ir jos neįvardyta draugė balkone dainavo populiarią ukrainietišką dainą „Červona Kalyna“. Dainuojančių moterų vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Instagram“ istorijose, automatiškai ištrinamose po 24 valandų.Krymo policija pranešė, kad O. Valejevai skirta 40 tūkst. rublių (680 eurų) bauda, ​​o jos draugei – 10 dienų kalėjimo bausmė. „Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame dvi merginos atliko dainą, kuri yra ekstremistinės organizacijos kovos himnas“, – pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Krymo vidaus reikalų ministerija. Ji teigė, kad teismas pripažino 1987 m. ir 1989 m. gimusias moteris kaltomis dėl Rusijos kariuomenės diskreditavimo ir viešo nacių simbolių demonstravimo.Ukrainą užpuolusi Rusija laiko Kyjivo nacionalinius simbolius ekstremistiniais ir panašiais į nacių.Krymo policija taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame moterys atsiprašo, kad dainavo šią dainą, vaizdo įraše jų veidai buvo sulieti.  „Aš nežinojau ir nesuvokiau, kad tai turi nacionalistinį pobūdį, ir tikrai nenorėjau skleisti propagandos dainuodama šią dainą“, – sakė viena moterų. Anksčiau O. Valejeva instagrame paskelbė nenorinti „niekam pakenkti“. „Mes tik dainavome ukrainietišką dainą. Manėme, kad tai tik dainelė, kurią seniai žinome“, – sakė ji.Praėjusį mėnesį Maskvos primestas pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas perspėjo Krymo gyventojus, kad valdžia „griežtai“ reaguos į tokias dainas, kai ta pati „Červona Kalyna“ buvo atlikta per vestuves. „Už tokius nacionalistinius himnus, ypač per specialiąją karinę operaciją, bus baudžiama“, – rugsėjį „Telegram“ vaizdo įraše sakė S. Aksionovas, pavartojęs Maskvos terminologiją karinei intervencijai į Ukrainą apibūdinti. „Žmonės, kurie tai daro, elgiasi kaip išdavikai“, – pridūrė jis.S. Aksionovas sakė, kad šiuo klausimu dirba speciali FSB saugumo tarnybos grupė.Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą 2014 metais.
Žiniasklaida: nuo mobilizacijos pradžios iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių Nuo mobilizacijos pradžios iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių, iš jų 200 tūkst. išvažiavo į Kazachstaną, praneša „Forbes“.Kiek išvykusiųjų yra turistai ir planuoja grįžti į Rusiją – nežinoma.Su Kremliaus vertinimais susipažinęs šaltinis leidiniui sakė, kad nuo rugsėjo 21 d. Rusiją paliko beveik 1 mln. žmonių. Kitas pašnekovas iš Rusijos prezidento administracijos patikslino, kad išvažiavo 600–700 tūkst. rusų.Vos tik paskelbus mobilizaciją, prie Rusijos sienų su kaimyninėmis šalimis nusidriekė didžiulės eilės. Geriausiai žinoma – eilė prie Aukštutinio Larso kontrolės punkto Rusijos ir Sakartvelo pasienyje, kur žmonės laukė po 4-5 dienas, dažnai be maisto ir vandens. Bet dabar ten eilės nebėra, automobiliai laisvai kerta sieną.Rugsėjo pradžioje, dar prieš paskelbiant mobilizaciją, Rusijos federalinė valstybinės statistikos tarnyba pranešė, kad nuo metų pradžios iš šalies išvyko 419 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau negu per analogišką praėjusių metų laikotarpį.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali viršyti milijoną žmonių.Paskelbus mobilizaciją, rusai masiškai bėga į užsienį.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos kareiviai masiškai domisi, kaip pasiduoti į nelaisvę Per kelias pastarąsias savaites projekto „Noriu gyventi“ karštajai linijai paskambino daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos kareivių, kurie pareiškė norį pasiduoti į nelaisvę.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.Pasak Ukrainos žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, rusų kreipimųsi skaičius smarkiai išaugo po sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Charkivo srityje ir mobilizacijos paskelbimo Rusijoje.„Tada ėmė skambinti jau ne tik kareiviai, atsidūrę Ukrainoje su okupacine armija, bet ir ką tik mobilizuoti asmenys, esantys dar Rusijos teritorijoje, arba jų giminės, ar netgi žmonės, įtariantys, kad gali būti mobilizuoti, ir norintys dėl visa ko  pasitikslinti informaciją“, – sakė A. Jusovas.
Luhansko srities gyventojai netrukus bus paraginti evakuotis dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Luhansko srities gyventojai netrukus bus paraginti evakuotis dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Be to, gyventojai nebus ilgam įleidžiami į išvaduotus miestus, kadangi juose nebus galimybių organizuoti šildymo sezoną.Kaip praneša UNIAN, tokia informacija oficialiame „Telegram“ kanale pasidalijo Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Artimiausiu metu mes kreipsimės į žmones, prašydami išvažiuoti iš didelių miestų į kitas gyvenvietes, kur jie galės pralaukti, kol baigsis kontrpuolimas. Į didelius miestus, tokius kaip Rubižnė, Lysyčanskas ir Severodoneckas, gyventojai nebus laisvai įleidžiami. Ten neįmanoma užtikrinti šildymo sezono – viskas sudaužyta“, – parašė pareigūnas.Pasak S. Haidajaus, net jei bus finansinių galimybių, šildymo sistemos atstatymas truks kelis mėnesius. Miestų gyventojai galbūt bus įleisti patikrinti savo turto, bet likti ten žiemoti jiems nebus leista. Iš visų laikinai okupuotų miestų geriausia situacija Rubižnėje, kadangi ten prieš kelerius metus šildymas buvo decentralizuotas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 1 d. patvirtino, kad išvaduotas Donecko srities Limano miestas. Analitikų nuomone, Limano praradimas rusams sudarė daugiau keblumų negu pralaimėjimai Kyjivo ir Charkivo srityse.
Rusų okupantams – nauji smūgiai: Ukrainoje skelbiama apie dar kelias išlaisvintas gyvenvietesUkrainos „Telegram“ kanaluose pranešama apie Chersono srityje vykstantį Rusijos kariuomenės krachą. Skelbiama, kad Ukrainos kariai išlaisvino dar kelias gyvenvietes: Davydiv Bridą, Staroselję, Velyka Oleksandrivką, Novomykolaivką.Davydiv Bridas buvo pagrindinė rusų gynybos linija, pro ją ukrainiečiai prasiveržė. Taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Dudčanus. Be to, Charkivo srityje išlaisvinti Bohuslavkos, Borovos, Borovskajos ir Andrijivkos kaimai.Ukrainos kariai iškėlė Ukrainos vėliavą Chersono srityje esančiuose Davydiv Brido ir Staroseljės kaimuose.Apie tai rašo portalas „RBK Ukraina“, cituodamas Ukrainos liaudies deputato Romano Lozynskio feisbuko paskyrą. Kareivio teigimu, Davydiv Bridą išlaisvino 35-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada.„Jau beveik gimtasis. Išprievartautas rusų okupacijos. Iškovojus pergalę, jis taps viena iš lankytinų vietų mūsų kelionės po Pietų Ukrainą metu“, – rašo R. Lozynskis.„Chersono sritis, Staroseljė. Vakar įžengė į Archangelskoję, šiandien – į Staroselję. Žingsnis po žingsnio Chersono sritis išlaisvinama iš okupantų“, – pranešė Ukrainos karys.Oficialiai apie šių gyvenviečių išlaisvinimą kol kas nepranešama.https://t.me/gruntmedia/19449
Šoigu: per dvi savaites mobilizuota daugiau kaip 200 tūkst. žmoniųRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad nuo rugsėjo 21 d., kai šalyje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į karo tarnybą pašaukta jau daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.„Iki šios dienos į kariuomenę pašaukta daugiau kaip 200 tūkst. žmonių“, – televizijos transliuotame susitikime teigė S. Šoigu. Pasak ministro, visi pašauktieji apmokomi „80-yje poligonų ir mokymo centrų“.S. Šoigu susitikime pareikalavo karo vadų „greitai paruošti mobilizuotuosiuosius kovai“ ir surengti papildomus jų mokymus, kuriuose dalyvautų „patyrę pareigūnai“.Nors Kremlius šią mobilizaciją vadina daline ir oficialiai skelbia, kad planuoja pašaukti 300 tūkst. vyrų, manoma, kad iš tiesų ketinama mobilizuoti iki 1 mln. žmonių. Pradėdama tokią kampaniją, Rusija veikiausiai siekia sustiprinti savo pajėgas Ukrainoje. Nepaisant visko, nemažai rusų pradėjo reikšti nepasitenkinimą tokiais valdžios užmojais – kai kurie išėjo į gatves protestuoti, o kiti pradėjo masiškai vykti į užsienio šalis.Apie padidėjusius Rusijos piliečių srautus, be kita ko, pranešė Kazachstanas, į kurį iš Rusijos iki šiol atvyko per 200 tūkst. žmonių.
Lukašenka pripažino, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos „specialiojoje operacijoje“Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį surengė pasitarimą karinio saugumo klausimais. Jo tikslas – „išanalizuoti karinę ir politinę situaciją bei parengti reagavimo priemones“.Pasitarimo metu A. Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija dalyvauja Ukrainoje vykdomoje „specialiojoje karinėje operacijoje“. Visgi jis paneigė, kad Baltarusija siunčia į Ukrainą karių, kad padėtų Rusijai, o dalyvavimas esą apsiriboja sužeistųjų gydymu, pabėgėlių priėmimu ir pastangomis neleisti konfliktui išplisti į Baltarusijos teritoriją.„Bet mes nieko nežudome. Niekur nesiunčiame savo karių. Nepažeidinėjame savo įsipareigojimų“, – tikino A. Lukašenka.Karo pradžioje Baltarusija leido Rusijos armijai naudotis savo teritorija. Po keleto dienų A. Lukašenka patvirtino, kad iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą buvo leidžiamos raketos.Tačiau dabar pranešimus, kad Baltarusijoje rengiamasi mobilizacijai, jis pavadino „melagingais“. Jis iš tikrųjų nurodė kariniams komisariatams patikrinti visus karo prievolininkus, įtrauktus į rezervą, bet „tik tam, kad nebūtų pakartotos Rusijos padarytos klaidos“.„Kai tik Rusijoje buvo paskelbta mobilizacija, iš karto pamatėme, kokie ten trūkumai. Per daug nesigilinsime – tai Rusijos Federacijos reikalas, kaip vykdyti mobilizaciją. Bet kai išsiuntinėjo šaukimus, kai kurių žmonių jau neberado. Vieni jau mirę, kiti pabėgo, dar kiti serga neaiškia liga ir taip toliau. Tai pamoka mums“, – pareiškė A. Lukašenka.Jo teigimu, kai tik baigsis derliaus ėmimas, kariniams komisariatams „reikia kruopščiai kviesti žmones, patikrinti, ar konkretus asmuo tebėra šalyje, ir patikslinti visas mūsų medžiagas, sąrašus ir dokumentus“. 
Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonėsPer Rusijos apšaudymą rytiniame Charkivo regione žuvo mažiausiai du žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.„Praėjusią naktį rusai surengė du raketinius smūgius... Charkive. Padaryta žalos infrastruktūros objektams. Deja, žuvo 46 metų moteris“, – pranešė jis platformoje „Telegram“.Taip pat per apšaudymą Kupjansko rajone žuvo gydytojas anesteziologas, o dvi slaugytojos buvo sužeistos. Be to, šiame rajone dėl sužeidimų teko hospitalizuoti 63-ejų vyrą ir 9-erių mergaitę. Pasak medikų, šių žmonių būklė vidutinio sunkumo.
Ukraina: Lukašenka turi labai didelių problemųVakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šiuo metu yra itin pasimetęs dėl spaudimo, kurį daro Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bandantis įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina.Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Šis subjektas (A. Lukašenka) turi labai didelių problemų vidaus politinėje rinkoje. Legitimumo požiūriu jis nėra toks stiprus, kaip buvo įpratęs save laikyti ir koks buvo iki 20-ųjų metų rudens. Kita vertus, jis patiria didžiulį V. Putino spaudimą. Rusija nori, kad sąjunginė valstybė intensyviau įsitrauktų į karą, tačiau tai didele dalimi sunaikintų jos valstybingumo perspektyvas... ir baltarusiai tai supranta, įskaitant A. Lukašenką“, – sakė jis.„Todėl A. Lukašenka, viena vertus, yra pasimetęs, kita vertus, prislėgtas“, – pridūrė M. Podoliakas.Prezidento patarėjas pabrėžė, kad Ukraina kontroliuoja padėtį pasienyje su Baltarusija ir puikiai supranta Rusijos planus.„Pasienyje su Baltarusija Ukraina yra sutelkusi gynybos pajėgas ir vykdo karines pratybas. Yra ir minų laukų, o pats sienos perimetras yra gerai saugomas. Visa tai yra kruopščiai kontroliuojama. Žinoma, dabar Rusija bando atsiųsti ten begalę mobilizuotų karių, iki 20 – 30 tūkstančių... Gali būti kažkokių bandymų... net vidaus maištas – tai vienas iš scenarijų, kurį laikome gana tikėtinu... kad aprūpinę Baltarusijos karinius dalinius, rusai pabandys surengti maištą ir perimti iš A. Lukašenkos kariuomenės kontrolę“, – sakė M. Podoliakas.„Aktyviai ruošiamės Baltarusijos krypčiai ir suprantame, kad Rusija bandys ją suaktyvinti, bet šansų Rusija kasdien turi vis mažiau ir mažiau“, – užbaigė jis.  
Norintys į ES patekti ukrainiečiai Estijos-Rusijos pasienyje laukia po kelias dienas Prie Estijos pietinio sienos perėjimo punkto Rusijos pusėje pastaruoju metu susidarė ilgos eilės ukrainiečių, norinčių patekti į Europos Sąjungą. Į pagalbą atvykstantiems Estija pasitelkė Socialinio draudimo valdybos darbuotojus, pranešė Estijos transliuotojas err.ee.Kasdien į Luhamaa sienos perėjimo punktą atvyksta 200–300 ukrainiečių, bėgančių nuo karo Rusijoje, pirmadienį pranešė laida „Aktuaalne kaamera“.Pasienio punkto vadovas Peteris Maranasas sakė, kad šiuo metu kirsti sieną į Estiją užtrunka kelias dienas. Eilės susidaro todėl, kad Rusijos pasieniečiai ilgai klausinėja žmones, prieš leisdami jiems išvykti iš šalies.„Žmonės yra labai pavargę, išsekę. Naujausiais duomenimis, jie laukia eilėje Rusijos pusėje tris ar keturias dienas po atviru dangumi, prisidengę tik kažkokiu plastiku ar lietpalčiais. [Pas mus] ateina labai alkani ir išsekę žmonės, nušalusiais kojų ir rankų pirštais“, – sakė jis.Setomaa kaimo vadovas Raulis Kudrė sakė, kad netoliese gyvenantys gyventojai stengiasi padėti, organizuoja maitinimą. Pasak jo, sekmadienį savanoriai atvežė maisto ir Rusijos pusėje.Į pagalbą taip pat buvo pasitelkta Socialinio draudimo valdyba. „Nuo penktadienio vakaro jos darbuotojai pasienyje siūlė karštos arbatos, maisto, pastogę, nukreipė žmones pailsėti ir teikė psichologinę pagalbą“, – sakė institucijos pietinio regiono skyriaus komandos vadovė Urve Luhamet.Iš Ukrainos pabėgęs ir Estijos sieną kirtęs Aleksandras papasakojo žiniasklaidai apie savo patirtį. „Mes keturias dienas praleidome po atviru dangumi. Mums davė medinių palečių, ant jų miegojome. Tie, kurie turėjo vaikų, buvo įleisti į degalinę. Degalinėje žmonės tiesiog gulėjo [ant žemės]“, – sakė jis.Dauguma ukrainiečių, patekę į Estiją, planuoja keliauti toliau – į Lenkiją, Ukrainą ir Slovakiją, sakė P. Maranasas.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai pritarė keturių Ukrainos sričių aneksijai Rusijos Federacijos taryba (parlamento aukštieji rūmai) antradienį posėdžio metu pritarė keturių okupuotų Ukrainos sričių aneksijai.Kaip praneša „Reuters“, Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių aneksijai buvo pritarta vienbalsiai.Pirmadienį minėtų teritorijų aneksijai pritariamąjį žodį tarė ir parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma.Dabar aneksijos dokumentai keliaus ant prezidento Vladimiro Putino stalo, kuris juos pasirašys ir „užbaigs“ neteisėtą keturių Ukrainos sričių įtraukimą į Rusijos sudėtį.Visos šios sritys sudaro maždaug 18 proc. Ukrainos teritorijos. Nepaisant visko, Rusija neturi visiškos jų kontrolės.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 60 800 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 60 800 karių (+370 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 4-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 424 (+44) tankų, 5 018 (+27) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 407 (+2) artilerijos sistemų, 340 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 177 (+1) oro gynybos sistemų, 266 (+1) lėktuvų, 228 sraigtasparnių, 3 823 (+12) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 1 028 (+2) dronų, 131 specialiosios technikos vieneto ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Centrinėje Rusijoje pastebėtas „branduolinis traukinys“ Centrinėje Rusijoje pastebėtas  traukinys sukėlė spėliones apie branduolinę eskalaciją Ukrainos kare. Anot Lenkijos gynybos eksperto Konrado Muzykos, šis traukinys siejamas su Rusijos gynybos ministerijos padaliniu, kuris atsakingas už branduolinės amunicijos saugojimą, gabenimą ir išdavimą. Tačiau K. Muzyka tviteryje pareiškė, jog tai tikrai nereiškia, kad Rusija ruošiasi branduoliniam smūgiui. Esą yra labiau tikėtinų paaiškinimų: signalas Vakarams; Rusijos strateginės raketinės pajėgos paprastai rudenį intensyviai rengia pratybas; be to, traukinys gali rodyti pasirengimą atgrasymo pratyboms spalį. https://twitter.com/DisclosureTv_/status/1577003316675956736?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą pietuose, toliau veržiasi į rytus Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą šalies pietuose ir plečia spartų puolimą rytuose, atsiimdamos vis daugiau teritorijų, kurias buvo užėmusi Rusija, ir keldamos grėsmę jos kariuomenės tiekimo linijoms, praneša „Reuters", nors teigia, kad visų įvykių eigos nepriklausomai patikrinti negali.Ukrainos pajėgos, padariusios didžiausią proveržį pietuose nuo karo pradžios, pirmadienį atkovojo kelis kaimus palei strateginę Dniepro upę, pranešė Ukrainos pareigūnai ir Rusijos paskirtas lyderis šiame regione.Ukrainos pajėgos pietuose sunaikino 31 rusų tanką ir vieną daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, pranešė kariuomenės pietinė operatyvinė vadovybė naktį atnaujintoje ataskaitoje, nepateikdama išsamios informacijos apie tai, kur vyko kovos.Šis proveržis pietuose atkartoja pastarojo meto Ukrainos pasiekimus rytuose, nepaisant to, kad Rusija stengiasi pakelti kartelę aneksuodama užimtas žemes, įsakydama vykdyti mobilizaciją ir grasindama branduoliniu atsaku.Ukraina padarė didelę pažangą dviejuose iš keturių Rusijos okupuotų regionų, kuriuos Maskva praėjusią savaitę aneksavo po vadinamųjų referendumų, kuriuos Kyjivas ir Vakarų vyriausybės pasmerkė kaip neteisėtus ir prievartinius.Kaip požymį, kad Ukraina didina pagreitį rytų fronte, „Reuters“ pirmadienį matė Ukrainos karinių transporto priemonių kolonas, vykstančias stiprinti savaitgalį atgauto Lymano – geležinkelio mazgo ir atraminio punkto, iš kurio galima veržtis į Donbaso regioną.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė atsikovojo miestus keliose vietovėse, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. „Keliuose regionuose išlaisvintos naujos gyvenvietės. Keliuose fronto sektoriuose vyksta smarkios kovos“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.Luhansko gubernatorius Serhijus Gaidajus sakė, kad Rusijos pajėgos užėmė psichiatrijos ligoninę Svatovo mieste – taikinį, esantį pakeliui į didžiųjų miestų – Lysičansko ir Sjeverodonecko – atsiėmimą.„Pastate yra nemažas požeminių patalpų tinklas ir jie ten užėmė gynybines pozicijas“, – sakė jis Ukrainos televizijai.Pietuose Ukrainos kariai atkovojo Dudčanų miestą vakariniame Dniepro upės krante, Rusijos valstybinei televizijai sakė Vladimiras Saldo, Rusijos paskirtas okupuotos Ukrainos Chersono regiono dalies vadovas. „Yra gyvenviečių, kurias okupavo Ukrainos pajėgos“, – sakė V. Saldo.Dudčanai yra maždaug už 30 km į pietus nuo tos vietos, kur frontas buvo prieš pirmadienio proveržį, o tai rodo sparčiausią per visą karą judėjimą į pietus.Nors Ukraina dar nepateikė išsamios įvykių ataskaitos, kariuomenės ir regiono pareigūnai paskelbė kai kurių detalių.Ukrainos 128-osios kalnų šturmo brigados kariai iškėlė mėlynai geltoną nacionalinę vėliavą Myroliubivkoje, kaime, esančiame tarp buvusio fronto ir Dniepro, sakoma gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše.Chersono regiono tarybos narys Serhijus Chlanas išvardijo dar keturis kaimus, kuriuos atkovojo arba kuriuose buvo nufotografuoti Ukrainos kariai. „Tai reiškia, kad mūsų ginkluotosios pajėgos galingai juda palei Dniepro krantus arčiau Beryslavo“, – sakė jis.Charkivo gubernatorius per susirašinėjimo programėlę pranešė, kad Rusijos raketos vėl pataikė į miestą ir žuvo viena moteris. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad iš Sibiro ir Sirijos atvyksta Rusijos pajėgų pastiprinimas. 
„Azov“ pulko vadai pirmą kartą po daugybės mėnesių galėjo vėl apkabinti artimuosius„Azov“ pulko vadai, palikę rusų nelaisvę Turkijoje, šioje šalyje susitiko su savo artimaisiais. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. Kariai ir jų artimieji susitikę neslėpė savo emocijų, nes pirmą kartą po daugybės mėnesių galėjo vėl apsikabinti. Pirmą sykį po kelių mėnesių kovotojai galėjo pamatyti ir apkabinti savo šeimos narius bei draugus. Jų susitikimą viešėdamas Turkijoje surengė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas. Būtent Turkijoje pagal susitarimą šiuo metu yra apsistoję „Azovo“ kariai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Turime išlaisvinti visus, vis dar esančius rusų nelaisvėje ir už grotų, visus, kurie buvo jėga deportuoti. Juk suprantate, kaip tai svarbu. Žmonės – tai vertingiausias Ukrainos turtas. Atkakliai kaunamės už kiekvieno mūsų kario ir civilio gyventojo sugrįžimą“, – pabrėžė A. Jermakas. Jis taip pat pažymėjo, kad „Azovstal“ gynėjų šeimos kovoja už tai, kad būtų išvaduoti visi iki šiol nelaisvėje tebelaikomi asmenys. Ukrainos prezidento žmona Olena Zelenska irgi susitiko su išlaisvintais „Azovo“ pulko nariais. Apie tai ji paskelbė savo paskyroje. Pirmoji ponia kariams perdavė visos šalies, prezidento ir „visų žmonių, už kuriuos jie kovoja“, sveikinimus bei padėką. Pats Volodymyras Zelenskis savo telegramo kanale paviešino vaizdo įrašą iš „azoviečių“ susitikimo. „Nesustosime tol, kol namo nesugrąžinsime visų savo žmonių. Visos ir visi iki vieno yra mums svarbūs“, – pabrėžė Ukrainos vadovas. Remiantis mainų sąlygomis, penki „Azovo“ pulko vadai – Denisas Prokopenka, Sviatoslavas Palamaras, Serhijus Volynskis, vyresnysis karininkas Olehas Chomenka ir Nacionalinės 12-osios gvardijos brigados vadas Denysas Šlega – Turkijoje, saugomi šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, liks iki karo pabaigos. 
Rusija dėl Ukrainos teritorijų aneksijos sulaukė vienos šalies palaikymoŠiaurės Korėja remia Rusijos įvykdytą tarptautinei teisei prieštaraujančią ir užsienio kritikuojamą Ukrainos teritorijų aneksiją. Prieš tai surengti fiktyvūs referendumai keturiose srityse – Donecke, Luhanske, Chersone ir Zaporižioje – „atitiko JT chartiją“, antradienį pareiškė aukštas vyriausybės atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra KCNA.Jo Cheol Su, tarptautinių organizacijų Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijoje generalinis direktorius, taip pat pareiškė, kad remia Rusijos vyriausybės poziciją aneksuojant teritorijas.Liepą Šiaurės Korėja tapo trečiąja pasaulio šalimi po Rusijos ir Sirijos, pripažinusia prorusiškų separatistinių „respublikų“ Donecko ir Luhansko nepriklausomybę.
Čekija tapo pirmąja šalimi, kurios žmonės nupirko tanką UkrainaiČekijos sutelktinio finansavimo kampanijos metu surinkta pakankamai lėšų, kad Ukrainai būtų nupirktas modernizuotas kovinis tankas T-72.Maždaug per mėnesį trukusią kampaniją surinkta 30 mln. kronų (1,2 mln. JAV dolerių), pirmadienį pranešė organizatoriai.Kampanijai, pavadintai „Dovana Putinui“ ir remiamai Čekijos gynybos ministerijos bei Ukrainos ambasados Prahoje, aukojo daugiau nei 11 tūkst. žmonių.Organizatoriai tanką pavadino „Tomaš“ pagal Čekoslovakijos įkūrėjo ir pirmojo prezidento Tomašo Garrigue‘o Masaryko vardą.Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova padėkojo visiems dalyvavusiems ir sarkastiškai pažymėjo, kad jie užtikrino, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 7 dieną, 70-ojo gimtadienio proga, gaus „deramą dovaną“.Kremliaus vadovą ji pavadino „KGB agentu, žudiku ir sukčiumi“.„Čekija tapo pirmąja šalimi, kurioje paprasti žmonės nupirko tanką“, – tviteryje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Perebyinis.Pasak „Reuters“, tankas T-72 AVENGER buvo modernizuotas patobulinant jo apsaugos sistemas ir įmontuojant modernią naktinio matymo bei ryšio įrangą.Čekija Ukrainai perdavė perteklines kariuomenės atsargas, taip pat privačiai įsigytą įrangą, kurią finansavo kitos šalys ir Ukrainos vyriausybė. Tai yra senesni tankai, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir oro gynybos sistemos.Ukrainos ambasada pranešė, kad iki rugsėjo pabaigos čekai paaukojo 1,3 mlrd. kronų (51,72 mln. JAV dolerių), skirtų ginklams įsigyti.Ukraina nuolat ragina ją remiančias šalis atsiųsti modernių vakarietiškų kovinių tankų – kurių šalys donorės vengia duoti – kad padėtų sustiprinti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, užėmusias šalies pietinius ir rytinius regionus.
Rusija pilnai nebekontroliuoja nė vienos iš aneksuotų Ukrainos teritorijų, ukrainiečių progresas – įspūdingasRusija jau nebekontroliuoja nė vienos iš keturių Ukrainos sričių, kurias praėjusią savaitę ji paskelbė aneksavusi. Pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo dešimtis kilometrų gilyn į Chersono sritį, esančią šalies pietuose, taip pat pasiekė papildomų pergalių Ukrainos rytuose. Pirmadienį Rusijos armijai teko pripažinti, kad Kyjivo pajėgos prasiveržė Chersono srityje. Rusų teigimu, Ukrainos kariams su „pranašesniais tankų daliniais“ pavyko „prasiskverbti į gynybą į gilumą“ ties Zoltaja Balkos ir Aleksandrovkos kaimais. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad jo šalies kariai užėmė neva „iš anksto numatytą gynybos poziciją“. Jo žodžiais tariant, Rusijos armija toliau daro „didžiulę žalą ugnimi“ Ukrainos pajėgoms.Karo tema rašantys rusų tinklaraštininkai tvirtina, kad Ukrainos progresas – įspūdingas. Jų teigimu, Kyjivo pajėgos jau priartėjo prie Dudčanų miestelio, įsikūrusio maždaug už 30 km į pietus nuo tos vietos, kurioje frontas buvo prieš prasiveržimą, o tai rodo vieną sparčiausių pasistūmėjimų į priekį vykstant šiam karui. 
Pentagonas pareiškė, kad Ukraina gali pasiekti keletą pagrindinių karinių tikslų ir sustiprinti savo pozicijas kovoje su Rusijos okupantais artėjant žiemai. Tai pareiškė Celeste Wallander, prižiūrinti tarptautinio saugumo klausimus Pentagone, atkreipdama dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę Chersono, Charkivo ir Donecko regionuose, praneša „Reuters“.„Atrodo, kad Ukraina dabar eina teisingu keliu, kad pasiektų visus tris tikslus“, – interviu Strateginių ir tarptautinių studijų centrui sakė C. Wallander.Pažanga Ukrainos pietuose atspindi taktiką, kuri Kijevui atnešė didelių laimėjimų nuo rugsėjo pradžios Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos greitai atkovojo teritoriją, atkirsdamos daugiau Rusijos pajėgų nuo tiekimo šaltinių, priversdamos jas trauktis.C. Wallander pažymėjo, kad Ukrainos įvykdytas Lymano išlaisvinimas praėjusį penktadienį „reikšmingai paveiks Rusijos galimybes ... papildyti atsargas ir perkelti karius per visą... priekinę liniją“.
Charkove per raketų smūgį žuvo moterisCharkovo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad dėl naktinių raketų smūgių į Charkovą žuvo 46 metų moteris.Anksčiau skelbta, kad rusai raketomis smogė tam tikrai įmonei ir infrastruktūrai. Abiem atvejais, pasak administracijos vadovo, kilo gaisrai.
Britanija žada padėti Ukrainai „pasiekti pergalę“ prieš RusijąJungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly antradienį ketina sakyti, kad jos šalis yra pakankamai „strategiškai ištverminga“, kad padėtų Ukrainai „pasiekti pergalę“ kare su Rusija.Savo kalboje Konservatorių partijos metinėje konferencijoje ministras pabrėš, jog Londonas ir toliau tvirtai rems Kyjivo pastangas atremti įsiveržusių Maskvos pajėgų antpuolį.Remiantis iš anksto pateiktomis ministro kalbos ištraukomis, J. Cleverly pakartos ministrės pirmininkės Liz Truss pareiškimą, kad Didžioji Britanija niekada nepripažins Kremliaus pretenzijų į Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios ir Krymo regionus.JK neseniai sugriežtino sankcijas pažeidžiamiems Rusijos ekonomikos sektoriams, reaguodama į Maskvos vykdomą šių teritorijų aneksiją.J. Cleverly ruošiasi sakyti, kad ukrainiečiai „įnirtingai“ gina savo tėvynę ir kad jų drąsą „sustiprino“ Londono karinė pagalba.„Mes juos remsime, kol šis karas bus laimėtas. Palaikysime juos, kol bus atkurtas jų suverenitetas“, – rašoma ministro kalbos ištraukose.
Analitikai: ukrainiečiai išstumia geriausius Rusijos dalinius rytuose ir pietuoseAmerikos karo tyrimų institutas (ISW) savo ataskaitoje-analizėje patvirtino, kad Ukrainos armija plečia savo kontrolės zoną šiaurrytinėse teritorijose, Kreminos ir Sviatovo kryptimis bei Chersono srityje. Amerikos analitikai akcentuoja, kad minėtuose regionuose ukrainiečiams dabar priešinasi daliniai, kurie seniau laikyti vienais geriausių Rusijos armijoje.„Rusijos pajėgas Chersono srityje ir Lymano fronte daugiausia sudaro daliniai, kurie iki karo buvo laikomi vienais iš geriausių konvencinių karinių dalinių Rusijoje“, – rašo Amerikos analitikai ir paaiškina, kad kalbama apie 144-ąją gvardijos motorizuotų šaulių diviziją Lymano atveju ir 76-ąją gvardijos oro desanto diviziją Chersono srities atveju.ISW, remdamasis Rusijos generalinio štabo, Rusijos karo tinklaraštininkų skelbiama informacija bei Ukrainos šaltinių liudijimais, geolokacijos nuotraukomis, vaizdo medžiaga ir kita informacija, rašo, kad ukrainiečiai plečia kontrolės zoną į rytus Kupjansko, Borovojos, Lymano kryptimis, artėja prie Kreminos ir Sviatovo miestų bei juos jungiančio kelio.ISW analitikai patvirtina ir informaciją apie ukrainiečių proveržį Chersono srityje.„Ukrainiečių laimėjimai Chersono srityje labai neigiamai veikia ir taip itin nestabilią Rusijos informacinę erdvę. Rusijos okupacinių administracijų valdininkai vis garsiau kaltina NATO žvalgybą, kad ji apnuogina Rusijos gynybos Chersono srityje silpnąsias vietas ir ragina Rusijos pajėgas ruoštis gatvės mūšiams bei brėžti naujas gynybos linijas“, – rašo ISW, remdamasis vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ valdinininko Danilo Bezsonovo „Telegram“ kanalu.
Zelenskis: Ukrainos kariuomenė išlaisvina naujas gyvenvietesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė tęsė puolimą ir išlaisvino naujas gyvenvietes keliuose regionuose. Apie tai prezidentas paskelbė antradienio naktį, savo tradicinėje vaizdo žinutėje. „Šiandien tęsėsi mūsų kariuomenės puolimo judėjimas. Keliuose regionuose yra naujų išlaisvintų gyvenviečių“, – sakė jis.V. Zelenskis pridūrė, kad dabar daugelyje fronto sričių vyksta sunkios kovos.„Tačiau šių karo veiksmų perspektyva išlieka akivaizdi: vis daugiau okupantų bando pabėgti, priešo armija patiria vis daugiau nuostolių, vis labiau suprantama, kad Rusija padarė klaidą eidama į karą prieš Ukrainą“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Rusija smogė dviem Charkovo rajonamsRusijos pajėgos antradienio naktį dar kartą apšaudė Charkovą. Apie tai pranešė Charkovo regioninės tarybos pirmininko patarėja Natalijos Popova savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.„Stiprūs rusų smūgiai Charkovui. Galbūt centrinės sritys. Laukiame buvusio išsamesnės informacijos, visi dirba“, – sakė ji.Miesto meras Igoris Terekhovas sakė, kad okupantai nusitaikė į pramonės ir infrastruktūros objektus.„Dviejų Charkovo rajonų - Kholodnogorskio ir Novobavarskio - apšaudymas. Vienu atveju puolamas pramoninis, o antruoju – infrastruktūros objektai“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.Pasak I. Terekhovo, informacija apie aukas ir sunaikinimą yra tikslinama.
Rusijos raketa numušta virš Dniepropetrovsko sritiesUkrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė Rusijos raketą virš Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho rajono.„Šiandien mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė priešo raketą virš Kryvyj Riho rajono. Šiuo metu aiškinamasi dėl pasekmių. Kol kas apie nukentėjusiuosius nepranešama“, – „Telegram“ paskelbė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
Zelenskis: užpuolikai apšaudė Kupjansko ligoninę, nužudė gydytoją ir sužeidė slaugytojąRusijos kariškiai apšaudė medicinos įstaigą Kupjanske, Charkovo srityje, dėl to žuvo gydytojas ir buvo sužeista slaugytoja.Taip teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šią žinią pranešė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“.„Kupjanskas. Apšaudytas pagrindinis miesto ligoninės medicinos pastatas. Žuvo gydytojas, sužeista slaugytoja. Priešas toliau negailestingai terorizuoja civilius gyventojus“, – rašė Zelenskis.
Ministrė: Vokietija „labai rimtai“ vertina Putino branduolinius grasinimusVokietijos vyriausybė „labai rimtai“ vertina Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus, bet nesileis Maskvos šantažuojama, interviu sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.„Jo žodžius vertiname labai rimtai, kitoks požiūris būtų aplaidumas“, – laikraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“ sakė ji.V. Putinas ne kartą parodė, kad nevengia baisiausių karo nusikaltimų, sakė A. Baerbock. Vis dėlto jis taip pat žino, kad „jokia pasaulio šalis – net ir tos, kurios, kaip Kinija, iki šiol neužėmė aiškios pozicijos, – tiesiog nežais su ugnimi šiuo klausimu“, – sakė A. Baerbock. „Privalome nepasiduoti ir nepasiduosime šantažui – V. Putinas tai vertintų kaip kvietimą tolesnei eskalacijai“.A. Baerbock sakė esanti įsitikinusi, kad Rusijos prezidentas praranda paramą tarptautiniu mastu. "Vargu ar kokia nors pasaulio šalis vis dar palaiko V. Putiną; šimtai tūkstančių jaunų rusų bėga iš šalies. Dar niekada Rusijos prezidentas nebuvo toks vienas ir izoliuotas“.
Rusijos pareigūnas kaltina Ukrainą dėl apšaudymo per sieną ir moters žūtiesRusijos pietinės Belgorodo srities gubernatorius pirmadienį sakė, kad ukrainiečiams apšaudant šį prie Ukrainos sienos esantį regioną žuvo moteris.Tai būtų reta Rusijos teritorijoje surengta ukrainiečių ataka.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos šaudė į Golovčino kaimą Graivorono rajone. Sviediniams nukritus kaimo centre, sugriauta [pastatų]. Žuvo 48 metų moteris“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Per ataką Charkove žuvo medikasRusijos kariai sudavė raketų smūgį medicinos įstaigai Charkovo regiono Kupjansko rajone, sakė gubernatorius Olegas Sinegubovas, kurį oja meduza.io. Pasak jo, žuvo anesteziologas, viena slaugytoja buvo sužeista, tačiau tai nėra galutinė informacija.Regiono vadovas teigė, kad pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas nuo pirmojo iki ketvirtojo aukšto.https://t.me/synegubov/4405
Kazachstano URM: Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos konflikteKolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) dalyvavimo veiksmuose Rusijos ir Ukrainos konflikto zonoje klausimas nėra svarstomas. Tai pirmadienį pareiškė oficialus Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas, praneša portalas „CentralAsia“.Pasak jo, KSSO šalys pripažįsta viena kitos sienas griežtai apibrėžtose ribose. Vadinamosios Luhansko ir Donecko liaudies respublikos į jas neįeina.„Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais, kaip numato tarptautinė teisė ir Jungtinių Tautų įstatai. Apskritai KSSO atsakomybės zoną aiškiai apibrėžia tarptautinės bendrijos pripažintos KSSO narių teritorijos. Tad KSSO dalyvavimo veiksmuose Rusijos ir Ukrainos konflikto zonoje klausimo nėra darbotvarkėje“, - pažymėjo A. Smadijarovas.Jis taip pat paaiškino, ką daryti Kazachstano piliečiams, per klaidą gavusiems šaukimą į Rusijos karinius komisariatus.„Žinoma, būna tam tikrų neatitikimų duomenų bazėse. Tarkime, žmogus yra Rusijos teritorijoje, gavęs leidimą laikinai gyventi. Šis leidimas – tai ne pilietybė, jis gali parodyti savo dokumentą kariniame komisariate arba kreiptis į Kazachstano ambasadą“, - pridūrė URM atstovas.KSSO priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.
ES dėl aneksijos iškvietė aukšto rango Rusijos diplomatąEuropos Sąjunga pirmadienį iškvietė aukšto rango Rusijos diplomatą Briuselyje, kad kartu su valstybėmis narėmis pasmerktų prezidento Vladimiro Putino vykdomą neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją.„Tai ES masto ir ES koordinuojamas veiksmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė bloko atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.ES šalys penktadienį pradėjo kviestis Rusijos atstovus po to, kai V. Putinas Rusijos teritorija oficialiai paskelbė keturis Ukrainos regionus, kuriuos okupavo jo kariai, pasiųsti į kaimyninę šalį vasarį.Penktadienį Belgija iškvietė Rusijos ambasadorių, o Italija ir Austrija pasekė jos pavyzdžiu.ES lyderiai pažadėjo, kad „niekada nepripažins šios neteisėtos Maskvos įvykdytos aneksijos“, o blokas rengia naujas sankcijas.Bendrijos diplomatai bandė įveikti Vengrijos prieštaravimus ir susitarti dėl naujo ekonominių nuobaudų paketo, į kurį būtų įtraukti veiksmai, skirti nustatyti visame pasaulyje parduodamos Rusijos naftos viršutinę kainų ribą.Blokas jau įvedė septynis precedento neturinčių sankcijų paketus Rusijai ir suteikė milijardų dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai.
JT agentūra: paleistas Rusijos okupuotos Ukrainos atominės elektrinės vadovasSulaikytas Rusijos okupuojamos Ukrainos atominės elektrinės vadovas buvo paleistas, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas.„Džiaugiuosi Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinio direktoriaus Ihorio Murašovo paleidimu; gavau patvirtinimą, kad I. Murašovas saugiai sugrįžo pas savo šeimą“, – tviteryje pranešė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.
Čekija paragino savo piliečius nedelsiant palikti RusijąČekijos užsienio reikalų ministerija paragino šalies piliečius palikti Rusiją dėl saugumo situacijos blogėjimo. Tai pranešė radijo stotis „Radio Prague International“.URM pareiškime, be kita ko, sakoma, kad Rusijoje esantys Čekijos piliečiai turi tučtuojau išvykti iš šios šalies, o jei jie nuspręs pasilikti, tai turi užsiregistruoti turistinėje sistemoje „Drozd“, būti labai atsargūs, stebėti patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimus ir turėti parengties planą, kaip išvykti iš Rusijos nepaprastosios situacijos atveju.Čekijos URM taip pat rekomendavo savo šalies piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Federaciją.Anksčiau Baltijos šalys, Lenkija, JAV, Kanada, Rumunija, Bulgarija, Italija ir kai kurios kitos valstybės jau paragino savo piliečius palikti Rusiją ir nevykti į ją.
Moldova paneigė Rusijos melagieną apie rengiamą mobilizaciją Moldovos gynybos ministerija pavadino melaginga Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad esą šalyje bus paskelbta visuotinė mobilizacija, praneša portalas „NewsMaker“.Pasak žinybos atstovų, mobilizacija Moldovoje galėtų vykti paskelbus šalyje apsiausties ar karinę padėtį.„Moldovoje nėra apsiausties padėties, todėl nėra prielaidų skelbti mobilizaciją. Mes raginame visus gyventojus remtis informacija tik iš patikimų ir oficialių šaltinių“, – pabrėžė jie.Pagal Moldovos įstatymus, mobilizaciją šalyje Aukščiausiosios saugumo tarybos pasiūlymu gali paskelbti parlamentas. Parlamentui pritarus paskelbti dalinę ar visuotinę mobilizaciją gali ir Moldovos prezidentas.Rusijos žiniasklaida platina informaciją, jog Moldova paskelbs mobilizaciją, kad kartu su Rumunijos kariuomene atidarytų papildomą frontą prieš Rusiją. Ji taip pat teigia, kad esą dalį mobilizuotųjų planuojama nusiųsti į Ukrainą.
Už naujų regionų prijungimą prie Rusijos balsavo daugiau parlamentarų, nei jų buvo salėjePirmadienį Rusijos Dūmos posėdyje dėl keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos sutarčių ratifikavimo balsavo daugiau deputatų, nei jų užsiregistravo prieš balsavimą. Tai pastebėjo leidinys „Agentstvo“.Už Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių įtraukimą į Rusijos sudėtį balsavo skirtingas deputatų skaičius. Už DOnecko prijungimą prie Rusijos balsavo 413 deputatų, už Luhansko – 412 deputatų, už Zaporižės ir Chersono sričių įtraukimą – atitinkamai 409 ir 411 deputatų.Sprendžiant pagal išankstinės posėdyje esančių deputatų registracijos rezultatus, salėje buvo 408 deputatai, o 42 parlamentarų nebuvo.Visais atvejais esą balsuota vienbalsiai, nė vienas deputatas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.Komentuodamas rezultatus, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas teigė, kad galėjo įvykti techninių trikdžių, tačiau patarė nesiblaškyti dėl kiek besiskiriančių skaičių, nes, jo teigimu, balsavimas įvyko, ir buvo balsuota vienbalsiai už minėtų sričių prijungimą prie Rusijos.
Rusijos parlamentas palaikė Putino aneksijos įstatymo projektąRusijos įstatymų leidėjai pirmadienį visais balsais pritarė įstatymui dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos ir taip užtvirtino žingsnį į dar didesnę eskalaciją kare Ukrainoje. Anksčiau tam jau pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Kremliui ištikimų parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – nariai balsavo už Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios įtraukimą į Rusijos Federaciją, nė vienas parlamentaras nesusilaikė ir nebalsavo prieš aneksiją, rodo interneto svetainė.Praėjusį penktadienį V. Putinas vadovavo iškilmingai ceremonijai Kremliuje, per kurią pasirašė susitarimus su Maskvos primestais keturių regionų lyderiais, kad šie Ukrainos regionai taptų Rusijos Federacijos subjektais. Ukraina atsakė oficialiai pateikdama paraišką įstoti į NATO ir pareiškė niekada nesiderėsianti su Rusija, kol valdžioje yra V. Putinas.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kreipėsi į parlamentą ir ragino įstatymų leidėjus pritarti įstatymo projektui ginti rusų kalbą, kultūrą ir sienas. „Mes nereaguojame į įsivaizduojamas grėsmes, mes giname savo sienas, savo Tėvynę ir savo žmones“, – sakė jis.S. Lavrovas taip pat tvirtino, kad JAV subūrė visas Vakarų šalis prieš Maskvą, siekdamos paremti Kyjivą. „Jungtinės Valstijos pavergė beveik visus kolektyvinius Vakarus, mobilizavo juos paversti Ukrainą karo su Rusija įrankiu“, – kalbėjo S. Lavrovas.Keturios teritorijos sukuria itin svarbų sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais. Kartu šie penki regionai sudaro apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Tačiau Rusijos pajėgos nekontroliuoja viso Chersono ar Zaporižios ir Kremlius dar nepatvirtino, kokios tų regionų sritys yra aneksuojamos.
Dėl įvykių Chersono srityje – netikėtas Rusijos gynybos ministerijos pranešimasRusijos Federacijos gynybos ministerija netikėtai patvirtino sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą Chersono srityje.„Turėdamas gausesnius tankų padalinius, priešas sugebėjo įsisprausti į mūsų gynybos gilumą kaimų Zolotaja Balka ir Oleksandrivka kryptimi. Rusijos pajėgų padaliniai užėmė iš anksto parengtą gynybinę liniją ir toliau apšaudo priešą ugnimi“, – teigiama naujausioje Gynybos ministerijos suvestinėje.Rusijos gynybos ministerija tvirtina, esą šiame rajone Ukraina neteko apie 130 kareivių ir 23 karinės technikos vienetų. Apie rusų nuostolius Gynybos ministerija nepranešė.Anksčiau Ukrainos šaltiniai pradėjo skelbti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupuotoje Chersono srityje išvadavo dvi gyvenvietes – Archangelskę ir Miroliubivką. Žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos kariai įžengė į Mychailivkos kaimą.
Apklausa: rekordiškai daug ukrainiečių yra už savo šalies stojimą į NATO Jeigu Ukrainoje būtų surengtas referendumas, tai 86 proc. šalies gyventojų pritartų jos stojimui į Europos Sąjungą, o 83 proc. – prisijungimui prie NATO.Tai rodo apklausos, kurią sociologijos grupė „Reiting“ surengė spalio 1–2 dienomis, rezultatai, praneša UNIAN.Sociologai pažymi, kad parama narystei Aljanse yra didžiausia per visą stebėjimų istoriją: per referendumą tokiai iniciatyvai pritartų 83 proc. apklaustųjų, nepritartų – 4 proc., nebalsuotų – 9 proc. Birželį už stojimą į NATO buvo 76 proc. ukrainiečių.„Skirtingai nuo stojimo į ES, prisijungimą prie NATO kiek atsargiau vertina šalies rytų gyventojai (už stojimą – 69 proc., prieš – 9 proc., nebalsuotų referendume – 17 proc.). Bet palyginti su ankstesne apklausa narystės Aljanse rėmimo dinamika šiame makroregione yra labai teigiama: birželį už stojimą buvo 55 proc. respondentų, prieš – 20 proc., būtų nebalsavę – 22 proc.“, – pareiškė sociologijos grupės „Reiting“ atstovai.Už Ukrainos stojimą į ES per referendumą balsuotų 86 proc. apklaustųjų, prieš – 3 proc., plebiscite nedalyvautų 7 proc.
Britų žvalgyba: dėl šauktinių – neįprasta Putino reakcijaDidžiosios Britanijos gynybos ministerijos karinė žvalgyba, komentuodama rugsėjo 29 dienos Rusijos prezidento pareiškimus apie mobilizacijos metu padarytas klaidas, kurias esą reikia ištaisyti, stebėjosi, kad Vladimiras Putinas „neįprastai greitai“ pripažino iškilusias problemas.Britų žvalgybos nuomone, tai parodo, kokia neorganizuota buvo mobilizacija pirmąją savaitę (po rugsėjo 21 d.). Pareigūnai tikriausiai nežinojo tikslių mobilizacijos kampanijos mastų ir teisinių pagrindų, todėl ir šaukė asmenis, neatitinkančius V. Putino ir Rusijos gynybos ministerijos nustatytų kriterijų.  Dabar, kol pašaukti rezervistai toliau renkasi į tranzitines palapinių stovyklas, valdžia visomis išgalėmis bando užtikrinti apmokymą mobilizuotiems asmenims ir ieško karininkų, galinčių vadovauti naujiems daliniams.Rugsėjo 29 dieną V. Putinas pareiškė, kad „reikia ištaisyti visas klaidas“, padarytas per mobilizaciją, ir „užkirsti joms kelią ateityje“. Kaip pavyzdį jis pateikė daugiavaikius tėvus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis ir tuos, kurie pagal metus jau yra peržengę šaukiamąjį amžių. Jie visi atsidūrė kariniuose komisariatuose, nors V. Putinas tikino, kad mobilizacija palies tik tuos žmones, kurie turi kovinės patirties ar karinę kvalifikaciją.
Ukraina sunaikino visą iš Lymano sprukusių Rusijos karių kolonąGrupė rusų okupantų iš Lymano rajono mėgino bėgti Kreminos miesto kryptimi, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos priešui sutrukdė – sudegino visą Rusijos karių koloną.Spalio 2 d. ukrainiečių karių nufilmuotus operacijos kadrus paviešino leidinys „The Guardian“. Konkreti kelio atkarpa, kurioje šitai įvyko, neįvardijama.Vaizdo įraše matyti sudegę automobiliai, ant miško kelio išmėtyti asmeniniai daiktai ir tįsantys negyvų karių kūnai. Šis vaizdo įrašas, be tikta ko, yra įrodymas, kad grobikai pasisavino taikiems vietos gyventojams priklausiusius lengvuosius automobilius.„Kiek Rusijos karių žuvo per prastai organizuotą atsitraukimą, neaišku“, – rašo „The Guardian“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai papasakojo, kas laukė apsupty atsidūrusių rusų okupantų po Lymano miesto išvadavimo. Dalis grobikų, esą, buvo sunaikinta, dalis pateko į nelaisvę.Visgi tam tikram skaičiui okupantų pavyko kolonomis arba nedidelėmis grupėmis ištrūkti iš apsupties. Apie tai pranešė Ukrainos pajėgų rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.S. Čerevatas patikino, kad per Lymano išlaisvinimo operaciją priešas patyrė didžiulius nuostolius.„Dalis jų – fiziškai sunaikinta, dalis – paimta į nelaisvę, o dar dalis sugebėjo kolonomis arba nedidelėmis grupelėmis pasitraukti. Dabar tam tikra dalis mėgina užimti gynybines pozicijas Kreminoje. Mūsų kariai tęsia stabilizavimo operaciją, toliau gaudo likusius okupantus (jų turi būti miškuose) ir išminuoja teritoriją“ – nurodė jis.Rytinės grupuotės atstovas taip pat paminėjo, kad priešo gynyba Lymano rajone buvo labai galinga. Remiantis jo žodžiais, be neseniai mobilizuotų asmenų, ten buvo ir karių profesionalų, be kita ko, ir iš 752-ojo motorizuotojo šaulių pulko, dalinio „Bars 13“, „Rusijos legiono“ ir „Donbaso savanorių sąjungos“.Remiantis ukrainiečių karių pranešimais, išlaisvintoje aplinkui Lymaną esančioje teritorijoje masiškai užminuotos gyvenvietės ir jų apylinkės: okupantai padėjo labai daug minų, įskaitant ir minas „Lepestok“.https://t.me/uniannet/74518
Ukrainoje ieškoma 239 nuo karo pradžios be žinios dingusių vaikų Ukrainoje šiuo metu ieškoma 239 nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios be žinios dingusių vaikų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies ombudsmeno biuru.Biuro duomenimis, iki šiol pavyko rasti 6 252 prieš tai dingusiais be žinios laikytus vaikus, o dar 7 894 vaikai buvo deportuoti.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos sukeltas karas jau pareikalavo 416 vaikų gyvybių.
Kremlius atmeta Kadyrovo raginimą Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą Kremlius pirmadienį atmetė Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo raginimą Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinį ginklą.R. Kadyrovas atitinkamą raginimą išsakė pasklidus žiniai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsikovojo strategiškai svarbų Lymano miestą Donecko srityje.„Tai – emocijų užvaldyta akimirka“, – kalbėdamas apie R. Kadyrovo žodžius, teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija branduolinį ginklą panaudotų tik vadovaudamasi „tuo, kas yra išdėstyta atitinkamoje doktrinoje“.
Kremlius: dėl aneksuotų Zaporižios ir Chersono sričių sienų bus konsultuojamasi su vietos gyventojais Kremlius pirmadienį pareiškė, kad dėl aneksuotų Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių sienų Maskva konsultuosis su vietos gyventojais, praneša „Reuters“.„Tęsime konsultacijas su šiose teritorijose gyvenančiais žmonėmis“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Praėjusią savaitę Rusija aneksavo keturias Ukrainos sritis – Zaporižią, Chersoną, Luhanską ir Donecką. Nepaisant to, šalies karinės pajėgos neturi šimtaprocentinės šių teritorijų kontrolės. Plačiai manoma, kad Maskva suskubo jose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, nes jose vyksta sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas.Jei Rusija imtųsi perbraižyti sienas, Chersono ir Zaporižios sritys būtų de facto padalintos į Kyjivo ir Maskvos kontroliuojamas zonas.
Kadyrovas skelbia siunčiantis savo nepilnamečius sūnus į karo zoną UkrainojeČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas skelbia į karo Ukrainoje zoną siunčiantis tris savo nepilnamečius sūnus.Apie tai jis pareiškė savo „Telegram“ kanale.Trys nepilnamečiai – 16, 15 ir 14 metų – Čečėnijos vadovo sūnūs esą netrukus vyks į „specialiosios operacijos“ Ukrainoje zoną.„Aš nejuokauju. Atėjo laikas parodyti save tikroje kovoje, tai yra jų noras, aš jį sveikinu. Netrukus jie eis į fronto liniją ir atsidurs sunkiausiose kontaktinės linijos atkarpose“, – pareiškė R. Kadyrovas.„Telegram“ kanale jis paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti besitreniruojantys jaunuoliai. Ar tai jo sūnūs, neaišku.
Ukrainos kariuomenė: okupuotose teritorijose Rusijos kariai vaikšto nuo durų iki durų, ieškodami šaukiamojo amžiaus vyrų Okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos kariai vaikšto nuo durų iki durų, ieškodami šaukiamojo amžiaus vyrų. Kaip praneša CNN, tai pareiškė Ukrainos kariuomenė.„Laikinai okupuotose teritorijose tęsiasi mobilizacija, kurios metu okupacinės pajėgos vaikšto nuo durų iki durų ir sudarinėja šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus“, – teigė Ukrainos operatyvinė vadavietė „Pietūs“.Vadavietės teigimu, rusai taip pat suintensyvino dokumentų patikras prie okupuotų sričių administracinių sienų, siekdami apsunkinti žmonių išvažiavimą.Kyjivas prieš tai jau kurį laiką skambino pavojaus varpais, kad po okupuotų sričių aneksijos ten gali prasidėti vietinių vyrų šaukimas tarnauti Rusijos kariuomenėje.
Tūkstančiai rusų „per klaidą“ gavo šaukimą kariauti UkrainojeTūkstančiams žmonių per klaidą gavus šaukimą kariauti Ukrainoje, atsakingas rytinio Rusijos regiono karininkas buvo nušalintas nuo pareigų, pirmadienį pranešė vietos gubernatorius.„Chabarovsko krašto karinis komisaras Jurijus Laiko buvo nušalintas nuo pareigų. Tai neturės jokios įtakos prezidento mums iškeltų užduočių vykdymui“, – sakė regiono gubernatorius Michailas Degtiariovas „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.Jis nenurodė atleidimo priežasties, tačiau paminėjo eilę klaidų šaukimo procese.„Iš kelių tūkstančių mūsų tautiečių, kurie per pastarąsias 10 dienų gavo šaukimus ir atvyko į karinės įskaitos skyrius, maždaug pusė buvo išsiųsti namo, nes neatitiko atrankos kriterijų“, – sakė M. Degtiariovas.„Dalinė mobilizacija turėtų būti taikoma tik toms kategorijoms, kurias patvirtino Gynybos ministerija ir prezidentas. Bet koks piktnaudžiavimas turi būti sustabdytas“, – teigė jis.Prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 21 dieną įsakė mobilizuoti šimtus tūkstančių rusų kariauti Ukrainoje, taip paskatindamas protestus ir tinkamų šaukimui vyrų išvykimą iš šalies.Valdžios atstovai teigė, kad bus šaukiami 300 tūkst. asmenų, turinčių „atitinkamų“ įgūdžių ar karinės patirties. Tačiau kilo nepasitenkinimo protrūkiai, kai šaukimus gavo žmonės, kurie neatitiko reikalavimų, tarp jų – studentai, pagyvenę ar neįgalūs asmenys.Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad pareigūnai turėtų „ištaisyti visas klaidas“, padarytas per verbavimo kampaniją.
Putinui – Kadyrovo ir Prigožino akibrokštasČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir verslininkas, privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas aštriai sukritikavo Rusijos kariuomenės vadovybę, ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinus Lymaną.Kaip teigia JAV veikiančio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, federaliniai kanalai ir Kremliaus kontroliuojami tinklaraštininkai buvo priversti duoti atkirtį R. Kadyrovui ir J. Prigožinui.Po rusų pralaimėjimo Lymane R. Kadyrovas apkaltino Rusijos karinę vadovybę nesugebėjimu operatyviai reaguoti į sudėtingesne tapusią situaciją. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijai būtina pasitelkti visas įmanomas priemones, taip pat ir mažo galingumo branduolines galvutes, ir užimti teritorijų visose keturiose Ukrainos srityse. J. Prigožinas irgi kritikavo Rusijos karinę vadovybę.ISW pabrėžia, kad Vakarai sunerimę dėl branduolinės grėsmės, kurią paminėjo R. Kadyrovas, tačiau šie pareiškimai svarbūs dėl kitos priežasties.R. Kadyrovas ir J. Prigožinas, kurie yra vadinamieji silovikai iš artimiausios V. Putino aplinkos, savo pareiškimais sužlugdė Kremliaus pastangas sušvelninti pralaimėjimo padarinius.„Spalio 1 d. nuskambėję jų pareiškimai padarė didelę įtaką Rusijos informacinei erdvei. Jie abu paneigė Kremliaus naratyvą, kuriuo mėginta sušvelninti pralaimėjimo aplink Lymaną smūgį. Iki R. Kadyrovo pareiškimo federalinė žiniasklaida rašė, jog tikimasi, kad naujai mobilizuoti kariai ir pastiprinimas gali arba išlaikyti liniją, arba artimiausiu metu surengti kontrpuolimų. Tačiau pokalbių laida valstybiniuose TV kanaluose nedelsiant pasigavo R. Kadyrovo ir J. Prigožino pareiškimus, tada komentatoriai tiesioginio eterio metu ėmė karščiau kritikuoti karinę vadovybę“, – pabrėžė analitikai.Jų teigimu, Kremliaus propagandininkams teko nutraukti Rusijos Pietinės karinės apygardos vado buvusio pavaduotojo Andrejaus Guruliovo pasisakymą, nes A. Guruliovas pradėjo kaltinti viršiausią karinę vadovybę dėl pralaimėjimo Lymane.Kaip rašo analitikai, tokie R. Kadyrovo ir J. Prigožino pareiškimai viešai kenkia V. Putino autoritetui, nors galbūt tai buvo padaryta nesąmoningai.„Veikiausiai V. Putinas yra atsakingas už sprendimą <...> mėginti jį išlaikyti – faktai, kurie veikiausiai žinomi bent jau keliems žmonėms iš jo artimiausios aplinkos. Tada R. Kadyrovo puolimas prieš [generolą pulkininką Aleksandrą] Lapiną yra netiesioginė kritika V. Putinui, – nesvarbu, ar R. Kadyrovas tai suvokia, ar nesuvokia. V. Putinas ir jo ruporai labai lakoniškai atsiliepė apie karinės vadovybės <...> veiklą, todėl R. Kadyrovo pareiškimas ir J. Prigožino pakartojimas, ypač pastebimas“, – pabrėžė ISW.Analitikai taip pat mano, kad V. Putinas greičiausiai suvokia, kokiu pavojingu keliu pasuko R. Kadyrovas ir J. Prigožinas.„Tam davė atkirtį Kremliaus kontroliuojami balsai ir karine tematika rašantys tinklaraštininkai... Federaliniai TV kanalai pavadino R. Kadyrovo pareiškimus dėl Lymano gana aštriais, o karine tematika rašantys tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos Gynybos ministerijai tenka didelė atsakomybė dėl pralaimėjimo, nes A. Lapinas nevadovavo Lymano įgulai“, – rašo ISW ekspertai.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 60 430 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 60 430 karių (+320 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 3-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 380 (+3) tankų, 4 991 (+16) šarvuotosios kovos mašinos, 1 405 artilerijos sistemų, 338 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 176 oro gynybos sistemų, 265 (+1) lėktuvų, 228 (+1) sraigtasparnių, 3 811 (+15) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 1 026 (+11) dronų, 131 specialiosios technikos vieneto ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Karas Ukrainoje jau pražudė 416 vaikų Nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki spalio 3 d. Ukrainoje jau žuvo 416 vaikų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 784 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
ISW: Maskva po naujausių karinių pralaimėjimų Ukrainoje praranda Rusijos informacinės erdvės kontrolęMaskva po naujausių karinių pralaimėjimų Ukrainoje, regis, praranda Rusijos informacinės erdvės kontrolę. Kaip praneša „The Guardian“, tai pareiškė JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW).Remiantis specialia ISW ataskaita, Kremliaus propagandistai krypsta nuo Maskvos kurso ir atvirai reiškia nusivylimą dėl to, kaip šalyje vyksta dalinė mobilizacija, taip pat dėl prarastos strategiškai svarbaus Lymano miesto Donecko srityje kontrolės.ISW, be kita ko, pažymi: „Kai kurie svečiai kruopščiai surežisuotose Kremliaus televizijos laidose, parodytose spalio 1 d., netgi kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą aneksuoti keturias Ukrainos sritis neužsitikrinus jų kontrolės iki administracinių sienų bei reiškė abejones dėl Rusijos pajėgumų visapusiškai jas okupuoti.“
Rusija nespėja atsigauti: pranešama apie skaudų smūgį pietų fronteRusijai nespėjus atsigauti po rimtų pralaimėjimų (įskaitant ir žalą įvaizdžiui) Charkivo srityje ir Donecko srityje esančiame Lymane, jos kariuomenei suduotas dar vienas skaudus smūgis. Šį kartą pietų fronte, šiaurinėje Chersono srities dalyje, kur Ukrainos kariai prasiveržė pro priešo gynybinę liniją ir per pastarąją parą sugebėjo pasistūmėti maždaug 25 km į priekį. Sekmadienį dieną Ukrainos kareiviai paskelbė vaizdo įrašą iš išlaisvinto kaimo Zolotaja Balka, o vakare internete pasirodė kadrų, kuriuose matyti Ukrainos kovotojai Chreščenivkoje, praneša dialog.ua.Tuo metu Rusijos karo korespondentai ir propagandistai praneša apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių priartėjimą prie Dudčanų gyvenvietės, esančios gana giliai rusų užnugaryje, Chersono srityje okupuotose teritorijose. „Beryslavo kryptimi priešininkas pasiekė Dudčanus. Šiandien stabilizuoti frontą ta kryptimi nepavyko. Situacija sunki“, – rašo rusų karo korespondentai.Prasiveržimą pro fronto liniją ties Dudčanais patvirtino ir rusų diversantas Igoris Girkinas (Strelkovas). Rusai praneša, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudžiamiems Rusijos Federacijos (RF) padaliniams teko palikti ir Ševčenkivką, Liubymivką bei Osokorivką. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando prasiveržti į Beryslavą, kad pasiektų perkėlą prie Kachovkos dambos ir užimtų Novą Kachovką“, – pažymima Rusijos socialiniuose tinkluose. Taigi, per perą Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti apie 25 km pietų kryptimi.
ES šalys, reaguodamos į aneksiją, koordinuotai kviečiasi Rusijos ambasadoriusEuropos Sąjungos šalių sostinės pradėjo koordinuotai kviesti Rusijos ambasadorius siekdamos reaguoti į neteisėtą Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, sekmadienį agentūrai dpa pranešė vienas ES pareigūnas.Vokietija iškvietė Rusijos ambasadorių Berlyne, dpa patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija.Rusijos ambasadoriai Italijoje, Austrijoje ir Danijoje pirmadienį kviečiami į užsienio reikalų ministerijas.Rusijos ambasadorius Belgijoje jau buvo iškviestas penktadienį.Iškvietimus koordinuoja Europos išorės veiksmų tarnyba, ES diplomatinė institucija.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Chersono srityje išlaisvino dar dvi gyvenvietesUkrainos ginkluotosios pajėgos pietinėje Chersono srityje išlaisvino dar dvi nedideles gyvenvietes – Archangelską ir Myroliubivką.Kaip praneša „Sky News“, apie tai informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi jis padėkojo konkretiems daliniams ir pabrėžė, kad šalies kariai neapsiribos Lymanu Donecko srityje.V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie Zaporižios atominės elektrinės vadovo Ihorio Murašovo pagrobimą ir pareiškė, kad tai yra dar viena jo šalyje Rusijos pajėgų vykdomo teroro apraiška. „Už jį teroristinė valstybė turi būti vis griežčiau baudžiama“, – tvirtino V. Zelenskis.Turimais duomenimis, I. Murašovas buvo pagrobtas penktadienį. Šias žinias patvirtino pati Rusija.
KAM siekia atgauti Afganistano pajėgoms skirtus 2,8 mln. dolerių ir atiduoti juos UkrainaiKrašto apsaugos ministerija (KAM) siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.Vyriausybei siūloma šią savaitę dėl to priimti protokolinį sprendimą.Ministerijos teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2 mln. 876 tūkst. JAV dolerių (2 mln. 940 tūkst. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų.Iki šių metų pabaigos galima susigrąžinti arba pervesti į kitus NATO fondus kiek daugiau nei 2 mln. dolerių, o vėliau bus galima kreiptis ir dėl likusios sumos perskirstymo.„Valstybei nusprendus lėšas panaudoti kitiems tikslams, jos per dešimt darbo dienų nuo prašymo ir kitų reikiamų dokumentų pateikimo būtų grąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą“, – rašoma KAM teikime.Šis NATO fondas buvo įkurtas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgoms išlaikyti. Tam kasmet būdavo pervedama po pusę milijono dolerių.Tačiau pernai Afganistano valdymą perėmus Talibanui, minėtų pajėgų nebeliko ir fondas nustojo teikti paramą Afganistanui.KAM siūlo minimas lėšas skirti Rusijos invazijai bespriešinančios Ukrainos reikmėms.Pagal projektą, 2 mln. 154 tūkst. dolerių turėtų būti grąžinti į Lietuvos biudžetą ir skirti KAM teikti paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tai yra Lietuvoje pasiūtiems šiltiems drabužiams Ukrainos kariams įsigyti.Likusią dalį – 722 tūkst. 213 dolerių – siūloma kitąmet pervesti į NATO Visapusiškos paramos Ukrainai paketo fondo sąskaitą.
Rusų pajėgos vėl užpuolė ZaporižiąPirmadienio, spalio 3 d., rytą rusų įsibrovėliai sudavė dar vieną smūgį Zaporižei.Apie tai pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas."Preliminariai dėl priešo apšaudymo buvo sunaikinta miesto infrastruktūra. Deja, yra nukentėjusiųjų. Visos atitinkamos tarnybos dirba. Detalesnė informacija tikslinama", – sakė jis.
Ukraina gali įstoti į NATO neįvykdžiusi narystės veiksmų plano Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva pažymėjo, kad Ukraina gali įstoti į NATO neįvykdžiusi narystės veiksmų plano.I. Žovkvos teigimu, Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidentų pareiškimas turėtų būti interpretuojamas kaip palaikymas Ukrainos narystei NATO.
Danija: dujos jau nesiveržia ir iš „Nord Stream 1“ dujotiekio Danijos energetikos bendrovės duomenimis, dujos jau nesiveržia ir iš pažeisto „Nord Stream 1“ dujotiekio. Bendrovė remiasi operatore „Nord Stream AG“.Apie tai, kad dujos nustojo tekėti iš „Nord Stream 2“ vamzdyno, pranešta jau šeštadienį.Iš viso dujų nuotėkiai buvo fiksuoti keturiose abiejų Baltijos jūroje esančių dujotiekių vietose. Daugelis valstybių yra įsitikinusios, kad tai sabotažas. Danija ir Švedija šią savaitę pranešė, kad buvo registruoti mažiausiai du sprogimai.
Rusijos konstitucinis teismas: Ukrainos teritorijų aneksija yra teisėtaRusijos konstitucinis teismas pareiškė, kad keturių Ukrainos teritorijų aneksija nenusižengia šalies įstatymams. Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios priėmimas į Rusijos Federaciją atitinka konstituciją, sekmadienį Sankt Peterburge paskelbė teismas, kurį cituoja agentūra TASS.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, aneksavo Ukrainos teritorijas. Užsienis šio tarptautinei teisei  prieštaraujančio žingsnio nepripažįsta.Po pasirašymo Konstitucinis tesimas vertino aneksijos dokumentus. Juos dar turi patvirtinti abeji Rusijos parlamento rūmai – Dūma ir Federacijos Taryba.
V. Zelenskis: Lymane visiškai nebeliko Rusijos kariųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad svarbus šalies rytuose esantis Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.„Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas. Ačiū mūsų kariams!“ – sakė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.V. Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
TATENA reikalauja paleisti rusų pajėgų sulaikytą Zaporižios AE vadovąarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossis pareikalavo paleisti sulaikytą Rusijos užimtos Zaporižios atominės elektrinės vadovą.Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė šeštadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos penktadienį sulaikė Ihorį Murašovą. Rusija tai patvirtino.„TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis pareiškė viltį, kad ponas I. Murašovas saugiai ir greitai grįš į savo šeimą ir vėl galės vykdyti svarbias savo funkcijas jėgainėje“, - tviteryje rašė TATENA.TATENA esą užmezgė kontaktą su atitinkamomis institucijomis, kad išsiaiškintų I. Murašovo sulaikymą.Pranešama, kad R. Grossis kitą savaitę lankysis Maskvoje ir Kyjive, kur kalbėsis apie apsaugos zonos apie Zaporižios AE nustatymą.
Londonas spėja, kad rusų pajėgos traukdamosi iš Lymano patyrė didelių nuostoliųRusijos pajėgos, traukdamosi iš strategiškai svarbaus Rytų Ukrainos Lymano miesto, britų žvalgybos vertinimu, patyrė didelių nuostolių. Miestas rytinėje Donecko srityje prieš tai veikiausiai buvo ginamas nepilnai sukomplektuotų dalinių ir rezervistų, sakoma sekmadienį paskelbtame kasdieniniame britų Gynybos ministerijos pranešime. Traukiantis iš miesto vieninteliu dar rusų kontroliuojamu keliu esą ko gero žuvo daug kareivių.Rusija šeštadienį, praėjus dienai po neteisėtos keturių Ukrainos teritorijų aneksijos, patyrė skaudų pralaimėjimą ir buvo priversta trauktis iš Lymano. Pajėgos, rusų kariniais duomenimis, dėl apsupimo pavojaus buvo atitrauktos.Prieš tai Ukrainos institucijos kalbėjo apie 5 000 apsuptų rusų. Tačiau žuvusių ar į nelaisvę paimtų karių skaičius kol kas nežinomas.
Ukraina skelbia sunaikinusi penkis iranietiškus dronus kamikadzesUkrainos ginkluotosios oro pajėgos skelbia sunaikinusios penkis iranietiškus dronus kamikadzes.„The Kyiv Independent“ rašo, kad ginkluotosios pajėgos naktį į sekmadienį Mykolajivo regione numušė penkis iš septynių Rusijos dalinių naudotų dronų.
Rusijos veiksmai fronte išduoda Putino prioritetusKaip teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, Rusija šiuo metu didžiausią dėmesį skiria ne rytinių Ukrainos teritorijų gynybai, o pietų krypčiai. Be to, ir toliau deleguoja išteklių nesėkmingiems bandymams šturmuoti ukrainiečių jau atsiimtas teritorijas, rašo UNIAN.Ekspertai sako, kad Rusijos prezidento prioritetas – okupuotų pietinių rajonų išlaikymas, o ne Luhansko srities gynyba.Duomenys rodo, kad Rusijos Federacijos karinės pajėgos ir toliau stiprina savo pozicijas Chersono ir Zaporižios srityje, nors ir patyrė skaudžią nesėkmę fronto linijoje Lymane.„Sprendimas nebestiprinti fronto linijų Kupjanske ar Lymane praktiškai be abejonių buvo paties prezidento Vladimiro Putino sprendimas, ne karo vadovybės. Galimas dalykas, kad V. Putinui dabar žymiai svarbiau kažkokiu būdu išlaikyti strategines Chersono ir Zaporižios sritis, o ne Luhanską“, – samprotauja analitikai.Be to, V. Putinas ir toliau skiria išteklių, kurių turi tikrai ribotai dėl patiriamų karinių nesėkmių, bevaisiams bandymams šturmuoti ukrainiečių jau atsiimtas gyvenvietes. Remiantis generalinio štabo duomenimis, spalio 1 dieną rusai bandė atakuoti už penkių kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos esančią Kozača Lopan gyvenvietę.
JAV gynybos sekretorius pasveikino Lymano miesto Ukrainoje susigrąžinimąJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasveikino strategiškai svarbaus Ukrainos Lymano miesto susigrąžinimą.  Jis tai pavadino drąsinančiu laimėjimu mūšio lauke, kuris sukels naujų problemų rusų kariams, praneša agentūra „Reuters“.„Be abejo, tai reikšminga. Mus labai džiugina tai, ką dabar matome“, - kalbėjo L. Austinas žurnalistams spaudos konferencijoje Havajuose.Jis pažymėjo, kad Lymanas yra prie kelių, kuriuos Rusija naudojo, kad permestų techniką ir karius į pietus ir vakarus.
Zelenskis žada atkovoti daugiau teritorijų rytiniame Donbaso regioneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „išvedė“ karius iš miesto „į palankesnes pozicijas“.V. Zelenskis sakė rusams, kad jie bus „žudomi vienas po kito“, kol valdžioje bus prezidentas Vladimiras Putinas, įsakęs vasario mėnesį įsiveržti į Ukrainą.„Kol jūs visi neišspręsite problemos su tuo, kuris viską pradėjo, kuris pradėjo šį beprasmį karą prieš Ukrainą, jūs būsite žudomi vienas po kito“, – sakė jis ir pavadino karą „istorine Rusijos klaida“.
Rusijos kariai sekmadienio rytą užpuolė Zaporižę ir apylinkesApie tai „Telegram“ pranešė Zaporižės OVA vadovas Oleksandras Starukhas. Jo teigimu, padaryta žala ir aukų skaičius tikslinami, skelbia unian.net
Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklusRusija turėtų apsvarstyti galimybę panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – parašė jis platformoje „Telegram“.R. Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“.Jo teigimu, A. Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane – svarbiame mieste rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Maskva.Rusija šeštadienį paskelbė atitraukianti pajėgas iš Lymano, kurį jos kariai užėmė pavasario pabaigoje.„Pažeminčiau [A.] Lapiną iki eilinio, atimčiau iš jo visus jam skirtus apdovanojimus ir nusiųsčiau jį į fronto liniją su kulkosvaidžiu rankose, kad jis nuplautų savo gėdą krauju“, – parašė R. Kadyrovas platformoje, kurioje turi 2,8 mln. sekėjų.R. Kadyrovas vadovauja Čečėnijos Respublikai, kurią jis valdo geležiniu kumščiu.Kiek anksčiau šeštadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymaną.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Borrellis: dėl Rusijos įvykdytos aneksijos baigti karą tampa „beveik neįmanoma“Dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos tampa „kur kas sunkiau, beveik neįmanoma, kad karas pasibaigtų“, Ispanijos televizijos kanalui RTVE šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.„Rusija pralaimi“ karą, atskirai pareiškė jis viename Ispanijoje surengtame forume. Ji „pralaimėjo moraliniu ir politiniu požiūriu“, bet „Ukraina dar nelaimėjo“.Pasak J. Borrellio, Europa sukūrė „sodą“, kurį „supa džiunglės“.„Jeigu nenorime, kad šios džiunglės įsiskverbtų į sodą, ... mums reikia dalyvauti“, – pareiškė jis ir paragino Europos Sąjungą stiprinti savo karinį arsenalą.„Tai reikalinga ir būtina išgyvenimui“, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas.Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę šalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Maskva sako „atitraukusi“ pajėgas iš svarbaus Lymano miesto UkrainojeMaskva šeštadienį pareiškė atitraukusi savo pajėgas iš Lymano – strategiškai svarbaus miesto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Rusija.„Dėl kilusios apsupties grėsmės sąjungininkų pajėgos iš Raudonojo Lymano gyvenvietės buvo atitrauktos į palankesnes pozicijas“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija po to, kai Ukrainos pajėgos pranešė netoli miesto „apsupusios“ kelis tūkstančius Rusijos karių.Netrukus po to ukrainiečių pajėgų pranešimo Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymano miestą.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Ministerija: Ukraina smerkia atominės elektrinės vadovo „neteisėtą sulaikymą“Kyjivas šeštadienį pareiškė „kuo griežčiausiai smerkiantis“ Rusijos įvykdytą „neteisėtą“ Maskvos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės direktoriaus sulaikymą.„Šis nusikaltimas yra dar vienas Rusijos valstybinio terorizmo aktas ir rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija turi nedelsdama paleisti“ Ihorį Murašovą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ukrainos pajėgos įžengia į svarbų Lymano miestąUkrainos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į svarbų Lymano miestą rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Rusija.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.„Lemiamas balsas šiandienos ir bet kokiuose būsimuose „referendumuose“ priklauso ir visada priklausys Ukrainos kariuomenei“, – pareiškė ukrainiečių gynybos ministerija.Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas kiek anksčiau šeštadienį pareiškė, kad netoli Lymano „apsupti“ keli tūkstančiai Rusijos karių.Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas penktadienį sakė, kad Rusijos kariai ir jų sąjungininkai „iš paskutinių jėgų“ laikosi Lymane.
Po atakos prieš civilių automobilių vilkstinę netoli Kupiansko miesto Šiaurės Rytų Ukrainoje rasti 20-ies žmonių kūnai, šeštadienį pranešė Charkivo srities gubernatorius.„Preliminariais duomenimis, automobiliuose žuvo 20 žmonių (...) Okupantai užpuolė civilius, mėginusius pabėgti nuo apšaudymo. Tai žiaurumas, kuriam nėra pateisinimo“, – sakė gubernatorius Olegas Synegubovas „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje.
Jungtinė Karalystė ir Danija sutinka, kad „Nord Stream“ sprogimai buvo „sabotažas“JK ministrė pirmininkė Liz Truss šįryt susitiko su Danijos lydere Mette Frederiksen.„Jos sutiko, kad incidentai aiškiai buvo sabotažas“, – sakoma M. Truss biuro pranešime.
Rusams apšaudžius civilių evakuacijos koloną žuvo 20 žmonių20 žmonių žuvo po Rusijos atakos Ukrainos šiaurės rytuose, pranešė regiono pareigūnas. Remiantis naujienų agentūrų pranešimais, žmonės buvo civilių evakuacijos vilkstinėje, rašo SkyNews.
Ukraina: Rusijos pajėgos „apsuptos“ prie svarbaus Lymano miestoUkraina šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos apsupo kelis tūkstančius Rusijos karių netoli strategiškai svarbaus rytinio Lymano miesto, kurį nuo pavasario kontroliuoja Maskva.„Rusijos grupuotė šalia Lymano yra apsupta“, – ukrainiečių žiniasklaidai sakė Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas.Pasak jo, anksčiau šiame rajone buvo „apie 5–5,5 tūkst.“ rusų karių, tačiau pastarojo meto karo veiksmai galėjo „sumažinti“ jų skaičių.Pasak S. Čerevato, jau išvaduoti penki kaimai netoli Lymano rytinėje Donecko srityje.Šeštadienį kaimyninės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus socialiniuose tinkluose irgi paskelbė, kad beveik 5 tūkst. Rusijos karių atsidūrė „Lymano katile“. Jis pridūrė, kad apsupti kariškiai turi tris pasirinkimus – „bandyti prasiveržti, visi kartu žūti arba pasiduoti“.
A. Geraščenka: „Visi rusai, kurie nespėjo pabėgti, yra įstrigę“Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos kariai iškelia vėliavą virš Lymano miesto ženklo.Miestas yra Donecko srityje, vienas iš tų, kuriuos Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė esąs Rusijos dalimi.
Ukrainos pajėgos prisiartino prie Lymano miesto Donecko srityjeUkrainos kariuomenės atstovas per televiziją pranešė apie operacijas aplink Lymaną, kuris yra Donecko srityje.Serhėjus Cherevatyjus teigia, kad Ukrainos pajėgos apsupo miestą, kuris kelis mėnesius tarnavo kaip logistikos ir transporto mazgas Rusijos operacijoms regiono šiaurėje.Pasak Ukrainos Rytų pajėgų atstovo spaudai Cherevatyjaus, Lymano rajone yra nuo 5 000 iki 5 500 Rusijos karių.Jei Ukrainos pajėgos užims Lymaną, tai būtų didžiausias jų laimėjimas nuo Charkivo srities užėmimo praėjusį mėnesį.A. Cherevatyjus sakė, kad Ukrainos operacija aplink Lymaną leis Kijevo pajėgoms judėti toliau link Luhansko srities.
JAV beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui UkrainojeJungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.Kol kas kariniai analitikai nesureikšmina Maskvos grasinimų, o JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokios veiklos, rodančios tokius planus, Vakarų gynybai ir žvalgybai atidžiai stebint, ar neiškyla reali atominė grėsmė.
Zaporižės atominės elektrinės direktorius sulaikytas Rusijos patruliųZaporižės atominės elektrinės generalinį direktorių sulaikė Rusijos patrulis, pranešė už elektrinę atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra „Energoatom“.„Energoatom“ pranešė, kad penktadienį apie 16 val. vietos laiku, Igoris Murašovas buvo sulaikytas pakeliui iš elektrinės į Enerhodaro miestą.„Jis buvo iškeltas iš automobilio ir užrištomis akimis buvo nuvarytas nežinoma kryptimi“, – rašoma pranešime.
Rusija tvirtina, kad Vakarai sabotavo dujotiekius – Bidenas kaltina Rusiją „dezinformacija ir melu“Rusija apkaltino Vakarus sabotuojant Rusijos nutiestus gamtinių dujų vamzdynus po Baltijos jūra į Vokietiją, o JAV ir jų sąjungininkės šį kaltinimą griežtai neigia.Šiaurės šalys teigė, kad per povandeninius sprogimus, kurie šią savaitę apgadino dujotiekius Nord Stream 1 ir 2, buvo keli šimtai svarų sprogmenų.JAV ir Rusija susiginčijo per nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį Niujorke penktadienį, kurį Rusija sušaukė dėl atakų.Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė Rusijos teiginius dėl dujotiekio kaip keistus.Jis sakė, kad tai buvo „tyčinis sabotažo aktas, o dabar rusai siurbia dezinformaciją ir melą“, pridūrė, kad JAV ir jų sąjungininkai siųs narus išsiaiškinti, kas atsitiko.
JT nepriėmė Rusijos veiksmus smerkiančios rezoliucijosRusija penktadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų pasmerkusi keturių Ukrainos regionų aneksiją po vadinamųjų referendumų dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.Ukraina ir Vakarų šalys visuotinai atmetė referendumus kaip „apgaulę“.Rezoliucijoje būtų pasmerktas Rusijos „neteisėtų vadinamųjų referendumų organizavimas regionuose, esančiuose tarptautiniu mastu pripažintose Ukrainos sienose“, ir paskelbta, kad referendumai „negalioja“.Rezoliucijoje Rusija taip pat būtų paraginta „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos per jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas“.Rusija buvo vienintelė šalis, kuri priešinosi rezoliucijai.Už balsavo dešimt šalių: Albanija, Prancūzija, Gana, Airija, Kenija, Meksika, Norvegija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė ir JAV.Keturios šalys susilaikė: Brazilija, Kinija, Gabonas ir Indija.Prieš balsavimą JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield, pateikusi rezoliuciją kartu su kolege iš Albanijos, sakė, kad ji suderinta su Saugumo Tarybos tikslais ginti suverenitetą, apsaugoti teritorinį vientisumą ir užtikrinti taiką bei saugumą.„Kalbame apie JT valstybę narę, Saugumo Tarybos narę, bandančią jėga aneksuoti dalį kitos, – sakė L. Thomas-Greenfield. – Šių fiktyvių referendumų rezultatai buvo iš anksto numatyti Maskvoje, ir visi tai žino. Jie buvo laikomi už rusiškų ginklų vamzdžio“.Vasilijus Nebenzya, Rusijos ambasadorius prie JT, sakė, kad rezultatai kalba patys už save. „Didžioji dauguma balsavusiųjų palaikė šių regionų integraciją į Rusiją“, – sakė jis.
JAV: mes norime matyti Ukrainą NATOJungtinės Valstijos ir Kanada penktadienį išreiškė paramą Ukrainos narystei NATO, tačiau susilaikė nuo pažadų paspartinti jos priėmimą.„Tvirtai remiame šalių, kurios siekia įstoti į NATO ir kurios gali išplėsti NATO pajėgumus, prisijungimą prie Aljanso“, – penktadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.Kalbėdamas apie V. Zelenskio pasiūlymą paspartinti Ukrainos priėmimą, A. Blinkenas sakė: „Tam yra procesas, šalys ir toliau laikysis šio proceso.“Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Jolie pokalbyje su A. Blinkenu po derybų Vašingtone taip pat išreiškė palaikymą Ukrainos prašymui.„Mes tikime NATO atvirų durų politika ir visada pasisakėme už Ukrainos stojimą į NATO“, – sakė ji.Pagal NATO taisykles bet koks sprendimas priimti naują narę turi būti vieningas.
Putinas pasirašė dar vieną dekretą dėl šauktiniųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė dekretą dėl, kaip teigiama, įprasto rudens šaukimo į kariuomenę. Skelbiama, kad į ją bus pakviesta 120 tūkst. Rusijos piliečių nuo 18 iki 27 metų amžiaus.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad, anot Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, rudens šaukimas neturi nieko bendra su tuo, ką Rusija vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje.Tarnaujantys šauktiniai po privalomosios tarnybos bus paleisti ir grąžinti į savo gyvenamąsias vietas, skelbia TASS.
Ukrainos pajėgos švenčia dar vieną svarbią pergalęUkrainos pajėgos penktadienį perėmė Drobiševo kaimo kontrolę rytinėje Donecko srityje – gyvenvietę, kuri greta Rusijos okupuoto Lymano.„Pasaulio ateitis nebesprendžiama Kremliuje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.Drobiševas yra tik maždaug 5 kilometrai į šiaurę nuo Lymano. Vaizdo įraše matyti, kaip švenčia Ukrainos pajėgos, miesto centre laikančios Ukrainos vėliavą.„Šiandien, rugsėjo 30 d., AFU, būtent 81-oji nepriklausoma orlaivių brigada, išlaisvino Drobiševą. Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“ – pranešė gynybos ministerija.Lymaną dabar beveik visiškai apsupo Ukrainos pajėgos. Denisas Pušilinas, apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos, kuri šiandien Maskvoje pareiškė prisijungusi prie Rusijos Federacijos, vadovas penktadienį sakė, kad padėtis Lymane „tebėra rimta“.
Putinas: aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojai grįžta į savo „tėvynę“Keturių Maskvos aneksuotų Ukrainos regionų gyventojai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, grįžo „į savo istorinę tėvynę“. „Sveiki sugrįžę namo“, - sakė jis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje Raudonojoje aikštėje. „Pergalė bus mūsų“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje karą prieš Ukrainą.Renginys Raudonojoje aikštėje vyko keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko – aneksijos proga. Kai kurie renginio dalyviai mojo Rusijos vėliavomis, pasakojo agentūros AFP reporteris. Kai kurie dėvėjo juodai oranžines Georgijaus juosteles.„Mes tapome stipresni, nes esame kartu“, - sakė V. Putinas, kurio kalba buvo rodoma keliuose dideliuose ekranuose. Jis kalbėjo apie „ypatingą, istorinę tiesos ir teisingumo dieną“. Rusų kariai, anot jo, „didvyriškai gynė žmonių pasirinkimą“ Ukrainoje.„Darysime viską, kad paremtume savo brolius ir seseris Zaporižioje, Chersone, Luhanske ir Donecke, kad pagerintume jų saugumą, atgaivintume ekonomiką“, - kalbėjo V. Putinas praėjus kelioms valandoms po to, kai per ceremoniją Kremliuje pasirašė keturių Ukrainos regionų aneksijos dokumentus.
Išpuolio Zaporožėje aukų skaičius išaugo iki 30Ukrainos pareigūnai pranešė, kad mažiausiai 30 žmonių žuvo ir 88 buvo sužeisti per Rusijos pajėgų išpuolį prieš civilių vilkstinę, išvykstančią iš Zaporožės miesto.„Priešas pradėjo raketų ataką prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pakeliui iš Zaporožės“, – „Telegram“ sakė Zaporožės regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas: „Žmonės stovėjo eilėje išvykti į laikinai užimtą teritoriją, pasiimti artimųjų, pristatyti pagalbą“.Pasak Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Ihoro Klymenko, tarp žuvusiųjų yra 11 metų mergaitė ir 14 metų berniukas.Okupuoto Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas per „Telegram“ sakė: „Žmonės kasdien išvyksta iš Zaporožės palaikyti savo artimųjų, pristatyti gyvybiškai svarbių vaistų civiliams gyventojams ir grįžti atgal. Šiuo metu neįmanoma net suskaičiuoti žuvusiųjų ir sužeistųjų“.Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko anksčiau teigė, kad Rusijos pajėgos iš viso paleido 16 raketų toje vietoje, kur buvo smogta civilinei kolonai.K. Tymošenko per „Telegram“ sakė: „Pagal preliminarią informaciją, naudojant S-300 raketų sistemą buvo paleista 16 raketų. Žuvo 23 ir 28 sužeisti“.„Keturi raketų smūgiai buvo paleisti automobilių turgaus zonoje, taip pat transporto priemonių ir piliečių koncentracijos taške išvykti/įvažiuoti į/iš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos. Ant jų stovėjo transporto priemonių kolona su civiliais. kelią į laikinai užimtą teritoriją pasiimti savo artimųjų“, – sakė K. Tymošenko.Rusijos pajėgos Ukrainos konflikte dažnai naudoja raketas S-300.
NATO vadovas pasmerkė Ukrainos teritorijų aneksijąNATO penktadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji panaudos branduolinius ginklus kare prieš Kyjivą.„Šis teritorijų užgrobimas yra neteisėtas. NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po prezidento Vladimiro Putino pareiškimo.
Macronas griežtai smerkia Ukrainos teritorijų aneksijąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai pasmerkė Rusijos paskelbtą keturių Ukrainos regionų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono aneksiją ir pavadino ją neteisėta.Tai rimtas tarptautinės teisės ir Ukrainos suverenumo pažeidimas, sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime. Prancūzija, anot E. Macrono, tam priešinasi ir remia Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija.
NATO: durys Ukrainai atviros, bet dėmesys sutelktas į paramą priešintis Rusijos invazijaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Ukrainai prisijungti prie Aljanso durys yra atviros, tačiau pabrėžė, kad dabar pagrindinis dėmesys skiriamas pastangoms remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai.„Kiekviena demokratinė Europos valstybė turi teisę kreiptis dėl narystės NATO, o NATO sąjungininkai gerbia šią teisę. Ir mes ne kartą kartojome, kad NATO durys lieka atviros. Ir tai įrodėme per pastaruosius metus“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Briuselyje.„NATO sąjungininkai, susitikę NATO viršūnių susitikime Madride, taip pat labai aiškiai pareiškė, kad mes palaikome Ukrainos teisę pasirinkti savo kelią, nuspręsti, kurių saugumo mechanizmų dalimi ji nori būti. Sprendimas dėl narystės turi būti patvirtintas visų 30 sąjungininkų; tokius sprendimus priimame bendru sutarimu“, – sakė Aljanso vadovas.„Dabar mūsų dėmesys sutelktas į neatidėliotinos paramos Ukrainai teikimą, kad padėtume Ukrainai apsiginti nuo žiaurios Rusijos invazijos. Čia yra sutelktas pagrindinis NATO sąjungininkų dėmesys ir pagrindinės pastangos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.Anksčiau penktadienį Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė prašantis paspartintos procedūros dėl narystės NATO.„Faktiškai, mes jau nuėjome savo kelią į NATO. Faktiškai jau įrodėme, kad esame suderinami su Aljanso standartais. Jie tikri Ukrainai – tikri mūšio lauke ir visais mūsų sąveikos aspektais“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kurį Ukrainos prezidentūra paskelbė socialinėje žiniasklaidoje.„Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kitiems ir saugome vieni kitus. Toks yra Aljansas. De facto. Šiandien Ukraina teikia prašymą, kad tai virstų de jure. Taikant procedūrą, kuri atitiks mūsų svarbą apsaugoti visą mūsų bendruomenę. Paspartintu būdu“, – pridūrė jis.„Žengiame ryžtingą žingsnį pasirašydami Ukrainos prašymą dėl spartesnio stojimo į NATO“, – pareiškė V. Zelenskis.Ukraina jau seniai išreiškė norą tapti NATO nare. Tačiau kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina Ukrainos euroatlantinę perspektyvą. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad nesiderės su Rusija, kol valdžioje bus šios šalies vadovas Vladimiras Putinas.„Ukraina neves jokių derybų su Rusija, kol V. Putinas bus Rusijos Federacijos prezidentas. Derėsimės su nauju prezidentu“, – sakė V. Zelenskis po to, kai Rusija aneksavo keturis Maskvos okupuotus Ukrainos regionus.Per tą ceremoniją V. Putinas, be kita ko, pareiškė, kad Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.NATO vadovas savo ruožtu pasmerkė Rusijos įvykdytą dar keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji kare panaudos branduolinį ginklą.„Šis žemės užgrobimas yra neteisėtas ir nelegitimus. NATO sąjungininkai nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Stoltenbergas reaguoja į Ukrainos prašymą tapti NATO nareNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pakomentavo Ukrainos prašymą prisijungti prie aljanso.Jis teigė, kad kiekviena demokratinė šalis turi teisę teikti paraišką dėl narystės NATO, tačiau sprendimas bus priimtas visų aljanso valstybių narių bendru sutarimu.
G-7 atmeta Rusijos įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“.Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi dialogui su Rusija, bet su kitu prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi dialogui su Rusija, bet jau su kitu Rusijos prezidentu.„Šiandien surengiau vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdį. Ką tik baigėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdis. Turime sprendimą. Pirma – tik Ukrainos stiprinimo ir okupantų išstūmimo iš visos mūsų teritorijos kelias atkuria taiką. Šį kelią užbaigsime“, – sakė Prezidentas savo kreipimesi.Antra, jis pažymėjo, kad „Ukraina buvo ir lieka derybų pastangų lydere“.
Putinas kol kas nevyks į aneksuotas teritorijas UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiu metu neketina lankytis aneksuotose teritorijose Ukrainoje. „Dar ne, dar laukia daug darbo, tačiau su laiku tai tikriausiai įvyks“, - pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą.Prieš tai V. Putinas per iškilmingą ceremoniją Kremliuje pasirašė sutartis dėl keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksijos. Šiose teritorijose buvo surengti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukraina žada tęsti kontrpuolimą prieš RusijąUkraina penktadienį pareiškė, kad jos kariuomenė tęs kontrpuolimą prieš Rusiją šalies rytuose, Maskvai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus ir paraginus ukrainiečių kariuomenę nutraukti kovą.„Bandydamas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mėgina užgrobti teritorijas, kurių fiziškai net nekontroliuoja. Ukrainai niekas nesikeičia: mes ir toliau išlaisviname savo žemę ir žmones, atkuriame savo teritorinį vientisumą“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Per tą ceremoniją V. Putinas, be kita ko, pareiškė, kad Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
ESBO: neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija paaštrins konfliktą Aukšti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neteisėta ir nepriimtina pavadino Maskvos paskelbtą Ukrainos teritorijų aneksiją. ESBO narė Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ pagrindines šios organizacijos ir Jungtinių Tautų taisykles, pareiškė ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid ir Zbigniewas Rau, Lenkijos užsienio reikalų ministras bei dabartinis ESBO pirmininkas.„Šis Rusijos Federacijos žingsnis, įskaitant mobilizaciją ir neatsakingus branduolinius grasinimus, tik dar labiau paaštrins konfliktą“, - sakoma pareiškime, prie kurio prisijungė ir aukšti ESBO šalių parlamentų atstovai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė keturių Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios aneksiją. Užsienis aneksijos nepripažįsta.
Europos Komisija pabrėžia saugumo rizikas išduodant vizas rusams Europos Komisija atkreipia dėmesį į galimas saugumo rizikas išduodant vizas nuo mobilizacijos bėgantiems rusams ir kitiems Rusijos piliečiams. Institucija penktadienį rekomendavo ES valstybėms dar labiau apriboti vizų išdavimą. „Situacija dėl grėsmės saugumui yra rimta“, - sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. Ji paminėjo dalinę mobilizaciją Rusijoje, Ukrainos teritorijų aneksiją ir naujausius Maskvos grasinimus.Kaip reikalavo ES šalys, komisarė pateikė atnaujintas visų išdavimo rusams gaires. Anot Y. Johansson, ES šalys turėtų dar įdėmiau nei iki šiol nagrinėti galimus pavojus saugumui išduodant vizas rusams. Dėl dalinės mobilizacijos daug rusų palieka šalį. Jei Rusijos pilietis nori likti ES ilgiau nei 90 dienų, jam Šengeno viza neturėtų būti išduodama. Jis vietoj to turėtų prašyti ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi šalyje. Be to, rusai negalės prašyti trumpalaikės vizos Rusijos kaimyninėje šalyje, pavyzdžiui, Gruzijoje.Disidentams ar žurnalistams tokie ribojimai negaliotų. Nebus ribojama ir teisė prašytis prieglobsčio. Be to, kaip pabrėžė komisarė, turima viza gali būt panaikinta galimos grėsmės atveju.Rusijai praėjusią savaitę  paskelbus dalinę mobilizaciją kare prieš Ukrainą, ES šalyse kilo diskusijos, ar priimti kariauti nenorinčius rusus. Nors ES šalys siekia vieningos linijos, tačiau jų pozicijos smarkiai skiriasi. Baltijos valstybės - Estija, Latvija ir Lietuva, taip pat Lenkija ir Slovakija, pavyzdžiui, atmeta rusų priėmimą ir argumentuoja tai ir saugumo politinėmis, ir moralinėmis priežastimis. Vokietijos vyriausybė tuo tarpu dezertyrams žada prieglobstį.
Bidenas pasmerkė Rusijos deklaraciją apie aneksiją JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
Zelenskis: esame pasirengę dialogui su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentuSavo kalboje Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina yra pasirengusi taikos deryboms su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu.Ukraina siūlė Rusijai „susitarti dėl sambūvio lygiomis, sąžiningomis, garbingomis ir teisingomis sąlygomis“, tačiau tai neįmanoma su „šiuo Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis. – Esame pasirengę dialogui su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu”.V. Zelenskio vaizdo kreipimasis paskelbtas po to, kai Maskvoje įvyko ceremonija, per kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų aneksiją.
JAV skelbia sankcijas Rusijai dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijosJungtinės Valstijos penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos pareigūnams ir šalies gynybos pramonei, reaguodamos į Kremliaus pareiškimą, kad jis aneksavo keturias okupuotas kaimyninės Ukrainos teritorijas.„Jungtinės Valstijos Rusijos atžvilgiu skelbia skubias ir griežtas [baudžiamąsias] priemones“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.JAV taip pat paskelbė, kad Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės remia sankcijų taikymą bet kuriai šaliai, kuri palaiko Kremliaus bandymą prijungti Ukrainos regionus.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Ukraina kreipiasi dėl įstojimo į NATO pagreitinta tvarka Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pateiks oficialią paraišką dėl narystės NATO pagreitinta tvarka.„De facto mes jau esame NATO nariai. De facto jau įrodėme, kad atitinkame Šiaurės Atlanto aljanso standartus“, – tviteryje jo žodžius citavo „Kyiv Independent“. – Šiandien Ukraina prašo tai padaryti de jure. Pagreitinta tvarka“.
Italijos rinkimų laimėtoja Meloni pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos regionų aneksijos Italijos rinkimus praėjusią savaitę laimėjusi kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė, kad Rusijos įvykdyta okupuotų Ukrainos regionų aneksija neturi nei teisinio, nei politinio pagrindo, ir perspėjo, kad Maskvos „neoimperializmas“ kelia grėsmę visai Europai.„Keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos paskelbimas po fiktyvių referendumų, surengtų smurtinės karinės okupacijos sąlygomis, neturi nei teisinės, nei politinės vertės“, – sakoma G. Meloni pareiškime.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „dar kartą demonstruoja savo neoimperialistinę, sovietinio stiliaus viziją, kuri kelia grėsmę viso Europos žemyno saugumui, – sakė ji. – Šis naujas Rusijos padarytas tautų sambūvio taisyklių pažeidimas patvirtina, kad Vakarų demokratijos turi būti vieningos“.Jos komentaras atspindi bendrą Europos Sąjungos vadovų, įskaitant Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi, pareiškimą, kuriame teigiama, kad jie „niekada nepripažins“ aneksijos.G. Meloni populistinė euroskeptiška partija „Italijos broliai“, turinti neofašistinių šaknų, sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko 26 proc. balsų, todėl ji gali tapti ministre pirmininke.Ji tvirtai palaikė ES sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, nors jos koalicijos sąjungininkai – kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis ir ekspremjeras Silvio Berlusconis – kadaise palaikė draugiškus ryšius su Maskva.
Zelenskis: viskas bus Ukraina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po penktadienį vykusio šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos susitikimo pareiškė, kad viskas bus Ukraina, praneša CNN.Šie V. Zelenskio komentarai paskelbti dar neprasidėjus ceremonijai Kremliuje, kurios metu keturios Ukrainos sritys buvo pripažintos Rusijos Federacijos dalimi.„Kontroliuojame situaciją, – „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis. – Viskas bus Ukraina.“Pasak Ukrainos prezidento, susitikimo metu buvo susipažinta su pranešimais iš fronto linijos, „apsvarstyti būsimi mūsų teritorijų išlaisvinimo planai“, išanalizuoti „galimi priešo veiksmai netolimoje ateityje“ ir aptarti logistiniai klausimai, susiję su Ukrainos karių aprūpinimu ginklais ir amunicija.Kai V. Putinas Kremliuje jau sakė savo kalbą, V. Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ paskelbė trumpą komentarą. „Toliau dirbame ir laisviname Ukrainos teritorijas. Nekreipiame dėmesio į tuos, kuriems reikia gerti vaistus. Kariuomenė dirba. Ukraina yra vieninga. Tik į priekį“, – parašė A. Jermakas.
ES lyderiai: Bendrija niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos regionų aneksijosEuropos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime.
Putinas pareiškė, kad Rusija turi keturis naujus regionusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo šalis turi keturis naujus regionus, praneša BBC.Kalbėdamas ceremonijoje Kremliuje, V. Putinas teigė, esą keturių Ukrainos sričių – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – gyventojai aiškiai pareiškė savo valią. Pasak V. Putino, jie „amžiams tapo mūsų piliečiais“.Rusijos prezidentas pridūrė, kad šių „balsavimų“ rezultatai yra „prigimtinė visų balsavusiųjų teisė“, ir tvirtino, neva ištisos rusų kartos kovojo dėl šių žemių.
Rusijos pajėgos sprunka iš LymanoUkrainos žurnalistas Jurijus Butusovas paskelbė drono nuotrauką, kurioje, anot jo, matyti Rusijos karinės technikos ir civilių transporto priemonių vilkstinė, bandanti išvažiuoti iš Zaričnės kaimo netoli Lymano.J. Butusovo teigimu, Rusijos kariai palieka Lymaną, bijodami visiško Ukrainos kariuomenės apsupimo. „Radio Svoboda“ nustatė šios nuotraukos geografinę vietą ir patvirtino, kad ji iš tikrųjų padaryta išvažiavime iš Zaričnės. https://t.me/radiosvoboda/29107
Donecko „liaudies respublikos“ pajėgos: atvyko pirmieji per mobilizaciją pašaukti rusų kariai Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ karinės pajėgos „Telegram“ kanale pranešė, kad atvyko pirmieji kariai, pašaukti per Kremliaus paskelbtą dalinę mobilizaciją. Dabar kareiviams esą bus surengti „intensyvūs koviniai mokymai“.„Liaudies respublikos“ gyventojai entuziastingai sutiko pajėgas ir padėkojo Rusijos Federacijos prezidentui už šį sprendimą, sakoma toliau pranešime.
Vokietijos prezidentas smerkia būsimą Ukrainos teritorijų aneksiją Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pasmerkė pseudoreferendumus ir būsimą keturių Ukrainos teritorijų aneksiją. „Mes nepripažinsime šių tariamų rezultatų, šių sienų perstūmimų“, – pareiškė jis penktadienį.Fiktyvūs referendumai prieštarauja tarptautinei teisei. „V. Putino režimas vis labiau eskaluoja padėtį“, – sakė F. W. Steinmeieris. Jis pabrėžė, kad Vokietija toliau rems Ukrainą ir tiek laiko, kiek reikės: „finansinėmis, humanitarinėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis“.„Šis karas yra ir išpuolis prieš tarptautinę teisę bei liberalių demokratijų vertybes – mūsų vertybes“, – kalbėjo F. W. Steinmeieris. Jis taip pat teigė suprantąs žmonių baimes dėl karo, energijos krizės ir klimato kaitos.Prezidentas kartu pareiškė susirūpinimą, kad populistai gali išnaudoti situaciją savo naudai. Demokratiją reikia labiau ginti, teigė jis. „Negalime leisti, jog jėgos pasinaudotų šia krize, kad sudrebintų mūsų demokratinės teisinės valstybės pamatus“, – pažymėjo F. W. Steinmeieris.
ES šalys preliminariai sutarė dėl naujo sankcijų paketo RusijaiEuropos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.
Kremlius: reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų ribasKremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas.„Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Rusija vėliau penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksuos keturis okupuotus Ukrainos regionus, pranešė Maskva, prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus, kad šioms teritorijoms „apginti“ jis gali panaudoti branduolinius ginklus.
Zelenskis po Rusijos smūgio humanitarinei vilkstinei: kraugeriški niekšai!Po penktadienio smūgių humanitarinei vilkstinei Ukrainos pietiniame Zaporižios regione prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „teroristine valstybe“ ir „kraugeriškais niekšais“.Per Rusijos smūgius civilių automobilių vilkstinei ties fronto linija žuvo mažiausiai 25 ir buvo sužeista dar 50 žmonių, paskelbė ukrainiečių pareigūnai, padidindami aukų skaičių nuo 23. Taip pat nurodoma, kad visi žuvusieji yra civiliai.„Taip padaryti galėjo tik visiški teroristai“, – sakė V. Zelenskis.Jis pareiškė, kad Rusija yra teroristinė valstybė, ir pridūrė: „Kraugeriški niekšai! Būtinai atsakysite. Už kiekvieną pražudytą ukrainiečių gyvybę!“
Separatistų lyderis: Rusijos pajėgos Lymane iš dalies apsuptos Prorusiškų separatistų atstovas penktadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė „iš dalies apsupta“ Ukrainos Lymano mieste ir kad Kyjivo pajėgos atsiima kaimus šiame rajone.„Žinios iš Lymano kelia nerimą. Šiuo metu Lymanas yra iš dalies apsuptas“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė atsiskyrusio Donecko regiono promaskvietiškas lyderis Denisas Pušilinas. Du netoliese esantys kaimai „nebėra visiškai mūsų kontroliuojami“, pridūrė jis.
Ukrainos kariuomenė sėkmingai kaunasi dėl Lymano Donecke Kyjivo pajėgos pasiekia laimėjimų kovoje už strategiškai svarbaus nedidelio Donecko Lymano miesto kontrolę. Apie tai praneša Rusijos kariniai tinklaraštininkai.Remiantis Rusijos pranešimais, Ukrainos kariuomenė užėmė kelias vietoves į rytus nuo Lymano. „Apie vidurnaktį Ukrainos kariuomenei pavyko veiksmingai apsupti Lymaną“, – penktadienį pranešė nacionalistinis karinis tinklaraštis „Rybar“. Anot pranešimo, krito Stavkų kaimas šiauriau Lymano, o Zaričnėje į rytus nuo Lymano vyko gatvių mūšiai. Rusijos tinklaraštininkas Semionas Pegovas taip pat patvirtino, kad Ukrainos kariuomenė atsiėmė Stavkus.„Priešas nuolat apšaudo kelią tarp Lymano ir Torskės“, – pranešė „Rybar“. Kelias į Torskę buvo vienintelė tiekimo grandis Rusijos garnizonui Lymane, kai Ukrainos pajėgos prasiveržė į vakarus ir į šiaurę nuo Lymano. Kaip rašoma tinklaraštyje, Ukrainos pajėgos taip pat puola Jampilio miestą, esantį į pietryčius nuo Lymano. „Jei Rusijos karinė vadovybė per 24 valandas nesiims ryžtingų veiksmų, Lymano laukia Balaklijos likimas“, – rašoma „Rybar“.Atkovojusi Balakliją, Ukrainos kariuomenė pradėjo pagrindinį puolimą Charkivo srityje ir atsiėmė beveik visą regioną, privertusi Rusijos pajėgas bėgti. Jei Ukrainai pavyks susigrąžinti Lymaną, tai atvers Kyjivo pajėgoms kelią tolesnei pažangai gilyn į Luhansko sritį, kurią Maskva beveik visą užgrobė vasarą.
JK: Rusijos kariuomenei trūksta tvarsčių, kitų medicinos priemonių Didžiosios Britanijos karinių ekspertų teigimu, į Ukrainą įsiveržusioms Rusijos pajėgoms mūšio lauke trūksta tvarsčių ir kitų medicinos priemonių.Naujai mobilizuotiems rezervistams nurodyta turėti savo pirmosios pagalbos vaistinėles ir „patariama, kad moterų higienos reikmenys yra ekonomiškas sprendimas“, rašoma atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdienėje žvalgybos ataskaitoje apie karą.„Rusijos kareivių nepasitikėjimas deramu medicininiu aprūpinimu beveik neabejotinai prisideda prie daugelio Ukrainoje esančių dalinių smunkančios moralės ir nenoro dalyvauti puolimo operacijose“, – teigia ministerija.
Mariupolio mokyklos kieme okupantai rusai degino ukrainietiškus vadovėlius Rusijos kariuomenės užimtame Mariupolyje okupantai vienos mokyklos kieme degino ukrainietiškus vadovėlius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mariupolis. 48-osios mokyklos kiemas. Ukrainietiški vadovėliai buvo deginami tiesiog čia. Šiuolaikinis fašizmas ir tikrieji Rusijos tikslai atrodo būtent taip“, –parašė Mariupolio mero patarėjas, pateikdamas atitinkamų šio nusikaltimo nuotraukų. Kaip jau buvo pranešta, okupantai žadėjo Mariupolyje rugsėjo 1-ąją atidaryti 16 mokyklų, bet duris atvėrė tik penkios. Gyventi mieste tebėra nepaprastai pavojinga, minos guli tiesiog gatvėse, kuriomis vaikai kasdien turi eiti į mokyklą. Apsišaukėliška „valdžia“ skyrė keliems šimtams vaikų viena autobusą, todėl jis nuolat būna sausakimšas. Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Mieste sugriauti gyvenamieji namai, įmonės, mokyklos ir ligoninės, sunaikinta komunalinė infrastruktūra. Jame liko daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. https://t.me/andriyshTime/3239
Ukraina siunčia „linkėjimų“ rusams: na, ką? Jampilis mūsųUkrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Jampilį, miesto tipo gyvenvietę Donecko srityje. Gyvenvietė yra į pietryčius nuo Lymano miesto, kurio okupacinė įgulą, remiantis nepriklausomų karo ekspertų vertinimais ir Rusijos propagandistų teiginiais, pateko į operatyvinę apsuptį.Penktadienio (rugsėjo 30 d.) rytą internete buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame girdėti, kaip prie administracinio pastato stovintis ukrainiečių karys sako: „Na, ką? Jampilis mūsų“.Ukrainos karinė vadovybė šio fakto kol kas nepatvirtino.Amerikos karo studijų institutas (ISW) paskelbė naują padėties netoli Lymano miesto Donecko regione žemėlapį. Aktyvios kovos čia vyksta jau kelias savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar bando galutinai užimti Lymaną.Sprendžiant iš žemėlapio, Ukrainos kariai beveik apsupo Lymaną, todėl ten veikianti gana didelė rusų grupė rizikuoja patekti į savotišką katilą.https://t.me/vmolnia/38124
Truss: JK niekada nepripažins keturių Ukrainos teritorijų aneksijos Rusijai rengiantis formaliai aneksuoti keturias okupuotas Ukrainos teritorijas, Jungtinės Karalystės (JK) ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį apkaltino Vladimirą Putiną tarptautinės teisės pažeidimu.L. Truss kritikavo Rusijos lyderį kaip „akivaizdžiai nesiskaitantį su Ukrainos žmonių, kuriuos jis tvirtina atstovaujantis, gyvybėmis“.„JK niekada neignoruos suverenios šių žmonių valios ir mes niekada nepripažinsime Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų niekuo kitu, kaip tik Ukrainos teritorija“, – pridūrė ji.
Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentą Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai Chmelnickio srityje demaskavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentą.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi UST spaudos centru.Šis Rusijos pilietis atvyko į Ukrainą sausio mėnesį neva aplankyti giminių, o tikroji jo užduotis buvo sukurti platų agentų tinklą žvalgybos duomenims rinkti ir diversijoms vakariniuose regionuose vykdyti.Nustatyta, kad agentas atvyko į Ukrainą buvusio Rusijos gvardijos specialiosios paskirties būrio „Vitiaz“ vado pulkininko Sergejaus Lysiuko nurodymu. Šis Rusijos kariškis glaudžiai susijęs su Kremliumi.Demaskuotas šnipas ne kartą dalyvavo Rusijos kariuomenės karo veiksmuose, taip pat ir Šiaurės Kaukaze.Jo veiklą Ukrainoje koordinavo FSB pulkininkas Jevgenijus Petrušinas. Šnipas stebėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo vietas ir judėjimą, rinko informaciją apie mobilizaciją ir svarbius strateginius objektus, stengėsi užmegzti ryšius su vietos gyventojais.Savo žvalgybinei ir ardomajai veiklai jis gaudavo pinigų iš savo kuratorių Rusijoje.Rusijos agentui pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 114-ąjį straipsnį (šnipinėjimas).
Blinkenas: Rusijos „referendumų“ Ukrainoje rezultatai neatspindi tikrosios ukrainiečių valiosJAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas pareiškė, kad keturiose okupuotose Ukrainos srityse surengtų „referendumų“ dėl prisijungimo prie Rusijos rezultatai „neatspindi tikrosios Ukrainos žmonių valios“.Kaip skelbė Maskvos statytiniai Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse, dauguma gyventojų tariamai balsavo už tapimą Rusijos dalimi.„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins šių fiktyvių referendumų teisėtumo ir jų rezultatų bei Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijų aneksijos“, – teigiama A. Blinkeno pranešime ir priduriama, kad šis Maskvos surengtas „spektaklis“ yra „neteisėtas ir pažeidžia tarptautinę teisę“.Šie A. Blinkeno komentarai paskelbti prieš penktadienį Kremliuje numatomą „ceremoniją“, kurioje planuojama pasirašyti susitarimus dėl oficialaus minėtų Ukrainos sričių įtraukimo į Rusijos Federacijos sudėtį.
JAV Senatas priėmė naują 12 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketąJAV Senatas ketvirtadienį patvirtino naują 12 mlrd. dolerių (eurų) vertės ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą pagal laikiną federalinio biudžeto pratęsimą iki gruodžio mėnesio.Pagal šią pagalbos priemonę, dėl kurios sutarė abiejų partijų senatoriai, numatyta skirti 3 mlrd. dolerių ginklams, karių aprūpinimui ir atlyginimams. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat galės nurodyti JAV gynybos departamentui nusiųsti Ukrainai savo ginklų bei karinės technikos už 3,7 mlrd. dolerių.Be to, Kyjivui skiriama 4,5 mlrd. dolerių, kad jis galėtų palaikyti Ukrainos finansų stabilumą, o vyriausybė veiktų ir teiktų paslaugas Ukrainos žmonėms.Dėl naujos paramos susitarta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį planuojant paskelbti apie Rusijos kariuomenės užimtų Ukrainos teritorijų aneksiją.„Praėjus septyniems mėnesiams nuo konflikto pradžios visiškai aišku, kad amerikiečių pagalba labai padėjo Ukrainos žmonėms priešintis piktai ir žiauriai Putino agresijai“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.„Tačiau kova dar toli gražu nesibaigė ir mes privalome, privalome toliau padėti drąsiems ir narsiems Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.Pagalba Ukrainai yra dalis trumpalaikio federalinio biudžeto pratęsimo po finansinių metų pabaigos rugsėjo 30 dieną, Kongreso partijoms nesusitarus dėl lėšų 2022–2023 finansiniams metams.Pratęsimas užtikrins vyriausybės darbą iki gruodžio, tačiau pirmiausia jam turi pritarti Atstovų Rūmai, kad jau pirmadienį nebūtų uždarytos kai kurios vyriausybės įstaigos.Nuo metų pradžios, įskaičiuojant naują paramą, JAV vyriausybė Ukrainai skyrė 65 mlrd. dolerių.
Karas Ukrainoje jau pražudė 397 vaikusNuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 30 d. Ukrainoje jau žuvo 397 vaikai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 780 vaikų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Per Ukrainos smūgį Chersone žuvo Maskvos primestas pareigūnasPer Kyjivo pajėgų smūgius Rusijos kontroliuojamame Pietų Ukrainos Chersono regione žuvo Maskvos primestas statytinis, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra, citavusi vietos pareigūnus.„Pirmasis Chersono administracijos saugumo vadovo pavaduotojas Aleksejus Kateriničevas žuvo per Ukrainos kariuomenės raketos ataką Chersono centre“, – pranešė RIA Novosti.
Ukraina: smūgiams Krymui jokių JAV apribojimų nėraUkrainos ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl amerikiečių ginkluotės nenaudojimo smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje taikomas tik didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS, o ne visų rūšių ginkluotei, kurią gauna ukrainiečiai. Apie tai Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sakė interviu portalui „Yevropeyska Pravda“. O. Markarova pakomentavo šalies gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo pareiškimą apie Ukrainos įsipareigojimą nenaudoti vakarietiškos ginkluotės smūgiams Rusijos teritorijoje. Pasitikslinus, ar toks apribojimas galioja tik HIMARS sistemoms, ar apskritai visiems amerikietiškiems ginklams, ukrainiečių diplomatė atsakė, kad „tai taikoma būtent HIMARS.“ Rugpjūtį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė, kad jo šalis įsipareigojo nenaudoti vakarietiškų ginklų Rusijos teritorijoje, tačiau pabrėžė, kad tokie apribojimai nėra taikomi laikinai okupuotam Krymui. „Esame susitarę su Jungtinėmis Valstijomis, kad Rusijos Federacijos teritorijoje nenaudosime JAV ir kitų partnerių mums suteiktos ginkluotės. Tačiau, šiandien kalbant apie priešo laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų deokupaciją, tokių apribojimų neturime“, – tuomet teigė ministras. Ambasadorė O. Markarova portalui taip pat patvirtino, kad Jungtinės Valstijos nenustatė jokių apribojimų galimiems ukrainiečių smūgiams Krymo teritorijoje panaudojant amerikiečių suteiktą ginkluotę. 
Didžiosios Britanijos gynybos ministras slapta lankėsi Kyjive Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace`as šią savaitę slapta lankėsi Kyjive su vizitu, kurio svarbiausias tikslas buvo aptarti karinės pagalbos Ukrainai didinimą.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi B. Wallace`o įrašu tviteryje.„Šią savaitę su džiaugsmu aplankiau Kyjive savo gerą draugą (Ukrainos gynybos ministrą) Oleksijų Reznikovą, kad galėtume aptarti karinės pagalbos didinimą Ukrainai. Mūsų parama jos kovai su agresore Rusija didėja ir bus teikiama ir 2023 metais, ir vėliau“, – parašė Didžiosios Britanijos gynybos ministras.„Ukrinform“ primena, jog anksčiau šią savaitę Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss pareiškė, kad Vakarų šalys turi neišsigąsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų ir toliau remti Ukrainą.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 59 080 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 30 d. jau neteko apie 59 080 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 338 tankų, 4 932 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 391 artilerijos sistemos, 333 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 176 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 264 lėktuvų, 225 sraigtasparnių, 1 003 dronų, 246 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 768 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Zaporižioje rusai smogė humanitarinei kolonai, yra aukų Rusijos kariuomenė Zaporižioje raketomis apšaudė humanitarinę koloną, vykusią į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Priešas raketomis smogė civilinei humanitarinei kolonai srities centro pakraštyje. Žmonės stovėjo eilėje, norėdami apsilankyti laikinai okupuotoje teritorijoje ir pasiimti iš ten savo artimuosius, nuvežti pagalbos“, – parašė pareigūnas.Pirminiais duomenimis, žuvo 23 žmonės, dar 28 sužeisti.Incidento vietoje dirba gelbėtojai, medikai, visų atitinkamų tarnybų atstovai.
Zelenskis paragino Rusijos žmones pasipriešinti PutinuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos žmones sukilti prieš Vladimirą Putiną ir sustabdyti karą.„Kad tai sustabdytumėte, turite sustabdyti šį vieną žmogų Rusijoje, norintį karo labiau nei gyvenimo“, – vaizdo žinutėje sakė V. Zelenskis.Antrame vaizdo įraše V. Zelenskis kreipėsi į daugiatautį Rusijos Kaukazo regioną. Kaip buvo pranešta, į karo zoną siunčiami daugiausia etninių mažumų atstovai. V. Zelenskis apkaltino Rusiją nešant mirtį, kankinimus, prievartavimus ir sunaikinimą. „Tai gali būti sustabdyta“, sakė jis, bet piliečiai privalo „pakilti ir kovoti“.Ukrainos prezidentas taip pat gyrė pasipriešinimą Kremliaus vykdomai dalinei rezervistų mobilizacijai Rusijoje. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainoje žuvo 58 tūkst. rusų – šio skaičiaus Maskva nepatvirtina ir jo neįmanoma patikrinti nepriklausomai.V. Zelenskis sakė, kad daugelis Rusijos kareivių bus išsiųsti į mūšį be skiriamųjų ženklų ar dokumentų, kad jų nebūtų galima atpažinti, ir patarė pašauktiesiems išsitatuiruoti savo vardus, kad jų kūnai galėtų būti grąžinti artimiesiems.
Pranešama apie sprogimus Rusijos mieste BelgorodeNaktį į penktadienį Rusijos mieste Belgorode buvo girdėti galingi sprogimai, veikė oro gynybos sistema.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Vietos „Telegram“ kanaluose rašoma, kad Belgorodo gyventojai girdėjo galingus sprogimus, butuose drebėjo langų stiklai, kaukė automobilių signalizacija.Taip pat pranešama apie skeveldras, nukritusias kai kuriuose miesto rajonuose.„rbc.ua“ primena, kad Rusijos Kursko mieste rugsėjo 24 d. vakarą nugriaudėjo sprogimai. Jie buvo girdėti oro uosto rajone.
Ukraina prašo Baltijos šalis padėti Krymo totoriams išvengti mobilizacijosUkrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk kreipėsi į Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo vyriausybes, prašydama leisti Krymo totoriams kirsti šių šalių sienas.Kaip praneša „Ukrinform“, ji tai parašė „Telegram“ kanale.„Krymo okupacinė valdžia pradėjo neteisėtą mobilizaciją. Ji masiškai mobilizuoja Krymo totorius ir kitų senųjų Krymo tautų atstovus dalyvauti kare okupantų pusėje. Akivaizdu, kad tokie veiksmai turi genocido požymių. Krymo totoriai ir kitos senosios Ukrainos Krymo tautos deda visas pastangas, kad išvengtų mobilizacijos į priešo armiją“, - sakoma pranešime.Pasak pareigūnės, totoriai mėgina išvykti į Ukrainai draugiškas šalis, bet gaunama pranešimų, kad Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo pasieniečiai kartais atsisako įsileisti senųjų Krymo tautų atstovus ir verčia juos grįžti į Krymą ar Rusiją.„Prašome Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo vyriausybes atkreipti dėmesį į šią problemą. Tarptautinės bendrijos parama senosioms Krymo tautoms dabar svarbi kaip niekada“, - pabrėžė I. Vereščuk.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių.
Žiniasklaida: per savaitę į užsienį išvyko tiek pat rusų, kiek per visą karo laikotarpįIš įvairių šalių gautais duomenimis, nuo rugsėjo 21 d., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“, iš Rusijos į Sakartvelą, Kazachstaną ir Europos Sąjungą išvyko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, praneša CNN.Kazachstano vidaus reikalų ministro pavaduotojas Maratas Kožejevas trečiadienį pareiškė, kad šalies sieną jau kirto apie 100 tūkst. Rusijos piliečių.Sakartvelo VRM duomenimis, rugsėjo 21-26 dienomis į šalį atvyko ne mažiau kaip 53 136 rusai.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ informavo, kad rugsėjo 19-25 d. d. į ES įvažiavo beveik 66 tūkst. Rusijos piliečių – 30 proc. daugiau negu ankstesnę savaitę.Į šią informaciją neįtraukti duomenys iš Mongolijos ir Armėnijos, į kurias pastarosiomis dienomis taip pat plūdo Rusijos piliečiai. Rusija oficialių duomenų neskelbia.Kaip pažymi „Sky News“, pastarąją savaitę į užsienį išvyko tiek pat rusų, kiek per visą karo laikotarpį.Manoma, kad netrukus Rusijos valdžia uždraus mobilizuotiniems vyrams išvykti iš šalies.
JT Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl Rusijos Ukrainoje surengtų „referendumų“Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria smerkiami „referendumai“ dėl keturių Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, ketvirtadienį paskelbė šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija.Nėra jokių galimybių, kad JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų priimta, nes Rusija Taryboje turi veto teisę, tačiau vėliau tekstas gali būti pateiktas Generalinei Asamblėjai.Rezoliucijos tekste, kurį matė naujienų agentūra AFP, smerkiami Rusijos organizuoti „neteisėti vadinamieji referendumai“ jos okupuotuose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, taip pat sakoma, kad jie yra neteisėti ir „negali būti pagrindas jokiam šių regionų statuso keitimui“, įskaitant „bet kokią planuojamą aneksiją“.Tekste valstybės raginamos nepripažinti jokios minimų teritorijų aneksijos, reikalaujama, kad Maskva „nedelsdama visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.Posėdis planuojamas penktadienį 15 val. (22 val. Lietuvos laiku), prieš kitą diskusiją dėl aptiktų nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“ ir tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi surengti Kremliuje oficialią ceremoniją dėl Ukrainos regionų aneksijos.Nors neabejojama, kad Rusija vetuos rezoliuciją, labai svarbu, kaip balsuos Indija ir Kinija, kurios vasario mėnesį susilaikė per balsavimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo. Kinija anksčiau šią savaitę ragino gerbti visų šalių „teritorinį vientisumą“.Vėliau Generalinėje Asamblėjoje bus galima pamatyti, kokio masto šiuo metu yra tarptautinė Rusijos izoliacija.Vakarų šalys mano, kad Generalinėje Asamblėjoje bus pareikšta tvirta parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, AFP sakė Richardas Gowenas iš analitinio centro „International Crisis Group“ (ICG).„Galvoju, kad karui tęsiantis daugelio šalių parama Ukrainai Jungtinėse Tautose buvo pradėjusi silpti, – sakė jis. – Tačiau iškeldamas aneksijos ir teritorinio vientisumo [klausimus] Putinas privers daug dvejojančių valstybių vėl paremti Ukrainą.“JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.
Raketos pataikė ir į Dniprą: degė 50 autobusų, yra aukų Rusų pajėgos vėl paleido raketas į Dniprą. Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.Tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.Jis pabrėžė, kad rusai Dniprą vėl atakavo raketomis.„Vienas žmogus žuvo, mažiausiai du buvo sužeisti“, – rašė V. Rezničenka.Anot jo, raketos buvo paleistos į miesto centre esantį gyvenamąjį kvartalą – tą patį, kaip ir prieš kelias savaites. Nukentėjo ir transporto įmonė, kur kilo didelis gaisras. Degė administracijos pastatas ir 50 jų autobusų.https://t.me/dnipropetrovskaODA/2009
Naktį atakuotas Mykolajivas: aštuoni žmonės sužeistiUkrainos Valstybinė pagalbos tarnyba išlaisvino moterį, kuri dėl smūgio buvo įstrigusi sunaikintame gyvenamajame name. Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mykolaivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.„Valstybinė pagalbos tarnyba moterį išvadavo. Ji gyva. 8 sužeisti. Tikriname gyventojų sąrašus“ , – rašė jis.https://t.me/uniannet/74054
Putinas pripažino dviejų Ukrainos regionų nepriklausomybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai.Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.Maskva yra paskelbusi, kad keturis okupuotus Ukrainos regionus aneksuos per iškilmingą ceremoniją Kremliuje. Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas reporteriams sakė, kad V. Putinas per ceremoniją pasakys svarbią kalbą.Rusijos lyderis yra pagrasinęs panaudoti branduolinius ginklus šioms teritorijoms „ginti“.Tačiau šie grasinimai nesustabdė didelio ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose ir jų pajėgos jau yra prie Donecko srities Lymano miesto, kurį Maskvos kariuomenė šią vasarą užėmė po kelias savaites vykdyto bombardavimo.Kremliaus primesti keturių minėtų Ukrainos regionų lyderiai, kurie šią savaitę paprašė V. Putino aneksuoti šias teritorijas, ketvirtadienį susirinko Rusijos sostinėje.Prašymus dėl aneksijos jie pateikė kone vienu metu, prieš tai pareiškę, kad gyventojai vieningai tam pritarė per paskubomis surengtus „referendumus“, kuriuos Kyjivas ir Vakarai vadina neteisėtais, nesąžiningais ir niekiniais.Ukrainos teigimu, vienintelis deramas Vakarų atsakas būtų tolesnės sankcijos Rusijai ir daugiau ginklų ukrainiečių pajėgoms.JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis „niekada, niekada, niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos suverenią teritoriją“.Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.
Erdoganas rekomendavo Putinui suteikti dar vieną galimybę deryboms su UkrainaTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė su Rusijos ir Ukrainos karu susijusius klausimus.Dialogo metu R. T. Erdoganas atkreipė dėmesį, kad reikia imtis veiksmų įtampai mažinti, kad būtų paruoštas kelias pozityvesniems pokyčiams, teigiama Turkijos prezidento komunikacijos biuro pranešime.Visų pirma R. T. Erdoganas pabrėžė, kad iš Kremliaus tikimasi teigiamų žingsnių šiam procesui palengvinti, ypač laikinai okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos klausimu.
JT vadovas: Rusijos vykdoma okupuotų Ukrainos regionų aneksija yra karo eskalavimasJungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas griežtai pasmerkė Rusijos planus aneksuoti Ukrainos teritorijas ir pavadino šį žingsnį teisiškai niekiniu.„Bet koks sprendimas tęsti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų aneksiją neturi jokios teisinės vertės ir nusipelno pasmerkimo“, – Niujorke sakė A. Guterresas.Jis sakė, kad šis procesas nesuderinamas su „tarptautine teisine sistema“ ir kad tai yra „pavojingas karo eskalavimas“. „Šiuolaikiniame pasaulyje tam nėra vietos. Tai nepriimtina“, – sakė JT vadovas.Kremlius paskelbė, kad keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai, kuriuose buvo surengti referendumai, tarptautiniu mastu išvadinti apgaule, penktadienį bus prijungti prie Rusijos.
Zelenskis skyrė Draghiui vieną garbingiausių Ukrainos apdovanojimųKadenciją baigiančiam Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghiui prezidentas Volodymyras Zelenskis įteiks vieną garbingiausių Ukrainos apdovanojimų, ketvirtadienį pranešė M. Draghio biuras.M. Draghis sakė V. Zelenskiui, kad jaučiasi „labai pagerbtas ir sujaudintas“, apdovanotas Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo pirmojo laipsnio ordinu, ir „džiaugiasi galėdamas jį gauti iš Jūsų rankų Kyjive“, sakoma abiejų vadovų telefoninio pokalbio transkripcijoje.M. Draghis buvo vienas stipriausių ES sankcijų Rusijai rėmėjų, be to, Roma siuntė ginklų padėti Kyjivui.Ukrainos prezidentūra savo pareiškime teigė, kad V. Zelenskis gyrė M. Draghio vaidmenį „tarp politinių lyderių, rėmusių Ukrainą“ nuo Rusijos invazijos pradžios.M. Draghis turės atsistatydinti, kai po sekmadienį Italijoje vykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų koalicija, pradės dirbti nauja vyriausybė.Po pergalės G. Meloni sakė, kad Ukraina gali tikėtis Italijos paramos.Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas, kurį 1995 metais įsteigė prezidentas Leonidas Kučma, teikiamas už nuopelnus Ukrainos valstybei ir žmonėms. Ordino medalis turi mėlyną kaspiną su geltona juostele iš abiejų pusių.
Ukrainos pajėgos atkovojo visą Kupjansko miestąUkrainos pajėgos atkovojo visą Kupjansko miestą, išstumdamos Rusijos karius iš jų likusių pozicijų rytiniame upės, tekančios per šį šiaurės rytų Ukrainos miestą, krante, ketvirtadienį pranešė agentūra AFP.Didžioji Kupjansko, svarbaus geležinkelio mazgo, dalis buvo atkovota iš Rusijos pajėgų anksčiau šį mėnesį per žaibišką Ukrainos kontrpuolimą, kuriuo buvo siekiama išvaduoti Rusijos okupuotas Charkivo regiono teritorijas.Tačiau rusų pajėgos kurį laiką laikėsi rytiniame Oskilo upės krante, kitoje pusėje sugriauto tilto, o artilerijos kovos tęsėsi, civiliams gyventojams bėgant į Ukrainos teritoriją.Ketvirtadienį Ukrainos ugniagesiai ir civiliai savanoriai per nepažeistą pėsčiųjų taką ant tilto perdavė pirmąją humanitarinės maisto pagalbos siuntą.„Tai bus pirmasis humanitarinės pagalbos dalijimas kitame krante“, – sakė Kupjansko karinis administratorius Andrijus Kanaševičius, kai per tiltą buvo perduota 2 000 Didžiosios Britanijos parūpintų maisto dėžių.Retkarčiais pasigirsdavo minosvaidžių ugnis, tačiau rytiniame krante ukrainiečių tankai ir šarvuočiai manevravo pro sunaikintus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, paženklintus rusišku „Z“ simboliu.Žurnalistai matė mažiausiai penkis lavonus, vilkinčius rusiško stiliaus karine apranga, gulinčius prie neveikiančių transporto priemonių su rusiškais ženklais.Pramoniniame Kupjansko Vuzlovijo priemiestyje, esančiame Oskilo rytiniame krante už penkių kilometrų į pietus nuo tilto, vietiniai gyventojai sakė, kad rusai išvyko dar antradienį.O ketvirtadienį priešais rajono kultūros centrą stovėjo šarvuotis ir būrys ukrainiečių karių, o per rajoną judėjo mažiausiai du koviniai tankai.
Į viešojo transporto stotelę Mykolajive pataikė kasetiniai šaudmenys, pranešama apie nukentėjusiuosiusRusijos kariai paleido kasetinius šaudmenis Mykolajivo mieste, pataikę į viešojo transporto stotelę. Pranešama apie nukentėjusius civilius gyventojus.Apie tai paskelbė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevičius, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Sprogimas prie viešojo transporto stotelės. Kasetiniai šaudmenys. Pranešama apie aukas. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – rašė Sienkevičius.
Ukrainos kariškiai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25Ukrainos kariškiai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25 Mykolajivo srities Baštankos rajone.Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„2022 m. rugsėjo 29 d. apie 17.00 val. vakaro Mykolajivo srities Baštankos rajone Odesos priešlėktuvinės artilerijos brigados kariai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25“, – teigiama pranešime.
Žuvo 41 metų šturmo būrio „Vagner“ vadas Oleksijus NaginasRugsėjo 20 d. netoli Bachmuto Donecko srityje žuvo 41 metų šturmo būrio „Vagner“ vadas Oleksijus Naginas.Apie tai pranešė „InformNapalm“.Naginas buvo kovinių operacijų Čečėnijoje, Gruzijoje, Donbase, Sirijoje ir Libijoje „veteranas“. Jis buvo apdovanotas trimis ordinais už drąsą, taip pat gavo Rusijos, „DNR“ didvyrio vardą.
Zelenskis skubiai šaukia Nacionalinio saugumo tarybos posėdį Rusijai planuojant keturių Ukrainos teritorijų aneksiją, penktadienį į posėdį rinksis Ukrainos nacionalinio saugumo taryba.„Prezidentas Volodymyras Zelenskis rytoj skubiai šaukia Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį“, – ketvirtadienį feisbuke pranešė prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas. Darbotvarkė ir kitos detalės esą bus paskelbtos vėliau.Saugumo taryba yra institucija, kuriai pirmininkauja Ukrainos prezidentas. Jai, be kitų, priklauso kariuomenės ir žvalgybos vadai, vidaus reikalų ir gynybos ministrai, taip pat kiti vyriausybės nariai.
Italija nepripažins neteisėtų Rusijos referendumų UkrainojeRoma nepripažins Maskvos surengtų „neteisėtų“ aneksinių referendumų Rusijos okupuotuose Ukrainos teritorijose rezultatų, ketvirtadienį pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.Italų premjero biuras pranešė, kad M. Draghi per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino jį, kad Roma „toliau remia“ Kyjivą.Abu lyderiai aptarė „neteisėtus „referendumus“, kurių „Italija nepripažins“, nurodė biuras.Antradienį Kremliaus primesta valdžia keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose paskelbė, kad dauguma vietos gyventojų per balsavimą pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Ukrainos Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių vadovai trečiadienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną formaliai inkorporuoti šias teritorijas į Rusijos sudėtį.Tik Doneckas, kuris kartu su Luhansku sudaro pramoninį Donbaso regioną, nuo 2014 metų iš dalies kontroliuojamą prokremliškų separatistų, dar oficialiai neprašė V. Putino įvykdyti aneksijos.Italija remia Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, tačiau Europa atidžiai stebi, ar Roma tęs dabartinį kursą, savaitgalį visuotinius rinkimus laimėjus euroskeptiškoms politinėms jėgoms.Giorgia Meloni, kurios vadovaujama ultradešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) triumfavo rinkimuose, antradienį per „Twitter“ pažadėjo teikti „lojalią paramą“ ukrainiečiams.Tačiau G. Meloni partneriai iš dešiniojo sparno aljanso – ultradešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini ir buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi – jau ilgą laiką palaiko šiltus ryšius su Maskva.
Ukraina ir Rusija vėl pasikeitė belaisviaisUkraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais. „Mes susigrąžinome šešis savo žmones – keturis jūrų pėstininkus ir du civilius“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tarp karių esą yra du karininkai.Remiantis paskelbtomis nuotraukomis, apsikeitimas vyko Šiaurės Ukrainos Černihivo srityje pasienyje su Baltarusija. Kiek belaisvių perduota Rusijai, nepranešama.Tarpininkaujant užsieniui, prieš savaitę įvyko iki šiol didžiausias pasikeitimais belaisviais nuo karo pradžios – tada pasikeista iš viso daugiau kaip 270 belaisvių.
Arestovyčius: jau žuvo dešimtys naujai mobilizuotų rusųUkrainos vyriausybė mano, kad praėjusiomis dienomis jau žuvo dešimtys ką tik mobilizuotų rusų. Tai vokiečių laikraščiui „Bild“ pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.Jis teigė manąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujai mobilizuotus karius naudos okupuotose teritorijoje. „Tačiau mes laimėsime šią kovą. Mums nebus sunkus sunaikinti šias mobilizuotas jėgas“, – pabrėžė O. Arestovyčius.Paklaustas, kiek iš 300 000 naujų rusų karių yra apmokyti ir išgyvens, O. Arestovyčius sakė: „Nė vienas. Jie prastai aprūpinti, neturi medikamentų ir yra ginkluoti surūdijusiais ginklais. Jie visiškai nepasirengę. Jie net blogai nepasirengę, jie tiesiog visiškai nepasirengę – tai siaubinga. Situacija tokia, lyg profesionalus boksininkas kovotų su moksleiviu“.Kalbėdamas apie Rusijos strategiją, O. Arestovyčius teigė: „Rusai neteko 70 proc. savo karių. Nematau strategijos, kad V. Putinas laimėtų“.O. Arestovyčius pareiškė viltį, kad karas „netruks ilgiau nei iki 2023 metų vasaros“. Tačiau jei Maskvoje kas nors atsitiks, karas esą gali netikėtai baigtis.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, be to, atmetė derybas su Maskva, jei Rusija aneksuos užimtas teritorijas. „Mūsų prezidentas šiandien pasakė, kad jei V. Putinas aneksuos teritorijas, derybų nebus. Baigta. Mes tai pamatysime mūšio mauke“, – teigė O. Arestovyčius.
Popiežius Pranciškus prisidėjo prie belaisvių mainų UkrainojePopiežius Pranciškus sakė, kad dalyvavo organizuojant apsikeitimą belaisviais Ukrainoje, nors liko neaišku, kokį vaidmenį jis atliko.Pasak jėzuitų žurnalo „La Civiltà Cattolica“, jis paminėjo savo pastangas praėjusią savaitę Kazachstane vykusiame susitikime su jėzuitais.Popiežius teigė, kad jis nuolat priima Ukrainos žmones ir pareigūnus, kurie jam pasakoja apie karą.Vienas iš jų buvo karininkas, kuriam labai rūpėjo apsikeitimas belaisviais, jis atnešė popiežiui daugiau kaip 300 belaisvių sąrašą. Popiežius sakė, kad karininkas „paprašė manęs ką nors padaryti, kad tie mainai įvyktų. Nedelsdamas paskambinau Rusijos ambasadoriui ir paklausiau, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų paspartintas apsikeitimas belaisviais“.Ukrainos ir Rusijos pajėgos praėjusią savaitę apsikeitė maždaug 300 karo belaisvių. Apsikeitimų šiame kare buvo ir anksčiau.Privatus popiežiaus Pranciškaus susitikimas su jėzuitais įvyko rugsėjo 15 dieną Kazachstane, po susitikimo su tarptautiniais religiniais lyderiais.Jis pakartojo savo nuomonę, kad konfliktas, kilęs Rusijai užpuolus Ukrainą, yra „trečiasis pasaulinis karas“.
Okupantai Mariupolyje paskelbė mobilizacijąRusijos okupuotame Mariupolyje prasidėjo mobilizacija. Pirmiausia mobilizuojami vyrai, atvykę į šį Ukrainos miestą iš okupuotos Donecko srities.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Vadinamasis referendumas davė startą mobilizacijai Mariupolyje. Ypatingą situacijos cinizmą rodo tai, kad mobilizuojami perkeltieji asmenys. Pirmiausia – vyrai iš Donecko, Makijivkos, Horlivkos. Taip keršijama tiems, kurie 2014 metais nusprendė gyventi laisvoje Ukrainoje“, – parašė P. Andriuščenka.Pasak Mariupolio vadovo Vadymo Boičenkos, iš okupuoto miesto į Rusijos armiją gali būti prievarta paimta ir pasiųsta kariauti prieš Ukrainą daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Kremlius skelbia, kad keturios Ukrainos sritys penktadienį bus oficialiai prijungtos prie Rusijos Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad keturios Ukrainos sritys – Luhanskas, Doneckas, Zaporižia ir Chersonas – penktadienį bus oficialiai prijungtos prie Rusijos.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku įvyks susitarimų dėl aneksijos pasirašymo ceremonija. Atstovas pridūrė, kad jos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakys kalbą.
Baltarusija ruošiasi įkurdinti 20 tūkst. mobilizuotųjų iš RusijosBaltarusijoje rengiamos vietos įkurdinti 20 tūkst. mobilizuotų kariškių iš Rusijos.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.Žvalgybos duomenimis, mobilizuotieji turi papildyti Baltarusijoje dislokuotus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius. Manoma, kad po šio papildymo „patyrusių“ ir „jaunų“ kariškių santykis sudarys 1:5.Mobilizuotųjų dislokavimui planuojama panaudoti turimus karinius fondus, taip pat civilines patalpas ir pastatus. Šioms reikmėms perduodami sandėliai, angarai ir kiti apleistų ūkių objektai. Atitinkami nurodymai duoti Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir vietos taryboms.Papildyti daliniai naudos Rusijos karinę techniką iš sandėlių Baltarusijos teritorijoje. Jeigu trūks technikos Rusijos kariuomenei pervežti, Baltarusijoje bus „mobilizuoti“ civiliniai sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai.Pasak Ukrainos žvalgybos, Baltarusijos valdžia taip pat davė teisėsaugos institucijoms nurodymą padėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovams mobilizuoti neseniai į šalies teritoriją atvykusius Rusijos piliečius.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Tai paskatino rusus masiškai bėgti iš šalies.Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Į Kramatorską paleistos keturios raketos, sužeista mažiausiai 10 žmonių Ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Kramatorsko miestą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Oleksandru Hončarenka.„Kramatorskui smogė keturios raketos. Sužeista mažiausiai 10 žmonių. Apgadinti daugiabučiai, infrastruktūros objektai ir privatūs namai“, – „Facebook“ parašė O. Hončarenka.Pasak jo, įvykio vietoje šiuo metu dirba avarinės tarnybos.
Rusijos statytiniai okupuotose Ukrainos srityse atvyko į Maskvą Rusijos statytiniai okupuotose Ukrainos srityse, kuriose ką tik baigėsi vadinamieji „referendumai“, ketvirtadienį atvyko į Maskvą.Pasak Rusijos paskirtų pareigūnų Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse, visų šių teritorijų gyventojai rugsėjo 23–27 d. vykusio „balsavimo“ metu tariamai išreiškė savo norą prisijungti prie Rusijos.Pasak Maskvos statytinio Chersone Kirilo Stremousovo, Rusijos sostinėje numatomas visų minėtų sričių „vadovų“ susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, numatytas susitikimas su prezidentu. Šiuo metu neturiu informacijos ir negaliu pasakyti, kur, kaip ir kada“, – pareiškė K. Stremousovas.Negana to, be statytinių susitikimo su prezidentu Maskvos centre taip pat vyksta pasirengimas „iškilmėms“ Ukrainos teritorijų aneksijos „proga“.Rusija trečiadienį tvirtino, kad pastarieji „referendumai“ Ukrainoje buvo „sąžiningi“. Nepaisant to, tarptautinė bendruomenė jų rezultatus laiko suklastotais ir negaliojančiais. Manoma, kad Maskva suskubo aneksuoti šias teritorijas dėl spartaus ir sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, kurio metu ukrainiečiai iš okupacijos gniaužtų išlaisvina vis daugiau jiems priklausančių teritorijų.
Ukrainos pareigūnai pareiškė įtarimus Rusijos generolui, kuris vadovavo „Azovstal“ šturmuiUkrainos saugumo tarnyba (UST) nustatė Rusijos generolo, kuris įsakė užimti Mariupolį ir šturmuoti metalurgijos gamyklą „Azovstal“, tapatybę, praneša „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, karo nusikaltėlis yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos 8-osios gvardijos armijos vadas generolas leitenantas Andrejus Mordvičiovas.Tyrėjų duomenimis, nuo šių metų vasario jis vadovavo Donecko srities teritorijų užgrobimui ir dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Jo žinioje taip pat yra vadinamosios Donecko liaudies respublikos formuotės ir „Vagnerio“ privačios karinės kompanijos daliniai.A. Mordvičiovas, be kita ko, įsakė užimti Mariupolio rajoną, kur jo nurodymu Rusijos kariuomenė griovė civilinę ir kritinę infrastruktūrą, žudė taikius gyventojus.Būdamas užgrobtoje Mariupolio dalyje, A. Mordvičiovas surengė pasitarimą su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu, patvirtino galutinio miesto užėmimo, „Azovstal“ blokavimo ir šturmo negailestingai žudant gamykloje likusius ukrainiečius planą.Jam tiesiogiai vadovaujant ir kontroliuojant Rusijos kareiviai labai žiauriai elgėsi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais ir civiliais.Rusijos generolas A. Mordvičiovas įtariamas pagal šiuos Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius:-       pasikėsinimas  į Ukrainos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą, pareikalavęs žmonių žūties ir turėjęs kitų sunkių padarinių;-       dalyvavimas agresyviame kare arba agresyviuose karo veiksmuose;-       baudžiamojo teisės pažeidimo įvykdymas grupei asmenų iš anksto susitarus.Ukrainos generalinio prokuroro biuras patikslino, kad įtarimai A. Mordvičiovui pareikšti už akių.
Rusijoje dėl prieš karą nukreiptų tekstų sulaikyti trys poetaiRusijos teismas trečiadienį skyrė kardomąjį kalinimą trims jauniems poetams, dalyvavusiems renginyje prieš mobilizaciją kovoti Ukrainoje, o vienas iš jų teigė, kad sulaikymo metu buvo išprievartautas policijos.Nevyriausybinė žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo sugrąžinti kardomajam kalinimui dviem mėnesiams.Anot organizacijos, jie yra įtariamieji pradėtoje byloje dėl „neapykantos kurstymo grasinant smurtu“.Jei bus pateikti kaltinimai, jiems grės šešeri metai įkalinimo.Sekmadienį trys vyrai dalyvavo skaitymuose prie poeto Vladimiro Majakovskio paminklo Maskvos centre, kur sovietmečiu rinkdavosi disidentai intelektualai.Skaitymų pradžioje vienas kalbėtojas pareiškė, kad tai yra akcija prieš mobilizaciją, turėdamas omenyje praėjusią savaitę Rusijoje paskelbtą karinę mobilizaciją, rodo opozicijos „YouTube“ kanale „Mospiket“ paskelbtas renginio vaizdo įrašas.A. Kamardinas deklamuodamas vieną iš savo eilėraščių pabaigoje pasakė „Šlovė Kyjivo Rusiai“, o „Novorosijai“ skyrė keiksmažodį.Kitą dieną poetas buvo suimtas per kratą jo namuose.Jo advokatas Leonidas Solovjovas Rusijos nepriklausomai žiniasklaidai sakė, kad sulaikytas jis buvo mušamas ir prievartaujamas svarmeniu.Rusijos saugumo pajėgoms artimo „Telegram“ kanalo „112“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip šis vyras parklupęs ant kelių atsiprašinėja.A. Kamardinas vėlai trečiadienį teisme sakydamas kalbą, kurią nufilmavo nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA, sakė, kad atsiprašymas buvo išgautas kankinant.N. Dainenka buvo suimtas sekmadienį per poezijos skaitymus. Skyrus baudą už „nesankcionuotą protestą“ jis buvo paleistas, bet pirmadienį pareigūnai jį vėl suėmė, pranešė „OVD-Info“.Nuo pat karo Ukrainoje pradžios jo kritikai Rusijoje baudžiami areštais ir baudomis, o kai kuriais atvejais – ir griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 58 580 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 29 d. jau neteko apie 58 580 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 325 tankų, 4 909 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 385 artilerijos sistemų, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 262 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 995 dronų, 246 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 751 automobilio, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 396 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 396 vaikai, o dar daugiau kaip 779 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (402), Charkivo (232) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 500 mokyklų, iš jų 289 visiškai sugriautos.
Generalinis štabas: iš Krymo mobilizuoti asmenys buvo išsiųsti į Chersono regionąUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo dienos santraukoje apie įvykius fronte teigė, kad rugsėjo 27 d. Rusijos kariuomenė išsiuntė 2 000 žmonių, mobilizuotų Kryme iš Sevastopolio į Chersono regioną.Tuo pačiu metu, kaip sako Ukrainos kariuomenė, „kariniai komisarai laikinai okupuotoje Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje gavo įsakymą dėl prioritetinio Krymo totorių šaukimo į Rusijos okupacinių karių gretas, siunčiant juos į kovinius vienetus, kurie atlieka užduotis intensyviausio karo srityse“.Generalinis štabas teigia, kad mobilizuotieji siunčiami į frontą be tinkamo mokymo. Pasak jo, rugsėjo 26 dieną į Limaną, Donecko sritį, buvo išsiųsti septyni tankų daliniai, iš kurių du kelionės metu pateko į avariją.
Ekspertai: Rusijai gresia labai didelis praradimasAmerikos karo studijų institutas (ISW) paskelbė naują padėties netoli Limano miesto Donecko regione žemėlapį. Aktyvios kovos čia vyksta jau kelias savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar bando užimti galutinai užimti Limaną.Sprendžiant iš žemėlapio, Ukrainos kariai beveik apsupo Limaną, todėl ten veikianti gana didelė rusų grupė rizikuoja patekti į savotišką katilą.Dabar Rusijos kariuomenės tiekimas Limane gali eiti tik per siaurą koridorių per Torskojes kaimą, kurį jau apšaudo Ukrainos kariuomenė.Karo ekspertai pabrėžė, jog Limano praradimas bus labai sunkus Rusijos Federacijos kariuomenei. Jie pažymėjo, kad net ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai prognozuoja greitą pralaimėjimą Rusijos grupuotei Limane, nes Ukrainos kariai yra arti to, kad užimtų miestą.ISW pranešime sakoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengė į pietryčius nuo Kolodezi kaimo ir kovoja Torskio pakraštyje, esančiame vos už 12 km nuo Limano.Be to, Ukrainos kariuomenė prasiveržė pro Rusijos sienas netoli Jampolio Torskio rajone ir dabar taip pat puola iš pietvakarių, sakoma santraukoje, cituojant Rusijos tinklaraštininkus.Anot analitikų, tikėtina, kad Limano užėmimas turės labai rimtų pasekmių Rusijos grupuotei Donecko regiono šiaurėje ir Luhansko regiono vakaruose, tai gali leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėti grasinti Rusijos pozicijoms prie vakarinės Luhansko regiono sienos ir Sjeverodonsko bei Lysičansko.ISW primena, kad panaši situacija susiklostė prieš didelį Rusijos grupuotės pralaimėjimą Charkivo regione, kuris sukėlė paniką tarp Rusijos kariuomenės visoje rytų pusėje. „Kilęs nepasitenkinimas Rusijos nacionalistine informacine erdve tikriausiai pastūmėjo Kremlių įsakyti iš dalies mobilizuotis“, – rašė instituto ekspertai.Jie pridūrė, kad „būsima Ukrainos sėkmė kritinėse Donecko ir Luhansko regionų srityse gali padidinti nesantaiką tarp Rusijos nacionalistų ir karinės vadovybės, taip pat tarp Rusijos karių ir jų vadų“.
Vokietijos žvalgyba remia Ukrainą informacijaVokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND remia Ukrainą informacija apie Rusijos armijos pozicijas. Kaip skelbia savaitraštis „Die Zeit“, Vokietijos vyriausybė Ukrainai tiekia ne tik ginklus, bet ir žvalgybinę informaciją.Atsakydamas į dpa klausimą, BND atstovas paaiškino, kad tarnyba savo darbo operatyvinius aspektus komentuoja tik federalinei vyriausybei ir atsakingiems parlamento žemųjų rūmų – Bundestago – komitetams, kurie posėdžiauja slaptai.Anot pranešimo, Ukrainai teikiama informacija yra BND žvalgybos duomenys, gauti iš palydovinių vaizdų, perimtų radijo pranešimų ar pokalbių mobiliuoju telefonu. Tai taip pat informacija apie amunicijos sandėlius, Rusijos aerodromų nuotraukos su tikslia orlaivių vieta ir skaičiumi.Pasak „Die Zeit“, BND perduoda duomenis keliomis dienomis vėliau, todėl jie negali būti tiesiogiai naudojami mirtinų atakų planavimui ir kontrolei. Iki šiol išsiųsta daugiau nei 100 pranešimų, rašo laikraštis.
Rusai užpuolė gyvenamuosius Dnipro rajonus: tarp aukų – vaikas Priešo raketa smogė gyvenamajam Dnipro rajonui. Šiuo metu žinoma apie tris žuvusiuosius, tarp jų vieną vaiką, dar penkis sužeistus. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko OVA vadovas Valentinas Rezničenko, skelbia „Ukrinform“.„Rusai naktį smogė raketomis Dniprui. Pataikė į gyvenamuosius rajonus. Šiuo metu žinoma apie tris mirusiuosius, tarp jų vieną vaiką. Dar penki buvo sužeisti, įskaitant 12 metų mergaitę“, – sakoma pranešime.Gelbėtojai išvedė vaiką iš sudaužyto namo, kur jis miegojo, kai ten įskrido rusiška raketa. Keli privatūs namai buvo visiškai sugriauti. Gelbėtojai ir toliau valo griuvėsius – jie ieško žmonių. Yra tikimybė, kad vis dar gali būti vaikų.Mieste buvo apgadinta daugiau nei 60 privačių namų ir keli daugiaaukščiai. Taip pat apgadinti autobusai, automobiliai ir elektros linijos.https://t.me/dnipropetrovskaODA/1988
Ukraina: nurodytas balsavusiųjų pseudoreferendume skaičius neatitinka gyventojų skaičiausUkrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad prorusiškų pareigūnų nurodytas vietos rinkėjų, dalyvavusių Maskvos organizuotame pseudoreferendume dėl prisijungimo prie Rusijos, skaičius neatitinka regione po septynių karo mėnesių likusių žmonių skaičiaus.„2012 metų spalį, kai [rinkimuose] balsavo visa Luhansko sritis, rinkėjais buvo įregistruota 1,829 mln. žmonių. Dabar jie „atvedė į rinkimus“ 1,662 milijono“, – sakė S. Haidajus.Jo teigimu, kilus karui nuo pusės iki dviejų trečdalių Luhansko srities miestų gyventojų išvyko iš regiono.„Beveik niekas nesistebi [Kremliaus surežisuotų pseudoreferendumų] rezultatais. Tūkstančiai yra pasipiktinę, bet nedaug kas stebisi“, – pridūrė S. Haidajus.Tikimasi, kad Maskva dabar greitai aneksuos keturis Ukrainos regionus, kuriuose buvo surengti pseudoreferendumai. Vis dėlto S. Haidajus sakė, kad „referendumų“ rezultatai nepaveiks ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose, kur, jo žodžiais, Kyjivo pajėgos juda okupuotų Luhansko srities miestų link.
Žiniasklaida: Rusija atitraukė 80 proc. savo karių nuo sienos su Suomija ir Baltijos šalimisAutoritetingas žurnalas „Foreign Policy“, cituodamas Vakarų kariuomenę, praneša, kad Rusija atitraukė apie 80 proc. savo pajėgų nuo savo sienų su Suomija ir Baltijos šalimis. Teigiama, kad prieš invaziją į Ukrainą šiame regione buvo apie 30 000 Rusijos karių, tačiau Maskva turėjo pasiųsti daugumą jų į karą, kad kompensuotų didelius nuostolius.Publikacijoje cituojami du neįvardinti Europos gynybos pareigūnai, manantys, kad Kaliningrado srityje ir Baltijos regione liko tik apie 6 000 Rusijos karių. Šis skaičius gali pasikeisti dėl Rusijos paskelbtos mobilizacijos, tačiau šauktiniai rezervistai greičiausiai bus prastai apmokyti ir aprūpinti, rašo „Foreign Policy“ žurnalistai.„Šiandien Rusijos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia, kokia buvo prieš metus, nes Rusijos kariuomenė labai prarado savo kovinį pajėgumą“, – leidiniui sakė Jimas Townsendas iš amerikiečių organizacijos „Center for a New American Security“. – Tačiau mažos Baltijos šalys negali sau leisti atsipalaiduoti vien dėl to, kad Rusijai šiuo metu nesiseka.“
Zelenskis dar kartą kreipėsi į rusus: kovokite už tai, kas jums priklausoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino rusus kovoti už savo teises ir gyvybes ir nesikišti į Ukrainos reikalus.Tai jis pasakė savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi.„Kalbant apie padėtį fronte, mums viskas aišku. Todėl dar kartą kartoju... Tiems, kurie supranta tik rusų kalbą. Jei norite gyventi – bėkite. Nori gyventi – pasiduok. Jei norite gyventi, kovokite gatvėse už savo laisvę. Iš jūsų viskas buvo atimta. O gal kas nors iš jūsų turi naftos platformas? Turite rūmų? Turite vynuogynų? Ar turite jachtų? Arba koks nors bankas? Už ką jūs kovojate?“ – Zelenskis pabrėžė.
JAV rengia naujas sankcijas Rusijai Jungtinės Valstijos teigia rengiančios naujas sankcijas Rusijai, praneša agentūra „Reuters“.Vyriausybė Maskvoje už pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos dalyse sumokės didelę kainą, sakė Valstybės departamento baudžiamųjų priemonių koordinatorius Jamesas O'Brienas. Šiuo tikslu esą bendradarbiaujama su sąjungininkais ir partneriais.Anot pareigūno, dėmesys ir toliau bus sutelktas į karines tiekimo grandines ir jautrias Rusijos ekonomikos vietas.
Okupantai raketomis atakuoja Krivoj RogąKrivoj Rogo karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė apie raketų ataką prieš miestą.Tai jis pasakė savo „Telegram“ kanale.Taip pat jis pabrėžia, kad gyventojai liktų namuose.
Iš Marselio išplaukė prancūzų laivas su parama UkrainaiPrancūzijos laivas, gabenantis daugiau kaip 1 000 tonų pagalbos krovinį Ukrainai, trečiadienį išplaukė iš Marselio uosto. „Šis laivas yra mūsų solidarumo ženklas. Negalime ramiai stebėti, kaip ukrainiečių tauta kenčia nuo karo, kurio nepradėjo“, - Marselyje sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.Ji antradienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Laivas, be kita ko, gabena ugniagesių automobilius, išminavimo įrangą, medicinos prekes ir maisto produktus. Bendra krovinio vertė siekia 10 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausia pagalbos siunta iš Prancūzijos Ukrainai nuo karo pradžios.Laivas spalio 4-ąją turėtų prisišvartuoti Rumunijos Konstancos mieste. Tada krovinys sunkvežimiais bus gabenamas į Ukrainą.
JAV skelbia apie naują 1,1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir atsargų paketą UkrainaiJungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui.Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.
JK sako niekuomet nepripažinsianti Rusijos mėginimų aneksuoti Ukrainos teritorijąJungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti“ Ukrainos teritoriją, trečiadienį po pokalbio su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė britų ministrė pirmininkė Liz Truss.Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad L. Truss pabrėžė, jog Britanija „tvirtai remia [Ukrainą] Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje akivaizdoje“.„Premjerė aiškiai pareiškė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją. Ji pakartojo, kad Ukraina gali tikėtis Jungtinės Karalystės paramos, kol prezidentas [Vladimiras] Putinas bus nugalėtas“, – nurodė JK vyriausybės atstovas.
Šmygalas: karo padaryta žala yra 1,6 karto didesnė už Ukrainos BVPRusijos Federacijos sukelto karo Ukrainai padaryta žala jau yra 1,6 karto didesnė už Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Ministras pirmininkas Denisas Šmygalas tai pasakė per konferencinį pokalbį su regionų vadovais, praneša „Ukrinform“.„Situacija su nuostoliais buvo užfiksuota nuo birželio mėnesio. Lėšų poreikis, remiantis šia ataskaita, yra 349 milijardai dolerių, beveik 350 milijardų dolerių, žinoma, ši suma yra daugiau nei mūsų valstybės BVP praėjusiais metais. Ši suma yra 1, 6 karto didesnė už BVP. Žinoma, suprantame, kad visų pirma reikia finansinių išteklių greitam atsigavimui, socialinei infrastruktūrai, kritinei infrastruktūrai, pasiruošimui žiemai“, - sakė D. Šmygalas.Pasak jo, ši ataskaita buvo parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio banko, Europos Komisijos ir vyriausybės specialistais.Be to, susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į svarbios infrastruktūros atkūrimą ir pasiruošimą šildymo sezonui. „Bus sunkus šildymo sezonas. Turime ruoštis ir koordinuoti veiksmus", – pabrėžė premjeras.
Belgorode sprogus šaudmenims sužeista 14 žmoniųRusijos pareigūnas trečiadienį pranešė, kad šalies pietuose esančiame Belgorodo regione, besiribojančiame su Ukraina, per šaudmenų sprogimą, kurį sukėlė žmogiškoji klaida, buvo sužeista 14 žmonių.„Dėl žmogiškosios klaidos Valujskio rajone įvyko šaudmenų sprogimas ir 14 žmonių gavo įvairaus sunkumo sužeidimų. Teikiama visa būtina medicinos pagalba. Gelbėjimo tarnybos yra įvykio vietoje ir tiria incidentą“, – „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Prie Melitolopio nugriaudėjo virtinė sprogimųPietinėje pusėje iš Melitopolio pasigirdo aštuoni garsūs sprogimai. Tai „Telegram“ kanale parašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.„Melitopolio ir Melitopolio rajono gyventojai praneša apie 8 garsius sprogimus pietų kryptimi iš Melitopolio“, – sakoma pranešime.Šiuo metu nėra išsamios informacijos. I. Fiodorovas rašė, kad jis aiškinasi, kas tiksliai sprogo.
Ursula von der Leyen pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketąEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė naujų sankcijų Rusijai paketą, įskaitant naftos kainų ribojimą.„Esame pasiryžę priversti Kremlių sumokėti už šį tolesnį eskalavimą“, – spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen, turėdama omenyje Maskvos dalinę karinę mobilizaciją ir referendumus okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Vakarų valstybės pasmerkė kaip apsimestinius.Į sankcijų paketą įtrauktas teisinis pagrindas Rusijos naftos importo kainų ribojimui, kuriam pritarė Didžiojo septyneto (G7) šalys, taip pat papildomi importo apribojimai, kurių vertė siekia 7 mlrd. eurų.Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į referendumus Rusijos okupuotose teritorijose, kurie pagal tarptautinę teisę yra neteisėti. Dabar 27 ES valstybės narės turi derėtis ir vieningai susitarti dėl pasiūlymo.
Rusų pajėgoms gresia būti apsuptoms prie Limano Rytų Ukrainoje Rytų Ukrainos Donecko srityje rusų daliniams gresia būti apsuptiems Ukrainos pajėgų. Rusų karo reporteriai trečiadienį pranešė apie sėkmingą ukrainiečių veržimąsi į šiaurės rytus ir rytus nuo Limano.Jei bus atsikovota Torskės gyvenvietė, rusams gresia būti atkirstiems nuo jungiamųjų kelių, vedančių iš Limano į Kreminą bei Svatovą Luhansko srityje. Keliai jau apšaudomi Ukrainos artilerijos.Ir prie Kupjansko Charkivo srityje, ukrainiečių duomenimis, atsikovota mažiausiai dar viena vietovė rytinėje Oskilo upės krante – Kivšarivka.
Scholzas: Vokietija niekuomet nepripažins pseudoreferendumų rezultatųVokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų.„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Erdoganas siūlosi būti tarpininku derybose dėl paliaubų zonos aplink Zaporižios elektrinę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siūlosi tapti tarpininku derybose dėl paliaubų zonos aplink Rusijos užimtą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje. Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis pasiūlė koncepciją grūdų susitarimo pavyzdžiu, trečiadienį pranešė Turkijos prezidentūra.Tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT), Ukraina ir Rusija liepos mėnesį atskirai pasirašė susitarimus su Turkija, kad po kelis mėnesius trukusios blokados iš trijų Ukrainos uostų vėl galėtų būti gabenami grūdai.Zaporižios atominė elektrinė praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai apšaudoma. Kelis kartus į kompleksą buvo pataikyta, ir tai padidino užsienio nerimą dėl branduolinės katastrofos. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis neseniai pradėjo derybas su Rusijos ir Ukrainos atstovais dėl Zaporižios jėgainės.Per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu R. T. Erdoganas kritikavo, kad pseudoreferndumai dėl okupuotų teritorijų Pietų ir Rytų Ukrainoje prisijungimo prie Rusijos sužlugdys pastangas „atgaivinti diplomatinį procesą“.
Erdoganas: pseudoreferendumai apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karuiTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui.Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Per pokalbį R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija yra pasirengusi „įnešti reikiamą indėlį“, kad karas būtų išspręstas taikiai, ir pasiūlė tarpininkauti arba padėti sukurti demilitarizuotą zoną aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.
Podoliakas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vadinamųjų „referendumų“ tęs kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vadinamųjų „referendumų“ keturiose šalies srityse tęs puolamąsias operacijas.Kaip BBC teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, šiuo klausimu niekas nesikeis, nes Rusija „jau yra okupavusi tas teritorijas“, o Ukrainos vyriausybė siekia jas išlaisvinti.„Manau, kad kitas Ukrainos žingsnis yra intensyvinti derybas su mūsų tarptautiniais partneriais, kad būtų padidintas tam tikros ginkluotės tiekimas, įskaitant tam tikro nuotolio raketas, kad galėtume Kryme naikinti Rusijos ginklų sandėlius, iš kurių (ginklai) gabenami į kitas Ukrainos teritorijas“, – kalbėjo M. Podoliakas.Jis pridūrė, kad Ukraina ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, ir, pavyzdžiui, pašalinti visus pagrindinius šalies bankus iš SWIFT sistemos.
Kremlius: Rusija nori užkariaut visą Donecko sritį Ir pasibaigus fiktyviems referendumams okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija sieks užkariauti visą Donecko sritį. Tai minimalus tikslas, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrjus Peskovas. Šiuo metru rusų pajėgos ir separatistų daliniai kontroliuoja apie 58 proc. Rytų Ukrainos Donecko srities.Okupuotose Donecko srities dalyse penkias dienas iki antradienio vyko pseudoreferendumas dėl prisijungimo prie Rusijos – tam neva pritarė beveik 100 proc. rinkėjų. Tarptautinei teisei prieštaraujantys balsavimai vyko ir beveik visiškai Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srityje bei okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių dalyse. Ir čia žmonės esą pritarė įstojimui į Rusijos Federacijos sudėtį.„Jūs žinote, kad išlaisvinta ne visa Donecko liaudies respublikos teritorija, – sakė D. Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. – Todėl minimalus tikslas yra išvaduoti visą Donecko liaudies respublikos teritoriją“. Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad čia rusų pajėgos į priekį juda lėčiau nei planuota.
Rusijos parlamentas dėl aneksijos spręs kitos savaitės pradžioje Po fiktyvių referendumų keturiose okupuotose teritorijose Rytų ir Pietų Ukrainoje aiškėja tolesnis Rusijos planuojamos jų aneksijos tvarkaraštis. Abeji Rusijos parlamento rūmai dėl aneksijos ketina spręsti pirmadienį ir antradienį.Dūma pakeitė savo darbotvarkę ir abi dienas rinksis į plenarinius posėdžius, trečiadienį sakė parlamento vadovas Viačeslavas Volodinas, kurį cituoja valstybinė agentūra TASS. Prieš tai jau Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pareiškė, kad aukštieji parlamento rūmai dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įstojimo į Rusiją gali spręsti savo eiliniame posėdyje antradienį.Antradienį pasibaigus pseudoreferendumams, per kuriuos gyventojai neva pritarė prisijungimui prie Rusijos, Maskvos paskirtos okupacinės administracijos jau trečiadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino priimti teritorijas į Rusijos Federaciją.
Apklausa: Rusijos nebaudžiamumas po karo ukrainiečius nuviltų labiau negu skurdas ir korupcija Rusijos nebaudžiamumas po karo už padarytus nusikaltimus ukrainiečius nuviltų labiau negu didelė korupcija ir žemas pragyvenimo lygis.Tokią išvadą leidžia daryti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.Į klausimą „Kas jums būtų didžiausias nusivylimas po karo?“ 65,8 proc. tyrimo dalyvių atsakė: „Rusijos nebaudžiamumas už padarytus nusikaltimus“. 36,3 proc. apklaustųjų įvardijo aukštą korupcijos lygį, o 34,6 proc. – skurdą.Pasak sociologų, nusivylimo galimu Rusijos nebaudžiamumu mastas įvairiuose Ukrainos regionuose ir gyventojų amžiaus grupėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vakarų ir Vidurio Ukrainos gyventojai dažniau pasirinkdavo šį atsakymo variantą negu Pietų ir Rytų Ukrainos gyventojai – atitinkamai 68,6 proc. ir 67,7 proc. prieš 63,5 proc. ir 59,1 proc. 18-29 metų amžiaus jaunuoliai taip pat kur kas dažniau pasirinkdavo šį atsakymą (78,3 proc.) negu vyresni kaip 70 metų amžiaus ukrainiečiai (55,5 proc.).Į galimų nusivylimų po karo penketą taip pat pateko būgštavimai dėl ukrainiečių negrįžimo iš užsienio (24,7 proc.) ir rusų bei baltarusių perkėlimo į Ukrainą (19 proc.).
Prokremliški lyderiai Luhanske ir Chersone prašo Putino aneksuoti šiuos regionusUkrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją.Iškart po jo pranešimo panašų prašymą pateikė Maskvos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas Vladimiras Salda. Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą etapu.Kiek anksčiau Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
Estija siūlys įtraukti patriarchą Kirilą į ES sankcijų sąrašą Estija siūlys įtraukti Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą Kirilą į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Tai trečiadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu, praneša portalas ERR.Pasak Estijos diplomatijos vadovo, tokią iniciatyvą paskatino patriarcho Kirilo pareiškimai, liaupsinantys „genocido karą“, kurį Rusija kariauja Ukrainoje.Šiomis dienomis patriarchas Kirilas pareiškė, jog kare su Ukraina rusų kareiviai atlieka savo pareigą tėvynei ir visuomenei, todėl jų veiksmus galima laikyti pasiaukojimu. Anot jo, žuvusiems rusų kareiviams bus atleistos visos nuodėmės.ELTA primena, kad ES birželio pradžioje pasidavė Vengrijos spaudimui ir šeštajame sankcijų Rusijai pakete atsisakė taikyti jas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui Kirilui, kuris yra prezidento Vladimiro Putino šalininkas.
Rusijos smūgiai nutraukė elektros tiekimą didelėje Ukrainos Charkivo miesto dalyjeRusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai.Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.Charkivo srities gelbėjimo tarnyba pranešė, kad sprogimai, kurie miesto centre buvo girdimi maždaug 21 val. (ir Lietuvos laiku), sunaikino vieną elektros transformatorių ir vienas dirbtuves.Apie aukas nepranešama, bet regiono energijos kompanija nurodė, kad be elektros liko 18,5 tūkst. vartotojų Charkive.Minėtame traukinių depe naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kaip ugniagesiai gesina gaisrą, kilusį po mažiausiai dviejų smūgių, sunaikinusių vieną biurą, dalį bėgių ir du vagonus.Lygiai prieš savaitę panašus smūgis buvo suduotas netoliese esančiam traukinių depui ir gyvenamiesiems rajonams. Jis pakurstė nuogąstavimus, kad Maskva, siekianti okupuoti Charkivą, taikosi į civilinius objektus.
Zelenskis: Rusija nori mobilizuoti šimtus tūkstančių ukrainiečių okupuotose žemėseRusija seniai ruošėsi naujai laikinai užgrobtų Ukrainos teritorijų aneksijai ir paskelbė mobilizaciją, kad galėtų paimti į savo armiją jų gyventojus.Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, tai Harvardo universiteto studentams ir dėstytojams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiomis dienomis Rusija tikisi paskelbti naują okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Tai seniai buvo rengiama, tai seniai suprantama. Mes matome tariamus referendumus tose teritorijose, kurias Rusija nori praryti. Ir mes žinome, kad mobilizacija Rusijoje neatsitiktinai paskelbta būtent šios naujos nusikalstamos aneksijos išvakarėse. Tikslas akivaizdus – okupantai nori paimti į savo armiją užgrobtų teritorijų gyventojus. Arba tave nužudys, arba tu žudyk – tokį pasirinkimą Rusija nori pasiūlyti šimtams tūkstančių ukrainiečių okupuotose žemėse“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.V. Zelenskis apgailestavo, kad pasaulio šalys nesiryžta prevenciniam smūgiui sankcijomis, kuris Rusijai parodytų, jog jai nepavyks praryti nė vienos Ukrainos dalies.„Kai atsiranda toks prevencijos deficitas, kai lyderystė pasireiškia tik vėliau – reaguojant į neigiamus vienų ar kitų Rusijos veiksmų padarinius, tai prarandamas laikas, prarandamos galimybės. Be to, pailgėja kelias į taiką“, – konstatavo V. Zelenskis.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose surengė tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
JAV: Ukraina turi teisę naudoti iš Vakarų gautus ginklus okupuotose teritorijoseJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, jog JAV neprieštarauja tam, kad Ukraina naudotų iš Vakarų gautą ginkluotę teritorijoms, kuriose Rusijos Federacija (RF) surengė vadinamuosius referendumus, susigrąžinti.Jis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru, praneša „Europeiskaja pravda“.A. Blinkenas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ar JAV leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti amerikietiškus ginklus teritorijose, kuriose Rusija surengė pseudoreferendumus, nepriklausomai nuo Kremliaus paskelbtų referendumų rezultatų.„Mes ir daugelis kitų šalių jau labai aiškiai pasakėme: nepripažįstame ir, tiesą sakant, niekada nepripažinsime Rusijos aneksuotų Ukrainos teritorijų... Ukraina turi visišką teisę gintis visoje savo teritorijoje ir atsikovoti teritorijas, kurias neteisėtai užgrobė Rusija“, – nurodė jis.Anot A. Blinkeno, ginkluotė, kurią JAV ir nemažai kitų šalių tiekia Ukrainai, labai veiksmingai naudojama teritorijoms atsikovoti, pavyzdžiui, neseniai šalies šiaurės rytuose bei pietuose.JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad pseudoreferendumai nieko nereiškia Rusijos užgrobtoms Ukrainos teritorijoms.„Ukrainiečiai toliau daro tai, ką privalo, kad susigrąžintų žemę, kuri iš jų buvo atimta. Mes toliau remsime šias pastangas“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
„Gerų naujienų jiems nėra“: naujai mobilizuotų rusų ešelonui – Ukrainos smūgisOkupuotoje Luhansko srities dalyje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo taikiniais tapo naujai mobilizuotų Rusijos piliečių ešelonas.Nors „dalinę mobilizaciją“ Rusija paskelbė vos prieš savaitę, pirmieji šauktiniai jau pateko į frontą Ukrainoje. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Vos prieš savaitę Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, o pirmieji šauktiniai jau pasiekė frontą. Visų pirma, pastiprinimas atvyko į Rusijos Federacijos 1-osios tankų armijos 2-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 1-ojo tankų pulko dalinius. Jie atvyko visiškai neparuošti. Kaip ir tie, kurie buvo jėga paimti iš okupuotos Luhansko srities dalies. Tačiau gerų naujienų jiems nėra. Yra mums“, – sakė S. Haidajus.Galvojant apie frontą, esą, reikia orientuotis į situaciją Limane, o „po sėkmės tenai gausime rezultatą Luhansko srityje“.„Pastarosiomis savaitėmis priešo užnugaryje įvyko daug sprogimų; nukentėjo ir ešelonas su ką tik mobilizuotais Rusijos piliečiais“, – nurodė S. Haidajus.Remiantis jo turimais duomenimis, okupantai mobilizuoja medikus ir siunčia juos į lauko ligonines, kadangi daugybės sužeistųjų tiesiog nespėjama nugabenti iki stacionarių ligoninių.
Po tariamo balsavimo dėl aneksijos Kyjivas ragina reikšmingai padidinti karinę pagalbą Trečiadienį Kyjivas paragino Vakarus „reikšmingai“ padidinti karinę pagalbą Ukrainai, kai Kremliaus primesta valdžia keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę po balsavimo per tariamus referendumus dėl aneksijos.„Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didžiojo septyneto grupę nedelsiant ir reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, taip pat ir įvedant griežtas sankcijas, bei ženkliai padidinti karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 58 150 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 28 d. jau neteko apie 58 150 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 312 tankų, 4 889 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 381 artilerijos sistemos, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 262 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 989 dronų, 242 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 742 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
ES smerkia Rusijos pseudoreferendumų Ukrainoje suklastotus rezultatus Europos Sąjunga trečiadienį kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.
Rusų nelaisvėje dar yra apie 800 „Azovo“ pulko karių Rusų nelaisvėje dar yra apie 800 „Azovo“ pulko kariškių, tarp jų – daugiau kaip 40 moterų, taip pat ir nėščių.Tai pranešė „Azovo“ patronato tarnybos Darbo su belaisviais ir jų šeimomis skyriaus vadovė Olha Kravčenko, kuria remiasi UNIAN.Žurnalistų paklausta, ar nelaisvėje esančios nėščios moterys sulaukia reikiamos medicinos pagalbos, O. Kravčenko atsakė, kad ji neteikiama ir kad moteris reikėtų pervežti į Ukrainos valdžios kontroliuojamą teritoriją.„Jungtinių Tautų misija ir Raudonasis Kryžius turėtų turėti galimybę lankyti nelaisvėje esančius mūsų žmones, bet kita pusė neleidžia to daryti“, – pabrėžė O. Kravčenko.Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 21 d. iš rusų nelaisvės grįžo 215 Ukrainos gynėjų, tarp kurių buvo ir „Azovo“ pulko karių. Per apsikeitimą belaisviais Ukraina paleido 55 rusus.
Scholzas: „referendumai“ nepakeis Vokietijos pozicijos Ukrainos regionų atžvilgiuVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Berlyno pozicija Ukrainos okupuotų teritorijų, kuriose Rusija pastarosiomis dienomis rengė vadinamuosius „referendumus“, atžvilgiu nepasikeis.„Nepripažinsime šių suklastotų referendumų rezultatų, o mūsų parama Ukrainai nesumažės“, – leidiniui „Neue Osnabrücker Zeitung“ sakė O. Scholzas, jo žodžiai publikuoti trečiadienį. Maskva surengė „referendumus“ keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose: Chersone, Donecke, Luhanske ir Zaporižioje, kad pateisintų jų prijungimą prie Rusijos Federacijos.Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą Vokietijos ginklų tiekimą Ukrainai, O. Scholzas pakartojo savo poziciją, kad Ukraina nedelsiant gaus kovinius sovietų gamybos tankus ir pėstininkų kovos mašinas iš kitų NATO šalių, o jų atsargas Vokietija ir kitos valstybės laipsniškai papildys Vakarų technika.„Vokietija visomis išgalėmis remia Ukrainą ir tuo pačiu daro viską, ką gali, kad užkirstų kelią tiesioginiam NATO ir Rusijos konfliktui“, – sakė kancleris. Jis pridūrė, kad to nori ir dauguma Vokietijos piliečių.
Kinija pasakė rusams, ką galvoja apie jos „referendumus“Maskvai surengus tariamus referendumus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, Kinija antradienį pareiškė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kad turi būti gerbiamas visų šalių „teritorinis vientisumas“.„Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos problemą, yra nuoseklus ir aiškus: turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“, – sakė ambasadorius Zhang Junas, kurio vyriausybė Pekine kartais Vakarų vertinama kaip pernelyg palanki Rusijai.
Zelenskis po „referendumų“: su Putinu nebėra apie ką kalbėtiKyjivas nebegali derėtis su Rusija, Maskvai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengus „referendumus“ dėl aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rusijos pseudoreferendumų pripažinimas „normaliais“, vadinamojo Krymo scenarijaus įgyvendinimas ir dar vienas bandymas aneksuoti Ukrainos teritoriją reiškia, kad su dabartiniu Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėtis“, – sakė jis, kreipdamasis vaizdo ryšiu.„Viso pasaulio akyse Rusija vykdo atvirą „referendumu“ vadinamą farsą okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis. „Žmonės priversti pildyti kažkokius popierius prieš televizijos kamerą įrėmus automato vamzdį. Tariamo pseudoreferendumo rezultatai suplanuoti iš anksto“, – sakė jis.V. Zelenskis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Meloni: Ukraina gali pasikliauti naujosios Italijos vyriausybės paramaRinkimus Italijoje laimėjusi Giorgia Meloni antradienį Volodymyrui Zelenskiui adresuotame pranešime tviteryje patikino, kad jos naujoji vyriausybė visiškai rems Ukrainą.„Jūs žinote, kad galite pasikliauti mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Būkite stiprūs ir išlaikykite nepalaužiamą tikėjimą!“, parašė G. Meloni, ketinanti vadovauti dešiniųjų koalicijos vyriausybei po savaitgalį Italijoje vykusių rinkimų, per kuriuos jos aljansas užsitikrino visišką daugumą vietų parlamente.V. Zelenskis tviteryje pasveikino G. Meloni ir padėkojo Italijai už pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.Dabartinis ministras pirmininkas Mario Draghi aiškiai palaikė Ukrainą ir tiekė ginklus Kyjivui, kai prieš kiek daugiau nei septynis mėnesius Rusija pradėjo invaziją į kaimyninę šalį. G. Meloni irgi griežtai pasmerkė Rusiją ir pastaraisiais mėnesiais ne kartą aiškiai pasisakė palaikanti Kyjivą, tad jos politika atitinka M. Draghi ir daugumos Europos vyriausybių.Vis dėlto du jos koalicijos partneriai būsimoje vyriausybėje kelia susirūpinimą. „Lygos“ lyderis Matteo Salvini kritikavo sankcijas Maskvai ir yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjas, o „Forza Italia“ vadovaujantis Silvio Berlusconi jau daugelį metų yra artimas V. Putino draugas ir tik praėjusią savaitę interviu televizijai teigė, kad Rusijos prezidentas buvo priverstas įsiveržti į Ukrainą.
JT deklaruoja įsipareigojimą dėl Ukrainos vientisumo ir pripažintų sienųJungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai keliose karo draskomos šalies dalyse promaskvietiška valdžia paskelbė pergalę balsavimuose dėl aneksijos, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius.„Jungtinės Tautos tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į posėdžio dalyvius vaizdo ryšiu dar kartą pasmerkė paskubomis organizuotus pseudoreferendumus Rusijos okupuotuose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose.„Okupuotoje Ukrainos teritorijoje labai ciniškai bandoma priversti vyriškos lyties gyventojus mobilizuotis į Rusijos kariuomenę tam, kad jie būtų pasiųsti kovoti prieš savo pačių tėvynę“, – teigė jis.Kalbėdamas apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, V. Zelenskis perspėjo, kad „aneksija yra toks žingsnis, dėl kurio jis atsiduria vienas prieš visą žmoniją“.„Dabar reikia aiškaus signalo iš visų pasaulio šalių“, – sakė V. Zelenskis.Nepaisant V. Zelenskio raginimų, nėra jokių galimybių, kad Saugumo Taryba, kurioje Rusija turi veto teisę, pasiektų vieningą poziciją dėl aneksijos.Vis dėlto Jungtinės Valstijos ketina pateikti rezoliuciją, smerkiančią „fiktyvius referendumus“, raginančią valstybes nares „nepripažinti jokio pakeisto Ukrainos statuso ir įpareigojančią Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos“, sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.Kinijos pareiškimai ir balsavimas dėl rezoliucijos bus atidžiai stebimi norint išsiaiškinti, ar nesikeičia jos pozicija Rusijos atžvilgiu. Pekinas dar nėra pasmerkęs Rusijos invazijos į Ukrainą.„Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos klausimą, yra nuoseklus ir aiškus“, – antradienį sakė Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas.„Tai reiškia, kad reikia gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigė jis.Vasario mėnesį, iškart po Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, Kinija nusprendė susilaikyti balsuojant dėl šiuos veiksmus smerkiančios rezoliucijos, kurią Rusija vetavo.Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia leido suprasti, kad Rusija vėl pasinaudos veto teise, ir kritikavo šį žingsnį kaip „Vakarų delegacijų pykčio priepuolius“.„Referendumai vyko išskirtinai skaidriai, laikantis visų rinkimų normų“, – teigė V. Nebenzia ir pridūrė, kad vienintelis Vakarų tikslas buvo „kiek įmanoma labiau susilpninti Rusiją ir nuleisti jai kraują“.
Vladimiras Putinas apie aneksiją turėtų paskelbti rugsėjo 30 dienąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją tikriausiai paskelbs rugsėjo 30 d. Taip teigiama JAV Karo studijų instituto ataskaitoje.Analitikai pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai iš anksto sukūrė ir suklastojo pritarimo reitingus ir tariamus rinkėjų dalyvavimo fiktyviuose referendumuose rodiklius, priversdami okupuotose teritorijose gyvenančius Ukrainos civilius „balsuoti“ už Rusijos aneksiją.„Referendumo“ pabaiga yra paskutinė sąlyga V. Putinui paskelbti apie Rusijos įvykdytą okupuotos Ukrainos teritorijos aneksiją.Išvakarėse Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad V. Putinas tikriausiai padarys pareiškimą prieš arba per kalbą parlamente penktadienį, rugsėjo 30 d.
Zelenskis Jungtinėms Tautoms: Kyjivas nesiderės su Maskva po pseudoreferendumųKyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijų, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.„Matant visam pasauliui, Rusija okupuotoje Ukrainos teritorijoje vykdo visišką farsą, vadinamą „referendumu“, – sakė jis.„Žmonės prieš kulkosvaidžių žiotis verčiami pildyti popierius televizijos nuotraukai. Pseudoreferendumų tariamų rezultatų skaičiai buvo surašyti iš anksto“, – sakė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Prorusiški pareigūnai Ukrainoje skelbia pergalę pseudoreferendumuoseKeturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų pareigūnai antradienį paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl susijungimo su Rusija, tarptautinei bendruomenei pasmerkus šiuos fiktyvius balsavimus.Pietinėje Zaporižios srityje vietos rinkimų institucija paskelbė suskaičiavusi visus balsus ir pareiškė, kad 93,11 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Vis dėlto institucija nurodė, kad šie rezultatai yra preliminarūs.Pietinėje Chersono srityje Rusijos primesti pareigūnai paskelbė, jog 87,05 proc. rinkėjų pritarė tam, kad regioną aneksuotų Rusija.Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje rytinėje Luhansko srityje už prisijungimą prie Rusijos balsavo 98,42 proc. rinkėjų, remdamosi vietos pareigūnais pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Aišku“, kad Luhanskas grįš į Rusijos sudėtį, platformoje „Telegram“ pareiškė Luhansko liaudies respublika pasiskelbusio separatistų darinio lyderis Leonidas Pasečnikas.Pasak naujienų agentūrų, suskaičiavus visus balsavimo biuletenius rytiniame Donecko regione paaiškėjo, kad čia 99,23 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Kremliaus remiamas Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė: „Mes visi to labai seniai norėjome.“ Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.D. Pušilinas pasidžiaugė „milžinišku“ rezultatu ir sakė: „Mes susijungiame su savo didžiąja tėvyne, su didžiąja Rusija.“Tuo tarpu Jungtinės Tautos pareiškė, kad yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos pripažintas sienas.
Analitikai: Rusija gali mėginti pervadinti invaziją į Ukrainą kaip „kovos su terorizmu operaciją“JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausiame vertinime nurodė, kad Rusijos pareigūnai gali bandyti pateisinti savo aneksuojamos Ukrainos teritorijos okupaciją kaip „kovos su terorizmu operacija“.Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas rugsėjo 26 d. sakė, kad Rusijos pareigūnai gali laikinai uždaryti Zaporožės atominę elektrinę, vykdydami „kovos su terorizmu operacijas“ naujai aneksuotose teritorijose.
Podoliakas: Ukraina susigrąžins visas savo žemes Ukraina nepasiduos jokiems branduoliniams grasinimams iš Maskvos ar jos teritorijoje vykstančiam balsavimui dėl aneksijos ir pagal savo planus susigrąžins visas savo okupuotas žemes. Taip pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailas Podolakas.Jis pabrėžė, kad Kijevas negali simetriškai reaguoti į branduolinį smūgį, tačiau pasaulio branduolinės valstybės turėtų perspėti Rusiją, kad bet koks bet kokio tipo branduolinių ginklų – strateginių ar taktinių – panaudojimas bus sutiktas konkrečiais veiksmais, o ne kokiomis nors JT rezoliucijomis.„Tęsime darbą dėl mūsų teritorijos okupacijos nutraukimo, nesvarbu, kas“, – interviu „Reuters“ sakė M. Podoliakas.Jis išjuokė balsavimą referendumuose kaip teisinę nesąmonę, nurodydamas Zaporožės regiono „referendumo“ pavyzdį.Jis priminė, kad prieš karą Zaporožės regione gyveno 1,6 milijono žmonių, o pačiame Zaporožės mieste, kurį kontroliuoja Ukraina, gyveno 800 tūkst. žmonių. 400 tūkst. žmonių, pasak M. Podoliako, paliko okupuotą teritoriją. Todėl balsavime galėjo dalyvauti tik labai maža regiono gyventojų dalis.„Ir mes turime priimti šį modelį, kitaip bus panaudoti branduoliniai ginklai?... Tai nesąmonė ir tai nepriimtina“, – sakė M. Podoliakas.
Okupuotoms Ukrainos sritims Rusijos primesta valdžia skelbia pergalę pseudoreferendumuoseOkupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų.Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98 proc. balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.Beveik niekieno nepripažįstama Donecko „liaudies respublika“ kol kas visų balsalapių esą nesuskaičiavo. Vis dėlto ji skelbia, kad, preliminariais duomenimis, beveik 95 proc. balsavusiųjų pasisakė už aneksiją.
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino Kupjansko-Uzlovojaus išlaisvinimą Ukrainos Gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas antradienį taip pat patvirtino geležinkelio sankryžos ir Kupjansko-Uzlovojaus miesto išlaisvinimą.Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos kovotojas, stovėdamas ant nukritusios Rusijos vėliavos, pakelia Ukrainos vėliavą ant vėliavos stiebo priešais Kupjansko-Uzlovojaus geležinkelio stotį.Kupjanskas-Uzlovojus yra už kelių kilometrų į pietus nuo Kupjansko rytiniame Oskolo upės krante. Prieš rugsėjo mėnesio Rusijos kariuomenės atstūmimą iš daugumos okupuotos Charkovo regiono teritorijos ši geležinkelio sankryža buvo svarbus Rusijos karių logistikos taškas.Vaizdo įraše su vėliavos pakėlimu matyti, kad visi stoties pastato langai yra nepažeisti. Tai gali reikšti, kad bent jau rajone nebuvo kovų.
Pranešama apie Charkovo apšaudymą Charkovo meras Igoris Terekhovas pranešė apie miesto apšaudymą. Pasak jo, viename iš Charkovo rajonų įvyko trys sprogimai. Remiantis preliminaria informacija, buvo apgadintas infrastruktūros objektas. Kai kuriose miesto vietose dingo elektra.
„Frontex“: auga į ES atvykstančių Rusijos piliečių skaičiusEuropos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) duomenimis, praėjusią savaitę po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos į Europos Sąjungą (ES) atvyko 66 000 rusų. Tai yra padidėjimas daugiau kaip 30 proc., lyginant su ankstesne savaite, pranešė agentūra.Dauguma Rusijos piliečių atvyko į Suomiją ir Estiją. Jei Rusija uždarytų sienas asmenims, kurie gali būti mobilizuoti, tikimasi neteisėtų sienos kirtimo atvejų.
Blinkenas: Vakarai „niekada nepripažins“ Ukrainos teritorijų aneksijosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos po to, kai Kremliaus statytinių valdžia pradėjo skelbti pergalę Maskvos okupuotuose regionuose.„Mes ir daugelis kitų šalių jau esame visiškai atvirai pasisakę. Mes nepripažįstame – ir niekada nepripažinsime – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Nuo mobilizacijos Rusijoje pradžios į Kazachstaną atvyko 98 tūkst. rusųPer savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai.Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas  nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.
Kai kuriose Latvijos savivaldybėse prie Rusijos sienos paskelbta nepaprastoji padėtisDėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų.Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.Atsižvelgiant į nelegalią migraciją iš Baltarusijos nepaprastoji padėtis 2021 metų rugpjūčio 11 dieną jau buvo paskelbta Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Ji čia buvo pratęsta iki lapkričio 10 dienos.Be to, antradienį vyriausybė nusprendė uždaryti Pededzės sienos perėjimo punktą ir nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrinti sienų apsaugą.Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir Valstybės saugumo tarnybai įsakyta padėti pasieniečiams kontroliuoti sieną.Latvijos pareigūnai nurodo, kad Rusijai pradėjus dalinę mobilizaciją daug Rusijos piliečių nori išvykti iš šalies, todėl situacija pasienio kontrolės punktuose gali pasikeisti. Taip pat galimi bandymai neteisėtai kirsti sieną.Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją neleista įvažiuoti 57 Rusijos piliečiams, o 2 474 Rusijos piliečiai į Latviją atvyko teisėtai, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Tuo metu iš Latvijos išvyko 2 332 Rusijos piliečiai.Kaip pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė rezervininkų mobilizaciją, sukėlusią protestus ir privertusią šimtus tūkstančių Rusijos vyrų bėgti iš šalies.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai dėl aneksijos gali spręsti spalio 4-ąjąRusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba, pirmininkės Valentinos Matvijenko duomenimis, kitą antradienį gali spręsti dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įstojimo į Rusiją. Tą dieną numatytas kitas posėdis, sakė V. Matvijenko, kurią cituoja rusų naujienų agentūros. Esą kol kas nėra būtinybės skelbti neeilinį posėdį.Prieš tai žiniasklaida spėliojo, kad prezidentas Vladimiras Putinas jau šį  penktadienį sakydamas kalbą abiejuose Rusijos parlamento rūmuose gali oficialiai paskelbti apie iš viso keturių teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose aneksiją.Rusų okupantai antradienį baigtais paskelbė pseudoreferendumus Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone. Suskaičiavus pirmuosius balsus, rinkimų komisijos, kaip ir tikėtasi, pranešė, kad daugiau kaip 90 proc. gyventojų pasisakė už okupuotų teritorijų įstojimą į Rusijos sudėtį. „Jei jie nori įstoti į Rusijos Federaciją, žinome, kad tai paremsime“, - pabrėžė V. Matvijenko.
Pabėgti nepavyks: pasienyje su Sakartvelu rusams įteikiami šaukimaiRusai, kuriems taikomas šaukimas ir nori išvykti iš Rusijos Federacijos, pasienyje su Sakartvelu gauna šaukimus, rašo UNIAN.Apie tai pranešė Šiaurės Osetijos vadovo ir vyriausybės spaudos tarnyba, pranešė Rusijos žiniasklaida.Pažymima, kad karinės registracijos ir įdarbinimo biuro mobilizacijos punktas yra pasienyje su Sakartvelu. Joje dirba operatyvinė grupė, kurią sudaro karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybos atstovas bei vykdomosios valdžios atstovas.Patikslinama, kad šaukimas bus įteiktas tik Šiaurės Osetijos gyventojams.
„Facebook“ aptiko ir sustabdė propagandistinių paskyrų tinklą„Facebook“ teigia aptikęs ir sustabdęs besiplečiantį netikrų paskyrų tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą visoje Vakarų Europoje, praneša AP.„Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, kurios imitavo teisėtus naujienų šaltinius.Daugiau nei 1600 netikrų „Facebook“ paskyrų buvo panaudotos propagandos sklaidai Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JK ir Ukrainoje. „Meta“ teigia, kad tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias su Rusija susijęs tinklas, kurį bendrovė nustatė nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
NATO vadovas pasmerkė pseudoreferendumus okupuotuose Ukrainos regionuoseNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos surengti balsavimai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose siekiant juos aneksuoti yra „apgaulė“ ir „akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.J. Stoltenbergas tviteryje parašė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „ir aiškiai pasakė, kad NATO sąjungininkai tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teisę į savigyną“.„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės priklauso Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Naujoji Zelandija griežtina sankcijas Rusijai, bet pagalbos Ukrainai ginklais neteiksNaujosios Zelandijos vyriausybė pratęsė sankcijas rusams, tačiau karinės pagalbos Ukrainai neteiks. Apie tai praneša „The Newcastle Herald“.Naujoji Zelandija yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą ginklais, jei Ukrainos poreikiai atitiks turimas atsargas. Kol kas prašymų šalis tenkinti negali.
Diplomatiniai šaltiniai: Zelenskis sakys kalbą JT Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį turėtų kalbėti specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos surengtiems fiktyviems referendumams jo šalyje. Diplomatai agentūrai dpa patvirtino, kad V. Zelenskio kreipimosi paprašė Ukrainos atstovybė JT.Manoma, kad Rusija balsavimu mėgins užkirsti kelią V. Zelenskio vaizdo kreipimuisi. Panašiose situacijose Maskvai pastaraisiais kartais to padaryti nepavyko. Per tokius vadinamuosius procedūrinius balsavimus nuolatinės Saugumo Tarybos narės, kokia yra Rusija, neturi veto teisės. Reikalinga 9 Tarybos narių dauguma iš 15.Posėdis planuojamas 22.00 val. Lietuvos laiku. Ukrainoje nuo penktadienio keturiose rusų okupuotose Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios srityse vyko pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. JT generalinis sekretorius Antonio  Guterresas galimą teritorijų aneksiją neseniai pavadino tarptautinės teisės pažeidimu.
Kijivas: „Nord Stream“ dujų nuotėkis yra „teroristinis Maskvos išpuolis“Ukraina antradienį pareiškė, kad pranešimai apie dujų nuotėkį Rusiją ir Europą jungiančiuose dujotiekiuose „Nord Stream“ greičiausiai yra Maskvos įvykdyto „teroristinio išpuolio“ rezultatas.„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita, kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos prieš ES aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.M. Podoliakas apkaltino Rusiją siekiu „destabilizuoti ekonominę padėtį Europoje ir sukelti paniką artėjant žiemai“.Kremlius kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl dujų nuotėkio, ir neatmetė, kad tai gali būti sabotažo aktas.Vokietijos saugumo šaltiniai dpa sakė, kad incidentų priežastys dar neišaiškintos, tačiau esama sabotažo požymių. Pasak jų, dėl techninio sudėtingumo tokią operaciją galėjo surengti tik valstybinis subjektas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1574736854448246784?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1574736854448246784%7Ctwgr%5Ea71d0f2115cc97cb855a4d92c3e40c051a2072ff%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fsep%2F27%2Frussia-ukraine-war-live-news-voting-in-sham-referendums-due-to-end-japanese-consul-interrogated-in-russia
Ukrainą gali palikti dar 5 mln. piliečiųBlogiausiu atveju iš Ukrainos gali išvykti dar 5 mln. piliečių. Nuo vasario 24 dienos šalį jau paliko 1,2 mln.Tai pareiškė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ella Libanova.Nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 19 d. iš Ukrainos išvyko apie 8,4 mln. žmonių. Per tą laiką įvažiavo 7,2 mln. žmonių. Dabar 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos yra užsienyje.
Kyjivas: aneksiniai referendumai neturės jokios įtakos mūšio laukeAntradienį Kyjivas pareiškė, kad Kremliaus remiamų pareigūnų surengti pseudoreferendumai dėl aneksijos keturiose Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose neturės jokios įtakos jų kariniams tikslams praėjus septyniems Maskvos invazijos mėnesiams.„Svarbiausia, kad šie veiksmai, šis [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino sprendimas neturės jokios įtakos Ukrainos politikai, diplomatijai ir veiksmams mūšio lauke“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.
Ukrainos teritorijose baigėsi pseudoreferendumai: skelbiami pirmieji rezultataiRusų okupantai paskelbė, kad baigėsi keliose Ukrainos teritorijose surengti pseudoreferendumai ir pristatė pirmuosius jų rezultatus. Suskaičiavus pirmuosius balsavimo biuletenius rinkimų apylinkėse Rusijoje, po daugiau kaip 97 proc. iš Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios kilusių rinkėjų pasisakė už savo gimtųjų sričių prijungimą prie Rusijos, antradienį pranešė rusų naujienų agentūros.Iš rinkimų apylinkių okupuotose teritorijose duomenų kol kas nėra. Balsuoti nuo praėjusio penktadienio vykusiuose fiktyviuose referendumuose buvo paraginti ir Ukrainos pabėgėliai Rusijoje. Manoma, kad Rusija dar šią savaitę gali pradėti beprecedentę aneksijos bangą.Šių pseudoreferendumų pasaulis nepripažįsta, nes jie surengti pažeidžiant Ukrainos ir tarptautinius įstatymus bei nesilaikant minimalių demokratijos standartų.Manoma, kad dabar Maskvos paskirtos okupacinės administracijos oficialiai paprašys Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino teritorijas prijungti prie Rusijos. Kremlius pareiškė, kad tai gali būti padaryta greitai.V. Putinas dar prieš pseudoferenedumus pabrėžė, kad šios teritorijos tuomet bus visiškai saugomos branduolinės Rusijos.
Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietėsUkrainos Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietės, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.„Charkivo sritis. Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamųjų operacijų iš viso deokupuotos 454 gyvenvietės“, – spaudos konferencijoje teigė K. Tymošenka.Pasak jo, ten darbą atnaujino 14 policijos komisariatų, 78 kaimo vietovėse įsikūrę medicinos punktai, 23 vietos savivaldos institucijos ir 10 pašto padalinių. Be to, 90 švietimo įstaigų atnaujino nuotolinį mokymą, ten taip pat vėl veikia šeši mobiliojo ryšio bokštai, 27 dujų tiekimo įrenginiai ir 23 elektros energijos gamybos objektai.„Balaklijoje atkurtas elektros tiekimas daugiau kaip 11 tūkst. namų ūkių, kurie sudaro 77 proc. vietos populiacijos“, – pažymėjo K. Tymošenka.Kaip teigiama, Charkivo mieste ir visoje Charkivo srityje šiuo metu dirba avarinės tarnybos, kurios užsiima apgadintos infrastruktūros atstatymu. Į šias teritorijas buvo atgabenta daugiau kaip 400 tonų humanitarinės pagalbos.
Rusija teigia nesieksianti į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad nesieks į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos.„Rusijos gynybos ministerija nėra išsiuntusi jokių prašymų Kazachstano, Sakartvelo ar kurios nors kitos šalies valdžios institucijoms dėl tariamo priverstinio Rusijos piliečių grąžinimo į Rusijos teritoriją ir neturi ketinimų tai daryti“, – teigiama ministerijos pranešime.
ES skelbs sankcijas pseudoreferendumų Ukrainoje organizatoriams Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.„Visiems žmonėms, kurie dalyvauja neteisėtuose ir neteisėtuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
Kremlius įspėja apie saugumo „padarinius“ po balsavimo dėl Ukrainos regionų aneksijos Antradienį Kremlius perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai dėl prisijungimo prie Rusijos turės saugumo padarinių. Neseniai pareigūnai Maskvoje grasino panaudoti branduolinius ginklus.„Teisinė padėtis radikaliai pasikeis tarptautinės teisės požiūriu ir tai taip pat atsilieps saugumui šiose teritorijose“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukraina skelbia apie dar vieną laimėjimą: kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai pasileido bėgtiIš Charkivo srities Borovskio rajono bėga kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė Peski-Radkivski gyvenvietės kontrolę. Apie tai skelbiama Borovskio rajono „Telegram“ kanale.„Tęsiasi kova dėl Borovskio rajono kairiosios pakrantės teritorijų išlaisvinimo nuo okupantų iš Rusijos. Vyksta kariniai veiksmai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos stumia lauk priešininkus, bet vaduojamos teritorijos kenčia nuo priešų apšaudymų“, – teigiama pranešime.Peski-Radkivski gyvenvietė jau kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, bet Ukrainos pajėgos ten vis dar aptinka okupantų iš Rusijos grupelių, vykdo valymus ir išminavimo darbus. Gyvenvietėje sunaikinta daug gyvenamųjų namų, sugriautas vaikų darželis, apgadinta mokykla: išdužę langai, sienose sviedinių paliktos skylės, nebetinkamas stogas.
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar devyni laivai su grūdais Antradienį iš Ukrainos uostų išplaukė devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.Nuo rugpjūčio 1 d. iš Ukrainos uostų jau išplaukė 231 laivas su 5,29 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
Ukrainos pasienyje su Rusija rasta dar viena įtariama masinė kapavietėUkrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė netoli apšaudyto ir apleisto paukštyno, esančio prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių.Kiek ten guli būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino.Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.Sunaikinto tanko bokštelio dalys, per mūšius išlėkusios į orą ir pramušusios į angarą panašaus sandėlio stogą, sutraiškė apačioje paliktus tuščius naminių paukščių narvus.Išminavimo komandos dar neatvyko į vietovę netoli Kozača Lopanės, esančios maždaug už 2 km nuo sienos, o galima masinė kapavietė dar nebuvo paliesta.„Į mūsų kaimą atvykę kariai man sakė, kad matė kareivių kapavietę, bet nenurodė [žuvusiųjų] skaičiaus“, – pranešė Kozača Lopanės administracijos vadovė Liudmyla Vakulenko.„Jie sakė, kad tai ištirs specializuotas padalinys“, – pridūrė pareigūnė.Teismo medicinos ekspertų komandos laukiama vėliau šią savaitę, kai vietovė bus pripažinta saugia darbui. Pirmadienį kariai judėjo atsargiai – vengė neasfaltuotų vietovių, saugodamiesi minų ir nesprogusių sviedinių.
Prancūzijos diplomatijos vadovė atvyko iš anksto neskelbto vizito į KyjivąPrancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą.Apie tai ji pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.„Labas rytas, Ukraina, gera grįžti“, – parašė C. Colonna ir pasidalijo savo nuotrauka iš Ukrainos sostinės centro.„Prancūzija šalia, kad palaikytų Ukrainą“, – pridūrė ji ukrainiečių kalba.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai, o dar daugiau kaip 776 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (401), Charkivo (231) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 500 mokyklų, iš jų 289 visiškai sugriautos.
Nikopolio apylinkėse vėl nukrito beveik 90 Rusijos sviedinių Antradienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse vėl nukrito daugybė sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai vėl apšaudė Nikopolio apylinkes. Trijose gyvenvietėse – pačiame Nikopolyje, Marhanecio kaime ir Červonogrigorjevkoje – nukrito beveik 90 sviedinių“, – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Prelininariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.Kaip pranešama, per ataką Nikopolyje apgadinta 15 privačių namų, keletas žemės ūkio paskirties pastatų ir automobilių, o Marhanecio kaime paveikta 10 gyvenamųjų namų, vaikų ir jaunimo sporto mokykla, aikštė, dujų tiekimo vamzdis ir elektros linijos. Tuo metu Červonogrigorjevkoje žalos mastas dar tikslinamas.
Keturi Kremliaus okupuoti regionai paskutinę dieną balsuoja dėl prisijungimo prie Rusijos Keturi Rusijos pajėgų iš dalies kontroliuojami Ukrainos regionai antradienį paskutinę dieną balsuoja per vadinamuosius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo sąjungininkės pasmerkė balsavimą kaip „apgaulę“ ir neketina pripažinti rezultatų.Ką reikia žinoti apie šiuos keturis regionus:LuhanskasLuhansko sritis, kurioje prieš karą gyveno 2,1 mln. žmonių, iš trijų pusių ribojasi su Rusija ir kartu su kaimyniniu Donecku sudaro pramoninį Donbaso regioną. Ukrainos valdžios duomenimis, Rusija kontroliuoja maždaug 98 proc. daugiausia rusakalbių gyvenamos Luhansko srities - daugiausia iš visų keturių regionų, kuriuose vyksta pseudoreferendumai, kaip juos pavadino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Prieš Rusijos invaziją vasario mėnesį Maskvos remiami separatistai nuo 2014 m. kontroliavo vos pusę srities. Po kelis mėnesius trukusio sekinimo karo Rusija liepos pradžioje beveik visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas iš Luhansko, Maskva tai paskelbė kaip savo strateginę pergalę. Tačiau po sėkmingo Kyjivo kariuomenės puolimo rugsėjį Ukrainos pajėgos sugrįžo į regioną.DoneckasDonecko sritis, prieš karą turėjusi 4,1 mln. gyventojų, yra kasybos ir plieno bazė Donbase, ten yra Doneckas - vienas didžiausių Ukrainos miestų. Nuo 2014 m. maždaug pusę rusakalbio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.Donecko Mariupolis, Juodosios jūros uostamiestis, per žiaurią apgultį, prasidėjusią netrukus po Rusijos invazijos, buvo paverstas griuvėsiais. Ukrainos valdžia teigia, kad Rusija kontroliuoja maždaug du trečdalius srities. Mūšiai ties fronto linija regiono centre vyksta kelis mėnesius.ZaporižiaZaporižios regionas, kuriame prieš karą gyveno apie 1,6 mln. gyventojų, taip pat ribojasi su Juodąja jūra. Iš keturių regionų, kuriuose rengiami vadinamieji referendumai dėl aneksijos, ten Rusijos kontroliuojama dalis yra mažiausia – okupuota maždaug  63 proc. Zaporižios regiono. Pagrindinis miestas Zaporižia tebėra ukrainiečių rankose, nors Maskva kontroliuoja svarbiausią Berdiansko uostą.Kovo mėnesį Rusijos kariuomenė užgrobė Zaporižios atominę elektrinę, pastarosiomis savaitėmis aplink ją vykstančios kautynės paskatino Kyjivą ir jo sąjungininkes siekti sukurti aplink objektą demilitarizuotą zoną.ChersonasToliausiai vakaruose esantis Chersonas buvo Rusijos užimtas vienas pirmųjų. Prieš karą ten gyveno milijonas gyventojų, daugiausia žemės ūkio vietovę dalija per ją tekanti Dnipro upė. Tai taip pat vartai į Krymą – pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.Visi keturi regionai sukuria Maskvai lemiamą sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo, iš kitos pusės pusiasalį su žemynu jungia tik tiltas.Rugpjūtį Ukrainos pradėtas kontrpuolimas Chersone privertė Rusiją perdislokuoti pajėgas, o tai atvėrė kelią sėkmingam Kyjivo puolimui rytiniame Charkivo regione. Pranešama, kad Chersone partizanai atakuoja Rusijos okupacinius dalinius ir pareigūnus, Ukrainos pajėgos sunaikino tiltus per upę, todėl Rusijos daliniai pateko į spąstus. Ukrainos valdžios vertinimu, šiuo metu Rusija kontroliuoja 83 proc. regiono.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 57 750 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 27 d. jau neteko apie 57 750 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 306 tankų, 4 881 šarvuotosios kovos mašinos, 1 378 artilerijos sistemų, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 261 lėktuvo, 224 sraigtasparnių, 977 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 730 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
„Vedomosti“: bus kuriama nauja karinė apygarda, kuriai priklausys aneksuotos teritorijos, vadovaus RogozinasPseudorespublikos „Donecko Liaudies Respublika“ ir „Luhansko Liaudies Respublika“, taip pat okupuotos Chersono ir Zaporižios dalys, po aneksijos gali būti įtrauktos į Krymo federalinę apygardą kartu su visu pusiasaliu, skelbia šaltiniais besiremdamas leidinys „Vedomosti“.Remiantis laikraščio turima informacija, prezidento statytiniu apygardoje gali tapti buvęs vicepremjeras, buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.
Penktadienį – Putino kreipimasisRugsėjo 30 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų kreiptis į Rusijos parlamento rūmus. Tikėtina, kad tada jis oficialiai paskelbs apie okupuotų Ukrainos teritorijų prisijungimą prie Rusijos.Apie tai skelbiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos suvestinėje.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1574633113598283777
Ukrainoje – paskutinė pseudoreferendumų dienaAntradienį turi baigtis pseudoreferenumai dėl aneksijos, kurias keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia.Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šiuos balsavimus kaip fiktyvius ir pareiškė, jog Vakarų šalys niekada nepripažins jų rezultatų.Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Vladimirą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.
Rusų pajėgos sudavė raketų smūgius Zaporožėje, nukentėjo žmonėsRugsėjo 27 d. rytą Rusijos kariai sudavė raketinį smūgį Zaporožėje.Zaporožės srities valstybinės administracijos pirmininkas Oleksandra Starukha „Telegram“ pranešė, kad okupantai nukentėjo nuo infrastruktūros objektų.Duomenys apie aukas ir žalą tikslinami.
Rusai raketomis apšaudė Kramatorsko centrą, sužeisti keturi gyventojaiApie tai pranešė Donecko srities valstybinė administracija.„Rusų okupantai beveik vienu metu smogė Kramatorskui ir Slavianskui. Kramatorske rusai smogė miesto centrui: viena raketa pataikė į žinomo Donecko menininko Viačeslavo Gutirio skulptūrų parką „Gimę Ukrainoje“, kita – į penkiaaukštį pastatą... Dėl tiesioginio raketos smūgio buvo sugriauta vieno iš penkiaaukščio namo butų siena ir sužeisti 4 žmonės“, – sakoma pareiškime.
Per vieną dieną Ukrainos pietinėje dalyje ukrainiečių gynėjai sunaikino 77 rusų okupantus ir daug rusų pajėgų technikos.Apie tai pranešama oficialiame operatyvinės vadovybės puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.Chersono ir Beryslavo apygardose nukentėjo 4 priešo ginkluotės ir įrangos židiniai ir 4 šaudmenų sandėliai.
Rusijos pajėgos vėl atakavo Kryvyi Rihą, sunaikino oro uostąPriešo armija užpuolė Kryvyi Rihą, oro uostas buvo sunaikintas. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, praneša „Ukrinform“.„Priešo ataka prieš Kryvyi Rihą: rusai raketa X-59 smogė oro uostui. Jo infrastruktūra buvo sunaikinta“, – rašė V. Rezničenka.Pažymima, kad tolesnis aerodromo ir įrangos naudojimas yra neįmanomas. Per smūgį žmonės nebuvo sužeisti.
Zelenskis: Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus Donecko regioneFronte padėtis Donecko regione yra ypač aštri, o Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus šia kryptimi. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo žinutėje 215-osios plataus masto karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakare, praneša „Ukrinform“.„Ypač opi situacija yra Donbase. Mes darome viską, kad apribotume priešišką veiklą. Mūsų tikslas numeris vienas yra dabar, nes Donbasas vis dar yra svarbiausias okupantų tikslas“, - sakė V. Zelenskis.„Nepaisant akivaizdaus karo Rusijai beprasmybės ir okupantų iniciatyvos praradimo, Rusijos kariuomenės vadovybė vis dar veda juos į mirtį. Nuolatiniai Rusijos puolimo bandymai Donecko regione tikrai įeis į karų istoriją kaip viena ciniškiausių savo karių žmogžudysčių. Kai tai matome, pamatę šias atakas, dar kartą įsitikiname, kad Rusijos mobilizacija yra akivaizdus bandymas suteikti ant žemės esantiems vadams nuolatinį „patrankų mėsos“ srautą. Rusijos mobilizacijoje tiesiog nėra kitos prasmės. Jie jautė, kad pralaimėjo, ir bando tiesiog atidėti šią akimirką, užtikrinti bent tam tikrą veiklą fronte, atiduoti bent ką nors su ginklais rankose vietoj mirusiųjų“, – pridūrė prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Rusijos visuomenė dar nežino apie Rusijos valdžios institucijų žiaurumą savo žmonėms.Jis taip pat pažymėjo, kad valdžia stengiasi aprūpinti Ukrainos karius ginklais ir šaudmenimis.
Rusai beveik vienu metu atakavo Kramatorską ir SlavyanskąDonecko regioninė karinė administracija paskelbė vaizdo įrašą su Rusijos karių raketų atakos pasekmėmis. Skelbiama, kad beveik tuo pat metu raketomis buvo atakuoti du miestai – Kramatorskas ir Slavyanskas.„Smūgius Kramatorskui ir Slavyanskui Rusijos okupantai sudavė beveik vienu metu. Kramatorske jie pataikė į miesto centrą: viena raketa nukrito į skulptūrų parką „Gimęs Ukrainoje“, kurio autorius buvo garsus menininkas iš Donecko regiono Viačeslavo Gutyri, kita pataikė į 5 aukštų pastatą. Kalbant apie Slavyanską, miesto centre esantis gyvenamasis rajonas buvo apšaudytas. Buvo apgadinti mažiausiai trys pastatai. Informacija apie aukas yra tikslinama“, – sakoma pranešime po atitinkamu vaizdo įrašu iš vietų, kur pataikė priešo raketos.Skelbiama, jog Kramatorske dėl tiesioginio smūgio viename iš penkių aukštų pastato butų buvo sunaikinta siena, šiame bute buvo sužeisti keturi žmonės. Šiame name buvo išdaužyti mažiausiai 34 langai, iš dalies apgadintas stogas.Regiono valdžia vėl paragino visus evakuotis: „Rusai atvyko čia, kad mus nužudytų ir tai padarytų beatodairiškai. Raketos ar artilerijos sviediniai gali skristi į bet kurią vietą ir bet kuriuo metu. Vienintelė protinga išeitis civiliams gyventojams yra evakuacija! Evakuokitės laiku! Nelaukite, kol aplinkybės privers jus!“Kaip pranešama, Donecko regioną nuolat apšaudo Rusijos Federacijos kariai, regione nėra dujų tiekimo, yra problemų su vandeniu.
Ukraina patvirtino apie dar vieną skaudų smūgį Rusijos pajėgomsUkrainos generalinis štabas pirmadienį vakare paskelbtame pranešime netiesiogiai patvirtino ankstesnius pranešimus, kad Ukrainos daliniai užėmė Kupjanską-Uzlovojų – pietinį Kupjansko priemiestį rytiniame Oskolo upės krante.Būtent jame yra pagrindinė geležinkelio sankryža, kuri buvo svarbi Rusijos kariuomenės logistikai.Generalinio štabo santraukoje, be kita ko, kalbama apie Rusijos pajėgų apšaudymą Kupjanską supančiuose kaimuose, tarp jų yra Kupjanskas-Uzlovjus.Išsami informacija – pavyzdžiui, ar Kupjanskas-Uzlovojus buvo paimtas su kova, ar rusai tiesiog paliko jį – dar nėra prieinami.
Rusija sulaukė retos Sirijos paramos Jungtinėse TautoseJungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusija pirmadienį iš Sirijos, kurios lyderiai savo pilietiniame kare remiasi Maskvos parama, sulaukė reto palaikymo savo karui Ukrainoje.„Sirija pakartoja savo poziciją dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir Rusijos teisės ginti ir saugoti savo teritoriją“, – JT sakė užsienio reikalų ministras Faisalas al Meqdadas, pavartodamas Rusijos naudojamą terminą karui Ukrainoje pavadinti.„Esame įsitikinę, kad Rusijos Federacija gina ne tik save, bet ir teisingumą bei žmonijos teisę atsisakyti vienpolės hegemonijos“, – teigė jis.Sirija kelis mėnesius palaikė Maskvą pripažindama Rusijos remiamas separatistines „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje ir siūlydama siųsti savo karius kovoti kartu su Rusija.Rusija nuo 2015 metų teikia plačią karinę paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui padėdama vyriausybinėms pajėgoms iš opozicijos ir džihadistų atsikovoti didžiąją dalį šalies teritorijos. Per dešimtmetį besitęsiantį žiaurų konfliktą Sirijoje žuvo pusė milijono žmonių.Aukščiausio rango Sirijos diplomato ryžtinga parama invazijai į Ukrainą kontrastavo su kitų nominalių Rusijos partnerių kalbomis per metinę Generalinę Asamblėją, kuri baigiasi pirmadienį.Kinija, kuri prieš karą žadėjo plačiai bendradarbiauti su Rusija, ir Indija, istorinė Maskvos partnerė gynybos srityje, nepaisant šiltėjančių ryšių su Vašingtonu, paragino palaikyti dialogą siekiant užbaigti karą Ukrainoje.Tačiau chuntos paskirtas laikinasis Malio ministras pirmininkas pulkininkas Abdoulaye Maiga pasveikino „pavyzdingą ir vaisingą bendradarbiavimą“ su Rusija, kurios privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokavo savo pajėgas šioje Vakarų Afrikos šalyje nepaisydama Vakarų perspėjimų dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Žiniasklaida: į frontą nenorintis vyras Rusijoje padegė pats saveIš nevilties, kad bus nusiųstas kariauti prieš Ukrainą, vienas vyras Rusijoje, anot žiniasklaidos, pats save padegė. „Novaja Gazeta“ pirmadienį paskelbė stebėjimo kameros įrašą, kuriame matyti, kaip asmuo apsipila skysčiu ir netrukus užsiliepsnoja. Anot liudininkų, degantis vyras autobusų stotyje Riazanėje, esančioje už 200 km į pietryčius nuo Maskvos, šaukė: „Nenoriu į frontą!“Policininkai užgesino liepsnas, sužalotas vyras nuvežtas į ligoninę. Žiniasklaida pateikia skirtingus duomenis apie jo sveikatos būklę. Oficialios informacijos apie incidentą, kuris įvyko sekmadienį, kol kas nėra.
Per dieną Ukrainos kariuomenė atrėmė rusų okupantų atakas aštuoniose apgyvendintose teritorijoseTai buvo nurodyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje apie operatyvinę informaciją nuo 18:00 val.„Per dieną Ukrainos kariai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledaro, Podgorodnės, Bachmuto, Mayorsko, Kamjankos, Pobedos ir Pavlovkos gyvenviečių rajonuose“, – pranešė Generalinis štabas.Pranešama, kad per šią dieną okupacinės pajėgos surengė du raketų ir keturis oro smūgius, taip pat daugiau kaip septynias atakas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Priešas taip pat surengė bepiločių lėktuvų smūgius netoli Belenkės kaimo Odesos srityje.
Ukrainoje žuvo Rusijos pulkininkasUkrainoje likviduotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 35-osios jungtinės armijos raketinių dalinių ir artilerijos vadas pulkininkas Borisas Totikovas. Rugsėjo 25 d. Riazanėje buvo atsisveikinta su okupacinių pajėgų vadu, pranešė „Riazanskij vedomosti“.
Estijos URM rekomenduoja piliečiams vengti kelionių į RusijąEstijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina.Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba.Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.Dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys turėtų atsižvelgti į tai, kad Rusijoje Maskva juos laiko Rusijos piliečiais, ir Estijos galimybės teikti konsulinę pagalbą yra ribotos. Ministerija prašo Estijos piliečių, laikinai esančių Rusijoje, užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
JK paskelbė sankcijų dėl pseudoreferendumų Ukrainoje Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams.„Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.„Šiandienos sankcijos bus nukreiptos prieš tuos, kurie stovi už šių fiktyvių balsavimų, taip pat prieš asmenis, kurie toliau remia Rusijos režimo agresijos karą“, – sakė jis.Tarp asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra Sergejus Jelisejevas, Ukrainos Chersono regionui Maskvos primestos vyriausybės vadovas ir Rusijos karinio jūrų laivyno viceadmirolas, 2014 metais perbėgęs iš Ukrainos karinio jūrų laivyno.Sankcijų sulaukė ir Rusijos remiami Donecko, Luhansko ir Zaporižios pareigūnai, taip pat „IMA Consulting“, kurią JK vyriausybė pavadino „mėgstamiausia Putino ryšių su visuomene agentūra“.Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta Rusijos bendrovė „Goznak“, kuri, kaip teigiama pareiškime, turi Rusijos valstybinių dokumentų gamybos rusų laikinai kontroliuojamose Ukrainos teritorijose monopolį.Apie plebiscitus „dėl prisijungimo prie Rusijos“, kurie tebesitęsia, buvo paskelbta po to, kai per Ukrainos kontrpuolimą buvo išlaisvinta didžioji dalis šiaurės rytinės Charkivo srities.Keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – integracija į Rusiją reikštų karo eskalaciją.Praėjusį trečiadienį, sakydamas kalbą apie rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje, Vladimiras Putinas išsakė menkai užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus.Nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Britanija jau pritaikė sankcijas virš 1 200 asmenų, įskaitant daugiau kaip 120 oligarchų, ir per 120 Rusijos subjektų.
Rusijos stačiatikių bažnyčia žada nuodėmių atleidimą žuvusiems kariamsRusijos stačiatikių bažnyčia žada žuvusiems kariams visų nuodėmių atleidimą, rašo Katalikų naujienų agentūra (KNA).Per pamaldas savaitgalį patriarchas Kirilas pareiškė, jog Bažnyčia žino, kad tie, kurie miršta vykdydami karinę pareigą, pasiaukoja dėl kitų. Ir ši auka esą nuplauna visas nuodėmes, kurias padarė žmogus.Patriarchas pasiryžimą aukotis pavadino reikšmingiausia geriausių žmogiškųjų savybių išraiška.Kirilas nepaminėjo Ukrainos, tačiau kalbėjo apie „brolžudišką karą“, per kurį dabar mūšio lauke žūva daug žmonių. Bažnyčia meldžiasi, jog „šis mūšis“ kuo greičiau baigtųsi, kad kuo mažiau brolių žudytų vienas kitą.Kirilas laikomas svarbiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Bažnyčios vadovas rugsėjo viduryje kalbėjo apie „lemtingą“ Rusijos misiją prieš užsienio jėgas, kurios nori sutriuškinti milžinišką šalį kaip nepriklausomą valstybę.
Borrellis: Putino grasinimus reikėtų vertinti rimtaiEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus panaudoti branduolinį ginklą reikėtų vertinti rimtai.J. Borrellis interviu transliuotojui BBC sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje pasiekė „pavojingą tašką“, nes Maskvos pajėgos buvo „įspraustos į kampą“.„Žinant V. Putiną... grasinimai panaudoti branduolinius ginklus kelia nerimą“, – pareiškė J. Borrellis.Kremliaus šeimininkas tokiais grasinimais svaidėsi praėjusią savaitę. Tada jis kreipimesi į tautą tikino, kad pasitelks tokius ginklus, jei Rusijai kils „grėsmė“.ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad blokas ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai ir tęs prieš Maskvą nukreiptą sankcijų politiką.
Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau per 36 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Nuo visapusiško karo pradžios Ukrainoje užfiksuotas jau 36 281 Rusijos karo nusikaltimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.Prokuratūros duomenimis, iš šių nusikaltimų 34 944 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 31 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar 16 315 nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.Prokuratūra kartu pranešė, kad Charkivo srityje buvo aptikta dar viena kankinimų kamera, šį kartą – iš Rusijos okupacijos gniaužtų išlaisvintame Lipcų kaime.
Kremlius: mobilizuojant rezervistus karui Ukrainoje padaryta klaidų Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas.„Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja. Tikimės, kad viskas paspartės ir visos klaidos bus ištaisytos“, kalbėjo jis.Praėjusią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.Atsakydamas į žurnalistų klausimus D. Peskovas teigė, kad, nepaisant priešingų gandų, nebuvo priimtas joks sprendimas uždaryti Rusijos išorės sienas ir įvesti karinę padėtį kai kuriuose pasienio regionuose.„Aš nieko apie tai nežinau. Kol kas jokių sprendimų nepriimta“, – sakė jis.
Turkija taip pat nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų Turkija nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų. Tai transliuotojui CNN pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas. Pasak jo, Turkija gerbia „Ukrainos teritorinį vientisumą“. „Mūsų manymu, vienašališki bandymai surengti referendumus nėra teisingi, mes nepripažįstame 2014 m. Kryme surengto referendumo rezultatų, tad mūsų pozicija atitinkamų referendumų klausimu yra aiški“, – tvirtino I. Kalinas.„Mes rodome, kad palaikome Ukrainą. Būtina pradėti diplomatinį procesą“, – pridūrė atstovas.I. Kalinas kartu nurodė, esą Turkija yra „vienintelė valstybė“, „dedanti didžiules pastangas ir siekianti užbaigti karą“.Taip Turkija prisijungė prie daugybės šalių Vakaruose, kurios taip pat yra pareiškusios, kad nepripažins šių „balsavimų“ Ukrainoje rezultatų.„Referendumai“ šiuo metu vyksta keturiose Ukrainos srityse – Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone.
Ukrainoje netoli Odesos po drono smūgio kilo didelis gaisras Ukrainoje netoli Odesos po praėjusios nakties drono smūgio kilo didelis gaisras ir įvyko sprogimas, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.Pastarosiomis dienomis prieš šį svarbų pietinį Ukrainos uostamiestį buvo surengta visa virtinė dronų atakų.Per vėliausią iš jų smogta kariniam objektui, kur tuomet sprogo šaudmenys. Ugniagesiai bando suvaldyti gaisrą, pranešė Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė.Auga susirūpinimas, kad Maskva gali siekti eskaluoti karą Ukrainoje, kai antradienį baigsis jos kontroliuojamose Ukrainos dalyse surengti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.„Referendumai“ organizuoti iš šių teritorijų pabėgus tūkstančiams gyventojų, o kai kurie išplatinti vaizdai rodo, kad ginkluoti rusų kariai eina nuo durų prie durų ir spaudžia ukrainiečius balsuoti.Manoma, kad Rusija paskelbs sau palankius „referendumų“ rezultatus. Po šio žingsnio Maskva galėtų aneksuoti šias Ukrainos dalis ir įgyti pretekstą ginti jas kaip savo teritoriją, taip pat ir branduoliniais ginklais.JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas  įspėjo, jog Rusija brangiai sumokėtų, jei įvykdytų savo užmaskuotus grasinimus kare Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus.„Jei Rusija peržengs šią ribą, bus katastrofiškų pasekmių Rusijai. Jungtinės Valstijos ryžtingai atsakytų“, – sekmadienį televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė J. Sullivanas.Kremlius prieš minėtus pseudoreferendumus paskelbė Rusijoje dalinę mobilizaciją, siekdamas savo pajėgas Ukrainoje pastiprinti mažiausiai 300 tūkst. karių. Kaip nurodo britų kariškiai, pirmieji mobilizuoti rusų rezervininkai jau atvyksta į karines bazes. 
Moldovoje ketinama atimti pilietybę už dalyvavimą kare prieš Ukrainą Asmenys, kurie yra ir Moldovos, ir Rusijos piliečiai, gali netekti Moldovos pilietybės, jeigu dalyvaus kare prieš Ukrainą Rusijos armijos gretose.Kaip praneša portalas „Newsmaker“, šis klausimas buvo svarstomas šalies Aukščiausiosios saugumo tarybos posėdyje.Prezidentė Maia Sandu pareiškė, jog, Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, į jos armiją gali būti pašaukti dvigubą pilietybę turintys moldavai.„Mes svarstome galimybę atimti Moldovos pilietybę Rusijos pasą turintiems šalies gyventojams, kurie kariaus agresorės pusėje“, – pabrėžė valstybės vadovė.Taip pat planuojama sugriežtinti bausmes už dalyvavimą kare prieš Ukrainą asmenims, kurie yra tik Moldovos piliečiai.Pasak M. Sandu, ji įpareigojo URM pradėti derybas su Rusijos atstovais, kad būtų išvengta Rusijoje gyvenančių Moldovos piliečių su RF pasais mobilizavimo atvejų. Kišiniovas pasirengęs padėti tokiems žmonėms grįžti į Moldovą.„Mūsų ambasada Rusijoje jau dirba sustiprintu režimu, kadangi gaunama vis daugiau prašymų“, – pridūrė Moldovos prezidentė.Aukščiausioji saugumo taryba taip pat davė nurodymą parengti reagavimo į branduolinę katastrofą arba branduolinio ginklo panaudojimą planą.
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar vienas laivų su grūdais karavanas Pirmadienį iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su grūdais Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, rugsėjo 26 d. iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su 88,17 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos  Azijos ir Europos šalims“, – sakoma ministerijos pranešime.Žinybos duomenimis, nuo tos dienos, kai iš Ukrainos išplaukė pirmasis laivas su grūdais, šalis jau eksportavo 4,9 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Nuo to laiko iš Ukrainos uostų išplaukė 222 laivai su žemės ūkio produkcija, skirta Azijos, Afrikos ir Europos šalims.
 Lietuva Ukrainai jau skyrė 50 šarvuočių M113 Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.Anot jo, galimos karinės paramos Ukrainai klausimas taryboje nesvarstytas, aptarta padėtis regione – mobilizacija, galimi Rusijos piliečių prieglobsčio prašymai.Ministras taip pat pabrėžė, kad tolesnę galimą paramą Lietuva Ukrainai svarstys konsultuodamasi su NATO partneriais, kadangi šaliai būtina išlaikyti savo įsipareigojimus Aljansui, užtikrinti Lietuvoje dislokuotų karių saugumą..„Mūsų kariuomenė yra NATO kariuomenė, jos pajėgumas irgi svarbus ir mūsų sąjungininkams, kurie yra čia. Dėl to kiekvieną svarstymą, jei tai liečia pajėgumų mažinimą, atidavimą, turime tartis, kaip kompensuosime, ir su sąjungininkais. Yra daugelis klausimų, kurie nėra išsprendžiami labai greitai“, – kalbėjo ministras.Naujienų portalas 15min, remdamasis šaltiniais, pirmadienį pranešė, jog ukrainiečiai yra paprašę lietuvių perduoti jiems naujų ginklų – artilerijos sistemų „PZH 2000“, oro gynybos sistemų NASAMS ir daugiau šarvuočių M113.
Kazachstanas nepripažins vadinamųjų referendumų Ukrainoje rezultatų Kazachstano užsienio reikalų ministerija pirmadienį išdėstė šalies poziciją dėl tariamų referendumų prisijungimo prie Rusijos klausimu, rengiamų vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, taip pat okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse, praneša naujienų agentūra „Tengrinews.kz“.„Vertindamas referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos surengė apsišaukėliškos LLR ir DLR, taip pat Zaporižios ir Chersono sričių karinė administracija, Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais.Mūsų prezidentas ne kartą, taip pat ir neseniai kalbėdamas iš Jungtinių Tautų tribūnos, aiškiai pareiškė, kaip svarbu nenukrypstamai laikytis tarptautinės teisės principų, kurių pagrindą sudaro JT įstatai“, – sakė oficialus Kazachstano URM atstovas Aibekas Smadijarovas.Jis patikslino, jog JT įstatuose kalbama apie organizacijos narių atsakomybę už taikos palaikymą ir valstybių teritorijos vientisumo užtikrinimą.„Mes vėl patvirtiname savo pasirengimą prisidėti prie politinio dialogo. Mūsų šalis labai svarbiu uždaviniu laiko stabilumo išsaugojimą tiek regioniniu, tiek globaliu lygiu“, – pažymėjo Kazachstano URM atstovas.Anksčiau Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, jog jei bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių-JT narių.   „Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.
Ukrainos vicepremjerė: į tėvynę iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių Į Ukrainą iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių. Tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje pareiškė Ukrainos vicepremjerė, europinės ir euroatlantinės integracijos ministrė Olha Stefanišyna, praneša UNIAN.Pasak pareigūnės, dauguma deportuotųjų – moterys ir vaikai, kurie negali grįžti namo ir neturi ryšio su artimaisiais.„Šiandien kaip niekada svarbu panaudoti visas turimas tarptautines priemones pagrindinėms žmogaus teisėms ginti ir padvigubinti mūsų bendras pastangas, kad būtų užkirstas kelias prievartiniam Ukrainos piliečių išnaudojimui“, – sakė O. Stefanišyna.JAV duomenimis, Rusijos kariuomenė deportavo iš Ukrainos nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. gyventojų, pažymi UNIAN.
Naktį Nikopolio apylinkėse nukrito beveik 130 Rusijos sviediniųNaktį į pirmadienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse nukrito beveik 130 sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai visą naktį šaudė į Nikopolio apylinkes, naudodami daugkartinio raketų paleidimo sistemas ir sunkiąją artileriją... Jie devynis kartus smogė keturioms gyvenvietėms – pačiam Nikopoliui, Marhanecio kaimui, Červonogrigorjevkai ir Mirovei. Mūsų miestuose ir kaimuose nukrito beveik 130 Rusijos sviedinių!“ – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Kaip teigiama, pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta.„Nikopoliui smogta tris kartus. Čia apgadinta beveik 40 gyvenamųjų namų, daugiau nei 20 komercinių pastatų, automobilių, 30 saulės baterijų, elektros pastotė, elektros linijos. Be elektros energijos vėl liko beveik 3 tūkst. šeimų namai. Ten jau dirba elektrikai“, – pažymėjo V. Rezničenka.Gubernatoriaus teigimu, žalos mastas Marhaneciuose, Červonogrigorjevkoje ir Mirovėje vis dar vertinamas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusųUkrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino 500 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 57 200 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 290 tankų, 4 857 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 369 artilerijos sistemų, 330 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 172 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 260 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 970 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 711 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Naktį Odesos regioną užpuolė bepiločiai orlaiviai: buvo apgadintas karinės infrastruktūros objektasNaktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos vėl užpuolė Odesos sritį. Užpuolikai panaudojo dronus-kamikadzes.Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos pranešėjas Sergejus Bračiukas.Anot jo, vieną droną sunaikino oro gynybos pajėgos, o du pataikė į karinę infrastruktūrą.
Ukraina: Rusija karo belaisvius verčia balsuoti „referendume“Ukrainos kovos su dezinformacija centras pranešė, kad rusai iš Ukrainos karo belaisvių kuria kazokų batalioną ir verčia juos dalyvauti netikrame referendume dėl Donecko srities prijungimo prie Rusijos. Anot pranešimo, 57 karo belaisviai jau buvo priversti balsuoti referendume dėl aneksijos. Liepos 29 d. Rusijos okupuotoje Olenivkoje, Donecko srityje, per sprogimą žuvo daugiau nei 50 ukrainiečių karo belaisvių.
Ukrainos generalinis štabas: Rusija naujai mobilizuotus šauktinius siunčia tiesiai į frontąAnot Generalinio štabo, šauktiniai prieš siunčiant į karą prieš Ukrainą nedalyvauja jokiuose kariniuose mokymuose. Šiuo žingsniu Rusijos kariuomenės vadai siekia papildyti dalinius, patyrusius milžiniškų nuostolių.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/417146123931805
Blinkenas: JAV turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudos branduolinį ginkląJungtinės Amerikos Valstijos turi aiškų veiksmų planą tuo atveju, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Vašingtonas privačiai informavo Maskvą apie galimas pasekmes „labai aukštu lygiu“.Tai interviu „CBS News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.Paklaustas, ar JAV privačiai susisiekė su Kremliumi dėl branduolinio karo grėsmės, A. Blinkenas atsakė: „Taip. Labai svarbu, kad Maskva mus išgirstų ir sužinotų iš mūsų, kad pasekmės bus skaudžios. Ir mes tai labai aiškiai pasakėme“.Pasak jo, nežinoma, ar Kremliuje kas nors, kas pasakytų „ne“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei šis nuspręs paleisti branduolinį ginklą.
Zelenskis paragino rusus priešintis mobilizacijaiVolodymyras Zelenskis per savo kasdienį vakarinį kreipimąsi paragino rusus priešintis mobilizacijai, o tuos, kurie jau fronte, pirmai progai pasitaikius pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Matome, kad žmonės, ypač Dagestane, pradėjo kovoti už savo gyvybes. Matome, kad jie pradeda suprasti, kad tai jų gyvenimo klausimas. Kodėl jų vyrai, broliai, sūnūs turėtų žūti šiame kare? Už karą, kurio nori vienas žmogus. Kariauti prieš mūsų žmones, mūsų žemėje. Jis nesiunčia savo vaikų į karą“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.V. Zelenskis paragino rusus kovoti, kad nesiųstų „į mirtį savo vaikų – visų, kurie gali būti pašaukti pagal šią nusikalstamą Rusijos mobilizaciją“.„Noriu dar kartą pabrėžti: išeitis yra. Nepasiduokite nusikalstamai mobilizacijai. Bėgti. Arba pirmai progai pasitaikius pasiduoti į ukrainiečių nelaisvę. Kuo daugiau Rusijos Federacijos piliečių bent bandys apsaugoti savo gyvybes, tuo greičiau baigsis šis nusikalstamas Rusijos karas prieš Ukrainos žmones“, – kreipimesi sakė prezidentas.
Ukraina gavo NASAMS oro gynybos sistemasTai šįvakar per interviu CBS televizijai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mums labai reikia, kad JAV parodytų lyderystę ir perduotų oro gynybos sistemas Ukrainai. Noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už teigiamą sprendimą, kuris jau buvo patvirtintas. Gavome NASAMS", – interviu sakė V. Zelenskis.Tačiau Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šių sistemų nepakaks civilei infrastruktūrai, mokykloms, ligoninėms, universitetams ir pačių ukrainiečių namams apsaugoti nuo Rusijos atakų. „Mums reikia saugumo, kad pritrauktume mūsų ukrainiečius grįžti namo. Jei bus saugu, jie ateis, apsigyvens, dirbs ir mokės mokesčius, tada mūsų biudžete nebus 5 milijardų dolerių deficito. Tai bus teigiama visiems“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietėsUkrainos prezidentas interviu CBS televizijai sakė, kad Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietės, kuriose yra šimtai žuvusių žmonių.„Mes kalbame apie mažą Iziumo miestelį, žinote? Mažame miestelyje yra dar dvi masinės kapavietės,“ – sakė Ukrainos prezidentas.
Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisviųUkrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sekmadienio popietę pareiškė, kad Rusija karo Ukrainoje metu kartu su kariais į nelaisvę paėmė ir civilių gyventojų. Teigiama, kad Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisvių, praneša „SkyNews“.Ukraina taip pat tvirtina, kad Rusija atsisakė grąžinti civilius per naujausius mainus.Kyjivas ir Maskva nuo vasario 24 d. prasidėjusio karo kelis kartus keitėsi belaisviais. Paskutinį kartą, rugsėjo 21 d., Rusija paleido 215 ukrainiečių.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Ukraina šiuos belaisvius gavo mainais už Viktoro Medvedčiuko paleidimą.
Izraelis priims gydytis 20 sužeistų Ukrainos kariųIzraelis suteiks medicinos paslaugų 20 Ukrainos karių, sužeistų per kautynes su Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Izraelio ambasadorius Kyjive.„Izraelis priims gydytis 20 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų per karą“, – per „Twitter“ parašė ambasadorius Michaelis Brodsky.Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Shebos medicinos centrą netoli Tel Avivo.Šaltinis gydymo įstaigose naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad du kariškiai yra pakeliui į Izraelį, o Ukrainos ambasados Tel Avive atstovė nurodė, kad „netrukus“ turėtų atvykti pirmieji pacientai. Jiems bus atliekamas protezavimas ir taikoma reabilitacija.Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į kaimyninę šalį, Vakarų Ukrainoje šešias savaites veikė Shebos medicinos centro – didžiausios Izraelio gydymo įstaigos – lauko ligoninė.Izraelis, mėginantis palaikyti santykius su Maskva, atsisako tiekti ginkluotę Kyjivo pajėgoms ir vietoje to siunčia ukrainiečiams apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus.Rusija yra svarbi Damasko remėja, o žydų valstybė Sirijoje dažnai rengia antskrydžius prieš proiranietiškų grupuočių pozicijas.Izraeliečiai taip pat palaiko glaudžius ryšius su buvusiomis sovietinėmis šalimis, kur šaknų turi dešimtadalis Izraelio gyventojų.Imigracijos ministerijos duomenimis, beveik pusė pernai į Izraelį imigravusių žydų yra rusų kilmės, o dar ketvirtadalis atvyko iš Ukrainos.
Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijomsŠiandien, sekmadienį po pietų Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijoms, kuriose tęsiasi „referendumai“, praneša „SkyNews“.Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bandė pateisinti savo šalies invaziją į Ukrainą.Jis pakartojo melagingą Maskvos teiginį, kad išrinktoji Kyjivo Vyriausybė buvo išrinkta neteisėtai ir kad joje dirba neonaciai.Po to S. Lavrovas spaudos konferencijoje pranešė, kad regionai, kuriuose vyksta balsavimas, bus „visiškai apsaugoti“ Maskvos, jei juos aneksuos Rusija.Paklaustas, ar Rusija turėtų pagrindo panaudoti branduolinius ginklus aneksuotiems regionams ginti, S. Lavrovas atsakė, kad Rusijos teritorija, įskaitant teritoriją, kuri ateityje bus toliau įtvirtinta Rusijos Konstitucijoje, „yra visiškai saugoma valstybės“.
Iš viso 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės Izumo mieste Charkivo srityje, šiaurės rytų UkrainojeTai skelbia „SkyNews“. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sekmadienį patvirtino, kad vienoje masinėje kapavietėje rasta šimtai vyrų, moterų ir vaikų kūnų.„Mūsų pareiga – padėti kiekvienai aukai, kurią šioje masinėje kapavietėje palaidojo rusų maras. Padėti, kad artimieji galėtų palaidoti savo artimuosius, o jų sielos pagaliau rastų ramybę. 447. Tiek daug žmonių bendromis kariškių, policijos ir gelbėtojų pastangomis buvo rasta masinėje kapavietėje Izume“, – teigia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Serbija nepripažins tariamų referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose rezultatųSerbija nepripažins referendumų vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, taip pat Zaporižios ir Chersono srityse rezultatų. Tai pareiškė Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius.„Serbijos Respublika, vadovaudamasi Jungtinių Tautų įstatais ir visuotinai priimtais tarptautinės teisės principais, negali pritarti referendumų Ukrainos regionuose rezultatams. Viena vertus, mes principingai laikomės tarptautinės teisės principų, JT įstatų, kita vertus – tai visiškai prieštarautų mūsų valstybiniams ir nacionaliniams interesams, tai prieštarautų mūsų politikai išsaugoti teritorijos vientisumą ir suverenitetą, sienų neliečiamumo principui“, - pareiškė per spaudos konferenciją Serbijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja „RIA Novosti“.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų - Kinija, Indija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
Savaitgalį per naujas protesto akcijas prieš mobilizaciją Rusijoje jau sulaikyta daugiau kaip 820 žmoniųRusijos miestuose per protesto akcijas prieš mobilizaciją, vykusias šį savaitgalį, iki sekmadienio 13 val. 30 min. buvo sulaikyta daugiau kaip 820 žmonių, praneša „Ukrinform“.Beveik pusė protestuotojų – 391 – buvo sulaikyti Maskvoje.Sankt Peterburge pareigūnai sulaikė 142 protestuotojus, Novosibirske – 71, Permėje – 26, Irkutske – 20, Tomske – 19, Iževske – 17, Ufoje – 16. Apie sulaikytuosius pranešama iš 34 Rusijos miestų. Prieš kai kuriuos protesto akcijų dalyvius buvo panaudota jėga.Rugsėjo 21-22 dienomis protesto prieš mobilizaciją akcijos buvo surengtos 40-yje Rusijos miestų, per jas buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, iš jų 526 buvo sulaikyti Maskvoje.Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Ekspertė: Rusija gali dislokuoti branduolinį ginklą okupuotose Ukrainos teritorijoseRusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, kad priverstų Kyjivą ir Vakarus atsisakyti deokupacijos ir „pamiršti“ šias žemes.Tai sekmadienį pareiškė Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo analitikė Marija Zolkina, praneša UNIAN.„Rusai stengiasi plėsti savo branduolinį šantažą. Dabar mes jau aiškiai suvokiame, kad jie okupuotose teritorijose dislokuos bent jau taktinį branduolinį ginklą“, - sakė ekspertė.Jos nuomone, Rusija mėgins sukelti Vakaruose diskusiją, jog Ukraina turi „pamiršti“ šias teritorijas, kad neišprovokuotų Rusijos branduolinio smūgio kitai Ukrainos teritorijos daliai.„Jei tai bus taktinis branduolinis ginklas, tai nukentės Ukraina, bet kažin ar nukentės Europos šalys“, - teigė M. Zolkina.Pasak ekspertės, kad šiems kėslams būtų užkirstas kelias, Ukraina turi dėti pastangas kuo greičiau išvaduoti okupuotas teritorijas.Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pareiškė, kad Rusija iš tikrųjų gali smogti branduolinį smūgį Ukrainos teritorijai. Bet tai, pasak jo, nesustabdys Ukrainos karių, o tik dar labiau juos motyvuos.
Pasieniečiai pradėjo drausti rusams išvykti iš šaliesRusijos FSB pasienio tarnyba pradėjo drausti rusams išvykti iš šalies, atsižvelgiant į prezidento paskelbtą mobilizaciją.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žmogaus teisių grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Jo paskelbtame pranešime rašoma, kad Rusijos ir Kazachstano sieną kirtusies pilie2iams karinio komisariato sprendimu apribota teisė išvykti iš Rusijos Federacijos.Šiandien, rugsėjo 25 d., „Medusa“, remdamasis šaltiniu Kremliuje, pranešė, kad veikiausiai nuo rugsėjo 28 dienos tinkamo amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš šalies.
Zelenskis: Putinas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“.Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V. Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.“Prezidentas kalbėjo Rusijai kiek anksčiau priėmus įstatymą, sugriežtinantį bausmes už savanorišką pasidavimą ir dezertyravimą po dalinės mobilizacijos, apie kurią šią savaitę paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.V. Zelenskis sakė: „Geriau atsisakyti šaukimo į kariuomenę laiško nei mirti svetimoje šalyje kaip karo nusikaltėliui.“„Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos nei būti paralyžiuotam ir vėliau teisme atsakyti už dalyvavimą agresijos kare, – kalbėjo jis. – Geriau pasiduoti Ukrainos kariuomenei, nei žūti per smūgius iš mūsų ginklų, sąžiningus per karą besiginančios Ukrainos smūgius.“Šeštadienį Rusija po virtinės nesėkmių mūšio laukuose pakeitė savo vyriausiąjį generolą, atsakingą už logistiką.Ukrainiečių pajėgoms besitęsiantį kontrpuolimą jau pavyko susigrąžinti daug teritorijos šalies rytuose.
Iš Odesos uostų išplaukė dar vienas laivų su Ukrainos grūdais karavanasSekmadienį iš Odesos uostų išplaukė dar septyni laivai su Ukrainos grūdais. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, iš Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostų išplaukė septyni laivai su 146,2 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos Afrikos, Azijos ir Europos šalims“, - sakoma ministerijos pranešime.„rbc.ua“ primena, kad rugsėjo 22 d. iš Odesos išplaukė ketvirtasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, gabenantis 30 tūkst. tonų kviečių, skirtų Afganistano gyventojams.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.
Iš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja pagimdė mergaitęIš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja, medikė Marjana Mamonova sekmadienį pagimdė mergaitę.Tai „Telegram“ kanale pranešė Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Marjana Mamonova, medikė, belaisvė, šią savaitę grįžusi namo, pagimdė mergaitę“, - parašė O. Tretjakas.Pasak jo, naujagimės svoris – 3 250 gramų, ūgis – 57 centimetrai.Karo medikė M. Mamonova nuo Rusijos agresijos pradžios tarnavo Mariupolyje. Dar prieš patekdama į nelaisvę ji artimiesiems pranešė, kad yra nėščia. Rugsėjo 21 d. moteris buvo išlaisvinta kartu su kitais Ukrainos gynėjais per apsikeitimo belaisviais operaciją.https://t.me/uniannet/73482
Ukrainos pajėgos kontroliuoja sieną su Baltarusija, kad užkirstų kelią provokacijomsUkrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba šiuo metu nefiksuoja provokacijų pasienyje su Baltarusija, bet šiai krypčiai skiriamas ypatingas dėmesys.  Tai pareiškė oficialus Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.„Laimė, šiuo metu padėtis stabili, mūsų šalies saugumo ir gynybos pajėgos kontroliuoja sienos liniją, pasienį ir daro visa, kad sustiprintų šią kryptį, juk mes gerai suprantame, kad Baltarusija remia Rusiją kare prieš mūsų šalį“, - sakė A. Demčenka.Jis pabrėžė, jog gynybos pajėgos niekada neatmetė ir neatmeta, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai gali įžengti į Ukrainos teritoriją arba vykdyti provokacijas.„Todėl ir pasieniečiai, ir ginkluotosios pajėgos, ir nacionaliniai gvardiečiai yra savo vietose, kad kontroliuotų situaciją, užkirstų kelią provokacijoms ir tuo labiau – įsiveržimui“, - pabrėžė A. Demčenka.Anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, jog į Minską atvyko 130 privačios karinės kompanijos „Lyga“ samdinių, kuriems duota užduotis rengti provokacijas Ukrainos pasienyje.
Nyderlandai neišsiųs nuo mobilizacijos bėgančių rusųNyderlandai neišsiųs rusų, mėginančių išvengti karinės tarnybos savo šalyje. Tai pranešė televizijos kanalas NOS.„Nors Rusijos pasienyje jau driekiasi eilės, kai kurios ES šalys vis dar svarsto galimybę suteikti prieglobstį Rusijos piliečiams, mėginantiems išvengti dalinės mobilizacijos. Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos šalių požiūriai šiuo klausimu labai skiriasi“, - sakoma pranešime.Rusai, kurie nenori kariauti ir „beldžiasi į Nyderlandų duris, tikrai nebus išsiųsti atgal“, pareiškė prieglobsčio ir migracijos valstybės sekretorius Ericas van der Burgas. „Mes žinome, kad ten jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn“, - pridūrė pareigūnas.Panašios pozicijos laikosi ir Vokietija.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, jog Europa turi būti atvira tiems, kurie nenori būti įrankiais Kremliaus rankose.
Žmogaus teisių organizacija: per protestus Rusijoje sulaikyta daugiau nei 2000 žmoniųNepriklausoma stebėjimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad visoje Rusijoje buvo sulaikyta daugiau nei 2000 žmonių, protestavusių prieš prezidento Vladimiro Putino dalinę karinę mobilizaciją, įskaitant 798 žmones, kurie šeštadienį buvo sulaikyti 33 miestuose.„Reuters“ praneša, kad nusivylimas netgi išplito į Kremliui palankią žiniasklaidą, o vienas valstybinio naujienų kanalo RT redaktorius teigė, kad tokios problemos, kaip šaukimo dokumentai, siunčiami netinkamiems vyrams, „erzina žmones“.Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo paklaustas, kodėl tiek daug rusų išvyksta iš šalies, atkreipė dėmesį į judėjimo laisvės teisę.
Ukrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusųUkrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 56 700 kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 275 tankų, 4 832 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 368 artilerijos sistemų, 328 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 171 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 259 lėktuvų, 220 sraigtasparnių, 966 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 701 automobilio, 130 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Lenkijos premjeras: Putino režimas silpsta, todėl eskaluoja agresijąRusijos prezidento Vladimiro Putino režimas silpsta, todėl jis aštrina konfliktą. Tai interviu Lenkijos radijui pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.„Rusijos meška sužeista ir todėl, deja, artimiausiu metu galima laukti jos smurto ir agresijos eskalavimo. Bet tai nekeičia to fakto, kad Putino režimas kasdien silpsta“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.Anot premjero, Putino pareiškimas, kuriame buvo pranešta apie mobilizaciją, turėjo sukelti baimę, bet jis rodo ne Rusijos galią, o didelę krizę, kuri ją ištiko.„Nuo pat įsiveržimo pradžios visas pasaulis matė Rusijos armijos gėdą, praėjusios epochos techniką, lauko viduryje paliktus tankus, kareivius, kurie, patekę į ukrainiečių nelaisvę, aiškino, jog jiems buvo pasakyta, kad jie važiuoja į pratybas, o ne į karą“, - pareiškė M. Morawieckis.Lenkijos ministras pirmininkas priminė, jog „Putinas ilgai stengėsi nesiųsti į frontą etninių rusų, todėl į karą pirmiausia vyko tautinės mažumos iš atokių Rusijos regionų“.Pasak M. Morawieckio, tai ne tik atskleidžia rasistinės Kremliaus politikos esmę, bet ir rodo, „kokį milžinišką spaudimą patiria Rusijos viršūnės“.
Rusija paleido raketas į Mykolajivą: apgadinti gyvenamieji pastataiRugsėjo 25-osios naktį Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivą, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, taip pat pažeistas vandentiekio tinklas, pranešė miesto  meras Aleksandras Senkevičius.Anot jo, specialistai apžiūri vietas, kurios buvo apšaudyta. Detalesnė informacija žadama pateikti vėliau.
Odesą vėl atakavo priešo dronaiOdesą vėl užpuolė priešo bepiločiai orlaiviai, o regiono centre tęsiasi gelbėjimo operacija.Vaizdo žinutėje pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Sergejus Bračiukas.„Odesą užpuolė priešo bepilotės skraidyklės. Gelbėjimo operacija tęsiasi, oficialiai apie tai plačiau paskelbsime vėliau“, – sakė jis.
Iranas žada proporcingai atsakyti į Ukrainos sprendimą panaikinti jo ambasadoriaus akreditacijąIrano URM atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, jog Teheranas proporcingai atsakys į Ukrainos sprendimą panaikinti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir sumažinti ambasados darbuotojų skaičių.Tai pranešė portalas „eurointegration.com“, remdamasis Irano URM pareiškimu.Pasak Irano diplomato, Kyjivas priėmė šį sprendimą, remdamasis nepatvirtintais pranešimais ir užsienio propaganda žiniasklaidoje.   N. Kanaani taip pat teigė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą Iranas laikosi „aktyvaus neutralumo politikos“ ir kad reikia ieškoti politinio krizės sprendimo.„Teheranas imsis proporcingų priemonių, atsakydamas į Ukrainos vyriausybės žingsnį, ir ragina Kyjivą vengti trečiųjų šalių, kurios siekia nutraukti Irano ir Ukrainos ryšius, įtakos“, - sakoma Irano URM pareiškime.Ukrainos URM sukritikavo Irano atstovų žodžius apie tariamą „trečiosios šalies“ įtaką Kyjivo sprendimui pažeminti santykių su Teheranu lygį.„Vienintelė „trečioji šalis“ yra Irano bepilotės skraidyklės, kurias Ukraina jau numuša savo padangėje. Visa atsakomybė už santykių su Ukraina griovimą tenka Teheranui“, - pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.Rugsėjo 23 d. Ukraina nusprendė panaikinti Irano ambasadoriaus Kyjive akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados diplomatinį personalą, reaguodama į tai, kad Teheranas tiekia Rusijai bepilotes skraidykles.
Zaporižios regionas naktį vėl tapo rusų taikiniuNaktį iš šeštadienio į sekmadienį, rugsėjo 25 d., Zaporižios regionas vėl tapo Rusijos pajėgų taikiniu. Raketos pataikė į kelis regiono rajonus ir šalia jo esantį kaimą.Yra informacijos apie tris sužeistuosius, pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas.Anot jo, per raketų atakas buvo sunaikinti infrastruktūros objektai, viename iš rajonų be maitinimo liko elektros pastotė.
Ukrainos vyriausybė ragina tirti „stebėtojų“ veiklą per vadinamuosius referendumusUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija paragino teisėsaugos institucijas tirti vadinamųjų užsienio stebėtojų įvažiavimo ir veiklos per tariamus referendumus okupuotoje šalies dalyje teisėtumą.Tai sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi UNIAN.„Okupacinė Rusijos valdžia stengiasi trūks plyš surengti laikinai okupuotose teritorijose savo pseudoreferendumus. Ir tvirtina, kad jie bus skaidrūs ir legitiminiai. Netgi pasitelkė užsienio stebėtojus“, - pažymima pranešime.Pasak ministerijos, visoms Ukrainos žinyboms ir teisėsaugos institucijoms jau žinomi vadinamųjų stebėtojų vardai.„Tai pačios Rusijos, taip pat Baltarusijos, Sirijos, Egipto, Brazilijos, Venesuelos, Urugvajaus, Togo, PAR atstovai. Jie iš esmės dalyvauja kolektyviniame nusikaltime prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę“, - pabrėžė ministerija.Pasak pranešimo autorių, „visi, kurie išdrįs palaikyti nusikaltėlius, patys taps nusikaltėliais“, ir jiems nepavyks išvengti atsakomybės.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.UNIAN primena, kad tarptautinė visuomenė pasmerkė Kremliaus kėslus.
Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau gauti pilietybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau kreiptis dėl pilietybės, skelbia CNN.Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai dabar gali prašyti pilietybės nepateikdami leidimo gyventi, kaip buvo reikalaujama anksčiau.Pagal įstatymo pataisas, tokia procedūra galios užsieniečiams, pasirašiusiems sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis bent metams.
Zelenskis rusams: jums atėjo svarbiausias momentasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše dar kartą kreipėsi į rusus. „Dar kartą noriu pasakyti rusams rusiškai. Neatsitiktinai Rusijos paskelbta nusikalstama mobilizacija pačių Rusijos piliečių iš karto buvo pavadinta „mogilizacija“. Rusų vadams nerūpi rusų gyvybės – jiems tereikia užpildyti tuščias vietas, kurias paliko žuvę, sužeisti, pabėgę ar paimti į nelaisvę rusų kariai.Kas užpildys šias vietas, jūsų valdžiai nerūpi. Nors ir jauni IT specialistai, kurie visai netarnavo, net pensininkai, tarnavę tik sovietinėje armijoje.Jums atėjo svarbiausias momentas: būtent dabar sprendžiama, ar jūsų gyvenimas baigsis.Neimti šaukimo yra geriau, nei mirti svetimoje žemėje kaip karo nusikaltėliui. Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos, nei būti suluošintam ir tada atsakinėti prieš teismą dėl dalyvavimo agresyviame kare. Pasiduoti ukrainiečių nelaisvei yra geriau nei mirti nuo mūsų ginklų smūgių“, – sakė V. Zelenskis.
Kinijos URM vadovas ragina Rusiją ir Ukrainą neleisti karui „išplisti“ Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Wang Yi buvo susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Tai buvo jų pirmosios derybos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per anksčiau šį mėnesį įvykusį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.Prieš karą V. Putinas buvo apsilankęs Pekine ir dvi šalys paskelbė glaudų aljansą.Tačiau JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, jog Maskva, jų vertinimais, iš Kinijos nesulaukia konkretaus palaikymo karui. Jie taip pat sako, kad Pekinas atmetė prašymus atsiųsti karinės įrangos, tad Rusijai teko jos prašyti iš Šiaurės Korėjos ir Irano.
„Meduza“, remdamasi pranešimais žiniasklaidoje, skelbia, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „respublikų“ bei okupuotų Ukrainos Chersono ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos teritorijos procedūra gali būti planuojama rugsėjo 30 dieną.
Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta per 700 žmoniųRusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 707 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.
Prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė, šeštadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę automobilių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto. Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“. Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi. https://t.me/nexta_live/37412
„New York Times“: Putinas vis aktyviau įsitraukia į karo Ukrainoje strateginį planavimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis aktyviau įsitraukė į tiesioginį strateginį karo prieš Ukrainą planavimą ir, be kita ko, atmetė generolų prašymus leisti atsitraukti iš Chersono, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV administracijos atstovais.Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V. Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V. Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.JAV pareigūnų nuomone, V. Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims. Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V. Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.
Per protestus prieš karą Ukrainoje ir mobilizaciją Rusijos miestuose šeštadienį  jau buvo sulaikyta daugiau nei 600 žmonių, skelbia „OVD-Info“.Iki 18.33 val. Maskvos laiku pagal projektą žinomi 628 sulaikytieji 27 miestuose. Daugiausia sulaikytųjų buvo Maskvoje (daugiau nei 300 žmonių), Sankt Peterburge (daugiau nei 100) ir Novosibirske (apie 70).
Dezertyruojantiems Rusijos kariams grės iki 10 metų kalėjimoRusijos kariams, kurie atsisako kariauti, dezertyruoja, nepaklusta įsakymams ar pasiduoda Ukrainai, dabar grės iki 10 metų kalėjimo.Naująjį įstatymą šeštadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša Rusijos žiniasklaida.Anksčiau dezertyruojantiems kariams grėsė penkeri metai kalėjimo.
Per naujus protestus prieš mobilizaciją Rusijoje sulaikyti žmonėsPasak pilietinių teisių aktyvistų, per naujus protestus Rusijoje reaguojant į rezervistų mobilizavimą karui Ukrainoje sulaikyti keli žmonės. Nepriklausomos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip policija išveža demonstrantus Sibiro miestuose Chabarovske, Novosibirske, Irkutske, Tomske ir Čitoje. Remiantis pranešimais, žmonės laikė iškėlę plakatus, tarp jų ir su šūkiu: „Mes – ne mėsa“. Šeštadienį demonstracijos planuojamos ir sostinėje Maskvoje bei Sankt Peterburge. Protestai visoje šalyje kilo po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje vykstant jau septynis mėnesius. Pirmieji protestai kilo tą pačią dieną, kai buvo paskelbta mobilizacija, žmogaus teisių portalo OVD-Info duomenimis, sulaikyta daugiau nei 1300 žmonių.
Ministerija: Rusija pakeitė už logistiką atsakingą generoląRusija šeštadienį paskelbė pakeitusi savo aukščiausio rango generolą, atsakingą už logistiką. Maskvos karinė operacija Ukrainoje susiduria su didžiulėmis logistikos problemomis. „Armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas atleistas iš gynybos viceministro pareigų“, jį pakeis generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija. Didžioji Britanija taiko 60 metų M. Mizincevui sankcijas dėl jo vaidmens per Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį, Rusijos kariuomenė užėmė miestą gegužę. Karinė operacija ir pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmės atskleidė svarbių Rusijos armijos logistikos trūkumų. Kai kurie analitikai netgi mano, kad logistika yra silpnoji Rusijos armijos vieta, kelianti sunkumų nuo pat puolimo pradžios. Trečiadienį Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija – dar vienas logistinis iššūkis ginkluotosioms pajėgoms. Šimtai tūkstančių rezervistų iš visos Rusijos turės būti pašaukti, aprūpinti ir apmokyti prieš juos pasiunčiant į mūšio lauką.
„Referendumai“ Ukrainoje: kareiviai beldžiasi į kiekvienas durisUkrainiečiai praneša, kad okupuotose šalies teritorijose vykstant vadinamiesiems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos ginkluoti kareiviai beldžiasi į kiekvienas duris, praneša BBC. „Reikia atsakyti žodžiu, kareivis pažymi atsakymą popieriaus lape ir jį pasiima“, – BBC sakė viena moteris iš Enerhodaro. Pietiniame Chersone rusų gvardiečiai stovėjo su balsadėže vidury miesto ir rinko žmonių balsus. Rusijos valstybinė žiniasklaida teigia, kad balsavimas „nuo durų iki durų“ reikalingas „saugumo“ sumetimais. „Balsavimas asmeniškai vyks tik rugsėjo 27 d.“, – pranešė naujienų agentūra TASS. „Kitomis dienomis balsavimas bus organizuojamas bendruomenėse „nuo durų iki durų“. Viena moteris Melitopolyje BBC pasakojo, kad du vietos „kolaborantai“ atvyko su dviem rusų kareiviais į jos tėvų butą ir pakišo pasirašyti balsavimo biuletenį. „Mano tėtis pažymėjo „ne“ (stojimui į Rusiją), – pasakojo moteris. - Mama stovėjo šalia ir klausė, kas nutiks, jei pasakys „ne“. Jie atsakė: „Nieko“. Dabar mama nerimauja, kad rusai juos persekios“. Moteris taip pat sakė, kad vienas biuletenis skirtas visam namų ūkiui, o ne vienam asmeniui. Nors šie liudijimai skamba kaip anekdotas, tai, kad balsavimą vykdo ginkluoti vyrai, prieštarauja Maskvos tvirtinimui, jog tai laisvas ar sąžiningas procesas. Ekspertai teigia, kad penkias dienas vykstantys netikri referendumai leis Maskvai neteisėtai pareikšti, kad keturi okupuoti ar iš dalies okupuoti Ukrainos regionai dabar priklauso Rusijai. Kitaip tariant, praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios vyksta apgaulė dėl aneksijos, rašo BBC. „Aneksija“ nebus pripažinta tarptautiniu mastu, bet gali paskatinti Rusiją teigti, kad Ukraina puola jos teritoriją Vakarų tiekiamais ginklais, o tai gali dar labiau paaštrinti karą. JAV prezidentas Joe Bidenas apibūdino referendumus kaip „apgaulę“ ir sakė, jog tai „suklastota dingstis“ jėga aneksuoti Ukrainos teritorijas pažeidžiant tarptautinę teisę. „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins jokios Ukrainos teritorijos niekuo kitu, kaip tik Ukrainos teritorija“, – sakė jis. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly teigė, kad Jungtinė Karalystė turi įrodymų, jog Rusijos pareigūnai jau nustatė tikslus, kokie turi būti „išgalvoti rinkėjų aktyvumo ir pritarimo rodikliai“. Pasak J. Cleverly, Rusija planuoja įforminti keturių regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją iki mėnesio pabaigos. Vienas šaltinis Chersone BBC sakė, kad nebuvo jokių viešų pastangų paskatinti balsuoti, išskyrus Rusijos naujienų agentūros pranešimą, kad žmonės gali balsuoti prie 10 metų nenaudojamo uosto pastato. Kita moteris Chersone sakė mačiusi „ginkluotus aktyvistus“ prie pastato, kuriame, regis, vyko balsavimas. Ji apsimetė pamiršusi pasą, tad balsuoti jai nereikėjo. Moteris teigė, kad visi jos draugai ir šeima yra prieš referendumą. „Nežinome, koks bus mūsų gyvenimas po šio referendumo, - sakė ji. - Labai sunku suprasti, ką jie nori padaryti“. Kyjivas teigia, kad referendumai nieko nepakeis ir Ukrainos pajėgos toliau sieks išlaisvinti visas teritorijas. Ko klausiama per „referendumus“ Nepripažintose vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ žmonių klausiama, ar jie „pritaria, kad jų respublikos prisijungtų prie Rusijos kaip federacijos subjektai“. Zaporižioje ir Chersone klausiama, ar jie „pritaria regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos, nepriklausomos šalies sukūrimui ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos tampant federacijos subjektais“. Luhanske ir Donecke biuleteniai atspausdinti tik rusų kalba, Zaporižioje ir Chersone - ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Ukraina: Charkivo srityje ekshumuoti 447 kūnai, 30 iš jų – su „kankinimo požymiais“ Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų.„Iziume baigta visų kūnų ekshumacija masinio laidojimo vietoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo srities prokurorai.„Rugsėjo 16–23 dienomis iš šios vietos buvo ekshumuoti 447 žuvusiųjų kūnai“, – sakoma jų pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.Prokurorai pridūrė, kad tarp jų buvo 425 civilių, įskaitant penkis vaikus, ir 22 Ukrainos kariškių kūnai.Jie teigė, kad bus imtasi visų būtinų priemonių „nustatyti mirčių aplinkybes ir nubausti Rusijos kariuomenę“.Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas anksčiau penktadienį pranešė, kad ekshumuoti 436 kūnai.„Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių. Yra kūnų su virve ant kaklo, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir su šautinėmis žaizdomis“, – socialiniuose tinkluose paskelbė jis.„Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija, kad okupantai žiauriai kankino Iziumo gyventojus“, – pareiškė O. Synjehubovas.Šį mėnesį ukrainiečių pajėgos susigrąžino Iziumo ir kai kurių kitų rytinių miestų kontrolę. Šie laimėjimai paralyžiavo Kremliaus pajėgų aprūpinimo grandines, o Rusija sulaukė naujų kaltinimų dėl žiaurumų, kai tose vietose buvo rasta šimtai kapų. Kai kuriuose iš jų buvo aptikta daugybė kūnų.Maskva neigia, kad jos pajėgos yra atsakingos už masines žudynes Rytų Ukrainoje, taip pat kaltina Kyjivą sufabrikavus masinių kapaviečių radinius.
V. Zelenskis paragino pasaulį pasmerkti Rusijos rengiamus „pseudoreferendumus“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino pasaulį pasmerkti „pseudoreferendumus“, Kremliaus statytiniams pradėjus balsavimą dėl Maskvos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos. „Pasaulis visiškai teisingai reaguos į pseudoreferendumus – jie bus vienareikšmiškai pasmerkti“, – per kasdienį kreipimąsi į tautą sakė V. Zelenskis. Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja keturias Ukrainos sritis - Donecką ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižią pietuose, ten vyksta balsavimas dėl aneksijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės vadina referendumus „apgaule“.
J. Bidenas pažadėjo, kad Rusija sumokės „didelę kainą ir nedelsiant“, jei aneksuos Ukrainos regionusJAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį perspėjo Rusiją, kad jei Maskva pasinaudos „suklastotais“ referendumais, kad aneksuotų daugiau Ukrainos teritorijų, ji sumokės "labai didelę kainą ir nedelsiant". „Rusijos referendumai yra apgaulė – suklastota dingstis pamėginti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę, - sakoma J. Bideno pareiškime. - Dirbsime su sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad Rusija patirtų greitas ir dideles ekonomines išlaidas“.
Ukraina iš Irano ambasadoriaus atėmė akreditaciją dėl kamikadzių dronų pardavimo RusijaiUkrainos užsienio reikalų ministerija nusprendė atimti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados Kijeve diplomatinio personalo skaičių, reaguodama į dronų pardavimą Rusijai.Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Putinas ketina beveik dvigubai padidinti išlaidas gynybai Nepaisant Vakarų sankcijų, prezidentas Vladimiras Putinas ketina didinti karinį finansavimą. Per ateinančius dvejus metus iš valstybės biudžeto bus išleista daug daugiau lėšų, nei planuota iš pradžių.Apie tai pranešė „Bloomberg“.Pažymima, kad pagal trejų metų finansinį planą išlaidos gynybai viršys pradinį 2023 m. biudžeto planą daugiau nei 43 %, o išlaidos nacionaliniam saugumui ir teisėsaugos institucijoms padidės daugiau nei 40 %.
Mariupolio mokykloje detonavus okupantų sviediniui buvo sužeisti vaikaiMariupolio 45-ojoje mokykloje kilo gaisras, nes sprogo rusų okupanto sviedinys. Keli vaikai buvo sužeisti, tačiau tikslus nukentėjusiųjų skaičius nenurodytas.Informacija apie incidentą pasirodė oficialiame Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanale.„Gaisras mokykloje Nr. 45 dėl sviedinio detonacijos. Tai atsitiko, kai ten pateko vaikai. Vaikai sužeisti, jų būklė nežinoma“, – sakoma pranešime.
G7 „niekada nepripažins“ Rusijos „suklastotų referendumų“, sakoma grupės pareiškimePenktadienį Didžiojo septyneto (G7) labiausiai išsivysčiusių šalių grupė kaip „jokios teisinės galios ar teisėtumo neturinčią apgaulę“ pasmerkė Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamus referendumus dėl aneksijos.„Niekada nepripažinsime šių referendumų, kurie yra Rusijos žingsnis aneksijos link, ir niekada nepripažinsime tariamos aneksijos, jei ji įvyks“, – sakoma G7 lyderių pareiškime.
Rusai apribojo daugumos okupuotų gyvenviečių gyventojų išvykimąRusai apribojo daugumos okupuotų Ukrainos gyvenviečių gyventojų išvykimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pirmininkas Oleksandras Štupunas tai sakė generalinio štabo „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo pranešime.„Daugumos laikinai okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių gyventojams uždrausta išvykti, kad jie galėtų dalyvauti vadinamuosiuose referendumuose ir toliau rengti šaukiamojo amžiaus vyrus prievartinei mobilizacijai į okupacinę kariuomenę“, – sakė jis.
 Generalinis štabas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas atrėmė okupantų išpuolius prie 10 gyvenviečių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai per 24 valandas atrėmė rusų užpuolikų atakas prie 10 gyvenamųjų vietovių.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas tai pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame generalinio štabo vaizdo pranešime.„Per parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledarės, Bachmutskojės, Odradivkos, Kurdiumovkos, Zaicevės, Mayorsko, Kamjankos, Avdejevkos ir Opytnės gyvenviečių rajonuose“, – pažymėjo Štupunas.
Ukraina teigia, kad Iziumo mieste ekshumuoti 436 kūnai, 30 jų - su „kankinimo požymiais“Ukrainos pareigūnas rytiniame Charkivo regione penktadienį pranešė, kad iš masinio palaidojimo vietos netoli rytinio Iziumo miesto, atkovoto iš Rusijos pajėgų, iškasti 436 palaikai."Šiandien baigtas kūnų ekshumavimas iš masinės kapavietės Iziumo mieste. Iš viso ekshumuoti 436 palaikai. Dauguma jų turi smurtinės mirties žymių, 30 - kankinimo. Yra kūnų su virve ant kaklo , surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame Charkivo regiono gubernatoriaus Olego Synegubovo pareiškime.Šį mėnesį Ukraina atsiėmė Iziumą ir kitus miestus rytuose, taip suardė Kremliaus tiekimo kelius ir pažėrė naujų kaltinimų dėl Rusijos įvykdytų žiaurumų, kai buvo aptikta šimtai kapų su daugybe kūnų kai kuriuose. "Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija apie siaubingus kankinimus, kuriems užpuolikai pasmerkė Iziumo gyventojus", – pridūrė O. Synegubovas.Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą suklastojus masinių kapaviečių atradimus atkovotoje teritorijoje.
Ukraina pasmerkė Iraną už ginklų siuntimą RusijaiUkraina penktadienį kritikavo Iraną dėl ginklų tiekimo Rusijai, paskelbusi, jog per Rusijos ataką pietiniame Odesos uostamiestyje panaudojus Irane pagamintą droną žuvo civilis.„Tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus ginklus (...) yra Irano veiksmai prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat prieš Ukrainos piliečių gyvybę ir sveikatą“, – feisbuke parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Sergijus Nykyforovas.
Iziume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimasIzyume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimas, sakė Charkovo regiono vadovas Olegas Sinegubovas.Pasak jo, iš viso buvo ekshumuoti 436 kūnai, daugelis žuvusiųjų turi smurtinės mirties požymių, o ant 30 palaikų rasta kankinimų pėdsakų.„Yra kūnų su virve aplink kaklus, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis. Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai yra įrodymas apie siaubingus kankinimus, kuriuos vykdė okupantai Iziumo gyventojams. Dauguma kūnų yra civiliai, 21 yra kariškis“, – sakė O. Sinegubovas.Jis pažymėjo, kad tokia masinė kapavietė Iziume nėra vienintelė, šioje srityje yra dar trys tokios vietos.Masinė kapavietė, iš kurios iš buvo ekshumuoti kūnai, rasta praėjusią savaitę, kai Iziumas buvo išlaisvintas, nes jį nuo pavasario buvo laikinai okupavusios Rusijos pajėgos.
JT tyrimo komisija pateikė išvadą: Rusijos kariuomenė vykdo karo nusikaltimusJungtinių Tautų (JT) tyrimų komisijos pirmininkas Erikas Møse'as, kalbėdamas Žmogaus teisių taryboje, sakė, kad jo komisija surinko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje didžiuliu mastu.Pasak jo, kalbama apie išprievartavimą, nepilnamečių kankinimą ir civilių žudymą.JT tyrimų komisiją Žmogaus teisių taryba įsteigė kovo mėnesį, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą.Pasak E. Møse‘o, JT komanda aplankė 27 gyvenvietes, kalbėjosi su 150 aukų ir liudininkų bei apžiūrėjo kalinių sulaikymo vietas nuo okupacijos išlaisvintose teritorijose.„Remdamasi surinktais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje buvo įvykdyti karo nusikaltimai“, – sakė E. Møse‘as.
Pranešama, kad per Rusijos ataką Irano bepiločiu orlaiviu Odesoje žuvo civilisKyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos nepilotuojamų orlaivių ataką pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo vienas civilis, vieną Irano sukonstruotą nepilotuojamą orlaivį Ukrainos pajėgos numušė .„Odesą iš jūros užpuolė dronai kamikadzės. Du bepiločiai orlaiviai sugriovė administracinį pastatą uosto teritorijoje, gelbėjimo tarnybos gesina liepsnas. Žuvo vienas civilis. Vienas nepilotuojamas orlaivis „Shahed-136“ buvo gynybos pajėgų numuštas virš jūros“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.
Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas. Jackivka yra rytiniame strategiškai svarbios Oskilo upės krante. Kyjivo pajėgos kirto upę, atkovojusios dalį teritorijos kaimyniniame Charkivo regione. Bachmutas – svarbus miestas, kuriame iki karo gyveno 70 tūst. žmonių, taip pat yra Donecko srityje ir jau kelis mėnesius puolamas Rusijos. Kol kas Maskvos pajėgoms nepavyksta paimti miesto. Donecko srityje ir trijose kitose Rusijos iš dalies kontroliuojamose Ukrainos provincijose – Luhanske, Chersone ir Zaporižioje – vyksta balsavimas dėl šių regionų prijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės šiuos referendumus laiko butaforija.
Peskovas: po „referendumų“ Rusija laikys Ukrainos bandymus susigrąžinti Donbasą savo žemių užpuolimuRusija laikys Ukrainos mėginimus susigrąžinti Donbasą ir kitas teritorijas išpuoliais į savo žemes, jei „referendumuose“ bus teigiamas sprendimas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Be abejonės“ – pasakė jis, atsakydamas į klausimą, ar teigiamo sprendimo „referendumuose“ atveju Kijevo bandymai susigrąžinti šias teritorijas bus vertinami kaip išpuoliai prieš Rusijos teritoriją, praneša TASS.Kaip paaiškino D. Peskovas, priėmus sprendimą, kad šios teritorijos įeitų į Rusijos sudėtį, pradės galioti Rusijos Konstitucija.
Okupuotose teritorijose – „referendumų“ cirkasMariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sako, kad tariamas „referendumas“ panašus į cirką, jei ne automatais ginkluoti asmenys.„Žmones sustabdo tiesiog gatvėse ir verčia balsuoti. Būtų galima visa tai pavadinti cirku, jei ne automatais ginkluoti asmenys. Farso pobūdžio tragikomedija“, – pabrėžė P. Andriušenka.Skelbiama, kad į referendumą Chersone suvežė žmonių iš Krymo ir iš Rusijos Rostovo srities, praneša judėjimas „Žovta strička“. Taip surengtas spektaklis, neva dauguma nori prisijungimo prie Rusijos.Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus papasakojo, kaip okupantai pradėjo „rinkimus be pasirinkimo“ okupuotoje srities teritorijoje.Pasak jo, uždarė išvažiavimus iš miestų, neišleidžia žmonių. O balsavimas tariamai „organizuotose vietose namų teritorijose“ iš tiesų atrodo taip: „Užpildo kažkokius dokumentus virtuvėse butuose ir kiemuose. Tai atrodo labai keistai. Konfidencialumu nė nekvepia. Kol kas nėra informacijos, kaip atrodo vadinamosios komisijos ir ar jų nariai ginkluoti.“S. Haidajaus nuomone, okupantai vaikšto po namus tik todėl, kad nori patikrinti, ar yra vyrų, ieško patrankų mėsos.„Primenu, kad už pseudoreferendumo organizavimą ir dalyvavimą jame numatyta atsakomybė. Bus nubausti visi, prie to prisidėję“, – pabrėžė S. Gaidajus.Ukrainos Saugumo tarnyba perėmė dokumentus, reglamentuojančius suklastoto „referendumo“ organizavimą Zaporižės srityje. Juose nurodyta daugiau nei tūkstantis rusų vadinamųjų silovikų, kuriuos ketinama įtraukti į „apsaugą“: iš Rusijos nacionalinės gvardijos padalinių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų policijos, Rusijos karinės policijos ir Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos.Be o, Ukrainos saugumo taryba gavo 390 kolaborantų sąrašą – jie sutiko vadovauti vadinamosioms teritorinėms rinkimų apygardoms.
Ukrainos generolas Zalužnas siunčia žinią rusams: sunaikinsime be gailesčio Jokie Rusijos valdžios pareiškimai ir grasinimai neturės įtakos ukrainiečių pasirengimui kovoti už savo tėvynę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins visus, kurie su ginklais rankose pasirodys Ukrainoje: nepriklausomai nuo to, ar savo noru ten atsidūrė, ar buvo priversti mobilizacijos.Taip kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijos Zalužnas, reaguodamas į Vladimiro Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją.V. Zalužnas priminė, kad ukrainiečiai jau aštuonerius metus ir septynis mėnesius bando atremti Rusijos agresiją prieš jų šalį.„Didelio masto priešo puolimas mūsų neišgąsdino. Maža to, susivienijome ir garbingai pasitikome priešą. Tai, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija, tai tik patvirtina“, – parašė jis.V. Zalužnas pridūrė, kad mūsų žemę, savo namus, vaikus ir Ukrainos ateitį gina šimtai tūkstančių vyrų ir moterų.„Dėl šios priežasties jokie šalies agresorės karinės-politinės valdžios pareiškimai neturės įtakos mūsų pasirengimui kovoti už savo laisvę. Be gailesčio sunaikinsime visus, kurie su ginklu rankoje ateis į mūsų žemę – nesvarbu, ar savo noru, ar dėl mobilizacijos“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Lukašenka: Baltarusijoje mobilizacija neplanuojamaVakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje mobilizacija neplanuojama, skelbia „Sky News“.Tai jis pareiškė po to, kai dalinę mobilizaciją pradėjo pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė Rusija.„(Čia) mobilizacijos nebus“, – A. Lukašenką citavo valstybinė žiniasklaida.Baltarusija turi sieną su Ukraina, kurioje šiuo metu vyksta Rusijos sukeltas karas. Minskas leidžia Maskvos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija vykdant Ukrainos puolimą.
Žiniasklaida: Abramovičius atliko svarbų vaidmenį išlaisvinant Ukrainoje laikytus britus Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius atliko „svarbų vaidmenį“ paleidžiant penkis Rusijos remiamų separatistų Ukrainoje laikytus vyrus, penktadienį rašė britų spauda.Johnas Hardingas – vienas iš penkių vyrų, išlaisvintų per apsikeitimą kaliniais anksčiau šią savaitę – sakė, kad rusų oligarchas prisistatė kitam išvaduotam belaisviui Shaunui Pinneriui, kai jie įlipo į lėktuvą prieš skrydį į Rijadą.J. Hardingas teigė pats kalbėjęsis su R. Abramovičiaus padėjėja, sakiusia, kad oligarchas atliko „svarbų vaidmenį“ juos paleidžiant, pranešė dienraštis „The Sun“.išlaisvinti britai į Saudo Arabijos sostinę Rijadą buvo nuskraidinti trečiadienį, po šios šalies sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano tarpininkavimo derybose.55 metų R. Abramovičiui Jungtinės Karalystės vyriausybė kovo 10 dieną paskelbė sankcijas, nurodydama jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Abramovičiui taip pat taikomos Europos Sąjungos sankcijos.„Shaunas ilgai šnekėjosi su juo (R. Abramovičiumi) apie futbolą, o aš kalbėjausi su jo padėjėja, – „The Sun“ pasakojo J. Hardingas.„Ji sakė, kad Romanas suvaidino svarbų vaidmenį mus susigrąžinant“, – teigė jis ir pridūrė: „Jį labai gerbia ukrainiečiai, o dabar ir mes – jis labai daug dėl mūsų nuveikė.“Penki britai – J. Hardingas, S. Pinneris, Aidenas Aslinas, Dylanas Healy ir Andrew Hillas – buvo paleisti per rekordiškai didelį apsikeitimą kaliniais. Jo metu taip pat buvo išlaisvinti JAV, Maroko, Švedijos ir Kroatijos piliečiai, ukrainiečių ir separatistų kovotojai bei vienas svarbus promaskvietiškas politikas.Britų belaisviai, kurie į karą įsitraukė kaip savanoriai kovotojai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai, buvo laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donecke.A. Aslinas ir S. Pinneris birželį buvo nuteisti mirties bausme, o kiti trys vyrai rugpjūčio mėnesį buvo teisiami dėl to paties kaltinimo tarnavus samdiniais.Vienas britas, balandį sulaikytas Paulas Urey, nelaisvėje mirė. Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį paragino imtis sistemingesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos oligarchus, remiančius V. Putiną ir karą Ukrainoje.Jis teigė, kad R. Abramovičius iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „Rusijos gynybos ministeriją aprūpindavo metalu“.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Niujorke susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministraiNiujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) kuluaruose susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, penktadienį paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.Kaip rašė naujienų agentūra „Xinhua“, susitikime Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovui Dmytro Kulebai, kad „būtina gerbti visų valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą... bei rimtai atsižvelgti į visų valstybių teisėtus nuogąstavimus dėl saugumo ir remti pastangas taikiai išspręsti krizę“.Tai buvo pirmasis abiejų ministrų asmeninis susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Nepaisant to, nuo tada ministrai yra du kartus pasikalbėję telefonu.Anot „Xinhua“, Wang Yi taip pat patikino D. Kulebą, esą „Kinija visuomet palaiko taikos derybas, niekuomet nebūdavo pasyvi stebėtoja, nepildavo žibalo į ugnį ir nesiekdavo pasinaudoti situacija“.D. Kuleba savo „Twitter“ paskyroje patvirtino žinias apie susitikimą.„Mano kolega dar kartą patvirtino, kad Kinija gerbia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei atmeta jėgos naudojimą kaip būdą spręsti nesutarimus“, – parašė ministras.Pastaraisiais mėnesiais įvyko dar keli aukšto lygio Pekino ir Maskvos pareigūnų susitikimai. JTGA kuluaruose Kinijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Negana to, anksčiau šį mėnesį Uzbekistane įvyko abiejų šalių prezidentų susitikimas.Šiemet minimos 30-osios diplomatinių ryšių užmezgimo tarp Kinijos ir Ukrainos metinės. Abi šalys 2013 m. pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.
Tarp išlaisvintų Mariupolio gynėjų – ir devintą mėnesį nėščia ukrainiečių medikėTrečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai. Tarp išlaisvintųjų – ir medikė Marjana Mamonova. Moteris šiuo metu yra 9-ą mėnesį nėščia, taigi, keturis nėštumo mėnesius ji buvo Rusijos belaisve. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žurnalistas Andrejus Caplijenka. Į laisvę M. Mamonova buvo sugrąžinta per rugsėjo 21 d. įvykdytą apsikeitimo belaisviais operaciją.„Pranešama, kad tarp išlaisvintų mūsų šalies didvyrių yra ir nelaisvėn patekusi besilaukianti medikė Marjana Mamonova“, – nurodoma žurnalisto pranešime.Kaip teigė ataskaitą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pateikęs Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas, rugsėjo 21 d. pavyko susigrąžinti daugiau nei 200 šalies didvyrių.„Norisi atskirai paminėti, kad sugrįžo ir Marjana Mamonova. Ši mūsų didvyrė jau po dienos kitos taps motina“, – pasakė D. Lubinecas.D. Lubinecas priminė, kad nėščiai moteriai teko kęsti siaubingas sąlygas, bet per apsikeitimą ji buvo paleista pirmoji ir pasirodė su šypsena veide.„Pamačiusi užrašą „Ukraina“, ji pasakė, kad visus sveikina, kad laukia pergalė, kad Ukraina gyvuos ir „Šlovė Ukrainai“, – prisiminė D. Lubinecas.Kad laukiasi, 31-ų metų medikė suprato eidama tarnybą, kai nuo apšaudymų slėpėsi metalurgijos kombinato „Azovstal“ rūsyje. Paskutinis vaizdo įrašas, kuriame buvo galima ją pamatyti, buvo filmuotas Olenivkoje.https://t.me/glavcomua/15237
JT tyrėjai: Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį paskelbė, kad per karą Ukrainoje buvo įvykdyta karo nusikaltimų, ir paminėjo Rusijos vykdytą civilinių rajonų bombardavimą, egzekucijas, kankinimus ir šiurpų lytinį smurtą.„Remdamasi surinktais įrodymais komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų“, – JT žmogaus teisių tarybai (UNHRC) sakė gegužę įsteigtos Tyrimų komisijos, turinčios ištirti per Rusijos karą Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, vadovas Erikas Mose.Kategoriškas pareiškimo pobūdis nėra įprastas. JT tyrėjai savo išvadas dėl tarptautinių nusikaltimų paprastai formuluoja sąlygine nuosaka ir galutinį karo nusikaltimų bei kitų pažeidimų patvirtinimą palieka teismams.Trijų nepriklausomų ekspertų komanda Žmogaus teisių tarybai pateikė savo pirmą žodinį informacijos atnaujinimą po pradinių tyrimų dėl Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų regionų.Tyrimui tęsiantis, išvados bus plečiamos.
Kremlius: Putinas ir Saudo Arabijos princas patenkinti apsikeitimu kaliniaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas kalbėdamiesi telefonu išreiškė pasitenkinimą Maskvos ir Kyjivo apsikeitimu kaliniais, prie kurio prisidėjo Rijadas, penktadienį paskelbė Kremlius.Vėlai ketvirtadienį įvykusio pokalbio metu abu lyderiai išreiškė „pasitenkinimą dėl užsienio piliečių karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai... asmeniškai tarpininkaujant sosto įpėdiniui“, sakoma pranešime.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Ukraina skelbia per parą nukovusi 550 Rusijos kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 56 060 karių (+550 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 23-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 254 (+18) tankų, 4 796 (+20) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 355 (+14) artilerijos sistemų, 326 (+8) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 170 (+1) oro gynybos sistemų, 254 (+1) lėktuvų, 219 (+1) sraigtasparnių, 3 659 (+29) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 950 (+9) dronų, 126 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 240 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Kadyrovas: Čečėnijoje mobilizacijos nebusČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas per susitikimą su operatyvinio štabo „specialiosios operacijos“ vykdymui atstovais pareiškė, kad jo respublikoje mobilizacijos nebus. Remiantis „Kavkaz. Realii“ skelbiama informacija, siužetas su šiuo R. Kadyrovo pareiškimu buvo parodytas rugsėjo 22 d. Čečėnijos valstybinės televizijos kanalu „Grozny“ transliuotoje vakarinėje naujienų laidoje.R. Kadyrovo teigimu, per visą karo Ukrainoje laikotarpį kariniuose veiksmuose dalyvavo 20 tūkst. čečėnų, taigi, Čečėnija jau „viršijo pateiktą planą net 254 proc.“ Kas tai per planas, R. Kadyrovas nepatikslino.Respublikos lyderis papasakojo ir apie antikarinį mitingą, kurį rugsėjo 21 d. mėgino surengti Grozno moterys. R. Kadyrovas tvirtina, kad maždaug 40-ies mitingavusių moterų artimieji jau mobilizuoti ir nusiųsti į Ukrainą. Jis taip pat pagrasino, kad tie, kurie ryšis mitinguoti, arba jų vyrai ir visi vaikai bus išsiųsti į fronto liniją.
Rusai toliau puola Donecko regioną, apšaudo dešimtis gyvenviečių Rusai ir toliau stengiasi visiškai užimti Donecko regioną, organizuoti gynybą ir išlaikyti užimtas teritorijas, taip pat trikdyti aktyvius Ukrainos gynybos pajėgų veiksmus skirtingomis kryptimis. Jie apšaudo ukrainiečių pozicijas visoje fronto linijoje, bando atgauti savo prarastas pozicijas ir vykdo žvalgybą iš oro, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.Pranešama, kad Rusijos pajėgos nesiliauja bombarduoti civilinės infrastruktūros ir gyvenamųjų namų. Aviacijos ir raketų smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.Per pastarąją parą rusai surengė 4 raketų ir 27 aviacijos smūgius, taip pat daugiau kaip 75 kartus apšaudė iš artilerijos Ukrainos karinius ir civilinius objektus. Nuo priešo smūgių nukentėjo daugiau kaip 45 gyvenvietės.
Ekspertai: mobilizacija ir apsikeitimas belaisviais tą pačią dieną įvyko neatsitiktinaiRusijos Federacijos valdžia, nutarusi mobilizacijos paskelbimo dieną atlikti masinio apsikeitimo belaisviais operaciją, tikėtina, siekė sumenkinti to apsikeitimo reikšmę.Griežtas Kremliaus nusistatymas dėl mobilizacijos kelia pyktį ir nepasitikėjimą visoje Rusijos Federacijoje, nurodoma JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) skelbiamoje informacijoje.„Kremlius veikiausiai bandė sumenkinti apsikeitimo belaisviais su Ukraina reikšmę: kadangi rusų nacionalistai ir karo tema rašantys tinklaraštininkai tokį žingsnis vertina ypač nepalankiai, apsikeitimas buvo atliktas kaip tik tą dieną, kai V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją“, – teigia analitikai.Vykdant masinį apsikeitimą belaisviais, kaip rašoma ISW pranešime, į Ukrainą buvo sugrąžinti ir Mariupolio gamyklos „Azovstal“ gynėjai – bataliono „Azov“ vadai, kuriuos Rusijos propagandistai vadino naciais.„Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Rusijos tinklaraštininkai sukritikavo apsikeitimo operaciją. Jiems taip pat kilo klausimas, ar Kremlius atsisakė „denacifikuoti“ Ukrainą, t. y. siekti vieno iš vykdant įsiveržimą užsibrėžtų tikslų“, – rašoma pranešime.
Okupuotose Ukrainos teritorijose prasideda „referendumai“Keturiose Rusijos ir Maskvą remiančių jėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose penktadienį ruošiamasi surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai smerkia juos kaip neteisėtus ir kaip prielaidą neteisėtai tų teritorijų aneksijai, praneša „Reuters“.Antradienį Rusijos paskirti lyderiai paskelbė apie planus surengti balsavimus – tai iššūkis Vakarams, galintis virsti smarkia karo eskalacija. Rezultatai laikomi iš anksto nulemtais ir palankiais aneksijai, o Ukraina ir jos sąjungininkės aiškiai pareiškė, kad nepripažins rezultatų.Balsavimas Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kurie sudaro apie 15 proc. Ukrainos teritorijos, vyks nuo penktadienio iki antradienio.Maskvą remiančios valdžios institucijos apie referendumus diskutavo jau kelis mėnesius, tačiau Ukrainos kontrpuolimas ir naujausios pergalės kare paskatino okupacinę valdžią skubiai juos organizuoti.
Ukrainos pareigūnas: daug iškeistų ukrainiečių belaisvių buvo kankinamiDaug ukrainiečių, iškeistų per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, buvo žiauriai kankinami, ketvirtadienį sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budanovas. Kankinimo žymių jis nedetalizavo.Kai kurių sugrąžintų ukrainiečių „fizinė būklė daugiau ar mažiau normali, neskaitant chroniško neprievalgio blogomis laikymo sąlygomis“, sakė K. Budanovas.Belaisviai buvo laikomi Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat pačioje Rusijoje, pridūrė pareigūnas.Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad „absoliučiai visiems“ susigrąžintiems ukrainiečiams „reikia psichologinės reabilitacijos“.Minimas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais yra didžiausias nuo rusų invazijos pradžios vasario 24 dieną.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Zelenskis ragina rusus protestuoti prieš mobilizacijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskiis ketvirtadienį paragino rusus priešintis Vladimiro Putino paskelbtai dalinei mobilizacijai, jau sukėlusiai protestų ir naują išvykimo iš šalies bangą.„55 tūkst. rusų karių žuvo per šiuos šešis karo mėnesius, – savo pareiškime sakė V. Zelenskis. – Norite daugiau? Ne? Tuomet protestuokite. Priešinkitės. Bėkite. Arba pasiduokite [ukrainiečių kariuomenei].“„Jau esat visų šių nusikaltimų, ukrainiečių žudymo ir kankinimo bendrininkai. Todėl, kad tylėjote. Todėl, kad tylite“, – sakė V. Zelenskis.„O dabar laikas jums rinktis: vyrams Rusijoje tai pasirinkimas mirti ar gyventi, tapti luošiu ar išsaugoti sveikatą. Moterims Rusijoje pasirinkimas yra amžinai netekti savo vyrų, sūnų, vaikaičių arba dar bandyti juos apsaugoti nuo mirties, nuo karo, nuo vieno žmogaus (V. Putino).“Trečiadienį Rusijos prezidentui V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, per demonstracijas visoje šalyje buvo areštuota daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.Taip pat buvo pranešimų apie masinį išvykimą iš Rusijos. Bilietai skrydžiams į kaimynines šalis, leidžiančias rusams atvykti be vizų, beveik visi užsakyti, kainos smarkiai išaugo.Kremlius ketvirtadienį melagienomis pavadino pranešimus, kad rusai bėga nuo mobilizacijos.
Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas.
Ukrainos valdžia: Krymo totoriai masiškai šaukiami į Rusijos kariuomenęUkrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa sakė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo reidus Krymo totorių gyvenamosiose vietose ir mobilizavo juos karui.„Visose gyvenvietėse, kuriose Krymo totoriai gyvena, vyksta reidai – mokyklose, turguose, viešose vietoje – ir jie dalija šaukimus“, – sakė ji.Pasak T. Taševos, tik Zujos kaime šaukimai buvo išdalinti 100 Krymo totorių, o šaukimai taip pat aktyviai platinami kituose kaimuose bei vietose, kur gyvena daug Krymo totorių gyventojų.„Pasak mūsų šaltinių, šiuo metu tai yra mažiausiai tūkstantis šaukimų į teismą visame Kryme. Matome, kad iš okupacinių administracijų ir Kremliaus pusės tai yra demonstratyvus Krymo totorių, kurie visus šiuos metus nepalaikė okupantų ir dabar aktyviai rėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, bausmės veiksmas“, – sakė T. Taševa.Ji pabrėžė, kad ši situacija yra Krymo totorių katastrofa, nes daugelio vyrų mirtis paveiks kelias būsimas Krymo totorių kartas.
Zelenskis: Putinas jau pralaimėjo karąPrezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą prieš Ukrainą. Šią nuomonę jis išreiškė interviu Vokietijos portalui „Bild“.„Pasaulyje vis dar yra valstybių, kurios nesuprato, kad Putinas jau pralaimėjo šį karą. Istoriškai jis pralaimėjo. Ir ne tik Ukrainai. Dabar jis jau pralaimėjo savo valstybei, jis pralaimėjo visam pasauliui. Jis pralaimėjo demokratijai. Tai yra, apskritai, jo karas yra pralaimėtas“, – sakė prezidentas.Valstybės vadovas pridūrė, kad nuo pirmos dienos, kai V. Putinas pradėjo Rusijos karių invaziją į Ukrainos teritoriją, jis pralaimėjo šį karą.„Niekas jam neatleis [...] Šių kareivių vaikai, šių kareivių anūkai – niekas jiems nieko neatleis. Jie turės pakeisti tą kursą. Jiems nereikės tik atsiprašyti. Kažkas sėdės, kažkas bėgs, kažkas kažkur bus rastas, o kažkas turės atsiprašyti“, – sakė valstybės vadovas.
Rusijos kariai vėl apšaudė išlaisvintą miestąRusijos kariai ketvirtadienį apšaudė neseniai išlaisvintą Kupjansko miestą Charkovo regione. Per apšaudymą buvo sužeista pagyvenusi moteris ir du vaikai.Apie tai buvo pranešta „Ukrinform“ korespondentui Charkovo regioninės karinės administracijos spaudos tarnyboje.„Kupjanske buvo sužeisti du septynerių metų vaikai, jų būklė vidutinio sunkumo. Jie patyrė šrapnelio žaizdas ir sprogstamuosius sužalojimus. 72 metų moteris taip pat buvo paguldyta į ligoninę, jos būklė sunki“, – teigė administracijos atstovai. Kaip pranešė „Ukrinform“, trečiadienį Kupjanske, Charkovo regione, dėl Rusijos karių apšaudymų buvo sužeistas 13 metų berniukas ir keturi suaugusieji.
Blinkenas ragina JT atsakyti į Kremliaus veiksmus UkrainojeJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje.„Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.„Mes negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – pridūrė jis.Pasak A. Blinkeno, V. Putinas „pila žibalą į ugnį“ savo vėliausiais veiksmais, įskaitant rezervistų mobilizaciją ir pasirengimą referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose tuo metu, kai Kyjivo kariuomenė vykdo kontrpuolimą ir jau atkovojo iš rusų nemažai teritorijų.JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, jog yra itin svarbu parodyti, kad „jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“.„Jeigu nesugebėsime apginti šio principo tuo metu, kai Kremlius taip akivaizdžiai jį pažeidžia, visiems agresoriams pasiųsime signalą, kad ir jie gali jį ignoruoti“, – kalbėjo jis.
Rusijai – kritika net iš Kadyrovo: kovotojai daro savo išvadasRusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas labai aštriai pakomentavo Rusijos ir Ukrainos pasikeitimą kaliniais, kuris įvyko rugsėjo 21 dieną. Jis buvo labai nepatenkintas, praneša UNIAN. R. Kadyrovas savo nuomonę išdėstė „Telegram“ kanale. Pasak jo, priimdama kovinius ar taktinius sprendimus, Rusijos vadovybė konsultavosi su „aktyviais specialiosios operacijos dalyviais“, o šį kartą ignoravo. „Manau, kad nusikaltėliai, pripažinti teroristais, negali būti iškeisti į kariškius. Aš suprasčiau, jei būtų lygiaverčiai mainai – kareivis už kareivį, agentas už agentą. Turime daug ginkluotųjų pajėgų kalinių, iš kurių bent šimtas prieš vieną pasikeis, vis tiek bus“, – dėstė čečėnų lyderis, turėdamas omenyje, jog Rusija Ukrainai grąžino „Azovstal“ gynėjus. R. Kadyrovas buvo labai pasipiktinęs, kad mainai vyko „Ukrainos sąlygomis“. „Mūsų kovotojai sutriuškino fašistus Mariupolyje, nuvarė juos į „Azovstal“, ten jie žuvo, buvo sužeisti ir surakinti. Vien šio „Azov“ teroristų perdavimas turėjo būti nepriimtinas. Todėl nenuostabu, kad kovotojai, išlaisvinę Mariupolį ir dabar esantys priekinėje linijoje, daro savo išvadą – neimti fašistų į nelaisvę“, - įspėjo R. Kadyrovas.UNIAN primena, kad 215 ukrainiečių, įskaitant „Azov“ karius, grįžo iš Rusijos nelaisvės, o Ukraina Rusijai perdavė sulaikytą politiką Viktorą Medvedčuką ir 55 karius.
Iš nelaisvės išlaisvinti ukrainiečiai bus visapusiškai gydomiDauguma Ukrainos karo belaisvių, kurie į savo šalį grįžo po mainų su Rusija, yra ligoninėje ir jiems reikia medicininės pagalbos, absoliučiai visiems reikia psichologinės reabilitacijos, ketvirtadienį sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Denysas Monastyrskis.„Visi yra skirtingose valstijose, – sakė Ukrainos pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas. – Yra tokių, kurie, tarkime, fiziškai yra daugiau ar mažiau normalioje būsenoje, išskyrus lėtinę netinkamą mitybą, susijusią su prastomis sulaikymo sąlygomis. Yra tokių, kurie buvo labai žiauriai kankinami. Ir, deja, tokių žmonių procentas tarp tų, kuriuos susigrąžinome, yra gana didelis.“Pasak jo, požiūrį į kalinius labiau lėmė jų sulaikymo vieta, o ne jų rangas ir statusas.„Deja, jie nebuvo laikomi taip, kaip planuota iš pradžių – vienoje vietoje, Yelenovkoje – bet gal laimei. Daugelis jų buvo labai žiauriai kankinami“, – pasakojo K. Budanovas.Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė suteikti psichologinę iš nelaisvės paleistų kariškių reabilitaciją.
Lavrovas pasmerkė Vakarus, kad tiekia ginklus Ukrainai ir kišasi į karąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į karą Ukrainoje, vyriausybėms remiant Kyjivą ginklais.Jis kaip cinišką apibūdino poziciją „valstybių, pumpuojančių į Ukrainą ginklus ir mokančių jos karius“, ir, jo teigimu, mėginančių „tęsti kovas kiek įmanoma ilgiau, nepaisant aukų ir sunaikinimo, kad palaužtų ir susilpnintų Rusiją“.Jis sakė, kad „tokia politika reiškia tiesioginį Vakarų įsitraukimą į konfliktą ir padaro juos konflikto šalimi“. S. Lavrovas pasakė šią kalbą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke ir ją pabaigęs iškart išėjo. Stebėtojai atkreipė dėmesį, kad jis vėlavo į susitikimą beveik pusantros valandos.
Čekija neišduos vizų nuo mobilizacijos bėgantiems rusams Čekija ketvirtadienį pareiškė, kad neišduos humanitarinių vizų rusams, bėgantiems iš savo tėvynės, kad išvengtų mobilizacijos, ir laikysis kitokios pozicijos nei kai kurios Europos Sąjungos šalys. Rusai skuba palikti šalį, prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį nusprendus mobilizuoti 300 tūkst. žmonių karui Ukrainoje.„Suprantu, kad rusai bėga nuo vis beviltiškesnių Putino sprendimų“, – sakoma Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavskio pareiškime. „Tačiau tie, kurie bėga iš savo šalies, nes nenori vykdyti jų pačių valstybės nustatytos pareigos, neatitinka kriterijų gauti humanitarinę vizą“, – pridūrė jis.Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija kitą dieną po invazijos nustojo išduoti vizas rusams, bet vėliau ėmė taikyti išimtį humanitariniais atvejais. Kitaip nei čekai, Vokietija ketvirtadienį pareiškė norinti priimti nuo mobilizacijos bėgančius rusus. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sakė, kad „dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“.
Rusija teigia, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė apie 10 tūkst. savanorių Ketvirtadienį, praėjus vos vienai dienai, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus, Rusijos kariuomenė pranešė, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė mažiausiai 10 tūkst. žmonių.„Per pirmąją dalinės mobilizacijos dieną maždaug 10 tūkst. piliečių savo noru atvyko į karinius komisariatus, nelaukdami šaukimo“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė kariuomenės atstovas Vladimiras Cimlianskis.
Guterresas Saugumo Taryboje: „esu labai susirūpinęs“ referendumo planais Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį per neeilinę JT Saugumo Tarybos sesiją sakė, kad karas Ukrainoje sukėlė „neapsakomas kančias ir nuniokojimą“.„Naujausi įvykiai yra pavojingi ir kelia nerimą, - sakė jis. - Branduolinis konfliktas, kadaise neįsivaizduojamas, tapo diskusijų objektu“.„Aš taip pat esu labai susirūpinęs dėl pranešimų apie planus surengti vadinamuosius „referendumus“ Ukrainos srityse, kurių šiuo metu nekontroliuoja vyriausybė. Bet kokia valstybės teritorijos aneksija, kurią grasindama arba panaudodama jėgą vykdo kita valstybė, yra JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.Susitikime turėjo kalbėti aukščiausi Vokietijos ir JAV diplomatai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nedalyvauja.
Blinkenas pareiškė Saugumo Tarybai, kad pasaulis „negali leisti Putinui išsisukti“JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ketvirtadienį Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Rusija, paragino pasaulį patraukti prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn už invaziją į Ukrainą."Tarptautinė tvarka, kurios čia susirinkome palaikyti, naikinama mūsų akyse. Negalime ir neleisime, kad prezidentas Putinas išsisuktų", – sakė A. Blinkenas.
ES: nuo V. Putino paskelbtos mobilizacijos bėgantys rusai gali prašyti prieglobsčioŽmonės, bėgantys iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius dalinę mobilizaciją, kad sutelktų pajėgas karui Ukrainoje, turi teisę prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES), ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos atstovė.„Tai precedento neturinti situacija“, – sakė už migraciją atsakinga atstovė spaudai Anita Hipper. Paraiškos turėtų būti nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju, sakė ji ir pridūrė, kad vyksta darbas su ES valstybėmis narėmis, siekiant rasti bendrą požiūrį.Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį pareiškė, kad padaugėjus kelionių iš Rusijos Suomija pati ras sprendimą dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams. „Suomija nenori tapti kitų šalių išduotų Šengeno vizų tranzito šalimi“, – sakė P. Haavisto visuomeniniam transliuotojui „Yle“. „Morališkai nepateisinama, kad rusai toliau mėgautųsi atostogomis“. Pasak jo, Helsinkis kelis kartus kėlė vizų klausimą ES. Vis dėlto, anot jo, siena su Rusija neturėtų būti visiškai uždaryta, nes vis dar yra teisėtų priežasčių įvažiuoti į Suomiją.Trys ES narės Baltijos valstybės Latvija, Lietuva ir Estija, o taip pat Lenkija, nuo šios savaitės kartu įvedė griežtesnius apribojimus atvykti norintiems Rusijos piliečiams. Visos keturios šalys nuo šiol nebeleidžia Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais, atvykti į jų teritoriją.Ketvirtadienį ES vykdomoji valdžia nieko nepranešė, kad po V. Putino įsakymo būtų keičiamas bloko požiūris į Rusijos piliečių kelionių apribojimus.
Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėtiVakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.Fronto linijų stiprinimasVašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.Pavargę kariai keičiami neapmokytaisTačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
Ukrainos kariai įspėjo rusus: žiūrėkite, kas jūsų laukiaUkrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dėl Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos kreipėsi į Rusijos piliečius. Anot ukrainiečių, ir naujų okupantų svetimoje žemėje laukia tik mirtis.Taip pat Ukrainos gynėjai pakartojo, kad už savo žemę kausis nepaisydami Kremliaus plano. Kreipimosi vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų kario kūnas, paviešino „Telegram“ kanalas „Butusov Plius“.Ukrainos kariai ragina rusus labai gerai pagalvoti prieš važiuojant kariauti į Ukrainą. Okupantai perspėti, kad ten jų laukia tik mirtis.Ukrainos kariai taip pat akcentuoja, kad Ukraina turi ginklų, galinčių apginti savo žemes nuo V. Putino siųstų okupantų.„Kaip jau žinoma, Putinas paskelbė mobilizaciją. Rusai, labai gerai pagalvokite prieš vykdami kariauti į Ukrainą. Čia jūsų niekas nelaukia. Ukraina jau ne ta. Turime ginklų, labai taiklių raketų. Žiūrėkite, kas jūsų laukia – išgaišite čia kaip kiaulės. Mes kausimės iki pat galo. Labai gerai pagalvokite, ar esate pasirengę aukoti savo gyvenimą dėl to buko diktatoriaus Putino“, – teigia vienas karys.
Kremlius: karas prieš Ukrainą ir toliau bus laikomas „specialiąja karine operacija“ Nepaisydama paskelbtos dalinės mobilizacijos, Rusija savo karą prieš Ukrainą ir toliau oficialiai laikys „specialiąja karine operacija“.Mobilizacija šio apibrėžimo nekeičia, ketvirtadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ankstesnę dieną šalies prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į tautą ir teigė, kad į karo tarnybą bus šaukiama apie 300 tūkst. rezervistų.Nors šalyje paskelbta tik dalinė mobilizacija, šios žinios pakurstė neramumus tarp rusų, nes rezervistų esama daugelyje šeimų. D. Peskovas „perdėtais“ pavadino pranešimus, kad šaukimo nurodymų galintys sulaukti vyrai skuba išvykti iš Rusijos ir išperka skrydžių bilietus į Turkiją ir kitas šalis.D. Peskovas pridūrė, esą šalies įstatymai leidžia išdalinti šaukimus kai kuriems sulaikytiesiems per protestus. Trečiadienį per protesto akcijas prieš karą ir mobilizaciją visoje šalyje areštuota per 1 300 žmonių.
Rusijos kontroliuojamo Melitopolio turguje nugriaudėjo sprogimasUkrainos Melitopolio mieste, kurį karo pradžioje okupavo Rusija, ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, kaip pranešama, pareikalavęs aukų pilnutėlėje turgavietėje.Kyjivas pareiškė, kad už incidentą atsakinga Maskva, teigdamas, kad ji ieško preteksto pažerti kaltinimų Ukrainos valdžiai artėjančių aneksinių referendumų išvakarėse.„Šiandien Melitopolio Centriniame turguje, kur visuomet susirenka daug žmonių, rašistai įvykdė sprogimą ir likvidavo tris kariškius. Informacija apie civilius asmenis tikslinama“, – platformoje „Telegram“ parašė išrinktas miesto meras Ivanas Fedorovas.„Okupantai surengė teroristinį išpuolį judrioje vietoje, kad apkaltintų ukrainiečių valdžią teroru pseudoreferendumo išvakarėse“, – pridūrė jis.Pasak I. Fedorovo, Rusija okupuotuose teritorijose sąmoningai sėja baimę ir likviduoja nepageidaujamus asmenis. Meras taip pat patikino, kad Ukrainos kariuomenę ateityje atkovos Melitopolį – pietinį miestą, esantį netoli 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio.Tuo metu Kremliaus remiama Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto Rytų Ukrainoje valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per ukrainiečių smūgius miesto turguje žuvo mažiausiai šeši žmonės.„Pirminiais duomenimis, apšaudant Dengtą turgavietę žuvo šeši žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – nurodė miesto pareigūnas Aleksejus Kulemzinas socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.Tuo metu prorusiška žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apanglėjusių transporto priemonių, sudužusio stiklo šukių ir lavonas.
Separatistai patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais išlaisvintas Medvedčiukas Maskvos remiamų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje ketvirtadienį patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais buvo paleistas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčiukas.„Paleisti 56 žmonės, 55 jų - kariai (...) Viktoras Medvedčiukas taip pat paleistas iš nelaisvės“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Denisas Pušilinas, turėdamas galvoje buvusį Ukrainos įstatymų leidėją, apkaltintą valstybės išdavyste.
Rusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV doleriųRusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV dolerių (ir eurų).Tai ketvirtadienį renginio Berlyne metu pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka. Pasak jo, šis skaičius yra penkis kartus didesnis už ikikarinį metinį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP).O. Ustenkos teigimu, karo metu padaryta žala ir priverstinė žmonių migracija lėmė „didžiulę valstybinio finansavimo problemą “. Daugelis nesunaikintų verslų „dirba tik nepilnu pajėgumu ar vos kelias valandas per dieną“, o tai, anot patarėjo, reiškia, kad nacionalinį „biudžetą papildys gerokai mažiau lėšų, nei prognozuota iš pradžių“.Patarėjas pridūrė, kad, nepaisant drastiškai sumažintų valstybės išlaidų, Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu kas mėnesį siekia 5 mlrd. eurų. Tačiau, jo teigimu, 2023 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki 3,5 mlrd. eurų.O. Ustenka nurodė, kad Ukrainos vyriausybė prognozuoja, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 35–40 proc. „ir tai bus didžiausias BVP nuosmukis nuo 1991 m.“Prasidėjus karui, Ukrainos sąjungininkės pradėjo teikti šaliai finansinę paramą. Lėšų Kyjivui jau skyrė Pasaulio Bankas (PB), Europos Sąjunga (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Maskva: per apsikeitimą belaisviais su Kyjivu paleisti 55 kariai jau yra RusijojeMaskva ketvirtadienį pranešė, kad 55 rusų kariškiai, paleisti per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Kyjivu nuo karo prieš Ukrainą pradžios, jau yra Rusijoje.„Visi kariškiai buvo pristatyti į Rusijos Federacijos teritoriją kariniu transporto lėktuvu ir yra Rusijos gynybos ministerijos medicinos įstaigose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.Pareiškime neužsimenama apie Viktorą Medvedčuką – buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, kuris taip pat buvo perduotas Rusijai per apsikeitimą belaisviais.
Rusijos parlamento vadovas ragina deputatus eiti kariauti Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas paragino Valstybės Dūmos deputatus dalyvauti kare Ukrainoje.„Tie, kurie atitinka dalinės mobilizacijos reikalavimus, turėtų prisidėti prie specialiosios karinės operacijos, – ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė Dūmos vadovas. – Deputatams nėra jokios apsaugos“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė dalinę mobilizaciją, kurios metu turi būti pašaukta 300 tūkst. kovinės patirties turinčių rezervistų.Parlamento vadovas reagavo į parlamentarų sluoksniuose neretai pasitaikantį požiūrį, kad V. Putino raginimas užtikrinti nacionalinę gynybą jiems netaikomas. Pavyzdžiui, vienas įstatymų leidėjas sakė, kad jis reikalingas šalyje.V. Volodinas palankiai įvertino tai, kad jau yra parlamentarų, išsiųstų į okupuotą rytų Ukrainos Donbaso regioną. Pasak jo, šaukiami tik kovinę patirtį ir specialų karinį pasirengimą turintys rezervistai.V. Putino patikėtinis taip pat pripažino, kad „kyla klausimų, keliančių nerimą [Rusijos] piliečiams“, pasirodžius pranešimams apie gatvių protestus ir masinį jaunų rusų išvykimą iš šalies.Taip pat V. Volodinas sakė, kad Rusijos kariai Ukrainoje šiandien kovoja su „NATO pajėgomis“. „Ukrainoje yra NATO instruktorių, samdinių iš NATO šalių, NATO technikos, ginklų ir šaudmenų“, – sakė jis, pridurdamas, kad reikia ginti 1 000 kilometrų ilgio fronto liniją.
Per Rusijos raketų smūgius Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeistiPer Rusijos pajėgų raketų smūgius Zaporižios miestui pietryčių Ukrainoje ketvirtadienį vienas žmogus žuvo ir dar penki buvo sužeisti.Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.„Ryte priešas raketomis smogė srities centrui. Okupanto taikiniu vėl tapo infrastruktūros objektai. Buvo sugriauti aplinkiniai gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žinoma apie vieną žuvusįjį. Amžinąjį jam atilsį, užuojauta artimiesiems bei draugams. Penki sužeisti. Informacija tikslinama“, – rašė O. Staruchas.Kiek vėliau Ukrainos prezidento Volodymyto Zelenskio biuras pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižiai ir jos apylinkėms smogė devyniomis raketomis. Pasak biuro atstovų, po griuvėsiais esama žmonių, vyksta gelbėjimo operacija.„Rusijos nežmonės paleido raketą į viešbutį centriniame parke. Ten daug sugriovimų, po griuvėsiais esama žmonių. Gelbėtojai ardo griuvėsius ir stengiasi išlaisvinti žmones“, – nurodė biuras.„Be to, kaip jau tapo įprasta Rusijos teroristams, buvo smogta elektros pastotei. Zaporižios rajono pietūs liko be elektros energijos. Nukentėjo ir televizijos bokštas. Avarinės tarnybos dirba, kad kuo greičiau likviduotų padarinius“, – pridūrė biuras.
Turkija: neteisėti Rusijos referendumai Ukrainoje dar paaštrins konfliktą Rusijos planuojami referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose grasina „padidinti nestabilumą“, ketvirtadienį perspėjo Turkijos užsienio reikalų ministerija.„Tokių neteisėtų įvykusių faktų (fait accomplis) tarptautinė bendruomenė nepripažins“, – sakoma pareiškime.Ankara remia „Ukrainos teritorinį vientisumą“, teigė ministerija, ragindama abi šalis konfliktą spręsti taikiomis derybomis.Kitokie veiksmai „apsunkins pastangas atgaivinti diplomatinį procesą“, sakoma Turkijos pareiškime.Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose jau penktadienį prasideda referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Ukraina: per parą likviduota 400 rusų karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 510 karių (+400 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu. Štabo duomenimis, iki rugsėjo 22-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 236 (+9) tankų, 4 776 (+28) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 341 (+1) artilerijos sistemos, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 169 (+1) oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 218 (+1) sraigtasparnių, 3 630 (+20) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 941 (+9) drono, 125 specialiosios technikos vienetų ir 240 (+1) sparnuotųjų raketų. Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Rusijoje naktį dviejuose miestuose degė valstybinės institucijosNaktį į rugsėjo 22 d. dviejuose Rusijos miestuose degė valstybinės institucijos.Toljatyje į miesto administracijos pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis, rašo „Baza“. Žemutiniame Naugarde Molotovo kokteiliu buvo padegtas šaukimo punktas.https://t.me/shot_shot/44082
JK: Rusija greičiausiai patirs sunkumų mėgindama mobilizuoti papildomus 300 tūkst. kariųJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija ketvirtadienį pateikė savo vertinimą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą skelbti dalinę mobilizaciją, praneša „Sky News“.Kaip teigiama ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, Maskva „greičiausiai susidurs su logistiniais ir administraciniais iššūkiais, mėgindama surinkti 300 tūkst. personalo narių“. Ministerijos teigimu, naujai pašaukti kariai „greičiausiai kelis mėnesius nebus veiksmingi karo lauke“, o Maskvos sprendimą skelbti mobilizaciją „iš esmės galima laikyti pripažinimu, kad Rusija išeikvojo savo kariauti Ukrainoje norinčių savanorių atsargas“.Ministerija priduria, kad „net ir ši riboto masto mobilizacija bus labai nepopuliari tarp kai kurių rusų“.
Baerbock ragina priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo Ukrainai Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo.Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų  kovinių tankų siuntimą Kyjivui.A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
Pchenjanas neigia siunčiantis ginklus Rusijai karo Ukrainoje metu Šiaurės Korėja pareiškė, kad per karą Ukrainoje neeksportavo ir neplanuoja eksportuoti ginklų į Rusiją, ir tvirtina, kad JAV žvalgybos pranešimai apie ginklų perdavimą yra bandymas pakenkti Pchenjano įvaizdžiui.Ketvirtadienį komentaruose valstybinei žiniasklaidai vienas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas sakė, kad JAV turėtų liautis reiškusios „neapgalvotas pastabas“ ir „laikyti burną užčiauptą“.Joe Bideno administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko ginklų iš Šiaurės Korėjos, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šiai šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.Minėtas Šiaurės Korėjos pareigūnas pabrėžė, kad Pchenjanas niekada nepripažino „neteisėtų“ JT Saugumo Tarybos sankcijų šaliai, kurias „parengė JAV ir jų vasalinės pajėgos“.Tas pareigūnas sakė, kad karinės įrangos eksportas ir importas yra „teisėta teisė, būdinga suvereniai valstybei“, teigiama Šiaurės Korėjos pateiktame jo pareiškimo vertime į anglų kalbą.„Tačiau naudojamės šia proga, kad paaiškintume vieną dalyką. Niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti“, – sakė pareigūnas, pranešime vadinamas Gynybos ministerijos bendrosios įrangos biuro generalinio direktoriaus pavaduotoju.„Nežinia, iš kur kilo gandas, kurį skleidžia JAV, bet juo siekiama pakenkti KLDR įvaizdžiui“, – sakė pareigūnas, pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo akronimą.Šiaurės Korėja siekė sutvirtinti santykius su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, kaltindama JAV dėl krizės ir smerkdama Vakarų „hegemoninę politiką“ kaip pateisinančią Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje siekiant apsisaugoti.Šiaurės Korėjos vyriausybė taip pat yra užsiminusi, kad norėtų siųsti statybininkus, kurie padėtų atstatyti prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose.Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, be Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.
Truss: JK teiks karinę pagalbą Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją.L. Truss prisijungė prie kitų Vakarų lyderių, JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasisakiusių prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris keliomis valandomis anksčiau paskelbė apie rezervistų mobilizaciją, duodamas aiškų ženklą, kad neskuba užbaigti karo.Jos teigimu, šis V. Putino žingsnis tik pabrėžia Rusijos invazijos į kaimyninę šalį „katastrofišką nesėkmę“ ir sustiprina Vakarų sąjungininkų ryžtą paremti Kyjivą.„Nesustosime, kol Ukraina nenugalės“, – sakė L. Truss JT Generalinėje Asamblėjoje, į kurią pirmąkart kreipėsi kaip JK lyderė.Ji pažymėjo, kad „man kalbant, į Ukrainą atkeliauja nauji Jungtinės Karalystės ginklai“.„Šiuo svarbiu konflikto momentu pasižadu, kad savo karinę paramą Ukrainai išlaikysime arba didinsime tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė L. Truss.Konservatorių lyderė taip pat sakė, kad JK yra įsipareigojusi iki 2030 metų gynybai skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai daugiau nei NATO narių įsipareigojimas šioms reikmėms paskirti bent 2 proc. BVP.Jos komentarai nuskambėjo didėjant kai kurių besivystančių šalių nepasitenkinimui dėl didžiulių Vakarų išlaidų Ukrainai skirtiems ginklams.L. Truss taip pat paragino siekti ekonominės vienybės kaip galingos kovos su agresija priemonės.„G-7 (Didysis septynetas) ir mūsų bendraminčiai partneriai turėtų veikti kaip ekonominis NATO ir kartu ginti mūsų gerovę“, – sakė ji savo kalboje.„Jei agresyvus režimas kėsinasi į vieno partnerio ekonomiką, turėtume jį paremti – visi už vieną ir vienas už visus“, – pridūrė premjerė.Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, vis labiau siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų, kuri laikoma svarbiu V. Putino svertu.
Rusijos JT laukia didelis spaudimasRusija ketvirtadienį Jungtinėse Tautose susidurs su tiesioginiu spaudimu dėl invazijos į Ukrainą, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį nubausti Maskvą.Pasaulio lyderiams susirinkus į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, Saugumo Taryba surengs specialų Prancūzijos šaukiamą užsienio reikalų ministrų posėdį dėl nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.Tikimasi, kad rytiniame posėdyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas akis į akį susitiks su aukščiausio rango Vakarų diplomatais, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, kuris nuo vasario 24 dienos atsisakė susitikti juo akis į akį.
 Zelenskis JT paragino Rusiją nubausti ir atimti veto teisę Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pareiškė, kad Rusija nėra rimtai suinteresuota taikos derybomis, ir paragino ją „bausti už agresiją“.„Ukraina nori taikos. Europa nori taikos. Pasaulis nori taikos. Ir mes pamatėme, kas vienintelis nori karo“, – sakė V. Zelenskis iš anksto įrašytame vaizdo įraše, ragindamas tarptautinę bendruomenę nubausti Rusiją už „agresijos nusikaltimus prieš mūsų valstybę“.„Jie kalba apie derybas, bet skelbia karinę mobilizaciją. Jie kalba apie derybas, bet skelbia pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakė V. Zelenskis, kuriam buvo leista kreiptis į JTGA nuotoliniu būdu dėl karo, pritarus JT valstybėms narėms pritarė pasiūlymui. – Rusija nori karo“.„Žmonija ir tarptautinė teisė yra stipresnės už vieną teroristinę valstybę. Rusija bus priversta nutraukti šį karą“, – sakė jis.V. Zelenskis pareikalavo, kad specialus JT tribunolas „teisingai nubaustų“ Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, įskaitant finansines sankcijas, ir atimtų iš Maskvos veto teisę Saugumo Taryboje, praneša „Reuters“. „Rusija už šį karą turėtų sumokėti savo turtu“, – sakė jis.Ukrainos prezidentas išdėstė penkias, jo teigimu, nediskutuotinas taikos sąlygas. Tarp jų – bausmė Rusijai už agresiją, Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas bei saugumo garantijos.V. Zelenskis taip pat perspėjo dėl galimos pasaulinės branduolinės katastrofos, atsižvelgdamas į padėtį užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje.„Rusijos radiacinis šantažas yra tai, kas turėtų rūpėti kiekvienam iš jūsų, – ryžtingai kalbėjo V. Zelenskis. – Nes niekas iš jūsų neras vakcinos nuo radiacinės ligos“.Kalbos pabaigoje dauguma JT delegatų V. Zelenskiui plojo atsistoję.
Chersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietėsChersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietės, šaudmenų sandėliai ir Zoparko radiolokacinė stotis.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė.„Kai okupantai bandė įgyvendinti planą persikelti iš vieno Dniepro kranto į kitą, mūsų pajėgos sustabdė bandymą pereiti Kachovkos užtvanką ir išplaukti barža iš Chersono“, – sakoma pareiškime.
Ukraina praneša apie apsikeitimą belaisviais su RusijaUkraina trečiadienį paskelbė, kad apsikeitė belaisviais su Rusija.Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.Rusijai perduoti 55 belaisviai, įskaitant Viktorą Medvedčuką, buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, pareiškė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.Tai buvo didžiausias apsikeitimas tarp Kyjivo ir Maskvos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.Anksčiau trečiadienį 10 karo belaisvių iš šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, buvo perduoti Saudo Arabijai pagal Maskvos ir Kyjivo mainus, sakė V. Zelenskis.„Mums pavyko išlaisvinti 215 žmonių“, – per televiziją paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.V. Zelenskis sakė, kad penki kariuomenės vadai, įskaitant „Azovstal“ gynybos lyderius, buvo nugabenti į Turkiją vykdant iš anksto parengtą ir su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu suderintą operaciją.V. Zelenskis pridūrė, kad išlaisvinti belaisviai liks Turkijoje „visiškai saugiai ir patogiomis sąlygomis“ iki karo pabaigos.
Turkija smerkia „referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijoseTurkija trečiadienį pasmerkė „neteisėtus“ planus surengti aneksinius referendumus keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.„Tarptautinė bendruomenė nepripažins tokių neteisėtų fait accompli (įvykusių faktų)", – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.Turkija niekada nepripažino Kremliaus įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, kuri įvyko 2014 metais.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, naudodamasis savo atvirais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, bando pradėti tiesiogines derybas dėl paliaubų.Tačiau okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planai surengti aneksinius referendumus ir Kremliaus sprendimas paskelbti dalinę mobilizaciją reiškia, kad gali prasidėti dar smurtingesnis karo etapas.Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė.Antradienį Jungtinėse Tautose R. T. Erdoganas pasaulio lyderiams sakė, kad Maskvai ir Kyjivui reikia padėti rasti „orią išeitį“ iš krizės.
Vakare rusų pajėgos puolė Charkivą: kilo gaisrasApie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.„Kilo gaisras negyvenamose patalpose, smūgių vietose dirba padaliniai. Informacija tikslinama", – pranešė jis.Anot O. Sinegubovo, preliminariai – aukų nėra.Gyventojai dar kartą prašomi neignoruoti signalų ir kiek įmanoma likti saugiose vietose.
Jau sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių 38 miestuose per protestus prieš V. Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją. Skelbia stebėsenos grupė „OVD-Info.https://twitter.com/mjluxmoore/status/1572645894968987648?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1572645894968987648%7Ctwgr%5Eec7b6dc100d91f36c6ebfba8880e861e6beb5627%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-rusijoje-protestai-pries-mobilizacija-sulaikyta-virs-1-2-tukst-zmoniu-n1190379
Iš Rusijos į Saudo Arabiją perkelti 10 karo belaisvių iš JAV ir kitų šalių Į Saudo Arabiją pagal Rusijos ir Ukrainos belaisvių mainus perkelti 10 karo belaisvių iš tokių šalių, kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rijade.Šie asmenys – penki britai, du amerikiečiai ir po vieną Maroko, Švedijos ir Kroatijos pilietį – į Vidurinių Rytų karalystę atvyko iš Rusijos, o Saudo Arabijos institucijos „taikys supaprastintas procedūras, kad jie galėtų saugiai sugrįžti į savo atitinkamas šalis“, rašoma ministerijos pranešime.Dėl karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai susitarta faktinio Saudo Arabijos valdytojo, sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo Salmano) iniciatyva, nurodė ministerija. Pasak jo, princas „ir toliau laikosi savo įsipareigojimo vykdyti humanitarines iniciatyvas, susijusias su Rusijos ir Ukrainos krize“.Karas Ukrainoje pakurstė įtampą Saudo Arabijos ir Jungtinių Valstijų – ilgamečių glaudžių sąjungininkių – santykiuose.Rijadas nubalsavo už netrukus po Rusijos invazijos pradžios parengtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiama Maskvos agresija bei reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.Tačiau karalystė iš esmės nepasidavė Jungtinių Valstijų spaudimui padidinti naftos gavybą, kad būtų galima sušvelninti dėl karo kilusios energetikos krizės padarinius – nors, Vašingtonui vykdant šią kampaniją, Saudo Arabijoje liepą net apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Suomija ketina apriboti arba sustabdyti rusų turistų įvažiavimąSuomija trečiadienį pareiškė, kad rengia nacionalinį sprendimą, kaip „apriboti arba visiškai sustabdyti“ turizmą iš Rusijos dėl invazijos į Ukrainą.„Šis nacionalinis sprendimas gali reikšti naujus teisės aktus, kurie būtų priimti labai greitai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.Liepos mėnesį baigus galioti COVID-19 apribojimams Rusijoje, prasidėjo rusų keliautojų antplūdis, o Europoje didėja nenoras įsileisti rusų turistus, kol tęsiasi karas.Rugsėjo mėnesį Suomija drastiškai apribojo turistinių vizų išdavimą rusams. Tačiau jie ir toliau į Suomiją įvažiuoja su vizomis, išduotomis kitose ES šalyse, priklausančiose Šengeno erdvei.„Suomija taip pat nebenori būti tranzitine šalimi kitų šalių išduodamoms Šengeno vizoms“, – sakė P. Haavisto.Trečiadienį Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtos apklausos duomenimis, apie 70 proc. suomių nori, kad jų šalis nebeišduotų turistinių vizų rusams.Suomija ragina ES priimti sprendimą apriboti vizų rusams išdavimą, tačiau P. Haavisto pažymėjo: „Nėra garantijos, kad tai įvyks labai greitai“.Su Rusija besiribojančios Baltijos šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – jau sugriežtino savo vizų išdavimo taisykles, todėl Suomija liko paskutinė ES priklausanti Rusijos kaimynė, per kurią gali vykti Šengeno vizų turėtojai.Suomijos sienos apsaugos tarnyba teigė, kad, nepaisant trečiadienį Rusijos paskelbtos karinės mobilizacijos, padėtis pasienyje „reikšmingai nepasikeitė“, ir paneigė internete pasklidusius gandus apie kilometrines eiles.
Galimybių išvykti iš šalies (o juo labiau tiesioginiu reisu) Rusijos žmonėms liko ne taip ir daug Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijos-pilieciai-nebeturi-kur-begti-susirasinejimuose-internete-sklinda-nemalonus-gandas.d?id=91293043
Per Ukrainos ir Rusijos belaisvių mainus paleisti 5 JK piliečiaiJungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Robertas Jenrickas patvirtino, kad Aidenas Aslinas, kuris buvo nuteistas mirties bausme po to, kai pateko į Rusijos remiamų pajėgų nelaisvę rytų Ukrainoje, yra paleistųjų Ukrainai ir Rusijai apsikeitus belaisviais, praneša BBC.28 metų A. Aslinas kartu su Shaunu Pinneriu buvo paimtas į nelaisvę balandžio mėnesį, kai kovėsi Ukrainos jūrų pėstininkų gretose.„Aideno sugrįžimas užbaigia mėnesius trukusią kankinančią nežinomybę mylinčiai jo šeimai iš Niuarko, kuri kentėjo kiekvieną Aideno fiktyvaus teismo proceso dieną, bet niekada neprarado vilties“, – tviteryje rašė R. Jenrickas. – Kai jų šeima vėl susijungs, pagaliau galės jaustis ramūs“.Šiuo metu abu karo belaisviai yra pakeliui į namus, rašė R. Jenrickas.Ministrė Pirmininkė Liz Truss patvirtino, kad yra paleisti iš viso 5 JK piliečiai, kuriuos Rusijos remiamos pajėgos laikė rytų Ukrainoje. Pasak jos, baigiasi „mėnesius trukusi nežinomybė ir jų bei jų šeimų kančios“.Ji padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Saudo Arabijai, padėjusiems užtikrinti sulaikytųjų paleidimą.„Rusija privalo nutraukti negailestingą karo belaisvių ir civilių sulaikytųjų išnaudojimą politiniais tikslais“, – pridūrė ji.
Zelenskio reikalavimas Berlynui: „Duokite mums šių ginklų“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, - trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. - Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. "Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, - kalbėjo jis. - Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos  atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių.Apie tai vakare pranešė Ukrainos generalinis štabas.„Per dieną mūsų kariuomenės daliniai atrėmė priešo atakas Kupjansko, Veseloje, Zaicevės, Kurdiumovkos ir Bachmutsko gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.
Macronas ragina pasaulį „maksimaliai spausti“ V. PutinąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino pasaulį stiprinti spaudimą Vladimirui Putinui, kai Rusijos lyderis paskelbė rezervistų mobilizaciją karui su Ukraina.Tarptautinė bendruomenė turi „daryti maksimalų spaudimą“ V. Putinui, kurio sprendimai „pasitarnaus tam, kad Rusija būtų dar labiau izoliuota“, – sakė E. Macronas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Bidenas: į Ukrainą įsiveržusi Rusija „begėdiškai pažeidė“ JT ChartijąJAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose, griežtai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą inicijuoti invaziją į Ukrainą, kaltindamas Kremlių rimtais JT Chartijos pažeidimais.„Rusija begėdiškai pažeidė pagrindines Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas“, – sakė J. Bidenas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją.JAV prezidento teigimu, Rusijos pajėgos puola kaimyninės šalies mokyklas, geležinkelio stotis ir ligonines, Maskvai siekiant „sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei“.
V. Putino grasinimų Ukraina ragina Vakarus „padvigubinti“ paramą Trečiadienį prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, Kyjivas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turėtų padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir toliau izoliuoti Maskvą."Vienintelis tinkamas atsakas į agresyvius V. Putino grasinimus yra padvigubinti paramą Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais. Daugiau verslo išvedimo iš Rusijos. Daugiau ryžto patraukti Rusiją atsakomybėn", – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
ES kaltina V. Putiną keliant pavojų taikai pasaulyjeEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad grasindamas panaudoti branduolinius ginklus dėl karo Ukrainoje jis kelia „pavojų“ taikai pasaulyje.„V. Putino pranešimas apie butaforinius referendumus, dalinę karinę mobilizaciją ir branduolinis šantažas yra rimtas eskalavimas“, – tviteryje parašė J. Borrellis. „Grasinimas branduoliniais ginklais yra nepriimtinas ir keliantis realų pavojų visiems“, – sakė jis.Aukščiausias ES diplomatas pridūrė, jog „tarptautinė bendruomenė turi susivienyti, kad užkirstų kelią tokiems veiksmams. Pasaulinei taikai iškilo pavojus“.J. Borrellis prisidėjo prie virtinės Vakarų lyderių smerkiančio choro, kai V. Putinas pareiškė, kad Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei po daugybės nesėkmių Ukrainoje įsakė vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.Anksčiau ES atstovas pareiškė, kad V. Putino pareiškimai bei skubiai rengiami referendumai okupuotoms Ukrainos teritorijoms aneksuoti rodo jo „neviltį“ po daugybės karinių nesėkmių. ES imsis priemonių, kad Maskva sulauktų „padarinių“, jei sieks pateisinti jos okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, sake ES atstovas spaudai Peteris Stano.ES pareiškė nepripažinsianti Kremliaus Ukrainoje rengiamų „butaforinių, nelegalių referendumų“, blokas ir toliau rems Kyjivą, kad padėtų išlaisvinti savo teritoriją. „Ukraina kovoja pagrįstą savigynos karą dėl tautos išlikimo“, – sakė P. Stano.ES jau skyrė 2,5 mlrd. eurų ginklų tiekimui Ukrainai ir rengia naują paskolų dalį, kuri, tikimasi, sieks dar 500 mln. eurų.
NATO vadovas pasmerkė Putino „neapgalvotą branduolinę retoriką“ Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai“, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš Zaporižią Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos surengė raketų ataką prieš Ukrainos Zaporižios miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.„Preliminariais duomenimis, raketos pataikė į infrastruktūros objektus“, – savo „Telegram“ kanale parašė O. Staruchas.Pasak jo, informacija apie ataką tikslinama.
Zelenskis: pasaulis neleis Rusijai panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarus nepasiduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino šantažui.V. Zelenskis tai pareiškė po naujausio V. Putino kreipimosi į tautą, kuriame Kremliaus šeimininkas paskelbė apie Rusijoje pradedamą dalinę mobilizaciją. Rusijos prezidentas taip pat švaistėsi grasinimais pasitelkti branduolinius ginklus, jei kils „grėsmė“ jo šaliai.Reaguodamas į šiuos V. Putino pareiškimus, Ukrainos lyderis sakė Vokietijos laikraščiui „Bild“, jog netiki, kad Kremlius iš tiesų panaudos branduolinius ginklus. „Nemanau, kad jis (V. Putinas) panaudos šiuos ginklus. Nemanau, kad pasaulis leis jam tai daryti“, – teigė prezidentas.V. Zelenskis pridūrė esąs tikras, kad Ukraina išlaisvins visas savo teritorijas.Jis kartu nurodė, V. Putinas „nori paskandinti Ukrainą, be kita ko, savo karių kraujyje“.
Prieš mobilizaciją nukreipta Change.org peticija jau surinko daugiau nei 200 tūkst. parašų.
Putinui mobilizuojant pajėgas, Rusija vėl intensyvina Charkivo apšaudymąCharkivas, antrasis pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, trečiadienį vėl buvo apšaudomas Rusijos pajėgų, kurių raketos pataikė į kelis daugiabučius namus ir sužeidė mažiausiai vieną civilį gyventoją, Maskvai paskelbus apie karo eskalavimą.„Mūsų rajone buvo palyginti ramu, o dabar matote, kas nutiko“, – naujienų agentūrai AFP šalia smarkiai apgadinto gyvenamojo namo sakė 65 metų Lybov Hryhorivna.Charkivas – šiaurės rytinis Ukrainos didmiestis, esantis vos už 40 km į pietus nuo Rusijos sienos – buvo užpultas pirmąją invazijos dieną, vasario 24-ąją. Tačiau ukrainiečių gynėjai atsilaikė ir nuo to laiko tebėra nuolat apšaudomi.Pastarosiomis savaitėmis miestas intensyviau bombarduojamas, Ukrainos kariams pavykus per kontrpuolimą iš regiono išstumti Rusijos sausumos pajėgas. Tačiau pastarosios dabar leidžia raketas per sieną.L. Hryhorivna, artėjanti prie pensinio amžiaus po 45 metų darbo rajono municipalinėse tarnybose, garsiai vadovavo griuvėsius naršiusiems darbuotojams.„Karas yra katastrofa: jis kelia siaubą, skausmą... ir nelaimę. Kaip galima pakęsti tokius dalykus?“ – klausė moteris.„Tiek daug žmonių neteko namų, o artėja žiema. Tai siaubinga. Kiekvieną naktį einame miegoti bijodami. Tačiau mes ir toliau dirbame. Jie šaudo, o mes dirbame“, – pridūrė ji.Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, naktį Cholodnohorsko rajonui buvo smogta keturiais sviediniais; jie pataikė į du gyvenamuosius namus, statybvietę ir tam tikrus civilinės infrastruktūros objektus.Viename kvartale buvo įstrigę 10 gyventojų, kol atvyko gelbėtojai, tačiau pareigūnai pranešė tik apie vieną sužeistąjį.Visą rytą įvykio vietoje aidėjo oro pavojaus sirenos, susimaišiusios su varpų skambesiu iš paauksuotų Šv. Sofijos cerkvės kupolų. Tikintieji stačiatikiai ten buvo susirinkę paminėti Mergelės Marijos gimimo.Atsinaujinęs bombardavimasAtsinaujinęs namų bombardavimas daugeliui ukrainiečių tapo skaudžiu smūgiu. Apie naujas atakas pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus apie dalinę mobiliziją savo šalyje. Tokį žingsnį Maskva žengė norėdama perimti iniciatyvą daugiau nei prieš pusmetį prasidėjusiame konflikte.85 metų pensininkė Liubov Prokopivna apžiūrinėjo griuvėsius savo bute, esančiame viršutiniame devynaukščio namo aukšte kukliame daugiabučių kvartale.Kai 2 val. nakties į tą pastatą pataikė raketa, moteris buvo savo sūnaus namuose.„Paprastai nakvoju miegamajame. Visi langai buvo išdaužyti, visur netvarka – televizorius sulaužytas. Jei būčiau buvusi čia, nebūčiau likusi gyva“, – sakė ji.41 metų Ana Verbycka su savo vyru miegojo žemesniame aukšte. Jos šeima nenukentėjo, tačiau buto langai irgi buvo išdaužti, o vanduo dabar yra atjungtas. Moteris tyliai valė stiklą, kol jos 12 metų dukra Sofija miegojo ant sofos, išvargusi po nakties, praleistos prižiūrint katę Tasią.„Šildymo sistema apgadinta, o artėja žiema. Automobilis irgi apgadintas“, – kalbėjo A. Verbycka, kol keturi stambaus sudėjimo kaimynai nešė dulkėta laiptine šoko ištiktą pagyvenusią moterį, suvyniotą į antklodę.
Iš masinio laidojimo vietos netoli Iziumo jau ekshumuoti 263 žmonių palaikaiIš masinio laidojimo vietos netoli Ukrainos Iziumo miesto jau ekshumuoti 263 žmonių palaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi nacionalinės policijos biuru Charkivo srityje.„Iki rugsėjo 20 d. iš masinio laidojimo vietos ekshumuoti iš viso 263 lavonai, įskaitant dviejų vaikų kūnus“, – „Telegram“ parašė biuro spaudos tarnyba. Ji pridūrė, kad Iziumo apylinkėse buvo aptikta 450 pavienių kapų, kuriuose palaidoti civiliai, ir viena masinė Ukrainos karių kapavietė.Anot spaudos tarnybos, dėl šio radinio tyrėjai yra pradėję tyrimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį (karo teisės pažeidimai).
Po Putino kreipimosi dėl Ukrainos Kinija paragino šalis pradėti dialogą ir nutraukti ugnįTrečiadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi dėl Ukrainos, kai jis paskelbė apie dalinę karinę mobilizaciją, Kinija paragino „nutraukti ugnį per dialogą ir konsultacijas“.„Mes raginame atitinkamas šalis pradėti dialogą ir konsultacijas, kad būtų įgyvendintos paliaubos, bei rasti sprendimą, kuris kuo greičiau patenkintų teisėtus visų šalių nuogąstavimus dėl saugumo“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Po Putino įsako – ukrainiečių kreipimasis į rusus: turite du variantusUkrainos ginkluotosiose pajėgose kovojantis ukrainietis, islamo žinovas Saidas Ismagilovas dėl mobilizacijos kreipėsi į Rusijos musulmonus.„Noriu jums priminti, kad jau dešimtys tūkstančių jūsiškių žuvo mūsų žemėje, šimtai tūkstančių atsidūrė mūsų nelaisvėje, dar tiek pat tapo neįgaliaisiais  – be rankų, be kojų. Noriu jūsų paklausti – ar norite kautis už imperines Kremliaus ambicijas? Ar dėl Putino norite tapti neįgaliaisiais. Mes ir toliau ginsime Ukrainą, dabar ją giname. Todėl jūs turite du variantus: pirmasis – vengti mobilizacijos, kad jūsų neatsiųstų čia kaip patrankų mėsos. O jeigu jau ši bėda su jumis nutiktų, ateikite pas mus su iškeltomis rankomis, imsime jus belaisviais“, – vaizdo įraše kalbėjo jis.https://t.me/nexta_live/37018
ES: mobilizacija rodo Putino neviltįRusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas iš dalies mobilizuoti kariuomenę bei siekis skubiai balsuoti už okupuotų teritorijų aneksiją rodo jo „neviltį“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) atstovas.„Tai tik dar vienas įrodymas, kad V. Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas eskaluoti savo agresijos karą“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.„Tai taip pat dar vienas jo nevilties dėl to, kaip vyksta jo agresija prieš Ukrainą, požymis“.
Navalnas: mobilizacija Rusijoje sukels didžiulę tragediją Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija lems „didžiulę tragediją“.„Tai lems didžiulę tragediją ir daugybę mirčių... siekdamas išsaugoti savo įtaką, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, pradėjo žudyti jos žmones ir dabar į karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – teigė A. Navalnas, nuotoliniu būdu pasirodęs teismo posėdyje.
Putino įsakyme dėl mobilizacijos – paslėptas punktasVienas iš Vladimiro Putino įsakymo dėl mobilizacijos Rusijoje punktų yra nuslėptas nuo plačiosios visuomenės. Į tai daug kas atkreipė dėmesį, nes dokumente, kuris buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, praleistas 7 punktas.Pasirodo, kad jis yra pažymėtas žyma „Tarnybiniam naudojimui“.Įsakymo variante, kuris paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, jis yra tiesiog praleistas, o toje versijoje, kuri pasirodė oficialaus normatyvinių aktų skelbimo svetainėje, nurodyta, kad šis punktas skirtas „tarnybiniam naudojimui“.  
Prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją pasirašė per 67 tūkst. žmoniųChange.org publikuoja prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją, ji jau surinko per 67 tūkst. parašų.„Mes, Rusijos piliečiai, vyrai ir moterys, pasisakome prieš visuotinę mobilizaciją. Įstatymais argumentuojamo pagrindo, pagrįstų ir argumentuotų priežasčių ją skelbti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi ir negali turėti. Dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje negalime leisti, kad mūsų vyrai – broliai, sūnus, sutuoktiniai, tėvai ir seneliai – atsidurtų moralinio, teisinio ar fizinio pavojaus akivaizdoje“, – teigiama peticijoje.
Karas Ukrainoje jau pražudė 391 vaikąNuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 21 d. Ukrainoje jau žuvo 391 vaikas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 764 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
„Baza“: Maskvoje telkiamos policijos pajėgos, baiminamasi antikarinio mitingoRemiantis „Baza“ turima informacija, Maskvos policijos pareigūnai, taip pat ir pirmasis bei antrasis specialieji pulkai, mobilizuojami skubos tvarka. Skelbiama, kad visi privalo susirinkti iki antros valandos popiet, būti su šalmais, skydais ir lazdomis.Anksčiau judėjimas „Vesna“ paskelbė, kad visoje Rusijoje organizuojamas antikarinis protestas. Aktyvistai siūlo piliečiams rugsėjo 21 dieną 19 val. rinktis savo miestų centruose.
JK žvalgyba: Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimąRusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimą. Kaip praneša BBC, tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot ministerijos, Rusijai Ukrainoje ir toliau trūksta karių. Siekiant sumažinti patiriamą spaudimą, antradienį Rusijos parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo sugriežtintos bausmės pasiduodantiems ar nurodymams nepaklūstantiems kariams.Ministerija taip pat kalbėjo apie keturiose Ukrainos srityse netrukus prasidėsiančius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Jos teigimu, šie „balsavimai“ skubiai sušaukti „būgštaujant dėl Ukrainos puolimo“.JK šia suvestine pasidalino prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į tautą, kuriame jis pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija.
Rusijoje paieškos sistemose išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius įsaką, kuriuo skelbiama dalinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų mobilizacija, Rusijos paieškos sistemose stipriai išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius.Apie tai rašo UNIAN.https://t.me/uniannet/72943
Rusai raginami eiti į gatves arba daryti „didelius dalykus“Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komanda po dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimo kviečia rusus išeiti į gatves ir pabrėžia, kad palaikys bet kokią protesto formą.„Aš užtikrintai galiu pasakyti, kad mūsų komanda palaikys bet kokią protesto formą. Jeigu bėgsite nuo šaukimo – tai gerai, mes palaikysime, esame pasirengę suteikti informacinę ir teisinę pagalbą. Jei eisite į protesto akcijas, mes tai palaikysime, esame pasirengę suteikti koordinacinę pagalbą, kuri yra būtina. Jei esate pasirengę daryti didelius dalykus, įskaitant karinių komisariatų padegimą, mes tai palaikysime ir esame pasirengę suteikti pagalbą“, – sakė Ivanas Ždanovas.
JK ministrė: Putino grasinimus reikia vertinti rimtaiRusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan.V. Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu.„Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, – sakė G. Keegan.„Tai gąsdina... Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, – sakė ji BBC atskirame interviu.V. Putinas savo kalboje pakartojo, kad jo tikslas yra „išlaisvinti“ rytų Ukrainos Donbaso pramoninį centrą ir kad dauguma regiono žmonių nenori grįžti į, jo žodžiais tariant, „Ukrainos jungą“.„Akivaizdu, kad visa kalba buvo grynas V. Putino melas ir istorijos perrašinėjimas“, – sakė JK ministrė.
Kadyrovas: pereiname prie naujos taktikos – daugiau su jais nesiterliosimeČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad čečėnų daliniai Rusijos kare prieš Ukrainą pereina prie naujos taktikos.„Viskas. Pereiname prie naujos specialiosios operacijos prieš ukranacius taktikos. Daugiau su jais nesiterliosime... Netrukus priešas susidurs su sunkiausiomis naujojo atpildo plano pasekmėmis. Visi ankstesni mūsų veiksmai jiems dabar atrodys kaip vaikiškos išdaigos“, – savo „Telegram“ kanale rašė R. Kadyrovas.R. Kadyrovas sakė aptaręs detales su Čečėnijos parlamento pirmininku Mahometu Daudovu, kuris vadovauja respublikiniam „specialiosios karinės operacijos“ operatyviniam štabui. R. Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jiedu su M. Daudovu tupi ant pievelės prie kažkokio daikto, kuris vaizdo įraše paslėptas.
Podoliakas: Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija – nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija yra nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus tarp rusų, praneša „Sky News“.Pasak jo, tai reiškia, kad karas Ukrainoje nevyksta pagal Maskvos planą. M. Podoliakas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai bando dėl karo kaltę suversti Vakarams.Antradienio rytą V. Putinas kreipėsi į tautą ir pasakytoje kalboje pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija, kurios metu tarnauti kariuomenėje bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 55 110 kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 110 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 20-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 227 tankų, 4 748 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 340 artilerijos sistemų, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 168 oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 217 sraigtasparnių, 3 610 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 932 dronų, 125 specialiosios technikos vienetų ir 239 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Šoigu: Rusija planuoja mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų Rusijos gynybos ministras teigia, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų. Taip pat, jo teigimu, Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai, o Rusija kovoja „ne tiek su Ukraina, kiek su Vakarais“. Pasak S. Šoigu, Rusija turi didžiulius mobilizacinius išteklius – beveik 25 mln. žmonių, o dalinė mobilizacija bus taikoma tik kiek daugiau nei 1 proc., rašo „Meduza“. Ministras tvirtina, kad dalinė mobilizacija bus taikoma tik tiems, kurie jau tarnavo kariuomenėje ir turi karinio pasirengimo bei kovinės patirties. Apie studentų ir šauktinių mobilizaciją negali būti nė kalbos, pridūrė jis.
Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją RusijojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.
Arestovyčius apie Rusijos planus: jie ir pribaigs Putiną„Referendumai“ dėl laikinai okupuotų teritorijų Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse ir po jų seksianti mobilizacija Rusijoje neturės absoliučiai jokių padarinių, išskyrus vieną vienintelį – paspartins Vladimiro Putino Rusijos griūtį ir revoliuciją. Tokią nuomonę „Telegram“ kanale išsakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksandras Arestovyčius. Anot jo, revoliucijai Rusijos Federacijoje yra keturios priežastys. Pirmiausia tai nerašyto susitarimo, ant kurio ir po šiai dienai laikosi Putino režimas, žlugimas – „karas tik per televizorių“. Antroji priežastis yra infrastruktūros, reikalingos mobilizacijai, nebuvimas – pirmiausia trūksta reikiamo skaičiaus jaunų vadų, kurie gebėtų mobilizuotus vyrus paversti padoria armija. Trečioji priežastis: labai menka mobilizuotųjų karinė galia, nes visų pirma jiems stinga motyvacijos. O ketvirtas dalykas tas, kad, tarp mobilizuotųjų bus labai daug slaptų karo priešininkų.„Dabar tai bus ne šiaip sau žmonės, nekenčiantys Putino, o ginkluoti Putino nekenčiantys žmonės“, – sako O. Arestovyčius. O vadinamieji „referendumai“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, anot Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjo, reiškia: aštrią tarptautinės bendruomenės reakciją, didesnę karinę pagalbą Ukrainai (tiek greitesnę, tiek didesnio masto), naujas prieš Rusijos Federaciją nukreiptas sankcijas, aršesnį pasipriešinimą pačiose okupuotose teritorijose.„Taip, tai situacijos eskalavimas. Ji ir pribaigs Putiną. Putino Rusijos valdymo ir išteklių aparatas nepatempė ankstesnio karo lygio, o naujo nepatemps dar labiau“, – tikina O. Arestovyčius.
Ukraina: rusai naktį apšaudė Zaporožės atominę elektrinęUžpuolikai naktį vėl apšaudė Zaporožės atominę elektrinę. Apie tai savo „Telegram“ kanale rašo „Energoatom“, skelbia „Ukrinform“.„Šiandien, 2022 m. rugsėjo 21 d., 01:13 val., dėl dar vieno Zaporožės AE apšaudymo, kurį įvykdė rašistų teroristai, buvo apgadinta maitinimo bloko Nr. 6 ryšio įranga su atviru ZNPP skirstomuoju įrenginiu“, – sakoma pranešime.Pranešama, kad dėl atakos buvo išjungtas bloko transformatorius ir paties maitinimo bloko poreikių transformatoriai. Dėl galios praradimo buvo avarinis dviejų saugos sistemų dyzelinių generatorių paleidimas, siekiant užtikrinti kuro aušinimo siurblių veikimą.Netrukus ZNPP darbuotojai rado galimybę ir nustatė elektros energijos tiekimą savo reikmėms maitinimo blokui Nr. 6 iš kitų stoties maitinimo blokų autobusų sistemos. 6-ojo maitinimo bloko dyzeliniai generatoriai buvo išjungti ir pradėti eksploatuoti.Ukraina skelbia, kad rusai ir toliau vykdo branduolinio terorizmo aktus Ukrainos atominėse elektrinėse. Jų nesustabdo net TATENA inspektorių buvimas Zaporožės AE vietoje.„Energoatom“ pažymėjo, kad ši organizacija vėl turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kad sustabdytų agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilinius branduolinius objektus, padėtų nutraukti ZNPP okupaciją ir įkurtų branduolinės ir fizinės saugos zoną aplink Ukrainos atomines elektrines.
Irano dronai pasirodė ir Ukrainos pietuoseUkrainos operatyvinės vadovybės "Pietūs" santraukoje apie padėtį šalies pietuose pranešama, kad ten Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti Irano gamybos „Shahed-136“ dronus.Tai, kad Rusija pradėjo naudoti šiuos prietaisus, tapo žinoma praėjusią savaitę, tada Ukrainos kariuomenė Vakarų žiniasklaidai sakė, kad Irano dronai iki šiol buvo stebimi tik Charkovo kryptimi. Jie manė, kad ši zona buvo pasirinkta kaip eksperimentinė zona arba todėl, kad po Ukrainos puolimo Rusijos kariuomenė pradėjo duoti priešui artilerijos skaičių.„Shahed-136“ dronai, remiantis Ukrainos kariuomenės liudijimu, pirmosiomis dienomis užpuolė Ukrainos artilerijos ginklus ir gana veiksmingai susidorojo su šia užduotimi.Pietų operatyvinės vadovybės, kuri anksčiau nebuvo pranešusi apie tokių ginklų panaudojimą, ataskaitoje aprašytas kitoks scenarijus: „Priešas sustiprino kamikadzių dronų naudojimą, kad pataikytų į civilinę infrastruktūrą, įskaitant galines zonas dideliu atstumu nuo fronto linijos. Dienos viduryje du atakos dronai buvo nukreipti į Ochakovo pakrantės zoną, vienas buvo nušautas, antrasis sukėlė save naikinantį smūgį pakrantėje“.„Shahed-136“ ilgą laiką gali kyboti ore, kol pasirodys taikinys, o po to lekia į jį dideliu greičiu ir sprogsta. Jis sveria 200 kg ir turi iki 2500 km diapazoną, rašo operatyvinė komanda. Kaip ir netoli Charkovo, Irano dronas buvo pervadintas į „Geranium-2“.
Užpuolikai vėl paleido raketas į gyvenamuosius pastatus CharkoveCharkovo meras Igoris Terekhovas trečiadienio naktį pranešė apie priešo raketų smūgį miesto Kholodnogorsky rajone.„Raketų ataka prieš Kholodnogorsko rajoną. „Atvykimas“ į daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus“, – „Telegram“ kanale teigė jis.Pasak I. Terekhovo, informacija apie aukas yra tikslinama, tačiau jis pridūrė, kad dėl raketų smūgio žmonės buvo užblokuoti vienu adresu, gelbėtojai daro viską, kad juos išgelbėtų.
Zelenskis dėkoja Vakarams, smerkiantiems „referendumus“ Rusijos okupuotose teritorijoseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.„Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.V. Zelenskis nesureikšmino prorusiškos valdžios planų rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis.„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholza juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – „parodija“.Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.
Putino kreipimasis atidėtasRusijos politologas Sergejus Markovas, buvęs artimas Vladimiro Putino patarėjas, teigia, kad prezidento kreipimasis į tautą atidėtas iki rytojaus (trečiadienio).Šią žinią jis paskelbė savo oficialiame Telegram kanale.Atrodo, kad tai patvirtina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos naujienų kanalo RT redaktorės Margaritos Simonian paskelbtas pareiškimas, kuriame ji tiesiog parašė „eikite miegoti“ Telegram.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė priešo atakas prie aštuonių gyvenviečiųRusų pajėgos ir toliau sutelkia pastangas į bandymus visiškai užimti Donecko sritį, organizuoti gynybą ir išlaikyti užgrobtų teritorijų kontrolę, taip pat trikdyti aktyvius gynybos pajėgų veiksmus tam tikromis kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie aštuonių gyvenviečių, rašoma ukrinform.net.
Sullivanas: turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėmsMobilizacijos Rusijoje atveju prireiks kelių mėnesių, kol nauji kariai bus aprūpinti ir apmokyti ir tik tada jie bus išsiųsti kovoti į Ukrainą.Į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas ir Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro ekspertas, sakė interviu „RBC-Ukraina“.„Jei Kremlius paskelbs visuotinę mobilizaciją, abejoju, ar daug žmonių galės joje dalyvauti... Paprastai jie pirmieji žūsta arba būna sužeisti, jei greitai neišmoksta, ką daryti ir kaip išgyventi“, – sakė Hodgesas.Pasak generolo, mobilizuoti vyrai gali būti siunčiami sustiprinti esamus dalinius. Tačiau jei jie bus organizuojami į visiškai naujus dalinius, prireiks laiko, kol jie bus tikrai pasirengę kovai.Hodgesas prognozuoja, kad tokie nauji daliniai mūšio lauke pasirodys tik praėjus keliems mėnesiams po mobilizacijos.„Ir abejoju, ar tai turės pastebimą poveikį kovinėms operacijoms daugelį mėnesių“, – užbaigė kariškis.JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją. „Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.https://twitter.com/nexta_tv/status/1572267314581577730?ref_src=twsrc%5Etfw
Macronas pavadino planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje parodijaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurių rezultatai, pasak jo, bus niekiniai.„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA), teigė E. Macronas. Jis pridūrė, kad „referendumų organizavimas regionuose, kuriuose vyksta karas ir kurie išgyvena bombardavimą, yra cinizmo viršūnė“.Anksčiau antradienį paskelbta, kad keturiose Ukrainos srityse rugsėjo 23–27 d. bus organizuojami „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pietų Ukrainos AE direktorius: Rusija stiprina „branduolinį šantažą“Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius.Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.
JAV teigia niekuomet nepripažinsiančios Rusijos „referendumų“ Ukrainoje Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė Maskvos planus kai kuriose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos ir pareiškė niekuomet nepripažinsiančios jų rezultatų.„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais pagrįsta visa tarptautinė sistema“, – teigė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Jis pridūrė, kad jei šie „balsavimai“ iš tiesų įvyks, „Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins Rusijos pretenzijų į bet kurias tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“.
NATO vadovas kritikuoja Rusijos „referendumus“ UkrainojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos ketinimai okupuotose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos „yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.„Tai yra tolesnė Putino karo eskalacija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, teigė J. Stoltenbergas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti šiuos Rusijos veiksmus ir padidinti paramą Ukrainai.
Charkovo regione – naujos atakos Charkovo regione dėl Rusijos Federacijos karių apšaudymo Kupjansko rajone žuvo du žmonės, dar 9 buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkovo OVA vadovas Olegas Sinegubovas, praneša „Ukrinform“.„Rusijos okupantai įvykdė dar vieną teroristinį išpuolį Charkovo regione, nuo kurio nukentėjo vaikai. Dėl Grushevkos kaimo, Kupjansko rajono apšaudymo žuvo 2 žmonės. Buvo sužeisti 9 civiliai, įskaitant 4 vaikus“, – sakoma pranešime.OVA vadovas pridūrė, kad informacija papildoma, sužeistieji buvo hospitalizuoti medicinos įstaigose, gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinę.Kaip pranešta, per pastarąją dieną Charkovo regione dėl apšaudymų buvo sužeisti trys žmonės, dar du buvo sužeisti susprogdinant miną.Charkovo meras Igoris Terekhovas teigė, kad Charkovo apšaudymo intensyvumas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos regione gerokai sumažėjo, o komunalininkai nuolat dirba, kad pasirengtų žiemai.„Dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų didvyriškumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų, Rusijos agresorius buvo išvarytas arčiau sienos, o apšaudymų intensyvumas, laimei, Charkovo mieste labai sumažėjo. Tačiau, deja, Charkovo regione yra nuolatinės atakos, nuolatiniai „atvykimai“ ir, žinoma, yra sunaikinimas“, - sakė I. Terekhovas.
Erdoganas ragina rasti „orią išeitį“ iš Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos krizėsTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.„Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris leistų abiem pusėms oriai įveikti krizę“, – sakė R. T. Erdoganas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje.
Vereščiuk ragina okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti „referendumuose“Ukrainos Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk ragina laikinai okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti jokiuose „referendumuose“.„Dar kartą raginu mūsų piliečius, Ukrainos piliečius, kurie dabar yra priversti dalyvauti bet kokiuose referendumuose, ignoruoti, neiti, neiti, nedalyvauti apylinkių komisijose ar kaip jie tai vadina. Paprastai ignoruokite šį procesą ir taip padėkite kariuomenei ir padėkite sau“, - sakė I. Vereščiuk.Kaip pranešama, Rusijos žiniasklaida rašo, kad okupuotose Ukrainos Chersono ir Zaporožės regionų teritorijose okupacinės administracijos nusprendė surengti „referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos“. Jie taip pat vyks ir apsišaukėliškose Donecko bei Luhansko liaudies respublikose. „Referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos" laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vyks rugsėjo 23–27 dienomis“, – rašo „Meduza“, cituodama du Rusijos prezidento administracijai artimus šaltinius.
Scholzas: Rusijos „referendumai“ Ukrainoje negali būti pripažintiVokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje pasmerkė Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurie, pasak jo, niekuomet negali būti pripažinti.„Labai akivaizdu, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti pripažinti ir jiems netaikoma tarptautinė teisė“, – žurnalistams teigė O. Scholzas.
Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Antradienio popietę Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Slovjansko miestą (Donecko sritis), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Vadymu Liachu.„Situacija Slovjanske vėl įtempta. Šią popietę apšaudyta baldų parduotuvės Heolohičnos gatvėje teritorija. Veikiausiai panaudotos (raketų sistemos) „S-300“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė V. Liachas.Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra.
Ir Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pareiškė šios srities okupacinės administracijos „vadovas“ Jevgenijus Balickis.Prieš tai paskelbta, kad tomis pačiomis dienomis analogiški „balsavimai“ vyks Chersono srityje bei vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“.
Šaltiniai: šiandien laukiama Putino pareiškimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 20 d. planuoja pasakyti pareiškimą dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų prašymo prijungti jas prie Rusijos. Apie tai RBK pranešė trys prezidento administracijai artimi šaltiniai. V. Putino kalbos laukiama iki šios dienos pabaigos, jos turinys šaltiniams nėra žinomas.
Slovėnijai susitarus su Vokietija, Ukraina gaus 28 tankus Pasak šaltinių Slovėnijoje, Slovėnija ir Vokietija susitarė dėl apsikeitimo karine pagalba, kad atlaisvintų išteklius Ukrainai. Kovai su Rusijos invazija Slovėnija suteiks Ukrainai 28 senus M-55S tankus, Liublianoje sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Savo ruožtu Vokietija atsiųs Slovėnijai 35 sunkiuosius karinius sunkvežimius ir penkis tankus, pirmadienį pranešė Slovėnijos vyriausybė. Tačiau antradienį vis dar buvo laukiama oficialaus Vokietijos patvirtinimo dėl tokio sandorio. Vokietijoje tokie sandoriai vadinami žiediniu apsikeitimu (Ringtausch).Tankas M-55S yra modernizuota sovietinio tanko T-55 versija, naudojama daugelyje šalių, įskaitant Ukrainą.Vokietijos vyriausybė dalį savo karinės pagalbos Ukrainai organizuoja per apsikeitimo su rytinėmis NATO partnerėmis procesą, kai partnerės siunčia į Ukrainą sovietų gamybos ginklus mainais į modernesnius pakaitalus iš Vokietijos. Tokius sandorius su Vokietija sudarė Čekija, Slovakija ir Graikija, bet susitarti su Lenkija nepavyko.
Putinas įsakė Rusijoje paspartinti ginklų gamybąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį įsakė paspartinti ginklų gamybą šalyje.Pasak jo, tai yra būtina, nes Rusijos pajėgos Ukrainoje puolamos naudojant „praktiškai visas NATO arsenalo atsargas“. „Mūsų gynybos pramonės organizacijos turi per trumpiausią įmanomą laiką pasirengti reikiamų ginklų ir technologijų pristatymui“, – susitikime su pramonės lyderiais teigė V. Putinas.Kremliaus šeimininkas tvirtino, kad rusiški ginklai „atsilaiko“ prieš vakarietiškus, tačiau Rusijos arsenalas esą galėtų būti „geresnis“.„Tai reiškia, kad galime ir turime išstudijuoti šiuos arsenalus bei visas kitas prieš mus naudojamas priemones, kokybiškai išplėsti savo pajėgumus ir, remdamiesi įgyta patirtimi, pagerinti savo turimą techniką ir ginklus“, – pridūrė V. Putinas.
Ukrainos Chersono regione rugsėjo 23–27 dienomis vyks „balsavimas“ dėl prisijungimo prie RusijosRusijos kontroliuojamame Chersono regione Pietų Ukrainoje rugsėjo 23–27 dienomis vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pranešė Maskvos paskirtas regiono vadovas.„Esu tikras, kad Chersono srities įstojimas į Rusijos Federaciją apsaugos mūsų teritoriją ir atkurs istorinį teisingumą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Vladimiras Saldo, prieš tai Maskvos remiamiems separatistams rytiniame Ukrainos Donbaso regione paskelbus apie tokius pačius referendumus tomis pačiomis dienomis.
Rusija griežtina bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos metuRusijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, numatantį griežtesnes bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos ar kovinių operacijų metu, įskaitant dezertyravimą, karinės technikos gadinimą ir nepaklusimą nurodymams, praneša agentūra „Reuters“.Apie tai skelbiama Rusijoje sklindant kalboms apie galimą visuotinę mobilizaciją.„Iki šios dienos Rusijos baudžiamajame kodekse nebuvo terminų „mobilizacija“ ar „kovinės operacijos“, – „Reuters“ teigė teisininkų kontoros „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Remiantis įstatymo kopija, su kuria susipažino „Reuters“, savanoriškas kario pasidavimas nuo šiol laikomas nusikaltimu, už kurį bus baudžiama iki 10 metų kalėjimo.Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijoje šiuo metu nekalbama apie visuotinę mobilizaciją. Tokie šios institucijos komentarai paskelbti po to, kai Ukrainoje dėl šios šalies ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rusų kariai buvo išstumti iš praktiškai visos Charkivo srities teritorijos.Nepaisant to, kai kurie šalies politikai ir nacionalistai ragina skelbti visapusišką mobilizaciją.Rusija savo veiksmus Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“. Ją karu ar invazija įvardijantys asmenys baudžiami pagal anksčiau šiemet priimtus įstatymus dėl šalies ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“.
Separatistams paskelbus apie referendumus, Ukraina žada eliminuoti Rusijos grėsmęUkraina antradienį pažadėjo „likviduoti“ Rusijos grėsmę karo draskomai šaliai, prorusiškiems separatistams pareiškus, kad vėliau šią savaitę surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Įvyko dar viena apsikeitimo kritusių karių kūnais operacija. Ukrainai grąžinti 25 gynėjų palaikai“, – teigė ministerija.Kaip pranešama, prie operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka ir kitos šalies teisėsaugos agentūros. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.
„Liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie RusijosVadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Tai skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida ir ten veikiantys prorusiški separatistai.Minėtose teritorijose pastaruoju metu vis garsiau skambėjo raginimai skubiai surengti atitinkamus „balsavimus“. Manoma, kad tokias kalbas beveik neabejotinai pakurstė sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kurio metu ukrainiečiai atsikovoja vis daugiau teritorijų.Rusija savo visapusišką invaziją į Ukrainą teisino tuo, neva yra būtina „išlaisvinti“ Donecką ir Luhanską. Prieš invaziją Maskva pripažino šių Ukrainos regionų nepriklausomybę.Vietos separatistai yra užsiminę, kad jei Rusija aneksuotų Donecką ir Luhanską, Maskvos pajėgos galėtų smarkiau smūgiuoti ten puolamąsias operacijas vykdantiems Ukrainos kariams.
Rusijos statytiniai okupuotose teritorijose vienas po kito prašo „referendumų“Kolaborantų judėjimas „Mes kartu su Rusija“ kreipėsi į Rusijos Federacijos kontroliuojamą okupuotų Zapirižios srities teritorijų vadovą ir pateikė prašymą surengti „referendumą“ dėl regiono įtraukimo į Rusijos sudėtį, skelbia TASS.Anksčiau analogišką prašymą pateikė „Donecko Liaudies Respublikos“, „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir okupuotų Chersono srities teritorijų „visuomenininkai“.Šie prašymai jau sulaukė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino reakcijos. Jis pasisakė už okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį.„Jeigu Donbaso gyventojai laisva valia pasisakys norintys būti Rusijos Federacijos sudėtyje, mes juos neabejotinai palaikysime“, – pareiškė jis.„Arba pergalė, arba branduolinis karas“. Taip po naujausių žinių apie „referendumus“ sureagavo Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan.
Naujoji JK premjerė žada skirti Ukrainai papildomą milijardinę pagalbąNaujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą.Pasak L. Truss, jos vyriausybė, šiemet jau suteikusi Kyjivui 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų) vertės pagalbą, ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą.„Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pergalės buvo įkvepiančios“, – pareiškime nurodė britų premjerė, turėdama omenyje žaibišką ukrainiečių kontrpuolimą, per kurį iš beveik visos Charkivo srities buvo išstumta rusų kariuomenė.„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – pabrėžė L. Truss.Boriso Johnsono įpėdinė išskrido iš Londono praėjus kelioms valandoms po britų monarchės Elžbietos II laidotuvių, kuriose ji skaitė vieną iš Šv. Rašto skaitinių.
ES šalys patvirtino dar 5 mlrd. eurų kreditą Ukrainai Europos Sąjungos Taryba, 27-ioms bloko valstybėms narėms atstovaujanti institucija, antradienį oficialiai patvirtino dar 5 mlrd. eurų paskolas Ukrainai.„Europos Sąjunga palaiko Ukrainą. Vykdome savo pažadus ir padedame užtikrinti, kad Ukrainos valstybė ir jos pagrindinė infrastruktūra galėtų toliau veikti nepaisant agresyvaus Rusijos karo“, – sakoma Čekijos finansų ministro Zbyneko Stanjuros pranešime spaudai.Ši įmoka yra dalis 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, apie kurį Europos Komisija paskelbė gegužę. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė 5 mlrd. eurų kredito išmokėjimui. Rugpjūčio pradžioje Ukrainai išmokėta iš viso 1 mlrd. eurų vadinamosios makrofinansinės pagalbos (MFA) .
Erdoganas: Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 belaisviųTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas JAV televizijai teigė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 kalinių – tai būtų vienas didžiausių apsikeitimų per septynis mėnesius trunkantį karą.R. T. Erdoganas tai paskelbė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Uzbekistane vykusio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose. Jis nepateikė išsamios informacijos apie apsikeitimą, pavadindamas žmones, kuriais keičiamasi, „įkaitais“ ir nenurodydamas, kiek jų yra kiekvienoje pusėje.„Šalių susitarimu bus apsikeista dviem šimtais įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, – pirmadienį vakare per PBS televiziją sakė R. T. Erdoganas.NATO narė Turkija konflikte stengiasi išlikti neutrali, tiekia Kyjivui kovinius bepiločius lėktuvus ir kartu vengia taikyti Vakarų sankcijas Maskvai.R. T. Erdoganas sakė, kad jam susidarė „įspūdis“, jog V. Putinas nori nutraukti karą.„Mes turėjome labai išsamias diskusijas ir jis iš tikrųjų man rodė, kad nori kuo greičiau tai užbaigti, – sakė R. T. Erdoganas. – Toks įspūdis man susidarė, nes tai, kaip dabar viskas vyksta, yra gana problemiška“.R. T. Erdoganas sakė, kad Rusijos užgrobtų žemių grąžinimas būtų svarbi bet kokių ilgalaikių paliaubų dalis. „Jei norima Ukrainoje įtvirtinti taiką, žinoma, bus svarbu grąžinti užgrobtą žemę“, – sakė jis.Pakartotinai paklaustas, ar V. Putinas turėtų būti laikomas atsakingu už įsiveržimą į Ukrainą, R. T. Erdoganas sakė, kad nėra jokios naudos stoti į kurią nors pusę.„Mes neketiname ginti kurio nors vieno lyderio. Vietoj to turime ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas šalis“, – atsakė jis.R. T. Erdoganas ne kartą bandė suvesti V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Turkiją deryboms dėl paliaubų.
Dėl „referendumo“ jau bruzda ir Rusijos statytiniai ChersoneAntradienį laikinai okupuotos Chersono srities „taryba“ kreipėsi į Rusijos valdžios paskirtą regiono vadovą su iniciatyva nedelsiant surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie tai praneša RIA Novosti.
„Dėl sukčiavimo“ suimtas Rusijos ginklų gamybos įmonės direktoriusRusijos tyrimų institucijos suėmė didelės ginklų gamybos bendrovės direktorių, įtariamą sukčiavimu, pranešė žiniasklaida.„Suimtas valstybinės įmonės „Sverdlovo gamykla“, vienos didžiausių šalies sprogmenų gamybos įmonių, generalinis direktorius Jurijus Šumskis“, – pirmadienio vakarą internete paskelbė dienraštis „Kommersant“.Teigiama, kad byla liečia eksporto sandorius su NATO šalimis, kurie buvo vykdomi per tarpininkus Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. J. Šumskis gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik prieš pat prasidedant karui.Oficialiai tai yra grynas sukčiavimo atvejis: teigiama, kad 7-10 proc. sutarties sumos buvo pasisavinama per fiktyvias bendroves. Dūmos deputatas Dmitrijus Kuznecovas, kuris ragino atlikti tyrimą, kalbėjo apie tai, kad po suėmimo pramonė „savaime apsivalys“. Tačiau negalima atmesti ir politinių motyvų.D. Kuznecovas ragino ištirti sprogmenų eksportą į Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Serbiją ir Kiprą. Jis tvirtino, kad sprogmenys galėjo būti panaudoti kariniais tikslais „priešiškose NATO šalyse“.J. Šumskis Sverdlovo gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik metų pradžioje, po to, kai valdant jo pirmtakui, be kita ko, įvyko keletas sprogimų ir gaisrų gamybos cechuose.Net ir pradėjus karą Ukrainoje, Rusijos gynybos įmonėse įvyko nemažai nelaimingų atsitikimų, po kurių kilo spėlionių apie galimą sabotažą.
Londonas: Rusija saugumo sumetimais atitraukė povandeninius laivus nuo Krymo Dėl Ukrainos atakų grėsmės Rusija atitraukė iš aneksuoto Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio savo „Kilo“ klasės povandeninius laivus, teigiama britų žvalgybos pranešime.Juodosios jūros laivyno laivai perkelti iš jų pastovios dislokacijos vietos Sevastopolio uoste į pietinį Rusijos Novorosijsko uostamiestį, antradienį kasdienėje žvalgybos ataskaitoje apie karą Ukrainoje pranešė Gynybos ministerija Londone.Priežastis greičiausiai ta, kad išaugo Ukrainos pajėgumai atakuoti didesniu atstumu ir dėl to pasikeitė saugumo situacija Kryme, rašoma pranešime. „Per pastaruosius du mėnesius laivyno štabas ir pagrindinis karinio jūrų laivyno aerodromas buvo atakuotas“.Ministerija atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją dar ir dėl to, kad garantuotų Juodosios jūros laivyno saugumą. „Pamatinis  saugumas dabar tiesiogiai pakirstas dėl besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.Remdamasi žvalgybos informacija, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia informaciją apie karo Ukrainoje eigą nuo pat Rusijos vasario pabaigoje pradėto karo pradžios. Taip Didžiosios Britanijos vyriausybė nori atremti Rusijos naratyvą ir informuoti sąjungininkes. Maskva kaltina Londoną tikslinga dezinformacijos kampanija.
Dar viena Ukrainos pergalė: Rusija jau nebekontroliuoja visos Luhansko sritiesUkraina pirmadienį atsikovojo gyvenvietę netoli rytinio Lysyčiansko miesto. Tai nedidelė, bet simbolinė pergalė, kuri reiškia, kad Rusijos pajėgos jau nebekontroliuoja visos Luhansko srities.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „visiškai kontroliuoja“ Bilohorivką. „Tai Lysyčiansko priemiestis. Netrukus su šluota išvarysime tuos niekšus“, – sakė jis. „Žingsnis po žingsnio, centimetras po centimetro išvaduosime visą savo žemę nuo įsibrovėlių“, – kalbėjo jis.„Telegram“ publikuotame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai žingsniuoja apgriauta gatve. Rusijos pajėgos pastaruosius du su puse mėnesio buvo užėmusios visą Luhansko sritį.https://t.me/operativnoZSU/42751
Ukraina dviems Afrikos šalims nemokamai perduos 50 tūkst. tonų kviečiųRusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių.Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.
Truss pažadėjo Ukrainai skirti 2,6 mlrd. dolerių karinės paramosJungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss įsipareigoja kitais metais skirti mažiausiai 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. dolerių) karinės paramos Ukrainai, kad padėtų šiai atremti Rusijos invaziją.Apie tai L. Truss paskelbė ruošdamasi skristi į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ji sieks sutelkti paramą Ukrainai.Ji taip pat bandys sutelkti pasaulio lyderius, kad šie nutrauktų energetinę priklausomybę nuo Rusijos prezidento V. Putino tiekiamų dujų, kadangi šis užsukinėja dujotiekio „Nord Stream 1“ čiaupus.„Užsukdamas „Nord Stream“ dujotiekio čiaupus, Putinas milijonams žmonių Europoje garantavo šaltesnę ir sunkesnę žiemą, – sakė premjerė prieš išvykdama į JAV. – Pernelyg daug žmonių – Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje – yra paversti priklausomais nuo Rusijos energijos. Turime dirbti kartu, kad kartą ir visiems laikams tai nutrauktume“.L. Truss gyrė V. Zelenskio karių sėkmę atsiimant maždaug 3 000 kvadratinių kilometrų plotą, kurį buvo užėmę rusai, ir pažadėjo skirti mažiausiai tiek pat karinės paramos, kiek per praėjusius metus.„Ukrainos pergalės pastarosiomis savaitėmis buvo įkvepiančios. Šie drąsūs žmonės vėl ir vėl nepaisė abejojančių ir parodė, ką gali padaryti, kai jiems suteikiama reikiama karinė, ekonominė ir politinė parama, – sakė ji. – Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: JK ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“.
Ukrainant žengiant toliau į rytus, separatistai ragina skubiai rengti referendumusUkraina pranešė, kad jos kariai žygiuoja toliau į rytus, į teritoriją, kurią neseniai apleido Rusija, taip ruošdami dirvą galimam puolimui prieš Maskvos okupacines pajėgas Donbaso regione, kartu Kyjivui siekiant gauti dar daugiau Vakarų ginklų.„Okupantai akivaizdžiai apimti panikos“, – pirmadienį vakare per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridūręs, kad dabar daugiausia dėmesio skiria „greičiui“ išlaisvintose teritorijose.Greičiui, kuriuo juda mūsų kariai. Greičiui siekiant atkurti normalų gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos vadovas taip pat užsiminė, kad trečiadienį vaizdo kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ragins šalis paspartinti ginklų ir pagalbos tiekimą.„Darome viską, kad Ukrainos poreikiai būtų patenkinti visais lygmenimis – gynybos, finansiniu, ekonominiu, diplomatiniu“, – sakė V. Zelenskis.Luhanskas ir kaimyninis Donecko regionas sudaro pramoninį rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva teigia ketinanti užimti ir vadina pagrindiniu savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslu.Ukrainos kariai pradėjo veržtis į Luhanską po to, kai šį mėnesį per žaibišką kontrpuolimą išstūmė Rusijos pajėgas iš šiaurės rytinio Charkivo regiono.Maskvos remiamai Donbaso administracijai nerimaujant dėl pastarojo Ukrainos puolimo sėkmės, jos vadovas paragino skubiai surengti referendumą dėl regiono tapimo Rusijos dalimi, pranešė „Reuters“.Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Donecko separatistinės administracijos vadovas Denisas Pušilinas telefonu ragina savo kolegą Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką „sinchronizuoti veiksmus“ rengiant referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
JAV pareigūnas: Rusijai nepavyko pasiekti strateginių tikslų UkrainojeJAV aukštas gynybos pareigūnas rugsėjo 19 d. sakė, kad nepaisant Vladimiro Putino raginimų iki rugsėjo 15 dienos užimti visą Donecko sritį, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pažanga siekė tik „kelis šimtus metrų“.Anot JAV gynybos tarnybos pranešimo, Ukrainai darant pažangą šalies rytuose ir pietuose, Rusija į tai atsakė atakuodama civilinę infrastruktūrą, o ne karinius taikinius.
Erdoganas: Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti kaliniaisTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti 200 kalinių.Jis tai sakė duodamas interviu PBS laidai „News Hour“.„Uzbekistane susitikau su prezidentu Putinu ir mes labai daug diskutavome. Jis iš tiesų man parodė, kad yra pasirengęs tai kuo greičiau užbaigti. Toks buvo mano įspūdis, nes dabar viskas vyksta, o tada tai buvo gana problemiška. 200 įkaitų bus apsikeista šalių susitarimo pagrindu“, – sakė R. T. Erdoganas.Jis pridūrė manantis, kad bus žengtas reikšmingas žingsnis į priekį.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuskandino įsibrovėlių baržą su įranga ir personaluUkrainos ginkluotosios pajėgos Dniepro upėje nuskandino rusų baržą su karine įranga ir kariais, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Jų žiniomis, priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria gynybos organizavimui ir bandymams išsaugoti okupuotas teritorijas, taip pat bando sutrikdyti aktyvias Ukrainos gynybos pajėgų operacijas.
Skelbiama, jog Rusijos kaliniai dalyvauja karinėse pratyboseKaliniai iš Rusijos kalėjimų dalyvauja koviniuose mokymuose Rusijos okupuotame Donecko regione Ukrainoje, vakariniame pranešime paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Mokymo aikštelėje netoli Torezo miesto okupantai pradėjo mokymo stovyklą, skirtą iš kalėjimo atvykusio personalo mokymui, kad vėl aprūpintų 1-ojo armijos korpuso dalinius, kurie patyrė nuostolių karo veiksmų metu“, – tvirtino Generalinis štabas.
Haidajus paaiškino, kaip Rusijoje gali būti paskelbta mobilizacija Jei Rusija organizuos ir surengs „referendumą“ naujai okupuotose Luhansko regiono teritorijose, tai atvers kelią bendrai mobilizacijai Rusijoje. Tai pareiškė regioninės karinės administracijos pirmininkas Sergejus Haidajus, praneša „Radio Liberty“.„Okupantai gali surengti netikrą „referendumą“, pripažinti „rezultatus“. Pagal „rezultatus“ jie visi norės prisijungti prie Rusijos Federacijos. Ir tada laikinai okupuoto Ukrainos Luhansko regiono de okupacija, Rusijos požiūriu, bus „tiesioginis išpuolis prieš Rusiją“, ir tai leis atlikti bendrą mobilizaciją, paskelbti karą. Nes su mobilizacija (dabar) jie turi didžiulių problemų. Jie negali verbuoti žmonių normaliu skaičiumi“, – sakė S. Haidajus. Anksčiau šiandien jis pranešė, kad dabar kalbame apie išlaisvintų regiono kaimų vienetus, tačiau jis teigė, kad situacija netrukus pasikeis.„Galbūt po kelių savaičių spręsime tik administracinės tvarkos ir tam tikrų institucijų atkūrimą okupuotame Luhansko regione“, – sakė S. Haidajus.Anksčiau šiandien vadinamieji „viešieji rūmai“ kreipėsi į apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos lyderį Leonidą Pasechniką dėl skubaus pseudo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos surengimo. Netrukus panašų pareiškimą paskelbė „DLR“.
Zelenskis priminė: Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybesPrezidentas Volodymyras Zelenskis priminė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybes. Tai jis pasakė savo vaizdo žinutėje 208-osios karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakarą.„Šiandien surengiau naują vyriausiojo vado štabo posėdį – susitinkame kiekvieną kartą, kai iš fronto linijos pasigirsta reikšmingos naujienos. Charkovo regionas – stabilizuojame situaciją, užimame pozicijas. Tvirtai. Taip stipriai, kad okupantai pastebimai panikuoja. Na, ir mes perspėjome, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik du variantus: pabėgti iš mūsų žemės ar nelaisvės“, – sakė valstybės vadovas.Kolaborantai, pasak jo, turi panašių variantų – arba jie bandys pabėgti, ir dar neaišku, ar Rusija juos įleis į savo teritoriją, net jei jie duos pasą, ar kolaborantai bus nuteisti pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus.V. Zelenskis taip pat padėkojo Nacionalinei policijai už greitą teisėtvarkos atkūrimą naujai išlaisvintoje teritorijoje.„Ir Ukrainos saugumo tarnybai – už tai, kad dabar ji veikia pastebimai efektyviai. Negaliu atskleisti visų detalių, bet SBU dėka dabar yra tikima, kad okupantai neturės jokios paramos Ukrainos žemėje“, – pabrėžė prezidentas.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, rugsėjo 18 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukraina susigrąžins Rusijos okupuotus miestus, o svetimų teritorijų nereikia.
Iš masinės kapavietės Iziume jau ekshumuoti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikųIš masinės kapavietės Iziume jau buvo iškasti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikų palaikai.Charkivo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.„Kūnų ekshumacija iš masinės kapavietės Iziume tęsiama. Per šį laiką buvo ekshumuoti 146 palaikai, kurių didžioji dauguma yra civiliai, įskaitant 2 vaikus“, – rašė jis.Pasak O. Sinegubovo, ant kai kurių mirusiųjų kūnų aptiktos smurto ir kankinimo žymės, jie yra surištomis rankomis. Ant kai kurių kūnų nustatyti minų sprogimų sukelti sužalojimai, durtinės žaizdos.„Visi palaikai siunčiami teismo medicinos ekspertizei, kad galutinai būtų nustatytos mirties priežastys“, – pridūrė jis.
Vokietija suteiks Ukrainai dar keturias savaeiges haubicasVokietijos Bundesveras planuoja suteikti Ukraina dar keturias savaeiges haubicas, skirtas atremti Maskvos pajėgų puolimą. Pristatymas bus pradėtas nedelsiant, pranešė Gynybos ministerija.Savaeigė haubica 2000 yra sunkiosios artilerijos pabūklas, jo šaudymo nuotolis siekia iki 40 kilometrų. Šaudmenys taip pat bus suteikti.Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Kyjivas prašė daugiau haubicų. „Vokietijos ir Nyderlandų tiekiamos savaeigės haubicos 2000 patikrintos mūšio lauke ir labai pasiteisino“, – sakoma gynybos ministrės Christine Lambrecht pranešime. „Norėdama toliau remti Ukrainą jos drąsioje kovoje su žiauriu Rusijos puolimu, Vokietija įvykdys šį prašymą“, – sakė ji.Ministrės teigimu, keturios savaeigės haubicos padidina Vokietijos suteiktų artilerijos vienetų skaičių iki 14.
Ukrainos kariuomenė rytuose toliau spaudžia atsitraukiančias Rusijos pajėgasPranešama, kad Ukrainos kariuomenė stumia Rusijos pajėgas toliau į rytus, atgaudama daugiau teritorijų ir stiprindamos rugpjūčio pabaigoje pradėto žaibiško puolimo laimėjimus. Kyjivo žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė laimėjo mūšio laukuose rytiniuose Ukrainos Charkivo, Donecko ir Luhansko regionuose.Remiantis pranešimais, išlaisvintas Donecko Jarovos kaimas kairiajame Siverskio Doneco upės krante. Anksčiau buvo išplatinti vaizdo įrašai apie sėkmingus Ukrainos kariuomenė proveržius kairiajame Oskilo upės krante Charkivo srityje netoli Kupjansko ir Borovos.Be to, Ukrainos daliniams, regis, pavyko persikelti per Siverskio Doneco upę netoli Bilohorivkos ir pradėti mažo Kreminos miestelio Luhanske puolimą.Anksčiau šią vasarą Rusijos vadovybė pranešė užėmusi visą Luhansko sritį.
Gubernatorius: Ukrainos kariuomenė išlaisvino Bilohorivką Luhansko srityjeRytinėje Luhansko srityje esantis Bilohorivkos miestas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos kariuomenės, pirmadienį pranešė šio regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau rusų užimtą Bilohorivką dabar visiškai kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Jis taip pat sakė, kad Luhansko srityje rusų užgrobtų teritorijų deokupavimas bus sudėtingesnis nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo krypties, yra Luhansko ir Donecko regionuose, ir dabar jie daro viską, kad įsikastų į žemę ir statytų gynybinius statinius“, – aiškino S. Haidajus.Gubernatorius patarė žmonėms būti kantriems laukiant didelio masto Luhansko srities deokupacijos.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose bendruomenėse. [Prireiks] laiko ir kantrybės. Laukite oficialios informacijos“, – pažymėjo jis.
Rusų pajėgos apšaudė Kryvyj RihąPirmadienį, rugsėjo 19 d., Kryvyj Rihe nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusų okupantai šaudė iš kelių paleidimo raketų sistemų.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.Pirmiausia apie sprogimus mieste buvo pranešta per oro antskrydį.
Masinė kapavietė Iziume Ukrainoje – kas žinomaUkrainiečių tyrėjai praėjusią savaitę aptiko daugiau kaip 440 kapų miške netoli išlaisvinto Iziumo, Rytų Ukrainoje.Kai kurių rastų kūnų rankos buvo surištos. Ant kitų buvo matyti smurto žymių.Žemiau pateikiama, ką jau išsiaiškino tyrėjai.Kas rasta Iziume?Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po to, kai iš rusų buvo atkovotas Iziumas, jame aptikta masinė kapavietė.Vienoje laidojimo vietoje aptikta daugiau kaip 440 kapų, datuojamų šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais.Tyrėjai ekshumavo mažiausiai 17 ukrainiečių karių kūnus iš vieno kapo. Prie jo buvo įsmeigtas kryžius su užrašu: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“Pareigūnai teigia, kad tokių kapų yra daugiau nei 440, nes paskutinis skaičius, užrašytas ant kryžių, yra 445, pažymėjo naujienų agentūra AFP.Kai kurie kryžiai pagaminti iš lakuoto medžio, ant jų taip pat užrašyti vardai ir datos.Pasak tyrėjų, ekshumuota apie 100 palaikų.Kankinti ar žuvę kovos lauke?Ukrainos pareigūnai įtaria, kad dalį žmonių, kurie buvo palaidoti tuose kapuose, kankino Rusijos pajėgos, kurios buvo okupavusios šiaurės rytinę Charkivo sritį.AFP žurnalistai teigė, kad mažiausiai du iš rastų kūnų buvo surištomis rankomis.Vienam iš jų „buvo surištos rankos, sulaužytas žandikaulis ir jis turėjo dvi durtines žaizdas nugaroje“, AFP sakė Charkivo prokuratūros darbuotojas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Pareigūnas pridūrė, kad tie palaikai yra ukrainiečių savanorio kovotojo.Taip pat buvo ekshumuoti kovo mėnesį kovose dėl miesto kontrolės žuvusių civilių gyventojų palaikai.Tarp jų – trys Volodymyro Kolesnyko šeimos nariai, žuvę, kai kovo 9 dieną buvo apšaudyti jų namai.Jo teta, pusbrolis ir pusbrolio žmona žuvo ir buvo nuvežti į kapines, AFP sakė Iziumo gyventojas V. Kolesnykas.Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.Kremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai apie Iziume rastas masines kapavietes yra išgalvoti.Kokioje stadijoje dabar tyrimas?Sekmadienį Iziume dirbo maždaug 10 komandų, kurių kiekvienoje buvo maždaug po keturis žmones, įskaitant prokuratūros atstovus. Baltais kombinezonais vilkintys avarinės tarnybos darbuotojai atliko ekshumaciją.Tyrimui vadovaujantis Charkivo prokuroras Jevhenas Sokolovas sakė, kad neturi tikslaus asmenų, kurie, kaip manoma, patyrė smurtinę mirtį, skaičiaus.Jis teigė, kad dauguma iki šiol ekshumuotų kūnų yra „su žaizdomis, atsiradusiomis nuo apšaudymų ir sprogimų“.Pasak jo, kiti buvo „sužaloti aštriais daiktais ir turėjo smurtinės mirties žymių“.J. Sokolovas sakė, kad vieno asmens „rankos buvo surištos už nugaros“, o kitas buvo rastas „su virve ant kaklo ir sulaužytomis galūnėmis“.Jis taip pat sakė, kad buvo ekshumuotas vienas kūnas „su daugybinėmis durtinėmis žaizdomis“.„Šiuo metu neturime kūnų su kulkomis kaukolėse, tačiau dar daug ką reikia nuveikti“, – nurodė prokuroras.Jei orai išliks palankūs, visiems kūnams ekshumuoti prireiks dar savaitės, teigė jis.
Laikinai okupuoto Melitopolio oro uoste nugriaudėjo sprogimas. Apie tai praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Okupantų užgrobtame Melitopolio aerodrome vėl aidi sprogimai“, – sakė jis.https://t.me/uniannet/72718
Ukrainiečiai atgavo Luhansko srityje esančios gyvenvietės kontrolę: mes ruošiamėsUkrainos pajėgos nuo rusų karių išvalė ir perėmė Luhansko srityje esančios miesto tipo gyvenvietės Belogorivkos kontrolę. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau Belogorivka buvo perėjusi įsibrovėlių kontrolėn.„Tačiau šiandien ji buvo išvalyta ir visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – pabrėžė S. Haidajus.Jis taip pat tsakė, kad Luhansko srities teritorijų deokupacija bus sunkesnė nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo srities, yra Luhansko ir Donecko srityse, o dabar daro viską, kad kuo giliau įlįstų ir statytų gynybines konstrukcijas“, – aiškino jis.S. Haidajus pasiūlė apsišarvuoti kantrybe laukiant Luhansko deokupacijos.„Šis procesas bus daug sunkesnis nei Charkivo srityje. Už kiekvieną žemės centimetrą vyks sunki kova. Rusai ruošiasi gynybai, todėl mūsų kariuomenė į Luhansko sritį „paradu“ neįžengs“, –  kalbėjo S. Haidajus.Pasak jo, žmonės Luhanske laukia Ukrainos pajėgų.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose teritorijose. Reikia laiko ir kantrybės. Sekite oficialią informaciją“, – kalbėjo S. Haidajus.
Ukraina: rusų pajėgos įspraustos į kampą – jiems pasiūlyta išeitisUkrainos pietuose kai kurie Rusijos okupacinės armijos daliniai šiuo metu yra įsprausti tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir dešiniojo Dniepro upės kranto. Apie tai per televiziją transliuoto telemaratono metu pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio štabo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Mūsų vykdoma perėjų ir transporto arterijų per Dnieprą kontrolė ugnimi leidžia [rusų kariams] suprasti, kad jie yra įsprausti tarp mūsų pajėgų ir dešiniojo kranto. [Rusų] daliniams, esantiems šioje Chersono srities dalyje, siūloma išeitis – išvykti pagal tarptautinę humanitarinę teisę arba grįžti namo, bet turime suprasti, kaip tai padaryti“, – sakė ji. N. Humeniuk taip pat pažymėjo, kad yra informacijos, jog rusų kariai yra demoralizuoti ir nemato tikslo būti šioje kryptyje. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai Rusijos dalinių vadovybė susisiekia su Ukrainos gynybos pajėgų atstovais ir susitaria dėl ginklų sudėjimo. Visgi visi tokie kreipimaisi yra kruopščiai tikrinami, nes baiminamasi galimų Rusijos Federacija provokacijų. 
Prorusiški separatistai Ukrainoje trylikai metų įkalino ESBO darbuotoją Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje nuteisė 13 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotoją dėl kaltinimų išdavyste, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Teisėjų kolegija pripažino Dmitrijų Pavlovičių Šabanovą kaltu (...) ir nuteisė kalėti 13 metų“, – pranešė naujienų agentūra RIA Novosti, cituodama apsiskelbusios vadinamosios Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) Aukščiausiąjį Teismą.Balandį sulaikytas D. Šabanovas kaltinamas perdavęs konfidencialią informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms. Anot separatistų valdžios, 2016 m. D. Šabanovą užverbavo buvęs Ukrainos SBU saugumo tarnybos pareigūnas ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos agentas Ukrainoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. balandžio jis neva rinko „informaciją apie karinės technikos judėjimą, taip pat Luhansko liaudies armijos dalinius“ ir „išsiuntė juos CŽV agentui“, nurodė separatistai.ESBO „vienareikšmiai“ pasmerkė kaltinimus D. Šabanovui ir kitam ESBO darbuotojui Michailui Petrovui, taip pat sulaikytam balandį, ir apibūdino kaltinimus kaip „visiškai nepriimtinus vadinamuosius „teisinius procesus“. Nuo 2014 m. konflikto zonoje dislokuota ESBO misija paliko separatistinius Donecko ir Luhansko regionus, Rusijai šių metų pradžioje pradėjus puolimą Ukrainoje.
Ukraina: išlaisvintame mieste aptikta įdomių radiniųIš okupantų išvaduotame Charkivo srities Balaklijos mieste buvo rasta rezervinė priešo vadavietė su nemažu šaudmenų ir technikos arsenalu.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Valstybinis tyrimų biuras (VTB), skelbia UNIAN.  „Vykdydami stabilizavimo priemones išlaisvintose teritorijose, VTB darbuotojai taip pat aptinka įdomių radinių. Štai Balaklijos pakraštyje buvo rasta atsarginė Rusijos pajėgų vadavietė“, – rašoma pranešime. „Be kita ko, rašistai į šią vadavietę atsitempė visą arsenalą šaudmenų. Jie buvo paslėpti rūsyje, kuris savo ruožtu buvo kruopščiai užmaskuotas. Apžiūrint objektą, buvo paimta dešimtys dėžių su šaudmenimis, tarp kurių buvo įvairaus kaibro šaudmenų pabūklams ir tankams, minų, granatų ir šaunamųjų užtaisų. Rūsyje taip pat buvo ir maisto atsargų, kurias okupantai atėmė iš vietos gyventojų“, – pažymėjo biuras.Be to, VTG aptiko dvi pėstininkų kovos mašinas su amunicija.Rastus šaudmenis ir techniką VTG perdavė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniams. https://t.me/DBRgovua/2768
Kremliaus remiami separatistai: Ukraina sudavė „baudžiamąjį“ smūgį Donecko miestui Kremliaus remiama valdžia Rytų Ukrainos Donecke pirmadienį pranešė, kad per Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos kontroliuojamame mieste žuvo daugiau nei tuzinas žmonių. „Pirminė informacija rodo, kad per baudžiamuosius apšaudymus (...) Kuibyševo rajone (Donecke) žuvo 13 civilių. Sužeistųjų skaičius nustatomas“, – socialiniame tinkle parašė Maskvos remiamas miesto meras, jo pareiškimą išplatino Rusijos naujienų agentūros. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad kovos siekiant susigrąžinti Rusijai prarastas teritorijas nesiliaus, o iš Kyjivo pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo į rytinį Oskilo upės krantą ir ėmė grasinti Rusijos okupacinėms pajėgoms Donbase, praneša „Reuters“. Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus rašė „Telegram“: „Luhansko regionas yra visai šalia. Deokupacija jau netoli“. Doneckas, kuriame prieš karą gyveno maždaug milijonas žmonių, nuo 2014 m. iš dalies buvo kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų. Dalis srities buvo užgrobta po gatvių demonstracijų, nuvertusių Kremliui draugišką Ukrainos lyderį. Kaltinimų, kad Ukraina sudavė smūgį Donecko miestui, ir aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tuo metu Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nusitaikiusi į Ukrainos pajėgas keliuose regionuose prie fronto linijų ir tvirtino, kad Ukrainos pajėgos patyrė aukų ir žalos karinei įrangai. Rusijos armija teigia surengusi „labai tikslius“ smūgius Ukrainos kariniams objektams Pietų Ukrainos Zaporižios mieste ir sunaikinusi JAV tiekiamą artileriją. Ukrainos prezidentūra pranešė, kad per Rusijos antskrydžius regionuose, netoli kurių vyksta kautynės, žuvo 10 žmonių, 22 buvo sužeisti.
Kremlius vadina „melu“ pranešimus apie masines kapavietes Iziumo miesteKremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai, jog anksčiau Rusijos užimtame Iziumo mieste rytų Ukrainoje rastos masinės kapavietės, yra išgalvoti.„Tai melas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „gins tiesą šioje istorijoje“.Pasak D. Peskovo, tai buvo „toks pat scenarijus kaip ir Bučoje“ – mieste prie sostinės Kyjivo, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais.Maskva atmetė kaltinimus dėl ten įvykdytų egzekucijų.Praėjusią savaitę miškuose už Iziumo aptikta apie 450 kapų po to, kai strategiškai svarbų miestą iš rusų atkovojo Ukrainos kariai.Ukrainos pareigūnai teigė, kad 99 proc. ekshumuotų kūnų turėjo smurtinės mirties požymių.
Rusų kariai masiškai pasiduoda: vienas netgi pats atvažiavo tankuKaip teigia karo belaisvių koordinacinio štabo atstovas Andrejus Jusovas, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai pasiduoda masiškai ir su visa karine technika.Per sėkmingą kontrpuolimą Ukrainos Charkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė nemažai priešų technikos, šaudmenų ir į nelaisvę paėmė dešimtis Rusijos karių. Dalis jų nusprendė pasiduoti patys, o vienas netgi pats atvažiavo tanku. Apie tai „24 kanal“ eteryje papasakojo belaisvių koordinacinio štabo atstovas A. Jusovas.Anot jo, Rusijos kariai masiškai pasiduoda į nelaisvę, kartais taip pasielgia daliniai kartu su turima karine technika.Buvo ir tokių, kurie į nelaisvę pateko karinių veiksmų metu. Taigi dabar apsikeitimų fondas pasipildė ir Rusijos kadriniais kariais, ir „Vagner“ samdiniais, ir prievarta mobilizuotais išeiviais iš vadinamųjų „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“. Kalbant apie „Vagner“ samdinius, yra nemažai kalinių, kurie buvo užverbuoti kariniams veiksmams Ukrainoje.Kalbant apie Luhansko ir Donecko regionų atstovus, anot A. Jusovo, didžiąją jų dalį sudaro ne savo noru mobilizuoti asmenys, jų moralinė ir psichologinė būklė ir taip buvo apgailėtina, o dabar dar pablogėjusi.„Tai pakankamai spalvinga publika, kurią Ukraina pasirengusi pagal tarptautinės teisės normas, pagal Ženevos konvenciją, perduoti Rusijai ir mainais susigrąžinti savo žmones“, – teigia A. Jusovas.Visgi, anot atstovo, toli gražu ne visi karo belaisviai nori sugrįžti į Rusiją. Labiausiai tam priešinasi belaisviai iš Luhansko ir Donecko regionų. Noru sugrįžti į gimtinę dega ir toli gražu ne visi rusai.Su tokiais atsisakančiais šis klausimas bus sprendžiamas atskirai. Kol kas jie bus laikomi specialiose vietose, kur su jais bus elgiamasi pagal tarptautinės teisės normas. Nepaisant to, už įvykdytus nusikaltimus atsakys visi, užtikrino A. Jusovas.
„Maskva, ruoškis“: Ukrainoje skelbiama apie mobilizaciją Rusijos sostinėjeRusijos sostinėje prasideda mobilizacija karui prieš Ukrainą. Maskvos gyventojams bus pradėti dalyti šaukimai į karą. Remdamasis šaltiniais iš Rusijos, apie tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos regioninės karinės administracijos vadovo atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas. „Kaip skelbia kai kurie šaltiniai Moskovijoje, nuo šiandien masiškai bus pradėti dalyti šaukimai maskviečiams. Tai reiškia, kad Prigožino zekai (Jevgenijus Prigožinas yra Vladimiro V. Putino bendražygis, atsakingas už privačios karuomenės „Vagner“ formavimą – UNIAN past.) neišgelbės taip vadinamos Rusijos armijos. Neišgelbės jos ir „TikTok“ pajėgos (Ramzano Kadyrovo daliniai – UNIAN pats.) bei kiti banditai. Maskva, ruoškis – į tavo ulusus atkeliaus juodi maišai iš Ukrainos. Darykite išvadas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos duos atsaką...“ – teigė S. Bratčiukas. 
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 54 650 karių Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 54 650 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 19-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 212 tankų, 4 720 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 313 artilerijos sistemų, 312 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 168 oro gynybos sistemų, 251 lėktuvo, 217 sraigtasparnių, 3 581 automobilio ir degalų cisternos, 15 laivų, 920 dronų, 125 specialiosios technikos vienetų ir 238 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Karas Ukrainoje jau pražudė 390 vaikų Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 19 d. Ukrainoje jau žuvo 390 vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 759 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai
JK: Rusija per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje galimai prarado keturis naikintuvusRusija per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje galimai prarado mažiausiai keturis naikintuvus, o nuo invazijos pradžios – jau apie 55. Kaip praneša „Reuters“, tai savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot ministerijos, esama realios tikimybės, kad rusų nuostoliai padidėjo iš dalies dėl to, nes šalies oro pajėgos labiau rizikuoja, kad padėtų savo antžeminėms pajėgoms, kurios patiria spaudimą dėl Ukrainos karių kontrpuolimo.Ministerija priduria, kad Rusijos pilotų informuotumas apie padėtį ant žemės dažnai yra prastas. Ministerijos teigimu, ir čia esama realios tikimybės, kad kai kurie Rusijos lėktuvai įskrido į priešo teritoriją, tad kartu ir į labiau saugomas zonas.
Prastėja Putino santykiai su karo vadovybe: bus problemųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis daugiau kliaujasi nereguliariais savanorių ir marionetiniais dariniais, o ne šalies ginkluotosiomis pajėgomis, konstatuoja Karinių tyrimų instituto (ISW) Amerikoje ekspertai.Ataskaitos autoriai įsitikinę, kad vasarą ir rudenį po nesėkmių Ukrainos Charkivo srityje Rusijos prezidentas ėmė veikti apeidamas Rusijos aukščiausius kariuomenės vadus. Prastėjantys santykiai su karo vadovybe ir Rusijos gynybos ministerija gali iš dalies paaiškinti Kremliaus dėmesį prastai kariniams veiksmams pasirengusių savanorių verbavimui į specialius nereguliarius dalinius, o ne bandymams įtraukti armijos rezervus, spėja ekspertai.Remdamasis karybos tinklaraštininkais ISW rašo, kad Rusijoje prasidėjo ketvirtojo armijos korpuso formavimo ir komplektavimo procesas – „bent jau dokumentų lygmenyje“. Kaip ir trečiojo korpuso atveju, iš esmės kalbama apie savanorius.Dėmesys nereguliarių dalinių formavimui sulaukia atsargoje esančių Rusijos karo pareigūnų kritikos, teigia ataskaitos autoriai. Jų teigimu, tokių specialių dalinių formavimas tik didins ir taip nemenką įtampą ir Rusijos pajėgų tarpusavio susiskaldymą.Profesionalūs kariai greičiausiai susidurs su problemomis dėl užverbuotų kalinių elgesio, prognozuoja ekspertai, reaguodami į pranešimus apie nusikaltėlių verbavimą kariniams veiksmams. Jie teigia, kad tokia parama šalies ginkluotosioms pajėgoms praktiškai lygi nuliui. Trečiasis armijos korpusas per sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje yra bejėgis, tikina ataskaitos autoriai.
Zelenskis: po serijos Ukrainos karių pergalių atokvėpio nebus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad kovos siekiant susigrąžinti Rusijai prarastas teritorijas nesiliaus, o iš Kyjivo pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo į rytinį Oskilo upės krantą ir ėmė grasinti Rusijos okupacinėms pajėgoms Donbase, praneša „Reuters“.Oskilo upės kirtimas yra dar vienas svarbus Ukrainos kontrpuolimo šiaurės rytiniame Charkivo regione etapas. Upė teka į pietus link Siverskio Doneco upės, kuri eina tiesiai per Luhanską, vieną iš dviejų Donbaso regionų.Ukrainos kariai „persikėlė per Oskilą. Nuo vakar Ukraina kontroliuoja rytinį krantą“, – sekmadienį vakare „Telegram“ rašė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus rašė „Telegram“: „Luhansko regionas yra visai šalia. Deokupacija jau netoli“.V. Zelenskis pažadėjo tęsti spaudimą Maskvai po to, kai Ukraina šį mėnesį sparčiai pasiekė laimėjimų Charkive.„Galbūt kai kam iš jūsų atrodo, kad po serijos pergalių mes nusiraminsime ir atsikvėpsime, – sakė jis sekmadienį savo įprastinėje naktinėje kalboje. – Tačiau jokio atokvėpio nebus. Vyksta pasiruošimas kitai serijai... Nes Ukraina turi būti laisva –visa“.
Rusijos pajėgos atakavo Mykolajive esančią atominę elektrinę, tačiau jos reaktoriai nepažeisti ir veikia įprastu režimu. Apie tai skelbia „Reuters“.Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ skelbia, kad pirmadienį dėl Rusijos atakų sprogimas įvyko 300 metrų atstumu nuo atominių reaktorių, žalos padaryta jėgainės pastatams.https://t.me/UAonlii/37581
„Skuba mūsų kariai“: Ukrainos pajėgos kirto Doneco upę – jau kontroliuoja abu krantusCharkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai kirto Doneco upę, skelbiama, kad pajėgos kontroliuoja abu upės krantus. Tai iliustruojančią filmuotą medžiagą „Telegram“ kanale skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdybos atstovai.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos kirto Oskalą. Nuo vakar Ukraina kontroliuoja ir kairįjį krantą“, – teigiama publikacijoje.Penktadienį dalinio vadas Sergejus Velička skelbė, kad Ukrainos gynėjai užtvenkė Oskolio upę ir jau išlaisvino Charkivo srities Kupianską.Ukrainos pajėgos ir toliau sėkmingai iš okupantų iš Rusijos atsiiminėja teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose. Kadruose matoma, kaip Ukrainos gynėjai sunkiąja technika kerta upę, pasinaudodami pontoniniu tiltu. Kitame krante jų laukė saviškiai.„Skuba mūsų kariai geležiniais žirgais! Tikėkite mūsų gynėjais, tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Anatolijus Štefanas.https://t.me/AFUStratCom/6761
Ukrainoje praėjusią parą apšaudyta daugiau kaip 30 gyvenviečių, pranešė generalinis štabasPer pastarąją parą Ukrainoje dėl rusų apšaudymų buvo apgadinta gyvenamųjų vietovių infrastruktūra daugiau kaip 30-yje gyvenviečių. Apie tai rytiniame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pranešime pažymima, kad priešas toliau apšaudė civilių gyventojų namus ir civilinę infrastruktūrą, taip pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę ir karo įstatymus bei papročius.„Per praėjusią parą priešas surengė tris raketų ir 22 aviacijos smūgius bei atliko daugiau kaip 90 artilerijos smūgių į Ukrainos teritorijoje esančius objektus. Nuo šios dienos pradžios priešas dar tris kartus smogė raketomis“, – pažymėjo Generalinis štabas.Pranešime teigiama, kad nukentėjo daugiau kaip 30 gyvenviečių infrastruktūra, įskaitant Mykolajivą, Zaporižią, Soledarą, Bilohoriją, Novopolį, Pervomajską, Temirovką ir daugybę kitų.„Visoje Ukrainoje išlieka aviacijos ir raketų smūgių grėsmė“, – perspėjo Generalinis štabas.
Rusijos okupantai rengia provokacijas laikinai okupuoto Chersono teritorijoje.Apie tai savo „Telegram“ kanale parašė Odesos regioninės karinės administracijos pirmininkas Serhijus Bratčukas.Pasak Pietų pasipriešinimo judėjimo atstovų, rusai planuoja dėl šių provokacijų apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Rusai pradėjo raketų ataką ZaporižėjeRugsėjo 19 d. naktį Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Zaporižėje. Užregistruoti aštuoni „atvykimai“.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižės regiono karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas.„Priešas surengė dar vieną raketų smūgį regioniniam centrui. Šiuo metu žinomi aštuoni atvykėliai. Preliminariai vėl taikytasi į infrastruktūros objektus“, – pranešė jis.
Ekspertas: Putinas supranta, kokioje bevertėje valstybėje jis yraRusijos prezidentas Vladimiras Putinas puikiai supranta, kokioje bevertėje valstybėje jis dabar yra. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė Charkovo kryptimi yra tik vienas iš jos pralaimėjimo epizodų.Tokią nuomonę išsakė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis stebėtojas Oleksandras Kovalenko.„Mes suprantame, kad jis (Putinas) dabar yra bevertis. Jis pats tai puikiai supranta. Įvykiai Charkovo srityje, būtent mūsų kontrataka, yra tik vienas iš epizodų“, – sakė ekspertas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.3333

Top naujienos

Dėl šnipinėjimo įtariamas teisininkas: man nedraudžiama bendrauti su Baltarusijos KGB (11)

Antradienį policija informavo, jog įtariant šnipinėjimu suimtas vilnietis teisininkas Mantas...

Vyrui šokas: bankomatui „prarijus“ 950 eurų, į sąskaitą atgavo tik dalį, o kur likę – nežinia (11)

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900...

Paleckis kalėjime telefoninius skambučius išnaudoja ne šeimai paskambinti: toliau dirba Kremliui? (6)

„Sveiki visi, tikrai smagu, kad yra galimybė kreiptis į jus, mieli žiūrovai“, – toks už...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos kariuomenė galingai žengia į priekį, išlaisvinama vis daugiau gyvenviečių Bidenas pažadėjo naują 625 mln. JAV dolerių pagalbos paketą

Antradienio naktis Ukrainoje vėl buvo nerami – Rusijos pajėgos dar kartą atakavo Charkovą....

Toma Miknevičienė

Gydytoja pasakė, kodėl pastojama naudojant net patikimiausias kontraceptines priemones: paprastai pasikartoja tas pats modelis

Ieškant atsiliepimų apie kontraceptines priemones kone prie kiekvienos galima rasti gausybę...

Geros žinios: atkeliaus ilgai laukta šiluma, temperatūra pakils net iki 19 laipsnių

Trečiadienio dieną Lietuvoje vyraus sausi, debesuoti su pragiedruliais orai. Trumpai, negausiai...

Agnė Keizikienė

Į šias kūno vietas dažna moteris neatkreipia dėmesio, o veltui: gydytoja pasakė, kas išduoda jūsų tikrąjį amžių

Moterys jau kaip du kart du žino kasdienę veido priežiūros rutiną: prausiklis, tonikas, serumas,...

Madingiausi sportiniai įvaizdžiai kasdienai: nuo šiol nesuklysite, įšokdami į treningus

Kaip rengtis einant sportuoti ir kokią judėjimo rūšį rinktis, kad tikrai jaustumėtės...

UEFA Čempionų lygoje – antra „Barcelonos“ nesėkmė ir keli negailestingi sutriuškinimai

Antradienio vakarą UEFA Čempionų lygoje prasidėjo trečiasis grupių varžybų etapo turas. Itin...

Širdį verianti akimirka: Ukrainos kariai išvaduotame kaime buvo sutikti ypač emocingai (1)

Išlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkivo srityje, Ukrainos kariai buvo...