Karas Ukrainoje. Prie Mariupolio – jau trečioji masinė kapavietė: rusai žiaurumu pranoko patys save

Melitopolyje rusų kariai pavogė žemės ūkio technikos už 5 mln. doleriųRusijos kariai okupuotame Melitopolio mieste pavogė visą žemės ūkio techniką iš prekybos salono ir išsiuntė ją į Čečėniją, CNN sakė vienas toje vietovėje gyvenantis ukrainiečių verslininkas.Tačiau po daugiau nei 1000 km kelionės vagys negalėjo ta technika pasinaudoti, nes ji buvo nuotoliniu būdu užblokuota.Per pastarąsias kelias savaites atsiranda vis daugiau pranešimų, kad Rusijos kariai vagia žemės ūkio techniką, grūdus ir net statybines medžiagas – šalia to, kad ištisai apiplėšinėja gyvenamuosius namus. Tačiau vertingos žemės ūkio technikos išvežimas iš Melitopolyje esančios „John Deere“ atstovybės byloja apie vis labiau organizuotą operaciją, kurios metu plėšikavimui naudojamas netgi Rusijos karinis transportas.CNN sužinojo, kad įranga buvo išvežta iš atstovybės Melitopolyje, kurį dar kovo pradžioje okupavo Rusijos pajėgos. Iš viso jos vertė siekia beveik 5 mln. dolerių. Vien tik kombainai verti po 300 tūkst. dolerių.Pašnekovas, kurio pavardė nenurodoma dėl jo paties saugumo, sakė, kad procesas prasidėjo nuo dviejų kombainų, traktoriaus ir sėjamosios paėmimo.Paskui per kelias savaites buvo išvežta visa kita – iš viso 27 vienetai žemės ūkio technikos. Ant vienos iš vežimui naudotų ir kamera užfiksuotų krovininių mašinų buvo nupiešta balta „Z“ raidė ir panašu, kad tai buvo karinis sunkvežimis.Verslininkas pasakojo, kad rusų karių grupės tarpusavyje varžėsi: vienos vogti atvykdavo ryte, kitos - vakare.Dalis technikos buvo nugabenta į netoliese esantį kaimą, tačiau kita dalis iškeliavo į ilgą kelionę sausuma į Čečėniją, esančią už daugiau nei 1000 km. Kadangi brangioje technikoje įrengtos GPS sistemos, buvo galima sekti jų kelionę. Paskutinį kartą ji buvo atsekta iki Zachan Jurto kaimo Čečėnijoje.Į Čečėniją išgabentą techniką taip pat galima valdyti nuotoliniu būdu. „Kai vagys nuvežė pavogtus kombainus į Čečėniją, tada suprato, kad negali jų net užvesti, nes kombainai buvo užblokuoti nuotoliniu būdu“, – sakė pašnekovas.Atrodo, kad dabar technika yra netoli Grozno esančiame ūkyje. Tačiau pašnekovas teigė, kad „panašu, jog vagys Rusijoje surado konsultantų, kurie bando apeiti apsaugą“.„Net jei jie parduos kombainus atsarginėms dalims, vis tiek gaus šiek tiek pinigų“, – sakė jis.

Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo stiprus paramos signalasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu.Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V. Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N. Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai.Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V. Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N. Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese.Pasak V. Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.

Netoli Zaporožės ukrainiečiai atrėmė daug rusų atakųUkrainos kariuomenė teigia atrėmusi seriją Rusijos atakų aplink svarbų Zaporožės miestą Ukrainos pietuose.Ukrainos pajėgos stabilizavo frontus į pietryčius nuo miesto, o atsiradusi pertrauka tarp mūšių naudojama gynybinėms pozicijoms įtvirtinti, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi regiono administratoriumi Oleksandru Staruchu.Jis sakė, kad Rusijos daliniai kelis kartus nesėkmingai bandė apsupti Ukrainos karius į rytus nuo Zaporožės, o per mūšius buvo apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, elektros ir telefono tinklų.Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osiosRusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S. Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą.„Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdys Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.„Kaip visada, iškilmingai paminėsime Gegužės 9-ąją. Prisiminsime visus, kritusius už Rusijos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų išvadavimą, Europos išvadavimą nuo nacių maro“, – kalbėjo S. Lavrovas.Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

Kyjivas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe demaskuotas rusų šnipasUkrainos saugumo tarnybos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, šalyje demaskavo Rusijos agentų tinklą.Vienas iš šių šnipų dirbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, teigė O. Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Ukrinform“. Prezidento patarėjas nenurodė tikslaus demaskuotų šnipų skaičiaus, tačiau įvardijo vieną iš galimų tinklo užduočių.„Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą“, – tvirtino O. Arestovyčius.Pasak jo, šiam planui buvo ketinama panaudoti Kyjivo turimas priešlėktuvines raketas.

Iš Mariupolio bus evakuota daugiau civilių Mariupolio miesto taryba „Telegram“ kanale nurodė, kad bandymai evakuoti civilius iš kelių apgulto miesto dalių prasidės pirmadienio rytą.Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad daugiau nei 100 civilių buvo evakuoti iš „Azovostal“ plieno gamyklos mieste – paskutinio Ukrainos pasipriešinimo bastiono.

Rusijos regione – sprogimai Rusijos regione, besiribojančiame su Ukraina, vėl nugriaudėjo sprogimai, praneša „Skynews“. Pasak regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, pirmadienį paryčiais Belgorodo mieste, pietiniame Rusijos regione, besiribojančiame su Ukraina, nugriaudėjo du sprogimai.„Nebuvo jokių aukų ar žalos“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Gladkovas.

Užsienio žiniasklaida: Manoma, kad Kremlius jau priėmė sprendimą pulti MoldovąKaip rašoma „The Sunday Times“ publikacijoje cituojamų Ukrainos žvalgybos šaltinių, Rusija bandys atidaryti naują frontą prieš Ukrainą iš Moldovos.Vienas iš šaltinių teigė, kad yra „nemažai požymių“, kurie rodo, kad netolimoje ateityje bus užpulta Moldova, turinti vos kelių tūkstančių karių kariuomenę.„Manome, kad Kremlius jau priėmė sprendimą pulti Moldovą. Moldovos likimas yra labai svarbus“, – „The Sunday Times“ sakė šaltinis.

Rusija atnaujino gamyklos „Azovstal“ apšaudymą Tai vyksta iškart po to, kai iš ten buvo evakuota dalis ukrainiečių, kanale „Telegram“ skelbia UNIAN.Pasak Nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vado Deniso Šlegos, rusai vėl apšaudo gamyklą visų rūšių ginklais.

Ukrainos gynėjai atlaikė 5 rusų karių atakas Rytų UkrainojeUNIAN „Telegram“ kanale praneša, kad gegužės 1 d. Ukrainos gynėjai atlaikė 5 rusų karių atakas Rytų Ukrainoje. 

Ukraina gaus prieigą prie suskystintų dujų terminalų Lenkijoje ir LietuvojeTai pareiškė Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus direktorius Serhijus Makogonas. Pranešama, kad Ukraina prie SGD terminalų Klapėdoje galės patekti 2022 metų vasarą.

Donecko srityje per Rusijos apšaudymus žuvo 4 civiliai Sekmadienį Donecko srityje per Rusijos apšaudymus žuvo 4 civiliai gyventojai ir 11 buvo sužeisti. Tai „Telegram“ tinkle pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Ukrainos valstybinis elektros operatorius sako atkūręs patikimą elektros tiekimą Černobylio draudžiamojoje zonojeUkrainos valstybinis elektros operatorius „Ukrenergo“ teigia atkūręs patikimą elektros tiekimą Černobylio draudžiamojoje zonoje, 1986 m. branduolinės avarijos vietoje, skelbia BBC.Teigiama, kad ten buvo vėl prijungta paskutinė 330 KW elektros linija.Anksčiau buvo teigiama, kad į šiaurę nuo Kijevo vėl pradėjo veikti kita 330 KW linija, kuri „leido pagerinti elektros energijos tiekimo į sostinę patikimumą“.„Ukrenergo“ generalinis direktorius Volodymyras Kudrytskyi socialinio tinklo „Facebook“ įraše sakė, kad Rusijos karinė Černobylio okupacija, kuri jau baigėsi, sukėlė daug sutrikimų Černobylyje.„Rusams pasitraukus, mūsų remontininkai iš karto po sapierių ištyrė keliasdešimt kilometrų linijų, atstatė pasipriešinimą ir kitą įrangą“, – sakė jis.

Iš mūšių laukų evakuota daugiau kaip 350 tūkst. žmonių Iš mūšių laukų Ukrainoje jau išgelbėta daugiau kaip 350 000 žmonių. Tai sekmadienio vakarą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš vykstančio derybų proceso elementų. Tai labai sunku. Tačiau, kad ir kaip būtų sunku, iš mūšio zonų pavyko išgelbėti daugiau kaip 350 tūkst. žmonių“, – sakė V.Zelenskis. „Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau keliauja į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Rytoj su jais susitiksime Zaporižėje“, – pridūrė jis

Gamykloje „Azovstal“ liko sužeistųjų, kurių būklė sunki„Plieno gamykloje vis dar yra sužeistųjų. Jie dar nėra evakuoti, bet tikimės, kad tie žmonės bus iš ten išgabenti. Jų būklė – sunki, jiems reikia tinkamo medicininio gydymo, tinkamos mitybos, kad jie galėtų pasveikti“, – BBC sakė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Svjatoslavas Palamaras. Jis dar pridūrė, kad Mariupolis neketina pasiduoti ir kovos toliau.

Zelenskis: Rusija telkia pajėgas Ukrainos pietuoseSekmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino kalbą, kurioje teigia, kad Rusija telkia pajėgas Ukrainos pietuose ir ruošiasi rengti atakas Dniepropetrovsko regione, rašo UNIAN.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai atremia priešo atakas ir toliau tai darys, kol priešas paliks Ukrainos žemę.„Jie [Rusijos kariuomenė] smogė žemės ūkio įmonių sandėliams, sunaikino grūdų sandėlį, padegė trąšų sandėlį, toliau tęsia gyvenamųjų rajonų atakas Charkivo regione, Donbase ir kt. Jie traukia pajėgas į šalies pietus ir bandys pulti mūsų miestus ir bendruomenes Dniepropetrovsko srityje, kas Rusijai šiame kare gali būti strateginė sėkmė“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Generalinis štabas: gegužės 1 d. Rusija neteko apie 300 kariųUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad į Ukrainos rytus besiveržiantys Rusijos kariai patiria nuostolių, skelbia UNIAN.  Sekmadienį, gegužės 1 d., rašo UNIAN, Rusijos kariuomenė neteko maždaug 300 karių. O nuo invazijos pradžios vasario 24 d. Rusija neteko maždaug 23,5 tūkst. karių.  „Iziumo kryptimi nesėkmingai bandęs įvykdyti puolimo operacijas, priešas patyrė karių ir karinės įrangos nuostolių“, – informuojama Generalinio štabo pranešime, kurį cituoja UNIAN. 

Volodymyras Zelenskis padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetuiApie civilių evakuaciją iš „Azovstal“ plieno gamyklos pranešęs ir Jungtinėms Tautoms dėkojęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“parašė, kad taip pat yra dėkingas Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už jo vaidmenį derybose bei komiteto komandų darbą Mariupolyje.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1520799554546941954?ref_src=twsrc%5Etfw

Per naują sankcijų bangą ES siūlys laipsniškai panaikinti Rusijos naftos importąEuropos Sąjunga (ES) siūlys laipsniškai atsisakyti Rusijos naftos importo per naują sankcijų bangą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, sekmadienį pranešė šaltiniai.Europos Komisija šiuo metu rengia tekstą, kuris 27 ES valstybėms narėms galėtų būti pateiktas jau trečiadienį, pranešė diplomatai. Keli diplomatai teigė, kad naftos importo atsisakymas tapo įmanomas po Vokietijos politinio posūkio. Ji iki šiol priešinosi tokiai priemonei, laikydama ją žalinga jos ekonomikai.Siekdama nuraminti abejojančius, Europos Komisija siūlys laipsniškai taikyti draudimą per šešis ar aštuonis mėnesius, kad šalys galėtų diversifikuoti tiekimą, sakė šaltiniai. Draudimui, kuriam reikia vienbalsio valstybių narių pritarimo, vis dar kyla priešpriešinis vėjas. Manoma, kad tam stipriai priešinsis Vengrija, nes yra labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi. Draudimas yra neproduktyvus, o ES šalys „turi susivokti“, sekmadienį valstybiniam radijui sakė Vengrijos vyriausybės kabineto ministras Gergely Gulyasas, pranešė „Bloomberg“.Kitos šalys taip pat nerimauja, kad naftos importo uždraudimas padidins kainas, kai dėl karo jos ir taip smarkiai kyla. „Turime būti labai dėmesingi rinkos reakcijoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas. „Sprendimų yra ir mes galų gale prie to prieisime, bet turime veikti labai atsargiai“, – sakė pareigūnas. ES energetikos ministrai šį draudimą aptars per derybas pirmadienį Briuselyje, tačiau po sprendimu nepasirašys.Šis šeštasis priemonių prieš Rusiją paketas taip pat bus nukreiptas į didžiausią šalies banką „Sberbank“, kuris bus pašalintas iš tarptautinės „Swift“ pranešimų sistemos, sakė diplomatai.Sankcijų tikslas – išsekinti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Rusija du trečdalius savo naftos eksportuoja į ES. ES jau uždraudė rusiškų anglių importą, tačiau Lenkija ir Baltijos šalys ragina įvesti ir naftos embargą. Dujų importas iš Rusijos išliks nepaliestas, o labai nuo jo priklausoma Vokietija žada atsisakyti rusiškų dujų iki 2024 m. vidurio.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi  sekmadienį po netikėto vizito Kyjive paragino Ukrainą neatsitraukti susidūrus su tokiais „baugintojais“ kaip Rusija„Neleiskite baugintojams jūsų įbauginti. Jei jie grasina, negalima atsitraukti. Tai mano požiūris“, – pareiškė politikė per spaudos konferenciją Lenkijos Žešuvo mieste, praėjus dienai po susitikimo Ukrainos sostinėje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Esame čia, kad kovotume, ir negalima nusileisti baugintojui“, – pridūrė ji.N. Pelosi yra aukščiausio rango JAV pareigūnė, iki šiol apsilankiusi Ukrainos sostinėje.Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.„Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta“, – pareiškė ji V. Zelenskiui, kaip matyti Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą.“N. Pelosi per spaudos konferenciją teigė, kad derybų metu daugiausia dėmesio buvo skirta „saugumui, humanitarinei ir ekonominei pagalbai ir galiausiai atstatymui, kai bus iškovota pergalė“.„Išvykstame su tvirtesniu ir naujesniu supratimu, ką reikia padaryti, su gilesniu dėkingumu ir įkvėpimu iš tų, kurie dalyvauja kovoje“, – kalbėjo N. Pelosi.Tuo metu kongresmenas Jasonas Crow pareiškė, kad ukrainiečiams labai svarbu „turėti tai, kas reikalinga pergalei“.„Mūsų nedomina aklavietės, nesame suinteresuoti grįžti į status quo. Jungtinės Valstijos siekia tai laimėti ir bus su Ukraina tol, kol bus iškovota pergalė“, – pridūrė jis.

Netoli Ukrainos sienos Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode kilo gaisras, vienas žmogus sužeistasSekmadienį Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode, netoli Ukrainos sienos, kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius, vienas žmogus sužeistas.„Prie trijų savivaldybių – Borisovo, Belgorodo ir Jakovlevskio miesto rajono – kilo gaisras viename iš Gynybos ministerijos objektų“, – per „Telegram“ sakė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vėliau jis sakė, kad vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.Kito pasienio regiono Kursko gubernatorius anksčiau sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė, kad sugriuvo dalis geležinkelio tilto, kuriuo vežami kroviniai, bet niekas nenukentėjo.„Tai buvo sabotažas, iškelta baudžiamoji byla. Už tyrimą atsakingos institucijos išspręs šį klausimą“, – sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, nepaminėjęs Ukrainos pajėgų ir žadėdamas papildomai informuoti vėliau.Rusija daug kartų kaltino Ukrainos pajėgas atakomis Rusijos teritorijoje, rajonuose netoli Ukrainos sienos.

Danija teigia, kad Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvęDanijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė. Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį  parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad "tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo". H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.

„Maxar Technologies“ socialiniame tinkle „Twitter“ paviešino palydovines nuotraukas, kuriose matyti Mariupolyje esanti nuniokota „Azovstal“ plieno gamykla, kuri šiuo metu tarnaujanti kaip civilių slėptuvė. https://twitter.com/Maxar/status/1520481307175829507?ref_src=twsrc%5Etfw

Kuleba: ES privalo taikyti embargą Rusijos naftai Savo socialinio tinklo „Twitter“ įraše Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė kalbėjęs su ES užsienio politikos vyriausiuoju įgaliotiniu Josepu Borrelliu apie kitą Rusijai taikomų ES sankcijų etapą. Į jį, anot D. Kulebos, privaloma įtraukti embargą Rusijos naftai. https://twitter.com/DmytroKuleba/status/1520778815760445442?ref_src=twsrc%5Etfw „Taip pat pabrėžiau, kad negali būti jokios suteikimo Ukrainai ES kandidatės statusą alternatyvos. Atskirą dėmesį skyrėme tolimesnei saugiai evakuacijai iš apgulto Mariupolio“, – socialiniame tinkle rašė D. Kuleba.

Zelenskis: iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota apie 100 civiliųPirmoji maždaug 100 civilių grupė evakuota iš apgultos "Azovstal" plieno gamyklos pietiniame Mariupolio uostamiestyje, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis."Prasidėjo civilių evakuacija iš "Azovstal". Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj mes juos sutiksime Zaporižioje", – tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus. „Dabar jie, kartu su #JT, stengiasi evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – sakė jis.Anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad iš „Azovstal“ vykdoma „saugaus praėjimo operacija“, kurią koordinuoja Raudonasis kryžius ir Rusijos bei Ukrainos pajėgos. Daugiau informacijos nepateikta saugumo sumetimais.Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas taip pat patvirtino, kad Ukrainos Mariupolio mieste vyksta evakuacijos operacija siekiant išgelbėti civilius iš Rusijos kariuomenės apsuptos „Azovstal“ gamyklos.Didžiulė „Azovstal“ geležies ir plieno gamykla yra paskutinė Ukrainos pajėgų tvirtovė nusiaubtame Mariupolio uostamiestyje po savaites trukusio Rusijos kariuomenės puolimo. Keli šimtai Ukrainos karių ir civilių glaudžiasi sovietinių laikų požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla, daugeliui jų reikia medikų pagalbos. Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų besidriekiantis kompleksas yra didžiulis geležinkelio linijų, sandėlių, anglies krosnių, fabrikų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui, kompleksas.Pirminiais duomenimis, iš plieno gamyklos patalpų autobusų kolona jau buvo išvežtos kelios dešimtys civilių. Pirmoji evakuacija įžiebė viltį, kad gali būti vykdoma platesnė operacija. Ukrainos pareigūnų teigimu, gamyklos bunkeriuose vis dar įstrigę apie 1000 civilių. Rusija kalba apie 2500 žmonių ir teigia, kad daugelis jų yra kariškiai ir „užsienio samdiniai“.

Mariupolio meras: pragaras yra, ir jis – MariupolyjeMariupolio meras Vadimas Bojčenka BBC sakė, kad situacija mieste – „labai sudėtinga“, beveik neliko maisto ir vandens atsargų. Anot mero, Mariupolyje nuo invazijos pradžios buvo nužudyti beveik 20 tūkst. žmonių.„Miestą palikę gyventojai sako, kad pragaras yra, ir jis – Mariupolyje“, – BBC kalbėjo V. Bojčenka.

Ukrainos ambasadorė JAV: Nancy Pelosi vizitas Kyjive buvo „simbolinis“Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sekmadienį sakė, kad šiandien, sekmadienį vykęs Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Kijeve buvo „simbolinis“ ir kad Ukraina laukia, kol JAV Kongresas patvirtins 33 mlrd. dolerių pagalbą kovojančiai Ukrainai, rašo CNN.Markarova pakartojo Kijevo poziciją, kad „mums nekyla klausimų, ar Ukraina laimės“ karą su Rusija, ir pridūrė, kad „kyla klausimas, kiek drąsių ukrainiečių prarasime“.Pelosi šeštadienį vadovavo pirmajai oficialiai JAV Kongreso delegacijai Ukrainoje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

Vokietija skelbia sumažinusi savo energetinę priklausomybę nuo RusijosVokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.Priklausomybė nuo dujų išlieka didelė, tačiau didžiausia Europos ekonomika taip pat sumažino rusiškų dujų kiekį nuo prieš Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą buvusių55 proc. iki 35 proc.Kovą Vokietijos vyriausybė pristatė planus iki birželio perpus sumažinti naftos importą iš Rusijos ir iki rudens nutraukti anglies tiekimą. Be to, tikimasi, kad Vokietija 2024 m. viduryje galės iš esmės atsisakyti rusiškų dujų.„Visi šie žingsniai, kurių ėmėmės, reikalauja didžiulio visų dalyvių įnašo. Be to, jie reiškia didesnes kainas, kurias jaučia ekonomika ir vartotojai, – pažymėjo ekonomikos ministras Robertas Habeckas. – Tačiau jie yra būtini, jei nebenorime būti Rusijos šantažuojami.“Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išryškėjo kaip Achilo kulnas, Vakarų sąjungininkams stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.Nuo karo pradžios Vokietija ieško alternatyvių energijos tiekėjų, kurie pakeistų iš Rusijos gaunamą energiją.

Kyjivas praneša apie žuvusiuosius per ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę IziumeKeli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kyjivo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.

JT teigia, kad iš Ukrainos plieno gamyklos vykdoma „saugaus praėjimo operacija“Sekmadienį vykdoma operacija, kad civiliai galėtų palikti apgultą "Azovstal" plieno gamyklą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pranešė Jungtinių Tautų (JT) atstovas.„JT patvirtina, kad "Azovostal" plieno gamykloje vyksta saugaus praėjimo operacija, derinama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu ir konflikto šalimis“, – sakė atstovas spaudai Jensas Laerke.

Prorusišku laikomas Bulgarijos prezidentas: karas visoje Europoje „realus“Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas perspėjo, kad yra pavojus, jog karas Ukrainoje išplis visoje Europoje ir net visame pasaulyje.„Rizika, kad karas peraugs į visos Europos ir net pasaulinį (karą), yra reali“, – sekmadienį per gegužės 1-ąją sakė R. Radevas. Jis sakė, kad sprogimai aidi „Europos širdyje“. „Mūsų namai, vaikai, mūsų tėvynė ir gamta gali tapti šio eskalavimo aukomis“, – perspėjo R. Radevas.Prorusišku laikomas R. Radevas toliau sakė, kad „mūsų patriotinė pareiga“ yra neleisti Bulgarijai įsitraukti į Ukrainos karą. Taip jis prieštarauja ministrui pirmininkui Kirilui Petkovui, kuris nori, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai. Dėl karinės pagalbos Ukrainai Bulgarijos liberalų-socialistų keturių partijų koalicija yra susiskaldžiusi. Socialistai grasina trauktis iš vyriausybės, jei bus nuspręsta siųsti ginklų ir amunicijos. Nacionalinė asamblėja Sofijoje šį trečiadienį svarstys galimą karinę pagalbą Kyjivui.

Jungtinės Tautos patvirtino, kad vykdoma žmonių evakuacija iš plieno gamyklos „Azovstal“Apie tai skelbia naujienų agentūra AP. Anksčiau pranešta, kad grupė civilių paliko gamyklą (mažiausiai 20), nors manoma, kad po ja vis dar gyvena apie tūkstantį žmonių. 

Prie sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo Rusijos geležinkelio tiltasVakarų Rusijos Kursko srityje netoli šalies sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo geležinkelio tiltas.Specialistai tiria incidento priežastis, sekmadienį per „Telegram“ parašė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.Sudžos rajonas, kur tiltas jungia to paties pavadinimo miestelį su Sosnovy Boro kaimu, ribojasi su Šiaurės rytų Ukrainos Sumų sritimi, iš kurios pasitraukė Rusijos pajėgos.Iš karto nebuvo aišku, ar tilto griūtis susijusi su tebesitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą užpuolus jos teritoriją ir, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pramonės ir karinės paskirties objektuose griaudėjo sprogimai, atakų šaltinis neaiškus.

JAV įstatymų leidėjai žada padėti Ukrainai nugalėti PutinąJAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi po vizito į Kyjivą pagyrė ukrainiečių drąsą ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą siekdamos padėti Ukrainai nugalėti Rusiją.N. Pelosi, kuri Kyjive lankėsi su kongresmenų delegacija ir siekė įvertinti Ukrainos poreikius kitam karo etapui, yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip du mėnesius.JAV Atstovų Rūmų pirmininkės ir ją lydėjusių kelių JAV kongresmenų šeštadienio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais patarėjais tęsėsi tris valandas.Sekmadienį su žurnalistais Lenkijoje kalbėję delegacijos nariai vienbalsiai gyrė ligšiolinį Ukrainos pasipriešinimą invazijai ir siūlė tolesnę ilgalaikę karinę, humanitarinę bei ekonominę paramą. Jie taip pat žadėjo, kad Jungtinės Valstijos Ukrainą palaikys tol, kol ji nugalės Rusiją.„Atėjo laikas kovoti už demokratiją, antraip leisime įsiviešpatauti autokratijai“, – pareiškė demokratams atstovaujantis kongresmenas Gregory Meeksas.N. Pelosi savo ruožtu pareiškė buvusi „priblokšta“ V. Zelenskio kompetencija visais svarbiais klausimais ir jo elgesį per jų susitikimą pavadino „įspūdinga lyderystės meistriškumo pamoka“.

„UNIA“ skelbia apie galimą Tomarovkos karinių sandėlių ataką, esančių Belgorodo (Rusija) srityje. https://t.me/uniannet/51387

Charkivo srityje sužeistas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, kurį skubiai bandoma evakuoti, skelbia naujienų agentūra „UNIAN“. Teigiama, jog aukšto rango pareigūnas sužeistas netoli Iziumo miesto. Apie tai pranešė karo žurnalistas ir tinklaraštininkas Aleksandras Šulmanas. Į 66-erių Gerasimovą pataikė skeveldra, sužeidusi koją, pavojaus gyvybei nėra. Kariuomenės generolas ir kiti karininkai buvo vadavietėje, kuomet ją atakavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pirminiais duomenimis žuvo 20 Rusijos karių. Skelbiama, jog ties Iziumu okupantai patiria didžiulius nuostolius bei prarado tiekimą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo Kinijos tapti saugumo garantuUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijų. Tai jis pareiškė ilgame interviu, kuriame yra gausu bene tiesiausios kritikos Maskvai, kurią Kinijos valstybinė žiniasklaida yra paviešinusi.Galingosios Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, nors Pekinas stengiasi išlaikyti tariamai neutralią poziciją. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos grasina pasekmėmis, jei Pekinas teiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai.„Ukraina šiuo metu svarsto galimybę gauti saugumo garantijų iš nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – D. Kulebą šeštadienį citavo Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai yra mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas.“2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijų“, jei ši kada nors būtų užpulta arba jai grėstų branduolinė ataka, tačiau po Rusijos išpuolio šalis tuo klausimu, rodos, ėmė išsisukinėti.

Maskva pranešė, kad iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota beveik 50 civiliųRusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad beveik 50 civilių buvo evakuoti iš apsuptos „Azovstal“ plieno gamyklos Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.„Balandžio 30 d., įgyvendinus paliaubas ir atidarius humanitarinį koridorių, dvi civilių grupės paliko gyvenamuosius pastatus, esančius greta „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijos“, – per „Telegram“ pranešė ministerija. „Dvidešimt penki gyventojai išvyko po pietų. Ankstyvą vakarą išvyko antra 21 žmogaus grupė ir buvo nuvežta į Bezimenę – kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Rusijos sienos. „Visiems civiliams buvo suteiktas apgyvendinimas, maistas ir būtina medicininė pagalba“, – nurodė Rusijos valdžia, nepatikslinusi, kur buvo išvežta pirmoji grupė.Gynybos ministerijos vaizdo įraše buvo matyti tamsoje keliaujanti automobilių ir autobusų vilkstinė, ​​pažymėta „Z“ raide, kurią kare naudoja Rusijos pajėgos.Šeštadienį Ukrainos pajėgos, saugančios „Azovstal“ teritoriją, pranešė, kad į Zaporižios miestą buvo evakuota 20 civilių, įskaitant vaikus.Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad „netoli Odesos didelio tikslumo raketos „Onyx“ sunaikino angarą kariniame aerodrome, jame buvo ginklai ir amunicija iš JAV ir Europos šalių, taip pat sunaikintas kilimo ir tūpimo takas“. (AFP-ELTA)

Britų žvalgyba: Rusija siekia „ilgalaikės“ įtakos ChersoneSekmadienį Rusija planuoja įvesti rublį kaip oficialią valiutą Pietų Ukrainos Chersono mieste, siekdama „ilgam laikui daryti stiprią politinę ir ekonominę įtaką Chersone“, pranešė britų žvalgyba.„Ilgalaikė Chersono ir jo transporto jungčių kontrolė padidins Rusijos galimybes išlaikyti savo veržimąsi į šiaurę ir vakarus bei padidins Rusijos Krymo kontrolės saugumą“, – sakoma Gynybos ministerijos sekmadienį paskelbtame žvalgybos vertinime. (dpa-ELTA).

Ukraina paleido raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą Ukrainos pajėgos pranešė pakartotinai paleidusios raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą Juodojoje jūroje. Per atakas sunaikintos kelios oro gynybos sistemos ir ryšių padalinys, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė. Teigiama, kad per antskrydžius žuvo 42 Rusijos kariai. Nei atakos, nei aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Iš Rusijos pusės pranešimų nebuvo. Gyvačių sala yra nutolusi maždaug 35 kilometrus nuo Ukrainos krantų ir vasario pabaigoje buvo Rusijos užimta. (dpa-ELTA)

Rusija sako galinti konfiskuoti „priešiškų“ valstybių turtąRusija sekmadienį pareiškė galinti konfiskuoti Rusijoje esantį šalių, kurias laiko priešiškomis, turtą, atsakydama į JAV pasiūlymą parduoti Rusijos oligarchų turtą ir gautas pajamas perduoti Ukrainai.„Kalbant apie Rusijos teritorijoje įsikūrusias įmones, kurių savininkai yra priešiškų šalių piliečiai ir kurios priėmė sprendimą“ areštuoti Rusijos turtą, „būtų teisinga imtis abipusių priemonių ir konfiskuoti turtą“, – sakė Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „O pajamos, gautos pardavus šį turtą, bus panaudotos mūsų šalies plėtrai“, – „Telegram“ kanale sakė jis.V. Volodinas apkaltino „tam tikrą skaičių priešiškų šalių – Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir net Jungtines Valstijas“ tarptautinės teisės pažeidimu, „prilygstančiu grynai vagystei“. V. Volodinas sakė, kad „šiandien Rusijos verslininkai perka Rusijoje veikiančias užsienio įmones ir įsigyja partnerių, norinčių pasitraukti iš mūsų rinkos, akcijas“. Jis paragino „priešiškas“ šalis „veikti civilizuotai ir gerbti tarptautinę teisę“.V. Volodinas pasisakė JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus pasiūlymą didinti ekonominį spaudimą Rusijai, stiprinant arešto ir konfiskavimo procedūras, kad būtų leista „išparduoti“ areštuotą oligarchų turtą ir taip „ištaisyti Rusijos padarytą žalą ir padėti atstatyti Ukrainą“.„Sukurtas pavojingas precedentas, galintis bumerangu smogti pačioms JAV“, – sakė V. Volodinas. „Šis sprendimas neturės įtakos mūsų šalies ekonomikai. Turtingų (Rusijos) piliečių jachtos, vilos ir kitas turtas niekaip neprisideda prie Rusijos vystymosi“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijai: mums reikia modernesnių ginklųUkraina ragina Vokietiją tiekti modernesnę ginkluotę – vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino tiesioginį priešlėktuvinių tankų pristatymą Ukrainos kariuomenei.Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“ jau 40 metų. Kad nugalėtume Rusiją, „mums reikia moderniausių vokiečių ginklų“, sakė jis. Jo teigimu, reikia naujesnių „Leopard“ ir „Marder“ tankų, taip pat savaeigių haubicų „ir daug daugiau“.Pasak jo, kancleris Olafas Scholzas lėtai reagavo į Ukrainos karą, jis jį palygino su pirmtake kanclere. „Atrodo, kad Olafas Scholzas elgiasi kaip Angela Merkel: pirmiausia palaukia, stebi ir vėliau nusprendžia – arba ne. Trūksta vaizduotės ir drąsos“.A. Melnykas sakė, kad Kyjivas taip pat nori daugiau finansavimo iš Vokietijos, kad padėtų Kyjivui persiginkluoti. Susirūpinimą, kad Vokietija taps konflikto šalimi, jis apibūdino kaip beprasmį, nes „Putinui Vokietija jau seniai yra konflikto šalis. Tie, kurie nori užkirsti kelią, kad jo karas neišplistų, dabar turi mums padėti pastatyti Putiną į vietą“.„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus“, – pridūrė A. Melnykas. (dpa-ELTA)

Šiuo metu Rusijos pajėgos pamažu juda žemyn link Kramatorsko – Ukrainos kontroliuojamo Donbaso sostinės ir pagrindinio Maskvos taikinio. Taip pat judama aukštyn link Pokrovsko, esančio vakariniame regiono krašte. Per pastarąsias dvi savaites rusų pajėgos įsitvirtino keliuose mažuose miesteliuose, kuriuose mūšiai vyksta jų viduje. Tačiau nuo balandžio 18 dienos, kai buvo užimta už 50 km į šiaurės rytus nuo Kramatorsko esanti Kremina, kur prieš karą gyveno 18 tūkst. žmonių, nebuvo užimta nė viena svarbi vietovė. (AFP-BNS).

Ukraina siekia stabdyti nesiliaujantį Rusijos puolimą DonbaseRusijos kariai Ukrainos rytiniame Donbaso regione nuo strategijos pulti visa triuškinančia galia perėjo prie veiksmų, kuriais siekiama laipsniškai silpninti priešininką.Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik bandyti stabdyti didesnį ir geriau ginkluotą priešą Donbaso lygumose, kur daugiausia naudojama artilerija.„Čia nėra taip, kaip buvo 2014 metais. Nėra apibrėžto fronto palei upę, kelią ar greitkelį, – sakė kovų epicentre esančios Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados atstovė spaudai Iryna Rybakova. – Tai vienas iš jų kaimų arba vienas iš mūsų: tai labiau primena šachmatų lentą. Šiuo metu nesugebame priversti priešo atsitraukti nuo mūsų fronto linijos.“Kovą Rusijos kariuomenė pareiškė, kad sutelks savo pastangas Donbaso Donecko ir Luhansko regionuose, kur nuo 2014 metų aktyviai veikia prorusiški separatistai. Tačiau 66-ąją karo dieną Maskva vis dar yra toli nuo pergalės, kurią, kaip daugelis mano, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori paskelbti iki gegužės 9 dienos, kuomet minima Rusijos pergalė prieš nacius 1945 metais.Pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos užėmė teritorijos ruožą nuo apgulto Mariupolio uostamiesčio iki Chersono regiono į šiaurę nuo Krymo. Tačiau Donbasas dar toli gražu nėra užimtas.„Net jei Rusijos kariai kažkiek pasistūmėjo į priekį, pasistūmėjimas nėra labai spartus“, – agentūrai AFP sakė Rusijos karo ekspertas Aleksandras Chramčichinas. (AFP-BNS)

Pranešama apie Chersono srityje rusų pagrobtą Naujosios Kachovkos miesto tarybos narį Igorį Protokovilą, skelbia UNIAN. https://t.me/uniannet/51305

Ukrainos oro pajėgų vadovybė savo „feisbuko“ paskyroje pranešė, jog „Kijevo vaiduokliu“ vadintas Ukrainos pilotas nėra realus asmuo, o sukurta legenda apie superherojų, kuris saugo sostinės dangų ir pasirodo „ten, kur to nesitikima“. Tai reiškia, kad žuvęs ukrainiečių pilotas Stepanas Tarabalka nėra „Kijevo vaiduoklis“ ir nėra numušęs 40-ies Rusijos lėktuvų. „Kijevo vaiduoklio“ – superherojaus-legendos įvaizdį sukūrė ukrainiečiai. Tai veikiau bendras sostinės dangų saugančios karinių oro pajėgų 40-osios taktinės aviacijos brigados lakūnų įvaizdis, kurie staiga pasirodo ten, kur jų nesitikima“, – skelbia Ukrainos oro pajėgos. https://www.facebook.com/kpszsu/posts/363834939117794&show_text=true&width=500

Pranešama apie sprogimus Nikolajeve (miestas Ukrainos pietuose, į šiaurės rytus nuo Odesos), Odesoje aidi oro pavojaus sirenos, skelbia „Nexta“. https://t.me/nexta_live/27224

Švedija kaltina Rusijos lėktuvą šnipą pažeidus šalies oro erdvęRusijos žvalgybinis lėktuvas penktadienį buvo trumpam pažeidęs Švedijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Švedijos gynybos pareigūnai.„Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į rytus nuo Bornholmo – Danijai priklausančios Baltijos jūros salos, – o po to pasuko link Švedijos teritorijos.„Pažeisti Švedijos oro erdvę yra visiškai nepriimtina“, – pareiškė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas), kurį citavo valstybinė televizija SVT.„Toks veiksmas yra neprofesionalus ir, atsižvelgiant į bendrą saugumo padėtį, visiškai netinkama. Švedijos suverenumo turi būti gerbiama visais atvejais“, – pridūrė ministras, kurio šalis po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ėmė svarstyti galimybę įstoti į NATO. (AFP-BNS)

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Kyjive susitiko su Zelenskiu JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ankstų sekmadienio rytą V. Zelenskio biuro paskelbtame vaizdo įraše matyti N. Pelosi su Kongreso delegacija, besilankanti Ukrainos sostinėje. JAV Atstovų Rūmų pirmininkę lydėjo, be kita ko, kongresmenai Jasonas Crow (Džeisonas Krou), Jimas McGovernas ir Adamas Schiffas. „Sveikinu jus visus“, – pareiškė delegacijai V. Zelenskis. N. Pelosi vėliau pareiškė: „Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta.“ Apie JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą anksčiau nebuvo skelbta.JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ankstų sekmadienio rytą V. Zelenskio biuro paskelbtame vaizdo įraše matyti N. Pelosi su Kongreso delegacija, besilankanti Ukrainos sostinėje. JAV Atstovų Rūmų pirmininkę lydėjo, be kita ko, kongresmenai Jasonas Crow (Džeisonas Krou), Jimas McGovernas ir Adamas Schiffas. „Sveikinu jus visus“, – pareiškė delegacijai V. Zelenskis. N. Pelosi vėliau pareiškė: „Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta.“ Apie JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą anksčiau nebuvo skelbta. (AFP-BNS). https://t.me/nexta_live/27220

Rusijos pajėgų paleista raketa šeštadienį sunaikino kilimo ir tūpimo taką Odesos oro uoste pietinėje Ukrainos dalyje, platformoje „Telegram“ pranešė Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka. Anot jo, per šį smūgį niekas nenukentėjo. „Priešas smogė pakrantės gynybos sistemos „Bastion“ raketa, kuri buvo paleista iš Krymo. Buvo sunaikintas Odesos oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pareiškė srities administracijos vadovas platformoje paskelbtame vaizdo įraše. (BNS)

Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijas – jis tai sakė ilgame interviu, kurį neseniai paskelbė Pekino valstybinė žiniasklaida. Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, tačiau Pekinas mėgina išlaikyti tariamai neutralią poziciją. JAV grasina padariniais, jei Pekinas suteiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai. „Ukraina šiuo metu tiria galimybę gauti saugumo garantijas iš nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – Dmytro Kulebą šeštadienį citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas“. 2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijas“, jei į ją kada nors bus įsiveržta arba grasinama branduoline ataka, tačiau po Rusijos užpuolimo išsisukinėja šiuo klausimu. Praėjusį mėnesį atsakydamas į klausimą apie garantijas, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas užsiminė, kad tokios „saugumo garantijos turi aiškius turinio apribojimus ir yra taikomos tam tikromis sąlygomis“, jis rėmėsi panašia Jungtinių Tautų saugumo rezoliucija dėl nebranduolinių valstybių. Kinijos pareigūnai dažnai kaltina JAV vadovaujamą NATO išprovokavus Maskvos invaziją, o Vakarų valstybes – konflikto eskalavimu siunčiant ginklus Ukrainai. Pekino valstybinė žiniasklaida taip pat ne kartą kartojo Rusijos propagandą apie karą ir iš esmės vengė priskirti Ukrainos civilių žūtis Maskvos karinei agresijai. D. Kuleba tik du kartus nuo invazijos pradžios vasario 24 d. telefonu kalbėjosi su Kinijos kolega Wang Yi, o šis praėjusį mėnesį Kinijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pakartojo, kad bendradarbiavimas tarp dviejų šalių „neturi ribų“. Interviu „Xinhua“ D. Kuleba taip pat apkaltino Rusiją „sukompromitavus“ Pekino puoselėjamą „Diržo ir kelio“ infrastruktūros iniciatyvą bei perspėjo, kad pasaulinės aprūpinimo maistu krizės padariniai kelia grėsmę ir Kinijos ekonomikai. „Taip pat esame įsitikinę, kad šis karas neatitinka Kinijos interesų“, – cituojamas D. Kuleba. Savo pasisakyme jis tiesiai vadino Rusijos veiksmus „invazija“ – terminu, kurio Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stengiasi vengti. „Padėtis aštrėja ne dėl Ukrainos, mes naudojamės savo teise gintis“, – sakė jis, akivaizdžiai atremdamas Kinijos perspėjimus kitoms valstybėms, tiekiančioms ginklus Kyjivui. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar viešai nekalbėjo su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu. Jis paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kitą dieną po įsiveržimo vasario 24-ąją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nuo konflikto pradžios prieš du mėnesius Ukrainoje žuvo apie 23 tūkst. Rusijos kareivių. Šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei tūkstantis Rusijos tankų ir beveik 2500 kitų karinių transporto priemonių. Maskva kol kas patvirtino tik kiek daugiau nei tūkstančio Rusijos kareivių žūtį ir sakė, kad žuvusių Ukrainos kovotojų skaičius siekia daugiau nei 23 tūkstančius. Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau šeštadienį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 2600 Ukrainos tankų ir šarvuočių, apie 650 dronų, taip pat 142 orlaiviai ir 112 sraigtasparnių. Šiuo metu kovos daugiausia vyksta Donbase – Donecke ir Luhanske, dalį šių sričių kontroliuoja prorusiški separatistai. Vyrauja įsitikinimas, kad dabar, kai Rusijos armijai nepavyko suduoti stipraus smūgio, Rusija mėgina įtvirtinti savo valdžią teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose. „Okupantai kaupia papildomas pajėgas naujoms atakoms prieš mūsų kariuomenę šalies rytuose, – sakė V. Zelenskis. – Jie surinko pastiprinimą Charkivo srityje, kad padidintų spaudimą Donbase“. Jis kreipėsi į Rusijos kariuomenę: „Kiekvienas rusų karys vis dar gali išgelbėti savo gyvybę. Geriau likite gyvi Rusijoje, nei žūkite mūsų žemėje“. V. Zelenskis sakė, kad Ukraina tęsia derybas dėl sankcijų sustiprinimo Rusijai. „Artimiausiu metu“ tikimasi sprendimo dėl naftos importo iš Rusijos apribojimų, sakė jis (ELTA).

Zelenskis kreipėsi į tautiečius: Ukrainos vėliava sugrįš ten, kur turėtų būtiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad laukia dar daug darbo.„Okupantai vis dar nepripažįsta akivaizdžios jų vadinamosios operacijos mūsų žemėje nesėkmės. Dar reikia kovoti ir nukreipti visas jėgas okupantų išvarymui. Ir mes tai padarysime. Ukraina bus laisva“, – tikino V. Zelenskis.Jis paminėjo, kad Chersonas, Nova Kachovka, Melitopolis, Berdianskas, Dnieprorudnė ir visi kiti laikinai užimti miestai bei okupuotos bendruomenės, kur okupantai dabar apsimeta „šeimininkais“, bus išvaduoti.„Ukrainos vėliava sugrįš ten, kur turėtų būti. Jis grįš su normaliu gyvenimu, kurio Rusija tiesiog nesugeba užtikrinti net savo teritorijoje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

„Azovstal“ teritorijoje – paliaubos, vykdoma gelbėjimo operacija„Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras vaizdo įraše pasidalino, kad šeštadienį prasidėjo paliaubos, todėl pavyko evakuoti 20 civilių iš „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijos. Anot jo – tai moterys ir vaikai. „Tikimės, kad jie pasieks Zaporižę – sutartą vietą ir Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – kalbėjo S.Palamaras.Pasak pulko vado pavaduotojo, dabar „Azov“ kariai vykdo civilių gelbėjimo operaciją, žmonės išlaisvinami iš griuvėsių. Jis dar paminėjo, kad gelbėjami moterys, vaikai, senjorai. S. Palamaras pabrėžė, kad prašoma užtikrinti ne tik civilių gyventojų evakuaciją, bet ir sužeistų „Azov“ pulko karių, kuriems reikalingas gydymas.

Ukrainos pajėgos smogė dviem rusų armijos komandos postams Charkivo srityjeTai teigia Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, o apie tai rašo UNIAN.Remiantis išankstine informacija, buvo sunaikinti keli šimtai okupantų. Tarp jų galimai buvo ir oro desanto pajėgų štabo vadas.

Rusai skleidžia dezinformaciją esą Charkivas, Zaporižė ir Kyjivas yra užimtiUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienio vakarą "Facebook" paskyroje pranešė, kad Slobožansko kryptimi priešai vykdo oro antskrydžius, taip pat vyksta apšaudymai Charkive. Rusų okupantai taip pat bando veržtis Iziumo krypimi.„Rusų okupantai ir toliau vykdo nelegalias veiklas okupuotose teritorijose Charkivo srityje. Remiantis turima informacija, priešai prievarta deportuoja gyventojus į Rusiją. Taip pat skleidžia dezinformaciją esą Charkivas, Kyjivas ir Zaporižė yra užimti“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabo įraše.Skelbiama, kad rusų okupantai skleidžia melagingą informaciją Besarabijos regione: pranešama apie neva kylančią grėsmę Uždniestrės regiono gyventojams.Dar rašoma, kad rusų pajėgos ir toliau telkia karius bei resursus laikinai užimtose Charkivo bei Belgorodo srityse. Taip pat rusai stiprina savo oro gynybų sistemas.Donecko kryptimi pagrindinės atakos vyksta Lymano, Severodonecko, Popasnės ir Kurachivo apylinkėse. Manoma, kad bus mėginama užimti Popasnę ir Rubižnę.

Ukraina neatmeta tikimybės, kad Rusija gali vykdyti  mobilizaciją visos šalies mastuUkrainos Gynybos misterija neatmeta galimybės, kad Rusija gali paskelbti visuotinę mobilizaciją visoje federacijos teritorijoje. Apie tai skelbia UNIAN, kuri cituodaja ministerijos atstovą Oleksandrą Motuzniaką.„Jeigu priešui nepavyks pasiekti savo tikslų artimiausiu metu, toks scenarijus yra visiškai įmanomas, mes to neatmetame“, – UNIAN yra cituojamas O. Motuzniakas.Taip pat, anot ministerijos, žinoma, kad tęsiasi mobilizacija ir laikinai užimtose Donbaso bei Luhansko teritorijose, esą vyrus tiesiog gaudo gatvėse ir siunčia į priešakines linijas.

Lavrovas: sankcijų nuėmimas yra esminė sąlyga taikos derybose su UkrainaRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad sankcijų Rusijai panaikinimas yra pagrindinė jo šalies taikos derybų su Ukraina dalis. Apie tai praneša "Skynews".„Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos delegacijos iš tikrųjų kasdien per vaizdo konferencijas diskutuoja apie galimos sutarties projektą“, – šeštadienį oficialiai Kinijos naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė Lavrovas.„Derybų darbotvarkėje..., be kita ko, yra denacifikacijos, naujų geopolitinių realijų pripažinimo, sankcijų panaikinimo, rusų kalbos statuso klausimai“, – nedetalizuodamas sakė S. Lavrovas.Tačiau vyresnysis Ukrainos derybininkas Mykhailo Podolyak paneigė tai.Anot jo, „apie tarptautinės bendruomenės įvestas sankcijas prieš Rusiją yra visiškai nediskutuojama“.„Kokie ir kada bus priimti sprendimai dėl sankcijų priklauso nuo mūsų partnerių, drauge su Ukraina“, – teigė jis.

Sugriautas Odesos oro uostasOdesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka išplatintame vaizdo įraše teigė, kad Odesos oro uostas yra sugriautas. Nukentėjusių, anot jo, nėra.Jo teigimu, Odesos oro uostas tapo raketų komplekso „Bastion“ taikiniu. Jis minėjo, kad raketos buvo paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė karo belaisviaisUkraina ir Rusija dar kartą apsikeitė belaisviais. Kyjivas iškeitė neatskleidžiamą skaičių rusų karių į 14 ukrainiečių, praneša AFP.Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad namo grįš 7 kariai ir 7 civiliai. Viena karė yra penkis mėnesius nėščia.Penktadienį duodama interviu BBC I. Vereščiuk kaltino Maskvą sąmoningai į Rusiją deportuojant daug ukrainiečių civilių, įskaitant moteris ir savivaldos atstovus, ir naudojantis jais kaip įkaitais.Vicepremjerė sakė, kad žinoma apie daugiau nei 1 000 įkaitų, įskaitant beveik 500 moterų. Ji pridėjo, kad žmonės laikomi kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose.Politikė taip pat pažymėjo, kad dabar Ukraina atsisako keistis belaisviais jeigu į sąrašą neįtraukiamos ukrainietės moterys ir civiliai.Naujienų agentūra dpa paskelbė, kad Rusija kol kas informacijos apie mainus nepatvirtino.Anot I. Vereščiuk, Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 ukrainiečių civilių ir 700 karių. Tuo metu į Ukrainos nelaisvę pateko apie 700 Rusijos kareivių.Abi valstybės jau kelis kartus keitėsi karo belaisviais po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

Kursko srities gubernatorius kaltina Ukrainą apšaudžius pasienio kontrolės punktąRusija sako, kad Ukraina panaudojo artileriją ir apšaudė Rusijos pasienio teritoriją Kursko srityje, praneša naujienų agentūra dpa.Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad šeštadienio popietę buvo apšaudytas Krupeco kaime esantis pasienio kontrolės punktas. Anot jo, rusų pasieniečiai taip pat pradėjo šaudyti ir bombardavimas liovėsi. Niekas nenukentėjo.Penktadienį gubernatorius taip pat aiškino, kad į Kursko sritį buvo šaudyta iš Ukrainos teritorijos.Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o Kyjivas į juos taip pat nesureagavo.Po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, įvyko sprogimai kai kuriuose netoli sienos esančiuose Rusijos objektuose. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje Rusija kaltino Ukrainą dėl gaisro naftos terminale Belgorodo mieste, bet Kyjivas neigė atsakomybę.Vis dėlto praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas tviteryje rašė, kad Ukraina ginsis kaip gali ir neatmetė smūgių galimybės Rusijos bazėms.

Į „Azovstal“ Mariupolyje atvyko autobusai, kurie skirti evakuacijaiUkrainos Rada „Telegram“ kanale praneša, kad šeštadenį į „Azovstal“ Mariupolyje atvyko autobusai, skirti evakuacijai. Juos lydėjo Jungtinių Tautų visureigiai ant kurių buvo pakabintos baltos vėliavos.Anot Rados, JT ir Raudonojo kryžiaus delegacijos toliau tęsia derybas dėl žmonių išvežimo iš gamyklos.

Rusija raketomis apšaudė Odesos oro uostąRusija raketomis apšaudė Odesos oro uostą, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Apie sprogimus oro uoste socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Odesos miesto taryba, kuri rėmėsi Ukrainos kariuomenės duomenimis.„Per raketų ataką Odesos srityje buvo apgadintas Odesos oro uosto kilimo ir nusileidimo takas. Juo naudotis nebeįmanomą“, – sakoma pareiškime.

Odesoje nugriaudėjo trys sprogimaiApie tai praneša UNIAN. Taip pat skelbiama, kad mieste veikia oro pavojaus sirenos.Kiek anksčiau Odesos policija pranešė, kad gegužės 2 d. mieste galios sustiprinta komendanto valanda. Taip pat skelbta, kad išaiškinti rusų specialiųjų pajėgų planai surengti provokacijas Odesos srityje.

Įvyko apsikeitimas karo belaisviais, tarp kurių ir 5-tą mėnesį nėščia moterisUkrainos vicepremjerė Irina Vereščuk „Telegram“ kanale pranešė apie apsikeitimą karo belaisviais: namo grįžta 7 Ukrainos kariai ir 7 civiliai. Viena iš jų – 5 mėnesį nėščia moteris. Apie tai praskelbė NEXTA.Anksčiau I. Vereščiuk teigė, kad Ukraina atsisakys apsikeisti belaisviais, jei sąrašuose nebus moterų.

NEXTA praneša, kad iš „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje pavyko išvykti 25 civiliams, iš jų – 6 vaikai

Ukrainos Gynybos ministerija: rusai palaipsniui intensyvina puolimą šalies rytuoseUkrainos Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas informuoja, kad Rusijos kariuomenė tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose ir stiprina ten savo pajėgas. Pranešama, kad Rusijos kariai toliau atakuoja ir civilinius objektus.„Rusijos kariai palaipsniui intensyvina puolimą rytų Ukrainoje visomis kryptimis, didžiausias jų aktyvumas stebimas Slobožansko ir Donetsko link. Yra ženklų, kad agresorius rengiasi dar didesniam karinių veiksmų aktyvumui. Rusijos okupacinė kariuomenė nenutraukia neteisėtų veiksmų užimtose teritorijose Chersono regione.Gyventojai iš Kupiansko miesto ir kaimyninių gyvenviečių prievarta vežami į Rusijos teritoriją. Okupantai taip pat skleidžia melagingą informaciją apie neva užimtus Charkivą, Kijivą ir Zaporižią“, – teigė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas O. Motuzianykas.Tuo metu padėtis plieno gamykloje „Azovstal“ Mariupolio mieste išlieka neapibrėžta. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia ne tik kariai, bet ir tūkstantis civilių su vaikais. Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Kyjivas ir Maskva tarėsi dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar jis bus sėkmingai sukurtas.

Vėl apšaudoma Černihivo sritisUNIAN praneša, kad okupantai paleido ugnį iš Rusijos pusės į Černihivo sritį. Taip pat skelbiama, kad virš Ukrainos teritorijos pasieniečiai užfiksavo priešų žvalgybai skirtus dronus.

Nyderlandų dokų darbininkai atsisako aptarnauti tanklaivį su rusišku dyzelinuAmsterdame doko darbuotojai šeštadienį atsisakė aptarnauti tanklaivį su rusišku dyzelinu, praėjus dienai po to, kai dėl panašių veiksmų laivas neįplaukė į didžiausią Europos uostą Roterdame.42 tūkst. tonų tanklaivis „Sunny Liger“ šiuo metu yra išmetęs inkarą prie Amsterdamo, nes jo aptarnauti kol kas nesiėmė nė viena uosto įmonė.Prieš dieną iškrauti krovinį taip pat atsisakė Roterdamo doko darbuotojai.„Vakar vėlai vakare mes paprašėme visų Amsterdamo uosto įmonių neleisti laivui prisišvartuoti ir jo neiškrauti“, – sakė FNV profesinės sąjungos uosto darbuotojų skyriaus pirmininkė Asmae Hajjari.„Laivas į Amsterdamo uostą neįplauks“, – pridūrė ji.Kaip rašoma jūrų tinklalapyje MarineTraffic.com, prieš savaitę iš Primorsko netoli Sankt Peterburgo išplaukusio tanklaivio, plaukiojančio su Maršalo salų vėliava, galutinė kelionės taškas – Amsterdamas.„Šiuo metu laivas yra išmetęs inkarą Šiaurės jūroje. Iki šiol jis neprašė leidimo įplaukti į uostą“, – sakė Amsterdamo uosto atstovė Marcella Wesseling.„Iš principo mes negalime neleisti jam įplaukti, nes laivui netaikomas sankcijų (Rusijai) režimas“, – pridūrė ji.Tačiau bendrovė, atsakinga už laivo vilkimą į uostą, pareiškė atsisakysianti tą daryti, jei bus paprašyta. Anot įmonės, dėl to gali susidaryti nesaugi situacija, jei protestuotojai norės užblokuoti laivo įplaukimą į uostą, pranešė Nyderlandų naujienų stotis „RTL Nieuws“.Savo ruožtu M. Wesseling pridūrė, kad laivui pasiprašius, jis gali būti įleistas į uostą, tačiau „tik jei tą daryti saugu“.„Jei kyla abejonių, mes galime priimti kitokį sprendimą“, – sakė Amsterdamo uosto atstovė."Uosto laivybos paslaugų teikėjai ir terminalas nurodė, kad jiems kelia susirūpinimą šio laivo aptarnavimo saugumas“, – pabrėžė M. Wesseling.Europos Sąjunga įvedė penkis sankcijų paketus karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.Nepaisant to, naftos produktai ir dujos nėra įtrauktos į šiuos ribojimus.Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė, kad teisiškai negalima neleisti laivui „Sunny Liger“ įplaukti į Nyderlandų uostą, tačiau jis teigė pritariantis dokininkų veiksmams.

Juodojoje jūroje dabar yra trys rusų laivai su sparnuotomis raketomis „Kalibr“UNIAN cituodama Rusijos Gynybos ministerijos pranešimą skelbia, kad Juodojoje jūroje dabar yra trys rusų laivai su sparnuotomis raketomis „Kalibr“. Manoma, kad laivuose iš viso gali būti apie 20 tokių raketų.„Juodosios jūros laivynas Azovo ir Juodosios jūros akvatorijose tęsia raketų smūgius Ukrainos teritorijoje. Taip pat vykdoma žvalgyba ir padedama kariams, kurie yra pajūrio zonoje“, – teigia ministerijos atstovas.

Emmanuelis Macronas: Prancūzija dar aktyviau teiks karinę ir humanitarinę pagalbą UkrainaiŠeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žadėjo dar aktyviau teikti karinę ir humanitarinę pagalbą su Rusija kovojančiai Ukrainai, praneša AFP.Pasak E. Macrono, Ukrainos prezidentas jam padėkojo už tai, kad Prancūzija perdavė daug ginklų. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad „ši parama ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba ir toliau intensyvės“.E. Macronas taip pat sakė, kad prancūzų ekspertai tęs savo misiją ir toliau rinks įrodymus apie tarptautinės teisės pažeidimus ir nusikaltimus Rusijos agresijos kontekste.JAV, Prancūzija, Čekija ir kitos valstybės perdavė Ukrainai šimtus ilgo nuotolio artilerijos sistemų, kurios padeda stabdyti Rusijos vykdomą puolimą Donbase. Prancūzija siunčia savo itin modernias savaeiges artilerijos sistemas „Caesar“.Prancūzijos prezidento tarnyba šeštadienį paskelbė, kad perduota daugiau nei 615 tonų paramos Ukrainai, įskaitant įrangą, medikamentus, generatorius ligoninėms, maistą, palapines ir greitosios pagalbos automobilius.Prezidentu perrinktas E. Macronas teigė norįs aktyviai dirbti antrąją kadenciją, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas, ir žadėjo artimai bendradarbiauti su partneriais ir sąjungininkais Europoje.

Rusų specpajėgos, pasitelkdamos joms pavaldžius nusikaltėlius, ketino destabilizuoti padėtį Odesos srityjePasak UNIAN, rusų specpajėgos, pasitelkdamos joms pavaldžius nusikaltėlius, ketino destabilizuoti padėtį Odesos srityje.Kratų metu pareigūnai aptiko ginklus, komunistinę atributiką, reklamines brošiūras su komunistinėmis ir kitomis uždraustomis simbolikomis, taip pat rastos granatos, kulkos, aptikti mobilieji telefonai.

E. Macronas: Prancūzija suintensyvins karinę ir humanitarinę pagalbą UkrainaiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.V. Zelenskis padėkojo Prancūzijai už „didelio masto karines siuntas, padedančias Ukrainos pasipriešinimui“, sakė E. Macronas ir pridūrė, kad „ši parama bus toliau intensyvinama, kaip ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba“.„Bus tęsiama Prancūzijos ekspertų misija, prisidedanti prie įrodymų rinkimo, kad būtų kovojama su nebaudžiamumu ir leidžiama dirbti tarptautiniam teisingumui dėl nusikaltimų, įvykdytų Rusijos agresijos kontekstu“.Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Čekija ir kitos sąjungininkės pasiuntė Kyjivui šimtus ilgo veikimo nuotolio artilerijos pabūklų, kad padėtų atremti Maskvos pajėgų puolimą, pastaruoju metu suintensyvintą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.Paryžius siunčia ukrainiečiams itin modernių savaeigių haubicų CAESAR.Prancūzijos prezidentūra šeštadienį pranešė, kad pagalbą Ukrainai sudaro „daugiau kaip 615 tonų įrangos, įskaitant medicinos įrangą, generatorius ligoninėms, pagalbą maistu, priedangomis ir avarinių tarnybų automobiliais“.Neseniai perrinktas E. Macronas sakė norįs „per savo antrąją kadenciją aktyviai dirbti, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visuomet glaudžiai koordinuojantis su partneriais ir sąjungininkais Europoje“.

Berlynas ketina persvarstyti G. Schroederiui suteiktas privilegijas dėl jo ryšių su RusijaVokietijos vyriausybė svarstys galimybę atšaukti privilegijas, suteiktas buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui (Gerhardui Šrioderiui), dėl jo artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, šeštadienį pranešė Vokietijos finansų ministras.G. Schroederis, kuris yra rusiškų dujų lobistas, pastaruoju metu sukėlė naują pasipiktinimo bangą, nes interviu „New York Times“ pareiškė, kad savo ryšių atsisakytų tik tuo atveju, jei Rusija nustotų tiekti dujas Vokietijai.Jis taip pat pridūrė netikintis, jog tai įvyks.Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė, kad G. Schroederio atsisakymas nutraukti ryšius su keliomis Rusijos kompanijomis ir nesugebėjimas pasmerkti invaziją į Ukrainą turėtų „sukelti pasekmių“.„Nebeįsivaizduojama, kad jam būtų suteiktas biuras, už kurį moka mokesčių mokėtojai“, sakė Ch. Lindneris.Buvęs kancleris turi teisę į keletą biurų Vokietijos parlamente ir į biudžetą darbuotojams. Šios privilegijos mokesčių mokėtojams kainuoja 400 tūkst. eurų per metus.„Buvę aukšto lygio pareigūnai, kurie aiškiai yra nusikaltėlių vyriausybių pusėje, negali tikėtis valstybės paramos“, – sakė M. Lindneris.G. Schroederio privilegijos gali būti panaikintos per debatus dėl kitų metų biudžeto.„Būtų protinga laikui bėgant sumažinti buvusių aukšto lygio pareigūnų patalpų skaičių. Šiame kontekste turėtume aptarti ir tam tikrą garbės kodeksą, susijusį su elgesiu“, – sakė Laisvosios demokratų partijos (FDP) lyderis.Pastaruoju metu spaudimas 77-erių metų buvusiam kancleriui tik auga. Keli miestai jau atšaukė jo garbės titulus, o Olafo Scholzo (Olafo Šolco) Socialdemokratų partija (SPD) vis dažniau raginama pašalinti savo buvusį lyderį.Dauguma buvusių Europos lyderių, kurie prieš Ukrainos karą turėjo ryšių su Rusijos verslu, atsistatydino iš savo pareigų.G. Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, yra prieštaringai vertinamo dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas. Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Vokietija sustabdė „Nord Stream 2“ projektą.G. Schroederis taip pat užima aukštą postą Rusijos energetikos milžinėje „Rosneft“.

Bučoje rasta dar viena masinė kapavietėPenktadienį Bučoje, prie Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame mieste, buvo rasta dar viena masinė kapavietė su trijų ukrainiečių civilių kūnais, informuoja naujienų agentūra „Unian“.Kyjivo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas sakė, kad Rusijos kareiviai civilius gyventojus kankino, o po to sušaudė ir užkasė kūnus miške prie Mirockės gyvenvietės.Policija pranešė, kad žmonėms buvo surištos rankos, audeklu uždengti veidai ir akys, o kai kuriems užkimštos burnos. Taip pat ant kūnų pastebėtos kankinimų žymės ir šautinės žaizdos.Policija apžiūrėjo palaikus, o toliau bus atliekama teismo medicinos ekspertizė.Tyrėjai Kyjivo srityje jau apžiūrėjo 1 202 civilių, kuriuos nužudė rusų okupantai, kūnus.

V. Zelenskis: Rusija nori sunaikinti DonbasąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusijos pajėgos siekia sunaikinti Donbasą, praneša dpa.„Donbase okupantai daro viską, kad išnaikintų visą gyvybę šioje teritorijoje. Nuolatinis brutalus bombardavimas, nuolatiniai rusų smūgiai prieš infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įrodo, kad Rusija siekia šią teritoriją paversti negyvenama“, – V. Zelenskis sakė šeštadienio rytą transliuotame vaizdo įraše.Jis taip pat dėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už ginklų tiekimo programą, sakydamas, kad ji „padės nugalėti ideologinius nacių įpėdinius“, kaip ir panaši lendlizo programa padėjo Antrajame pasauliniame kare.

Ukraina kaltina Rusiją pavogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdųUkraina kaltina Rusiją okupuotose teritorijose išvogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų, praneša „Reuters“.Žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis Ukrainos nacionaliniam transliuotojui pareiškė nuogąstavimus, kad Rusijos kariuomenė okupuotose teritorijose gali pavogti didžiąją dalį iš ten saugotų 1,5 mln. tonų grūdų.Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija užimtose teritorijose pasisavina grūdus, o tai gali kelti grėsmę pasaulio apsirūpinimui maistu.

Slovakija ir Lenkija ruošiasi perduoti Ukrainai naikintuvusSlovakija ir Lenkija susitarė dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Apie tai penktadienį Bratislavoje paskelbė abiejų valstybių gynybos ministrai, informuoja naujienų agentūra dpa.Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Lenkija sutiko saugoti Slovakijos oro erdvę su savo JAV gamybos naikintuvais F-16, jeigu Slovakija nebeturės tarybinių laikų naikintuvų MiG.Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad Lenkijos karinėms oro pajėgoms bus savaime suprantamas žingsnis išplėsti savo veikimo erdvę. Slovakija daug mažesnė už Lenkiją, o abi ES ir NATO narės ribojasi su Ukraina, kuriai aktyviai teikia humanitarinę ir karinę pagalbą.Iš pradžių J. Nadas ir kiti valdžios atstovai neigė, kad Slovakija gali įgyvendinti Ukrainos prašymą perduoti savo naikintuvus. Jie planavo tarybinių lėktuvų atsisakyti ilgainiui, nes juos prižiūrėti galėjo tik technikai iš nedraugiškos Rusijos. Šie naikintuvai Slovakijai reikalingi tol, kol ji negavo iš JAV prieš kelis metus užsakytų lėktuvų F-16.Be to, J. Nadas anksčiau sakė, kad Slovakija negalėtų Ukrainai perduoti ir savo oro gynybos sistemų S-300, taip pat sukurtų Sovietų sąjungos laikais. Tačiau balandžio pradžioje ministras netikėtai paskelbė, kad raketų sistemos buvo atiduotos Ukrainai ir slapta nugabentos į kaimyninę šalį.Slovakijos opozicija dėl to apkaltino valdžią melavus žmonėms ir palikus šalį be pakankamos ginkluotės.

Ukraina: Rusijos puolimas rytuose nesėkmingasUkrainos Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos pajėgos tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose, tačiau nesėkmingai, praneša naujienų agentūra dpa.Generalinis štabas teigia, kad Rusija toliau telkia karius prie Iziumo miesto, Charkivo regione. Rusijos kariuomenė bando stumtis į priekį keliose vietose, bet ukrainiečiai puolimą sulaiko.Dniepropetrovsko sritį apšaudė Rusijos raketos ir artilerija, o rusai iš dalies persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.Luhansko ir Donecko srityse ukrainiečiai atrėmė 14 Rusijos bandymų pulti bei sunaikino 11 tankų, 9 dronus ir 7 artilerijos sistemas.Tuo metu padėtis „Azovstal“ metalurgijos gamykloje Mariupolio mieste išlieka neaiški. Rusija aiškina, kad bunkeriuose ir pramoninėje zonoje įsitvirtinę 2 500 ukrainiečių karių ir užsieniečių savanorių. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia 1 000 civilių su vaikais.Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Kyjivas ir Maskva susitarė dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingai sukurtas.

Rusija paskutinę minutę atliko mokėjimą doleriais, kad išvengtų nemokumoRusija išvengė nemokumo, penktadienį, likus nedaug laiko iki galutinio termino pabaigos, pasinaudojusi ne šalyje laikomomis savo negausiomis JAV dolerių atsargomis, pranešė amerikiečių Iždo departamento pareigūnai.Mokėjimo suma nebuvo atskleista, bet anksčiau šį mėnesį Rusijos finansų ministerija pranešė mėginusi pervesti 649 mln. dolerių (615,5 mln. eurų) už dvi obligacijų emisijas, kurių išpirkimo laikotarpis sukako balandžio 6-ąją, vienam neįvardytam JAV bankui. Ankstesniuose pranešimuose minėtas bankas „JPMorgan Chase“.Tuo metu, griežtinant sankcijas Rusijai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą, šis mokėjimas negalėjo būti priimtas, todėl Maskva mėgino apmokėti skolą rubliais. Kremlius, ne kartą tvirtinęs, kad Rusija yra finansiškai pajėgi ir norinti apmokėti savo skolas, argumentavo, jog susiklosčiusios nepaprastosios aplinkybės suteikia jam teisinį pagrindą mokėti rubliais, o ne doleriais ar eurais.Vis dėlto investuotojai ir reitingų agentūros su tuo nesutiko ir neprognozavo, kad Rusija sugebės iškeisti rublius į dolerius iki 30 dienų atidėjimo laikotarpio pabaigos ateinančią savaitę, todėl spėliota, kad Maskvai gresia istorinis nemokumas.Paskutinį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.1998 metais, kilus finansų krizei, vyriausybė praleido mokėjimus už vidaus skolą rubliais.Institucija, prižiūrinti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius – nuo nemokumo turinčias apsaugoti draudimo sutartis, jau yra pripažinusi Rusijos nemokumą..JAV Iždo departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad penktadienį atliktam mokėjimui Rusija pasinaudojo užsienio valiutos atsargomis, laikomomis ne šalies bankuose. Kadangi vos prasidėjus karui Ukrainoje JAV įvedė sankcijas Rusijos centriniam bankui, Maskva galėjo pasinaudoti tik naujomis pajamomis iš tokios veiklos kaip naftos ir dujų pardavimas, arba užsienio valiutos atsargomis, laikomomis už šalies ribų.JAV stengėsi priversti Rusiją eikvoti savo užsienio valiutos išteklius arba bet kokias lėšas, gaunamas už parduotą naftą ir dujas, kad nustekentų šalies finansinius išteklius.Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė atlikusi mokėjimus per banko „Citigroup“ padalinį Londone. Šio banko atstovė atsisakė pakomentuoti, ar jos institucija aptarnavo šį mokėjimą.

Pentagonas: JAV apmoko Ukrainos kariškius VokietijojeJAV kariuomenė pradėjo naują Ukrainos karių mokymų programą Vokietijos kariniuose objektuose, penktadienį pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).„Mokymai grindžiami pradiniu artilerijos parengimu, kurį Ukrainos pajėgos jau įgijo kitose vietose, taip pat apima mokymus naudoti radiolokacijos sistemas ir šarvuotąją techniką, kuri, kaip pastaruoju metu buvo skelbta, taps pagalbos saugumo srityje dalimi“, – per spaudos konferenciją sakė J. Kirby.Ukrainiečių karius Vokietijoje apmoko Floridos nacionalinės gvardijos nariai, bendradarbiavę su Kyjivo pajėgomis dar prieš Maskvos pajėgų invaziją į provakarietišką kaimynę, prasidėjusią vasario 24 dieną. Vasario viduryje, padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Kyjivo, JAV Gynybos departamentas „dėl visa pikta“ atšaukė iš Ukrainos 160 savo Nacionalinės gvardijos karių, dalyvavusių ukrainiečių pajėgų mokymuose. Pentagonas tokį žingsnį aiškino susirūpinimu savo karių saugumu.Pasak J. Kirby, JAV vykdo Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.„Šios naujos treniruotės yra tiesioginė parama pagal pastaruosius JAV pagalbos saugumo srityje paketus, turinčius padėti Ukrainai šiandien laimėti mūšio lauke ir sustiprinti savo pajėgas ateityje. Tai naujos [ginkluotės] sistemos, ir su jomis susiję mokymai stiprins Ukrainos pajėgumus atremti atnaujintą Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje“, – pabrėžė atstovas.

Rusija vėl bombardavo CharkivąŠeštadienį Rusijos pajėgos bombardavo Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalies karinės pajėgos šiame regione pasiekė taktinių laimėjimų, praneša AFP.Nors Ukraina ir kontroliuoja Charkivą, bet Rusijos pajėgos tęsia miesto bombardavimą ir puolimą.Charkivo regiono karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužeisti miestą apšaudžius rusų artilerijai ir minosvaidžiams.„Padėtis Charkivo regione sunki, tačiau mūsų kariuomenė ir žvalgyba pasiekė svarbią taktinę pergalę“, – prezidentas Volodymyras Zelenksis sakė vaizdo įraše.Ukrainos pajėgos paskelbė atkovojusios strategiškai svarbų Ruskos Lozovos kaimą netoli Charkivo ir evakavusios šimtus civilių.Tuo metu Rusija pripažino, kad ketvirtadienį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui lankantis Kyjive jos raketos smogė Ukrainos sostinei. Tai buvo pirmoji tokia ataka prieš Kyjivą per pastarąsias dvi savaites, o jos metu žuvo žurnalistė.Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo sunaikinti Ukrainos raketų gamyklos „Artem“ pastatai.V. Zelenskis ragino pasaulį reaguoti į ketvirtadienio raketų smūgius, įvykusius netrukus po jo pokalbio su JT vadovu Kyjive.„Belieka apgailestauti, kad į Rusijos įvykdytą sąmoningą ir žiaurių Jungtinių Tautų pažeminimą nebuvo atsakyta“, – sakė Ukrainos prezidentas.JT generalinis sekretorius taip pat lankėsi Bučoje ir kituose netoli Kyjivo esančiuose miestuose, kur Rusija vykdė karo nusikaltimus. Pastaroji neigia, kad jos pajėgos žudė civilius.„Mane sujaudino Ukrainos žmonių ryžtas ir drąsa. Mano žinia jiems yra paprasta – mes nepasiduosime“, – penktadienį tviteryje rašė A. Guterresas.

JT vadovas įsitikinęs, kad Rusijos raketų smūgiai Kyjivui jo vizito metu nebuvo asmeninė žinutėJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įsitikinęs, kad Rusijos raketų sprogimai Ukrainos sostinėje jo vizito metu nebuvo asmeninė Kremliaus žinutė jam, praneša dpa.„Jis mano, kad ši ataka su juo nesusijusi. Iš tiesų jis tai priėmė kaip ženklą. Tačiau kaip nepagarbos ženklą Kyjivo žmonėms, o ne jam“, – penktadienį sakė JT atstovas spaudai Farhanas Haqas.JT taip pat pareiškė užuojautą žurnalistės Viros Hyryč šeimai, kuri žuvo sprogus raketai.Penktadienį Rusijos kariuomenė patvirtino smogusi Kyjivui dieną anksčiau, kai ten lankėsi A. Guterresas.Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad tolimojo nuotolio itin taikliomis raketomis buvo atakuota Ukrainos raketų gamyklą „Artem“.Tačiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad taip buvo „pasveikintas“ JT generalinis sekretorius, kuris prieš savo vizitą į Ukrainą Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.„Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, – vaizdo įraše sakė V. Klyčko.Sprogus raketai, žuvo V. Hyryč, o 10 žmonių buvo sužalota. Ji dirbo transliuotojui „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (angl. Radio Free Europe / Radio Liberty). Žuvusi moteris buvo rasta po gyvenamojo pastato griuvėsiais.

Rusija ragina JAV ir NATO nebetiekti ginklų UkrainaiRusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas interviu Kinijos žiniasklaidai paragino JAV ir NATO nustoti tiekus ginkluotę Ukrainai, jeigu šalys iš tikrųjų nori išspręsti krizę, informuoja naujienų agentūra AFP.Rusija į Ukrainą įsiveržė prieš du mėnesius, bet savo tikslo greitai užimti Kyjivą nepasiekė. Dabar Maskva intensyvina operacijas Donbase, Ukrainos rytuose.Nepaisant to, S. Lavrovas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė, kad „speciali karinė operacija“ vyksta griežtai pagal planą.Kinija vengia pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje ir gina savo artimą draugystę su Maskva, o šalies valstybinė žiniasklaida atkartoja Rusijos teiginius apie karą.„Jeigu JAV ir NATO iš tiesų suinteresuotos Ukrainos krizės išsprendimu, tai pirmiausia turėtų atsibusti ir sustabdyti ginklų ir amunicijos tiekimą Kijevo režimui“, – pareiškė S. Lavrovas.Kremlius jau anksčiau aiškino, kad ginklų tiekimas Ukrainai neva kelia grėsmę Europos saugumui.Šeštadienį „Xinhua“ publikavo interviu, kuriame S. Lavrovas tikina, kad Rusija gali reorganizuoti savo ekonomiką, kad apsigintų nuo „potencialiai neteisėtų priešiškų veiksmų“.Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija, kuriai taikomos sankcijos, dabar sutelkė savo dėmesį tam, kad taptų nepriklausoma nuo JAV dolerio, importo ir užsienio technologijų.Maskva „dedolerizacijos“ politiką siekė įgyvendinti keletą metų ir ragino partneres, tokias kaip Kinija ir Indija, mokėjimus atlikti kita valiuta.Nuo karo pradžios Vakarai taiko sankcijas, kurios Rusijos finansų sektorių iš esmės atkirto nuo pasaulinės ekonomikos.Tuo metu Ukrainos prokurorai nustatė daugiau nei 8 000 Rusijos karo nusikaltimų ir pradėjo tyrimą prieš 10 rusų karių, įtariamų dėl karo nusikaltimų Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo rasta dešimtys užmuštų civilių.

V. Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo programa padės Ukrainai nugalėti RusijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo (ginkluotės tiekimo) programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms, prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už analogišką garsiąją lendlizo programą, kuri itin padės kovoje prieš Rusiją, prieš rusus užpuolikus, kuri labai pasitarnavo kovoje prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą. Esu įsitikinęs, kad dabar lendlizas padės Ukrainai ir visam laisvajam pasauliui nugalėti idėjinius nacių įpėdinius, kurie pradėjo karą prieš mus mūsų žemėje“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis pažymėjo, kad lendlizas ir kitos pagalbos Ukrainai priemonės yra konkretus įrodymas, kad laisvė ir šiais laikais moka gintis nuo tironijos.

Pentagono atstovas sako, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje pademonstravo savo moralinį žlugimąJAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nepaiso ukrainiečių civilių žūčių, praneša naujienų agentūra dpa.Penktadienį J. Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos pademonstravo savo abejingumą ir moralinį žlugimą.Vienas žurnalistas Pentagono atstovo paklausė, ar, jo manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi racionaliai.„Nemanau, kad visiškai suvokėme tą smurto ir žiaurumo lygį, kurio jis ėmėsi“, – atsakė J. Kirby.Jis pridūrė, kad nėra psichologas ir negali vertinti, kas dedasi Rusijos prezidento galvoje, tačiau pabrėžė, kad Rusijos pajėgos žiauriai elgiasi su civiliais.„Sunku žiūrėti į tai, ką jis daro Ukrainoje, ką jo pajėgos daro Ukrainoje, ir manyti, kad etiškas ir moralus žmogus galėtų tai pateisinti“, – teigė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai.

Zelenskis: Mariupolis yra „rusų koncentracijos stovykla griuvėsių viduryje“Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi pasauliui apibūdino apgultą Mariupolio miestą kaip „Rusijos koncentracijos stovyklą griuvėsių viduryje“.Ukrainos lyderis sakė, kad pietinis uostamiestis, „kuris buvo vienas iš labiausiai išsivysčiusių regione“, buvo „sunaikintas“ Rusijos pajėgų.Jis sakė: „Miestas, kuris buvo vienas iš labiausiai išsivysčiusių regione, yra tiesiog rusų koncentracijos stovykla griuvėsių viduryje.“Ir tęsė toliau: „Ir okupantų tvarka toje Mariupolio dalyje, kurią jie, deja, vis dar kontroliuoja, nežymiai skiriasi nuo to, ką naciai darė okupuotoje Rytų Europos teritorijoje“.V. Zelenskis teigė, kad Donbase „okupantai darė viską, kad sunaikintų bet kokią gyvybę“ nuolatiniais sprogdinimais ir smūgiais.„Mūsų žemės, mūsų žmonių apsauga yra kova už gyvybę“, – pridūrė jis.„Dėl Lisičansko, Severodonecko, Popasnos, Kramatorsko, Slovjansko, Marinkos ir visų kitų Donbaso miestų bei bendruomenių, kuriuos Rusijos kariuomenė nori paversti griuvėsiais, absoliučiai viskas sprendžiama šiame kare“, - teigė prezidentas.

Ukraina perspėja, kad taikos deryboms su Rusija gresia žlugimasUkraina perspėjo, kad taikos deryboms su Maskva gresia žlugimas.Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus po to, kai nepavyko užimti sostinės per devynias savaites trukusį puolimą.Maskva užėmė Chersono miestą Ukrainos pietuose, o jos pajėgos įnirtingai atakuoja rytinį Mariupolį, kur Jungtinės Tautos deda pastangas evakuoti civilius gyventojus.Ukraina ir Rusija nesurengė akis į akį taikos derybų nuo kovo 29 d., o atmosfera paaštrėjo dėl Ukrainoje įvykdytų žiaurių išpuolių.Maskva tokius kaltinimus atmetė.Komentaruose žurnalistams Lenkijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė pesimizmą dėl tolesnių derybų su Rusija perspektyvos.„Rizika, kad derybos baigsis, yra didelė dėl to, ką jie (rusai) paliko po savęs, įspūdis, kad jie turi žmonių žudymo knygelę“, – „Interfax“ citavo jį.

Rusija: į šalį nuo karo pradžios įvežta daugiau nei 1 mln. ukrainiečiųNuo invazijos pradžios iš Ukrainos į Rusiją buvo išvežta daugiau nei milijonas žmonių, tvirtina Rusija.Prasidėjus Rusijos invazijai į šalį iš Ukrainos į Rusiją buvo išgabenta iš viso 1,02 mln. žmonių, tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Ankstų šeštadienio rytą kalbėdamas jis taip pat apkaltino NATO mėginant kištis į politinį susitarimą siekiant užbaigti krizę Ukrainoje.

Pentagonas: rusų kampanija Donbaso kontrolei perimti atsilieka nuo grafikoRusijos kampanija, kuria Maskva siekia perimti Donbaso regiono Rytų Ukrainoje kontrolę, vyksta lėtai ir atsilieka nuo grafiko, penktadienį pareiškė vienas Pentagono pareigūnas.Dėl tvirto Ukrainos karių pasipriešinimo ir atsargumo Rusijai nepavykus užimti Kyjivo Donbase daroma „lėta ir netolygi pažanga“, žurnalistams sakė pareigūnas.„Mes manome, kad iš esmės jie toliau kuria sąlygas ilgalaikiam, didesniam ir ilgesniam puolimui“, – teigė tas pareigūnas.Tai apima „doktrininį“ požiūrį, pagal kurį vykdomi oro antskrydžiai ir artilerijos smūgiai Ukrainos pozicijoms, o tik tada bandoma judėti į priekį sausumoje.Tačiau, pasak pareigūno, šie smūgiai nėra tokie sėkmingi, kaip tikėjosi rusai, ir neverčia ukrainiečių atsitraukti, o tai lemia lėtėjančius laimėjimus sausumoje.Be to, „jie vis dar šiek tiek baiminasi išeiti iš savo tiekimo linijų. Jie nenori daryti tų pačių klaidų, kurias padarė Kyjive“, sakė pareigūnas.Todėl „tikrai manome, kad jie atsilieka nuo grafiko ir nuo to, ką bandė pasiekti Donbase“, pridūrė jis.Minimas pareigūnas sakė, kad Pentagonas mano, jog rusai „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, kur norėjo būti“.Manoma, kad Rusija mūšio lauke bando suformuoti „žnyples“, kurias būtų galima „uždaryti“ ir apsupti fronto linijoje kovojančius Ukrainos karius.Mūšio lauko analitikai mano, kad rusų trumpalaikiai tikslai yra užimti teritoriją į rytus nuo įsivaizduojamos linijos tarp Charkivo ir Donecko.Pentagono duomenimis, šiuo metu Ukrainos rytuose ir pietuose rusai turi 92 bataliono taktines grupes, dar daugiau jų dislokuota Rusijos sienos pusėje.Tačiau, pasak pareigūno, po didelių nesėkmių pirmosiomis du mėnesius trunkančio karo savaitėmis šios grupės nebūtinai yra viso pajėgumo.JAV ir sąjungininkės Europoje skubiai siunčia sunkiąją artileriją į Ukrainą, kad padėtų jai gintis, tačiau, atsižvelgiant į dešimčių haubicų perkėlimo logistiką ir būtinybę apmokyti ukrainiečius su jomis dirbti, naujosios įrangos dažnu atveju vis dar nėra fronte ir ji neįtraukta į kovas.„Gynybai jie gaus daugiau amerikietiškos artilerijos ir instruktorių. Taigi tai gali tapti šiokiu tokiu susišaudymu“, – sakė pareigūnas.

Analitikas: Rusijos raketų smūgis Kyjivui rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus.Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.„Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tęsti karą, nepaisydama tarptautinio spaudimo“, – naujienų agentūrai AP sakė V. Fesenka.„Šiuo raketų smūgiu Kremlius siunčia įspėjimą visoms tarptautinėms struktūroms ir organizacijoms, kurios bando daryti įtaką ar sulaikyti agresyvius Rusijos karinius planus“, – pažymėjo jis.„Nors Rusijai kol kas nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Ukrainoje, ji ketina tęsti puolimą ir toliau smogti raketomis miestams“, – pridūrė analitikas.Pranešama, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar mažiausiai 10 buvo sužeisti; tai buvo pirmasis išpuolis Kyjive nuo tada, kai Rusija sutelkė savo pastangas į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje. A. Guterresas ir jo komanda nenukentėjo.

Mariupolio meras: sąlygos „Azovstal“ – baisiosUkrainos Mariupolio miesto meras penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame didžiuliame metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse besislepiantiems žmonėms trūksta maisto, vandens ir vaistų.Per vyriausybės organizuotą vaizdo konferenciją Vadymas Boičenka padėtį „Avozstal“ pavadino baisia. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių karių bastionas karui svarbiame uostamiestyje, ten taip pat slepiasi šimtai civilių.Po sugriauta sovietinių laikų gamykla yra bunkerių, įrengtų taip, kad atlaikytų smūgius iš oro. Tačiau situacija tapo dar sudėtingesnė, rusams numetus keletą vadinamųjų „bunkerių sprogdintojų“ bombų ir nevaldomos amunicijos.„Vietiniai, kuriems pavyko išvykti iš Mariupolio, sako, kad ten – pragaras, bet išvykę iš šios tvirtovės sako, kad yra dar blogiau“, – sakė V. Boičenka.„Jie maldauja juos gelbėti, – kalbėjo meras. – Tai ne dienų, o valandų klausimas.“V. Boičenka išreiškė vilti jog paliaubos leis žmonėms saugiai palikti „Azovstal“. Rusija anksčiau pasiūlė paliaubas, kurias ukrainiečiai atmetė, sakydami, kad Maskva anksčiau pažeidė kitus susitarimus.„Tikimės, kad priešas šiek tiek prisilietė prie žmogiškumo“, – sakė meras.

Klyčko: V. Putinas parodė Jungtinėms Tautoms vidurinį pirštąKyjivo meras Vitalijus Klyčko naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę pavadino aiškia žinute Jungtinėms Tautoms. „Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, - pareiškė V. Klyčko penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.Rusų pajėgos ketvirtadienį apšaudė Kyjivą, kai čia viešėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jis Ukrainos sostinėje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai Maskvoje kalbėjosi ir su V. Putinu.Per raketų ataką ketvirtadienį Kyjive buvo apgadintas 15 aukštų gyvenamasis namas maždaug už 3 km nuo centro. Per ataką žuvo Laisvosios Europos radijo žurnalistė Vira Hyryč, 10 žmonių buvo sužeisti.Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, buvo smogta raketų fabrikui „Artem“. Tai buvo jau antroji ataka prieš gamyklą.Daugiau kaip du mėnesius trunkančiame kare, V. Klyčko duomenimis, Ukrainos sostinėje žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 430 buvo sužeista.

Lenkija perduoda Ukrainai daugiau kaip 200 tankų „T-72“Lenkija Ukrainai kovoje su rusų agresoriumi perduoda daugiau kaip 200 sovietinių „T-72“ tipo tankų. Tai penktadienį pranešė Lenkijos radijo naujienų agentūra IAR, remdamasi vyriausybės šaltiniais. Dauguma tankų esą jau kirto sieną ir yra Ukrainos teritorijoje.Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis prieš kelias dienas patvirtino, kad Ukrainai bus perduotas didelis kiekis tankų, tačiau tikslaus skaičiaus neįvardijo. Prezidentas Andrzejus Duda savaitės pradžioje pareiškė, kad Lenkija nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės pagalbos už 1,5 mlrd. eurų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį su lenkų žurnalistais Kyjive padėkojo „Lenkijai ir lenkams už beprecedentę paramą Ukrainai ir ukrainiečiams“, pranešė Lenkijos TV stotis TVN24.V. Zelenskis turėjo omenyje ne tik paramą ginklais, bet ir jau daugiau kaip 3 mln. iš Ukrainos į Lenkiją pabėgusių žmonių priėmimą. Lenkija esą daro viską, kad pabėgę ukrainiečiai galėtų jaustis kaip namuose. Ir Lenkija labai gerai žino, kad abi šalys turi eiti išvien, jei viena yra užpulta.

Kremlius: į gegužės 9-osios karinį paradą Rusija užsienio šalių vadovų nekviesRusija, Kremliaus duomenimis, į savo tradicinį paradą gegužės 9 dieną užsienio šalių vadovų nekvies. Šis paradas rengiamas 77-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare proga. „Reikalas tas, kad šį kartą tai ne jubiliejus“, - sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų agentūros.Praeityje būta metų, kai užsienio šalių vadovai stebėti parado nebuvo kviečiami, tačiau būta ir metų, kai jie dalyvaudavo, nors paradas ir nebūdavo jubiliejinis. Kariniame parade Raudonojoje aikštėje Maskvoje dalyvaus apie 11 000 karių.„Tai mūsų šventė, tai šventa diena visai Rusijai ir visiems rusams. Tačiau užsienio vadovų nekvietėme“, - aiškino D. Peskovas. Gynybos ministerijos duomenimis, be karių parade dalyvaus daug karinės technikos. Per Rusijos sostinės centrą vėl turėtų riedėti ir tankai bei raketos.Aštuoni naikintuvai, be to, danguje virš Raudonosios aikštės suformuos Z raidę – oficialų Rusijos „karinės specialiosios operacijos“ Ukrainoje simbolį.

Rusai kankino ir nušovė ukrainietį karo medikąGusarovkos kaime, Charkovo regione, Rusijos kariuomenė kankino ir nušovė vietinį gyventoją, kuris dirbo karo gydytoju. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkovo regiono nacionalinės policijos tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas, praneša „Ukrinform“.„Gusarovkos kaime buvo rastas 27 metų vyro, kuris, kaip medicinos darbuotojas, dalyvavo antiteroristinėje operacijoje šalies rytuose, kūnas. Ant jo kūno yra daug nubrozdinimų, kelio ir pėdos šūvių, trauminis smegenų sužalojimas ir kulka krūtinėje, kuri sukėlė mirtį“, – sakė S. Bolvinovas.Jis pažymėjo, kad kuo toliau Ukrainos kariai išlaisvina užimtas žemes, tuo daugiau siaubo atsiveria jų kelyje.Be to, yra daug kaltinimų dėl plėšimo ar tiesioginio apiplėšimo. „Turime dar dešimtis pareiškimų ir įrodymų, kad okupantai plėšė ir atvirai plėšė. Jie grobia nuo virtuvės prietaisų iki automobilių. Ir tai tik viena gyvenvietė“, – rašė S. Bolvinovas.Kaip pranešta, balandžio 22 d., išlaisvinus Gusarovkos kaimą, Izyumo rajoną nuo Rusijos įsibrovėlių, vieno iš namų rūsyje buvo rasti dviejų žmonių – vyro ir moters – lavonai. Buvo nustatyta, kad Rusijos kariai juos kankino, o tada sudegino kūnus.Taip pat Gusarovkoje buvo rastas automobilis, kuriame buvo įsibrovėliai nušauta šeima – tėvai ir trejų metų vaikas.

Guterresas pažadėjo padvigubinti pastangasJungtinės Tautos (JT) padvigubins savo pastangas išgelbėti gyvybes Ukrainoje, po vizito šioje šalyje sakė organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas.Jis penktadienį tviteryje parašė, kad JT nepasiduos ir padvigubins savo pastangas išgelbėti gyvybes ir sumažinti žmonių kančias Ukrainoje.Jo žinutė paskelbta po jo vizito Ukrainoje ir ketvirtadienį susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Antradienį jis taip pat lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainiečiai raginami atsisakyti automobiliųUkrainos sostinės Kijevo valdžia paragino žmones nenaudoti savo automobilių ir taupyti degalus kariuomenei, praneša CNN.„Kijeviečiai, jei grįžote į sostinę, jei įmanoma, naudokite viešąjį transportą. Esančius saugiose vietose [už Kijevo ribų] raginame palaukti, neskubėti grįžti“, – sakė Kijevo miesto valstybės administracijos vadovo pavaduotojas Mykolas Povoroznykas.Jis teigė, jog Kijeve nėra problemų dėl viešojo transporto tinklo, kuris nuolat plečiasi, kad būtų galima pavėžėti į sostinę grįžtančius gyventojus.Sostinės valdžia paragino piliečius kol kas negrįžti dėl besitęsiančio raketų atakų pavojaus. Vienu metu buvo manoma, kad apie trečdalis Kijevo gyventojų išvyko.

Odesoje – ilga komendanto valandaOdesos regioninės karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenką pasirašė dekretą dėl komendanto valandos įvedimo Odesos teritorijoje – nuo gegužės 1 d. 10 val. iki gegužės 3-osios 5 val.Žmonėms per komendanto valandą draudžiama likti gatvėse ir kitose viešose vietose be specialių pasų ir pažymėjimų. Odesos regiono teritorijoje komendanto valanda išlieka nepakitusi – ji yra kasdien nuo 22 iki 5 val. Viešasis transportas Odesoje komendanto valandomis neveiks. Be to, miesto geležinkelio ir autobusų stoties darbas bus visiškai sustabdytas, apie kurį iš anksto buvo informuoti Odesos ir kitų regionų vežėjai, taip pat Rumunijos, Bulgarijos, Moldovos ir Lenkijos vežėjai.Balandžio 23 dieną Odesoje sparnuotoji raketa pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo septyni gyventojai, įskaitant trijų mėnesių mergytę, o dar 18 buvo sužeisti.

Į Lenkiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln.Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.Pareigūnai oficialiuose pasienio su Ukraina postuose suskaičiavo 3,033 mln. žmonių. Per tą patį laiką sieną Ukrainos kryptimi kirto 924 000 asmenų. Nors karas Ukrainoje toliau tęsiasi, Lenkijos institucijos pastarosiomis savaitėmis fiksuoja daugiau grįžtančiųjų nei atvykstančiųjų.Lenkijos pasieniečiai penktadienį taip pat pranešė apie 30 neteisėtų mėginimų kirsti sieną iš Baltarusijos. Tai buvo Turkijos, Sirijos ir Jemeno piliečiai. Suimti trys spėjami žmonių kontrabandininkai iš Ukrainos, Moldovos ir Uzbekistano. Nuo metų pradžios suimta 118 žmonių kontrabandininkų, dauguma kurių buvo Gruzijos, Lenkijos ir Ukrainos piliečiai, pranešė pasieniečiai.Žmogaus teisų organizacijos kaltina Lenkiją diskriminacija tų pabėgėlių, kurie yra ne iš Ukrainos. Lenkų tarnybos ne kartą paneigė pažeidinėjančios žmogaus teises ir gynė griežtus savo veiksmus prieš pabėgėlius, atvykstančius iš Baltarusijos. Jie kaltina Minską tyčia gabenant migrantus iš ne Europos šalių prie Lenkijos sienos.

ES nerimą kelia sprogimai UždniestrėjeEuropos Sąjunga (ES) su nerimu stebi pranešimus apie sprogimus ir išpuolius Uždniestrėje. Incidentai, apie kuriuos pranešta iš prorusiškų separatistų teritorijos Moldovoje neigiamai veikia šalies saugumą ir stabilumą, penktadienį pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. ES paragino atsakingus subjektus vengti tolesnio padėties destabilizavimo.Prieš maždaug tris dešimtmečius nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbusioje Uždniestrėje šią savaitę būta virtinės sprogimų. Tenykštė vyriausybė juos organizavus kaltina Ukrainą. Kyjivas kaltinimus neigia ir teigia, kad tai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) nori įtraukti Uždniestrę į Rusijos karą prieš Ukrainą.ES užsienio politikos įgaliotinis J. Borrellis penktadienį pabrėžė, kad ES solidariai stovi Moldovos pusėje ir remia šalies suverenumą bei teritorinį integralumą. Santūrios institucijų Moldovoje reakcijos esą yra sveikintinos. Tai padeda išlaikyti ramybę šalyje.

Ukrainoje žuvus amerikiečiui, JAV perspėja piliečius nevykti ten kariauti JAV gynybos departamentas penktadienį perspėjo amerikiečius nevykti į Ukrainą kovoti su Rusijos pajėgomis, kai ten žuvo buvęs jūrų pėstininkas.„Mes ir toliau raginame amerikiečius nevykti į Ukrainą... Tai aktyvaus karo zona, tai nėra ta vieta, į kurią reikėtų keliauti“, – sakė Pentagono atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby televizijai CNN kitą dieną po to, kai pasirodė pranešimų apie Willy Josepho Cancelio žūtį.W. J. Cancelio motina Rebecca Cabrera sakė CNN, kad jos 22 metų sūnus pirmadienį žuvo Ukrainoje, į kurią atvyko kovo viduryje ir dirbo privačiam kariniam rangovui.Ji teigė, kad sūnaus kūno dar nesusigrąžino. Jis paliko žmoną ir vaiką, kuriam dar nėra vienerių metų.Jo žmona Brittany Cancel sakė „ABC News“, kad jos vyras „labai norėjo savanoriauti“ Ukrainoje ir „išvyko ten norėdamas padėti žmonėms“.J. Kirby išreiškė užuojautą B. Cancel šeimai ir sakė suprantantis jo „altruistinius motyvus“, kartu pabrėždamas, kad yra būdų, kaip paremti Ukrainą „saugiai ir veiksmingai“. Jis pridūrė, kad Pentagonas neturi informacijos apie tai, kaip W. J. Cancelis žuvo.Iškart po Rusijos invazijos, prasidėjusios vasario 24 dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius savanorius kovoti už jo šalį.Kovo mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į kvietimą atsiliepė dešimtys tūkstančių savanorių iš dešimčių šalių.Ketvirtadienį Londone buvo pranešta apie, kaip manoma, pirmą žuvusį konflikte kovojusį britą. Dar vienas britas dingo be žinios.

Nyderlandai turėtų vėl atverti savo ambasadą Kyjive Nyderlandai penktadienį vėl atidaro savo ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo diplomatinės atstovybės uždarymo artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą.Nyderlandų ambasados darbuotojai buvo perkelti iš Ukrainos sostinės vasario 20 dieną, likus keturioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į šią valstybę.Nuo balandžio 16 dienos ambasada veikė Ukrainos vakariniame Lvivo mieste.„Nedidelis skaičius ambasados darbuotojų sugrįš į sostinę“, – sakoma Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pranešime.„Mes palaikome glaudžius darbinius santykius su Ukraina ir palaikome ją teikdami diplomatinę, humanitarinę ir karinę paramą“, – pridūrė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.„Svarbu, kad galėtume vis tai paremti turėdami ambasadą vietoje – Kyjive“, – nurodoma pranešime.Nors Nyderlandų ambasada bus atidaryta, jos konsulinis skyrius kol kas dar liks uždarytas, sakoma jame.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 23 tūkst. karių Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 23 000 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 29-osios Rusija taip pat neteko 986 tankų, 2 418 šarvuočių, 435 artilerijos sistemų, 151 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 73 oro gynybos sistemų, 189 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 695 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 229 dronų ir 31 specialiosios technikos vieneto.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija pirmą kartą pripažino taikinius Ukrainoje apšaudžiusi iš povandeninio laivo Rusija, anot naujienų agentūros „Interfax“, pirmą kartą pripažino, kad taikiniams Ukrainoje atakuoti panaudojo savo povandeninių laivų flotilę.Iš dyzelinu varomo povandeninio laivo Juodojoje jūroje į taikinius Ukrainoje buvo paleistos „Kalibr“ tipo raketos, pranešė Gynybos ministerija. Ji kartu paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš jūros kylančios ir horizonto link skriejančios raketos.

Ukrainos kariuomenė: Rusija sustabdė puolimą Donbase Rusijos ginkluotosios pajėgos naktį laikinai sustabdė antžemines atakas Rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.„Iziumo kryptimi [priešas] nevykdė jokių puolamųjų veiksmų“, – rašė generalinis štabas savo naujausioje ataskaitoje apie padėtį, pažymėdamas, kad Rusijos pajėgos apsiriboja žvalgyba ir artilerijos ugnimi.Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė daugiausia veiksmų vykdė Charkivo regiono Iziumo apylinkėse. Stumiantis į pietus, akivaizdžiai buvo siekiama apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione.Ukrainos generalinio štabo duomenimis, kitose fronto teritorijose taip pat išliko palyginti ramu. Pranešama apie artilerijos apšaudymą netoli Donecko, tačiau jokių tolesnių bandymų šturmuoti miestą nebuvo.Britų žvalgybos tarnyba teigė, kad Rusijos pažangą Donbaso regione stabdo stiprus Ukrainos pasipriešinimas.„Rusijos teritoriniai laimėjimai riboti ir pasiekti su dideliais Rusijos pajėgų nuostoliais“, – tviteryje rašė JK Gynybos ministerija.Pranešime teigiama, kad kovos buvo „ypač intensyvios“ aplink rytinius Lysyčansko ir Severodonecko miestus, „bandant prasiveržti į pietus“ nuo Iziumo link Sloviansko.

Ukraina prašo tarptautinės paramos neutralizuojant minasUkraina prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos neutralizuojant minas mūšių teritorijose. Reikalingi specialistai ir technika, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja „Ukraijinska Pravda“. Ministro teigimu, po vienos aktyvių kovų dienos prireikia 30 dienų minoms likviduoti. Jis pažymėjo, kad vien tik mūšiai sostinės Kyjivo regione tęsėsi 30–35 dienas. Teritorijos valymas čia teoriškai truktų daugiau kaip dvejus metus.Ministras įspėjo, kad prasidėjus pavasariui minos gali apaugti žolėmis ir tada jas bus galima rasti tik su specialia įranga. Ukraina esą turi per mažai specialių pajėgų ir todėl prašo tarptautinių organizacijų atsiųsti specialistų ir technikos.Ketvirtadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl minų pavojaus priemiesčiuose. Anot jo, jau yra nuo minų žuvusių žmonių.Rusijos daliniai vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą.

JK padės Ukrainai tirti įtariamus karo nusikaltimusJungtinė Karalystė siunčia į Ukrainą ekspertų komandą padėti vietos pareigūnams tirti pranešimus apie Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant lytinį smurtą.Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad komanda, kurioje yra su konfliktais susijusio lytinio smurto atpažinimo ekspertų, gegužės pradžioje nuvyks į Lenkiją ir susitiks su tarptautinių agentūrų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, pabėgėliais ir Ukrainos pareigūnais, kad išsiaiškintų, kaip galėtų padėti.„Rusija atnešė į Ukrainą barbariškumą ir įvykdė bjaurių žiaurių nusikaltimų, taip pat ir prieš moteris, – sakoma L. Truss pareiškime. – Britų kompetencija padės atskleisti tiesą ir patraukti [Vladimiro] Putino režimą atsakomybėn už jo veiksmus. Teisingumas bus įvykdytas.“L. Truss planuoja penktadienį Hagoje susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju teisėju Piotru Hofmanskiu ir patvirtinti Britanijos paramą tyrimui bei baudžiamajam persekiojimui už karo nusikaltimus Ukrainoje.

M. Podoliakas pakomentavo Turkijos atstovų pareiškimus, kad „artimiausiu metu“ gali įvykti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimasUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas interviu „Laisvės radijui“ pakomentavo Turkijos atstovų pareiškimus, kad esą netrukus gali įvykti Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas.„Šiandien aš nematau galimybės surengti susitikimą tiesiog rytoj ar poryt, kaip teigiama Turkijoje. Deja, reikia palaukti. Dviejų prezidentų deryboms vis dėlto dar ne laikas. Kiek vėliau jos tikriausiai įvyks. Bet mes norime, kad Ukrainos pozicijos šiose derybose būtų labai stiprios. Mūsų prezidentas yra tvirtos valios: jis nori vykti į derybas ir elgtis kaip tikrai globalaus masto lyderis. Ir jo teisinės pozicijos turi būti labai tvirtos. Mes turime jas parengti“, – sakė patarėjas.M. Podoliakas taip pat pažymėjo, jog dokumentas, kurį rengia Ukrainos ir Rusijos atstovai, turi remtis karo užbaigimo logika.„Ugnies nutraukimas visoje Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos, apsikeitimas belaisviais. Dokumente turi būti visi punktai, kaip užbaigti karą. Suprantama, kad mes jau nepasirašysime kažkokios „draugystės ir taikos sutarties“. Bet mes turime užfiksuoti pozicijas, kurios Rusijai taps raudonomis linijomis, kad ši šalis niekada nebeįžengtų į Ukrainos teritoriją“, – pabrėžė M. Podoliakas.Trečiadienį Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė, jog Ankara tikisi, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pasiūlymu artimiausiomis dienomis pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą.

Ukrainos gynėjams perduotas dar vienas oro gynybos kompleksas S-300Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kariuomenė gavo oro gynybos kompleksą S-300, kurį jai  perdavė partneriai, praneša penktadienį „gazeta.ua“.Kaip pažymi „Telegram“ kanale Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, šis kompleksas sustiprino oro gynybą šalies pietuose.Pasak Ukrainos kariškių, kompleksas jau vykdo kovines užduotis ir saugo šalies dangų nuo okupantų rusų.Zenitinių raketų kompleksas S-300 gali numušti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas 150 kilometrų atstumu.Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos kompleksą S-300. Be to, Slovakijos vyriausybė patvirtino informaciją apie Bratislavos ir Kyjivo derybas dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Zuzana 2“ pardavimo.

Ukrainoje žuvo ten kovojęs 25 metų Danijos pilietisUkrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2.Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama.Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.„Todėl gali užtrukti, kol paaiškės detalės“, nes dėl vykstančio karo „sąlygos yra itin sudėtingos“, rašoma pareiškime.Vienas didžiausiu tiražu leidžiamų Danijos dienraščių „Jyllands-Posten“ skelbia, kad kovoti su Rusijos pajėgomis į Ukrainą išvyko iki 100 Danijos piliečių. Pranešime remiamasi Ukrainos ambasados Danijoje pateiktais duomenimis.

Kyjive per raketų smūgį žuvo „Laisvės radijo“ prodiuserėJAV finansuojamas „Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL) penktadienį pranešė, kad viena jo darbuotoja žuvo per Rusijos pajėgų ataką Kyjive, surengtą, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas.„Laisvės radijo žurnalistė ir prodiuserė Vera Gyryč žuvo Rusijos raketai pataikius į namą Kyjive, kur ji gyveno. Apšaudymas įvyko balandžio 28 dieną“, – pranešė RFE/RL redakcija Ukrainoje.

Rusijos pajėgos Ukrainoje pagrobė du britusJungtinės Karalystės humanitarinės pagalbos grupė pranešė turinti duomenų, kad Rusijos pajėgos pietryčių Ukrainoje pagrobė du britus. Dominikas Byrne'as, ne pelno organizacijos „Presidium Network“ generalinis direktorius ir vienas iš jos įkūrėjų, naujienų agentūrai AP penktadienį sakė, kad ryšys su tais vyrais nutrūko pirmadienį. Pasak D. Byrne'o, vyrai buvo sučiupti, kai bandė savarankiškai evakuoti civilius iš Dniprorudnės, esančios netoli Zaporižios miesto, už maždaug 470 km į pietryčius nuo Kyjivo.D. Byrne'as sakė, kad šeimą, kurią abu vyrai bandė evakuoti, vėliau apklausė Rusijos pajėgos, klausinėjusios ją apie „britų šnipus“. Ta šeima vėliau sugebėjo pabėgti į Lenkiją.D. Byrne'as vyrus įvardijo kaip Paulą Urey ir Dylaną Healy. Anot jo, jie karo zonoje veikė savarankiškai ir nebuvo susiję su jokia pagalbos grupe.JK užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į AP prašymą pateikti komentarą. Rusija nepripažino pagrobusi šiuos britus.

Rusija patvirtino „didelio tikslumo“ smūgį Kyjivui per JT vadovo vizitąRusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi oro smūgį Kyjivui per Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vizitą.„Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų didelio tikslumo tolimojo nuotolio aviacijos ginklai sunaikino raketų ir kosmoso įmonės „Artiom“ gamybinius pastatus Kyjive“, – pranešė ministerija per kasdienę spaudos konferenciją dėl karo Ukrainoje.

Vienas žmogus žuvo po vakarykščio raketos smūgio KyjiveTai pranešė miesto meras.Savo „Telegram“ kanale Vitalijus Klyčko sakė, kad gelbėtojai rado kūną, tarp griuvėsių namo, į kurį pataikė raketa.

Kuleba ragina pasaulio valstybes apsispręsti dėl saugumo garantijų UkrainaiUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienio rytą paragino pasaulio valstybes apsispręsti, kokias saugumo garantijas jos pasirengusios suteikti Ukrainai, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Dėl taikos pasaulyje Ukraina atsisakė branduolinės  ginkluotės. Tada beldėmės į NATO duris, bet jos taip ir nebuvo atidarytos. Saugumo vakuumas paskatino Rusijos agresiją. Pasaulis skolingas Ukrainai už saugumą, todėl prašome valstybes nuspręsti, kokias saugumo garantijas jos yra pasirengusios suteikti“, –rašo tviteryje Ukrainos diplomatijos vadovas.Portalas pažymi, jog Ukraina siekia, kad Vakarai suteiktų jai tokias saugumo garantijas, kokias turi NATO šalys.Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina iki šiol neturi jokių saugumo garantijų.

Policija: Kyjivo srityje jau aptikti 1 187 civilių lavonai Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 29-osios Ukrainos sostinės Kyjivo srityje jau aptikti 1 187 rusų karių nužudytų civilių lavonai. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis šios srities policijos pajėgų vadu Andrijumi Nebytovu.„(Kyjivo srityje) Rusijos kariuomenė iki šiol pražudė 1 187 mūsų tautiečius civilius“, – teigė A. Nebytovas.Kaip pranešama, vien balandžio 28-ąją Kyjivo srityje buvo rasti 26 žmonių palaikai. Žuvusiųjų paieška tęsiasi. Dingusiais be žinios vis dar laikoma daugiau kaip 200 žmonių.Balandžio pradžioje Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Kyjivo srityje esančių Irpinės, Bučos ir Hostomelio miestų. Vėliau ten buvo aptikti daugybės civilių lavonai. Manoma, kad čia rusų kariai vykdė masines žudynes.  

JAV Atstovų Rūmai pritarė lendlizo Ukrainai projektuiJAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo už vadinamojo lendlizo projektą, išplečiantį JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.„Puikios naujienos. Šiandien JAV Atstovų Rūmai išnagrinėjo ir balsavimu [priėmė] lendlizo ir demokratijos apsaugos Ukrainoje įstatymą“, – sakoma pranešime.Įstatymo projektui pritarė 417 Atstovų Rūmų narių, prieš jį balsavo 10. Įstatymo projektą dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas.Kaip sakė A. Jermakas, dokumento tekste kalbama apie išplečiamas JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo ar išnuomojimo Ukrainai, „civilių gyventojų gynimui nuo rusų karinio įsiveržimo“ ir kitiems tikslams.Projektui tapus įstatymu, per 60 dienų turi būti nustatytos spartesnio tiekimo procedūros.Šia priemone atnaujinamas 1941 metų, tuometinio prezidento Franklino D. Roosevelto pasirašytas įstatymas dėl pagalbos sąjungininkėms kovoti su nacių Vokietija. Lendlizo įstatymas Kongrese buvo priimtas tuometiniam britų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui paprašius pagalbos ir sudarė sąlygas Vašingtonui perduoti ar išnuomoti karinę įrangą JAV sąjungininkėms.J. Bidenui pasirašius „2022-ųjų Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą“, administracija įgis daugiau galimybių siųsti karinę įrangą ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkėms Rytų Europoje, įkaitant Lenkiją.„Lendlizo įstatymas sudaro sąlygas reikšmingai paspartinti ginkluotės, transporto, atsargų ir pagalbos teikimą mums iš JAV. Visa tai sudarys sąlygas mums išmušti rusų pajėgas iš mūsų teritorijų. Taip pat reiktų suprasti, kad lendlizas reiškia JAV įsitikinimą Ukrainos pergale prieš Rusiją. Tai bus mūsų nenugalimos tautos, sugebėjusios suvienyti aplink save civilizuotąjį pasaulį kovoje su rusišku blogiu, svarbi pergalė“, – pažymėjo A. Jermakas.Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha sakė, kad Kyjivas lendlizo klausimu dirba ne tik su JAV, bet ir su partnerėmis Europoje.

Estijoje statomas dar vienas gelbėjimo laivas UkrainaiEstijos laivų statykloje „Baltic Workboats“ Saremos saloje pradėtas statyti Ukrainos užsakytas gelbėjimo laivas, kuris dirbs Juodojoje jūroje, praneša portalas ERR.Planuojama, kad po metų laivas bus nuplukdytas į Odesos uostą.Šiuo metu Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnyba turi septynis laivus, dalis jų prieš keliolika metų taip pat buvo pastatyti Saremoje.Naujasis laivas bus 28 metrų ilgio ir atsieis daugiau kaip 5 mln. eurų.„Juodojoje ir Azovo jūrose padėtis įtempta, ten blokuojama bet kokia laivyba. Rusijos kariniai laivai paleidžia ugnį be įspėjimo. Nors mes kariaujame sunkų plataus masto karą su Rusija, Ukraina buvo ir yra partikima partnerė. Mes įvykdysime visus įsipareigojimus“, – sakė žurnalistams Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnybos viršininkas Viktoras Sudarevas.„Baltic Workboats“ laivų statykloje dirba daugiau kaip 50 ukrainiečių.

Šiandien planuojama civilių evakuacija iš „Azovstal“ Kyjivas pranešė, kad penktadienį planuojama evakuoti civilius iš apsiaustos „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste, kur Ukrainos pajėgos ir civiliai yra apsupti Rusijos kariuomenės.„Šiandien planuojama civilių evakuacijos operacija iš „Azovstal“ gamyklos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime, praėjus vienai dienai, kai Jungtinių Tautų vadovas pareiškė, kad organizacija „daro viską“, siekiant palengvinti civilių gelbėjimą iš uostamiesčio.

TATENA tiria Ukrainos pranešimus apie virš Zaporižės atominės elektrinės praskriejusią raketąTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė tirianti Ukrainos pranešimus apie virš Zaporižės atominės elektrinės praskriejusią raketą ir nurodė, kad jei atitinkami pranešimai pasitvirtintų, tai būtų „labai rimta“, informuoja agentūra „Reuters“.Pasak TATENA vadovo Rafaelio Grossi, ketvirtadienį agentūra sulaukė oficialaus Kyjivo pranešimo, kad raketa pro atominę elektrinę praskriejo balandžio 16 dieną. Objektas išsidėstęs netoli Južnoukrainsko miesto, už 350 km į pietus nuo Kyjivo.„Jei ši raketa būtų nukrypusi nuo savo kurso, ji galėjo smarkiai paveikti fizinę elektrinės struktūrą ir sukelti branduolinę avariją“, – sakoma R. Grossi pranešime.TATENA vadovas konkrečiai nenurodė, kas buvo atsakingas už šios raketos paleidimą, tačiau kiek anksčiau Kyjivas dėl to apkaltino Maskvą.

Pentagonas: Rusija išveda dalį savo karių iš MariupolioPentagonas teigia, kad kai kurie rusų daliniai palieka Mariupolį ir juda šiaurės vakarų kryptimi. Taip rašoma JAV gynybos departamento svetainėje. Pentagono teigimu, kovos už miestą tęsiasi. Kaip pažymėjo gynybos departamento pareigūnas, Rusijos kariuomenė nevisiškai kontroliuoja Mariupolį, todėl Rusijos pajėgos ir toliau vykdo tiek raketų, tiek oro antskrydžius, rašo UNIAN.Kaip pažymėjo pareigūnas, jei miestas būtų visiškai užgrobtas, nebūtų prasmės jo bombarduoti.

Maskva atsisako atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio plieno gamyklos Rusija atmetė raginimus pradėti derybas dėl humanitarinio koridoriaus visiems, įstrigusiems „Azovstal“ plieno gamykloje priešų apsuptame Ukrainos Mariupolio mieste.„Prezidentas labai aiškiai pasakė: civiliai gali išeiti ir pasitraukti bet kuria kryptimi, kariuomenė turi išeiti ir sudėti ginklus“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Jo teigimu, kariams garantuojama gyvybė ir medicininė pagalba, bet nieko daugiau. Maskva nenori suteikti jiems saugaus praėjimo, ir D. Peskovas pabrėžė, jog dėl to nebus jokių derybų.

Kyjivas ir Sofija susitarė bendradarbiautiPer abiejų šalių vadovų derybas Kyjive Ukraina ir Bulgarija susitarė dėl glaudaus karinio ir ekonominio bendradarbiavimo.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas aptarė sankcijų spaudimą Rusijai ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygiu, ketvirtadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė Ukrainos vadovas.„Labai svarbus susitarimas yra dėl mūsų karinės technikos remonto Bulgarijos gamyklose“, – sakė V. Zelenskis. „Kitas klausimas, dėl kurio susitarėme, yra Ukrainos elektros tiekimas Bulgarijai ir Transbalkanų dujotiekio naudojimas kartu su Bulgarija“, – sakė V. Zelenskis.Trečiadienį Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“ pranešė sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, nes abi šalys nepakluso Maskvos reikalavimui mokėti už dujas rubliais.V. Zelenskis ir K. Petkovas taip pat susitarė, kad Kyjivas galės naudoti Bulgarijos Varnos uostą žemės ūkio produktų eksportui iš Ukrainos. Rusijai kontroliuojant arba blokuojant visus Ukrainos uostus, Kyjivas turi ieškoti alternatyvių maršrutų.Prieš K. Petkovo kelionę į Kyjivą Sofijoje kilo karštas ginčas. Maskvai draugišku laikomas prezidentas Rumenas Radevas prieštaravo vizitui, o tarp valdančiųjų esantys socialistai taip pat atsisakė būti į Kyjivą vykstančioje delegacijoje.

Rusų okupuotame Donecke dega naftos bazė Penktadienio rytą rusų okupuotame Ukrainos Donecko mieste užsidegė naftos bazė, praneša portalas „gazeta.ua“. Pasak leidinio, gaisro priežastis kol kas nežinoma, bet prorusiški propagandininkai dėl jo jau kaltina Ukrainą. Ugnis įsiplieskė auštant naftos bazėje miesto Kirovo rajone. Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir į dangų kylantis tirštų juodų dūmų stulpas. Vietos valdžia dar nekomentuoja incidento. Propagandininkai teigia, kad esą gaisro priežastis – naftos bazės „apšaudymas iš Ukrainos pusės“. https://t.me/itsdonetsk/13009

Arestovičius: karas peržengs Ukrainos sienasUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius mano, kad karas peržengs Ukrainos sienas. Jis tai pareiškė „YouTube“ kanalui „Feigin Live“.Pasak patarėjo, „karo šešėlis krinta ant Moldovos, Baltarusiją jis jau seniai slegia, ir Rusijos regionus“.„Karas plečiasi į visas puses, jis neišsilaikys nei „specialiosios operacijos“ ribose, nei tarp Ukrainos sienų. Jis metė labai didelį šešėlį, ir šiame šešėlyje matyti gaisrų pašvaistės“, - sakė O. Arestovičius.Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas taip pat pabrėžė, kad nepripažintoje Uždniestrėje aerodromas rengiamas galimam Rusijos karinių lėktuvų nusileidimui. Anot O. Arestovičius, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba prireikus galės juos numušti.UNIAN primena, jog anksčiau O. Arestovičius pareiškė, kad Rusijos sukeltas karas gali trukti iki šių metų pabaigos.

Zelenskis: raketų smūgiai į Kijevą įrodė, kad Ukraina negali nuleisti rankųPrezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad paskutiniai raketų smūgiai į Ukrainos sostinę Kijevą parodė, kad šalis negali nuleisti rankų ir turi kovoti. Savo naktiniame vaizdo įraše Ukrainos lyderis kalbėjo, kad raketos į miestą įskrido iš karto po derybų su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.Jis sakė: „Rusijos raketų smūgiai į Ukrainą – Kijevą, Fastivą, Odesą ir kitus miestus – dar kartą įrodo, kad negalime nusileisti. Negalime galvoti, kad karas baigėsi. Dar turime kovoti, turime išvyti okupantus. Šiandien Rusijos kariuomenė tęsė puolimus mūsų šalies rytuose, Donbase. Bando veržtis į pietinius regionus. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia užpuolikus ir esu dėkingas kiekvienam mūsų gynėjui“.V. Zelenskis patvirtino, kad buvo nustatyti pirmieji dešimt Rusijos karių dėl nusikaltimų Bučoje.„Nustatyta, ką jie padarė. Mes žinome visas smulkmenas apie juos ir jų veiksmus. Rasime visus. Lygiai taip pat, kaip rasime visus kitus rusų smogikus, kurie žudė ir kankino ukrainiečius, kas griovė namus Ukrainoje. Nė vienas iš šių niekšų neišvengs atsakomybės“, – pridūrė jis.

Kyjivas atliko naują apsikeitimą belaisviais su RusijaKyjivas ketvirtadienį nurodė, kad 45 Ukrainos kariai ir civiliai, patekę į Rusijos pajėgų rankas, buvo paleisti per naują apsikeitimą belaisviais, bet nepranešė, kiek buvo paleista rusų.„Įvyko naujas apsikeitimas belaisviais. Šiandien 45 mūsų vyrai buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės“, – per platformą „Telegram“ paskelbė premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.Tarp paleistųjų yra 13 karininkų ir 20 karių, taip pat 12 civilių, nurodė vicepremjerė.Maskva šio apsikeitimo fakto kol kas nepatvirtino, taip pat nepranešė, kiek buvo sugrąžinta į nelaisvę patekusių Rusijos piliečių.Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kyjivas ir Maskva surengė jau ne vieną apsikeitimą belaisviais.Praeitą savaitę buvo paleista 19 ukrainiečių, o keliomis dienomis anksčiau įvyko apsikeitimas, susijęs su 76 žmonėmis, nurodė Kyjivas.

Naujausia informacija: Kijeve sužeista 10 žmoniųKijeve per Rusijos pajėgų atakas raketomis buvo apgriautas 25 aukštų gyvenamasis namas, pirminiais duomenimis, sužeista 10 žmonių.Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.„Balandžio 28 d. 20.13 val. Kijevo valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba gavo pranešimą apie gaisrą sostinės Ševčeniškio rajone. Dėl priešo apšaudymo 25 aukštų gyvenamajame name kilo gaisras, iš dalies sunaikinęs 1-ąjį ir 2-ąjį aukštus“, – sakoma pranešime.21.25 val. gaisras buvo užgesintas bendrame 100 kvadratinių metrų plote. Įvykio vietoje tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos.Pirminiais duomenimis, buvo išgelbėti penki žmonės, dešimt sužeista. Informacija tikslinama.https://t.me/uniannet/50730

Ukraina įvardijo 10 Rusijos karių dėl nusikaltimų BučojeUkrainos generalinė prokuratūra nustatė 10 Rusijos karių, įtariamų žmogaus teisių pažeidimuose Bučoje, skelbia „Skynews“.Socialinio tinklo „Facebook“ įraše Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova įvardijo karius – keturis eilinius, keturis kapralus ir du seržantus – kurie, jos teigimu, buvo „įtraukti į taikių žmonių kankinimą“ Bučoje.I. Venediktova sakė, kad kariai buvo iš 64-osios atskirosios motorinių šaulių brigados.Praėjusį mėnesį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl galimų Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų.Tai įvyko po to, kai Bučos gatvėje užfiksuoti žuvusių civilių surištomis rankomis už nugaros vaizdai sukėlė visuotinį pasipiktinimą.Ukraina, Lietuva ir Lenkija pasirašė susitarimą sudaryti komandą, kuri leistų keistis informacija ir tirti įtariamus karo nusikaltimus.

Vereščiuk: yra vilties dėl civilių evakuacijos iš MariupolioMariupolyje yra vilties evakuoti civilius gyventojus iš „Azovstal“ gamyklos, todėl valdžios institucijos pradeda planuoti humanitarinę operaciją. Tai „Telegram“ kanale parašė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk, praneša „Ukrinform“.„Prezidentas Zelenskis šiandien susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Buvo vilties, kad galėsime evakuoti civilius gyventojus iš „Azovstal“. Prezidentas ir komanda sunkiai dirba. Tai yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Pradedame planuoti humanitarinę operaciją“, – sakė I. Veresčiuk.

Kuleba: ataka prieš Kijevą yra žiaurus barbarizmo aktasKetvirtadienio vakarą Kijeve nugriaudėjo du galingi sprogimai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Rusijos pajėgos smogė Kijevui sparnuotomis raketomis, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas lankėsi mieste.Socialinėje žiniasklaidoje jis rašė: „Šiuo siaubingu barbariškumu Rusija dar kartą demonstruoja savo požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat pasmerkė raketų atakas ir pareiškė: „Tai ataka prieš generalinio sekretoriaus ir pasaulio saugumą!“

Per raketų atakas Kijeve jau nustatyti 6 sužeistieji. Jie yra ligoninėje, skelbia UNIAN. https://t.me/uniannet/50716

JT vadovas: Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad užbaigtų karąJungtinių Tautų Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad užkirstų kelią Rusijos karui Ukrainoje, ir jį nutraukti, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive pripažino JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.„Noriu pasakyti labai aiškiai: Saugumo Taryba nepadarė visko, kas nuo jos priklausė, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai kelia didelį nusivylimą, apmaudą ir pyktį“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusų pajėgos skelbia apšaudžiusios dešimtis karinių objektų UkrainojeRusijos kariuomenė pranešė, kad vėl surengė smarkius oro smūgius prieš Ukrainą. „Rusijos kariuomenės taktinės oro pajėgos apšaudė 76 karinius objektus“, - ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Per šiuos antskrydžius esą pataikyta į du amunicijos sandėlius, kelias dalinių susitelkimo vietas ir karines vilkstines. I. Konašenkovas nurodė, kad priešas neteko daugiau kaip 320 karių.Anot duomenų, raketomis apšaudyti dar 38 kariniai objektai. Per šias atakas, be kita ko, sunaikinti šeši amunicijos sandėliai, taip pat numuštos kelios Ukrainos „Točka-U“ tipo raketos. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Kijeve – du sprogimai Ukrainos sostinėje Kijeve pasigirdo du sprogimai, praneša „Reuters“. Naujienų agentūra teigia, kad liudininkai galėjo patvirtinti sprogimus, tačiau daugiau informacijos apie tai, kas sukėlė sprogimus, nėra. UNIAN patikslino, kad dėl raketų atakų Kijeve yra aukų, tačiau kol kas nežinoma, kiek jų, sakė Valstybinės pagalbos tarnybos atstovė Svetlana Vodolaga. Ji patikslino, kad smūgis buvo pirmuosiuose pastato aukštuose, o viršuje yra žmonių. CNN praneša, kad sprogimai Kyjive nugriaudėjo netrukus po to, kai Ukrainos sostinėje baigėsi prezidento Volodymyro Zelenskio ir JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso derybos. „Priešas apšaudė Kijevą. Ševčenkovskio rajone buvo du smūgiai. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos. Informacija apie aukas tikslinama“, – sakė Kijevo meras Vitalijus Klyčko. Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje pakomentavo sprogimus Kijeve: „Raketos atakos Kijevo centre per oficialų Antonio Guterreso vizitą. Dieną prieš tai jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien virš jo galvos – sprogimai. Linkėjimai iš Maskvos? Priminkite, kodėl Rusijos Federacija vis dar užima vietą JT Saugumo Taryboje?“

Odesos ir Mykolajivo miestai praneša apie apšaudymusPietų Ukrainos Odesos ir Mylokajivo miestai pranešė apie Rusijos pajėgų vykdomus apšaudymus.„Mykolajivas vėl apšaudytas iš daugkartinio naudojimo „Smerč“ raketinių sistemų“, - ketvirtadienį feisbuke rašė Pietų Ukrainos karinės apygardos vadovybė. Jos duomenimis, apgadinta dešimtys privačių butų, automobilių ir parduotuvių.Apie sprogimus ketvirtadienio vakarą pranešė ir milijoninis Odesos miestas. Tačiau vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Bračukas patikino, kad oro gynyba kontroliuoja situaciją. Apie žalą kol kas informacijos nėra.

Rusijoje, Belgorode, – vėl sprogimaiRusijos Belgorodo mieste ketvirtadienį pasigirdo du sprogimai, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du liudininkai.Sprogimai buvo girdėti pietinėje miesto dalyje, tačiau iš karto nebuvo aišku, kas juos sukėlė ir ar buvo aukų ar žalos.Kremlius pastarosiomis dienomis pranešė, kad, anot jo, apie Ukrainos pajėgų atakų Belgorode ir kituose pietiniuose regionuose, kurie ribojasi su Ukraina, seriją.Vakar Belgorodo Staraja Nelidovkos kaime nugriaudėjo sprogimas ir užsiliepsnojo regione esantis šaudmenų sandėlis.Anksčiau šį mėnesį Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtino, kad du Ukrainos kariniai sraigtasparniai smogė į degalų sandėlį, kai jie nedideliame aukštyje kirto Rusijos sieną.Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Vakarus atvirai raginus Kijevą pulti Rusiją ir perspėjo „nebandyti mūsų kantrybės“.

Ukraina nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova.„Iš tiesų 8 600 bylų yra vien dėl karo nusikaltimų, o daugiau kaip 4 000 bylų – susijusios su karo nusikaltimais“, – I. Venediktova sakė Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“.Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.Šiuo metu daugiau kaip 8 000 tyrėjų renka įrodymus įvykių vietose, nurodė I. Venediktova. Į šį procesą įtrauktos valstybės saugumo tarnybos, nacionalinė policija ir tyrėjai iš užsienio.Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.Tyrėjai negalėjo patekti į iki šiol Rusijos ir jos remiamų pajėgų kontroliuojamas teritorijas, pavyzdžiui, pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, rytinėse Donecko ar Luhansko srityse, bet „galime apklausti žmones, kurie buvo evakuoti iš tų teritorijų“, aiškino generalinė prokurorė.Be to, tyrėjai naudojasi perimtų pokalbių informacija.Pati I. Venediktova pastaruosius dvejus mėnesius praleido važinėdama po neokupuotas Ukrainos teritorijas, rinkdama įrodymus.Kovą duodama interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „XXI šimtmečio pagrindinis karo nusikaltėlis“.Tarp jau pradėtų tirti bylų yra susijusi su Mariupolio gimdymo namų ir šio miesto dramos teatro, kuriame slėpėsi daugybė civilių, įskaitant vaikus, subombardavimu.I. Venediktova sakė, kad šias bylas nagrinės Ukrainos teismai. Vis dėlto didžiausia sėkmė būtų apkaltinamieji nuosprendžiai tarptautiniame teisme.Ukraina nėra Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narė, bet anksčiau yra pripažinusi jo jurisdikciją.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviaisUkraina ir Rusija surengė dar vieną apsikeitimą kaliniais. Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk.„Įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais. Šiandien 45 mūsų žmonės buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės. Tarp jų – 13 karininkų ir 20 karių, iš kurių 5 buvo sužeisti“, – rašė I. Veresčiuk.12 ukrainiečių civilių taip pat buvo grąžinti namo, pridūrė ji.Balandžio 21 d. per šeštąjį apsikeitimą su Rusija į Ukrainą grįžo 19 žmonių, iš kurių 10 buvo kariškiai.Anot UNIAN, apie 500 civilių ukrainiečių, iš kurių pusė yra moterys, ir 700 kariškių dabar dar yra Rusijos nelaisvėje. Ukraina reikalauja, kad Rusijos Federacija paleistų ir perduotų civilius gyventojus Ukrainai be jokių sąlygų.

Bidenas: JAV negali likti abejingosJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paprašė Kongreso skirti Ukrainai dar 33 mlrd. JAV dolerių, sakydamas, kad tai „nėra pigu“, tačiau Vašingtonas negali likti abejingas Rusijos „žiaurumų ir agresijos akivaizdoje".J. Bidenas pabrėžė, kad JAV „nepuola Rusijos“, nepaisant Maskvos „nerimą keliančios retorikos“, net ir sakydamas, kad jau dabar JAV Ukrainai tiekia 10 mirtinų prieštankinių ginklų sistemų už kiekvieną Rusijos į šalį atsiųstą tanką.„Mes nepuolame Rusijos. Mes padedame Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė J. Bidenas.

Ukrainoje žuvo jos pusėje kovojęs britas, dar vienas dingo be žinios Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės pilietis, o dar vienas dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministerija, o šalies žiniasklaida teigė, kad abu jie kovojo prieš Rusijos pajėgas.„Galime patvirtinti, kad Ukrainoje žuvo JK pilietis ir (mes) palaikome jo šeimą“, – agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas, pridurdamas, kad dar vienas pilietis yra dingęs be žinios.Yra žinoma, kad Ukrainos pusėje kovoja keli JK ir dvigubą pilietybę turintys JK ir Ukrainos piliečiai.

Bidenas prašys JAV Kongreso skirti dar 33 mlrd. dolerių pagalbos kariaujančiai UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas prašys Kongreso išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, įskaitant 20 mlrd. dolerių (per 19 mlrd. eurų) karinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.Naujo paketo pagrindinę dalį sudarytų „20 mlrd. karinės ir kitos saugumo paramos. Tai reiškia, kad ginklai ir šaudmenys tekės Ukrainos žmonėms“, sakė šaltinis.

Lenkija suskaičiavo 3 mln. karo pabėgėlių iš UkrainosNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją jau pabėgo 3 mln. žmonių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną kirto 24 800 asmenų, ir tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesnę parą.Ukrainos kryptimi sieną kirto 18 400 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo 904 000 žmonių. Institucijų duomenimis, tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai vyksta į Ukrainos kariuomenės atsikovotas teritorijas.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

JAV siūlo panaudoti Rusijos oligarchų turtą Ukrainos karo nuostoliams kompensuotiBaltieji rūmai ketvirtadienį pasiūlė naudoti konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą kompensuoti Ukrainai nuostolius, patirtus dėl Maskvos karinės invazijos.Tai leistų „perduoti Ukrainai pajamas už nusavintą kleptokratinį turtą, kad būtų atlyginta Rusijos agresijos žala“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

Erdoganas: Turkija pasirengusi imtis iniciatyvos dėl UkrainosTurkija yra pasirengusi imtis daugiau veiksmų, kad padėtų nutraukti karą Ukrainoje. Tai turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kai Ankara padėjo surengti Maskvos ir Vašingtono apsikeitimą kaliniais.R. T. Erdogano biuras pranešė, kad V. Putinas per skambutį telefonu padėkojo Turkijos vadovui, kad šis padėjo jo šaliai iškeisti Rusijoje laikytą buvusį JAV jūrų pėstininką Trevorą Reedą į JAV kalintą buvusį rusų pilotą Konstantiną Jarošenką. Apsikeitimas įvyko Turkijoje, teigė R. T. Erdogano biuras.„Prezidentas R. T. Erdoganas nurodė, kad žvalgybos daliniai turėtų ir toliau koordinuoti savo veiksmus bei tęsti glaudų dialogą“, – teigė biuras ir pridūrė, kad Ankara „yra pasirengusi imtis iniciatyvos, kad padėtų nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą“.Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Šalis praėjusį mėnesį Stambule surengė abiejų šalių derybininkų, o Ankaroje – užsienio reikalų ministrų susitikimą. Dabar R. T. Erdoganas siekia V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.

„Azovstal“ gamyklą Mariupolyje ginantis „Azovo“ pulkas prašo Kyjivo pagalbosUkrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą ginančio ukrainiečių „Azovo“ pulko vado pavaduotojas paprašė Kyjivo pagalbos.„Raginu karinę ir politinę vadovybę imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų galima pralaužti (Rusijos) blokadą ar evakuoti visus savo tėvyne tikinčius žmones“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše teigė pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.Pasak jo, pulko nariai vis dažniau klausia, kodėl Kyjivas netesi savo pažadų. „Kas gali mums atsakyti – kodėl mes vieni stovime prieš artileriją, laivus ir lėktuvus?“ – klausė S. Palamaras.Manoma, kad, be karių, gamyklos bunkeriuose taip pat yra apie 1 tūkst. civilių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai nurodė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. Maskva kaltina „Azovo“ pulką karo nusikaltimais, tačiau įrodymų nepateikia.„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Likusią miesto teritoriją, anot Maskvos, kontroliuoja Rusijos kariai.

V. Klyčko primygtinai pataria gyventojams kol kas negrįžti į KyjivąUkrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko dar kartą paragino pabėgusius gyventojus kol kas negrįžti į Kyjivą. Ukrainiečių kariai daro viską, kad numuštų rusų raketas, tačiau Kyjivas dar nėra saugus miestas, sakė jis ketvirtadienį.Ne paslaptis, kad Kyjivas buvo ir yra užpuolikų taikinys, pabrėžė V. Klyčko. Jis teigė negalįs uždrausti žmonėms sugrįžti, tačiau primygtinai rekomenduojąs to nedaryti.Anot V. Klyčko, vis dar pavojinga ir priemiesčiuose, nes ten neutralizuotos dar ne visos minos. Mero duomenimis, jau yra nuo jų žuvusių žmonių.

Prorusiška administracija teigia, kad Chersonas niekada nebus vėl prijungtas prie UkrainosNaujai įsteigta Pietų Ukrainoje esančio Chersono rajono prorusiška administracija pareiškė, kad Chersonas niekada vėl nesusijungs su Ukraina.„Mintis, kad Chersonas vėl prisijungs prie nacifikuotos Ukrainos, negali būti svarstoma“, – sakė vienas iš Maskvai ištikimų naujųjų pareigūnų Kirilas Stremousovas. Rusija nuolat kartoja, kad Ukrainos vyriausybę kontroliuoja naciai, nors tam nėra jokio pagrindo.K. Stremousovas sakė, kad referendumo dėl regiono ateities nebus.Kyjivo vyriausybė perspėjo, kad Rusija planuoja Chersone surengti panašų referendumą dėl nepriklausomybės kaip ir prorusiškose separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse. Jau kelias savaites Chersonas yra beveik visiškai okupuotas Rusijos kariuomenės. Chersono mieste ne kartą vyko civilių protestai prieš rusų okupantus.Prorusiška administracija taip pat paskelbė, kad nuo sekmadienio oficiali valiuta bus Rusijos rublis. Ukrainos grivina nustos galioti po keturių mėnesių pereinamojo laikotarpio.

Kyjivas: Rusija intensyvina puolimą Ukrainos rytuoseKyjivas ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos puolimas Ukrainos rytuose įsibėgėjo ir kad intensyviai apšaudomi keli miestai, o rusų pajėgos bando apsupti ukrainiečių pajėgas.Vasario 24 dieną Rusijos pradėto karo siaubingą kainą priminė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso apsilankymas miesteliuose netoli Kyjivo, kur atsitraukus rusų pajėgoms rasta masinio civilių žudymo įrodymų.Kovos suintensyvėjo Rusijai trečiadienį staiga nutraukus gamtinių dujų tiekimą dviem NATO šalims narėms. Tai laikoma bandymu nubausti ir supriešinti Vakarus dėl paramos Ukrainai prieš galimai lemiamą mūšį rytiniame Donbaso regione.Ukrainos pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsdamos antrą invazijos fazę intensyviai apšaudo keliose vietose. Intensyviausi veiksmai vyksta aplink Donecką ir netoli Charkivo, kuris neįeina į Donbasą, bet yra laikomas svarbiu tašku rusams tikriausiai bandant apsupti ukrainiečių pajėgas.Tetiana Pirohova kalbėjo apie baimę, patiriamą gyvenant nuolatinio bombardavimo sąlygomis.„Tai ne šiaip baisu. Skrandį sutraukia skausmas, – sakė ši Charkivo gyventoja. – Kai jie šaudo dieną, dar nieko, bet kai ateina vakaras, negaliu apsakyti, kaip būna baisu.“Generalinis štabas nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas ukrainiečių pajėgos atrėmė šešias atakas Donbase, kurio kontrolė dabar yra svarbiausias Maskvos tikslas po nusilpusio pradinio puolimo, kai rusams nepavyko užimti Kyjivo.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos armija jo regione gyvenamąjį rajoną „29 kartus“ apšaudė iš lėktuvų, salvinės ugnies sistemų, vamzdinės artilerijos ir minosvaidžių.Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos taip pat liudija apie pastarosiomis dienomis rusų vykdytą intensyvų Mariupolio apšaudymą. Nuotraukos rodo, kad per sutelktas atakas smarkiai apgadintas centrinis metalurgijos gamyklos „Azovstal“ objektas. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių kovotojų bastionas karui svarbiame uostamiestyje.Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta sovietinių laikų gamykla, įrengtuose taip, kad atlaikytų smūgius iš oro, yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

Podoliakas: Kyjivas turi teisę smogti kariniams taikiniams RusijojeAukštas Ukrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi „teisę“ smogti Rusijos kariniams taikiniams. Jis leido suprasti, kad kalba apie tiesiogines atakas prieš objektus Rusijos teritorijoje.„Ukraina ginsis visais įmanomais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – tviteryje parašė prezidento padėjėjas ir karo derybininkas Mychailo Podoliakas.

Bundestagas pritarė Vokietijos sunkiosios ginkluotės tiekimui UkrainaiVokietijos Bundestagas ketvirtadienį priėmė dokumentą, kuriame šalies vyriausybė raginama plėsti ir spartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša „Bild“.Priimtas dokumentas „Taikos ir laisvės gynimas Europoje – visapusiška parama Ukrainai“  yra bendras opozicinio CDU/CSU bloko ir valdančiosios koalicijos partijų pasiūlymas. Už jį balsavo 586 parlamentarai, prieš – 100, o dar septyni susilaikė.Deputatai paragino federalinę vyriausybę „tęsti ir, kur įmanoma, spartinti būtinos įrangos pristatymą į Ukrainą, o kartu plėsti sunkiosios ginkluotės ir sudėtingų sistemų tiekimą“.Be to, Bundestago deputatų nuomone, Vokietija turėtų nusiųsti daugiau kariškių į Rytų Europos šalis, kad sustiprintų NATO buvimą ten.Prieš karinę pagalbą Ukrainai balsavo tik kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji.Stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prieš šį istorinį balsavimą išvyko į Japoniją su vizitu, už ką jau sulaukė kritikos.

Kremlius: ginklų tiekimai Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimai Ukrainai kelia pavojų Europos saugumui. „Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiuosius ginklus, į Ukrainą – tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas reagavo į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Liz Truss trečiadienį išsakytus komentarus, kai ji paragino Kyjivo sąjungininkes „padidinti“ karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo sunkesnės ginkluotės, kad Ukraina galėtų padidinti savo ugnies jėgą atremiant Rusijos veržimąsi rytuose, vis dėlto sąjungininkės nenori būti įtrauktos į konfliktą, galintį peraugti į atvirą Maskvos ir NATO karinę konfrontaciją.

JT atstovė Ukrainoje: rengiamasi galimai evakuacijai iš MariupolioJungtinių Tautų atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių.„Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

JK neatsisako pažado išvyti Rusiją iš „visos Ukrainos“Didžioji Britanija ketvirtadienį neigė, kad persistengia reaguodama į Rusiją, kai užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, jog turi būti išlaisvinta „visa Ukraina“, o tai rodo, kad turi būti atgautas ir Krymas.Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad L. Truss pastaba, išsakyta didelio atgarsio sulaukusioje kalboje, atitinka ilgalaikę Vakarų poziciją nuo pat tada, kai Rusija 2014 metais užgrobė Krymo pusiasalį. „Mes nuolat kartojome, kad Rusija privalo palikti Ukrainos suverenią teritoriją, todėl tai nepasikeitė“, – „Sky News“ sakė B. Wallace'as. Tačiau paklaustas, ar Didžioji Britanija kariškai parems Ukrainą kokiame nors puolime atsiimant pusiasalį, jis atsakė: „Dar reikia nueiti ilgą kelią, kol Ukraina įsiverš į Krymą“.„Tikrai galiu pasakyti, kad remiame Ukrainos suverenų integralumą. Mes tai darėme visą laiką. Tai, žinoma, apima ir Krymą. Tačiau visų pirma išvykime Rusiją iš ten, kur ji dabar įgyvendina savo invazijos planus“. Trečiadienio vakarą Londone kreipdamasi į diplomatus ir verslo lyderius L. Truss sakė, kad Britanija „padvigubina“ savo karinę paramą. „Mes eisime toliau ir greičiau, kad išstumtume Rusiją iš visos Ukrainos“, – sakė ji ir paragino Vakarų sąjungininkes didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad padėtų Kyjivui.B. Wallace'as pakartojo, kad bet kokie Jungtinės Karalystės tankai ir lėktuvai nekeliaus tiesiai į Ukrainą, o vietoj to „užpildys“ sovietinių laikų atsargas, kurias siunčia tokios šalys kaip Lenkija. Jis patikslino, kad į Ukrainą siunčiamos ilgojo nuotolio „Brimstone“ raketos, kurios gali būti šaudomos jūroje, „bus naudojamos virš žemės“, tačiau Didžioji Britanija svarsto pagalbą priešlaivinėmis raketomis. „Nepaprastai svarbu, kad grūdai, kurie turi įtakos mums visiems, maisto kainoms, būtų išvežami iš Ukrainos, kad rusai negalėtų kontroliuoti Juodosios jūros“, – sakė jis.B. Wallace'as taip pat sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi svarbiam pranešimui, skirtam Rusijos Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienai gegužės 9-ąją paminėti. „Jei jis nori labiau sutelkti Rusijos žmones, turės pripažinti, kad tai yra karas“, – BBC radijui sakė ministras. V. Putinas vadina karą „specialia karine operacija“. „Jis negali to pripažinti pasakydamas „aš klydau“. Jis turės tai pripažinti mėgindamas apkaltinti visus kitus“, įskaitant NATO“, – sakė B. Wallace'as.

A. Guterresas ragina Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) tiriant galimus karo nusikaltimus, įvykdytus per jos invaziją į Ukrainą.„Visiškai palaikau TBT ir kreipiuosi į Rusijos Federaciją, kad ši sutiktų ir bendradarbiautų su TBT. Tačiau, kai kalbame apie karo nusikaltimus, negalime pamiršti, kad pats baisiausias nusikaltimas yra karas“, – sakė JT vadovas per vizitą į Bučą prie Kyjivo, kur Rusijos kariuomenei pasitraukus ten buvo aptikta šimtai nužudytų civilių.

Palydovinės nuotraukos rodo intensyvėjant rusų puolimą prieš Mariupolio „Azovstal“Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad rusai intensyviau apšaudo plieno gamyklą, kuri yra paskutinė ukrainiečių kontroliuojama teritorija Mariupolio mieste.Trečiadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos rodo, kad atakos smarkiai apgadino pagrindinį „Azovstal“ komplekso pastatą.Milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.Nauji vaizdai paskelbti Ukrainoje lankantis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui.Vėliau ketvirtadienį jis planuoja su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti savo pastangas derėtis su Maskva dėl koridoriaus, kuriuo žmonės galėtų palikti apgultą teritoriją.

JK gynybos sekretorius: Putinas nori tapti „vėžiniu augliu“ UkrainojeDidžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace`as interviu televizijos kanalui „Sky News“ pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „etniniu nacionalistu“, kuris nori tapti „vėžiniu augliu“ Ukrainoje.Paklaustas, ar V. Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų, B. Wallace`as pareiškė, jog Kremliaus šeimininkas „visada turėjo tokių ambicijų“, kadangi yra „etninis nacionalistas“.„Akivaizdu, kad yra kitų rusakalbių grupių, į kurias jis žiūri taip pat, kaip nacistai Antrojo pasaulinio karo metais – kad esą šie žmonės priklauso jiems“, – sakė gynybos sekretorius.Jo manymu, V. Putinas iš nevilties mėgina išplėsti karą į Moldovos Uždniestrės regioną.„Mes kol kas nežinome atakų Uždniestrėje detalių ir kas jas surengė, bet jei tai buvo Rusija, ji padarė strateginę klaidą“, – teigė B. Wallace`as.Anot jo, dabar V. Putinas gali mėginti sujungti užgrobtas Ukrainos teritorijas ir „tiesiog tapti vėžiniu augliu Ukrainoje“. Todėl Vakarai turi padėti Ukrainai atremti Rusijos kariuomenę.J. Wallace'as taip pat teigė, kad JK galėtų paremti Ukrainos bandymą atsiimti 2014 metais aneksuotą Krymą, bet pirmiausia reikia išmušti Rusiją iš pozicijų, kurias ji užėmė po vasario 24 d.

„Azovstal“ gamyklos Mariupolyje savininkas teigia, kad čia pradeda stigti vandens ir maisto„Azovstal“ gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esantiems žmonėms galimai pradeda stigti vandens ir maisto. Tai portalui „Sky News“ pareiškė šią gamyklą valdančios įmonės „Metinvest Holding“ generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas.Pasak jo, šiame metalurgijos komplekse maisto ir vandens atsargų turėjo pakakti trims savaitėms, tačiau čia ukrainiečių kariai ir civiliai įstrigę jau beveik du mėnesius. J. Ryženkovas teigė nežinąs tikslaus ten esančių gamyklos darbuotojų skaičiaus, tačiau ten galimai kilo „humanitarinė katastrofa“.Jis nurodė, kad buvo kelis kartus mėginama evakuoti ten esančius civilius, tačiau „kaskart, kai žmonės mėgindavo išvykti, į juos buvo šaudoma“. J. Ryženkovo teigimu, tenykštė situacija yra „tragiška“.„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Manoma, kad čia gali būti įstrigę šimtai ar net tūkstančiai žmonių.

JT vadovas Guterresas Ukrainoje: XXI amžiuje karas yra absurdasJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį apibūdino karą kaip „blogį“ ir absurdą, lankydamasis Borodiankoje prie Kyjivo, kur Maskvos kariuomenė kaltinama per okupaciją žudžiusi civilius.„Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar yra sugriauti ir pajuodę. Regiu savo anūkes, paniškai bėgančias. XXI amžiuje karas yra absurdas. Karas yra blogis. Karas jokiu būdu negali būti priimtinas XXI amžiuje“, – sakė A. Guterresas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 22,8 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 28 d. jau neteko apie 22,8 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 970 tankų, 2 389 šarvuotųjų kovos mašinų, 431 artilerijos sistemos, 151 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 72 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 187 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 688 automobilių, 8 laivų, 215 dronų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

JT vadovas Guterresas atvyko į Borodianką Kyjivo regioneJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį atvyko į Borodiankos miestą prie Kyjivo, kur Rusijos pajėgos kaltinamos civilių žudymu, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas iš įvykio vietos.A. Guterresas, karo apimtoje šalyje lankydamasis pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24 d., prieš derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu taip pat turi apsilankyti Bučos mieste.

Ukrainos kaimas užtvindė save, kad sustabdytų Rusijos kariuomenęDemidive, į šiaurę nuo Kijevo, gyventojai ėmėsi neįprastos taktikos, kad išvengtų Rusijos tankų puolimo prieš sostinę.Remiantis „The New York Times“ pranešimu, gyventojai atidarė netoliese esančią užtvanką ir tyčia paleido vandenį į savo kaimą, kuris buvo gausiai užtvindytas.Dėl tokio žingsnio susidarė pelkė, dėl kurios Rusijos tankai negalėjo prasilenkti, o tai Ukrainos kariuomenei suteikė brangaus laiko stiprinti gynybai Kijeve.Nors gyventojai šiuo metu kenčia dėl vandens gausos namuose, tačiau savo sprendimo nesigaili.

Rusija planuoja „propagandinį spaudos turą“ MariupolyjeUkrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija šiandien, ketvirtadienį, planuoja „spaudos turą“ apgultame Mariupolio mieste, rašo „Sky News“.Pasak Ukrainos leidinio „Ukrainska Pravda“, Maskva kvies „rusams ištikimus“ žurnalistus.Jie keliaus į Ukrainą iš Rostovo Rusijoje ir jiems bus pateikti „alternatyvūs faktai“ apie konfliktą Mariupolyje.Cituodamas pagrindinį Ukrainos žvalgybos direktoratą, laikraštis rašė: „Specialiai apmokyti „liudininkai“ aprašys, kaip Ukrainos gynėjai tariamai bombardavo miestą ir patys žudė vietos gyventojus“.Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė smerkianti propagandinį spaudos turą ir užsienio žurnalistus paragino nedalyvauti.

JK žvalgyba: nepaisant patirtų nuostolių, Rusijos karinis jūrų laivynas toliau kelia grėsmę UkrainaiNepaisant patirtų nuostolių, Rusijos karinis jūrų laivynas toliau kelia grėsmę Ukrainai iš Juodosios jūros. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „Euronews“.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad Juodojoje jūroje šiuo metu plaukioja apie 20 Rusijos karo laivų, įskaitant povandeninius laivus.Tačiau, pasak ministerijos, nors Rusija čia patyrė gėdingų nuostolių, šalies „laivynas Juodojoje jūroje vis dar turi galimybių smogti taikiniams Ukrainoje ir šalies pakrantėje“.

Dauguma vokiečių nepatenkinti O. Scholzo veiksmais dėl karo UkrainojeDauguma vokiečių nepatenkinti, kaip kancleris Olafas Scholzas elgiasi karo Ukrainoje akivaizdoje, rodo dpa užsakymu atlikta „YouGov“ iInstituto apklausa.Apklausa, kurios rezultatai paskelbti ketvirtadienį, rodo, kad 45 proc. apklaustųjų yra labiau nepatenkinti kanclerio veikla. 37 proc. nurodė esą labai patenkinti O. Scholzo veiksmais dėl tarptautinio konflikto, 18 proc. negalėjo arba nenorėjo jų įvertinti.Kitoks vaizdas susidaro tarp žmonių, kurie simpatizuoja O. Scholzo centro kairiųjų socialdemokratams (SPD): 59 proc. patenkinti O. Scholzu, 34 proc. – nepatenkinti.Visuomenė nelaiko kanclerio stipriu lyderiu. Tik 25 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jis turi lyderio įgūdžių reaguojant į Rusijos puolimą Ukrainoje. Be to, 51 proc. sutiko su teiginiu „Kaip lyderis, jis veikia gana silpnai“ (24 proc. neturi nuomonės).Dar prasčiau įvertinti kanclerio bendravimo įgūdžiai: 56 proc. nurodė, kad jis deramai nepaaiškina savo politikos, 22 proc. atrodo kitaip, 22 proc. nežino atsakymo.Panašiai O. Scholzo lyderystę ir komunikavimą įvertino trijų valdančiosios koalicijos partijų rinkėjai. Apskritai SPD, žaliųjų ir liberalų laisvųjų demokratų koalicija vertinama dar prasčiau nei kancleris. 50 proc. apklaustųjų labiau arba labai nepatenkinti jos veiksmais, susijusiais su karu Ukrainoje, 30 proc. labiau arba labai patenkinti, 20 proc. nežino arba nepateikė atsakymo.Duomenys grindžiami internetine „YouGov Deutschland GmbH“ apklausa, kurioje balandžio 25–27 dienomis dalyvavo 2040 žmonių.

Ukraina prašo JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „Grey Eagle“ Ukraina paprašė JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „MQ-1C Gray Eagle“ su raketomis „AGM-114 Hellfire“, praneša „Politico“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos pareiškimu.Pasak leidinio, Kyjivas tikisi, kad šių bepiločių skraidyklių tiekimo klausimas bus išspręstas teigiamai.Iki šiol Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai bepiločių orlaivių kamikadzių „Switchblade“ ir specialiai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sukurtų dronų „Phoenix Ghost“, rašo „Politico“. Kyjivo pageidaujami „Reaper“ ir „Grey Eagle“ gali įveikti didesnius atstumus, skristi didesniame aukštyje ir įsikrauti papildomoms misijoms.Pasak leidinio, smogiamųjų dronų tiekimui taikomas raketų technologijų kontrolės režimas, todėl anksčiau gauti skraidyklių „Reaper“ ir „Grey Eagle“ nepavyko kai kuriems JAV partneriams, pavyzdžiui, Katarui.Pranešama, kad Ukraina jau vedė derybas su šiuos dronus gaminančia kompanija „General Atomics“.Neseniai surengtos apklausos duomenimis, ginkluotės tiekimui Ukrainai pritaria trys ketvirtadaliai amerikiečių.

Rusijos pareigūnai: nuo gegužės 1 dienos Ukrainos Chersono mieste įvedamas rublisRusijos kariuomenės užimtame Ukrainos Chersono mieste nuo gegužės 1 dienos įvedamas rublis. Tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“, kuria remiasi BBC.Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vicepirmininkas Kirilas Stremousovas sakė „Ria Novosti“, kad prie rusiškos valiutos bus pereita per keturis mėnesius ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu apyvartoje bus tiek rublis, tiek Ukrainos grivina.Pasak jo, šiam laikotarpiui pasibaigus, bus visiškai pereita prie rublio.

JT vadovas atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos vadovybeJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienio vakarą atvyko į Kyjivą pokalbių su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Ketvirtadienį taip pat planuojamas jo vizitas į dar neskelbiamą vietą prie sostinės.Kaip ir per ankstesnį JT vadovo vizitą Maskvoje šią savaitę, viena pagrindinių temų greičiausiai bus situacija Pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kariai ir civiliai yra apsupti Rusijos kariuomenės.A. Guterresas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o vėliau traukiniu keliavo iš Lenkijos į Kyjivą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksčiau kritikavo JT vadovą, kad jis pirmiau vyko ne į Kyjivą, o į Maskvą.

Moldova pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbąTrečiadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbą – išminuotojų brigadą, kuri padėtų išminuoti iš okupantų rusų išvaduotas gyvenvietes, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Jurnal TV“.„Mes stengiamės padėti Ukrainai, atidarydami jai transporto arterijas, pasiūlėme jai pagalbą išminuotojais, taip pat humanitarinę pagalbą. Tai, ką mes galime“, – sakė žurnalistams valstybės vadovė.Moldovos prezidentė pridūrė, kad šalies bankų sistema prisijungė prie Europos Sąjungos finansinių sankcijų prieš Rusiją.

Lenkija prašo ES lėšų Ukrainos pabėgėlių priežiūrai apmokėtiLenkija prašo papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo, kad padėtų apmokėti jos pastangas apgyvendinti milijonus pabėgėlių, užplūdusių šalį iš kaimyninės Ukrainos.Ketvirtadienį Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild“ paskelbtuose komentaruose ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija gydo sužeistus Ukrainos karius ir atvėrė duris bei širdis 2,5 mln. pabėgėlių. Lenkijai reikia pinigų, kurie padėtų finansuoti šias pastangas, tačiau iki šiol ES „nemokėjo nė cento“ už pabėgėlių priežiūrą, pridūrė jis. Lenkija siekia sąžiningo elgesio, paaiškino M. Morawieckis. Turkija per paskutinę pabėgėlių bangą buvo remiama milijardais, o dabar Lenkija nusipelnė ES pagalbos, sakė jis.M. Morawieckis taip pat išreiškė pasipiktinimą buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schröderiu, smarkiai kritikuojamu, kad neatsisakė savo pareigų Rusijos energetikos įmonėse, nepaisant Rusijos puolimo prieš Ukrainą. Paklaustas, ar jis vis dar paspaustų G. Schröderiui ranką, M. Morawieckis atsakė: „Ne, tikrai ne“.Kalbėdamas apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lenkijos premjeras pažymėjo, kad Varšuva ne kartą perspėjo Berlyną dėl dujotiekių iš Rusijos. Tačiau šie prašymai nebuvo išgirsti, sakė jis. M. Morawieckis tvirtino, kad lenkai niekada neturėjo iliuzijų dėl Kremliaus politikos ir jos padarinių. Tačiau „geriau vėliau nei niekada“, pridūrė jis.

JT mobilizuoja komandą evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklosJungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.Evakuacija iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose būtų vykdoma su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK).JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per beveik dvi valandas trukusį susitikimą akis į akį iš principo sutarė dėl JT ir TRKK dalyvavimo evakuojant žmones iš „Azovstal“.Didžiulis gamyklos kompleksas, kuris yra beveik visiškai sugriautas per rusų atakas, yra paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.JT atstovas Farhanas Haqas trečiadienį žurnalistams sakė, kad organizacija bando A. Guterreso ir V. Putino susitarimą paversti detaliu, tikrovėje veikiančiu susitarimu.„Galiausiai norime užtikrinti, kad būtų gerbiamas ugnies nutraukimas, kad galėtume saugiai perkelti žmones“, – sakė jis.F. Haqo teigimu, JT pareigūnai trečiadienį toliau diskutavo su pareigūnais Maskvoje ir Kyjive dėl „veikiančios struktūros savalaikei civilių evakuacijai sukūrimo“.Pasak jo, tikslus grafikas priklausys nuo to, kaip baigsis diskusijos tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir Rusijos Gynybos ministerijos, taip pat tarp JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado ir pareigūnų Kyjive, kur A. Guterresas ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Daugiau kaip pusė JAV perduodamų haubicų jau yra UkrainojePirmoji Jungtinių Valstijų perduodamų haubicų siunta jau nugabenta į Ukrainą. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is.„Šios dienos duomenimis, neįvardydamas tikslių skaičių, galiu pasakyti, kad daugiau kaip pusė šių haubicų jau yra Ukrainoje“, - sakė Pentagono atstovas.J. Kirby`is taip pat pranešė, kad 50 Ukrainos kariškių jau išėjo mokymus, per kuriuos jie buvo supažindinti, kaip naudoti haubicas. Jis patikslino, kad šie kariškiai „ketina grįžti į Ukrainą ir treniruoti savo draugus“.Praėjusią savaitę JAV patvirtino dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame, be kita ko, - 90 155 mm kalibro haubicų ir 144 tūkst. artilerijos šaudmenų bei taktinės transporto priemonės šioms haubicoms gabenti.

Kanados parlamentas Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genociduKanados parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pripažįstama, kad Rusijos armijos veiksmai Ukrainoje yra ukrainiečių tautos genocidas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kanados televizijos kanalu „CTV News“.„Bendruomenių rūmai pripažįsta, kad Rusija vykdo genocidą prieš ukrainiečių tautą“, - sakoma vienbalsiai priimtame dokumente.Kanados parlamentarai taip pat konstatavo, jog esama pakankamai įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos prezidento Vladimiro Putino įsakymu vykdo Ukrainoje „sisteminius ir masinius karo nusikaltimus“. Tarp šių nusikaltimų – masiniai žvėriškumai, tyčinis civilių žudymas, palaikų niekinimas, priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas, kankinimai, žaginimai.Priimta rezoliucija nėra privaloma Kanados vyriausybei ir nereikalauja iš jos jokių veiksmų.Anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainoje „genocidu“ pavadino Kanados premjeras Justinas Trudeau.

Ukrainos Chersono mieste griaudėjo sprogimaiUkrainos pietuose esančiame Chersono mieste vėlai trečiadienį netoli televizijos bokšto nugriaudėjo virtinė sprogimų, bent laikinai nutraukusių rusiškų kanalų transliavimą, pranešė ukrainiečių ir rusų naujienų organizacijos.Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad į miestą buvo paleista raketų iš šiaurės vakarų, iš Ukrainos pajėgų pusės.Chersoną Rusijos pajėgos okupuoja nuo karo pradžios.Interneto portalas „Ukrajinska pravda“ pranešė, kad smūgiai sukėlė gaisrą ir nutraukė Rusijos televizijų transliaciją.„RIA Novosti“ pranešime sakoma, kad transliacija vėliau buvo atnaujinta. Agentūra nurodė, kad rusų televizijos iš Chersono buvo pradėtos transliuoti praėjusią savaitę.Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Ukraina pervadins su Rusija susijusių gatvių ir aikščių pavadinimusKeletas Ukrainos miestų, vykdydami „derussifikacijos“ procesą po Maskvos invazijos, planuoja pervadinti su Rusija susijusias gatves ir aikštes, rašo „The Guardian“. Praėjus dienai po to, kai Kijeve buvo demontuotas didžiulis sovietmečio paminklas, turėjęs simbolizuoti Rusijos ir Ukrainos draugystę, miesto taryba trečiadienį pranešė sudariusi 467 vietovių, kurias būtų galima pervadinti, sąrašą.

Ukrainos gynybos ministras: šalies laukia „nepaprastai sunkios savaitės“Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė, kad Kijevo laukia „nepaprastai sunkios savaitės“, ir perspėjo dėl smarkaus „naikinimo“ per Rusijos puolimą šalies rytuose.„Laukia nepaprastai sunkios savaitės“, – sakoma O. Reznikovo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.„Rusija jau sutelkė pajėgas plataus masto puolimui Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Maskva „stengsis sukelti kuo daugiau skausmo“, ir perspėjo dėl „naikinimo ir skaudžių aukų“.„Ateinančiomis dienomis mums prireiks visos mūsų tvirtybės ir nepaprastos vienybės“, – ukrainiečiams sakė O. Reznikovas.Jis pridūrė, kad artėjantys įvykiai „nulems mūsų valstybės ateitį“.Rusija tęsia invaziją į Ukrainą ir, karui tęsiantis jau trečią mėnesį, sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus.Kyjivas pripažino, kad Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų rytuose, užėmė keletą kaimų Donbaso regione.

Zelenskis: Rusija dujas ir bet kokią prekybą laiko ginkluUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktinėje vaizdo kalboje taip pat užsiminė apie Rusijos „energetinį šantažą“ prieš Europą.„Šią savaitę Rusijos vadovybė pradėjo naują europiečių energetinio šantažo seriją. Sprendimas nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai yra dar vienas argumentas, kad niekas Europoje negali tikėtis palaikyti normalaus ekonominio bendradarbiavimo su Rusija.Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu. Tik ir laukiama momento, kada bus galima pasinaudoti viena ar kita prekybos zona ir taip politiškai šantažuoti europiečius arba sustiprinti Rusijos karinę mašiną, kuri vieningą Europą laiko taikiniu“, - sakė V. Zelenskis.https://www.facebook.com/zelenskiy.official/videos/320186030250372

Kremlius „planuoja referendumus“ Rytų Ukrainoje Rusija planuoja surengti „referendumus“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko miestuose, praneša Latvijos naujienų portalas „Meduza“, kuris remiasi Kremliui artimais šaltiniais.Naujienų portalas praneša, kad iš pradžių referendumus buvo numatyta surengti balandžio pabaigoje, tačiau dabar jie bus surengti gegužės viduryje.Šaltiniai taip pat teigė, kad referendumas gali įvykti pietiniame Chersono mieste.Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės gynybos ministerija (URM) perspėjo, kad Rusija planuoja inscenizuotą referendumą Chersono regione, siekdama sukurti sausumos jungtį su Krymu.

Baltieji rūmai pažadėjo toliau reikalauti paleisti Rusijoje kalinamą buvusį JAV jūrų pėstininkąBaltieji rūmai šiandien pažadėjo ir toliau reikalauti, kad Rusijoje už šnipinėjimą įkalintas buvęs JAV jūrų pėstininkas būtų besąlygiškai paleistas.Paulas Whelanas, kuris taip pat turi JK pilietybę, Kanados ir Airijos pasus, dėl kaltinimų šnipinėjimu 2020 m. buvo nuteistas kalėti 16 metų.Policija teigė, kad pagavo jį „už rankos“ su kompiuterio atmintuku, kuriame buvo slaptų Rusijos agentų sąrašas.Tačiau buvęs jūrų pėstininkas kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis buvo sučiuptas per operaciją ir kad USB atmintinę jam davė kažkas kitas.Šią savaitę JAV ir Rusijos apsikeitimas kaliniais, kai buvo paleistas Trevoras Ridas, taip pat buvęs JAV jūrų pėstininkas, atkreipė dėmesį į Whelaną.Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad JAV ir toliau sieks jo besąlygiško paleidimo.

Ispanija neįsileido numanomą Rusijos krovinį gabenančio laivo Ispanija neįsileido į savo vandenis su Maltos vėliava plaukiojančio laivo, gabenančio krovinį, perkeltą iš vieno Rusijos laivo, vykdydama Europos Sąjungos sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, trečiadienį pranešė ispanų Susiekimo ministerija.„Su Maltos vėliava plaukiojančiam laivui „Black Star“ nebuvo suteiktas leidimas įplaukti į Ispanijos teritorinius vandenis, nes esama įrodymų, jog jis gabeno krivinį, perkeltą iš Rusijos laivo „Andrej Pervozvannyj“, kuriam taikomos ES sankcijos“, – sakoma ministerijos pranešime.Ispanijos tarnybos balandžio 25 dieną dėl ES sankcijų neįleido „Andrej Pervozvannyj“ į Barselonos uostą.Minėtas Maltos laivas planavo trečiadienį vakare iškrauti savo krovinį, įskaitant nemaistinį palmių aliejų ir jo perdirbimo produktus Barselonos uoste, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.Pagal balandžio 8-ąją priimtą ES sankcijų 5-ąjį paketą su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams draudžiama įplaukti į ES uostus, išskyrus atvejus, kai jie gabena maisto produktus, humanitarinės pagalbos krovinius ar energijos šaltinius.Ispanų prekinis laivynas buvo informuotas Europos jūrų saugumo agentūros, kad „Andrej Pervozvannyj“ savo krovinį balandžio 24 dieną perkėlė į „Black Star“, būdamas už „12,5 jūrmylės (23 km) į šiaurės vakarus nuo Maltos salos“, pridūrė Susisiekimo ministerija.

Uždniestrės pareigūnai teigia, kad Ukrainos atskridę dronai apšaudė kaimą Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono, besiribojančio su Ukraina, vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iš Ukrainos atskridus bepiločiams orlaiviams buvo apšaudytas kaimas, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis.Žinia pasirodė po to, kai nepripažintas regionas pranešė apie virtinę sprogimų, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“, ir taip padidino nuogąstavimus dėl karo išplitimo už Ukrainos ribų.„Praėjusią naktį danguje virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai“, – savo interneto svetainėje pranešė Uždniestrės vidaus reikalų ministerija.„Dronai į Uždniestrės teritoriją buvo paleisti iš Ukrainos“, – sakoma pranešime.Kolbasna, rumunų kalba vadinama Cobasna, yra maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos. Joje laikomos ir Rusijos karių saugomos maždaug 20 tūkst. tonų sovietmečiu pagamintų šaudmenų atsargos. Vidaus reikalų ministerija mano, kad tai yra didžiausias šaudmenų sandėlis Europoje.Regionas pranešė, kad pirmadienį ir antradienį nugriaudėjo sprogimai saugumo ministerijoje, kariniame dalinyje ir Rusijai priklausančiame radijo bokšte.Tai paskatino Moldovą paraginti savo piliečius išlaikyti ramybę ir sustiprinti saugumo priemones.Moldovos užsienio reikalų ministro Nicu Popescu teigimu, Uždniestrė paskelbė, kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus neleidžiama „išvykti iš regiono, taigi tai yra ženklas, kad dar neišėjome iš potencialaus pavojaus zonos“.„Mūsų pagrindinė pareiga – palaikyti taiką Moldovoje. Moldova neturėtų būti įtraukta į jokį karinį scenarijų šiame regione, – sakoma jo pareiškime. – Mes išliekame itin budrūs. Negalime numatyti, kaip viskas klostysis toliau. Padarysime viską, kad Moldova neįsitrauktų į jokią karinę eskalaciją šio regiono mastu“.

Slovakija pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotęPrezidentė Zuzana Čaputova trečiadienį pareiškė, kad Slovakija yra pasirengusi tiekti kaimyninei Ukrainai papildomų ginklų, jeigu tik jos šalies gynyba išliks užtikrinta.Vyksta derybos dėl to, kad Ukraina gautų Slovakijoje suprojektuotų ir pagamintų savaeigių haubicų, sakė Z. Čaputova.„Slovakijos Respublikos pozicija yra aiški, – sakė Z. Čaputova. – Nuo pat pradžių, be humanitarinės pagalbos, teikėme ir karinę pagalbą. Pagal apimtį tai yra didžiausia pagalba Slovakijos Respublikos istorijoje“.Slovakija, be kitų ginklų ir įrangos, jau padovanojo Ukrainai savo oro gynybos sistemą S-300.Tačiau Z. Čaputová sakė, kad tolesniam ginklų tiekimui būtina sąlyga yra ta, kad nenukentėtų pačios Slovakijos karinis pasirengimas. Dėl šios priežasties, pasak jos, vyksta derybos ne tik su Ukrainos atstovais, bet ir su NATO sąjungininkėmis.

JT vadovas atvyko į KyjivąJT generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienį vakare atvyko į Kyjivą, kur kitą dieną susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.Ketvirtadienį taip pat planuojamas vizitas į kol kas neatskleistą vietą už sostinės ribų.Kaip ir per ankstesnį JT vadovo vizitą į Maskvą šią savaitę, viena iš pagrindinių temų greičiausiai bus padėtis pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos karius ir civilius gyventojus laiko apsupusi Rusijos kariuomenė.Maskvoje A. Guterresas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o po to traukiniu iš Lenkijos išvyko į Kyjivą.

Rusija išsiunčia Japonijos ir Norvegijos diplomatusRusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Japonijos ambasados ​​Maskvoje atstovą ir pasakė, kad aštuoni diplomatai turi išvykti iš Rusijos iki gegužės 10 dienos.Tai įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Japonija išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus.Tuo tarpu Norvegijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Rusija išsiųs tris Norvegijos diplomatus, Oslui išsiuntus panašų skaičių Rusijos diplomatų dėl invazijos į Ukrainą.Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, Maskvos skaičiavimais, visame pasaulyje buvo išsiųsta apie 400 Rusijos diplomatų. Rusija į kiekvieną jų reagavo „akis už akį“ principu išsiųsdama tų šalių diplomatus.Pirmadienį iš Maskvos tokiu pat principu buvo išsiųsti 40 Vokietijos diplomatų.

Putinas žada, kad „specialiosios operacijos“ prieš Ukrainą uždaviniai bus įvykdytiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį kreipdamasis į šalies įstatymų leidėjus, pažadėjo, kad Maskvos karinės invazijos į Ukrainą, kurią Kremlius primygtinai vadina tik „specialiąja karine operacija“, uždaviniai bus įvykdyti.Kreipdamasis į abejų parlamento rūmų narius V. Putinas sakė: „Noriu dar kartą pabrėžti, kad vasario 24 dieną pradėtos specialiosios karinės operacijos, kurią vykdome Donbase ir Ukrainoje, visi tikslai bus besąlygiškai pasiekti.“Anot Kremliaus vadovo, tai „garantuos gyventojų saugumą“ prorusiškų separatistų kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pasiųsdama pajėgas į kaimyninę šalį, taip pat Krymo pusiasalyje, Rusijos aneksuotame 2014 metais, – „ir visos mūsų šalies, vertinant iš istorinės perspektyvos“.

Ukraina teigia smogusi Rusijos pajėgoms Gyvačių salojeKyjivas pranešė, kad Ukrainos kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, kuri išgarsėjo, kai ten dislokuoti Ukrainos kariai atmetė Maskvos įsiveržusių pajėgų reikalavimus pasiduoti.„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje“, – antradienį vakare socialinėje žiniasklaidoje teigė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad smogė kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.„Rusų patirti nuostoliai tikslinami“, – sakoma pranešime.Rusija nepatvirtino atakos Gyvačių saloje, kurią Maskva užėmė netrukus po to, kai vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą.Ši mažytė sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu po to, kai per radiją buvo išplatintas pokalbis, kuriame Ukrainos kariai Rusijos karinio laivo įgulai, reikalaujančiai pasiduoti, pasakė: „Rusijos karini laive, eik na...“.Saloje buvę Ukrainos kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius. O šio pokalbio įrašas apskriejo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo leitmotyvu – jis buvo rašomas ant plakatų per paramos mitingus užsienyje ir spausdinamas ant pašto ženklų.Balandžio viduryje Juodojoje jūroje nuskendo su tuo susijęs Rusijos laivas „Moskva“, Rusijos teigimu, laive įvykus sprogimui. Ukraina teigė, kad ji pataikė į karo laivą raketomis.

Ankara: Turkija tebesidera su Rusija dėl raketų sistemų tiekimoNATO narė Turkija antradienį pareiškė, kad, nepaisydama karo Ukrainoje, vis dar tariasi su Rusija dėl vienos pažangiausių oro erdvės gynybos sistemų antrosios partijos įsigijimo.Tokie turkų karinių pirkimų agentūros vadovo komentarai, paskelbti vėlai antradienį per valstybinę televiziją, liudija apie Ankaros norą konflikto metu palaikyti gerus santykius su Maskva.Šiai agentūrai ir jos vadovui Ismailui Demirui paskutinėmis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo savaitėmis Vašingtonas paskelbė sankcijas dėl 2017 metais įsigytos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos S-400.Pirmąją rusiškų „žemė–oras“ klasės raketų partiją Turkija gavo 2019 metais.Tačiau I. Demiras valstybinei televizijai pabrėžė, kad 2017 metų sutartyje visuomet buvo numatyta, kad Ankara gaus dvi rusiškų kompleksų baterijas.„Tai visada buvo vienas projektas. Nekalbame apie antro projekto kūrimą, – pareiškė I. Demiras. – Toliau įgyvendiname tą patį sprendimą, kurį priėmėme nuo pat pradžių.“Turkijos svarbus vaidmuo pastangose tiesioginėmis derybomis nutraukti konfliktą padėjo pastaraisiais mėnesiais pagerinti šalies santykius su JAV.Amerikiečių prezidento Joe Bideno administracija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Turkijos aprūpinimas naikintuvais F-16 atitiktų Vašingtono strateginius interesus. Tokią idėją pernai pasiūlė turkų prezidentas Redžepas Tayyipas Erdoganas.Turkija, pašalinta iš F-35 programos dėl rusiškų raketų sistemų įsigijimo, šiuo metu siekia modernizuoti savo oro pajėgas.Pasak I. Demiro, Turkija kol kas nepriėmė antrosios rusiškų S-400 partijos dėl sutartinių ginčų.„Galėjome iš karto priimti antrąją partiją, tačiau vienas iš svarbių projekto parametrų buvo susijęs su tam tikru technologiniu bendradarbiavimu ir bendrais gamybos parametrais“, – paaiškino agentūros vadovas.„Kadangi derybos šiais klausimais užtruko, sistemos [pristatymas] išsiskirstė per ilgesnį laiką“, – pridūrė jis.

Baerbock išvardijo, kokių ginklų iki šiol Vokietija perdavė Ukrainai Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.

Rusų kariai žiauriai išvaikė protestuotojus okupuotame Chersonehttps://www.delfi.lt/news/daily/world/rusu-kariai-ziauriai-isvaike-protestuotojus-okupuotame-chersone.d?id=90077135

Mariupolio mero patarėjas: Rusijos pajėgos toliau atakuoja „Azovstal“ gamykląRusijos karinės pajėgos toliau atakuoja Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą. Tai pareiškė šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.Apie tai pranešta nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, jog jo pajėgos nebeatakuos šio metalurgijos komplekso ir vietoj to imsis jo blokados. Antradienį kalbėdamasis su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, V. Putinas taip pat tikino, kad niekam nedraudžiama palikti nei „Azovstal“, nei pačio Mariupolio.Tačiau trečiadienio rytą P. Andriuščenka paprieštaravo šiems V. Putino pareiškimams ir teigė, kad susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš miesto – nėra, o atakos prieš „Azovstal“ tęsiasi.„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu Ukrainos karių bastionu Mariupolyje. Manoma, kad be karių čia taip pat yra daugybė civilių.

Turkija sumontavo radarus jūrų minoms aptikti Siekdama užtikrinti laivybos Bosforo sąsiauriu saugumą, Turkija sumontavo radarus jūrų minoms aptikti.Kaip pranešė trečiadienį televizijos kanalas „CNN Türk“, tai po susitikimo Ramšteine pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.„Dabar mes atidžiai stebime Bosforą. Ėmėmės papildomų priemonių, kad galėtume kontroliuoti įplauką ir išplauką, nesusidurtume su netikėtumais, taip pat sumontavome radarus (minoms aptikti). Šiuo metu galima pranešti, kad keblumų dėl laivybos Bosforo sąsiauriu nėra“, – sakė ministras.Anot H. Akaro, iki šiol sunaikintos trys minos, o laivai-minų medžiotojai, patruliavimo lėktuvai ir povandeninės gynybos grupės yra kovinėje parengtyje.Kaip rašo „Ukrinform“, Rusija užminavo rekomenduojamus jūrų kelius nuo Bosforo iki Odesos ir pareiškė, kad tai – Ukrainos minos. Pasak Ukrainos atstovų, Rusija naudoja minas, kurias jos kariškiai rado 2014 metais okupavę Sevastopolį.

Rusija uždraudė 287 JK parlamento nariams įvažiuoti į šalįRusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė, kad uždraudžia 287 Jungtinės Karalystės (JK) parlamento nariams įvažiuoti į šalį.Taip šalis sureagavo į anksčiau paskelbtas analogiškas JK sankcijas Rusijos parlamentarams.„Reaguojant į JK vyriausybės kovo 11 dieną priimtą sprendimą į sankcijų sąrašą įtraukti 386 Valstybės Dūmos narius, įvedami apribojimai 287 Bendruomenių rūmų nariams“, – sakoma ministerijos pranešime.Bendruomenių rūmai iš viso turi 650 narių.

Kyjivas praneša apie atvykstantį pastiprinimą Rusijos puolimui rytuose Rusijos pajėgos planuoja paspartinti savo puolimą Rytų Ukrainoje, sutelkdamos daugiau karinių pastiprinimų iš Rusijos, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenė.Rusai dislokavo du taktinius batalionus iš Belgorodo srities, esančios į šiaurę prie Ukrainos sienos, Iziumo mieste Ukrainos rytuose, feisbuke nurodė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Dar dvi „Iskander-M“ raketų divizijos taip pat dislokuotos iš Belgorodo srities, pranešė Ukraina.Pasak Ukrainos kariškių, Rusijos kariuomenė nežymiai pasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione. Pranešimų apie kariuomenės judėjimą ir kautynes ​​neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Verždamasi toliau į pietus Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione, esančiame prie Rusijos sienos ir iš dalies kontroliuojamame prorusiškų separatistų. Ukrainos rytinių ir pietinių regionų kontrolė yra pagrindinis vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos tikslas.Aplink Donecką, vieną didžiausių rytinio regiono miestų, vyksta įnirtingos kautynės, pranešė generalinis štabas. Toliau į pietus prie Azovo jūros toliau bombarduojamos paskutinės Ukrainos pajėgos Mariupolyje – „Azovstal“ plieno gamykla.Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat nerimauja dėl galimo Rusijos kariuomenės ir prorusiškų separatistų puolimo iš kitos šalies pusės – separatistinio Moldovos Padniestrės regiono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad neaišku, kiek galinga gali būti tokia ataka iš vakarų ir kiek pajėgų gali dalyvauti.

Žiniasklaida: Turkija tikisi, kad artimiausiomis dienomis pavyks surengti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimąTurkija tikisi, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pasiūlymu pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių – Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino – susitikimą.Kaip praneša trečiadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Anadolu“, tai pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.Pasak žinybos vadovo, Ankara su nerimu stebi Rusijos karą prieš Ukrainą ir deda pastangas probleminėms situacijoms sureguliuoti.„Rusijos ir Ukrainos derybos Antalijoje buvo surengtos ministrų lygiu. Po to mūsų prezidentas ne kartą bendravo su ponu Putinu ir ponu Zelenskiu. Nors esama tam tikrų sunkumų, mes tikimės, kad dviem lyderiams galbūt pavyks susitikti artimiausiomis dienomis“, – sakė H. Akaras.Jis pridūrė, jog Turkija tęs savo tarpininkavimo misiją, kad būtų nutraukta ugnis ir užkirstas kelias humanitarinei katastrofai Ukrainoje.„rbc.ua“ primena, jog antradienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija negali garantuoti Ukrainos saugumo, kol neišspręstas klausimas, kam priklauso Krymas ir Donbasas.

JK žvalgyba: Rusijos kariai Mariupolyje naudoja laisvakrites bombasRusijos kariai Ukrainos Mariupolio uostamiestyje naudoja laisvakrites bombas. Tai trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „Sky News“.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad dėl to Rusijos vykdomi antskrydžiai nėra tikslūs ir taip padidėja tikimybė, jog jų metu gali nukentėti civiliai. Skaičiuojama, kad šiame mieste jau galimai žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių.Tačiau JK žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad Ukraina toliau kontroliuoja beveik visą savo oro erdvę. Karo pradžioje analitikai prognozavo, kad Kyjivas gali greitai prarasti atitinkamą kontrolę.Ministerija pridūrė, kad Rusijos karinės oro pajėgos dabar „daugiausiai savo dėmesio skiria Pietų ir Rytų Ukrainai ir padeda čia esančioms antžeminėms rusų pajėgoms“.

Padniestrės separatistai teigia, kad prie Rusijos ginklų sandėlio buvo matyti dronai, aidėjo šūviaiMaskvos remiamo Moldovos separatistinio regiono, besiribojančio su Ukraina, Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad praskridus bepiločiams orlaiviams kaime, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis, nuaidėjo šūviai.„Praėjusią naktį danguje virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai“, – pranešė ministerija. „Balandžio 27-osios rytą, 8.45 val. (5.45 GMT laiku), iš Ukrainos pusės Kolbasnos link buvo paleisti šūviai“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad sužeistųjų nėra.Prieš tai nepripažintas regionas pranešė apie daugybę sprogimų, kuriuos jis pavadino „teroristiniais išpuoliais“ – visa tai kelia baimę, kad karas Ukrainoje išplis.„Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti į Padniestrės teritoriją iš Ukrainos“, – sakoma Padniestrės vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje.Kolbasna, rumuniškai žinoma kaip Cobasna, yra maždaug už 2 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Joje laikoma  apie 20 tūkst. tonų sovietinių laikų amunicijos, kurią saugo Rusijos kariuomenė. Vidaus reikalų ministerija teigia, jog šis šaudmenų sandėlis laikomas didžiausiu Europoje.Regionas pranešė, kad pirmadienį ir antradienį sprogimai nugriaudėjo Saugumo ministerijoje, kariniame dalinyje ir rusams priklausančiame radijo bokšte. Tai paskatino Moldovą paraginti savo piliečius laikytis rimties ir imtis saugumo priemonių.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau žuvo apie 22,4 tūkst. rusų kariųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 27 d. jau neteko apie 22,4 tūkst. kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 939 tankų, 2 342 šarvuotųjų kovos mašinų, 421 artilerijos sistemos, 149 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 71 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 185 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 666 automobilių, 8 laivų, 207 dronų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija teigia sunaikinusi Ukrainoje „didelę partiją“ Vakarų tiektų ginklųRusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos Ukrainoje tolimojo nuotolio raketomis sunaikino didelį kiekį Vakarų tiektos ginkluotės.„Zaporižios aliuminio gamyklos teritorijoje didelio tikslumo ilgojo nuotolio raketos „Kalibr“ iš jūros sunaikino angarus su didele partija užsienio ginklų ir šaudmenų, kuriuos JAV ir Europos šalys suteikė Ukrainos kariuomenei“, – per spaudos konferenciją paskelbė ministerija.Ji nenurodė, kokie ginklai buvo sunaikinti.

Rusija teigia sulaikiusi Belgorodo srityje du diversantusRusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Ryšių su visuomene centras trečiadienį pranešė, kad sulaikyti du vyrai, rengę diversijas viename iš Belgorodo srities transporto infrastruktūros objektų, informuoja portalas „meduza.io“.Pagal FSB versiją, sulaikytieji yra Ukrainos nacionalistų šalininkai. Jie esą taip pat siuntė Ukrainos tinklalapiui „Mirotvorec“ duomenis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškius, dalyvavusius „specialioje karinėje operacijoje“ Ukrainoje.Iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso straipsnį „Pasirengimas diversijai“, numatantį laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, šios šalies ir opoziciniuose Baltarusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimu apie „partizanų“ mėginimus sutrikdyti traukinių eismą Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, kad būtų apsunkintas karo veiksmuose dalyvaujančios Rusijos armijos aprūpinimas. Oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta.

Rusija tvirtina, kad trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose šalies srityseRusijos vietos valdžios institucijų tvirtinimu, ankstų trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose su Ukraina besiribojančiose šalies srityse, praneša agentūra „Reuters“.Iš pradžių pranešta, kad Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Pasak šios srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras sandėlyje Staraja Nelidovkos kaime užgesintas ir jo metu civiliai nenukentėjo.Tačiau vėliau Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad ankstų trečiadienį sprogimai taip pat pasigirdo Kursko mieste. Negana to, Rusijos naujienų agentūra TASS citavo šalies nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūną, kuris nurodė, kad pranešimų apie sprogimus gauta ir Voronežo mieste. Pasak jo, pareigūnai tiria incidento aplinkybes.Rusija vasario 24 dieną įvedė į Ukrainą savo kariuomenę ir pradėjo, ką Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, kurios tikslas – demilitarizuoti ir „denacifikuoti“ Ukrainą. Kyjivo ginkluotosios pajėgos pradėjo nuožmiai priešintis neteisėtai invazijai, o Vakarai pritaikė Rusijai griežtas sankcijas.

Kyjivas: rusų pajėgos atakuoja Vakarų ginkluotės gabenimo maršrutusUkraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija.„Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.„Mums nedelsiant reikia modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – pridūrė jis.Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau pranešė, kad rusų pajėgos apgadino geležinkelio tiltą per Dniestro žiotis Odesos srityje. Jis kaltino rusų kariuomenę „sistemingai“ atakuojant geležinkelio infrastruktūrą.Ukrainos infrastruktūros ministerija vėliau pareiškė, kad per tą rusų pajėgų ataką geležinkelio tiltui buvo padaryta rimtos žalos, kuriai atsitaisyti prireiks „daug pastangų ir laiko“.Šis maršrutas jungia kaimyninę Rumuniją su pietiniu Odesos uostamiesčiu.Pirmadienį mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje.Anksčiau rusų pajėgos atakavo kelias traukinių stotis Ukrainoje. Balandžio pradžioje per raketų smūgį rytinio Kramatorsko miesto traukinių stočiai, kuri buvo naudojama civilių evakuacijai, žuvo mažiausiai pusšimtis žmonių.

Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė kelis kaimus rytuoseUkraina trečiadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos prasiveržė giliau į šalies rytus ir užėmė kelis kaimus, vykstant Maskvos puolimui Donbasui perimti.Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Kyjivo kariuomenę iš Velyka Komyšuvachos ir Zavodų Charkivo srityje bei perėmė Zaričnės ir Novotoškivskės kontrolę Donecko srityje. Zaričnė yra vos už 50 kilometrų nuo regiono centro Kramatorsko, kur šį mėnesį Rusija smogė traukinių stočiai, iš kurios gyventojai traukėsi į saugesnes vietas, ataka nusinešė dešimtis gyvybių.Gynybos ministerija perspėjo, kad Rusijos pajėgos „tęsia puolimą Nyžnijės ir Orichivo kryptimis“ centriniame Zaporižios regione.Prorusiški separatistai kontroliuoja Donecko ir Luhansko sritis nuo 2014 metų, kai Kremlius aneksavo Krymo pusiasalį po gatvių demonstracijų, nuvertusių Maskvai draugišką Ukrainos lyderį. Rusija sako, kad puolimas rytuose sukurs sausumos sieną tarp Ukrainos ir separatistų kontroliuojamos teritorijos ir Juodosios jūros pusiasalio.

Karas Ukrainoje jau pražudė 217 vaikųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 217 vaikų. Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar daugiau kaip 393 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Kinijos kompanija nebetieks dronų Rusijai ir UkrainaiKinijos kompanija „DJI Technology Co Ltd“, kuri specializuojasi gaminti bepilotes skraidykles, pareiškė laikinai stabdanti verslą Rusijoje ir Ukrainoje, kad jos produkcija nebūtų naudojama mūšio lauke, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Agentūra pažymi, jog tai pirma didelė Kinijos bendrovė, nusprendusi nebeprekiauti savo gaminiais Rusijoje prasidėjus karui Ukrainoje.Skirtingai nuo daugelio Vakarų kompanijų, kurios pasitraukė iš Rusijos, protestuodamos prieš jos įsiveržimą į Ukrainą, Kinijos bendrovės liko ten, kadangi Pekinas susilaiko nuo kritikos Maskvos adresu.DJI atstovas paaiškino, kad verslo stabdymu siekiama ne apibrėžti savo požiūrį į kurią nors šalį, o pademonstruoti kompanijos principus.„DJI kategoriškai nepritaria jokiam mūsų dronų naudojimui darant žalą, todėl mes laikinai stabdome pardavimus šiose šalyse, siekdami užtikrinti, kad niekas nenaudos mūsų skraidyklių mūšyje“, - sakoma bendrovės pranešime.Anksčiau oficialūs Ukrainos asmenys ir piliečiai kaltino DJI perduodant Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Bet kompanija neigė šiuos kaltinimus. Tiesa, DJI atstovai pripažino, jog internete pasirodė vaizdo įrašų, leidžiančių manyti, kad Rusija naudoja kompanijos pagamintus dronus per „specialią karinę operaciją“. Bet jie teigė, kad svarių to įrodymų kol kas nėra.

Trys ketvirtadaliai amerikiečių pritaria ginklų tiekimui Ukrainai73 proc. amerikiečių pritaria JAV pastangoms tiekti ginklus Ukrainai. Šis paramos lygis – aukščiausias nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą.Tai rodo apklausos, kurią surengė naujienų agentūra „Reuters“ ir konsultacijų bendrovė „Ipsos“, rezultatai.Per ankstesnę „Reuters“/“Ipsos“ apklausą, vykusią kovo pabaigoje, kai visuomenė dar nebuvo sukrėsta pranešimų apie žudynes Bučoje, ginklų tiekimui Ukrainai pritarė 68 proc. tyrimo dalyvių.Naujausia apklausa taip pat rodo, jog dauguma demokratų ir respublikonų pritaria JAV sankcijoms prieš Rusiją ir ketina per tarpinius rinkimus į Kongresą, vyksiančius lapkričio 8 d., palaikyti tuos kandidatus, kurie yra už karinę pagalbą Ukrainai.Bet maždaug pusė respondentų nerimauja dėl to, kad Rusija mėgins daryti poveikį balsavimo rezultatams dezinformacija ir propaganda internete.

Slovakijos prezidentė kreipėsi į Rusijos kareiviusSlovakijos prezidentė Zuzana Čaputova įrašė kreipimąsi rusų kalba į Rusijos kareivius ir vadus, kuriame pasmerkė jų karo nusikaltimus Ukrainoje, dangstomus „išvadavimo“ šūkiais, praneša „Ukrinform“. Šis įrašas skelbiamas tviteryje.„Tą pasaulį be karo, kuriame mes gyvenome, jūs pavertėte pasauliu, kuriame absurdiškai, žiauriai ir beprasmiškai miršta žmonės. Niekas jums negrasino ir niekas jums nenorėjo pakenkti, bet jūs tai darote“, – pareiškė Z. Čaputova.„Nuo ko jūs norėjote „išvaduoti“ Tatjaną iš Irpinės, kurią kartu su dviem jos vaikais užmušė rusiška granata, paleista, kai jie bėgo gatve, turėjusia tapti saugaus humanitarinio koridoriaus dalimi? Arba Aliną iš Hostomelio, kurią automobilyje išžagino vienas iš jūsų? Ji net nešaukė, nes šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs jai padėti. Ji tegalvojo, kaip likti gyvai. Nuo ko jūs „išvadavote“ senutę Verą iš mažo kaimelio, kuri galėjo būti motina ją išprievartavusiam kareiviui?“ – retoriškai klausė Slovakijos valstybės vadovė.„Kasdien girdėdama vis naujų siaubingų liudijimų, aš netenku žado. Aš matau dešimčių neapsakomas kančias patiriančių moterų ir vaikų, civilių veidus. Aš matau žmonių, kuriuos visiems laikams sužalojo skausmas, sielas“, – sakė Z. Čaputova.Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos kariškiai, žudantys civilius, suteršia karininko garbę, pažeidžia karinę drausmę ir tarptautines kariavimo taisykles. Ji paragino Rusijos kareivius, vadus ir visus su tuo susijusius asmenis nutraukti karą, jeigu juose dar liko bent lašelis žmoniškumo.

Australija tiekia Ukrainai haubicas ir šaudmenisAustralija teikia papildomą karinę paramą Ukrainai haubicomis ir amunicija, sakoma premjero Scotto Morrisono ir gynybos ministro Peterio Duttono pareiškime, kurį trečiadienį paskelbė naujienų kanalas AAP.Pagal naują 26,7 mln. Australijos dolerių (19,1 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos paketą Ukraina gaus šešias lengvasvores velkamas haubicas M777 ir šaudmenis. Bendras Australijos karinės pagalbos įnašas Ukrainai iki šiol siekia 225 mln. JAV dolerių, dar 65 mln. JAV dolerių skirta humanitarinei pagalbai ir daugiau nei 70 tūkst. tonų šiluminės anglies.S. Morrisonas ir P. Duttonas sakė, kad ši įranga yra tolesnė parama kovojant su „žiauria, nepaliaujama ir neteisėta Rusijos invazija“ į kaimyninę Ukrainą. „Australijos vyriausybė ir toliau ieškos galimybių teikti tolesnę karinę pagalbą, kai galės operatyviai suteikti reikiamus pajėgumus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė S. Morrisonas. „Australija palaiko Ukrainos žmones ir dar kartą ragina Rusiją nutraukti neišprovokuotą, neteisingą ir neteisėtą invaziją į Ukrainą“, – pridūrė premjeras.Australija buvo viena iš 40 šalių, antradienį dalyvavusių susitikime dėl Ukrainos konflikto JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Žiniasklaida: Rusijai liko tiek pat raketų, kiek ji jų jau paleido į UkrainąNuo vasario 24 d. Rusija į Ukrainą paleido apie 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų jai dar liko. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, kuria remiasi naujienų agentūra UNIAN.„Mūsų duomenimis, Rusijos raketų atsargos nuo vasario 24 d., kai ji pradėjo jas aktyviai naudoti Ukrainos teritorijoje, sumažėjo daugiau kaip per pusę. Apytikriai skaičiai – paleista daugiau kaip 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų dar liko. Tai ore, jūroje ir žemėje bazuojamos raketos“, - sakė ministro pavaduotoja.Anot A. Maliar, raketų komplektuojamąsias dalis rusai įsiveždavo iš kitų šalių, atsargų dėl sankcijų artimiausiu metu jiems nepavyks papildyti. Bet likusių raketų Rusijai pakaks dar keliems karo mėnesiams.„Rusijos raketų atsargos senka, bet jų yra dar pakankamai, kad padarytų daug žalos, jų dar pakaks keliems mėnesiams“, - pareiškė ji.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija naują puolimą pradės birželio-liepos mėnesiaisJei Rusija dar turės jėgų po puolimo Donbase, naują karo veiksmų etapą ji gali pradėti jau birželio-liepos mėnesiais.Tai radijo NV eteryje pareiškė Liaudies deputatas, Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto atstovas Sergejus Rachmaninas, skelbia UNIAN.Anot jo, okupantai ir toliau atakuos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Rusai atakavo Dniepropetrovsko sritįTrečiadienio naktį Rusijos pajėgos atakavo Dniepropetrovsko sritį, sakė Dniepro administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.Užpuolikai artilerija apšaudė Zelenodolsko gyvenvietę. Per ataką nukentėjo energetikos infrastruktūros įmonė, kilo didelis gaisras, kurį gelbėtojai gesino kelias valandas.Pranešama, kad nukentėjo vienas įmonės darbuotojas.

Zelenskis: Rusijos tikslai siekia toliau UkrainosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos tikslai yra daug platesni nei dabartinis karas Ukrainoje.„Galutinis Rusijos vadovybės tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją, bet ir suskaldyti visą Europos centrą bei rytus ir suduoti pasaulinį smūgį demokratijai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, vėlų antradienį paskelbtoje „Telegram“ kanale. „Pasaulinis smūgis demokratijai“ taip pat yra vienas iš Maskvos tikslų, kaltino V. Zelenskis.„Laisvame pasaulyje“ iš esmės visi suprato, kad invazija į Ukrainą yra tik pradžia, pridūrė prezidentas. Jo teigimu, besitęsiančios atakos Ukrainoje, pavyzdžiui, Odesos regione šalies pietuose arba Donbase rytuose, atneš Rusijai tik „naujų nuostolių“. Tai lems naują Europos Sąjungos sankcijų paketą arba daugiau prekybos apribojimų. V. Zelenskis tvirtino, kad už agresyvią Maskvos vyriausybės politiką dauguma rusų turės sumokėti skurdu.

Johnsonas: Putinas turi „politinės erdvės“ pasitraukti iš UkrainosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „politinės erdvės“ užbaigti savo invaziją Ukrainoje, iš dalies dėl cenzūros savo šalyje, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.„Atsižvelgiant į didžiulį rusų pritarimą tam, ką jis daro, atsižvelgiant į matomą to, kas vyksta Ukrainoje, nepaisymą rusų žiniasklaidoje, paradoksas tas, kad Putinas turi daug daugiau politinės erdvės nusileisti [ir] pasitraukti“, – televizijai „TalkTV“ sakė B. Johnsonas.Rusija sako, kad jos invazija Ukrainoje yra „karinė operacija“ ir grasina įkalinti visus, pateikiančius kitokias įvykių versijas.Dėl to V. Putinas galėtų pasakyti Rusijos žmonėms, kad operacija Ukrainoje „užbaigta“ ir buvo „techniškai sėkminga“, kalbėjo B. Johnsonas.Rusija ne kartą įspėjo dėl galimybės kovoms Ukrainoje virsti branduoliniu konfliktu, Vakarams siunčiant vis galingesnių ginklų ukrainiečiams.Tačiau B. Johnsonas tvirtino, kad nepaisant branduolinės grėsmės Vakarams nereikia daryti nuolaidų.„Galvoju, kad jis (V. Putinas) turi daug daugiau politinės erdvės nei nerimaujama. Kalbama, kad mes turime padaryti kokią nors nuolaidą, turime jaudintis dėl to, ką Putinas galėtų padaryti dėl savo pralaimėjimo rizikos, – sakė Britanijos ministras pirmininkas. – Galvoju, kad jis turi daug erdvės, turi daug vietos manevruoti.“

Rusijos šaudmenų sandėlyje netoli sienos su Ukraina kilo gaisrasRusijos kaime netoli sienos su Ukraina trečiadienį ginklų sandėlyje kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.„Remiantis preliminaria informacija, dega šaudmenų sandėlis šalia Staraja Nelidovkos kaimo“, už maždaug 20 km nuo Ukrainos sienos, pranešė Belgorodo srities gubernatorius platformoje „Telegram“.Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad gaisras jau užgesintas.Pasak gubernatoriaus, civiliai gyventojai per gaisrą nenukentėjo, taip pat nebuvo padaryta žalos gyvenamiesiems namams.Gaisro priežastis kol kas nenustatyta.Tuo metu kaimyninių Kursko ir Voronežo sričių, taip pat esančių netoli Ukrainos sienos, gubernatoriai pranešė, kad praėjusią naktį suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos.„Aukų ar sugriovimų nėra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus.Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas savo ruožtu informavo, kad priešlėktuvinės gynybos sistema „sėkmingai sunaikino“ nedidelį žvalgybinį droną.Gubernatorius nenurodė, iš kur atskrido dronas.Rusija nekart kaltino Ukrainos pajėgas dėl smūgių jos teritorijoje ir įspėjo, kad atsakydami rusų kariai suintensyvins atakas prieš Kyjivą.Pirmadienį gaisras kilo didžiulėje kuro saugykloje už maždaug 150 km nuo Ukrainos sienos esančiame Brianske.Balandžio pradžioje V. Gladkovas pareiškė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė kuro saugyklą Belgorodo srityje.

Rusija skelbia, jog užgrobė Chersoną, Charkivą ir ZaporožęRusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, jog Rusijos kariuomenė visiškai užgrobė visą Chersono regioną, taip pat dalį Charkivo, Zaporožės ir Mykolajivo, praneša BBC. Antradienio vakarą kreipdamasis į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad rusai bando įtvirtinti savo laimėjimus užkariautoje teritorijoje.„Jie toliau atakavo mūsų karius netoli Charkovo, Donbase, – sakė jis. – Jie bando pavaizduoti tariamą „naują vyriausybę“ Chersone ir dalyje Zaporožės regiono“.Chersono regioninis administracinis centras, Chersono miestas, buvo užgrobtas pirmosiomis karo dienomis. Tačiau Pentagonas vėliau pranešė, kad Rusijos kariai iš dalies prarado jo kontrolę. Prezidentas Putinas antradienį pareiškė, kad kovos Mariupolyje baigėsi. Strateginis pietinis uostamiestis patyrė Rusijos puolimą, kurio metu apie 1000 Ukrainos kovotojų buvo apsupti ir pritrūko atsargų.

Arestovičius: karas Ukrainoje gali trukti iki Naujųjų metųAnot Ukrainos prezidentūros atstovo Oleksijaus Arestovičiaus, neseniai gauti ginklai mūšio lauke turės didelį poveikį gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. O karas, anot jo, gali tęstis iki 2022 metų pabaigos, rašo UNIAN.„Turime ruoštis ilgai istorijai. Aktyvios fazės Donbase nutraukimas, perėjimas prie „pozicionavimo“, nereiškia karo pabaigos. Vyks taktiniai veiksmai, reidai, antskrydžiai, karas... Tai pakankamai ilga istorija, ji gali būti gana ilga, gali tęstis iki Naujųjų metų. Viskas priklauso nuo daugybės aplinkybių“, – sakė O. Arestovičius.

Ukraina žada paramą MoldovaiUkrainos užsienio reikalų ministerija pažadėjo remti Moldovos teritorinį vientisumą ir apkaltino Rusiją bandymu sukelti neramumus ir destabilizuoti.Anot jos, Rusija bando įtraukti šią teritoriją į karą prieš Ukrainą. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „Ukraina užtikrins strateginį regiono saugumą. Tačiau mums reikia dirbti kaip komandai“.

Rusų užpuolikai išprievartavo mažiausiai 400 ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova spaudai pranešė, kad Rusijos kariuomenė prievartavo ir ukrainiečių vaikus, ir moteris. Į nemokamą psichologinės pagalbos liniją seksualinio smurto aukoms nuo balandžio 1 iki 14 kreipėsi daugiau nei 400 asmenų. Anot L. Denisovos, skambučiai ir toliau nesiliauja.

Rusija sustabdo dujų tiekimą ir BulgarijaiBulgarijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ nuo rytojaus stabdo tiekimą į šalį.Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkija pranešė, kad jai sustabdomas dujų tiekimas iš Rusijos.„Reuters“ citavo Bulgarijos energetikos ministeriją, kuri teigė, kad Bulgarija ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų alternatyvų dujų tiekimą. Ji informavo gyventojus, kad šiuo metu nereikia riboti dujų vartojimo.

Putinas sutiko įtraukti JT ir Tarptautinį Raudonąjį Kryžių į civilių evakuaciją iš „Azovstal“ Balandžio 26 dieną Maskvoje vykusiame susitikime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas aptarė pasiūlymus dėl humanitarinės pagalbos ir civilių evakuacijos galimybes iš konflikto zonų, taip pat iš Mariupolio.„Prezidentas iš esmės sutiko JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto dalyvavimui evakuojant civilius iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje“, – sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephanas Dujarricas.

Blinkenas: Putinas nerodo „rimto“ noro užbaigti karo Ukrainoje diplomatijaJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol nedemonstravo jokio rimto noro užbaigti karą Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis, nepaisant virtinės tarptautinių iniciatyvų.„Iki šiol nematėme jokio ženklo, kad prezidentas Putinas rimtai nusiteikęs dėl prasmingų derybų“, – A. Blinkenas sakė JAV Senato užsienio ryšių komitetui.Pasak jo, Jungtinės Valstijos palaikytų Ukrainos pastangas užbaigti karą diplomatiniu būdu, tačiau „mūsų tikslas – užtikrinti, kad jie turėtų savo rankose galimybę atremti Rusijos agresiją ir iš tikrųjų sustiprinti savo pozicijas prie tolesnio derybų stalo.“A. Blinkenas taip atsakė į klausimą, užduotą respublikono senatoriaus Rando Paulo, kritikuojančio JAV intervencionizmą ir kaltinusį prezidentą Joe Bideną paskatinus V. Putino sprendimą įsiveržti „triūbijant, kad Ukraina bus priimta į NATO“.JAV diplomatijos vadovas atsakė, kad per derybas su Rusija, vykusias iki invazijos pradžios vasario 24-ąją, tapo aišku, kad V. Putino skundai dėl Ukrainos ketinimų įstoti į Vakarų šalių gynybos aljansą tebuvo pretekstas.„Siekėme spręsti su jais [rusais] šiuos klausimus visiškai rimtai, – pabrėžė A. Blinkenas. – Visiškai aišku, paties prezidento Putino žodžiais tariant, kad niekada nebuvo svarbiausia, jog Ukraina potencialiai taps NATO nare, ir kad esmė visada buvo jo įsitikinimas, jog Ukraina nenusipelnė būti suvereni, nepriklausoma šalis.“

Putinas: vis dar tikimės diplomatinio sprendimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu sakė: „Vis dar tikimės, kad susitarimų pavyks pasiekti diplomatiniais kanalais“.Jis taip pat pareiškė, kad derybos Stambule pasiekė „proveržį“, tačiau, anot jo, jos nutrūko po pranešimų apie žiaurumus prieš civilius Ukrainos mieste Bučoje.V. Putinas tvirtino, kad tai buvo „provokacija“, ir pridūrė, kad „Rusijos kariuomenė su tuo neturi nieko bendra“, rašo BBC.

Vokietija apmokys Ukrainos kariusVokietijos ambasadorė JAV Emily Haber teigia, kad Vokietija ne tik siųs priešlėktuvines gynybos priemones į Ukrainą, bet ir apmokys Ukrainos karius Vokietijos žemėje, rašo BBC.https://twitter.com/GermanAmbUSA/status/1518956153321009154?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1518956153321009154%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fpasaulyje%2F6%2F1680758%2Frusijos-karas-pries-ukraina-moldovos-uzdniestreje-per-du-naujus-sprogimus-apgriautas-radijo-centras-jt-vadovas-susitiko-su-putinu

JAV gynybos sekretorius: kalbos apie branduolinį karą - pavojingosJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sukritikavo naujausius Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo perspėjimus dėl Trečiojo pasaulinio karo ir branduolinio ginklo panaudojimo. „Bet kokia retorika apie galimą atominio ginklo panaudojimą yra labai pavojinga ir nenaudinga, - sakė jis antradienį po tarptautinio susitikimo JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine Vokietijoje. – Niekas nenori branduolinio karo. Niekas negali jo laimėti“.Visada yra tikimybė, kad gali nutikti daug dalykų, kalbėjo L. Austinas. Tačiau esą rizikinga ir niekam nenaudinga žvanginti ginklais ir kalbėti apie branduolinio ginklo panaudojimą. Pentagono vadovas pažymėjo, jog JAV daro viską, ką gali, kad karas neperžengtų Ukrainos sienų.S. Lavrovas prieš tai kalbėjo apie realų Trečiojo pasaulinio karo pavojų. „Pavojus rimtas, jis realus, jo negalima nuvertinti“, - sakė S. Lavrovas interviu Rusijos televizijai.

Vokietija galėtų atlaikyti Rusijos naftos embargąVokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas mano, kad naftos embargas Rusijai tampa „įmanomas“. Vokietija „labai, labai priartėjo prie nepriklausomybės nuo rusiškos naftos importo“, – sakė R. Habeckas antradienį Varšuvoje po derybų su Lenkijos klimato ministre Anna Moskva. Jis sakė, kad per aštuonias savaites pavyko sumažinti priklausomybę nuo 35 proc. prieš karą Ukrainoje iki 12 procentų.Pasak R. Habecko, likusius 12 proc. sudaro nafta, importuojama iš naftos perdirbimo gamyklos, esančios Brandenburgo mieste Švedte, netoli Lenkijos sienos. „O Švedtą, leiskite pasakyti, valdo Rusijos bendrovė „Rosneft“, – sakė jis.Pasak jo, valstybinės bendrovės verslo modelis yra pirkti rusišką naftą. Jei šios naftos nebenorima, reikia alternatyvos Švedtui. Šios alternatyvos kūrimas yra artimiausių dienų užduotis, sakė ministras.Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES nusprendė uždrausti rusiškų anglių importą. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl neatidėliotino rusiškų dujų ar naftos atsisakymo. Vokietija ir kitos šalys nesiryžta to daryti, nes baiminasi didelės ekonominės žalos. Kita vertus, Lenkija to primygtinai reikalauja.„Vertiname ES veiksmus dėl anglių embargo. Tikimės, kad toks pat embargas bus taikomas ir kitoms Rusijos žaliavoms – be reikalo neatidėliojant, čia ir dabar“, – pabrėžė klimato ministrė A. Moskwa.

Pentagono vadovas: JAV ir sąjungininkai kas mėnesį susitiks aptarti ginkluotės tiekimo UkrainaiJungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kartą per mėnesį susitiks aptarti Ukrainos gynybos poreikių, Kyjivui tęsiant kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, antradienį pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.„Šiandienos susitikimas taps mėnesine Kontaktine grupe dėl Ukrainos savigynos“, – Pentagono vadovas sakė po Vokietijoje įvykusio 40 valstybių gynybos ministrų pirmojo susitikimo, skirto aptarti klausimams, susijusiems su pastangomis sustiprinti Kyjivo gynybą nuo Maskvos.

TATENA vadovas: Černobylyje radiacijos lygis „vėl normalus“Radiacijos lygis Černobylyje vėl tapo „normalus“ po kelias savaites trukusios Rusijos pajėgų okupacijos, dėl kurios „kai kuriais momentais“ jis buvo padidėjęs, antradienį sakė JT atominės priežiūros institucijos vadovas.„Radiacijos lygis, sakyčiau, yra normalus. Kai kuriais momentais lygis buvo pakilęs dėl sunkiosios įrangos, kurią čia atgabeno Rusijos pajėgos, judėjimo, ir kai jos išvyko. Mes tai stebime diena iš dienos", – žurnalistams sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA vadovas Rafaelis Grossis.Jis pasmerkė kelias savaites trukusią Rusijos pajėgų okupaciją 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos vietoje ir pavadino ją „labai, labai pavojinga“.„Situacija buvo absoliučiai nenormali ir labai, labai pavojinga“, – žurnalistams sakė R. Grossis, kalbėjęs prie sarkofago, kuris dengia radioaktyvias buvusios atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus liekanas.Vasario 24 dieną, pirmąją invazijos į Ukrainą dieną, Rusijos kariai užėmė didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos vietą, pasiliko ten kelias savaites ir sukėlė baimę dėl branduolinių medžiagų nutekėjimo.Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos kariai, „daugelyje vietų“ kasę įtvirtinimus ir šarvuočiais kėlę dulkių debesis, galėjo būti paveikti radiacijos.

Kijeve griaunamas draugystės su Rusija paminklą Kyjive antradienį pradėtas griauti paminklas, simbolizuojantis istorinius buvusios sovietinės Ukrainos ir Rusijos ryšius, pranešė AFP korespondentai, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į kaimyninę demokratinę valstybę. „Nuimame dviejų darbininkų bronzinę skulptūrą, 1982 metais pastatytą sostinės centre „Ukrainos susivienijimui su Rusija atminti“, – sakoma Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pranešime socialinėje žiniasklaidoje. „Išmontavimo darbai prasidėjo šiandien ir planuojame juos baigti šį vakarą“, – pridūrė jis. „Simboliška, kad, kai kranu buvo bandoma pakelti skulptūrą, nukrito rusų darbininko galva“, – rašė V. Klyčko. Šį sprendimą jis paaiškino tuo, ką pavadino Maskvos „barbarišku noru sunaikinti mūsų valstybę ir taikius ukrainiečius“. V. Klyčko sakė, kad antroji skulptūros dalis bus pašalinta vėliau, o milžiniška arka virš darbininkų bus pervadinta ir apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis. Jis sakė, kad miesto valdžia rengia planus nugriauti apie 60 sostinėje esančių paminklų, susijusių su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Be to, pasak mero, mieste planuojama pervadinti apie 460 gatvių ir kitų objektų. Nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskva savo politinę paramą pasiūlė separatistams šalies rytuose, Kyjivas, vykdydamas „dekomunizacijos“ programą, stengėsi pašalinti dar tebesančius šalyje sovietinės eros simbolius. https://t.me/vitaliy_klitschko/1377

Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma 16 000 žmoniųRusijai tęsiant karą, Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma daugiau kaip 16 000 žmonių. Tarp jų yra apie 2 000 kareivių, antradienį interviu televizijai sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.Iš dingusių civilių, jos teigimu, maždaug ketvirtadalis yra iš apsiausto Mariupolio.JT duomenimis, Iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 5 mln. karo pabėgėlių. Dar per 7 mln. yra vadinamieji vidaus pabėgėliai.

Lavrovas: jei Ukrainai bus tiekiami ginklai, derybos nebus vaisingosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu griežtai įspėjo dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Jei tai tęsis, derybos vargu ar duos rezultatų“, – pareiškė S. Lavrovas antradienį Maskvoje po pokalbių su JT vadovu. Jis pridūrė, kad Rusija turi pajėgų Ukrainoje ir Vakarų tiekiamus ginklus ten ir toliau laikys taikiniu.S. Lavrovas sakė, kad Rusija ir toliau pasirengusi pokalbiams dėl kovinių veiksmų Ukrainoje nutraukimo, tačiau jis nematąs realaus Kyjivo susidomėjimo. Paklaustas apie tarpininkų pasitelkimą konflikte tarp Ukrainos ir Rusijos, S. Lavrovas teigė: „Tam dar ne laikas“. Jis, turėdamas omenyje JAV, kritikavo, kad Vakarams dabar tik svarbu įveikti Rusiją.S. Lavrovas kaltino Ukrainą ir Vakarus jau per praėjusius aštuonerius metus nerodžius intereso išspręsti konfliktą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą atšaukė Minsko taikos plano susiarimus. Dėl Minsko taikos plano buvo priimta ir JT rezoliucija, tačiau niekas nesijautė jos saistomas, kalbėjo S. Lavrovas.A. Guterresas į tai atsakė, kad rezoliucijos yra privalomos. Kartu jis pabrėžė, kad yra kitų metodų nei karas tikslams įgyvendinti.

Guterresas siūlo trišalę grupę humanitarinėms problemoms Ukrainoje spręstiJT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasiūlė sudaryti trišalę grupę humanitarinėms problemoms Ukrainoje spręsti – ją sudarytų JT, Kyjivo ir Maskvos atstovai. Ši kontaktinė grupė galėtų užtikrinti evakuacinių koridorių saugumą, sakė A. Guterresas antradienį televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.Šiame kontekste A. Guterresas paminėjo būtinybę suorganizuoti humanitarinį koridorių civilių evakuacijai iš Mariupolio uostamiesčio ir čia esančios „Azovstal“ gamyklos.A. Guterresas antradienį atvyko į Maskvą, ieškodamas būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Jis pavadino save „taikos ambasadoriumi“. Maskvoje jis dar turėtų susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.S. Lavrovas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Rusija iš esmės yra už derybų sprendimą.  Tačiau šiuo metu esą „dar per anksti“ kalbėti apie tarpininkus procese.

Zelenskio patarėjas: Rusija užsimena, kad Moldova turėtų laukti „svečių“ Ukraina antradienį apkaltino Rusiją bandymu sukelti neramumus Maskvos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kur neseniai įvykę sprogimai sukėlė baimę, kad konfliktas Ukrainoje gali išsiplėsti. „Rusija nori destabilizuoti Uždniestrės regioną ir užsimena, kad Moldova turėtų laukti „svečių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas, sakydamas, kad jo šalis sieks užtikrinti „strateginį regiono saugumą“. Ukrainos naujienų portalas „Guildhall“ pranešė, kad pagal planą, apie kurį sužinojo Ukrainos žvalgyba, Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai Moldovoje planuoja pradėti masinius antivyriausybinius protestus gegužės 9 dieną. Formalia protestų priežastimi turėtų tapti rusiškos simbolikos – Georgijaus juostos, taip pat raidžių Z ir V, kurios simbolizuoja paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, draudimas. Be Moldovos sostinės Kišiniovo, ypatingas dėmesys skiriamas protestams šiauriniuose Moldovos regionuose, įskaitant Belcio miestą, taip pat Gagaūziją šalies pietuose. Moldovos prezidentė Maia Sandu dėl sprogimų serijos Uždniestrėje antradienį sušaukė šalies Saugumo Tarybos posėdį. Pranešta, kad šiame nuo Moldovos atskilusiame, Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamame ir sieną su Ukraina turinčiame regione nugriaudėjo keli sprogimai. Jų taikinyje atsidūrė radijo bokštas ir separatistinės respublikos saugumo ministerija. Turimais duomenimis, sprogimai Uždniestrėje surengti pirmadienio popietę ir antradienio rytą. Kol kas neaišku, ar jie kaip nors susiję. Sprogimai įvyko po to, kai praėjusią savaitę vienas aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas pareiškė, kad, Maskvos „karinės operacijos“, kaip karą Ukrainoje vadina Rusija, metu užėmus šios šalies rytus ir pietus, būtų galima pasiekti Uždniestrę, kur neva engiami rusakalbiai.

Baltarusija paskelbė apie bendras su Rusija oro ir priešlėktuvinių pajėgų pratybasBaltarusija paskelbė apie netikėtas karines pratybas, kuriose kartu su Rusijos pajėgomis dalyvaus jos oro ir priešlėktuvinės pajėgos.Pasak naujienų agentūros „Interfax“, pratybos truks iki penktadienio, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Pratybose taip pat turėtų dalyvauti Rusijos oro pajėgų vadovybė ir Rusijos vakarų karinės apygardos priešlėktuvinės pajėgos. Daugiau informacijos nepateikta.Per tokias pratybas imituojamos tam tikros kovinės situacijos, nors kariuomenė paprastai nejuda.Rusija pasinaudojo savo artima sąjungininke Baltarusija kaip invazijos į Ukrainą placdarmu ir nuo vasario 24 dienos toliau iš šios šalies rengia atakas.

R. T. Erdoganas per pokalbį telefonu su V. Putinu kalbėjo apie evakuacijos koridoriusTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ragino jį užtikrinti saugius evakuacinius maršrutus Ukrainoje. R. T. Erdoganas per pokalbį pabrėžė, kokie svarbūs evakuaciniai koridoriai yra civiliams ir dar kartą pareikalavo paliaubų, antradienį pranešė prezidentūra Ankaroje. Turkija esą ir toliau imsis visų pastangų ilgalaikei taikai pasiekti.Taikos derybų Stambule „pozityvi dinamika“ turi būti tęsiama, ji naudinga visiems, sakoma toliau pranešime. R. T. Erdoganas, be to, pasiūlė atnaujinti pokalbius Stambule V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimu,Turkija palaiko gerus santykius ir su Maskva, ir su Kyjivu ir siekia tarpininkauti Ukrainos kare. Kovą abiejų pusių atstovai Stambule buvo susitikę derybų. Prieš savo kelionę į Maskvą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas Ankaroje susitiko su R. T. Erdoganu.

Vokietija registravo per 380 000 karo pabėgėlių iš UkrainosVokietija iki šiol registravo per 380 000 iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių. Vidaus reikalų ministerija antradienį tviteryje pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną suskaičiavo 381 521 pabėgėlį iš Ukrainos. Tai daugiausiai moterys, vaikai ir senyvi žmonės.Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos 35 kartus apšaudė „Azovstal“ gamykląPer pastarąsias 24 val. Rusijos karinės pajėgos 35 kartus apšaudė Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Mariupolį ginančiu „Azovo“ pulku.„Nuo priešo ugnies kenčia „Azovstal“ gamykla, kurioje įsitvirtinę Mariupolio gynėjai ir rūsiuose nuo apšaudymo slepiasi civiliai. Vien per pastarąsias 24 val. surengti 35 antskrydžiai“, – „Telegram“ nurodė pulkas ir pridūrė, kad smūgių metu nukentėjo civiliai, kai kurie jų įstrigo po griuvėsiais.

Apklausa: daugiau kaip pusė Lenkijos gyventojų mano, kad Rusija nepuls jų šaliesDaugiau kaip pusė lenkų mano, kad Rusija nepuls jų šalies. Kaip praneša antradienį portalas RMF24, tai rodo radijo stoties RMF FM ir leidinio „Dziennik Gazeta Prawna“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.Respondentams buvo pateiktas klausimas, ar, jų manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puls Lenkiją. 28,4 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad neatmeta tokios galimybės, 54,5 proc. atsakė „ne“ arba „veikiausiai ne“, o 17 proc. neturėjo savo nuomonės.Kovo pradžioje per analogišką apklausą Rusijos užpuolimą laikė galimu 43 proc. lenkų, o 38 proc. manė, kad jis mažai tikėtinas.Naujoje apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų, ji buvo surengta telefonu.

Norvegija skirs 41,2 mln. eurų Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklųNorvegija skirs 400 mln. kronų (apie 41,2 mln. eurų)  Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklų.Tai antradienį pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, praneša laikraštis „Aftenposten“.„Mes siūlysime skirti 400 mln. Norvegijos kronų Didžiosios Britanijos vadovaujamam ginklų ir karinės įrangos pirkimo Ukrainai mechanizmui“ – sakė Støre.Anot premjero, ši finansinė parama leis Norvegijai paremti Ukrainą technika, kurios pačios Norvegijos ginkluotosios pajėgos neturi arba negali jos perduoti nesilpnindamos šalies gynybinės galios.Jis taip pat pareiškė parlamentui, kad Norvegija gali papildomai patiekti Ukrainai ginklų.Dėl saugumo ginkluotės tiekimas viešai nesvarstomas, kol ji dar nenugabenta į paskirties vietą, tad ministras pirmininkas nepatikslino, kokių ginklų Norvegija gali patiekti Ukrainai ateityje.Priminsime, kad anksčiau Norvegija nusprendė perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Mistral“.

Londonas: rusų pajėgos per daug skuba Rytų UkrainojeJungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey antradienį pareiškė, kad Rusija priima „nepagrįstus“ karinius sprendimus dėl prezidento Vladimiro Putino troškimo pasiekti pergalę Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai šalis minės pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.Ministras sakė, kad Rusijos pajėgos „iššvaistė bet kokį savo pranašumą“, kai nesutelkusios pakankamai karių pradėjo puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.J. Heappey televizijai „Sky News“ sakė, kad dėl V. Putino „troškimo gegužės 9-ąją stovėti ant Kremliaus laiptų ir būti didvyriu bus prarasta tūkstančiai rusų gyvybių, o rusai liks be kiekybinio pranašumo, kurį turėtų turėti“.Ministras taip pat atmetė Maskvos pareiškimus, kad NATO provokuoja Rusiją, siųsdama ginkluotę Ukrainą, o Rusijos metamus kaltinimus Aljansui dėl agresijos pavadino „visiška nesąmone“.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino NATO, kad ši „pila alyvos į ugnį“, siųsdama ginkluotę Ukrainai.

JT vadovas teigia norįs kuo skubesnių paliaubų UkrainojeRusijos sostinėje Maskvoje šiuo metu besilankantis Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pareiškė norįs kuo skubesnių paliaubų Ukrainoje.„Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, skubioms paliauboms ir taikiam sprendimui“, – pradėdamas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, teigė A. Guterresas.Tai yra pirmasis A. Guterreso vizitas Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Čia taip pat numatomas jo susitikimas su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.„Žinau, kad mes skirtingai interpretuojame įvykius Ukrainoje, – teigė A. Guterresas. – Tačiau tai nevaržo galimybių užmegzti rimtą dialogą, kaip galėtume sumažinti žmonių patiriamas kančias.“A. Guterresas iš Maskvos vyks į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos kariai bus mokomi VokietijojeUkrainos kariai bus mokomi naudotis artilerijos sistemomis Vokietijos žemėje, sako Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.„Dirbame kartu su savo draugais amerikiečiais, kad Ukrainos kariai Vokietijos žemėje būtų mokomi naudotis artilerija“, – sakė ji per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino surengtą susitikimą Ramšteino oro bazėje Vokietijoje – tai sakoma iš anksto išplatintoje jos kalbos stenogramoje.Ch. Lambrecht atsakė į Vokietijai pastarosiomis savaitėmis išsakytą kritiką dėl šalies negebėjimo pristatyti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, atkreipdama dėmesį į neseniai priimtą vyriausybės sprendimą aprūpinti Ukrainą priešlėktuviniais tankais ir tai vadindama pažanga.Pasak ministrės, prezidento Vladimiro Putino veiksmai Ukrainoje reiškia, kad Rusija „pasitraukė iš civilizuotų tautų rato“.

JT mano, kad daugiau nei 8 mln. ukrainiečių paliks šalį kaip pabėgėliaiJungtinės Tautos antradienį pranešė dabar prognozuojančios, kad 8,3 mln. žmonių galiausiai paliks Ukrainą kaip pabėgėliai – daugiau nei jau 5,2 mln. pabėgusiųjų nuo karo.JT pabėgėlių agentūra, iš pradžių prognozavusi, kad nuo karo Ukrainoje pabėgs iki keturių milijonų žmonių, teigė, jog kaimyninėse šalyse priimtiems pabėgėliams paremti reikės 1,85 mlrd. JAV dolerių.

Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras: viskas gerai, jei Ukraina taikosi į Rusijos teritorijąDidžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams anapus Rusijos sienų, net jei naudojami iš Didžiosios Britanijos gauti ginklai.Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey antradienį pareiškė, kad yra „visi šansai“, jog Maskvos pajėgos bus atmuštos sąjungininkėms teikiant paramą Kyjivui. Jis atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius, kad Vakarų sąjungininkės „pila žibalą į ugnį“, savo tiekimais stiprindamos Ukrainos ugnies galią. J. Heappey sakė, kad „žinoma“, Britanija remia smūgius degalų sandėliams Rusijoje, apie kuriuos pranešta. Jis sakė „Times Radio“, kad „Ukraina visiškai teisėtai taikosi į Rusijos gilumą, kad sutrikdytų logistiką, kuri, jei nebūtų sutrikdyta, tiesiogiai prisidėtų prie mirties ir skerdynių Ukrainos žemėje“.Ministras sakė, kad „tai nebūtinai yra problema“, jei britų dovanoti ginklai bus naudojami smogti taikiniams Rusijos žemėje, ypač dėl to, kad ginklų, kuriuos dabar Ukrainai tiekia sąjungininkės, nuotolis leidžia juos panaudoti anapus sienų. „Pasaulyje yra daug šalių, naudojančių iš kitų šalių importuotus įrenginius; kai jie naudojami, mes linkę nekaltinti šalies, kuri juos pagamino, o kaltini šalį, kuri juos paleido“, – pridūrė jis.Šie komentarai žymi tolesnį Didžiosios Britanijos pozicijos stiprėjimą, sąjungininkėms pereinant nuo atsargumo prieštaraujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prie vis didesnės mirtinų ginklų pagalbos Ukrainai.Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas perspėjo, kad branduolinio konflikto grėsmė „neturėtų būti nuvertinta“. Jis apkaltino NATO pajėgas ginklų tiekimais „pilant žibalą į ugnį“ ir perspėjo neprovokuoti „Trečiojo pasaulinio karo“. Tačiau J. Heappey sakė „BBC Radio 4“ laidai „Today“, kad branduolinio karo tikimybė yra „vis mažesnė“. Jis liepė S. Lavrovui „pamąstyti“ apie karo Ukrainoje priežastį, turint galvoje, kad Rusija ten įsiveržė, ir „Sky News“ sakė: „Visas šis triukšmas iš Maskvos, kad jų puolimas prieš Ukrainą yra atsakas į NATO agresiją, yra tiesiog visiška nesąmonė“.J. Heappey teigė, kad yra „visi šansai“, jog ukrainiečiai atrems rusų invaziją, ir tvirtino, jog Maskvos pergalė Ukrainos rytuose nėra neišvengiama. „Matysime konfliktą tarp dviejų pajėgų, kurių jėgos yra kur kas labiau subalansuotos, o ukrainiečiai turi gynybinių pozicijų, iškastų ir paruoštų per pastaruosius aštuonerius metus, pranašumą ir šis riešutėlis rusams bus labai sunkiai įkandamas, - sakė jis „Sky News“. – Su visa parama, kurios ukrainiečiai sulaukia iš viso pasaulio, jie turi visas galimybes juos išmušti“.

Kyjive įvedama naktinė komendanto valandaUkrainos sostinėje Kyjive iki penktadienio įvedama naktinė komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Pavliuku.Pasak O. Pavliuko, atitinkamos priemonės imtasi dėl „provokuojamų“ Rusijos veiksmų. „Karo padėties metu svarbu laikytis visų reikalavimų ir paisyti priimamų sprendimų. Tokios priemonės padeda apsaugoti gyventojus nuo provokuojamų priešo veiksmų“, – teigė O. Pavliukas.Komendanto valanda sostinėje prasidės kasdien 22 val. ir tęsis iki 5 val. ryto.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 22,1 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 26 d. jau neteko apie 22,1 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 918 tankų, 2 308 šarvuotųjų kovos mašinų, 416 artilerijos sistemų, 149 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 69 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 184 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 643 automobilių, 8 laivų, 205 dronų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Dvi Rusijos raketos praskriejo pro pat Zaporižios atominę elektrinęAntradienio rytą dvi Rusijos sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios atominės elektrinės.Tai pranešė Ukrainos valstybinės įmonės „Energoatom“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Šiandien 6 val. 41 min. ir 6 val. 46 min. dvi priešo sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios AE aikštelės Zaporižios kryptimi“, – sakoma pranešime.„Zaporižioje buvo užfiksuoti sprogimai, kuriuos sukėlė Rusijos sparnuotosios raketos“, – pažymi spaudos tarnyba.Rusijos branduolinis terorizmas aktyvėja, grėsmė vis didėja. Praėjus 36 metams po Černobylio tragedijos, Rusija visam pasauliui kelia branduolinės katastrofos pavojų, pabrėžė „Energoatom“ atstovai.„Raketos, skriejančios nedideliame aukštyje virš Zaporižios AE, kur yra septyni branduoliniai įrenginiai su daugybe branduolinės medžiagos, kelia didžiulę grėsmę. Juk jos gali pataikyti į vieną ar kelis įrenginius, o tai  sukeltų branduolinę ir radiacinę katastrofą visame pasaulyje“, – pareiškė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas.Zaporižios AE – didžiausia atominė jėgainė Europoje, ją naktį į kovo 4-ąją užėmė ir iki šiol kontroliuoja rusai. Jie ten laiko sunkiąją techniką bei šaudmenis ir iš esmės pavertė elektrinę karine baze.

Šaltinis: Vokietija leis pristatyti tankus UkrainaiVokietija suteiks leidimą tiekti tankus Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, o tai būtų aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis.Šaltinis teigė, kad apie tai oficialiai bus pranešta vėliau antradienį per tarptautinį gynybos ministrų susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.

Per rusų pajėgų artilerijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo keturi civiliaiUkrainos rytinėje Donecko srityje pirmadienį per rusų pajėgų artilerijos smūgius keturi žmonės žuvo ir dar devyni buvo sužeisti, pranešė srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Dvi aukos yra vaikai: 9-erių mergaitė ir 14-metis berniukas, parašė P. Kyrylenka platformoje „Telegram“.Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus informavo, kad per praėjusią parą rusų pajėgų artilerija 17 kartų apšaudė civilius gyventojus. Daugiausiai smūgių teko Popasnai, Lysyčanskui ir Hirskei. „Popasna atlaikė keturias galingas artilerijos atakas, Lysyčanskas – dvi. Lysyčanske apgadinti du namai, Popasnoje – du, Hirskėje – mažiausiai vienas. Tikriname informaciją apie aukas“, – parašė S. Haidajus antradienį platformoje „Telegram“.Zaporižios srities pareigūnai antradienį ryte taip pat pranešė apie raketų smūgius.

Latvijos URM vadovas: S. Lavrovo grasinimai dėl Trečiojo pasaulinio karo – Ukrainos sėkmės ženklasRusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui prabilus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę, Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius paragino padvigubinti paramą Ukrainai ir dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.„Rusijos grasinimai Trečiuoju pasauliniu karu yra akivaizdus Ukrainos sėkmės ženklas. Mes turime ne nusileisti Rusijos šantažui, bet padvigubinti mūsų paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tik tvirtas  ir nuoseklus požiūris gali atkurti tarptautinę teisę ir tvarką“, - parašė jis tviteryje.Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.Pirmadienį RF užsienio reikalų ministras S. Lavrovas šalies žiniasklaidai pareiškė, jog „gresia realus pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas“.

Kyjivas tikisi, kad JT generalinis sekretorius A. Guterresas padės apsaugoti humanitarinį koridorių iš MariupolioUkrainos vyriausybė pareiškė tikinti, kad Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas tarpininkaus gelbstint maždaug 1000 civilių, įstrigusių plieno gamykloje apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.A.Guterreso prašoma tapti „humanitarinio koridoriaus iniciatoriumi ir garantu“, sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk ir pridūrė, jog tikisi, kad JT ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas prižiūrės operaciją.„Azovstal“ plieno gamykla tapo paskutiniu prieglobsčiu žmonėms, vis dar įstrigusiems Mariupolio mieste, kuriame tebevyksta kovos. Rusijos šaltinių teigimu, ten vis dar yra apie 2500 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Kyjivas teigia, kad plieno gamykloje yra ir 1000 civilių. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį teigė, jog Rusijos armija pažadėjo nutraukti karo veiksmus 11.00 val. GMT laiku, kad civiliai humanitariniu koridoriumi galėtų palikti pramoninę zoną. Vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog „Kyjivo valdžia šiandien vėl sutrukdė šiai humanitarinei operacijai. 2022 m. balandžio 25 d. 20 val. Maskvos laiku (23 val. GMT laiku) niekas nepasinaudojo siūlomu humanitariniu koridoriumi“.I.Vereščiuk neigė, kad su rusais buvo susitarta dėl saugaus koridoriaus iš plieno gamyklos. „Koridorius, kuris deklaruojamas tik vienašališkai, nesuteikia saugumo“, – savo „Telegram“ kanale parašė ji.Ketvirtadienį A. Guterresas turi vykti į Kyjivą po antradienį Maskvoje planuojamo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė matąs tarpininkavimo galimybę per konfliktą. „Jaučiame, kad yra proga ir atėjo laikas žengti į priekį“, – pirmadienį sakė A. Guterreso atstovas Farhanas Haqas, pridūręs, jog dar per anksti duoti kokių nors pažadų.

Zelenskis pažadėjo, kad Rusijai nepavyks laimėti karo su UkrainaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusija nepasieks pergalės kare su Ukraina.Per du mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo prieš Ukrainą daugiau nei 1 100 raketų, daugybę aviacijos bombų ir artilerijos, sakė V. Zelenskis savo naktinėje vaizdo kalboje, paskelbtoje „Telegram“ kanale vėlų pirmadienį. „Bet jie nieko nepasiekė. Ir nieko nepasieks.“Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Rusijos daliniai šalies rytuose nesulaukė nė „kruopelės“ paramos, kurios labai tikėjosi. V. Zelenskis sakė, kad Chersone, Kachovkoje, Melitopolyje, Enerhodare ar kituose Rusijos kariuomenės užimtuose miestuose žmonės nenusilenkė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Moldova: sprogimais Tiraspolyje siekiama didinti įtampą regioneSprogimais Tiraspolyje, pastate, kur įsikūrę vadinamosios Uždniestrės Moldovos Respublikos valstybės saugumo ministerijos ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos filialo biurai,  siekiama didinti įtampą regione.Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „Newsmaker“, tai pareiškė Moldovos reintegracijos biuro atstovai.„Incidento tikslas – komplikuoti saugumo situaciją Uždniestrės regione, kurio nekontroliuoja konstitucinė Moldovos valdžia. Reintegracijos biuras ragina laikytis rimties ir kartu su kompetentingomis institucijomis stebi situacijos raidą“, – sakoma pareiškime.Pirmadienį apie 17 val. 45 min. vietos laiku Tiraspolyje nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak Ukrainos žvalgybos, šis išpuolis yra suplanuota Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija.

Zelenskis: jokios pabaigos nematyti„Akivaizdu, kad kiekvieną dieną, o ypač šiandien, kai prasidėjo trečiasis mūsų pasipriešinimo mėnuo, visiems Ukrainoje rūpi taika, kada visa tai baigsis“, – vėlai pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiuo metu į tai nėra paprasto atsakymo“.

Kreminos miestas atiteko Rusijos kariams, teigia JK gynybos ministerijaNaujausiais JK kariuomenės duomenimis, Kreminos miestas krito.Šį rytą Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos tikriausiai bando apsupti smarkiai įtvirtintas Ukrainos pozicijas Ukrainos rytuose.

Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje JAV rengia konferenciją dėl karo UkrainojeJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pakvietė apie 40 šalių dalyvauti konferencijoje dėl karo Ukrainoje, ji antradienį vyks Ramšteino JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje.Konferencijos tikslas – užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą ir suverenitetą. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio bus skirta šalies gynybos poreikiams po karo.JAV Gynybos departamentas aiškiai nurodė, kad tai nėra NATO globojama konferencija, tarp pakviestųjų yra šalių, kurios nėra Aljanso narės.Prieš šią konferenciją L. Austinas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas lankėsi Kyjive, ten sekmadienį susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir susitarė suteikti Ukrainai papildomos karinės pagalbos. Jiems taip pat buvo suteikta svarbi informacija, ko reikia Ukrainos gynybai, šios detalės bus aptartos su konferencijoje davyvausiančiomis JAV partnerėmis ir sąjungininkėmis.

Kyjivas prašo JT siekti evakuacijos iš MariupolioUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų vadovą spausti Rusiją evakuoti apgultą Mariupolio uostamiestį ir pavadino tai dalyku, kurį ši organizacija yra pajėgi pasiekti.D. Kuleba interviu naujienų agentūrai AP sakė esąs susirūpinęs, kad prieš kelionę į Kyjivą apsilankęs Maskvoje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas gali pakliūti į Kremliaus „spąstus“ dėl karo.Antradienį A. Guterresas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį keliaus į Kyjivą, siekdamas tarpininkauti nutraukiant vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus.Ukrainiečių diplomatijos vadovas teigė, kad A. Guterresas „visų pirma turėtų sutelkti dėmesį į vieną klausimą – Mariupolio evakuaciją“.Apytikriai 100 000 žmonių yra įstrigę uostamiestyje, o milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Prieš Vakarų susitikimą dėl ginklų Ukrainai Rusija perspėja dėl 3-iojo pasaulinio karo Prieš antradienį įvyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl tolesnio ginkluotės siuntimo į karo draskomą Ukrainą Rusija įspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.Maskvos įsiveržimas į kaimyninę šalį paskatino Vakarų šalių paramos bangą, dėl kurios į Ukrainą plūsta ginklai, padedantys kovoje su Rusijos kariais.Tačiau Vakarų valstybės nenori aktyviau įsitraukti, nes baiminasi sukelti konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas su rusų naujienų agentūromis, perspėjo, kad Trečiojo pasaulinio karo pavojus „yra rimtas“, ir sukritikavo Kyjivo požiūrį į įstrigusias taikos derybas.„Tai realu, negalima to nuvertinti“, – sakė S. Lavrovas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ištisas savaites prašo Vakarų sąjungininkų sunkiosios ginkluotės, įskaitant artileriją ir naikintuvus, žadėdamas, kad jo kariuomenė, turėdama daugiau pajėgumų, galėtų pakeisti karo eigą.Atrodo, kad dabar šie raginimai sulaukia atgarsio, nes virtinė NATO šalių, nepaisydamos Maskvos protestų, pažadėjo Kyjivui tiekti įvairią sunkiąją ginkluotę ir įrangą.Per svarbų savaitgalio vizitą į Kyjivą Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) susitiko su V. Zelenskiu ir pažadėjo 700 mln. dolerių vertės naują pagalbą Ukrainai.„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu.Jungtinių Valstijų kvietimu antradienį Vokietijoje vyks 40 šalių aukšto lygio susitikimas saugumo klausimais, kuriame bus tariamasi dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai ir ilgalaikio šalies saugumo užtikrinimo pasibaigus karui.Tarp pakviestųjų šalių yra ne tik JAV sąjungininkės Europoje, bet ir Australija bei Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje taptų precedentu ir paskatintų Kinijos teritorines ambicijas.Į svečių sąrašą taip pat įtrauktos Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą svarsto galimybę tapti NATO narėmis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad „mūšis dėl Kijevo laimėtas“, tačiau kitose Ukrainos dalyse Rusijos pajėgos „toliau vykdo žiaurumus“.Kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu Ukrainoje viešėjęs A. Blinkenas socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje rašė: „Pamatėme žmones gatvėse ir aiškių įrodymų, kad mūšis dėl Kijevo laimėtas. „Tačiau žinome, kad tai ryškus kontrastas kitoms Ukrainos dalims, kur Rusijos kariuomenė ir toliau vykdo žiaurumus.“Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino derybas su J. Blinkenu ir J. Austinu kaip „padrąsinančias“ ir „veiksmingas“ ir sakė, kad JAV siūlo „galingą“ paramą jo šaliai. 

Lavrovas: susitarimą su Ukraina lems karinė padėtisRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Ukrainos konfliktas baigsis susitarimu, tačiau jo turinys priklausys nuo karinės situacijos.S. Lavrovas interviu Rusijos valstybinei televizijai taip pat sakė, kad Kijevas tik imituoja derybas.Tokie komentarai paskelbti po to, kai užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos „sustabdomos“, nes Maskva negavo Kijevo atsakymo į naujausius jos pasiūlymus, kurių detalės neskelbtos.JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę Maskvoje susitiks su S. Lavrovu ir prezidentu Vladimiru Putinu, kad akis į akį skubiai prašytų taikos.A. Guterresas taip pat vyks į Ukrainą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmitriju Kuleba.

TATENA atvyksta į Černobylio atominę elektrinęTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi išvyko į Ukrainą, praneša organizacijos spaudos tarnyba. Antradienį, balandžio 26 d., jis vadovaus TATENA ekspertų, kurie lankysis Černobylio atominėje elektrinėje, misijai.„Grupė antradienį atvyks į Černobylio atominę elektrinę pristatyti įrangos, atlikti radiologinių matavimų ir atkurti apsaugos priemonių stebėjimo sistemų“, – sakoma TATENA pranešime.Organizacija pažymėjo, kad ji negauna duomenų iš Černobylio atominėje elektrinėje įdiegtų stebėjimo sistemų, o duomenys iš kitų Ukrainos stočių pateikiami be problemų.

Lenkija išsiuntė tankų Ukrainai Lenkija išsiuntė tankus į Ukrainą, vykstant karui su Rusija, pirmadienį patvirtino Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Tačiau jis atsisakė atskleisti daugiau detalių, įskaitant išsiųstų tankų skaičių, rašo „Skynews“.M. Morawieckis, paklaustas, ar Lenkija taip pat siųs lėktuvus į Ukrainą, sakė, kad „jokių tokių reikalavimų“ ir „tokių prašymų“ nebuvo.Kovo mėnesį Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi visus savo naikintuvus MIG-29 „nedelsiant ir nemokamai“ perduoti JAV oro bazei Vokietijoje, kaip dalį plano aprūpinti ukrainiečius lėktuvais.Tačiau Pentagonas teigė, kad pasiūlymas nebuvo „pagrįstas“.

Į nelaisvę pateko karys, kurio žmona ragino jį prievartauti ukrainietesUkrainos ginkluotosios pajėgos į nelaisvę paėmė Rusijos karį, kurio žmona ragino jį prievartauti Ukrainos moteris, skelbia UNIAN. Rusų okupantas buvo paimtas į nelaisvę mūšyje netoli Izyumo.„Rusijos armijos karys iš Krymo, sulaukęs žmonos skambučio iš namų ir su aptaręs, kad reikia prievartauti Ukrainos moteris, buvo sučiuptas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų netoli Izyumo“, – sakė vienas Ukrainos politikas. Balandžio 12 d. Ukrainos žvalgyba paskelbė perimto telefoninio pokalbio tarp šio Rusijos kario ir jo žmonos fragmentą. Jų bendravimas sukėlė didelį rezonansą. Pokalbyje skambejo tokie žmonos žodžiai: „Taip, jūs išprievartaukite Ukrainos moteris. Ir nieko nesakyk man. Supratai? (juokiasi)“. Ji taip pat skatino jį naudoti prezervatyvus.Žiniasklaida nustatė okupanto tapatybę. Paaiškėjo, kad tai buvęs Rosgvardijos šauktinis, kuris taip pat tarnavo pulke, dalyvavusiame Rusijos įvykdytoje Krymo aneksijoje.

Donecko regione žuvo du vaikai Donecko regione pirmadienį žuvo keturi civiliai, pranešė gubernatorius Pavlo Kyrylenko. Limane žuvo 9 metų mergaitė ir 14-metis berniukas. Vienas žmogus mirė Marinkoje, kitas – Jampolyje. Be to, buvo sužeisti devyni žmonės, skelbia meduza.io.

Rusijos kariuomenė užėmė Chersono miesto tarybos pastatą„Šįvakar ginkluoti vyrai įžengė į Chersono miesto tarybos pastatą, atėmė raktus, pakeitė mūsų sargybą į savo. Išvykau 19 val. 45 min. – Ukrainos vėliava vis dar buvo virš mero biuro“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Chersono meras Igoris Kolikhajovas.Teigiama, kad vėliau Rusijos kariuomenė pašalino Ukrainos vėliavą. Nuo antradienio, balandžio 26 d., miesto taryba nedirbs.

Prie Mariupolio – jau trečioji masinė kapavietė: rusai žiaurumu pranoko patys save Netoli Mariupolio buvo atrasta dar viena masinė kapavietė, o rusai vertė vietinius gyventojus joje kasti griovius, kad gautų maisto, skelbia „Ukrinform“. Jau trečioji masinė kapavietė aptikta Staryi Krym kaime. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba. „Staryi Krym kaime buvo aptikta masinė kapavietė. Tai trečioji masinė kapavietė netoli Mariupolio“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad palydovinėse nuotraukose užfiksuoti iškasti grioviai Starokrymsky kapinių teritorijoje. Šios nuotraukos darytis kovo 24 d. - po to, kai kaimas buvo okupuotas rusų. Palydovinėse nuotraukose matyti, jog griovių ilgis siekia 60–70 metrų. Po dviejų savaičių, balandžio 7 d., darytose nuotraukose matyti, kad laidojimo vieta padidėjo, o dalyje griovių jau tikrai buvo užkasta žmonių palaikų. Miesto taryba pridūrė, kad balandžio 24 dieną buvo užfiksuoti nauji palaidojimai. Masinės kapavietės ilgis padidėjo iki daugiau nei 200 metrų. Pasak Mariupolio mero Vadimo Boyčenkos, šios masinės kapavietės tapo žinomos, nes rusai priverčia ukrainiečius dalyvauti šiame procese. „Jie mums pasakė, kad jums reikia išsiaiškinti „darbo valandas“, kad jie duotų jums maisto, vandens... Dabar Mariupolyje nėra pakankamai humanitarinės pagalbos, todėl žmonės yra priversti tai daryti“, – aiškino meras. Kaip pranešama, Rusijos agresija sukėlė vieną didžiausių humanitarinių katastrofų Mariupolyje. Įsibrovėliai bombarduoja beginklius gyventojus, blokuoja humanitarinę pagalbą. Mariupolio meras anksčiau sakė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo iki 20 000 civilių. Pasak Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato, Mariupolyje buvo užfiksuota 13 Rusijos mobiliųjų krematoriumų, kad gatvės būtų išvalytos nuo žuvusių civilių kūnų. Masinėje kapavietėje Mariupolio pakraštyje Vinogradnės kaime galima palaidota apie tūkstantį žuvusių civilių. Palydovinėse nuotraukose užfiksuota ir masinė kapavietė Mangušo kaime netoli Mariupolio. Manoma, kad čia rusai užkasė nuo 3 tūkst. iki 9 tūkst. nužudytų miesto civilių. https://t.me/mariupolrada/9362

Rusija siekia užkirsti kelią į Ukrainą siunčiamai pagalbaiRusija bando sunaikinti karinės-techninės pagalbos tiekimo maršrutus iš šalių partnerių, todėl atakuoja geležinkelius. Pasak „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tai praneša „Facebook“.„Rusijos kariai vykdo raketų ir bombų smūgius į karinę ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant strateginių bombonešių, laivų ir povandeninių laivų dalyvavimą. Jie bando sunaikinti karinės-techninės pagalbos tiekimo maršrutus iš šalių partnerių. Norėdami tai padaryti, jie rengia atakas geležinkelio stotyse“, – sakoma pranešime.Remiantis operatyvine informacija, paskelbta balandžio 25 d., 18 val., priešas ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus Rytų Ukrainoje, siekdamas nugalėti Jungtinių pajėgų grupuotę, visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją ir išlaikyti sausumos kelią su laikinai okupuotu Krymu.

Luhansko regione rusai okupavo kaimą Rusijos kariai okupavo Novotoshkovskojės kaimą Luhansko regione, esančiame į pietus nuo Lysychansko, sakė regiono karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus. Jis pažymėjo, kad kaimas buvo užimtas po ilgo sunaikinimo aviacijos smūgiais, rašo meduza.io. „Dėl kitų gyvenviečių tęsiasi mūšiai, priešo taktika yra ta pati – viską sulyginti su žeme“, – sakė S. Gaidajus. https://t.me/tvoy_region13/6054

JT: Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 5,2 mln. Praėjusią parą, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos pabėgo dar 45 000 žmonių. Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios šalį jau paliko per 5,2 mln. ukrainiečių, pirmadienį pranešė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24-ąją, be to, į kaimynines valstybes pabėgo 218 000 trečiųjų šalių piliečių, pirmiausiai – studentų ir svetimšalių darbininkų.IOM spėja, kad per 7,7 mln. žmonių Ukrainoje yra vadinamieji vidaus pabėgėliai. Beveik du trečdaliai vaikų Ukrainoje buvo priversti palikti savo namus, kad evakuotųsi į saugią vietą kitose šalies dalyse ar užsienyje.Prieš Rusijos invaziją Ukrainoje vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyveno 37 mln. žmonių. Šios teritorijos neapima Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų bastionų Ukrainos rytuose.

Pirmadienį netoli Lvivvo esančiame miestelyje krito raketos, gyventojai teigia, jog atakos gali kartotisPirmadienio rytą Lvivo (Ukraina) srityje, miestelyje Krasne, Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė elektros paskirstymo stotį geležinkelio stotyje. Po sprogimo įsiplieskė didelis gaisras.Miestelio bendruomenės pirmininkas Roman Furda naujienų agentūrai ELTA teigė, kad žmonių aukų buvo išvengta, aplink elektrinę sugriauta keletas pastatų. Jo teigimu, sprogimas sutrikdė traukinių eismą, šiuo metu vyksta infrastruktūros atstatymo darbai, įvykio vietoje visą dieną dirbo gaisrininkai ir gelbėtojai.R. Furda duomenimis, balandžio 25-ąją raketomis buvo apšaudytos dar mažiausiai dvi geležinkelio stotys gretimose Ukrainos srityse. Jo teigimu, tai buvo iš anksto suplanuota Rusijos armijos ataka, kuri bet kuriuo metu gali pasikartoti. Jos tikslas – paralyžiuoti Ukrainos geležinkelių darbą.Miestelio bendruomenės vadovo teigimu, į elektros paskirstymo stotį buvo paleistos mažiausiai trys raketos, vieną jų sunaikino Ukrainos karinių oro pajėgų priešraketinės pajėgos, kita pataikė šalia jėgainės. Spėjama, kad raketos skriejo iš pietryčių pusės.Pakalbinti miestelio Krasne gyventojai teigė, kad nuo sprogimo sudrebėjo jų namų langai, pakilo didelis dūmų stulpas. „Sprogimo garsas buvo sunkiai nusakomas, mes tuo metu buvome namie, sudrebėjo visas butas. Išbėgome į lauką, o ten – dūmai, jie matėsi ir už dešimties kilometrų“ – teigė Krasne gyventoja Liuba.Kitas Krasne gyventojas Oleksejus sakė, kad pastaruoju metu oro pavojaus sirenos girdėti kiekvieną dieną, bet gyventojai į jas mažai kreipė dėmesį. „Bet dabar, tik išgirdę signalą, iškart bėgame į slėptuves, tas sprogimas išgąsdino visus. Ukrainoje nebėra saugių vietų“, – sakė 47 metų ukrainietis.Žurnalistai į sprogimo zoną nebuvo įleisti. Miestelis Krasne yra apie 50 km atstumu nuo Lvivo. Pirmadienį oro pavojaus sirenos buvo įjungtos visoje Ukrainoje.

Londonas skaičiuoja, kad kare Ukrainoje žuvo iki 15 000 rusų karių Britų vyriausybė skaičiuoja, kad nuo karo prieš Ukrainą pradžios žuvo apie 15 000 Rusijos kareivių. Šį skaičių pirmadienį parlamente Londone įvardijo gynybos sekretorius Benas Wallace‘as.„Be žuvusiųjų yra ir technikos nuostolių. Keli šaltiniai teigia, kad iki šiol sunaikinta arba perimta daugiau kaip 2 000 šarvuočių“, - sakė B. Wallace‘as. Į šį skaičių įeina mažiausiai 530 tankų, 560 pėstininkų kovos mašinų bei 530 šarvuotų transporterių. „Be to, Rusija prarado daugiau kaip 60 sraigtasparnių ir naikintuvų“, - pabrėžė sekretorius.Ukraina nurodo daug didesnius nuostolius. Jos duomenimis, žuvo beveik 22 000 rusų karių, sunaikinta 181 kovinis lėktuvas, 154 sraigtasparniai, 884 tankai ir 2 258 šarvuočiai. Maskva kovo 25 dieną pranešė apie 1 351 žuvusį karį.B. Wallace‘as sakė, kad Rusija iki šiol „nepasiekė praktiškai jokių savo tikslų“. Karo pradžioje Rusija naudojo daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, tai atitinka apie 65 proc. visų kovinių sausumos dalinių. „Šiuo metu mes manome, kad daugiau kaip 25 proc. jų jau nėra pasirengę kovai“, - kalbėjo B. Wallace‘as.Jis pabrėžė, kad Ukraina jau daugiau kaip tris savaites naudoja britų oro gynybos raketas „Starstreak“. B. Wallace‘as taip pat paskelbė, kad Didžioji Britanija, be to, padovanos Ukrainai „nedidelį skaičių“ šarvuočių „Stormer“, iš kurių galima leisti šio tipo raketas. Tai sustiprins Ukrainos oro gynybą, sakė sekretorius.

Baerbock: Rusijos sprendimas išsiųsti Vokietijos diplomatus - nepateisinamasVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasmerkė Rusijos sprendimą išsiųsti iš šalies 40 vokiečių diplomatų. „Šiandieninio žingsnio mes tikėjomės, tačiau jis niekaip nepateisinamas“, - pirmadienį Berlyne pareiškė politikė.Prieš tai Maskva 40 Vokietijos diplomatų paskelbė „nepageidaujamais asmenimis“. Vokietijos ambasadoriui Maskvoje buvo įteikta protesto nota dėl nedraugiškos Berlyno politikos ir 40 rusų diplomatų išsiuntimo balandžio pradžioje, Maskvoje informavo Užsienio reikalų ministerija.B. Baerbock pažymėjo, kad iš Vokietijos išsiųsti Rusijos diplomatai „daug metų ir sistemingai veikė prieš mūsų laisvę ir mūsų visuomenės sanglaudą“. „Jų darbas, be to, kėlė grėsmę tiems, kurie ieško pas mus apsaugos. To mes ilgiau toleruoti negalėjome, ir to mes netoleruosime ateityje“, - kalbėjo ministrė.Tuo tarpu dabar Rusijos išsiunčiami vokiečių diplomatai, anot A. Baerbock, „visiškai niekuo nekalti“. Jie atvirai, su susidomėjimu ir dideliu ryžtu vyko į Rusiją, kad ten tarnautų dvišaliams santykiams – nepaisant vis nepalankesnių aplinkybių. „Todėl, išsiųsdama diplomatus, Rusija kenkia pati sau“, - teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

JAV Valstybės departamentas patvirtino 165 mln. dolerių vertės šaudmenų pardavimą UkrainaiJAV Valstybės departamentas pirmadienį pranešė patvirtinęs 165 mln. dolerių (153 mln. eurų) vertės šaudmenų, naudotų buvusios Varšuvos sutarties šalių, taip pat kitokios nestandartinės amunicijos pardavimą Ukrainai, siekiant padėti apsiginti nuo Rusijos puolimo.Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) patvirtino potencialų pardavimą ir informavo apie tai Kongresą, kaip numato įstatymai. Kongresas teoriškai galėtų blokuoti šį ginkluotės pardavimą, bet tokia tikimybė nedidelė, nes Amerikos įstatymų leidėjai tvirtai palaiko Ukrainą, tapusią vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos auka.„Siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius, gerindamas šalies partnerės saugumą, kuris yra politinio stabilumo ir ekonomikos pažangos Europoje variklis“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.Šis pardavimas buvo organizuotas Ukrainos vyriausybei paprašius. Tarp parduodamos amunicijos esama šaudmenų minosvaidžiams, automatiniams granatsvaidžiams ir haubicoms.

U. von der Leyen Indijoje: karas Ukrainoje turės pasekmių ir Azijai Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę Indijos regioniniam saugumui, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos vadovė kelionės, kuria siekiama stiprinti glaudesnius dvišalius strateginius ryšius, metu.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – dar viena Vakarų diplomatė, kuri, lankydamasi Indijoje, didžiąją dalį ginklų gaunančioje iš Rusijos, daro jai spaudimą dėl neutralios pozicijos karo atžvilgiu.Ir ES, ir Indija susiduria su iššūkiais, kuriuos kelia auganti Kinija, todėl U. von der Leyen priminė Pekino partnerystės su Maskva grėsmę ir perspėjo, kad karo pasekmės liečia ne vien Europą.„Karo baigtis ne tik nulems Europos ateitį, bet ir turės didelės įtakos Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui, – sakė ji kasmetinės geopolitinės konferencijos Naujajame Delyje „Raisinos dialogas“ dalyviams. – Rusija ir Kinija sudarė neribotą paktą. Jos pareiškė, kad jų draugystė „neturi ribų“... Ko galime tikėtis iš „naujųjų tarptautinių santykių“, kurių abi šalys ragina siekti?“U. von der Leyen kelionė į Naująjį Delį surengta po kelių neseniai vykusių aukšto rango diplomatų vizitų, kuriais siekta atitraukti Indiją nuo Rusijos.Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Narendra Modis priėmė savo kolegą iš Jungtinės Karalystės Borisą Johnsoną, susitikimo metu jiedu paskelbė apie naują gynybos ir saugumo partnerystę.Po naujos specialios tarybos, kuri skatins prekybą ir bendradarbiavimą technologijų srityje, pristatymo, U. von der Leyen sakė, kad per ateinantį dešimtmetį ES daug dėmesio skirs ryšių su Indija stiprinimui.  Bendrame pareiškime Indija ir Europos Komisija „sutarė, kad greiti geopolitinės aplinkos pokyčiai rodo, jog reikia bendrų visapusiškų strateginių įsipareigojimų“.

Per Rusijos smūgius Ukrainos geležinkelio infrastruktūrai žuvo penki žmonės, 18 sužeistaMažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 žuvo pirmadienį per Rusijos smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje, pranešė Kyjivas.„Preliminari informacija rodo, kad žuvo penki žmonės ir 18 buvo sužeista. Vyksta gelbėjimo operacijos, prokurorai ir kitos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus.

TBT prokuroras prisijungs prie ES grupės, tiriančios nusikaltimus UkrainojeTarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras prisijungs prie ES tyrimų grupės, kuri tirs Ukrainoje galimai įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, pirmadienį pranešė ES teisminio bendradarbiavimo agentūra.„Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje prokuratūra taps jungtinės tyrimų grupės (JTG) dėl Ukrainoje galimai įvykdytų pagrindinių tarptautinių nusikaltimų dalyve", – sakoma Eurojusto pareiškime.TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas pasirašė susitarimą su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniais prokurorais dalyvauti jungtinėje tyrimų grupėje, kuri tirs galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus po Rusijos vasario 24 dieną pradėtos invazijos.Susitarimu „siekiama palengvinti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, taip pat tų asmenų, kurie galėtų būti perduoti TBT“, pranešė Eurojustas.„Šiuo susitarimu JTG šalys ir TBT prokuratūra siunčia aiškią žinią, kad bus dedamos visos pastangos siekiant veiksmingai surinkti įrodymus apie Ukrainoje įvykdytus pagrindinius tarptautinius nusikaltimus ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn“, – sakė Hagoje įsikūrusi agentūra.Beveik prieš dvi savaites K. Khanas lankėsi Bučos mieste, kur buvo nužudyta šimtai civilių, ir dėl žudynių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, kurios kelias savaites buvo okupavusios miestą.„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime pagrįstų priežasčių manyti, kad vykdomi teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai“, – tuo metu žurnalistams sakė K. Khanas.Rusija neigia atsakomybę už žūtis, o prezidentas Vladimiras Putinas atmetė pranešimus apie rusų karius, šaudančius į civilius gyventojus, ir pavadino juos „klastotėmis“.

JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvos sužeista 5 718 civilių Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš du mėnesius, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 5 718 civilių. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pirmadienį Ženevoje pranešė, kad žuvo mažiausiai 2 665 žmonės, dar 3 053 buvo sužeisti.Pateiktais duomenimis, tarp žuvusiųjų yra 195 vaikai. Dar 296 mergaitės ir berniukai buvo sužeisti. Ši statistika, anot biuro, apima civiles aukas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iki sekmadienio nakties. Kartu pažymima, kad tikrasis žuvusių ir sužeistų civilių skaičius gali būti didesnis.

Rusija tvirtina užkirtusi kelią propagandisto V. Solovjovo nužudymuiRusija pirmadienį pranešė sulaikiusi kelis „teroristinės neonacių“ grupuotės narius, tariamai planavusius nužudyti žinomą šalies propagandistą Vladimirą Solovjovą.Tai pareiškė šalies Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir pridūrė, kad sulaikytieji yra Rusijos piliečiai. Grupuotė atitinkamus nurodymus neva gavo iš Ukrainos ir prisipažino planavusi nužudyti V. Solovjovą ir tada pabėgti iš Rusijos. Pasak FSB, sulaikytųjų namuose per kratas aptikti „suklastoti“ Ukrainos pasai, ginklai, narkotikai ir savadarbis sprogstamasis įtaisas.Susitikime su šalies prokurorais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad čia tam tikrą vaidmenį galimai suvaidino JAV. Jis konkrečiai nepaminėjo V. Solovjovo, tačiau tvirtino, kad Vašingtonas dalyvavo planuojant „nužudyti garsų Rusijos televizijos žurnalistą“. „Tiek iš jų kalbų apie žurnalistų teises ir apskritai apie žmogaus teises“, – teigė V. Putinas.V. Solovjovas yra V. Putino ir pastarojo Ukrainoje pradėtos „specialiosios karinės operacijos“ šalininkas. Jis dėl propagandos skleidimo įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.

Ukraina paneigė Rusijos pranešimus, kad bus atidarytas humanitarinis koridorius iš „Azovstal“ gamyklosUkraina pirmadienį paneigė ankstesnius Rusijos pranešimus, kad pirmadienį bus atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos, ir nurodė, kad Maskva nesutiko su atitinkamu Kyjivo prašymu.„Deja, šiandien nėra jokių susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ukrainos pareigūnai skaičiuoja, kad per karą jau žuvo daugiau kaip 3 818 civiliųRusijos invazijos į Ukrainą metu žuvo 3 818 civilių asmenų, teigia Ukrainos apygardos prokurorė Iryna Venediktova, apie tai pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.Sužeistųjų skaičius viršija 4 000.Tačiau ji pažymėjo, kad statistika yra neišsami, nes dėl tebevykstančio karo valdžios institucijos negali atlikti tyrimų daugelyje šalies vietų.Pasak I. Venediktovos, iki šiol žuvusių vaikų skaičius siekia 215, o sužeistų – 391.

Rusija neigia pranešimus, kad Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti „referendumą“ Rusijos užsienio reikalų ministerija paneigė pasirodžiusius pranešimus, kad Maskva Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti „referendumą“ dėl vadinamosios „liaudies respublikos“ įkūrimo.„Apie tai nesu nieko girdėjęs“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą.Pastaruoju metu buvo vis dažniau spėliojama, kad Chersone galimai rengiamasi tokiam „referendumui“, panašiam į prieš tai surengtus Krymo pusiasalyje ir Donbaso separatistinėse respublikose. Anot pranešimų, Chersone, be kita ko, buvo pastebėta lankstinukų su raginimais surengti tokį balsavimą.

Lenkija jau suskaičiavo apie 2,94 mln. pabėgėlių iš UkrainosNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė apie 2,94 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.Pasieniečių duomenimis, sekmadienį Lenkijos sieną kirto 9 800 pabėgėlių – palyginti su šeštadieniu, šis skaičius daugiau kaip trečdaliu mažesnis. Tačiau tą pačią dieną iš Lenkijos į Ukrainą grįžo 11 800 žmonių. Anot pasieniečių, didžioji dauguma jų yra Ukrainos piliečiai, grįžtantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos kariuomenė.Nėra oficialių duomenų apie tai, kiek iš viso iš Ukrainos į Lenkiją nuo karo pradžios atvykusių žmonių liko kaimyninėje šalyje ir kiek pasitraukė į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.Prieš karą Ukrainoje gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkija ir Ukraina turi daugiau kaip 500 kilometrų ilgio sieną.

Rusija skelbia atidaranti humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ gamyklosRusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė paliaubas aplink Ukrainos metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos – paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.Pareiškime priduriama, kad Ukrainos pusė turėtų parodyti „pasirengimą“ pradėti humanitarinę evakuaciją „iškeldama baltas vėliavas“ „Azovstal“ komplekse.Pasak ministerijos, ši informacija „Azovstal“ komplekse esantiems asmenims bus perduodama „radijo kanalais“ kas 30 minučių.Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, slepiasi šimtai ukrainiečių civilių ir karių.Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

Blinkenas po vizito Kyjive: Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tiksląRusijai nepavyksta užkariauti Ukrainos, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.„Kalbant apie Rusijos karo tikslus, Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tikslą“, – sakė jis Lenkijoje po ankstesnę dieną tris valandas trukusio vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.A. Blinkenas sakė, kad Rusijos tikslas yra atimti iš Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau pažymėjo, kad jai nepavyko to padaryti, nepaisant daugiau nei du mėnesius trunkančių varginančių atakų. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nepateisina lūkesčių ir kad šalies ekonomiką veikia Vakarų sankcijos: „Nežinome, kaip toliau klostysis šis karas, bet žinome, kad suvereni nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiro Putino valdymas.“

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko beveik 22 tūkst. kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko beveik 22 000 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 25-osios Rusija taip pat neteko 884 tankų, 2 258 šarvuočių, 411 artilerijos sistemų, 149 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 181 lėktuvo, 154 sraigtasparnių, 1 566 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 201 drono ir 28 specialiosios technikos vienetų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Zelenskis dėkoja JAV už pagalbą ginklais ir ragina įvesti naujas sankcijas RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už pagalbą ginklais per dviejų aukšto rango JAV ministrų vizitą ir drauge paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai. „Su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptarėme pagalbą gynybai, sankcijų Rusijai stiprinimą, finansinę paramą Ukrainai ir saugumo garantijas“, – paskelbė V. Zelenskis savo oficialiame „Telegram“ kanale.Ginklų pagalba, iki šiol jau pasiekusi 3,4 mlrd. dolerių, labai padėjo Ukrainai jos nacionalinės gynybos srityje, sakė V. Zelenskis. Kartu, anot jo, svarbu apriboti Rusijos puolimo potencialą įvedant griežtesnes sankcijas. V. Zelenskis užsiminė apie veiksmų planą, kurį jau parengė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulis. Be to, V. Zelenskis pabrėžė, kaip svarbu Ukrainos ekonomikai turėti geresnę prieigą prie JAV rinkos jos prekėms.

Vinycios srityje surengtos raketų atakosPirmadienį Rusijos kariai surengė raketų atakas dviejuose Ukrainos Vinycios srities miestuose. Tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi šios srities gubernatoriumi Serhijumi Borzovu.Pasak S. Borzovo, nuo raketų ugnies nukentėjo Žmerynkos ir Koziatynės miestai. „Priešas bando pulti kritinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė gubernatorius.Rusija šių pranešimų dar nekomentavo.

Kyjivas praneša atremiantis Rusijos puolimusRytų Ukrainoje atremti keli Rusijos puolimai, anksti pirmadienį pranešta iš Kyjivo.Žinios pasirodė po naktį trukusių slaptų Ukrainos pareigūnų ir atvykusių JAV pasiuntinių susitikimų. Apie juos paaiškėjo nedaug detalių, nors manoma, kad kalbėta apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, jau trečią mėnesį atremiančiai Rusijos invaziją.Pasak Ukrainos pareigūnų, per nakties atakas mėginta pasistūmėti Kramatorsko – rytinio miesto, turinčio maždaug 150 tūkst. gyventojų, link. Tai reiškia, kad atakos paveikė ir tokias vietas kaip Iziumas, Barvinkova ir Komyšuvacha, pirmadienį pranešė šalies generalinis štabas. Kitose Donecko vietose Rusijos atakos apsiribojo artilerijos apšaudymu į ukrainiečių pozicijas, įskaitant apgultą Mariupolio miestą. Taip pat buvo bandoma šturmuoti Popasnos miestelį. Ukrainos pajėgos pranešė, kad rusai prarado 13 tankų ir kitų karinių įrenginių. Ataskaitų neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Žiniasklaida dalinasi vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigiama, užfiksuota deganti naftos saugykla Rusijos mieste Brianskehttps://twitter.com/RALee85/status/1518489757189296128?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos gubernatorius teigia, kad Rusija netoli sienos numušė du Ukrainos dronus Rusijos pajėgos per naktį netoli sienos numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.„Šiandien, 4.15 val., Rusijos oro gynybos įgulos numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius“ Rylsko rajone, prie Ukrainos sienos, per „Telegram“ pranešė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas. „Nėra aukų, sužeistųjų ar žalos. Situacija visiškai kontroliuojama.“Anksčiau pirmadienį Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad Briansko mieste, maždaug už 200 kilometrų į šiaurę nuo Rylsko, dega didelė degalų saugykla. Kol kas nėra jokių įrodymų, kad abu incidentai būtų susiję.Rusija ne kartą kaltino Ukrainos pajėgas surengus smūgius jos teritorijoje ir perspėjo, kad atsakydama į tai Maskvos kariuomenė sustiprins atakas prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Balandžio pradžioje Belgorodo srities, kuri taip pat yra netoli Ukrainos sienos, gubernatorius pranešė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė ten esantį degalų sandėlį.

Ukrainoje apšaudytos penkios geležinkelio stotys Ukrainos geležinkelių vadovas pranešė, kad pirmadienio rytą buvo apšaudytos penkios geležinkelio stotys centrinėje ir vakarų Ukrainoje. Pasak, Oleksandro Kamyšino, buvo pranešta ir apie aukas, tačiau kol kas daugiau informacijos nėra. Dėl apšaudymų vėlavo bent 16 keleivinių traukinių. „Šiandien ryte per valandą apšaudytos penkios geležinkelio stotys. Vėlavo 16+ keleivinių traukinių. Pranešama apie aukas, detalesnė informacija vėliau. Rusai ir toliau naikina Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą“, – sakoma O. Kamyšino „Twitter“ įraše. Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje atakuoja geležinkelio stotis. Balandžio pradžioje rusų kariai raketomis apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį ir čia pražudė mažiausiai 50 žmonių.

Pentagono vadovas: Ukraina gali laimėti karą, jei turės tinkamą įrangąUkraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę, pirmadienį pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Tikime, kad mes galime laimėti, kad jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą paramą“, – pridūrė JAV gynybos sekretorius.Be to, jis sakė, kad Jungtinės Valstijos nori, jog nusilptų Rusijos karinis pajėgumas, kad ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.„Norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L. Austinas.

JK žvalgyba: Rusijos pajėgos Ukrainoje iki šiol nepasiekė reikšmingo proveržioJungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, nuo tada, kai Rusija užsibrėžė visiškai užimti Donbasą, jos karinės pajėgos padarė nedidelę pažangą kai kuriose Ukrainos teritorijose, praneša BBC.Nepaisant to, Maskva iki šiol nepasiekė jokio reikšmingo proveržio.JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Ukrainos kariuomenės vykdoma Mariupolio gynyba sumažino daugelio Rusijos dalinių kovinį efektyvumą.Ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos gynybos ministerijos siūlymas, jog kompensacijų žuvusių rusų karių šeimoms išmokėjimą prižiūrėtų ne kariškiai, o civiliai pareigūnai, galimai reiškia tai, kad Maskva siekia nuo visuomenės nuslėpti tikrąjį savo nuostolių kare mastą.

Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidaijus pranešė apie naktinio apšaudymo pasekmes. Lysyčanske, Severodonecke, Rubižnėje ir Gorne, anot jo, sviediniai pataikė į gyvenamuosius pastatus. Apgadinti septyni pastatai. S. Gaidajus taip par pabrėžė, kad tai jau trečias kartas, kai apšaudoma Lysyčansko naftos perdirbimo gamykla. https://t.me/luhanskaVTSA/1964

Lvivo srityje – sprogimaiLvivo srityje pirmadienio rytą pasigirdo sprogimai. Pirmiausia gyventojai išgirdo sprogimus, o tada danguje pasirodė dūmai, rašo agentūra UNIAN, remdamasi vietos pareigūnu.Anot jo, dviejose gyvenvietėse kilo gaisrai. Padėtis kontroliuojama, tačiau Lvivo srities gyventojams reikia likti slėptuvėse.

Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 215 vaikųNuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, šalyje žuvo 215 vaikų, o dar 391 buvo sužeistas.Tai pirmadienio rytą pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi portalas „gazeta.ua“.„Šie skaičiai nėra galutiniai, kadangi duomenys renkami aktyvių karo veiksmų rajonuose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – pareiškė žinybos atstovai.Rusijos pajėgoms apšaudant ir bombarduojant Ukrainos miestus ir kaimus, nukentėjo 1500 mokyklų, iš jų 102 visiškai sugriautos.

Blinkenas: JAV diplomatai nuo šios savaitės palaipsniui sugrįš į UkrainąJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Tai buvo pirmasis Amerikos aukšto rango pareigūnų apsilankymas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią provakarietišką valstybę pradžios vasario 24-ąją. Jis įvyko daugeliui pasaulio šalių švenčiant ortodoksų Velykas. JAV vizito faktą patvirtino tik po to, kai A. Blinkenas ir L. Austinas paliko Ukrainos teritoriją.A. Blinkenas ir L. Austinas išreiškė solidarumą su V. Zelenskiu ir paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą.Jie taip pat pažadėjo, kad JAV papildomai skirs daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių (648 mln. eurų) vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant apie 300 mln. dolerių reikalingiems ginklams įsigyti.Pinigai taip pat bus skirti Ukrainos regioninėms sąjungininkėms, kurioms reikia papildyti atsargas po to, kai jos nusiuntė ginklų savo kaimynei.A. Blinkenas sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę JAV ambasadorę Slovakijoje Bridget Brink naująja ambasadore Kyjive – šis postas oficialiai tuščias nuo 2019 metų.Nors kelios Europos šalys jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive, Amerikos diplomatai grįš palaipsniui, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.„Nuo karo veiksmų pradžios kitapus sienos, Lenkijoje, turėjome komandą, kuri dirbo šį darbą“, – sakė pareigūnas žurnalistams, laukusiems A. Blinkeno ir L. Ostino pasienyje Lenkijos pusėje.„Nuo šios savaitės šios komandos nariai galės vykti vienadienių kelionių į Ukrainą, – sakė jis. – Galiausiai jie vėl pradės dirbti Kijeve.“Ukrainos prezidentūra jau anksčiau sekmadienį patvirtino informaciją apie A. Blinkeno ir L. Austino vizitą, o V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius viename interviu, transliuotame per platformą „YouTube“, sakė, kad „jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.V. Zelenskis sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat parašė, kad „Ukrainos ir JAV draugystė ir partnerystė yra stipresnės nei bet kada anksčiau“.J. Bidenas dar ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai. Pasak prezidento, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene rytiniame Donbaso regione. Nuo J. Bideno kadencijos pradžios pernai sausį JAV jau perdavė maždaug 4 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos.Prieš L. Austino ir A. Blinkeno vizitą Ukrainoje lankėsi virtinė Europos aukšto rango pareigūnų, tarp jų Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Rusija mėgina iš nuskendusio kreiserio „Moskva“ iškelti raketas ir slaptus dokumentusToje vietoje, kur nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dirba specialus gelbėjimo laivas „Kommuna“. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“, Rusija mėgina iškelti iš „skenduolio“ raketas, slaptus dokumentus ir kitą svarbią įrangą.Pasak publikacijos autoriaus, nuskendęs kreiseris „Moskva“ yra 187 metrų ilgio, todėl 110 metų senumo „Kommunai“ vargu ar pavyks jį iškelti į paviršių.„Kommuna“ buvo nuleista į vandenį 1912 metais, dar carinėje Rusijoje, ir yra vienas seniausių laivų Rusijos kariniame laivyne.Palydovai nustatė tikslią vietą, kur nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“. Jis guli jūros dugne 40–45 metrų gylyje.Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Rusija: Briansko mieste liepsnoja naftos bazėRusijos mieste Brianske kilo gaisras naftos bazėje. Tai pirmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi Briansko srities vyriausybės atstovais.Vietos gyventojai žurnalistams sakė girdėję kelis sprogimus.Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka „Telegram“ kanale parašė, kad Brianske evakuojami žmonės, gyvenantys netoli naftos bazės.„Policininkai neaiškina įvykių priežasčių, į incidento vietą nuskubėjo visos miesto gelbėjimo tarnybos“, – pridūrė jis.Brianskas yra už 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos.UNIAN primena, kad balandžio 1 d. naftos bazė užsidegė kitame Rusijos mieste Belgorode. Tada Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai.https://t.me/Pravda_Gerashchenko/14710

Zelenskis Kyjive susitiko su JAV diplomatijos ir gynybos vadovaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko Kyjive su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sekmadienį pranešė prezidentūra.Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, anksčiau kalbėdamas per vieną interviu, transliuotą per platformą „YouTube“, patvirtino, kad susitikimas vyksta „dabar. Kalbasi su prezidentu. Galbūt jie galės padėti“, Ukrainai jau du mėnesius kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.Tai pirmasis V. Zelenskio susitikimas su JAV pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.O. Arestovyčius pakartojo Ukrainos raginimą parūpinti jai puolamosios ginkluotės, nes „kol nėra puolamųjų [ginklų], kiekvieną dieną bus po naują Bučą“, turėdamas galvoje kelias savaites Rusijos pajėgų kontroliuotą Kyjivo priemiestį, kuriame Jungtinės Tautos pranešė dokumentavusios apie 50 civilių „neteisėtą nužudymą“.Kalbėdamas apie viešinčius JAV pareigūnus O. Arestovyčius sakė: „Jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.Šeštadienį V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už Vašingtono jau suteiktą pagalbą Ukrainai, bet pabrėžė, kad Kyjivas pageidauja gauti sunkesnės, galingesnės ginkluotės, kurią galėtų naudoti prieš Rusijos pajėgas.Duodamas interviu per „YouTube“ O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Azovo jūros uostamiestyje Mariupolyje tebekovoja ukrainiečių pajėgos, bet miesto gynyba atsidūrusi „ties žlugimo riba“.

Rusų pajėgos sekmadienį apšaudė kelis Charkivo rajonus ir regiono gyvenvietes, buvo sužeista 14 žmoniųKaip skelbia UNIAN, sekmadienį rusų pajėgos apšaudė kelis Charkivo rajonus ir regiono gyvenvietes. Skelbiama, kad buvo sužeista 14 žmonių.Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, rašo UNIAN.„Nepaisant šventės, šiandien priešas Charkivo srityje toliau apšaudė taikius namus“, – sakė jis.Velykų naktį smogta Charkivo Aleksejevkos, Saltovkos, Šiaurės Saltovkos rajonuose. Čia trys žmonės buvo sužeisti.Dieną apšaudyti Zološevskio ir Čugujevskio rajonai. Preliminariais duomenimis, ten sužeista 11 žmonių, tarp jų 11 metų vaikas: Chugujeve – 6, Malynivkoje – 5, Zolochive – 1.Taip pat per apšaudymą žuvo du žmonės – Charkive ir Čugove.Per visos Ukrainos naujienų teletiltą O. Sinehubovas pranešė apie keturis žuvusiuosius.

Ukraina siūlo surengti derybas dėl apgultos Mariupolio gamyklos Kijivas siūlo surengti specialų taikos derybų su Rusija raundą Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ pašonėje, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Apie tai skelbia BBC ir Ukrainos agentūra UNIAN. O. Arestovičius pasiūlė, kad derybomis galėtų būti siekiama sudaryti paliaubas ir nustatyti pietiniame uostamiestyje įstrigusių civilių ir kovotojų likimą. Mariupolio plieno gamykloje įsikūrusi nedidelė ukrainiečių gynėjų grupė jau kelias savaites neleidžia Rusijos pajėgoms visiškai perimti strategiškai svarbaus uosto kontrolės. Taip pat pranešama, kad ten slepiasi civiliai gyventojai, įskaitant vaikus.

Rusija apkaltinta netinkamu elgesiu su karo belaisviaisUkrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę, apgyvendindama ukrainiečius karo belaisvius nusikaltėliams skirtose darbo stovyklose, skelbia BBCL. Denisova sako, kad Rusijos Rostovo srityje, netoli Ukrainos sienos, buvo atlaisvintos dvi stovyklos, kad būtų vietos atvykėliams.Ji tvirtina, kad ukrainiečių kalinius saugo kalėjimo prižiūrėtojai ir laikosi kur kas blogesnėmis sąlygomis, nei nustatytos Ženevos konvencijų taisyklėse dėl elgesio su žmonėmis kare.Rusija kol kas nereagavo į naujus kaltinimus, bet anksčiau neigė pažeidusi tarptautines sutartis per savo invaziją.