Karas Ukrainoje. Oficialu: Bidenas raketų ATACMS Ukrainai neduos ^{rusai visą dieną atakuoja Chersono sritį – šeši žmonės žuvo}

Rusija: Brianske nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešama apie gaisrąKetvirtadienio vakarą Rusijos mieste Brianske nugriaudėjo galingas sprogimas.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Baza“ ir Briansko srities gubernatoriumi Aleksandru Bogomazu.Anot propagandinio kanalo, po sprogimo mieste, mėsos kombinato rajone, kilo gaisras.Briansko srities gubernatorius A. Bogomazas pareiškė, kad esą miestą atakavo dronas.„Briansko miesto pakraštyje radioelektroninės kovos priemonės nuslopino lėktuvo tipo bepilotį orlaivį. Dronui krintant detonavo sprogstamasis įtaisas“, - parašė valdinininkas „Telegram“ kanale.Portalas primena, kad pastaruoju metu Rusijoje vis dažniau griaudėja sprogimai ir kyla gaisrai. Vietos valdžia nuolat kaltina Ukrainos kariuomenę mėginimais atakuoti Rusijos teritoriją dronais.Ypač dažnai dėl tokių incidentų skundžiamasi Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina. Prieš savaitę ten buvo pranešta apie ataką prieš karinį dalinį Karačevo mieste.

ISW: ukrainiečiai veržiasi į priekį prie Bachmuto ir Zaporižios regionuoseUkrainos ginkluotosios pajėgos tęsia kontrpuolimą prie Bachmuto ir Zaporižios srities vakaruose. Abiejose fronto atkarpose užfiksuota pažanga.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Karo tyrimų institutu (ISW).Instituto duomenimis, Rusijos kariai vykdė puolamąsias operacijas netoli Kupiansko. Iš geolokacinio vaizdo įrašo matyti, kad Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į pietvakarius nuo Orliankos. Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo Krachmalnoje, netoli Sinkivkos, ir užėmė kelias neįvardytas pozicijas netoli Liman Pervyj. Tačiau ISW nerado jokių šių teiginių patvirtinimų.Ukrainos generalinis štabas teigė, kad Ukrainos kariai atrėmė Rusijos puolimą prie Sinkivkos ir Ivanivkos. Rytinės kariuomenės grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas sakė, kad Rusijos kariai sutelkė puolamąsias operacijas Sinkivkos ir Ivanivkos kryptimis, o artileriją ir personalą perdislokuoja Kupiansko-Limano kryptimi.Rusai prie Avdijivkos jau prarado šarvuočių batalioną, tačiau rimtesnės taktinės sėkmės nepasiekė, nepaisant visų Rusijos karinės vadovybės pareiškimų, praneša Amerikos karo studijų instituto analitikai.

Buvęs JK premjeras Johnsonas pasakė, kokių ginklų Ukraina negaus iš šalių partneriųBuvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasakė, kokių ginklų šalys partnerės nesuteiks Ukrainai, kol ji netaps NATO nare, rašo UNIAN.„Kol Ukraina netaps NATO nare, Vakarai nepasiūlys branduolinio skėčio. Tai akivaizdu. Tačiau šis laikas turi ateiti ir tai yra teisinga. Tuo tarpu mes turime suteikti visus technologinius sprendimus: bepiločius orlaivius, žvalgybos duomenis“, – kalbėjo jis.B. Johnsono teigimu, jo šalis daro daug, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija.

Landsbergis ragina Ukrainai suteikti daugiau ilgojo nuotolio raketųUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia ketvirtadienį telefonu kalbėjęsis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytru Kuleba. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, pokalbio metu aptartos tolimesnės karinės paramos poreikis.„Kol pasaulis sutelkęs dėmesį Vidurio Rytuose, Ukraina tobulėja, o naujausios Rusijos agresijos žlunga. Ukraina galėtų padaryti kur kas daugiau, jei būtų teikiama daugiau oro gynybos ir ilgojo nuotolio raketų“, – socialiniame tinkle X ketvirtadienio vakarą paskelbė G. Landsbergis.ELTA primena, kad spalio 7-osios rytą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį.Prasidėjus karui Izraelyje viešojoje erdvėje imta diskutuoti apie tai, ar Vakarų dėmesys nenukryps nuo Rusijos karo Ukrainoje. Tačiau nepaisant diskusijų, Vakarų lyderiai toliau pažymi, kad parama tiek Ukrainai, tiek Izraeliui bus suteikta.

JT Žmogaus teisių taryba pratęsė Rusijos stebėsenąJT Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį pratęsė pranešėjo dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje įgaliojimus vieneriems metams – tai antras diplomatinis Maskvos pralaimėjimas per tris dienas.Aukščiausioji JT žmogaus teisių institucija priėmė kelių Europos šalių pateiktą rezoliuciją dėl žmogaus teisių ekspertės iš Bulgarijos Marianos Katzarovos darbo pratęsimo dar vieneriems metams.Antradienį Niujorke šalys atmetė Rusijos prašymą vėl prisijungti prie 47 narių Žmogaus teisių tarybos, iš kurios Maskva buvo pašalinta praėjusių metų balandžio mėnesį, po invazijos į Ukrainą.Ženevoje ketvirtadienį JT Žmogaus teisių taryboje Rusija sulaukė dar vieno diplomatinio smūgio, kai 18 balsų prieš septynis buvo priimta rezoliucija dėl specialiojo pranešėjo.Tarp rezoliuciją parėmusių šalių buvo Argentina, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir JAV.Kinija, Kuba, Eritrėja, Kazachstanas ir Vietnamas balsavo prieš M. Katzarovos įgaliojimų pratęsimą.Maždaug 22 šalys, įskaitant Indiją, Malaiziją, Meksiką, Pakistaną, Pietų Afriką ir Jungtinius Arabų Emyratus, susilaikė.2022 metų spalio mėnesį Taryba nusprendė, kad reikia specialiojo pranešėjo Rusijai, kilus susirūpinimui dėl vis stiprėjančio Maskvos vidaus susidorojimo per karą Ukrainoje.M. Katzarova yra pirmoji JT remiama stebėtoja, stebinti žmogaus teisių padėtį kurioje nors iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos valstybių narių.

Aliarmas Kryme: pranešta apie raketų ataką, uždarytas tiltasŠįvakar okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Apie tai pranešė okupuoto miesto vadovas Michailas Razvožajevas savo „Telegram“ kanale, skelbia UNIAN.Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie raketų ataką. Jų duomenimis, Juodosios jūros vandenyse veikia priešlėktuvinė gynyba, esą buvo numušta raketa. Buvo sustabdytas transporto priemonių judėjimas per Krymo tiltą, taip pat jūrų ir sausumos viešojo transporto judėjimas.https://twitter.com/nexta_tv/status/1712502663231783332

NATO paskelbė apie branduolinio atgrasymo pratybasNATO kitą savaitę pradės savo kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas.Pratybos „Steadfast Noon“ padės užtikrinti branduolinio atgrasymo patikimumą, veiksmingumą ir saugumą, ketvirtadienį pasibaigus NATO gynybos ministrų susitikimui Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Rusijos karas prieš Ukrainą primena svarbų vaidmenį, kurį NATO valstybių branduoliniai ginklai vaidina atgrasant nuo agresijos, pridūrė jis.NATO duomenimis, pernai pratybose dalyvavo 14 šalių ginkluotosios pajėgos. Pratybose buvo naudojama iki 60 orlaivių, įskaitant galinčius nešti branduolinį užtaisą, stebėjimo ir degalų pildymo lėktuvus. Šiais metais orlaivių skaičius bus panašus.Pratybos, anot J. Stoltenbergo, visų pirma bus vykdomos oro erdvėje virš Italijos, Kroatijos ir Viduržemio jūros. Apie pratybų scenarijų ir detales kol kas duomenys nebuvo pateikti.Pasak karinių ekspertų, per reguliariai spalį rengiamas pratybas mokomasi, kaip JAV branduolinius ginklus saugiai nugabenti iš požeminių saugyklų iki lėktuvų ir sumontuoti juos po naikintuvais.Vadinamoji branduolinio ginklo dalijimosi programa numato, kad Europoje dislokuotas JAV branduolines bombas ekstremalios situacijos atveju gal numesti ir šalių partnerių lėktuvai ir tada, pavyzdžiui, sunaikinti priešo pajėgas.Oficialiai nepatvirtintais pranešimais, amerikiečių branduoliniai ginklai laikomi Šiaurės Italijoje, Belgijoje, Turkijoje, Nyderlanduose bei Vokietijoje.

TOK suspendavo Rusijos nacionalinį olimpinį komitetą dėl veiksmų UkrainojeTarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį „nedelsiant“ sustabdė Rusijos nacionalinio olimpinio komiteto veiklą dėl Ukrainos narystės teritorinio vientisumo pažeidimo.„Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip Nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš Olimpinio judėjimo“, – sakė TOK atstovas spaudai Markas Adamsas po pirmosios vykdomosios valdybos posėdžio Mumbajuje dienos.Tačiau M. Adamsas pabrėžė, kad ketvirtadienio pranešimas niekaip nepakeitė TOK pozicijos dėl Rusijos sportininkų, norinčių kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse varžytis po neutralia vėliava.M. Adamsas sakė, kad Rusijos olimpinio komiteto veikla buvo suspenduota po to, kai spalio 5 dieną šis priėmė „vienašališką sprendimą“ į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui, t. y. Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios.Jis pridūrė, kad šis žingsnis „pažeidžia Ukrainos NOK teritorinį vientisumą, kurį pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas vadovaudamasis Olimpine chartija“.M. Adamsas pridūrė, kad TOK vis dar pasilieka teisę „atėjus tinkamam laikui“ nuspręsti dėl atskirų neutralių sportininkų, turinčių Rusijos pasą, dalyvavimo 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpiadoje ir 2026 metų Milano žiemos olimpiadoje pagal pernai patvirtintą politiką.Ketvirtadienį paskelbtas pranešimas neturėjo jokios įtakos Baltarusijos, kuriai dėl paramos invazijai į Ukrainą buvo įvestos sporto sankcijos, olimpiniam statusui.Rusijos olimpinis komitetas pasmerkė šį sprendimą. „TOK priėmė dar vieną neproduktyvų, politiškai motyvuotą sprendimą, – sakė jis. – Rusijos sportininkams, kurių daugumai vis dar nepagrįstai draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, šis žingsnis neturi jokios įtakos“.Ukraina palankiai įvertino TOK žingsnį. „Tai svarbus sprendimas, mes su savo partneriais kalbėjome, kad sportas negali būti už politikos ribų, kai teroristinė šalis vykdo genocidą ir naudoja sportininkus kaip propagandą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Nyderlandai į Rumuniją siųs naikintuvų F-16 ukrainiečių pilotams mokytiNyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad šalies ginkluotosios pajėgos per kelias ateinančias savaites nusiųs 12–18 naikintuvų F-16 į Rumunijos Ukrainos pilotų mokymo centrą, skelbia BBC.K. Ollongren, kurią citavo laikraštis „NLTimes“, sakė, kad po to mokymo centras galėtų pradėti veikti.Pareigūnė nepatikslino, kada Nyderlandai ketina perduoti pirmuosius naikintuvus Ukrainai, kad ši galėtų juos naudoti mūšio lauke.Nyderlandai iš principo sutiko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nusiųsti 24 F-16 lėktuvus, pranešė „NLTimes“. Šiuo metu šalies kariuomenė turi 42 šiuos naikintuvus, o kiti orlaiviai vėliau bus naudojami pilotams mokyti.Ukrainos pilotai, kurie skraidys F-16, jau pradėjo mokymus JAV.Šią savaitę Briuselyje vykusioje Ukrainos Vakarų sąjungininkių Ramšteino konferencijoje Danija pažadėjo, kad pirmuosius naikintuvus F-16 Ukrainai pristatys ne vėliau kaip 2024 m. balandį.Belgija taip pat pareiškė, kad suteiks Ukrainai F-16 lėktuvų nuo 2025 m.Vakarų šalys yra pažadėjusios suteikti Ukrainai daugiau kaip 50 naikintuvų F-16.Ukrainos kariuomenė tikisi pradėti kovinius skrydžius jais iki 2024 m. vasario, tačiau tai gali įvykti tik tada, kai bus apmokyti pilotai.

Kim Jong Unas palinkėjo Putinui įveikti „imperialistus“Praėjus mėnesiui po pokalbių Rusijoje, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 75-ųjų dvišalių santykių  metinių proga apsikeitė laiškais, praneša agentūra „Reuters“.Kim Jong Unas savo laiške, anot Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA, pareiškė viltį, kad „rusų tauta (...) savo kovoje už šalies suverenumo, orumo, saugumo ir taikos išsaugojimą visada pasieks tik pergalę ir šlovę – sužlugdydama atkaklią imperialistų hegemoninę politiką ir jos prieš Rusiją nukreiptus planus ją izoliuoti ir slopinti“.Kim Jong Uno vizitas Rusijoje maždaug prieš mėnesį sukėlė būgštavimus Jungtinėse Valstijose, kad atgaivinta Maskvos ir Pchenjano ašis gali sustiprinti rusų pajėgas Ukrainoje.Šiaurės Korėja ir Rusijai neigia prekybą ginklais, tačiau pareiškė, kad gilins savo bendradarbiavimą gynybos srityje.

Ukrainos tarnybos identifikavo visas 59 raketos smūgio Hrozoje aukasPo Rusijos raketos smūgio Hrozos kaimui Rytų Ukrainos Charkivo srityje baigtas visų žuvusiųjų identifikavimas.Per ataką prieš gedulo ceremonijos dalyvius, vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos duomenimis, žuvo 59 žmonės. Visos aukos esą yra vietiniai civiliai, įskaitant senjorus, mokytojus ir gydytojus. „Žuvo kelios ištisų šeimų kartos“, – rašė ministras „Telegram“ tinkle.Lygiai prieš savaitę „Iskander“ tipo rusų raketa smogė kavinei ir maisto produktų parduotuvei Hrozos kaime, esančiame už 35 km nuo fronto. Ten tuo metu vyko gedulo ceremonija, skirta žuvusiam kariui iš kaimo, į kurią buvo pakviesti artimieji ir draugai.

Gvardiečiai sugadino Rusijos radijo ryšio bokštą, rusai apšaudė Chersono universitetąUkrainos pietuose Nacionalinės gvardijos kariai sugadino galingą Rusijos radijo ryšio bokštą.Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba, paskelbusi vaizdo įrašą.„Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai Pietų Ukrainoje atjungė galingą Rusijos okupantų radijo ryšio bokštą“, – sakoma pranešime.Be to, Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai sunaikino Rusijos stebėjimo postą, kuriame įrengta tolimojo nuotolio terminio vaizdo stebėjimo sistema „Murom“.O iš Chersono pranešama, kad ketvirtadienio rytą per apšaudymą buvo apgadintas Chersono valstybinio universiteto pastatas. Apie tai feisbuke pranešė mokymo įstaigos rektorius Oleksandras Spivakovskis.„Prieš valandą agresorius smogė į universiteto aktų salę. Ką dar galima čia pridurti?“ – rašė jis. Paskelbtose nuotraukose matyti, kad per apšaudymą apgadintas stogas ir sugriautos lubos.Chersono valstybinis universitetas – viena seniausių švietimo įstaigų Pietų Ukrainoje. Universitetas buvo įkurtas Pirmojo pasaulinio karo metais, 1917-ųjų lapkritį.Jau anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienio rytą rusų kariai apšaudė Chersoną iš laikinai okupuoto kairiojo kranto ir pataikė į vaikų ligoninę.

Chersone griaudėjo sprogimai, rusai pataikė į vaikų ligoninęSpalio 12 d. rytą Rusijos kariai apšaudė Ukrainos pietuose esantį Chersoną iš laikinai okupuoto kairiojo kranto, pataikydami į vaikų ligoninę.Tai feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusijos kariai apšaudo Chersoną iš laikinai okupuoto kairiojo kranto! Centre ir priemiesčiuose pasigirdo keli sprogimai“, – teigė R. Mročko.Pasak Chersono srities karinės administracijos, Rusijos pajėgos pataikė į vaikų ligoninę.„Okupantai vėl smogė Chersonui. Pataikyta į vaikų ligoninę“, – tvirtino administracija.Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo, kadangi atakos metu ligoninė buvo uždaryta.

Po Rusijos atakos Rumunijoje vėl aptikta drono nuolaužųPo naktinės rusų atakos prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą Rumunijos teritorijoje vėl aptikta Rusijos drono nuolaužų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rumunijos gynybos ministerija.Gautomis žiniomis, dronas nukrito dešiniajame Čilijos upės krante, už maždaug 3 km į vakarus nuo Plauros miesto. Jis buvo rastas apie 5 val. ryto. Dronas galėjo nukristi ir sprogti, nes toje vietoje buvo aptiktas krateris.Pareigūnai ėmėsi priemonių šiai teritorijai apsaugoti ir informavo atitinkamas struktūras, kurios turi rinkti įrodymus ir atlikti tyrimą.Rumunijos gynybos ministerija pareiškė, kad griežtai smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus uostų objektus ir civilinės infrastruktūros elementus. Šie išpuoliai apibūdinami kaip nepateisinami ir prieštaraujantys tarptautinei humanitarinei teisei.Naktį į ketvirtadienį Rusijos kariuomenė vėl atakavo Ukrainą. Dronai kamikadzės buvo paleisti į šalies pietus ir centrinę dalį.Iš viso užfiksuoti 33 dronų „Shahed“ paleidimai, o Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 28 bepilotes skraidykles.Portalas primena, kad Rumunijoje jau ne kartą buvo rasta Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužų.

Čekija ir Danija drauge tieks Ukrainai tankus, šaunamuosius ginklusČekijos Respublika ir Danija, vykdydamos bendrą projektą, pasiųs Ukrainai dešimtis šarvuotų transporto priemonių ir tankų bei tūkstančius šaunamųjų ginklų, ketvirtadienį pranešė Čekijos gynybos ministerija.Ginklus tieks privačios Čekijos įmonės, už juos sumokės Danijos vyriausybė. Pirmajame projekto etape Ukraina „per ateinančius mėnesius“ gaus beveik 50 šarvuočių ir kovinių tankų, 2500 pistoletų, 7000 šautuvų, 500 kulkosvaidžių ir 500 snaiperių šautuvų, pranešė ministerija. Ukraina taip pat gaus žvalgybos, stebėjimo ir sekimo įrangą bei didelio kalibro šaudmenų.„Tai didelė dovana Ukrainai, ji gaus įrangą, kurios jai labai reikia“, – sakė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas. Čekijos gynybos viceministras Danielis Blazkovecas tikisi, kad bendradarbiavimas tęsis ir 2024 m. bei vėliau.Siuntą sudaro modernūs Čekijos ginklai, taip pat atnaujinta Ukrainos kariuomenės jau panaudota technika. Ukrainos kariuomenė nuo 2022 m. vasario atremia plataus masto Rusijos invaziją. „Sąrašas sudarytas remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prašymais ir poreikiais, kad būtų sustiprintas jos kovinis pajėgumas“, – sakoma Čekijos ministerijos pranešime.Kitame etape Praha ir Kopenhaga tikisi suteikti Ukrainos kariuomenei 500 sunkiųjų kulkosvaidžių, 280 automatinio užtaisymo pabūklų, 7 000 prieštankinių ginklų, 10 tūkst. rankinių granatų ir 60 minosvaidžių sistemų.

Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Čekijos URM dėl raketos smūgio Ukrainos kaimuiČekijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl raketos smūgio Charkivo srities Hrozos kaimui į žinybą buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksandras Zmejevskis.Tai pranešė Prahos radijas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Čekijos URM pabrėžė, kad Rusijos ambasadoriaus iškvietimo priežastis buvo barbariška Rusijos ataka prieš taikius Hrozos kaimo gyventojus.„Ukrinform“ primena, kad spalio 5 d. Rusijos kariuomenė raketa smogė parduotuvei-kavinei Charkivo srities Hrozos kaime, kai ten vyko gimtinėje perlaidoto ukrainiečių kario atminimo ceremonija. Šios rusų atakos aukomis tapo 56 žmonės. Pasak Ukrainos pareigūnų, į kavinę buvo paleista raketa „Iskander-M“.Ukrainos saugumo tarnyba nustatė išdavikus, kurie padėjo rusams surengė šią ataką. Paaiškėjo, kad nusikaltėliai yra du vietos gyventojai – broliai, kurie, rusams okupavus regioną, perėjo į jų pusę.

Ukraina teigia atremianti Avdijivką puolančias Rusijos pajėgasUkrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį pareiškė atremiančios Rusijos puolimą rytiniame Avdijivkos miestelyje, prieš tai Maskvai pareiškus, kad Rusijos pajėgos ten pagerino savo pozicijas.Šis Donbaso miestas simboliškai ir strategiškai svarbus Kyjivui. Jis yra netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, separatistų pajėgų užgrobto 2014 metais. „Mūsų gynėjai drąsiai laiko gynybą - jie atmušė daugiau nei 10 priešo atakų ties Avdijivka“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas, jo pasisakymą transliavo televizija.Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad jos pajėgos pagerino savo pozicijas netoli Avdijivkos, prieš karą turėjusios maždaug 31 tūkst. gyventojų. Miestelyje veikė didžiulė kokso gamykla.Avdijivkos meras Vytalijus Barabašas per televiziją sakė: „Mes atlaikėme viską, išsaugojome savo pozicijas, visos atakos buvo atmuštos. Kai kuriose vietose netgi mėginome kontratakuoti“.Meras sakė, kad ten padėtis „labai įtempta“, vadino tai „didžiausiu Avdijivkos puolimu“ per visą pernai pradėtą plataus masto invaziją. „Mūšiai aplink miestą nesiliauja jau trečią dieną, apšaudomos pozicijos ir pats miestas“, – sakė meras ir pridūrė, kad naktį Rusija raketomis apšaudė miestą. Šiuo metu uždaryta kokso gamykla „nuolat apšaudoma raketomis ir iš artilerijos“, sakė V. Barabašas.Įtakingas prorusiškas „Telegram“ kanalas „Rybar“ parašė, kad Rusijos pajėgos užėmė svarbią aukštumą – šlakų krūvą į šiaurę nuo miestelio. Kanalas taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos įžengė į Stepovės kaimą į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ir kad jame vyksta kautynės. Ukraina pranešė atmušusi atakas į rytus nuo kaimo.Kariniai analitikai, remdamiesi vaizdais ir vaizdo įrašais iš šio rajono, pranešė, kad Rusija patyrė didelių technikos nuostolių.Kovos dėl Avdijivkos vyksta nuo 2014 m., kai šį pramonės centrą trumpam užėmė Rusijos remiami separatistai. Dabar mieste neliko neapgriautų pastatų, nėra nei vandens, nei elektros.

Ukrainos URM: Izraelyje žuvusių ukrainiečių skaičius išaugo iki septyniųIzraelyje žuvusių ukrainiečių skaičius išaugo iki septynių. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Izraelyje žuvusių ukrainiečių skaičius išaugo iki septynių žmonių. Konsulai nustatė jų asmens duomenis, palaiko ryšį su jų artimaisiais ir imasi priemonių palaikams grąžinti į tėvynę“, – informavo O. Nikolenka.Jo duomenimis, devyni Ukrainos piliečiai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus, dar devyni ukrainiečiai laikomi dingusiais be žinios.„Ukrainos ambasada bendradarbiauja su Izraelio saugumo tarnybomis ieškodama dingusiųjų“, – patikino URM atstovas.

Raketos smūgio Hrozos kaimui aukų skaičius išaugo iki 56Raketos smūgio Charkivo srities Hrozos kaimui aukų skaičius išaugo iki 56 – viena iš sužeistųjų mirė ligoninėje.Tai ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Dėl smūgio Hrozos kaimui žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 56. Vakar vakare reanimacijos skyriuje mirė 53 metų moteris“, – parašė pareigūnas.„Ukrinform“ primena, kad spalio 5 d. Rusijos kariuomenė raketa smogė parduotuvei-kavinei Charkivo srities Hrozos kaime, kai ten vyko gimtajame kaime perlaidoto ukrainiečių kario atminimo ceremonija. Tada iškart žuvo 53 taikūs gyventojai, tarp jų – mažametis vaiką. Dar šeši civiliai buvo sužeisti. Pasak Ukrainos pareigūnų, į kavinę buvo paleista raketa „Iskander-M“.Ukrainos saugumo tarnyba nustatė du išdavikus, kurie padėjo rusams surengė šią ataką. Paaiškėjo, kad nusikaltėliai – du vietos gyventojai, kurie, rusams okupavus regioną, perėjo į jų pusę.

Netoli Sevastopolio apgadintas rusų laivas Netoli okupuoto Sevastopolio buvo apgadintas Rusijos patrulinis laivas „Pavel Deržavin“. Tai ketvirtadienį per „Laisvės radiją“ pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas. Pasak kariškio, jis negali atskleisti visų šio incidento detalių, tačiau gali oficialiai patvirtinti, kad šis sargybinis laivas buvo apgadintas. „Jūs esate pirmieji, kuriems šiandien oficialiai patvirtinu, kad jam buvo padaryta žalos. Negaliu jums suteikti jokios informacijos apie šio incidento, pavadinkime jį taip, aplinkybes, bet toks faktas yra“, - sakė D. Pletenčukas. Jis patikslino, kad „Pavelas Deržavinas“ yra Rusijos laivyno laivas, nors Ukrainos laivynas anksčiau turėjo laivą tokiu pačiu pavadinimu. „Jų pavadinimai vienodi. Kiek pamenu, dar prieš karą buvo toks įdomus momentas. Aš galiu tik pasakyti, kad tai ne Ukrainos laivas", – pažymėjo D. Pletenčukas. Anksčiau daugelis žiniasklaidos priemonių ir vietinių „Telegram“ kanalų pranešė, kad Sevastopolio išoriniame reide dėl nežinomų priežasčių sprogo Rusijos Juodosios jūros laivyno sargybinis laivas „Pavelas Deržavinas“. Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk anksčiau pareiškė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos aiškinasi, ar tai tiesa, tačiau pridūrė, kad „visko gali būti“. „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ anksčiau teigė, kad laivas galėjo būti apgadintas dėl rusų minos. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos kol kas nekomentuoja.

Ukrainos žvalgybos vadas koreguoja karo pabaigos prognozęUkraina atsilieka nuo grafiko, todėl galimybės baigti karą 2023 metais gerokai sumažėjo, teigia Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas. Anot jo,  įnirtingos kovos vyksta visuose fronto sektoriuose, ukrainiečiai deda visas pastangas išlaisvinti savo teritorijas.Metų pradžioje K. Budanovas prognozavo, kad Ukraina gali baigti karą iki 2023 metų pabaigos, tačiau dabar jis kalba atsargiau.Kalbėdamas leidiniui „Ukrainska Pravda“, K. Budanovas pažymėjo, kad situacijai mūšio lauke įtakos turėjo įvairios priežastys, tačiau dauguma paaiškinimų yra valstybės paslaptis ir viešai neaptariami.Ukrainos žvalgybos vadas pridūrė, kad tai nereiškia, kad viskas yra blogai. Komentuodamas situaciją fronte, K. Budanovas sakė, kad Ukraina vykdo puolimą pietuose, taip pat vyksta „galingi įvykiai“ dėl Bachmuto išlaisvinimo, vyksta įnirtingos kovos. Ukrainos gynėjai, jo teigimu, žingsnis po žingsnio juda į priekį.K. Budanovas išreiškė viltį, kad iki metų pabaigos pavyks išlaisvinti Bachmutą.

Žiniasklaida: Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš SuomijosPraėjusios savaitės pabaigoje mūšiuose prie Luhansko srities Kreminos miesto žuvo savanoris iš Suomijos.Tai pranešė portalas „Yle“, remdamasis leidiniu „Ilta-Sanomat“.Pasak leidinio, apie suomio žūtį jo artimiesiems pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai. Vyras buvo iš Rytų Suomijos ir dirbo gelbėtoju. Jo buvusioje darbovietėje iškelta gedulo vėliava.Savo ruožtu Suomijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai žurnalistams sakė negalintys patvirtinti informacijos apie savanorio žūtį.„Ilta-Sanomat“ pažymi, kad, prasidėjus karui, dešimtys suomių išvyko į Ukrainą ginti jos nuo Rusijos agresijos. Jie kovojo, pavyzdžiui, Zaporižios, Kyjivo ir Charkivo srityse. Palyginti su pirmosiomis invazijos dienomis, savanorių iš Suomijos skaičius gerokai sumažėjo, daugelis jų jau grįžo į tėvynę.Birželio pradžioje buvo pranešta apie pirmojo suomių savanorio žūtį. Jam dar nebuvo 30 metų.

Žiniasklaida: trys NATO šalys kartu išminuos Juodąją jūrąTurkija, Rumunija ir Bulgarija kartu šalins iš Juodosios jūros minas, kurios patenka į ją dėl Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.Tai pranešė Turkijos gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration“.Žinyba nepateikė jokių detalių, kaip bus sprendžiama dreifuojančių minų problema. Trys šalys šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, jog Rusija gali naudoti jūrines minas prieš civilinę laivybą Juodojoje jūroje, taip pat ir statydama jas Ukrainos uostų prieigose.Anksčiau buvo pranešta, kad Turkija, Rumunija ir Bulgarija svarsto galimybę sudaryti bendrą dalinį, kuris neutralizuotų minas, patenkančias į Juodąją jūrą dėl Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą. Pasak šaltinių, toks dalinys galėtų atsirasti jau kitą mėnesį.Nors planuojama iniciatyva nėra NATO operacija, bendrų išminavimo pajėgų sudarymas būtų pirmosios didelės bendros sąjungininkų pastangos Juodojoje jūroje po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą.Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos karinės narų komandos reguliariai neutralizuoja jų vandenyse dreifuojančias minas.Rugsėjo mėnesį buvo sužinota, kad Bulgarija vedė derybas su sąjungininkais iš NATO, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą dalinę Bulgarijos išskirtinės ekonominės zonos Juodojoje jūroje blokadą.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 284 890 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 990 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų spalio 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 284 890 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 905 tankų, 9 264 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 763 artilerijos sistemų, 811 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 545 oro gynybos priemonių, 316 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 247 dronų, 1 531 sparnuotosios raketos, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 9 170 automobilių, 966 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 500 sviedinių, keturi žmonės sužeistiPraėjusią parą, spalio 11-ąją, Rusijos kariuomenė 98 kartus apšaudė Chersono sritį, nukentėjo keturi žmonės.Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 98 apšaudymus, paleido 500 sviedinių iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, prieštankinių raketų kompleksų, aviacijos ir dronų. 12 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – pažymėjo O. Prokudinas.Anot jo, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, švietimo įstaigos pastatą Beryslavo rajone, kapinių teritoriją Chersono rajone.Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti keturi žmonės, pabrėžė O. Prokudinas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 11-osios vakarą rusai apšaudė Chersoną iš kairiojo Dniepro kranto.

Rusai teigia numušę droną virš Belgorodo ir praneša apie aukasRusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad esą krintant oro gynybos numušto bepiločio orlaivio nuolaužoms buvo sugriautas gyvenamasis namas, žuvo du žmonės, o dar du buvo sunkiai sužeisti.V. Gladkovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.„Belgorodo rajone oro gynybos sistema numušė prie miesto artėjusį lėktuvo tipo droną. Nuo krintančių nuolaužų užsidegė privatus gyvenamasis namas. Nukentėjo du žmonės: vyras ir moteris“, – parašė jis.​Netrukus valdininkas pranešė, kad gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė du kūnus – vyro ir moters. Jo žiniomis, po griuvėsiais gali būti vaikas. „Gelbėjimo operacija tęsiama“, – pažymėjo gubernatorius.Jis taip pat informavo apie dviejų nukentėjusiųjų būklę: vyras ištiktas komos, jam nudegę kvėpavimo takai ir galūnės, moters būklę gydytojai vertina kaip sunkią – jai diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir kojos lūžis.„Krintančios nuolaužos vieną gyvenamąjį namą visiškai sugriovė, du kitus iš dalies apgadino, taip pat apgadinti trys automobiliai“, – pridūrė V. Gladkovas.„Ukrinform“ primena, kad spalio 4-osios naktį Ukrainos saugumo tarnybos dronai smogė Rusijos oro gynybos sistemai S-400 „Triumf“ prie Belgorodo.

Oro gynyba sunaikino 28 iš 33 dronų, kuriais rusai naktį atakavo UkrainąOro gynybos pajėgos sunaikino 28 iš 33 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, kuriais naktį į ketvirtadienį agresoriai rusai atakavo Ukrainą.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.„2023 metų spalio 12-osios naktį priešas „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais atakavo Ukrainą iš šiaurės ir pietų – iš Belgorodo srities (RF) ir iš Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas). Iš viso buvo užfiksuoti 33 „Shahed“ paleidimai“, - sakoma pranešime.Pažymima, kad oro gynyba veikė mažiausiai šešiose Ukrainos srityse.Oro atakai atremti buvo pasitelkta aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, mobiliosios ugnies grupės, radioelektroninės kovos daliniai. Ukrainos kariai sunaikino 28 dronus „Shahed-131/136“.Kaip buvo pranešta, trečiadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos užfiksavo kelių bepiločių orlaivių grupių paleidimą iš Čaudos poligono Kryme, o netrukus buvo gautas įspėjimas, kad priešas gali panaudoti smogiamuosius dronus iš šiaurės rytų krypties.

Humeniuk: rusai supranta, kad Krymo deokupacija yra neišvengiama, jie palieka pusiasalįVis daugiau rusų, neteisėtai atvykusių į okupuoto Krymo teritoriją, palieka pusiasalį, suprasdami, kad jo deokupacija neišvengiama. Tai pareiškė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, rašo „Unian“.Ji pabrėžė, kad deokupacijos atšaukti negalima: „ji vyks, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tačiau tai negrįžtamas procesas.“Kartu ji pažymėjo, kad apie tai žino ir gauleiteris, ir rusai, kurie priklauso „ponaujų“ kategorijai ir yra neteisėtai įsigiję būstus Kryme. Pasak jos, jie stengiasi notariškai sutvarkyti savo reikalus ir bent kažką „išspausti“ iš turto, kuris jiems „priklausė“ būnant laikinai okupuotoje teritorijoje.Humeniuk taip pat pranešė, kad rusai jau bando palikti Krymą, tačiau šiandien išvykti nėra taip paprasta.„Viso pusiasalio logistika yra gana sudėtinga, todėl eismas pagrindiniais maršrutais, kur yra beveik neveikiančių tiltų, labai sulėtėjęs. O pagrindinis maršrutas M-17 neramus, nes jame yra Ukrainos gynybos pajėgų ugnies kontrolės ženklų“, – apibendrino Humeniuk.

Per Nikopolio apšaudymą žuvo keturi žmonės. Paieškos ir gelbėjimo operacija jau baigta.Iš viso mieste apgadinti 42 privatūs namai, ūkiniai pastatai, infrastruktūros objektai, parduotuvė, automobiliai.https://twitter.com/nexta_tv/status/1712168390637277565

Rusai paleido raketas netoli Zaporižios: žuvo moteris, sugriauti namaiRusijos kariuomenė šiandien, spalio 11 d., raketomis atakavo bendruomenę, esančią netoli Zaporižios. Per ataką žuvo 74 metų moteris, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Generaline prokuratūra.Pažymima, kad raketos pataikė į privačius namus, todėl buvo sunaikintas gyvenamasis turtas.

Rusijos pajėgos puola AvdijivkąUkrainos daliniai prie pramoninio Avdijivkos miesto šalies rytuose ginasi nuo staigaus Rusijos puolimo. Prie Avdijivkos atremta 13 priešo atakų, dar 10 – prie kiek šiauriau esančio Stepovės kaimo, trečiadienio vakarą pranešė Ukrainos generalinis štabas.Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas Rusijos atakas pavadino smarkiausiomis nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Antradienį buvo panaudota apie 60 tankų. Dabar rusų pėstininkų grupės puola padedamos atakų iš oro, tačiau be šarvuotos technikos, sakė jis radijo stočiai „Donbas Realiji“. Vien tik trečiadienį esą į miesto teritoriją paleista per 20 raketų.Rusų šaltiniai praneša apie teritorinius laimėjimus į šiaurę nuo Avdijivkos. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.Avdijivka yra tik už kelių kilometrų nuo Donecko. Ji nuo 2014 m., kai rytuose prasidėjo mūšiai tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų, yra fronto miestas. Kai Rusija 2022 m. metais pradėjo savo plataus masto invaziją, Avdijivkoje dar gyveno daugiau kaip 30 000 žmonių. Keli šimtai, nepaisant apšaudymų, vis dar yra mieste.

Austinas: JAV yra pajėgi paremti ir Ukrainą, ir IzraelįJungtinės Valstijos yra pajėgios vienu metu paremti ir Ukrainą kare su Rusija, ir Izraelį po žiauraus „Hamas“ išpuolio, trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.„Mes galime padaryti ir viena, ir kita, taip ir darysime. Mes esame stipriausia valstybė pasaulyje“, – sakė jis NATO būstinėje Briuselyje.JAV pradėjo teikti Izraeliui karinę pagalbą, įskaitant „svarbiausią amuniciją“, ir suteiks daugiau raketų Izraelio gynybos sistemai „Geležinis kupolas“, sakė L. Austinas.Vašingtonas taip pat perkėlė karius į regioną ir yra pasirengęs dislokuoti papildomas pajėgas, sakė jis.„Bet kuriai šaliai, bet kuriai organizacijai, bet kam, kas galvoja apie bandymą pasinaudoti Izraelio kančiomis ir bandyti išplėsti šį konfliktą arba pralieti dar daugiau kraujo, turime tik vieną žodį: „Nedarykite to“, – sakė L. Austinas. – Mes ir toliau stengsimės, kad Izraelis turėtų viską, ko jam reikia savo ir savo piliečių saugumui užtikrinti“.

JAV kuria „koaliciją“ dėl naikintuvų F-16 Ukrainai klausimoJungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas vadovaus „pajėgumų koalicijai“ dėl daugiafunkcių naikintuvų F-16 Ukrainai klausimo.Danija ir Nyderlandai taip pat pirmininkaus šiai koalicijai.Pasak UNIAN korespondento, L. Austinas tai pasakė per brifingą po NATO būstinėje Briuselyje vykusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės („Ramstein-16“) susitikimo.JAV gynybos sekretorius teigė, kad kontaktinės grupės narės kuria „pajėgumų koaliciją“, kuri padarytų pagalbos teikimo Ukrainai procesą lankstesnį ir padėtų užtikrinti jos ateitį.

Stoltenbergas: kontrpuolimas juda į priekį, ukrainiečiai atgauna teritorijasUkrainos kariuomenės kontrpuolimas, nepaisant visų sunkumų, juda į priekį. Ukrainos kariai atkovoja savo pozicijas, o Rusijos okupantai jas praranda, trečiadienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas NATO ir Ukrainos gynybos ministrų tarybos posėdyje.„Kontrpuolimas juda į priekį. Lengva niekada nebuvo. Mūšio laukas smarkiai užminuotas; rusai turėjo daug mėnesių įsitvirtinimui. Tačiau ukrainiečiai juda į priekį. Jie atkovoja pozicijas, o Rusija jas praranda“, – sakė jis.„Ukraina gali tikėtis nuolatinės NATO paramos, kad galėtų išlikti nepriklausoma demokratine valstybe ir integruotis į euroatlantinę šeimą, kuriai Ukraina pagrįstai priklauso. Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Vienam „Memorial“ lyderių už Rusijos kariuomenės „diskreditaciją“ – piniginė baudaRusijos veteranas žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas trečiadienį pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir kitos nuomonės slopinimą, o Maskvos teismas jam skyrė baudą už straipsnį apie „fašizmo“ pavojų jo šalyje.Teismas pripažino 70 metų O. Orlovą, vieną iš Nobelio taikos premiją pelniusios organizacijos „Memorial“ pirmininkų, kaltu dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ ir nurodė sumokėti 150 000 rublių (1 400 eurų) baudą.Po nuosprendžio O. Orlovą plojimais pasitiko nedidelė rėmėjų grupė.Jis sakė, kad nuosprendis yra „neteisėtas“ ir „neteisingas“ ir kad jį apskųs. „Prisiminkime daugybę žmonių, kurie už tiesą buvo nuteisti ilgiems, ilgiems kalėjimo metams“, – sakė jis ir pridūrė: „Laisvę politiniams kaliniams!“Jis pripažino, kad jam skirta bausmė yra „be galo švelni, palyginti su skirtomis daugeliui kitų žmonių“, nuteistų už panašius kaltinimus.Drebančiu balsu O. Orlovas teisme kalbėjo, kad straipsnis, už kurį jis buvo nubaustas, buvo apie tai, „kaip karas veikia mūsų šalį ir griauna mūsų šalies ateitį“.„Kaip Rusijos pilietis aš manau, kad ginkluotųjų pajėgų veiksmai Ukrainoje prieštarauja Rusijos interesams“, – sakė jis.O. Orlovą palaikė jo draugas ir kolega Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius, prisijungęs prie jo gynybos komandos.D. Muratovas prieštaravo prokurorų, į teismo posėdį atsivedusių Antrojo pasaulinio karo veteranus, kad šie pareikštų, kaip juos įžeidė O. Orlovo žodžiai, argumentams.„Antrasis pasaulinis karas buvo už mūsų žemę. Afganistano karas ir specialioji karinė operacija – už kažkieno kito“, – sakė jis, vartodamas oficialų Rusijoje vartojamą terminą invazijai į Ukrainą įvardyti. „Teisė turėti asmeninę nuomonę yra demokratijos pagrindas“, – sakė jis.

Suomija siunčia Ukrainai naują 95 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketąSuomijos prezidentas Sauli Niinistö trečiadienį pritarė vyriausybės siūlymui nusiųsti Ukrainai naują 95 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, skelbia BBC.Suomijos vyriausybės spaudos tarnybos duomenimis, tai jau 19-asis pagalbos Ukrainai paketas, o bendra Suomijos pagalbos suma pasiekė 1,4 mlrd. eurų.„Operatyviniais sumetimais, taip pat siekiant užtikrinti pagalbos pristatymo saugumą, išsami informacija apie paketo turinį, jo pristatymo būdus ir laiką nebus atskleidžiama“, – rašoma pranešime spaudai.

Rusija apšaudė Nikopolio gimnaziją: yra žuvusiųjųRusai apšaudė Nikopolį Dniepropetrovsko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klimenko, kuriuo remiasi UNIAN.„Gimnazija yra sunaikinta. Žuvo du žmonės“, – pažymėjo jis. Pranešama, kad žuvusieji yra švietimo įstaigos darbuotojai.I. Klimenko sakė, kad paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami. „Po griuvėsiais gelbėtojai vis dar ieško žmonių“, – pridūrė ministras.Dniepropetrovsko OVA vadovas Serhijus Lysakas pažymi, kad per raketos smūgį buvo sužeisti du 24 ir 71 metų vyrai. Jis pažymi, kad gimnazijos pastatas buvo smarkiai apgadintas.„Sugadinti ir 42 privatūs namai bei 18 ūkinių statinių. Taip pat infrastruktūros objektas, 17 saulės kolektorių, parduotuvė, automobilis“, – pranešė jis.https://t.me/Klymenko_MVS/374

Rusija ir Kirgizija kuria bendrą oro gynybos sistemąKirgizijos parlamentas trečiadienį ratifikavo sutartį su Rusija dėl bendros oro gynybos sistemos, likus dienai iki planuojamo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į šią Vidurinės Azijos šalį.Sutartyje numatyta, kad bendrai programai bus naudojamas penkių hektarų ploto žemės sklypas Rusijos Kanto karinėje bazėje Kirgizijoje.„Įstatymų leidėjai išnagrinėjo ir priėmė įstatymo projektą dėl Kirgizijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl bendros regioninės oro gynybos sistemos sukūrimo ratifikavimo“, – pranešė Kirgizijos parlamentas.V. Putinas turėjo atvykti į Kantą, tačiau Kirgizijos prezidentūra trečiadienį AFP pranešė, kad vizitas atšauktas, ir daugiau informacijos nepateikė.Ketvirtadienį numatytas Rusijos vadovo susitikimas su Kirgizijos prezidentu Sadyru Džaparovu turėtų įvykti, o kitą dieną jis ketina dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus posovietinių šalių vadovai.Susitarimas dėl bendros gynybos sistemos tarp abiejų šalių galioja penkerius metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Rusija yra sudariusi panašius susitarimus su kitomis sąjungininkėmis, įskaitant Kazachstaną, Baltarusiją ir Tadžikistaną.Apie tai paskelbta tuo metu, kai Maskvos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), kurią sudaro šešios posovietinės valstybės, pastaraisiais mėnesiais sulaukė kritikos.KSSO narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą užpuolimo atveju, tačiau Maskva atsisakė įsikišti, kai Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš etninių armėnų gyvenamą separatistinę Kalnų Karabacho valstybėlę.Aljansas taip pat nesiuntė taikos palaikymo pajėgų, kad užkirstų kelią susirėmimams Kirgizijos ir Tadžikistano, kurios abi yra aljanso narės, pasienyje.

Danija pirmuosius naikintuvus F-16 perduos Ukrainai 2024-ųjų pradžiojeDanijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas trečiadienį pareiškė, kad pirmieji naikintuvai F-16 Ukrainai bus perduoti 2024 metų pradžioje. Tai pranešė portalas „Breaking the News“.„Tikimės, kad kovo arba balandžio mėnesį galėsime perduoti Ukrainai pirmąją karinių lėktuvų partiją. Tačiau dar reikia atlikti daug darbo, kad ukrainiečiai galėtų juos eksploatuoti“, – sakė T. L. Poulsenas.Daugelis NATO sąjungininkių, įskaitant JAV, pareiškė, kad dalyvaus Ukrainos pilotų mokymuose su F-16, o Nyderlandai ir Norvegija taip pat pažadėjo Kyjivui perduoti F-16 naikintuvų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lėktuvų koaliciją, pasiryžusią aprūpinti Ukrainą naikintuvais, sudaro 14 šalių.

Zelenskis ragina užsienio šalių vadovus solidarumo ženklan vykti į IzraelįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patarė aukštiems užsienio politikams solidarumo ženklan vykti į Izraelį. „Mes esame kare. Mes suprantame, ką reiškia teroristiniai išpuoliai, tokios aukos ir tragedijos“, – sakė jis trečiadienį pokalbių NATO būstinėje Belgijoje kuluaruose.Šioje situacijoje esą labai svarbu nelikti vieniems. „Todėl rekomenduoju šalių lyderiams vykti į Izraelį“, – kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje beprecedentį teroristinės organizacijos „Hamas“ surengtą Izraelio puolimą, per kurį žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių. Tai, anot jo, parama ne institucijoms, o teroro atakų paveiktiems žmonėms.Tie, kurie nėra vieni, yra stipresni, pažymėjo prezidentas.

Belgija įsteigs fondą Ukrainai, o nuo 2025 metų tieks naikintuvus F-16Belgija šiais metais planuoja įsteigti specialų 1,7 mlrd. eurų fondą Ukrainai remti, panaudodama lėšas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto.Taip pat Belgija padės Ukrainai mokyti F-16 karo lakūnus ir prižiūrėti šiuos naikintuvus, o nuo 2025 metų bus pasirengusi šiuos lėktuvus tiekti Ukrainai.Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo tai pareiškė trečiadienį Briuselyje vykusioje bendroje konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Nuo pat pradžių labai aiškiai pasakėme, kad rengsime mokymus, teiksime mokymams reikalingą personalą, taip pat duosime savo lėktuvus F-16, pavyzdžiui, dviviečius F-16, kurie dalyvaus mokomosiose misijose, vyksiančiose visoje Europoje ateinančiais mėnesiais“, – sakė jis.Jis taip pat pridūrė, kad Belgija atliks Ukrainai perduotų F-16 naikintuvų techninę priežiūrą ir apmokys ukrainiečių personalą savarankiškai prižiūrėti lėktuvus.„Nuo 2025 metų Belgija bus pasirengusi tiekti lėktuvus F-16 Ukrainai“, – sakė A. De Croo.

Rusijoje už kariuomenės „diskreditaciją“ teisiamas vienas „Memorial“ lyderiųRusijos prokurorai trečiadienį pareikalavo skirti 250 000 rublių (2 400 eurų) baudą veteranui žmogaus teisių aktyvistui Olegui Orlovui, kuris stojo prieš teismą už tai, kad pasmerkė Kremliaus karą Ukrainoje.O. Orlovas, vienas iš Nobelio taikos premiją gavusios organizacijos „Memorial“ pirmininkų, vėliau trečiadienį turėtų kalbėti teisme, taip pat gali būti paskelbtas nuosprendis.70 metų O. Orlovas kaltinamas Rusijos kariuomenės „diskreditavimu“ – kaltinimas, už kurį gresia iki penkerių metų kalėjimo.Piniginė bauda – retai taikoma švelnesnė bausmė už pasisakymą prieš Kremliaus karinę invaziją, nes Rusija už panašius „nusikaltimus“ į kalėjimą yra pasiuntusi nemažai kitų asmenų.Prokurorė Svetlana Kildišijeva pareikalavo, kad O. Orlovas sumokėtų 250 000 rublių baudą, pranešė AFP reporteris iš Maskvos Golovinskio teismo.S. Kildišijeva paaiškino, kad ji atsižvelgė į O. Orlovo amžių: „Yra tam tikrų problemų su jo sveikata, nes aktyvistui yra 70 metų“.O. Orlovą teisme lydėjo laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas, kuris pats yra 2021 metų Nobelio taikos premijos laureatas. Jis prisijungė prie savo draugo gynybos komandos.Žilaplaukis, nešiojantis akinius O. Orlovas teisiamas už tai, kad Prancūzijos žiniasklaidos interneto svetainėje „Mediapart“ parašė komentarą, kuris buvo pavadintas „Jie norėjo fašizmo, jie jį gavo“.O. Orlovas teisme laikėsi savo žodžių ir neigė „idiotiškus“ kaltinimus.Jis taip pat rengė vieno žmogaus protestus Maskvos centre netrukus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metų vasario mėnesį pradėjo puolimą.V. Orlovas yra vienas svarbiausių žmogaus teisių organizacijos „Memorial“, kuri buvo Rusijos pilietinės visuomenės ramstis ir 2022 metais kartu su kitais gavo Nobelio taikos premiją, veikėjų.Rusijos teismas paskelbė apie jos likvidavimą likus kelioms savaitėms iki V. Putinui pasiunčiant kariuomenę į Ukrainą.

JAV perduos Ukrainai naują karinės paramos paketą, kurio vertė – 200 mln. doleriųJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai naują karinės paramos paketą.Naujasis paketas, kurio vertė siekia 200 mln. dolerių (188,6 mln. eurų), be kita ko, apima amuniciją, prieštankinę ginkluotę ir įrangą Rusijos dronams atremti, NATO būstinėje Briuselyje nurodė Ll. Austinas.„Nepsirikite – Jungtinės Valstijos rems Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė Ll. Austinas.JAV gynybos sekretorius kalbėjo atidarydamas Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą. Jame dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos kariškiai dronu atakavo žmones kapinėse, yra sužeistųjųChersono rajone Rusijos kariškiai dronu atakavo ritualinę transporto priemonę ir sužeidė tris žmones.Tai trečiadienį pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto“, – rašoma pranešime.Tyrimo duomenimis, spalio 11 d., apie 11.40 val., Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo laidojimo tarnybos automobilį Chersono rajone esančiose kapinėse.Per sprogimą nukentėjo trys laidojimo tarnybos darbuotojai, buvę netoli automobilio. Vienas iš jų nugabentas į ligoninę.Kaip savo ruožtu socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, Chersono priemiestyje priešas dronu atakavo procesiją kapinėse ir pataikė į ritualinę transporto priemonę. Preliminariais duomenimis, sužeisti trys  žmonės. Vienas iš jų nugabentas į ligoninę, jo būklė sunki. Informacija tikslinama.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 11 d. Chersono srities Beryslavo rajone per rusų apšaudymą sužeistos 76 metų moters būklė yra vidutinio sunkumo.

Ukrainos URM patvirtino dar vieno ukrainiečio žūtį IzraelyjeUkrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį patvirtino dar vieno ukrainiečio žūtį Izraelyje, tad šioje Artimųjų Rytų šalyje per „Hamas“ teroristų ataką žuvusių Ukrainos piliečių skaičius išaugo iki trijų.Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos URM atstovas spaudai Olehas Nikolenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Deja, informacija apie dar vieno ukrainiečio žūtį pasitvirtino. Tad šiuo metu bendras žinomas aukų skaičius tarp Ukrainos piliečių – trys žmonės. Dar devyni mūsų piliečiai buvo sužeisti. Jų būklė ir hospitalizacijos vietos tikslinamos“, – sakė atstovas.O. Nikolenka pridūrė, kad šeši ukrainiečiai laikomi dingusiais be žinios. Diplomatai jų ieško bendradarbiaudami su Izraelio pareigūnais.Atstovas informavo, kad Ukrainos URM operatyvinis štabas jau išnagrinėjo daugiau kaip 1000 kreipimųsi, gautų iš ukrainiečių Izraelyje ir Gazos Ruože.Pasak O. Nikolenkos, Sderoto mieste išgelbėtas ukrainietis berniukas sveiksta po sėkmingos operacijos. Vaiką globoja ambasada, jam teikiama reikiama medicininė ir psichologinė pagalba.Ukrainos URM duomenimis, apie 700 ukrainiečių negali išvykti iš Izraelio, nes jų skrydžiai buvo atšaukti. Užsienio reikalų ministerija, prezidento biuras, Ukrainos ambasada Izraelyje deda visas pastangas, kad jie galėtų grįžti į tėvynę.Atstovas informavo, kad 170 ukrainiečių pareiškė norą evakuotis iš Gazos Ruožo. Šiuo metu derinami galimi išvykimo maršrutai, tačiau situaciją apsunkina nesiliaujantys karo veiksmai.

Belgija nuo 2025 m. tieks Ukrainai naikintuvus F-16Belgija, sekdama Nyderlandų, Danijos ir Norvegijos pavyzdžiu, perduos Ukrainai naikintuvų F-16.Apie tokį sprendimą informavo belgų gynybos ministrė Ludivine Dedonder, duodama interviu Belgijos transliuotojui RTL Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Briuselyje kuluaruose.Pasak ministrės, Belgija naikintuvus ketina tiekti nuo 2025 m., kai pati gaus naujesnio F-35 modelio orlaivių. L. Dedonder neminėjo konkretaus planuojamų nusiųsti naikintuvų skaičiaus.Iki šio Belgijos sprendimo Rusijos užpultos Ukrainos sąjungininkės jau buvo pažadėjusios perduoti Kyjivui daugiau nei 50 F-16 naikintuvų.

Hrozos tragedija: nustatytos dviejų brolių, pranešusių rusams, kur nutaikyti raketą, tapatybėsUkrainos saugumo tarnyba (UST) nustatė dviejų išdavikų, kurie spalio 5 d. koregavo Rusijos raketos smūgį kavinei Hrozos kaime, tapatybes.Tai trečiadienį pranešė UST spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Paaiškėjo, kad nusikaltėliai yra du vietos gyventojai – 30 metų Volodymyras Mamonas ir jo jaunesnysis brolis 23 metų Dmytro Mamonas, kurie, rusams okupavus regioną, perėjo į jų pusę. Už tai kaltinamieji gavo „postus“ okupacinėje „Charkivo srities karinės-civilinės administracijos vidaus reikalų valdyboje“. Ten vienas iš jų buvo paskirtas „konvojavimo grupės vairuotoju“, kitas – „kelių patrulių tarnybos inspektoriumi“, - sakoma pranešime.Kaip pažymėjo UST atstovai, regiono išvadavimo išvakarėse abu išdavikai kartu su šeimomis pabėgo į Rusiją, kur toliau dirbo šaliai agresorei.Okupantų rusų nurodymu jie Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje nuotoliniu būdu pradėjo formuoti savo informatorių tinklą. Išdavikai į ardomąją veiklą įtraukė savo gimines, kaimynus ir pažįstamus iš išlaisvintų Charkivo srities miestų ir kaimų.Neva draugiškai kalbėdamiesi ir susirašinėdami jie teiravosi informacijos apie Ukrainos gynybos pajėgų dislokavimą ir masinius renginius regione.Tyrimo duomenimis, nuo šių metų spalio pradžios abu figūrantai pradėjo rinkti informaciją apie planuojamą žuvusio Ukrainos gynėjo perlaidojimą Hrozos kaime. Jie suprato, kad per priešo ataką tikrai žus civiliai – jų pažįstami iš Hrozos kaimo, taip pat ir tie, kurie jiems suteikė informaciją.Sužinojęs tikslią taikaus renginio vietą ir laiką, Volodymyras Mamonas perdavė šiuos duomenis okupantams rusams.Gautą informaciją rusai panaudojo iš operatyvinio-taktinio raketų komplekso „Iskander M“ atakuodami Ukrainos kaimą.Tada per rusų ataką žuvo 53 taikūs gyventojai, tarp jų – mažametis vaiką. Dar šeši civiliai buvo sužeisti.Abu įtariamieji kaltinami valstybės išdavimu karo padėties sąlygomis iš anksto susimokius grupei asmenų. Volodymyrui Mamonui papildomai pateiktas kaltinimas dėl bendrininkavimo pažeidžiant karo įstatymus ir papročius kartu su tyčiniu nužudymu, įvykdytu grupei asmenų iš anksto susimokius.Kadangi abu nusikaltėliai slapstosi Rusijos teritorijoje, imamasi kompleksinių priemonių jiems surasti ir nubausti.

V. Zelenskis: vizitas NATO būstinėje bus lemiamas Ukrainos atsparumui žiemąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo vizitas į NATO būstinę bus „lemiamas“ siekiant garantuoti, kad Ukraina būtų apsaugota šią žiemą, kai Rusija suintensyvins smūgius.V. Zelenskis, į NATO būstinę Briuselyje atvykęs pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios, socialiniame tinkle X, anksčiau vadintame „Twitter“, parašė, kad vizitas „bus labai svarbus mūsų atsparumui šią žiemą“.

Paviešinta „Wagner“ ir Kinijos įmonės sutartis Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ 2022 m. pasirašė sutartį su Kinijos įmone dėl dviejų palydovų įsigijimo ir jų vaizdų naudojimo žvalgybos tikslais per Rusijos invaziją į Ukrainą, sakoma naujienų agentūrai AFP pateiktame dokumente. Sutartis buvo pasirašyta 2022-ųjų lapkritį, praėjus daugiau nei pusei metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, kai Jevgenijaus Prigožino vadovaujama grupė „Wagner“ vaidino pagrindinį vaidmenį mūšio lauke. Palydovinės nuotraukos taip pat buvo naudojamos „Wagner“ operacijoms Afrikoje ir net nepavykusiam maištui birželio mėnesį, dėl kurio grupuotė dabar yra išardyta, o J. Prigožinas ir kiti pagrindiniai veikėjai rugpjūtį žuvo per lėktuvo katastrofą. Pagal sutartį, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, surašytą anglų ir rusų kalbomis bei pasirašytą 2022 m. lapkričio 15 d., Pekino bendrovė „Beijing Yunze Technology Co Ltd“ pardavė du didelės raiškos Kinijos kosmoso milžinės „Chang Guang Satellite Technology“ (CGST) stebėjimo palydovus tuo metu J. Prigožino verslo imperijai priklausiusiai įmonei „Nika- Frut“. Kaina už pačius palydovus ir papildomas paslaugas siekė daugiau nei 30 mln. dolerių (235 mln. juanių). Sutartyje taip pat numatytas vaizdų teikimas pagal pareikalavimą, tai leido „Wagner“ gauti palydovines nuotraukas iš Ukrainos ir Afrikos sričių, kuriose veikė samdiniai, įskaitant Libiją, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką (CAR) ir Malį, AFP sakė saugumo šaltinis Europoje, pageidavęs jo neįvardyti. Pasak šio šaltinio, 2023 m. gegužės pabaigoje „Wagner“ užsakė netgi Rusijos teritorijos vaizdus visoje trasoje nuo Ukrainos sienos iki Maskvos, kuria birželio pabaigoje per trumpą maištą traukė „Wagner“ pajėgos. Po paros maištas buvo nutrauktas, galutinai nutrūko ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino bei J. Prigožino draugystė. Vis dėlto sutartyje neužsimenama apie Rusijos teritorijos vaizdus, tad AFP negalėjo to nepriklausomai patikrinti. Tačiau žiniasklaidoje būta pranešimų, kad Vakarų žvalgybos tarnybos, įskaitant Prancūzijos ir JAV, dar prieš maištą turėjo žvalgybos informaciją, kad toks maištas įvyks. „Rusija neturi tokių pajėgumų“ Europos saugumo šaltinio teigimu, sutartis su Kinijos įmone vis dar galioja. Ji numato dviejų Kinijos palydovų JL-1 GF03D 12 ir JL-1 GF03D 13, skriejančių orbitoje 535 kilometrų aukštyje virš Žemės, įsigijimą. Pagal šią sutartį „Wagner“ taip pat įgijo teisę prašyti kitų palydovinių vaizdų iš tinklo, valdomo Kinijos operatorės CGST, šiandien turinčios apie 100 palydovų ir iki 2025 m. siekiančios turėti jų 300. Pasak ekspertų, tai, kad „Wagner“ naudojo Kinijos technologijas, rodo, kokios ribotos yra Rusijos galimybės šiame sektoriuje, nepaisant dar nuo Sovietų Sąjungos įsigalėjusios jos, kaip kosmoso galybės, reputacijos. „Rusija neturi tokių pajėgumų. Jos palydovinė programa pastaruoju metu nebuvo sėkminga. Jie niekaip negali patys to pasidaryti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kornelio universiteto (JAV) aviacijos ir kosmoso tyrinėtojas Gregory Falco ir pridūrė, kad šioje srityje rusai nėra stiprūs, o Kinija – sėkminga žaidėja. Paprašytas pakomentuoti sutartį, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė „nesąs susipažinęs su aprašyta padėtimi“ ir pridūrė: „Kinija visada laikosi apdairaus ir atsakingo požiūrio sprendžiant svarbius eksporto klausimus ir elgiasi griežtai pagal Kinijos politiką, įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus.“ Kinija teikė „Wagner“ palydovų duomenis Vašingtonas jau žino, kad Kinija teikė „Wagner“ palydovų duomenis. JAV prekybos departamentas vasario 24 d. paskelbė įtraukiantis „Beijing Yunze Technology“ į savo sankcijų sąrašą, taip pat ir palydovinių vaizdų tarpininkę „Head Aerospace Technology“. „Šie papildymai pagrįsti informacija, kad šios įmonės reikšmingai prisideda prie Rusijos karinės ir (arba) gynybos pramonės ir yra susijusios su veikla, prieštaraujančia JAV nacionaliniam saugumui ir užsienio politikos interesams“, – sakoma departamento pranešime. Balandžio 12 d. Valstybės departamentas taip pat paskelbė sankcijas 80 subjektų ir asmenų, kurie, jo teigimu, toliau įgalina ir palengvina Rusijos agresiją, įskaitant „Head Aerospace Technology“, kurią apibūdino kaip „palydovinių vaizdų perpardavėją, tiekusią Ukrainos vietovių palydovinius vaizdus subjektams, susijusiems su „Wagner“ ir J. Prigožinu“. AFP pavyko patikrinti sutartį pasirašiusio Rusijos atstovo Ivano Mečetino tapatybę. Daugelio šaltinių teigimu, 40 metų I. Mečetinas yra bendrovės „Concord“, kuriai tuomet vadovavo J. Prigožinas, dukterinės įmonės „Nika-Frut“ generalinis direktorius. „Nika-Frut registruota kaip maisto prekybos įmonė, tačiau užsiima daugybe kitų veiklų. Tai būdinga J. Prigožino pasauliui“, – sakė skaitmeninių tyrimų nevyriausybinės organizacijos „All Eyes on Wagner“ (AEOW) atstovas Lou Osbornas. Tyrimas, atliktas remiantis atvirais šaltiniais, parodė, kad „Nika-Frut“, registruota kaip didmeninės prekybos įmonė, 2019 m. išsiuntė kelis maisto prekių užsakymus į CAR kalnakasybos bendrovei „Lobaye Invest“, bendrovės „M-Finans“, anksčiau kontroliuotos J. Prigožino ir susijusios su grupės „Wagner“ veikla CAR, dukterinei įmonei. Nuo praėjusių metų vasario „Lobaye Invest“ yra Europos sankcijų taikinys. Pasak AEOW, I. Mečetinas per savo karjerą taip pat dirbo su Rusijos kariuomenės padaliniu, atsakingu už materialinę paramą kovinėms pajėgoms, ir per invaziją į Krymą 2014 m. tiekė ginklus ir amuniciją Rusijos karinei žvalgybai GRU. Stebėtojos teigimu, „Beijing Yunze“ Pekino vardu perka arba parduoda gynybos technologijas. Daugelio Vakarų šaltinių teigimu, bendrovė „Head International“ yra sudariusi rinkodaros sutartį su galingu palydovų gamintoju CGST. CGST yra „dramblys kambaryje, kai kalbama apie Kinijos kosmoso operacijas“, sakė G. Falco, atkreipęs dėmesį į „įspūdingas“ jos palydovų raiškos galimybes. Šimtas palydovų leidžia kelis kartus praskrieti virš tos pačios dominančios vietos. Ar Kinijos valdžia žinojo? Vis dar neaišku, ar Kinijos vadovybė žinojo apie „Wagner“ interesą šį pavasarį prieš maištą gauti pačios Rusijos teritorijos palydovinių nuotraukų. Pasak saugumo šaltinio Europoje, šie vaizdai visų pirma buvo susiję su Rusijos operacijų Ukrainoje vadaviete Rostove prie Dono, kurią per maištą užėmė „Wagner“, kitais miestais pakeliui į Maskvą, taip pat kitomis karinėmis vietomis, tarp jų Groznu, Kremlių palaikančio čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo tvirtove. Europos kosmoso ekspertui, dėl temos opumo prašiusiam neskelbti jo pavardės, „akivaizdu“, kad aukščiausios Kinijos valdžios institucijos yra informuotos bet kokiu su CGST susijusiu jautriu klausimu. Vis dėlto kai kurie analitikai kur kas atsargesni. „Mes pervertiname centralizacijos lygį Kinijoje. Bet kokia operacija gali tapti lyderių, administracijų, tos pačios administracijos padalinių konkurencijos auka“, – sakė Kinijos specialistas Paulas Charonas iš Prancūzijos kariuomenės tyrimų įstaigos IRSEM Paryžiuje. „Kinai, kaip ir daugelis kitų, galėjo nesuprasti, kas vyko likus kelioms savaitėms iki maišto“, – sakė jis AFP ir pabrėžė, jog sudaryti sutartį tikriausiai paskatino pirmiausia finansinis aspektas.

V. Zelenskis atvyko į BelgijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Belgiją su vizitu, praneša portalas „rbc.ua“.Trečiadienį Briuselyje numatytas Ramšteino formato Kontaktinės grupės susitikimas, kuriame, be V. Zelenskio, dalyvaus Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Ukrainos prezidentas taip pat susitiks su Belgijos vyriausybės nariais. Portalas primena, kad Belgija pirmininkaus Europos Sąjungai nuo 2024 metų sausio 1 d.Spalio 10 d. Ukrainos prezidentas su oficialiu vizitu lankėsi Rumunijoje. Jis susitiko su Rumunijos valstybės vadovu Klausu Iohannisu, kuris pažadėjo Ukrainai karinę paramą „iki pergalės“ prieš Rusiją.

V. Zelenskis atsakė, ar sieks antros kadencijos prezidento posteUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, pasibaigus karui, nesieks antros kadencijos valstybės vadovo poste. Bet jei rinkimai vyks per karą, jis balotiruosis į prezidentus.Ukrainos prezidentas tai pareiškė interviu Rumunijos leidiniui „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Jei karas tęstųsi - taip, jei karas pasibaigtų - ne. Aš negaliu pabėgti per karą“, - atsakė V. Zelenskis į atitinkamą žurnalisto klausimą.Prezidentas neįvardijo tikslios karo pabaigos datos, tačiau pabrėžė, kad Ukraina yra „paskutiniame jo etape“.„Manau, kad esame paskutiniame etape, pačiame sunkiausiame“, - teigė V. Zelenskis.Anksčiau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė, kad Konstitucija nedraudžia rengti rinkimų karo metu. Toks draudimas yra numatytas Ukrainos įstatyme „Dėl karinės padėties teisinio režimo“.Artimiausi rinkimai, kurie turėtų įvykti Ukrainoje,  - parlamento rinkimai. Jie numatyti 2023 metų spalio 29 d., tačiau karo sąlygomis juos rengti draudžia įstatymas.Ukrainos prezidento rinkimai turėtų įvykti 2024 metų kovo pabaigoje.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 283 900 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 820 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų spalio 11 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 283 900 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 863 tankų, 9 220 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 731 artilerijos sistemos, 809 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 545 oro gynybos priemonių, 316 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 226 dronų, 1 530 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 9 145 automobilių, 965 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusai teigia, kad Ukrainos dronai atakavo Briansko sritįSpalio 11-osios naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo objektus Briansko srities Suražo rajono teritorijoje.Tai „Telegram“ kanale pranešė Rusijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas, rašo „Ukrinform“.„Ukrainos teroristai mėgino dronais atakuoti objektus Suražo rajono teritorijoje. Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos sunaikino du lėktuvo tipo bepiločius orlaivius", – teigia valdininkas.Pasak A. Bogomazo, „nukentėjusiųjų ir sugriovimų nėra“.„Ukrinform“ primena, kad naktį į spalio 4-ąją Briansko srityje dronas atakavo karinį dalinį.

ISW: Rusai žengia prie Avdijivkos, kad atitrauktų ginkluotųjų pajėgų dėmesį nuo kitos svarbios krypties Spalio 9 d. Rusijos pajėgos pradėjo lokalias puolamąsias operacijas Avdijivkos rajone, Donecko srityje, ir į pietvakarius nuo Orichovo, Zaporižios srityje. Šiomis operacijomis tikriausiai siekiama atitraukti Ukrainos pajėgas nuo Robotynės rajono, rašo JAV karo studijų institutas (ISW).„Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad iki trijų Rusijos batalionų pradėjo puolimą Avdijivkos kryptimi, o ISW stebėjo filmuotą medžiagą apie kovas šiame rajone, tačiau ISW nepastebėjo jokių patvirtinimų, kad Rusijos pajėgos būtų žengusios į priekį“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad Rusijos puolamosiomis operacijomis Avdijivkos regione siekiama apsupti Ukrainos karius Avdijivkoje ir užimti miestą.ISW pažymi, kad norint sėkmingai apsupti Avdijivką, vieną iš stipriausiai įtvirtintų Donecko srities fronto linijos rajonų, greičiausiai prireiks daugiau pajėgų, nei Rusija šiuo metu dislokuoja Avdijivkos-Donecko kryptimi. „Per pastaruosius pusantrų karo metų Rusijos pajėgos taip pat vykdė intensyvias puolamąsias operacijas, siekdamos palyginti minimalių teritorinių laimėjimų netoli Avdijivkos, ir Rusijos karinė vadovybė tikriausiai supranta, kad bandymui užimti Avdijivką reikės daugiau ir geresnių dalinių, nei šiuo metu dislokuota šiame rajone", – sako analitikai.ISW pažymi, kad Rusijos puolamųjų operacijų suintensyvėjimas Avdijivkos ir Žerebjankos rajonuose sutampa su kitais lokaliais puolimo veiksmais Luhansko srityje ir Zaporižios srities rytuose, kuriais greičiausiai siekiama prispausti Ukrainos pajėgas ir neleisti Ukrainos vadovybei perkelti rezervų į kritinius fronto ruožus Zaporižios srities vakaruose.

Žiniasklaida: per Sumų srities apšaudymą žuvo 13-metėSpalio 10 d., kai Rusijos pajėgos apšaudė vieną iš Sumų srities vietovių, žuvo vaikas, pranešė „Suspilne“. 13-metė mergaitė buvo sužeista rusų pajėgoms nusitaikius į kaime esančią švietimo įstaigą. Pranešama, kad mergina mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Rusija bepiločius orlaivius planuoja gaminti okupuotoje Ukrainos teritorijojeRusai planuoja pradėti gaminti bepiločius orlaivius okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Melitopolio mero Ivano Fiodorovo teigimu, į šį procesą bus įtraukti ir vaikai.„Rusai paskelbė apie kovinių bepiločių orlaivių surinkimą okupuotoje teritorijoje – jie slepiasi už civilių nugarų ir į tai įtraukia vaikus“, – sakoma pranešime.I. Fedorovo teigimu, okupuotoje Zaporižios srities dalyje rusai organizuoja kovinių bepiločių orlaivių gamybą. 

Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijos naikintuvą „Su-25“Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą sunaikino Rusijos naikintuvą „Su-25“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija įvykdė 11 smūgių į teritorijas, kuriose buvo sutelkta priešo kariuomenė ir karinė įranga“, – sakoma pranešime.Minima, kad Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą „Su-25“ ir 7 taktinius dronus.Tiksli vieta, kur buvo sunaikintas priešo lėktuvas, nenurodoma.

Bulgarijoje sulaikyta 12 asmenų, tiekusių Rusijai dvejopos paskirties prekes karui UkrainojeES ir NATO narėje Bulgarijoje sulaikyta 12 asmenų, kurie, kaip įtariama, neteisėtai tiekė Rusijai dvejopos paskirties prekes, skirtas karui Ukrainoje. Tai septyni Bulgarijos piliečiai, trys rusai bei po vieną albaną ir baltarusį, antradienį pranešė Bulgarijos prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija ir nacionalinė saugumo agentūra DANS. Anot duomenų, prekės, kurios gali būti naudojamos ir kariniams tikslams, buvo perduotos Rusijos specialiesiems daliniams ir „Wagner“ grupuotei Ukrainoje.Kaltinamieji nugabeno į Rusiją prekių už daugiau kaip 4 mln. levų (daugiau kaip 2 mln. eurų), pavyzdžiui, žiūronų. Prekės esą buvo perkamos užsienyje,  perpakuojamos Pietų Bulgarijos Plovdivo mieste, tada siunčiamos į sostinę Sofiją ir iš ten tiekiamos Rusijai.Grupuotė veikė nuo 2021 metų. Sulaikymai ir kratos buvo vykdomos Sofijoje, Plovdive, Varnoje ir Veliko Tirnove.

Vokietija prieš žiemą didina ginklų tiekimą UkrainaiVokietija antradienį paskelbė apie papildomą 1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai, siekdama padidinti ginklų tiekimą prieš žiemą.Į „žiemos paketą“ įtraukta papildoma oro gynybos sistema „Patriot“, dėl kurios praėjusią savaitę susitarė kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Šį mėnesį Berlynas taip pat nusiųs dar dvi oro gynybos raketų sistemas IRIS-T, galinčias užtikrinti trumpojo ir vidutinio nuotolio apsaugą, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.IRIS-T sistemos labai pageidaujamos Ukrainoje, kad būtų galima numušinėti Rusijos dronus ir raketas.Per ateinančias savaites Ukraina taip pat gaus dar 10 modernių tankų „Leopard“ ir tris papildomus priešlėktuvinius pabūklus „Gepard“, taip pat papildomos amunicijos ir transporto priemonių.„Šiuo naujuoju „žiemos paketu“ toliau stipriname Ukrainos ginkluotųjų pajėgų parengtį artimiausiems mėnesiams“, – teigė gynybos ministras Borisas Pistoriusas.Ministerija nenurodė, kada bus pristatyta naujai pažadėta amerikiečių gamybos sistema „Patriot“. Tačiau Ukrainos karių mokymai, kaip naudotis pažangia „žemė-oras“ tipo raketų sistema, „prasidės artimiausiomis savaitėmis“.Sistema „Patriot“ bus pristatoma iš Bundesvero atsargų, teigė ministerija.Be valdymo bloko ir radiolokacinės įrangos, sistema bus komplektuojama su aštuoniais paleidimo įrenginiais ir maždaug 60 valdomų raketų.Naujojo oro gynybos priemonių paketo „vertė siekia apie milijardą eurų“, – sakė B. Pistoriusas.Vokietijos vyriausybė taip pat išleis apie 20 mln. eurų paramos paketui Ukrainos specialiosioms pajėgoms, „įskaitant transporto priemones, ginklus ir asmeninę įrangą“, priduriama pareiškime.Po tam tikrų pradinių dvejonių Vokietija smarkiai padidino paramą Ukrainai po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį. Dabar ši šalis yra antra pagal dydį karinės pagalbos Kyjivui teikėja po JAV.Naujausias ginkluotės paketas buvo pristatytas dar vieno Briuselyje planuojamo derybų raundo, kuriame Kyjivo tarptautiniai sąjungininkai aptars karinės pagalbos koordinavimą, išvakarėse.

Rusijai neleista grįžti į JT žmogaus teisių tarybąJT Generalinė Asamblėja antradienį atmetė Rusijos siekį susigrąžinti vietą Žmogaus teisių taryboje, iš kurios ji buvo pašalinta po įsiveržimo į Ukrainą.Rusija, kuri varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei, vis dėlto gavo 83 balsus iš 193 JT Generalinės Asamblėjos narių.Rinkimai organizacijos 2024-2026 metų kadencijai buvo laikomi išbandymu tam, ką Maskva vadino tyliu palaikymu nepaisant aršios Vakarų kritikos dėl brutalaus karo prieš kaimyninę valstybę.Balsavimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Rusijos raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys jau spėjo nukrypti į Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karą.„JT valstybės narės pasiuntė aiškų signalą Rusijos vadovybei, kad vyriausybei, atsakingai už nesuskaičiuojamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ne vieta Žmogaus teisių taryboje", - sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ atstovas Louis Charbonneau.Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha, kurio šalis gavo 123 balsus, o Bulgarija – 160, anksčiau sakė, kad JT Generalinė Asamblėja „turi padaryti svarbų pasirinkimą“, kad „parodytų, jog neketina priimti padegėjo į ugniagesio pareigas“.2022 metų balandžio mėnesį 93 šalys balsavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos, o 24 šalys nepritarė tokiai bausmei.

Rumunijos prezidentas pažadėjo Zelenskiui karinę paramą – „iki pergalės“Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas į Bukareštą atvykusiam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo karinę paramą – „iki pergalės“ prieš Rusiją. Tai jis pareiškė antradienį bendroje su svečiu iš Kyjivo spaudos konferencijoje. V. Zelenskis pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik 20 mėnesių atvyko oficialaus vizito į kaimyninę šalį.Rumunijos vadovybė iki šiol griežtai vengė viešai kalbėti apie karinę paramą Ukrainai. Detalių K. Iohannisas nepateikė ir šį kartą. V. Zelenskis sakė, kad per pokalbius su prezidentu šiuo klausimu daugiausiai dėmesio buvo skiriama oro gynybai. Jis taip pat priminė, kad ateityje ukrainiečių pilotai Rumunijoje bus apmokomi valdyti F-16 naikintuvus.Prieš tai V. Zelenskis „Telegram“ tinkle savo vizitą Rumunijoje pavadino „oficialiu vizitu pas savo gerus kaimynus, kurie remia mus sunkią akimirką ir kurių parama su laiku tik auga“. Abu politikai pasirašė dokumentą dėl „strateginės partnerystės“, kurio turinys kol kas nežinomas.K. Iohannisas žadėjo pasirūpinti, kad ukrainietiškų grūdų eksporto tranzito apimtys per Rumuniją padvigubėtų. Šiuo metu 60 proc. ukrainietiško grūdų eksporto vyksta per Rumuniją, pirmiausiai per Konstancos Juodosios jūros uostą. V. Zelenskis, be to, paskelbė apie naujo grūdų gabenimo maršruto per Moldovą į Rumuniją atidarymą. Praėjusiomis savaitėmis Ukrainos Dunojaus uostai palei Rumunijos sieną ne kartą tapo rusų dronų atakų taikiniu. Dronų nuolaužų nukrito ir Rumunijos teritorijoje.Abu politikai dar kartą pasmerkė „Hamas“ puolimą Izraelyje. Paklaustas, ar Rusija gali būti šio „Hamas“ išpuolio varomoji jėga, V. Zelenskis sakė: „Rusija yra viena šalių, kurios remia „Hamas“. Tai esą bet kas gali matyti socialinėje žiniasklaidoje.Priešingai nei planuota, V. Zelenskis nesakė kalbos parlamente Bukarešte. Ji buvo atšaukta be oficialaus paaiškinimo. Rumunų žiniasklaida mano, kad tai padaryta, nes kraštutiniai dešinieji, prorusiški Rumunijos parlamentarai paskelbė trukdysiantys svečiui kalbėti.

Zelenskis: netrukus bus atidarytas naujas grūdų koridorius per Moldovą ir RumunijąAntradienį Bukarešte surengtoje spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad netrukus bus atidarytas naujas Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto maršrutas – per Moldovą ir Rumuniją.„Ukrainos, Rumunijos ir Moldovos trikampyje galime sukurti labai galingą pagrindą ne tik mūsų šalių ir tautų, bet ir visos Europos vystymuisi [...] Jau pasiekėme gerų rezultatų plėtojant logistiką šiame trikampyje, netrukus pradės veikti grūdų koridorius iš Ukrainos per Moldovą į Rumuniją“, – naujienų agentūra „Ukrinform“ citavo V. Zelenskį.Antradienį su V. Zelenskiu susitikęs ir vėliau bendroje spaudos konferencijoje kalbėjęs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, be kita ko, sakė, kad 60 proc. ukrainietiškų grūdų eksporto keliauja per Rumuniją, taip pat ir per Rumunijos jūrų uostus.

Kallas: Estija atsisakytų ES sanglaudos fondo lėšų, jei Ukraina būtų priimta į ESEstija yra pasirengusi netekti subsidijų iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, jei Ukraina įstos į ES, pareiškė ministrė pirmininkė Kaja Kallas, paraginusi kitas ES valstybes pradėti rengti biudžeto reformas, kurios leistų į bloką priimti naujas šalis, antradienį pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis „The Financial Times“ (FT) straipsniu.K. Kallas sakė, kad ilguoju laikotarpiu Estija yra pasirengusi netekti galimybės naudotis sanglaudos fondais, kurie skirti padėti skurdesnių ES šalių ekonomikai, tačiau pridūrė, kad toks perėjimas užtruks, rašo FT. „Galiausiai tai įvyks, bet ne iš karto“, – sakė K. Kallas.Praėjusią savaitę FT pranešė, kad ES analizė parodė, jog pagal dabartinę biudžeto struktūrą Ukraina per septynerius metus galėtų gauti beveik 190 mlrd. eurų subsidijų, todėl kai kurios šalys iš ES lėšų neto gavėjų taptų neto mokėtojomis į ES biudžetą.Estija buvo viena iš šešių šalių, paminėtų Europos Sąjungos Tarybos vidiniame dokumente, kurios netektų prieigos prie sanglaudos fondų, jei Ukraina ir kitos būsimos narės, pavyzdžiui, Moldova ir šešios Vakarų Balkanų šalys, įstotų į ES nepakeitus dabartinių biudžeto taisyklių.„Turime aptarti, kokios bus taisyklės, kaip bus paskirstomi pinigai ir ką gausime mainais“, – sakė K. Kallas interviu FT praėjusią savaitę Ispanijoje vykusiame ES vadovų susitikime, kuriame 27 valstybės narės pirmą kartą svarstė šį klausimą.„Niekas... nesako, kad mums nereikia nieko reformuoti. Klausimas – kiek ir ką konkrečiai?“ – sakė Estijos premjerė, pridurdama, kad ES valstybių narių idėja nėra laikyti ES vien tik priemone pinigams gauti.Estija įstojo į ES 2004 metais kartu su Latvija, Lietuva ir dar šešiomis naujomis narėmis, daugiausia iš Vidurio ir Rytų Europos regiono. Nuo to laiko prie ES prisijungė trys šalys, paskutinė – Kroatija 2013 metais, o viena šalis, Jungtinė Karalystė, per tą laiką išstojo iš ES.

Ukraina: rusai bando apsupti Avdijivką, padėtis sparčiai blogėjaRusijos pajėgos antradienį bandė apsupti rytinį Ukrainos Avdijivkos miestą, sakė miesto administracijos vadovas, pridurdamas, kad vyksta intensyvus bombardavimas.Kijevo pajėgoms pavyko išsilaikyti Avdijivkoje nepaisant pakartotinių Rusijos smūgių. Miestas yra į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, kurį 2014 metais. užėmė separatistų pajėgos.„Daugiau nei metus buvo pavojus, kad (Avdijivka) gali būti okupuota, tačiau dabar padėtis sparčiai blogėja“, – sakė miesto administracijos vadovas Vitalijus Barabašas. Pasak jo, ryte Rusijos kariuomenė pradėjo artilerijos ataką ir be perstojo šaudo.Vietos policijos pareigūnas Pavlo Djačenka agentūrai AFP sakė, kad Avdijivkoje, kurioje dabar gyvena mažiau nei 2 000 žmonių, vyksta „smarki artilerijos ataka“.Kyjivas birželio mėnesį, sukaupęs Vakarų tiekiamų ginklų atsargas ir suformavęs šturmo batalionus, pradėjo bandymą susigrąžinti Maskvos okupuotą teritoriją.Tačiau kai kuriose teritorijose Ukrainos kariai susidūrė su Rusijos pasipriešinimu, įskaitant šiaurės rytinį Charkivo regioną, kur Maskvos pajėgos teigė atsikovojusios kai kurias pozicijas.

Ukraina: du gynybos ministerijos pareigūnai įtariami turto pasisavinimuUkrainos valstybinis tyrimų biuras (VTB) antradienį pranešė, kad du aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnai įtariami pasisavinę 7 mln. dolerių, skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti.„VTB pareigūnai įteikė dar vieną pranešimą apie įtarimus buvusiam gynybos ministro pavaduotojui ir gynybos ministerijos departamento vadovui dėl daugiau kaip 250 mln. grivinų valstybės lėšų, skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, pasisavinimo“, – sakoma biuro pranešime.

Maskva ir Minskas galbūt rengia melagingą operaciją prieš Baltarusijos energetikos infrastruktūrąRusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos planuoja apsimestinę operaciją, kurios tikslas – apkaltinti Ukrainą sabotažu, nukreiptu prieš Baltarusijos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.„Tarp Rusijos FSB ir Baltarusijos KGB pasiektas susitarimas surengti melagingą operaciją, nukreiptą prieš vieną iš Baltarusijos teritorijoje esančių objektų, siekiant dar labiau apkaltinti Ukrainos pusę“, – rašoma pranešime.Šiuo metu „teroristinio išpuolio“ galimu taikiniu laikoma naftos saugykla „Brestoblneftprodukt“ šalia Prylukų gyvenvietės Bresto srityje, kuri yra vos už 2 km nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos.Nacionalinio pasipriešinimo centras pažymėjo, kad provokaciniam veiksmui gali būti panaudotas dronas su sprogstamuoju užtaisu. Remiantis Baltarusijos pogrindžio informacija, dar rugpjūčio mėnesį privačios karinės grupuotės „Wagner“ kovotojai atliko galimų objektų atakoms žvalgybą iš oro.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, vykstančios Baltarusijos poligonuose, pratęstos iki spalio 15 dienos.

Ukrainos pareigūnai patikrino pusšimtį Hrozos kaimo gyventojų – tiriama versija, kad rusams buvo pranešta, kur nutaikyti raketąUkrainos pareigūnai patikrino daugiau kaip pusšimtį Hrozos kaimo gyventojų, tirdami versija, kad rusams buvo pranešta, kur nutaikyti raketą. Jau pirmąją teroro akto dieną buvo imtasi skubių operatyvinių priemonių, atliktos kratos.Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Tyrimų valdybos viršininkas – Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Charkivo srityje viršininko pavaduotojas Serhijus Bolvinovas, praneša „Ukrinform“.„Kol kas negaliu oficialiai patvirtinti informacijos, kad kažkas konkrečiai padėjo rusams nutaikyti raketą į šią vietą. Darbas dar tęsiamas“, – sakė S. Bolvinovas.Anot jo, policija patikrino daugiau kaip pusšimtį žmonių.„Dar tragedijos dieną buvo imtasi skubių tyrimo veiksmų, atliktos kratos. Jos rezultatų nedavė, bet tyrimas tęsiamas“, – pridūrė S. Bolvinovas.Pirmiausia teisėsaugos pareigūnų akiratyje atsidūrė raketos sunaikintos kavinės savininkas, kuris anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal straipsnį „kolaboracinė veikla“.„Viena iš skubių kratų, kurias atlikome jau tą pačią dieną, buvo surengta jo namuose. Informacijos, kuri patvirtintų, kad jis prisidėjo prie raketos nutaikymo, negavome. Todėl teigti, kad jis su tuo susijęs, kol kas nėra pagrindo. Jei bus papildomos informacijos apie jo ar kieno nors kito dalyvavimą, tai, žinoma, mes ją patikrinsime įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau taip pat reikia pridurti, kad būtent per šią tragediją žuvo kavinės savininko sesuo ir dukterėčia“, - pažymėjo S. Bolvinovas.Jis pranešė, kad gyvenvietėje dirbo ir Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai.„Ukrinform“ primena, kad spalio 5 d. Rusijos kariuomenė raketa smogė parduotuvei-kavinei Charkivo srities Hrozos kaime, kai ten vyko gimtajame kaime perlaidoto ukrainiečių kario atminimo ceremonija. Iškart žuvo mažiausiai 51 žmogus, tarp jų - žuvusio kario sūnus, marti ir žmona, vienas nukentėjusysis tą pačią dieną mirė ligoninėje. Dar šeši žmonės buvo sunkiai sužeisti.Pasak Ukrainos pareigūnų, rusai į kavinę paleido raketą „Iskander-M“, jos nuolaužos buvo išvežtos iš tragedijos vietos.Nuo šeštadienio, spalio 7-osios, kaime vyksta žuvusiųjų laidotuvės.Spalio 10-osios rytą policija pranešė, kad Hrozoje iš viso žuvo 53 žmonės.

Žiniasklaida: Zelenskio kalba Rumunijos parlamente gali būti atšauktaĮ Rumuniją atvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba Rumunijos parlamente gali būti atšaukta, rašo portalas rbc.ua, remdamasis G4Media.Antradienį Rumunijos parlamento vadovybė nusprendė, kad bendras posėdis, kuris buvo planuotas šiandien, neįvyks.  G4Media šaltiniai parlamente kalbėjo ir apie tai, kad greičiausiai kalba bus atidėta saugumo sumetimais.Parlamento posėdis buvo numatytas vėlią antradienio popietę.

Ukraina: Baltarusijos šnipas nuteistas kalėti 6,5 metųUkrainoje Baltarusijos šnipas nuteistas kalėti 6,5 metų. Tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovai.Pasak jų, leidimą nuolat gyventi Ukrainoje turintis baltarusis jau seniai buvo įsikūręs Rivnės srityje.„Jis sudomino Baltarusijos KGB kaip buvęs Sovietų Sąjungos oro desantininkų kariuomenės dalinio vadas, aktyviai dalyvavęs kovinėse operacijose Afganistane“, – papasakojo pareigūnai.Šnipas turėjo rinkti informaciją apie Ukrainos šiaurinių sienų gynybą ir karinės technikos judėjimo maršrutus.Baltarusis buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje, kai mėgino perduoti žvalgybos duomenis.Ukrainos prokuratūra apskundė nuosprendį, reikalaudama jį sugriežtinti.

Luhansko ir Donecko srityse okupantai užgrobė mokyklą ir ligoninęLaikinai okupuotuose Luhansko ir Donecko rajonuose okupantai įsikūrė Lozno-Oleksandrivkos mokykloje ir Novyj Svito kaimo ligoninėje, per nacionalinį telemaratoną sakė  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas, pranešė „Ukrinform“.„Laikinai okupuotos Luhansko srities Svatovo rajono Lozno-Oleksandrivkos kaime rusų teroristai užgrobė vietos vidurinę mokyklą. Dabar mokykloje yra apie 150 okupantų rusų. Teritorijoje šalia mokyklos įsibrovėliai įkūrė karinės technikos remonto bazę“, – sakė A. Kovaliovas.Generalinio štabo teigimu, Novyj Svito kaime laikinai okupuotoje Donecko srityje rusai pavertė vietos ligoninę savo ligonine ir ten gydo tik teroristus iš Rusijos.„Okupantai neįsileidžia į ligoninę civilių darbuotojų ir vietos gyventojų, kuriems reikalinga medicinos pagalba. Kasdien į šią ligoninę atvyksta apie 50 okupantų, daugiausia su šautinėmis ir minų žaizdomis. Sužeistųjų evakuacija vykdoma du ar tris kartus per savaitę“, – sakė A. Kovaliovas.

V. Zelenskis atvyko į RumunijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su oficialiu vizitu atvyko į Rumuniją, kur planuoja aptarti tolesnio bendradarbiavimo, oro gynybos stiprinimo ir saugumo Juodosios jūros regione klausimus.Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale.„Bukareštas, Rumunija. Oficialus vizitas pas mūsų gerus kaimynus, kurie palaikė mus sunkiausiu metu ir kurių parama tik didėja. Man bus malonu pamatyti Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą – turime daug įvairių temų deryboms“, – parašė V. Zelenskis.Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukraina yra dėkinga Rumunijai už nuoširdžią plataus masto pagalbą, kuri gerokai sustiprina šalies gynybą, taip pat už maksimaliai konstruktyvų solidarumą, kuris, anot V. Zelenskio, suteikia dviem šalims galimybę būti svarbiomis saugumo donorėmis pasauliui, ypač aprūpinimo maistu srityje.„Šiandien kalbėsime apie tolesnį bendradarbiavimą saugumo klausimu, aviacijos ir kitų gynybos koalicijų plėtrą, mūsų oro gynybos stiprinimą, bendrą saugumo architektūrą Juodosios jūros regione ir santykius su mūsų partneriais“, – informavo V. Zelenskis.Prezidentas tikisi, kad šis vizitas bus naudingas abiem tautoms.Kaip jau buvo pranešta, Rumunija perkelia oro gynybos sistemas arčiau savo sienos su Ukraina prie Dunojaus ir didina karinių stebėjimo postų bei patrulių skaičių dėl Rusijos dronų atakų prieš grūdų eksporto objektus šiame rajone.

Britų žvalgyba prognozuoja Kremliaus planą dėl Rusijos prezidento „rinkimų“Artėjant Rusijos prezidento rinkimams Kremlius stengsis kuo labiau sumažinti nepopuliarius politinius žingsnius, todėl mažai tikėtina, kad iki 2024 m. kovo Rusija surengs naują mobilizaciją, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos socialinėje platformoje X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Pasak JK žvalgybos, spėjama, kad neoficiali Vladimiro Putino rinkimų kampanija prasidės 2023 m. lapkritį. Nors Kremlius kišasi į rinkimus Rusijoje bei juos kontroliuoja, jie tebėra svarbiausias politinio teisėtumo įrankis.„Beveik neabejotina, kad per V. Putino rinkimų kampaniją didžiausias dėmesys bus skiriamas Rusijos, kaip atskiros civilizacijos, kuriai reikia gintis nuo išorės priešų, temai, šis naratyvas dažnai naudojamas valstybės veiksmams ir V. Putino valdžios konsolidavimui pateisinti“, – sakoma pranešime.JK žvalgybos teigimu, rengdamasis rinkimams Kremlius beveik neabejotinai sieks sumažinti nepopuliarius politinius žingsnius. Todėl mažai tikėtina, kad nauja mobilizacija bus įgyvendinama iki prezidento rinkimų 2024 m. kovo mėnesį.

Rusija laiko Juodojoje jūroje du povandeninius raketnešius, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“Priešas dėl audros sumažino savo laivų grupuotę Juodojoje jūroje, liko budėti du povandeniniai raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 8 raketų „Kalibr“.Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.„Laivų grupuotė sumažinta, nes orai mūsų pusėje, audra labai smarki, kelias dienas laikosi 4-5 balai, Juodajai jūrai tai gana daug. Priešas atliko rotaciją, jis nenaudoja antvandeninių laivų, jie visi yra bazavimosi punktuose, slepiasi nuo audros. Liko budėti du povandeniniai raketnešiai, kuriuose yra iki aštuonių raketų „Kalibr“, - sakė N. Humeniuk.Kaip jau buvo pranešta, naktį į antradienį rusai iš laikinai okupuoto Krymo teritorijos paleido į pietinius Ukrainos regionus 36 smogiamuosius dronus, iš kurių Ukrainos oro gynyba sunaikino 27.

Rusai per parą 79 kartus apšaudė Chersono sritį, sužeisti keturi žmonėsPraėjusią parą, spalio 9-ąją, Rusijos kariuomenė 79 kartus apšaudė Chersono sritį, sužeisti keturi žmonės.Tai antradienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 79 apšaudymus, iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, aviacijos ir dronų buvo paleisti 443 sviediniai. Į Chersono miestą priešas paleido 28 sviedinius", – pažymėjo pareigūnas.Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, bibliotekos pastatą Chersone, kultūros centrą Beryslavo rajone.Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti keturi žmonės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 8 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Kindijkos kaimą Chersono srityje. Buvo sužeista 11 metų mergaitė, ji yra ištikta komos.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta daugiau kaip 283 tūkst. okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 450 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų spalio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 283 080 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 829 tankų, 9 129 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 713 artilerijos sistemų, 808 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 544 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 207 dronų, 1 530 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 9 125 automobilių, 961 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos oro gynyba naktį šalies pietuose sunaikino 27 dronus „Shahed“Spalio 10-osios naktį Ukrainos kariai pietinėse šalies srityse sunaikino 27 iš 36 Rusijos paleistų dronų „Shahed“.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.Spalio 10-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos pietus 36 smogiamaisiais dronais „Shahed“.Jie buvo paleisti iš Čaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme.Ukrainos kariai Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse sunaikino 27 dronus „Shahed-131/136“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos oro pajėgos spalio 9-osios vakarą informavo apie priešo bepiločių orlaivių grėsmę šalies pietuose.

JAV Kongrese svarstomas iki 100 mlrd. dolerių metinės pagalbos Ukrainai paketas JAV abiejų partijų senatoriai per artimiausias savaites nori priimti metinį pagalbos Ukrainai paketą, kurio suma siektų nuo 60 iki 100 mlrd. dolerių.Apie tai rašo „The Wall Street Journal“.Abiejų partijų senatoriai leidiniui sakė, kad mato daugiau prasmės viename dideliame pakete nei keliuose mažesniuose. Tai, pirma, „suteiks Ukrainai pasitikėjimo jausmą“, antra, bus geriau „politiniu požiūriu“.Toks paketas galėtų būti priimtas nuo spalio 16 d., kai Senatas grįš iš atostogų, iki lapkričio 17 d., kai baigs galioti dabartinis laikinasis išlaidų įstatymas.Vis dėlto senatoriai išreiškė ribotą optimizmą dėl paketo priėmimo. Dėl jo dydžio vis dar diskutuojama. Respublikonų senatorius Lindsay Grahamas pasiūlė skirti 60–70 mlrd. dolerių, o demokratų senatorius Richardas Blumenthalis pareiškė, kad, jo nuomone, suma turėtų būti artimesnė 100 mlrd. dolerių. Kartu pastarasis sakė, kad yra pasirengęs kompromisui.

Ukraina puolama „šahedais“Pirmadienio vakare Rusijos užpuolikai paleido nepilotuojamus „Shahed“ tipo orlaivius Ukrainos miestų kryptimi.Apie tai buvo pranešta oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės „Telegram“ puslapyje. 22.17 val. tapo žinoma apie dronų judėjimą iš Juodosios jūros Odesos ir Mykolaivo regionų kryptimi. Kariškiai perspėjo, kad kursas gali pasikeisti, taip pat paragino neignoruoti pavojaus signalo.Jau 22.33 val. oro pajėgos pranešė, kad „Shahed“ tipo dronai skrieja iš Juodosios jūros Koblevės (Mykolaivo srities) kryptimi. „Prisidenkite!“ – ragino jie. Be to, Odesos regione paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio.

JT: per karą Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 9,8 tūkst. civiliųJT praneša, kad per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius viršijo 9,8 tūkst.Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pirmadienį paskelbė, kad ad per pastarąją savaitę Ukrainoje žuvo 66 civiliai, o bendras nuo Rusijos invazijos žuvusių civilių skaičius išaugo iki 9806, įskaitant 560 vaikų.JT skaičiavimais, buvo sužeisti 17962 civiliai.Dauguma civilių tapo Rusijos apšaudymų ir bombardavimų aukomis: beveik keturi penktadaliai žuvusiųjų žuvo teisėtų Ukrainos valdžios institucijų kontroliuojamoje teritorijoje, o mirties priežastis daugeliu atvejų buvo, kaip rašo JT ekspertai, „sprogstamieji ginklai, turintys platų sunaikinimo plotą“.Nuo spalio 1-osios iki spalio 8-osios, JT duomenimis, žuvo 66 Ukrainos civiliai, įskaitant keturis vaikus. 64 iš jų žuvo Ukrainos valdžios kontroliuojamoje teritorijoje, du – okupuotose teritorijose.Kiekvienoje savo ataskaitoje apie Ukrainą JT ekspertai įterpia pastabą, kad tikrasis civilių aukų skaičius gali būti daug didesnis: JT neturi patvirtintų duomenų iš tokių vietų kaip Mariupolis, kur daugybė tūkstančių civilių gyventojų tikriausiai galėjo mirti dėl Rusijos kariuomenės puolimo, apšaudymo ir oro antpuolių.

Ukrainos Rytuose kovų aktyvumas sumažėjo: ukrainiečiai įvardijo priežastįRytuose karo veiksmų aktyvumas sumažėjo dėl intensyvių kritulių, tačiau priešas artimiausiomis savaitėmis čia bandys suintensyvinti savo pastangas, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės atstovas Ilja Jevlašas.„Dėl intensyvių smarkių liūčių, pastarosiomis dienomis vykstančių rytinės karių grupės atsakomybės srityje, karinių susirėmimų aktyvumas Lymano-Kupičko kryptimi sumažėjo. Per pastarąją parą įvyko 11 susirėmimų, tačiau tiek apšaudymų, tiek aviacijos naudojimo intensyvumas sumažėjo. Jei kalbame apie aviaciją, tai per pastarąją dieną nebuvo nė vieno smūgio“, - sakė I. Jevlašas.„Priešas dabar sutelkia savo dėmesį netoli Sinkivkos, Ivanykvkos ir Makiivkos. Jis bando perkelti savo „Storm-Z“ tipo puolimo padalinius, įvairius šautuvų batalionus ir tankų vienetus. Tačiau jiems nesiseka“, - tvirtino I. Jevlašas.Paklaustas, ko tikimasi iš Rusijos artimiausioje ateityje Rytų fronte, jis atsakė: „Kol ledas pagaliau ateis, iki to laiko rusai stengsis sustiprinti savo pastangas, kad pasiektų bent jau tam tikrą sėkmę. Ir mes žinome apie šiuos veiksmus ir jiems ruošėmės. Esame pasiruošę bet kokiam atvejui.“

Nikopolis buvo apšaudytas, Chresone sužeisto trys moterysDniepropetrovsko regioninės administracijos vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad Rusijos kariai sunkiąja artilerija apšaudė Nikopolio miestą. Buvo apgadinti šeši privatūs namai, viešbutis, dujotiekis ir elektros linija, sugriauti du ūkiniai pastatai.Marhanetso bendruomenė taip pat buvo apšaudyta iš „Grads“. Buvo apgadinti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.Chersono regioninės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijos kariai apšaudė Chersoną. Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeistos trys moterys. O. Prokudinas nepateikė jokių kitų detalių.https://t.me/dnipropetrovskaODA/7902

JAV kariuomenė: Kongresas turi užtikrinti ginklų tiekimą Izraeliui ir UkrainaiJAV kariuomenė pareiškė, kad jai reikės Kongreso, kad patvirtintų papildomą finansavimą, kad Pentagono amunicijos gamybos ir įsigijimo planai galėtų patenkinti tiek Izraelio, tiek Ukrainos poreikius vienu metu.Kariuomenės sekretorė Christine Wormuth išsakė tokius komentarus, nes JAV Atstovų rūmai iš tikrųjų yra paralyžiuoti, nes respublikonai stengiasi išrinkti naują pranešėją.Pasak „Reuters“, ji sakė, kad kariuomenė vis dar peržiūri Izraelio paramos prašymus.Kalbėdamas su žurnalistais kariuomenės renginyje Ch. Wormut sakė: „Vienas dalykas, kuris yra tikrai svarbus, ypač kalbant apie amuniciją ir mūsų galimybes remti potencialiai izraeliečius ir ukrainiečius vienu metu, yra papildomas Kongreso finansavimas, kad galėtume padidinti mūsų pajėgumus, kalbant apie mūsų pajėgumą plėsti gamybą ir vėliau taip pat mokėti už amuniciją. Mums reikia papildomos Kongreso paramos. Taigi tikiuosi, kad tai greitai pamatysime“.

Ukraina susigrąžino dar 9 vaikusDevyni vaikai nuo 5 iki 14 metų buvo grąžinti į Ukrainą iš Rusijos Federacijos okupuotų teritorijų, sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Iš viso, anot jo, nuo 2023 metų pradžios Ukrainos valdžiai pavyko iš Chersono srities į savo kontroliuojamą teritoriją grąžinti 121 vaiką.

Rusijoje – žingsnis branduolinių bandymų link Rusijos įstatymų leidėjams buvo duota dešimt dienų išnagrinėti galimybę atšaukti Maskvos sutarties, draudžiančios branduolinius bandymus, ratifikavimą, sakoma parlamento žemųjų rūmų pranešime.Rūmų Tarptautinių reikalų komitetas savo darbą turės baigti iki spalio 18 d., sakoma pranešime.Rusija penktadienį nurodė, kad sparčiai žengia link Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimo atšaukimo, kai Vladimiras Putinas išreiškė galimybę atnaujinti branduolinius bandymus.V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos branduolinės doktrinos, kurioje nustatomos sąlygos, kurioms esant jis turėtų paspausti branduolinį mygtuką, atnaujinti nereikia, tačiau jis dar nėra pasirengęs pasakyti, ar Maskvai reikia atnaujinti branduolinius bandymus, ar ne.CTBT buvo sukurta 1996 m., nuo tada ją pasirašė 187 šalys, o ratifikavo 178 šalys.

Zelenskis antradienį lankysis RumunijojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis kaimyninėje Rumunijoje. Tai bus jo pirmoji kelionė į šią NATO narę po to, kai Rusija pernai vasarį įsiveržė į Ukrainą, pranešė prezidentūra Rumunijoje.Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uostas yra pagrindinis Kijevo alternatyvus grūdų eksporto kelias, nes Rusija liepos viduryje pasitraukė iš saugaus judėjimo susitarimo.Rumunija aptiko keletą į jos teritoriją krentančių bepiločių orlaivių skeveldrų, todėl ji padidino patruliavimą ir stebėjimo punktus, taip pat išplėtė neskraidymo zoną palei sienos su Ukraina ruožą.

UNICEF dovanoja Ukrainai 15 „mobiliųjų saugumo klasių“Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF Ukrainai perdavė 15 „mobiliųjų saugumo klasių“, kuriose vaikai ir suaugusieji bus mokomi, kaip apsisaugoti nuo minų ir kitų sprogmenų, skelbia BBC.„Pradedame iniciatyvą, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie minas ir kitas grėsmes, taip pat ir deokupuotose bei fronto teritorijose“, – pirmadienį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalas.Pasak premjero, pagal šią iniciatyvą Ukrainos gelbėjimo tarnybai ir policijai perduota 15 mobiliųjų saugumo klasių keliaus po 10 šalies regionų ir mokys žmones, įskaitant vaikus, kaip išvengti minų.A. Šmygalas primena, kad, Ukrainos valdžios institucijų vertinimu, Ukrainoje yra 174 000 kvadratinių kilometrų ploto, nusėto minomis ir nesprogusiais sprogmenimis. Nuo minų jau žuvo beveik 250 žmonių ir apie 500 buvo sužeista.

Zelenskis pakeitė teritorinės gynybos pajėgų vadąUkrainoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios pakeistas teritorinės gynybos pajėgų vadas. Pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo naujuoju vadu paskyrė generolą majorą Anatolijų Barhylevyčių. Prieš tai iš pareigų buvo atleistas tokį pat rangą turintis Ihoris Tanciura.I. Tanciura teritorinėms pajėgoms vadovavo nuo praėjusių metų gegužės. Apie jo atleidimo priežastis kol kas informacijos nėra.Ukraina jau daugiau kaip 19 mėnesių ginasi nuo Rusijos invazijos. Teritorinės gynybos pajėgos, kaip kariuomenės dalinė struktūra, yra atsakingos pirmiausiai už gynybos organizavimą regionuose.A. Barhylevyčius nuo 2020 m. dalyvavo kuriant teritorinės gynybos pajėgas.

Ukrainoje kovojęs jakutas vietoj protezo gavo metalinę lazdąPer karą Ukrainoje rankos netekęs Jakutijos gyventojas Vadimas Šaripovas iš valdžios institucijų vietoj protezo gavo metalinę lazdą su plastikiniu antgaliu. Apie V. Šaripovą rašė leidinys „Svarbios istorijos“, Rusijoje paskelbtas „užsienio agentu“ ir nepageidaujama organizacija, skelbia BBC.53 metų Jakutijos gyventojas į karą išvyko 2022 m. rugsėjį kaip savanorių būrio „Bars-2“ narys. Jau spalio pradžioje jis buvo sužeistas, dėl to jam buvo amputuota kairė ranka.V. Šaripovas beveik šešis mėnesius laukė protezo. Gegužės pabaigoje jam buvo išduoti du protezai: valdomas aktyviu tempimu ir darbinis protezas. Pirmasis nebuvo tinkamo dydžio, nors V. Šaripovas tris kartus ėjo prisitaikyti, o antrasis buvo metalinė lazda su plastikiniu šepetėlio antgaliu.Aukštųjų technologijų protezuose naudojami mikroprocesoriai, kuriems taikomos Europos sankcijos. Rusijoje jie kol kas negaminami. Nepaisant to, Vakarų bendrovės tiekia Rusijai protezų komponentus, kuriuos, be kita ko, gauna karo Ukrainoje dalyviai. Toks tiekimas gali pažeisti Europos sankcijas.

Zelenskis dar kartą pasmerkė „Hamas“ teroristų išpuolį IzraelyjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasmerkė „Hamas“ išpuolį Izraelyje. „Niekas niekuomet nepamirš, ką teroristai padarė Izraelyje“, – sakė jis, pirmadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje susirinkusius NATO šalių parlamentarus. Tūkstančiai raketų panaudota prieš taikius miestus, nepagailėta nei vyrų, nei moterų, nei vaikų. „Teroristai patys perdavė pasauliui įrašus apie savo žiaurumus ir jais didžiavosi“, – pažymėjo V. Zelenskis.Apie 300 parlamentarų iš 31 NATO valstybės nuo penktadienio iki pirmadienio Kopenhagoje diskutavo apie gynybinio aljanso saugumo politikos iššūkius. Pirmiausiai buvo kalbama apie Rusijos karą prieš Ukrainą.V. Zelenskis palygino žiaurumus Izraelyje ir žiaurumus, kuriuos patyrė Ukraina savo gynybiniame kare prieš Rusiją, pavyzdžiui, Kyjivo Bučos priemiestyje. Tai esą tas pats blogis. „Vienintelis skirtumas yra, kad ten Izraelį užpuolė teroristinė organizacija, o čia Ukrainą užpuolė teroristinė valstybė“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas. Iranas negali sakyti, kad su tuo neturi nieko bendra – nei Ukrainoje, nei Izraelyje, pridūrė jis.V. Zelenskis paragino viso pasaulio šalis kartu ir aktyviai ginti žmogaus gyvybes. „Neturime suteikti terorui jokio šanso“, – pažymėjo jis. „Visi turime pažadėti savo vaikams, kad paliksime jiems pasaulį, kurį valdys ne blogio pralietas kraujas, bet tarptautinės teisės garantuojama laisvė“, – tęsė prezidentas.

Rusijos pajėgos apšaudė Chersono priemiesčius, sužeista moterisRusijos kariai apšaudė Chersono priemiesčius. Sužeista viena moteris.Tai pirmadienį tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Po 13 val. Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė Chersono priemesčius“, – sakoma paskelbtame įraše.Pažymima, kad per ataką buvo apgadinti namai. Sužalojimų patyrė 1959 m. gimusi moteris. Ji buvo hospitalizuota.

Kuleba: Ukraina kitąmet atsidurs JAV rinkimų kampanijos dėmesio centreKitais metais JAV „Ukrainos klausimas“ atsidurs dviejų tektoninių plokščių – ilgalaikės strategijos ir prezidento rinkimų – sandūroje. Tokią nuomonę Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išsakė interviu žurnalui „Forbes“.D. Kuleba pažymėjo, kad norėtų, jog paramos Ukrainai tema „iškristų“ iš Amerikos rinkimų darbotvarkės ir netaptų vidaus politikos, rinkimų ar partiniu klausimu, nes ji atitinka ir Demokratų, ir Respublikonų partijų, taip pat ir visų amerikiečių interesus. Kartu jis prognozuoja, kad Ukraina ir toliau išliks JAV rinkimų dėmesio centre.„Kitais metais Ukraina bus Amerikos rinkimų dėmesio centre. Jungtinės Valstijose yra dviejų tektoninių plokščių – strategijos ir rinkimų – sandūra. Pirmoji supranta, kad Amerikos strateginis interesas yra remti Ukrainą. O rinkimai yra ne strategija, bet trumpalaikis reiškinys. „Ukrainos klausimas“ yra jų abiejų sandūroje, – sakė D. Kuleba.Kaip pranešta anksčiau, JAV, tęsdamos dialogą su Ukraina ir kitomis šalimis, pateikė prioritetinių reformų sąrašą, kuris bus aptartas ir apie kurį bus pareikšti atsiliepimai Briuselyje vykstančioje daugiašalėje Ukrainos donorų koordinavimo platformoje.

Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošia plataus masto provokaciją, pasinaudos „Hamas“ atakomis Rusijos specialiosios tarnybos varo Ukrainos diskreditavimo Artimuosiuose Rytuose kampaniją, naudodamos „Hamas“ teroristų atakas prieš Izraelį plataus masto provokacijai.Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tai pranešė „Facebook“ paskyroje.Pareigūnų duomenimis, Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) jau perdavė grupuotei „Hamas“ per karo veiksmus Ukrainoje paimtus trofėjinius ginklus, pagamintus Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungos šalyse.Pagal rusų planą, kitas žingsnis turėtų būti melagingi kaltinimai, kad esą Ukrainos kariuomenė reguliariai parduoda vakarietiškus ginklus teroristams.Tęsiant Kremliaus dezinformacijos kampaniją, šios klastotės turėtų tapti daugelio „demaskuojamų publikacijų“ ir „tyrimų“ Vakarų žiniasklaidoje pagrindu, pabrėžia Ukrainos žvalgyba.Kad būtų įtikinamiau, Rusijos specialiosios tarnybos ketina pasinaudoti atitinkamais neseniai į Maskvą pabėgusio išdaviko Ukrainos pasienio tarnybos vyresniojo leitenanto Ruslano Syrovojaus komentarais.Dar viena priešo provokacija siekiama diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir paskatinti jos partnerius Vakaruose visiškai nutraukti karinę pagalbą Kyjivui, sakoma pranešime.Spalio 7-osios rytą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį.Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu žinoma apie daugiau kaip 700 žuvusių izraeliečių ir trečiųjų šalių piliečių, daugiau nei šimtą pagrobtų įkaitų ir daugiau nei 2 tūkstančius sužeistųjų.Izraelis pirmą kartą nuo 1973 metų Jom Kipuro karo oficialiai paskelbė karo padėtį.

D. Kuleba: jei Ukraina pralaimės, tai bus Europos pabaigaRusijos karas prieš Ukrainą Europai yra egzistencinis, todėl ji negali sau leisti nenugalėti kartu su ukrainiečiais.Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu leidiniui „Forbes“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Komentuodamas europiečių požiūrį į užsitęsusį karą, Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad naratyvą „mes vis vien būsime su jumis tiek, kiek to reikės jūsų pergalei“ kartojo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, ir ministrai.„Europai tai yra egzistencinis karas. Europiečiai supranta – tai ir apie juos. Jie negali sau leisti nenugalėti kartu su Ukraina šiame kare. Tai bus Europos pabaiga, jei Ukraina pralaimės“, – sakė D. Kuleba.Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos ekonomika visiškai prisitaikys prie karo, jei nebus išlaikytas naujų sankcijų Rusijos Federacijai įvedimo tempas, nebus uždaromi jų apėjimo kanalai, nebus išspręstas Rusijos privačių ir suverenių įšaldytų aktyvų panaudojimo Ukrainos labui klausimas.„ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Kyjive aš partneriams pasakiau – arba jūs tai padarysite, arba turėsite mokėti kur kas daugiau, skirti kur kas daugiau išteklių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą iškilusioms problemoms spręsti“, – pareiškė URM vadovas.Šiame kontekste D. Kuleba priminė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos sankcijų planą išdėstė Vašingtone, o jis pats – užsienio reikalų ministrams Kyjive.„Reikia „nugalabyti“ Rusijos atominę energetiką, negailestingai „deginti“ visą Rusijos gynybos sektorių, peržiūrėti Rusijos naftos kainų lubas, griežčiau kalbėtis su šalimis, padedančiomis Rusijai apeiti sankcijas. Rusija pradėjo totalinį karą, su ją turi būti kovojama ne pusinėmis priemonėmis, o ryžtingais ir visapusiškais veiksmais visuose frontuose. Kitaip pamatysime, kad Rusijos ekonomika stabilizuojasi“, – prognozavo Ukrainos diplomatijos vadovas.

Britų žvalgyba: dėl karo Ukrainoje sustiprėjo Rusijos ir Irano partnerystėIrano karinė pagalba Maskvai jos kare prieš Ukrainą apima šimtus nepilotuojamų orlaivių ir artilerijos šaudmenų, o Irano dronai kamikadzės yra vienas svarbiausių Rusijos karo elementų, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos socialinės žiniasklaidos platformoje X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„Rusijos invazija į Ukrainą beveik neabejotinai paspartino pastaraisiais metais sustiprėjusią Rusijos ir Irano partnerystę“, – sakoma pranešime.Tarptautinė izoliacija privertė Rusiją nukreipti savo užsienio politikos pastangas į anksčiau mažiau pageidaujamas partnerystes, kad gautų diplomatinę, ekonominę ir karinę paramą.Irano karinė pagalba Rusijos kampanijai Ukrainoje apima šimtus kovinių nepilotuojamų orlaivių ir artilerijos šaudmenų. Irano dronai yra pagrindinis Rusijos tolimojo nuotolio smūgių į Ukrainą elementas. Dabar šis susitarimas išplėstas ir apima šių dronų gamybą pagal licenciją gamykloje Rusijoje.„Taip pat sustiprėjo Rusijos ir Irano diplomatiniai bei ekonominiai ryšiai. Neseniai priėmus Iraną į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir pakvietus prisidėti prie ekonominio forumo BRICS, Rusijos ir Irano bendradarbiavimas per tarptautinius forumus beveik neabejotinai stiprės“, – sakoma  suvestinėje.Neseniai Iranas pareiškė, kad 2022–2023 m. Rusija investavo į Iraną 2,76 mlrd. JAV dolerių. Tikėtina, kad Rusijai siekiant sušvelninti sankcijų poveikį ekonominiai ryšiai tik stiprės, teigia JK gynybos ministerija.

Danijos premjerė ragina Vakarus nepasiduoti kariniam nuovargiuiDanijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen kreipėsi į Vakarus, ragindama nepasiduoti „kariniam nuovargiui“ dėl Ukrainos.Kalbėdama NATO parlamentinėje asamblėjoje Kopenhagoje, ji sakė: „Ši [invazija] kelia grėsmę idėjoms, kuriomis grindžiamas mūsų aljansas – laisvei, demokratijai, teisinei valstybei.“Ji tęsė: „Turime būti su Ukraina iki galo. Nė vienas iš mūsų negali teigti, kad pavargo nuo karo, kol Ukraina tęs savo nenuilstamą kovą. Nuspręskime, kad karo nuovargio mūsų transatlantinėje bendruomenėje nebus.“Savo kalboje Frederiksen teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisingai apskaičiavo, manydamas, kad NATO žodžiai apie paramą Ukrainai liks tik žodžiais.Frederiksen taip pat kreipėsi į kitų NATO šalių atstovus, prašydama išplėsti koaliciją, kuri tiekia naikintuvus ir reikiamus mokymus pilotams.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 133 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 9 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 133 vaikai. Dar 506 žuvo.Tai pirmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (489), Charkivo (303), Kyjivo (129), Chersono (130), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

Ukrainos partizanai: okupantai Kryme bijo permesti katerius jūra ir perveža juos sunkvežimiaisRusai bijo permesti karinius katerius jūra. Todėl jie pasirinko kitą būdą – gabena juos sunkvežimiais.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Rusai bijo permesti karinius katerius jūra“, – sakoma pranešime.Partizanai užfiksavo karinio katerio gabenimą iš Feodosijos uosto į Krymo gilumą.„Dėl maskuotės nepavyko nustatyti tikslaus katerio tipo“, – rašo „Ateš“.Partizanų duomenimis, okupantai baiminasi dėl savo laivų net ir rytinėje pusiasalio pusėje.Portalas primena, kad rugsėjo 22 d. buvo surengta raketų ataka prieš Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje.Po smūgio Juodosios jūros laivyno štabui rusai kelis laivus iš laikinai okupuoto Sevastopolio perkėlė į Novorosijską (Rusijos Krasnodaro sritis), tikriausiai bandydami apsaugoti juos nuo raketų ir bepiločių orlaivių atakų. Be to, rusų laivai, tikriausiai bijodami naujų smūgių, rečiau palieka laikinai okupuoto Krymo akvatoriją.

Ukrainos URM tikrina informaciją apie trijų ukrainiečių žūtį Gazos Ruožo rajoneUkrainos diplomatai išvežė iš Sderoto miesto ukrainietį berniuką, sužeistą per „Hamas“ teroristų ataką, ir surado penkis piliečius, kurie buvo laikomi dingusiais Izraelio pietuose.Tai pirmadienį feisbuke pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Ukrainos diplomatai surengė sėkmingą gelbėjimo operaciją – išvežė iš Sderoto miesto ukrainietį berniuką, kuris buvo sužeistas per smogikų išpuolį. Šiuo metu jis yra saugioje vietoje, juo rūpinasi ambasada. Jam buvo suteikta medicininė ir psichologinė pagalba“, – pažymėjo O. Nikolenka.Jis taip pat informavo, kad pavyko rasti penkis Ukrainos piliečius, kurie buvo laikomi dingusiais Izraelio pietuose.URM atstovas pridūrė, kad buvo gauta informacija apie galimą dar dviejų ukrainiečių žūtį netoli Gazos Ruožo, ji tikrinama.Pasak O. Nikolenkos, iš viso per pastarąją parą Ukrainos užsienio reikalų ministerijos operatyvinis štabas sulaukė daugiau kaip 200 piliečių kreipimųsi.„Masiškai atšaukiami skrydžiai, todėl ieškome sprendimo, kaip padėti mūsų žmonėms išvykti iš šalies“, – sakė jis.URM atstovas taip pat pranešė gavęs informacijos apie galimą ukrainiečio žūtį Gazos Ruože.„Laukiame oficialaus patvirtinimo. Diplomatinė institucija Ramaloje palaiko nuolatinį ryšį su ukrainiečių bendruomene. Rengiame galimus evakuacijos maršrutus“, – sakė jis.Kaip jau buvo pranešta, Izraelyje žuvo dvi Ukrainos pilietės.

Rusai per parą apšaudė Chersono sritį 53 kartus, žuvo vienas civilisPraėjusią parą, spalio 8-ąją, Rusijos kariuomenė 53 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogus.Tai pirmadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per praėjusią parą priešas surengė 53 apšaudymus, paleido 288 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, granatsvaidžių, tankų, aviacijos, dronų. Į Chersono miestą buvo paleisti 96 sviediniai“, - pažymėjo regiono vadovas.Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, automobilių stovėjimo aikštelę ir kritinės infrastruktūros objektą Chersone, cerkvės teritoriją Chersono rajone.Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, dar 18 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 8-osios vakarą rusai apšaudė Antonivką Chersono srityje ir pražudė 50 metų vyrą.

Ukrainos žvalgybos vadovas patvirtino, kad būta trijų mėginimų išlaisvinti Zaporižios atominę elektrinęUkrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad jo agentūros specialiųjų operacijų komandos tris kartus mėgino išsilaipinti kairiajame Dnipro krante ir sukurti placdarmą okupuoto Enerhodaro ir Zaporižios atominės elektrinės išlaisvinimui.Pareigūnas kalbėjosi su NV, pranešė „Ukrinform“.Pernai rugpjūtį karinės žvalgybos GUR kariai ties Enerhodaru kirto tuomet dar nenusekusį Kachovkos rezervuarą. Jų tikslas buvo kairiajame krante sukurti placdarmą tolesniam miesto išlaisvinimui. Anksčiau apie šią operaciją NV pranešė jos dalyvis Volodymyras, pageidavęs neskelbti jo pavardės. Tuo metu rusai siekė prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie savo energetinio tinklo, tai būtų padėję Rusijai labiau įsitvirtinti regione.Kovotojai išsilaipino netoli Enerhodaro, tačiau savo tikslo nepasiekė. Anot Volodymyro, jiems trūko artilerijos paramos. Didesnių okupacinių pajėgų spaudžiami, ukrainiečiai atsitraukė. Iki šio mėginimo Ukrainos žvalgybos padaliniai neturėjo tokių operacijų vykdymo patirties. Tačiau K. Budanovas ir jo kariai neatsisakė minties išlaisvinti Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę. GUR pajėgos dar du kartus mėgino išsilaipinti kairiajame Dnipro krante. Per pastarąjį mėginimą dalyvavo keli šimtai karių, rašo NV.„GUR įgijo desantinių operacijų patirties, tačiau rusai taip pat geriau pasirengė šiame rajone. Per trečiąją desanto operaciją jie dislokavo sunkiąją karinę techniką, įskaitant tankus, prie pat kranto“, – sakoma straipsnyje. GUR kovotojams ir vėl nepavyko įsitvirtinti, jie buvo priversti atsitraukti.K. Budanovas pripažino, kad trijų operacijų sėkmei sutrukdė ir vadovavimo, ir vykdymo trūkumai. Vis dėlto rusai nedrįso prijungti Zaporižios atominės elektrinės prie savo energetikos sistemos, pabrėžė žvalgybos vadovas.„Operacijos atliko ir kitą vaidmenį: suteikė praktinių įgūdžių visiems - nuo vadovybės štabo iki karių, kaip veikti vandenyje. Ši patirtis buvo labai gerai pritaikyta ir panaudota vėliau, pavyzdžiui, išsilaipinant Kryme“, sakė K. Budanovas.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Zaporižios elektrinėje liko dirbti 822 jos darbuotojai.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 282 630 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 350 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų spalio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 282 630 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 823 tankų, 9 126 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 706 artilerijos sistemų, 808 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 543 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 190 dronų, 1 530 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 9 113 automobilių, 959 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

ISW: rusai rado naują būdą, kaip stabdyti Ukrainos pajėgas ZaporižiojeOkupantai intensyvina minavimo darbus Zaporižios kryptimi, kad sutrikdytų ginkluotųjų pajėgų logistiką ir sulėtintų Ukrainos pajėgų judėjimą regiono vakaruose, skelbia JAV karo studijų institutas (ISW).Rusijos karinis personalas teigia, kad pastarosiomis dienomis intensyvus Rusijos minavimas sutrikdė sunkiasvorių ukrainiečių krovinių ir įrangos judėjimą šiose teritorijose, pažymi analitikai.Be to, pasak analitikų, Rusijos kariai suintensyvino taktines puolamąsias operacijas keliuose fronto rajonuose už Zaporižios srities ribų, siekdami ištempti Ukrainos gynybą.Ukrainos karių grupės spaudos sekretorius pulkininkas Oleksandras Štupunas pareiškė, kad Rusijos kariai bando prispausti Ukrainos pajėgas Avdijevo ir Marijinsko kryptimis ir neleisti joms perkelti rezervų Zaporižios kryptimi.Analitikai taip pat pažymi, kad karinėms operacijoms fronte ėmė kenkti pablogėjusios oro sąlygos.„Rusijos kariškiai tvirtina, kad oro sąlygų pablogėjimas Bachmuto ir Zaporižios kryptimis turi įtakos Ukrainos puolamosioms operacijoms, taip pat Rusijos oro žvalgybai“, – pažymėjo analitikai.  

„Jokio diplomatinio konflikto nėra“: Duda paaiškino santykius tarp Lenkijos ir UkrainosTarp Ukrainos ir Lenkijos diplomatinio konflikto nėra, kontaktavima„ probleminiais klausimais tęsiasi. Tai pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per „Polsat News“.Jis pabrėžė, kad Lenkijos interesai jam yra pirmoje vietoje, todėl, nepaisydamas Kyjivo spaudimo, nusprendė padaryti pareiškimą dėl ukrainiečių raketos kritimo Lenkijos mieste, nes „lenkai nusipelnė tiesos“. Tas pats buvo ir su grūdais, patikina Duda.„Grūdai iš Ukrainos atkeliavo į Lenkiją, užtvindė mūsų rinką, kenkė Lenkijos ūkininkų interesams, juos reikėjo ryžtingai sustabdyti, ir mes tai tiesiog padarėme“, – sako jis.Lenkijos prezidentas patikino, kad Lenkijos ir Ukrainos dialogas tęsiasi.„Nebuvo absoliučiai jokio sustojimo. Nėra jokio diplomatinio konflikto“, – pabrėžė A. Duda ir pažymėjo, kad Lenkijos ginkluotės įmonės toliau vykdo Ukrainai skirtas sutartis.A. Duda taip pat pabrėžė, kad prireikus bendrauja su Volodymyru Zelenskiu.

Generalinis štabas: Rusija puolė iš karto penkiomis kryptimisPer dieną sekmadienį Rusijos kariai puolė keliomis fronto kryptimis, įvyko 33 koviniai susirėmimai. Tai vakariniame brifinge paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas . Visų pirma Kupiano kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė 3 priešo atakas netoli Synkivkos ir Ivanivkos Charkivo srityje. Daugiau kaip 15 gyvenviečių, ypač Charkivo srities Kamiankos, Dvorichanos, Synkivkos, Kislivkos, patyrė priešo artilerijos ir minosvaidžių atakas.Lymano kryptimi, kaip nurodė Generalinis štabas, gynybos pajėgos atrėmė 4 priešo atakas Luhansko srities Makijivkos rajone. Nuo artilerijos ir minosvaidžių apšaudymo nukentėjo daugiau kaip 10 gyvenviečių.Bachmuto kryptimi per dieną Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė visas priešo atakas. Daugiau kaip 15 gyvenviečių pateko į artilerijos ir minosvaidžių ugnį. Marijinkos kryptimi per dieną mūsų sėkmingai atrėmta 13 okupantų atakų Donecko srities Marijinkos ir Novomichailinkos rajonuose. Surengtas antskrydis Donecko srities Kostantynivkos rajone. Apie 10 gyvenviečių buvo apšaudomos okupantų artilerijos ugnimi.Be to, suvestinėje pažymima, kad nuo artilerijos ir minosvaidžių ugnies Šachtarsko kryptimi nukentėjo apie 10 gyvenviečių.Tuo pat metu Zaporižios kryptimi okupantai vykdė oro antskrydžius Zaporižios srities Novodanilivkos, Robotynės ir Orihivo gyvenviečių teritorijose. Nuo artilerijos ir minosvaidžių smūgių nukentėjo apie 25 Zaporižios srities gyvenvietės.

Rusai apšaudė Chersono sritį: yra sužeistų, tarp jų – vaikas Sekmadienį, spalio 8 d., Rusijos kariuomenė apšaudė Kindikos kaimą Chersono srityje.Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas .„Dėl dar vieno Rusijos apšaudymo buvo sužeistas vaikas. Okupantai pataikė į Kindikos kaimą. Sužeista 11 metų mergaitė“, – sakė O. Prokudinas.Jis taip pat informavo, kad anksčiau dėl kaimo apšaudymo buvo sužeistos trys pagyvenusios moterys. Gaisras išplito į vietovę prie bažnyčios.Iš viso nuo dienos pradžios Chersono srityje įvairaus laipsnio sužeidimus patyrė 16 žmonių. Tarp jų yra 9 mėnesių vaikas.

Šiaurės Korėja smarkiai padidino geležinkelių transportą į RusijąRusijos ir Šiaurės Korėjos pasienyje smarkiai išaugo geležinkelių transporto aktyvumas. Tikėtina, pradėtos sandėlių statybos, o tai gali reikšti ginklų pristatymo Rusijos kariuomenės reikmėms pradžią. Apie tai pranešė Amerikos strateginių ir tarptautinių studijų centro projektas „Beyond Parallel“, remdamasi turimomis palydovinėmis nuotraukomis.Taigi spalio 5 dienos palydovinė nuotrauka užfiksavo rekordinį krovininių vagonų padidėjimą Šiaurės Korėjos miesto Tumangano geležinkelio stotyje, esančioje pasienyje su Rusija. 

Italijos gynybos ministerija: karinė pagalba Ukrainai negali būti neribotaItalija ketina ir toliau remti Ukrainą, atremiančią Rusijos agresiją, tačiau Italijos karinė pagalba „negali būti neribota“. Tai interviu leidiniui „Fanpage“ pareiškė šalies gynybos ministras Guido Crosetto, praneša UNIAN.„Italijos parama visada buvo įtikinama politiniu požiūriu, tačiau ji niekada nebuvo neribota šalies indėlio galimybių požiūriu. Techniniu požiūriu tai susiję su kiekybės ribojimu, o politinių sprendimų požiūriu niekas nepasikeitė“, – paaiškino ministras.G. Crosetto pabrėžė, jog pagalba Ukrainai bus teikiama tokiu mastu, kad neištuštėtų pačios Italijos arsenalai.Italijos gynybos ministerijos vadovas taip pat mano, kad Ukrainos fronte pasiekta strateginė aklavietė, ir reikalai krypsta konflikto politinio sprendimo link.„Mes matome, kad padėtis Ukrainoje blogėja. Kyjevui labai sunku susigrąžinti prarastas pozicijas, o Maskvai niekada nepavyks užkariauti tautos, kurią ji užpuolė. Akivaizdu, kaip neįmanoma išspręsti konflikto mūšio lauke. Todėl mes ir toliau padedame tiems, kurie yra teisūs (ukraniečiams – UNIAN), tačiau kasdien analizuojame taktikas, naudingesnes dialogo užmezgimui, taikos siekimui ir užgrobtos bei suskaldytos teritorijos atstatymo pradžiai“, – sakė G. Crosetto.Kaip anksčiau rašė UNIAN, Italija perdavė Ukrainai kelis karinės pagalbos paketus. Be kita ko, fronte Ukrainoje naudojamos Italijos amerikiečių gamybos haubicos M109L. Kai kurių šaltinių teigimu, „apie šešiasdešimt mašinų jau perduota arba bus perduota Kyjivui“.Be to, Italija kartu su Prancūzija perdavė Ukrainai vieną geriausių pasaulyje oro gynybos sistemų  – SAMP-T. Ji naudojama Ukrainos sostinei saugoti.

Ukrainos pareigūnas: ruduo ir žiema gali būti rekordiniai pagal dronų, kuriuos panaudos Rusija, skaičiųŠis ruduo ir žiema gali būti rekordiniai pagal dronų kamikadzių, kuriuos Rusija panaudos prieš Ukrainą, skaičių.Tai sekmadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus  Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.„Reikia kovoti su dronais, nes šis ruduo ir žiema bus rekordiniai pagal bepiločių orlaivių „Shahed“ naudojimo mastą“, – sakė jis.J. Ihnatas prisiminė, kad vien tik praėjusį mėnesį Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 500 dronų.„Per šešis praėjusio šildymo sezono mėnesius prieš Ukrainą buvo panaudota daugiau nei 1000 dronų. O dabar tik per vieną mėnesį buvo paleista pusė tūkstančio“, – pabrėžė pareigūnas.Kaip rašo portalas, analitikai ir ekspertai mano, kad šią žiemą okupantai neįstengs palikti ukrainiečių be šviesos. Tačiau kariškiai perspėja, kad okupantai ruošiasi atakoms ir, be kita ko, naudos dronus „Shahed“.Per neseniai surengtą masinę ataką rusai padarė žalos elektros tinklams Ukrainos sostinėje, Kyjivo, Žytomyro ir Rivnės srityse. Tai buvo pirmoji ataką prieš šalies energetikos sektorių per šešis mėnesius.

Rusai naktį masiškai apšaudė Chersono sritį – dešimtys žmonių buvo sužeistiSpalio 8-osios naktį Rusijos kariuomenė masiškai apšaudė Chersono sritį, dešimtys žmonių buvo sužeisti.Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak pareigūno, „Chersono sritis išgyveno dar vieną siaubingą naktį, dešimtys sužeistųjų, tarp jų – ir vaikas“.„Priešas ne kartą apšaudė miestą ir dešiniajame krante esančias gyvenvietes. Okupantai taikėsi į gyvenamuosius kvartalus. Nukentėjo pastatai, automobiliai, dujų tiekimo tinklai. Kai kurie sviediniai nesprogo. Juos neutralizavo gelbėtojai“, – pažymėjo O. Prokudinas.Sužeista 11 miesto gyventojų. Į ligoninę nugabentos 27 metų moteris ir jos 9 mėnesių duktė, jų būklė yra vidutinio sunkumo.Tarp sužeistųjų yra 33 metų Raudonojo kryžiaus medikas. Vyras taip pat hospitalizuotas, informavo Chersono srities karinės administracijos vadovas.Pasak jo, keli Chersono gyventojai patyrė didelį stresą, juos teko vežti į ligoninę. Tai dvi sutuoktinių poros – 67 metų vyras ir 63 metų žmona bei 56 metų vyras ir 54 metų žmona, taip pat dvi 87 ir 62 metų amžiaus moterys.Medikai vietoje suteikė pagalbą 24 ir 34 metų vyrams.Stanislavas taip pat buvo apšaudytas. Aiškinamasi, kokie „Grad“ smūgio jam padariniai, pridūrė O. Prokudinas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, spalio 7-ąją,  Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono sritį 59 kartus, trys žmonės buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 282 280 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 580 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų spalio 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 282 280 kareivių.Tai sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 821 tanko, 9 123 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 705 artilerijos sistemų, 808 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 542 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 190 dronų, 1 530 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 9 111 automobilių, 959 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Analitikai: Putinas naudojasi situacija IzraelyjeRusija bandys panaudoti „Hamas“ teroristų ataką prieš Izraelį savo informacinėms operacijoms, kuriomis siekiama mažinti Vakarų paramą Kyjivui ir dėmesį karui Ukrainoje.Tai sakoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.Rusija kaltina Vakarus dėl paramos Ukrainai ignoruojant konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir teigia, kad esą tarptautinė bendruomenė netrukus nebekreips dėmesio į Ukrainą.Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad JAV ir jos sąjungininkės turėtų dėti pastangas Izraelio ir palestiniečių konfliktui sureguliuoti, o ne „kištis“ į Rusijos reikalus ir teikti karinė pagalba Ukrainai.Rusijos propagandistai tvirtina, kad esą įtampos didėjimas Izraelyje naudingas Rusijai, nes pasaulis kuriam laikui atsuks nugarą Ukrainai ir vėl ims „gesinti amžinąją ugnį“ Artimuosiuose Rytuose.Spalio 7 d. „Hamas“ kovotojai netikėtai užpuolė Izraelį. Šeštadienio rytą iš Gazos Ruožo į šalies teritoriją buvo paleista daugiau nei 2 tūkstančiai raketų, dešimtys kovotojų įsiveržė į Izraelio pasienio miestus.Naujausiais duomenimis, per teroristinės grupuotės „Hamas“ ataką žuvusių izraeliečių skaičius išaugo iki mažiausiai 300 žmonių.„Ukrinform“ primena, kad JAV, ES, Ukraina ir daugelis kitų pasaulio šalių pasmerkė „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį.

Ukraina: Rusija per vieną dieną sudavė daugiau kaip 700 smūgių prie Kupjansko ir Lymano Šeštadienį Ukrainos Rytų pajėgų grupuotės atstovas spaudai Ilja Jevlašas žiniasklaidai teigė, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos užfiksavo 774 Rusijos smūgius Kupjansko-Lymano fronto linijos kryptimi Charkivo ir Luhansko srityse.Anot jo, šis smūgių skaičius yra „vienas iš rekordinių. I. Jevlašas pridūrė, kad Rusijos pajėgos „panaudojo viską, kas įmanoma“, kad atakuotų ukrainiečių pozicijas, įskaitant bepiločius įrenginius, minosvaidžius, tankų artileriją, raketas ir kitus ginklus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, šeštadienį iš viso jau įvyko 50 karinių susirėmimų.

Premjeras Šmyhalis: šiemet daugiau nei 200 Ukrainos įmonių pradėjo kurti dronusUkraina stengiasi sustiprinti savo gynybinius pajėgumus ir įgyvendinti greito atsigavimo programą. Tai per valandą klausimų vyriausybei Aukščiausiojoje Radoje pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Požiūris į Ukrainos gynybos pramonės plėtrą radikaliai pasikeitė. Ukrainos gynybos pramonės pagrindu sukurta nauja bendrovė, atitinkanti šiuolaikinius įmonių valdymo standartus. Dabar bepiločio orlaivio kelias nuo sukūrimo iki įsigijimo yra kiek įmanoma trumpesnis. Per pastaruosius metus bepiločių orlaivių gamyba išaugo 100 kartų. Daugiau kaip 200 Ukrainos įmonių pradėjo kurti dronus“, – teigė D. Šmyhalis.Pasak jo, vyriausybė daugiausia dėmesio skiria greito atsigavimo programos įgyvendinimui. 2023 metais iš Ginkluotos agresijos padarinių likvidavimo fondo įvairioms atkūrimo programoms skirta 62,3 mlrd. grivinų.Be to, 16 000 ukrainiečių šeimų buvo patvirtintos išmokos būsto remontui, o tiems, kurių namai buvo visiškai sugriauti, išduodami būsto sertifikatai.„Pradedame kurti humanitarinio išminavimo paslaugų rinką. Valstybė visiškai arba iš dalies kompensuos išlaidas. 2024 m. valstybės biudžete humanitariniam išminavimui numatyta skirti 2 mlrd. grivinų“, – sakė D. Šmyhalis.Kaip pranešė „Ukrinform“, valstybės biudžeto projekte vyriausybė skyrė 40 mlrd. grivinų programoms, kuriomis siekiama paremti ekonomikos atsigavimą ir padėti Ukrainos verslovėms.

Per automobilio sprogimą Chersono srityje žuvo Rusijos pareigūnasŠeštadienį per automobilio sprogimą Chersono srities Naujosios Kachovkos mieste žuvo partijos „Vieningoji Rusija“ pareigūnas, pranešė Maskvos paskirtas srities gubernatorius.Vladimiras Malovas, Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ miesto skyriaus atsakingasis sekretorius, mirė ligoninėje, savo „Telegram“ kanale pranešė Vladimiras Saldo.V. Saldo sprogimą pavadino „teroristiniu išpuoliu“, t. y. kaltę vertė Ukrainai. Kijevas neprisiėmė atsakomybės.

Pareigūnas: Ukrainos gynybos pajėgos per praėjusią parą rytuose pasistūmėjo į priekį 100–300 metrųBachmuto kryptimi rusai 433 kartus smūgiavo į Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas.„Priešas nesiliauja mėginęs atgauti savo prarastas pozicijas. Jie naudoja artileriją, tankus, minosvaidžius ir aviaciją. Bachmuto kryptimi jie smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms 433 kartus ir dukart pasitelkė aviacijos dalinius. Mums pavyko sunaikinti keletą įvairių artilerijos sistemų, įskaitant „Msta-B“, „D-20“, pabūklus „D-35“, taip pat sunaikinome keturis FPV dronus ir dar du amunicijos sandėlius“, – per teletiltą „United News“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.Jis pridūrė, kad per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos rytuose įvairiomis kryptimis pasistūmėjo į priekį nuo 100 iki 300 metrų.Anot I. Jevlašo, būta 10-ies kovinių susidūrimų, kurių metu Ukrainos gynėjai likvidavo beveik 170 okupantų. Dar penki pasidavė.

Zelenskis: terorui neturėtų būti vietos pasaulyje Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė išpuolį Izraelyje. „Terorui neturėtų būti vietos pasaulyje, nes tai visada yra nusikaltimas ne tik prieš konkrečią šalį ar šio teroro aukas, bet ir prieš žmoniją apskritai ir visą mūsų pasaulį. Kiekvienas, kuris griebiasi teroro, padaro nusikaltimą pasauliui. Kas finansuoja terorą, daro nusikaltimą pasauliui. Pasaulis turi būti vieningas ir solidarus, kad teroras niekur ir bet kuriuo momentu nebandytų palaužti ar pavergti gyvybės“, – V. Zelenskis paskelbė feisbuke. https://www.facebook.com/zelenskiy.official/posts/pfbid0wcyuKbByGLPheQdhP611vR8fVwfqyBWW4PoH9cDnUaKWXp1jmKmaV5NrH6SeGPeKl&show_text=true&width=500

Zaporižios srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonėsRusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios srityje surengė ataką, nukreiptą į vieną kaimą. Žuvo du žmonės.Tai feisbuke pranešė vietinis Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padalinys, kurio informacija remiasi „Ukrinform“.Kaip teigiama, dar du žmonės buvo sužeisti. Per apšaudymą nukentėjo penki namų ūkiai.„Ukrinform“ anksčiau šeštadienį skelbė, kad Zaporižioje buvo apšaudyta Bilenkės gyvenvietė.

Ukrainos kariuomenė praneša per savo kontrpuolimą pasiekusi dalinių laimėjimųUkrainos kariai toliau atakuoja įsiveržusias Rusijos pajėgas dviejose svarbiose fronto linijos atkarpose šalies rytuose ir pietuose.Tai šeštadienio rytą pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Kaip teigiama, į pietus nuo Bachmuto miesto, netoli Andrijivkos kaimo buvo pasiekta „dalinių laimėjimų“.Nors Bachmutas vis dar yra Rusijos rankose, pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai į pietus nuo šio miesto atsikovojo strategiškai svarbią geležinkelio liniją.Tuo metu pietiniame fronte Zaporižios srityje, anot generalinio štabo, taip pat būta „dalinių laimėjimų“, kurie buvo pasiekti šiauriau Kopanės ir Novoprokopivkos kaimų. Šiame regione Ukrainos kariai jau kelias savaites bando prasiveržti pro smarkiai įtvirtintas Rusijos gynybos linijas.Nors karinių duomenų dažniausiai neįmanoma patikrinti, JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) savo naujoje ataskaitoje taip pat mini Ukrainos pažangą.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 506 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 7 d. Ukrainoje jau žuvo 506 vaikai. Dar bent 1 130 buvo sužeista.Tai šeštadienį tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (488), Charkivo (303), Kyjivo (129), Chersono (128), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

Gumeniuk: Rusija pastaruoju metu atakuoja Ukrainą sunkiai numušamomis raketomisRusijos okupantai atakuodami Ukrainą pastaruoju metu daugiausia naudojo balistines ar kitokio tipo raketas, kurias sunku sunaikinti oro gynybos sistemomis, sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk, kurią cituoja „Unian“.„Akivaizdu, kad priešas labai vertina mūsų gebėjimą atremti atakas. Jie mato, kad mūsų darbo efektyvumas yra aukštas net ir esant dideliam (atakų – aut.p.) skaičiui, ir stengiasi panaudoti ginklus, kurie pasieks savo tikslą. Nors matome, kad balistinių, viršgarsinių raketų panaudojimas joms yra labai brangus ir neatitinka norimo rezultato“, – žiniasklaidai pažymėjo ji.Kalbėdama apie šiandienos ataką Odesos srityje, Gumeniuk pažymėjo, kad priešas naktį atakavo „specifinėmis raketomis“. „Priešas naudoja tokio tipo ginklus, kad pasiektų vadinamąsias pergales, kurias priskiria sau be sėkmės fronto linijoje“, – pažymėjo ji, pridūrdama, kad priešas naudojo viršgarsines „Onyx“ tipo priešlaivines raketas, paleistas iš laikinai okupuoto Krymo. „Akivaizdus prioritetas buvo smogti uosto infrastruktūrai – buvo sunaikintas sandėlis ir rekreacinė infrastruktūra“, – sakė N. Gumeniuk.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 281 700 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 7 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 281 700 karių, įskaitant 610 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 800 Rusijos tankų (+23 per pastarąsias 24 val.), 9 102 (+20) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 688 (+22) artilerijos sistemas, 808 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 541 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemą, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 9 073 (+58) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 185 (+27) dronus, 956 (+5) specialiosios technikos vienetus ir 1 530 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per ataką Odesos srityje sužeisti keturi žmonėsOdesos srities karinės administracijos viršininkas Olegas Kiperis pranešė, kad atakos Odesos srityje metu buvo sužeisti keturi žmonės – jie buvo sužaloti stiklo šukių. Nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba.

Naktį okupantai atakavo Odesos sritįNaktį okupacinės pajėgos viršgarsinėmis „Onyx“ tipo priešlaivinėmis raketomis atakavo Odesos sritį. Tai pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgos.Pirminiais duomenimis, raketos buvo paleistos iš raketų sistemos „Bastion“ laikinai okupuotame Kryme. Smūgis suduotas rekreacinei zonai greta pensionato ir uosto infrastruktūros pastato. Raketos nuolaužos ir sprogimo banga sukėlė gaisrą garažų kooperatyve bei apgadino kelis daugiabučius. Apie aukas nepranešama.https://t.me/SJTF_Odes/1318?fbclid=IwAR2y5aiFKX1XHh90YldsYL-unrkMCSgmxzbGclM-utYeeAWu79FrNvAbX7c 

Rusijoje pranešta, kad numuštas bepilotis, „skrendantis link Maskvos“ ir šalia KrymoMaskvos meras Sergejus Sobjaninas skelbė, kad „oro gynybos pajėgos Istros regione numušė Maskvos link skriejantį atakai skirtą bepilotą“. Jis teigė, kad, pirminiais duomenimis, žalos dėl numušto drono nuolaužų ar aukų nebuvo.Šiek tiek vėliau panašią žinutę patvirtino ir Rusijos gynybos ministerija, kuri skelbė, kad dronas buvo buvo numuštas 5 val. ryto Maskvos laiku.„Rbc.ua“ skelbė, kad dėl to Rusijoje buvo laikinai uždaryti Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai, mažiausiai devyni skrydžiai buvo perkelti ir dar du atšaukti.Rusija taip pat skelbė, kad jų pajėgos numušė Ukrainos bepiločio ataką šalia Krymo. Rusijos primestas didžiausio Krymo miesto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas tinkle „Telegram“ taip pat kalbėjo apie oro gynybos darbą. „Visos tarnybos toliau stebi situaciją“, – parašė jis.Šalies gynybos ministerija pranešė, kad Juodosios jūros laivyno oro gynybos sistemos sunaikino droną 10 km nuo pusiasalio pietvakarinės pakrantės.

JAV įveda sankcijas 42 Kinijos bendrovėms dėl mikroschemų tiekimo RusijaiJAV vyriausybė įvedė sankcijas 42 Kinijos įmonėms, kurios tiekė mikroschemas Rusijos gynybos pramonei, praneša „Reuters“, cituodama JAV prekybos departamentą.JAV valdžios institucijos nurodo, kad kalbama apie „amerikietiškos kilmės“ mikroelektronikos, kurią Rusija naudoja raketų ir dronų valdymo sistemose, naudojamose smogti civiliniams taikiniams Ukrainoje, tiekimą.Sankcijos taip pat įvestos dar septynioms bendrovėms iš Suomijos, Vokietijos, Indijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės.„Šiandieninis [sankcijų] sąrašo išplėtimas siunčia aiškią žinią: jei tieksite amerikietiškas technologijas Rusijos gynybos sektoriui, mes apie tai žinosime ir imsimės veiksmų“, – „Reuters“ citavo JAV prekybos sekretoriaus pavaduotoją Matthew Axelrodą.Anksčiau Ukrainos ir Vakarų žurnalistai ne kartą pranešė, kad Rusijos kariuomenės naudojamos Rusijos raketos ir dronai, skirti smogti Ukrainai, naudoja amerikietišką mikroelektroniką ir kitų Vakarų šalių gaminamus komponentus.

Zelenskis pasmerkė žiaurias Rusijos atakas Volodymyras Zelenskis pasmerkė žiaurias Rusijos atakas prieš Ukrainą, kurias okupantai įvykdė šią savaitę. Savo tradicinėje vakaro kalboje jis išreiškė užuojautą daugiau nei 50 žmonių, žuvusių per pastarąsias dvi dienas suduotus raketų smūgius Charkivo regionui, artimiesiems.Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad šią žiemą įveikti sunkumus mūšio lauke yra svarbu.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1710356518640517613?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusija apribojo ukrainiečiams galimybę atvykti į šalį Rusijos valdžia uždraudė Ukrainos piliečiams atvykti į šalį per beveik visus kontrolės punktus, kurie anksčiau veikė trečiosiose šalyse.Remiantis Rusijos vyriausybės sprendimu, kurį nurodo Rusijos žiniasklaida, nuo spalio 16 dienos pravažiuoti bus leidžiama tik per Ludonkos automobilių kontrolės punktą Pskovo srityje ir Maskvos Šeremetjevo oro uostą.Pasak valstybės valdomos „Rossiyskaya Gazeta“, cituojant vyriausybės dekretą, „laikina priemone siekiama užtikrinti Rusijos Federacijos gyventojų saugumą dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis“.Nauji apribojimai taikomi visiems 14 metų ir vyresniems Ukrainos piliečiams, taip pat vaikams iki 14 metų, kuriuos lydi užsienio teisinis atstovas, globėjas ar rūpintojas.Tačiau jos nebus taikomos tiems vaikams iki 14 metų, kurie keliauja iš kitų šalių vieni arba lydimi Rusijos piliečių.Šiuo dokumentu Ukrainos piliečiai, esantys keturių Ukrainos regionų teritorijoje, kurią Rusija bando aneksuoti, galės kirsti sieną kaip ir anksčiau.

Sevastopolyje pasigirdo sprogimai, valdžia kalba apie „prevencinį granatų mėtymą“Sevastopolio „Telegram“ kanalai praneša, kad mieste girdimi garsūs sprogimai, skelbia užsienio žiniasklaida.Prieš tai Sevastopolyje buvo paskelbtas perspėjimas apie oro antskrydį, tačiau netrukus jis buvo atšauktas.Rusijos paskirtas aneksuoto Sevastopolio vadovas Michailas Razvoževas savo „Telegram“ kanale paaiškino, kad „garsus triukšmas Streletskajos įlankos rajone yra dėl kariuomenės, vykdančios prevencinį granatų mėtymą PPDO [kovos su povandeniniais laivais sabotažo]“.Sevastopolio Streletskajos įlankoje yra Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai.

Vokietijos ginklų kompanija Ukrainai užsako „dešimtis tūkstančių“ sviediniųUkrainos kariuomenę ketinama sustiprinti „dideliu artilerijos sviedinių užsakymu“ iš Vokietijos ginklų gamintojo, pagal susitarimą su vyriausybe.Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall“ pranešė užsakiusi dešimtis tūkstančių 155 mm sviedinių, skirtų Ukrainai ir Vokietijos kariuomenei.Teigiama, kad pristatymas numatytas 2024 m., tačiau tiksli data neįvardijama.

JAV išsiunčia du Rusijos ambasados pareigūnusJAV pranešė, kad iš savo šalies išsiunčia du Rusijos ambasados pareigūnus. Tai įvyko po to, kai Maskva anksčiau paskelbė, jog iš Rusijos sostinėje esančios JAV ambasados išsiuntė du JAV diplomatus.JAV valstybės departamentas pareiškė, kad siunčia aiškią žinią, kad „nepriimtini veiksmai“ prieš jo personalą Rusijoje turės pasekmių.

Šiaurės Korėja Rusijai pradėjo teikti karinę pagalbąŠiaurės Korėja pradėjo teikti Rusijai karinę pagalbą, perduoda jai artileriją, praneša CBS News.Šio pranešimo autoriai teigė, kad kalbėjosi su šiuos klausimus žinančiu JAV pareigūnu, kuris sakė, kad Pchenjanas pradėjo artilerijos perkėlimą į Maskvą.Neaišku, ar parama bus ribota, ar yra naujos ilgalaikės tiekimo grandinės iš Pchenjano dalis, pranešė JAV tinklas.Taip pat nėra informacijos apie tai, ką Šiaurės Korėja gauna mainais.Šis pranešimas pasirodė praėjus trims savaitėms po to, kai Kim Jong Unas išvyko į Tolimųjų Rytų Rusiją retam susitikimui su Vladimiru Putinu ir pažadėjo paremti Rusijos prezidento „šventąjį karą“ prieš Ukrainą.

Zelenskis perspėjo, kad Rusija vėl mėgins sunaikinti elektros tinklusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį perspėjo, kad šią žiemą Rusija vėl mėgins sunaikinti Ukrainos elektros tinklus ir kad Kyjivas rengiasi apsaugoti savo šildymo įrenginius.„Šią žiemą Rusijos teroristai vėl mėgins sugriauti mūsų elektros sistemą“, – savo kasdieniame vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Mes puikiai suvokiame pavojų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas „rengiasi žiemai, kad būtų apsaugoti mūsų elektros įrenginiai ir elektros bei šilumos tiekimas“.

Iš karo draskomo Bachmuto pavyko išvežti iki 70 proc. muziejaus eksponatųIš Bachmuto miesto Donecko srityje dar prieš prasidedant įnirtingiems mūšiams su įsibrovėliais rusais sėkmingai evakuota maždaug 60–70 proc. muziejaus kolekcijų, per spaudos konferenciją sakė regiono administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vadovė Viktorija Točena, pranešė „Ukrinform“.„Evakavome 60-70 proc. Bachmuto kolekcijų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas archyvo, kuris buvo saugomas kraštotyros muziejuje, evakuacijai, kad ateityje istorikai galėtų studijuoti Donecko srities istoriją apskritai ir konkrečiai Bachmuto istoriją“, - sakė V. Točena.Ji priminė, kad iš visos Donecko srities buvo evakuoti eksponatai iš 17 muziejų. Vis dėlto V. Točena pridūrė, kad šiandien Ukrainoje nėra saugių vietų, kur būtų galima eksponuoti kolekcijas. „Mes net neatskleidžiame, kur laikome savo kolekcijas“, – pabrėžė ji.Šiuo metu Ukrainoje galioja draudimas rengti parodas. „Kai tik bus gautas leidimas, žinoma, rengsime parodas, turime ką parodyti (...) Turėjome nuostabių kolekcijų Kramatorsko, Slaviansko, Bachmuto muziejuose (...) Esu tikra, kad viskas grįš į Donecko sritį“, – sakė V. Točena.Pasak Bachmuto mero Oleksijaus Revos, dabar iš Bachmuto likę tik griuvėsiai ir pelenai, nes užpuolikai tiesiog nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus. Po daugelį mėnesių trukusių karo veiksmų visa Bachmuto infrastruktūra visiškai sunaikinta, neišliko nei vienas pastatas.

Rusai į Nikopolį paleido keturis bepiločius orlaivius, sužeista moterisPenktadienį Rusijos kariuomenė paleido į Nikopolį keturis bepiločius orlaivius.Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Visą dieną Nikopolyje buvo triukšminga. Priešas paleido į miestą keturis dronus-kamikadzes. Ir tris kartus apšaudė jį iš artilerijos“, – rašoma pranešime.Skeveldros sužeidė 44 metų moterį. Ji nugabenta į ligoninę.Nukentėjo administracinis pastatas, infrastruktūros objektas ir viešbutis. Apgadinti du privatūs namai, keli automobiliai ir elektros perdavimo linija.Kituose srities rajonuose buvo ramu.Anksčiau buvo pranešta, kad naktį okupantų artilerija apšaudė Nikopolio rajono Marhaneco bendruomenę.

Rusai paleido į Nikopolį keturis bepiločius orlaivius, sužeista moterisPenktadienį Rusijos kariuomenė paleido į Nikopolį keturis bepiločius orlaivius.Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Visą dieną Nikopolyje buvo triukšminga. Priešas paleido į miestą keturis dronus-kamikadzes. Ir tris kartus apšaudė jį iš artilerijos“, – rašoma pranešime.Skeveldros sužeidė 44 metų moterį. Ji nugabenta į ligoninę.Nukentėjo administracinis pastatas, infrastruktūros objektas ir viešbutis. Apgadinti du privatūs namai, keli automobiliai ir elektros perdavimo linija.Kituose srities rajonuose buvo ramu.Anksčiau buvo pranešta, kad naktį okupantų artilerija apšaudė Nikopolio rajono Marhaneco bendruomenę.

Rusų atakuotame Charkive baigta gelbėjimo operacijaCharkive, Rusijos raketų smūgio vietoje, gelbėjimo operacijos buvo baigtos, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.Naujausiais duomenimis, žuvo du žmonės, įskaitant vaiką. 30 civilių buvo sužeisti, 12 iš jų yra ligoninėje.Po Rusijos smūgio Charkivui penktadienio rytą medicinos pagalbos kreipėsi apie 20 žmonių. Tai komentare žiniasklaidai sakė Charkivo regiono prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Čubenka.Pasak UNIAN, žuvo 10 metų berniukas, kuris miegojo, nes buvo rastas su pižama. „Po griuvėsiais buvo rastas 10 metų vaikas, deja, jis mirė. Preliminariai nukentėjo 16 žmonių, įskaitant 11 mėnesių vaiką. Gelbėtojai dirba smūgių vietoje, ardo griuvėsius“, – po išpuolio sakė , Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas.Kaip pranešta anksčiau, spalio 6 dieną, apie 6.45 val. Rusija raketomis atakavo Charkivo Kyjivskio ir Osnoviansko rajonus.https://t.me/dsns_telegram/22047

Sevastopolyje – perspėjimas dėl oro antskrydžio, užblokuotas eismas Kerčės tiltuAneksuoto Sevastopolio vadovas Michailas Razvožajevas, paskirtas Maskvos, sakė, kad mieste buvo paskelbtas oro antskrydžio perspėjimas.Vietiniai „Telegram“ kanalai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose galima išgirsti sireną.Tuo tarpu eismas Kerčės tiltu, jungiančiu aneksuotą Krymą su Rusija, buvo užblokuotas, teigia oficialus kanalas, turintis informacijos apie padėtį tilto rajone.„Ant tilto ir tikrinimo zonoje esančių asmenų prašoma išlikti ramiems ir laikytis transporto saugumo pareigūnų nurodymų“, – sakoma pareiškime.Apie oro antskrydžio perspėjimo Sevastopolyje ir eismo blokavimo Kerčės tiltu priežastis nepranešama, tačiau pastarosiomis savaitėmis abi šios sritys iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ne kartą patyrė oro smūgius.

Sandu: „Wagner“ šių metų pradžioje planavo perversmą MoldovojeBuvęs privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas šių metų pradžioje planavo valstybės perversmą Moldovoje.Kaip praneša UNIAN, tai interviu leidiniui „The Financial Times“ pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.Pasak valstybės vadovės, Rusija turėjo J. Prigožino komandos parengtą planą, kaip antivyriausybinius protestus paversti „smurtiniais“ ir nuversti vyriausybę ir prezidentę.Kitą mėnesį Moldovoje vyks vietos rinkimai. Anot M. Sandu, ji turi įrodymų, jog Rusija specialiai nusitaikė į vietos rinkimus, kad gautų politinį impulsą prieš kitąmet įvyksiančius prezidento rinkimus ir parlamento rinkimus 2025 metais.„Rusija ketina didinti spaudimą Moldovai. Jie bandė panaudoti energijos šaltinius ir patyrė nesėkmę. Jie bandė nuversti vyriausybę, bet jiems tai nepavyko. O dabar jie bando plačiu mastu kištis į mūsų rinkimus, naudodami didelius pinigus", - pareiškė M. Sandu.Anot prezidentės, Moldovos specialiosios tarnybos aptiko mažiausiai 20 milijonų eurų Rusijos lėšų, pervestų į šalį politiniais tikslais, o tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis.Ji pažymėjo, jog Maskva naudoja įvairius metodus, įskaitant finansines machinacijas ir banko korteles iš Dubajaus, nelegaliai gabendama į Moldovą pinigus rinkėjams papirkti,Gegužę Moldovos prezidentė M. Sandu pareiškė, kad pavasarį Rusija bandė nuversti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove ir atvesti į valdžią prorusiškas jėgas. Anot jos, Kremlius tikrai vėl mėgins tai padaryti.M. Sandu taip pat patikino, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikrai bus suimtas, jei atsidurs Moldovos teritorijoje.Rugpjūčio mėnesį Moldova nusprendė išsiųsti 45 Rusijos diplomatus iš ambasados ​​Kišiniove dėl jų pastangų destabilizuoti padėtį šalyje.

Rusų okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo sprogimasPenktadienį Rusijos kariuomenės laikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo sprogimas, užfiksuotas įsibrovėlių oro gynybos darbas.Kaip rašo „Ukrinform“, Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka tai pranešė „Telegram“ kanale.„Kalmiuso rajonas ir Mariupolio priemiestis. Sprogimas. Taip pat užfiksuotas oro gynybos darbas“, – parašė P. Andriuščenka ir pridūrė, kad išsamesnė informacija bus vėliau.Kaip pranešama, Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Mariupolyje, vis dažniau griaudėja sprogimai, naikinami priešo ginklų ir karinės technikos sandėliai, jo gyvoji jėga. Ramiai gyventi okupuotose teritorijose įsibrovėliams taip pat neleidžia Ukrainos partizanai.

Pareigūnas: atšalę orai atsilieps karo veiksmų eigai UkrainojeOro atšalimas turės įtakos karo veiksmų eigai Ukrainoje, kariškiai tam aktyviai ruošiasi.Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės spaudos tarnybos vadovas Ilia Evlašas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak jo, reikia parengti techniką žiemai, pakeisti tepalus, įmaišyti į degalus įvairių priedų, taip pat  aprūpinti personalą krosnelėmis ir šildymo priemonėmis.Pareigūnas papasakojo, kad šiuo klausimu kariškiams aktyviai padeda savanoriai. Jie perduoda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šildyklių ir kitų įvairių priemonių, kurios padės kariams sušilti šaltuoju metų laiku.Anot I. Evlašo, kariškiai apšiltina savo blindažus ir gyvenamąsias vietas. Tai standartinis priemonių rinkinys prasidėjus žiemai.Jis taip pat pažymėjo, kad prasidėję šalčiai turės įtakos karo veiksmų eigą, tačiau kariškiai atsižvelgs į orus.„Jei lis lietus, tai vienas scenarijus, o jei iš karto paspaus šalčiai, tai bus kitas scenarijus. Jeigu žemė bus įšalusi, ja galės važiuoti sunkioji technika", - sakė I. Evlašas.Kariškis taip pat paaiškino, kad rūkas ir lietus turi įtakos bepiločių orlaivių naudojimui. Be to, tokiu oru sunku naudoti taktinę ir armijos aviaciją, vykdyti kovines operacijas.Kaip tik todėl kariškiai stebės situaciją ir atitinkamai reaguos, pridūrė I. Evlašas.

Kryme partizanai užfiksavo dekonservuotos sovietinės technikos judėjimąLaikinai okupuotame Kryme partizanai užfiksavo okupantų dekonservuotos sovietinės technikos judėjimą.Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Mūsų agentas Hvardiskėje nustatė, kad permetamos neseniai dekonservuotos sovietinės haubicos D-20 (2A33)“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad per dvi pastarąsias savaites Ostriakovės geležinkelio stotyje (Hvardiskės gyvenvietė) padaugėjo atvejų, kai okupantų ginkluotė ir technika gabenama maršrutu Džankojaus link, greičiausiai Zaporižios (Melitopolio) kryptimi. „Krymo ligoninės pilnos sužeistųjų iš tos krypties“, – pabrėžė „Ateš“ atstovai.Pasak partizanų, būtent D-22 modifikacijos haubica D-20 (152 mm) naudojama savaeigiuose artilerijos pabūkluose 2S3 „Akacija“, kurių vis daugiau sunaikinama fronte.Anksčiau buvo pranešta, kad partizanai užfiksavo pasenusių oro gynybos priemonių perkėlimą į Simferopolį.

Ukraina susigrąžino dar 64 žuvusių kariškių palaikusPenktadienį į Ukrainą pavyko grąžinti dar 64 žuvusių šalies gynėjų palaikus.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Koordinaciniu elgesio su karo belaisviais štabu.„Šiandien, remiantis repatriacijos priemonių rezultatais, Ukrainai pavyko grąžinti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją 64 žuvusių Ukrainos gynėjų palaikus“, – sakoma pranešime.Savo ruožtu Ukraina, vadovaudamasi tarptautinės humanitarinės teisės normomis, perdavė Rusijai fronte žuvusių kareivių kūnus.Portalas pažymi, kad Rusija ir Ukraina reguliariai keičiasi kariškių palaikais. Pastarąjį kartą toks apsikeitimas įvyko rugsėjo 15 d., kai Ukraina susigrąžino 51 žuvusio kario kūnus.Koordinacinio štabo viršininkas Jurijus Taraniukas anksčiau pareiškė, kad Rusija perduoda Ukrainai karių, kurie oficialiai buvo pripažinti karo belaisviais, palaikus, nors jokių pranešimų apie jų sveikatos pablogėjimą ar sunkią būklę nebuvo gauta. Tai verčia abejoti, ar Rusijos medicinos komisijos dirba kokybiškai ir ar apskritai jos yra sudaromos.

Po Rusijos teroristinio išpuolio JT nusiuntė ekspertus į Hrozos kaimąJungtinės Tautos nusiuntė ekspertų grupę į Charkivo srities Hrozos kaimą, kur dėl Rusijos raketos smūgio spalio 5 d. žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi televizijos kanalu „Sky News“.JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pažymėjo, kad nusiuntė į Charkivo sritį lauko grupę. „JT lauko grupė nusiųsta tirti Rusijos atakos prieš Ukrainos Hrozos kaimą Charkivo srityje“, – pareiškė JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell.„JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkass, savo akimis matęs siaubingus tokių smūgių padarinius, yra labai sukrėstas ir smerkia šias žudynes“, – sakė E. Throssell.Anot jos, JT ekspertai Hrozos kaime kalbėsis su gyventojais bei nukentėjusiaisiais ir surinks daugiau informacijos apie rusų surengtą šios gyvenvietės apšaudymą.Kaip jau buvo pranešta, spalio 5 d. Rusijos kariuomenė raketa smogė parduotuvei-kavinei Hrozoje, kai ten vyko gimtajame kaime perlaidoto ukrainiečių kario atminimo ceremonija. Žuvo 52 žmonės, tarp jų - žuvusio kario sūnus, marti ir žmona, vienas nukentėjusysis mirė ligoninėje. Dar šeši žmonės buvo sužeisti.Pasak Ukrainos pareigūnų, rusai į kavinę paleido raketą „Iskander-M“, jos nuolaužos išvežtos iš tragedijos vietos.

Švedija pažadėjo Ukrainai 190 mln. eurų karinę pagalbąPenktadienį Švedija pranešė suteiksianti Ukrainai karinės technikos už 2,2 mlrd. Švedijos kronų (190 mln. eurų) ir svarsto galimybę pasiųsti naikintuvų „Gripen“.Didelę karinės pagalbos dalį sudarys amunicija ir atsarginės ginklų sistemų, kurias Švedija jau suteikė Ukrainai, dalys.„Esame pasirengę ilgam karui, todėl turime teikti ilgalaikę paramą“, – sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.Švedija taip pat tieks palydovinio ryšio įrangą ir mokys Ukrainos karius.Tai jau 14-asis Stokholmo karinės pagalbos paketas Ukrainai, bendra vertė siekia apie 1,9 mlrd. eurų, pranešė Švedijos gynybos ministerija.Švedijos vyriausybė paprašė kariškių iki lapkričio 6 d. parengti ataskaitą apie Švedijos gamybos lėktuvų „Gripen“ siuntimą į Ukrainą. Ukrainos lakūnai jau baigė pradinius mokymus valdyti šiuos lėktuvus. Švedijos vyriausybė pareiškė, kad pirmiau šlis turi tapti NATO nare, kad galėtų suteikti Kyjivui lėktuvus „Gripen“.Švedijos narystę dar turi ratifikuoti iki šiol delsiantys tai padaryti Turkijos ir Vengrijos parlamentai.„Manome, kad turime būti įtraukti į Aljanso gynybos planus ir turėti NATO gynybos garantijas, kad galėtume pasiųsti lėktuvus Ukrainai“, – pridūrė P. Jonsonas.

ES viršūnių susitikimo kuluaruose – Orbano pareiškimas dėl Ukrainos, Briuselyje grasinimai vertinami rimtaiVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neformalaus ES viršūnių susitikimo Granadoje kuluaruose pareiškė, kad priešinsis planams dėl naujos ES pagalbos Ukrainai ir Europos prieglobsčio sistemos reformos. Komentuodamas pasiūlymus iki 2027 m. pabaigos skirti Ukrainai iki 70 mlrd. eurų paramą, jis pabrėžė, kad jokiu būdu nepritars neapgalvotai biudžeto plėtrai. Vengrija esą nori paliaubų ir taikos. Papildomų ginklų tiekimas pratęs žudymą, argumentavo V. Orbanas.Vengrijos premjeras taip pat sakė, kad priešinsis ES prieglobsčio reformos planams, kurie numato solidarumo su ypač smarkiai migracijos paveiktomis valstybėmis prievolę. Jo požiūriu, nėra jokių šansų pasiekti kompromisų ar susitarimų, kai Vengrija ir Lenkija buvo „teisiškai išprievartautos“.Tai sakydamas, V. Orbanas turėjo omenyje, kad neseniai prieš Vengrijos ir Lenkijos valią balsų dauguma buvo priimti svarbūs sprendimai dėl planuojamos Europos prieglobsčio sistemos reformos. Abi šalys mano, kad tai galėjo būti padaryta tik bendru sutarimu, t. y. be balsų „prieš“.Briuselyje rimtai vertinami pirmiausiai V. Orbano grasinimai dėl paramos Ukrainai, nes Vengrija gali vetuoti ES finansavimą. Tačiau tikėtina, kad V, Orbanas vis dėlto pritars paramai – ypač tuomet, jei mainais bus leista naudotis Vengrijai numatytomis ES lėšomis, kurios šiuo metu įšaldytos dėl teisinės valstybės trūkumų šalyje.

Prokuratūra: tirti karo nusikaltimus Ukrainoje padės ir EuropolasEuropolas prisijungė prie jungtinės tyrimo grupės (JTG), tiriančios Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje.Kaip praneša prokuratūra, septynių dalyvaujančių šalių generaliniai prokurorai ir Europolo vykdomoji direktorė Catherine De Bolle ketvirtadienį pasirašė tai nustatantį susitarimą .Europolas prisijungė prie Eurojusto ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuratūros kaip JTG dalyvis.Numatoma, kad pagal savo kompetenciją Europolas JTG nariams teiks analitinius bei teisinius vertinimus, rems duomenų, teisėtai gautų iš atvirųjų šaltinių, rinkimą ir analizę. Organizacija taip pat prisidės karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų tarptautinių nusikaltimų tyrimų srityse, vykdydama pagrindinių tarptautinių nusikaltimų analizės projektą (AP CIC).JTG praėjusių metų kovo 25 d., padedant Eurojustui, įsteigė Lietuva, Lenkija ir Ukraina.

JT: Ukrainos Hrozos kaimui veikiausiai smogė Rusijos raketaUkrainos Hrozos kaimui, regis, smogė Rusijos raketa. Tai penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras.Anot atstovės Elizabeth Trossell, šiame etape „labai sudėtinga nustatyti tikslias aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į vietą ir tai, kad buvo smogta kavinei, esama požymių, jog tai buvo Rusijos raketa“.Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį Hrozoje būta mirtino raketų smūgio, kurio taikiniu tapo parduotuvė-kavinė. Joje tuo metu vyko gedulingi pietūs. Žuvo daugiau kaip 50 žmonių.

Šoigu ragina spartinti bombonešių gamybąRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį paragino išplėsti naikintuvų „Su-34“ gamybos apimtis.„Šie lėktuvai yra tikri darbiniai arkliai. Jie per dieną gali atlikti keturis-penkis skrydžius“, – pareiškė S. Šoigu, lankydamasis vienoje aviacijos gamykloje Novosibirske (Sibiras).„Todėl turime paspartinti“ jų gamybą, tvirtino gynybos ministras.S. Šoigu nurodė, kad jo vadovaujama ministerija „pavedė gamyklos vadovybei paspartinti gamybą ir remonto darbų vykdymą“, nes „Su-34“ naikintuvai yra „paklausūs“.Rusija šiuo metu tęsia savo brutalų karą prieš Ukrainą. Maskva praėjusią savaitę pranešė, kad, siekdama atliepti savo karinius poreikius, kitąmet gynybos išlaidas padidins 70 proc.

Putinas prakalbo apie Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo atšaukimąRusija sėkmingai išbandė branduolinę sparnuotąją raketą, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Raketa „Burevestnik“ praėjo „galutinį sėkmingą bandymą“, sakė V. Putinas per Valdajaus diskusijų klubo forumą Sočyje prie Juodosios jūros.Dienraštis „The New York Times“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis, pastarosiomis dienomis pranešė, kad Rusija galbūt rengiasi „Burevestnik“ bandymams Arktyje.V. Putinas taip pat sakė, kad naujos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, kūrimo darbai „faktiškai baigti“ ir prieš kelias savaites ji buvo perduota naudoti. Tačiau iš pradžių tai buvo planuojama padaryti 2022 metais.Forume V. Putinas maždaug 40 šalių atstovams taip pat paminėjo, kad Rusija teoriškai galėtų atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimą.Vis dėlto 1996 metais priimta sutartis, kurioje numatytas visapusiškas branduolinių sprogdinimų draudimas, iki šiol dar neįsigaliojo, nes ne visos branduolines technologijas turinčios valstybės ją ratifikavo, tarp jų ir JAV.Pasak „Reuters“, praėjus kelioms valandoms po V. Putino žodžių Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad įstatymų leidžiamosios valdžios vadovai skubiai apsvarstys poreikį atšaukti Rusijos ratifikavimą.„Situacija pasaulyje pasikeitė“, – sakė V. Volodinas. – Vašingtonas ir Briuselis pradėjo karą prieš mūsų šalį".„Kitame Valstybės Dūmos tarybos posėdyje būtinai svarstysime klausimą dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo atšaukimo“, – sakė jis.V. Putino žodžiai, po kurių pasisakė V. Volodinas, rodo, kad Rusija beveik neabejotinai atšauks sutarties, kuria visiems ir visur draudžiami branduoliniai sprogdinimai, ratifikavimą.Rusija, paveldėjusi Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus, turi didžiausią pasaulyje branduolinių kovinių galvučių arsenalą.Per penkis dešimtmečius, nuo 1945 iki 1996 metų, kai buvo priimta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, Jungtinių Tautų duomenimis, buvo atlikta daugiau kaip 2 000 branduolinių bandymų: 1 032 iš jų atliko JAV, o 715 – Sovietų Sąjunga.Po 1996 metų buvo atlikta 10 branduolinių bandymų. JT duomenimis, 1998 metais po du bandymus atliko Indija ir Pakistanas, o Šiaurės Korėja juos vykdė 2006, 2009, 2013, 2016 (du kartus) ir 2017 metais.

Lenkija reikalauja, kad Ukraina ne „sustabdytų“, o atsiimtų savo skundą iš PPOVaršuva reikalauja, kad Kyjivas atsiimtų savo skundą iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dėl ukrainietiškų grūdų importo, o ne jį „sustabdytų“, pareiškė Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas.„Nežinome, ką reiškia sustabdyti skundo nagrinėjimą. Reikalaujame atsiimti skundą, nes jis nepagrįstas ir absurdiškas“, – sakė R. Telusas.Pasak jo, Ukrainos vyriausybė negali pateikti skundo prieš Lenkiją dėl jos ketinimo padėti savo ūkininkams.„Mūsų kreipimasis į Ukrainos pusę yra toks: jei norime pagerinti santykius, jie turėtų tiesiog atsiimti skundą, o ne kalbėti apie kažkokį sustabdymą“, – pabrėžė ministras.Jis pridūrė, kad Lenkija neturi PPO patvirtinimo apie skundo sustabdymą ir klausia Ukrainos, ką tai reiškia.Kaip buvo pranešta anksčiau, ekonomikos viceministras Tarasas Kačka Briuselyje tarptautinio forumo „Pokyčių laukai: Krypties gairės Ukrainos žemės ūkiui“ metu kalbėjo, kad Ukraina „sustabdė“ skundą PPO dėl tam tikrų ES šalių. Ji taip pat tęsia konsultacijas, siekdama rasti konstruktyvų „grūdų klausimo“ sprendimą, kuris atitiktų ES prekybos politiką, kaimyninių šalių ir pačios Ukrainos interesus.Gegužę Europos Komisija uždraudė kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų importą iš Ukrainos į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Slovakiją ir Rumuniją šių šalių reikalavimu. Birželio 5 dieną draudimas buvo pratęstas iki rugsėjo vidurio.Rugsėjo 15 dieną Europos Komisija paskelbė, kad ES nepratęs laikinų apribojimų Ukrainos grūdų eksportui į šias penkias šalis. Po to Lenkija, Vengrija ir Slovakija paskelbė apie savo sprendimą vienašališkai blokuoti Ukrainos žemės ūkio produktų importą.Praėjusią savaitę Ukraina Koordinavimo platformos dalyviams pristatė veiksmų planą, kaip reguliuoti grūdų eksportą, visų pirma įvedant eksporto operacijų licencijas, kad būtų išvengta tolesnių sukrėtimų kaimyninių šalių rinkose.Susitikimas, kurio metu Europos Komisija ir ES šalys baigė bendrą Ukrainos pateikto veiksmų plano vertinimą, vyko nedalyvaujant Lenkijos ir Vengrijos atstovams.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 505 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 6 d. Ukrainoje jau žuvo 505 vaikai. Dar bent 1 129 buvo sužeisti.Tai penktadienį tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (488), Charkivo (301), Kyjivo (129), Chersono (128), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

Ukraina: nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 281 090 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 6 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 281 090 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 777 Rusijos tankus (+20 per pastarąsias 24 val.), 9 082 (+30) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 666 (+23) artilerijos sistemas, 806 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 540 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 9 015 (+35) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 158 (+29) dronus, 951 (+3) specialiosios technikos vienetą ir 1 530 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per rusų dronų ataką apgadinta grūdų saugykla IzmaileRusija, Ukrainos duomenimis, vėl dronais atakavo Dunojaus uostus. Per ataką apgadinta grūdų saugykla Izmaile, „Telegram“ tinkle pranešė Pietų Ukrainos Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Pateiktais duomenimis, užsiliepsnojo devyni sunkvežimiai, tačiau ugnis jau užgesinta. Žmonės nenukentėjo.Ukraina savo grūdų eksportui vis labiau naudoja kelią per Dunojų, nes Rusija pasitraukė iš grūdų susitarimo dėl eksporto Juodąja jūra. Nuo tada Rusija suintensyvino savo atakas prieš Ukrainos Dunojaus uostus.

Per rusų ataką Charkive žuvo vaikas, 16 žmonių sužeistaPo Rusijos smūgio Charkivui penktadienio rytą medicinos pagalbos kreipėsi apie 20 žmonių. Tai komentare žiniasklaidai sakė Charkivo regiono prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Čubenka.„Medicinos pagalbos kreipėsi apie 20 žmonių, daugiausia žmonės turi sužalojimų nuo stiklo šukių, sumušimų, žaizdų nuo ant jų nukritusių akmenų, plytų ir stiklo“, – sakė jis. Kol kas tiksliai nežinoma, kokius ginklus naudojo priešas.„Kalbant apie panaudotų raketų tipus, atsižvelgiant į sunaikinimo pobūdį ir mastą, tai buvo sparnuotosios arba balistinės raketos, jų tipą nustato specialistai“, – sakė D. Čubenka.Pasak „Unian“, Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, kad žuvo 10 metų berniukas.„Po griuvėsiais buvo rastas 10 metų vaikas, deja, jis mirė. Preliminariai nukentėjo 16 žmonių, įskaitant 11 mėnesių vaiką. Gelbėtojai dirba smūgių vietoje, ardo griuvėsius“, – sakė jis.Kaip pranešta anksčiau, spalio 6 dieną, apie 6.45 val. Rusija raketomis atakavo Charkivo Kyjivskio ir Osnoviansko rajonus.https://t.me/mvs_ukraine/30360

Ukrainos oro gynyba praėjusią naktį sunaikino 25 iš 33 rusiškų dronųPenktadienio naktį danguje virš Ukrainos buvo sunaikinti 25 iš 33 priešo bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.Pranešime teigiama, kad spalio 6-osios naktį Rusijos pajėgos iš Čaudos kyšulio (laikinai okupuotame Kryme) vėl atakavo „Shahed“ dronais. Iš viso užfiksuoti 33 dronai, kurie keliomis grupėmis buvo paleisti į pietinius, rytinius ir centrinius Ukrainos regionus.Atremiant oro ataką dalyvavo naikintuvai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, mobiliosios ugnies grupės ir elektroninės kovos padaliniai.Karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgomis, sunaikino 25 dronus „Shahed-131/136“, daugiausiai virš Odesos, Mykolajivo, Charkivo, Dniepropetrovsko, Čerkasų ir Žytomyro regionų.

Rusijos pajėgos smogė Charkivo centruiRusijos pajėgos smogė Charkivo miesto centrinei daliai. Apie tai „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.„Apšaudomas Charkivo miestas. Yra informacijos apie smūgį centrinei miesto daliai“, – rašė jis.Per apšaudymą mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti. Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas paragino gyventojus likti slėptuvėse.„Pirminiais duomenimis, smūgiai užfiksuoti Charkivo Kyjivskio ir Osnovianskio rajonuose. Trys žmonės sužeisti, jų būklė patenkinama. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Padaryta žala automobiliams ir pastatams. Informacija tikslinama“, – vėliau pridūrė jis.Kaip buvo pranešta anksčiau, spalio 5 dieną Rusijos pajėgos sudavė raketinį smūgį Charkivo regiono Hrozos kaime buvusiai kavinei, kurioje vyko gedulingas minėjimas. Žuvo 51 žmogus, tarp jų – šešerių metų mergaitė, dar septyni buvo sužeisti. Dviejų iš jų būklė labai sunki.

Rusija praneša šalies vakaruose sunaikinusi aštuonis Ukrainos dronusMaskva pranešė Rusijos vakaruose sunaikinusi aštuonis Ukrainos dronus – praėjus kelioms valandoms po mirtinos rusų atakos prieš Ukrainos kaimą. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad dronų ataka prieš Belgorodo ir Kursko regionus netoli sienos su Ukraina surengta ketvirtadienio vakarą.„Kyjivo režimo mėginimas surengti teroristinį išpuolį panaudojant į lėktuvą panašų droną prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje sužlugdytas“, – „Telegram“ tinkle pranešė ministerija. Vienas dronas 20.30 val. (19.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku) sunaikintas virš Kursko, dar septyni – po kelių valandų virš Belgorodo ir aplinkinio regiono. Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pradžioje pranešė apie šešias dronų atakas savo srityje ir „Telegram“ kanale pareiškė, kad, „preliminariais duomenimis, aukų nėra“.Ketvirtadienį per rusų ataką pieš Ukrainos kaimą žuvo mažiausiai 51 žmogus, dalyvavę gedulinguose pietuose. 330 gyventojų turintis Hrozos kaimas yra už 30 km į vakarus nuo Kupjansko miesto Rytų Ukrainoje – tai teritorija, kurią rusų pajėgos siekia atsikovoti po to, kai pernai ją išlaisvino Ukrainos daliniai.

Naktį – dar vienas rusų bepiločių lėktuvų reidas UkrainojeAtėjus nakčiai Rusijos kariuomenė vėl paleido dronus kamikadzes į taikinius Ukrainoje. Pranešimai apie judančias „šahedų“ grupes ir priešlėktuvinės gynybos apšaudymą buvo gauti iš kelių Ukrainos regionų, rašo BBC.Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė apie kelias dronų grupes, skraidančias iš pietų krypties skirtingais maršrutais.Apie priešlėktuvinės gynybos šaudymą į „šahedus“ pranešta iš Odesos ir Kirovogrado sričių.Oro pavojus buvo paskelbtas Chersono, Nikolajevo, Odesos, Kirovogrado ir Dniepropetrovsko srityse.Ukrainos „Telegram“ kanaluose pranešama apie sprogimus Čerkasų regione.

Putinas: jei Vakarai nutrauktų tiekimus, Ukraina išgyventų tik savaitęUkrainai „išgyventų tik savaitę“, jei Vakarai nustotų tiekti jai amuniciją, ketvirtadienį per politinį forumą pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.„Įsivaizduokite, jei tiekimai rytoj nutrūktų – liktų gyventi tik savaitė, kol baigsis amunicija“, – sakė V. Putinas per Valdajaus politinę konferenciją Sočyje.

Zelenskis – apie buvusį EK vadovą: kodėl jis įgarsina Rusijos naratyvus?Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pakomentavo buvusio Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio pareiškimą, kuriame šis pavadino Ukrainą nepasirengusia stoti į Europos Sąjungą ir „korumpuota visuose visuomenės sluoksniuose“.V. Zelenskis savo požiūrį išsakė per spaudos konferenciją po Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo Ispanijoje, praneša portalas „eurointegration“.Anot valstybės vadovo, teiginys apie Ukrainos „korumpuotumą“ – tai „gerai žinomas Rusijos naratyvas“, kurio Maskva griebiasi, siekdama įtikinti Vakarų šalis neberemti Kyjivo.„Be abejo, karo metu yra daug įvairių atvejų ir įvairių žmonių. Žinote, sunku teismų sistemai viską kontroliuoti. Bet kad ir kaip ten būtų, mes su tuo kovojame ir žinome, kad nė vienas doleris, nė vienas euras, gautas iš mūsų partnerių, nebuvo pavogtas nė vienoje iš vyriausybinių institucijų“, – pabrėžė jis.V. Zelenskis priminė, kad su buvusiu Europos Komisijos pirmininku buvo susitikęs savo prezidentavimo pradžioje.„Ursula von der Leyen dešimtis kartų lankėsi Ukrainoje. Charles`is Michelis - daug kartų, gal ir tiek pat. Roberta Metsola, visi ES vadovai - daug kartų. Tai ES veidas. Mano klausimas žinomam asmeniui: kodėl jis nerado laiko bent kartą atvykti į Ukrainą? Palaikyti. Padėti. Pasakyti, kad ES su jumis?“, – pridūrė prezidentas.„Dabar jis nusprendė įgarsinti rusiškus naratyvus, nes visi pamiršo, kas jis? Manau, tai kvaila. Bet jis senas žmogus. Linkiu jam ramybės", – apibendrino savo atsakymą V. Zelenskis.Ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Augsburger Allgemeine“ Jeanas Claude'as Junckeris pareiškė, kad Ukraina dar neatitinka narystės Europos Sąjungoje kriterijų, o kiekvienas, turėjęs ką nors bendra su Ukraina, žino, kad „tai šalis, kuri yra korumpuota visuose visuomenės sluoksniuose“.

Putinas: Prigožino lėktuvo katastrofos aukų kūnuose rasta granatų skeveldrųKetvirtadienį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad rugpjūtį Rusijoje sudužusiame lėktuve, kuriuo skrido „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, žuvusių žmonių palaikuose aptikti sprogmenų pėdsakai.„Tyrimų komiteto vadovas man pranešė prieš kelias dienas. Lėktuvo katastrofos aukų kūnuose buvo rasta rankinių granatų skeveldrų. Išorinio poveikio lėktuvui nebuvo“, – per televizijos transliuotą konferenciją sakė V. Putinas.

JT pasmerkė Rusijos smūgį kaimui Charkivo srityjeJungtinės Tautos smerkia Rusijos smūgį Charkivo srities Hrozos kaimui, kur ketvirtadienį žuvo 51 žmogus.Tai žurnalistams pareiškė JT generalinio sekretoriaus António Guterreso atstovas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „Sky News“.Tad A. Guterresas prisijungė prie Vakarų lyderių, pasmerkusių Rusijos raketų smūgį Hrozos kaimui.Jo atstovas pažymėjo, kad atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą draudžia tarptautinė humanitarinė teisė ir jos turi būti nedelsiant nutrauktos.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį okupantai rusai smogė raketų smūgį Kupiansko rajono Hrozos kaimui. Jų taikiniu tapo parduotuvė-kavinė, kur vyko gedulingi pietūs. Žuvo 51 žmogus.Preliminariais duomenimis, rusai panaudojo balistinę raketą „Iskander“. Šis taikinys rusams galėjo būti specialiai nurodytas, Ukrainos pareigūnai tikrina šią versiją.

Vokietija perduos Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, Ispanija šešias sistemas „Hawk“Ispanija perduos Ukrainai šešias žemė-oras raketų sistemas „Hawk“, pranešė Ispanijos vyriausybė, rašo BBC.Tuo tarpu Vokietija siekia perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar vieną „Patriot“ sistemą, po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Vokietija dirba dėl papildomos „Patriot“ sistemos suteikimo Ukrainai žiemos mėnesiams“, – sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis yra Ispanijoje, kur vyksta Europos politinės bendruomenės aukščiausiojo lygio susitikimas.

Dėl Rusijos teroro akto Hrozos kaime Charkivo srityje skelbiamas trijų dienų gedulasDėl Rusijos teroro akto Hrozoje, nusinešusio 51 žmogaus gyvybę, Charkivo srityje skelbiamas trijų dienų gedulas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karinės administracijos vadovu Olehu Sinehubovu.Pasak pareigūno, rusų smūgis Hrozos kaimui tapo kruviniausiu okupantų nusikaltimu Charkivo srityje nuo plataus masto invazijos pradžios.„Trys dienos, nuo spalio 6-osios iki 8-osios, Charkivo srityje bus paskelbtos gedulo dienomis. Niekada nepamiršime Rusijos teroro aukų. Nuoširdi užuojauta jų giminėms ir artimiesiems“, – parašė socialiniame tinkle O. Sinehubovas.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį okupantai rusai smogė raketų smūgį Kupiansko rajono Hrozos kaimui. Jų taikiniu tapo parduotuvė-kavinė, kur vyko gedulingi pietūs. Žuvo 51 žmogus.Preliminariais duomenimis, rusai panaudojo balistinę raketą „Iskander“. Šis taikinys rusams galėjo būti specialiai nurodytas, Ukrainos pareigūnai tikrina šią versiją.https://t.me/pgo_gov_ua/17397

Žiniasklaida: Šveicarija mokės pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namoŠveicarija skirs pabėgėliams ukrainiečiams skatinamąją pagalbą nuo 1000 iki 4000 dolerių, jei jie sutiks savo noru grįžti į tėvynę. Tai pranešė „SwissInfo“, remdamasi vyriausybės ataskaita, rašo UNIAN.Pažymima, kad Šveicarijos valdžia planuoja panaikinti laikinosios apsaugos statusą „S“ 2024-aisiais arba 2025-aisiais  metais. Iki to laiko apie 70 000 ukrainiečių galės grįžti namo, iš jų 80 proc. – savo noru.Likę 20 proc., arba 14 000 žmonių, lauks, kol baigsis jų buvimo terminas. Bet, pasak valdžios atstovų, kuo ilgiau žmogus bus Šveicarijoje, tuo mažesnė tikimybė, kad jis norės išvykti savo noru. Be to, po penkerių metų nepertraukiamo buvimo jis galėtų gauti Šveicarijoje „B“ leidimą, galiojantį penkerius metus.Todėl ataskaitoje daroma išvada, jog reikia daryti visa, kas įmanoma, kad būtų skatinamas savanoriškas išvykimas. Tam plane numatytas šešių–devynių mėnesių laikotarpis.Svarstoma ir pirminė finansinė pagalba, kuria bus siekiama paskatinti žmones nelaukti išvykimo termino pabaigos. Nurodytos sumos svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Šveicarijos frankų (nuo 1 090 iki 4 355 dolerių) vienam žmogui, priklausomai nuo išvykimo laiko.Anksčiau Europos Sąjungos valstybės susitarė pratęsti Ukrainos piliečių laikinąją apsaugą iki 2025 metų kovo 4 dienos.Tyrimo duomenimis, 39 proc. Vokietijoje esančių pabėgėlių ukrainiečių planuoja grįžti į Ukrainą netrukus arba tolimoje perspektyvoje. 35 proc. norėtų likti Vokietijoje bent metus, o 9 proc. – visam laikui.

Slovakija įšaldė sprendimus dėl karinės pagalbos UkrainaiSlovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimynei Ukrainai, nes populistai, nepritariantys karinei pagalbai Kyjivui, laimėjo parlamento rinkimus, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.Atstovas spaudai Martinas Strizinecas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prezidentė Zuzana Čaputova pritaria kadenciją baigiančio premjero nuomonei, „kad sprendimas šiuo klausimu turi atspindėti neseniai vykusių įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų rezultatus“.„Šiuo metu priimtas sprendimas dėl karinės pagalbos taps precedentu“ naujajai vyriausybei, sakė jis ir pridūrė, kad kadenciją baigiančios administracijos galios ribotos.Atstovas sakė, kad Z. Čaputova „nepakeitė savo pozicijos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir toliau ją rems“.Pirmadienį populistui Robertui Fico, pažadėjusiam nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, buvo pavesta sudaryti naują vyriausybę, per rinkimus šeštadienį jo partija užėmė pirmąją vietą, surinkusi 23 proc. balsų.Antroje vietoje liko „Pažangioji Slovakija“, proukrainietiška centristų partija, gavusi 18 proc. balsų.

Ukraina: teisiniai ginčai su ES Pasaulio prekybos organizacijoje „sustabdyti“Ukraina, grasinusi teisiniais veiksmais kaimyninėms šalims dėl grūdų eksporto draudimų, ketvirtadienį pareiškė, kad jos teisiniai ginčai su Europos Sąjungos (ES) narėmis Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) „sustabdyti“.„Apskritai tai yra klausimas, kaip veikia Ukrainos ir ES prekyba. Matome, kad ši problema artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais bus pašalinta“, – prekybos atstovą Tarasą Kačką citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.„Nors mes ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO šiandien yra sustabdyti“, – žurnalistams Briuselyje sakė jis. „Mes nesiginčijame – nesame įforminę darbo grupės, kuri vestų ginčą“, – sakė T. Kačka, Ekonominės plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras. Jis pridūrė, kad svarbu rasti „konstruktyvų sprendimą visoje ES“.„Nepaisant to, kad mūsų išsiųsti skundai yra prieš konkrečias valstybes nares, įskaitant Lenkiją, tai yra sisteminis mūsų santykių su ES klausimas“, – sakė T. Kačka.Praėjusį mėnesį Kyjivas pranešė pateikęs ieškinius PPO trims savo kaimynėms – ES narėms Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai – dėl jų draudimų importuoti Ukrainos grūdus. Šios Vidurio Europos šalys nepakluso Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad imsis teisinių veiksmų.Importo draudimai sukėlė nepatogų diplomatinį ginčą su Lenkija, tvirčiausia Kyjivo sąjungininke prieš Rusiją. Ketvirtadienį Varšuva pasveikino, kad įtampa akivaizdžiai lėgsta. „Tikimės tolesnių konstruktyvių Ukrainos veiksmų plėtojant tinkamus santykius žemės ūkio klausimais“, – naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Kuleba: po Zelenskio vizito Granadoje Ukraina turės daugiau oro gynybos sistemųSprendžiant iš prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalių pokalbių Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime Granadoje (Ispanija) rezultatų, Ukraina turės daugiau oro gynybos sistemų.Tai ketvirtadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.Ministras pažymėjo, kad prezidentas jau surengė kelis dvišalius susitikimus. Anot D. Kulebos, ketvirtadienį Kupiansko rajone įvykusios tragedijos – „dar vieno teroristinio išpuolio ir mūsų piliečių žūties“ – fone pagrindinė derybų tema buvo oro gynyba, zenitiniai pabūklai, taip pat sunkioji ginkluotė, kovos su dronais sistemos, radiotechninės kovos priemonės, visa tai, kas leistų Ukrainai išvengti tokių tragedijų ir slopinti rusų galimybes bombarduoti mūsų taikius miestus ir kaimus.„Tai buvo esminė tema, ir prezidentas turi konkrečių susitarimų. Dabar negaliu jų paskelbti, bet Ukrainoje bus daugiau tokių sistemų dėl prezidento vizito Granadoje rezultatų“, – pabrėžė D. Kuleba.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis lankosi Ispanijoje. Valstybės vadovo planuose – dalyvavimas Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime ir daug dvišalių susitikimų.Okupantai rusai spalio 5-osios popietę smogė Charkivo srities Kupiansko rajono Hrozos kaimui. Žuvo 50 žmonių, tarp jų – vienas vaikas, o dar septyni žmonės buvo sunkiai sužeisti. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, raketa pataikė į kavinę, kur tuo metu vyko gedulingi pietūs.

Įkalinti Rusijos opozicijos lyderiai ragina surengti vienos dienos bado streikąKetvirtadienį įkalinti Rusijos opozicijos politikai, tarp jų Aleksejus Navalnas, Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, paragino politinius kalinius ir šalininkus surengti vienos dienos bado streiką.Pasak Kremliaus kritikų, protesto akcija bus rengiama spalio 30 d., anksčiau ji buvo žinoma kaip Sovietų Sąjungos politinių kalinių diena.Per daugelį metų represijų sunaikinta Rusijos piliečių visuomenė prezidentui Vladimirui Putinui pernai įsakius pulti Ukrainą toliau triuškinama.„Kviečiame visus politinius kalinius ir tuos, kurie nori pareikšti paramą, prisidėti prie akcijos ir tą dieną atsisakyti valgyti“, – sakoma įkalintų opozicijos politikų pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.Pareiškimą taip pat pasirašė trys įkalinti A. Navalno bendražygiai: Vadimas Ostaninas, Lilija Čanyševa, vadovavę jo politiniams biurams, ir Danielis Cholodnas, jo „Youtube“ kanalo techninis direktorius.„Rusijos valdžia grįžta prie savo šaknų: areštai, represijos, uždari teismo procesai“, – sakoma kalinamų aktyvistų pareiškime. „Manome, kad teisinga atsigręžti į savo šaknis ir tradicijas“, – sakė jie, ragindami „visų šalių politinius kalinius“ solidarizuotis su iniciatyva.Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti, įkalinti arba nubausti piniginėmis baudomis už nepritarimą Maskvos pradėtam karui Ukrainoje.47 metų A. Navalnas atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis numetė daug svorio kalėjime, į kurį buvo įkištas 2021 m., išgyvenęs nuodijimą Kremliaus užsakymu sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.Šalininkai  nerimauja ir dėl 42 metų V. Kara-Murzos sveikatos, jis taip pat  išgyveno du mėginimus jį nunuodyti ir kenčia nuo nervus pažeidžiančios polineuropatijos. Balandį jis buvo įkalintas 25 metams. Tai iki šiol ilgiausia kalėjimo bausmė, skirta Kremliaus kritikui. Neseniai jis buvo perkeltas į griežčiausio režimo kalėjimą Sibire ir iškart uždarytas į izoliatorių.

Kyjivo srityje nuo prieštankinės minos nukentėjo elektrikų brigadaKyjivo srities Makarivo kaime nuo prieštankinės minos nukentėjo regioninių elektros tinklų brigada, vieno iš sužeistųjų būklė yra sunki.Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausioji valdyba Kyjivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.Informaciją apie sprogimą prie vietos kapinių Bučos rajono operatyvinė-dispečerinė tarnyba gavo ketvirtadienį, spalio 5 d., 12 val. 03 min.Preliminariais duomenimis, elektrikų brigada nukentėjo sprogus prieštankinei minai.Nustatyta, kad per sprogimą buvo sužeisti trys žmonės. Vienas iš sužeistųjų kritinės būklės buvo nuvežtas į ligoninę Kyjive. Kiti hospitalizacijos atsisakė.Per sprogimą taip pat buvo apgadinti automobiliai „GAZ 53“ ir „Volkswagen“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srityje 32 metų vyras lauke užmynė ant priešo šaudmens ir buvo sunkiai sužalotas.

Putinas pareiškė, kad Rusijos misija – sukurti „naują pasaulį“Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos misija yra sukurti „naują pasaulį“, dėl beveik 20 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje jis kaltino „Vakarų hegemoniją“.„Mums iš esmės pavesta sukurti naują pasaulį“, – per Valdajaus politinį forumą Rusijoje sakė V. Putinas, pridūręs, jog Vakarai siekia pasaulinės „hegemonijos“.

ES teigia negalinti užpildyti JAV finansavimo spragos remiant UkrainąKetvirtadienį per viršūnių susitikimą Europos Sąjunga (ES) pažadėjo tvirtą paramą Ukrainai, tačiau perspėjo lyderius, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodmyrą Zelenskį, kad negalės visiškai užpildyti kokios nors JAV finansavimo spragos.Baimę kursto politinė suirutė Vašingtone, trečiadienį paskatinusi prezidentą Joe Bideną pripažinti, jog jis „nerimauja“, kad JAV parama Ukrainai gali nutrūkti.„Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą Ispanijoje.V. Zelenskis taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtoną užgriuvusių „politinių audrų“, tačiau sakė esąs įsitikinęs, kad vis dar turi abiejų JAV partijų paramą tolesnei pagalbai. „Amerika padėjo mums ir Europai išlikti. O dabar svarbu, kad Europa nenuleistų burių laukdama, kol audra nurims“, – sakė jis.ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos, drauge sudarančios daugumą NATO narių, yra gyvybiškai svarbios kovojančiai Ukrainai. ES ir šalys narės pažadėjo daugiau nei 100 mlrd. dolerių ilgalaikę paramą Ukrainai, įskaitant ginklų finansavimą.JAV skyrė 43 mlrd. dolerių karinei pagalbai, Kongresas patvirtino 113 mlrd. dolerių paramą, įskaitant humanitarinę pagalbą. Tačiau naujas JAV finansavimas Ukrainai sustabdytas dėl savaitgalio susitarimo su opoziciniais respublikonais, siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo.J. Borrellis sakė, kad tokio rezultato „tikrai nebuvo tikimasi ir tai tikrai nėra gera žinia“. Jis pridūrė, kad ES tikisi, jog „tai nebus galutinė JAV pozicija“. „Ukrainai reikia Europos Sąjungos paramos (...) bet taip pat ir JAV paramos“, – sakė jis.„Europa negali kompensuoti“Europos pagalba Ukrainai yra svarbiausias klausimas Granadoje vykstančiame EPC viršūnių susitikime, į kurį susirinko lyderiai iš beveik visų Europos žemyno šalių, išskiriant Rusiją.„Tikiu, kad visi lyderiai supranta riziką, jei Ukraina negaus visapusiškos paramos“, – sakė Moldovos prezidentė Maia Sandu, kurios šalis, Ukrainos kaimynė, pretenduoja įstoti į ES. Tačiau Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis, kaip ir J. Borrellis, pabrėžė, kad Europa „negali kompensuoti“ JAV pagalbos Ukrainai trūkumo. „Tai būtų neįmanoma, bet turime ir toliau remti, kiek galime“, – sakė jis.X. Bettelis pabrėžė, kad Europa neturi jokio žodžio „JAV vidaus reikaluose“, tačiau „tikimasi, kad netrukus bus rastas sprendimas Ukrainos naudai“.Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad JAV finansinės paramos Ukrainai problema tėra tik „laiko“ klausimas Vašingtonui. Ji pabrėžė, kad vyksta darbas siekiant konkretizuoti pusę Ukrainai pažadėtos ES pagalbos – 50 mlrd. eurų per ateinančius ketverius metus, kad Kyjivui būtų suteiktas „nuspėjamumas ir patikimumas“.EPC viršūnių susitikimo lyderiai sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, jog Vakarai pavargs teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir tai atvers jam kelią į pergalę. „Manau, Rusija nori, kad būtume pavargę“, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas ir pridūrė: „Turėtume jai parodyti, kad nepavargome. Turime padėti Ukrainai tiek, kiek reikės“.Vis dėlto manoma, kad ši problema dominuos ir ES bei JAV viršūnių susitikime po dviejų savaičių Vašingtone, jame dalyvaus J. Bidenas, U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.Be tebesitęsiančio karo Ukrainoje, EPC viršūnių susitikimo lyderiai turi spręsti ir migracijos problemą. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Italijos premjerė Georgia Meloni ypač siekia, kad būtų užkirstas kelias laivais į Europą plūstantiems prieglobsčio prašytojams, o Lenkija grasina vetuoti naująjį ES migracijos paktą.

Žuvusiųjų po rusų atakos Charkivo srityje – jau 50 https://t.me/FastFocus/59948

Šoigu pareiškė, kad suformuoti devyni rezerviniai pulkai karui UkrainojeRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį pareiškė, kad kiekvienai kariuomenės grupuotei „specialiosios karinės operacijos“ zonoje Ukrainoje suformuoti devyni rezerviniai pulkai, praneša „Interfax“.„Jei kalbėsime apie kontraktininkus, mes, kaip ir nusprendė Generalinis štabas, kiekvienai grupuotei suformavome rezervinius pulkus. Šiandien jau turime devynis rezervinius pulkus, kurie ruošiasi, jie natūraliai nuolat papildomi“, – sakė S. Šoigu per pasitarimą jungtinės kariuomenės grupuotės štabe.Spalio 3 d. S. Šoigu teigė, kad 2023 metais tarnauti pagal sutartį ir savanorių būriuose išėjo daugiau kaip 335 tūkst. žmonių.„Per šį laiką surinkome 38 tūkst. savanorių. Žmonės ateina labai motyvuoti, pasiruošę vykdyti kovines užduotis. Kai kurie jau turi kovinės patirties, nes daugelis savanorių, po šešių mėnesių sutarties, grįžta pasirašyti antrosios. O yra tokių, kurie grįžta ir trečią kartą“, – tvirtino Rusijos gynybos ministras.Kaip rašo portalas „rbc.ua“, rugsėjį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per naują mobilizacijos bangą Rusija nori pašaukti nuo 400 iki 700 tūkst. kareivių.Rusijos žiniasklaidos ir tyrėjų duomenimis, mobilizuoti rusai kare Ukrainoje žūsta vidutiniškai po 4–5 mėnesių nuo šaukimo gavimo dienos, o kas penktas įsibrovėlis neišgyvena ir dviejų mėnesių.

Žuvusiųjų skaičius po Rusijos smūgio Charkivo srityje išaugo iki 49Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, po Rusijos smūgio parduotuvei Charkivo srityje 16 val. buvo žinomos 49 mirtys.Ukrainos vidaus reikalų ministerija teigia, kad tuo metu, kai įvyko išpuolis, prie parduotuvės esančioje kavinėje vyko gedulingi pietūs.Pasak vidaus reikalų ministro, dėl sprogimo tiek kavinė, tiek parduotuvė buvo visiškai sunaikintos.https://t.me/nexta_live/63372

Rusai smogė parduotuvei Kupiansko rajone – žuvo mažiausiai 48 žmonėsRusai surengė raketų ataką prieš maisto prekių parduotuvę Charkivo srities Kupiansko rajone ir pražudė mažiausiai 48 žmones.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Demonstratyviai žiaurus Rusijos nusikaltimas – raketos smūgis paprastai maisto prekių parduotuvei, visiškai sąmoningas teroro aktas. Kupiansko rajonas Charkivo srityje. Šiuo metu žinoma apie daugiau kaip  48 žuvusiuosius. Mano užuojauta visiems, kurie neteko giminių ir artimųjų! Sužeistiesiems teikiama pagalba...“ – pažymėjo prezidentas.Jis pabrėžė, kad „Rusijos teroras turi būti sustabdytas. Visi, kurie padeda Rusijai apeiti sankcijas, yra nusikaltėliai. Visi, kurie iki šiol palaiko Rusiją, palaiko blogį. Šio ir panašių teroro aktų Rusijai reikia tik dėl vieno dalyko: kad jos genocidinė agresija taptų nauja norma visam pasauliui“.V. Zelenskis padėkojo „kiekvienam lyderiui, kiekvienai tautai, kuri mus palaiko ginant gyvybę“.„Dabar kalbamės su Europos lyderiais, pirmiausia – apie oro gynybos stiprinimą, apie mūsų karių stiprinimą, apie mūsų šalies apsaugą nuo teroro. O teroristams – atsakysime. Visiškai teisingai. Ir galingai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.https://t.me/u_now/114311

Zelenskis: Rusija svarsto įvairius scenarijus artimiausiems metams, vienas jų – ypač pavojingasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karo Ukrainoje įšaldymas reikštų, kad jis gali užsitęsti iki 2028 metų ir sudaryti sąlygas Maskvai pulti kitas šalis. Tokius Ukrainos žvalgybos duomenis ketvirtadienį jis pateikė Granadoje, kur vyksta Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimas.Anot Ukrainos prezidento, Maskva svarsto įvairius scenarijus ateinantiems metams, ir vienas iš jų yra „itin pavojingas“.„Jeigu toje agresijoje prieš Ukrainą bus kažkokia pauzė, situacijos įšaldymas, tai bus naujas kritinis momentas – 2028 metai. Jeigu Rusijai dabar bus sudarytos sąlygos prisitaikyti, tai 2028 metais Kremlius jau bus atkūręs jūsų nualintą karinį potencialą, ir Rusijai pakaks jėgų atakuoti kitas Rusijos ekspansijos akiratyje esančias šalis. Nekalbant apie Ukrainą, tai neabejotinai Baltijos valstybės ir šalys, kurių teritorijoje yra Rusijos kontingentas. Tai tiksli mūsų žvalgybos informacija“, – pareiškė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas perspėjo savo partnerius, kad Rusija dabar svarsto, kaip prisitaikyti, analizuoja savo klaidas ir „ruošiasi eiti toliau“. V. Zelenskis paragino sąjungininkus Europoje laikytis išvien ir imtis aktyvesnių veiksmų prieš Rusijos agresiją Ukrainoje.

Žiniasklaida: Rusijoje – Ukrainos dronų ataka, be elektros liko svarbūs kariniai objektaiKetvirtadienį Ukrainos saugumo tarnyba surengė ataką prieš elektros pastotę Rusijos Kursko srityje, palikdama be elektros svarbius Rusijos karinius objektus, skelbia Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais. Rusija kiek anksčiau skelbė, kad Ukrainos dronai atakavo dvi pastotes vakarų Rusijoje, todėl 67 miesteliuose nutrūko elektros energijos tiekimas.Buvo atakuojama infrastruktūra Sudžos, Korenovo ir Gluškovo rajonuose, savo „Telegram“ kanale pranešė vakarų Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas. Visi trys rajonai ribojasi su Ukraina.

Rusai smogė ligoninei Chersono srityje, yra sužeistųjųApšaudydami Chersono srities Beryslavo miestą, Rusijos kariškiai pataikė į ligoninę, visiškai sugriautas jos ketvirtas aukštas, sužeisti du medicinos darbuotojai.Kaip rašo „Ukrinform“, tai ketvirtadienį feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Beryslave – tiesioginis pataikymas į ligoninę. Ketvirtas aukštas visiškai sugriautas, dar vienas – iš dalies“, – rašoma pranešime.Nuo priešo ugnies nukentėjo ir greitosios pagalbos automobiliai.Pažymima, kad taip pat nukentėjo du medicinos darbuotojai. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojui lūžo koja ir buvo sužeista galva, felčeris buvo kontūzytas. Informacija tikslinama.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė smogė penkis aviacijos smūgius Chersono srities Beryslavo miesto rajonui.Spalio 5-osios rytą priešas apšaudė Chersono centrą, buvo mirtinai sužeisti vyras ir moteris, dar vienas vyras nukentėjo.Be to, Rusijos kariuomenė rytą apšaudė du Chersono srities kaimus – Zolota Balką ir Kizomisą, taip pat Bilozerkos gyvenvietę, yra sugriovimų, padaryta žalos.https://www.facebook.com/alexandr.prokudin.7/posts/6509815369130172?ref=embed_post

Rusija Abchazijoje dislokuos dalį savo karinio laivynoRusija Sakartvelo separatistiniame Abchazijos regione dislokuos dalį savo Juodosios jūros karinio laivyno. „Pasirašėme susitarimą, ir netolimoje ateityje Očamčyros rajone bus įkurta nuolatinė Rusijos karinio laivyno bazė“, – rusų laikraštis „Izvestija“ citavo Abchazijos prezidentą Aslaną Bžaniją.Taip esą bus sustiprinti abiejų partnerių gynybiniai pajėgumai. Ši bendradarbiavimo forma bus „tęsiama, nes ji apsaugo ir Abchazijos, ir Rusijos pagrindinius interesus“, kalbėjo A. Bžanija.Rusija po 2008 m. karo, kai įsiveržė į Sakartvelą, nepriklausomomis valstybėmis pripažino šio separatistinius regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tačiau dauguma pasaulio šalių tam nepritaria. Abchazija ribojasi ir su Rusija, ir su Juodąja jūra.Nuo Očačmyros Abchazijos pakrantėje iki NATO narės Turkijos Juodosios jūros krantų yra mažiau nei 150 km. Očačmyroje karinio laivyno bazę jau turėjo Sovietų Sąjunga.„Wall Street Journal“ duomenimis, Rusija didelę dalį savo laivų jau atitraukė iš Krymo. Ukraina pastaruoju metu ne kartą atakavo Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinę Sevastopolyje okupuotame pusiasalyje.

Ukrainos prezidentas pripažino nerimaujantis dėl JAV paramosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitąmet vyksiančius rinkimus gali paveikti JAV paramą jo šaliai.Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą Ispanijos Granados mieste, V. Zelenskis nurodė, kad Kyjivas gavo patikinimų dėl JAV prezidento Joe Bideno palaikymo, tačiau pripažino, kad JAV išgyvena „sudėtingą rinkiminį laikotarpį“.„Įvairūs balsai. Kai kurie jų yra labai keisti. Tai taip pat bus viena iš pokalbių temų“, – prieš EPB susitikimą pažymėjo V. Zelenskis.

Ukraina teigia, kad nuo karo pradžios dingo daugiau kaip 26 tūkst. žmoniųUkraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, tūkstančiai žmonių, tarp jų ir daug civilių, laikomi dingusiais be žinios.„Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, kurie dingo be žinios ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai ir apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.

Britų vyriausybė: Rusija gali atakuoti civilinius laivusDidžioji Britanija įspėja, kad Rusija Juodojoje jūroje gali atakuoti civilinius laivus ir kaltę už tai suversti Ukrainai. Tai rodo žvalgybinė informacija, naktį į ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija Londone. Britai mano, kad Rusija tam netoli Ukrainos uostų gali panaudoti jūrines minas.Britų vyriausybė jau prieš kelias savaites apkaltino Rusiją mėginus pulti civilinį krovininį laivą Juodojoje jūroje. „Pasaulis stebi – ir mes matome ciniškus Rusijos mėginimus suversti kaltę dėl atakų Ukrainai“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly‘is.Beveik nėra abejonių, jog Rusija nori išvengti atviro civilinių laivų skandinimo ir dėl to vers kaltę Ukrainai, sakoma ministerijos Londone pranešime. Paskelbiant šį vertinimą, esą norima atskleisti Rusijos taktiką ir užkirsti kelią galimoms atakoms.Britų vertinimu, Rusija gali atakuoti civilinius laivus, plaukiančius Ukrainos humanitariniais koridoriais, kad sutrukdytų ukrainietiškų grūdų eksportą ir toliau darytų spaudimą šalies ekonomikai.Maskva liepą pasiraukė iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra. Nuo tada Rusija, britų duomenimis, apgadino iš viso apie 130 uostų infrastruktūros objektų Odesoje, Čornomorske ir Renyje. Sunaikinta beveik 300 000 tonų grūdų. Šio kiekio būtų užtekę metus laikus maitinti 1,3 mln. žmonų, teigia britai.

Rusija teigia, kad dėl Ukrainos smūgių dviem pastotėms 67 miesteliai liko be elektrosUkrainos dronai atakavo dvi pastotes vakarų Rusijoje, todėl 67 miesteliuose nutrūko elektros energijos tiekimas, sakoma ketvirtadienį paskelbtuose oficialiuose pranešimuose.Buvo atakuojama infrastruktūra Sudžos, Korenovo ir Gluškovo rajonuose, savo „Telegram“ kanale pranešė vakarų Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas. Visi trys rajonai ribojasi su Ukraina.Abi pastotės buvo Sudžoje ir Gluškove, „Telegram“ pranešė naujienų kanalas „Shot“. J. Starovoitas patvirtino elektros energijos tiekimo sutrikimų faktą, nenurodydamas konkrečių skaičių.Pasak gubernatoriaus, netoli sienos esantis Rylsko miestas buvo apšaudytas kasetiniais šaudmenimis.„Moteris patyrė vidutinio sunkumo skeveldrinius sužalojimus ir buvo nuvežta į rajono ligoninę, kur jai suteikta medicininė pagalba“, – rašė R. Starovoitas. Nuo kasetinių šaudmenų nukentėjo keli namai, garažai ir transporto priemonės.Per 19 mėnesių trunkantį karą Rusija ne kartą bombardavo Ukrainos gilumą sparnuotosiomis raketomis, bepiločiais lėktuvais ir raketomis.Maskva skundžiasi, kad Ukraina vis dažniau apšaudo jos pasienio regionus. Vis dėlto žala ir aukos Rusijoje yra daug mažesnio masto nei Rusijos padaryti ištisų Ukrainos regionų ir miestų sugriovimai.

Ukrainos pajėgos praneša apie dalinę sėkmę pietuoseUkrainos pajėgos praneša, kad stumiasi į priekį šalies pietuose. „Pasiekėme dalinės sėkmės į vakarus nuo Robotynės, – per valstybinę televiziją sakė Pietų grupės atstovas Oleksandras Stupunas. – Kai kuriose teritorijose pasistūmėjome nuo 100 iki 600 metrų“. Ukrainos pajėgos esą toliau stiprina savo pozicijas, praneša agentūra „Reuters“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, kad daliniai atrėmė rusų atakas prie Robotynės ir Verbovės. Rusijos Gynybos ministerija kalba apie savo dalinių laimėjimus Rytų fronte. Tačiau Ukrainos generalinio štabo duomenimis, rusai nesėkmingai mėgino atsikovoti teritoriją prie Andrijivkos rytuose, kurią Ukraina atsiėmė praėjusį mėnesį.Šių pranešimų apie mūšius nepriklausomai patikrinti kol kas nebuvo galimybės.

Per apšaudymą Chersone žuvo du žmonėsKetvirtadienio rytą rusai apšaudė Chersono centrą, per apšaudymą žuvo vyras ir moteris. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Ryte Rusijos kariuomenė nužudė du Chersono gyventojus“ – rašė jis.Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko, apie 9.30 val., per Rusijos kariuomenės vykdytą gyvenamųjų rajonų apšaudymą Chersono centre žuvo du žmonės – maždaug 50-55 metų amžiaus vyras ir moteris.Chersono regioninė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje „dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu“.Tyrimo duomenimis, gyvenamieji pastatai ir negyvenamosios patalpos buvo apšaudyti taikliąja ugnimi. Duomenys apie sužeistuosius tikslinami.Kaip pranešama, ryte priešas apšaudė du kaimus Chersono regione – Zolota Balką ir Kizomysą, ten yra sugriovimų.

Po Ukrainos atakų – pokyčiai okupuotame Sevastopolio uoste OSINT analitikas MT Andersonas paskelbė spalio 1 dieną darytų palydovinių nuotraukų, kurios byloja, kad didžioji dalis Rusijos Federacijos Juodosios jūros flotilės laivų iš aneksuoto Sevastopolio perkelti į Novosibirską Krasnodaro krašte, rašo „Meduza“. Anot analitiko, į Novosibirską išplaukė du projekto 11356 „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“ laivai, trys dyzeliniai povandeniniai laivai, penki desantiniai laivai ir keli nedideli raketiniai laivai. Spalio 2 dienos palydovinės nuotraukos įrodė, kad aneksuoto Krymo Feodosijoje liko vienas didžiulis desantinis laivas, keli traleriai ir raketiniai laivai. Be to, pačiame Sevastopolyje, sprendžiant pagal spalio 2 dienos palydovines nuotraukas, pasiliko keturi dideli desantiniai projekto 775 laivai ir povandeninis „Kilo“ klasės laivas. Kaip teigia buvęs Norvegijos karininkas ir OSINT analitikas Tordas Are Iversenas, laivų pasitraukimas – tai ukrainiečių atakos Sevastopolyje „atgarsis“, bet tai nereiškia, kad atsitraukė visa flotilė – Juodosios jūros flotilė bazėse laivų dar likę. „Visą laiką, kiek jau vyksta karas, stebime, kaip laivai iš Sevastopolio išplaukia ir grįžta iš kitų bazių, ypač po Ukrainos smūgių, bet paskui situacija normalizuojasi. Nors Feodosijoje dabar laivų ir daugiau, reikia daugiau laiko, kad galėtume šiuo klausimu daryti kažkokias rimtesnes išvadas“, – pareiškė jis. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) teigia, kad tai greičiausiai bandydamas apsaugoti laivus nuo tolesnių Ukrainos smūgių prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme. https://twitter.com/MT_Anderson/status/1709244060647772554?ref_src=twsrc%5Etfw https://t.me/bmpd_cast/17585

JT ataskaita: smūgį Olenivkos kalėjimui okupuotoje Ukrainoje sudavė ne HIMARSMirtiną sprogimą kalėjime okupuotoje rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS, nustatė Jungtinių Tautų tyrėjai.2022 metų liepos 29 dieną per sprogimą Maskvos kontroliuojamame Olenivkos kalėjime rytiniame Donecko regione žuvo mažiausiai 51 ukrainiečių karo belaisvis. Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą surengus šią ataką.Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje tyrėjai teigė, kad toliau tiria sprogimus, ir pabrėžė, kad reikia daugiau informacijos, norint nustatyti tikslias aplinkybes ir aiškiai nurodyti atsakomybę.Tačiau, pasak jų, akivaizdu, kad „sprogimus sukėlė ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paleistos raketos HIMARS“.„Barakų sienų, lubų, stogo ir langų pažeidimų laipsnis, viduje esančių gultų būklė, liekamojo kraterio dydis ir smūgio spindulys nėra būdingi HIMARS amunicijos smūgiams“, – teigiama ataskaitoje.JT žmogaus teisių agentūros misija, kuri Ukrainoje veikia nuo 2014 metų, nebuvo įleista į įkalinimo įstaigą, nors ragino Maskvą tai padaryti, tačiau teigė, kad išvadas padarė apklaususi daugiau kaip 50 liudininkų ir išgyvenusiųjų, taip pat išanalizavusi vaizdo įrašus bei nuotraukas.„Net ir viena HIMARS raketa greičiausiai būtų padariusi gerokai didesnės ir rimtesnės žalos barakams ir aplinkinei teritorijai“, – sakoma ataskaitoje, nurodant, kad liudininkai taip pat pasakojo „girdėję daug sprogimų“.Be to, tyrėjai teigė, kad vaizdo medžiaga iš sugriautų barakų „rodo smūgio vietą vakarinės sienos vidinėje pusėje ir dvi galimas prasiskverbimo pro stogą vietas“.„Nors tikslaus ginklo tipo ir jo kilmės vietos nustatyti nepavyko, konstrukcijos pažeidimų pobūdis atitiko sviedinio, judėjusio rytų-vakarų trajektorija, požymius“, – teigiama ataskaitoje.Tuo metu, kai įvyko sprogimas, Olenivkos kolonijoje buvo laikomi tūkstančiai ukrainiečių karo belaisvių, įskaitant bataliono „Azov“ karius, kurie gynė plieno gamyklą „Azovstal“ Mariupolio uostamiestyje prieš pasiduodami Rusijos pajėgoms.

V. Zenlenskis atvyko į Granadą Ispanijoje, kur dalyvaus Europos politinės bendrijos susitikimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus naujos Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime Ispanijoje.Jis atvyko į Granadą, ketvirtadienio rytą tinkle X rašė V. Zelenskis.EPB susitikime daugiausia dėmesio bus skirta Europos politinei bendrijai priklausančių šalių bendradarbiavimo stiprinimui telkiant visapusišką paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.Taip pat bus diskutuojama apie siekį užtikrinti Europos kontinento stabilumą, energetinę nepriklausomybę, efektyvų veikimą tarptautinėse organizacijoje ir išsaugoti sutartos tarptautinės tvarkos principus.

Ukraina sako naktį numušusi 24 iš 29 Rusijos paleistų dronųUkraina ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba sunaikino didžiąją dalį dronų, kuriuos Rusija naktį paleido iš Krymo pusiasalio.„Iš viso buvo paleisti 29 nepilotuojami orlaiviai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su oro gynybos pajėgomis, virš Odesos, Mykolajivo ir Kirovogrado sričių sunaikino 24 dronus „Shahed-131/136“, – nurodė Kyjivas.Pasak už šalies pietus atsakingų kariuomenės pareigūnų, Rusija Pietų Ukrainoje „toliau stengiasi naikinti uostų ir kitą infrastruktūrą“. „Deja, Kirovogrado srityje buvo pataikyta į infrastruktūros objektą“, – priduriama pranešime.Kyjivas yra perspėjęs, kad artėjant žiemai Rusija atnaujina oro atakų, nukreiptų į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kampaniją. Pastaruoju metu Maskva taip pat dažniau taikosi į Ukrainos uostus.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas siekia, jog sąjungininkai atsiųstų daugiau oro gynybos sistemų.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 280 470 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 5 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 280 470 karių, įskaitant 580 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 757 Rusijos tankus (+12 per pastarąsias 24 val.), 9 052 (+26) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 643 (+31) artilerijos sistemas, 804 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 540 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 980 (+18) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 129 (+8) dronus, 948 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 530 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija pranešė, kad jos Rylsko miestas apšaudytas kasetine amunicijaRusijos duomenimis, kasetine amunicija apšaudytas Rusijos Rylsko miestas Kursko srityje. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė srities gubernatorius Romanas Starovoitas. Pasienio miestas esą apšaudytas iš Ukrainos.Pateiktais duomenimis, į ligoninę nuvežta sužalota moteris. Taip pat apgadinta namų, ūkinių pastatų ir automobilių.Prieš tai gubernatorius pranešė apie dronų ataką Kursko srityje, dėl kurios įvairiuose rajonuose nutrūko elektros tiekimas. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

„Bild“: Vokietija kol kas neperduos Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketųVokietijos kancleris Olafas Scholzas, anot žiniasklaidos, ir toliau nenori perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. Tačiau, anot laikraščio „Bild“, kuris remiasi Vokietijos ir Ukrainos vyriausybės šaltiniais, Berlynas ir Kyjivas kalbasi apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir galimą tolesnį „Patriot“ gynybinių raketų tiekimą iš Vokietijos.Pasak „Bild“, O. Scholzas praėjusią savaitę Užsienio reikalų komiteto posėdyje atsakinėdamas į klausimus pažymėjo, kad „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimo negalima lyginti su britų ir prancūzų „Storm Shadow“ tipo sparnuotosiomis raketomis. Didžioji Britanija ir Prancūzija esą pačios teikia raketų taikinių geoduomenis, o britai Ukrainoje turi ir savo personalo. O Vokietija esą „to negali“.Be to, Vokietijos vyriausybės atstovai pareiškė susirūpinimą, kad „Taurus“ sparnuotosiomis raketomis gali būti smogta Kerčės tiltui, jungiančiam Rusijos žemyninę dalį ir Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. „Bild“ rašo, kad praėjusiomis savaitėmis būta pokalbių su britų vyriausybės atstovais, kurie norėjo įtikinti Vokietiją dėl „Taurus“ perdavimo. Vokietijos pusė esą tada pareiškusi konkretų susirūpinimą, kad vokiškais ginklais gali būt sunaikintas šis tiltas.Vokietijos kanclerio atstovė, paprašyta komentaro, sakė, kad „naujos informacijos dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų nėra“, o konfidencialūs vyriausybės pokalbiai su kitų šalių atstovais iš esmės nėra komentuojami.

Ombudsmenas: Rusija įsteigė apie 70 sukarintų stovyklų ukrainiečių vaikams „perauklėti“Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose veikia mažiausiai 70 stovyklų, kuriose rusai prievarta „perauklėja“ deportuotus ukrainiečių vaikus, kad atimtų iš jų tautinę tapatybę.Taip teigė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kalbėjęs per nacionalinį teletiltą ir komentavęs rusų steigiamus „karinio-patriotinio auklėjimo“ centrus ukrainiečių vaikams.„Iš tiesų tas „švietimas“ yra privalomas. Mūsų vaikai neturi pasirinkimo – dalyvauti ar ne. Visi yra įtraukiami, tokia yra oficiali Rusijos mokymo programa Ukrainos vaikams. Pabrėžiu, kad būtent ukrainiečių vaikai yra įrašomi į įvairias karines organizacijas ir pereina tokius „mokymus“. Rusai tai daro ne tik sąmoningai, bet ir siekdami iš ukrainiečių vaikų išauginti naują rusų karių kartą, kuriai ateityje, jų manymu, vėl teks kariauti prieš Ukrainą ar kitas šalis... Šiuo metu, mūsų žiniomis, Rusijoje ir laikinai okupuotose teritorijose, taip pat Kryme veikia mažiausiai 70 tokių stovyklų“, – sakė D. Lubinecas.Net mergaitės mokomos naudotis Kalašnikovo automatu, dainuoti rusiškas „patriotines“ dainas ir ruoštis karinei „karjerai“.Rusijos propagandistai „plauna smegenis“ vaikams tokiais teiginiais, tarsi Ukraina ir ukrainiečių tauta niekada neegzistavo, pridūrė ombudsmenas.„Rusai sąmoningai imasi veiksmų, kuriais siekiama prievarta perkelti vaikus iš vienos etninės grupės į kitą. Tai yra vienas iš genocido, kaip karo nusikaltimo, požymių... Deja, daugelis tarptautinių ekspertų, dirbančių karo nusikaltimų dokumentavimo srityje, vis dar neranda įrodymų apie nusikaltimus žmoniškumui, kurie patenka į genocido sąvoką. Man atrodo, kad mes, kaip valstybė, aš, kaip Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas, pateikėme tiek daug įrodymų, konkrečių liudijimų apie vaikus, kuriuos parsivežėme iš Rusijos teritorijos, kur jie buvo fiziškai baudžiami net už bendravimą ukrainiečių kalba – mūsų nuomone, tai ne šiaip požymis, tai tiesioginis įrodymas, kad Rusija vykdo genocidą prieš ukrainiečių tautą“, – sakė D. Lubinecas.Jis pažymėjo, kad visos vyriausybės pastangos nukreiptos į tai, kad rusai pradėtų masiškai grąžinti ukrainiečių vaikus. Be to, pasak ombudsmeno, jau yra sukurti nauji vaikų paieškos mechanizmai visoje Rusijoje. Jis sakė negalįs atskleisti detalių, bet dabar surenkama daugiau faktų, įrodymų, informacijos, yra galimybė dokumentuoti Rusijos pareigūnų, dalyvaujančių prievartinio ukrainiečių vaikų deportavimo procese, veiksmus.„Galbūt ateityje sulauksime naujų Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių, kurie suvaidins teigiamą vaidmenį ukrainiečių vaikų grąžinimo procese“, – užbaigė ombudsmenas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska kreipėsi į Jungtines Tautas ir jos vadovą Antonio Guterresą prašydama padėti susigrąžinti iš Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus.

Buvęs Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris: Ukraina nėra pasirengusi narystei ESBuvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris įspėjo dėl skuboto Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą (ES). „Kas yra turėję reikalų su Ukraina, žino, kad tai šalis, kuri yra korumpuota visuose visuomenės lygiuose“, – pareiškė jis interviu vokiečių leidiniui „Augsburger Allgemeine“.„Nepaisant pastangų, ji (Ukraina) nėra pasirengusi narystei, jai reikia didžiulių vidaus reformų“, – kalbėjo J. C. Junckeris. ES, anot jo, turi blogos patirties su kai kuriomis „vadinamosiomis naujomis narėmis“ dėl teisinės valstybės principų laikymosi. Tai esą neturi pasikartoti.Tačiau „europietiška perspektyva“ Moldovai ir Ukrainai, „kuri taip dorai priešinasi (Rusijai) ir gina Europos vertybes“ turi būti išlaikyta, pažymėjo J. C. Junckeris. Šioms šalims turi būti sudaryta galimybė „dalyvauti dalyje Europos integracijos procesų“. „Turėtume siekti, kad būtų galima savotiška dalinė narystė, protinga beveik plėtros forma“, – toliau kalbėjo J. C. Junckeris.

J. Bidenas baiminasi, kad dėl chaoso JAV gali nukentėti pagalba UkrainaiPrezidentas Joe Bidenas trečiadienį prisipažino nerimaujantis, kad politinė sumaištis Vašingtone gali kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai, ir paragino respublikonus nutraukti rietenas bei paremti „itin svarbią“ pagalbą Kyjivui.J. Bidenas pridūrė, kad greitai sakys svarbią kalbą apie būtinybę paremti Ukrainos kovą prieš Rusijos invaziją, po to, kai Vašingtone kilęs chaosas sukėlė nerimą JAV sąjungininkėms. Tačiau jis atsisakė nurodyti, kada ketina sakyti kalbą.„Man tikrai neramu, – sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas, ar respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy nušalinimas, kurį įvykdė griežtosios linijos šalininkai jo paties partijoje, gali sutrukdyti skirti daugiau lėšų Ukrainai. – Tačiau žinau, kad dauguma abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato narių yra pareiškę, jog pritaria Ukrainos finansavimui“.Savaitgalį Kongrese pasiekus paskutinės minutės susitarimą, kad būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo, Ukrainai nebuvo skirtas joks naujas finansavimas, o viltis greitai rasti sprendimą dar labiau apsunkino antradienį įvykęs K. McCarthy pasitraukimas.Pretendentai jį pakeisti yra įvairių pažiūrų, tačiau tarp jų yra kraštutinis dešinysis respublikonas Jimas Jordanas, kuris yra itin skeptiškas Ukrainos finansavimo klausimu.Dabartinis laikas yra labai svarbus, nes Baltieji rūmai įspėja, kad pagalba gali baigtis per kelis mėnesius, kaip tik tuo metu, kai Ukraina bando paspartinti lėtai vykstantį puolimą prieš Rusiją artėjant žiemai.J. Bidenas nurodė, kad yra „daugiau priemonių, kaip galėtume rasti lėšų“ be Kongreso pritarimo, tačiau daugiau detalių nepateikė.Prezidentas ketvirtadienį išklausys savo nacionalinio saugumo komandos pranešimą apie Ukrainą, komandoje pirmą kartą dalyvaus naujasis aukščiausio rango JAV karininkas generolas Charlesas „CQ“ Brownas, pridūrė Baltieji rūmai.

Sprogimai nugriaudėjo Myrhorode ir Kropyvnickyje Oro pavojaus metu Poltavos srities Myrhorodo ir Kropyvnickio miestuose girdėjosi sprogimai. Apie tai pranešė „Suspilne“, remiantis vietos gyventojais.Rusai iš Krymo paleido kelias bepiločių orlaivių grupes.Anksčiau keliuose regionuose, įskaitant Poltavos ir Kirovohrado sritį, buvo paskelbtas oro pavojus dėl grėsmės, kad Rusijos kariuomenė gali panaudoti atakos dronus ir balistinius ginklus.

Chersono srities laukuose detonavo rusiška amunicija, žmogus sunkiai sužeistasŠiandien Chersono srities karinė administracija pranešė, kad vyras buvo sunkiai sužeistas, kai aptiko rusų paliktą amuniciją, kuri vėliau sprogo.Amunicija detonavo kaime, esančiame už 70 kilometrų į šiaurės rytus nuo Chersono miesto.32 metų vyras, be kitų sužalojimų, neteko galūnės ir buvo nuvežtas gydytis į ligoninę, pranešė vietos valdžia.Civiliai turėtų vengti vietų, kurios dar nebuvo patikrintos, ar nėra sprogmenų, nes Rusijos kariai paliko daug amunicijos, pabrėžė Karo administracija.

JAV perdavė Ukrainai daugiau kaip milijoną šovinių, konfiskuotų iš IranoJungtinės Valstijos perdavė Ukrainai daugiau kaip milijoną konfiskuotų šovinių sovietiniams šaulių ginklams, kad sustiprintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių aprūpinimą fronto linijoje.Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV ginkluotųjų pajėgų centrinės vadovybės (CENTCOM) pareiškime, praneša „Ukrinform“.„JAV vyriausybė perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apie 1,1 milijono 7,62 mm šovinių“, – pažymima dokumente.Kartu pabrėžiama, kad perdavimas įvyko laikantis teisės aktų reikalavimų, nes JAV vyriausybė nuosavybės teisę į šiuos šaudmenis įgijo dar 2023 metų liepą, Teisingumo departamentui pareiškus civilinius ieškinius Irano Islamo revoliucijos sargybinių korpusui (IRSK).Pažymima, kad CENTCOM karinės jūrų pajėgos konfiskavo šiuos šovinius tranzitiniame laive „Marwan“ 2022 metų gruodį. IRSK ketino juos perduoti husiams Jemene, taip pažeisdamas JT Saugumo Tarybos 2216-ąją rezoliuciją.„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais ir partneriais, kad visomis teisėtomis priemonėmis būtų sustabdytas Irano mirtinos pagalbos srautas regione“, – pabrėžiama pareiškime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, konfiskuotų ginklų ir šaudmenų perdavimas turi turėti teisinį pagrindą, nes JT reikalauja, kad konfiskuota ginkluotė būtų sunaikinta arba laikoma sandėliuose.

Zelenskis: rinkimai Ukrainoje gali būti surengti, bet yra viena sąlygaPasak prezidento Volodymyro Zelenskio, svarbu rinkimus Ukrainoje organizuoti taip, kad žmonės, kurie turi balsuoti, galėtų tai padaryti saugiai, rašo UNIAN.Rinkimai Ukrainoje gali įvykti, jei parlamentas sugebės išspręsti visas užduotis, kad būtų užtikrinta galimybė balsuoti, sakė prezidentas V. Zelenskis interviu Italijos televizijos kanalui „Sky TG24“.„Padėtis sudėtinga, tačiau rinkimai Ukrainoje gali įvykti, jei parlamentui pavyks išspręsti visas užduotis, kad būtų užtikrinta galimybė balsuoti. Svarbu rinkimus organizuoti taip, kad žmonės, kurie turi balsuoti, galėtų tai padaryti saugiai, be išpuolių. Mes turime šią užduotį, jei mūsų šalis sugebės pakeisti įstatymus, rinkimai Ukrainoje įvyks“, – aiškino prezidentas.

Rusai apšaudė NikopolįNikopolis Dniepropetrovsko srityje trečiadienį buvo apšaudomas iš Rusijos pabūklų, pranešė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia BBC.75 metų moteris buvo sužeista šrapnelio.Pasak S. Lysako, apgadinta 10 privačių namų, infrastruktūra, automobiliai ir elektros linijos.Pranešama, kad smūgius sudavė artilerija ir bepiločiai lėktuvai kamikadzės.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid02bDoAoiw6Ww3oP4PEHrwMwg8MsDDgcAD8RdTqpeBRV6PQu4e2cbBNSWrcLxGBtotVl&id=100089981179124

Estija ir Latvija pirks karinių transporto priemonių už 693 mln. eurų Estija ir Latvija planuoja plėsti ir modernizuoti savo ginkluotųjų pajėgų transportavimo pajėgumus, kartu įsigydamos karinių transporto priemonių, kurių bendra vertė – apie 693 mln. eurų, trečiadienį pranešė Estijos pareigūnai.Estijos gynybos investicijų centras pranešė pasirašęs pagrindų sutartį su gamintojų „Volvo“, „Scania“ ir „Mercedes Benz“ vietos atstovais. Sutartis sudaryta septyneriems metams.Transporto priemonės yra įvairių tipų ir dydžių, jos bus užsakomos ir pristatomos partijomis, sakoma pranešime. Tarp jų bus logistikos mašinų, skirtų kelių transportui, ir taktinių transporto priemonių, kurias galima naudoti ir kovos lauke, ir keliuose. Pirmajame pirkimo etape numatoma įsigyti beveik 400 transporto priemonių, pirmosios bus pristatytos kitais metais, sakoma pranešime.Estija ir Latvija neseniai išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės sektoriuje, atsižvelgdamos į Maskvos invaziją į Ukrainą. Dvi kaimyninės Baltijos šalys, Europos Sąjungos ir NATO narės, besiribojančios su Rusija, susitarė drauge pirkti Vokietijos gamybos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“.

Ukraina sukūrė „nematomą apsiaustą“, apsaugantį nuo Rusijos termovizoriųUkraina sukūrė „nematomą apsiaustą“ – apsaugą nuo Rusijos termovizorių ir dronų su termovizinėmis kameromis – gynybinio klasterio „Brave-1“ pagrindu, pareiškė Ukrainos vicepremjeras, inovacijų, švietimo, mokslo ir technologijų plėtros, skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas, skelbia BBC.„Apsiaustas blokuoja šilumos spinduliavimą ir daro kovotojus nematomus priešui. Pavyzdžiui, mūsų snaiperių arba karių grupės, vykdančios kovines užduotis“, – rašė M. Fiodorovas „Telegram“ kanale, kur paskelbė vaizdo įrašą, demonstruojantį „nematomo apsiausto“ galimybes.„Vaizdo įraše rodomas baigtas pavyzdys, kuris sėkmingai išbandytas lauke. „Nematomas apsiaustas“ – tai tik vienas iš pasiekimų, kurie padės gelbėti mūsų karių gyvybes fronte“, – rašė M. Fiodorovas.https://t.me/zedigital/3703

Zelenskis įspėjo: Rusija vėl grasins branduoliniais ginklaisTikriausiai iki 2023 m. pabaigos Maskva sustiprins grasinimus branduoliniais ginklais, bet tai tik dar viena agresoriaus silpnumo apraiška, interviu Italijos kanalui „Sky TG24“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė „Ukrinform“.Prezidentas sakė, kad nuolat primindami apie savo branduolinius ginklus rusai parodo „ne savo stiprybę, o silpnumą“. Jie to griebiasi, nes nei karinės operacijos, nei diplomatų darbas nuo praėjusių metų vasario 24 d. neatnešė užpuolikams iš Rusijos norimų rezultatų, sakė V. Zelenskis.„Jie norėjo sunaikinti mūsų nepriklausomybę, bet nepajėgė laimėti. Iki metų pabaigos, mūsų žvalgybos duomenimis, branduolinių grasinimų bus daugiau, bet tai tik rodo (Vladimiro) Putino silpnumą“, – sakė V. Zelenskis.

Zelenskis ir Alijevas aptarė regiono saugumo klausimusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu aptarė regiono saugumo ir dabartinių iššūkių klausimus, taip pat bendradarbiavimo formatus.Apie trečiadienį įvykusį dviejų lyderių pokalbį telefonu „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybės vadovas.„Padėkojau jam (Alijevui) už reikšmingą humanitarinę pagalbą, kurią Azerbaidžanas teikia Ukrainai, ypač jos energetikos sektoriui artėjant žiemai. Mes patvirtinome mūsų įsipareigojimą gerbti valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principus“, – pareiškė V. Zelenskis.Prezidentai taip pat aptarė regioninį saugumą, dabartinius iššūkius ir bendradarbiavimo formatus.Kaip jau buvo pranešta, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas atsisakė vykti į Granadą susitikti su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Šiame Ispanijos mieste buvo planuojama surengti dviejų šalių taikos derybas.

JAV siunčia konfiskuotus Irano ginklus UkrainaiJAV ketina paskelbti, kad siųs konfiskuotus Irano šaulių ginklus ir šaudmenis į Ukrainą, pranešė amerikiečių pareigūnass, skelbia „Sky News“. JAV karinės jūrų pajėgos jau kelerius metus konfiskuoja, kaip manoma, Irano ginklus, kurie buvo skirti Irano remiamiems kovotojams Jemene.JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina gaus šaulių ginklų, pavyzdžiui, pistoletų, taip pat šaudmenų.Tačiau mažai tikėtina, kad šie ginklai turės didelės reikšmės mūšio lauke, nes Ukraina daugiausia siekia įsigyti tolimojo nuotolio ginklų ir oro gynybos sistemų. Be to, vargu ar tai sumažins susirūpinimą dėl Amerikos ketinimų toliau tiekti ginklus Ukrainai. JAV Kongresas šeštadienį priimtame laikinajame išlaidų įstatyme, kuriuo siekiama išlaikyti federalinės vyriausybės darbą, nenumatė jokių naujų lėšų Ukrainai – tai atspindi didėjantį kai kurių respublikonų nenorą skirti pinigų Kyjivui.

Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo daugiau kaip 60 Maskvos patriarchato dvasininkųNuo plataus masto karo pradžios Ukrainos saugumo tarnyba (UST) demaskavo daugiau kaip 60 Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkų, kurie dirbo Rusijai, pardavinėjo ginklus ir platino vaikų pornografiją.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST pareiškimu.Pasak UST atstovų, vyksta nuolatinė kova su ardomąja Rusijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų elementų  veikla Ukrainos religinėje aplinkoje.„Nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios remiantis UST medžiaga iškeltos 68 baudžiamosios bylos Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovams, iš kurių 14 yra metropolitai“, – papasakojo pareigūnai.Be to, šiuo metu tiriama 18 bylų, susijusių su viešu religinės neapykantos propagavimu, taip pat šaunamųjų ginklų pardavimu ir vaikų pornografijos platinimu.„Nė vienas priešo pakalikas ir kriminalinis elementas negalės pasislėpti už sutanos nuo teisingumo už nusikaltimus Ukrainai“, – pridūrė UST pareigūnai.

Ukraina teigia smogusi į Rusijos oro gynybos sistemąTrečiadienį Ukraina pranešė naktį smogusi Rusijos priešlėktuvinei sistemai Belgorodo pasienio regione.Neįvardytas šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje AFP sakė, kad Ukrainos pajėgos smogė „strateginei oro gynybos sistemai prie Rusijos Belgorodo miesto“. Pasak šaltinio, tai jau antrasis kartas per pastarąjį mėnesį, kai Ukraina smogė sistemai  „Triumf“, rugsėjo viduryje tokia sistema buvo sunaikinta Kryme.Apie šią ataką oficialiose Rusijos ataskaitose neužsimenama, o tik sakoma, kad „budinčios oro gynybos sistemos sunaikino daugiau nei 30 Ukrainos dronų virš Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių“.  Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas sakė, kad jo regionas tapo bepiločio orlaivio ir kasetinės amunicijos taikiniu, bet aukų nėra, tik iš dalies sunaikinti gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai.Rusijos gynybos ministerija taip pat pareiškė, kad naktį jos oro pajėgos „sustabdė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsilaipinimo grupės mėginimą įsiskverbti į Krymo teritoriją“. Pranešime sakoma, kad ukrainiečiai „greitaeigiu kariniu kateriu ir trimis vandens motociklais plaukė Tarchankuto kyšulio kryptimi“.Ukraina paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip, jos teigimu, Krymo link plaukia keli laivai, ir teigė, jog apšaudė Maskvos pajėgas.Ukraina taikosi į Krymą per visą Rusijos invaziją, tačiau pastaruoju metu atakos prieš karinius objektus 2014 m. Maskvos aneksuotame pusiasalyje suaktyvėjo.

Lenkijos atstovas: tikiuosi, nebereikės pratęsti finansinės pagalbos ukrainiečiams LenkijojeLenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mülleris trečiadienį žurnalistų buvo paklaustas apie tolesnę finansinę pagalbą šalyje gyvenantiems Ukrainos piliečiams, turint omenyje naujausias apklausas, kurios rodo, kad dauguma lenkų pasisako už jos nutraukimą.„Sprendimai, kurie buvo priimti prasidėjus karui, yra laikino pobūdžio, tiek galiu pasakyti“, – pareiškė jis. Anot P. Müllerio, jau baigėsi etapas, kai ukrainiečiai masiškai bėgo iš savo šalies nuo karo. „Todėl šie sprendimai palaipsniui nustos galioti, taip nurodyta įstatyme, jie nebus pratęsiami“, – pridūrė Lenkijos vyriausybės atstovas.Paklaustas, kada prasidės šis procesas, P. Mülleris atsakė, kad „tikriausiai pirmajame kitų metų ketvirtyje“. „Tikiuosi, kad tiesiog nebus būtinybės jų pratęsti“, – pridūrė politikas.Apklausa, kurią leidinio „Super Express“ užsakymu atliko tyrimų institutas „Pollster“, rodo, jog dauguma lenkų mano, kad nebereikėtų teikti finansinės pagalbos Lenkijoje gyvenantiems Ukrainos piliečiams.36 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė „tikrai ne“, 24 proc. – kad „veikiau ne“, 18 proc. pareiškė, kad „veikiau taip“, 8 proc. – kad „tikrai taip“. 14 proc. respondentų neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

Raudonasis Kryžius paragino Baltarusijos skyrių atleisti vadovą dėl ukrainiečių vaikų deportacijosTarptautinis Raudonasis Kryžius ragina atstatydinti Baltarusijos skyriaus vadovą Dmitrijų Ševcovą, kuris anksčiau gyrėsi aktyviai dalyvavęs deportuojant vaikus iš Rusijos kariuomenės laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Independent“.Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos valdyba spalio 4 d. pareiškė davusi Baltarusijos skyriui laiko iki lapkričio 30 d. funkcionieriui atleisti.Jei tai nebus padaryta, Raudonasis Kryžius rekomenduos visoms organizacijoms-narėms nutraukti partnerystės santykius su Baltarusijos skyriumi ir jo finansavimą.Kaip parodė Federacijos atliktas vidaus tyrimas, D. Ševcovui „tenka visą atsakomybė pagal kaltinimus“ dėl vaikų deportacijos iš Ukrainos.Taip pat nustatyta, kad atsakomybė už vaikų perkėlimą iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų tenka dar vienai organizacijai (ji neįvardyta), o Baltarusijos Raudonasis Kryžius veikė tik Baltarusijos teritorijoje.Portalas primena, kad nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija masiškai deportuoja ukrainiečių vaikus iš okupuotų teritorijų. Jie vežami į Krymą, Rusijos Federaciją ar Baltarusiją neva „sveikatingumo tikslais“ arba poilsiauti stovyklose. Liepą Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas D. Ševcovas prisipažino, kad „dalyvavo, dalyvauja ir aktyviai dalyvaus“ išvežant vaikus iš Ukrainos.

JT: okupuotuose Ukrainos regionuose Rusija elgiasi taip pat, kaip ir aneksavusi KrymąRusija stiprina administracinę sistemą naujai užgrobtose Ukrainos teritorijose tais pačiais metodais, kaip ir beveik prieš dešimtmetį Kryme, kai neteisėtai aneksavo pusiasalį, sakė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell, pristatydama naują ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje nuo 2023 m. vasario 1 d. iki liepos 31 d., pranešė „Ukrinform“.„Rusijos valdžia ir toliau agresyviai konsoliduoja administracinę sistemą okupuotose teritorijose, įskaitant mokyklas, rinkimų infrastruktūrą, ligonines ir teismus, įveda Rusijos įstatymus. Šis procesas primena tai, kas vyko Kryme prieš beveik dešimt metų“, – sakė D. Bell. Ji pridūrė, kad Rusijos okupacinė valdžia elgiasi taip, kad gyventojai neturi kitos išeities, kaip tik gauti Rusijos pasus.D. Bell pabrėžė, kad asmenys, neturintys Rusijos pasų, gali prarasti darbą, ribojama jų prieiga prie svarbiausių paslaugų, tokių kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinės pašalpos. Be to, jie išsamiai tikrinami ir susiduria su pavojumi būti sulaikyti patikros punktuose.Rugsėjo pradžioje okupuotose Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko sričių dalyse Rusija surengė įvairaus lygio pseudorinkimus. Dar prieš jiems prasidedant Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes, tarptautines organizacijas bei jų asamblėjas ir prašė nepripažinti rinkimų okupuotose Ukrainos teritorijose.

Ukrainos specialiųjų pajėgų kariškiai išsilaipino Kryme ir smogė rusams Specialiosios paskirties būrių „Stugna“ ir „Bratstvo“, įeinančių į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties padalinio „Timur“ sudėtį, nariai išsilaipino Krymo teritorijoje. Jie apšaudė okupantus. Apie tai skelbiama Vyriausiosios žvalgybos valdybos „Telegram“ kanale. „Specialiosios paskirties būrių „Stugna“ ir „Bratstvo“, įeinančių į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties padalinio „Timur“ sudėtį, kariai išsilaipino Krymo pusiasalio teritorijoje ir apšaudė okupantus! Krymas bus ukrainiečių!“ – parašė žvalgybininkai. Jų paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad specialiosios paskirties kariai atvyko valtimis. „Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba vėl išsilaipino Kryme, Krymas bus ukrainiečių arba negyvenamas“, – videoklipe pareiškė vienas iš kovotojų. https://twitter.com/DI_Ukraine/status/1709524362758332719?ref_src=twsrc%5Etfw

Netoli Belgorodo dronai atakavo rusų „S-400 Triumf“Naktį iš antradienio į trečiadienį netoli Belgorodo Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai atakavo priešlėktuvinės gynybos kompleksą „S-400 Triumf“, NV pranešė šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje.Rusų paskelbtuose vaizdo įrašuose girdėti apie 20 sprogimų „S-400 Triumf“ ir jo radaro dislokavimo vietoje. Tuo metu kaimyninėse gyvenvietėse dingo elektra. Tai jau antrasis toks priešlėktuvinės gynybos kompleksas, kurį per pastarąjį mėnesį atakavo Ukrainos saugumo tarnyba. Pirmajam buvo smogta rugsėjo 14 d. laikinai okupuotoje Eupatorijoje.https://t.me/nvua_official/63466

Vasario-liepos mėnesiais karas Ukrainoje pražudė 1 028 civiliusNuo vasario 1 d. iki liepos 31 d. karas Ukrainoje pražudė mažiausiai 1 028 civilius. Dar 3 593 civiliai buvo sužeisti.Tai pranešė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Danielle Bell, pristatydama naują ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį karo draskomoje šalyje.„Nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d. dėl karo veiksmų žuvo mažiausiai 1 028 civiliai, o dar 3 593 buvo sužeisti. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną vidutiniškai žūdavo beveik šeši civiliai, o 20 patirdavo sužalojimų“, – tvirtino D. Bell.Pasak jos, 86 proc. šių žmonių nukentėjo Ukrainos kontroliuojamose teritorijose, greičiausiai per Rusijos surengtas atakas. Didžiąją daugumą jų paveikė sprogstamieji ginklai. D. Bell pažymėjo, kad tokia ginkluotė neturėtų būti naudojama gyvenamosiose zonose.Misijos vadovės teigimu, vyriausybės kontroliuojamose teritorijose civiliai taip pat nukentėjo nuo kasetinės amunicijos. D. Bell kartu atkreipė dėmesį, kad šimtai civilių žuvo ar buvo sužeisti per toli nuo fronto linijų surengtas Rusijos raketų ir dronų atakas.JT anksčiau buvo patvirtinusios, kad nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. liepos 8 d. Ukrainoje žuvo mažiausiai 9 177 civiliai, o dar 15 993 buvo sužeisti.

Po protesto su antikariniu plakatu Rusijos TV kanalo redaktorė už akių nuteista 8,5 metų kalėjimoBuvusi Rusijos „Pirmojo kanalo“ redaktorė Marina Ovsianikova už akių nuteista 8,5 metų laisvės atėmimo bausme už karinių „klastočių“ platinimą, trečiadienį pranešė portalas „Mediazona“.M. Ovsianikova 2022 metų kovą, Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, pagarsėjo savo protestu tiesioginiame eteryje, kai išbėgo į TV studiją su antikariniu plakatu „Čia jums meluoja“.Maskvos Basmano rajono teismas už akių nuteisė M. Ovsianikovą 8,5 metų bendrojo režimo kolonijos dėl politinės neapykantos motyvuoto „klastočių“ apie Rusijos kariuomenę skleidimo.Prokuratūra prašė skirti jai 9,5 metų kalėjimo bausmę. Byla dėl „klastočių“ buvusiai „Pirmojo kanalo“ darbuotojai iškelta dėl piketo Sofijos krantinėje priešais Kremlių. Ji ten išėjo su plakatu „Putinas – žudikas, jo kariai – fašistai. Žuvo 352 vaikai. Kiek dar vaikų turi mirti, kad jūs liautumėtės?“ Pasak Tyrimų komiteto, šiuo piketu M. Ovsianikova „sukėlė realią grėsmę, kad visuomenėje susiformuos neigiamas požiūris į Ginkluotąsias pajėgas“.Po ankstesnio protesto M. Ovsianikovai buvo skirtos kelios piniginės baudos, vėliau – namų areštas, bet ji iš jo pabėgo ir išvyko iš Rusijos.

Britų žvalgyba: rusai tikriausiai numušė savo naikintuvą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šį rytą paskelbė naujausią šalies žvalgybos informaciją. Pranešime teigiama, kad „labai tikėtina“, jog Rusijos oro gynybos pajėgos rugsėjo 28-ąją virš pietvakarinio Ukrainos Tokmako miesto numušė savą orlaivį, rašo „Sky News“. Nuostolis iš tiesų didelis, nes tai galimai jau penktasis Su-35S – Rusijos pažangiausias naikintuvas – sunaikintas per Rusijos karą prieš Ukrainą. Labai svarbi ir incidento vieta, pažymi britų gynybos ministerija, nes Tokmakas – „itin įtvirtintas miestas, kuriame dirba Rusijos karinės vadovybės štabas, atsakingas už pavojingiausias fronto atkarpas“. Kad rusai patys galėjo numušti savo naikintuvą, Ukrainos žiniasklaida rašė jau praėjusios savaitės pabaigoje. Tai pranešė Ukrainos „Telegram“ kanalas „Monitor“, kuriuo rėmėsi UNIAN. Jo duomenimis, rusai sunaikino savo pačių lėktuvą padangėje virš okupuoto ​​Tokmako. „Gera naujiena – Rusijos oro gynyba numušė Su-35 naktį virš Tokmako“, – sakoma pranešime. Rusijos tinklalapis „Fighterbomber“ penktadienį paskelbė naikintuvo Su-35 nuotrauką ir parašė: „Amžino skrydžio, brolau.“ Išsamesnių detalių jis nepateikė, komentarus uždarė. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1709440815666250075?ref_src=twsrc%5Etfw https://t.me/stranaua/124861

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 279 890 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 4 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 279 890 karių, įskaitant 450 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 745 Rusijos tankus (+13 per pastarąsias 24 val.), 9 026 (+18) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 612 (+47) artilerijos sistemų, 802 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 540 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 962 (+30) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 121 (+41) droną, 946 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 1 530 (+1) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Ch. Michelis: Ukraina 2030 m. gali priklausyti ESEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pareiškė esąs už Ukrainos prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES) iki 2030 m. – su sąlyga, kad Kyjivas atitiks tam tikrus kriterijus. „Ukraina 2030 m. gali priklausyti ES, jei abi pusės padarys savo namų darbus“, – sakė jis vokiečių leidiniui „Spiegel“. EVT vadovas, be kita ko, pareikalavo, kad ES spartintų „sprendimų priėmimo procesus“.Greitai priėmusi Ukrainą, ES taip pat „įrodytų, kad yra pajėgi veikti geopolitiškai“, – kalbėjo Ch. Michelis. Tačiau jis kartu pabrėžė, kad nė vienai ES šaliai kandidatei nebus daroma politinių nuolaidų. „Ukraina ir kitos kandidatės turi įgyvendinti reformas, kovoti su korupcija ir atitikti teisines sąlygas“, – tęsė EVT pirmininkas. Vis dėlto ES „neturėtų gaišti laiko“, nes esą, pavyzdžiui, Vakarų Balkanuose vis didėja Rusijos ir Kinijos įtaka.Be Ukrainos ES kandidatės dar yra Turkija, šešios Vakarų Balkanų šalys ir Moldova. ES šalių lyderiai penktadienį Granados mieste Ispanijoje tarsis dėl Ukrainos siekio iki metų pabaigos pradėti stojimo derybas. Europos Komisija vėliausiai lapkričio pradžioje ketina pateikti rekomendaciją. Tada viršūnių susitikime Briuselyje gruodžio viduryje būtų priimtas sprendimas. Sprendimui priimti reikalingas visų 27 ES šalių pritarimas.

Rusija teigia numušusi 31 Ukrainos dronąRusija praneša naktį į trečiadienį virš savo teritorijos numušusi 31 Ukrainos droną. Bepiločiai buvo paleisti į su Ukraina besiribojančius Belgorodo, Briansko ir Kursko regionus, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Ministerija nepateikė duomenų apie galimas aukas ar žalą.Be to, Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomas apkaltino Ukrainos pajėgas šiame pietiniame Rusijos regione kasetine amunicija apšaudžius kelis kaimus. Per atakas sužeistųjų nebuvo, tačiau apgadinti keli namai, pranešė jis tinkle „Telegram“.

Rusai 100 kartų apšaudė Chersono regioną, sužeista 16 žmoniųPer praėjusią parą Rusijos kariuomenė 100 kartų atakavo Chersono regioną, iššaudama 699 sviedinius.Apie tai feisbuke pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak O. Prokudino, priešas šaudė iš minosvaidžių, artilerijos, naudojo dronus, tankus, lėktuvus, pėstininkų kovos mašinas BMP-2 ir „Gradus“. Į Chersono miestą buvo paleisti 39 rusiški sviediniai.Priešo atakos buvo nukreiptos į gyvenamuosius rajonus visose Chersono regiono gyvenvietėse. Beryslavo rajone nukentėjo administracinis pastatas, švietimo įstaiga, bažnyčia, vaistinės ir žemės ūkio įmonė, taip pat parkas ir gamykla Chersone.Pranešama, kad per Rusijos apšaudymą vienas žmogus žuvo ir 16 buvo sužeista.

V. Zelenskis: Charkivas turi tapti Rytų Ukrainos gynybos bazeCharkive Šiaurės rytų Ukrainoje apsilankęs prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino stiprinti regioną nuo Rusijos atakų. „Labai svarbu, kad Charkivas, nepaisant visko, ne tik atsilaikytų, bet ir padėtų išlaikyti stiprius visus mūsų Rytus“, – sakė jis antradienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi.Anot V. Zelenskio, per įvairius susitikimus, be kita ko, buvo aptariami išminavimo klausimai ir energijos objektų apsauga nuo rusų apšaudymo. „Yra daug klausimų, kurie svarbūs regionui. Ypač prieš žiemą. Ypač dėl besitęsiančio rusų teroro prieš Charkivą ir regioną bei okupantų ketinimus stiprinti mūsų pozicijų puolimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.Kai kuriuos dalykus Ukrainos pusė turi „aiškiai paspartinti“, reikalavo jis. Rusijos pajėgos iš karto po pradėtos invazijos mėgino užimti mažiau nei per 30 km nuo Rusijos valstybinės sienos esantį milijoninį Charkivo miestą. Kai šis bandymas žlugo, rusams pavyko okupuoti nemažą dalį srities teritorijos, kurią ukrainiečiai atsikovojo per savo puolimą praėjusį rudenį. Šiuo metu veda mūšiai pasienio regione tarp Ukrainos Charkivo ir Luhansko regionų.

Rusijoje griaudėjo sprogimaiNaktį į trečiadienį Rusijos miestuose Belgorode ir Brianske nugriaudėjo sprogimai. Apie tai internete pranešė vietos gyventojai.Rusijos „Telegram“ kanaluose paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose girdimi garsūs sprogimai. Po to Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas paskelbė, kad miestas ir rajonas yra priešlėktuvinės gynybos zonoje, esą taikinius numušė rusai. „Ekstremaliųjų situacijų tarnybos tikslina informaciją apie padarinius. Preliminariais duomenimis, aukų ar sugriovimų nėra“, – pridūrė V. Gladkovas.Taip pat pranešama, kad naktį Maskvos centre, netoli Kremliaus, skambėjo oro pavojaus signalizacija. Anksčiau Rusijos Federacijos valdžia skelbė, kad šių sistemų patikrinimas numatytas spalio 4 d.

Rusija teigia numušusi raketą „Neptun“ netoli KrymoRusijos gynybos ministerija pranešė, kad antradienio vakarą netoli aneksuoto Krymo buvo numušta Ukrainos priešlaivinė raketa „Neptun“, rašo BBC.„Ukrainos raketą aptiko ir sunaikino budinčios priešlėktuvinės gynybos priemonės virš Juodosios jūros vandenų prie Krymo pusiasalio krantų“, – sakoma ministerijos pranešime.20.33 val. Maskvos laiku Krymo teritorijoje buvo paskelbtas oro pavojus, apie jį visų pirma pranešė Sevastopolio okupacinis „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas. 21.18 val. pavojus buvo atšauktas.Vėliau M. Razvožajevas „Telegram“ kanale rašė, kad Sevastopolyje veikė priešlėktuvinės gynybos sistema, o ant vieno iš namų nukrito drono nuolaužos. Gynybos ministerijos pranešime tai paminėta nebuvo.

Vienas žmogus žuvo per Chersono srities apšaudymąPer Rusijos ataką antradienį Ukrainos pietinėje Chersono srityje žuvo vienas žmogus ir dar mažiausiai septyni buvo sužeisti, informuoja „Sky News“.Per smūgį Antonivkos kaime mirtinai sužeistas 69 metų vyras, kuris tuo metu buvo savo garaže, sakoma Chersono gubernatoriaus Oleksandro Prokudino pranešime „Telegram“.Pasak jo, taip pat buvo sužeistos penkios moterys ir du vyrai, kurių amžius nuo 28 iki 77 metų.

Landsbergis Varšuvos saugumo forume: Ukraina privalo tapti NATO nareAntradienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Varšuvos saugumo forume, pranešė ministerija.„Išgyvename istorinį momentą, kai statoma nauja „Berlyno siena“. Nuo mūsų pastangų priklauso tik tai, kur ta siena nusidrieks. Turime padaryti viską, kad Ukraina su 1991-ųjų metų sienomis liktų šioje pusėje. Nuo mūsų valios gintis priklauso pastangos stiprinti rytinį flangą – Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti Lietuvoje brigadą yra tikras „Zeitenwende“ pavyzdys“, – forumo diskusijoje „Žvilgsnis į Rytus: saugumo strategijų pokyčiai Vakarų Europoje“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.„Ukraina privalo tapti NATO nare. NATO transatlantinio saugumo skėtis turi saugoti ir tas šalis, kurios buvo paliktos pilkojoje geopolitikos zonoje“, – akcentavo ministras.Kartu su ministru G. Landsbergiu diskusijoje dalyvavo Islandijos užsienio reikalų ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir, Nyderlandų gynybos ministrė Kasja Ollongren ir Jungtinės Karalystės Valstybės ministras ginkluotosioms pajėgoms James Heappey.ELTA primena, kad Lenkijos sostinėje spalio 3–4 dienomis organizuojamas 10-asis forumas skirtas visiems transatlantinio saugumo aspektams, daugiausia dėmesio skiriant užsienio politikai, gynybai, energetikos ir demokratinio atsparumo klausimams.Kasmet organizuojamas Varšuvos saugumo forumas yra viena iš didžiausių Europos saugumo konferencijų, skirta transatlantiniam bendradarbiavimui ir saugumui, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europai.Renginys suburia apie 1500 dalyvių – parlamentarų, vyriausybių atstovų, politikų – iš 60 šalių: Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių, taip pat šalių kandidačių ir partnerių.

Be finansavimo JAV pagalbos Ukrainai pakaks „porai mėnesių“ JAV pagalba su Rusija kovojančiai Ukrainai baigsis per „porą mėnesių“, jei griežtosios linijos respublikonai nesutiks skirti naujų lėšų Kyjivui, antradienį pranešė Baltieji rūmai.„Kalbama galbūt maždaug apie porą mėnesių“, – per spaudos konferenciją sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

Pranešama apie sprogimus Sevastopolyje, mieste paskelbtas oro pavojusKryme, okupuotame Sevastopolyje, antradienį, spalio 3 d., girdėti sprogimų garsai. Mieste paskelbtas oro pavojus.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi vietos „Telegram“ kanalais, Sevastopolio okupaciniu „gubernatoriumi“ Michailu Razvožajevu ir Rusijos gynybos ministerija.„Sevastopolyje vietomis kaukia oro pavojaus sirenos, prieš tai įvyko sprogimas“, – sakoma pranešime.Vietiniai „Telegram“ kanalai taip pat pranešė apie tariamą priešlėktuvinės gynybos sistemų veikimą regione, taip pat apie jūrų ir sausumos transporto blokavimą mieste.

Ukrainoje žuvo keli savanoriai iš BaltarusijosUkrainoje žuvo keli savanoriai iš Baltarusijos. Jie kovojo prieš Rusijos agresiją.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis savanorių specialiosios paskirties būriu „Teror“ ir leidiniu „Zerkalo“.„Jūs deramai įvykdėte kovinę užduotį Rytuose. Deja, paskutinę jums. Iki pasimatymo Valhaloje, broliai", - sakoma pranešime.Baltarusijos leidinys „Zerkalo“ susisiekė su savanorių bataliono atstovais, kurie patvirtino kovotojų žūtį.Tačiau savanoriai nenurodė žuvusiųjų skaičiaus ir nepateikė išsamesnės informacijos.Portalas primena, kad kare prieš Rusiją Ukrainos pusėje kovoja baltarusių savanoriai. Dalis jų sudarė Konstantino Kalinausko pulką.Liepos pabaigoje buvo pranešta, kad kare Ukrainoje žuvo keturi baltarusių savanoriai iš „Litvino“ ir „Volato“ batalionų.Rugpjūčio mėnesį Ukrainoje žuvo dar vienas baltarusių savanoris. Jis buvo Antrojo tarptautinio legiono narys.

Von der Leyen apie Armėnijos parlamento sprendimą: pasaulis Putinui darosi vis ankštesnisEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino Armėnijos parlamento sprendimą ratifikuoti Romos statutą, kuriuo vadovaujasi Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), išdavęs Vladimiro Putino arešto orderį, praneša portalas „eurointegration“.Savo reakciją U. von der Leyen išdėstė socialiniame tinkle X.EK vadovė pažymėjo, kad po Armėnijos parlamento sprendimo „pasaulis Kremliaus autokratui darosi ankštesnis“.„Sveikinu Armėnijos parlamento sprendimą ratifikuoti TBT Romos statutą. Armėnija prisijungė prie 123 valstybių, įsipareigojusių laikytis teisės viršenybės“, – pridūrė ji.Portalas primena, kad anksčiau antradienį Armėnijos Nacionalinis Susirinkimas priėmė įstatymo projektą dėl Romos statuto ratifikavimo. Armėnija pasirašė Romos statutą 1998 metais, tačiau jo iki šiol dar nebuvo ratifikavusi.Oficialusis Jerevanas pabrėžė būtinybę ratifikuoti Romos statutą ir pripažinti jo jurisdikciją, konstatuodamas, kad naujos Azerbaidžano karinės agresijos prieš Armėniją pavojus išlieka didelis, o ratifikavus dokumentą Baku įvykdytiems karo nusikaltimams bus taikoma TBT jurisdikcija.Rusija ne kartą įspėjo Armėniją neratifikuoti Romos statuto. Iš jį ratifikavusių šalių tikimasi, kad jos areštuos V. Putiną, jei šis atvyktų į jų teritoriją.

Žiniasklaida: Rusija naudoja Ukrainoje iranietiškas raketasRusijos kariuomenė Ukrainoje naudoja Irane pagamintas „Arash“ šeimos 122 mm raketas HE-FRAG, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.„Šiomis dienomis Rusijos gynybos ministerija paskelbė trumpą vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti iranietiškos „Arash“ šeimos 122 mm raketos HE-FRAG. Rusijos ginkluotosios pajėgos jas naudoja šaudydamos iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“.  Į vaizdo įrašą dėmesį atkreipė projekto „UAweapons“ ekspertai. Vos prieš dvi savaites Niujorke Irano prezidentas Ebrahimas Raisi neigė, kad Teheranas aprūpina Maskvą ginklais“, – rašo „Bild“.Leidinio karinis ekspertas Julianas Repkė pažymėjo, kad kadrų su iranietiškomis raketomis, rusų naudojamomis Ukrainoje, internete pasirodydavo ir anksčiau, bet dabar jų naudojimo faktą patvirtino pati Rusijos gynybos ministerija. Jis taip pat pabrėžė, kad „Grad“ salvę sudaro iki 40 raketų, nuo karo pradžios Rusijos ginkluotosios pajėgos jau sunaudojo šimtus tūkstančių tokių šaudmenų.„Todėl Maskvai nuolat reikia naujų raketų, taip pat ir iš Baltarusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano“, – pabrėžiama pranešime.

J. Bidenas skambino sukrėstoms JAV sąjungininkėms, kad nuramintų dėl pagalbos UkrainaiAntradienį prezidentas Joe Bidenas paskambino svarbiausiems sąjungininkams, norėdamas juos nuraminti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos tvirtai rems Ukrainą, nors griežtosios linijos respublikonai atsisakė skirti finansavimą karinei pagalbai Kyjivui.J. Bidenas kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Europos Sąjungos ir NATO lyderiais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre, pranešė Baltieji rūmai.„Šį rytą prezidentas Bidenas skambino sąjungininkėms ir partnerėms, kad koordinuotų mūsų nuolatinę paramą Ukrainai“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime ir priduriama, kad daugiau informacijos bus paskelbta vėliau.J. Bidenas patiria vis didesnį spaudimą nuraminti sąjungininkes, sukrėstas JAV Kongrese pasiekto susitarimo, padėjusio išvengti jau šeštadienį grėsusio vyriausybės finansavimo nutraukimo, bet neįtraukusio jokios naujos pagalbos karo draskomai Ukrainai.Demokratas J. Bidenas paragino Atstovų rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy skubiai siekti naujos pagalbos ir sakė, kad JAV parama Rusijos invaziją atremiančiam Kyjivui negali būti nutraukta „jokiomis aplinkybėmis“.„Pirmininkas K. McCarthy ir dauguma Atstovų rūmų respublikonų turi laikytis duoto žodžio ir garantuoti paramą, reikalingą padėti besiginančiai Ukrainai“, – anksčiau antradienį socialinėje platformoje „X“ paskelbė J. Bidenas. JIs taip pat perspėjo, kad laikas senka iki esamo finansavimo pabaigos.Rusija džiūgavo dėl Vašingtone kilusio chaoso ir pirmadienį, tvyrant nežinomybei dėl JAV paramos Ukrainai, pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl karo tik didės. Tačiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė pirmadienį atsikirto, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „klysta“, jei mano, kad Maskva tvers ilgiau nei Ukrainos sąjungininkės. Ji pridūrė, kad netrukus JAV paskelbs apie naują pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ji bus paimta iš Kongreso jau patvirtinto 113 mlrd. JAV dolerių biudžeto.Jungtinės Amerikos Valstijos yra svarbiausios ginklų ir pagalbos tiekėjos Ukrainai, tęsiančiai kontrpuolimą prieš 2022 m. vasarį įsiveržusias Rusijos pajėgas, tačiau dažnai kritikuojamą kaip pernelyg lėtą. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas neseniai paskelbė, kad nuo invazijos pradžios JAV suteikė Kyjivui karinės pagalbos už 47 mlrd. JAV dolerių.Kongresas patvirtino iš viso 113 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai, tačiau tarp respublikonų didėja pasipriešinimas, taip pat ir tarp rinkėjų.Rugsėjo 24 d. paskelbta ABC/“Washington Post“ apklausa parodė, jog 41 proc. respondentų mano, kad JAV daro per daug remdamos Ukrainą. Vasarį taip manančių buvo 33 proc., o 2022 m. kovą – tik 14 procentų.

V. Klyčko: šildymo sezonas Kyjive gali žlugtiŠildymo sezonas Kyjive gali žlugti. To priežastis – dėl šilumos ir vandens tiekimo tarifų skirtumo susidariusi skola, kurios valstybė iki šiol nekompensavo.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.„Kyjivo miesto taryba ketvirtadienį kreipsis į Vyriausybę, prašydama padengti valstybės skolą sostinei (kaip ir visoms bendruomenėms) ir kompensuoti šilumos ir vandens tiekimo tarifų skirtumą. Priešingu atveju šildymo sezonas gali žlugti“, – pareiškė V. Klyčko „Telegram“ kanale ir pridūrė, kad „padėtis iš tikrųjų labai rimta“.Anot Ukrainos sostinės mero, Kyjivo skola, kurią valstybė žada padengti jau antrus metus iš eilės, dabar sudaro 6,8 mlrd. grivinų.„O visoje šalyje skola siekia 36 mlrd. grivinų! Vietos valdžia nedidino tarifų gyventojams, o visų tarifo dedamųjų kaina išaugo. Vyriausybė pažadėjo kompensuoti šį skirtumą, prezidentas davė nurodymus. Bet lėšų mes kol kas taip ir nesulaukėme“, – aiškino V. Klyčko.Anot jo, šilumą tiekiančios įmonės patiria didžiulių nuostolių ir miestas negali savarankiškai padengti tokių milžiniškų sumų.„Todėl ketvirtadienį Kyjivo miesto tarybos posėdyje turėtų būti priimtas toks kreipimasis į Vyriausybę“, – pareiškė V. Klyčko.Anksčiau ši problema jau buvo iškelta Ukrainos miestų asociacijoje (UMA). Atitinkamame pareiškime UMA pažymėjo, kad „Teplokommunenerho“ (TKE) įmonės visoje šalyje yra priverstos nutraukti karšto vandens tiekimą, pasiruošimą šildymo sezonui ir inicijuoti savo bankrotą. Šitaip yra todėl, kad trūksta lėšų tiekti šilumą ir dujas biudžetininkams ir gyventojams specialiomis kainomis.

Rusija išvedė į Juodąją jūrą du raketnešius, kurių bendra salvė – 16 raketų „Kalibr“Rusija nusiuntė į kovinį budėjimą Juodojoje jūroje du mažuosius raketnešius „Bujan-M“, galinčius gabenti iki 16 raketų „Kalibr“.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos Pietų gynybos pajėgos apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Priešas išvedė į Juodąją jūrą du pagal projektą „Bujan-M“ pastatytus mažuosius raketnešius, kurie gali gabenti iki 16 „Kalibr“ tipo raketų“, - rašoma pranešime.Pabrėžiama, kad raketų pavojaus lygis yra labai aukštas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 3-iosios rytą Juodojoje jūroje budėjo trys Rusijos laivai, raketnešių tarp jų nebuvo.

Pentagonas pasirengęs pristatyti Ukrainai raketų ATACMSJAV gynybos departamentas pasirengęs suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų ATACMS su kasetiniais šaudmenimis, kai tik prezidentas Joe Bidenas patvirtins perdavimą, interviu „Bloomberg“ sakė JAV kariuomenės įsigijimų sekretoriaus padėjėjas Dougas Bushas, pranešė „Ukrinform“.„Kariuomenė pasirengusi išsiųsti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų ATACMS su kasetiniais šaudmenimis, kai tik prezidentas Joe Bidenas patvirtins perdavimą“, – sakoma pranešime.Pasak pareigūno, JAV jau apsisprendė, kokias raketas ATACMS Ukraina gaus. Jis sakė, kad kariuomenė jau seniai pasirengusi jas perduoti ir tai padarys kuo greičiau. „Esame pasirengę, kai tik prezidentas nuspręs“, – sakė jis.JAV įstatymų leidėjai daugelį mėnesių ragina J. Bideną pasiųsti Ukrainai taktinių raketų sistemas ATACMS, su šiuo klausimu susipažinę žmonės praėjusį mėnesį sakė, kad JAV prezidentas pagaliau sutiko ir sakė praėjusį mėnesį Vašingtone viešėjusiam kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui esąs pasirengęs tai padaryti. Pasak JAV žiniasklaidos, J. Bidenas sakė V. Zelenskiui, kad JAV perduos Ukrainai nedidelę raketų ATACMS partiją.

Slovėnija perdavė Ukrainai šarvuotosios technikos, kurios pakanka vienai brigadai apginkluotiSlovėnija perdavė Ukraina tiek šarvuotosios technikos, kad jos pakanka vienai brigadai apginkluoti.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai antradienį kalbėdamas Varšuvos saugumo forume pareiškė Slovėnijos Respublikos gynybos ministras Marjanas Šarecas.„Slovėnija viena pirmųjų atėjo Ukrainai į pagalbą. Mes perdavėme technikos, kurios pakanka šarvuočių ir tankų brigadai apginkluoti“, – sakė jis.Anot ministro, Slovėnija „labai gerai suprato, jog jei Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, tai jis eis toliau“.„Putinas pasiuntė pavojaus signalą mums visiems. Ir jis iš tikrųjų yra tas, kuris mus vienija ir sako, kad turime būti aktyvūs ir kad NATO mums reikalinga labiau nei bet kada anksčiau“, – pažymėjo M. Šarecas.Šiame kontekste jis pabrėžė, kad NATO durys turėtų likti atviros, ypač Vakarų Balkanų šalims.2022 metų spalį buvo pranešta, kad Slovėnija perdavė Ukrainai 28 tankus M-55S, kurie yra modernizuotas sovietinio tanko T-55 variantas.

Šiaurės Makedonija suteikė Ukrainai karinę pagalbą, kuri sudaro 16 proc. jos gynybos biudžetoŠiaurės Makedonija suteikė Ukrainai karinę pagalbą, kurios bendra suma sudaro 16 proc. šios Balkanų šalies metinio gynybos biudžeto.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai antradienį kalbėdama Varšuvos saugumo forume pareiškė Šiaurės Makedonijos gynybos ministrė Slavjanka Petrovska.„Per praėjusius metus ir kelis šių metų mėnesius Šiaurės Makedonija priėmė daugiau kaip 10 sprendimų dėl įvairių rūšių šaudmenų ir ginklų perdavimo. Skaičiais pasakysiu taip: bendra pagalbos, kurią perdavėme Ukrainai, suma sudaro apie 16 proc. Šiaurės Makedonijos metinio gynybos biudžeto“, – pažymėjo ji.Anot S. Petrovskos, Šiaurės Makedonija ties tuo nesustos. „Esame pasirengę ir toliau teikti šią paramą, kaip ir bet kokią kitą paramą, kurios reikia Ukraina, tol, kol ji bus reikalinga. Nes mes suprantame, kad Ukraina kariauja mums visiems svarbų karą. Jie kovoja už savo teisę gyventi suverenioje ir nepriklausomoje šalyje“, – sakė ji.Ministrė taip pat pabrėžė, kad Šiaurės Makedonija nuo pat pradžių „pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą, bet ne tik žodžiais“. „Buvo aišku, kad kai tavo draugas kariauja ir jam reikia pagalbos, mes turime priimti tam tikrus sprendimus. Todėl iškart pradėjome tiekti įvairių rūšių amuniciją ir ginklus. Ir tai buvo daroma atsižvelgiant į Ukrainos prašymus“, – pridūrė pareigūnė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 28 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Šiaurės Makedonijos Respublikos ministru pirmininku Dimitaru Kovačevskiu aptarė tolesnį valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje.

Zelenskis atvyko į vieną karščiausių fronto ruožų Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad lankosi fronto linijos rajone Rytų Ukrainoje, kur Rusijos pajėgos priešinasi Ukrainos kariuomenei. „Šiandien mes lankome savo brigadas, vykdančias kovines misijas Kupianske ir Lymane, viename karščiausių (fronto) ruožų“, – sakoma V. Zelenskio pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Prezidentūros paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip V. Zelenskis kalbasi su kariais ir pasirašo ant karinės brigados vėliavos. V. Zelenskis sakė, kad „su brigadų ir batalionų vadais aptarė operatyvinę situaciją mūšio lauke, aktualijas ir poreikius“. Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas pietuose, bet Rusija į tai atsakė mėgindama susigrąžinti teritoriją šiaurės rytuose. Kupianską ir aplinkinius šiaurės rytinės Charkivo srities rajonus Kyjivo pajėgos atkovojo pernai rugsėjį. Nuo to laiko Maskva vėl veržiasi į regioną, Ukraina buvo priversta evakuoti iš jo civilius. https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1709173540769890700?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina žengia žingsnius, kad užtikrintų nacionalinės valiutos grivinos lankstumąUkrainos centrinis bankas pranešė, kad nuo antradienio užtikrins valdomus nacionalinės valiutos grivinos kurso svyravimus.Taip institucija sušvelnino Rusijos sukelto karo metu pritaikytus apribojimus, kad galėtų paskatinti valstybės ekonomiką. Prasidėjus karo veiksmams Kyjivas sustabdė visą prekybą valiutomis ir nustatė fiksuotą nacionalinės valiutos kursą, kad galėtų apsaugoti griviną ir stabilizuoti rinkas.„Ukrainos nacionalinis bankas imasi užtikrinti valdomą valiutos kurso lankstumą, kuris sustiprins užsienio valiutų rinkos ir ekonomikos stabilumą“, – sakoma antradienį išplatintame centrinio banko pranešime.Prieš tai bankas kelis mėnesius signalizavo, kad galėtų atlaisvinti vadeles.Institucija nurodė, kad atėjo laikas veikti, kadangi fiksuojama mažėjanti infliacija, o tarptautiniai rezervai išlieka „pakankamai aukšti“.Užtikrindamas valdomą nacionalinės valiutos kurso lankstumą kurios nors šalies centrinis bankas vykdo intervencijas į rinkas, kad palaikytų valiutą pasirinktame lygyje.„Nacionalinis bankas reikšmingai ribos kurso svyravimus“, kad užkirstų kelią ekstremaliems grivinos lygio pokyčiams, nurodė bankas ir pridūrė, kad toliau dės pastangas, jog galėtų švelninti apribojimus, tačiau pirmenybę teiks valiutos stabilumo palaikymui.Karo pradžioje buvo nustatytas fiksuotas grivinos kursas JAV dolerio atžvilgiu, už vieną dolerį mokėjus maždaug 29 grivinas. Tačiau 2022 m. liepą Ukraina devalvavo savo nacionalinę valiutą iki 36 grivinų už dolerį.

Kyjive sulaikytas kariškis, nušovęs du tarnybos draugusKyjive sulaikytas kariškis, kuris, kilus kivirčui, iš automato nušovė du tarnybos draugus. Tai pranešė Centrinio regiono gynybos specializuotosios prokuratūros spaudos tarnyba, kuria remiasi UNIAN.Kaip sakoma pranešime, spalio 2-osios naktį Kyjive buvo nužudyti du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai. Tyrimo duomenimis, incidentas įvyko, kai vieno iš Ukrainos sostinėje dislokuotų karinių dalinių kareivis po parą trukusio budėjimo kartu su dviem kolegomis iš to paties dalinio gėrė alkoholinius gėrimus.„Netikėtai kilus konfliktui, jis nušovė abu tarnybos draugus iš tarnybinio ginklo, o po to bandė pasišalinti iš nusikaltimo vietos, tačiau buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų“, – rašoma pranešime.Sulaikymo metu iš įtariamojo buvo paimtas Kalašnikovo automatas su šoviniais.Kariškiui pareikštas įtarimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 115 str. – tyčinis dviejų ar daugiau asmenų nužudymas. Jam skirta kardomoji priemonė suėmimas. Vyrui gresia iki 15 metų kalėjimo.

S. Šoigu: nauja mobilizacija neplanuojamaRusija, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, neplanuoja naujos mobilizacijos. Kariuomenė turi užtektinai karių, ministrą cituoja valstybinė naujienų agentūra RIA, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Pasak ministro, vien tik šiais metais prie kariuomenės prisijungė 335 000 karių.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 279 440 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 3 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 279 440 karių, įskaitant 360 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 732 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.), 9 008 (+8) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 565 (+40) artilerijos sistemas, 801 daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 540 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 932 (+23) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 5 080 (+20) dronų, 943 (+5) specialiosios technikos vienetus ir 1 529 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Žiniasklaida: šimtai rusų karių už bausmę siunčiami į pavojingiausias fronto atkarpasGirti šauktiniai, nepaklusnūs kariai ir nusikaltėliai – šimtai tokių Rusijos armijos karių už bausmę siunčiami į pačias pavojingiausias fronto atkarpas, teigia trylika gerai informuotų žmonių, tarp kurių ir penki kovotojai, rašo „Reuters“.„Bausmės batalionus“, kuriuos savo postus palikusiems kariams Antrojo pasaulinio karo metais subūrė Josifas Stalinas, primenančių „Storm Z“ darinių kariai Kremliui tėra viso labo „mėsa“, teigia vienas karys iš armijos dalinio 40318.Jis „Reuters“ naujienų agentūrai sakė, kad vadas jam nurodė nesuteikti medicininės pagalbos sužeistiems „Storm Z“ kariams, o kitas pareiškė, kad birželį netoliese Ukrainos Bachmuto miesto iš 120 jo dalinio karių gyvi liko vos 15.Nors kaliniai tokiuose būriuose ir sudaro pagrindą, ten atsiduria ir reguliariųjų pajėgų karių – už bausmę, kad vartojo alkoholį, narkotikus tarnybos metu, nepakluso įsakymams, teigia du savo akimis tokių dalykų matę kariai.„Jeigu vadas užuodžia nuo kario alkoholio tvaiką, jis tą pačią sekundę pasiunčiamas į „Storm“ būrį“, – teigia karys iš dalinio 40318.Šie būriai Kremliui labai naudingi, nes pasitarnauja kaip pėstininkai, kuriais negaila atsikratyti, teigia nepriklausoma karą stebinti organizacija „Conflict Intelligence Team“.„Storm“ būrių kariai siunčiami į pačias pavojingiausias fronto atkarpas, tiek gynybai tiek puolimui“, – paaiškina ekspertai. Rusijos gynybos ministerija niekada oficialiai nepripažino, kad „Storm Z“ būriai egzistuoja. Paprašyta pakomentuoti situaciją, ministerija nesureagavo ir dabar.

Ukraina teigia praėjusią naktį numušusi 29 Rusijos dronus ir sparnuotąją raketąUkraina antradienį pranešė, kad numušė daugiau kaip dvi dešimtis Irano gamybos kovinių dronų ir Rusijos pajėgų iš Krymo paleistą sparnuotąją raketą.Kyjivas perspėja, kad Maskva vėl pradeda atnaujina oro atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl kurių pernai milijonai žmonių ilgą laiką buvo likę be šildymo ir vandens.„2023 metų spalio 3-osios naktį Rusijos okupantai atakavo (Ukrainą) 31 „Shahed“ (dronu) ir sparnuotąja raketa „Iskander-K“, – nurodė oro pajėgos, patikslindamos, kad numušė raketą ir 29 dronus.Pranešime teigiama, kad dronus ir raketą numušė pajėgos, atsakingos už pietinį Mykolajivo ir centrinį Dniepropetrovsko regioną.Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino Europos Sąjungą išplėsti sankcijas Rusijai, taip pat Iranui už Maskvos pajėgoms tiekiamus kovinius dronus.

Rusai Chersono regionui smogė 80 kartų, žuvo du žmonės, Donecke – penki sužeistiPer pastarąją parą Rusijos kariuomenė sudavė 80 smūgių Chersono regionui, per juos žuvo du žmonės.„Per praėjusią parą priešas sudavė 80 smūgių, paleisdamas 502 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, tankų, aviacijos ir bepiločių orlaivių. Priešas paleido 60 sviedinių į Chersono miestą“, – feisbuke paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į regiono gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus; švietimo įstaigų pastatus, bažnyčią, humanitarinės pagalbos būstinę, prekybos centrą, automobilių centrą, gamyklą ir svarbų Chersono infrastruktūros objektą.Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar septyni buvo sužeisti.Kaip pranešta anksčiau, 15 proc. išlaisvintos Chersono regiono teritorijos jau yra išminuota.Donecko regione per pastarąją parą dėl Rusijos kariuomenės veiksmų buvo sužeisti penki gyventojai.„Spalio 2 dieną rusai sužeidė penkis Donecko regiono gyventojus: du – Novoukrainkoje, po vieną – Trudovėje, Avdijivkoje ir Jelizavetivkoje“, – feisbuke paskelbė laikinasis Donecko regiono karinės administracijos vadovas Ihoris Morozas.Remiantis paskelbtais infografikos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Donecko regione žuvo mažiausiai 1 729 žmonės, o 4 198 žmonės buvo sužeisti. Tačiau duomenys nėra galutiniai, nes šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.Kaip pranešta anksčiau, spalio 1 dieną žuvo trys Donecko regiono gyventojai, o dar penki buvo sužeisti.

Ukraina Charkive stato pirmąją požeminę mokykląRytų Ukrainos Charkivo miestas stato pirmąją šalyje požeminę mokyklą, kad apsaugotų savo moksleivius nuo Rusijos atakų. „Tokia slėptuvė leis tūkstančiams Charkivo vaikų saugiai tęsti pamokas akis į akį ir per raketų atakas“, – rašė meras Ihoris Terechovas tinkle „Telegram“, informuoja agentūra „Reuters“.Daugelis mokyklų Ukrainos fronto regionuose per karą priverstos mokyti moksleivius nuotoliniu būdu. Charkivas prieš naujus mokslo metus rugsėjo 1-ąją metro stotyse įrengė apie 60 klasių, kuriose telpa daugiau kaip 1 000 mokinių.Charkive, antrajame pagal dydį Ukrainos mieste, prieš Rusijos invaziją 2022 m. vasarį gyveno daugiau kaip 1,4 mln. žmonių. Dalis miesto yra už mažiau bei 35 km nuo Rusijos sienos ir kone kasdien patiria Rusijos oro smūgius.

Užsienio reikalų ministras: Lenkijos santykiai su Ukraina patiria „nuosmukį“Pirmadienį Kyjive susitikę ES užsienio reikalų ministrai aptarė paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos formulę.Lenkijai susitikime atstovavo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Wojciechas Gerwelis.Privataus televizijos transliuotojo „Polsat News“ pirmadienį paklaustas, kodėl nedalyvavo susitikime Kyjive, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau atsakė, kad „tai iš tiesų svarbus susitikimas“, tačiau pridūrė, kad turėjo likti Varšuvoje dėl „daugelio priežasčių, tarp jų ir dėl sveikatos“.Tačiau, pasak Z. Rau, „visų pirma tai nutinka dėl to, kad politikoje, taip pat ir dvišalėje, tarp įvairių šalių būna pakilimo ir nuosmukio laikotarpių“.„Šiuo metu, kalbant apie Lenkijos ir Ukrainos santykius, mes įžengiame į nuosmukio laikotarpį ir mano nebuvimas iš dalies yra to išraiška“, – sakė jis.„Polsat News“ paklausė Z. Rau, ar jo nedalyvavimas susitikime Kyjive nėra kerštas už V. Zelenskio žodžius JT Generalinėje Asamblėjoje, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidarios, nors netiesiogiai palaiko Rusiją.„Nevadinčiau to kerštu, tačiau šalių santykiuose svarbūs trys aspektai“, – atsakė Z. Rau, paaiškindamas, kad turi omenyje bendrus interesus, dabartinius nacionalinius interesus, kurie dabar šiek tiek pasikeitė, ir visuomenės paramą.Lenkijos ir Ukrainos santykiai rugsėjo viduryje tapo įtempti, kai Lenkija nusprendė pratęsti embargą kai kuriems Ukrainos žemės ūkio produktams, susirūpinusi, kad perteklinis importas iš rytinės kaimynės gali pakenkti šalies žemės ūkiui.Šis žingsnis papiktino Ukrainą ir ji dėl to pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai.

Rusija teigia virš Briansko srities sunaikinusi Ukrainos dronąRusijos oro gynyba, oficialiais duomenimis, naktį į antradienį vėl atrėmė Ukrainos drono ataką pietvakariniame Briansko pasienio regione. Bepilotis buvo sunaikintas, savo „Telegram“ kanale pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Nuostolių ar aukų nėra, taip pat „Telegram“ tinkle teigė Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.Maskva praėjusiomis savaitėmis ne kartą pranešė apie panašias dronų atakas, vadindama jas Ukrainos teroristiniais išpuoliais.

Zelenskis: Ukrainos narystė ES yra „tik laiko klausimas“Po ES užsienio reikalų ministrų apsilankymo Kyjive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė neabejojantis, kad jo šalis neužilgo prisijungs prie ES.  „Visi žinome, kad tik laiko klausimas, kada Ukraina taps ES nare“, – sakė jis pirmadienį savo vakariniame kreipimesi.Tada, turėdamas omenyje diplomatų iš 27 ES šalių apsilankymą, V. Zelenskis pridūrė: „Taigi susitikimas iš tikrųjų jau vyko ES“.Jau daugiau kaip 19 mėnesių nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina nuo 2022 m. vasaros turi ES kandidatės statusą. Jo šalies tikslas yra dar šiais metais pradėti stojimo derybas, pažymėjo V. Zelenskis. Ukraina įgyvendins visus Europos Komisijos keliamus reikalavimus, žadėjo jis.Per istorinį vizitą Kyjive ES valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį kartu pademonstravo savo paramą Ukrainai.Tai buvo pirmas kartas, kad visų ES šalių atstovai posėdžiavo už Bendrijos ribų. Ministrai ir ministrės tarėsi, kaip karo metu būtų galima labiausiai padėti Ukrainai.

V. Zelenskis ir P. Sanchezas aptarė tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjosi su Ispanijos ministru pirmininku Pedru Sánchezu.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuru.Valstybės vadovas padėkojo Ispanijos žmonėms ir vyriausybei už principingą politinę ir karinę paramą Ukrainai. Pašnekovai aptarė tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.„V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad Ispanijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Taryboje bus rezultatyvus derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžios klausimu“, – sakoma pranešime.Jame taip pat pažymima, kad šalys aptarė būsimus tarptautinius įvykius ir aktualius saugumo klausimus.Portalas pažymi, kad Ispanija remia Ukrainą ir reguliariai teikia jai karinę pagalbą.Be kita ko, Ispanija perdavė Ukrainai keturis suremontuotus tankus „Leopard 2A4“, 20 šarvuotųjų transporterių ir lauko ligoninę.Rugsėjo pabaigoje buvo pranešta, kad Ispanija perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šarvuočių, zenitinių paleidimo įrenginių, zenitinių raketų ir karinių sunkvežimių.

Baltieji rūmai: Putinas „klysta“, jei mano, kad dėl Ukrainos tvers ilgiau nei VakaraiPirmadienį Baltieji rūmai atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarai vis labiau pavargs teikti pagalbą Ukrainai. Kremlius tai pareiškė po susitarimo siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo, kai lėšos Kyjivui nebuvo skirtos.„Jei Putinas mano galįs ištverti ilgiau nei mes, jis klysta“, – sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre ir pridūrė, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją atremiančią Ukrainą remia didelė Vakarų koalicija.

Lenkija po remonto perduoda Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankusLenkijos gynybos pramonės įmonėje „Bumar-Łabędy“ Glivicų mieste šalies pietuose buvo suremontuoti du pirmieji karo veiksmų zonoje apgadinti tankai „Leopard 2“, jie jau perduoti Ukrainai.Tai „Ukrinform“ korespondentui pranešė Lenkijos ginkluotės grupės (PGZ) atstovė spaudai Beata Perkowska.„Lenkija suremontavo du pirmuosius tankus „Leopard 2“ ir jau perdavė juos Ukrainai“, – sakė A. Perkowska.PGZ, kuriai priklauso įmonė „Bumar-Łabędy“, atstovė patikslino, kad Glivicuose remontuojami ne tik tie „Leopard 2“, kuriuos Ukrainai perdavė Lenkija, bet ir visi „Leopard“ šeimos tankai, kuriuos Kyjivas gavo iš tarptautinės koalicijos.Kaip jau buvo pranešta, tankų „Leopard“ remonto centras Lenkijoje pradėjo veikti liepos 23 d.Lenkija buvo vadinamosios tankų koalicijos įkūrimo iniciatorė. Pati Lenkija perdavė Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“, o iš viso Ukraina iš tarptautinių partnerių gavo daugiau kaip 60 tokio tipo tankų.https://twitter.com/PGZ_pl/status/1708826673905311753

Rusija gynybai skiria trečdalį biudžeto išlaidųRusija 2024 m. gynybai skirs beveik trečdalį visų savo biudžeto išlaidų, rodo Kremliaus planų projektas, nes Maskva daugiau išteklių skiria karui Ukrainoje, rašo „Sky News“.Ji taip pat planuoja didinti valstybės skolinimąsi, kad ateinančiais metais galėtų finansuoti „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, ir tikisi, kad pajamos už naftą ir dujas atsigaus iki prieš invaziją buvusio lygio.Remiantis Finansų ministerijos biudžeto dokumentais, kuriuose išdėstyti vyriausybės 2024–2026 m. fiskaliniai planai, kitais metais išlaidos pagal Rusijos biudžeto „nacionalinės gynybos“ dalį sudarys 10,78 trilijono rublių (89,4 mlrd. svarų sterlingų).2021 m., metais prieš Maskvai pradedant invaziją į Ukrainą, išlaidos gynybai sudarė 14,4 proc. visų išlaidų, o kitais metais jos išaugo iki 17,7 proc.Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas praėjusią savaitę sakė: „Biudžeto struktūra rodo, kad pagrindinis dėmesys skiriamas mūsų pergalei užtikrinti: kariuomenė, gynybiniai pajėgumai, ginkluotosios pajėgos, kovotojai – viskas, ko reikia frontui, viskas, ko reikia pergalei, numatyta biudžete.“

Moldova nebepirks dujų iš „Gazprom“Moldovos energetikos ministras Victoras Parlicovas pirmadienį pareiškė, kad didžioji Moldovos dalis nebepirks dujų iš Rusijos koncerno „Gazprom“.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.„Konstitucinės valdžios (Kišiniovo) kontroliuojamai teritorijai iš „Gazprom“ gamtinių dujų nebepirksime“, – sakė ministras.Anot V. Parlicovo, Moldovai pavyko įsigyti dujų iš Europos tiekėjų už geresnę kainą nei ta, kurią siūlė „Gazprom“.Bet šalis vis dar perka elektrą, pagamintą Uždniestrės elektrinėje, naudojančioje „Gazprom“ dujas. Ministras nepatikslino, ar šiuo klausimu planuojami kokie nors pokyčiai. Rusijos valstybinė kompanija „Gazprom“ separatistinei Uždniestrei tiekia po 5,7 mln. kubinių metrų dujų per dieną.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 6 d. V. Parlicovas sakė, jog Moldovos vyriausybė sutinka sumokėti „Gazprom“ 8,6 mln. dolerių, kad būtų sureguliuotas Moldovos istorinės skolos už dujas klausimas. Anot jo, didžioji skolos dalis yra nepatvirtinta. Be to, auditoriai padarė išvadą, kad kompanija „Moldovagaz“ turi teisę pareikšti savo finansines pretenzijas koncernui „Gazprom“.Rugsėjo 6 d. Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas per vyriausybės posėdį pareiškė, kad jo šalis nemokės neegzistuojančių skolų Rusijos kompanijai „Gazprom“.

Kyjivas: Rusija skiria didžiulius išteklius, kad suskaldytų Ukrainos sąjungininkesUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, jog Kremlius skiria didžiulius išteklius, kad suskaldytų Kyjivo sąjungininkes, ir paragino jas vienytis, kad atremtų Rusijos spaudimą.Rusijos prezidento Vladimiro Putino didžiausias lūkestis yra būtent tas, kad Vakarai ir pasaulis pavargs remti Ukrainą šiame kare, sakė D. Kuleba. „Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti jos žaidimų“, – sakė jis per bendrą su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu spaudos konferenciją.D. Kuleba taip pat paragino ES paremti Ukrainos iniciatyvą, kad eksportas Juodosios jūros koridoriumi būtų reguliarus, nors Kyjivas nesutaria su kai kuriomis kaimynėmis bloke dėl grūdų tiekimo.„Jei ES ir Ukraina suvienys jėgas, kad garantuotų šio koridoriaus saugumą, šis koridorius galės veikti visu pajėgumu“, – per spaudos konferenciją sakė D. Kuleba.

Ukrainos prezidentas apdovanojo Airijos, Italijos, Rumunijos, Danijos ir Prancūzijos ministrusPrezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį įteikė Ukrainos valstybinius apdovanojimus Airijos, Italijos, Rumunijos, Danijos ir Prancūzijos užsienio politikos žinybų vadovams.Apdovanojimo ceremonija buvo surengta Kyjive vykstant ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, praneša „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba.Ministrai apdovanoti už svarų asmeninį indėlį į tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimą, Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo rėmimą, šalies populiarinimą pasaulyje.Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II laipsnio ordinas buvo įteiktas Airijos ministro pirmininko pavaduotojui, užsienio reikalų ir gynybos ministrui Micheálui Martinui.Italijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Antonio Tajanis ir Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu buvo apdovanoti Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.Be to, V. Zelenskis I laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ apdovanojo Danijos Karalystės užsienio reikalų ministrą Larsą Løkkę Rasmusseną.Prancūzijos užsienio reikalų ministrei Catherine Colonna įteiktas Kunigaikštienės Olhos III laipsnio ordinas.„Dėkoju jums, jūsų šalims ir vyriausybėms už paramą Ukrainai“, – pareiškė prezidentas.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Kyjive buvo surengtas ES užsienio reikalų ministrų tarybos išvažiuojamasis posėdis.

Rusai tiesia kelią iš Rostovo į okupuotą MariupolįOkupantai rusai tiesia automobilių kelią iš Rostovo prie Dono į laikinai okupuotą Ukrainos miestą Mariupolį (Donecko sritis). Palydovinėse nuotraukose matyti, kad šiuo maršrutu atliekami darbai.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Laisvės radiju“.Žurnalistai palygino palydovines „Planet.com“ nuotraukas, darytas per pastaruosius 12 mėnesių.Kadrų palyginimas leidžia daryti išvadą, kad rusai tiesia naują automobilių kelią maršrutu Rostovas prie Dono – laikinai okupuotas Mariupolis.Kaip matyti nuotraukose, kelias eis atokiai nuo gyvenviečių. Tai gali būti susiję su sunkumais, iškilusiais platinant senąjį kelią.Portalas primena, jog neseniai Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pareiškė, kad okupantai rusai tiesia geležinkelį, kuris sujungs Mariupolį, Volnovachą ir Donecką. Įsibrovėliai jau stato geležinkelio tiltą prie Granitnės kaimo per Kalmiuso upę.Pasak P. Andriuščenkos, rusai stengiasi ne tik spręsti karinės ir civilinės logistikos klausimus, bet ir mažinti savo priklausomybę nuo geležinkelio susisiekimo per Krymo tiltą.

Ukrainoje iš dalies arba visiškai atstatyta daugiau kaip 800 medicinos įstaigųUkrainoje iš dalies arba visiškai atstatyta daugiau kaip 800 medicinos įstaigų.Tai pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Per daugiau kaip 19 karo mėnesių įvairiuose Ukrainos regionuose jau visiškai arba iš dalies atstatyta 820 medicinos įstaigų. Iš jų visiškai atstatyta 410, o iš dalies – dar 410. Dauguma jų yra Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Kyjivo, Charkivo ir Černihivo srityse“, – rašoma pranešime.Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžė, jog, nepaisant sistemingų atakų prieš medicinos sistemą ir nuolatinio apšaudymo bei bombardavimo, medicinos infrastruktūros atkūrimo procesas yra vienas iš valstybės prioritetų. Tarptautiniai partneriai padeda Ukrainai atkurti šalies medicinos infrastruktūrą.Kaip buvo pranešta, nuo plataus masto karo pradžios rusai apgadino 1439 medicinos įstaigas, o 190 visiškai sugriovė. Didžiausia žala padaryta Charkivo, Donecko, Mykolajivo, Kyjivo ir Černihivo sričių medicinos infrastruktūrai.

Zelenskis ES ministrams: pergalė priklauso nuo mūsų bendradarbiavimoPrezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams sakė, kad karo su Rusija trukmė priklausys nuo paramos, kurią Ukraina gaus iš sąjungininkių.Ministrai atvyko į Kyjivą pareikšti apie ilgalaikę bloko paramą Ukrainai, tai pirmasis toks susirinkimas už valstybių narių sienų.„Mūsų pergalė tiesiogiai priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo: kuo stipresnių ir principingesnių žingsnių imsimės kartu, tuo greičiau šis karas baigsis“, – prezidento biuro išplatintame pranešime cituojamas V. Zelenskis.Jis paminėjo virtinę žingsnių, kurių, jo teigimu, Europos Sąjunga turėtų imtis, kad karas pasibaigtų, tarp jų – sankcijų režimo išplėtimą Rusijai ir Iranui, tiekiančiam Rusijos pajėgoms kovinius dronus.V. Zelenskis taip pat paragino „paspartinti“ Europos Sąjungos darbą nukreipiant  „įšaldytus Rusijos turtus karo nuniokotos Ukrainos atkūrimui finansuoti“.Tuo metu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis siekė įtikinti Ukrainos lyderį, kad Europos Sąjunga pasirengusi remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

Chersono apšaudymas: vienas iš sužeistų policininkų mirė ligoninėjeLigoninėje mirė vienas iš policininkų, kurie buvo sužeisti per Chersono apšaudymą spalio 2-osios rytą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Patrulių policijos departamento viršininko pirmuoju pavaduotoju Oleksijumi Belošickiu.„Gydytojai kovojo dėl gyvybės, bet, deja, vienas iš policininkų mirė ant operacinio stalo...“ – parašė O. Belošickis feisbuke.Jis taip pat įkėlė nuotraukų, kuriose matyti į rusų apšaudymą patekusių Chersono pareigūnų automobilis.Visą pirmadienio naktį ir rytą Rusijos kariuomenė daužė Chersoną. Per vieną iš atakų buvo sužeistos dvi mergaitės ir jų motina.Apie 5 val. priešas apšaudė Chersono centrą. Smūgio vietoje kilo gaisras, kurį ugniagesiai greitai užgesino.Vėliau Chersone vėl buvo pranešta apie sprogimus. Vietos gyventojų buvo paprašyta be reikalo neiti iš namų.Į apšaudymą pateko policijos automobilis, du pareigūnai buvo sužeisti. Yra nukentėjusiųjų ir tarp civilių.https://www.facebook.com/Bilosh/posts/pfbid01AJ4RBWj9nopnoiseQwq1JH4MB1WEJmoYXctoQQGktHT34rcQBaAoUXuWjGyHv9Nl

Iš Zelenskio pasišaipęs Muskas sulaukė analogiško atsako JAV milijardierius Elonas Muskas pirmadienį pasišaipė iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio socialiniame tinkle X (anksčiau – „Twitter“) paviešinęs memą – V. Zelenskio veido atvaizdą, papildytą prierašu: „Praėjo 5 minutės, o dar nepaprašyta milijardo dolerių vertės pagalbos.“ Taip E. Muskas veikiausiai nutarė pašiepti V. Zelenskį dėl to, kad per pokalbius su sąjungininkais jis dažnai kartoja, jog tol, kol vyksta karas, Ukrainai reikia pagalbos – tiek karinės, tiek finansinės.Tačiau netrukus E. Muskas sulaukė tokio pat atsako. Ukrainos Aukščiausi Rada savo paskyroje socialiniame tinkle X pasidalino tuo pačiu memu, tik jau su E. Musko veidu ir kitokiu užrašu: „Praėjo 5 minutės, o tu dar nepaskleidei Rusijos propagandos.“ Šiuo metu šis įrašas jau yra ištrintas.E. Muskas ir anksčiau ne kartą sukėlė skandalą savo pareiškimais apie Ukrainą.https://t.me/nexta_live/63126

Ukrainos pareigūnas: Rusijai stinga oro gynybos sistemųRusija neturi užtektinai oro gynybos sistemų savo teritorijai apginti.Tai per telemaratoną „United News“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.„Jie (Rusijos kariai) gali perdislokuoti oro gynybos sistemas, tačiau įvykiai Rusijos gilumoje liudija, kad priešas neturi užtektinai oro ir priešraketinės gynybos priemonių savo teritorijai apginti, ir jie yra priversti perdislokuoti oro gynybos sistemas iš kitų krypčių, ypač iš Tolimųjų Rytų“, – nurodė A. Jusovas.Pasak jo, Rusijos karinė ir politinė vadovybė turi įsivertinti, kas jiems svarbiau – paskirstyti oro gynybos priemones laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ar tiesiogiai ginti „Motiną Rusiją“.Vyriausioji žvalgybos valdyba kiek anksčiau patvirtino, kad spalio 1 d. Ukrainos dronai atakavo Rusijos lėktuvų gamyklą Smolenske, kurioje gaminamos raketos „Kh-59“.

Italija ir Ukraina pasirašė sutartį dėl Odesos katedros atstatymoItalija ir Ukraina pasirašė sutartį dėl Rusijos kariuomenės subombarduotos Išganytojo Atsimainymo katedros Odesoje atstatymo.Tai pirmadienį Kyjive prieš prasidedant ES užsienio reikalų ministrų tarybos išvažiuojamajam posėdžiui pareiškė Italijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Antonio Tajanis, praneša „Ukrinform“.„Šiandien Italija ir Ukraina pasirašė sutartį dėl Odesos katedros atstatymo", – sakė jis.Anot A. Tajanio, prie katedros atstatymo prisidės geriausi Italijos architektai. „Ir tai yra aiški kultūrinė ir politinė žinia Ukrainai“, – pridūrė jis.Politikas pažymėjo, kad Italija nori paremti Ukrainą ir apginti tarptautinę teisę.„Žinoma, mes norime taikos, bet taika be teisingumo neįmanoma. Teisingumas – tai Ukrainos laisvė ir nepriklausomybė", – pabrėžė Italijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kas liepos 23-iosios naktį Rusijos kariuomenė smogė Odesos ir srities teritorijai. Užpuolikai paleido 19 įvairaus tipo raketų. Nuo smūgio nukentėjo Odesos istorinis centras, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Per ataką buvo apgadinti 25 architektūros paminklai, įskaitant Išganytojo Atsimainymo katedrą.Rugpjūtį Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni biuras pranešė, kad Italija planuoja prisidėti prie rusų subombarduotos Odesos katedros atstatymo.

Partizanai: įsibrovėliai Kryme stato naujas gynybos linijas Po sėkmingų Ukrainos pajėgų surengtų atakų prieš karinius objektus laikinai okupuotame Kryme rusai stato gynybos linijas. Statiniai pastebėti netoli Feodosijos miesto ir Batalnės kaimo, pranešė partizaninis judėjimas ATESH. „Po sėkmingų Ukrainos pajėgų atakų prieš karinius objektus Kryme ir laimėjimų mūšio lauke okupantai pusiasalyje pradėjo statyti naujus įtvirtinimus. Prie Feodosijos pastebėti „drakono dantys“, prie Batalnės – įtvirtinimai“, – „Telegram“ kanale paskelbė  partizanai, susibūrę į grupes, keliaujantys po Krymą ir renkantys informaciją apie gynybos struktūras. Anksčiau partizanai pranešė pastebėję, kad į Simferopolį perdislokuojama pasenusi oro gynybos įranga. https://t.me/uniannet/113036

Ukrainos gynėjai sunaikino 45 Rusijos tankus ir 13 artilerijos divizionų Ukrainos gynybos pajėgos per praėjusią savaitę (nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 1 d.) sunaikino penkis Rusijos batalionus ir keturias tankų kuopas.Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamus duomenis pateikė kariuomenės spaudos centras.„Sunaikinta: personalo – 2 410 (maždaug penki batalionai); tankų – 45 (maždaug keturios tankų kuopos); šarvuotųjų kovos mašinų – 54 (maždaug du motorizuotieji šaulių pulkai); artilerijos sistemų – 226 (maždaug 13 artilerijos divizionų) ir vienas lėktuvas“, – nurodė spaudos centras.https://t.me/militarymediacenter/3311

Ukrainos ambasadorius: Lenkija buvo pakviesta į ginklų gamintojų forumą, bet niekas neatvažiavoUkrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius žurnalistams papasakojo, kad Lenkijos atstovai buvo kviečiami į Gynybos pramonės forumą Kyjive, bet niekas neatvažiavo, praneša UNIAN.Kaip sakė interviu Lenkijos televizijos kanalui TVN 24 diplomatas, dėl to kylančius klausimus reikėtų adresuoti lenkams, nes jų šalis buvo viena pirmųjų, kuri buvo pakviesta į renginį.„Mes kvietėme visus iš mums draugiškų šalių, įskaitant gynybos pramonės įmones. Lenkija buvo viena pirmųjų, kuri gavo šį kvietimą, todėl laukėme atvykstant jos atstovų", – pareiškė ambasadorius.Anot diplomato, kiekviena šalis pati sprendžia, atvykti ar ne.„Mes išsiunčiame kvietimą, o valstybė, atsižvelgdama į savo interesus, sprendžia, priimti šį kvietimą ar ne. Mes gerbiame tokius sprendimus, tačiau tai nėra priežastis kaltinti Ukrainą dėl Lenkijos atstovų nedalyvavimo“, – pridūrė jis.Rugsėjo 29 d. Ukrainos valdžiai pavyko suburti Kyjive iškart 252 ginklų gamybos kompanijų atstovus iš 30 pasaulio šalių. Pirmasis Gynybos pramonės forumas padėjo susipažinti užsienio ir Ukrainos ginklų gamintojams. Kai kurie iš jų jau susitarė dirbti kartu Ukrainos teritorijoje ir keistis technologijomis.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Afrikos šalys suinteresuotos priimti Ukrainos ginklų gamybos įmones. Anot jo, po karo Ukrainoje pagamintų ginklų paklausa pasaulyje bus labai didelė.

Kremlius tikisi, kad Vakarų nuovargis dėl karo Ukrainoje didėsPirmadienį Kremlius pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl Ukrainos „didės“, nes JAV pagalbos Kyjivui ateitis jau pakibo ant plauko.Savaitgalį JAV Kongrese pasiekus kompromisą naujų lėšų Ukrainai neskirta, nes tam pasipriešino griežtosios linijos respublikonai.„Nuovargis dėl šio konflikto – nuovargis dėl visiškai absurdiško Kyjivo režimo rėmimo – didės įvairiose šalyse, įskaitant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad vis dėlto Vašingtonas „toliau dalyvaus šiame konflikte“.JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo „nenusigręžti“ nuo Ukrainos, bandydamas nuraminti Kyjivą, jau 20-ąjį mėnesį atremiantį Rusijos puolimą.Maskva jau seniai tikisi, kad Vakarų šalys pavargs remti Kyjivą ir tarp Vakarų sąjungininkių kils nesutarimai. „Nuovargis sukels politinių sluoksnių susiskaldymą“, – sakė D. Peskovas.Tuo metu Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitiko Kyjive žadėdami paramą Ukrainai, nors tarp 27 bloko narių taip pat yra nesutarimų dėl karo.

A. Baerbock reikalauja „apsauginio skydo“ Ukrainai žiemąVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ES šalių diplomatijos vadovų susitikime Kyjive pakartojo savo reikalavimą dėl „apsauginio skydo“ Ukrainai žiemą. Jis apimtų oro gynybos plėtrą, elektros generatorių tiekimą ir apskritai energijos tiekimo stiprinimą.„Praėjusią žiemą matėme, kaip brutaliai Rusijos prezidentas kariauja šį karą ir tyčia atakuoja elektrines“, – pirmadienį Kyjive kalbėjo Vokietijos žaliųjų politikė.  Vladimiras Putinas, anot jos, siekė, kad esant minus 20 laipsnių temperatūrai sutriktų ir vandens tiekimas. „Visi kartu visomis turimomis priemonėmis turime užkirsti tam kelią, kiek tai įmanoma“, – pažymėjo ministrė.  Ji patvirtino ir ES pažadą priimti Ukrainą į 27 narių Bendriją. „Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje – šioje laisvės Bendrijoje. Ir ji netrukus drieksis nuo Lisabonos iki Luhansko“, – kalbėjo A. Baerbock.Ukraina nuo 2022 m. birželio yra ES kandidatė. Tačiau derybos dėl narystės gali trukti kelerius metus.A. Baerbock pirmadienį kartu su kitų ES šalių užsienio reikalų ministrais atvyko į Kyjivą. Čia, anot jos, dabar „stipriausiai plaka Europos širdis“.

Prancūzijos ministrė: Rusija neturėtų tikėtis ES „nuovargio“ dėl UkrainosPrancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pareiškė, kad pirmadienį Kyjive įvykęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu.„Taip mes demonstruojame ryžtingą ir ilgalaikę paramą Ukrainai iki tol, kol ji laimės. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.Pirmadienį Ukrainos sostinėje vyksta istorinis, pirmą kartą už bloko sienų surengtas, ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Kyjivas siekia ateityje įstoti į ES, tačiau kol kas šalyje jau dvidešimtą mėnesį vyksta Rusijos sukeltas karas.

Ukraina kalbasi su JAV demokratais ir respublikonais, kad užsitikrintų tolesnę Vašingtono paramąUkraina kalbasi su abiem didžiosiomis JAV partijomis, kad užsitikrintų tolesnę Vašingtono paramą savo gynybiniam karui su Rusija. Vyksta labai išsamios diskusijos su respublikonais ir demokratais, pirmadienį Kyjive sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Kol kas esą „nėra jausmo, kad JAV pažadai nebegalioja“.„Jungtinės Valstijos supranta, kad Ukrainoje ant kortos pastatyta kur kas daugiau nei tik Ukraina“, - sakė D. Kuleba. Kalbama apie pasaulio stabilumą ir nuspėjamumą. Todėl jis esą įsitikinęs, kad bus rasti reikiami sprendimai. Ministras teigė manąs, kad tai, kas savaitgalį įvyko Kongrese, buvo tik incidentas.JAV Kongresas šeštadienį priėmė pereinamojo laikotarpio biudžetą iki lapkričio vidurio ir taip užkirto kelią vadinamajam vyriausybės uždarymui. Tačiau biudžete nenumatyta tolesnė parama Rusijos užpultai Ukrainai. Vis dėl to demokratų ir respublikonų viršūnės paskelbė sieksiančios, kad kiek įmanoma greičiau būtų balsuojama dėl papildomos pagalbos Kyjivui.Nepasiekus susitarimo JAV parama Ukrainai nesibaigtų iš karto. Tačiau jau patvirtintos paramos lėšos baigiasi, todėl netrukus reikės patvirtinti naujas.

D. Kuleba: ES užsienio reikalų taryba pirmą kartą posėdžiauja būsimų bloko sienų riboseSprendimas surengti ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Ukrainoje yra paramos Ukrainai ženklas ir istorinis įvykis.Tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė pirmadienį Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu.„Tai istorinis įvykis, nes pirmą kartą istorijoje Užsienio reikalų taryba posėdžiaus už dabartinių ES sienų, bet būsimų ES sienų ribose. Tai savaime yra žinia, paramos žinia, kurią Europos Sąjunga siunčia Ukrainai. Esame už tai labai dėkingi“, – sakė jis.J. Borrellis toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad ES visada palaikys Ukrainą, nes Rusijos agresija kelia egzistencinę grėsmę Europai ir europiečiams.ES užsienio politikos vadovas buvo paprašytas pakomentuoti ES reakciją į pagalbos Ukrainai paketo neįtraukimą į JAV biudžetą, kuris galios iki lapkričio 17 dienos, jei nebus patvirtintas kitų metų biudžetas.„Tai susiję su stabilumu ir nuspėjamumu pasaulyje. Šis karas turi rimtų pasekmių visam pasauliui, tačiau mums, europiečiams, jis kelia egzistencinę grėsmę. Galbūt ne visi pasaulyje tai mato būtent taip, bet mums, europiečiams, leiskite pakartoti, tai yra egzistencinė grėsmė. Štai kodėl mes turime toliau jus remti ir diskutuoti su savo sąjungininkais ir draugais amerikiečiais, [kad jiems taip pat svarbu] toliau jus remti. Esu tikras, kad šis sprendimas bus persvarstytas, ir visi kartu būsime jūsų pusėje“, – sakė J. Borrellis.Kartu jis atsisakė komentuoti galimybę surengti rinkimus Ukrainoje, sakydamas, kad tokio klausimo svarstymas nėra jo reikalas, nes jo, kaip ES vyriausiojo įgaliotinio, atsakomybė yra ES užsienio politika, o ne atskirų šalių vidaus politika.Pirmadienį Ukrainos sostinėje vyksta išvažiuojamasis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriam pirmininkauja J. Borrellis.Rugsėjo 30 dieną J. Borrellis atvyko į Ukrainą. Per šį vizitą jis lankėsi Odesoje, Kyjive pagerbė žuvusius karius ir pirmą kartą asmeniškai susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.

Britų žvalgyba: Rusijos karinio laivyno orlaiviai įgauna vis didesnę reikšmęRusijos karinio laivyno orlaiviai, anot britų žvalgybos, įgauna vis didesnį vaidmenį kare su Ukraina. Ukrainiečiams atakuojant rusų laivyną, Maskva jūrų aviacines pajėgas naudoja ir mėgindama kontroliuoti Juodosios jūros šiaurės vakarinę dalį, sakoma pirmadienį paskelbtoje britų gynybos ministerijos ataskaitoje.Pagrindinis uždavinys tikriausiai yra laiku identifikuoti vandens dronus, kuriais Ukraina pastaruoju metu kelis kartus puolė rusų laivus. Tam pirmiausiai naudojami „Be-12 Čaika“ tipo (NATO kodas: Mail) amfibiniai lėktuvai. Antskrydžiai vykdomi „Suchoi Su-24“ tipo bombonešiais. Vienas jų neseniai surengtas strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodosios jūros vakaruose.

Rusijos pajėgos tęsia Chersono apšaudymąRusijos kariuomenė tęsia Ukrainos Chersono miesto apšaudymą – ten girdimi garsūs sprogimai.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė atnaujino Chersono miesto apšaudymą! Mieste girdimi galingi sprogimai“, – sakoma įraše.Vietos gyventojai buvo paraginti likti saugiose vietose.Kaip jau skelbta, ryte įsibrovėliai rusai apšaudė Chersono centrą. Smūgio vietoje kilo gaisras.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 129 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 2 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 129 vaikai. Dar 504 žuvo.Tai pirmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (488), Charkivo (300), Kyjivo (129), Chersono (128), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

Ukrainos žvalgyba: dronai atakavo Rusijos gamyklą, kurioje gaminamos raketos Ch-59 Dronai Rusijoje atakavo Smolensko aviacijos gamyklą, kurioje gaminamos raketos Ch-59. Apie tai pirmadienį praneša portalas „RBK-Ukraina“, cituodamas Ukrainos vyriausiąją žvalgybos valdybą. „Dėl spalio 1 d. suduoto smūgio Smolensko aviacijos gamyklai sutrikdytas įvairių modifikacijų raketų Ch-59 gamybos procesas“, – teigiama pranešime. Vadovaujantis patvirtintais duomenimis, kaip pažymi Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba, trys iš keturių dronų pataikė į taikinį ir pridarė ženklių nuostolių valstybės agresorės karinės įmonės gamybos pajėgumams. Rusai dažnai naudoja Ch-59 raketas apšaudydami Ukrainą, sakoma pranešime. Labiausiai nuo tokių raketų smūgių, pasak Ukrainos žvalgybos, kenčia Ukrainos Černihivo, Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporožios ir Chersono sritys. https://t.me/DIUkraine/2905

Chersone per apšaudymą sužeista moteris ir du jos vaikaiPer naktinį Chersono apšaudymą buvo sužeisti du vaikai ir jų motina. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.Sekmadienį, apie 23.40 val. rusų kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus. Artilerijos apšaudymas sukėlė gaisrą privačiame name.13 metų mergaitė patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus, o jos 12 metų seseriai dėl apšaudymo diagnozuota ūmi streso reakcija. Mergaičių motina taip pat patyrė šrapnelio sužeidimų. Nukentėjusiosios apšaudymo metu buvo savo namuose.Visą pirmadienio naktį ir rytą okupantai apšaudė centrinę Chersono dalį, pabrėžė Generalinė prokuratūra. Kilo gaisras, buvo apgadinti namai, ūkiniai pastatai, bažnyčia ir kiti civiliniai objektai.„Unian“ rašo, kad pirmadienio naktį per apšaudymus rusai panaudojo 18 valdomų aviacinių bombų, kurios buvo nukreiptos į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Apie tai nacionalinio teletilto eteryje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Naktis vėl buvo nerami. Priešas vėl naudojo ir dronų atakas, ir pasitelkė taktinę aviaciją, siųsdamas valdomas aviacines bombas į Chersono regioną“, – sakė ji.N. Humeniuk pridūrė, kad dronų ataka nebuvo labai masinė, nes priešas tikriausiai bandė išžvalgyti oro gynybos pajėgų buvimo vietą. Ji patikslino, kad dronai buvo paleisti iš pietryčių krypties, tačiau maršrutas buvo „ne visai įprastas“.Pasak „Unian“, praėjusią naktį rusai paleido septynis dronus „Shahed“, bet Ukrainos oro pajėgos keturis iš jų sunaikino.

Kyjive susitinka ES užsienio reikalų ministraiEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį surengs neformalų susitikimą Kyjive, kad pademonstruotų paramą Ukrainai. Tai pranešė ES užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis.Tai yra pirmas kartas, kai toks visų 27 ES valstybių atstovų susitikimas vyks ne ES šalyje, sakė J. Borrellis. Jis pat į Ukrainą atvyko jau šeštadienį.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Kyjive dar nebuvo apsilankiusi tokia didelė užsienio politikų grupė.Beje, Lenkija į pokalbius Kyjjive delegavo savo viceministrą. Kaimyninių šalių santykius šiuo metu temdo Varšuvos sprendimas dėl ukrainietiškų grūdų importo draudimo. Ne ministro, o tik aukšto diplomato laukiama ir iš Rusijai draugiškos Vengrijos.Kaip vieną susitikimo temų J. Borrellis įvardijo savo pasiūlymą prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus dėl karinės paramos Ukrainai ir ES lėšomis, be kita ko, paremti modernių naikintuvų bei raketų finansavimą. J. Borrellis nori nuo 2024-ųjų iki 2027 m. kasmet mobilizuoti 5 mlrd. eurų. Tačiau sprendimo per susitikimą Kyjive nesitikima. Tokiuose neoficialiuose susitikimuose vyksta politinės diskusijos.Susitikime gali būti kalbama ir apie Ukrainos stojimo į ES perspektyvą. Šalis nuo 2022 m. birželio oficialiai yra ES kandidatė. Dėl derybų pradžios sprendimą vienbalsiai turi priimti visos 27 ES šalys. Viena iš Ukrainai keliamų sąlygų yra stipresnė kova su korupcija.

Rusų pajėgos praėjusią parą neteko 510 kariųUkrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, rusai nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. neteko 279 080 kareivių. Vien tik praėjusią parą žuvo 510 okupantų.Be to, Rusija iš viso prarado 4 717 tankų, 9 000 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 525 artilerijos sistemas, 8 909 automobilius, 801 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą, 540 oro gynybos sistemų, 316 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 061 droną ir 20 laivų.

Ukraina praneša apie smarkius susirėmimus fronteGeneralinis štabas Kyjive pranešė apie smarkius susirėmimus palei beveik 1 000 km ilgio frontą šalies rytuose ir pietuose. Tačiau apie kokius nors padėties pokyčius sekmadienio vakarą paskelbtoje ataskaitoje nenurodoma.Pateiktais duomenimis, netoli Bachmuto miesto Donbase atremti rusų mėginimai atsikovoti prarastas pozicijas. Ukrainos pajėgos tęsia puolimą prie Bachmuto ir Robotynės pietuose.Rusijos užpulta Ukraina sekmadienį pirmą kartą paminėjo Tėvynės gynėjo dieną. Per tylos minutę visoje šalyje buvo pagerbti žuvę ir sužeisti kariai. „Už mūsų yra mūsų istorija. Prieš mus yra pergalė. Ir laisva šalis. Kurią gynėme, giname ir ginsime“, – vaizdo kreipimesi pažymėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kare Ukrainoje žuvo savanoris iš EstijosAntrasis Estijos pilietis, įstojęs į Tarptautinį legioną padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos okupacijos, žuvo kare. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamiesi Estijos leidiniu „Postimees“.Tanelis Kriggulas kovojo Limano miesto rajone, Donecko srityje. Namą, kuriame jis gyveno su kolegomis, užpuolė rusų dronas kamikadzė. Sprogimas buvo toks stiprus, kad iš namo liko tik nuolaužų krūva.Apie mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, kurie patys kovoja tame pačiame legione.Leidinio teigimu, Tarptautinio legiono gretas vyras papildė pernai.

Naktį Ukraina atakuota dronaisNaktį į pirmadienį, spalio 2 d., rusai paleido nepilotuojamus orlaivius į Ukrainą.Prieš vidurnaktį oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanale buvo pranešta, kad „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių grupė jau yra Chersono srities oro erdvėje. Rusijos dronai judėjo Mykolajivo srities kryptimi.Per naktį pavojaus signalas skelbtas Mykolajivo, Chersono, Donecko, Charkivo srityse, Dnipropetrovsko, Kirovohrado srityse. Apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius kol kas nepranešama. 

Josepas Borrellis teigia, kad blokas padidins karinę pagalbą UkrainaiES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad blokas padidins karinę paramą Ukrainai po to, kai JAV Kongresas šeštadienį vėlai vakare priėmė laikiną finansavimo įstatymą, kuriame pagalba Kijevui nebuvo numatyta. Vizito Kijeve metu J. Borrellis spaudos konferencijoje sakė, kad „egzistencinės grėsmės Europai“ akivaizdoje „pateiktas pasiūlymas“ rodo, kad ES nori padidinti karinę pagalbą Ukrainai. „Pažiūrėsime, kas nutiks JAV, bet iš mūsų pusės mes ir toliau remsime ir didinsime savo paramą“, – sakė J. Borrellis, paklaustas apie balsavimą Vašingtone. „Ukrainiečiai kovoja visa savo drąsa ir pajėgumais“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad jei ES nori, kad jie būtų sėkmingesni, „turime aprūpinti juos geresniais ir didesniais ginklais“.

Bidenas: JAV nenusigręš nuo UkrainosPrezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo, kad JAV nenusigręš nuo Ukrainos, nepaisant to, jog į susitarimą, kuris padėjo išvengti vyriausybės uždarymo, nebuvo įtraukta parama Kyjivui, ir paragino respublikonus „liautis žaidus žaidimus“ dėl finansavimo.„Noriu patikinti Amerikos sąjungininkus ir Amerikos bei Ukrainos žmones, kad galite kliautis mūsų parama. Mes nenusigręšime“, – kreipimesi iš Baltųjų rūmų pareiškė J. Bidenas.Prezidentas nurodė, kad Kongresas turi skubiai priimti naują paramos paketą Ukrainai, kuri šiuo metu bando atremti Rusijos visapusišką invaziją.Kongresas, siekdamas užkirsti kelią galimam vyriausybės uždarymui, vėlų šeštadienį paskutinę minutę sudarė kompromisinį susitarimą, kuris neapima jokios naujos paramos Kyjivui.J. Bidenas kreipimesi pažėrė kritikos respublikonams ir paragino Atstovų rūmų pirmininką Keviną McCarthy'į išvengti dar vienos uždarymo dramos, kai po 45 dienų baigsis naujojo susitarimo galiojimo laikotarpis.

Ukrainos dronas smogė sraigtasparnių bazei Sočyje Kaip praneša „Sky News“, Ukrainos bepiločiai lėktuvai sėkmingai smogė sraigtasparnių bazei Sočyje ir lėktuvų gamyklai Smolenske. Vietinėje Rusijos socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti dūmai ir sprogimai netoli Sočio Adlerio aviacijos bazės, tačiau šio pranešimo paskelbimo metu nebuvo aišku, kokio masto žala padaryta. Pasak „Ukrainska pravda“, už išpuolį atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba. Lėktuvų gamykla Smolenske, kuri, atrodo, buvo atakos taikinys, priklauso valstybinei Taktinės raketinės ginkluotės korporacijai. https://t.me/chp_sochi/19604

Per Rusijos apšaudymą Charkivo srityje žuvo žmogusKaip praneša „Sky News“, pasak vietos valdžios, per Rusijos artilerijos ataką žuvo 63 metų vyras, važiavęs dviračiu Charkivo srities Vovčansko mieste.Pasak pranešimo, vyras nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.Vovčanskas, esantis vos už kelių kilometrų nuo Rusijos sienos, iš Rusijos okupacijos buvo išvaduotas praėjusių metų rugsėjį. Nuo pat visiškos invazijos pradžios miestas ir kitos aplinkinės Charkivo srities vietovės dėl savo artumo prie Rusijos sienos buvo nuolat atakuojamos Rusijos artilerijos.Naktį Maskvos pajėgos raketomis, minosvaidžiais ir sviediniais smogė ir kitoms regiono vietovėms, padarydamos žalos civilinei infrastruktūrai.

Ukraina: laikinasis JAV biudžetas nepaveiks esamos paramosŠeštadienį JAV priimtas laikinasis biudžetas padėjo išvengti vyriausybės uždarymo, bet į jį neįtrauktos papildomos paramos Ukrainai priemonės. Tačiau Ukraina pabrėžia, kad tai nepaveiks jau esamos paramos, praneša „Unian“.„Situacija su laikinuoju JAV biudžetu nesustabdys paramos tiekimo Ukrainai, kuri jau buvo paskelbta anksčiau“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.Anot jo, kalbama apie 1,6 mlrd. dolerių gynybai ir 1,23 mlrd. dolerių tiesioginės pagalbos biudžetui, ir apie humanitarinių bei energetinių projektų finansavimą.Jis pažymi, kad jeigu JAV vyriausybė būtų užsidariusi, tai būtų turėję neigiamą poveikį esamų pagalbos programų Ukrainai įgyvendinimui.Dabar Ukrainos valdžia aktyviai bendradarbiauja su JAV partneriais, kad naujajame JAV biudžete, dėl kurio bus tariamasi per ateinančias 45 dienas, būtų numatytas ir naujas finansavimas paramos priemonėms Ukrainai.O. Nikolenka priminė, kad šiuo metu JAV vyksta vidiniai politiniai procesai, bet JAV prezidento administracija, abi partijos, Kongreso rūmai ir, svarbiausia, patys amerikiečiai yra tvirtai pasiryžę ir toliau padėti Ukrainai.

JK premjeras neigia, kad britų kariai artimiausiu metu gali vykti į UkrainąJungtinės Karalystės (JK) premjeras sako, kad šalis artimiausiu metu nesiruošia siųsti savo instruktorių į Ukrainą, kur jie apmokytų ukrainiečių karius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“ remdamasis „Reuters“.Anksčiau JK gynybos ministras Grantas Shappsas neatmetė galimybės, kad britų kariai rengs apmokymus vakarų Ukrainoje.Tačiau tokius teiginius paneigė JK premjeras Rishi Sunakas. Jis paaiškino, kad gynybos ministras tekalbėjo apie ateities galimybes dalį treniruočių organizuoti Ukrainoje.Anot jo, kalbama ne apie artimiausias, o apie ilgalaikes perspektyvas. R. Sunakas taip pat pabrėžė, kad britai nebus siunčiami kariauti šiame konflikte.Nuo 2022 m. pradžios Jungtinėje Karalystėje buvo apmokyta daugiau nei 22 000 ukrainiečių kareivių. Jie tobulino karinius įgūdžius, mokėsi kariauti apkasuose ir suteikti medicininę pagalbą.

Sunakas: JK neplanuoja siųsti savo karinių instruktorių į UkrainąJK neplanuoja siųsti savo karinių instruktorių į Ukrainą, kad jie vietoje apmokytų Ukrainos karius, pareiškė ministras pirmininkas Rishi Sunakas, pranešė „Sky News“.Apie būsimą Didžiosios Britanijos karių siuntimą į Ukrainą dieną prieš tai sakė JK gynybos ministras Grantas Shappsas Tačiau R. Sunakas patikino, kad jo pavaldinys tiesiog buvo neteisingai suprastas.„Manau, kad informacija apie tai buvo pateikta neteisingai. Gynybos ministras norėjo pasakyti, kad visai įmanoma, jog vieną dieną ateityje mes surengsime tam tikrus mokymus Ukrainoje. Tačiau tai susiję su ilgalaike perspektyva, o ne čia ir dabar“, – aiškino Didžiosios Britanijos.

Zelenskis ir J. Borrellis paminėjo Ukrainos gynėjų dieną Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė karių atminimą, kurie žuvo gindami savo šalį, praneša „Ukrinform“.Prezidentas padėjo gėlių prie žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Šv. Mykolo aikštėje Kyjive.Ceremonijoje taip pat dalyvavo Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijos Danilovas, Ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas ir kiti vyriausybės bei kariuomenės atstovai.Garbės sargybos kuopos kariai prie paminklo padėjo vainiką Ukrainos žmonių vardu.Ceremonijos dalyviai pagerbė šalies gynėjus tylos minute. Ukrainos gynėjų diena minima spalio 1 d.

Ukraina: Rusija Bachmute sutelkė daugiau nei 10 tūkst. kariųUkrainos pareigūnas sako, kad Rusijos Federacija Bachmute sutelkė daugiau nei 10 000 karių, praneša „Ukrinform“Apie tai Ukrainos televizijai sakė Ilja Jevlašas, šalies Ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas.„Bachmute priešas sukoncentravo dideles pajėgas – daugiau nei 10 tūkst. karių. Ten vyksta sunkūs mūšiai“, – sakė jis.Anot I. Jevlašo, nėra jokių ženklų, kad priešas planuotų atsitraukti iš miesto, o jame yra ir tankų bei motorizuotų šaulių daliniai.Pareigūnas pridėjo, kad apskritai Ukrainos rytuose vyksta nuožmūs mūšiai ir situacija yra įtempta, bet kontroliuojama.

Britai planuoja treniruoti ukrainiečių karius UkrainojeJungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas paskelbė, kad jo šalis gali pradėti ukrainiečių karių rengimą Ukrainoje, informuoja naujienų agentūra dpa.G. Shappsas sako kalbėjęs su kariuomenės vadais apie karių rengimo perkėlimą į Ukrainą ir paraginęs JK gynybos pramonės bendroves pradėti gamybą Ukrainoje.Penktadienį gynybos ministras lankėsi karinėje bazėje netoli Solsberio, kur jam naujausią informaciją suteikė generolas Patrickas Sandersas, Generalinio štabo viršininkas, ir kiti aukšto rango karininkai.Pasak ministro, buvo aptarta, kaip ukrainiečių karių treniravimą priartinti prie Ukrainos ir, galiausiai, taip pat perkelti į Ukrainą. Jis mano, kad ukrainiečių karius galima būtų treniruoti vakarų Ukrainoje. Be to, G. Shappsas minėjo, kad britų bendrovė BAE pradės vystyti gamybą Ukrainoje, o jos pavyzdžių galėtų sekti ir kitos įmonės.Nuo 2022 m. pradžios Jungtinėje Karalystėje buvo paruošta apie 20 000 ukrainiečių karių. Tačiau NATO valstybės vengė karių rengimo programas vykdyti Ukrainoje, nes nerimavo, kad jų personalas gali būti įveltas į kovas su Rusija.Duodamas interviu laikraščiui „The Sunday Telegraph“, ministras, kuris šias pareigas eiti pradėjo rugpjūčio pabaigoje, taip pat sakė kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie Karališkojo laivyno pagalbą apsaugant komercinius laivus Juodojoje jūroje. Anot jo, JK taip pat svarsto, kaip Ukrainai geriau pasirengti narystei NATO.„Britanija yra jūrinė valstybė, todėl galime padėti ir galime patarti, ypač todėl, kad tai yra tarptautiniai vandenys. Svarbu neleisti išsivystyti tokiai situacijai, kad būtų automatiškai manoma, jog tarptautiniuose vandenyse laivyba negalima,“ sakė jis.G. Shappsas taip pat palaikė buvusios premjerės Liz Truss siekį padidinti JK gynybos finansavimą iki 3 proc. nuo BVP.„Manau svarbu suvokti, kad laisvė nėra nemokama. Už ją reikia mokėti, o mes dėl jos klestime ir ne tik todėl, kad apsisaugome nuo užpuolikų, bet ir padedame formuoti pasaulį aplink mus ir daryti pasaulyje gėrį“, – sakė jis.

Medvedevas teigia, kad britų kariai, mokantys Ukrainos karius, gali būti teisėti taikiniaiBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad britų kariai, mokantys Ukrainos karius Ukrainoje, galėtų būti teisėti Rusijos pajėgų taikiniai.D. Medvedevas, kuris dabar yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, sakė, kad tokie Vakarų žingsniai priartina trečiąjį pasaulinį karą.Kaip jau pranešta anksčiau, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Šappsas  sakė, kad kalbėjosi su kariuomenės vadais dėl didesnio ukrainiečių karių mokymo perkėlimo į Ukrainą.“[Tai] pavers jų instruktorius teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu“, – „Telegram“ rašė D. Medvedevas. „Puikiai suprasdami, kad jie bus negailestingai sunaikinti. Ir ne kaip samdiniai, o būtent kaip britų NATO specialistai“.D. Medvedevas taip pat užsipuolė Vokietiją, ypač kritikuodamas tuos, kurie nori, kad Berlynas aprūpintų Ukrainą sparnuotosiomis raketomis, galinčiomis smogti Rusijos teritorijai.

Žiniasklaida: „Wagner“ verbuos samdinius karui UkrainojeRusijos privati karinė kompanija „Wagner“ liko be savo vadeivų Jevegenijaus Prigožino ir Dmitrijaus Utkino, o dabar jos pagrindinės grupuotės yra Afrikoje ir Baltarusijoje. Dalis kovotojų yra Centrinėje Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Malyje, praneša „Unian“.Projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniu, paskelbė, kad Pamaskvėje pradėjo veikti šios kompanijos „kadrų skyrius“, verbuojantis samdinius vyksiančius į Baltarusiją ir Libiją.Anot šaltinio, šiuo metu renkami samdiniai, kurie jau yra tarnavę „Wagner“, o spalio pabaigoje prasidės verbavimas norinčių kariauti Ukrainoje.Pasak šaltinio, dabar taip pat deramasi, kam „Wagner“ bus atsakinga. Neatmetama, kad jai vadovaus Rusijos gynybos ministerija ir generolas Sergejus Surovikinas.Tuo metu penktadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad teroristinės grupuotės „Wagner“ nariai grįžta kariauti į Ukrainą. Pasak britų žvalgybos, samdiniai permetami individualiai ir nedidelėmis grupėmis, kad dalyvautų kare įvairių Rusijos dalinių gretose. Kovotojai dislokuojami aplink Bachmutą, Donecko srityke, nes gerai žino šią vietovę.Ukraina taip pat patvirtino „Wagner“ sugrįžimą į frontą. Ukrainos karinių pajėgų žiniomis, samdiniai grįžta iš Baltarusijos ir sudaro kontraktus su Rusijos gynybos ministerija.

JK: Rusija „ruošiasi dar keleriems kovų metams“Po to, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad Vladimiro Putino išlaidos gynybai „staigiai padidės“, Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Rusija Ukrainoje „ruošiasi dar keleriems kovų metams“. Maskva planuoja kitais metais padidinti gynybos fondą iki maždaug 30 % visų valstybės išlaidų, rodo Rusijos finansų ministerijos dokumentai. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija (URM) teigė, kad „labai tikėtina“, jog Rusija gali paremti tokį finansavimo lygį, tačiau tik „platesnės ekonomikos sąskaita“. „Išsami informacija apie Rusijos išlaidas gynybai visada įslaptinta, tačiau šie skaičiai rodo, kad Rusija ruošiasi dar keleriems metams kovų Ukrainoje“, – teigiama naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje. Jos vertinimas pateiktas po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau šią savaitę užsiminė, kad ruošiasi karą tęsti iki 2025 m.

Rusija raketomis S-300 apšaudė CharkivąRusija raketomis S-300 naktį iš šeštadienio į sekmadienį apšaudė Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą šalies rytuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Apie 1 val. nakties priešas smogė Charkivui raketomis. Trys raketos, greičiausiai S-300, pataikė į civilinės įmonės teritoriją. Kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.Jis taip pat teigė, kad pastarąją parą rusai panaudodami artileriją, minosvaidžius ir kitą ginkluotę apšaudė Charkivo, Bohoduchivo, Čuhujivo, Kupiansko ir Iziumo rajonus. Ten buvo apgadinti gyvenamieji pastatai ir kilo gaisrai.Be to, Bohoduchivo rajone, Oskilo kaime, vietinis 52 metų amžiaus vyras miške užkliudė miną „peteliškę“, kuri sprogo. Jis buvo nuvežtas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės.Per parą ukrainiečių išminuotojai apžiūrėjo 2,7 hektarų ploto teritoriją ir neutralizavo 61 pavojingą objektą.

Rusija į Ukrainą sekmadienio naktį paleido 30 dronų „Shahed“Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija į Ukrainą paleido apie 30 dronų kamikadzių „Shahed-131/136“, praneša „Unian“.Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad išpuolis įvykdytas iš pietų, pietvakarių ir šiaurės (Krymo, Primorsko-Achtarsko ir Kursko). Ukrainos pajėgos numušė 16 bepiločių orlaivių.Pranešama, kad tai buvo koordinuota raketų ir dronų kamikadzių ataka.Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad per naktinį išpuolį okupantai aktyviai naudojo netikrus taikinius (raketas ar dronus be sprogmenų – ELTA), kad išsekintų ir rastų spragų ukrainiečių oro gynybos sistemoje.Per ataką priešas pataikė į pramonės infrastruktūrą Umane, Čerkasų srityje, kur kilo didelis gaisras sandėliuose su grūdais.

Per parą Rusija Ukrainoje neteko dar 440 kariųUkrainiečių pajėgos pastarąją parą nukovė 440 Rusijos karių, praneša „Ukrinform“.Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 2023 m. spalio 1 d. ukrainiečių pajėgos nukovė apie 278 570 Rusijos kareivių.Tokius duomenis sekmadienį pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Ukrainiečiai iki šiol sunaikino 4 702 (+11 per parą) priešo tankus, 8 991 (+7) šarvuotąją kovos mašiną, 6 477 (+30)  artilerijos sistemas, 798 (+2) reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 537 oro gynybos sistemas, 316 (+1) lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 5 043 (+37) dronus, 1 529 (+1) sparnuotąsias raketas, 20 laivų ir katerių, 1 povandeninį laivą, 8 883 (+29) transporto priemones ir benzovežiius, 933 (+1) specialiosios technikos vienetus.Pastarąją parą Ukrainos karinė aviacija atliko 17 smūgių prieš Rusijos kareivių, ginklų ir karinės technikos sutelkimo vietas ir 8 smūgius prieš oro gynybos sistemas.

JAV išvengė vyriausybės uždarymoJAV Kongresas šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms institucijoms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo. Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukti punktai dėl paramos Ukrainai, kurių prašė JAV prezidentas Joe Bidenas, informuoja AFP.Senatas už įstatymą balsavo likus vos trims valandoms iki vidurnakčio. Dabar federalinės institucijos galės dirbti dar 45 dienas iki lapkričio vidurio. Anksčiau rezoliucijai pritarė ir Atstovų rūmai, dieną, kai politikai Vašingtone pavojingai priartėjo prie galimo vyriausybės uždarymo.Įstatymo projektą pasiūlė Atstovų rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy. Jeigu jis nebūtų priimtas, milijonai viešojo sektoriaus darbuotojų nedirbtų ir negautų atlyginimų, o taip pat sustotų ir dalis šalies funkcijų – nuo karinių, iki maisto paramos ar federalinės politikos.„Šiandien abiejų partijų dauguma Atstovų rūmuose ir Senate balsavo už tai, kad vyriausybė veiktų, kad būtų išvengta nereikalingos krizės, kuri sukeltų nereikalingą skausmą milijonams sunkiai dirbančių amerikiečių“, – sakoma J. Bideno pareiškime.Nepaisant to, prezidentas sukritikavo K. McCarthy‘į ir respublikonus Atstovų rūmuose už tai, kad šie nesilaikė įsipareigojimų dėl išlaidų lygio, kuris buvo sutartas su Baltaisiais rūmais daug anksčiau, dėl ko ir kilo vyriausybės uždarymo grėsmė. Jie taip pat kritikuoti dėl to, kad į įstatymą neįtraukti punktai dėl paramos Ukrainai.„Tikiuosi, kad pirmininkas pilnai laikysis įsipareigojimų Ukrainos žmonėms ir užtikrins kelią paramai, kuri reikalinga Ukrainai šiuo kritiniu metu“, – sakė J. Bidenas, pasirašęs įstatymą šeštadienio naktį.Vyriausybės uždarymo grėsmę sukėlė nedidelė griežto kurso besilaikančių respublikonų grupė, nepaisiusi partijos vadovybės ir prieštaravusi įvairiems laikiniems finansavimo pasiūlymams bei siekusi didesnio išlaidų mažinimo.Ukrainos apginklavimas ir finansavimas kovoje prieš į šalį įsiveržusią Rusiją yra svarbi J. Bideno administracijos politikos dalis. Tačiau Kongreso priimtas įstatymas dėl JAV finansų yra laikinas ir kelia klausimų dėl politinių perspektyvų tęsti milijardus dolerių siekiančią paramą Ukrainai.K. McCarthy teigia, kad Rusijos karas yra baisus ir jis susirūpinęs dėl to, kas gali įvykti ilguoju periodu, bet jis taip pat sako „nenorįs švaistyti pinigų“.Jei Kongresas nebūtų priėmęs įstatymo leidžiančio vyriausybei toliau veikti, federalinės institucijos būtų pradėjusios užsidarinėti netrukus po vidurnakčio ir vėluotų algos milijonams federalinių darbuotojams ir kariams. Dabar parlamentarai turi šiek tiek daugiau laiko, kad susitartų dėl išlaidų visiems 2024 metams.

Atakavo dar vieną regionąNaktį okupantai atakavo Čerkasų regioną bepilotėmis skraidyklėmis, buvo smogta infrastruktūrai. Apie tai pranešė Čerkasų pajėgų vadovas Igoris Taburecas.„Naktį priešas masiškai atakavo Čerkasų regioną atakos dronais ... Deja, Umanėje smogta pramonės infrastruktūrai. Dėl to kilo gaisrai sandėliuose. Ypač ten, kur buvo laikomi grūdai“, – rašė jis.Taburecas pažymėjo, kad preliminariai buvo sužeistas vienas žmogus. Jis buvo nuvežtas į ligoninę.

Dronų ataka padarė nuostolių pietų RusijojePer Ukrainos drono ataką pietinėje Rusijos Briansko srityje buvo sužeistas vienas žmogus, apgadinti administracinio pastato langai ir stogas, pranešė srities gubernatorius. Gubernatorius Aleksandras Bogomazas „Telegram“ parašė, kad incidentas įvyko Trubčevsko mieste. Anksčiau A. Bogomazas pranešė, kad Ukrainos pajėgos apšaudė vieną regiono kaimą ir apgadino tris namus. Jo teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino laikino finansavimo įstatymo projektą, į kurį neįtraukta pagalba UkrainaiJAV Atstovų Rūmai patvirtino laikiną finansavimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią vyriausybės uždarymui, kuris turėtų prasidėti vidurnaktį.Į laikinąjį 45 dienų finansavimą įtrauktos lėšos, skirtos nelaimių padariniams likviduoti, tačiau į jį neįtraukta pagalba Ukrainai.Visgi prieš prezidentui pasirašant įstatymą, jį turi patvirtinti aukštesnieji rūmai, Senatas, kuriame demokratai turi vieno mandato persvarą.Senatas anksčiau siūlė 6 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai, o Prezidentas J. Bidenas prašė 24 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainos kontrpuolimui paremti.Tačiau respublikonai, vadovaujami Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy, griežtai pasisakė prieš papildomas lėšas, skirtas padėti Ukrainai.

Jungtinės Tautos nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje žiemai skirs 123 mln. JAV doleriųJungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR) žiemos laikotarpiu tikslinei pagalbai nuo karo nukentėjusiems žmonėms Ukrainoje skirs 123 mln. JAV dolerių.Taip teigiama UNHCR paskelbtoje ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.Pagalba bus teikiama grynaisiais pinigais, nuo 2023 metų rugsėjo iki 2024 metų vasario mėnesio elektros energijos ir būsto nuomos išlaidoms padengti. Jei grynųjų išdalinti nebus įmanoma, UNHCR ir partneriai išdalins šildytuvus ir ne maisto prekes bei suteiks pastogę ir būstą, kad padėtų šeimoms šiltai, saugiai ir oriai peržiemoti savo namuose, laikinose pastogėse ar kitose bendruomeninėse erdvėse.

Jensas Stoltenbergas: NATO turi pasimokyti iš Ukrainos, kaip diegti naujovesNATO valstybės narės turėtų pasimokyti iš Ukrainos, kaip žaibišku greičiu diegti naujoves gynybos pramonėje.Pasak „Ukrinform“ korespondento, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pasakė vaizdo kreipimesi į pirmąjį tarptautinį gynybos pramonės forumą.„Per visą karą Ukrainos gynybos pramonė buvo nepaprastai išradinga. Pažeidžiami objektai buvo perkelti į saugesnes šalies dalis. Per rekordiškai trumpą laiką pradėta naujos įrangos ir atsarginių dalių gamyba. Mūšio įkarštyje buvo priimti nauji NATO standartai. Nuo bepiločių orlaivių iki išminavimo, Ukraina įdiegė naujoves žaibišku greičiu. Taigi mes visi turime daug ko pasimokyti iš Ukrainos“, – sakė jis.

Medvedevas užsimena, kad Rusija gali aneksuoti daugiau teritorijųPranešama, kad Dmitrijus Medvedevas paminėjo metines, kai Rusija atsiėmė keturias Ukrainos teritorijas, ir užsiminė, kad Maskva gali aneksuoti daugiau šios šalies teritorijų, rašo SkyNews.„Specialioji karinė operacija bus tęsiama tol, kol bus visiškai sunaikintas nacistinis režimas Kyjive“, – sakė buvęs Rusijos prezidentas, kuris dabar eina Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. „Pergalė bus mūsų. Ir Rusijos sudėtyje bus daugiau naujų regionų“ – sakė D. Medvedevas.D. Medvedevas jau seniai yra Vladimiro Putino sąjungininkas ir yra vienintelis kitas asmuo, šiame amžiuje užėmęs prezidento postą, kurio metu V. Putinas buvo jo ministras pirmininkas.

Dmytro Kuleba: Afrika domisi galimybe gaminti ginklus UkrainaiAfrika suinteresuota ne tik pirkti ginklus iš Ukrainos įmonių, bet ir vykdyti jų gamybą savo teritorijoje.Pasak „Ukrinform“ korespondento, taip Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė Pirmajame tarptautiniame gynybos pramonės forume.„Šiandien Afrika laukia, kol Ukrainos įmonės grįš į šią ginklų pardavimo rinką. Kol kas, žinoma, tokios galimybės nėra. [...] Antras klausimas, kuris domina Afrika, yra Ukrainos ginklų ir amunicijos gamyba ,pačios Afrikos teritorijoje. Tai nauja tendencija […], nes Afrikos partneriai supranta, kad Ukrainos ginklai bus itin aukštos kokybės“, – sakė D. Kuleba.Anot jo, Ukrainoje gaminamų ginklų pardavimo ir gamybos paklausa bus labai didelė, nes Afrika į Ukrainą žiūri kaip į partnerę. Jis teigė esąs tikras, kad Afrika grįš į svarbiausias Ukrainos ginklų gamintojų ir jų Vakarų partnerių rinkas.

Vakarų Ukrainoje sprogo naftotiekis, kilo didžiulis gaisrasVakarų Ukrainos Ivano Frankivsko regione ties naftotiekiu kilo didžiulis gaisras, per kurį buvo sužeisti trys žmonės, šeštadienį pranešė pagalbos tarnybos.Socialiniuose tinkluose pasklidusioje nepatikrintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad virš kaimo kabo tirštų juodų dūmų debesys.„17 val. vietos laiku netoli Strymbos kaimo, Nadvirnos rajone, trūko naftotiekis (150 milimetrų skersmens), – pranešė Ukrainos Valstybinė ekstremaliųjų situacijų tarnyba.Pranešime teigiama, kad dėl trūkimo100 kvadratinių metrų plote išsiliejo nafta.Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, tačiau vietos žiniasklaida pranešė, kad įvyko galingas sprogimas.„Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“, – pranešė greitosios pagalbos tarnybos.

Pranešama, kad Rusijos karys perbėgo į UkrainąPasak Kyjivo, į Ukrainą perbėgo su Ukrainos karine žvalgyba (HUR) dirbęs Rusijos karys.Karys Danylo Alfiorovas nuo liepos mėn. dirbo su Ukrainos žvalgyba ir, kaip teigiama, sėkmingai įtikino 11 kitų rusų karių pereiti į Ukrainos pusę, sakė HUR atstovas Andrijus Jusovas.Kai paaiškėjo, kad kilo įtarimų ir kilo pavojus A. Alfiorovo gyvybei, Ukrainos specialiosios pajėgos surengė operaciją, kad jį evakuotų į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, pridūrė A. Jusovas.A. Alfiorovas sakė, kad iš pradžių susisiekė su Ukrainos pajėgomis karštąja linija „Noriu gyventi“.Ši visą parą veikianti karštoji linija, kurią 2022 m. rugsėjį pradėjo naudoti Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba, padeda rusams savanoriškai pasiduoti Ukrainos kariuomenei arba jos daliniams.Pasidavusiems rusams žadama, kad jie bus laikomi Ženevos konvencijas atitinkančiomis sąlygomis.

Josepas Borrellis atvyko į Odesą iš anksto nepranešto vizitoES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis šiandien atvyko į Odesą iš anksto nepranešto vizito.Apie tai J. Borrellis paskelbė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Odesa yra gražus istorinis miestas. Ji turėtų būti antraštėse dėl savo gyvybingos kultūros ir dvasios, tačiau dabar šis miestas minimas naujienose kaip dažnas Putino karo taikinys. ES remia vietovių, paveiktų Rusijos barbariško niokojimo, stabilizavimą“, – rašė J. Borrellis.Jis paminėjo, kad jau praėjo metai, kai Rusija neteisėtai aneksavo tam tikras Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis.„Ukraina turi visas teises gintis nuo Rusijos agresijos ir atgauti visišką savo teritorijos kontrolę“, – pabrėžė J. Borrellis.Jo teigimu, ES rems Ukrainą tiek, kiek reikės.

Baltarusijos pareigūnai planuoja susitikti su neteisėtai išvežtais ukrainiečių vaikais, teigia KyjivasBaltarusijos pareigūnai planuoja susitikti su nelegaliai išvežtais Ukrainos vaikais, pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministerija. Pranešime teigiama, kad šio vizito tikslas – įteisinti jų trėmimą iš Rusijos okupuotų teritorijų Ukrainoje, ir priduriama, kad pareigūnai planuoja „apsimesti tarptautiniais atstovais“. „Baltarusija ketina surengti Minske akredituotų užsienio diplomatinio korpuso atstovų vizitą į vadinamąsias Ukrainos vaikų, kurie buvo išvežti iš Rusijos okupuotų Lysičansko ir Severodonecko miestų, laikinai okupuotų Rusijos, į Baltarusiją, gyvenamąsias, mokymo ir reabilitacijos vietas“, – teigiama pranešime. Prievartinis vaikų išvežimas gali būti laikomas karo nusikaltimu. Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs Vladimiro Putino arešto orderį būtent dėl šio nusikaltimo. Užsienio reikalų ministerija paragino užsienio šalis vengti dalyvauti Baltarusijos režimo propagandiniame renginyje.

Medvedevas: specialioji karinė operacija tęsis, kol bus „visiškai sunaikintas nacistinis Kyjivo režimas“Rusija, pasak buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo, tęs savo specialiąją karinę operaciją, kol bus „visiškai sunaikintas nacistinis Kyjivo režimas“. Tai jis pareiškė per keturių Ukrainos sričių aneksijos metines.„Pergalė bus mūsų“, – „Telegram“ tinkle pažymėjo dabar Rusijos nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininko pareigas einantis D. Medvedevas ir pridūrė, kad „naujų regionų Rusijos sudėtyje bus daugiau“.Ukraina pasiryžusi išlaisvinti visas Rusijos okupuotas savo teritorijas. Tačiau birželio pradžioje pradėtas kontrpuolimas vyksta lėčiau nei tikėtasi. Ukrainos pajėgoms pavyko atsikovoti apie dešimt gyvenviečių. Rusija vis dar kontroliuoja 18 proc. Ukrainos teritorijos.

Kyjivas siekia padidinti išlaidas iki 1,5 mlrd. dolerių, kad paskatintų besikuriančią šalies ginklų pramonęUkrainos vyriausybė planuoja 2024 m. išleisti 1,5 mlrd. dolerių ginklų ir medžiagų gamybai – septynis kartus daugiau nei pernai, – šeštadienį pareiškė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, rašo CNN.Šis padidinimas buvo įtrauktas į Vyriausybės kitų metų biudžeto pasiūlymą. Šie planai įgyvendinti Kyjivui naudojant šalyje pagamintas raketas ir bepiločius orlaivius, kad būtų galima smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, už fronto linijos ribų.

Ukraina praneša praėjusią parą nukovusi 470 rusųUkrainos kariškiai praėjusią parą sunaikino dar 470 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 278 130 kareivių. Tai  pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 691 (+4), tanko 8 994 (+12) šarvuotųjų kovos mašinų, 6 447 (+38) artilerijos sistemų, 796 (+2) reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 537 (+1) oro gynybos priemonių, 315 (+0) lėktuvų, 316 (+0) sraigtasparnių, 5 006 (+15) dronų, 1 529 (0) sparnuotųjų raketų, 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo, 8 8545 (+18) automobilių, 932 (+2) specialiosios technikos vienetų.

V. Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimąKyjive vykusiame forume, kuriame dalyvavo  tarptautinių ginkluotės koncernų atstovai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimą. Aljanso pagrindas yra deklaracija, kurią iki šiol pasirašė 13 žinomų ginkluotės gamintojų, socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis. Prie jos esą gali prisijungti ir kitos ginklų kompanijos.Prezidentas teigė siekiantis, kad Ukraina taptų viena didžiausių ginklų gamintojų pasaulyje. Tai aljansas, įsipareigojęs tarptautinei teisei ir laisvojo pasaulio gynybai, teigė V. Zelenskis. „Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir kiekvienos pasaulio šalies saugumą nuo agresijos“, – pažymėjo jis savo kalboje ginkluotės gamintojams. Gynybos pramonės forume dalyvavo 252 įmonės iš daugiau kaip 30 šalių.Pasak V. Zelenskio, prioritetas yra modernios gynybos pramonės plėtra Ukrainoje. Bendradarbiaujant su lyderiaujančiomis bendrovėmis, esą bus gaminamos raketos, dronai ir artilerijos sviediniai. „Ukrainai pasirengusi pasiūlyti specialias sąlygas įmonėms, norinčioms kartu su mūsų šalimi plėtoti gynybos pramonę“, – tinkle „Telegram“ teigė prezidentas. Ukraina, kuri gindamasi nuo Rusijos agresijos dabar daugiausiai naudojasi Vakarų perduotais ginklais, nori ateityje didžiąją dalį ginkluotės prekių gaminti pati. Forume Kyjive, be kitų, dalyvavo ginkluotės koncernai iš Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos, Švedijos, Čekijos, Azijos šalių bei Australijos. Ginkluotės aljansas laikomas ir Ukrainos atsaku į Rusijos įvardytą karo tikslą demilitarizuoti šalį.

Ukrainos pajėgos per specialią operaciją iš Rusijos okupuotos teritorijos evakavo du kariusUkrainos ginkluotosios pajėgos praneša per specialią operaciją sėkmingai evakavusios du karius iš Rusijos okupuotų teritorijų. Šie esą ten dalyvavo mūšiuose, tačiau buvo sunkiai sužeisti ir negalėjo grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.Feisbuke paskelbtame pranešime teigiama, kad abu karius sėkmingi slėpė gyventojai. Padedant oro ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos žvalgybai, specialusis karinių orų pajėgų padalinys desantininkus susigrąžino.Portalo „Nexta“ duomenims, jie Rusijos laikinai okupuotoje teritorijoje praleido pusantrų metų.

Metai po aneksijos: Putinas žada atstatyti aneksuotus Ukrainos regionusPer pirmąsias keturių Ukrainos teritorijų – Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko – aneksijos  metines Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo atkurti karo sugriautus regionus.Mokyklos, ligoninės, gyvenamieji namai, gatvės, muziejai ir paminklai bus atstatyti ir rekonstruoti, sakė V. Putinas šeštadienį Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše. Visi Rusijos regionai suteiks „brolišką pagalbą“, kalbėjo jis.V. Putinas po užsienio nepripažįstamų referendumų, sulaužydamas tarptautinę teisę, 2022 m. rugsėjo 30 d. su keturių regionų okupacinės valdžios vadovais  pasirašė sutartis dėl regionų priėmimo į Rusijos Federaciją.„Mūsų laukia sunkus darbas ir sudėtingų uždavinių sprendimas, didelės mūsų istorinių regionų atkūrimo ir socialinės bei ekonominės plėtros programos įgyvendinimas, – vaizdo įraše tęsė V. Putinas. – Ir mes bet kokiu atveju pasieksime užsibrėžtus tikslus“.Rusijos prezidentas teritorijų aneksiją pavadino „istoriniu ir lemtingu įvykiu“. Jis padėkojo žmonėms aneksuotose teritorijoje, kurių ryžtas esą dar labiau sustiprino Rusiją. „Esame viena tauta. Ir kartu įveiksime viską, rasime atsakymą į visus iššūkius“, – pažymėjo V. Putinas. Praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo karo pradžios, Rusija nė vieno iš keturių aneksuotų regionų nekontroliuoja visiškai. Be to, Ukrainai, kuriai karinę pagalbą teikia Vakarai, per jau kelis mėnesius trunkantį kontrpuolimą pavyko atsikovoti dalį teritorijų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra paskelbęs, kad bus išlaisvintos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant jau 2014 m. aneksuotą Krymą.

Rusija teigia atrėmusi Ukrainos raketų ataką prieš BelgorodąRusija praneša atrėmusi Ukrainos raketų ataką prieš savo pasienio regioną Belgorodą. Rusų oro gynyba numušė devynias iš Ukrainos atskriejusias raketas, paskelbė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Tai esą buvo raketos, paleistos iš „Uragan“ įrenginių. Nuo karo Ukrainoje pradžios Belgorodas Vakarų Rusijoje yra vis apšaudomas. Kyjivas beveik niekad oficialiai neprisiima atsakomybės už tokias atakas.

Rumunija praneša apie savo oro erdvės pažeidimą iš RusijosRumunijoje galimai vėl nukrito Rusijos drono likučiai. Kariuomenė ir nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai tikrina atitinkamą vieno netoli sienos su Ukraina esančio Galacio miesto gyventojo pranešimą, šeštadienį informavo Rumunijos gynybos ministerija. Naktį Galacio ir už 100 km nuo jo esančio Tulčos gyventojai buvo įspėti dėl bepiločių.Prieš tai Rumunijos kariuomenės radarai užfiksavo, kad galimas Rumunijos oro erdvės pažeidimas, nes vienas objektas judėjo Galacio kryptimi. Tačiau iki ryto jokių tokio objekto nuolaužų nebuvo rasta. Paieška tęsiama, sakoma toliau ministerijos pranešime.Praėjusiomis savaitėmis trijose Rumunijos vietose nukrito „Shahed“ tipo rusų kovinių dronų nuolaužų.

V. Zelenskis priminė žydų žudynes Babin Jare 1941 metaisMinint 82-ąsias Babin Jaro žudynių metines per vokiečių okupaciją 1941 metais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisiminė aukas. „Vos per kelias dienas 1941 m. rugsėjį buvo nužudyta daugiau kaip 30 000 žmonių, – sakė jis penktadienį savo tradiciniame vaizdo įraše. – Labai svarbu prisiminti šias aukas ir tai, kad holokausto blogis buvo nugalėtas ir nubaustas“.Ukraina gerbia šį atminimą. „Mums, Ukrainai, visam civilizuotam pasauliui „Niekada daugiau!“ nėra tušti žodžiai“, – pažymėjo prezidentas. Babin Jare šiaurės vakariniame Kyjivo pakraštyje vokiečių okupacinės pajėgos 1941 m. rugsėjo 29 ir 30 dienomis nušovė daugiau kaip 33 000 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Iš viso vokiečių okupacijos laikotarpiu ten nužudyta apie 100 000 žmonių – be žydų ir ukrainiečių, romų bei kitų etnini grupių atstovų, sakė V. Zelenskis.

Ukraina ketina kurti savo oro gynybos sistemasRusijos užpulta Ukraina ketina kurti savo oro gynybos sistemas. Šis principinis sprendimas bus labai greitai įgyvendintas, penktadienį sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mes netrukus turėsime specialistų, kurie parengs planą, kaip patiems pasigaminti viską, ko mums reikia, pirmiausiai oro gynybos ginklų“, – teigė jis.Kartu šaliai ir toliau reikia užsienietiškų vidutinio ir didelio nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip „Iris-T“, NASAMS ar „Patriot“, pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Tik tada esą pavyks apsaugoti šalį nuo Rusijos sparnuotųjų raketų ir orlaivių.Ukraina turi tik nedaug sovietų gamybos oro gynybos sistemų, kurioms taip pat trūksta amunicijos. Apsauga nuo dronų ir raketų atakų pagerėjo praėjusią žiemą, kai Ukraina gavo „Gepard“ tipo priešlėktuvinių tankų ir „Iris-T“ bei „Patriot“ sistemų. Sostinė Kyjivas dabar jau yra gerai apsaugota. Sudėtingesnė situacija netoli fronto esančiuose miestuose – Charkive, Zaporižioje ar Chersone, kuriuos gali pasiekti Rusijos trumpojo nuotolio raketos. Dronai ir raketos neretai smogia ir Odesos uostamiesčiui bei Juodosios jūros pakrantei.

Rusų tinklaraštininkui dėl „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimo skirta ilga kalėjimo bausmėRusų tinklaraštininkui dėl „melagienų“ apie Maskvos puolimą Ukrainoje skleidimo penktadienį skirta daugiau kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Aleksandras Nozdrinovas „nuteistas aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant bendrojo režimo kolonijoje“, Rusijos Krasnodaro mieste paskelbė teismas. Be to, 38-erių nuteistajam uždrausta ketverius metus dirbti žiniasklaidoje. A. Nozdrinovas turėjo nedidelį „Youtube“ kanalą, kuriame viešino vaizdo įrašus apie kelių patrulius iš savo gimtojo Krasnodaro regiono, kurie esą pažeidinėjo įstatymus. 2022 m. kovą tinklaraštininkas buvo suimtas, kai tyrėjai apkaltino jį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus sugriautų pastatų nuotrauką su užrašu „Ukrainos miestai po išvaduotojų atvykimo“.Interviu nepriklausomai rusų žiniasklaidos priemonei SOTA A. Nozdrinovo žmona kategoriškai neigė, kad jos vyras paskelbė šią nuotrauką. Anot moters, jos sutuoktinis sulaikytas keršijant už jo vaizdo įrašus apie netinkamą policijos pareigūnų elgesį.

Į Odesos regioną buvo paleisti dronaiRusų paleisti „Shahed“ dronai, apie kurių judėjimą prieš kurį laiką paskelbė Ukrainos oro pajėgos, skrido iš Krymo į Odesos regioną.Oro antskrydžio perspėjimas buvo paskelbtas Odesoje, taip pat Mykolaivo ir Chersono regionuose.Be to, Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ kanale pateikiami įspėjimai ir raginimai pasislėpti slėptuvėse įvairiose Odesos regiono gyvenvietėse. Pranešimų apie sprogimus kol kas nėra.

NATO vadovas: Lenkija ir Slovakija vis tiek rems UkrainąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė esąs įsitikinęs, kad tiek Lenkija, tiek Slovakija ir toliau rems Ukrainą jos kare su Rusija.Lenkija, kuri spalio 15 d. išrinks naują parlamentą, pareiškė, kad ji nebesutiktų tiekti naujų ginklų Ukrainai, o sutelktų dėmesį į savo atsargų atkūrimą.Šalis, kuri yra NATO narė, dar visai neseniai buvo laikoma viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių kare su Rusija, tačiau santykiai pašlijo po to, kai Lenkija nusprendė pratęsti Ukrainos grūdų importo draudimą.„Tikiuosi ir esu įsitikinęs, kad Ukraina ir Lenkija ras būdą, kaip išspręsti šias problemas, nedarant neigiamo poveikio karinei paramai Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.NATO vadovas taip pat sakė, kad ir kokia būtų naujoji Slovakijos vyriausybė, ji pasitiki, kad ji ras būdų ir toliau teikti paramą.Šioje šalyje šeštadienį vyks visuotiniai rinkimai, kurie gali sugriauti Europos Sąjungos paramą Ukrainai.Nors Slovakija buvo ištikima Ukrainos sąjungininkė, opozicijos lyderis ir buvęs ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris lyderiauja rinkimuose, pažadėjo nutraukti šią karinę paramą.

Jermakas: Ukraina ir Jungtinės Valstijos diskutuoja apie bendrą ginklų gamybąUkraina ir Jungtinės Valstijos kuria planą organizuoti bendrą ginklų, įskaitant oro gynybos sistemas, gamybą. Tai penktadienį paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Yra labai esminiai sprendimai, kurie bus pradėti įgyvendinti labai, labai greitai. Manau, kad labai greitai pas mus atvyks specialistai, kurie parengs konkretų planą, kaip patys pagamintume viską, ko reikia“, – „Interfax-Ukraine“ citavo A. Jermaką.Pasako jo, pirmiausia kalbama apie oro gynybos sistemų gamybą.Bendros ginklų gamybos galimybės išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat diskutavo su į Kijevą atvykusiu Prancūzijos gynybos ministru Sebastianu Lecornu.

Zelenskis sako, kad Ukraina netrukus sulauks svarbių žiniųUkraina, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, netrukus sulauks svarbių žinių.Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai pareiškė kreipdamasis į tautą.„Ši savaitė sustiprino mūsų šalį ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių žinių Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų šaliai“, – tvirtino V. Zelenskis.Jis padėkojo visiems, kurie padeda Ukrainai.

Septynios šalys užsako šaudmenis pagal ES pagalbos Ukrainai schemąPagal naują ES viešųjų pirkimų schemą Ukrainai per metus bus pateikta milijonas šovinių ir raketų, rašo „Sky News“.Tarp užsakymų, dėl kurių derėjosi Europos gynybos agentūra (EGA), yra septynių ES šalių užsakyti 155 mm artilerijos sviediniai, kurie yra labai svarbūs Ukrainos konflikte su Rusijos pajėgomis. Dabar konkrečios dalyvaujančios šalys lieka konfidencialios, tačiau Lietuva ir Liuksemburgas patvirtino, kad dalyvauja.Iki šiol gynybos srities viešieji pirkimai iš esmės priklausė atskirų 27 ES valstybių narių vyriausybėms.

Rusija mini pirmąsias neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos metinesPenktadienį į Rusijos sostinės Maskvos Raudonąją aikštę susirinko daugybė žmonių, Kremliui koncertu minint pirmąsias neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos metines.Nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalies valdžios institucijos nuolat organizuoja koncertus ir renginius, kad sustiprintų palaikymą vadinamajai „specialiajai karinei opracijai“ kaimyninėje šalyje.Kaip pranešama, į koncertą, be kita ko, rinkosi vaikai, šeimos ir pagyvenę žmonės. Kai kurie jų stovėjo ilgose eilėse, kad nusipirktų ledų, ir fotografavosi. Kiti žmonės mojavo Rusijos vėliavomis, dar kiti dainavo. Ant aikštėje iškeltų ekranų buvo matyti užrašai „Viena šalis, viena šeima, viena Rusija“.„Lygiai prieš metus nugalėjo istorinis teisingumas“, – kreipdamasis į susirinkusią minią sakė vienas iš vedėjų, žmonėms skandavus „Rusija“.„Rusija savų nepalieka. Esame viena šalis“, – tvirtino jis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė rugsėjo 30-ąją „Susivienijimo diena“. Šią dieną prieš vienerius metus Rusija pareiškė, kad prisijungia Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis prie savo teritorijos. Tarptautinė bendruomenė tai pasmerkė ir šio Maskvos žingsnio nepripažįsta.Maskva nuolat vadina savo karius „didvyriais“, kurie tariamai kovoja už Rusijos išlikimą Vakarų „agresijos“ ir „nacizmo“ akivaizdoje.Anksčiau šį mėnesį Rusija minėtose Ukrainos srityse surengė fiktyvius „rinkimus“. Nepaisant visko, Maskva neturi visapusiškos šių regionų kontrolės, o jos karinės pajėgos šiuo metu bando atremti Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą.

Šveicarija humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs 103 mln. eurųŠveicarija 2024–2027 metais humanitariniam išminavimui Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. Šveicarijos frankų (103 mln. eurų). Pinigai numatyti įrangai ir ukrainiečių išminuotojų apmokymui, penktadienį Berne pranešė vyriausybė. Išminavimas esą yra sąlyga Ukrainos atstatymui.Šveicarijos vyriausybės duomenimis, minomis ir sprogmenimis užteršta apie trečdalis Ukrainos teritorijos. Rusija užminuoti žemę pradėjo jau okupuodama Rytų Ukrainą ir Krymą 2014 m., o po plataus masto invazijos 2022 m. vasarį tai dar labiau suintensyvino. Minų aukomis neretai tampa savo laukus apdirbantys ūkininkai. Tačiau ir kiti civiliai, pirmiausiai vaikai, vis žūva ar patiria sužalojimų nuo priešpėstinių minų ar nesprogusios amunicijos.Dėl savo neutralumo Šveicarija gali paremti Ukrainą tik skirdama lėšų humanitariniam, o ne kariniam išminavimui. 2022 ir 2023 m. išminavimui jau skirta daugiau kaip 15 mln. Šveicarijos frankų.

Putinas: Ukrainoje žuvę rusų kaliniai išpirko savo kaltęRusijos kalėjimuose užverbuoti kaliniai, kurie žuvo fronte Ukrainoje, pasak prezidento Vladimiro Putino, išpirko savo kaltę visuomenei. „Jie žuvo. Visi esame žmonės, kiekvienas gali padaryti klaidų, jie jų padarė“, – sakė V. Putinas penktadienį priimdamas Ukrainoje kariavusius rusų kareivius. Kalbėdamas apie žuvusiuosius, prezidentas teigė, kad jie atidavė savo gyvybę už tėvynę ir „visiškai reabilitavosi“.Po trumpo pokalbio su kariais, kuris buvo transliuojamas per Rusijos valstybinę televiziją, V. Putinas tylos minute pagerbė buvusius kalinius, kurie žuvo netoli Urožainės kaimo ir kurių laidotuvės buvo planuojamos penktadienį. Prezidentas prie Urožainės kariavusius karius pavadino „drąsos ir didvyriškumo pavyzdžiu“. Rusų pajėgoms, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, netoli šios Pietų Ukrainos gyvenvietės pavyko atremti ukrainiečių puolimą.Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Rusijos kalėjimuose buvo užverbuota dešimtys tūkstančių kalinių. Už kovą fronte jiems buvo pažadėta amnestija. Ypač kalinius verbavo samdinių grupuotė „Wagner“. Rusų kaliniai, be kita ko, buvo mesti į mūšį dėl Bachmuto – šis mūšis buvo ilgiausias ir kruviniausias kare. Po reintegracijos į Rusijos visuomenę dalis buvusių kalinių vėl įvykdė nusikaltimus.

Rusijos pajėgos apšaudė ChersonąChersonas tapo Rusijos oro antskrydžio taikiniu.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną iš oro“, – sakoma įraše.Pasak R. Mročko, nukentėjo Dniprovskio rajonas. Informacija apie aukas ir žalą tikslinama.„Ukrinform“ primena, kad rugsėjo 28 d. Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Chersono sritį 96 kartus, pražudydami tris žmones ir sužeisdami dar penkis.https://t.me/olexandrprokudin/1481

JK įveda sankcijas Rusijos pareigūnams dėl Ukrainoje surengtų fiktyvių „rinkimų“Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį įvedė sankcijas 11-ai Rusijos pareigūnų ir šios šalies rinkimų komisijai dėl šį mėnesį ir praėjusiais metais okupuotose Ukrainos teritorijose surengtų fiktyvių „rinkimų“.Kaip pranešama, Londonas įšaldė šių subjektų turtą ir pritaikė jiems kelionių apribojimus.Rusija pernai spalį ir anksčiau šį mėnesį okupuotose Ukrainos srityse – Chersone, Zaporižioje, Donecke ir Luhanske – surengė „rinkimus“, kuriuos JK vadina „suklastotais ir neteisėtais“. Šiemet balsavimas vyko ir aneksuotame Kryme. Kremlius tvirtina, kad praėjusiais metais minėti Ukrainos regionai neva tarė pritariamąjį žodį prisijungti prie Rusijos, nors Maskvos pajėgos neturi visapusiškos jų kontrolės. Tuo metu šiais metais vykusius „rinkimus“ tariamai laimėjo partija „Vieningoji Rusija“, kuri remia prezidentą Vladimirą Putiną.„Fiktyvūs rinkimai yra akivaizdus, bergždžias Rusijos bandymas legitimizuoti savo neteisėtą suverenios Ukrainos teritorijos kontrolę“, – pranešime cituojamas JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.JK dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iki šiol jau yra sankcionavusi daugiau kaip 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Putinas pasirašė dekretą: šaukimų į kariuomenę sulauks 130 tūkst. rusųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl rudens šaukimo į kariuomenę pradžios. Anksčiau penktadienį Rusijos kariuomenė dar kartą patikino, kad šauktiniai nebus siunčiami į karą Ukrainoje, skelbia BBC.Rudens šaukimas vyks nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. visuose Rusijos regionuose, taip pat iš dalies okupuotuose Ukrainos regionuose ir aneksuotame Kryme.Pernai šaukimo kampanija prasidėjo vėliau, nes V. Putinas paskelbė mobilizaciją.Penktadienį Rusijos kariuomenė dar kartą pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizuotų vyrų siuntimo į karą bangos – esą pakanka „savanorių“.Rudenį Rusija planuoja pašaukti į karinę tarnybą 130 tūkst. žmonių. Pasirašius sutartis, šauktiniai gali būti siunčiami kariauti į Ukrainą. Kyla klausimas, kiek laiko praeis, kol šios sutartys bus pasirašytos. Šį rudenį šaukimo į kariuomenę amžius išliks toks pat – nuo 18 iki 27 metų. Kitą rudenį, kai prasidės kitas šaukimas į kariuomenę, jis bus padidintas iki 30 metų (apatinė riba liks 18 metų).

Po Scholzo ir Kazachstano prezidento susitikimo – Rusijos įspėjimasPo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo su Kazachstano prezidentu Kasymu Žomartu Tokajevu Rusija įspėjo nesikišti į jos ekonominius santykius. Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį kritikavo, kad per ketvirtadienį vykusį susitikimą Berlyne buvo kalbama apie Vakarų sankcijas Maskvai. Rusija tikisi, kad be „neigiamo kišimosi“ iš išorės galės tęsti savo efektyvų ekonominį bendradarbiavimą ir savo geros kaimynystės santykius su Kazachstanu, sakoma pareiškime.Ypač platūs esą yra prekybiniai santykiai, „abiem šalims duodantys didelės naudos“. Astaną ir Maskvą jungia strateginė partnerystė. Todėl Rusija tikisi, kad nebus jokio kišimosi iš išorės, pažymėjo ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Kazachstanas yra priklausomas nuo tranzitinės šalies Rusijos, kad, pavyzdžiui, galėtų pumpuoti savo naftą į Vokietiją.O. Scholzas susitikime su K. Ž. Tokajevu gyrė šio pastangas užkirti kelia sankcijų prieš kaimyninę Rusiją apeidinėjimui. „Gerai ir naudinga“, kad Kazachstano vyriausybė ėmėsi atsakomųjų priemonių, sakė kancleris.Per Kazachstaną į Rusiją patenka daug Vakarų sankcionuojamų prekių. Ir JAV jau paragino išteklių turtingą šalį neapeidinėti Vakarų sankcijų. K. Ž. Tokajevas Berlyne dar kartą pažymėjo, kad jo šalis remia ES ir kitų Vakarų šalių sankcijų paketus. Vis dėlto Kazachstano reputacija yra kaip Rusijai ištikimos šalies.

Norvegija neįsileis Rusijoje registruotų automobiliųNorvegija taip pat neįsileis automobilių su rusiškais registracijos numeriais. Ribojimai įvažiuoti Rusijoje registruotiems automobiliams, turintiems devynias ar mažiau sėdimų vietų, yra tolesnė reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą, penktadienį Osle pranešė Norvegijos užsienio reikalų ministerija.Ši priemonė įsigalios antradienio vidurnaktį. Tačiau numatytos kai kurios išimtys, pavyzdžiui, transporto priemonėms, kurios priklauso Norvegijos ar ES šalių piliečiams, nuolat gyvenantiems Rusijoje, taip pat rusams, kurie, pavyzdžiui, nori įvažiuoti į šalį, kad galėtų dalyvauti artimųjų laidotuvėse.NATO narė Norvegija pačioje šiaurėje beveik 200 km ribojasi su Rusija. Skandinavijos šalis nepriklauso Europos Sąjungai (ES), tačiau daugeliu atžvilgių orientuojasi į ES politiką.ES šalys Suomija, Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija sienas Rusijoje registruotiems automobiliams uždarė jau rugsėjo viduryje.

Orbanas: prieš pradedant derybas dėl Ukrainos stojimo į ES reikės atsakyti į „sudėtingus klausimus“Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl karo draskomos Ukrainos stojimo Europos Sąjunga (ES) dar turės atsakyti į „labai ilgus ir sudėtingus klausimus“.Vengrijos ir Ukrainos santykiai yra pašliję. Budapeštas yra pažadėjęs stabdyti Kyjivo integracijos į ES ir NATO procesus. ES šalys narės netrukus turės apsispręsti, ar duoti oficialų startą deryboms dėl Ukrainos stojimo į bloką.„Manau, kad iš pradžių turėsime atsakyti į labai ilgus ir sudėtingus klausimus ir tik tada apskritai galėsime spręsti, ar pradėti derybas“, – valstybinio radijo eteryje tvirtino V. Orbanas.„Mes nežinome, kiek ši šalis turi teritorijos, nes ji vis dar kariauja. Nežinome, kiek ji turi gyventojų, nes jie bėga“, – kalbėjo ministras pirmininkas. Politikas nurodė, kad esą būtų „beprecedentiška“ integruoti Ukrainą į ES „nežinant jos parametrų“.Ukraina dėl narystės bloke kreipėsi praėjus kelioms dienoms po Rusijos visapusiškos invazijos pradžios. Po kelių mėnesių šaliai buvo suteiktas kandidatės statusas.Nepaisant karo, V. Orbanas siekia palaikyti glaudžius ryšius su Kremliumi.

Kurske – sprogimai: rusų išgirtas radaras „pražiopsojo“ ukrainiečių droną Ketvirtadienį Ukrainos saugumo tarnybos (UST) dronas Rusijos Kursko srityje sunaikino radiolokacijos stotį „Kasta“, kuri gali aptikti taikinius itin mažame aukštyje. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi šaltiniu Ukrainos saugumo tarnyboje. „UST pastangomis Rusijos oro gynyba šiek tiek apžlibo. Vakar mūsų dronas aptiko ir likvidavo Rusijos radiolokacijos stotį „Kasta“ netoli Kursko srities Belovskio rajono Girjų kaimo“, – pareiškė UST atstovas. Anot pareigūno, rusai ne kartą gyrėsi šio radaro sugebėjimu aptikti net orlaivius su „stealth“ technologija, tačiau ukrainiečių droną jis kažkaip pražiopsojo. Anksčiau penktadienį pranešta, kad Kurske griaudėjo sprogimai. https://twitter.com/ukrpravda_news/status/1707642107383501020?ref_src=twsrc%5Etfw

JAV Atstovų rūmai patvirtino 300 mln. dolerių paramą UkrainaiKetvirtadienio vakarą JAV Atstovų rūmai balsavo už 300 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai, pranešė leidinys „Politico“.Pinigai Ukrainai buvo išbraukti iš metinio gynybos išlaidų įstatymo, todėl už šią paramą buvo balsuojama atskirai.Sprendimas parengti atskirą įstatymo projektą dėl Ukrainos buvo svarbus žingsnis, kai dauguma respublikonų vos prieš dieną nepritarė identiškam pasiūlymui pašalinti šias lėšas iš siūlomo Pentagono biudžeto. Galiausiai buvo patvirtinti abu įstatymo projektai, bet prieš tai demokratai perspėjo, jog kitaip Kremlius gali įsivaizduoti, kad Kongresas atsisako remti Ukrainą.„Rusai gerai išmano propagandą“, – sakė demokratas Adamas Smithas. „Tai bus pateikta kaip Amerikos atsisakymas laikytis savo įsipareigojimų Ukrainai“, – pridūrė jis.

Žiniasklaida: Zaporižios srityje rusai galimai numušė savo naikintuvą Su-35Zaporižios srityje okupantų rusų oro gynybos pajėgos galimai numušė savo naikintuvą. Tai pranešė Ukrainos „Telegram“ kanalas „Monitor“, kuriuo remiasi UNIAN. Jo duomenimis, rusai sunaikino savo pačių lėktuvą padangėje virš okupuoto ​​Tokmako. „Gera naujiena – Rusijos oro gynyba numušė Su-35 naktį virš Tokmako“, – sakoma pranešime.Rusijos tinklalapis „Fighterbomber“ paskelbė naikintuvo Su-35 nuotrauką ir parašė: „Amžino skrydžio, brolau.“ Išsamesnių detalių jis nepateikė, komentarus uždarė.Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 277 660 kareivių.https://t.me/uniannet/112803

Ukrainos pareigūnai išaiškino Rusijos agentus, susijusius su diversijomis kariniuose sandėliuose Ukrainoje ir ČekijojeUkrainos pareigūnai nustatė Rusijos specialiųjų tarnybų sąsajas su sprogimais, nugriaudėjusiais 2014 metais kariniuose sandėliuose Čekijoje, kuriuose buvo laikoma Ukrainai skirta ginkluotė, taip pat kariniuose sandėliuose Svatovėje, Luhansko srityje, 2015 metais.Apie tai buvo kalbama penktadienį per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo Valstybinio tyrimų biuro direktoriaus patarėja Tetjana Sapjan, Saugumo tarnybos atstovas spaudai Artiomas Dechtiarenka ir generalinio prokuroro biuro spaudos tarnybos vadovė Siuzanna Savčuk, praneša „Ukrinform“.Kaip pažymėjo T. Sapjan, šioje byloje Ukrainos teisėsaugininkai pareiškė įtarimus organizuotos grupės nariams: buvusiam Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios valdybos viršininkui Igoriui  Sergunui (vadovavo valdybai iki 2016 metų), buvusiam Vladimiro Putino asmens sargybiniui Aleksejui Diuminui, ėjusiam Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigas 2013–2015 metais, Rusijos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadui generolui majorui Valerijui Fliustikovui, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios valdybos specialiosios paskirties specialistų rengimo centro vadui generolui majorui Andrejui Averjanovui.Pasak patarėjos, generolas A. Averjanovas dabar priklauso artimai V. Putino aplinkai ir dažnai dalyvauja oficialiuose aukščiausio lygio susitikimuose.Įtarimai pareikšti ir daugiau kaip 25 tiesioginiams diversijų organizatoriams ir vykdytojams iš Rusijos specialiųjų tarnybų. Tarp jų – Solsberio smailių „mėgėjai“ Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Myškinas, kurie įtariami prisidėję prie Skripalių apnuodijimo.Įtarimai taip pat pareikšti Rusijos diversantų bendrininkams – išdavikams iš Ukrainos.„Vienas iš jų tiesiogiai valdė droną, kuris numetė sprogmenis Svatovėje. Jis yra Ukrainos pilietis, jo šaukinys „Startas“, išdavikas 2014 metais prisijungė prie teroristinės organizacijos „Luhansko liaudies respublika“, o vėliau pradėjo dirbti Rusijos specialiosiose tarnybose“, - informavo T. Sapjan.Anot jos, atlikus visas ekspertizes, įtarimus planuojama pareikšti daugiau kaip 50 Rusijos pareigūnų, kurie vykdė diversijas Ukrainos ir ES teritorijoje.T. Sapjan taip pat informavo, jog bendro tyrimo su Čekijos teisėsaugininkais metu nustatyta, kad būtent Rusijos diversantai 2014 metais susprogdino karinius sandėlius Čekijoje. A. Myškinas ir A. Čepiga atliko svarbų vaidmenį šioje operacijoje.Pagal panašią schemą buvo įvykdyta diversija 2015 metų spalio 29 d. kariniame sandėlyje Svatovėje. Ten sprogimas sukėlė gaisrą, dėl kurio detonavo amunicija ir buvo sunaikinta daug karinės technikos, taip pat žuvo trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai ir vienas civilis.

Rusijoje prasideda rudens šaukimas į karinę tarnybąNuo spalio 1 d. Rusija pradės dar vieną šaukimo į kariuomenę bangą, nors būsimiems kareiviams sakoma, kad jie nebus siunčiami į karą Ukrainoje.Kariai bus pašaukti atlikti 12 mėnesių bazinę karo tarnybą, tačiau karo zonoje nebus dislokuoti, sakė už šaukimą generaliniame štabe atsakingas kontradmirolas Vladimiras Zimlianskis. Pasak jo, Ukrainoje pakanka karinę tarnybą atliekančių karių ir „atitinkamas užduotis atliekančių“ savanorių.Rusijoje naujokai šaukiami į karinę tarnybą dukart per metus. Generalinio štabo teigimu, atlikę tarnybą vyrai turi grįžti namo, tačiau jie taip pat gali sudaryti sutartis ir vykdyti kovines operacijas Ukrainoje.V. Zimlianskis nepateikė konkrečių skaičių, kiek naujokų bus pašaukta šį rudenį. Paprastai pašaukiama maždaug 120 tūkst. naujokų. Jis sakė, kad pavasarį buvo pašaukta 147 tūkst. vyrų.Remiantis oficialiais Rusijos duomenimis, per pastaruosius mėnesius karinei tarnybai užsirašė apie 300 tūkst. savanorių. Be to, pernai per dalinę mobilizaciją buvo pašaukta 300 tūkst. rezervistų.

Britų žvalgyba: „Wagner“ kovotojai greičiausiai perdislokuojami į UkrainąPastarosiomis savaitėmis šimtai kovotojų, susijusių su buvusia Rusijos privačia karine kompanija „Wagner Group“, kaip pavieniai asmenys ir nedidelėmis grupėmis persidislokuoja į Ukrainą, veikiausiai įsilieję į įvairius prorusiškus dalinius, sakoma socialinėje platformoje „X“ paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„Perkeliamų kovotojų statusas tiksliai nežinomas, bet tikėtina, kad asmenys perkelti į oficialių Rusijos gynybos ministerijos pajėgų ir kitų privačių karinių kompanijų dalinius“, – sakoma pranešime.Pasak analitikų, keli pranešimai rodo, kad „Wagner“ veteranai telkiasi aplink Bachmutą. „Jų patirtis šiame sektoriuje greičiausiai ypač reikalinga. Daugelis susipažinę su dabartine fronto linija ir ukrainiečių taktika, nes praėjusią žiemą kovojo dėl tos pačios vietovės“, – sakoma pranešime.„Wagner“ kovotojai pasitraukė iš mūšio lauko Ukrainoje 2023 m. birželio pradžioje, prieš birželio 24 d. surengtą nesėkmingą maištą, po jo rugpjūčio 23 d. sudužus lėktuvui žuvo „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas ir kiti vyresnieji lyderiai.

TATENA priėmė rezoliuciją dėl Zaporižios AE grąžinimo visiškai Ukrainos kontroleiTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 67-osios generalinės konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją dėl Zaporižios atominės elektrinės grąžinimo Ukrainos kontrolei.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos energetikos ministerija.„Per TATENA 67-ąją generalinę konferenciją 69 šalys pritarė rezoliucijai dėl branduolinės saugos Ukrainoje. Rezoliuciją pasiūlė Kanada, Suomija ir Kosta Rika. Be kita ko, ji ragina Rusijos Federaciją nedelsiant išvesti iš Zaporižios AE visą karinį ir kitą neįgaliotą personalą ir grąžinti jėgainę visiškai kompetentingų Ukrainos institucijų kontrolei pagal galiojančią Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos išduotą licenciją“, – rašoma pranešime.TATENA dokumente reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad Rusija nepaisė ankstesnių organizacijos Valdančiosios tarybos raginimų nedelsiant nutraukti visus veiksmus prieš Ukrainos branduolinius objektus ir juose bei išvesti savo karinį ir kitą personalą iš Zaporižios atominės elektrinės.Taip pat pabrėžiama branduolinio ir fizinio saugumo svarba taikiai naudojant branduolinius įrenginius ir medžiagas bet kokiomis aplinkybėmis, ypač ginkluoto konflikto metu.Kaip buvo pranešta, kovo mėnesį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis paragino organizacijos Valdančiąją tarybą nedelsiant užtikrinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės saugumą. Tada jau šeštą kartą nuo okupacijos pradžios buvo atjungta paskutinė okupuotos Zaporižios AE ryšio linija su Ukrainos energetikos sistema.

Buvusiam Prigožino padėjėjui – Putino nurodymasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė buvusiam žuvusio „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino padėjėjui prižiūrėti savanorių kovotojų dalinius Ukrainoje, sakoma penktadienį Kremliaus paskelbtame pranešime.„Praėjusiame susitikime kalbėjome apie tai, kad jūs prižiūrėsite savanorių būrius, galinčius atlikti įvairias užduotis, visų pirma, žinoma, specialiosios karinės operacijos zonoje“, – cituojami V. Putino žodžiai Andrejui Troševui, prezidentas vadino karą Ukrainoje Maskvos naudojamu terminu.Susitikime taip pat dalyvavo gynybos viceministras Junusas Bekas Jevkurovas ir buvo pabrėžta „Wagner“ samdinių integracija į Rusijos reguliariąją kariuomenę po birželį nutraukto J. Prigožino maišto.Samdinių grupės vadas J. Prigožinas ir dar devyni žmonės žuvo rugpjūčio 23 d. sudužus iš Maskvos į Sankt Peterburgą skridusiam lėktuvui. Mažai kas abejoja, kad lėktuvas buvo numuštas, taip V. Putinas atkeršijo maištą sukėlusiam J. Prigožinui. Analitikai šį maištą vertina kaip didžiausią iššūkį V. Putinui per visą jo valdymą. J. Prigožinas nutraukė maištą greičiausiai tarpininkaujant Baltarusijai, bet nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.A. Troševas, į pensiją išėjęs pulkininkas, žinomas slapyvardžiu „Sedoj“, kilęs iš V. Putino gimtojo Sankt Peterburgo, apdovanotas Kremliaus kampanijų Afganistane, Čečėnijoje ir Sirijoje veteranas, buvo vienas iš grupės „Wagner“ lyderių Sirijoje, 2021 m. gruodį Europos Sąjunga įtraukė jį į savo sankcijų sąrašą.

Rusija laiko Juodojoje jūroje du raketnešiusPenktadienio, rugsėjo 29-osios, ryto duomenimis, Juodojoje jūroje budi septyni Rusijos laivai, įskaitant du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinio jūrų pajėgų duomenimis, 8 val. ryto Juodojoje jūroje buvo septyni priešo laivai, tarp jų – du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė - iki 14 raketų.Azovo jūroje ir Viduržemio jūroje yra po vieną priešo laivą.„Ukrinform“ primena, kad šiomis dienomis Lietuvos karinės jūrų pajėgos perdavė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms radiolokacinės įrangos komplektų.

Praėjusią parą Chersono srityje per apšaudymus trys žmonės žuvo ir penki buvo sužeistiRusijos kariuomenė per parą 96 kartus apšaudė Chersono sritį, dėl to trys žmonės žuvo, o dar penki buvo sužeisti.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per praėjusią parą priešas surengė 96 apšaudymus, jis paleido 671 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, granatsvaidžių, aviacijos ir dronų... Dėl Rusijos agresijos žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti“, - pažymėjo O. Prokudinas.Pasak jo, į Chersoną rusai paleido 45 sviedinius.Pareigūnas pareiškė, kad užfiksuota pataikymų į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, parko teritoriją Beryslavo rajone.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį virš Sumų srities numušė Rusijos droną.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 277 660 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 340 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 29 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 277 660 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 687 tankų, 8 972 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 409 artilerijos sistemų, 794 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 536 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 991 drono, 1 529 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 836 automobilių, 930 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Kurske griaudėjo sprogimai, rusai teigia, kad buvo atakuota elektros pastotė Rugsėjo 29-osios naktį Rusijos mieste Kurske nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusai kalba apie dronų atakas ir oro gynybos darbą. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kursko srities gubernatoriumi Romanu Starovoitu. Rusijos valdininkas teigia, kad prie Kursko veikė oro gynyba. Anot jo, Kursko rajone dronas ant elektros pastotės numetė du sprogmenis. „Vienas iš transformatorių užsidegė. Be elektros liko penkios gyvenvietės ir ligoninė", – parašė R. Starovoitas „Telegram“ kanale. Rusai dėl atakos tradiciškai apkaltino Ukrainos kariškius. Anksčiau šaltiniai Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje papasakojo, kad dronas atakavo Chalino aerodromą Kurske. Ten bazuojasi 14-asis gvardijos naikintuvų aviacijos pulkas, kurio ginkluotėje yra lėktuvų Su-30SM. Be to, kaip pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba komentare portalui „rbc.ua“, Ukrainos dronas praėjusią savaitę atakavo Rusijos FSB pastatą Kurske. https://twitter.com/ukrpravda_news/status/1707642107383501020?ref_src=twsrc%5Etfw

ISW: rusai sumažino puolimo greitį Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijojePastaruoju metu rusų okupantai sumažino puolimo veiksmų tempą linijoje Kupjanskas-Svatovė-Kremina.Kaip pažymima Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, Ukrainos kariai rugsėjo 28 d. tęsė puolimo operacijas netoli Bachmuto ir Zaporižios srities vakaruose.Tuo pat metu sumažėjo Rusijos puolimo greitis Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje. 

Naktį Mykolajive griaudėjo sprogimaiNaktį į penktadienį per oro antskrydį Mykolajive pasigirdo sprogimai. Apie tai praneša „Suspilne“. „Mikolajive nuaidėjo sprogimai“, – rašoma pranešime.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos apie raketų pavojų informavo Mikolajivo srities gyventojus, buvo paskelbtas pavojaus signalas.

Vokietijos valdžia leido „Rheinmetall“ gaminti ginklus UkrainojeVokietijos gynybos koncernas "Rheinmetall" paskelbė, kad pradeda karinės įrangos techninę priežiūrą ir gamybą Ukrainoje.Ketvirtadienį Vokietijos valdžia davė leidimą kurti bendrą įmonę, kurioje dalyvaus „Rheinmetall“ ir Ukrainos valstybinis koncernas „Ukrainos gynybos pramonė“ (buvusi „Ukroboronprom“).Pirmajame etape naujoji bendra įmonė, kuri bus įsikūrusi Kijeve, užsiims transporto priemonių, kurias Vokietija perdavė Ukrainos kariuomenei, priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.Vokietijos koncernas nenurodo, apie kokias transporto priemones kalba, tačiau Berlynas į Ukrainą pristatė 18 tankų „Leopard 2“, taip pat ketina perduoti 88 tankus „Leopard 1“.Šių metų liepą „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris sakė interviu CNN, kad koncernas ketina per 12 savaičių atidaryti šarvuočių priežiūros ir gamybos gamyklą Ukrainoje. Ji turėtų būti vakarinėje šalies dalyje, sakė A. Pappergeris.

Ukrainos gynybos pajėgos rusams pridarė didelių nuostolių Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atliko 13 atakų okupantų personalo, ginklų ir karinės įrangos susitelkimo srityse. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia UNIAN.Ukrainos kariškiai pažymėjo, kad vienas smūgis buvo suduotas priešlėktuvinių raketų sistemai ir dviem priešo elektroninio karo stotims. Ukrainos gynėjai sunaikino 2 operatyvinio-taktinio lygio žvalgybinius dronus.Generalinis štabas taip pat pranešė, kad raketų pajėgų padaliniai smogė priešlėktuvinių raketų sistemai, artilerijos ginklų ir priešo šaudmenų sandėliui.Rusijos okupantai šiąnakt užpuolė Ukrainą „Shahed-136/131“ dronais. Jų į Ukrainos teritoriją paliesta 39, iš kurių 31 buvo sunaikintas. „Iš viso priešas atliko 76 oro smūgius ir įvykdė daugiau nei 40 atakų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų mūsų karių ir gyvenviečių pozicijose. Dėl Rusijos teroristinių išpuolių, deja, tarp civilių gyventojų yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – sakė Generalinis štabas.Kartu jis pažymi, kad buvo sunaikinti ir sugadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Ukraina įsitikinusi, kad JAV tieks ATACMSUkrainos užsienio reikalų ministras išreiškė įsitikinimą, kad JAV tieks galingas ilgojo nuotolio raketas ATACMS.„Tik laiko klausimas, kada Ukraina jas gaus“, - Dmytro Kuleba sakė „Interfax-Ukraina“.Skirtingai nei JK „Storm Shadow“, ATACMS yra iš žemės paleidžiama balistinė raketa, kurią gali paleisti mobiliosios paleidimo priemonės.„Esu įsitikinęs, kad ATACMS raketų tiekimas Ukrainai yra laiko klausimas. Kaip ir anksčiau sėkmingai sprendėme problemas su kitų rūšių ginklais“, – sakė ministras.Praėjusį penktadienį NBC News pranešė, kad Joe Bidenas pasakė Volodymyrui Zelenskiui, kad ATACMS raketos bus tiekiamos.Baltieji rūmai ir Pentagonas atsisakė komentuoti pranešimą.

Kryme – Rusijos pasiruošimas Ukrainos puolimuiRusijos kariuomenė įrenginėja šaudymo pozicijas Jevpatorijos paplūdimiuose, baimindamasi Ukrainos dalinių nusileidimo, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietų“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.Pasak jos, Rusijos kariams tikriausiai buvo įsakyta atnaujinti pozicijas po to, kai jie susidūrė su Ukrainos dalinių išlaipinimu vakarinėje aneksuoto Krymo pakrantėje.

Iš Baltarusijos – kaltinimai Lenkijai dėl oro erdvės pažeidimoBaltarusijos teigimu, Lenkijos sraigtasparnis pažeidė Baltarusijos oro erdvę. Orlaivis sieną esą kirto 15.20 val. vietos laiku ir vėl po valandos, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.Pirmojo kirtimo metu orlaivis „įskrido į 1,5 kilometro gylį“, o per antrąjį sraigtasparnis „ne kartą pažeidė valstybės sieną, įskriedamas į 300 metrų gylį“, pranešė ministerija.Baltarusija, artimiausia Rusijos sąjungininkė, pareiškė, kad reaguodama į tai, Baltarusijos kariuomenė pakėlė karinius lėktuvus. Lenkijos valdžia atmetė Baltarusijos kaltinimus, kad lenkų sraigtasparnis pažeidė Baltarusijos oro erdvę.„Operatyvinė vadovybė griežtai atmeta šiuos pranešimus. Nė vienas lenkų sraigtasparnis nėra praskridęs Baltarusijos oro erdvės“, – pareiškime agentūrai „Reuters“ sakė lenkų kariškiai.

Per Chersono apšaudymą žuvo trys moterysUkrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad per Chersono apšaudymą žuvo mažiausiai trys moterys, rašo BBC.Vidurdienį Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis regiono administracija, pranešė, kad Rusijos kariuomenė per pastarąsias tris dienas ant išlaisvintos regiono teritorijos numetė daugiau kaip 50 aviacinių bombų.

Karo analitikas: Vakarai pradėjo ruoštis ilgam karuiVienas labiausiai gerbiamų Vakarų karo analitikų Michaelas Kofmanas iš „Carnegie Endowment for International Peace“ (Karnegio tarptautinės taikos fondo) teigė, kad Vakarų šalys vis labiau linkusios manyti, jog Rusijos karas prieš Ukrainą bus ilgas ir nesibaigs viena sėkminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija, rašo BBC.M. Kofmanas įvertino pirmuosius kontrpuolimo pietų Ukrainoje rezultatus, per kuriuos Ukrainos kariams per beveik keturis mėnesius pavyko pralaužti Rusijos gynybinius įtvirtinimus, tačiau jiems dar nepavyko pasiekti įtikinamos sėkmės ir išlaisvinti didelės teritorijos.Ekspertas mano, kad anksčiau kai kas Vakaruose manė, jog „ši puolamoji operacija leis Ukrainai derėtis iš santykinės jėgos pozicijos, kad ji privers Rusiją derėtis“.„Šis požiūris, nors ir nėra visiškai atmestas, iš esmės nustumtas į šalį“, – mano M. Kofmanas. – Ir žmonės supranta, kad karas bus ilgas, kad greiti sprendimai, kurie sutrumpintų šį karą, yra praeitis. Ir pagrindinis planavimas dabar turi būti sutelktas į ilgesnį konfliktą, kuris, kaip ir visi karai, turės skirtingus etapus“, – nuomonę dėsto karo analitikas.

Rusai apšaudė Kostiantynivką ir Krasnogorivką: du žuvusieji, daug sužeistųjųKetvirtadienį, rugsėjo 28 d., Rusijos kariai apšaudė Krasnogorivką ir Kostiantynivką Donecko srityje. Dėl priešo atakos žuvo du žmonės.Tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Donecko srities prokuratūrą.Krasnogorivkos apšaudymas12 val. okupantai smogė Krasnogorivkos miestui.Nuo priešo sviedinių žuvo 47 ir 54 metų amžiaus vyrai. Dvi 45 ir 61 metų moterys ir 60 metų vyras buvo sužeisti minosvaidžio sprogimo.Antskrydis prieš Kostiantynivką„Jau po valandos Rusijos kariuomenė atliko du antskrydžius Kostiantynivkoje, preliminariais duomenimis, panaudodama KAB-100“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad per sprogimus buvo sužeisti trys 37–60 metų amžiaus vyrai. Jiems diagnozuoti lūžiai ir plėštinės žaizdos. Visi nukentėjusieji apšaudymo metu buvo gatvėje.Be to, buvo apgadintas prekybos centras, daugiaaukščiai gyvenamieji namai, privatūs gyvenamieji namai ir švietimo įstaigos pastatai.https://www.facebook.com/don.gp.gov.ua/posts/pfbid0386Bbb9JReqj9ixN5tYAkkAyL3vkjJofw3NZRnG7aRR3rWkossivRUYX3WXTYTojEl?locale=ru_RU

Lenkija: pernai du žmones pražudžiusi raketa buvo ukrainiečiųRaketa, kuri pernai lapkritį viename Lenkijos kaime užmušė du žmones ir sukėlė nuogąstavimų dėl pavojingo Ukrainos karo paaštrėjimo, priklausė Kyjivo pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Varšuva.Per sprogimą Pševoduve, maždaug už šešių kilometrų nuo Ukrainos sienos, žuvo du grūdų džiovyklos darbininkai, todėl kilo baimė, kad karas tarp Maskvos ir Kyjivo intensyvėja.Tačiau Varšuva ir NATO karinis aljansas vėliau pareiškė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant perimti Rusijos ataką.Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro ketvirtadienį sakė, kad „Lenkijos prokurorų atliktas tyrimas leido... susidaryti nedviprasmišką nuomonę, ... kad ši raketa buvo ukrainiečių“.Jis sakė, kad išvada buvo padaryta remiantis informacija apie „vietą, iš kurios buvo paleista raketa“, ir pridūrė, kad sviedinys buvo sovietų gamybos. Taip pat Z. Ziobro sakė apgailestaujantis, kad „ištisus mėnesius Ukraina nebendradarbiavo“ dėl šio tyrimo.Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ pareiškė, kad Kyjivas turėtų sumokėti kompensaciją už incidentą.

Landsbergis: turime pripažinti, kad mums reikia UkrainosUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos politikos analizės centro (CEPA) forumo „Laimėti karą. Laimėti taiką“ diskusijoje, praneša ministerija.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas aptarė augančią saugumo klausimų svarbą Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje ir Lietuvos vaidmenį remiant Ukrainos kovą prieš Rusijos agresiją.„Visų pirma turime keisti naratyvą – nuolat kartojame, kad būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, bet jei nepasakome, kaip ilgai tai gali užtrukti, nedaug tepasakome. Turime pripažinti, kad mums reikia Ukrainos. Jei ji atitektų Putinui, tai būtų pragaištinga ne tik Europai. Turime vėl reaguoti visomis jėgomis, kaip tai darėme karo pradžioje ir suteikti Ukrainai viską, ką galime“, – sakė G. Landsbergis.Ministras taip pat pabrėžė būtinybę išsaugoti transatlantinę vienybę siekiant kuo greitesnės Kyjivo pergalės.„Mums reikės pakankamo savitarpio pasitikėjimo tarp partnerių ir sąjungininkų, kad atlaikytume politinį spaudimą čia, Europoje, ir Jungtinėse Valstijose. To reikia mūsų bendruomenei“, – teigė G. Landsbergis.URM primena, kad rugsėjo 26–29 dienomis vykstančiame forume „Laimėti karą. Laimėti taiką“ aptariama tarptautinio atsako į Rusijos karą prieš Ukrainą svarba, būdai ir priemonės stiprinti kolektyvinę gynybą bei vienybę paversti politiniais sprendimais ir konkrečiu atsaku.

ES dar metams pratęsė laikinąją apsaugą Ukrainos piliečiamsVidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius Briuselyje dalyvavo ES vidaus reikalų ministrų taryboje, kurioje nuspręsta iki 2025-ųjų kovo 4 dienos pratęsti laikinosios apsaugos taikymą Ukrainos karo pabėgėliams, praneša ministerija.„Parama Ukrainai ir jos žmonėms tebėra svarbus mūsų prioritetas. Laikinosios apsaugos pratęsimas mums ypač aktualus, nes asmenų, kuriems ji taikoma, Lietuvoje turime per 80 tūkst. Po Čekijos ir Estijos esame trečioje vietoje pagal priimtų ukrainiečių skaičių, tenkantį šalies gyventojams“, – teigė viceministras A. Abramavičius.Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), laikinosios apsaugos mechanizmas, kuris buvo aktyvuotas praėjusių metų kovą, perkeltiesiems ir į savo kilmės šalį negalintiems grįžti ukrainiečiams suteikia kolektyvinę apsaugą ir leidžia naudotis tokiomis teisėmis kaip apsigyvenimas, darbas, būstas, medicininė pagalba, o vaikams suteikia galimybę mokytis.Iš pradžių laikinoji apsauga buvo suteikta vieneriems metams ir jau vieną kartą buvo pratęsta iki 2024-ųjų kovo 4 dienos.Kaip rašoma išplatintame pranešime, taryboje pristatyta naujausia informacija apie ES vidaus saugumo situaciją ir šiuo klausimu tęsiamą dialogą su Ukraina. Taip pat aptartos neteisėtos migracijos valdymo priemonės, pabrėžiant būtinybę pereiti nuo „reagavimo į krizes“ prie „prevencinio modelio“.Viceministro teigimu, kalbant apie prevenciją esminiai elementai apima stipresnę sienų apsaugą, ryžtingesnę kovą su neteisėtu migrantų gabenimu ir veiksmingesnį grąžinimą į kilmės šalis. Jis pabrėžė, jog tam, kad „prevencinis modelis“ veiktų, jis turi būti paremtas atitinkamais finansiniais ištekliais.A. Abramavičius atkreipė dėmesį į situaciją Kalnų Karabache ir poreikį padėti Armėnijai šios humanitarinės krizės akivaizdoje. Taryboje taip pat diskutuota dėl operatyvinio ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo stiprinimo, kovojant su prekyba narkotikais ir su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, informuojama VRM pranešime žiniasklaidai.

Rusijos karinis VIP lėktuvas nuskrido į Šiaurės Korėją ir po dviejų dienų grįžoŠią savaitę Pchenjane buvo nusileidęs Rusijos VIP karinis lėktuvas, praėjus kelioms dienoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelionės į kaimyninę šalį deryboms su prezidentu Vladimiru Putinu, kuriose, kaip manoma, daugiausia buvo kalbama apie ginklų tiekimą, pranešė „Bloomberg“.Skrydžių sekimo sistema „FlightRadar24“ rodo, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M išskrido iš Maskvos ir atvyko į Pchenjaną antradienio rytą. Lėktuvo registracijos numeris rodo, kad tai tas pats lėktuvas, kurį Rusija į Šiaurės Korėją išsiuntė rugpjūtį, praėjus kelioms dienoms po gynybos ministro Sergejaus Šoigu apsilankymo Pchenjane, kur Kimas jam parodė turimus ginklus.Iš „FlightRadar24“ duomenų taip pat matyti, kad lėktuvas ketvirtadienį grįžo į Rusiją dvi dienas prabuvęs Šiaurės Korėjoje.Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida apie skrydį nepranešė, o Rusijos gynybos ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė.Tyla dėl skrydžio leidžia manyti, jog lėktuve buvo kariškiai, skridę derėtis dėl ginklų ar technologijų perdavimo.Šiaurės Korėja beveik nevykdo tarptautinio oro susisiekimo nuo tada, kai 2020 metų pradžioje, prasidėjus pandemijai, uždarė savo sienas. Dviejų lėktuvų atskridimas per mažiau nei du mėnesius pabrėžia bendradarbiavimą tarp Rusijos ir KLDR, kurios suartėjo JAV ir jų partnerėms stengiantis jas abi izoliuoti tarptautinių sankcijų pagalba.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą mėnesį planuoja vykti į Pchenjaną, kad parengtų susitarimus tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovų.

Lenkija atšaukti embargo Ukrainos produktams neketinaLenkija neketina atšaukti draudimo Ukrainos žemės ūkio produktų importui, net jei Ukraina atsiims savo skundą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).Tai per ZET radiją pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris, reaguodamas į Ukrainos ekonomikos viceministro Taraso Kačkos pareiškimą, kad Ukraina atsiims savo skundą iš PPO, jei Lenkija, Slovakija ir Vengrija garantuos, kad nebus imamasi vienašališkų priemonių apribojant ukrainietiškų žemės ūkio produktų importą į šių šalių rinkas.„Embargas bus taikomas tol, kol prieisime prie išvados, kad ukrainietiški grūdai neturi neigiamo poveikio mūsų žemės ūkio rinkai, o tai vargu ar įvyks artimiausioje ateityje“, – sakė P. Mulleris.Jis pažymėjo, kad Lenkija yra pasirengusi derėtis su Ukraina, tačiau „šiuo metu situacija yra tokia, kad embargas išlieka“.Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainos skundo iš PPO atsiėmimas „būtų geras gestas, rodantis, kad Ukraina siekia partneriškų, o ne procedūrinių derybų“.Paklaustas, ar Lenkija nesutiks su Ukrainos pasiūlymu, P. Mulleris atsakė, kad Varšuvai jis yra „nepriimtinas“. „Iš tiesų Ukraina nori, kad šios prekės būtų importuojamos pagal licencijas, tačiau nenustatant aiškių limitų. Tai gali vėl destabilizuoti mūsų rinką“, – sakė jis.Kaip buvo pranešta anksčiau, Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas paragino savo kolegą iš Ukrainos Mykolą Solskį atsiimti skundą iš PPO dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, nes tai, pasak jo, sukurtų palankias sąlygas tolesnėms deryboms dėl krizės sureguliavimo. R. Telusas pažymėjo, kad Varšuva apsvarstys Kyjivo pasiūlymą licencijuoti Ukrainos žemės ūkio produktus, kurie pateks į Lenkijos rinką, kurioje Varšuvos žodis bus galutinis. Jis pažymėjo, kad šis pasiūlymas yra „geras“, pridurdamas, kad Lenkijoje būtina parengti atitinkamas taisykles.Ukrainos ir Lenkijos santykiuose įsiplieskė vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 dienos Lenkija vienašališkai, priešingai Europos Komisijos pozicijai, neribotam laikui uždraudė ukrainietiškų grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų ir rapsų) importą į savo vidaus rinką, tačiau išlaikė šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.

Vokietija ir Izraelis sudarė istorinį sandorį dėl priešraketinio skydoVokietija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Izraelyje pagamintos hipergarsinių raketų sistemos „Arrow 3“ įsigijimo – ji taps svarbia Europos gynybos nuo oro atakų dalimi.Sutarties pasirašymas buvo „istorinė diena“ abiem šalims, sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, dalyvavęs spaudos konferencijoje kartu kolega iš Izraelio Yoavu Gallantu.Apie 3,3 mlrd. eurų vertės sandoris – didžiausias Izraelio karinės pramonės istorijoje.Turėdama „Arrow 3“ sistemą „Vokietijos oro gynyba bus pasirengusi ateičiai“, sakė B. Pistoriusas.Vokietija po praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą inicijavo siekį sustiprinti NATO oro gynybą Europoje, ragindama sąjungininkes kartu pirkti atgrasymo sistemas.„Kasdienės Rusijos atakos Ukrainoje rodo, kokia svarbi yra oro gynyba“, – sakė B. Pistoriusas.Sutarties pasirašymas buvo „jaudinantis įvykis kiekvienam žydui“, prisimenant Holokausto įvykius, sakė Y. Gallantas. „Praėjo tik 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau šiandien Izraelis ir Vokietija suvienija jėgas kurdamos saugesnę ateitį“, – sakė jis.Dangaus skydasTolimojo nuotolio sistema „Arrow 3“, skirta numušti raketas virš Žemės atmosferos, yra pakankamai galinga, kad užtikrintų kaimyninių Europos Sąjungos valstybių apsaugą.Šią sistemą sukūrė ir pagamino Izraelis ir JAV, o jos pardavimui turėjo pritarti Vašingtonas.Lėšos pirkiniui buvo skirtos iš kanclerio Olafo Scholzo pristatyto svarbaus 100 mlrd. eurų fondo, skirto šalies gynybai stiprinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.Prie Vokietijos bendro oro gynybos projekto – Europos dangaus skydo iniciatyvos – iki šiol prisijungė daugiau kaip dešimt Europos šalių.Įgyvendinant projektą „Dangaus skydas“ planuojama bendrai įsigyti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemų, įskaitant Vokietijoje pagamintą „Iris-T“, JAV gamybos sistemą „Patriot“ ir „Arrow 3“.Kai kurios Vokietijos kaimynės, įskaitant Prancūziją ir Lenkiją, kol kas atsisakė pasirašyti sutartį. Paryžiaus oficialūs asmenys pasisako už oro gynybos sistemą, kurioje būtų naudojama europietiška įranga.Berlynas tikisi, kad sistema „Arrow 3“ bus pristatyta paskutinį 2025 metų ketvirtį.

Rusijos laisvės legionas skelbia apie naują reidą Belgorodo srityje Rusijos laisvės legiono kovotojai skelbia, kad įžengė į Belgorodo srities teritoriją. Taip ketvirtadienį teigiama legiono „Telegram“ žinutėje. „Informuojame, kad mūsų grupės dabar dirba Belgorodo srityje... Mes ir toliau valome savo namus nuo Putino purvo. Vyksta mūšis, visos detalės bus vėliau“, – sakoma pranešime. Pažymima, kad tarp kovotojų sužeistų ar žuvusių nėra.

Rusija beveik 70 proc. didins savo gynybos išlaidasRusija ketina kitais metais savo gynybos išlaidas padidinti beveik 70 proc. Jos per metus turėtų augti daugiau kaip 68 proc. iki beveik 10,8 trln. rublių (apie 106 mlrd. eurų), ketvirtadienį Maskvoje pranešė Finansų ministerija. Gynybos išlaidos tada sudarytų apie 6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP).Agentūros AFP skaičiavimu, Rusijos gynybos išlaidos 2024 m. bus maždaug tris kartus didesnės už išlaidas švietimui, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus.Taip Rusija pabrėžia savo ryžtą tęsti puolimą Ukrainoje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ženklų gynybos išlaidų didinimą argumentavo „hibridiniu karu, kuris prieš mus kariaujamas“.Nuo invazijos pradžios praėjusiais metais Rusija padidino ginklų gamybą ir, nepaisant  aukštos infliacijos ir silpno rublio, daug investavo į savo karinį aparatą.Rusijos centrinis bankas neseniai įspėjo dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo antrajame pusmetyje. Rublis nuo metų pradžios prarado apie 30 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu. Pagrindinės to priežastys yra didelės karinės išlaidos ir dėl Vakarų sankcijų negautos pajamos iš naftos ir dujų pardavimo Europai.

Stoltenbergas: Ukraina yra arčiau NATO nei bet kada anksčiauNATO vadovas Jensas Stoltenbergas, su iš anksto neskelbtu vizitu besilankantis Ukrainoje, ketvirtadienį pripažino, kad Ukrainos kariuomenė lėtai atkovoja teritoriją iš Rusijos pajėgų, kurios, pasak jo, Ukrainoje kovoja dėl „imperialistinių iliuzijų“.„(Ukrainos kariai) priversti įnirtingai kovoti, tačiau jie pamažu užima vis daugiau teritorijų. Kiekvienas metras, kurį atgauna Ukrainos pajėgos, yra metras, kurį praranda Rusija... Maskva kovoja dėl imperialistinių iliuzijų“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Ukraina dabar yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau“, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje po susitikimo, kuriame jiedu su V. Zelenskiu aptarė svarbiausius gynybos klausimus.Ukrainos vadovas padėkojo tarptautiniams partneriams už pagalbą ir pabrėžė, kad bendradarbiavimo su NATO rezultatai akivaizdūs, įskaitant sukurtas „tankų“, „lėktuvų“ ir kitas koalicijas, kurios sėkmingai veikia ir stiprina Ukrainos gynybą.Pasak jo, taip pat bendradarbiaujama įvairiose srityse – nuo žvalgybos iki kibernetinės gynybos. Ukraina sėkmingai naudoja ir tobulina Aljanso ginkluotės panaudojimo taktiką, institucijos efektyviai bendradarbiauja.„Pati realybė įrodo, kad Ukrainos narystė Aljanse bus visiškai natūrali ir sustiprins tiek Ukrainą, tiek NATO“, – pabrėžė V. Zelenskis.Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė visus svarbiausius gynybos klausimus, padėtį mūšio lauke ir Ukrainos kariuomenės poreikius.Pasak „Ukrinform“, Ukrainos misijos prie NATO vadovė, ambasadorė Natalija Galibarenko sakė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovai Vilniaus viršūnių susitikime nustatė politines ir praktines Ukrainos narystės Aljanse sąlygas, tarp kurių yra reformų tęsimas siekiant NATO standartų, taip pat karo pabaiga.

Zelenskis prašo NATO šalių daugiau oro gynybos sistemųPrezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad NATO valstybės narės padės gauti papildomų oro gynybos sistemų, kad būtų galima apsaugoti Ukrainos dangų nuo Rusijos atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.Jis tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Kyjive.„Atskirai aptarėme situaciją, susijusią su tikėtinomis Rusijos atakomis prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, ir ryšium su tuo aptarėme galimybę valstybėms narėms tiekti papildomų oro gynybos sistemų. Generalinis sekretorius sutiko dėti pastangas, kad paremtų mus šiuo klausimu, sutelktų Aljanso valstybes nares“, – sakė V. Zelenskis.Jis taip pat kalbėjo apie masines rusų atakas Ukrainos teritorijoje dronais kamikadzėmis ir pabrėžė, kad partnerių pagalba būtina siekiant apsisaugoti nuo Rusijos teroro.„Vien praėjusią naktį Rusijos teroristai panaudojo daugiau kaip 40 „Shahedų“. Ir taip beveik kiekvieną naktį. Esant tokiems intensyviems išpuoliams prieš ukrainiečius, prieš mūsų miestus, prieš mūsų uostus, kurie yra svarbūs pasauliniam maisto tiekimo saugumui, mums reikia atitinkamo intensyvumo spaudimo Rusijai ir atitinkamo mūsų oro erdvės apsaugos stiprinimo. Pasaulis turi matyti, kad Rusijos teroras pralaimi, kad galiausiai nugalėtų mūsų bendros vertybės“, – pabrėžė V. Zelenskis.Kaip buvo pranešta anksčiau, ketvirtadienio naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos oro gynybos pajėgomis, sunaikino 34 iš 44 priešo atakos dronų „Shahed“.

Apklausa: daugiau kaip pusė ukrainiečių pajuto, kad jų ekonominė padėtis pablogėjoDaugiau kaip pusė (60 proc.) ukrainiečių pajuto, kad per pastarąjį pusmetį jų ekonominė padėtis pablogėjo, 35 proc. mano, kad ji nepasikeitė, ir tik 5 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi sociologijos grupės „Reitingas“ apklausos rezultatais.Ukrainos ekonominės padėties vertinimai apskritai yra prastesni: 73 proc. apklaustųjų pajuto, kad ji blogėja, 13 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 9 proc. pareiškė, kad ji pagerėjo.Kaip pažymi sociologai, iš esmės respondentai ekonomikos būklę vertina geriau nei ankstesnėse apklausose, tačiau neigiamų ateities vertinimų daugėja.Kalbėdami apie šalies ekonomiką ateityje, 29 proc. apklaustųjų tikisi pagerėjimo, 26 proc. mano, kad niekas nepasikeis, 32 proc. pareiškė, kad situacija pablogės.Apklausa buvo surengta 2023 metų rugsėjo 5-7 dienomis, joje dalyvavo 1000 respondentų iš visų sričių, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, taip pat teritorijas, kuriose tyrimo metu nebuvo Ukrainos mobiliojo ryšio.

Mariupolio ligoninėse įsibrovėliai miršta dėl kraujo trūkumoUžpuolikų užgrobtose Mariupolio ligoninėse Rusijos kariškiai miršta dėl kraujo trūkumo, nes gyventojai jo neduoda,  „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.Jo teigimu, Mariupolio ligoninės susiduria su didžiule kraujo problema. „Tiesą sakant, kraujo tiesiog nėra, todėl okupantai greitai ir veiksmingai miršta. Laimei, mariupoliečiai jau suprato, kas nuolat kviečia duoti kraujo, ir prie perpylimo stoties eilių nėra. Priešingai - maloni tuštuma“, – parašė P. Andriuščenka.Jis taip pat sakė, kad Mariupolyje įsibrovėliai ir toliau agituoja piliečius pagal sutartis stoti į karinę tarnybą. „Naujos patrankų mėsos paieškos prasidėjo su nauja energija, net banaliai pasitelkiant skelbimus, svarbiausia, kad jos būtų daug“, – sakė mero patarėjas.Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių nelaimių. Dėl priešo apšaudymo sunaikinta beveik 90 proc. miesto, apgriauti ir sunaikinti gyvenamieji pastatai, ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai ir kita. Užpuolikai griauna apgadintus namus, kad paslėptų savo nusikaltimų pėdsakus.Šiuo metu mieste likę daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Rusijos okupuoto Mariupolio medicinos sistema iš esmės neveikia, todėl, pogrindžio judėjimo teigimu, mirtingumas mieste didėja. Rusai pavertė Mariupolį ir aplinkinius kaimus kariniu ir logistikos centru.

Kyjive – neskelbtas NATO vadovo vizitasNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį lankosi Ukrainoje, skelbia „Reuters“.Skelbiama, kad jis jau susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.J. Stoltenbergas teigia, kad Ukrainos pajėgos „palaipsniui stiprina pozicijas“, vykdydamos kontrpuolimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas: „Wagner“ samdinių buvimas Bachmute – mobilizuotų rusų bauginimo elementas„Wagner“ samdinių buvimu Bachmute pirmiausia siekiama įbauginti mobilizuotus rusus.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės spaudos tarnybos vadovas Ilia Evlašas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Taip, jie („vagneriečiai“) eina įvairias pareigas – instruktorių, gal kai kurias vadovaujamas. Čia netgi informacinis poveikis vaidina didesnį vaidmenį, nes tai tokios baidyklės... Tai tokios baidyklės, nes jie yra pagarsėję savo baudžiamosiomis operacijomis. Tai, ko gero, yra elementas, bauginantis „mobikus“ ir nukreipiantis dėmesį nuo nesėkmių Kliščivkoje“, – sakė pareigūnas.Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugriovė „Wagner“ mitą. Todėl apie „taktinį persilaužimą“ neverta kalbėti, „vagneriečių“ buvimas – tai tik pavieniai atvejai.Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 27 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės spaudos tarnybos vadovas I. Evlašas patvirtino, kad Bachmuto rajone yra 500 buvusių „vagneriečių“, veikiančių Rusijos gynybos ministerijos formuotėse.

Ministerija: 2024 m. Rusija padidins išlaidas gynybai beveik 70 procentųKetvirtadienį paskelbtas Rusijos finansų ministerijos dokumentas rodo, kad 2024 m. Rusija beveik 70 proc. padidins išlaidas gynybai, sprendimas priimtas Maskvai investuojant išteklius į plataus masto puolimą Ukrainoje.Dokumente sakoma, kad išlaidos gynybai per metus turėtų padidėti daugiau nei 68 proc. iki beveik 10,8 trilijono rublių (111,15 mlrd. JAV dolerių), o tai sudaro maždaug 6 proc. bendrojo vidaus produkto – daugiau nei skiriama socialinei politikai.

Moldovos ežere aptikta raketos nuolaužų Moldovos Keušenio rajone, ežere prie Firledenio kaimo, rasta raketos nuolaužų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Moldovos vidaus reikalų ministerija informavo, kad į įvykio vietą atvyko teisėsaugos institucijų pareigūnai ir išminuotojai.Apie radinį žurnalistams pranešė Naujųjų Anėnų policijos spaudos sekretorė Marianna Didenko. Ji taip pat sakė, kad ekspertai apžiūri rastas nuolaužas.„Perimetras atitvertas, atliekami reikiami tyrimai ir povandeniniai darbai“, – pridūrė policijos atstovė.Generalinio nepaprastųjų situacijų inspektorato darbuotojai pažymėjo, kad raketos nuolaužos ežere buvo rastos rugsėjo 27-ąją.Tą pačią dieną prie vandens telkinio buvo nusiųsta gelbėtojų grupė, tačiau, atėjus nakčiai, darbai buvo sustabdyti. Ketvirtadienio rytą visų raketos dalių paieška buvo atnaujinta.Pirmadienį „Ukrinform“ pranešė, kad separatistiniame Moldovos regione Uždniestrėje nukrito 1968 metų pavyzdžio raketos S-300 nuolaužų.https://t.me/nexta_live/62820

Britų žvalgyba: nuo karo pradžios Rusija mūšiuose prarado 90 lėktuvųNuo didelio masto karo prieš Ukrainą pradžios Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos kovose prarado apie 90 orlaivių, sakoma Jungtinės Karalystės paskelbtoje žvalgybos informacijos suvestinėje.„Nuo 2022 m. vasario Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos per mūšius prarado maždaug 90 lėktuvų. Kai kurių tipų koviniai lėktuvai skraido kur kas intensyviau nei taikos metu“, – socialinėje platformoje „X“ paskelbė JK Gynybos ministerija.Pasak analitikų, visi lėktuvai turi numatytą eksploatavimo trukmę, skaičiuojamą skrydžio valandomis, tad labai tikėtina, kad Rusija išeikvos daugelio savo orlaivių korpusų eksploatavimo trukmę kur kas greičiau, papildomai naudodama juos karo metu.Be to, papildomos priežiūros poreikį apsunkina atsarginių dalių trūkumas, jaučiamas dėl didėjančios paklausos ir tarptautinių sankcijų.Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos išlaiko gebėjimą didinti skrydžius virš okupuotos Ukrainos. „Tačiau karui tęsiantis daug ilgiau, nei iš pradžių planavo Rusijos gynybos ministerija, lėktuvų korpusų susidėvėjimas greičiausiai sumažins ilgalaikę pajėgų taktinę galią ore“, – sakoma pranešime.Rusijos žiniasklaida pranešė, kad nepaisant tarptautinių sankcijų nuo 2022 m. kovo iki šių metų kovo, į Rusiją buvo įvežta originalių „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų atsarginių dalių mažiausiai už 18 mlrd. rublių.

Žiniasklaida išsiaiškino, kodėl vokiečiai delsia dėl raketų „Taurus“ perdavimo UkrainaiVokietija susilaiko nuo ilgo nuotolio raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai, nes baiminasi, kad ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms prireiks Vokietijos specialistų pagalbos. Pareigūnai būgštauja, kad tai gali pastūmėti Berlyną į tiesioginę konfrontaciją su Rusija, praneša laikraštis „The Wall Street Journal“.Vokietijos oficialūs asmenys teigia, kad Vokietijos vyriausybė iš esmės pritarė „Taurus“ pristatymui, tačiau kancleris Olafas Scholzas sustabdė šį žingsnį dėl būgštavimų, kad Vokietijos kariškiams teks vykti į Ukrainą, kad padėtų aptarnauti ir eksploatuoti sudėtingą ginklą.Pasak pareigūnų, O. Scholzas mano, kad norint perkelti kariškius į karo veiksmų zoną, reikia balsavimo parlamente. Jis taip pat nerimauja, kad toks žingsnis dar labiau įtrauktų Vokietiją į šį konfliktą, o tai gali sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija.O. Scholzo atstovas pareiškė, kad pristatyti „Taurus“ raketas artimiausiu metu neplanuojama. Vokietijos pareigūnai iš pradžių buvo susirūpinę dėl to, jog šiomis raketomis bus smūgiuojama Rusijos teritorijai, pažymima publikacijoje. Juos taip pat neramino faktas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, turėdamos tolimojo nuotolio raketas, galės smogti Kerčės tiltui, o tai dar labiau eskaluotų konfliktą.Žurnalistai taip pat pažymi, kad net pritarus „Taurus“ raketų pristatymui, Ukrainai prireiktų kur kas daugiau laiko, kad galėtų pradėti jas naudoti. Tai susiję su būtinybe modernizuoti Ukrainos sovietinių laikų karinių lėktuvų parką, kad jos orlaiviai galėtų gabenti tokias raketas. 
Rugsėjo 26 dieną užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock pareiškė, kad Vokietija kol kas neperduoda Ukrainai raketų „Taurus“, nes „kai kurie Ukrainai skirti vokiški ginklai buvo netvarkingi“.Rugpjūčio 11 dieną „Der Spiegel“ pranešė, kad Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę artimiausiais mėnesiais nusiųsti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“.Kancleris Olafas Scholzas reikalauja jas modifikuoti taip, kad jomis būtų neįmanoma smogti Rusijos teritorijai.Pats kancleris neigia, jog elgiasi neryžtingai, nors šaltiniai vyriausybėje teigė, kad jis vienintelis stabdo pristatymo procesą.

D. Kuleba: grūdų problema yra išsprendžiama, mes nusiteikę užbaigti krizęUkraina yra nusiteikusi sureguliuoti situaciją, susijusią su ukrainietiškų grūdų eksportu, nei Kyjivui, nei Varšuvai „grūdų karas“ nereikalingas.Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Istorija, ateitis ir saugumas tiesiog nepalieka mums kito pasirinkimo, kaip tik įveikti šią krizę. Ne mes sukėlėme šią krizę, esame visiškai pasirengę ją nutraukti. Emocijos kunkuliuoja. Iki spalio 15-osios, rinkimų dienos, temperatūra Lenkijoje dar gali kilti. Bet mes esame konstruktyviai nusiteikę. Dirbame su Europos Komisija. Perdavėme Lenkijai aiškius signalus, kad esame pasirengę konstruktyviai sureguliuoti šią situaciją. Mums šis „grūdų karas“ nereikalingas, Lenkijai taip pat“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.Anot jo, Ukrainos santykiai su Bulgarija ir Rumunija parodė, kad „nėra neišsprendžiamų problemų“.„Priminsiu, kad, šių metų pavasarį prasidėjus krizei, ribojimus įvedė penkios šalys. Dabar Bulgarija ir Rumunija rado sprendimą, o kitos trys šalys – ne. Kodėl jis nebuvo rastas? Akivaizdu, jog ne todėl, kad sprendimų nėra. Yra kitų priežasčių, dėl kurių šie sprendimai nebuvo rasti“, – pridūrė Ukrainos užsienio reikalų ministras.Jis patikino, jog grūdų problemą galima išspręsti, kad „tik būtų noro“. „Mes to norime“, - pabrėžė D. Kuleba.

V. Zelenskis susitiko su Didžiosios Britanijos gynybos ministru G. ShappsuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su naujuoju Didžiosios Britanijos gynybos ministru Grantu Shappsu.Kaip rašo ketvirtadienį „Ukrinform“, Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė feisbuke.„Prasmingas susitikimas su Didžiosios Britanijos valstybės sekretoriumi gynybai Grantu Shappsu. Ačiū už galingą finansinę, gynybinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai!“ – pabrėžė prezidentas.Kaip pridūrė Ukrainos prezidento biuro atstovai, V. Zelenskis labai teigiamai įvertino bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste gynybos srityje, kuris leidžia gerokai padidinti Ukrainos kariuomenės galimybes mūšio lauke, prie to ypač prisideda tolimojo nuotolio ginkluotė.Pašnekovai aptarė ir Ukrainos oro gynybos stiprinimo klausimus, tai ypač svarbu artėjant žiemos laikotarpiui.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos gynybos ministras G. Shappsas žada ir toliau remti Ukrainą kare su okupantais rusais.Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas paskyrė G. Sheppsą gynybos ministru po to, kai atsistatydino jo pirmtakas Benas Wallace'as.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 277 320 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 330 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 28 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 277 320 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 679 tankų, 8 962 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 375 artilerijos sistemų, 793 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 535 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 957 dronų, 1 529 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 815 automobilių, 929 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusijos kariuomenė per parą daugiau kaip šimtą kartų apšaudė Chersono sritį – ji taikėsi į gyvenamuosius kvartalusRusijos kariuomenė per parą paleido į Chersono sritį daugiau kaip  600 sviedinių, ji 109 kartus apšaudė regioną iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, pėstininkų kovos mašinų, aviacijos ir dronų.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Į Chersono miestą priešas paleido 33 sviedinius“, – patikslino pareigūnas.Jis pridūrė, kad Rusijos kariškiai taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklos teritoriją ir kritinės infrastruktūros objektą Chersone.Dėl agresorių veiksmų, pasak O. Prokudino, du žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną iš laikinai okupuoto ​​kairiojo Dniepro kranto.

Rumunijos URM vadovė pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą palietė ir jos šalįRumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „tiesiogiai paveikė Rumuniją“.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi radijo stotimi „Amerikos balsas“.„Tai labai rimta ir kelia pavojų mūsų piliečiams“, - sakė L. Odobescu per konferenciją „Laimėti karą. Iškovoti taiką“.Ministrė taip pat pasmerkė Rusijos bepiločių orlaivių atakas, kai jos buvo paklausta apie dronų nuolaužas Rumunijos teritorijoje.„Tai yra mūsų oro erdvės pažeidimas. Rumunijos vyriausybė griežtai pasmerkė visas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, prieš nekaltus žmones, vykstančias tik už kelių šimtų metrų nuo Rumunijos sienos“, – sakė L. Odobescu.Ji pridūrė, kad saugumo situacija regione blogėja, o tai, ką pastaruoju metu daro Rusija, kelia pasipiktinimą. L. Odobescu ypač pabrėžė Rusijos keliamas grėsmes komercinei laivybai Juodojoje jūroje ir saugumui regione apskritai.Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į šalies bendradarbiavimo su NATO plėtrą, ypač Juodosios jūros regiono gynybos kontekste.„Ukrainiečiai gina ne tik savo šalį, jie gina ir mus, mūsų saugumą, mūsų laisvę, nes tai, ką daro Rusija šiame neteisėtame, žiauriame, nepateisinamame kare, kelia grėsmę ir kitiems“, – pabrėžė pareigūnė.„Ukrinform“ primena, kad Rumunijos gynybos ministerija pradėjo statyti slėptuves nedideliame pasienio kaimelyje Plauru, kur buvo rastos dvi pirmosios Rusijos dronų nuolaužos.

N. Humeniuk: Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė daugiau kaip 30 dronųNaktį į rugsėjo 28-ąją Rusija masiškai atakavo Ukrainą dronais. Oro gynyba numušė daugiau kaip 30 bepiločių skraidyklių.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“.Pareigūnė pažymėjo, kad priešas iš įvairių pusių paleido kelias smogiamųjų dronų grupes. Pasak jos, iš esmės oro gynyba dirbo palei visą pietų krypties liniją, pavyzdžiui, Mykolajivo ir Odesos srityse.„Priešas paleido smogiamuosius dronus įvairiomis kryptimis, taip pat ir į centrinius regionus. Atakos padariniai dar nesusumuoti, nes ji buvo masinė. Tačiau oro gynybos darbas buvo gana rezultatyvus. Sunaikinta daugiau kaip 30 dronų, tikslesnį skaičių pateiks Generalinis štabas“, – sakė ji.Portalas pažymi, kad oro pavojus Ukrainos pietuose buvo paskelbtas rugsėjo 27-osios vakarą. Jis buvo atšauktas tik ketvirtadienį po 4 val.Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie dronų grėsmę Mykolajivo, Odesos, Vinycios, Chmelnyckio, Dnipropetrovsko ir Čerkasų srityse. Socialiniuose tinkluose buvo pranešama apie sprogimus, susijusius su oro gynybos darbu.

Naktį – dronų atakos UkrainojeRusijos okupacinės pajėgos naktį į ketvirtadienį vėl puolė Ukrainą bepiločiais orlaiviais. Kaip po vidurnakčio pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos, keli „Shahed“ tipo atakos dronai skrenda iš Juodosios jūros Odesos ir Mykolajivo regionų kryptimi. Odesos srities Izmailo rajono gyventojams nurodyta kuo skubiau slėptis. Per naktį pavojaus signalas išplito į Vinicos, Dnipropetrovsko, Kirovogrado, Čerkasų, Sumų, Zaporižios sritis ir regionus.

ISW: Ukrainos kariuomenė padarė proveržį dar vienoje linijojeRugsėjo 27 d. Ukrainos kariuomenė įžengė į apkasų liniją į vakarus nuo Verbovės (16 km į pietryčius nuo Orichovo) ir padarė proveržį šioje Rusijos gynybos atkarpoje, rašo „Unian“.Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rugsėjo 26 d. paskelbtoje nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos dronas smogė Ukrainos pėstininkams apkasuose į vakarus nuo Verbovės. Rugsėjo 26 d. buvo pranešama, kad mažiausiai keturios Ukrainos kuopos, turinčios didelį kiekį šarvuočių, po didžiulės artilerijos ugnies įsiveržė į Rusijos pozicijas Robotynės-Verbovės linijoje.Rusijos karinė vadovybė Maskvoje atšaukė planus perdislokuoti Rusijos 106-ąją oro desantininkų diviziją į Robotynės rajoną, kad sustiprintų 7-osios ir 76-osios divizijų dalinius.Kaip pažymi ISW, situacija prie Verbovės lieka neaiški, nes žinomi Rusijos kariuomenės tinklaraštininkai pastebimai vis mažiau detalizuoja Rusijos veiklą šioje fronto linijoje ir nepraneša naujienų apie Rusijos nesėkmes.

Pranešama apie sprogimus MykolaiveMykolaive pasigirdo sprogimai, skelbia vietos „Telegram“ kanalai. Mykolaivo meras Oleksandras Senkevičius paragino gyventojus laikytis informacinės tylos.„Mes nieko nefilmuojame. Mes nerašome vietų. Visa informacija yra iš pareigūnų“, - „Telegram“ rašė meras.Anksčiau buvo pranešta, kad virš Mykolaivo buvo numuštas Rusijos dronas.Ukrainos oro pajėgos praneša, kad „Shahed“ dronai buvo užfiksuoti Chersono, Mykolaivo ir Dniepropetrovsko regionų oro erdvėje.

Chersonas vėl yra intensyviai apšaudomasChersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė apie didžiulį Chersono apšaudymą.„Taip pat fiksuojame priešo lėktuvų aktyvumą Chersono oro erdvėje. Galimi raketų smūgiai!“ – rašo jis „Telegram“ kanale.

JAV įvedė sankcijas bendrovėms, padedančioms gaminti Irano bepiločius orlaiviusJungtinės Valstijos paskelbė sankcijas bendrovėms Irane, Kinijoje, Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurios, pasak Vašingtono, prisidėjo prie Irano dronų programos kūrimo.Remiantis amerikiečių skaičiavimais, nuo liepos mėnesio Iranas suteikė Rusijai daugiau nei 400 „Shahed-131“, „Shahed-136“ ir „Mujahideen“ dronų naudoti kare Ukrainoje.„Irano pagaminti dronai ir toliau yra pagrindinis Rusijos įrankis Ukrainoje“, – CNN citavo finansų ministro pavaduotoją Briano Nelsoną, kuris pabrėžė, kad šie bepiločiai orlaiviai naudojami atakuoti civilinius objektus ir infrastruktūrą.

Karo ekspertė: ukrainiečiai savo kontrpuolime daro svarbią pažangą Ukrainos kariai „pasipelnė“ savo kontrpuolimo metu, taip pat neleido Rusijos pajėgoms perkelti savo kovinės galios iš Bachmuto, „Sky News“ sakė Karo studijų instituto (ISW) prezidentė daktarė Kimberly Kagan.Kalbėdamas su laidų vedėju Marku Ostinu, karo ekspertė sakė, kad Ukrainos kariai daro svarbią pažangą savo kontrpuolimo srityje ir svarbius laimėjimus per Rusijos linijas.K. Kagan taip pat sakė, kad kontrpuolimas buvo lėtas, nes buvo sunku prasiskverbti per minų laukus.„Kol kas neturėtume tikėtis greito judėjimo į Rusijos gynybą“, – sakė ji.„Tai, ką turėtume tikėtis pamatyti ir ką galime pamatyti, jei ukrainiečiai sugebės tęsti ir išlaikyti savo sėkmę, yra tai, kad jiems pasiekus Surovikino liniją (Rusijos gynybos įtvirtinimų sistemą), rusai mažiau pajėgs apginti linijas“, - aiškino ekspertė.Ji taip pat sakė, kad ukrainiečiai pasiekė Bachmuto pakraščius, kuriuos apginti rusai išnaudojo didžiulę kovinę jėgą.„Ukrainiečiai nuolat darė spaudimą Bachmutui ir padarė rusams neįmanomą perkelti savo kovinę galią iš Bachmuto į kitas dalis“, – pridūrė ekspertė.Bachmutas yra miestas rytiniame Donbaso regione, kurį kelis mėnesius Rusijos pajėgos, įskaitant „Wagner“ grupės samdinius, negailestingai atakavo, siekdamos visiškai kontroliuoti rytus.

Bulgarija perduos Ukrainai remontuotinų priešlėktuvinių raketųBulgarija perduos Ukrainai priešlėktuvinių raketų bei amunicijos. Naujam pagalbos paketui trečiadienį pritarė parlamentas Sofijoje.Tai bus remontuotinos raketos, skirtos sovietų gamybos sistemoms S-300. Bulgarija neturi galimybių pati suremontuoti raketų, tačiau tai esą gali padaryti Ukraina. ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinio tipo ginklų, kurių pageidauja Ukraina.Ukrainai skirta amunicija bus iš Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos atsargų – jai ši amunicija nebėra reikalinga.Nuo birželio pradžios pareigas einanti provakarietiška premjero Nikolajaus Denkovo vyriausybė teikia didesnę karinę paramą Ukrainai nei prieš tai buvęs pereinamojo laikotarpio kabinetas. Rugpjūčio pradžioje Bulgarija nusprendė pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios nusiųsti Ukrainai sovietų gamybos šarvuotų transportinių automobilių.

Kryme paskelbtas oro antskrydžio perspėjimasKrymo Sevastopolio mieste paskelbtas oro antskrydžio perspėjimas, pranešė Rusijos gubernatorius Michailas Razvožajevas.Eismas pagrindiniu tiltu, jungiančiu Rusijos žemyninę dalį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo nuo Ukrainos 2014 metais, laikinai sustabdytas, pranešė jo operatorė.Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Krymą ir teigia praėjusią savaitę per ataką Sevastopolyje nukovusi Rusijos Juodosios jūros laivyno vadą.Maskva tiesiogiai nekomentavo šių pranešimų, tačiau per pastarąsias 24 valandas paskelbė du vaizdo įrašus, kuriuose matyti gyvas admirolas Viktoras Sokolovas.

Scholzas atidėjo „Taurus“ ilgojo nuotolio raketų tiekimą KijevuiVokietija atideda tolimojo nuotolio „Taurus“ raketų siuntimą į Ukrainą, nes bijo tiesioginės konfrontacijos su Rusija, skelbia „Wall Street Journal“.Baimės priežastis yra ta, kad Vokietijai reikės siųsti specialistus į Ukrainą, kad jie padėtų eksploatuoti ir prižiūrėti gana sudėtingos raketų sistemos.Tai, pasak Berlyno, gali pastūmėti Rusiją į tiesioginę konfrontacija su Vokietija.„Taurus“ yra vokiška „Storm Shadow“ ir „Scalp“ raketų versija, kurias JK ir Prancūzija jau išsiuntė į Ukrainą, tačiau turi svarbių skirtumų. Jų svoris yra 1400 kg, diapazonas – 500 km.„Taurus“ gali įveikti tankią oro gynybą skrendant labai mažame aukštyje, atsižvelgiant į reljefą.Šios raketos padėtų papildyti mažėjančias Ukrainos ilgojo nuotolio raketų atsargas. Tokias raketas Ukraina naudoja tiksliems smūgiams į geležinkelio bėgius, šaudmenų sandėlius ir valdymo centrus Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, rašo WSJ.Vokietijos valdžia sakė, kad trijų partijų koalicija Vokietijos vyriausybėje iš esmės pritarė „Taurus“ pristatymui, tačiau kancleris Olafas Scholzas šį žingsnį sustabdė.

Ukraina: rusai formuoja naujas puolimo pajėgasRusijos vadovybė Ukrainoje formuoja naujas puolimo kompanijas Lymano-Kupjansko kryptimi, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų pajėgų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.„Priešas ten formuoja savo puolimo padalinius, ypač šias 12 puolimo kompanijų, kuriose yra apie 2 tūkst. žmonių“, - teigė I. Jevlašas.Karo sąlygomis BBC negali patikrinti tokių pranešimų.

Donbase – galingas rusų išpuolis Vienas vietos gyventojas žuvo, o dar keturi buvo sužeisti per trečiadienį Rusijos įvykdytą Donbaso apšaudymą.Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, dieną Donecko regione buvo padegti Kostiantynivkos, Toretsko ir Kalinovtsi kaimai.Preliminariais duomenimis, Rusijos kariai prieš civilius gyventojus naudojo valdomas ir didelės sprogstamosios galios bombas, taip pat tankus.Be žuvusiųjų ir sužeistųjų, buvo apgadinta daugiau nei dvi dešimtys privačių namų ir ūkinių pastatų – pastatuose buvo išdaužyti langai ir durys, sunaikinti stogai. Taip pat buvo apgadintas dujotiekis ir elektros tinklai.

Rusija iš Ukrainos į savo šalį tiesia naują geležinkelį Ukrainos Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad Rusija aneksuotame Donecko regione tiesia naują geležinkelį.Ji turėtų sujungti Mariupolį, Volnovakhą ir Donecką tiesioginiu ryšiu su Rusijos Taganrogu ir Rostovu prie Dono.Pasak jo, geležinkelio tilto statyba netoli Granitnojės kaimo per Kalmius upę jau prasidėjo.„Praktiškai tai yra ne tik visuotinis karinės ir civilinės logistikos klausimo sprendimas, bet ir radikalus priklausomybės nuo geležinkelio ryšio prie Krymo tilto sumažinimas“, - savo „Telegram“ kanale rašė P. Andriuščenka.

Ukrainos gynybos ministrui – trys nauji pavaduotojaiUkrainos vyriausybė paskyrė tris naujojo šalies gynybos ministro Rustemo Umerovo pavaduotojus.Tai – Ukrainos veteranų fondo vykdomoji direktorė Natalija Kalmykova, buvęs Ukrainos finansų ministro pavaduotojas Jurijus Džigira ir Skaitmeninės transformacijos ministerijos projektų vadovė Kateryna Černogorenko. Ji tapo R. Umerovo pavaduotoja skaitmeninei plėtrai, skaitmeninei transformacijai ir skaitmeninimui.

Iš gyvenviečių netoli pietinio fronto Zaporižios srityje evakuota dešimtys vaikųUkraina praneša iš kelių miestelių ir kaimų netoli Pietų fronto Zaporižios srityje evakavusi visus vaikus. „Įvykdėme Ukrainos vyriausybės iškeltą uždavinį“, – trečiadienį pareiškė vicegubernatorius Jevgenijus Myronenka.Anot duomenų, vaikai kartu su savo šeimomis iš penkių gyvenviečių išvežti į saugią vietą.Pasak vietos žiniasklaidos, iš Huliajpolės, Stepnohirsko, Preobrašenkos, Jehorivkos ir Novopavlivkos evakuoti 59 vaikai. Dėl „sudėtingos“ saugumo situacijos apie šią priemonę buvo paskelbta jau rugpjūtį.Ukrainos ginkluotosios pajėgos praėjusiomis savaitėmis pranešė apie tam tikrus teritorinius laimėjimus Zaporižios srityje, kur kovoja su įsitvirtinusiomis rusų pajėgomis. Generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovaujantis ukrainiečių kontrpuolimui Pietuose, praėjusią savaitę pareiškė, kad kariuomenė pralaužė rusų linijas Zaporižioje.Praėjusį mėnesį Kijevas pranešė apie strategiškai svarbų laimėjimą, kai buvo atsikovotas Pietų Ukrainos Robotynės kaimas.

Energetikos ministerija: Rusija gali surengti branduolinę avariją net ir po Zaporižios AE deokupacijosDeokupavus Zaporižios  atominę elektrinę Energodare, rusai gali sudaryti sąlygas branduoliniam incidentui.Tai Ukrainos energetikos ministras pažymėjo per 67-ąją TATENA Generalinės konferencijos Vienoje sesiją susitikęs su Europos Sąjungos delegacijos vadovu, Europos Komisijos generalinio direktoriaus pavaduotoju energetikai Massimo Garriba, rašo „Unian“.Galuščenka atkreipė savo partnerių dėmesį į tai, kad situacija aplink Rusijos okupuotą Zaporižios AE yra gana įtempta ir kelia potencialią grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos žemyno branduoliniam saugumui.„Šiandien praktiškai nėra tarptautinės patirties ir protokolų, kaip atnaujinti atominių elektrinių veiklą po ginkluotų konfliktų, todėl situacija atominėje elektrinėje yra unikali ir reikalaujanti ypatingo dėmesio“, – sakė jis.Ministras išreiškė susirūpinimą, kad net ir deokupavus AE rusai gali sukurti sąlygas, kurios lemtų branduolinį incidentą. Siekiant to išvengti, svarbu surengti tarptautinę misiją, kuri patikrins situaciją objekte ir įsitikins, kad AE saugu vėl pradėti eksploatuoti.Energetikos ministerijos vadovas taip pat pabrėžė, kad apšaudydama Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, tiekiančius elektros energiją kitoms atominėms elektrinėms, Rusija sukuria papildomų branduolinių grėsmių pasauliui.„Atitinkami Rusijos Federacijos veiksmai yra branduolinis terorizmas ir reikalauja ryžtingos civilizuoto pasaulio reakcijos“, – pabrėžė Galuščenka.

NATO generalinis sekretorius sveikina „Abrams“ tankų perdavimą UkrainaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino pirmųjų amerikietiškų tankų „Abrams“ perdavimą Ukrainai. Reikšminga Aljanso partnerių parama stiprina Ukrainos gebėjimus atstumti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, sakė jis trečiadienį Briuselyje susitikimo su naująja Latvijos ministre pirmininke Evika Silina kuluaruose.Kalbėdamas apie padėtį fronte, J. Stoltenbergas teigė, kad kontrpuolimą vykdančios Ukrainos ginkluotosios pajėgos kai kuriose vietovėse toliau nuolat daro pažangą. Tačiau esą kartu nėra požymių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tikslai būtų pasikeitę. Todėl geriausias kelias į ilgalaikę taiką yra toliau didinti paramą Ukrainai. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra didžiausia grėsmė mūsų saugumui per dešimtmečius“, – pridūrė jis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitės pradžioje patvirtino, kad pirmieji „Abrams“ tankai pasiekė Ukrainą. Iš viso Vašingtonas Rusijos užpultai šaliai ketina perduoti 31 šio tipo kovinį tanką.

Kyjivas patvirtina, kad į Rytų Ukrainą grįžo „Wagner“ samdiniaiRusijos samdinių grupuotės „Wagner“ smogikai grįžo į Rytų Ukrainą.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.Po to, kai dalis samdinių išvyko į Afriką, kiti kovotojai pasirašė naujas sutartis su Rusijos gynybos ministerija ir vėl dalyvauja kovinėse operacijose.Žiniasklaida anksčiau buvo skelbusi apie „Wagner“ samdinių įsitraukimą į kovas aplink Bachmutą.Pasak Ukrainos pasieniečių, iš maždaug 6 tūkst. į Baltarusiją persikėlusių samdinių tik apie 500 vis dar yra šios šalies teritorijoje.Nepaisant to, Kyjivo teigimu, į mūšio lauką Ukrainoje grįžę smogikai didelės grėsmės nekelia.

Lenkija sako esanti atvira Ukrainos pasiūlymams dėl grūdųLenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis išlieka atvira Ukrainos pasiūlymui sukurti grūdų importo licencijų sistemą, ir pridūrė, jog šis keblus klausimas bus aptartas artimiausiomis savaitėmis.Kyjivas siūlo, kad, atsižvelgus į Lenkijos poreikius, kviečių, kukūrūzų, rapsų ir saulėgrąžų eksportuotojams galėtų būti išduodamos licencijos, po nuotolinio susitikimo su savo kolega iš Ukrainos nurodė R. Telusas. „Tai yra klausimas, kurį turime išanalizuoti, tačiau iš išorės šis pasiūlymas atrodo gerai“, – tvirtino ministras.Ukrainos grūdų eksportas turėtų tranzitu keliauti per Europos Sąjungą (ES) į Afriką ir Artimuosius Rytus, kadangi dėl Rusijos invazijos buvo užblokuoti karo draskomos šalies tradiciniai Juodosios jūros maršrutai. Tačiau dėl logistikos problemų grūdai kaupiasi Vidurio Europoje ir ten muša kainas – dėl šios priežasties kelios šalys nusprendė įvesti importo embargą, kuriam laikinai buvo pritaręs Briuselis.Nors Europos Komisija (EK) vėliau nusprendė atšaukti apribojimus, Lenkija, Vengrija ir Slovakija rugsėjo 15 d. pareiškė, kad embargą pratęs. Tai davė pradžią diplomatiniam ginčui tarp sąjungininkių. Kyjivas savo ruožtu pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).R. Telusas pabrėžė, kad Lenkijos pozicija ukrainietiškų grūdų importo embargo klausimu išlieka „tvirta“, o Ukrainos pusė „priėmė mūsų argumentus“. Ministras pakartojo Kyjivui adresuotą Lenkijos raginimą atsiimti savo PPO skundą, tačiau nurodė, kad artimiausiomis savaitėmis pokalbiai tęsis. Lenkija taip pat esą išnagrinės Ukrainos siūlymą, kad tam tikra dalis importo patikrų vyktų ne prie abiejų šalių sienos, o Vokietijos uostuose.Remiantis Ukrainos pusės išplatintu pranešimu spaudai, ateinančiomis dienomis bus surengtas Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos žemės ūkio ministrų susitikimas, kuriame bus kalbama apie grūdų kokybės patikrų perkėlimą į paskirties šalis, kad būtų galima palengvinti tranzitą per Lenkiją.Lenkijoje kitą mėnesį vyks parlamento rinkimai. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą. Valdžia teigia, kad minėtu importo draudimu siekiama apsaugoti Lenkijos ūkininkus.

Apklausa: Lenkijoje išsiskyrė nuomonės dėl ginklų tiekimo UkrainaiMaždaug pusė Lenkijos piliečių (47,2 proc.) teigiamai įvertino neseniai šalies ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbtą pareiškimą, kad Varšuva nebetieks ginklų Ukrainai, nes ketina ginkluotis pati.Taip teigiama „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS centro atliktoje apklausoje.Pažymima, kad beveik tiek pat apklausos respondentų lenkų (44,5 proc.) blogai įvertino šį Lenkijos vyriausybės vadovo pareiškimą, o 8,3 proc. apklaustųjų neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu.Pabrėžiama, kad daugiausiai premjero M. Morawieckio išsakytos idėjos šalininkų yra tarp valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkėjų (71 proc.), vyresnio amžiaus žmonių (60 proc.), kaimo vietovių gyventojų (60 proc.), žemo išsilavinimo žmonių (71 proc.), taip pat tų, kurie gauna žinias iš valstybinių kanalų TVP ir TVP Info (daugiau kaip 70 proc.).Rugsėjo 22-23 d. IBRiS centras apklausė 1000 respondentų.Rugsėjo 20 dieną interviu „Polsat News“ M. Morawieckis pareiškė, kad Varšuva nebesiųs ginklų Kyjivui dėl savo pačios kariuomenės didelio masto perginklavimo ir modernizavimo. Šis pareiškimas sukėlė Vakarų sąjungininkų susirūpinimą. Vėliau Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris patikslino, kad Lenkija ir toliau padės Kyjivui, visų pirma vykdydama anksčiau pasirašytas sutartis dėl ginklų gamybos Ukrainai. Jis patikino, kad Jasionkoje netoli Žešuvo esantis mazgas, per kurį į Ukrainą keliauja didelė dalis ginklų, ir toliau veiks kaip įprasta.Kaip buvo pranešta anksčiau, pradiniame karo etape Lenkija perdavė Ukrainai daug ginklų ir karinės įrangos, įskaitant tankus T-72, tankus PT-91 „Leopard 2“, haubicas „Krab“, oro gynybos sistemas „Piorun“ ir kt. už bendrą maždaug 3 mlrd. dolerių sumą.

Chersono srityje žuvo traktorininkas, užvažiavęs ant minosChersono srityje traktorius užvažiavo ant lauke priešo paliktos minos, traktorininkas žuvo, dėl šio fakto pradėtas tyrimas.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Chersono srities prokuratūra.„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo“, – sakoma pranešime.Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 27 d., apie 11 val., lauke netoli Novoberyslavo kaimo dirbęs traktorininkas užvažiavo ant priešo padėtos minos, kuri sprogo. Nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.Pareigūnai taip pat pranešė, kad rugsėjo 26-osios vakarą netoli Blahodativkos kaimo vietos gyventojas atsistojo ant sprogaus objekto, kuris detonavo. Vyras dėl skeveldrinių žaizdų ir pėdos trauminės amputacijos paguldytas į ligoninę.Deokupuotų teritorijų gyventojams nuolat primenama, kad minų keliamas pavojus tebėra didelis. Ukrainiečiai raginami laikytis saugumo taisyklių, nesilankyti laukuose, miškuose, upių pakrantėse ir kitose potencialiai užminuotose teritorijose.

Skelbiama, kad pakeitę vadus prie Bachmuto grįžo „Wagner“ samdiniaiUkrainos pajėgos informavo apie „Wagner“ samdinių sugrįžimą prie Bachmtuto Donecko srityje. Ši žinia buvo perduota CNN reportaže, skirtame Ukrainos pajėgų kontrpuolimui.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-osios brigados padalinio „Code 9.2“ oro žvalgybos operatorius nurodė, kad šia kryptimi Ukrainos kariams sekasi pralaužti priešo gynybos liniją ir suduoti rimtų smūgių, o vėliau pridurė, kad „Wagner“ samdiniai sugrįžo į Bachmuto rajoną.„Taip, čia yra ir „Wagner“. Jie grįžo. Staigiai pakeitė vadus ir grįžo čia“, – sakė karys.Jis mano, kad pasiųsdami smogikus rusai iš dalies siekia kompensuoti karių stoką pajėgose. Anot žvalgybos operatoriaus, čia perkelti kariai yra suvežti iš artimiausių rajonų.Po to, kai rugpjūčio pabaigoje Rusija išplatinto pranešimą apie „Wagner“ vadeivos Jevgenijaus Prigožino žūtį, Pentagonas pareiškė, kad smogikai, kuriems jis vadovavo, jau neturės įtakos karo Ukrainoje eigai. Iš Bachmuto, prie kurio patyrė didelių nuostolių per ne vieną mėnesį trukusias kovas, „Wagner“ samdiniai jau buvo pasitraukę. Anot žiniasklaidos, maždaug tada samdinių verbavimas buvo nutrauktas.Apie samdinių atvykimą į okupuotą Chersono srities dalį prieš kelias dienas prakalbo Rusijos propagandistai, bet Ukrainos pajėgos šią žinią paneigė.

V. Zelenskis: Ukrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo į priekį Donecko kryptimiUkrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo į priekį Donecko kryptimi.Tai trečiadienį po pasitarimo su jėgos struktūrų atstovais ir kariškiais nuotoliniu būdu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.„Kasdienis pasitarimas. Gavau pranešimų apie situaciją fronte, technikos ir šaudmenų tiekimą, žvalgybos duomenų. Pasistūmėjome į priekį Donecko kryptimi. Yra ir kitų sumanymų, kurie įgyvendinami“, – parašė valstybės vadovas „Telegram“ kanale.Jis taip pat buvo informuotas apie situaciją Chersono srityje, kur priešas ir toliau terorizuoja teritorijas, kurias gali pasiekti.Prezidentas pažymėjo, kad vien tik pastarąją parą rusai paleido į Chersono sritį 26 valdomas aviacines bombas. Smūgių padariniai likviduojami, žmonėms teikiama pagalba.V. Zelenskis paragino ieškoti papildomų sprendimų, kurie leistų užkirsti kelią šiam terorui.Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo priešo agentus, kurie prieš savaitę koregavo naktinį rusų smūgį Kyjivui.„Geras signalas visiems išdavikams: jie sulauks atpildo“, – pabrėžė prezidentas.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos gynybos pajėgos tęsia gynybą Ukrainos rytuose ir pietuose, puolimo operaciją Melitopolio kryptimi ir puolimo veiksmus Bachmuto kryptimi.

Maskva: JAV ir JK padėjo Ukrainai surengti ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinęMaskva trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir Londonas tariamai padėjo Ukrainai surengti beprecedentį smūgį į Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę aneksuotame Kryme.„Nėra nė menkiausios abejonės, kad ataka buvo suplanuota iš anksto, pasitelkiant Vakarų žvalgybos priemones, NATO palydovinę įrangą ir žvalgybinius lėktuvus“, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Pasak jos, raketų smūgis buvo surengtas „glaudžiai bendradarbiaujant su amerikiečių ir britų žvalgybos tarnybomis“.Ukraina prisiėmė atsakomybę už penktadienį surengtą raketų ataką, kurios metu buvo smogta į Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinę aneksuotame Kryme. Maskva teigė, kad po išpuolio dingo vienas Rusijos kariškis, tačiau Kyjivas savo ruožtu pranešė, jog žuvo 34 pareigūnai, įskaitant laivyno vadą Viktorą Sokolovą. Rusija tai neigia.Rusijos gynybos ministerijos televizijos kanalas „Zvezda“ trečiadienį parodė nedatuotą vaizdo medžiagą, kurioje V. Sokolovas pareiškia, kad Juodosios jūros laivynas esą vykdo paskirtas užduotis.Kremlius nuo savo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį kaltina Vakarus, kad šie de facto kariauja prieš Maskvą, nes Kyjivui teikia finansinę ir karinę paramą.

Rusijos karių pasirodymas parade Meksikoje sulaukė kritikos Kyjive ir VašingtoneRusijos kariškių dalyvavimas oficialiame parade Meksikoje sulaukė kritikos Kyjive ir Vašingtone.Kaip pranešė antradienio vakarą radijo stotis „Amerikos balsas“, JAV valstybės departamento atstovas Mathew Milleris pareiškė, jog Jungtinės Valstijos mano, kad Meksikos sprendimas pasikviesti rusus buvo „keistas“.Paradas buvo surengtas šių metų rugsėjo 16 d. Netrukus po to Ukrainos ambasadorė Meksikoje Oksana Dramarecka sukritikavo Rusijos kariškių pakvietimą į jį. „Karo nusikaltėlių batai ir rankos suteptos Ukrainos krauju“, – X platformoje (buvusiame tviteryje) parašė diplomatė.Meksika pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, bet neprisijungė prie sankcijų Maskvai, teisindama tai neutralumo politika. Prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras, reaguodamas į kaltinimus, praėjusią savaitę pareiškė, kad Meksika „palaiko ryšius su visomis pasaulio šalimis ir jas visas kviečia“.Prieštaringų vertinimų sulaukė ne tik Rusijos, bet ir Nikaragvos kariškių dalyvavimas parade Meksikoje. Pagrindinė opozicijos kandidatė 2024 metais įvyksiančiuose Meksikos prezidento rinkimuose senatorė Xochitl Galvez pareiškė, jog Obradoras „parodė, kad jo draugai yra diktatoriai, o ne demokratai“.

Šmyhalis: Ukraina įgyvendina projektus, kurių iki šiol niekas pasaulyje nesiėmėUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis įvardijo pagrindinius veiksnius, užtikrinančius šalies energetikos pramonės stabilumą, pažymėdamas, kad šiuo metu Ukraina realizuoja energetikos objektų apsaugos projektus, kurių iki šiol niekas pasaulyje nesiėmė.Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, Vyriausybės vadovas tai pareiškė per forumą „Ukrainos energetikos ateitis“.Premjeras pabrėžė, kad pirmasis Ukrainos energetikos sistemos stabilumo veiksnys yra šalies oro gynyba. „Ukraina dabar turi geresnę oro gynybos sistemą. Mes toliau ją plėtosime. Iki žiemos ji bus dar galingesnė, dar stipresnė ir efektyvesnis“, – sakė jis.Antrasis veiksnys, anot D. Šmyhalio, yra tai, kad sumažėjo Rusijos turimų raketų skaičius, o agresorės galimybės jas gaminti yra kur kas mažesnės nei ji norėtų.Trečiasis veiksnys, užtikrinantis Ukrainos energetikos sistemos stabilumą, kaip pažymėjo D. Šmyhalis, yra sėkmingai surengta didelė energetikos objektų remonto kampanija. „Šiandien veikia septyni atominiai energoblokai, dar du baigiami remontuoti. Šiluminių jėgainių energoblokai ir hidroelektrinių hidroagregatai bus parengti darbui iki žiemos pradžios. Be to, iki šios dienos jau suremontavome daugiau kaip 80 proc. magistralinių tinklų“, – pareiškė ministras pirmininkas.Vienu iš stabilumo veiksnių premjeras pavadino energetikos objektų apsaugą. Anot jo, Ukraina šiuo metu realizuoja tokius apsaugos projektus, kokių iki šiol niekas pasaulyje nėra ėmęsis. Taip pat tęsiamas energetikos sistemos decentralizavimo darbas.Dar vienas stabilumo veiksnys, pasak D. Šmyhalio, yra sistemingas darbas su tarptautiniais partneriais. Jis priminė, kad Ukraina gavo 2,3 mlrd. dolerių energetikos sektoriui atkurti ir apsaugoti, o galimybės importuoti elektrą iš ES išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 500 MW iki 1200 MW.Ir galiausiai kaip šeštąjį Ukrainos energetikos sistemos stabilumo veiksnį Vyriausybės vadovas įvardijo pakankamą energijos išteklių kiekį ir jų gavybos didinimą. „Pirmą kartą išgyvensime žiemą, kaip žada „Naftogaz“, naudodami savo dujas. Saugyklose turime 15 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios bus patikimas pagrindas šildymo sezonui“, – pabrėžė premjeras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šiomis dienomis kompanijos „Ukrenerho“ vadovybė pareiškė, kad žiemą gali kilti sunkumų dėl Ukrainos energetikos objektų apšaudymo, tačiau šalies energetikos sistema nesugrius ir dirbs toliau.Praėjusią savaitę Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad okupantai rusai žvalgo Ukrainos energetikos objektus, ketindami jiems smogti ateityje. Jis taip pat teigė, kad dabartinė raketų gamyba Rusijoje jai neleis rengti ankstesnio lygio raketų atakų.

Estijos premjerė: NATO šalys turi padidinti išlaidas gynybaiEstijos premjerė Kaja Kallas ragina NATO valstybes nares pasekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir ženkliai padidinti išlaidas gynybai.Politikė atkreipia dėmesį į savo pačios šalį, kuri kitąmet padidins atitinkamas išlaidas iki 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Tai aš propaguoju ir NATO lygiu“, – antradienį ir trečiadienį Taline vykstančios kasmetinės Baltijos šalių saugumo konferencijos kuluaruose agentūrai „dpa“ pareiškė K. Kallas.Konferencijoje, be kita ko, kalbama apie regiono saugumo situaciją Rusijos invazijos į Ukrainą fone.„Pažvelkite į 1988-uosius, kai visos NATO sąjungininkės gynybai išleido daugiau kaip 1 proc. savo BVP. Kodėl? Nes jos pavojų laikė rimtu. Tačiau dabar pavojus yra didesnis nei Šaltojo karo metu, nes į Europą grįžo karas“, – akcentavo K. Kallas.Trečiadienį saugumo konferencijoje turėtų dalyvauti Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis turėtų kalbėti apie būsimą Vokietijos kursą saugumo politikos srityje.Renginyje taip pat dalyvaus Baltijos respublikų, kitų NATO šalių ir Ukrainos atstovai.

Per parą rusai 130 kartų apšaudė Zaporižios sritį, žuvo žmogusPraėjusią parą, rugsėjo 26-ąją, okupantai rusai smogė Zaporižios sričiai 130 smūgių, žuvo 66 metų vyras, dar vienas gyventojas buvo sužeistas.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„130 smūgių – praėjusią parą priešas terorizavo 27 gyvenvietes. 116 artilerijos apšaudymų teko Jurkivkos, Orichovo, Huliaipolės, Levadnės, Mažųjų Ščerbakų, Preobraženkos, Stepnohirsko, Stepovojaus, Lukjanivkos, Primorskės, Plavnivo ir kitų pafrontės miestų ir kaimų teritorijoms“, – rašoma pranešime.Pareigūnas pridūrė, kad priešo artilerija pražudė 66 metų amžiaus Orichovo gyventoją. Per Primorskės apšaudymą buvo sužeistas 56 metų vyras – jis sunkios būklės buvo nuvežtas į ligoninę.Gauta 15 pranešimų apie gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų sunaikinimą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 25 d. okupantai rusai apšaudė Zaporižios sritį 124 kartus, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.https://t.me/zoda_gov_ua/22836

Ukraina: Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje – akivaizdi sumaištisPo smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui laikinai okupuotame Sevastopolyje, per kurį buvo likviduoti aukščiausi priešo karininkai, okupantų karinė veikla jūroje aprimo.Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“.Anot pareigūnės, sunaikinus priešo laivyno štabą, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje buvo akivaizdi „tam tikra sumaištis“.„Raketnešiai buvo naudojami nesistemingai ir beprasmiškai. Jie išplaukdavo, parplaukdavo, manevruodavo nesuprantamais maršrutais su nepateisinamomis degalų sąnaudomis, neatlikdami užduočių“, – pažymėjo N. Humeniuk.Pasak jos, priešas tik „demonstravo pasirengimą“, norėdamas parodyti, kad vadovybė vietoje ir laivynas pasiruošęs kovai.Pareigūnė konstatavo, kad okupantų karinė veikla jūroje aprimo.„Laivai dabar daugiau slepiasi, ieško saugių bazavimosi vietų Juodojoje jūroje. Mes nematome, kad vyktų pratybos, kurios yra privalomos laivyno kovinei parengčiai palaikyti“, – pabrėžė Pietų gynybos pajėgų atstovė.Portalas primena, kad rugsėjo 22 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė raketų smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui laikinai okupuotame Sevastopolyje.Specialiųjų operacijų pajėgų duomenimis, tada žuvo 34 karininkai, tarp jų - Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas. Dar 105 okupantai buvo sužeisti.

Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms perduoti radiolokacinės įrangos komplektaiKrašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos antradienį perdavė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms radiolokacinės įrangos komplektus.Radiolokacinės įrangos komplektai yra skirti užtikrinti jūros stebėjimą ir vystyti jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumą. Ši įranga išsiųsta atsižvelgiant į Ukrainos karinio laivyno poreikius ir prašymą.„Ši parama sustiprins Ukrainos jūrų stebėjimo pajėgumus ir padės geriau suvokti situaciją jūroje. Rusijos karo niokojamai Ukrainai šie radiolokaciniai įrenginiai bus svarbūs siekiant tiek apsaugoti jos teritorinius vandenis, tiek užtikrinti jos piliečių saugumą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Be nuolat perduodamos karinės technikos ir įrangos Lietuva taip pat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus, nurodo ministerija.Pažymėtina, kad Lietuva jau yra sudariusi ir ilgalaikės paramos planą. 2024–2026 metams yra numatytas naujas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas.

Apklausa: dauguma lenkų nenori, kad į šalį būtų įvežami ukrainietiški grūdaiDu trečdaliai Lenkijos gyventojų nenori, kad į šalies teritoriją būtų įvežami ukrainietiški grūdai. Tai rodo trečiadienį leidinyje „Super Express“ paskelbti apklausos rezultatai.Tyrimo dalyviai turėjo atsakyti į klausimą, „ar turime įsileisti grūdus iš Ukrainos“.66 proc. lenkų pareiškė esą prieš ukrainietiškų grūdų įvežimą, 17 proc. buvo už, o 17 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.Apklausą šių metų rugsėjo 21-22 dienomis surengė tyrimų institutas „Pollster“, joje dalyvavo 1015 suaugusių Lenkijos gyventojų.

Ukraina: jau sunaikinta apie 276 990 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 320 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 276 990 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 675 tankų, 8 950 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 337 artilerijos sistemų, 792 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 534 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 948 dronų, 1 529 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 792 automobilių, 927 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Europos Sąjungoje gyvena maždaug keturi milijonai Ukrainos piliečiųŠiuo metu Europoje gyvena maždaug keturi milijonai Ukrainos piliečių, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.„Europoje yra maždaug keturi milijonai Ukrainos piliečių, turinčių laikinojo prieglobsčio prašytojų statusą“ – sakė ji ir pridūrė, jog kiekviena Europos šalis nustato pagalbos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams dydį ir sąlygas.Rugsėjo 13 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie Europos Komisijos ketinimą dar pusantrų metų pratęsti ukrainiečių laikinosios apsaugos programą.I. Vereščiuk teigimu, daugiausia ukrainiečių dabar yra Vokietijoje – 27 procentai. Ji pridūrė, kad Vokietija planuoja sumažinti federalines išlaidas pagalbai Ukrainos pabėgėliams, tačiau tikslinė pagalba bus padidinta 12 procentų.Nuo Rusijos agresijos bėgantiems ukrainiečiams Europos Sąjunga suteikia prieglobstį, teisę dirbti ir socialines paslaugas.

Baltarusijos URM vadovas pareiškė neįsivaizduojantis savo šalies stojimo į karą prieš UkrainąBaltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas pareiškė net neįsivaizduojantis savo šalies įsijungimo į Rusijos karą prieš Ukrainą.Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai teigė interviu naujienų agentūrai AP.„Mano atsakymas – ne“, – sakė S. Aleinikas, paklaustas, ar jis gali įsivaizduoti situaciją, kuriai esant „Baltarusija parems karą Ukrainoje kartu su Rusija“.Anot jo, neįmanoma įsivaizduoti ir situacijos, kai Kremlius įsakytų Minskui panaudoti neseniai Baltarusijoje dislokuotus taktinius branduolinius ginklus.„Nematau tokios galimybės, nes tai iš esmės yra gynybinė priemonė“, – sakė ministras.Kartu jis pabrėžė, jog neatmeta, kad užsienio invazijos į Baltarusiją atveju „tam tikros priemonės būtų panaudotos mūsų valstybės suverenitetui ir teritorijos vientisumui ginti“.Pasak S. Aleiniko, atsakomybė už tai, kad Baltarusijos teritorijoje vykusios Ukrainos ir Rusijos derybos buvo nesėkmingos, tenka Kyjivui ir „kitoms su jomis netiesiogiai susijusioms šalims“. Jis taip pat žadėjo, kad Baltarusija „ir toliau ieškos būdų, kaip taikiai sureguliuoti konfliktą“.Reikia pažymėti, kad nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų Baltarusija padeda Rusijai kare prieš Ukrainą. 2022 metų vasarį iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą veržėsi Rusijos technika ir kariuomenė. Tada okupantai užėmė dalį Kyjivo, Černihivo ir Sumų sričių. Vėliau ukrainiečių kariai išvadavo šią teritoriją.

Kremlius: JAV raketos padėties mūšio lauke nepakeisJAV Ukrainai tiekiamos ilgo nuotolio raketos ATACMS ir tankai „Abrams“ situacijos mūšio lauke nepakeis, teigia Kremlius, rašo „Sky News“.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė nuolat mokosi prisitaikyti prie naujų ginklų rūšių.Šią savaitę Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai buvo pristatyti pirmieji amerikiečių gamybos tankai „Abrams“.Šie tankai papildys Ukrainos arsenalą, nes šalis bando susigrąžinti Rusijos užimtą teritoriją rytuose.

Maskvos srityje prie karinio aerodromo – didelis gaisrasNaktį į trečiadienį, rugsėjo 27 d., Maskvos srityje, netoli karinio aerodromo, kilo didžiulis gaisras.Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalais.Pasak Rusijos žiniasklaidos, gaisras kilo netoli Maskvos esančiame Ščelkovo mieste. Čia yra Čkalovskio karinis aerodromas, kuriame neseniai nežinomi diversantai sukėlė sprogimą ir smarkiai apgadino du lėktuvus ir vieną sraigtasparnį.Vietos gyventojų teigimu, netoli oro uosto esančioje pramoninėje teritorijoje buvo matomas didelis dūmų stulpas. Kol kas oficialios informacijos apie aukas ar gaisro priežastis nėra. Tačiau vietos gyventojai praneša, kad prieš prasidedant gaisrui buvo girdėti sprogimų garsai.https://t.me/uniannet/112627

Pranešama apie Ukrainos puolimą ir nuožmias kovas Zaporižios regioneRusijos pozicijos Rabotino-Verbovojės rajone buvo masiškai apšaudomos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo grupės pažengė į priekį, vyksta sunkūs nuožmūs mūšiai.Ukrainos kariai pradėjo puolimą Zaporižios regione, „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos administracijos pagrindinės tarybos narys Vladimiras Rogovas.„Pasak mūsų vaikinų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai po masinio artilerijos paruošimo šturmavo mūsų pozicijas Zaporožės fronto Orekhovskio krypties Rabotino-Verbovojės sektoriuje“, – rašė jis.Ukrainos kariuomenė užpuolė Rusijos pozicijas su daugybe šarvuotų transporto priemonių, taip pat keliomis karių grupėmis iki keturių kompanijų. „Vyksta sunkūs, nuožmūs mūšiai“, – teigė V. Rogovas.„Užtvindė. Daug“, – informaciją patvirtino ir Rusijos paskirtas Zaporižios regiono senatorius Dmitrijus Rogozinas.Rusijos gynybos ministerija situacijos kol kas nekomentavo.

Zelenskis žada priversti Rusiją pajusti savo nuostoliusUkraina vykdys dar daugiau veiksmų prieš Rusijos teroristinę valstybę, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Sankcijų nepakako Rusijos agresijai sustabdyti, sakė Ukrainos prezidentas.„Aiškiai matome, kurias spaudimo Rusijai kryptis reikia stiprinti, kad [jos] teroristiniai pajėgumai neaugtų“, – sakė jis savo tradiciniame vakaro vaizdo kreipimesi.„Sankcijų neužtenka. Taip pat bus daugiau mūsų pačių Ukrainos veiksmų prieš teroristinę valstybę. Kol Rusijos agresija tęsis, Rusija turi jausti savo nuostolius“, - tvirtino V. Zelenskis.

Kremlius: Ukrainai pristatyti JAV „Abrams“ tankai sudegsKremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo JAV tankų „Abrams“ pristatymą į Ukrainą, sakydamas, kad jie degs kaip ir kiti ginklai ir nepakeis situacijos konflikto zonoje.„Abrams“ tankai yra toks rimtas ginklas. Tačiau prisiminkite, kaip prezidentas (Vladimiras Putinas) kalbėjo apie kitus užsienyje pagamintus tankus, kad jie lengvai dega. Na, šie (tankai) taip pat sudegs“, – antradienį per eilinį konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas.Pirmadienį Pentagonas patvirtino, kad į Ukrainą atvyko 31 JAV tankas „Abrams“.D. Peskovas teigė, kad nepaisant jų svarbos, joks ginklo tipas negali pakeisti jėgų pusiausvyros mūšio lauke ir pakeisti karo eigos ar baigties.„Visa tai niekaip negali paveikti specialiosios karinės operacijos esmės ar jos rezultato“, – sakė jis, vartodamas terminą, kurį V. Putinas ir Rusijos lyderiai vartoja kalbėdami apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusijos oro gynyba numušė du dronusRusijos oro gynyba numušė du orlaivio tipo dronus – vieną Belgorodo rajone, kitą netoli Briansko, pranešė vietos valdžia. Preliminariais duomenimis, aukų ar sunaikinimo nebuvo.

Ekspertas: Ukrainos dronų atakos perkelia karą namo į RusijąPastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad Rusijos ir Ukrainos konflikte vis dažniau naudojami bepiločiai orlaiviai, rašo „Sky News“.Nacionalinio strateginių tyrimų instituto mokslinis bendradarbis Mykola Bielieskovas antradienį paskelbtame „Atlantic Council“ straipsnyje teigia, kad tai, jog Ukraina naudoja šiuos prietaisus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, yra „vienas ryškiausių pastarojo pusmečio karo aspektų“.„Nors Ukrainos valdžia ir toliau nenori oficialiai pripažinti atsakomybės už šias atakas, neabejotina, kad jos atspindi nuolat didėjančius vis įspūdingesnės Ukrainos dronų armijos pajėgumus“, – rašo ekspertas.„Ukrainos dronų atakų skaičiaus augimas padėjo išspręsti vieną didžiųjų šalies karo su Rusija disbalansų. Egzistuoja aiški karinė logika, siejanti Ukrainos dronų atakas fronto linijose, pačioje Rusijoje ir jūroje.Priešingai nei Rusija, kuri oro antskrydžius pirmiausia naudoja kaip psichologinį ginklą civiliams gyventojams kelti siaubą, Ukrainos bepiločių orlaivių veikla sutelkta į metodišką karinių taikinių naikinimą ir nuolatinį Rusijos gebėjimo kariauti mažinimą“, – nuomonę dėsto M. Bielieskovas.„Ukrainos dronų armija, perkeldama karą namo į Rusiją, taip pat verčia Kremlių perdislokuoti savo ribotą oro gynybą ir susilpnina invazines pajėgas Ukrainos viduje.“Ekspertas daro išvadą: „Išlikti žingsniu priekyje rusų ir toliau bus kasdienė kova, tačiau Ukraina šiuo metu gerokai pranoksta savo galimybes pirmajame pasaulyje plataus masto dronų kare.“

Ukraina užsieniečiams, kovojusiems jos pajėgose, gali suteikti pilietybęJei užsienietis gynė Ukrainą, vyriausybė jo tikrai neišduos kitoms valstybėms, teigia Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos vadovė Natalija Naumenko interviu „Censor.net“.„Ukraina tikrai niekam neišduos žmonių, kurie kovojo (kare – red.)“, – sakė ji.Pasak pareigūnės, jei asmuo turi kario pažymėjimą, vadinasi, jis Ukrainoje gyvena legaliai.N. Naumenko informavo, kad pasibaigus kariniam kontraktui užsieniečiai turi keletą galimybių dėl tolesnių veiksmų, priklausomai nuo turimų nacionalinių dokumentų.„Jei yra dokumentai ir priežastys (pavyzdžiui, pasibaigė trejų metų kontraktas su kariuomene), galime išduoti imigracijos leidimą. Jei užsienietis toliau tarnauja, arba jei turi valstybinį apdovanojimą, arba jei yra tam tikros valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Gynybos ministerijos, prašymas, jis gali supaprastinta tvarka gauti pilietybę“, – sakė agentūros vadovė.

BBC: Rusija nori sugrįžti į JT Žmogaus teisių tarybąRusija, anot britų transliuotojo BBC, nori grįžti į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą. Šalis po jos dalinių invazijos į Ukrainą 2022 m. pavasarį buvo pašalinta iš šios svarbiausios JT žmogaus teisių institucijos.Narių rinkimas 2024–2026 metų kadencijai vyks spalio 10 d. Rusija siekia vienos iš dviejų vietų, numatytų Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Jos konkurentės bus Albanija ir Bulgarija. JT Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 narės.Balsavimo teisę turi visos 193 JT narės.Rusija dabar siekia jų pagalbos vėl tapti Žmogaus teisių tarybos nare, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino BBC. Maskva jame žada rasti „deramus sprendimus žmogaus teisių klausimais“. Be to ji teigia siekianti, kad Taryba „netaptų instrumentu, tarnaujančiu grupės šalių politinei valiai“ – čia turima omenyje Vakarų valstybės.Rusija tikisi bent jau iš dalies susigrąžinti tarptautinį pasitikėjimą, BBC sakė diplomatiniai šaltiniai.JT Žmogaus teisių taryba pastaruoju metu kalbėjo apie rimtus kaltinimus Maskvai. Esą ir toliau yra įrodymų, kad Rusija pažeidinėja žmogaus teises Ukrainoje. Rusija, be kita ko, tęsia „beatodairiškas atakas prieš civilius“ ir dideliu mastu ir sistemingai taiko kankinimus, sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Landsbergis ESBO posėdyje: negalime leisti agresorei diktuoti darbotvarkėsNeeiliniame Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinės tarybos posėdyje antradienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis griežtai pasmerkė Rusijos tebevykdomą agresiją prieš Ukrainą ir kritikavo Rusiją savo veiksmais paralyžiavusią ESBO veiklą, nurodoma pranešime žiniasklaidai.„Valstybei, kuri veikia visiškai nepaisydama mūsų vertybių, negalima leisti diktuoti mūsų darbotvarkės ir pažeisti mūsų principų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), G. Landsbergis pabrėžė, kad ESBO šalys turi atsispirti šantažui ir duoti griežtą atkirtį agresorei.Ministras išreiškė Lietuvos paramą Estijai, pateikusiai savo kandidatūrą pirmininkauti ESBO 2024 metais.„Estija yra puikiai pasiruošusi vadovauti organizacijai šiais audringais laikais“, – sakė G. Landsbergis.Kaip praneša URM, jis taip pat parėmė ESBO generalinės sekretorės ir trijų autonominių institucijų vadovų mandato atnaujinimą.G. Landsbergis savo kalboje siūlė pergalvoti ESBO veikimo metodus, įskaitant sprendimų priėmimą konsensusu, ir pašalinti Rusiją iš ESBO šalių tarpo.Ministras ragino ESBO aktyviai ginti Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintus pamatinius ESBO principus – suverenumą, teritorinį integralumą, sienų neliečiamumą, jėgos nenaudojimą.URM išplatintame pranešime primenama, kad ESBO – didžiausia regioninė saugumo organizacija, sukurta spręsti visapusiško saugumo ir stabilumo, žmogaus teisių, ekonomikos ir aplinkosaugos klausimus regione, apimančiame 57 Europos ir Centrinės Azijos valstybes – susiduria su egzistenciniais iššūkiais dėl Rusijos obstrukcinių veiksmų.Rusijai blokuojant ESBO sprendimus, organizacijos šalys turi rasti būdą, kaip patvirtinti 2024 metais pirmininkausiančią šalį, taip pat nuspręsti dėl ESBO generalinės sekretorės ir trijų autonominių institucijų vadovų mandato atnaujinimo bei patvirtinti organizacijos biudžetą, primena ministerija.

Per rusų atakas Chersone sužeisti septyni žmonėsPietų Ukrainos Chersono srityje antradienį per rusų pajėgų oro ir dronų atakas, vietos institucijų duomenimis, buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Kai kurių jų sužalojimai sunkūs, „Telegram“ tinkle rašė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Jo duomenimis, Rusijos karinės aviacijos aktyvumas virš regiono praėjusiomis dienomis smarkiai išaugo.Po to, kai rusų pajėgos pernai pasitraukė iš to paties pavadinimo srities sostinės, Maskva reguliariai apšaudo ukrainiečių kontroliuojamą Chersono regiono dalį. Vien tik pirmadienį, O. Prokudino duomenimis, čia žuvo šeši žmonės, dešimt buvo sužeista.Antradienį dėl Rusijos apšaudymo trumpam buvo nutrūkęs ir traukinių judėjimas tarp Chersono ir Mykolajivo didmiesčio to paties pavadinimo kaimyniniame regione.

Ukrainos laivynas: per grūdų koridorių išplaukė septyni laivaiNuo laikinojo jūrų koridoriaus pradžios iš Ukrainos uostų išplaukė septyni laivai, gabenantys ukrainietiškus grūdus, pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų pirmininkas Dmytro Pletenčiukas, rašo BBC.„Remiantis atnaujintais duomenimis, iš naujojo koridoriaus išplaukė septyni laivai. Penki iš jų čia buvo prieš prasidedant invazijai. Procesas tęsiasi, darome viską, kad užtikrintume savo teritorinių vandenų saugumą“, – sakė pranešėjas.Pasak D. Pletenčiuko, pagrindinį pavojų Ukrainos laivams Juodojoje jūroje kelia Rusijos „Shahedai“, raketos ir aviacija.„Mes darome viską, kad užtikrintume zonos, kurioje šie laivai yra mūsų teritoriniuose vandenyse, saugumą. Tada jie jau įplaukia į Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos Respublikos teritorinius vandenis iki pat Bosforo sąsiaurio. Tai jau yra NATO šalių teritorinė jūra, todėl smūgis šioje teritorijoje yra smūgis šioms šalims“, – sakė D. Pletenčiukas.

Medvedevas pareiškė aplankęs Rusijos karius UkrainojeBuvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino nurodymu aplankė karius netoli fronto linijos Ukrainos rytiniame Donecko regione.Nuo praėjusių metų, kai Maskva pradėjo karą, keli aukšti Rusijos pareigūnai lankėsi okupuotuose Ukrainos regionuose, taip pat ir V. Putinas, kuris kovo mėnesį iš anksto nepranešęs atvyko į Mariupolį.„Prezidento nurodymu apsilankiau poligone netoli kontaktinės linijos Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – sakė D. Medvedevas, anksčiau ėjęs prezidento ir ministro pirmininko pareigas.„Kariai demonstruoja puikias kovines savybes – valią, tvirtumą ir bendrą nusiteikimą pergalei“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše sakė D. Medvedevas, dabar einantis Kremliaus saugumo tarybos vicepirmininko pareigas.Jis pridūrė, kad nuo metų pradžios į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo užverbuota „daugiau kaip 325 tūkst. žmonių“, nors mėnesio pradžioje jis nurodė 280 tūkst. AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių.D. Medvedevas – vienas iš aršiausių Maskvos balsų, remiančių karą Ukrainoje ir keikiančių Vakarus socialinėje žiniasklaidoje.Rusija teigia 2022 metų rugsėjo mėnesį aneksavusi Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.

Rumunija pirks iš JAV naikintuvų F-35Rusijos karo Ukrainoje fone Rumunija siekia modernizuoti savo karines oro pajėgas ir nori įsigyti naujausios versijos F-35 tipo naikintuvų. Šalies Gynybos ministerija antradienį paprašė parlamento pritarti iš viso 48 orlaivių įsigijimui iš JAV.Pradžioje ketinama įsigyti 32 naikintuvus, kurie kainuos 6,5 mlrd. dolerių (6,14 mlrd. eurų), sakoma ministerijos pareiškime. Dar 16 lėktuvų būtų įsigyta antrajame etape.Anot rumunų žiniasklaidos, tai būtų brangiausias ginkluotės pirkimas Rumunijos kariuomenės istorijoje. Į pirkimo kainą įskaičiuota logistinė parama, specialus pilotų parengimas bei amunicija taikiniams sausumoje ir ore. Jau šių metų balandį Rumunijos aukščiausioji gynybos taryba priėmė sprendimą dėl ginklavimosi, tačiau skaičių neįvardijo.ES ir NATO narė Rumunija šiaurėje ir rytuose ribojasi su Ukraina. 2022 m. lapkritį Bukareštas susitarė su Norvegija dėl 32 naudotų F-16 naikintuvų pirkimo. Taip Rumunija savo F-16 flotilę kone patrigubins. Orlaiviai iš Norvegijos šalį turėtų pasiekti per ateinančius trejus metus, o pirmieji – jau šiais metais.Rumunijos Fetesti oro pajėgų bazėje NATO nori mokyti pilotus, be kita ko, iš Ukrainos, valdyti F-16 naikintuvus. Rumunija šiuo metu turi 17 naikintuvų F-16, kuriuos naudotus pirko iš Portugalijos.

Rusijai – Ukrainos kerštas: po atakos be elektros liko septynios gyvenvietėsUkrainos dronas atakavo elektros pastotę Rusijos Kursko srityje, todėl septynios regiono gyvenvietės liko be elektros, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje.„Rusai turi suprasti, kad jei jie ir toliau puls Ukrainos energetikos objektus, jie sulauks griežto atsako. Mūsų ištekliai leidžia tai daryti“, – sakė UNIAN šaltiniai.Kursko regiono gubernatorius taip pat pranešė, kad antradienio rytą keli kaimai Rusijos Kursko srityje, besiribojančioje su Ukraina, neturėjo elektros, kai Ukrainos nepilotuojamas orlaivis numetė sprogmenis ant elektros pastotės.„Rytą Ukrainos dronas numetė sprogstamąjį įtaisą ant elektros pastotės Snagosto kaime Korenevskio rajone. Septynios gyvenvietės liko be elektros“, – sakė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas.„Nė vienas gyventojas nenukentėjo. Skubios pagalbos tarnybos pradės atkurti elektros tiekimą, kai tik leis padėtis“, – pridūrė jis.Snagostas yra mažas kaimelis maždaug už 10 kilometrų nuo Ukrainos sienos.Paprastai Ukraina neprisiima atsakomybės už atakas Rusijos pasienio regionuose. Dronas atlėkė į Kurską praėjus keturioms dienoms, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis perspėjo, kad Rusija atnaujino atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pernai dėl Rusijos raketų smūgių patyrusią didelių sutrikimų.https://t.me/uniannet/112583

JAV suteiks Lenkijai milijardinę paskolą kariuomenei modernizuotiJAV ir Varšuva susitarė dėl milijardinės paskolos Lenkijos kariuomenei modernizuoti. JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta 2 mlrd. dolerių (1,89 mlrd. eurų) tiesioginė paskola.Tokios tiesioginės paskolos yra instrumentas, numatytas kai kurioms svarbiausioms JAV saugumo partnerėms. „Lenkija yra ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė, o Lenkijos saugumas labai svarbus NATO rytinio flango kolektyvinei gynybai“, – teigiama pranešime.Dėl karo kaimyninėje Ukrainoje ir Rusijos grėsmės Lenkija siekia modernizuoti savo kariuomenę. ES ir NATO šalis šiais metais ketina skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Tuskas: Lenkijos valdžia prarado kontrolę santykiuose su UkrainaPagrindinės Lenkijos opozicinės partijos, centristinės Pilietinės platformos (PO), lyderis Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkijos valdžia „prarado kontrolę“ santykiuose su Ukraina.„Lenkijos valdžia prarado kontrolę, – sakė D. Tuskas antradienį per susitikimą dėl Lenkijos ir Ukrainos santykių stabilizavimo plano. – Susidaro neįveikiamas įspūdis, kad, jei iš viso yra kokia nors strategija, susijusi su dabartiniais ir būsimais Lenkijos bei Ukrainos santykiais, tai ji grindžiama emocijomis arba partiniais interesais“.Lenkijos santykiai su Ukraina tapo įtempti po to, kai Lenkijos vyriausybė nuo rugsėjo 16 dienos įvedė draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus, ES atsisakius pratęsti savo draudimą. ES teigė, kad grėsmės su Ukraina besiribojančių ES šalių vietos rinkoms išnyko. Varšuvos žingsnis sukėlė griežtą Kyjivo reakciją, įskaitant skundą Pasaulio prekybos organizacijai.Kivirčai tęsėsi toliau, politikams abiejose pusėse stiprinant kritišką retoriką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinėse Tautose padarė užuominą, kad Lenkija ir kelios kitos ES šalys, siekdamos apsaugoti savo rinkas, iš tikrųjų padeda Rusijai. Tai sukėlė griežtą Lenkijos reakciją, kuri baigėsi Ukrainos ambasadoriaus iškvietimu į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis įspėjo V. Zelenskį „neįžeidinėti lenkų tautos“.D. Tusko nuomone, akivaizdūs Lenkijos tikslai ir interesai nuo karo Ukrainoje pradžios nepasikeitė. „Akivaizdu, kad pergalė Ukrainoje atitinka Lenkijos interesus“, – sakė jis, pridurdamas, kad „tai turėtų būti taikoma ir ekonominiams bei pabėgėlių klausimams – ir čia Lenkijos valstybės pozicija neturėtų nusileisti nė per centimetrą“.„Parama Ukrainai jos karo pastangose neturėtų būti diskusijų objektas“, – pažymėjo jis.Pirmaisiais karo mėnesiais lenkų suteikta pagalba ir išreikštas solidarumas ukrainiečiams buvo „neįkainojamas kapitalas“, sakė D. Tuskas. „Negalime leisti, kad geri Lenkijos ir Ukrainos santykiai, šis didžiulis kapitalas ir abiejų šalių ateitis priklausytų nuo Lenkijos vyriausybės aplaidumo ir sukurto chaoso“, – užbaigė D. Tuskas.Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, reaguodamas į D. Tusko komentarus, socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „perkrovimo (santykiuose su Rusija – PAP) bendraautoris dabar nori tvarkyti santykius su Ukraina“, pridurdamas, kad „tai ne tik įžūlumas – tai dviveidystė“.

Višegrado grupės šalys ragina ES patikrinti Ukrainos grūdų koridoriusVišegrado grupės šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) nuodugniai patikrinti vadinamuosius „solidarumo koridorius“, pro kuriuos į trečiąsias šalis gabenami ukrainietiški grūdai.Keturių valstybių žemės ūkio reikalų ministerijų pareigūnai pareiškė, kad dalis transportuojamų grūdų lieka tokiose šalyse, kaip Lenkija, ir dėl to nukenčia vietos ūkininkai.„Raginame Europos Komisiją aktyviau tikrinti solidarumo koridorių efektyvumą, – žurnalistams sakė Čekijos žemės ūkio ministras Marekas Vyborny. – Esame bendrai suinteresuoti padėti nugabenti ukrainietiškus grūdus į šalis už ES ribų ir tam mums reikia labai veiksmingų koridorių.“M. Vyborny surengė Višegrado grupės šalių žemės ūkio pareigūnų susitikimą, kuriame vaizdo ryšiu dalyvavo Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis.Jis tikino, kad tam, jog transportavimo metu būtų išvengta grūdų „nutekėjimo“, ES galėtų sukurti prekeiviams taikomą grąžinamų užstatų sistemą – užstatai galėtų būti grąžinami, kai grūdai išvyktų į rinkas už ES ribų.M. Vyborny pridūrė, kad keturios šalys norėtų, jog Europos valdžios institucijos patvirtintų siūlomus žingsnius dar prieš kitą mėnesį Liuksemburge vyksiantį ES žemės ūkio reikalų ministrų susitikimą.ES 2022 m. gegužę sustabdė importo muitų taikymą ukrainietiškiems grūdams ir tai padarė po to, kai Rusija inicijavo eksportui svarbių Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą. Tai numušė kainas ir tuomet Briuselis uždegė žalią šviesą keleto šalių narių ribojimams, kuriais jos siekė apsaugoti savo rinkas. ES buvo leidusi taikyti šias priemones iki rugsėjo 15 d. Blokui nepratęsus jų galiojimo, Vengrija, Lenkija ir Slovakija ėmėsi vienašališkai drausti grūdų importą iš Ukrainos.Reaguodamas į šiuos veiksmus, Kyjivas pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).M. Vyborny nurodė, kad šis skundas „apsunkina atmosferą ieškant sutarimo dėl pagalbos Ukrainai“. „Paprašėme pono Solskio apsvarstyti galimybę... atsiimti skundą“, – pridūrė jis.

Rusijos paskelbtame įraše pastebėtas Juodosios jūros laivyno vadasRusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti ir Juodosios jūros laivyno vadas, apie kurio likvidavimą pirmadienį skelbė Ukraina. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) išplitus vaizdo įrašui pranešė, kad tikslina informaciją apie tariamą Rusijos Juodosios jūros laivyno vado V. Sokolovo žūtį.Išsamiau skaitykite čia:https://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijos-paskelbtame-irase-pastebetas-juodosios-juros-laivyno-vadas.d?id=94627825

Žiniasklaida: Lenkijos ekspertai patvirtino – pernai šalies teritorijoje nukritusi raketa buvo UkrainosLenkijos ekspertai patvirtino, kad 2022 m. lapkritį šalies pietuose nukritusią ir du žmones pražudžiusią raketą paleido Ukraina.Kaip rašo „Reuters“, tai pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais.Raketos sprogimas NATO narės Lenkijos teritorijoje pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali virsti platesniu konfliktu. Tačiau tuo metu Varšuva ir Aljansas nurodė manantys, kad tai buvo paklydusi Ukrainos raketa.Informacijos apie tyrimą turintys žmonės sakė laikraščiui „Rzeczpospolita“, kad Lenkija nustatė, jog Pševoduvo kaime nukritęs sviedinys buvo iš Ukrainos teritorijos paleista oro gynybos raketa „S-300 5-W-55“.„Šios raketos nuotolis siekia 75-90 km, – tvirtino vienas leidinio cituojamas šaltinis. – Anuo metu Rusijos pozicijos buvo išdėliotos taip, kad iš jų Pševoduvo negalėjo pasiekti jokia Rusijos raketa.“Ukraina savo ruožtu neigia, kad Lenkijoje galėjo nukristi viena iš jos turimų raketų.„Rzeczpospolita“ skelbė, kad Ukrainos pusė nepateikė Lenkijos tyrėjams jokios medžiagos.Dienraštis citavo Lenkijos prokuratūros atstovą Lukaszą Lapczynskį, kuris pareiškė, kad prokurorams buvo pristatyta ekspertų nuomonė, tačiau turinys yra konfidencialus.

Krymo „vyriausybė“ pradėjo dirbti nuotoliu – bijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų Okupacinė Krymo „ministrų taryba“ pradėjo dirbti nuotoliniu būdu dėl nuolatinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Rusijos armijos karinius objektus.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale.„Ateš“ šaltinių iš Simferopolio rajono okupacinės administracijos duomenimis, 95 proc. vadinamosios Krymo „vyriausybės“ darbuotojų perėjo prie nuotolinio darbo. Taip dirba ir daugelis kitų okupacinės administracijos institucijų pusiasalio teritorijoje.Pasak partizanų, okupantai puikiai suvokia, kad neišvengs bausmės už savo nusikaltimus. Daugelis jų jau išveža savo šeimas už Krymo ribų.Portalas primena, kad pastaruoju metu laikinai okupuoto Krymo teritorijoje beveik kasdien girdėti sprogimai.Rugsėjo 22 d. buvo smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje. Mažiausiai devyni Rusijos kariškiai žuvo.

Ukraina slepia laivus su grūdais prie Dunojaus Rumunijos pusėjeUkrainos grūdų vežėjai, bijodami Rusijos oro antskrydžių, jau kelias savaites naktimis slepia savo laivus Ukrainą ir Rumuniją skiriančios Dunojaus upės Čilios intake Rumunijoje.Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai susitarė dėl šios apsaugos priemonės su Rumunijos ir Ukrainos valdžios institucijomis rugpjūtį, dpa sakė Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uosto direktorius Florianas Vizanas, dalyvavęs šiose derybose.Pasak jo, atakų grėsmė Ukrainoje dažnai nutraukdavo grūdų perkėlimą iš vieno laivo į kitą. „Todėl ukrainiečiai atsargumo sumetimais laikinai nuplukdo savo laivus į Rumuniją“, – sakė F. Vizanas ir pridūrė, kad būtent dėl to grūdų eksportas šiuo metu taip užtrunka.Didelė Ukrainos grūdų dalis eksportuojama per Konstancą, nes dėl Rusijos atakų Ukrainos Juodosios jūros uostų darbas ribotas.

Dėl degalų trūkumo Kryme okupantai gatvėse palieka karinę technikąDėl degalų trūkumo okupuotame Krymo pusiasalyje rusai gatvėse palieka karines mašinas, pranešė Ukrainos partizanai.„Okupantai Kryme turi problemų dėl degalų. Krasnohvardijske pastebėta be priežiūros palikta karinė transporto priemonė. Tokius atvejus fiksuojame ne pirmą kartą. Taip nutinka dėl didelės degalų problemos Kryme“, – „Telegram“ kanale paskelbė partizanų judėjimas ATESH.Pranešime sakoma, kad karinė technika nepasiekia paskirties vietos, užpuolikai priversti palikti ją gatvėse. Nieko nelaukdami partizanai neutralizuoja užpuolikų paliktas karines mašinas. „Ši įranga nebegalės dalyvauti kare!“ – patikino partizanai.Pranešama, kad degalų trūkumas laikinai okupuotame Kryme didėja, ypač dėl sutrikusių logistikos maršrutų.

Žiniasklaida: JAV svarsto galimybę perduoti Ukrainai dar 30 tankų „Abrams“JAV svarsto galimybę be anksčiau žadėto 31 tanko „Abrams“ nusiųsti Ukrainą dar iki trijų dešimčių tokių mašinų.Tai pranešė leidinys „The Messenger“.Pasak šaltinių JAV administracijoje, Baltieji rūmai ir Pentagonas svarsto galimybę papildomai nusiųsti Ukrainai iki 30 tankų „M1 Abrams“.Pažymima, kad tankai „Abrams“ vertinami už gebėjimą prasiveržti pro įtvirtintas pozicijas ir naikinti šarvuotąją techniką, o Ukrainos karinė vadovybė tikisi, kad jie padės ukrainiečių kariams atsikovoti Rusijos užgrobtas teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį, rugsėjo 25-ąją, prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad pirmieji amerikiečių tankai „M1 Abrams“ jau pasiekė Ukrainą ir ruošiasi sustiprinti brigadas.Iš viso JAV įsipareigojo perduoti Ukrainai 31 tanką „M1 Abrams“.

Po drono atakos keli Rusijos kaimai neturi elektrosAntradienio rytą keli kaimai Rusijos Kursko srityje, besiribojančioje su Ukraina, neturėjo elektros, kai nepilotuojamas orlaivis numetė sprogmenis ant elektros pastotės, teigia regiono gubernatorius. Jis dėl atakos apkaltino Ukrainą.„Rytą Ukrainos dronas numetė sprogstamąjį įtaisą ant elektros pastotės Snagosto kaime Korenevskio rajone. Septynios gyvenvietės liko be elektros“, – sakė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas.Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karo veiksmus prieš Ukrainą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai ne kartą kaltino Kyjivo pajėgas atakuojant civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus.„Nė vienas gyventojas nenukentėjo. Skubios pagalbos tarnybos pradės atkurti elektros tiekimą, kai tik leis padėtis“, – pridūrė jis.Snagostas yra mažas kaimelis maždaug už 10 kilometrų nuo Ukrainos sienos.Paprastai Ukraina neprisiima atsakomybės už atakas Rusijos pasienio regionuose. Dronas atlėkė į Kurską praėjus keturioms dienoms, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas perspėjo, kad Rusija atnaujino atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pernai dėl Rusijos raketų smūgių patyrusią didelių sutrikimų.

Rusijos Taganrogo mieste nugriaudėjo sprogimaiRugsėjo 26-osios rytą Rusijos Rostovo srities Taganrogo mieste nugriaudėjo sprogimai.Kaip rašo „Ukrinform“, Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka tai pranešė „Telegram“ kanale.„Taganroge, kaip tu? Sprogimai virš miesto. Veikia rusų oro gynyba“, – pažymėjo jis ir paskelbė padangės nuotrauką iš incidento vietos.Savo ruožtu Rostovo srities Informacinės politikos ir masinės komunikacijos ministerija pranešė: „Smarkūs garsai ir inversijos pėdsakai danguje virš miesto, kuriuos girdėjo ir matė Rostovo srities Taganrogo gyventojai, susiję su karinėmis pratybomis“.„Ukrinform“ primena, kad pastaruoju Rusijos teritorijoje vis dažniau griaudėja sprogimai, naikinami priešo ginklų ir karinės technikos sandėliai, taip pat jo gyvoji jėga.https://t.me/andriyshTime/13772

Krymo partizanai: smūgį Juodosios jūros laivyno štabui už pinigus padėjo surengti patys rusaiUkrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Rusijos Federacijos Juodosios jūros flotilės štabui Sevastopolyje rugsėjo 22 dieną, per kurį buvo likviduotas Rusijos Juodosios jūros flotilės admirolas Viktoras Sokolovas, padėjo surengti nepatenkinti rusų pareigūnai.Kaip „Kyiv Post“ informavo Krymo partizaninis judėjimas „Ateš“, esminę informaciją apie aukšto rango vadų buvimo vietą ir veiklą partizanai gavo iš Rusijos pareigūnų mainais už finansinį atlyginimą.„Maskvos nesugebėjimas laiku mokėti algų savo kariškiams suvaidino pagrindinį vaidmenį praeitos savaitės raketinėje atakoje, kurios taikiniu buvo Rusijos Juodosios jūros flotilės štabas“, – pažymi „Kyiv Post“.Krymo partizaninis judėjimas skelbia, kad Rusijos Federacijos karius veikti prieš Rusijos valdžią skatina ne tik vėluojantys atlyginimai, nes jiems talkinantys rusai mano, kad „jų šalis kariauja nusikalstamą karą, kurį būtina kuo greičiau užbaigti“.Akcentuojama, kad finansinis atlygins „padeda galutinai atsispręsti bendradarbiauti su partizanais“, tai papildoma motyvacija.„Ateš“ nepatikslino, apie kokio dydžio finansinį atlygį kalbama, bet teigia, kad jo pakanka padengti karių ir jų šeimų rizikas.

Okupantų vadavietei prie Chersono – HIMARS smūgisNaudodamiesi Ukrainos saugumo tarnybos (UST) duomenimis, Ukrainos kariai smogė okupantų rusų laikinajai vadavietei Chersono srityje. Žuvo aštuoni Rusijos karininkai, o dar septyni buvo sužeisti.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST atstovais.Portalo šaltiniai pasidalijo išskirtiniu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota neseniai surengta ataka prieš rusų vadavietę.UST informacija leido Ukrainos pajėgoms HIMARS raketa smogti okupantams tuo metu, kai jie buvo susirinkę į kasdienį pasitarimą. Jame dalyvavo Rusijos 70-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 24-ojo pulko karininkai.Sėkmingu smūgiu buvo likviduoti aštuoni rusų karininkai, dar septyni buvo sužeisti.Portalas primena, kad rugsėjo 19 d. Ukrainos kariai sėkmingai atakavo Rusijos kariuomenės štabą netoli užgrobto Melitopolio.https://t.me/nvua_official/62839

Žiniasklaida: Ukrainai – laiškas su reikalavimais iš JAVBaltųjų rūmų patarėjo tarptautinės ekonomikos nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Mike‘as Pyle‘as Koordinuotai paramos donorų platformai išsiuntė laišką su sąrašu reformų, kurias privalo įgyventi Ukraina, jeigu nori ir toliau gauti karinės paramos, skelbia portalas „Ukrainska pravda“.Skelbiama, kad laišką gavo ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis bei Ukrainos prezidento kanceliarija.Dokumente nurodomi pokyčiai pagal jų įgyvendinimo prioritetus: 0–3 mėnesiai, 3–6 mėnesiai, metai ir 18 mėnesių.Konkrečiai jie susiję su valstybinių bendrovių stebėtojų tarybų, antikorupcinių organų, Aukščiausiosios teisingumo tarybos bei visos teisminės valdžios funkcionavimu. Taip pat kaip prioritetas įvardijama būtinybė per metus įgyvendinti pokyčių Ukrainos gynybos ministerijos ir visų jėgos struktūrų darbe.Pažymima, kad laiškas yra preliminarus darbo projektas ir gali būti peržiūrėtas.2023 metų sausį pradėjo darbą Tarpžinybinė donorų koordinavimo platforma, kuria prisidedama prie Ukrainos rekonstrukcijos, ekonomikos gaivinimo ir atstatymo proceso. Pirmasis minimos platformos posėdis vyko vaizdo konferencijos formatu. Jame dalyvavo aukšto rango valdininkai iš Ukrainos, Europos Sąjungos, G7 valstybių bei finansinių institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas.https://t.me/ukrpravda_news/35800

Per parą rusai į Chersono sritį paleido 491 sviedinį, žuvo šeši žmonėsRusijos kariuomenė praėjusią parą 93 kartus apšaudė Chersono sritį, dėl to žuvo šeši taikūs gyventojai, o dar dešimt buvo sužeisti.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak pareigūno, iš viso per parą rusai į regioną paleido 491 sviedinį iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“, tankų, AGS tipo granatsvaidžių, didelio kalibro kulkosvaidžių, aviacijos ir bepiločių orlaivių. Okupantai taip pat smogė vieną raketų smūgį.O. Prokudinas pažymėjo, kad Rusijos kariškiai taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, švietimo įstaigų teritoriją ir pastatus Beryslavo rajone, administracinį pastatą Chersono rajone, švietimo įstaigų teritoriją ir pastatus, bendrabutį, vaistines, maisto pramonės įmonę ir turgavietę Chersono mieste.„Rugsėjo 26 d. apie 5 val. priešo aviacija smogė Olhivkai, apie 7 val. buvo apšaudyti Kyselivka ir Chersonas. Yra nukentėjusiųjų. Informacija tikslinama“, - pridūrė jis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penki civiliai buvo sužeisti Kyselivkoje per Rusijos atakas rugsėjo 25 d. vakare ir 26 d. rytą auštant.

Ukraina pranešė per naktį numušusi 26 iš 38 Rusijos paleistų dronųRusija naktį puolė Ukrainą 38 bepiločiais orlaiviais, antradienį pranešė Ukrainos oro pajėgos, sunaikinusios 26 jų, tačiau vėl nukentėjo grūdus eksportuojantis Izmailo uostas prie Dunojaus upės.„Užfiksuoti 38 koviniai nepilotuojami orlaiviai „Shahed-136/131“, pranešė oro pajėgos „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje ir pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos „sunaikino 26 jų“.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 276 670 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 400 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 276 670 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 672 tankų, 8 946 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 299 artilerijos sistemų, 792 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 533 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 924 dronų, 1 529 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 763 automobilių, 925 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Naktį rusai vėl atakavo Odesos sritį dronaisNaktį į antradienį rusai smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais dvi valandas atakavo Odesos sritį. Pasak regiono valstybinės administracijos pirmininko Oleho Kiperio, Ukrainos oro gynybos pajėgos įtemptai dirbo ir numušė daugumą dronų, praneša UNIAN.„Deja, Izmailo rajone buvo smogta uosto infrastruktūrai. Nukentėjo du vyrai, sunkvežimių vairuotojai. Vienam iš jų medikų pagalba suteikta vietoje, antrasis dėl sunkios rankos traumos nugabentas į ligoninę“, – informavo pareigūnas.Be to, nukentėjo patikros punkto pastatas, sandėliai, apie 30 sunkvežimių, užsidegė 6 vilkikai. Ugniagesiai gaisrus užgesino.Pirmadienį okupantai atakavo Odesos sritį dronais ir raketomis. Ukrainiečiams pavyko numušti visus dronus ir beveik visas raketas, bet kelios iš jų pataikė į Odesos jūrų uostą ir jame esantį viešbučių kompleksas.Taip pat viena iš raketų pataikė į grūdų sandėlį, po griuvėsiais buvo rasti du žuvę žmonės.Antradienio naktį Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė, kad iš Čaudos (okupuotas Krymas) buvo paleistos kelios dronų „Shahed“ grupės.

Vokietijoje oficialiai užregistruota daugiau nei 1 milijonas ukrainiečių pabėgėliųVokietijoje oficialiai užregistruota 1,068 mln. prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos, pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Maximilianas Kalas.„2022 m. gruodžio 31 d. Vokietijoje buvo 1 045 815 žmonių, pabėgusių į Vokietiją nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Šių metų rugsėjo pradžioje jų buvo 1,086 milijono“, - sakė jis per spaudos konferenciją pirmadienį, pranešė „Ukrinform“.Šie žmonės užregistruoti Centriniame užsieniečių registre, sakė M. Kallas. Pastaraisiais mėnesiais iš registro išbraukti 200 tūkst. žmonių, išvykusių iš Vokietijos.M. Kallas priminė, kad Rusijos karas Ukrainoje per trumpą laiką lėmė didžiausią po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių srautą Europoje. Pernai kovo ir balandžio mėnesiais į Berlyno geležinkelio stotį kasdien atvykdavo po 15 tūkst.–16 tūkst. ukrainiečių. Ukrainiečiams pabėgėliams taikomos apsaugos taisyklės buvo kelis kartus pratęstos, artimiausiomis dienomis tai vėl bus padaryta.

Kryvyj Rihe nugraudėjo sprogimasAntradienį Ukrainos Kryvyj Riho mieste, Dnipropetrovsko srityje, per perspėjimą dėl oro antskrydžio nugriaudėjo sprogimas.Apie tai „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.„Kryvyj Rihas. Sprogimas. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite internete“, – parašė jis.Anksčiau Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad keliuose regionuose, įskaitant Dnipropetrovsko sritį, yra pavojus, kad Rusija panaudos balistinius ginklus.Išsamesnės informacijos apie sprogimą kol kas nebuvo.

Naktį surengtos dronų atakos UkrainojeRusai naktį vėl atakavo Ukrainą bepiločiais „Shahed“ orlaiviais. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.Pavojaus signalas buvo paskelbtas Donecko, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Chersono ir Mykolajivo srityse, vėliau ir Čerkasų bei Poltavos regionuose. Apie 03.00 val. Sumų ir Charkivo regionuose pranešta apie balistinių ginklų panaudojimo grėsmė. Gyventojai raginti likti slėptuvėse, apie atakų padarytą žalą ar aukas kol kas nepranešama.

Kryme – eilinė nerami naktis: pranešama apie raketų ataką Raketų atakos prieš taikinius Kryme tęsiasi. Rusijos paskirtas Sevastopolio valdžios vadovas Michailas Razvoževas paskelbė apie vieną numuštą raketą, o Ukrainos šaltiniai praneša apie sprogimą pusiasalio šiaurėje, Džankojos rajone.„Mūsų kariuomenė atremia raketų ataką. Preliminariais duomenimis, oro gynybos pajėgos Belbeko aerodromo teritorijoje numušė vieną raketą. Darbas tęsiasi“, – savo „Telegram“ kanale rašė M. Razvoževas.Karinis-civilinis aerodromas „Belbek“ yra šiauriniame Sevastopolio pakraštyje.Ukrainos „Telegram“ kanalai, remdamiesi savo šaltiniais vietoje, praneša apie sprogimą Džankojos rajone šiaurės Kryme.Tai svarbus transporto mazgas Rusijos karių tiekimo logistikoje Pietų Ukrainoje.Tuo tarpu Ukrainos Mykolaivo srityje po Rusijos raketų smūgio buvo paleista oro antskrydžio sirena.

Generalinis štabas: frontuose – be reikšmingų pokyčiųSprendžiant iš Ukrainos generalinio štabo pirmadienio vakaro suvestinės, taip pat abiejų pusių karinių tinklaraščių ataskaitų, frontuose vis dar nėra reikšmingų pokyčių: tiek rytuose, tiek pietuose abipusės atakos ir kontratakos tęsiasi be pastebimos teritorinės naudos.Generalinis štabas nieko nepraneša apie mūšius šiauriausiame priekiniame sektoriuje, Kupjansko ir Lymano kryptimis, bet rašo tik apie Rusijos kariuomenės oro antpuolius ir artilerijos apšaudymus. Sprendžiant iš šių taškų pavadinimų, priekinė linija nepasikeitė.Netoli Bachmuto, pasak generalinio štabo, Ukrainos kariuomenė atrėmė kontrataką Kleščeevkos rajone. Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigia, kad šio kaimo griuvėsiai, esantys už kelių kilometrų į pietus nuo Bachmuto, dabar nėra visiškai kontroliuojami. Ukrainos kariuomenė anksčiau paskelbė apie kaimo išlaisvinimą.Be to, Rusijos kariniai „Telegram“ kanalai skelbia nepatvirtintus pranešimus, kad šiauriniame Bachmuto srities flange Rusijos kariuomenė vėl užėmė Orekhove-Vasylivka kaimą. Ukrainos generalinio štabo santraukoje apie tai nieko nėra.Toliau į pietus, Maryinkos miesto griuvėsiuose, Ukrainos padaliniai, pasak generalinio štabo, per dieną atremė septynis priešo išpuolius, taip pat jo „bandymą pagerinti prarastą padėtį“ tik į pietus, netoli Novomykhailivkos kaimo.Santraukoje nėra informacijos apie kokius nors reikšmingus pokyčius pietiniame fronte.„Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi, puolamąsias (puolimo) operacijas Bachmuto kryptimi, daro nuostolius okupacinėms pajėgoms darbo jėga ir įranga, išeikvoja priešo pajėgas visoje fronto linijoje“, – sakoma pranešime.

Sevastopolyje paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio Sevastopolyje, Rusijos aneksuotame Kryme, pirmadienio vakarą buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio. Vietos naujienų „Telegram“ kanalai praneša apie raketą, skriejančią virš vakarinės Krymo pakrantės, tačiau kol kas tai nepatvirtinta. Eismas pagrindiniu tiltu, jungiančiu Rusijos žemyninę dalį su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva 2014 metais aneksavo nuo Ukrainos, laikinai sustabdytas, pranešė tilto operatorė. Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariuomenė pradėjo du raketų smūgius Sevastopolyje, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. Pirmoji raketa nukrito ant laivų statyklos ir jame dislokuoto iškrovimo laivo bei povandeninio laivo, antroji – Juodosios jūros laivyno būstinėje.

Žiniasklaida: JAV jau šią savaitę gali patvirtinti „kasetinių“ ATACMS perdavimą UkrainaiJungtinės Valstijos jau šią savaitę gali paskelbti apie sprendimą perduoti Ukrainai ATACMS raketas su kasetine kovine galvute. Šį pareiškimą padarė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno specialusis padėjėjas prezidentas Danas Rice'as.„Šią savaitę greičiausiai bus patvirtintas sprendimas dėl ATACMS kasetinių raketų“, – sakė jis komentare „Newsweek“.„Sutikimo dėl perkėlimo šią savaitę pakeis žaidimą. Labiausiai tikėtina, kad kitą savaitę jie pasirodys mūšio lauke be treniruočių ir pokyčių, o tai padarys didžiulį skirtumą. Paleidus šias raketas, jos sulaužo garso barjerą. Man tai yra laisvės garsas", – sakė D. Rice'as.

Nausėda ragina Lenkiją ir Ukrainą grįžti prie dvišalio dialogo: konfliktu suinteresuota tik RusijaPrezidentas Gitanas Nausėda ragina Lenkiją ir Ukrainą stabilizuoti konfliktą dėl grūdų ir sugrįžti prie bendro dialogo. Pasak jo, nesutarimais tarp šių dviejų šalių suinteresuota yra tik Rusija.„Pastaruoju metu matėme, kad pasisakymai vis labiau aštrėja, jie tampa abipusiai. Paprašiau kolegų nebeeskaluoti situacijos, pasistengti ją stabilizuoti pradžioje, o vėliau ir dvišaliu pagrindu grįžti prie normalaus dialogo, pasistengti žiūrėti į šį klausimą konstruktyviai“, – LNK televizijai pirmadienį teigė G. Nausėda, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse susitikęs tiek su Lenkijos, tiek su Ukrainos prezidentu.Lietuvos vadovo teigimu, Vakarai šiuo konfliktu nėra suinteresuoti.„Visi norime to paties – Ukrainos kiek galima greitesnės pergalės kare prieš Rusiją. Kas suinteresuotas konfliktu? Vienintelis subjektas – Rusijos Federacija. Na, galbūt dar Baltarusija, bet aš jos nebetraktuoju atskirai“, – sakė Lietuvos prezidentas.ELTA primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms.Visgi kitą dieną Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patikino, kad jo pasisakymas buvo neteisingai suprastas.Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose, kai Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno Vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.Europos Komisija (EK) šių metų gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje.Nors prieš kelias savaites EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Rusai antrą kartą per dieną užpuolė Chersono Dnipro rajonąPasak Chersono regiono regioninės karinės administracijos vadovo Aleksandro Prokudino, buvo nužudyti trys žmonės – du vyrai ir moteris. Dar trys buvo sužeisti.„Rusijos kariuomenė vėl puolė Chersono Dnipro rajoną. Pirminiais duomenimis, nuo patirtų sužalojimų mirė du vyrai ir viena moteris. Dar trys žmonės buvo sužeisti. Jie buvo nuvežti į ligoninę“, – savo „Telegram“ kanale sakė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas A. Prokudinas.Tuo pačiu metu Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko rašė, kad pagal preliminarią informaciją trys žmonės buvo nužudyti ir du buvo sužeisti. Informacija yra aiškinama.

JAV įvedė sankcijas Kinijos ir Rusijos įmonėms JAV įvedė naujus prekybos apribojimus 11 Kinijos ir penkioms Rusijos įmonėms, kaltindamos kai kurias jų tiekiant komponentus bepiločiams orlaiviams Maskvos kariuomenei gaminti.Prekybos departamentas, prižiūrintis eksporto politiką,  į juodąjį prekybos sąrašą iš viso įtraukė 28 įmones, įskaitant kai kurias iš Suomijos ir Vokietijos.Devynios iš įmonių, įskaitant Kinijos „Asia Pacific Links Ltd“ ir Rusijos „SMT-iLogic“, tariamai dalyvavo schemoje tiekiant dronų dalis. „Nedvejodami imsimės greitų ir veiksmingų veiksmų prieš tuos, kurie ir toliau siekia aprūpinti ir palaikyti neteisėtą ir amoralų Putino karą Ukrainoje“, – sakė departamento eksporto kontrolės vadovas Alanas Estevezas.

Kyjivas praneša apie sunaikintą rusų amunicijos sandėlį Rytų UkrainojeRusijos okupuotoje Luhansko srityje Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, sprogo vieno fabriko teritorijoje esantis rusų amunicijos sandėlis. Sorokynės mieste pirmadienį nugriaudėjo smarkus sprogimas, „Telegram“ tinkle pranešė Luhansko srities ukrainiečių karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras.Sovietmečiu Krasnodonu vadintas miestas yra už daugiau kaip 100 km nuo fronto, tačiau tik per maždaug 10 km nuo Rusijos sienos.Keliuose internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti dūmų debesys virš miesto. Be to, girdėjosi detonuojant amunicijai tipiški į fejerverkus panašūs sprogimai po pirmojo driokstelėjimo.Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės.

Skelbiama apie sprogimą Rusijoje: dega dyzelino gamykla„Telegram“ socialiniame tinkle „Obozrevatel“ pranešama apie Brianske nugriaudėjusį sprogimą, po kurio kilo gaisras, galimai, dyzelino gamykloje.Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje matomi kylantys dūmai.https://t.me/uaobozrevatel/92109

Rusija teigia išstūmusi ukrainiečius iš kaimo netoli BachmutoRusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos pajėgos buvo išstumtos iš Orechovo-Vasilevkos kaimo, esančio į šiaurę nuo Bachmuto.Kaip pranešė naujienų agentūra TASS, Vladimiras Rogovas, prorusiško separatistinio judėjimo šioje srityje pirmininkas, tai pareiškė per „Telegram“ kanalą.„Šiauriniame Artiomovsko krypties flange Rusijos kariai išstūmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus iš Orechovo-Vasilevkos kaimo“, – rašė jis.

Oro smūgio Beryslave aukų skaičius išaugo iki trijųRusijos oro smūgio Beryslavo mieste Ukrainos Chersono srityje aukų skaičius išaugo iki trijų.Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas „Telegram“ kanale pranešė, kad ligoninėje nuo sužalojimų mirė 55 metų vyras. Prieš tai pranešta apie 73 metų vyro ir 70-metės moters žūtį. Per ataką sužeista dar viena moteris, ji gydoma ligoninėje.Rusijos naikintuvas, tikriausiai „Suchoi Su-34“, pirmadienį apie 10.00 val. ant miesto numetė bombas.Beryslavas, esantis šiaurės vakariniame Dnipro upės krante, buvo bombarduojamas jau  sekmadienį, taip pat ne kartą ir anksčiau.

Duda: Lenkija gali tiekti senus ginklus Ukrainai, kai jie bus pakeisti naujaisLenkijos prezidentas Andrzejus Duda iškėlė perspektyvą aprūpinti Ukraina senesniais ginklais iš savo šalies arsenalo, kai jie bus pakeisti modernesniais, taip akivaizdžiai bandydamas sušvelninti ginčą, dėl kurio santykiai praėjusią savaitę paaštrėjo.Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę pareiškė, kad Varšuva daugiau nebesiųs ginklų Ukrainai, nes ji siekia papildyti savo karinį arsenalą, kilus ginčui dėl Ukrainos grūdų eksporto į ES šalis, dėl kurių kainos krito.Tačiau Duda šiandien išsakė pastabas, kai JAV valstybės departamentas paskelbė, kad pasirašė 2 milijardų dolerių užsienio karinio finansavimo tiesioginės paskolos sutartį, skirtą paremti Lenkijos gynybos modernizavimą.„Be savo pagrindinio vaidmens, palengvinant tarptautinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, Lenkija pademonstravo savo tvirtą įsipareigojimą stiprinti regioninį saugumą, investuodama į gynybos išlaidas“, – nurodė departamentas.Duda sakė, kad dovanoti naujesnę įrangą nėra verta. „Ši įranga turi būti naudojama stiprinant Lenkijos kariuomenę. Mes neišleidžiame milijardų, kad ją tik atiduotume, – sakė jis. – Kai sena įranga pakeičiama modernia įranga, nematau jokios problemos ją išsiųsti į Ukrainą.“

Orbanas kelia sąlygą: kitaip nepalaikysime Ukrainos jokiu klausimuVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį kalbėdamas parlamente Budapešte perspėjo Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.Vengrija nerems Kyjivo „jokiais tarptautiniais klausimais“, kol vyriausybė negrąžins etniniams vengrams Ukrainoje ankstesnių teisių, pareiškė V. Orbanas. Dėl šios temos Ukraina jau praeityje yra sulaukusi Vengrijos kritikos.Vyriausybė Budapešte kaltina Ukrainą suvaržius 150 000 etninių vengrų teisę vartoti jų gimtąją kalbą.Ukraina 2017 m. priėmė įstatymą, kuris riboja mažumų kalbų vartojimą mokyklose.

JT tyrimų komisija: Rusijos pajėgos Ukrainoje ir toliau vykdo karo nusikaltimusRusijos ginkluotosios pajėgos, pasak JT tyrimų komisijos, ir toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus. Tai atakos prieš civilius, kankinimai, seksualinis smurtas ir smūgiai energetikos infrastruktūrai, pirmadienį Ženevoje pareiškė Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija. Atsakingi asmenys esą turi būti patraukti atsakomybėn.Komisija, pristatydama savo ataskaitą JT Žmogaus teisių tarybai, teigė dokumentavusi atakas sprogstamaisiais ginklais prieš gyvenamuosius namus, medicinos įstaigą, geležinkelio stotį, restoraną, parduotuves ir komercinius sandėlius. Per šias atakas esą būta civilių aukų, apgadinti arba sunaikinti svarbūs objektai ir nutrauktas svarbių viešųjų paslaugų teikimas.Komisijos tyrimas Chersono ir Zaporižios srityse rodo, kad rusų ginkluotosios pajėgos dideliu mastu ir sistemingai taiko kankinimus. Aukos kaltinamos esant ukrainiečių pajėgų informatoriais. Kai kuriais atvejais kankinimai buvo tokie žiaurūs, kad aukos mirė.Chersono srityje rusų kariai prievartavo moteris nuo 19 iki 83 metų amžiaus. Neretai jų šeimų nariai buvo gretimose patalpose. Komisija teigia tyrusi atskirus atvejus, kai nepilnamečiai be palydos buvo deportuoti į Rusiją. Komisija taip pat priminė, kad Ukrainos institucijos turi skubiai ir nuodugniai ištirti keletą atvejų, kai pačios ukrainiečių pajėgos vykdė pažeidimus.JT Žmogaus teisių taryba Ukrainos komisiją paskyrė po Rusijos invazijos. Komisija reguliariai lankosi Ukrainoje ir rengia ataskaitas, kurios galėtų būti panaudotos per galimus baudžiamuosius procesus.

V. Zelenskis patvirtino: JAV gamybos tankai „Abrams“ jau atvyko į UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad JAV tankai „Abrams“ jau atvyko į Ukrainos teritoriją ir rengiamasi šiais tankais sustiprinti pajėgas, kurios lėtai vykdo kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę.Birželio mėnesį Kyjivas, sukūręs šturmo batalionus ir gavęs kai kurių Vakarų šalių pažadėtų ginklų, paskelbė sieksiantis susigrąžinti Rusijos pajėgų užimtas žemes.„Geros žinios iš (gynybos) ministro (Rustemo) Umerovo. „Abramsai“ jau Ukrainoje ir ruošiamasi sustiprinti mūsų brigadas“, – sakoma V. Zelenskio įraše socialinėje žiniasklaidoje.V. Zelenskis nedetalizavo, kiek tankų atvyko į šalį ir kiek laiko užtruks, kol jie bus dislokuoti fronto linijoje.Šių metų pradžioje Vašingtonas pažadėjo Kyjivui suteikti 31 tanką „Abrams“ – jie yra dalis daugiau kaip 43 mlrd. dolerių vertės saugumo paramos, kurią JAV suteikė per pastaruosius 18 mėnesių.JAV pareigūnai teigė, kad tankai bus komplektuojami su 120 mm šarvus pramušančiais šaudmenimis su nusodrintuoju uranu.Sprendimas aprūpinti Ukrainą „Abrams“ tankais buvo svarbus posūkis, nes JAV  gynybos pareigūnai anksčiau ne kartą teigė, kad šie tankai dėl savo sudėtingumo netinka Kyjivo pajėgoms.„RBK-Ukraina“ citavo Ukrainos gynybos ministerijos karinės žvalgybos vadą Kyrylą Budanovą, kuris žiniasklaidai teigė, kad Ukraina „Abramsus“ naudos „labai atsargiai ir tik gerai suplanuotoms operacijoms“.Jis aiškino, kad, jei tokie tankai bus naudojami fronto linijoje ir tiesiog eiliniame mūšyje, jie ilgai netarnaus. Pasak jo, tokios transporto priemonės turėtų būti naudojamos tik labai gerai parengtose proveržio operacijose.

Per rusų aviacijos smūgį Odesoje sunaikinta beveik 1 000 tonų grūdųUkraina po Rusijos oro antskrydžio praneša apie didelius nuostolius Juodosios jūros Odesos regione. „Dar viena didelė ataka prieš Odesą“, – pirmadienį pareiškė ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. Jos duomenimis, sunaikintos grūdų saugyklos, smarkiai apgadintas Odesos uostas. Saugyklose, pasak srities vyriausybės, buvo beveik 1 000 tonų grūdų, informuoja agentūra „Reuters“.Anot energetikos ministerijos, pažeistas ir elektros tinklas. Daugiau kaip 1 000 klientų Odesos srityje neturi elektros energijos.Ukrainos kariuomenės duomenimis, Rusija paleido dvi hipergarsines raketas, kad sunaikintų grūdų sandėlius. Šis naktinis smūgis yra vienas iš visos serijos raketų ir dronų atakų, kuriomis Rusija, anot Kyjivo, mėgina užkirsti kelią ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos gabenimui laivais.

„The New York Times“ šaltiniai: pirmieji „Abrams“ tankai pristatyti į UkrainąPirmieji amerikiečių tankai „Abrams“ jau pristatyti į Ukrainą, praneša amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis dviem neįvardintais šaltiniais. Anot šaltinių, tankai buvo išsiųsti šeštadienį. Tikslaus išsiųstų tankų skaičiaus jie nepateikė.

Rusija: Belgorodo srityje dronas atakavo ryšių objektąRusai skundžiasi, kad esą dronas kamikadzė atakavo ryšių objektą Belgorodo srities Muromo kaime.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Belgorodo srities gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Šebekino miesto apygardos Muromo kaime bepilotis orlaivis kamikadzė atakavo infrastruktūros ryšių objektą. Nukentėjusiųjų nėra. Į incidento vietą išvyko operatyvinės tarnybos“, – pareiškė valdininkas.V. Gladkovas taip pat pranešė, kad per Valuikų miesto apygardos Urazovo kaimo apšaudymą nukentėjo du žmonės: viena moteris lengvai kontuzyta, antrajai ​​stiklo šukės prakirto antakį.Pasak gubernatoriaus, „sviedinys pataikė į ūkinį pastatą ir jį sugriovė, taip pat nukentėjo privačios namų valdos langai, stogas ir tvora“.Taip pat nutraukta elektros perdavimo linija, be elektros liko Naujosios Tavolžankos ir Archangelskojės kaimų gyventojai.Portalas pažymi, kad rusai dėl apšaudymų tradiciškai kaltina Ukrainos kariškius, nepateikdami jokių įrodymų.Pastaraisiais mėnesiais įvairiose Rusijos srityse beveik kasdien girdėti sprogimai, vietos valdžia praneša apie „dronų antskrydžius“.

JT tyrėjai: Rusijos žiniasklaidos retorika gali būti „genocido kurstymas“Pirmadienį pristatytas Jungtinių Tautų (JT) tyrimas dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje, padarytų po Rusijos invazijos, parodė, jog kai kuri Rusijos žiniasklaidos skleidžiama retorika gali prilygti genocido kurstymui.Tyrimo grupės vadovas Erikas Mose'as JT Žmogaus teisių taryboje pareiškė susirūpinimą „dėl įtariamo genocido Ukrainoje“ ir perspėjo, jog „kai kuri Rusijos valstybinėje ir kitoje žiniasklaidoje skleidžiama retorika gali prilygti genocido kurstymui“. Pasak jo, komanda „tęsia savo tyrimus tokiais klausimais“.

Ukraina: Sevastopolyje likviduotas Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) praneša, kad per ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą buvo likviduoti 34 Rusijos karininkai, tarp jų ir Juodosios jūros laivyno vadas Sevastopolyje. Dar 105 okupantai buvo sužeisti. Rusijos karinio jūrų laivyno Juodosios jūros laivyno vadu buvo admirolas Viktoras Sokolovas. Po šio penktadienį surengto smūgio iš taikiniu tapusio pastato plūdo tamsūs dūmai. „Būstinė yra nepataisomai sugadinta“, – priduriama specialiųjų pajėgų pranešime. Rusijos gynybos ministerija tą dieną, kai buvo surengta ataka kalbėjo apie vieną dingusį kariškį. Ji iš pradžių skelbė, kad žuvo vienas žmogus. Šeštadienį Ukraina pranešė, kad per penktadienį surengtą raketų ataką prieš Maskvos Juodosios jūros laivyno vadavietę Krymo Sevastopolio uostamiestyje žuvo arba buvo sužeisti dešimtys kariškių, įskaitant „aukštus Rusijos karinio jūrų laivyno vadus“. „Išsamesnė informacija apie puolimą bus atskleista kaip galima greičiau, o rezultatas – dešimtys žuvusių ir sužeistų okupantų, įskaitant aukštus laivyno vadus“, – pranešė Ukrainos kariuomenė ir pridūrė, kad smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko „Rusijos laivyno vadovybės susitikimas“. https://t.me/uniannet/112474

Per Rusijos surengtą puolimą Odesoje žuvo vienas žmogusPer Rusijos naktį surengtą išpuolį Odesos srityje žuvo grūdų sandėlio darbuotojas, „Telegram“ programėlėje pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.„Dėl Rusijos naktinės atakos turime žuvusį žmogų“, – sakoma jo pranešime.Pasak regiono gubernatoriaus, Rusijos raketa pataikė į grūdų sandėlį, su dviem ten dirbusiais žmonėmis nuo praėjusios nakties nepavyko susisiekti, bet 12.15 val. po griuvėsiais buvo rastas vieno iš dingusių asmenų kūnas. Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama.Rusija puolė Odesos sritį ankstyvomis rugsėjo 25-iosios valandomis dronais ir dviejų tipų raketomis, sugriovė grūdų sandėlį ir privatų namą, taip pat pakenkė Odesos jūrų uostui ir netoliese esančiam viešbučiui.

„Drebėjo visas miestas“: rusų okupuotoje Sorokynėje – galingas sprogimas Okupuotame Sorokynės mieste Ukrainos Luhansko srityje nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia UNIAN. Remiantis pirmine informacija, įvykdyta ataka prieš rusų šaudmenų atsargų slėptuvę. Kaip skelbia vietos šaltiniai, sprogimas nugriaudėjo gamyklos „Junost“ teritorijoje arba kažkur netoliese. Ukrainos žurnalistas Denysas Kazanskis, besispecializuojantis įvykiuose okupuotos Donbaso teritorijose, patvirtino, kad buvo taikytasi į rusų šaudmenų slėptuvę. „Atakavo rusų atsargas gamykloje „Junost“. Nuo sprogimų drebėjo visas miestas. Detonuojama amunicija. Paskelbta apie mokyklos evakuaciją“, – savo „Telegram“ kanale rašė žurnalistas ir pridūrė, kad sprogimai sunaikino pusę gamyklos. Socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašais ir nuotraukomis.  Įspėjame, kad įrašuose skamba necenzūrinė leksika. https://t.me/u_now/113289

Moldova: Uždniestrėje nukrito raketos S-300 nuolaužų Pirmadienį, rugsėjo 25-ąją, separatistiniame Moldovos regione Uždniestrėje nukrito 1968 metų pavyzdžio raketos S-300 nuolaužų. Tai pranešė vietos valdžios atstovai, kuriais remiasi Moldovos leidinys „Newsmaker“. Gautomis žiniomis, sprogimas įvyko ore. Raketos nuolaužos nukrito viename iš daržų Kickanų kaime. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Rusams atakuojant Ukrainą dronais „Shahed“, jų nuolaužų randama ir Rumunijos, kuri yra NATO narė, teritorijoje. https://t.me/u_now/113300

Rusijos aerodrome – sprogimas: nukentėjo rusų aviacijos pulko vadovybė Rugsėjo 24 d. Kursko srityje esantį Chalino aerodromą atakavo bepilotis orlaivis, per incidentą nukentėjo Rusijos aviacijos pulko vadovybė, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, praneša UNIAN. Ten bazuojasi 14-asis gvardijos naikintuvų aviacijos pulkas, kurio ginkluotėje yra lėktuvų Su-30SM, rašo portalas „LIGA.net“, remdamasis pašnekovu iš Vyriausiosios žvalgybos valdybos. Per sprogimą žuvo arba buvo sužeisti 14-ojo aviacijos pulko vadas, vienas iš jo pavaduotojų, grupė karininkų, karinės kontržvalgybos atstovas ir aerodromo darbuotojai. Šaltinio teigimu, „galingas“ sprogimas nugriaudėjo ant kilimo ir tūpimo tako, o „žuvusieji ir sužeistieji ilgai buvo vežami iš įvykio vietos“. Anot jo, Rusijos radioelektroninės kovos priemonės perėmė „ukrainiečių droną“ netoli aerodromo, o tada šis „saugiai nusileido“ ant kilimo ir tūpimo tako. „Jo apžiūrėti ir nufotografuoti atvyko aviacijos pulko vadovybė ir FSB pareigūnai. Kai „garbinga“ delegacija pamėgino apžiūrėti „trofėjinį" droną, buvo detonuotas sprogmuo", – sakė šaltinis. Rusai sekmadienį paskelbė, kad rugsėjo 24-osios vakarą danguje virš Kursko srities numušė bepilotį orlaivį. Rusijos gynybos ministerija „Telgram“ kanale pranešė, kad apie 20 val. 30 min. lėktuvo tipo dronas bandė atakuoti objektus Rusijos Federacijos teritorijoje. „Budėjusios oro gynybos sistemos sunaikino Ukrainos bepilotę skraidyklę virš Kursko srities“, – sakoma pranešime. UNIAN pažymi, kad sekmadienio vakarą Rusijos tinklalapis „Fighterbomber“ pareiškė užuojautą dėl įvykių Chalino aerodrome Kursko srityje. Oficialios institucijos to niekaip nekomentavo. https://t.me/Ukraine_365News/62764

Per savaitę Ukrainoje – 100 rusų raketų smūgių ir 430 oro antskrydžiųPraėjusią savaitę Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje surengė daugiau kaip 100 raketų smūgių ir 430 oro antskrydžių.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai per nacionalinį telemaratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas spaudai Pavlo Kovalčukas.„Praėjusią savaitę priešas prieš Ukrainos pozicijas ir gyvenvietes surengė daugiau kaip 100 raketų smūgių, 430 oro antskrydžių ir apie 340 kartų paleido ugnį iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Rusijos atakų Ukrainos teritorijoje pavojus išlieka aukštas“, – nurodė P. Kovalčukas.Pasak jo, rusai toliau rengia didelio masto raketų ir oro atakas, kombinuodami jas su „Shahed“ tipo dronų atakomis, tokiu būdu siekdami nustekenti Ukrainos oro gynybos sistemas.„Ukrinform“ primena, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. naktį Ukrainos oro gynybos daliniai numušė 11 Rusijos „Kalibr“ tipo raketų ir 19 dronų „Shahed“.

Pasienyje Charkivo srityje rusai išstumti iš Ukrainos teritorijos Charkovo srities Kupiansko rajone, viename iš sienos ruožų, brigados „Plieno siena“ pasieniečiai kartu su Ginkluotųjų pajėgų kariais išstūmė okupantus rusus iš Ukrainos teritorijos.Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba.„Kupiansko rajone „Plieno sienos“ brigados sausumos ir oro žvalgyba užfiksavo rusų bandymus įsitvirtinti. Rusijos pusėje statydami fortifikacijų liniją, okupantai įžengė į Ukrainos teritoriją ir ėmė statyti įtvirtinimus netoli sienos“, – rašoma pranešime.Kai stebimame punkte ir prie jo Ukrainos teritorijoje buvo apie 15 okupantų, žvalgai su vienos tankų brigados kariais ėmėsi bendrų veiksmų, kad išstumtų priešą už valstybinės sienos.Kelis įsibrovėlius likvidavo pasieniečių snaiperiai, o Rusijos kareiviams pradėjus bėgti iš Ukrainos teritorijos, gynėjai paleido į juos tankų ir minosvaidžių ugnį.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 25 d. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino apie 276 270 okupantų rusų.

Po dar vieno Rusijos prasimanymo – atsakas iš VokietijosRusijoje platinama melagiena, kad esą Ukrainoje „Rusijos armijos žvalgai sunaikino tanką „Leopard“, kurio įgulą sudarė tik vokiečiai“.Dar vieną Rusijos propagandos prasimanymą paneigė Vokietijos gynybos ministerija, praneša „Deutsche Welle“, remdamasis oficialiu žinybos komentaru.„Ukrainoje nėra vokiečių tankų įgulų“, – pareiškė oficialus Vokietijos gynybos ministerijos atstovas, atsakydamas į atitinkamą klausimą.Rugsėjo 23 d. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą „Rusijos ginkluotųjų pajėgų žvalgai sunaikino Ukrainai perduotą tanką „Leopard“, kurio įgulą sudarė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai“. Kaip informacijos šaltinis buvo nurodytas anoniminis „Zaporižios kryptimi veikiančios žvalgų grupės vadas“.Buvo teigiama, esą žuvo visa sunaikinto tanko „Leopard“ įgula, o sunkiai sužeistas mechanikas vairuotojas, pamatęs Rusijos kareivius, ėmė šaukti: „Nicht schießen“ („Nešaudykite“). Vėliau jis neva mirė, bet prieš tai esą spėjo pasakyti, kad yra „Bundesvero kariškis“, o visa tanko įgula buvo „iš tos pačios kuopos“.Rugpjūčio pradžioje Ukraina gavo pirmuosius 10 tankų „Leopard 1“ iš Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos.

Šaltinis Kremliuje: Rusijos ministrui Šoigu – Putino nurodymasŠaltinis Kremliaus viduje teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies gynybos ministrui Sergejui Šoigu davė laiko iki 2023 metų spalio pradžios pagerinti situaciją fronte, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą ir sugrąžinti iniciatyvą į Rusijos pajėgų rankas. Būtent su tuo gali būti susisijusios aktyvios rusų kontratakos, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.„Šaltinio Kremliaus viduje pareiškimas, jeigu jis atitinka realybę, reiškia, kad gali būti, jog Rusijos karinė vadovybė būtent dėl šios priežasties rengia intensyvias atakas, vildamasi pasiekti Ukrainos kontrpuolimo kulminacijos, nors tai ir kainuotų Rusijos karinį potencialą“, – teigiama ISW ataskaitoje.Analitikai pabrėžia, kad jau anksčiau būta atvejų, kai Rusijos gynybos ministerija, baimindamasi netekti V. Putino prielankumo, aktyvavo visas pastangas ir pašalino dalį vadų. Skelbiama, kad į nemalonę pateko tie, kurie kritiškai atsiliepė apie nepasiekiamų karinių tikslų vaikymąsi Rusijos pajėgų sąskaita.

Jermakas: Kissingeris dabar yra vienas iš Ukrainos narystės NATO lobistųBuvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris dabar yra vienas iš Ukrainos narystės NATO lobistų, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.„Per vizitą JAV kartu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikome su garsiu diplomatu, mokslininku ir politiku Henry Kissingeriu (...) labai išsamiai pasikalbėjome“, – „Telegram“ kanale pranešė A. Jermakas.Pasak jo, H. Kissingeris pateikė daug taiklių pastebėjimų apie karą su Rusija ir dabartinę padėtį. „Prieš šį karą buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes bijojau, kad tai paskatins procesą, koks vyksta dabar. Tačiau dabar mintis apie neutralią Ukrainą tokiomis sąlygomis nebėra prasminga“, - sakė H. Kissingeris.Pabrėžta, kad Rusija siekia sugriauti pasaulio tvarką, pažeisti ir pakeisti tarptautinę teisę bei JT Chartiją, primesdama savo sąmokslo teoriją ir taisyklių aiškinimą. Todėl, pasak A. Jermako, dabar H. Kissingeris yra vienas iš Ukrainos narystės NATO lobistų.„Iš tiesų, Ukrainos narystė Aljanse yra geriausia investicija į Europos saugumą daugeliui metų į priekį“, – pabrėžė A. Jermakas.Buvo žinoma, kad JAV valstybės sekretorius ir Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H. Kissingeris prieštarauja Ukrainos narystei NATO, bet sausį jis pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Ukraina turi tapti NATO nare, tai būtų geriausias sprendimas.

Ukraina: jau sunaikinta apie 276 270 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 420 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 276 270 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 667 tankų, 8 927 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 260 artilerijos sistemų, 791 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 533 oro gynybos priemonių, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 895 dronų, 1 518 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 746 automobilių, 918 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

ES komisaras: Kinijos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu kelia pavojų šalies reputacijaiKinijos pozicija Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu daro įtaką šalies įvaizdžiui, Pekino atsisakymas pasmerkti invaziją kelia pavojų šalies reputacijai, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.ES prekybos komisaras išvyko į kelių dienų kelionę į Kiniją, ten susitiks su aukštais ekonomikos pareigūnais  ir išdėstys poziciją, kad ES nesiekia atsiriboti nuo Kinijos ekonomikos srityje.Kinija mėgina save pateikti kaip neutralią karo Ukrainoje atžvilgiu, bet drauge siūlo vis labiau izoliuotai Maskvai gyvybiškai svarbų diplomatinį ir finansinį palaikymą. Rusija ir Kinija dažnai pabrėžia partnerystę „be ribų“ bei ekonominį ir karinį bendradarbiavimą.Kinijos pozicija „turi įtakos šalies įvaizdžiui ne tik Europos vartotojams, bet ir verslui“, – sakė V. Dombrovskis Kinijos sostinėje. „Teritorinis vientisumas visada buvo pagrindinis Kinijos tarptautinės diplomatijos principas. Rusijos karas akivaizdžiai pažeidžia šį principą, – pabrėžė jis. – Kinija visada pasisako už tai, kad kiekviena šalis galėtų laisvai pasirinkti savo vystymosi kelią. Todėl mums labai sunku suprasti Kinijos poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu, nes tai pažeidžia pačios Kinijos esminius principus“.Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kovą su valstybiniu vizitu lankėsi Rusijoje ir pareiškė, kad abiejų šalių santykiai įžengė į naują erą. Kitą mėnesį Kinijoje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Europos verslo įmonės Kinijoje vis labiau abejoja savo pozicijomis, susidurdamos su naujais griežtais saugumo įstatymais ir prekybos politizavimu, perspėjo Europos Komisijos narys, kalbėjęs Pekino Tsinghua universitete.V. Dombrovskis atkreipė dėmesį į naują užsienio santykių įstatymą ir neseniai atnaujintus Kinijos kovos su šnipinėjimu įstatymus, keliančius „didelį susirūpinimą mūsų verslo bendruomenei“. „Jų dviprasmiškumas suteikia per daug erdvės interpretacijoms“, – perspėjo jis. – Tai reiškia, kad Europos įmonėms sunku suprasti savo įsipareigojimus laikytis reikalavimų – tai veiksnys, kuris labai mažina verslo pasitikėjimą ir atgraso nuo naujų investicijų Kinijoje“.Vis dėlto V. Dombrovskis tvirtino, kad Kinija išlieka patrauklia investavimo galimybe Europos verslui. „ES ir Kinija, atsivėrusios pasauliui, gavo didžiulę naudą. Prekyba ir bendradarbiavimas tarp valstybių padėjo sustiprinti mūsų ekonominę ir geopolitinę jėgą“, – sakė jis, bet pridūrė, kad didėjantys iššūkiai verslui gali paversti abipusę naudą abipusiu pralaimėjimu.Praėjusią savaitę Europos Sąjungos prekybos rūmai paskelbė ataskaitą, parodžiusią, kad verslo pasitikėjimas Kinija yra vienas mažiausių per dešimtmečius. „Dešimtmečius Europos įmonės klestėjo Kinijoje“, – sakė rūmų prezidentas Jensas Eskelundas. Tačiau po trejų „sukrėtimų“ metų „daugelis iš naujo įvertino svarbias prielaidas apie Kinijos rinką“.Kitą dieną po šio pranešimo Kinijos prekybos ministerija atkirto, kad ES laikosi „akivaizdaus protekcionizmo“.

Rusai naktį smogė OdesaiRusai naktį į pirmadienį atakavo Odesos sritį dronais „Shahed“, raketomis „Oniks“ ir „Kalibr“, oro gynyba numušė visus bepiločius orlaivius ir didžiąją dalį raketų, tačiau nuo smūgio nukentėjo uosto infrastruktūra.Pietų gynybos pajėgų duomenimis, priešas paleido į Odesos sritį 19 smogiamųjų dronų „Shahed-136/131“ ir dvi viršgarsines raketas „Oniks“, taip pat panaudojau 12 raketų „Kalibr“, kurios skrido sudėtingomis trajektorijomis virš įvairių sričių.„Atakai iš jūros, be antvandeninio raketų nešėjo, buvo pasitelktas ir povandeninis laivas iš Novorosijsko įlankos“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad 19 dronų „Shahed“ ir 11 raketų „Kalibr“ numušė oro gynybos pajėgos ir priemonės. Po vieną raketą „Kalibr“ numušta virš Mykolajivo ir Kirovogrado sričių, didžioji dauguma – danguje virš Odesos srities.Deja, buvo pataikyta į uosto infrastruktūrą. Jūrų stotis Odesoje patyrė didelių nuostolių, gaisras kilo jau kelerius metus neveikiančiame stoties viešbučio pastate, jis buvo operatyviai užgesintas.Be to, raketos „Oniks“ sugriovė grūdų saugyklas, bet žmonės nenukentėjo.Krintančios nuolaužos apgadino vienos iš įmonių sandėlius ir privatų namą Odesos priemiestyje, juose kilo gaisrai. Taip pat užsidegė žolė atvirose teritorijose.„Sprogimo bangos keliuose namuose išdaužė stiklus, viena civilė buvo sužeista, jai suteikta medicinos pagalba“, – pažymėjo Pietų gynybos pajėgų atstovai.Naktį į pirmadienį Ukrainoje vėl buvo paskelbtas oro pavojus. Buvo pranešta, kad okupantai surengė kombinuotą ataką prieš pietus, per kurią buvo naudojamos raketos ir dronai.Raketos iš pradžių buvo nukreiptos į vakarus, o paskui staigiai pakeitė kursą į pietus – Odesą ir Izmailą.https://t.me/UaOnlii/60714

Naktį rusai vėl atakavo Ukrainos teritoriją iš oro ir sausumosRugsėjo 25 d. naktį rusai vėl atakavo Ukrainos teritoriją iš oro ir sausumos – visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo, kad priešas naudoja sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir bepiločius lėktuvus kamikadzes „Shahed“, vėliau prie jų užpuolikai pridėjo ir raketos „Oniks“.Daugiausia sprogimų girdėjosi Odesoje – ji buvo atakuojama visų trijų rūšių ginklais. Be to, sprogimai girdėjosi ir Kryvyj Riho mieste.Rugsėjo 25 d. rusai apšaudė Odesą – nukentėjo uosto infrastruktūra, buvo sugriautas negyvenamas daugiaaukštis pastatas ir keletas kitų objektų.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Odesos srities vadovu Olehu Kiperiu.Taigi, rusai Odesos regioną atakavo bepiločiais lėktuvais ir dviejų tipų raketomis.„Deja, įvyko smūgis. Buvo atakuojama uosto infrastruktūra. Odesos mieste kilo gaisras negyvenamame daugiaaukštyje. Gaisras buvo skubiai likviduotas“, – sakė O. Kiperis.Taip pat buvo apgadintas sandėlis ir vienas iš privačių namų Odesos rajone.Pareigūnas taip pat pranešė, kad sprogimo banga traumavo vieną žmogų. Moteris buvo sužeista nuolaužų, jai teikiama visa būtina priežiūra vietos ligoninėje.

Ukraina ir Lenkija steigs didelį karinės medicinos centrąKijevas ir Varšuva kuria didelį karinės medicinos centrą, kuriame galėtų keistis patirtimi ir teikti praktinę pagalbą, kuri yra svarbi karo sąlygomis.Tai sakė Varšuvos Karo medicinos instituto direktorius generolas Grzegorzas Gielerakas, kalbėjęs su „Ukrinform“ korespondentu.Įkurti didelio masto karinės medicinos srities centrą buvo nuspręsta šių metų gegužę Kijeve vykusiame Ukrainos ir Lenkijos karinių pareigūnų, įskaitant abiejų kariuomenių medicinos skyrių vadovus, susitikime. Jis pažymėjo, kad tame susitikime buvo nustatytas abipusio bendradarbiavimo grafikas ir planas.

Ukrainos prezidentas: JAV priėmė istorinį sprendimą dėl bendros ginklų gamybosPriimtas istorinis sprendimas dėl bendros Ukrainos ir JAV ginklų, ypač oro gynybos sistemų, gamybos.„Jungtinės Valstijos priėmė istorinį sprendimą bendrai gaminti ginklus ir gynybos sistemas. Pirmiausia, oro gynybos“, – savo vakariniame pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Pasak šalies vadovo, tai, kas dar neseniai buvo absoliuti fantazija, taps realybe.„Paversime tai realybe. Visi, kurie dirba valstybei. Ir tai yra nauja Ukrainos gynybos pramonės kokybė – daug galingesnė“, – sakė V. Zelenskis.Šį sprendimą jis pavadino reikšmingu indėliu į ekonomiką, nes tai reiškia įmones, naujas darbo vietas abiem mūsų tautoms – ukrainiečiams ir amerikiečiams.V. Zelenskis padėkojo JAV prezidentui J. Bidenui ir visai jo komandai bei „visiems Amerikoje, kurie vertina laisvę ir palaiko Ukrainą“.„Turime aiškią naujo Ukrainos atsparumo perspektyvą, kuri neleis pasikartoti Rusijos agresijai“, – reziumavo prezidentas.Kaip pranešama, Ukraina ir JAV pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės sektoriuje.

Diversantai susprogdino įrangą dviejuose Rusijos kariniuose miesteliuoseSekmadienio ryte diversantai susprogdino įrangą Rusijos Maskvos ir Kalugos sričių kariniuose miesteliuose.Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko apie tai pranešė „Telegram“ kanale.„Rugsėjo 24-osios naktį nenustatyti diversantai išplėtė sprogdinimų geografiją šalyje agresorėje, išsiskirdami sėkmingais veiksmais Maskvos ir Kalugos regionuose“, – rašė jis.Visų pirma buvo sunaikintas degalų sunkvežimis 1-osios tankų armijos 2-osios gvardijos motorizuotųjų šaulių divizijos kariniame miestelyje (karinis dalinys 23626, Kalininecas, Naro-Fominsko rajonas). Keturios transporto priemonės su priekabomis buvo sunaikintos 60-ojo ginklų arsenalo kariniame miestelyje (karinis dalinys 42702, Kaluga). „Saugumo sumetimais „bavovnos“ (sprogimų – red.) nuotraukos ir vaizdo įrašai bus pateikti vėliau“, – sakė Ukrainos karinė žvalgyba.

Rusų okupantai Donecko srityje įvedė komendanto valandą ir cenzūrąRusų okupuotoje Ukrainos Donecko srities dalyje įvesta komendanto valanda ir cenzūrą, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“.Rusų propagandistai paskelbė, kad komendanto valanda rusų okupuotoje Donecko srities dalyje galioja nuo 11 val. vakaro iki 4 val. ryto. Žmonėms šiomis valandomis draudžiama būti lauke.Okupuotose teritorijose taip pat draudžiami bet kokie masiniai susirinkimai, piketai ir akcijos.Be to, taip vadinamos „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Denisas Pušilinas įvedė „karinę cenzūrą“, kuri galioja pašto siuntoms ir telefonų skambučiams.Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje irgi galioja komendanto valanda – nuo 9 val. vakaro iki 5 val. ryto. Joje buvo uždrausta ir prekyba alkoholiu. Vietos valdžia paaiškino, kad tokių priemonių prireikė dėl dabartinės saugumo situacijos ir nuolatinių apšaudymų iš rusų pusės.

Rusijos priešlėktuvinė gynyba nepajėgi susidoroti su Vakarų šalyse pagamintomis sparnuotosiomis raketomisTai per Ukrainos nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.„Gavome ginklų, kurių taip laukėme. Tai sparnuotosios raketos. Priešas negali numušti šių raketų, nors jie turi puikią priešlėktuvinę gynybą, kuri neturi analogų. Tikėtina, kad jos numuša dalį jų, bet, kaip matome, mūsų raketos prasiskverbia pro jų gynybą, o Krymas, kuris yra stipriai ginkluotas oro gynybos sistemomis, negali susidoroti su Vakaruose pagamintomis sparnuotosiomis raketomis“, – sakė jis.Anot jo, todėl Ukraina tokių raketų tikisi daugiau iš Vakarų – konkrečiai vokiečių, prancūzų, britų. „O amerikietiškos ATACMS jau yra balistinės raketos – jos padės mums gerokai pakeisti situaciją fronte. O gavus vakarietiškų karo lėktuvų, tai bus visiškai kitaip“, – sakė J. Ihnatas.Atskirai karinių oro pajėgų atstovas spaudai sakė, kad Rusija ir toliau leis į Ukrainą jūrines sparnuotąsias raketas „Kalibr“. „Kalibr“ gali nuskrieti gana toli, daugiau kaip 2 000 km, todėl tai, kad Rusija perkelia savo karo laivus toliau nuo Krymo, Ukrainos padėties nekeičia.J.Ihnatas pridūrė, kad Rusijos raketų nešėjai turi būti sunaikinti, ir, anot jo, tai galiausiai įvyks. „Yra žinių, kad Vokietija perduos jūrinių dronų, taip pat, kad atvyks ir kitų ginklų. O geriausiai veikia mūsų „Neptun“ raketos. Jos veikia gana efektyviai. Ir atsiras „Harpoon“ nešančių F-16, tada Rusijos laivams Juodojoje jūroje apskritai nebus ką veikti“, – mano karinių oro pajėgų atstovas. Atsakydamas į klausimą apie F-16, jis pažymėjo, kad aviacijos koalicijoje dalyvaujančių šalių ratas plečiasi, todėl atitinkamai didėja ir Ukrainos pajėgumai bei galimybės rengti pilotus. „Didelė karo inžinierių grupė taip pat jau dabar lygiagrečiai su mūsų pilotais mokosi prie aviacijos koalicijos prisijungusiose šalyse. Tai didžiulis kruopštus darbas, kuris turi vykti sparčiau, nes kitos išeities nėra. Kuo greičiau šie karo lėktuvai bus pristatyti, tuo greičiau pasikeis situacija fronte“, – įsitikinęs J.Ihnatas. Pasak pareigūno, ukrainiečių pilotai šiuos mokymus praeina nedelsiant. „Prisijungia ir JAV, ir tai yra labai rimtas žingsnis, nes JAV yra F-16 lėktuvų gamintoja ir ten yra geriausia bazė. Jei jau jie imasi mokyti mūsų įgulas, tai bus tikrai rimtas žingsnis kelyje į F-16“, – sakė atstovas. Taip pat J.Ihnatas pridūrė, kad rusai didina vienkartinių atakos bepiločių orlaivių gamybą.„Prie prisijungia ir JAV, o tai labai rimtas žingsnis, nes JAV yra F-16 gamintoja ir ten yra geriausia bazė. Jeigu jie jau imasi užduoties apmokyti mūsų įgulas, tai bus tikrai rimtas žingsnis kelyje į F-16“, – sakė atstovas.Kaip pranešama, Ihnatas teigė, kad rusai didina vienpusių atakų UAV gamybą.

Duda: Lenkija padės Ukrainai didinti grūdų tranzitą, ruošiami specialūs koridoriaiLenkijos vyriausybės sprendimas uždrausti Ukrainos grūdų importą į Lenkijos rinką yra teisingas, tačiau reikia didinti Ukrainos grūdų tranzitą į trečiųjų šalių rinkas per Lenkijos Respublikos teritoriją.Tai sekmadienį televizijos kanalui TVP1 pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.„Manau, kad sprendimas uždrausti prekiauti Ukrainos grūdais Lenkijos rinkoje yra teisingas. Bet esu įsitikinęs, jog turime padaryti visa, kas įmanoma, kad tranzito apimtis būtų kuo didesnė“, – pabrėžė valstybės vadovas.Anot jo, ruošiami specialūs tranzito koridoriai, kurie leis vežti Ukrainos grūdus per Lenkijos teritoriją ten, kur jų reikia.„Ir šis eksportas vyksta visą laiką“, – pabrėžė A. Duda.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ir Lenkijos santykius ištiko vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 d. Lenkija, nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, vienašališkai neribotam laikui užblokavo Ukrainos grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų) importą į vidaus rinką, išsaugodama šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą.Artimiausiomis dienomis Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai turėtų susitikti ir ieškoti išeities iš šios situacijos.

Tokmako mieste, Zaporožės srityje, nugriaudėjo sprogimaiRugsėjo 24 d., sekmadienį, laikinai okupuotame Tokmako mieste, Zaporožės srityje, nugriaudėjo sprogimai.Ukrainos Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas tai pasakė žinučių siuntimo programėlėje „Telegram“ paskelbtame įraše, praneša „Ukrinform“.„Laikinai užimtame Tokmake yra smūgių“, – rašė jis.I. Fiodorovas pridūrė, kad, pasak vietinių, civiliai buvo sužeisti dėl Rusijos oro gynybos darbo.Ankstesniuose pranešimuose buvo rašoma, kad Zaporožės sektoriuje Ukrainos pajėgos tęsė puolimo operaciją netoli Verbovės, Zaporožės regione, išstumdamos priešą iš savo pozicijų ir įsitvirtinusiose okupuotose linijose.

Pranešama, kad Ukrainos dronas pataikė į administracinį pastatą Kursko centre Rusijos pietuoseApie tai sekmadienį pranešė pareigūnai.Vaizdo įraše matyti, kad iš pastato centriniame miesto rajone kyla dūmai.Regiono gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad per išpuolį buvo tik nežymiai apgadintas administracinio pastato stogas.Tačiau šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje RBC Ukraine sakė, kad tai buvo „tiesioginis smūgis“ į FSB biurą.Rusijos Kursko sritis ribojasi su šiaurės Ukraina ir pastaraisiais mėnesiais nukentėjo nuo kelių bepiločių orlaivių smūgių.

Didžioji Britanija ketina parengti dar 30 tūkstančių Ukrainos kariškiųDidžioji Britanija iki metų pabaigos ketina parengti 30 tūkst. Ukrainos kariškių. Tai interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas, praneša UNIAN.„Tikslas – parengti 30 tūkstančių Ukrainos kariškių. Nemanau, kad britų ryžtas susvyruos. Mes stovėsime petys į petį su ukrainiečiais", - pabrėžė jis.G. Shappsas leido suprasti, kad jo šalis ketina stiprinti paramą Ukrainai.„Paskelbta apie papildomus šaudmenis, kurių bendras kiekis jau siekia 300 tūkst. Iki metų pabaigos skirsime daug papildomos paramos ir įrangos“, – šiek tiek patikslino pareigūnas.Didžiojoje Britanijoje realizuojamas projektas „Interflex“, pagal kurį plačiu mastu rengiami Ukrainos kariškiai. Jame dalyvauja 10 šalių sąjungininkų, rašo UNIAN.Metų pradžioje Jungtinė Karalystė nusprendė gerokai išplėsti Ukrainos kariškių rengimo programą, kad ji aprėptų dešimtis tūkstančių žmonių. Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų instruktoriai organizuoja teorinius ir praktinius užsiėmimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, taip pat padeda jiems įvaldyti modernią Vakarų karinę techniką ir ginkluotę.

Okupuotame Zaporižios srities Tokmako mieste nugriaudėjo sprogimaiSekmadienį laikinai okupuotame Zaporižios srities Tokmako mieste nugriaudėjo galingi sprogimai. Tikriausiai miestas sulaukė „svečių“ iš oro.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Melitopolio mero Ivano Fiodorovo „Telegram“ kanalu.Miesto vadovas, remdamasis vietos gyventojais, pažymi, kad esą dėl Rusijos oro gynybos darbo buvo sužeista civilių.Okupantų kolaborantai Zaporižios srityje kalba apie „galingą raketų smūgį“ Tokmakui. Kol kas nėra tikslesnės informacijos apie priešo nuostolius ir smūgio vietą.Portalas primena, kad Rusijos kariuomenė okupavo Ukrainos teritorijas palei Azovo jūros pakrantę pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais. Dabar rusai kasdien apšaudo Zaporižios srities gyvenvietes.Ukrainos kariuomenė šią vasarą suaktyvino puolamuosius veiksmus Zaporižios srityje. Brigados generolas Oleksandras Tarnavskis pranešė, kad Ukrainos gynėjai pralaužė rusų gynybą netoli Zaporižios srities Verbovės kaimo. Jo nuomone, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vyks greičiau, kai Tokmakas bus išvaduotas.

Žiniasklaida: Rusija badą Ukrainoje norėjo surengti trimis etapaisRusijos invazijos fone Ukrainos prokurorai kartu su žmogaus teisių aktyvistais ruošia Rusijos Federacijos karo nusikaltimų bylą, kuri bus teikiama Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT).  Kaip rašo „The Guardian“, prokurorai ir žmogaus teisių aktyvistai nori dokumentuoti atvejus, kai Rusijos okupantai badą naudojo kaip karo ginklą, kad pateiktų įrodymus TBT. Būtent šie įrodymai leis TBT pradėti pirmą tokio pobūdžio baudžiamąjį procesą, kuris gali iškelti naujus kaltinimus Rusijos prezidentui Putinui. Surinkta medžiaga rodo, kad maisto kaip ginklo panaudojimas vyko trimis etapais. Tokią nuomonę išsakė „Global Rights Compliance“ vyresnysis teisininkas Yusufas Khanas, pažymėdamas, kad agresorius badą prieš ukrainiečius pradėjo naudoti iškart prasidėjus karui, kai Ukrainos miestai buvo apgulti ir maisto tiekimas sustojo.

Rusijos aviacija smogė Beryslavui: vienas žmogus žuvo, trys sužeistiChersono srities Beryslavo mieste dėl Rusijos aviacijos smūgio žuvo moteris, o dar trys žmonės, tarp jų – policininkas, buvo sužeisti.Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinofrm“.„Rusijos kariuomenės aviacija smogė Beryslavui. Sugriauta privačių namų. Žuvo moteris. Jos tapatybė nustatinėjama. Sužeistas 1990 metais gimęs policininkas. Įvairaus sunkumo sužeidimų taip pat patyrė 48 metų vyras ir 60 metų moteris“, – rašoma pranešime.Pasak O. Prokudino, visi nukentėjusieji nuvežti į ligoninę, jiems teikiama reikiama pagalba.Pareigūnas taip pat informavo, kad dar vienas aviacijos smūgis buvo smogtas Lvovės kaimui – ten žuvo 67 metų vyras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos aviacijos smūgio, kuris buvo smogtas auštant, Beryslave nukentėjo ligoninė ir greitosios medicinos pagalbos skyrius.https://twitter.com/TWMCLtd/status/1705889846554665024

Popiežius: neturėtume žaisti Ukrainos žmonių kančiomisPopiežius Pranciškus pavadino ukrainiečių tautą kankine ir teigė, kad tęsti karą suinteresuoti ginklų prekeiviai.Jis tai pareiškė bendraudamas su žurnalistais lėktuve, grįžtančiame iš Marselio, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Vatican News“.„Šį karą, kaip man atrodo, sąlygoja ne tik Rusijos ir Ukrainos problema, bet ir ginklų pardavimas, ginklų prekyba“, – samprotavo pontifikas.Jis pažymėjo, kad šiuo metu pelningiausios investicijos yra į ginklus gaminančias gamyklas.Kartu popiežius Pranciškus pabrėžė, kad ukrainiečių tauta „turi kankinystės kupiną istoriją“, ji labai daug kentėjo Stalino laikais.„Tai tauta kankinė. Bet mes neturėtume žaisti šios tautos kančiomis, mes turime jai padėti kuo objektyviau išspręsti šiuos reikalus“, - sakė popiežius.Anot jo, yra šalių, kurios iš pradžių žada ginklų Ukrainai, o paskui atsisako savo ketinimų. „Dabar matau, kad kažkuri šalis žengia žingsnį atgal, neduoda ginklų ir pradeda procesą, kuriame Ukrainos žmonės tikrai bus kankiniai. Ir tai yra blogai!" – teigė Pranciškus.„Ukrinform“ primena, jog Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis rugsėjo 20 d. pareiškė, kad Varšuva dabar neperduoda ginklų Kyjivui, nes perginkluoja ir modernizuoja savo kariuomenę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas „pasveikino“ Kurską: buvo smogta administraciniam pastatuiRugsėjo 24-osios rytą Kurske, sekmadienį švenčiančiame miesto dieną, nugriaudėjo galingas sprogimas, praneša UNIAN.Pasak Rusijos socialinių tinklų, sprogimas įvyko centrinės turgavietės rajone. Ten nuskubėjo priešgaisrinės tarnybos automobiliai. Padangėje virš turgavietės matyti dūmų stulpas.Gautomis žiniomis, prieš sprogimą šio Rusijos miesto gyventojai matė „lėktuvėlį“.Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo  administracinį pastatą miesto Centrinėje apygardoje.„Šiek tiek nukentėjo stogas. Operatyvinių tarnybų darbuotojai išvyko į incidento vietą“, - informavo valdininkas.UNIAN primena, kad rugpjūčio 27-osios naktį buvo atakuojamas Kursko aerodromas.https://twitter.com/aborealis940/status/1705867425957150761

Rusija išvedė į Juodąją jūrą vieną raketų nešėją, kurio bendra salvė – aštuonios raketos „Kalibr“Sekmadienio 9 val. duomenimis, Rusija išvedė į Juodąją jūrą koviniam budėjimui du laivus, vienas iš jų yra sparnuotąją raketą „Kalibr“ nešėjas, kurio bendra salvė – iki aštuonių raketų.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinėmis jūrų pajėgomis.Azovo jūroje yra vienas priešo laivas, o Viduržemio jūroje – taip pat vienas. Raketų nešėjų nėra.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas pareiškė, kad jūrinio bazavimo „Kalibr“ klasės raketas rusai krauna į laivus tik Sevastopolyje.

DeSantis pareiškė esąs prieš Ukrainos narystę NATORespublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus siekiantis tapti Floridos gubernatorius Ronas DeSantis pareiškė esąs prieš Ukrainos narystę NATO.Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.„Aš nemanau, kad Ukrainos narystė NATO atitinka mūsų interesus“, –  sakė politikas tinklalaidėje „The Glenn Beck Program“.„Visa tai mums duotų tik dar daugiau įsipareigojimų. Tad jei įsipareigojimų padaugėtų, kokią naudą gautume mainais?“ – klausė R. DeSantis.Jis taip pat pridūrė, kad JAV neturėtų duoti Ukrainai „tuščio čekio“ (pasirašyto čekio, kuriame nenurodyta suma), jeigu ji „nenaudoja svertų konfliktui užbaigti“.Kaip jau buvo pranešta, pagrindiniu buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo konkurentu respublikonu kovoje dėl Baltųjų rūmų laikomas R. DeSantis anksčiau pareiškė, jog nenorėtų, kad Amerikos kariškiai būtų įtraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą.

UNIAN: „Wagner“ samdiniai grįžta į frontąPavieniai privačios karinės kompanijos „Wagner“ daliniai tikriausiai grįš į frontą kariauti prieš Ukraina Rusijos okupacinės armijos gretose, rašo UNIAN, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).ISW analitikų nuomone, šie samdiniai neįstengs padėti įsibrovėliams reikšmingai pakreipti situaciją savo naudai mūšio lauke. Jie neparodys tokio efektyvumo, kokį buvo pasiekę vadovaujant Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui.ISW ataskaitoje cituojamas buvęs Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kuris  rugsėjo 23 d. pareiškė, kad šiame regione ir įvairiuose ​​fronto ruožuose veikia „vagneriečių“ būriai. Tačiau jis nežino nei smogikų skaičiaus, nei kokia organizaciją juos nusiuntė į Ukrainą.Pasak analitikų, su „Wagner“ susijęs šaltinis pranešė, kad apie 500 samdinių, įskaitant tuos, kurie atsisakė dalyvauti birželio 24-osios sukilime Rusijoje, prisijungė prie naujos nenustatytos organizacijos. Ją suformavo buvęs „vagneriečių“ personalo skyriaus vadovas. Manoma, kad smogikai dalyvaus mūšiuose pietiniame Bachmuto flange.„Tokie pranešimai rodo, jog „Wagner“ pajėgos yra susiskaldžiusios, ir mažai tikėtina, kad jos įstengs susiburti į sutelktą kovinį junginį arba padidinti Rusijos kovines galimybes, jei grįš į karo veiksmus Ukrainoje“, – sakoma ataskaitoje.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, per keturis mėnesius „Wagner“ samdinių kapinės prie Irkutsko padidėjo nuo 66 iki 140 kapų.Neseniai Ukrainos gynybos pajėgos paneigė pranešimus, kad esą į Chersono sritį atvyko „Wagner“ dalinių.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 275 850 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 390 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 275 850 kareivių.Tai sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 4 662 tankų, 8 914 šarvuotųjų kovos mašinų, 6 233 artilerijos sistemų, 789 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 531 oro gynybos priemonės, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 888 dronų, 1 518 sparnuotųjų raketų, 20 laivų, 1 povandeninio laivo, 8 734 automobilių, 914 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos kariams jau pavyko išvaduoti apie septynis šimtus gyvenviečių, kurias buvo okupavę rusaiPraėjusių metų vasarį prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, okupantams pavyko užimti beveik tris su puse tūkstančio Ukrainos gyvenviečių. Tačiau Gynybos pajėgos išmušė priešą iš kai kurių regionų teritorijos ir jau išvadavo apie septynis šimtus miestų ir kaimų.Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos duomenimis.„Nuo plataus masto invazijos pradžios deokupuotos 687 gyvenvietės 87-iose teritorinėse bendruomenėse“, – pareiškė Reintegracijos ministerijos atstovai.Rusai tebėra okupavę 2804 gyvenvietes 144-iose teritorinėse bendruomenėse.Tad nuo Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios įsibrovėliams pavyko užimti 3491 gyvenvietę, tačiau Ukrainos gynėjai jau išvadavo penktadalį jų.Ministerijos atstovai pridūrė, kad neturi statistikos duomenų apie laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančių žmonių skaičių.Ukrainos gynėjai vasarą pradėjo puolamuosius veiksmus šalies rytuose ir pietuose – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo operacijos tęsiasi iki šiol. Dabar aktyviausi mūšiai vyksta į pietus nuo Bachmuto ir Melitopolio kryptimi.Kaip rugsėjo 18 d. pranešė Ukrainos gynybos ministerija, nuo puolimo pietų kryptimi pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 260 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Lavrovas užsipuolė JAVRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė JAV ir Vakarus, pavadindamas juos savanaudiškais nykstančios tarptautinės tvarkos gynėjais.„JAV ir joms pavaldus Vakarų kolektyvas ir toliau kursto konfliktus, kurie dirbtinai skaldo žmoniją į priešiškus blokus ir trukdo siekti bendrų tikslų“, – sakė jis pareigūnams.„Jos daro viską, kad užkirstų kelią tikros daugiapolės pasaulio tvarkos susiformavimui.„Jie bando priversti pasaulį žaisti pagal jų pačių egocentriškas taisykles“.S. Lavrovas taip pat sakė, kad Ukrainos siūlomas taikos planas, taip pat naujausi JT pasiūlymai atgaivinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą yra „nerealūs“.„Tai visiškai neįgyvendinama“, – sakė S. Lavrovas apie Kijevo propaguojamą 10 punktų taikos planą.„To neįmanoma įgyvendinti. Tai nerealu, ir visi tai supranta, bet kartu jie sako, kad tai yra vienintelis derybų pagrindas“.

Ukrainos premjeras su JAV atotove aptarė Ukrainos atstatymo planusUkrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas surengė pirmąjį internetinį pokalbį su JAV specialiąja įgaliotine Ukrainos ekonomikos atkūrimo klausimais Penny Pritzker.Premjeras pažymėjo, kad Ukraina yra suinteresuota įtraukti JAV verslą į šalies atkūrimą.D. Shmyhalas taip pat informavo P. Pritzker apie Ukrainos atstatymo viziją ir apibūdino kiekvienos prioritetinės srities poreikius: energetiką, išminavimą, būsto, ypatingos svarbos infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimą.„Padėkojau USAID už bendras verslo paramos programas, kurios prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo. Bendradarbiaujame su Pasaulio banku, siekdami patenkinti pokario atstatymo poreikius. Pabrėžiau, kad už padarytą žalą turi atlyginti agresorius. Esminis tam reikalingas įrankis yra įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas siekiant atkurti Ukrainą“, – „Telegram“ paskelbė vyriausybės vadovas.Jo teigimu, logistikos plėtra yra vienas iš svarbių ekonomikos augimo elementų. D. Shmyhalas ir P. Pritzker aptarė solidarumo takų išplėtimą ir karo rizikos draudimą.„Mes darome pažangą vykdydami reformas kelyje į ES ir NATO bei skaitmenizaciją. Taip pat daug dėmesio skyriau veteranų politikai ir kariuomenės integracijai į socialinį ir ekonominį šalies gyvenimą“, – pažymėjo D. Shmyhalas.Premjeras taip pat padėkojo JAV už paramą Ukrainos atkūrimui.

Rusijos karas prieš Ukrainą smarkiai pakenkė visos Europos ekonomikaiRusijos karas prieš Ukrainą sumažino ekonomikos augimą ir gerokai padidino infliaciją visoje Europoje, o blogiausios pasekmės dar laukia.„Ukrinform“ duomenimis, Šveicarijos nacionalinis bankas padarė tokias išvadas savo tyrime, pranešė „Reuters“.Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, buvo sukrėstos finansų rinkos, o Rusijos ir Ukrainos ekonomikos smarkiai smuko.Tyrinėdami Rusijos karo įtaką Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos ekonomikai, tyrimo autoriai pažymėjo, kad jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį gamyba būtų buvusi 0,1 proc. 0,7% didesnė. Infliacija kiekvienoje iš šalių būtų buvusi mažesnė (nuo 0,2% iki 0,4%).Tikėtina, kad neigiamas karo poveikis vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu bus daug didesnis, ypač realiajai ekonomikai. Gali būti, kad per vienerius ar dvejus metus šis poveikis bus maždaug dvigubai didesnis, sakoma tyrime.Dėl Rusijos agresijos karo Ukrainoje nukentėjo Vokietijos BVP, kuris 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį būtų buvęs 0,7% didesnis, o infliacija – 0,4% mažesnė.Ypač skaudžiai nukentėjo Jungtinė Karalystė, kurios ekonomika sumažėjo 0,7%, o infliacija padidėjo 0,2%.Prancūzijoje infliacija būtų buvusi 0,3% mažesnė, o BVP – 0,1% didesnis.Be karo Šveicarijos BVP būtų buvęs 0,3% didesnis, o infliacija – 0,4% mažesnė.Kadangi šis karas yra arčiau Europos nei kiti karai, Europos šalis taip pat labiau nei akstesnių karų atvejais neigiamai paveikė pabėgėliai bei papildomos karinės išlaidos.

Ukrainos pajėgos žengia į pietus nuo BachmutoUkrainos pajėgos žengia į pietus nuo Bachmuto, praneša Karo tyrimų institutas (ISW).Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje amerikiečių analitinis centras teigė, kad rugsėjo 22 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, jog Ukrainos pajėgos žengia į pietryčius nuo Klišivkos kaimo netoli Bachmuto ir, kaip pranešama, žengia į vakarinę Zaporožės dalį.Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė, kad Ukrainos pajėgos „išsekina Rusijos pajėgas ir daro joms nuostolių visame fronte“.

Buvęs „Roskosmos“ vadovas tapo okupuoto Zaporižios regiono „senatoriumi“Rusijos politikas Dmitrijus Rogozinas, anksčiau vadovavęs Rusijos valstybinei kosmoso agentūrai „Roskosmos“, užėmė neteisėtas „Zaporižios srtities senatoriaus“ pareigas, tapęs Rusijos Federacijos tarybos, parlamento aukštųjų rūmų, nariu nuo laikinai okupuoto Ukrainos regiono, pranešė „Ukrinform“.„Telegram“ kanale paskelbtame „Bloknot“ pranešime sakoma, kad anksčiau „Caro vilkų“ būriui,  okupuotose Donecko ir Luhansko sričių dalyse veikiančiai Rusijos „karinių patarėjų“ grupei, vadovavęs D. Rogozinas, taip pat buvęs „Roskosmos“ vadovas, rugsėjo 23 d. tapo Zaporižios srities senatoriumi. Šią informaciją jis pats patvirtino „Telegram“ kanale.Rusijos okupuota yra tik pietinė Zaporižios srities dalis. Prieš metus Rusijos Federacija paskelbė „įtraukianti regioną į Rusijos Federaciją“.D. Rogozinas vadovavo „Roskosmos“ 2018–2022 m., prieš tai 2011–2018 m.buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. 2008–2011 m. jis Briuselyje buvo Rusijos Federacijos atstovas NATO.

JT kuluaruose Vengrijos užsienio reikalų ministras susitiko su S. Lavrovu Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose surengė derybas su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu bei pasiūlė ir kitiems padaryti tą patį.„Būtų gerai, jei taip pasielgtų ir kiti Vakarų politikai“, – penktadienio vakarą citavo jį Vengrijos valstybinė naujienų agentūra MTI. Jis pridūrė, kad tokiu atveju „būtų daugiau vilčių užbaigti karą Ukrainoje“.„Nemanau, kad reikia daugiau sankcijų paketų“, – S. Lavrovui sakė P. Szijjártó, tai šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Derybos dėl sankcijų visada yra „emocinės, politinės ir ideologinės“, cituojamas P. Szijjártó. Jis pridūrė, kad dėl sankcijų Europa patyrė daugiau žalos nei Rusija.P.  Szijjártó buvo vienintelis aukštas Europos Sąjungos (ES) šalies politikas, per kasmetinį JT susitikimą Niujorke surengęs diplomatines derybas su S. Lavrovu. Ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija palaiko gerus santykius su Maskva, nepaisydama toliau Rusijos tęsiamo karo Ukrainoje. Budapeštas tik iš dalies palaiko Rusijai dėl šio karo taikomas ES sankcijas. Kelis kartus ES negalėjo paskelbti sankcijų dėl Vengrijos grasinimų vetuoti sprendimą.TASS taip pat pranešė, kad P. Szijjártó planuoja spalio mėnesį apsilankyti Maskvoje ir aptarti energetikos problemas su Rusijos vicepremjeru Aleksandru Novaku. Vengrija importuoja iš Rusijos gamtines dujas ir naftą. Budapeštas užsitikrino išimtį naftos importui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Ukrainos pareigūnė paragino šalies piliečius laikinai išvykti iš KrymoUkrainos ministro pirmininko pavaduotoja, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk kreipėsi į Kryme gyvenančius ukrainiečius ir prašė jų ieškoti galimybių išvykti, pranešė „Ukrinform“.„Dar kartą prašau ukrainiečių, jei įmanoma, palikti Krymą. Palaukite pusiasalio deokupacijos Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje arba trečiosiose šalyse“, – „Telegram“ kanale sakė I. Vereščiuk.Pastaruoju metu Ukraina suintensyvino smūgius Krymo pusiasalyje, kur sutelkta daug Rusijos karinių pajėgų ir technikos.Anksčiau I. Vereščiuk yra sakiusi, kad Krymo reintegracija bus sunkesnė nei kitų teritorijų.

Kyjivas: Rusija kaupia raketas būsimiems smūgiams į UkrainąTai, kad Rusija ne taip intensyviai apšaudo Ukrainą iš jūros paleidžiamomis raketomis, gali reikšti, jog agresorė jas kaupia ir rengiasi būsimoms masinėms atakoms, per nacionalinį telemaratoną sakė Pietų operatyvinės vadovybės jungtinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk.„Turime suprasti, jog priešai savo planų neatsisakys. Spaus ir puls. Jie turi pranašumą ore, tai akivaizdu, turi raketų atsargas ir mėgina jas atnaujinti. Deja, sankcijos nepadeda visiškai užblokuoti šią gamybą“, – sakė N. Humeniuk.Pasak jos, rusai akivaizdžiai ir toliau kaupia iš jūros paleidžiamas raketas. Ji pabrėžė, kad raketos „Kalibr“ yra didelio tikslumo ginklai, kuriuos priešas gana dažnai naudoja prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenėje – didelė net gana aukštų karininkų kaitaNuo 2022 m. vasario mėnesio trys iš eilės vieno prestižiškiausių Rusijos oro desantininkų pulko vadai atsistatydino arba žuvo, tai rodo itin didelį Rusijos dislokuotų karinių pajėgų išsekimą ir didelę net gana aukštų karininkų kaitą, sakoma „X“ platformoje paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje.247-ojo gvardijos oro desanto pulko vadas pulkininkas Vasilijus Popovas greičiausiai žuvo 2023 m. rugsėjo pradžioje fronto ruože prie Orichivo, kur vyko smarkūs mūšiai.„Vos prieš kelias savaites, 2023 m. rugpjūtį, jo pirmtakas pulkininkas Piotras Popovas tikriausiai atsistatydino. Nepriklausomi Rusijos žiniasklaidos šaltiniai tvirtino, kad jis protestavo dėl kariuomenės negebėjimo surinkti žuvusių rusų kūnus“, – sakoma pranešime.Pirmosiomis invazijos savaitėmis netoli Mykolajivo žuvo tuometinis 247-ojo pulko vadas pulkininkas Konstantinas Zizevskis. „247-ojo pulko patirtis rodo didžiulį Rusijos dislokuotų karinių pajėgų išsekimą ir didelę net ir gana aukštų karininkų kaitą“, – teigia britų žvalgyba.

Ukraina: per smūgį štabui žuvo „aukšti“ Rusijos karinio jūrų laivyno karininkaiŠeštadienį Ukraina pranešė, kad per dieną anksčiau surengtą raketų ataką prieš Maskvos Juodosios jūros laivyno vadavietę Krymo Sevastopolio uostamiestyje žuvo arba buvo sužeisti dešimtys kariškių, įskaitant „aukštus Rusijos karinio jūrų laivyno vadus“.„Išsamesnė informacija apie puolimą bus atskleista kaip galima greičiau, o rezultatas – dešimtys žuvusių ir sužeistų okupantų, įskaitant aukštus laivyno vadus“, – pranešė Ukrainos kariuomenė ir pridūrė, kad smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko „Rusijos laivyno vadovybės susitikimas“.

Rusija pranešė apie daugiau sprogimų Juodosios jūros laivyno objektuose KrymeKitą dieną po sėkmingos Ukrainos atakos prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę Sevastopolyje Krymo pusiasalyje vėl griaudėjo sprogimai.„Preliminariais duomenimis, Sevastopolyje veikė oro gynyba“, – šeštadienio rytą „Telegram“ programėlėje parašė šio miesto Rusijos okupacinės valdžios vadovas Michailas Razvožajevas.Raketų nuolaužos nukrito į šiaurę nuo miesto esančiame rajone, kuriame yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, pridūrė jis.Šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti nepriklausomai.Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matyti dūmų debesis, o tai leidžia manyti, kad nukentėjusioje vietovėje buvo rusų amunicijos sandėlis.Ir penktadienį Rusija labai panašiai iš pradžių pranešė tik apie krentančias raketų nuolaužas, bet vėliau paaiškėjo, kad Ukrainos puolimas buvo kur kas sėkmingesnis - raketos pataikė į svarbų ir simbolinę reikšmę turintį Rusijos karinio jūrų laivyno pastatą. Kol kas neaišku, kiek kariškių žuvo ar buvo sužeista per smūgį penktadienį. Rusijos pareigūnai patvirtino vieną žūtį, bet vėliau informaciją pataisė ir minėjo tik vieną dingusį asmenį.Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas vėliau sakė, kad žuvo mažiausiai devyni rusai, o dar 16 buvo sužeisti, įskaitant generolus.Penktadienį prasidėjo 20-asis Rusijos karo Ukrainoje mėnuo. Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai nuolat raketomis bombarduoja Ukrainos miestus. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė intensyviai naikina Rusijos karinius objektus, taip pat ir Kryme.

Sevastopolyje vėl skelbiamas naujos Ukrainos raketų atakos pavojusŠeštadienį Sevastopolio vadovas, Rusijos okupacinės valdžios atstovas aneksuotame Kryme, perspėjo apie galimą naują Ukrainos puolimą raketomis, kitą dieną, kai Kyjivas smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei šiame mieste.„Dėmesio! Raketų pavojus!“, – „Telegram“ kanale paskelbė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. „Sandariai uždarykite langus ir laikykitės atokiau nuo jų“, – sakė jis ir prašė gyventojų išlipti iš automobilių bei viešojo transporto ir ieškoti prieglobsčio saugioje vietoje.

Ukrainos pajėgos tęsia puolimą dviem kryptimis Ukrainos gynybos pajėgos vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi ir puolamuosius veiksmus Bachmuto kryptimi, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.„Ukrainos gynybos pajėgos toliau laikosi gynybos Ukrainos rytuose ir pietuose, vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi ir puolamuosius veiksmus Bachmuto kryptimi, naikina priešą, žingsnis po žingsnio išlaisvina laikinai okupuotas teritorijas ir įsitvirtina prie pasiektų sienų“, – rašoma įraše. Pranešama, kad per praėjusią parą įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų. Rusija surengė penkis raketų smūgius, 49 oro smūgius ir 24 raketų sistemų atakas prieš Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus.

Rusija Juodojoje jūroje dislokavo raketų vežėją su aštuoniomis raketomis „Kalibr“ Šeštadienį 9 val. ryto Rusija koviniais tikslais dislokavo Juodojoje jūroje keturis laivus, įskaitant vieną sparnuotųjų raketų „Kalibr“ vežėją su aštuoniomis raketomis, feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.Vienas priešo laivas buvo Azovo jūroje ir dar vienas Viduržemio jūroje.Kai kurie apžvalgininkai sakė, kad po penktadienį Ukrainos suduoto raketų smūgio į Rusijos Juodosios jūros karinio jūrų laivyno štabą Sevastopolyje, aneksuotame Krymo pusiasalyje, labai tikėtina, jog keršydama Ukrainai Rusija surengs plataus masto puolimą raketomis.

Rusijai šnipinėjęs Ukrainos gydytojas kalės 15 metųČerkasų apygardos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nuosprendį, pagal kurį Čerkasų miesto gyventojas buvo nuteistas kalėti 15 metų už valstybės išdavystę,  pranešė Čerkasų prokuratūra.„Prokurorai teisme įrodė, kad 46 metų vietos gydytojas, veikęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymu, valstybės agresorės naudai rinko ir perdavė žvalgybos informaciją. Ją siuntė per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę“, – sakoma pranešime.Duomenys apėmė patikros punktų, karinių objektų ir teisėsaugos pastatų vietas Čerkasuose ir visame regione.Pasak prokuratūros, Rusijos agentas taip pat mėgino nustatyti Ukrainos oro gynybos sistemų, dislokuotų regione, kad būtų apsaugota svarbi infrastruktūra, pozicijas. Šis asmuo buvo sulaikytas nuo 2023 m. sausio mėnesio.„Ukrinform“ pranešė, kad Čerkasuose teisiamas ir miesto tarybos deputatas, karo pradžioje laukęs Rusijos kariuomenės ir tikėjęsis tapti vietos „gauleiteriu“.

Praėjusią naktį Ukrainos danguje sunaikinta 14 Rusijos paleistų dronų „Shahed“Rugsėjo 23-iosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos danguje sunaikino 14 kovinių dronų „Shahed-136/131“, „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.„Naktį įsibrovėliai iš Rusijos puolė Ukrainą 15 kovinių nepilotuojamų orlaivių „Shahed-136/131“, jie buvo paleisti iš pietryčių krypties (Primorsko ir Achtarsko Rusijos Federacijoje)“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 14 jų.Dronai buvo nukreipti į Zaporižios ir Dnipropetrovsko sritis.

Nausėda telefonu kalbėjosi su Duda, aptarė padėtį UkrainojePrezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu aptarė saugumo situaciją regione su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, šeštadienį praneša Prezidentūra.Teigiama, jog prezidentai kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje, tolesnę pagalbą Rusijos puolamai valstybei. Taip aptartas visų trijų šalių tolesnis bendradarbiavimas Liublino trikampio formate.

Generolas Tarnavskis: žiema nesustabdys Ukrainos kontrpuolimoDidžiausias Ukrainos proveržis vykstančiame kontrpuolime dar priešaky, CNN sakė generolas Oleksandras Tarnavskis, operatyvinės ir strateginės kariuomenės Taurijos grupės vadas, pranešė „Ukrinform“.„Oras gali būti rimta kliūtis žengiant į priekį, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, daugiausia be transporto priemonių, nemanau, kad (oras) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – sakė jis.Intensyvios rudens liūtys gali apsunkinti sunkiosios technikos, ypač tankų, judėjimą, tačiau, pasak O. Tarnavskio, Ukrainos kariuomenė juda mažomis grupėmis, dažniausiai pėsčiomis.Generolas įsitikinęs, kad didžiausias Ukrainos proveržis kontrpuolime dar laukia. „Manau, kad tai įvyks užėmus Tokmaką“, – sakė O. Tarnavskis. Pasak jo, šiuo metu rusai kliaunasi savo gynybos linijos gyliu, tačiau didesnė problema Ukrainos kariuomenei yra veikiau ne vadinamoji „Surovikino linija“, o kryžkelės, medžių ruožai ir minų laukai tarp medžių. „Tačiau mūsų kovotojų veiksmai verčia juos lėtai atsitraukti, kai susiduria su mūsų puolimo būriais“, – pridūrė O. Tarnavskis.Pasak generolo, norint pasiekti sėkmę, Ukrainos kariuomenė turi pasistūmėti bent iki Tokmako. „Tokmakas yra minimalus tikslas, – sakė jis. – Bendras tikslas – pasiekti mūsų valstybės sienas“.Pasak vado, kontrpuolimo sėkmei svarbūs ir smūgiai į taikinius Krymo pusiasalyje. „Puolimo operacijų sėkmę lemia ne tik priešais esančio priešo, bet ir technikos, kareivių koncentracijos vietų, ypač valdymo centrų sunaikinimas. Jų pajėgų dezorganizavimas naikinant aukštesnio lygio vadovavimo centrus veda į netvarką mūšio lauke. Sunaikintas vadas reiškia sunaikintą valdymo grandį, o be jos nėra koordinuotų veiksmų, sakė Ukrainos generolas.Šiame fronte ypač svarbus Krymas, nes ten sukaupta daug Rusijos karinės technikos. „Mes žinome, iš kur jie smogia, kur sutelktos jų tiek oro, tiek sausumos pajėgos (...) kai žinome, jog priešas užnugaryje nesijaučia saugus, tai pakelia mūsų karių moralę“, – pridūrė O. Tarnavskis.Penktadienį apie vidurdienį Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei laikinai okupuotame Krymo Sevastopolio mieste.

Budanovas: per Ukrainos smūgį Rusijos karinio jūrų laivyno vadavietei sunkiai sužeisti Rusijos generolaiPer raketos smūgį į Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietę okupuotame Sevastopolyje žuvo mažiausiai devyni žmonės, 16 buvo sužeisti, įskaitant Rusijos generolus, radijui „Amerikos balsas“ sakė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.„Tarp sužeistųjų yra grupuotės vadas generolas pulkininkas Romančukas, jo būklė sunki. Štabo viršininkas generolas leitenantas Cekovas tebėra be sąmonės. Nukentėjusių kariškių, nepriklausančių štabui, skaičius vis dar tikrinamas. Šie tarnybą ėję kariškiai nėra įtraukti į sąrašą, apie kurį kalbėjau“, – sakė K. Budanovas.Pasak „Amerikos balso“, Rusijos pajėgų grupuotės Zaporižios srityje vadas Aleksandras Romančiukas 2023 m. buvo paaukštintas į generolus pulkininkus. Generolas leitenantas Olegas Cekovas yra Rusijos Šiaurės karinio jūrų laivyno 200-osios atskirosios mechanizuotosios brigados pakrantės pajėgų vadas.K. Budanovas nepatvirtino pranešimų apie tariamą Juodosios jūros laivyno vado admirolo Viktoro Sokolovo žūtį. Šiuo metu Ukrainos žvalgyba neturi informacijos apie jo būklę.Paklaustas, kokį vaidmenį planuojant puolimą vaidino partizanai ir vietos gyventojai, K. Budanovas atsakė, kad žvalgyba renka duomenis iš visų šaltinių, o žmonės yra vieni svarbiausiųjų.Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei laikinai okupuotame Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje, penktadienį vidurdienį .

Ukrainos generolas: didžiausias proveržis dar laukiaŽiema nesustabdys Ukrainos kontrpuolimo, o didžiausias Kijevo proveržis dar laukia, CNN sakė šalies kovai pietinėje fronto linijoje vadovaujantis generolas Oleksandras Tarnavskis.„Oras gali būti rimta kliūtis, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, dažniausiai be transporto priemonių, nemanau, kad [oras] turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – CNN sakė generolas O. Tarnavskis. Intensyvios rudens liūtys gali padaryti Ukrainos žemę įmirkusią ir apsunkinti judėjimą su sunkiąja technika, pavyzdžiui, tankais, tačiau O. Tarnavskis sakė, kad Ukrainos pajėgos juda mažomis grupėmis, daugiausia pėsčiomis.Generolas taip pat teigė manantis, kad didelis Ukrainos proveržis – didžiausias iš šios kontrpuolimo – dar laukia.„[Yra] mažų kenksmingų priešo gynybos grupių, kurios šiuo metu yra suskirstytos labai tiksliai ir kompetentingai, derinys“, – sakė jis. „Tačiau mūsų kovotojų veiksmai verčia juos lėtai atsitraukti, kai susiduria su mūsų puolimo būriais“, - teigė generolas. Teigiamai įvertinęs galutinį rezultatą, O. Tarnavskis pripažino, kad norint, jog kontrpuolimas būtų sėkmingas, Ukrainos pajėgos turi pasiekti bent Tokmako miestą.„Tokmakas yra minimalus tikslas. Bendras tikslas yra pasiekti mūsų valstybės sienas“, – sakė jis.

Į Juodosios jūros laivyno būstinę Ukraina smogė „Storm Shadow“ raketomisUkraina panaudojo „Storm Shadow“ raketas atakuodama Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę, „Sky News“ sakė šalies oro pajėgos.Leidinys „Krym.Realii“ parodė filmuotą medžiagą apie degančią Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę po šiandieninės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos.Nuotraukoje parodyta raketa, kuri per akimirką pataikys į būstinę. Ši nuotrauka taip pat paneigia Rusijos valdžios institucijų versiją apie visas numuštas raketas, kuriomis šiandien užpultas Sevastopolis.„Telegram“ kanalai taip pat platina vaizdo įrašą nuo smūgio į būstinę momento, kuriame matyti, kad raketa pataikė į degantį pastatą. Tai gali reikšti, kad buvo bent dvi raketos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai patvirtino apie ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę. Pasak Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado biuro Strateginės komunikacijos departamento, taikinys sėkmingai atakuotas. Sprendimas tiekti britų ir prancūzų pagamintas raketas, dar žinomas kaip SCALP, buvo vienas garsiausių Vakarų šalių per karą, nes baimintasi, kad Rusijos teritorijoje gali būti naudojami ilgojo nuotolio ginklai.

Zelenskis su Trudeau aptarė Ukrainos gynybos poreikiusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau penktadienį aptarė Ukrainos gynybos poreikius, tolesnę finansinę ir humanitarinę pagalbą Kyjivui.Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Kaip visada vaisingos derybos su Kanados premjeru Justinu Trudeau. Tarp pagrindinių klausimų – Ukrainos gynybos poreikiai, tolesnė finansinė ir humanitarinė pagalba mūsų šaliai, ekonominis ir investicinis bendradarbiavimas", – rašoma pranešime.V. Zelenskis padėkojo kanadiečiams ir šalies vadovybei už tai, kad jie „yra su Ukraina dėl mūsų pergalės“.„Labai ačiū, Justinai“, – pareiškė jis.J. Trudeau savo ruožtu pažymėjo, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu „yra dar viena galimybė pasikalbėti apie dalykus, kuriuos toliau darome kartu, įsitikinti, kad palaikoma teisės viršenybė, padėti Ukrainai visais klausimais, įskaitant pasipriešinimą Rusijai ir jos vykdomiems taikos ir stabilumo pažeidimams“.Kaip jau buvo pranešta, Kanados gynybos ministerija pareiškė, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Kanados ginkluotųjų pajėgų lėktuvai nugabeno daugiau kaip 6 tūkst. tonų karinės pagalbos, skirtos Ukrainai.

Jermakas: Rusija rengia informacinę kampaniją diskredituoti ZelenskįŠiuo metu rusai rengia informacinę kampaniją, kurios tikslas, be kita ko, - diskredituoti prezidentą Volodymyrą Zelenskį užsienyje.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Turime duomenų, kad rusai šiuo metu rengia informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti prezidentą V. Zelenskį ir jo komandą užsienyje“, – pareiškė jis.A. Jermakas papasakojo, kokiais teiginiais remsis Rusijos propagandistai.Anot jo, rusai kalbės apie Rusijos prezidento rinkimus, kurie esą parodys, kad šalies visuomenė „tvirtai remia“ Vladimirą Putiną, ir tvirtins, kad Kyjivą apėmė krizė, o Ukrainos valdžia praranda politinio elito pasitikėjimą.„Jie akcentuos, jog skandalas tarp Lenkijos ir Ukrainos vadovų rodo, kad tarp Europos ir Kyjivo nėra jokios vienybės. Jie taip pat sakys, kad viskas remiasi tik noru panaudoti Ukrainą kaip „karinį taraną“ prieš Rusiją. Dar vienas teiginys bus susijęs su tariamu „valdžios uzurpavimu“ ir rinkimų „atšaukimu“ Ukrainoje“, – pažymėjo prezidento biuro vadovas.Anot jo, propagandistai taip pat bandys įtikinti Vakarus, kad turėti reikalų su stabilia Rusija, ypač po V. Putino perrinkimo dar vienai kadencijai, yra kur kas naudingiau nei su V. Zelenskiu.Rusai planuoja skleisti šią dezinformaciją per žiniasklaidą, taip pat botų fermas, pareiškė A. Jermakas.

„Bloomberg“: Rusija kitais metais planuoja padidinti išlaidas gynybai iki 10,8 trln. rubliųTokia gynybos išlaidų suma Rusijos biudžete viršys išlaidas socialinei politikai.Pasak „Bloomberg“, karinių išlaidų dalis 2024 m. federalinio biudžeto projekte išaugs iki 6 proc. nuo 3,9 proc. BVP 2023 m. Absoliučiais skaičiais tai sieks iki 10,8 trilijono rublių, kai šiemet gynybos biudžetas yra 6,4 trilijono rublių.Prieškario 2021 metais išlaidos gynybai sudarė 3,6 trilijono rublių.Pasak žurnalistės Faridos Rustamovos, 2024 m., pirmą kartą Rusijos istorijoje, išlaidos kariuomenei užims didžiausią valstybės biudžeto dalį ir viršys išlaidas socialinėms išmokoms, kurios sudarys 7,5 trilijono rublių.

Iš Kanados – geros žinios UkrainaiPasak Kanados televizijos kanalo „CTV News“, Kanados vyriausybė rugsėjo 22 dieną paskelbs apie naują 482 milijonų dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai.Teikdama šią pagalbą, Kanada tieks daugiau „Leopard 2“ tankų. Be to, Kanados valdžia įves naujas sankcijas Rusijai.Penktadienį į Kanadą iš anksto nepranešto vizito atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija: virš Kursko ir Belgorodo numušti Ukrainos dronaiRusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba per pastarąsias kelias valandas virš Rusijos teritorijos numušė du bepiločius orlaivius.Penktadienio pavakare virš Kursko srities buvo numuštas vienas dronas, pranešė Gynybos ministerija. Vėliau pateikta informacija, kad apie 17 val. vietos laiku virš Belgorodo buvo numuštas kitas bepilotis orlaivis, o regiono gubernatorius savo „Telegram“ kanale pridūrė, kad apie aukas ar žalą nepranešta.

Rusai smogė Kremenčuko civilinei infrastruktūrai: yra žuvusiųjų ir sužeistųjųRugsėjo 22 d. Rusijos okupantai sudavė raketų smūgius Ukrainos Kremenčukui. Jie pataikė į civilinę infrastruktūrą.Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Poltavos srities karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino pranešimu.„Deja, pataikyta į civilinę infrastruktūrą. Pirminiais duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – rašė jis.Vėliau buvo patikslinta, kas per rusų puolimą Kremenčuke žuvo vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista.Taip pat D. Luninas sakė, kad vieną raketą numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.Atakos vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.Primename, kad penktadienį Kremenčuke pasigirdo sprogimų garsai. Prieš tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie miesto link skriejančią sparnuotąją raketą.Tai ne pirmas kartas šią savaitę, kai rusai taikosi į Kremenčuką. Rugsėjo 20 d. naktį okupantai apšaudė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą Poltavos srityje.

Žiniasklaida: Bidenas pažadėjo Zelenskiui nedidelę ATACMS partijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo gauti Amerikos lyderio Joe Bideno pažadą, kad JAV perduos Ukrainai nedidelę ATACMS raketų partiją.Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas „NBC News“, remdamasis trimis JAV administracijos atstovais, rašo „Ukrinform“.„Prezidentas J. Bidenas pasakė savo kolegai iš Ukrainos V. Zelenskiui, jog JAV perduos nedidelį skaičių tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija“, – teigiama pranešime.Patikslinama, kad omenyje turimos ATACMS raketos. Bet JAV administracijos pareigūnai nenurodė, kada raketos gali būti pristatytos ir kada apie tai bus paskelbta viešai.Anksčiau Pentagono atstovai pareiškė, kad JAV neturi didelių ATACMS atsargų, pažymi televizijos kanalas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.

Sevastopolyje – dar vienas sprogimasOkupuotame Krymo Sevastopolyje pasigirdo sprogimas. Mieste matyti dūmų stulpas.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į vietos „Telegram“ kanalus.„Buvo, girdėjome. Išlaikykite ramybę. Girdėjosi trenksmas. Matosi dūmų stulpas“, – pranešė vietos kanalai tinkle.Iš karto po sprogimų vietos gyventojai buvo paraginti susilaikyti nuo kelionių automobiliais po miesto centrą, nes ten esą buvo gabenamos numuštos raketos dalys.„Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“ praneša, kad smūgis tikriausiai pataikė į Sevastopolio šiluminę elektrinę.

Danija pripažino nusiuntusi Ukrainai sugedusių tankų „Leopard 1“12 iš 20 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Danija jau perdavė Ukrainos kariams, turi didelių arba nereikšmingų trūkumų.Tai pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša valstybinė televizija TV 2, kuria remiasi UNIAN.Gautomis žiniomis, dešimtyje tankų, kurie jau yra Ukrainos teritorijoje, rasta nemažai smulkių gedimų. Juos dabar remontuoja ukrainiečių specialistai.Be to, dviejuose tankuose iš dešimties „Leopard 1A5“ partijos, kuri tebėra Lenkijoje, aptikta didelių gedimų. Jų remontą vokiečių specialistai turėtų pradėti kitą savaitę, nes Ukrainoje dar nėra parengtų mechanikų tokiems defektams pašalinti.Danija siunčia techniką Ukrainai bendradarbiaudama su Vokietija ir Nyderlandais. Už tankų atnaujinimą atsakinga Vokietija.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina praėjusią savaitę atsisakė priimti iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1A5“ dėl prastos jų techninės būklės. Ukraina informavo specialųjį štabą Gynybos ministerijoje Berlyne, kad šiuos tankus reikia remontuoti.UNIAN primena, kad rugsėjo 19 d. Danija nusprendė perduoti Ukrainai dar 45 tankus – 30 „Leopard 1“ ir 15 T-72.

Paskirta nauja Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretorėUkrainos ministrų kabinetas pritarė potvarkiui paskirti Liudmylą Darahan Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretore.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos vyriausybės informacija „Telegram“ kanale.„Ukrainos ministrų kabinetas rugsėjo 22 d. posėdyje pritarė potvarkiui paskirti Liudmylą Darahan Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretore“, – rašoma pranešime.Be to, Hanna Hvozdiar paskirta gynybos ministro pavaduotoja Ukrainos strateginių pramonės šakų klausimams.Kartu buvo priimtas sprendimas atleisti Vitalijų Zahainą iš ministerijos valstybės sekretoriaus Ukrainos veteranų reikalams pareigų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 18 d. Ukrainos ministrų kabinetas iš Ukrainos gynybos viceministrų pareigų atleido Volodymyrą Havrylovą, Rostyslavą Zamlynskį, Hanną Maliar, Denysą Šarapovą, Andrijų Ševčenką ir Vitalijų Deinehą. Kostiantinas Vaščenka taip pat buvo atleistas iš Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pareigų.

Landsbergis: autoritarinių režimų nebaudžiamumas turi būti sustabdytasUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Niujorke susitiko su Europos Tarybos Generaline sekretore Marija Pejčinović Burić, nurodoma ministerijos pranešime.„Vertiname Europos Tarybos įsitraukimą į Ukrainai padarytos žalos registracijos procesą bei ieškant pagalbos būdų iš Ukrainos pagrobtiems ir prievarta į Rusiją išvežtiems vaikams. Tarptautinėms organizacijoms tenka išskirtinė misija, kad vis labiau įsikerojantis autoritarinių režimų nebaudžiamumas būtų sustabdytas“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimo metu aptartos Lietuvos-Europos Tarybos bendradarbiavimas bei pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų Komitetui 2024 metų gegužės– lapkričio mėnesiais.G. Landsbergis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl organizacijoje vis dar dirbančio personalo iš Rusijos, nors Rusija nebėra Europos Tarybos nare, ir paprašė Generalinės sekretorės sparčiau spręsti šią problemą, pažymima išplatintame pranešime.ELTA primena, kad nuo pirmadienio iki penktadienio užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) renginiuose.

Duda: nemanau, kad ginčas dėl grūdų gali reikšmingai paveikti Lenkijos ir Ukrainos santykiusLenkijos prezidentas Andrzejus Duda Poznanėje vykstančiame Ukrainos atkūrimo kongrese „Common Future” pareiškė nemanąs, kad ginčas dėl grūdų gali reikšmingai paveikti Lenkijos ir Ukrainos santykius.Penktadienį kreipdamasis į renginyje dalyvaujančius verslininkus, prezidentas pabrėžė suprantantis, kad daugeliui jų tiek Lenkijos, tiek Ukrainos politikų pareiškimai šiame kontekste galėjo sukelti nerimą.„Man bendradarbiavimas su Ukraina ir parama Ukrainai turi istorinę dimensiją. Sakau tai labai rimtai – istorinę dimensiją tarp mūsų tautų, šalių. Tai ne šiaip kažkoks įvykis, kažkokia akcija", – pažymėjo A. Duda.Pasak jo, lenkų ir Lenkijos verslininkų pagalba Ukrainai ir jos piliečiams, bėgantiems nuo karo, yra „didžiulis žmogiškųjų ryšių kapitalas, sukurtas mūsų šalių ir tautų“. Prezidentas pridūrė nemanąs, kad „vienas politinis-teisinis ginčas gali niekais paversti tokį kapitalą ir tokį įdirbį“.„Neturiu jokių abejonių, kad ginčas dėl grūdų tiekimo iš Ukrainos į Lenkijos rinką yra tik mažytis Lenkijos ir Ukrainos santykių visumos fragmentas. Ir aš netikiu, kad normaliomis sąlygomis jis gali juos reikšmingai paveikti. Tai klausimas, kurį tiesiog turime išspręsti tarpusavyje“, – pareiškė prezidentas.Jis pridūrė, kad dabar „skamba įvairūs žodžiai, kartais kartūs, kartais net skausmingi“. „Norėčiau, kad ir jūs pažvelgtumėte į tai iš žmogiškosios perspektyvos. Tai didelių emocijų metas visiems, ypač tiems, kurie šiandien yra atsakingi, pavyzdžiui, kariams, kurie kasdien siunčiami į fronto liniją ir ten žūsta. Vyksta karas, kuris kasdien reikalauja aukų, kasdien žūsta žmonės, rusai kasdien bombarduoja Ukrainos gyvenvietes, sulygina su žeme ištisus kaimus“, - sakė A. Duda.Ketvirtadienį Poznanėje prasidėjo Ukrainos atkūrimo kongresas „Common Future“. Į dviejų dienų renginį susirinko daugiau kaip 1000 dalyvių iš Lenkijos ir Ukrainos.

Sprogimai Sevastopolyje užfiksuoti vaizdo įraše, Ukraina prisiėmė atsakomybę Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti sprogimai Sevastopolyje. Tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai patvirtino ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą. „Rugsėjo 22 d. apie 12 val. Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą puolimą prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės vadavietę laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kariuomenės komunikacijos skyrius. https://t.me/RBC_ua_news/66674

Per rusų raketų ataką Donecko srityje sužeista 15 civilių ir policijos pareigūnasKetvirtadienio vakarą per priešo raketų ataką Donecko srities Kurachivo mieste  buvo sužeista 15 civilių ir policininkas.Tai penktadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.„Vakar, rugsėjo 21 d., 22 val. 20 min. Rusijos kariuomenė dviem raketomis „Iskander“ smogė gyvenamajam kvartalui miesto centre. Per ataką sužeisti 15 civilių nuo 43 iki 77 metų amžiaus. Tarp jų – 6 moterys ir 9 vyrai. Taip pat buvo sužeistas Kurachivo policijos skyriaus darbuotojas“, – rašoma ministerijos „Telegram“ kanale.VRM duomenimis, tiesioginis smūgis sugriovė dviejų aukštų namą. „Iš viso nukentėjo 23 daugiabučiai namai, mokykla, dvi parduotuvės, transformatorius, garažai, 8 automobiliai“, – sakoma pranešime.Vietoje dirba visos profilinės tarnybos.Anksčiau buvo pranešta, kad per apšaudymą buvo sužeista 13 žmonių.

Humeniuk: Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūrojeUkrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, komentuodama situaciją Kryme.„Žinome, kad ten (Kryme) vyksta tam tikri įvykiai. Bet kreipiuosi į visus, kurie entuziastingai sutinka geras naujienas iš šios teritorijos: reikia suvokti, kad priešas jau seniai dislokavo daug bazavimosi punktų Krymo pusiasalyje, todėl Gynybos pajėgoms dar reikia daug nuveikti, kad sunaikintų visus priešo pajėgumus šioje teritorijoje. Tokių taškų Krymo žemėlapyje tebėra daug, ir mes dar ilgai turėsime dirbti prieš juos. Sezonas tęsiasi, dar bus daug informatyvaus ir įdomaus“, – žadėjo pareigūnė.Atsakydama į klausimus apie situaciją Juodojoje jūroje, ji dar kartą priminė, kad priešas nelaiko savo laivų bazavimosi punktuose, bijodamas Gynybos pajėgų smūgių.„Jie bando slėptis už civilinių laivų, yra sukūrę stebėjimo rajoną prie Kerčės sąsiaurio, ten telkia civilinius laivus, už kurių slepiasi. Teritoriją, kurią sąlyginai galima apibrėžti kaip rytinę Krymo pakrantę, ir Novorosijsko kryptį jie vis dar laiko daugiau ar mažiau saugia sau. Nors laivo „Olenogorskij šachtior“ pavyzdys gana iškalbingas, ir tuo saugumu visiškai pasikliauti negalima“, – pažymėjo N. Humeniuk.Komentuodama situaciją Gyvačių saloje, pareigūnė pareiškė, kad ten okupantai rusai aktyviai naudoja aviaciją ir mėto valdomas aviacines bombas.„Ten priešas bando demonstruoti savo dominavimą, pasitelkdamas taktinę aviaciją ir mėtydamas valdomas aviacines bombas. Laikydami lėktuvus mūsų oro gynybai nepasiekiamu atstumu, jie bando pakenkti civilinei laivybai valdomomis aviacinėmis bombomis“, – sakė N. Humeniuk.Anot jos, rajonai aplink salą gali būti užminuoti, o valdomos aviacinės bombos ten gali sukelti papildomą detonaciją.Pareigūnė taip pat pažymėjo, kad Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje.„Tai, kad Gynybos pajėgos ten stengiasi užtikrinti humanitarinio jūrų transporto koridoriaus funkcionavimą, neduoda priešui ramybės. Tačiau akivaizdu, kad pasaulio bendruomenė mumis pasitiki. Tikėdami Ukrainos gynybos pajėgomis, laivai naudojasi šiuo humanitariniu koridoriumi“, – pabrėžė N. Humeniuk.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį laikinai okupuotame Sevastopolyje nuaidėjo sprogimai. Virš Sevastopolio įlankos matyti dūmai. Okupacinis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Rozvožajevas pareiškė, kad Juodosios jūros laivyno štabui smogė raketa.

JT ekspertė: represijos Rusijoje pasiekė precedento neturintį lygįNuo tada, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, represijos Rusijoje smarkiai sustiprėjo ir pasiekė tokį lygį, kokio nėra buvę nuo stalinizmo laikų, penktadienį perspėjo aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) ekspertė.„Represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai visus nesutinkančius balsus pasiekė naujausioje istorijoje precedento neturintį lygį“, – žurnalistams Ženevoje sakė Mariana Katzarova.Pristatydama savo pirmąjį pranešimą, JT specialioji pranešėja apie teisių padėtį Rusijoje apgailestavo dėl „didžiulio susidorojimo“ su kritikais, Maskvos vykdomo nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.„Rusijos valdžia užčiaupė burną piliečių visuomenei“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad „represijos labai įmantrios“, nauji įstatymai pristatomi beveik kiekvieną savaitę, kad būtų „nuslopinta“ bet kokia kritika ar nepritarimas. „Tai labai rimta“, - sakė M. Katzarova.Jos teigimu, padėtis dar neprilygsta represijų lygiui Sovietų Sąjungoje stalinizmo laikais, kai gulaguose žuvo milijonai žmonių. „Tačiau dabar yra galimybė (...) neleisti padėčiai Rusijoje pablogėti iki ankstesnių istorinių stalinistinių represijų lygio šioje šalyje“, – sakė ji ir paragino imtis tarptautinių veiksmų.Pernai balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT žmogaus teisių padėties stebėtoja Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos valstybių narių. Rusija neįsileido jos į savo teritoriją ir net nepripažino jos mandato bei atsisakė šią savaitę dalyvauti debatuose apie jos pranešimą JT Žmogaus teisių taryboje.Jos darbas buvo plačiai įvertintas, išvados sukėlė daugelio ambasadorių susirūpinimą, tačiau Maskva sulaukė ir daugybės šalių, įskaitant Kiniją, pasmerkusią „žmogaus teisių politizavimą ir instrumentalizavimą“, palaikymo.Kitą mėnesį M. Katzarovos mandatas baigsis, nebent taryba balsuos už Europos Sąjungos pateiktą rezoliuciją jį pratęsti, Maskva tam griežtai prieštarauja.Nepriklausoma ekspertė iš Bulgarijos žurnalistams pabrėžė stebėjimo misijos tęstinumo svarbą, ypač dėl to, kad Rusija iš esmės nutraukė visas galimybes išgirsti nusiskundimus. Jos teigimu, mandatas yra „tiltas į Rusijos žmones (...) ypač dabar, šiais tamsiais žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijoje laikais“.

Rusija pranešė apie po smūgio Sevastopolyje žuvusį karį (papildyta)Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad vienas karys žuvo po smūgio į Juodosios jūros laivyno štabą.Vėliau ministerija patikslino, kad karys „dingo be žinios“.

Ukrainos pareigūnas – apie sprogimus Sevastopolyje: rusams Kryme neramuOkupantams rusams jau neramu jų užgrobtame Kryme. Tai liudija šiandieniniai sprogimai Sevastopolyje.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.Jis sureagavo į sprogimus Sevastopolyje ir smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui.„Deja, negaliu komentuoti šių dalykų. Manau, kad tie, kurie gali, pakomentuos vėliau, nes ir prieš, ir per, ir net po operacijų, kurias sėkmingai vykdo Gynybos pajėgos, reikalinga tam tikra tyla. Priešo agentūra nemiega“, – sakė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Kryme okupantams jau gana neramu, ypač pastarąją savaitę.„Visos Gynybos pajėgos, visos tarnybos, dirbančios kartu, daro visa, kad okupantams būtų neramu (Kryme). Tad Gynybos pajėgos suteikia simbolinę reikšmę posakiui „Nesinori išvažiuoti iš Krymo“, – pridūrė J. Ihnatas.Penktadienį, rugsėjo 22-ąją, okupuotame Sevastopolyje du kartus buvo girdėti sprogimai. Virš miesto kilo dūmai, okupantai tikriausiai sudarė dūmų uždangą.Vėliau internete pasirodė pranešimų, kad buvo atakuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas Sevastopolyje. Paskelbtuose kadruose matyti, kad štabo pastatas smarkiai nukentėjo.

Rusijos aneksuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas tikina, kad rusų oro gynybos pajėgos virš pusiasalio numušė raketų. Jų skaičiaus jis nenurodė. Anksčiau jo patarėjas pranešė, esą oro gynybos pajėgos numušė raketą „už miesto“ Bachčisarajaus. Jis tvirtino, neva nuo numuštos raketos nuolaužų užsidegė žolė. Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Skelbiama, kad Sevastopolyje skamba oro pavojaus signalas. Pranešama ir apie sprogimus Bachčisarajaus rajone. https://t.me/uniannet/112215

Socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau vaizdų iš Sevastopoliohttps://t.me/Crimeanwind/43137https://t.me/Ukraine_365News/62589

Skelbiama daugiau vaizdų iš Sevastopolio, kur suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Rusijos paskirta vietos valdžia ragina gyventojus nevažiuoti į miesto centrą ir neiti į lauką.Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama savo korespondentą, skelbia, kad po atakos raketos nuolaužos yra išsibarsčiusios šimtų metrų atstumu, į įvykio vietą, kaip skelbiama, keliauja daugybė greitosios pagalbos automobilių.https://t.me/Ukraine_365News/62586

Po ginčo tarp Ukrainos ir Lenkijos suskubo pasisakyti KremliusKremlius penktadienį pareiškė, kad įtampa tarp Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje neišvengiamai didės, Ukrainai ir Lenkijai įsivėlus į diplomatinį ginčą, kuriam pradžią davė nesutarimai dėl grūdų eksporto.„Tarp Varšuvos ir Kyjivo esama tam tikrų trinčių. Prognozuojame, kad šios trintys tarp Varšuvos ir Kyjivo didės. Ilgainiui didės ir trintys tarp Kyjivo ir kitų Europos sostinių. Tai neišvengiama“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (...) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24. Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiomis dienomis surengs pokalbius su Lenkija apie aštrėjantį kivirčą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.„Kiti pokalbiai bus surengti artimiausiomis dienomis, kurių metu bus aptariami abiejų pusių parengti klausimai“, – sakoma Ukrainos žemės ūkio ministerijos pranešime.Jame tvirtinama, kad Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis telefonu pasikalbėjo su savo Lenkijos kolega Robertu Telusu. „Ministrai aptarė situaciją ir Ukrainos pasiūlymą dėl jos sureguliavimo ir susitarė rasti sprendimą, kuriame būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus“, – dėstoma pranešime. Priduriama, kad abi šalys patvirtino „artimus ir konstruktyvius“ tarpusavio santykius.

Sevastopolyje – galingi sprogimai: suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje penktadienį nugriaudėjo galingi sprogimai. Aneksuotame Kryme esančio Sevastopolio gubernatorius pranešė apie Juodosios jūros laivyno štabui suduotą smūgį. Jis dėl atakos apkaltino Ukrainą. „Priešas smogė laivyno štabui raketomis“, – Rusijos paskirto gubernatoriaus Michailo Razvožajevo „Telegram“ kanale. Jis teigė, jog ugniagesiai imasi visų priemonių, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas. Ukraina šios informacijos dar nekomentavo. Vietiniai „Telegram“ kanalai skelbia Sevastopolio gyventojų nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Be jokios abejonės, raketa pataikė į Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje. Jau pravažiavo daugiau nei 10 greitosios pagalbos mašinų“, – rašo „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“. https://t.me/Ukraine_365News/62579

Ukraina: artėjant žiemai jau prasidėjo Rusijos „energetinis teroras“Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija atnaujino sistemingą oro atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampaniją, tačiau oro gynyba dabar yra geriau tam pasirengusi nei pernai.Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos nuolat atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.„Mes suprantame, kad šio šildymo sezono energetinio teroro etapas jau prasidėjo“, – sakė D. Šmyhalis ekonomikos forume Kyjive, kitą dieną po to, kai Maskvos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau kaip 40 sparnuotųjų raketų.„Per pastarąsias dvi savaites įvyko pirmosios atakos prieš regionines elektros pastotes“, – jo žodžius perdavė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“; taip pat jis paminėjo išpuolius prieš kuro gamybos ir saugojimo objektus.Praėjusią žiemą Rusijos pajėgų vykdyti bombardavimai paskatino Ukrainą sustiprinti savo oro gynybą, padedant kariniams sąjungininkams Vakaruose.„Esame daug geriau pasirengę ir stipresni nei pernai. Žinoma, žiema bus sunki, – sakė premjeras. – Bet mes esame geriau jai pasirengę, nes suprantame, kam rengiasi priešas ir kokios grėsmės bei iššūkiai mūsų laukia“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankėsi Vašingtone, kur dalyvavo derybose dėl didesnio JAV ginkluotės kiekio užsitikrinimo, teigdamas, kad oro gynyba yra vienas iš Kyjivo prioritetų.

Rusija įkalino aktyvistą dėl pasidalytų įrašų apie Bučą ir Putiną Rusija penktadienį skyrė ilgą laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose kritikuojama Maskvos karinė operacija Ukrainoje. Centrinės Rusijos Jekaterinburgo miesto karinio teismo atstovas spaudai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti. Jis buvo sulaikytas praėjusių metų balandį po to, kai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos smurtu Bučoje – mieste netoli Ukrainos sostinės, kuris buvo kelias savaites okupuotas, teigė žmogaus teisių stebėjimo grupė „OVD-Info“. Valdžios institucijos apkaltino jį dezinformacijos skleidimu, o vėliau, radusios įrašą, kuriame raginama nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną ir taip nutraukti karą Ukrainoje, iškėlė 38 metų R. Rouzui bylą su kaltinimais terorizmu. Vis daugiau rusų, pasisakančių prieš Kremliaus plataus masto karą Ukrainoje, sulaukia tokių kaltinimų. R. Rouzo žmona Marija buvo sulaikyta 2022 metų balandžio mėnesį ir paleista iki teismo, nurodė „OVD-Info“, pridurdama, kad ji pabėgo į Armėniją, kur buvo sulaikyta ir jai kartu su sūnumi grėsė ekstradicija, bet vėliau buvo paleista ir išvyko į Lenkiją. Stebėsenos grupė teigia, kad Rusijoje už pasisakymus prieš karą jau sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių. Keletas žymių politinės opozicijos veikėjų už antikarinius protestus taip pat buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis.

ISW: Ukrainos kariuomenė daro pažangą kontrpuolimeUkrainos kariuomenė toliau daro pažangą vykdydama kontrpuolimą šalies pietuose, teigiama JAV karo tyrimų instituto (ISW) vertinime.Prie fronto linijos netoli Robotynės Zaporižios regione pirmą kartą pastebėta Ukrainos šarvuočių už paskutinės Rusijos gynybos linijos, teigia ISW, pridurdamas, kad dar per anksti tvirtai teigti, jog ši Rusijos gynybos linija buvo pralaužta.Penktadienio ryto padėties ataskaitoje Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė pažangą prie Bachmuto rytuose ir pietiniame fronte.Joje taip pat teigiama, kad Rusijos kontratakos buvo atremtos Robotynėje, nors to nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.Kyjivo pajėgos vasarą pradėjo kontrpuolimą ir prasiskverbė pro Rusijos gynybos linijas netoli Robotynės kaimo. Ten įsitvirtinę Rusijos kariai tankus atremia minomis ir barikadomis iš betoninių konstrukcijų, vadinamų „drakono dantimis“.Ukrainiečiams nelengva įveikti šias kliūtis, ypač kai trūksta paramos iš oro, todėl jie pakeitė taktiką. Dabar jie naudoja artileriją pulti rusų pozicijoms, kurias vėliau užima nedideli pėstininkų būriai.Ukrainiečių šarvuočių pasirodymas už šios linijos reiškia, kad jie dabar vėl gali ten laisviau judėti, teigė ISW.Kijevas siekia žengti toliau, pasiekti Azovo jūrą ir nutraukti Rusijos sausumos koridorių į 2014 metais Maskvos neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį. Tačiau iki jūros vis dar yra 100 kilometrų, todėl stebėtojai abejoja, ar Ukrainos kariai gali šį tikslą pasiekti dar šiemet.

Zelenskis: Ukraina išlaisvins Bachmutą ir dar du miestusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvins Bachmutą ir dar du miestus. Apie tai jis kalbėjo Vašingtone, rašo CNN.V. Zelenskis patikino, kad Ukraina turi detalų planą, kaip tai padaryti.„Išlaisvinsime Bachmutą. Manau, kad išlaisvinsime dar du miestus. Atleiskite, bet nepasakysiu, kuriuos miestus. Mes turime planą. Labai labai detalų planą“, – tikino Ukrainos prezidentas.

Iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė laivas su kviečiaisIš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė kviečius gabenantis laivas, penktadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.Jis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad į šį laivą, kuris vyksta į Egiptą, buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.O. Kubrakovo teigimu, tai yra antras balkeris, kuris į Čornomorską atvyko pasinaudojęs laikinu civilinės laivybos koridoriumi.

Rusija teigia atrėmusi Ukrainos dronų atakąRusijos oro gynyba naktį sunaikino du Ukrainos dronus, penktadienį tinkle „Telegram“ paskelbė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi CNN.Ministerijos teigimu, vienas dronas buvo sunaikintas pietiniame Krasnodaro regione, o kitas bepilotis buvo perimtas virš Juodosios jūros, netoli pietrytinės okupuoto Krymo pakrantės.Apie žalą ar nukentėjusius žmones neužsimenama.

Chersono regionas apšaudytas 82 kartus, žuvo 7 žmonės2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius.Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“.Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.Priešo atakos buvo nukreiptos į Chersono regiono gyvenvietes, per apšaudymus žuvo septyni civiliai gyventojai, dar 12 žmonių buvo sužeisti. Praėjusią parą šiame fronte įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Per Rusijos apšaudymą Donecko regione sužeistas 21 civilis gyventojasPer pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas.Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas.„2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.Praėjusią parą Rusijos artilerijos ir minosvaidžių smūgius patyrė maždaug 10 Donecko regiono gyvenviečių, tarp jų – Vuhledaras, Novoukrainka, Prečystivka, Zolota Nyva ir Blahodatnė.

Rusai sunkiąja artilerija atakavo Dniepropetrovsko regionąPenktadienio naktį Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Dniepropetrovsko regiono Nikopolio miestą ir tris bendruomenes.Apie tai „Telegram“ paskelbė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.„Priešas smogė Nikopolio rajonui keturis kartus. Iš sunkiosios artilerijos buvo apšaudytas regiono centras ir Červonohryhorivkos, Pokrovskės ir Myrovės bendruomenės“, – rašė S. Lysakas.Pasak jo, apie aukas nepranešama, tačiau buvo apgadinti penki individualūs namai, keturi ūkiniai pastatai, dujotiekis ir elektros perdavimo linija.Jau anksčiau buvo pranešta, kad praėjusią parą Rusijos kariuomenė sudavė 59 raketinius ir 62 oro smūgius bei 55 kartus apšaudė Ukrainos pozicijas ir civilinius objektus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 274 950 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.), 8 891 (+8) šarvuotąją kovos mašiną, 6 177 (+40) artilerijos sistemas, 785 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 528 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 690 (+20) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 858 (+8) dronus, 912 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 1 517 (+38) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

ISW: Ukraina pralaužė pagrindinę rusų gynybos liniją ZaporižiojeUkrainos tankai ir kiti šarvuočiai jau veikia į pietus nuo paskutinės pagrindinės okupantų gynybinės linijos, kurią šiuo metu Zaporižios srityje laužo Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Tai praneša JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi rugsėjo 21 d. nufilmuota medžiaga. Kaip minėta, jie rodo, kad gynybos pajėgų šarvuočiai pajudėjo į pietus nuo priešo prieštankinių apkasų ir vadinamųjų „drakono dantų“, kurie yra trijų lygių gynybos dalis. Pasak ekspertų, tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Ukrainos karių šarvuočiai panaudojami už trijų lygių okupantų gynybos linijos. Tai rodo, kad ukrainiečiai pakankamai pažeidė pirmąsias dvi šio ešelono linijas, kad jų technika ten galėtų patekti.

JAV perduos Ukrainai naują karinės paramos paketąJAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo.Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti.Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Ukrainos lyderis savo viešnagės metu susitiko su JAV Kongreso nariais, gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir prezidentu Joe Bidenu, V. Zelenskiui siekiant užsitikrinti paramą kovai su Rusija, pastebėjus ženklų, kad kai kurie respublikonai pradeda skeptiškai vertinti išlaidas Ukrainos reikmėms.Ukrainos prezidentas karinės įrangos klausimu turėjo konkrečių prašymų ir ypač norėjo raketų ATACMS, tačiau jos naujajame paramos pakete neminimos.JAV nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios, Vašingtono duomenimis, jau yra perdavusios Kyjivui karinės paramos už 43,9 mlrd. JAV dolerių.

Zelenskis atvyko iš anksto neskelbto vizito į KanadąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kanadą.Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai pranešė Kanados ministro pirmininko kabinetas.Pažymima, kad vizito metu Zelenskis susitiks su Kanados vyriausybės nariais ir taip pat kalbės šalies parlamente. Po to jis vyks į Torontą, kur „susitiks su Kanados verslo lyderiais, siekdamas sustiprinti privataus sektoriaus investicijas į Ukrainos ateitį.„Kanada kartu su savo sąjungininkais ir partneriais ir toliau stovės šalia Ukrainos žmonių tiek, kiek reikės. Glaudžiai bendradarbiaudami didinsime ekonominį spaudimą Putino režimui, kol jis pradės gerbti teritorinį vientisumą ir Ukrainos suverenitetą“, – pabrėžė Kanados vyriausybės vadovo biuras.

Zelenskis: Ukraina kartu su JAV gamins modernius ginklusUkraina kartu su JAV gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas.„Ilgalaikis susitarimas – dirbsime kartu, kad Ukraina kartu su Amerika gamintų reikiamą ginkluotę. Tai naujas mūsų vienybės lygmuo. Bendra gamyba gynybai su JAV yra istorinis dalykas“, – sakė Ukrainos prezidentas.Šalies vadovo teigimu, bendradarbiavimas suteiks Ukrainai naują pramonės bazę ir naujas darbo vietas.„Ruošiamės kartu su JAV sukurti naują gynybos ekosistemą, kad gamintume ginklus, kurie kartu dar labiau sustiprintų laisvę ir gyvybės apsaugą. Tai turės pasaulinių teigiamų rezultatų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Bidenas: pirmieji „Abrams“ tankai Ukrainą pasieks kitą savaitęJAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad pirmieji amerikiečių tankai „Abrams“ atvyks į Ukrainą kitą savaitę.Per susitikimą su Zelenskiu Bidenas paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta daugiau artilerijos, amunicijos ir prieštankinių ginklų, praneša CNN.Kalbėdamas apie naujai paskelbtą pagalbą, Bidenas išsamiai apibūdino Ukrainos karinę paramą vykstančioje kovoje su Rusijos invazija.„Šiandien patvirtinau kitą Amerikos saugumo pagalbos Ukrainai dalį, įskaitant daugiau artilerijos, daugiau amunicijos, daugiau prieštankinių ginklų, o kitą savaitę Ukrainai bus pristatyti pirmieji amerikiečių tankai „Abrams“, – sakoma Bideno išplėstiniame dvišaliame pranešime.„Mes taip pat orientuojamės į Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimą, kad apsaugotume svarbiausią infrastruktūrą, kuri tiekia šilumą ir šviesą šalčiausiomis ir tamsiausiomis metų dienomis“, – pridūrė jis.Bidenas optimistiškai vertina amerikiečių paramą šaliai atremiant Rusijos karių puolimą.

Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmusJAV prezidentas Joe Bidenas pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose rūmuose Vašingtone, o Ukrainos lyderis ruošiasi tolimesnėms deryboms po įtemptos dienos susitikimų.Ukrainos prezidentas jau anksčiau lankėsi Pentagone ir Kapitolijaus kalvoje, kur susitiko su aukštais kariniais pareigūnais ir senatoriais.J. Bidenas ir pirmoji ponia Jill Biden pasveikino prezidentą V. Zelenskį ir jo žmoną Oleną Zelenską, o du pasaulio lyderiai paspaudė vienas kitam ranką, o po to nusifotografavo.Tikimasi, kad J. Bidenas netrukus paskelbs apie naujausią karinį paketą, kurį jo šalis pateiks Ukrainai, į kurį bus įtraukta daugiau oro gynybos sistemų, tačiau nebus ATACMS.Tikimasi, kad į tą paketą bus įtraukta kasetinė amunicija, kaip ir daugiau šaudmenų, skirtų Amerikoje pagamintoms HIMARS sistemoms.

Erdoganas: nesutinku su neigiamu požiūriu į PutinąTurkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas pareiškė nesutinkantis su neigiamu kitų lyderių požiūriu į Rusijos kolegą Vladimirą Putiną, anksčiau jį citavo Turkijos transliuotojai.„Lyderiai ir ministrai pirmininkai turi neigiamą požiūrį į Putiną“, – sakė jis."Žinoma, mes nesilaikome ir neatspindime šios pozicijos. Taip pat nemanau, kad šie požiūriai yra teisingi, nes Rusija nėra įprasta šalis“, - pridūrė jis.Jis taip pat gyrė Maskvos, kaip pasaulio lyderės, vietą.„Kalbant apie grūdų gamybą, Rusija šiuo metu yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje. Dabar negalima nepaisyti tokios šalies“, - sakė jis.NATO narė Turkija siekė palaikyti gerus santykius ir su Maskva, ir su Kijevu po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, o R. T. Erdoganas palaiko glaudžius asmeninius santykius su V. Putinu.

Pakomentavo naujausią Rusijos smūgį OdesaiRusijos kariuomenė smogė rekreacinei infrastruktūrai Odesos regione, teigė Odesos regioninės administracijos vadovas Olegas Kiperis. Jis sakė, kad dėl vakarinės raketų atakos regione buvo pažeistas Belgorodo-Dniestro rajonas.„Deja, rekreacinei infrastruktūrai yra smūgis. Vietoje kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas. Tarp civilių aukų nėra“, – rašė regiono vadovas. Jis nenurodė, apie kokį objektą kalba.Anksčiau Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad rusai paleido „Onyx“ viršgarsines kruizines raketas Odesos regiono kryptimi. Vietos naujienų kanalai pranešė apie sprogimus.

Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius: mieste viskas ramu, vyksta pratybosRusijos paskirtas aneksuoto Sevastopolio miesto vadovas Michailas Razvožajevas sakė, kad mieste tęsiasi karinės pratybos. Taip jis pakomentavo vietos gyventojų pranešimus, kad mieste girdėjosi sprogimai.„Pietiniame ir šiauriniame bangolaužiuose, maždaug iki 20.30 val., mūsų laivynas vykdo PPDO [kovos su povandeniniu sabotažu paramos] mokymus, įskaitant šaudymą iš įvairių rūšių ginklų. Mieste viskas ramu“, – rašė M. Razvozhajevas.Ketvirtadienio vakarą keli vietos „Telegram“ kanalai rašė apie galingus sprogimus Sevastopolyje. Taip pat buvo nuotrauka, kurioje matyti dūmų debesys virš miesto.

Baltieji rūmai: Bidenas praneš apie oro gynybos ginklus Ukrainai, bet raketų ATACMS neduosKetvirtadienį, per prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą, JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbs apie naujus oro gynybos ginklus Ukrainai, bet kol kas neduos Kyjivui ilgojo nuotolio raketų ATACMS, pranešė Baltieji rūmai.„Prezidentas J. Bidenas šiandien paskelbs apie naują karinės pagalbos paketą, apimantį reikšmingus oro gynybos pajėgumus padėti Ukrainai“, – per spaudos konferenciją sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Ukrainoje leidžiama rašyti „rusija“ iš mažosios raidės: tai nebus laikoma klaidaŽodžių „rusija“, „maskva“ ir pan. rašymas iš mažosios raidės neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.Komisija pažymėjo, kad pavadinimų „rusijos federacija“, „rusija“, „maskva“, „maskovija“, „maskvos carystė“, „rusijos imperija“, „rusijos federacijos valstybės dūma“ ir panašių terminų rašymo iš mažosios raidės galima nekvalifikuoti kaip nukrypimo nuo ukrainiečių kalbos normų neoficialiuose tekstuose.Portalas primena, kad Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija leidžia moksleiviams neiti į mokyklą, jeigu jie po naktinių rusų atakų yra fiziškai ir psichologiškai išsekę.

Lenkijos prezidentas: premjero žodžiai apie ginklus Ukrainai buvo neteisingai suprastiLenkijos Prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio žodžiai apie ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą buvo neteisingai suprasti, skelbia BBC.M. Morawieckis trečiadienį sakė, kad Lenkija nebeduoda savo ginklų Ukrainai, nes pati sparčiai apginkluoja savo kariuomenę. Šie žodžiai buvo pasakyti vykstant konfliktui tarp Kijevo ir Varšuvos dėl Ukrainos grūdų tiekimo.Tačiau, pasak naujienų agentūros AFP, A. Duda ketvirtadienį sakė, kad M. Morawieckis žodžiai nereiškia, kad bus visiškai nutrauktas ginklų Ukrainai tiekimas.„Morawieckio žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu įmanomu būdu. Mano nuomone, premjeras turėjo omenyje, kad mes neperduosime Ukrainai naujų ginklų, kuriuos dabar perkame lenkų kariuomenės modernizavimui“, – A. Duda sakė Lenkijos transliuotojui TVN24.

Buvęs Lenkijos URM vadovas Sikorskis: man dėl jų gėdaBuvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui.Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų.„Galima susitarti su Slovakija. Galima organizuoti transportą ir gauti Europos paramą brangesniam sausumos tranzitui per Europos Sąjungą. Tačiau vyriausybė puola Europos Sąjungą ir puola Ukrainą, kovojančią dėl savo egzistencijos. Tai kelia pasipiktinimą. Man gėda“, – interviu radijo stočiai RMF24 sakė R. Sikorskis.Politikas taip pat pakomentavo veiksmus, kurių ėmėsi Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Ji išsikvietė Ukrainos ambasadorių dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame šis kritikavo Lenkijos draudimą įvežti ukrainietiškus grūdus.„Man susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu mes dažniau išsikviečiame Ukrainos, o ne Rusijos ambasadorių, ir tai man labai nepatinka. Juk Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, o ne Ukraina", - sakė R. Sikorskis.Komentuodamas V. Zelenskio žodžius, kad Lenkija „padeda ruošti sceną Maskvos aktoriui“, eksministras pažymėjo, jog galima suprasti tam tikrą Ukrainos prezidento griežtumą, nes jis kovoja dėl savo tautos egzistencijos prieš pranašesnes Rusijos pajėgas.„Mes turime jį užjausti, kai jis kartais nueina per toli. Ir tai nėra dingstis tarptautinėms paskaloms, griaunančioms Lenkijos reputaciją“, - teigė R. Sikorskis.Jis taip pat sukritikavo Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetieks Ukrainai ginklų.„Putinas tai girdi ir pradeda tikėtis, kad gali laimėti šį karą. Net jei tai būtų tiesa, net jei paaiškėtų, kad mūsų sandėliai beveik tušti, kodėl jis (M. Morawieckis) tai sako?... Jie grįžo prie savo nacionalizmo, kuris gali brangiai kainuoti Lenkijai, nes vienintelis nugalėtojas šioje situacijoje bus Putinas“, – pažymėjo politikas.Kaip žinoma, Slovakija, Lenkija ir Vengrija, nepaisydamos Europos Komisijos sprendimo, įvedė Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad tokiais veiksmais Lenkija „ruošia sceną Maskvos aktoriui“.Reaguodama į šiuos žodžius, Lenkijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Ukrainos ambasadorių ir pareiškė jam protestą.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.

Ukrainos žiniasklaida: Sevastopolyje girdimi sprogimaiUkrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis vietos gyventojais, pranešė, kad Rusijos aneksuotame Sevastopolyje girdėti stiprūs sprogimai.Apie galingus sprogimus mieste praneša ir vietos „Telegram“ kanalai, rašo BBC.Kai kuriuose iš jų skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti virš miesto tvyrantis dūmų debesis.Rusijos paskirta Sevastopolio ir Krymo valdžia kol kas nekomentavo duomenų apie sprogimus mieste.https://t.me/nexta_live/62242

Odesos regionui – naujas rusų raketų smūgis Rusija sudavė naują raketinį smūgį Odesos regionui. Informacijos apie pasekmes kol kas nėra, informuoja BBC.Prieš 19 val. Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad rusai Odesos srities kryptimi paleido viršgarsines sparnuotąsias raketas „Onyx“.Vietos naujienų kanalai pranešė apie sprogimus.Tuo pat metu srities administracijos vadovas Olegas Kiperas paragino dar to nepadariusius Belgorodo-Dnestrovsko rajono (į vakarus ir pietus nuo Odesos) gyventojus slėptis slėptuvėse.

Zelenskis Ukrainos valstybiniu ordinu apdovanojo NausėdienęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis valstybiniu Ukrainos apdovanojimu – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinu – už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą bei Ukrainos valstybės populiarinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos pirmąją ponią Dianą Nausėdienę, praneša Prezidentūra.Pasak Prezidentūros, prasidėjus karui Ukrainoje D. Nausėdienė ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir vaikams. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska Lietuvos prezidento sutuoktinė inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą, kuris tūkstančiams ukrainiečių tapo saugiu prieglobsčiu.ELTA primena, kad D. Nausėdienė antradienį Niujorke dalyvavo 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) renginyje „Kova už ateitį: Ukrainos vaikai kare“, kurį organizavo O. Zelenska.Pirmoji ponia renginio metu pabrėžė, kad demokratinis pasaulis privalo padaryti viską, kad sustabdytų Rusijos pradėtą karą, kuriame Ukrainos vaikai yra žudomi, žalojami, prievartaujami fiziškai, moraliai ir ideologiškai, netenka teisės į saugią aplinką, visavertį švietimą, socialinį aprūpinimą, priverčiami palikti savo namus.„Turime tai sustabdyti, privalome sugrąžinti kiekvieną prievarta išvežtą vaiką, taip pat turime siekti griežtos atsakomybės už šiuos nusikaltimus“, – antradienį sakė D. Nausėdienė.2021 m. V. Zelenskis už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu yra apdovanojęs Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

Zelenskio žinutė JAV: jei negausime pagalbos, pralaimėsime karąJAV senatorius Chuckas Schumeris ką tik kreipėsi į žiniasklaidą po Senato susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Sky News“. Senato daugumos lyderis teigė, kad vienas sakinys, kurį per privatų susitikimą pasakė V. Zelenskis, apibendrino Ukrainos žinią: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. Tai griežta žinia, kuri sutelks dėmesį. Ji atspindi karo padėtį ir tai, kas, Ukrainos nuomone, yra pastatyta ant kortos, sakė senatorius.

Rusai visą dieną atakuoja Chersono sritį – šeši žmonės žuvo, devyni sužeistiKetvirtadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus jau žuvo šeši civiliai, o dar devyni buvo sužeisti.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos generalinio prokuroro biuras apie tai informavo „Telegram“ kanale.Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 21 d., apie 11 val. 45 min., okupantai rusai smogė aviacijos smūgį Beryslavo rajono Tiahinkos kaimui. Buvo sugriauta ir apgadinta privačių namų ir ūkinių pastatų.Apie 12 val. įsibrovėliai apšaudė Lvovės kaimą. Buvo mirtinai sužeista vietos gyventoja.14 val. Rusijos kariškiai atakavo Darjivkos bendruomenę. Jie pataikė į privatų namą, jo savininkas žuvo.Priešas taip pat smogė kelis smūgius Bilozerkos bendruomenei, preliminariais duomenimis, iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Per apšaudymą nukentėjo šeima: žuvo vyras, jo žmona ir motina buvo sužeistos, moterys nugabentos į ligoninę.„16 val. 30 min. duomenimis, ketvirtadienį Chersono srityje dėl priešo apšaudymų šeši civiliai žuvo, o dar devyni buvo sužeisti“, – pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras.https://t.me/olexandrprokudin/1367

Du trečdaliai ukrainiečių turi artimųjų fronteRugsėjo mėnesį 65 proc. ukrainiečių pareiškė, kad tarp jų artimųjų yra žmonių, kurie nuo 2022 metų vasario 24 d. kovojo ar kovoja fronte.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos rezultatais.Be to, 49 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad turi artimų giminaičių, dalyvavusių karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje 2014–2021 m. m.Sociologai fiksuoja aukščiausius pasitikėjimo kariškiais rodiklius: 94 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, 94 proc. – dabar vykstančio karo veteranais, 93 proc. – 2014-2021 m. m. antiteroristinės operacijos veteranais.Apklausa buvo surengta 2023 metų rugsėjo 5-7 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, taip pat teritorijas, kuriose tyrimo metu nebuvo Ukrainos mobiliojo ryšio. Joje dalyvavo 1000 respondentų. Galima paklaida – ne daugiau kaip 3,1 proc.Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu saugumo ir gynybos sektoriaus veiklą įvairiose struktūrose užtikrina daugiau kaip milijonas žmonių. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas buvo mobilizuota 700 tūkst. žmonių, į Ukrainos valstybinę sienos apsaugos tarnybą – 60 tūkst., į Ukrainos nacionalinę gvardiją – 90 tūkst., į Ukrainos nacionalinę policiją – 100 tūkst. žmonių.

Nepaisant Rusijos blokados, Stambulą pasiekė pirmasis Ukrainos laivas su grūdaisUkrainos laivas su grūdais, pirmasis išplaukęs nuo tada, kai Rusija liepą atnaujino Juodosios jūros blokadą, ketvirtadienį pasiekė Stambulą, pranešė jūrų eismo stebėtojai.Ukrainos pareigūnai sakė, kad su Palau vėliava plaukiojantis laivas „Resilient Africa“, vežantis 3 tūkst. tonų kviečių, antradienį išplaukė iš Ukrainos Čiornomorsko uosto. Pasak jūrų eismo tinklalapių, krovinys skirtas Izraeliui.Tai - pirmoji sėkminga kelionė per Juodąją jūrą po Rusijos pasitraukimo iš Jungtinių Tautų remiamo susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto. Ukraina išbando naują jūrų kelią, vengdama tarptautinių vandenų, maršrutas eina NATO narių Bulgarijos ir Rumunijos kontroliuojamais vandenimis. Anksčiau Ukraina šiuo maršrutu jau sėkmingai pasiuntė kelis krovininius laivus, kurie negabeno Ukrainos grūdų.Šios kelionės tapo saugesnės, kai Rusija buvo priversta atitraukti savo karo laivus po sėkmingų Ukrainos raketų smūgių į Kremliaus kontroliuojamą Krymo pusiasalį, kur įsikūręs Maskvos Juodosios jūros laivynas.Atsisakiusi grūdų sandorio, Rusija sustiprino atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

„Belaruski Gajun“ identifikavo Rusijoje sudužusį naikintuvą Su-34Trečiadienį, rugsėjo 20-ąją, Rusijos Voronežo srityje nukrito naikintuvas Su-34. Šis lėktuvas septynis mėnesius buvo Baltarusijos teritorijoje.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Belaruski Gajun“.Kanalo duomenimis, lėktuvo registracijos numeris - RF-95806, borto numeris – 05.Būtent šis naikintuvas buvo Baltarusijos teritorijoje septynis mėnesius. Kartu su kitais Rusijos naikintuvais Su-34 orlaivis paliko Baranovičių aerodromą rugpjūčio 5 d.„Negana to, šis naikintuvas buvo pastebėtas Baltarusijoje ir iki 2023 metų. Pavyzdžiui, dar 2015 metais jis treniravosi Mačuliščių aerodrome gegužės 9-osios parado išvakarėse“, – priduria „Belaruski Gajun“.Pagal preliminarią versiją, avarijos priežastis – techninis važiuoklės stovo gedimas.Anot Rusijos propagandinės žiniasklaidos, lėktuvo įgula esą spėjo katapultuotis, vėliau ji buvo evakuota.Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios priešas naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, pažymi „rbc.ua“.https://t.me/Hajun_BY/7369

Švedija perdavė Ukrainai 10 tankų „Strv 122“Švedija šiais metais perdavė Ukrainai 10 tankų „Strv 122“, taip pat parengė jų įgulas. Kovos mašinos jau yra mūšio lauke.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Švedijos armijos štabo operatyvinio skyriaus viršininku Matsu Ludvigu.„Atidavėme jiems viską, ką galėjome, gerą techniką ir geras žinias. Dabar linkime jiems visokeriopos sėkmės vaduojant savo šalį", – sakoma pareiškime.Pažymima, kad kiek daugiau nei 30 metų šie tankai sudarė Švedijos mechanizuotųjų brigadų stuburą. Dabar Ukrainos kariuomenė turi dešimt šių tankų su Švedijos kariuomenės parengtomis įgulomis kovai už savo šalies išvadavimą.Pasak M. Ludvigo, 2023 metų vasario 24-ąją, per Rusijos plataus masto invazijos metines, buvo pristatytas politinis sprendimas, kad Švedija  padovanos Ukrainai apie dešimt tankų.Švedijos kariuomenės štabe jau buvo ruošiamasi tokiam sprendimui, įskaitant Ukrainos kariškų mokymą valdyti šiuos tankus.Tai pagrindinis Švedijos kovinis tankas, licencijuotas vokiško tanko „Leopard 2“ variantas, kurio konstrukcijoje padaryta įvairių pakeitimų. Pagrindinė tanko ginkluotė yra 120 mm lygiavamzdis pabūklas „Rheinmetall L44“. Jis gali šaudyti šarvamušiais ir universaliais kumuliatyviniais sviediniais.

Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas neigia, kad Volodymyras Zelenskis Niujorke dalyvavo bendrame susitikime su Lenkijos ir Lietuvos prezidentais. Anksčiau Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad toks susitikimas įvyko.

Zelenskio užduotis Vašingtone – atremti karo nuovargįKetvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną antrojo per karą vizito, siekdamas naujos pagalbos kovoje su įsibrovėliais iš Rusijos, nors tarp JAV įstatymų leidėjų ryškėja karo nuovargis.Po dar vienos naktį Rusijos surengtos raketų atakų bangos prieš jo šalį V. Zelenskis anksti ketvirtadienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad jis ir jo žmona „atvyko į Vašingtoną“ ir kad oro gynyba yra vienas svarbiausių jo prioritetų JAV sostinėje.45 metų lyderis Baltuosiuose rūmuose susitiks derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu, vėliau lankysis Pentagone. Tačiau bene svarbiausias susitikimas greičiausiai bus su respublikonų ir demokratų lyderiais JAV Kongrese, galinčiame užblokuoti naują milijardų dolerių pagalbos paketą Kyjivui.Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainos lyderio vizitas vyksta „tikrai kritišku metu“, kai lėtas Ukrainos puolimas ir kova su Rusijos pajėgomis žada nusitęsti į rudenį.V. Zelenskis atvyko iš Niujorko, kur dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir ragino pasaulį tvirtai stovėti kartu su Ukraina prieš „genocidą vykdančią Rusiją“. Jis prašė amerikiečių ir toliau teikti paramą. Nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos Vašingtonas perdavė Ukrainai karinės pagalbos daugiau nei už 43 mlrd. JAV dolerių.„Esame finišo tiesiojoje“, – antradienį CNN sakė V. Zelenskis.Sprendimas dėl raketų dar nepriimtasVis dėlto jo kelionė į Vašingtoną labai skiriasi nuo pirmojo vizito 2022 m. gruodį, kai jis atskrido slapta ir buvo sutiktas kaip didvyris Baltuosiuose rūmuose bei ant Kapitolijaus kalvos.Šį kartą tvyro vis daugiau abejonių dėl tolesnės JAV pagalbos Ukrainai, griežtos linijos respublikonai sako nepritarsiantys finansavimui, kad užkirstų kelią JAV vyriausybės uždarymui, jei į jį bus įtraukta pagalba Ukrainai.J. Bidenas žada remti Kyjivą, kad ir kas būtų, tai diktuoja ir jo 2024 m. perrinkimo kampanija, per kurią jis nori pabrėžti savo lyderystę pasaulyje.Pasak JAV pareigūnų, JAV prezidentas ir pirmoji ponia Jill Biden Baltuosiuose rūmuose pasveikins V. Zelenskį ir jo žmoną Oleną Zelenską, vėliau Ovaliajame kabinete vyks abiejų lyderių derybos akis į akį. J. Bidenas tikisi išgirsti apie „perspektyvą mūšio lauke tiesiogiai iš Ukrainos vyriausiojo vado“, sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.Neatmetama, kad bus aptartas V. Zelenskio prašymas dėl didesnio nuotolio raketų ATACMS, galinčių smogti iki 300 kilometrų atstumu, tačiau sprendimas dar nepriimtas, pridūrė J. Kirby. „Prezidentas kalbėsis su prezidentu V. Zelenskiu apie jo poreikius ir apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos toliau patenkins šiuos poreikius“, – sakė jis.Antradienį kalbėdamas Jungtinėse Tautose J. Bidenas perspėjo neapleisti Ukrainos. „Rusija tiki, kad pasaulis pavargs ir leis jai be pasekmių vykdyti žiaurumus Ukrainoje“, – sakė jis.J. Bideno perspėjimas nuskambėjo dieną prieš tai, kai Lenkija, kilus ginčui dėl grūdų eksporto, pareiškė nebeginkluosianti Ukrainos. Ketvirtadienį ji patikslino, kad įvykdys esamus ginklų tiekimo sandorius.Koks planas?V.  Zelenskio taip pat laukia sudėtinga užduotis įtikinti Kongresą, kuriame Ukraina yra dramos dėl gresiančio vyriausybės uždarymo įkaitė. Griežtosios linijos respublikonų įstatymų leidėjai sulaiko Baltųjų rūmų reikalavimą į biudžeto projektą įtraukti dar 24 mlrd. dolerių karinei ir humanitarinei pagalbai Kyjivui.Abejonių turi net nuosaikesni respublikonai. „Koks pergalės planas? Manau, kad būtent tai nori žinoti Amerikos visuomenė“, – šią savaitę sakė Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy.Kai kurie sako, kad geriau būtų pinigus išleisti JAV sienos apsaugai, taip pat nerimaujama dėl Kyjivo kontrpuolimo tempo ir korupcijos Ukrainoje, kad pinigai nenueitų veltui.Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kitų metų kandidatas mesti iššūkį J. Bidenui, sakė, kad pinigus būtų geriau išleisti namuose, ir prognozavo, jog galiausiai triumfuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriuo jis žavisi.

Rusai paleido valdomas aviacines bombas į kaimą Chersono srityje, žuvo moterisOkupantai rusai ketvirtadienį paleido valdomas aviacines bombas į Chersono srities Beryslavo rajono Lvovės kaimą, žuvo 63 metų amžiaus moteris.Tai „Telegram“ kanale pranešė Beryslavo rajono karinės administracijos vadovas Volodymyras Litvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Jis pažymėjo, kad rusų aviacija atakavo Beryslavo rajoną.„Okupantai į Lvovės kaimą paleido valdomas aviacines bombas, pataikė į privatų gyvenamąjį namą. Deja, 63 metų moteris buvo mirtinai sužeista“, - sakoma pranešime.Kaip jau buvo pranešta, naktį į ketvirtadienį, apie 3 val. 40 min., Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus.

Per Rusijos ataką Ukrainoje apgadinta „Pepsi“ gamyklaPer Rusijos ataką prieš Ukrainą ketvirtadienį Kyjivo srityje smarkiai apgadinta „Pepsi“ gamykla.Ukrainos gynybos ministerija socialiniame tiksle X paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotos atakos pasekmės. „Pepsi“ yra karo rėmėjų sąraše, nes vis dar veikia Rusijoje. Už raketą, kuri sunaikino jų objektą, jie patys sumokėjo, mokėdami mokesčius Rusijoje“, – komentuoja Ukrainos ministerija.https://twitter.com/DefenceU/status/1704784431813111822?ref_src=twsrc%5Etfw

Skelbiama apie Ukrainos smūgį slaptai rusų bazei Melitopolyje: sužeista dešimtys priešo karininkų Prieš keletą dienų Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis apšaudė laikinai okupuotame Melitopolyje įsikūrusią slaptą Rusijos bazę, Ukrainos žiniasklaidai pranešė šalies saugumo tarnyboje dirbantys šaltiniai. Pažymima, kad atakos metu buvo sužeistas štabo viršininkas ir Rusijos 58-osios armijos vadas. Ši armija kariauja Zaporižios kryptimi. Taip pat nukentėjo dar keliasdešimt rusų karininkų, apie dešimt iš jų jau žuvo. Kaip sakė anonimu likti panoręs pašnekovas, iš pradžių Ukrainos saugumo tarnyba išsiaiškino, kad okupantai savo štabą įrengė vietos variklių gamykloje. Šią informaciją perdavė kareiviams, o paskui kartu su jais atakavo taikinį. Kiek anksčiau šaltiniai skelbė, kad šią naktį Ukraina smogė kariniam aerodromui Kryme. Ukrainos kariuomenės komunikacijos departamentas pranešime patvirtino šią informaciją. https://t.me/RBC_ua_news/66531

Žiniasklaida: kas penktas mobilizuotas rusas neišgyvena ir dviejų mėnesių nuo šaukimo gavimo dienosPer metus, praėjusius nuo „dalinės“ mobilizacijos paskelbimo Rusijoje dienos, fronte, kaip rodo statistika, kas penktas rusas neišgyveno ir dviejų mėnesių nuo šaukimo gavimo momento.Kas penktas mobilizuotasis išgyveno mažiau kaip du mėnesius, rašo leidinys „Važnyje istorii“, kuriuo remiasi UNIAN.Žurnalistai, remdamiesi atvirais duomenimis ir žiniasklaidos pranešimais, sudarė 1,9 tūkstančio žuvusių mobilizuotų rusų, kurių mirties data buvo žinoma, sąrašą. Beveik 20 proc. jų išgyveno mažiau nei du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pašaukti į armiją. Daugiau kaip pusė mobilizuotųjų žuvo per pirmuosius penkis mėnesius fronte.Jauniausiam žinomam žuvusiajam buvo 19 metų, vyriausiajam – 62 metai. Daugiau kaip pusė žuvusiųjų buvo 30–45 metų amžiaus.Masiškiausios mobilizuotų rusų žūties vieta buvo stovykla netoli Makijivkos, kuri 2023 metų sausio 1-osios naktį buvo apšaudyta. Tą naktį, kaip apskaičiavo žurnalistai, žuvo mažiausiai 139 vyrai, mobilizuoti iš Samaros srities. Rusijos gynybos ministerija pripažino 89 žmonių žūtį ir apkaltino pačius mobilizuotuosius, kurie, nepaisydami draudimo, naudojosi mobiliaisiais telefonais, o tai leido nustatyti jų buvimo vietą.Daugiau kaip 200 kariškių, žuvusių per metus nuo mobilizacijos paskelbimo, buvo iš Sverdlovsko srities. Šis regionas, kaip rašo leidinys, sulaukė daugiausia pranešimų apie žuvusiuosius.Bet, skaičiuojant pagal šaukiamojo amžiaus vyrų skaičių, šioje kraupioje statistikoje pirmauja Čiukčija, o antrąją vietą užima Buriatija, kur gauta daugiau kaip šimtas pranešimų apie žuvusiuosius.Kaip pažymi žurnalistai, beveik kiekviename Rusijos regione jau yra palaidotas bent vienas mobilizuotasis.2022 metų rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl dalinės mobilizacijos šalies teritorijoje. Iš viso buvo planuojama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Tada rusai masiškai plūstelėjo į kitas šalis.Maždaug po mėnesio Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigta, tačiau mobilizacinė veikla Rusijoje nenutrūko.Ukrainos žvalgyba prognozuoja naują mobilizacijos bangą Rusijoje. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo, Rusijoje gali būti papildomai mobilizuota 450 tūkst. žmonių. Kartu jis pabrėžė, kad visus šiuos mėnesius tęsėsi paslėpta mobilizacija, kurios metu kas mėnesį buvo pašaukiama apie 20 tūkst. rusų.

Ukraina patvirtino smūgį kariniam aerodromui Kryme Ketvirtadienį Ukraina pranešė smogusi kariniam aerodromui Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, tai – naujausia ataka Juodosios jūros teritorijoje, kurią Kyjivas pažadėjo atsiimti. „Rugsėjo 21-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos surengė kombinuotą puolimą prieš okupantų karinį aerodromą netoli Sakų miesto laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma kariuomenės komunikacijos departamento pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU, kurios pajėgos dalyvavo atakoje, sakė, kad atakos metu aerodrome buvo daugiau kaip dešimt karo lėktuvų ir priešraketinės gynybos sistema „Pancir“. Aerodrome taip pat buvo bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puola Ukrainą, operatorių mokymo centras, sakė šaltinis ir pridūrė, jog „padaryta rimta žala okupantų įrangai“. Pasak šaltinio, Ukraina panaudojo dronus, kuriais užvertė Rusijos oro gynybą, o paskui paleido sparnuotąsias raketas „Neptūnas“. „Okupantai negali jaustis saugūs okupuotame pusiasalyje“, – pridūrė šaltinis. Rusija 2014 m. atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir aneksavo. Kyjivas žada atkovoti pusiasalį. https://t.me/uniannet/112105

Lenkija: pristatysime Ukrainai ginklus, dėl kurių sutarta anksčiauLenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris sako, kad Lenkija Ukrainai tiekia tik tuos ginklus ir šaudmenis, dėl kurių buvo susitarta anksčiau.„Kalbant apie ginklų ir šaudmenų tiekimą, Lenkija laikosi anksčiau sudarytų susitarimų“, – sakė jis naujienų agentūrai PAP.Jis pridūrė, kad Kyjivas padarė „keletą visiškai nepriimtinų pareiškimų ir diplomatinių gestų“.„Tokių nepagrįstų veiksmų Lenkija netoleruoja“, – pridūrė atstovas spaudai.

A. Baerbock: sprendimas dėl raketų „Taurus“ Ukrainai dar nepriimtasVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutylėjo, ar, JAV perdavus Ukrainai valdomų raketų ATACMS, padidėtų tikimybė, kad Vokietija taip pat įsipareigos perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką reikalauja tiek Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“, tiek JAV gamybos ATACMS sistemos. Šie ginklai suteiktų Ukrainos kariuomenei naujų pajėgumų smogti taikiniams giliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.Interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF A. Baerbock sakė: „Tai yra labai specializuota technologinė įranga. Todėl mes patys turime labai atidžiai išnagrinėti, kaip tai gali būti panaudota“. Ji pridūrė, kad „šiuo metu mes aiškinamės tuos klausimus“.V. Zelenskis ketvirtadienį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose turėtų pateikti savo argumentus JAV prezidentui Joe Bidenui. Šią savaitę V. Zelenskis, A. Baerbock ir J. Bidenas yra atvykę į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų debatuose.A. Baerbock sakė, kad supranta šio klausimo skubumą, tačiau pridūrė, kad „negali numatyti“, ką J. Bidenas ir V. Zelenskis nuspręs per derybas.

Ukraina gali netekti dar vienos svarbios sąjungininkės karinės paramosKyjivui svarstant, kaip reaguoti į Lenkijos pareiškimus apie stabdomą ginklų tiekimą, vis labiau būgštaujama, kad Ukraina gali netekti dar vienos svarbios sąjungininkės karinės paramos, rašo „Sky News“.Slovakijoje kitą savaitę vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti favoritu laikomas buvęs premjeras Robertas Fico. Manoma, kad jo pergalė galėtų pakeisti Slovakijos santykius su Ukraina. Praėjusią savaitę politinio renginio metu R. Fico pažadėjo, kad triumfavęs sustabdytų ginkluotės tiekimą Kyjivui.„Mes esame taiki šalis, – pareiškė jis. – Ukrainai nepasiųsime nė vieno šovinio.“Slovakija šiuo metu tiekia ginkluotę ir siūlo Kyjivui stiprią politinę paramą. Tačiau R. Fico tvirtino, kad „jie vis tiek turės susėsti ir susitarti“. „Rusija niekada nepaliks Krymo ir savo kontroliuojamų teritorijų“, – kalbėjo politikas.Nepaisant visko, R. Fico pergalė negarantuota. Šiuo metu dauguma nenumatoma jokiai politinei partijai ir prognozuojamas sudėtingas koalicijos formavimo procesas.Vakarų diplomatai ir Ukrainos pareigūnai taip pat sako, kad tokia nedidelė šalis kaip Slovakija negali labai smarkiai pasipriešinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO politikai.Tačiau 59-erių R. Fico Briuselyje ir kitur yra sukėlęs nuostabą, nes ėmėsi kritikuoti sankcijas Rusijai ir paragino suartėti su Maskva, kai pasibaigs karas. Be to, R. Fico yra pažadėjęs vetuoti Ukrainos narystę NATO. Atkartodamas plačiai atmetamą Maskvos retoriką, R. Fico taip pat yra pareiškęs, kad karas „prasidėjo 2014 m., kai Ukrainos naciai ir fašistai Donecke ir Luhanske pradėjo žudyti Rusijos piliečius“.Pasak keleto Vakarų diplomatų, šie jo komentarai yra sukėlę didelį susirūpinimą Slovakijos sąjungininkų gretose.

Dėl Ukrainos – naujas komentaras iš Lenkijos: neatmeta, kad pozicija gali keistisLenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas šį rytą neatmetė, kad nors Lenkija šiuo metu netiekia ginklų Ukrainai, jos pozicija gali keistis.„Šiuo metu yra taip, kaip sakė ministras pirmininkas, ateityje matysime“, – radijui „Radio Plus“ sakė jis J. Sasinas, komentuodamas šalies premjero pareiškimą, kad Lenkija nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms.

Naktį virš Ukrainos numuštos 36 Rusijos sparnuotosios raketosUkrainos oro gynybos daliniai naktį sunaikino 36 iš 43 Rusijos sparnuotųjų raketų, kurios buvo paleistos iš 10 strateginių bombonešių.Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.„2023 m. rugsėjo 21 d. naktį apie 3 val. 40 min. okupantai rusai atakavo Ukrainą iš oro paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kh-101/Kh-555/Kh-55“. Iš 10 strateginių bombonešių „Tu-95ms“ į vakarus nuo Engelso iš viso buvo paleistos 43 sparnuotosios raketos“, – pažymima įraše.Teigiama, kad rusai sviedinius paleido keliomis bangomis ir iš įvairių krypčių.Be to, anot oro pajėgų, apie 6 val. Rusijos pajėgos atakavo Charkivo miestą raketomis „S-300“. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Chersone per rusų ataką žuvo mažiausiai du žmonėsRugsėjo 21 d. naktį Rusijos kariuomenės taikinyje atsidūrė Chersono gyvenamosios teritorijos.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusai nusitaikė į bendrabučio pastatą, kol žmonės dar miegojo. Šiuo metu žinoma apie du žuvusius civilius“, – nurodė O. Prokudinas.Kaip teigiama, buvo hospitalizuota 61 m. moteris, kurios būklė yra sunki. Į ligoninę buvo išgabentos dar dvi 44 m. ir 57 m. moterys bei 49-erių vyras – visi jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų. Įvykio vietoje medicinos pagalba taip pat buvo suteikta 81 m. moteriai.

Šaltiniai: Ukraina smogė aerodromui Kryme, okupantams padaryta didelė žala Šaltiniai teigia, kad Ukraina ketvirtadienio naktį surengė ataką prieš Sakų karinį aerodromą okupuotame Kryme, informuoja portalas nv.ua. Portalas remiasi šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje. Teigiama, kad atakai buvo panaudoti dronai ir raketos „Neptun“, okupantų technikai padaryta didelė žala. Remiantis pašnekovų duomenimis, aerodrome buvo mažiausiai 12 karinių lėktuvų („Su-24“ ir „Su-30“) bei priešlėktuvinių sistemų „Pancir“. Taip pat aerodrome buvo įsikūrusi bepiločių „Mojaher“ operatorių rengimo bazė. Būtent juos rusai naudoja oro atakoms koordinuoti bei kaip kovinius smogiamuosius dronus. Ukrainiečiai bepiločiais nukreipė rusų priešlėktuvinės gynybos sistemų dėmesį, o tada paleido raketų „Neptun“. „Įdomu tai, kad net rusiškuose „Telegram“ kanaluose patvirtinama didelė žala ir nuostoliai – rašoma, jog žuvo mažiausiai 30 karių“, – nurodė ukrainiečių portalo pašnekovas. https://t.me/Ukraine_365News/62446

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 274 470 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.), 8 883 (+15) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 137 (+41) artilerijos sistemas, 781 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 528 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 670 (+37) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 850 (+29) dronų, 911 (+5) specialiosios technikos vienetų ir 1 479 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per sprogimus Kyjive sužeisti 7 žmonėsAnkstyvą ketvirtadienio rytą Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje. Kyjivo Darnyckio rajone per atakas sužeisti 7 žmonės, trys jų, įskaitant 9 metų mergaitę, išvežti į ligoninę, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.Darnyckio rajone taip pat buvo pažeistas dujų vamzdis ir negyvenamieji pastatai, kai kurie Kyjivo Sviatošynskio rajono kvartalai liko be elektros ir vandens.Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko rašė „Telegram“: „Dar viena priešo raketų ataka prieš Kyjivą. Preliminariai iš maždaug 10 strateginės aviacijos lėktuvų Tu-95MS paleistos Kh-101/555/55 tipo sparnuotosios raketos. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino daugiau kaip 20 priešo taikinių“.Pasak S. Popko, Ukrainos sostinė jau perkopė 1 000 valandų oro pavojaus ribą nuo plataus masto invazijos pradžios – pasak jo, tai maždaug pusantro mėnesio nepertraukiamo oro pavojaus.

Galingų sprogimų virtinė KrymeNaktį į ketvirtadienį laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Liudininkai praneša apie drono ataką Novofedorivkos aerodrome.Sprogimai taip pat girdėti Eupatorijoje, Sakyje, Sevastopolyje, Čornomorske ir Simferopolio apylinkėse ir kitose Krymo vietose. Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino 19 bepiločių orlaivių virš pusiasalio.

Raketų atakos Ukrainoje: sprogimai keliuose miestuose, dalyje sostinės nėra elektros ir vandensNaktį į ketvirtadienį Ukrainoje skelbta sparnuotųjų raketų paleidimo grėsmė. Gyventojai raginti eiti į slėptuves, aliarmas išplito visoje Ukrainoje. Kyjive veikė oro gynyba, aidėjo sprogimai. Ankstų ketvirtadienio rytą miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė apie sprogimą Darnickio rajone. „Visos tarnybos vietoje. Taip pat iškvietimas į Holosijivskos rajoną... Kai kuriuose mikrorajonuose nėra elektros ir vandens“, – skelbė jis. Vėliau patikslinta, kad minėtuose rajonuose krito nuolaužos.Ševčenkivskio rajone raketų nuolaužos apgadino dujotiekį. Gaisro nėra. Dujų tarnyba veikia. Darnickio rajone pažeisti negyvenamieji pastatai, ten ugniagesiai gesina gaisrą. Šiuo metu informacijos apie aukas nėra, pranešė meras Klyčko.Sprogimai užfiksuoti ir Charkive. Pranešama apie mažiausiai šešis pataikymus.Taip pat sprogimai šiuo metu girdimi Rivnėje. Dalyje miesto užgeso šviesos.

Prieš Lavrovo kalbą Zelenskis paliko JT Saugumo Tarybos posėdžių salęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kalbėjęs JT Saugumo Taryboje, išėjo iš salės prieš ten pasirodant Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Apie tai praneša naujienų agentūros.„Taigi Zelenskis ir Lavrovas nebus tame pačiame kambaryje tuo pačiu metu, kaip tikėjosi kai kurios žiniasklaidos priemonės“, – teigė Rusijos valstybinė agentūra TASS.TASS pažymėjo, kad V. Zelenskio kalbos metu salėje buvo Rusijos misijos prie JT atstovai, vadovaujami Vasilijaus Nebenzios.Po V. Zelenskio JT Saugumo Tarybos posėdyje kalbėjo JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir apkaltino Rusiją karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmoniškumui.„Rusija Ukrainoje kasdien vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, – AFP citavo A. Blinkeną.

Per Zelenskio vizitą Bidenas paskelbs apie naują pagalbos paketąJAV prezidentas Joe Bidenas apie naują karinės pagalbos paketą paskelbs ketvirtadienį, per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi anoniminiu JAV valdžios institucijų pareigūnu.Pasak „Reuters“ pašnekovo, naujasis paketas bus reikšmingas. Agentūra nepateikia jokios konkrečios informacijos apie jos dydį ir turinį.Dieną prieš tai tiek J. Bidenas, tiek V. Zelenskis kalbėjo JT Generalinės Asamblėjos sesijoje. Abu jie ragino pasaulį padėti Ukrainai ir taip kartu priešintis Rusijos bandymams griauti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką.

Rusai iš minosvaidžio apšaudė Torecką ir jo apylinkes, žuvo keturi žmonėsTrečiadienį Rusijos kariškiai iš minosvaidžio apšaudė Donecko srities Torecko miestą. Priešo smūgio aukomis tapo keturi žmonės.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities prokuratūra.„Valstybės agresorės armija ir toliau žudo civilius Donecko srities gyventojus ir tyčia įvairia ginkluote atakuoja rajonus, kur nėra jokios karinės infrastruktūros“, – sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, rusai paleido į Torecką sistemos 2S4 „Tiulpan“ 240 mm aktyviąja reaktyvinę mina 3F2.Per apšaudymą nukentėjo pats miestas ir Pivničnės gyvenvietė. Torecke žuvo 19-metė mergina ir 20-metis vyras. Jie buvo privačiame gyvenamajame name.Dar du žmonės – 84 metų motina ir jos 60 metų sūnus – buvo mirtinai sužeisti vienoje iš Pivničnės gatvių.Ukrainos pareigūnai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Zelenskis paragino JT atimti iš „nusikalstamos“ Rusijos veto teisęTrečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje stojo tiesioginėn akistaton su Rusija, jis kaip „nusikalstamą“ pasmerkė Kremliaus invaziją į jo šalį ir paragino atimti iš Maskvos veto teisę.Jam įprastus kariško stiliaus drabužius vilkėjęs V. Zelenskis pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėtos invazijos sėdėjo tame pačiame kambaryje su Rusijos pareigūnu, įnikusiu į savo išmanųjį telefoną ir akivaizdžiai demonstravusiu visišką nesidomėjimą.„Dauguma pasaulio žino tiesą apie šį karą, – sakė V. Zelenskis. – Tai nusikalstama ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš mūsų šalį su tikslu užgrobti Ukrainos teritoriją ir išteklius“.V. Zelenskis paragino Jungtines Tautas atimti iš Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje ir sakė, jog tai gyvybiškai svarbi reforma, kuri kartu paskatintų ir didesnį besivystančio pasaulio, menkai remiančio Ukrainą, atstovavimą JT.„Veto galia agresorės rankose įstūmė JT į aklavietę“, – sakė V. Zelenskis.„Neįmanoma sustabdyti karo, nes visas pastangas vetuoja agresorė arba tie, kurie toleruoja agresorę“, – kalbėjo jis.V. Zelenskis pakartojo Ukrainos poziciją, kad veto teisė priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai, vienai iš Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo įsteigtos Jungtinės Tautos, nugalėtojų, o ne prezidento Vladimiro Putino Rusijai. „Deja, šią vietą Saugumo Taryboje, kurią Rusija neteisėtai gavo per manipuliacijas užkulisiuose po Sovietų Sąjungos žlugimo, užima melagiai, kurių darbas – pateisinti agresiją ir genocidą“, – sakė V. Zelenskis.Rusija tyčiojasiAtimti iš Rusijos veto teisę būtų nepaprastai sunku. Tačiau precedentas yra: 1971 m. JT Generalinė Asamblėja atėmė veto teisę iš Taivano, šis ją turėjo kaip Kinijos atstovas, ir perdavė žemyninės Kinijos komunistinei vyriausybei.Įtampa kilo dar prieš V. Zelenskiui prabylant, kai Rusija suabejojo dabar Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Albanijos, atstovaujamos ministro pirmininko Edi Ramos, sprendimu leisti Ukrainos vadovui pasisakyti pirmesniam.Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, vis prašęs leidimo kalbėti, pareiškė E. Ramai, kad leidimas V. Zelenskiui, buvusiam komikui, kalbėti pirmajam kelia pavojų „sugriauti Saugumo Tarybos autoritetą“ ir paversti ją „vieno žmogaus šou“.E. Rama atsakė ramiai, bet su didėjančiu susierzinimu. Jis Rusijos ambasadoriui atkirto: „Sprendimas yra – jūs sustabdote karą ir prezidentas V. Zelenskis nekalbės“.Prieš V. Zelenskį kalbėjęs generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat griežtai kritikavo Rusiją. „Rusijos invazija į Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžianti Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, didina geopolitinę įtampą ir susiskaldymą, kelia grėsmę regiono stabilumui, didina branduolinę grėsmę ir sukuria gilius įtrūkius mūsų vis labiau daugiapoliame pasaulyje“, – sakė A. Guterresas.Albanija sudarė 63 pranešėjų sąrašą. Tarp kitų, turinčių dalyvauti, yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. S. Lavrovas, pats buvęs ambasadorius JT, pagarsėjęs aštrialiežuviais pasisakymais, atvyko į Niujorką antradienio vakarą. Oficiali Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis skrido aplinkiniu maršrutu, kad išvengtų Europos oro erdvės.Jungtinėse Tautose retai pasirodantis V. Putinas šiemet neatvyko. Jis praleido ir kitus aukšto lygio diplomatinius susitikimus, yra Vakarų šalių izoliuotas ir jam gresia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotas arešto orderis.

JT posėdyje Lavrovas vengė akistatos su Zelenskiu: Rusijos vietą užleido ambasadoriuiGeneralinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje „didina geopolitinę įtampą ir nesutarimus, kelia grėsmę regiono stabilumui, didina branduolinę grėsmę ir kelia gilius įtrūkimus mūsų vis labiau daugiapoliame pasaulyje“, rašo „Sky News“. Trečiadienį Niujorke vykusiame Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, A. Guterresas kalbėjo pirmas. Posėdyje taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – asmeniškai pirmą kartą po invazijos.  S. Lavrovas vengė akistatos su V. Zelenskiu, Rusijos vietą per Ukrainos prezidento kalbą užleido Rusijos ambasadoriui JT.V. Zelenksis posėdyje sakė, kad valstybės narės, teikiančios jo šaliai ginklus ir kitą pagalbą, padeda ginti JT chartiją, nes Ukraina naudojasi savo teise į savigyną. Įdomu tai, kad S. Lavrovas nesėdėjo Rusijos vietoje, kai kalbėjo V. Zelenskis, – vietoj jo ją užėmė Maskvos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

JAV vadas: Rusijos modifikuoti dronai gali padėti IranuiRusijos modifikacijos galėtų sustiprinti Irano bepiločių orlaivių technologiją ir Teherano kampaniją remiant Sirijos prezidentą Basharą Al Assadą, trečiadienį pareiškė JAV oro pajėgų vadas Artimuosiuose Rytuose.Vašingtonas kaltina Teheraną tiekiant Maskvai bepiločius orlaivius, tapusius svarbiu Rusijos invazijos į Ukrainą bruožu ir nuolat naudojamus Sirijoje. Iranas neigia siunčiąs Rusijai bepiločius orlaivius karui Ukrainoje.„Manau, yra rizika, kad (...) Rusijai gaunant dronus iš Irano ir modifikuojant šiuos ginklus, dalimi šių technologijų bus pasidalyta su Iranu (ir) suteiks jam papildomų galimybių“, – per spaudos konferenciją sakė JAV devintųjų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Alexusas Grynkewichas.„Šių santykių padariniai šiek tiek pasireiškia Sirijoje. Kas būtų galėjęs pamanyti, kad Rusijos Federacijos kariniam pajėgumui prireiks Irano? Ir vis dėlto taip ir yra“, – sakė jis.Dronai tapo svarbiausiu tiek Rusijos, tiek Irano – abiem šalims taikomos griežtos Vakarų sankcijos – karinės strategijos elementu. Praėjusį mėnesį Teheranas pristatė savo kovinį nepilotuojamą orlaivį „Mohajer-10“, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo dronų Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui, kai šis praėjusią savaitę lankėsi Rusijoje.„Esu susirūpinęs dėl bendradarbiavimo lygio, kuris gali būti pasiektas Rusijos pajėgoms bendradarbiaujant ir slapta susitariant su Iranu, tai vyksta Sirijoje“, – žurnalistams Abu Dabyje sakė A. Grynkewichas. „Mes tai labai atidžiai stebime. Šie stiprėjantys santykiai man kelia karinio pobūdžio susirūpinimą“, – sakė jis..Ir Teheranas, ir Maskva teikia ekonominę, politinę ir karinę paramą Sirijos vyriausybei, padėjo Damaskui susigrąžinti didžiąją dalį teritorijos, prarastos ankstyvuoju karo etapu. Konfliktas Sirijoje vyksta nuo 2011 m., per jį žuvo daugiau nei 500 tūkst. žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, nukentėjo šalies infrastruktūra bei pramonė.

Ispanija paskelbė naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketąIspanijos gynybos ministrė Margarita Robles paskelbė apie naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą.M. Robles apie tai paskelbė per 15-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino formatu Vokietijoje, praneša „Ukrinform“ su nuoroda į Ispanijos gynybos ministeriją.„M. Robles paskelbė apie naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Kyjivui tiekimą ir patvirtino Ispanijos įsipareigojimą padėti Ukrainai“, – sakoma pranešime.Kaip minėta, Ispanija šiais metais padvigubins Ukrainos karinio personalo, kuris mokysis jos teritorijoje, skaičių.M. Robles informavo kolegas apie Ispanijos pažangą tiekiant Ukrainai įrangą. Paskelbta apie naujų šarvuotų transporto priemonių, pripučiamų komandinių laivų, taip pat įvairios įrangos, paleidimo įrenginių ir raketų, skirtų priešlėktuvinei ir priešlaivinei gynybai, specialių sunkvežimių, skirtų darbui su šiomis sistemomis, taip pat avarinių automobilių perdavimą.Ispanijos gynybos ministerija neatskleidė detalesnės informacijos apie įrangą.Be to, Ispanija išsiuntė didelę medicinos reikmenų partiją, skirtą padėti rugpjūtį perduotai „Role 2+“ ligoninei.Ispanijos ministrė taip pat gyrė didelę pažangą, padarytą mokant Ukrainos personalą Ispanijos teritorijoje pagal „EUMAM Ukraine“ misiją.Ministrė taip pat priminė Ispanijos karinių ligoninių indėlį gydant Ukrainos karius, kur 77 sunkiai sužeistiems amputuotomis kojomis kariams jau suteikta būtina pagalba ir protezai.Savo kalboje M. Robles patikino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali tikėtis nuolatinės Ispanijos paramos.

Ukraina ruošiasi naujiems Rusijos smūgiams: okupantų taikinys – energetikos objektaiOkupantai rusai žvalgo Ukrainos energetikos objektus, ketindami jiems smogti ateityje.Tai trečiadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Yra informacijos, kad priešas vykdo žvalgybinę veiklą prieš energetikos infrastruktūrą, gresia pakartotinių  teroristinių atakų pavojus“, – sakė pareigūnas.Anot A. Jusovo, Gynybos pajėgos ruošiasi būsimoms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą. Paprasti piliečiai taip pat turėtų į tai žiūrėti rimtai. Pirmiausia reikia ruoštis galimiems išpuoliams ir reaguoti į pavojaus signalus, pabrėžė jis.Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas taip pat pranešė, kad dabartinė raketų gamyba Rusijoje jai neleis rengti ankstesnio lygio raketų atakų.Kaip buvo pranešta, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad valdžia stengiasi užtikrinti kritinės infrastruktūros objektų fizinę apsaugą nuo galimų Rusijos atakų.

Nausėda ragina labiau spausti Rusiją nutraukti karą UkrainojeTarptautinė bendruomenė turėtų labiau spausti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas Gitanas Nausėda. Taip pat, kaip atkreipė dėmesį šalies vadovas, JT reikalinga daugiau teisinių įrankių, siekiant, kad visi prie nusikaltimų Ukrainoje prisidėję asmenys atsakytų už savo veiksmus.„Tarptautinė bendruomenė turėtų daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ji sustabdytų savo išpuolius prieš Ukrainos civilius ir civilinę infrastruktūrą. (...) Šis karas turi būti sustabdytas nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvedant kariuomenę ir karinę techniką iš Ukrainos. Turiu omenyje visą teritoriją – pagal 1991 m. pripažintas sienas ir teritorinius vandenis“, – trečiadienį Niujorke vykstančioje JT Generalinėje asamblėjoje kalbėjo G. Nausėda.„Nusistovėjusios tarptautinės normos ir visa atviros ir bendradarbiaujančios pasaulio tvarkos vizija šiuo metu yra Rusijos imperialistinių ambicijų įkaitai. Tarptautinė bendruomenė nebegali leisti Rusijai manipuliuoti ir piktnaudžiauti pasaulinėmis taisyklėmis“, – kalbėjo prezidentas.Pasak G. Nausėdos, tik atkūrus Ukrainos teritorinį vientisumą gali prasidėti tikros diskusijos dėl teisingos ir ilgalaikės taikos pagal JT Chartijos principus. Kol tai bus įgyvendinta, pažymėjo prezidentas, Lietuva kviečia šalis teikti įvairialypę pagalbą Ukrainai.„Baisi humanitarinė padėtis Ukrainoje, susidariusi dėl kolonijinio karo, pabrėžia nuolatinės pagalbos poreikį. Tarptautinis bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus sprendžiant drastišką Rusijos invazijos šalyje poveikį“, – kalbėjo G. Nausėda.Reikalingas tarptautinis tribunolasG. Nausėda atkreipė dėmesį, kad, siekiant tvarios taikos, būtina užtikrinti asmenų, atsakingų už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, atskaitomybę.„Lietuva palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus Rusijos prezidento ir ombudsmenės arešto orderius“, – kalbėjo prezidentas.Jis taip pat pabrėžė, kad vis dar trūksta tribunolo, skirto patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos politinės ir karinės vadovybių vykdomą agresiją ir nusikaltimus.„Lietuva ragina įkurti tokį tarptautinį tribunolą, paremtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija. Be jo tik labiau kenkiama visos pasaulinės teisingumo sistemos patikimumui“, – sakė G. Nausėda.ELTA primena, kad G. Nausėda rugsėjo 18–20 dienomis Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje. Rugsėjo 20 d. prezidentas į pasaulio šalių lyderius kreipiasi jau penktą kartą.Lietuvos vadovas taip pat dalyvauja politiniame lyderių forume dėl JT tvaraus vystymosi tikslų, kur kalbės diskusijoje apie mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą siekiant tvaraus proveržio.Vizito Niujorke metu prezidentas G. Nausėda dalyvaus JAV ir Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo forume, susitiks su grupe potencialių JAV investuotojų į Lietuvos ekonomiką, YIVO Žydų mokslinių tyrimų institute atidengs Antano Ulpio atminimo lentelę. Taip pat šalies vadovas JAV prezidento Joe Bideno kvietimu dalyvaus kasmetiniame priėmime valstybių vadovams.Lietuvos vadovas taip pat vyks į Los Andželą, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir atidarys JAV ir Lietuvos verslo forumą, orientuotą į verslo bendradarbiavimą informacinių technologijų, gynybos srities industrijų, nulinės taršos pramonės ir tvaraus maisto industrijų srityse.Kartu su prezidentu 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose Niujorke dalyvaus ir prezidento sutuoktinė Diana Nausėdienė.Pirmoji ponia lankysis JT GA renginyje „Kova už ateitį: Ukrainos vaikai kare“, kurį organizuoja Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, ir renginyje aplinkosaugos tema, kurio organizatorė – Turkijos pirmoji ponia Emine Erdogan.

Ukraina ragina Lenkiją atmesti emocijas grūdų klausimuUkrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme.Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.

Mažiausiai 25 tūkst. ukrainiečių neteko galūnių nuo Rusijos invazijos pradžiosNuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios galūnių neteko mažiausiai 25 000 ukrainiečių. Tikslų skaičių sunku nustatyti ir jis gali būti kur kas didesnis, rašo „Sky News“.Suluošintų rusų kareivių skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jis taip pat didžiulis. Nei Ukrainos, nei Rusijos pareigūnai oficialiai nenori skelbti duomenų, atspindinčių karo kainą.„Skaičius nėra oficialus, o kai kurie atvejai susiję su daugybiniu galūnių praradimu. Tai stadionas, pilnas neįgaliųjų“, – apie 25 tūkst. suluošintų ukrainiečių sako vienas iš specializuotos klinikos įkūrėjų Mike'as Corcoranas.Per 18 karo Ukrainoje mėnesių ukrainiečių, kuriems amputuotos galūnės, skaičius buvo bent 10 kartų didesnis nei amerikiečių, suluošintų per 20 metų Irake ir Afganistane kartu paėmus, skaičius.Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, 20-50 tūkst. ukrainiečių neteko vienos ar kelių galūnių. Šis skaičius grindžiamas duomenimis, gautais iš medicinos įstaigų ir vyriausybės, rašo keidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos labdaros fondu „Houp Foundation“ ir Vokietijos protezų gamintoju „Ottobock“.

Ukraina: sėkmingai smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei Ukrainos gynybos pajėgos skelbia, kad smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei prie Verchniosadovės, netoli okupuoto Sevastopolio. Daugiau detalių nepaskelbta – tik tiek, kad ataka buvo sėkminga. Kiek anksčiau trečiadienį buvo pranešta apie virtinę sprogimų Kryme. https://t.me/u_now/112744

Hagoje Rusija ciniškai meluoja apie neva Ukrainos vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityseTrečiadienį Hagoje vykstančiame Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje byloje „Ukraina prieš Rusiją“ dėl melagingų kaltinimų genocidu Lietuvos delegacija pasisako prieš Rusijos nuolatinį tarptautinės teisės principų nepaisymą ir piktnaudžiavimą tarptautinės teisės normomis.Kaip praneša Teisingumo ministerija, antradienį prasidėjusiuose klausymuose Rusija jau išsakė savo poziciją, kuri, kaip ir tikėtasi, neigia ne tik teismo galimybę nagrinėti bylą, bet ir galiojančią tarptautinę teisę.Anot Lietuvos delegacijos vadovės teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, Rusija nuolat neigia kitų valstybių suverenitetą bei tarptautinės bendrijos tarptautinės teisės principus.„Lietuvos istorijoje taip pat būta Rusijos ciniškų tarptautinės teisės interpretacijų, kainavusių mūsų valstybei laisvę ir nepriklausomybę, tad šiandien stovėdama prie teismo tribūnos ir Rusijos agresijos akivaizdoje reiškiu Lietuvos solidarumą ir paramą Ukrainai bei jos kovai už laisvę. Negalime leisti nepaisyti ar piktnaudžiauti tarptautine teise, Rusijos tarptautinei teisei prieštaraujantis veikimas turi nešti jai teisines pasekmes ir atsakomybę, o tarptautinė bendruomenė turi vienytis ir išnaudoti visus teisės įrankius“, – komentavo viceministrė.Primenama, kad ši byla pradėta siekiant užkirsti kelią Rusijos nepagrįstiems bandymams pateisinti karinės agresijos veiksmus prieš Ukrainą, prisidengiant melagingais teiginiais apie neva Ukrainos valdžios vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse. 2022 metų pavasarį Lietuva viena iš pirmųjų kartu su kitomis (31) pasaulio valstybėmis įstojo į bylą Ukrainos pusėje siekdama, jog tarptautinė teisė nebūtų naudojama karinei agresijai prieš kitą valstybę pateisinti, remiantis melagingais kaltinimais genocidu.

Po Zelenskio pasisakymo Lenkija iškvietė Ukrainos ambasadoriųUkrainos ambasadorius Lenkijoje buvo iškviestas į šalies užsienio reikalų ministeriją po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymo antradienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kuriame jis kritikavo Ukrainos grūdų importo draudimą kai kuriose kaimyninėse Ukrainos šalyse, praneša RMF24.Kaip skelbiama, Lenkija išreiškė „griežtą protestą“ dėl V. Zelenskio žodžių ir teigė, kad jie yra neteisingi Lenkijos atžvilgiu.„Viceministras perdavė griežtą Lenkijos pusės protestą dėl vakarykščių prezidento V. Zelenskio pareiškimų JT Generalinėje Asamblėjoje, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidarios, netiesiogiai remdamos Rusiją“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.Išsamiau skaitykite čia.

Zelenskai įteiktas Clintonų šeimos apdovanojimasUkrainos prezidento žmonai Olenai Zelenskai įteiktas apdovanojimas už pilietinį lyderystę „Clinton Global Citizen Award“, kurį įsteigė Clintonų šeima.Tai Ukrainos pirmoji ponia pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.„Turėjau garbės gauti apdovanojimą „Clinton Global Citizen Award“, kuris skiriamas už pilietinę lyderystę. Nuoširdžiai tikiu, kad lyderystė reiškia pasiaukojimą idealams, o taip pat – ir tai iš tikrųjų yra apdovanojimo esmė – gebėjimą bendradarbiauti siekiant ilgalaikių socialinių pokyčių. Tad dalinuosi juo su visais ukrainiečiais: kiekvienas mūsų šalyje šiandien yra lyderis, nes pasirenka pergalę“, – pareiškė ji.O. Zelenska priminė, kad apdovanojimą „Clinton Global Citizen Awards“ 2007 metais įsteigė Clintonų šeima, juo įvertinami žmonės, kurie savo vizija ir lyderyste įkvepia viso pasaulio visuomenę ir įrodo, kad bendradarbiaujant galima pasiekti didelių permainų.O. Zelenska taip pat pažymėjo, kad lyderis yra ir tas, kuris ateina į pagalbą, ir išreiškė dėkingumą amerikiečių tautai ir Clintonų šeimai už tokią lyderystę.„Mūsų pasaulis yra globalus. Jame viskas susiję. Ir mes visi tampame lyderiais, kai ateiname į pagalbą, kai neliekame abejingi. Tad mūsų pergalė prieš agresiją bus bendras mūsų apdovanojimas“, – apibendrino Ukrainos prezidento žmona.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia lankosi Jungtinėse Valstijose su vizitu nuo rugsėjo 18 d.

Ukraina planuoja gaminti išminavimo mašinasUkrainos gynybos ministerija veda derybas su Kroatijos bendrove DOK-ING ir Slovakijos kompanija „Way Industries“ dėl mechanizuoto išminavimo mašinų gamybos šalyje.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Gynybos ministerijos Vyriausiosios minų neutralizavimo, civilinės gynybos ir aplinkos apsaugos valdybos viršininko pavaduotoju Olehu Šuvarskiu.„Ukrainos gynybos ministerija veda derybas su Kroatijos DOK-ING ir Slovakijos „Way Industries“ dėl mechanizuoto išminavimo mašinų gamybos lokalizavimo Ukrainoje“, – rašoma pranešime.Pasak O. Šuvarskio, omenyje turimos mašinos MV-10, „Božena-4“, „Božena-5“, kurios jau užsirekomendavo kaip efektyviausios neutralizuojant sprogius objektus išlaisvintose teritorijose.Tuo pat metu Gynybos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija sertifikuoja ukrainietiškų mechanizuoto išminavimo mašinų, kurias gamins šalies įmonės, pavyzdžius.Kaip jau buvo pranešta, minomis ir sprogiais objektais užterštų Ukrainos teritorijų plotas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios pasiekė 174 000 kvadratinių kilometrų. Užterštose teritorijose gyvena daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių.

Žuvusiųjų per Rusijos smūgį į Kupianską skaičius išaugo iki aštuoniųAntradienį Rusijos suduoto smūgio į Ukrainos Kupiansko miestą aukų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių, pranešė pareigūnai, kai Ukrainos gelbėtojai griuvėsiuose aptiko dar du kūnus.Kupianskas yra mažiau nei už 10 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, ten Maskva pastaraisiais mėnesiais pasiekė kai kurių laimėjimų.„Deja, buvo rasti dar dviejų žuvusių civilių vyrų kūnai“, – trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas. Tad per smūgį antradienį žuvo aštuoni žmonės: šeši vyrai ir dvi moterys, įskaitant du žmones evakavusius savanorius, sakė jis.Rusijos pajėgos smogė miestui raketa „Grom“, sakė O. Synehubovas ir paskelbė nuotrauką, kurioje matyti sudegęs automobilis.Rugpjūtį Ukraina paragino netoli Kupiansko gyvenančius žmones evakuotis, kai Rusijos pajėgos šiame rajone pasistūmėjo į priekį.2022 m. vasarį invaziją į Ukrainą pradėjusi Maskva užėmė dalį Charkivo srities, bet Ukrainos kariuomenė privertė Rusijos pajėgas atsitraukti.https://t.me/synegubov/7089

Netoli Rumunijos krantų krovininiame laive nugriaudėjo sprogimasJuodosios jūros akvatorijoje, prie Rumunijos krantų, nugriaudėjo sprogimas krovininiame laive „Seama“, plaukiojančiame su Vakarų Afrikos šalies Togo vėliava.„Krovininio laivo įgula išgelbėta. Rumunijos jūrų gelbėjimo agentūros MRCC duomenimis, 12 „Seama“ įgulos narių buvo evakuoti ir nugabenti į Sulinos uostą, esantį netoli sienos su Ukraina, kur jiems teikiama medicinos pagalba“, – pranešė CNN.Pažymima, kad sprogimas įvyko už maždaug 40 kilometrų (25 mylių) nuo kranto. Pirminiais duomenimis, jis nugriaudėjo laivo mašinų skyriuje.Įgulos narių teigimu, laivas nukentėjo nuo minos. Rumunijos valdžia dar neįvardijo sprogimo priežasties.Dabar Juodojoje jūroje dreifuoja daug minų. Be to, akvatorijoje yra daug šaudmenų, kurie atsidūrė jūroje rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę.

Po Ukrainos skundo PPO – Lenkijos atsakas: Morawieckis įspėjo Ukrainos valdžiąJeigu Ukrainos valdžia eskaluos konfliktą, tai mes papildysime produktų, kuriuos draudžiama įvežti į Lenkiją, sąrašą. Tai trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą. Antradienį PPO atstovas, atsakydamas į „Reuters“ klausimą, patvirtino, kad organizacija gavo Ukrainos skundą dėl maisto produktų importo iš šios šalies draudimo. Jis teigė, kad formaliai tai yra prašymas surengti konsultacijas, taigi, pirmasis žingsnis teisminiame procese.Antradienį Ukrainos ekonomikos ir prekybos viceministras Tarasas Kačka interviu leidiniui „Rzeczpospolita“ pareiškė, jog artimiausiomis dienomis Ukraina įves embargą lenkiškiems svogūnams, pomidorams, kopūstams ir obuoliams.„Mes pirmieji labai daug nuveikėme Ukrainos labui, todėl tikimės, kad mūsų interesai bus suprasti, o mes labai ryžtingai ginsime savo interesus. Tai reiškia, kad mes, žinoma, atsižvelgiame į visus Ukrainos rūpesčius, tačiau mums svarbiausi yra mūsų ūkininko interesai, Lenkijos žemės ūkio sektoriaus interesai“, – trečiadienį pabrėžė ministras pirmininkas M. Morawieckis.Pasak jo, tai reiškia, kad Lenkija nesutinka su jokiomis procedūromis, reglamentais, potvarkiais ar ieškiniais prieš ją. Premjeras pridūrė, jog jie reiškia tik tai, kad kažkas, šiuo atveju – Ukraina, nesupranta, kaip destabilizuota Lenkijos žemės ūkio rinka. M. Morawieckis priminė, kad Lenkijos vyriausybė „priėmė iššūkį ir įvedė vienašališką embargą Ukrainos grūdams“.Premjeras, paklaustas, ar yra nusivylęs Kyjivo pareiškimais dėl embargo įvedimo kai kurioms lenkiškoms daržovėms, atsakė: „Įspėju Ukrainos valdžią, nes jei jie tokiu būdu eskaluos šį konfliktą, tai mes papildysime produktų, kuriuos draudžiama įvežti į Lenkijos Respublikos teritoriją, sąrašą“.Draudimą importuoti kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžas iš Ukrainos į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją Europos Komisija įvedė 2023 metų gegužės pradžioje, kai susitarė su šiomis šalimis dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos. Iš pradžių ribojimai galiojo iki birželio 5 d., o vėliau buvo pratęsti iki rugsėjo vidurio. EK sprendimu embargas buvo panaikintas rugsėjo 15 d.Rugsėjo 16 d. įsigaliojo reglamentas dėl neterminuoto Ukrainos žemės ūkio produktų importo į Lenkiją draudimo. Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos vyriausybės taip pat nusprendė vienašališkai pratęsti importo ribojimus.

Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas teigia, kad rusų oro gynyba atmušė raketų ataką Sevastopolyje. „Dabar mieste viskas ramu. Informacija apie galimą žalą dėl nukritusių raketų nuolaužų ir aukas tikslinama“, – „Telegram“ rašo jis. Anksčiau jis tvirtino, neva buvo numušti dronai Verchniosadovėje ir Kačoje.

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas komentare leidiniui „Babel“ patvirtino raketų ataką Rusijos okupuotame Kryme. Detalesnę informaciją apie smūgių pasekmes Ukraina žada paskelbti vėliau.

Kryme – sprogimų virtinėPranešama, kad okupuotame Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad jie buvo girdimi, pavyzdžiui, netoli Belbeko ir Kačos karinių aerodromų.Sevastopolyje pasigirdo garsūs sprogimai, primenantys priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą. „Krimskij veter“ rašo, kad juos irgi girdėjo prie Inkermano ir Bachčisarajaus rajone. Taip pat „Telegram“ kanaluose nurodoma apie pataikymą į rusų karinį dalinį šalia Verchniosadovės kaimo.Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas tvirtina, kad Verchniosadovėje ir Kačoje priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė keletą bepiločių, kuriems nukritus „truputį užsiliepsnojo žolė“. Jo teigimu, vienas dronas nukrito vynuogyno teritorijoje.https://t.me/uniannet/111959https://t.me/uniannet/111954

Rusijos vakaruose per mokomąjį skrydį sudužo naikintuvas „Su-34“Rusijos pietvakarinėje Voronežo srityje per mokomąjį skrydį, oficialiais duomenimis, sudužo naikintuvas „Su-34“.„Dviejų žmonių orlaivio įgula katapultavosi ir buvo nugabenta į bazinį oro uostą“, – naujienų agentūra „Interfax“ trečiadienį citavo Rusijos gynybos ministeriją.Kaip teigiama, pilotai nenukentėjo. Ministerija nurodė, kad lėktuvas sudužo negyvenamoje vietovėje.„Galima sudužimo priežastis – techninis gedimas“, – pareiškė ministerija.Daugiau detalių nepateikiama.Nors naikintuvai „Su-34“ buvo sukurti dar sovietmečiu, jų serijinė gamyba buvo pradėta tik 2006 m. Remiantis oficialiais skaičiavimais, iš viso buvo pagaminta apie 150 tokių lėktuvų. Tačiau Rusija savo karo prieš Ukrainą metu, anot tyrimų grupės „Oryx“ analitikų, jau yra netekusi maždaug 20 šio modelio orlaivių.https://t.me/nexta_live/62125

Putinas Rusijoje susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, pranešė Kremlius.„Šiandien V. Putinas priims Kinijos užsienio reikalų ministrą Wang Yi, kuris yra atvykęs į Rusijos Federaciją su vizitu“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Švedijos žurnalistų komanda Ukrainoje tapo Rusijos drono taikiniuŠvedijos transliuotojo TV4 žurnalistų komandą, dirbusią netoli fronto linijos pietryčių Ukrainoje, atakavo Rusijos dronas, pranešė komandos nariai.Žurnalistas Johanas Fredrikssonas ir operatorius Danielis Zdolsekas per incidentą nenukentėjo. Incidentas įvyko antradienį keli kilometrai nuo fronto linijos, netoli sunaikintos Kachovkos užtvankos, trečiadienį savo interneto svetainėje pranešė televizijos kanalas.Tačiau jų vietinis prodiuseris ir žurnalistus lydėję su Ukrainos policijos pareigūnai buvo lengvai sužeisti. Komandos automobilis ir filmavimo įranga buvo visiškai sunaikinti. Vietos policijos veiksmai tikriausiai išgelbėjo žmonių gyvybes, rašė transliuotojas.„Šį kartą mums pasisekė. Rusijos raketa, kurią paleido dronas, pataikė tiesiai į mūsų automobilio bagažinę. Laimei, automobilyje nebuvo žmonių, – sakė J. Fredrikssonas. – Štai kaip dabar gyvena milijonai žmonių Ukrainoje – jų gyvybėms nuolat gresia pavojus“.Nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti transliuotojo teiginių apie tikslią įvykių eigą.Pasak radijo stoties, abu žurnalistai, patyrę karo korespondentai, šiuo metu yra išvykę į komandiruotę pietiniame Zaporižios regione. Incidentas įvyko jiems važiuojant filmuoti Ukrainos kontrpuolimo.

Ukrainos žvalgyba: diversantai Maskvos srityje susprogdino du lėktuvus ir sraigtasparnįNežinomi diversantai Maskvos srityje susprogdino du lėktuvus ir sraigtasparnį, trečiadienį pranešė Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.Sprogmenys buvo padėti po lėktuvais An-148 ir Il-20 (jie abu priklauso 354-ajam specialiosios paskirties oro pulkui), taip pat po sraigtasparniu Mi-28N, kuris aktyviai dalyvavo ginant Maskvos regioną nuo kovinių dronų atakų, pranešė Ukrainos žvalgyba.„Orlaiviai buvo apgadinti taip, jog neleis greitai jiems sugrįžti. Sraigtasparniui sprogimas apgadino uodegos dalį. Dar vienas An-148, stovėjęs šalia kitų, patyrė nedidelę žalą“, – sakoma Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.Ukrainos kariškių teigimu, Rusijos valdžia deda pastangas, kad informacija apie šią ataką nesklistų vietos žiniasklaidoje.„Šis įvykis sukėlė didelę isteriją aukštesniuose kariniuose sluoksniuose – šiame aerodrome bazuojasi vyriausybiniai lėktuvai, vadinamieji „Teismo dienos lėktuvai“ ir specialieji orlaiviai (žvalgybiniai lėktuvai)“, – rašė Vyriausioji žvalgybos valdyba.https://t.me/uniannet/111938

Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos priartėjo prie svarbaus kelio į BachmutąUkrainos pajėgos artėja prie vieno iš pagrindinių rusų tiekimo maršrutų į Bachmutą, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Ukrainos kariai užtikrino Kliščyjivkos ir Andryjivkos miestelių saugumą, jie yra vos už 8 kilometrų į pietus nuo Rusijos okupuoto Bachmuto Donecko srityje, rašo „Sky News“.„Šis taktinis laimėjimas priartino Ukrainos pajėgas prie kelio T 05-13, kuris yra vienas pagrindinių tiekimo maršrutų į Bachmutą iš pietų“, – teigia JK ministerija.„Nepaisant to, Rusija ir toliau kontroliuoja geležinkelio liniją, einančią tarp Kliščyjivkos ir kelio T 05-13 bei taip sukuriančią gynybinę kliūtį. Pastarieji Rusijos pajėgų persikėlimai iš Bachmuto į Zaporižios sritį pietinėje Ukrainoje galimai susilpnino Rusijos gynybą apie Bachmutą“, – priduriama pranešime.Pasak britų žvalgybos, šių miestelių perėmimas įvardijamas kaip taktine prasme labai svarbus žingsnis, nes leis Ukrainos pajėgoms stiprinti savo pozicijas aplink Bachmutą, kurį „Wagner“ po mėnesius trukusių kovų užėmė gegužę.

Per naujausias Rusijos dronų atakas apgadinta Kremenčugo naftos perdirbimo gamyklaPer Rusijos bepiločių orlaivių smūgius praėjusią naktį buvo apgadinta Ukrainos Kremenčugo miesto naftos perdirbimo gamykla, pranešė vietos valdžios institucijos.„Kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo pajėgos“, – trečiadienio rytą savo „Telegram“ kanale pranešė Poltavos regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.Naftos perdirbimo gamykla kuriam laikui uždaryta. Pasak D. Lunino, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.Pramoninis Kremenčugo miestas dėl savo strateginės svarbos naftos perdirbimo sektoriuje buvo apšaudytas kelis kartus nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Taip pat buvo atakuojama išskirtinai ši naftos perdirbimo gamykla.Vienas iš žymiausių įvykių Kremenčuge buvo praėjusią vasarą, kai Rusijos raketos smogė miesto prekybos centrui ir žuvo daugiau kaip 20 civilių gyventojų.Kyjivo generalinio štabo duomenimis, praėjusią naktį Rusija iš Kursko ir Belgorodo sričių paleido į Ukrainą 24 dronus, taikydamasi į šalies šiaurę ir centrą. 17 dronų buvo numušti Sumų, Poltavos, Kirovohrado ir Dniepropetrovsko regionuose.

V. Zelenskis JT gali pirmą kartą nuo karo pradžios gyvai susidurti su S. LavrovuUkrainos prezidentas pirmą kartą nuo karo pradžios susitiks akis į akį su Rusijos atstovais, nes trečiadienį vyks, ko gero, dramatiškas JT Saugumo Tarybos posėdis.Volodymyras Zelenskis atskrido į Niujorką į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, kur antradienį, vilkėdamas savo išskirtiniais kariniais drabužiais, pasakė kalbą, kurioje ragino pasaulį tvirtai priešintis Rusijai.Trečiadienį jis kalbės specialioje sesijoje dėl karo įtakingoje Saugumo Taryboje, kurioje Rusija yra nuolatinė narė, turinti veto teisę prieš bet kokius sprendimus.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį vakare atvyko į Niujorką, o oficialioji žiniasklaida teigė, kad jis skrido aplinkiniu maršrutu, kad išvengtų Europos oro erdvės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į JT neatvyko, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs jo arešto orderį.Kol kas neaišku, ar S. Lavrovas, pats buvęs JT ambasadorius, dalyvaus Saugumo Tarybos posėdyje ir susitiks su V. Zelenskiu.Galimas jų susidūrimas „galėtų tapti vienu iš tų kultinių JT momentų“, – sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Centre for Strategic and International Studies“ (CSIS) ekspertė Marti Flacks.Kitoms dviem nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms – JAV ir Prancūzijai – atstovaus jų aukščiausio rango diplomatai: valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.Tvirta Ukrainos rėmėja Albanija šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai ir, kaip nurodoma darbotvarkėje, su kuria susipažino AFP, sutiko, kad joje kalbėtų 60 atstovų.Tai bus pats artimiausias Rusijos ir Ukrainos diplomatinis kontaktas nuo Maskvos invazijos 2022 metų vasario mėnesį.

O. Zelenska kreipėsi į JT su prašymu padėti sugrąžinti namo pagrobtus vaikusUkrainos pirmoji ponia antradienį paragino pasaulio lyderius padėti grąžinti ukrainiečių vaikus, prievarta išvežtus į Rusiją, kur, pasak jos, jie yra indoktrinuojami ir iš jų atimama tautinė tapatybė.Kalbėdama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Olena Zelenska sakė, kad daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo prievarta perkelti arba deportuoti į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Iki šiol tik 386 iš jų sugrąžinti į tėvynę.Rusijoje „jiems buvo pasakyta, kad jų tėvams jų nereikia, kad jų šaliai jų nereikia, kad niekas jų nelaukia, – sakė O. Zelenska. – Pagrobtiems vaikams buvo pasakyta, kad jie nebėra Ukrainos vaikai, kad jie yra Rusijos vaikai“.Anksčiau tą pačią dieną savo kalboje Generalinėje Asamblėjoje prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė dar toliau ir pavadino Rusijos veiksmus genocidu.„Stengiamės sugrąžinti vaikus namo, bet laikas eina. Kas jiems nutiks? – klausė jis. – Tie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos, o visi ryšiai su jų šeimomis yra nutraukti. Tai – akivaizdus genocidas“.Susivienyti ne tik dėl grūdų, bet ir dėl vaikųPasak O. Zelenskos, nuo Rusijos invazijos pradžios daugiau nei prieš pusantrų metų daugiau nei 500 vaikų žuvo, dar šimtai kitų buvo suluošinti ar sužeisti.Ukrainos valdžios institucijos taip pat tiria daugiau kaip 230 Rusijos karių seksualinio smurto prieš civilius gyventojus atvejų, įskaitant 13 vaikų, teigė pirmoji ponia. Ji sakė, kad tarp nukentėjusių vaikų yra 12 mergaičių ir vienas berniukas, o jauniausiai aukai nusikaltimo metu buvo tik ketveri metai.„Kreipiuosi į JT generalinį sekretorių ir visą organizaciją, kad padėtų mums išgelbėti Ukrainos vaikus, – prašė O. Zelenska. – Padėkite mums gauti informacijos apie vaikus, išvežtus į Rusiją... Padėkite mums išvežti vaikus iš okupuotų teritorijų specialiais saugiais koridoriais. Mūsų vaikams reikia teisingumo“.Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, kad tarptautinė bendruomenė, norėdama išvengti pasaulinio maisto trūkumo, sėkmingai sudarė susitarimą su Rusija, pagal kurią Ukrainos grūdų eksportas galėjo būti tęsiamas nepaisant karo.Jis paragino sukurti panašų teisinį mechanizmą, kuris palengvintų ukrainiečių vaikų grąžinimą.„Pasaulis tada buvo labai aktyvus, – sakė A. Kostinas, turėdamas omenyje Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, iš kurios Rusija vėliau pasitraukė. – Manau, kad dabar atėjo metas Jungtinėms Tautoms susivienyti, kad Ukrainos vaikai būtų grąžinti namo“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 273 980 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 980 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 635 Rusijos tankus (+7 per pastarąsias 24 val.), 8 868 (+17) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 096 (+34) artilerijos sistemas, 779 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 526 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 633 (+32) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 821 (+37) droną, 906 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 1 479 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino 17 iš 24 rusų paleistų dronųTrečiadienio naktį Rusija atakavo Ukrainos teritoriją paleisdama 24 „Shahed“ dronus. 17 iš jų sunaikino Ukrainos gynėjai. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Praėjusią naktį okupantai atakavo Ukrainą 24 savižudžiais dronais „Shahed-136/131“. 17 iš jų sunaikino Ukrainos oro gynybos daliniai“, – sakoma pranešime.Daugiau detalių apie Rusijos teroristinį išpuolį kol kas nepranešama.Kiek anksčiau buvo pranešta, kad trečiadienio naktį Ukrainos oro erdvę iš rytų kirto dvi priešo bepiločių orlaivių bangos. Sumų, Poltavos ir Charkivo regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.

V. Zelenskis ragino pasaulį priešintis Rusijos vykdomam genociduiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį dalyaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulį priešintis Rusijos vykdomam genocidui.„Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje turime šansą užbaigti agresiją užpultos šalies sąlygomis, – sakydamas kalbą pareiškė V. Zelenskis. – Visos tautos turi realų šansą užtikrinti, kad jei prieš jūsų šalį būtų pradėta agresija, ji, gink Dieve, baigtųsi ne jūsų žemių padalijimu.“Ukrainos lyderis kalboje taip pat aštriai kritikavo Rusiją dėl jos vykdomo tūkstančių ukrainiečių vaikų deportavimo. „Šie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos ir yra nutraukiami visi ryšiai su jų šeimomis, – kalbėjo V. Zelenskis. – Akivaizdu, kad tai genocidas.“Negana to, V. Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ši naudojasi energetika ir maistu, jog galėtų daryti spaudimą pasauliui. „Agresorė ginklu paverčia daugybę kitų dalykų ir jie panaudojami ne tik prieš mūsų šalį, bet ir jūsiškes“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Savo kreipimesi V. Zelenskis kartu perspėjo apie pavojų, kuris gresia kitiems Rusijos kaimynams. „Rusija beveik prarijo Baltarusiją. Ji akivaizdžiai grasina Kazachstanui ir Baltijos šalims“, – akcentavo valstybės vadovas.Nors V. Zelenskio žodžius lydėjo Vakarų šalių atstovų plojimai, JT Generalinės Asamblėjos salėje buvo palikta nemažai tuščių vietų. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas savo vietoje sėdėjo be jokios veido išraiškos.

V. Zelenskis siūlo kurti grūdų centrus Afrikoje ir kituose regionuoseSiekdama pagerinti prieigą prie ukrainietiškų grūdų ir sustiprinti pasaulinį aprūpinimą maistu, Ukraina siūlo Afrikos šalyse ir kitose jautriose teritorijose įkurti centrus, į kuriuos būtų galima atgabenti milijonus tonų grūdų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime „Darnaus vystymosi tikslai“.„Ukraina siūlo labai aiškius veiksmus, kad būtų išvengta bet kokios suirutės pasaulinėje maisto rinkoje. Ypač jautriose teritorijose, pavyzdžiui, Afrikos uostuose, galime įkurti centrus milijonams tonų grūdų per metus“, – sakė V. Zelenskis.Jis teigė, kad Ukrainos pusė jau pradėjo derybas dėl tokių galimybių.„Nesvarbu, kokia yra problema, bendradarbiavimas gali duoti sprendimų. O pasaulis turi visus reikiamus išteklius, kad išspręstų visas problemas ir kartu pastūmėtų pasaulinę plėtrą“, – pridūrė V. Zelenskis.Kartu jis padėkojo Ukrainos partneriams, padėjusiems pristatyti 32 mln. tonų maisto produktų į pasaulio Pietų šalis ir kitus regionus. Jis teigė, kad Ukraina niekada neatsisakys savo, kaip pasaulinio aprūpinimo maistu garanto, vaidmens.„Kariaujanti Ukraina rodo puikius rezultatus. Bendradarbiaujantis pasaulis gali padaryti daug daugiau. Ne kalbėjimas, ne laukimas, o veiksmai keičia pasaulį, veiksmai tikslus paverčia gyvenimu. O gyvenimas, kurio mums reikia, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė V. Zelenskis.

Sočyje užsiliepsnojo naftos bazėAnkstų trečiadienio rytą Krasnodaro krašto Adlerio rajone naftos bazėje kilo didžiulis gaisras. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad dega saugykla su 1,2 tūkst. tonų degalų. Gaisras išplito 100 kv. metrų plote. Kol kas nėra oficialios versijos, dėl ko kilo gaisras, tačiau vietos gyventojai „Telegram“ praneša girdėję sprogimą. Manoma, kad gaisrą galėjo sukelti drono ataka. https://t.me/bazabazon/21545

V. Zelenskis sureagavo į D. Trumpo „taikos planą“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino buvusį JAV lyderį Donaldą Trumpą viešai pasidalyti savo taikos planais, jei žino, kaip užbaigti karą su Rusija.Interviu CNN prezidentas sakė, kad bet koks taikos planas, susijęs su okupuotų teritorijų atsisakymu, Ukrainai yra nepriimtinas. „Todėl (jei) yra mintis atimti dalį mūsų teritorijos ir atiduoti Putinui, tai nėra taikos formulė“, – sakė Zelenskis.Primename, kad buvęs JAV prezidentas pažadėjo, kad laimėjęs rinkimus galės užbaigti karą Ukrainoje vos per 24 valandas ir „užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui“.Žurnalistas V. Zelenskio  pasiteiravo ir apie jo požiūrį į tuos, kurie skeptiškai vertina pasiūlymą didinti Ukrainos finansavimą. Prezidentas sakė, kad tiems, kurie nematė karo iš arti, sunku palyginti vidaus problemas su egzistencine grėsme, su kuria susiduria puolama šalis.

Ukrainoje – dar viena masinė dronų atakaNaktį į trečiadienį Rusijos pajėgos virš Ukrainos teritorijos vėl paleido nepilotuojamus orlaivius. Sumų, Poltavos ir Charkivo regionuose skambėjo oro perspėjimas.Oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų kanalas „Telegram“ pranešė apie šalies oro erdvėje esančias dvi „Shahed“ tipo rusiškų bepiločių orlaivių grupes. „Neignoruokite oro įspėjamųjų signalų, eikite į slėptuvę“, – ragino kariškiai.Pirmoji grupė dronų buvo Poltavos srities šiaurėje, antroji – iš Kursko srities patenko į Ukrainos oro erdvę Sumų srityje. Vėliau pranešta apie naujas dronų grupes, patenkančias į Ukrainą iš Belgorodo srities. Per naktį apie dronų pavojų skelbta Černihivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono, Kyjivo, Čerkasų, Sumų regionuose. Apie atakų padarytą žalą kol kas nepranešama.

NATO vadovas: karas nėra aklavietėje, bet Ukrainai reikia daugiau paramosNATO generalinis sekretorius tvirtina, kad Ukrainos konfliktas yra „nusidėvėjimo karas“, tačiau jis nepasiekė aklavietės.Tačiau Kijevui skubiai reikia papildomų oro gynybos priemonių, įskaitant amuniciją, atsargines dalis ir Ukrainos kariuomenės jau turimų sistemų techninę priežiūrą, žurnalistams Niujorke sakė Jensas Stoltenbergas.„Matome, kad oro gynyba kasdien gelbsti gyvybes Ukrainoje“, – sakė jis.Jis paminėjo pastarojo meto Ukrainos laimėjimus vykdant kontrpuolimą kaip įrodymą, kad aklavietė nebuvo pasiekta, ir paragino Vakarus tęsti karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą šaliai.„Jei norime karo pabaigos, jei norime teisingos ir ilgalaikės taikos, tuomet karinė parama Ukrainai yra teisingas kelias“, – sakė J. Stoltenbergas.„Esame pasiruošę ilgam laikui. Ne todėl, kad galėtume tiksliai numatyti, kiek ilgai truks šis karas, o todėl, kad turime pasiųsti žinią, kad prezidentas Putinas negali mūsų įveikti“, – sakė jis.

Zelenskis kreipėsi į pasaulio lyderius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą pirmą kartą gyvai, o ne vaizdo ryšiu kreipėsi į pasaulio lyderius. JT Generalinėje Asamblėjoje jis prašė daugiau pasaulinės paramos Ukrainai.V. Zelenskis tikino, kad karas Ukrainoje yra paskutinis ilgame Rusijos konfliktų sąraše.„Kiekvieną dešimtmetį Rusija pradeda naują karą. Dalis Moldovos ir Gruzijos tebėra okupuotos. Rusija Siriją pavertė griuvėsiais“, – argumentavo jis.„Dabartinio karo prieš Ukrainą tikslas yra paversti mūsų žemę, mūsų žmones, mūsų gyvenimus, mūsų išteklius ginklu prieš jus, prieš tarptautinę taisyklėmis pagrįstą tvarką“, – perspėjo V. Zelenskis.Jis pareiškė, kad pasaulis turi susivienyti, kad nugalėtų Rusijos agresiją Ukrainoje.„Turime tai sustabdyti. Turime veikti vieningai, kad nugalėtume agresorių ir sutelktume visas savo galimybes bei energiją į šiuos iššūkius. Kadangi branduoliniai ginklai yra suvaržyti, taip pat ir agresorius turi būti suvaržytas“, – antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas informavo, kad jis rengia pasaulinį taikos viršūnių susitikimą, bet nepasakė, kada jis bus surengtas.„Kol Rusija stumia pasaulį į paskutinį karą, Ukraina daro viską, kad po Rusijos agresijos niekas pasaulyje nedrįstų pulti jokios tautos“, – sakė jis.

Zelenskis Niujorke susitiko su PAR prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinės Asamblėjos 78-osios sesijos kuluaruose Niujorke susitiko su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa.Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi oficialia Ukrainos valstybės vadovo paskyra internete, lyderiai aptarė aktualius Ukrainos ir PAR bendradarbiavimo klausimus, tęsdami savo dialogą, prasidėjusį per susitikimą Kyjive.V. Zelenskis pažymėjo PAR dalyvavimo darbo grupėse dėl Ukrainos Taikos formulės svarbą. Prezidentai atkreipė dėmesį į pasirengimą kitam patarėjų lygio susitikimui dėl Taikos formulės punktų įgyvendinimo. „Esame be galo dėkingi už mūsų Taikos formulės platformos realaus darbo pradžią. Jūsų šalies ambasada Ukrainoje ir ponas ambasadorius asmeniškai dalyvauja susitikimuose šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.Prezidentai taip pat aptarė pasirengimą Globaliam taikos viršūnių susitikimui, kuriame dalyvaus šalių vadovai.Buvo pažymėta, jog reikia atkurti „grūdų koridorių“ Juodojoje jūroje, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu saugumas pasaulyje, taip pat sukurti grūdų tiekimo centrai Afrikoje.„Mes nelaukiame, mes tęsiame Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, bandome alternatyvius maršrutus. Keli laivai su grūdais jau sėkmingai praplaukė šiais maršrutais, nepaisydami sudėtingos situacijos“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis ir C. Ramaphosa taip pat aptarė situaciją mūšio lauke Ukrainoje.Ukrainos valstybės vadovas pažymėjo, kaip svarbu paspartinti nelegaliai į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo procesus, taip pat keitimąsi sulaikytais žmonėmis.Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Ukrainos Taikos formulė yra svarbi platforma ne tik siekiant teisingos karo, kurį Rusijos Federacija pradėjo prieš Ukrainą, pabaigos, bet ir gali tapti universaliu pagrindu nutraukiant kitus ginkluotus konfliktus.

Rusijos gynybos ministras Šoigu lankosi IraneAntradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko į Iraną susitikimų, per kuriuos bus stiprinami Maskvos gynybos ryšiai su Teheranu, pranešė Rusijos naujienų agentūros.Maskva siekia sustiprinti ryšius su kitomis Vakarų išstumtomis šalimis, įskaitant Iraną, kaltinamą tiekiant Maskvai kovinius dronus jos puolimui Ukrainoje. Teheranas kaltinimus neigia.„Manau, kad mūsų susitikimas yra dar vienas žingsnis stiprinant strateginę Rusijos ir Irano partnerystę“, – sakė S. Šoigu per susitikimą su Irano ginkluotųjų pajėgų štabo vadu generolu majoru Mohammadu Bagheri. „Šiandien turime galimybę išsamiai aptarti aktualius dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimus“, – citavo jį Rusijos agentūros. „Iranas yra strateginis Rusijos partneris Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė S. Šoigu.Pasak oficialios Irano naujienų agentūros IRNA, derybos susijusios su „gynybos diplomatijos plėtra“ ir „bendrų grėsmių valdymu“.S. Šoigu vizitas surengtas per keturių dienų Kinijos užsienio reikalų ministro vizitą Maskvoje ir po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelių dienų kelionės traukiniu į Rusijos Tolimuosius Rytus.

Kryvyj Riho mieste nuo Rusijos balistinės raketos nukentėjo vaikų darželis, mokykla ir 30 gyvenamųjų namųUkrainos Kryvyj Riho mieste nuo Rusijos balistinės raketos „Iskander-M“ smūgio nukentėjo mokykla, ligoninė, vaikų darželis ir 30 gyvenamųjų namų. Mieste nuo ryto dirba naktinės atakos padarinių likvidavimo štabas.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Naktį teroristinė šalis vėl atakavo Ukrainą sparnuotomis raketomis ir dronais. Priešas smogė ir mūsų miestui. Sprogimo banga apgadino vaikų darželį, mokyklą, ligoninę, patikslintais duomenimis, nukentėjo 29 daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 1 vieno aukšto pastatas. 9 val. ryto vienoje iš mokyklų mes operatyviai įsteigėme padarinių likvidavimo štabą“, – sakė pareigūnas.Jo duomenimis, butuose išbyrėjo langai, kyla problemų dėl balkonų. Keturių namų stogai apgadinti.„Iš miesto atsargų skiriama reikiamų statybinių medžiagų. Priimami gyventojų prašymai dėl sugadinto turto ir materialinės pagalbos iš miesto biudžeto“, – pridūrė O. Vilkulas.Jis pažymėjo, kad nuo karo pradžios daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, kurių namai ir butai nukentėjo per apšaudymus, gavo finansinę paramą iš miesto biudžeto.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 19-osios naktį rusai panaudojo 30 dronų „Shahed-136/131“, iš kurių 27 buvo numušti, taip pat balistinę raketą „Iskander-M“. Kryvyj Rihe dėl smūgio užsidegė daugiaaukštis gyvenamasis namas. Paryčiui gaisras buvo užgesintas.

Erdoganas: Turkija stiprins diplomatiją, kad užbaigtų karą UkrainojeTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinėse Tautose pažadėjo didinti savo diplomatines pastangas siekiant užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.„Stengiamės, kad mūsų draugai rusai ir ukrainiečiai susėstų prie stalo vadovaudamiesi teze, jog karas neturės laimėtojų, o taika – pralaimėtojų“, – sakė R. T. Erdoganas, kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje.„Sustiprinsime savo pastangas užbaigti karą diplomatijos ir dialogo pagrindu, remdamiesi Ukrainos nepriklausomybe ir teritoriniu vientisumu“, – sakė jis.

Nuo karo pradžios Ukraina išlaisvino daugiau nei 54 proc. okupuotos teritorijosUkrainos kariuomenė išlaisvino daugiau nei 54 proc. Rusijos okupuotos teritorijos, antradienį sakė Jungtinio štabo vadų pirmininkas generolas Markas Milley.Jis įvertino kiekvieną Ukrainos pažangą ir „kiekvieną atkovotos teritorijos centimetrą“ dėl „garbės ir neįtikėtinos aukos, kurią padarė Ukrainos žmonės ir jų kariškiai. Ukraina ir toliau daro apgalvotą, nuolatinę pažangą išlaisvindama savo tėvynę iš Rusijos okupacijos“.„Šiai dienai Ukraina išlaisvino daugiau nei 54 proc. Rusijos okupuotos Ukrainos ir jie ir toliau išlaiko strateginę iniciatyvą“, – sakė M. Milley spaudos konferencijoje po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino oro bazėje Vokietijoje.54 proc. teritorijos yra išlaisvinta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn., antradienį sakė M. Milley atstovas pulkininkas Dave'as Butleris, įskaitant teritorijas aplink Kijevą, Charkovą ir Chersoną.

JAV pareigūnas: Rusija „įsitaiso“ ilgalaikiam karui UkrainojeDidžiojo septyneto lyderiai sutinka, kad Rusija pasiruošė ilgalaikiam konfliktui su Ukraina, sakė aukštas JAV pareigūnas.Anonimu išlikti norėjęs JAV valstybės departamento narys diplomatas vakar diskutavo apie G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą.„Buvo pripažinta, kad matome, kad Rusija įsitraukia į šį vidutinės trukmės ir ilgalaikį karą“, – sakė jie."Jie sakė, kad aišku, kad Vakarai dabar turi planuoti paremti Ukrainą kariniu ir finansiniu požiūriu, turėdami tai omenyje.„Žinoma, kad reikia užtikrinti, kad Putino imperinis projektas ir toliau žlugtų ir kad jis žinotų, jog negali mūsų laukti, bet taip pat reikia dirbti kartu, kad būtų pakankamai pasidalijama našta, kad būtų pakankamai ilgalaikio laikotarpio, planavimo“, – pridūrė pareigūnas.

JK įsipareigojo Ukrainai nusiųsti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviediniųNaujasis britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas pranešė, kad Jungtinė Karalystė įsipareigojo šiais metais Ukrainai pristatyti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių, skelbia „Sky news“.Tai įvyko po to, kai Jungtinė Karalystė neseniai Ukrainai pristatė 300 000-ąjį sviedinį. „Šiandien pademonstravome nepalaužiamą Jungtinės Karalystės įsipareigojimą Ukrainai ir nustatėme didesnę karinę paramą, įskaitant pažadą skirti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo neišprovokuotos Rusijos invazijos ir atgauti neteisėtai okupuotas teritorijas“, – sakė G. Shappsas.„Siekdami užtikrinti, kad artėjant žiemai Ukraina turėtų tai, ko jai reikia apsiginti, taip pat nustatėme, kaip artimiausiais mėnesiais Jungtinė Karalystė toliau teiks paramą prioritetinėse srityse, įskaitant oro gynybą, tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus ir mokymą“, – pridūrė ministras.„Prezidentas Putinas turėtų sunerimti“, – sakė Gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas.„Tai apčiuopiamas įrodymas, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau yra pasiryžusi padėti Ukrainai karine parama, kurios jai reikia žiemą ir 2024 metais“, – pridūrė jis. Iki šiol Jungtinė Karalystė pristatė daugiau kaip 12 tūkst. prieštankinių ginklų, 300 tūkst. artilerijos šaudmenų, tūkstančius oro gynybos raketų, savaeigės artilerijos ir daugiau kaip 200 tūkst. vienetų įrangos, tokios kaip apranga ekstremaliomis šaltomis oro sąlygomis, minų aptikimo įranga ir pramoninio stiprumo generatoriai.

Ukrainos žvalgyba apie Kadyrovą: jo būklė sunki, tai turės padarinių Putino režimuiČečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė apibūdinama kaip sunki. Tai turės padarinių Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimui.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.„Dėl Kadyrovo. Deja, šiuo klausimu dar nepadėtas taškas, bet tikrai buvo informacijos apie komą. Nepatvirtinsime, bet konstatuojame, kad jo būklė yra sunki, ir tai šiandien galima tvirtai teigti“, – pažymėjo pareigūnas.Anot A. Jusovo, kol kas nėra tiksliai patikrintos informacijos apie kitus scenarijus, kuria būtų galima operuoti. Tačiau Vyriausioji žvalgybos valdyba gali patvirtinti sunkią R. Kadyrovo būklę.„Žinoma, tai turės padarinių ne tik Čečėnijai, bet ir Šiaurės Kaukazui ir visai Putino režimo architektūrai“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.Anksčiau Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas turi rimtų sveikatos problemų.Žiniasklaida teigia, kad R. Kadyrovui neva buvo bandoma persodinti inkstą, tačiau organas neprigijo.

Anušauskas susitiko su naujuoju Ukrainos gynybos ministruKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį dalyvavo Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, kurio paraštėse pirmą kartą susitiko su naujuoju Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, rašoma ministerijos pranešime.Skelbiama, kad ministrai aptarė iki šiol Lietuvos suteiktą paramą Ukrainai, siekiančią beveik pusę milijardo eurų. Taip pat kalbėta apie tolesnius svarbiausius Ukrainos poreikius atremiant Rusijos agresiją.Ramšteino formato susitikime A. Anušauskas pažymėjo buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos svarbą, o atskirai apie ją bendravo su Kroatijos gynybos ministru Mario Banožičiumi. Aptartos Lietuvos ir Kroatijos galimybės bendradarbiauti.„Dirbame prie išminavimo koalicijos kūrimo. Raginu dar neapsisprendusias šalis jungtis prie koalicijos prisidedant mokymais, įranga arba finansiniais įnašais“, – sakė ministras, akcentuodamas, kad Lietuva toliau bus nuosekli ir rems Ukrainą iki pat pergalės.A. Anušauskas sąjungininkams taip pat pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos paketą. Ministras pranešė, kad jį sudarys detonavimo sistemos, jūriniai stebėjimo radarai ir prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ amunicija. Be to, jau nuo šio mėnesio Lietuvoje bus remontuojami Ukrainai skirti „Leopard“ tankai.Ramšteino formato susitikimo metu Lietuva pasirašė Ketinimų deklaraciją remiant kuriamą IT paramos Ukrainai koaliciją.

Čekija tieks Ukrainai naujų ginklųČekija susitarė su Danija ir Nyderlandais, kad su jų finansine parama tieks čekiškus ginklus Ukrainai. Kalbama apie tankus, haubicas ir oro gynybos sistemas.Apie tai pranešė Čekijos gynybos viceministras Danielius Blažkovecas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „České noviny“.Pažymima, kad atitinkamas dokumentas dėl bendradarbiavimo buvo pasirašytas antradienį JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykusio kontaktinės grupės dėl Ukrainos susitikimo su Danijos ir Nyderlandų atstovais metu.„Čekijos gynybos ministerijos teigimu, šis susitarimas bus puiki galimybė Čekijos įmonėms. Pirmasis projektas bus 15 modernizuotų tankų T-72EA dovanojimas“, – teigiama pranešime.

Kupianske Rusijos aviacijos smūgio aukų skaičius išaugo iki šešiųAntradienį rusams valdoma aviacine bomba smogus Ckarkivo srities Kupiansko miestui, žuvo šeši žmonės.Tai feisbuke pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Charkivo srityje atstovas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Iki šiol gautais duomenimis, Kupianske žuvo šeši civiliai. Dvi moterys ir keturi vyrai. Tiek aukų šiuo metu pavyko suskaičiuoti“, – rašoma pranešime.Pasak pareigūno, priešas apšaudė civilius gyventojus evakuojančių savanorių automobilį.„Žuvusiųjų randame netoliese esančioje upėje ir sunaikintuose automobiliuose. Rusai paleido ugnį vidurdienį, apie 13.00 val. Įvykio vietoje dirba mūsų tyrėjai, kriminalistai ir sprogmenų specialistai, tęsiama apžiūra“, – sakė A. Bolvinovas.Jis neatmetė, kad aukų skaičius gali išaugti.Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 19 d. rusai valdoma aviacine bomba smogė Kupianskui. Iki 17 val. buvo pranešta apie tris žuvusiuosius. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas neatmetė, kad aukų gali būti ir daugiau, tačiau gelbėjimo tarnybų darbą sprogimo vietoje apsunkina priešo artilerijos ugnis.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid02gern4UunEPxMVXJ9nBpjnciDM4wES8aP7gnW4TpKPUztZ2eps6J64u3nKScQmkVVl&id=100002276907245

Bidenas ragina JT stabdyti atvirą Rusijos agresiją UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sulaukė didžiausio dėmesio Jungtinėse Tautose (JT), kur JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo pasaulį apie padarinius, kurių sulauks, jei mėgins nusileisti „atvirai“ Rusijos „agresijai“.V. Zelenskis, vilkėdamas kariško stiliaus drabužius, tapusius jo firminiu ženklu, pirmą kartą nuo karo pradžios pasirodė kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje.J. Bidenas, turėjęs kreiptis į JT anksčiau, išplatino savo kalbos ištraukas. Jis perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į Niujorką neatvykęs, tikisi, jog pasaulis „pavargs ir leis jam be pasekmių vykdyti žiaurumus Ukrainoje“.„Tačiau aš jūsų klausiu: jei atsisakysime pagrindinių JT Chartijos principų norėdami patenkinti agresorių, ar kuri nors valstybė narė galės užtikrintai jaustis saugi? Jei leisime padalyti Ukrainą, ar bet kurios šalies nepriklausomybė bus saugi? “, –  sakoma paskelbtose J. Bideno kalbos ištraukose. „Šiandien privalome pasipriešinti šiai atvirai agresijai, kad rytoj atgrasytume kitus būsimus agresorius“, - sakė J. Bidenas.V. Zelenskis rengėsi susitikti ir su kitokių pažiūrų lyderiais, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą, jis anksčiau yra sakęs, kad Ukraina irgi kalta dėl karo, kaip ir milijardų dolerių Vakarų karinė pagalba Kyjivui.V. Zelenskis, kurio kelionės iki šiol buvo visiškai slaptos, trečiadienį taip pat dalyvaus specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje dėl Ukrainos. Rusija yra nuolatinė jos narė, turinti veto teisę dėl bet kokių privalomų veiksmų.Paklaustas apie šį susitikimą per vizitą Niujorko ligoninėje, kur gydomi sužeisti Ukrainos kariai, V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Tautos vis dar suteikia „vietą Rusijos teroristams“. Anksčiau interviu CBS „News“ jis sakė, kad V. Putinas yra „antrasis Hitleris“. Pasaulis turi „apsispręsti, ar mes norime sustabdyti V. Putiną, ar norime, kad prasidėtų pasaulinis karas“, sakė V. Zelenskis.V. Zelenskis pasinaudos savo vizitu Jungtinėse Tautose, kad susitiktų ir su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, abu palaiko santykius su Rusija, o taip pat su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, svarbiu sąjungininku.Kreipdamasis per priėmimą, skirtą Vokietijos 50 metų jubiliejui Jungtinėse Tautose, O. Scholzas pareiškė susirūpinimą dėl „pasaulyje atsiveriančių naujų nesutarimų“. „Imperializmas vėl rodo savo bjaurų veidą“, – sakė jis.R. T. Erdoganas, antradienį taip pat sakysiantis kalbą Generalinėje Asamblėjoje, siekia atkurti JT remiamą susitarimą, Rusijos nutrauktą, kad Ukraina vėl galėtų vežti grūdus per Juodąją jūrą.Savo kalboje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pažadėjo nepasiduoti ir sakė, kad pasauliui „labai reikia“ maisto tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos.

Žiniasklaida: Ukraina nepriėmė iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1“Ukraina „prieš kelias dienas“ atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“ partiją iš Vokietijos, pareikšdama, kad jiems reikia remonto, o ukrainiečiai neturi nei technikų, nei atsarginių dalių.Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Spiegel“.Kaip rašo „Spiegel“, šiomis dienomis Kyjivas pranešė specialiajam štabui Vokietijos gynybos ministerijoje, kad į Lenkiją atgabentiems vokiškiems tankams „Leopard“ reikalingas remontas, kai kuriems iš jų – kapitalinis.Vokietija nusiuntė į Lenkiją ekspertų, kad šie savarankiškai apžiūrėtų tankus. Paaiškėjo, kad mašinos „jau buvo smarkiai susidėvėjusios per Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir joms reikėjo remonto“, rašo „Spiegel“.Be to, keli iš dešimties tankų „Leopard 1A5“, kurie į Ukrainą buvo atgabenti liepą, išėjo iš rikiuotės dėl analogiškų problemų, priduria laikraštis.Vokietijos gynybos ministerijos atstovai leidiniui sakė negalį komentuoti „konkretaus atskiro atvejo“ ir pridūrė, kad tankai „Leopard“ remontuojami „bendradarbiaujant su Ukraina po intensyvių mokymų Vokietijoje“.Leidinys priduria, kad tankų „Leopard 1A5“, kurių Vokietija pažadėjo perduoti šimtą, būklė atspindi Vokietijos karinės pagalbos logistikos planavimo problemas.Lenkijoje įstrigę tankai yra antroji planuojamos perduoti didelės „Leopard 1A5“ partijos dalis. Jie buvo išimti iš Bundesvero ginkluotės prieš daugiau kaip dešimt metų. Daugelis šių mašinų vis dar laikomos pramoniniuose sandėliuose, todėl ginklininkams buvo duotas nurodymas kuo greičiau jas suremontuoti.Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Vokietija perduos Ukrainai apie 30 papildomų tankų „Leopard 1“, kuriuos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ išpirko iš Belgijos.Be to, pasak žiniasklaidos, Vokietija kreipėsi į Graikiją, siūlydama perduoti Ukrainai 100 šiuo metu eksploatuojamų tankų „Leopard 1A5“, o mainais gauti modernizuotos šarvuotosios technikos.

Estija neplanuoja priimti iš Latvijos išsiunčiamų Rusijos piliečiųPolicijos ir sienos apsaugos departamentas stebės, kad nė vienas iš maždaug 3600 Rusijos piliečių, kuriems tikriausiai bus duotas nurodymas išvykti iš Latvijos, neatsidurtų Estijoje.Tai pareiškė Estijos vidaus reikalų ministerijos vadovas socialdemokratas Lauris Läänemetsas, šalies parlamente atsakydamas į opozicijos deputatės Hellės Moonikos Helmės iš EKRE frakcijos klausimą.„Policijos ir sienos apsaugos departamentas užtikrins, kad nė vienas iš jų čia neatsidurtų. Iš tikrųjų, Latvijos valstybė nori, kad šie piliečiai ne išvyktų į Baltijos šalis, o grįžtų į savo tėvynę. Ir jeigu žmogus yra Rusijos pilietis, tai Rusija turi jį priimti, Rusija negali jo atsisakyti“, – paaiškino L. Läänemetsas.Bet VRM vadovas nežino, kas bus, jei Latvija neįstengs užtikrinti Rusijos piliečių, turinčių išvykti iš šalies, perdavimo Rusijos Federacijai.„Nežinau, kaip su jais susitvarkys latviai, bet, žinoma, mes jų nepriimsime, nes jiems reikia leidimo gyventi čia, taip pat turi būti paisoma visų kitų teisių ir sąlygų. Mes įvedėme sankcijas Rusijos piliečiams, mes neketiname to jiems suteikti“, – pareiškė ministras.Pirmadienį buvo sužinota, kad apie 3600 Rusijos piliečių, nuolat gyvenančių Latvijoje, šią savaitę gaus laišką, kuriame rašoma, kad jie privalo išvykti iš šalies per 90 dienų, pranešė TV3 žinių laida „Neka Personīga“.Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Latvija sugriežtino kalbos mokėjimo reikalavimus, o Rusijos piliečiai, kurie bus paprašyti išvykti iš Latvijos, neišlaikė latvių kalbos egzamino.

Skelbiama, kad Rusijos smūgis sandėliui Lvive sunaikino 300 tonų humanitarinės pagalbosJT humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown pasmerkė pirmadienį smogtą Rusijos smūgį Lvivui, dėl kurio sudegė sandėlis su 300 tonų humanitarinės pagalbos.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi jos pareiškimu.„Griežtai smerkiu Rusijos smūgį, dėl kurio šį rytą buvo sunaikintas nevyriausybinės organizacijos „Caritas-Spes“ sandėlis Lvive, Ukrainos vakaruose. Šis svarbus humanitarinis objektas, kuriame buvo apie 300 tonų humanitarinės pagalbos, visiškai sudegė“, – pabrėžė D. Brown.Pasak pareigūnės, šiais metais suaktyvėjo Rusijos atakos prieš humanitarinius objektus, o tai atsiliepia žmonėms, kurie ir taip kenčia dėl baisių karo padarinių.JT koordinatorė priminė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojus, institucijas ir turtą saugo tarptautinė humanitarinė teisė, atakos prieš juos griežtai draudžiamos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į antradienį Rusijos kariuomenė Lvivo srities kryptimi paleido 18 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“. Lvivo pramoniniuose sandėliuose nugriaudėjo trys sprogimai. Griuvėsiuose buvo rastas žuvusio vyro kūnas.

Naujas Kremliaus reikalavimas sukėlė pasipiktinimą tarp Rusijos propagandistųRusijos prezidento Vladimiro Putino administracija pareikalavo Kremliaus kontroliuojamų masinio informavimo priemonių liautis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vadinus prezidentu. Reikalavimas taikomas visoms žiniasklaidos priemonės, įskaitant televizijos kanalus ir internetinę žiniasklaidą, „Cholod“ sakė žiniasklaidos darbuotojai, gavę tokią instrukciją.Kaip rašo „The Moscow Times“, direktyva buvo išplatinta rugsėjo 15 dienos vakarą. „Cholod“ pašnekovai teigia,  kad naujus standartus bandoma įpiršti visoms Kremliaus kontroliuojamoms redakcijoms: nuo TASS iki „Ridovka“. Tokia Kremliaus iniciatyva kai kuriose redakcijose esą sukėlė pasipiktinimą – kai kurie darbuotojai netgi pagrasino išeisią iš darbo.Kremliaus atstovai valstybinei žiniasklaidai siūlo arba tiesiog neminėti V. Zelenskio pareigų, arba, nušviečiant Ukrainos prezidento veiklą, vartoti frazę „Zelenskio režimas“. Jau nekalbant apie antraštes, šis reikalavimas taikomas ir pagrindiniam publikacijų tekstui, ir primenant ankstesnius įvykius. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas būtent antraštėms – kad skelbiant Kremliaus žiniasklaidos aparato sukurptas naujienas V. Zelenskis nebūtų oficialiai vadinamas prezidentu.Agentūra „RIA Novosti“, priklausanti holdingui „Rossija segodnia“, kuriam vadovauja sankcijų sąraše esantis propagandistas Dmitrijus Kiseliovas, pirmadienio, rugsėjo 18 dienos, publikacijose V. Zelenskio prezidentu nevadina, o tuo įsitikino ir „The Moscow Times“: V. Zelenskio pareigos neminimos, publikacijose – viso labo Ukrainos prezidento vardas ir pavardė. Agentūra TASS V. Zelenskį ir toliau vadina Ukrainos prezidentu.Nuo karo pradžios Ukrainoje Rusijos valdžia pradėjo aktyviai stebėti formuluotes, kokias vartoja žiniasklaidos priemonės. 2022 metų kovo pradžioje Valstybės Dūma į Rusijos baudžiamąjį kodeksą ir administracinių nusižengimų kodeksą įtraukė kelis straipsnius, skirtus „informaciniame kare“ apginti Rusijos armiją. Per metus karo – iki 2023 metų vasario – bylos dėl karinių melagienų skleidimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 207.3 straipsnis) ir armijos diskreditavimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 280.3 straipsnis) iškeltos ne mažiau 196 asmenims, informuoja projektas „Setevyje svobody“. Vien už 2022 metus dėl „karinių melagienų“ buvo iškeltos 145 bylos. Iš jų 21 – žurnalistams, o dar 13 prieš tinklaraštininkus ir „Telegram“ kanalų administratorius. Taip pat žinoma apie mažiausiai 52 dėl „armijos diskreditavimo“ persekiojamus asmenis. Tarp jų – penki tinklaraštininkai ir „Telegram“ kanalų administratoriai bei du žurnalistai.

Podoliakas pakomentavo „The New York Times“ tyrimą dėl smūgio Kostiantynovkai Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo leidinio „The New York Times“ žurnalistų atliktą smūgio Donecko srities Kostiantynivkos miestui tyrimą, praneša UNIAN. Jo nuomone, publikacijų, kuriose abejojama Rusijos sąsajomis su smūgiu Kostiantynivkai, pasirodymas užsienio leidiniuose prisideda prie sąmokslo teorijų plitimo. Todėl tai turės papildomai teisiškai įvertinti atitinkamos institucijos. „Visuomenė tikrai gaus atsakymą į klausimą, kas iš tikrųjų atsitiko Kostiantynivkoje. Kaip ir tūkstančiais kitų Rusijos smūgių mūsų šaliai per neišprovokuotą karą atvejų“, – rašo „Telegram“ kanale M. Podoliakas. Pasak jo, Ukrainos pareigūnai „kruopščiai ir išsamiai“ tiria kiekvieną incidentą, fiksuodami ir dokumentuodami Rusijos karo nusikaltimus. Tiriamos ir smūgio Kostiantynovkai aplinkybės. „Bet kuriuo atveju teisinė tiesa bus nustatyta“, – pabrėžė jis. M. Podoliakas taip pat paragino nepamiršti, kad Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą ir kad būtent Rusija yra atsakinga už karo sukėlimą. Rusija nuolat vykdo masines raketų, bombų ir dronų atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir taikius gyventojus, o Ukraina imasi tik gynybinių veiksmų, gina save ir savo teritorijas. Kaip jau buvo pranešta, leidinys „The New York Times“ paskelbė atlikęs savo tyrimą dėl rugsėjo 6-osios smūgio Kostiantynivkai, pareikalavusio 16 civilių gyvybių. Žurnalistai paskelbė publikaciją, kurioje teigiama, kad ši tragedija nebuvo Rusijos apšaudymo rezultatas. Anot jų, tai buvo „nelaimingas atsitikimas“ nukritus Ukrainos raketai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginių komunikacijų valdybos atstovai pranešė, kad smūgis Kostiantynivkai tiriamas pagal baudžiamojo kodekso 438 str. „Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“. Iki tyrimo pabaigos, pagal įstatymą, komentuoti bet kokias įvykio detales yra draudžiama ir netikslinga. Be to, Ukrainos pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos propagandistai tikrai pasinaudotų komentarais ar prielaidomis šiuo klausimu.

Ukrainos vyriausybė atleido Kotenką iš dingusių asmenų komisaro pareigųUkrainos ministrų kabinetas atleido Olehą Kotenką iš komisaro, atsakingo už ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų reikalus, pareigų.Apie tai „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melnyčiukas.O. Kotenka į šias pareigas buvo paskirtas 2022 m. gegužės 20 dieną.

Ukraina praneša apie tris žuvusiuosius per Rusijos smūgį KupianskuiAntradienį per Rusijos smūgį į Ukrainos šiaurės rytinį Kupiansko miestą, kur Maskva daugelį savaičių rengia vietos puolimą, žuvo trys civiliai, pranešė Kyjivas.„Šiandien priešas iš oro smogė Kupiansko miestui valdoma bomba“, – socialiniuose tinkluose pranešė šiaurės rytinės Charkivo srities vadovas Olehas Synehubovas. „Dėl šio smūgio žuvo trys civiliai“, – pridūrė jis.

Danija perduos Ukrainai dar 45 tankusDanijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai padovanos dar 45 tankus, rašo „The Guardian“, remdamasis Danijos žiniasklaida.Pranešime teigiama, kad dovaną sudarys 30 tankų „Leopard 1“ ir 15 tankų T-72.Oficialaus pareiškimo Danijos gynybos ministerijos interneto svetainėje kol kas nėra.Anksčiau buvo pranešta, kad Danija Ukrainai perduos 5,8 mlrd. kronų (833 mln. JAV dolerių) vertės paketą, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas, tankų amuniciją ir priešlėktuvinius pabūklus.

Prieš Lvivą surengta dronų ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybėsAnkstų antradienį prieš Vakarų Ukrainos Lvivo miestą surengta dronų ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybės, pranešė pareigūnai.Nors netoli sienos su Lenkija esantis Lvivas laikomas vienu saugiausių Ukrainos miestų, pastaraisiais mėnesiais jis dažniau tampa atakų taikiniu.„Po rytinių smūgių Lvive tęsiasi padarinių šalinimo darbai. Deja, po griuvėsiais buvo rastas miręs čia dirbęs vyras“, – tinkle „Telegram“ pareiškė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.Kaip jau skelbta, ataka prieš miestą prasidėjo apie 1 val. 30 min. Grinvičo (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė išgirdęs daugybę sprogimų. Ukrainos karinės oro pajėgos tvirtino, kad Lvivą atakuoja dronai ir veikia oro gynyba.Pasak A. Sadovyjaus, mieste buvo sunaikinti trys sandėliai, įskaitant patalpas, kuriose viena labdaros organizacija laikė humanitarinę pagalbą.Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu taip pat nurodė, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti du žmonės – vyras ir moteris. Pastaroji, kaip manoma, sužalojimų nepatyrė, tačiau vyro būklė yra sunki.Tuo metu pietiniame Mykolajivo regione naktį buvo sunaikinta 10 dronų, „Telegram“ paskelbė gubernatorius Vitalijus Kimas. Jo duomenimis, krintančios numušto Rusijos taikinio nuolaužos apgadino žemės ūkio techniką, tačiau žmonės nenukentėjo.Dnipropetrovsko regione, anot gubernatoriaus Sergijaus Lysako, artilerijos ugnis buvo fiksuota Nikopolio rajone. Ten buvo apgadinti šeši namai, elektros linija ir dujų vamzdis. Gubernatoriaus teigimu, buvo sužeistas 71 m. vyras, kuris buvo išgabentas į ligoninę. Jo būklė vidutinė.

Ukraina ragina TTT priteisti kompensaciją už karo padarytą žaląUkraina antradienį pareiškė, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) turėtų įpareigoti Rusiją atlyginti nuostolius už „naikinimo karą“, ir teigė, kad kyla pavojus pačiai tarptautinei teisei.„Rusija nėra aukščiau įstatymo. Ji turi būti patraukta atsakomybėn“, – teismui sakė pagrindinis Ukrainos atstovas Antonas Korynevičius, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo savo oponentų iš Rusijos Taikos rūmuose Hagoje.„Jūs turite galią paskelbti, kad Rusijos veiksmai yra neteisėti, kad jos tęsiami pažeidimai turi būti nutraukti, kad jūsų nurodymai turi būti vykdomi ir kad Rusija turi atlyginti žalą“, – sakė jis teisėjams.Ukraina padavė Rusiją į TTT praėjus vos kelioms dienoms po 2022 metų vasario 24-osios invazijos, siekdama kovoti su agresyvia kaimyne visais frontais – tiek teisiniu ir diplomatiniu, tiek ir kariniu.Kyjivo argumentas yra tas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rėmėsi tariamai vykdytu „genocidu“ prieš prorusiškai nusiteikusius žmones rytų Ukrainoje kaip viena iš priežasčių, dėl kurių Maskva įsiveržė į kaimyninę šalį.Ukrainos teigimu, taip piktnaudžiaujama 1948 metų Jungtinių Tautų genocido konvencija, kurią pasirašė ir Kyjivas, ir Maskva.„Ar tikrai įmanoma valstybei piktnaudžiauti Genocido konvencija, kad pateisintų užkariavimo karą? – klausė A. Korynevičius. – Pasaulio labui atsakymas turi būti „ne“, kad tarptautinė teisė nebūtų iškreipta ir paversta žmogaus teisių pažeidimų ir naikinimo įrankiu“.Pernai kovo mėnesį priimtame preliminariame sprendime TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti invaziją.Tačiau Rusija paprieštaravo šiam sprendimui, teigdama, kad TTT neturi teisinės galios priimti sprendimo šioje byloje.„Rusijos nepaklusnumas taip pat yra išpuolis prieš šio teismo autoritetą. Kiekvieną raketą, kurią Rusija paleidžia į mūsų miestus, ji paleidžia nepaisydama šio teismo“, – sakė A. Korynevičius.Šiuo metu Taikos rūmuose vykstančiuose posėdžiuose daugiausia dėmesio skiriama tam, ar TTT iš viso turi tam jurisdikciją.TTT buvo įsteigtas ginčams tarp šalių spręsti, tačiau negarsėja savo darbo sparta. Tikėtina, kad teismui prireiks kelių mėnesių vien tam, kad nuspręstų, ar apskritai gali nagrinėti šią bylą. Jo sprendimai yra privalomi, nors jis neturi jokių priemonių priversti juos vykdyti.

Austinas: Ukraina iš JAV netrukus gaus tankų „Abrams“Ukraina iš JAV netrukus gaus tankų „M1 Abrams“, antradienį Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.Vašingtonas šių tankų Kyjivui buvo pažadėjęs metų pradžioje.„Man malonu pranešti, kad į Ukrainą netrukus atvyks Jungtinių Valstijų anksčiau pažadėti tankai „M1 Abrams“, – Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime nurodė Ll. Austinas.

Žiniasklaida: Kostiantynivkos turguje galėjo sprogti pačių ukrainiečių raketa„The New York Times“ skelbia, kad įrodymai, kuriuos surinko leidinio žurnalistai, leidžia daryti išvadą, kad sprogimas turguje Kostiantynivkoje rugsėjo 6 dieną įvyko dėl Ukrainos raketos, paleistos iš zenitinių raketų komplekso „Buk“.Sprogimą Ukrainos Donecko srities Kostiantynivkos turguje greičiausiai sukėlė nuo kurso nukrypusi raketa, paleista iš zenitinių raketų komplekso „Buk“, teigiama tyrime, kurį rugsėjo 18 dieną publikavo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.Žurnalistai tokią išvadą padarė atlikę raketos liekanų analizę, įvertinę palydovines nuotraukas, liudininkų pasakojimus ir apžiūrėję incidento teritoriją.„Iš karto po atakos Ukrainos valdžia stengėsi neleisti NYT žurnalistams patekti į nukentėjusį rajoną ar apžiūrėti raketos liekanų. Vėliau jiems vis dėl to pavyko apsilankyti sprogimo vietoje, apklausti liudininkus ir surinkti naudoto ginklo liekanų“, – teigiama publikacijoje.Pažymima, kad raketos ataka buvo tragiško atsitiktinumo rezultatas. Raketa, sprogusi Kostiantynivkoje, galėjo nukrypti nuo parinkto kurso, ką lėmė elektronikos gedimas arba pažeidimas paleidimo metu.

Prie Krymo tilto pastebėti dūmaiPranešama, kad antradienio rytą prie Krymo tilto pastebėti dūmai. Maždaug tuo pačiu metu okupantai pranešė, kad laikinai sustabdytas eismas tiltu. Po valandos jis vėl buvo atnaujintas.https://t.me/Crimeanwind/42703

Melitopolį sudrebino sprogimaiZaporižios regiono laikinai okupuotame Melitopolio mieste buvo girdėti daugiau nei penki sprogimai. Apie tai „Telegram“ paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.Pasak I. Fiodorovo, rusų oro gynybai Melitopolyje atėjo sunkūs laikai. „Vietos gyventojai praneša apie daugiau nei penkis sprogimus“, – rašė jis.Garsiausi sprogimai, pasak jo, girdėjosi netoli „Avtokoliorlit“ gamyklos.Anksčiau buvo pranešta, kad rusų okupantai šioje gamykloje įsirengė karinę bazę.

Nepaisant Rusijos grasinimų, iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė laivas su grūdaisIš Ukrainos Juodosios jūros Čornomorsko uosto, anot Kyjivo, išplaukė grūdus gabenantis krovininis laivas, nepaisant Rusijos grasinimų laikyti civilinius laivus potencialiais kariniais taikiniais.Maskva atitinkamą perspėjimą pateikė po to, kai šią vasarą pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuri padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą jūros keliais. Ukraina savo ruožtu vėliau atvėrė koridorių, kuriuo jau pasinaudojo keli krovininiai laivai.„Laivas „Resilient Africa“ su 3 tūkst. tonų kviečių išplaukė iš Čornomorsko uosto ir juda Bosforo link“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. Jis patikslino, kad šis laivas dar prieš kelias savaites buvo atvykęs į šį Ukrainos uostą, pasinaudojęs naujai atvertu koridoriumi. O. Kubrakovas kalbėjo apie dar vieną laivą, kuris netrukus išplauks į Egiptą.

Naktį virš Ukrainos numušti 27 dronaiRugsėjo 19 d. naktį Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino 27 Rusijos pajėgų paleistus dronus „Shahed-136/131“.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą panaudodami 30 dronų, paleistų iš pietryčių krypties (Primorsko-Achtarskas, Rusija), ir vieną balistinę raketą „Iskander-M“, kuri buvo paleista iš laikinai okupuoto Krymo link Kryvyj Riho. Pietiniuose, centriniuose ir vakariniuose Ukrainos regionuose buvo sunaikinti 27 Rusijos bepiločiai.

Brazilija: trečiadienį įvyks V. Zelenskio ir Lulos susitikimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva susitiks trečiadienį Niujorke, pranešė Brazilijos prezidento kanceliarija; ankstesni bandymai surengti tokį susitikimą žlugo.Lula, kuris iš Vakarų sulaukė kaltinimų, kad per švelniai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, susitiks su V. Zelenskiu po dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, pranešė Lulos biuras.V. Zelenskis anksčiau siekė susitikti su Lula per Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje gegužės mėnesį, tačiau šis bandymas žlugo, oficialiai dėl nepalankių tvarkaraščių.V. Zelenskio ir Lulos santykiai yra įtempti, nes šis yra sakęs, kad jo kolega iš Ukrainos yra „toks pat atsakingas dėl karo kaip ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, ir atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai arba tiekiančių šaudmenis Ukrainai.Gegužės mėnesį V. Zelenskis pajuokavo, kad dėl neįvykusio susitikimo jo kolega iš Brazilijos tikriausiai liko „nusivylęs“.„Aš nebuvau nusivylęs. Buvau kiek nusiminęs, nes norėjau su juo susitikti ir aptarti šį klausimą“, – tuomet sakė Lula. Tačiau „Zelenskis yra suaugęs žmogus. Jis žino, ką daro“, pridūrė jis.Lula siekė, kad Brazilija, kartu su kitomis „neutraliomis“ šalimis, įskaitant Kiniją ir Indoneziją, taptų potencialia konflikto tarpininke. Tačiau kairiųjų veteranas, anksčiau vadovavęs Brazilijai 2003-2010 metais, ne kartą sulaukė kritikos dėl savo pozicijos karo atžvilgiu.Balandį jis apkaltino JAV „skatinant“ konfliktą ir sakė, kad JAV ir Europos Sąjunga „turi pradėti kalbėti apie taiką“.Po to, kai Baltieji rūmai apkaltino jį „kartojant Rusijos ir Kinijos propagandą“, Lula sušvelnino savo retoriką ir pareiškė, kad Brazilija smerkia Rusijos invaziją.Tačiau nesklandumų išliko, nes, kaip pranešama, Brazilija padėjo blokuoti pastangas aiškiai kritikuoti Rusijos invaziją G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Indijoje anksčiau šį mėnesį, galutiniame pareiškime.Lula taip pat yra užsiminęs, kad Ukrainai gali tekti atsisakyti ginčijamo Krymo pusiasalio, kurį Rusija jėga aneksavo 2014 metais, rengdamasi praėjusių metų invazijai į Ukrainą. „Zelenskis negali norėti turėti viską“, – sakė jis balandžio mėnesį.Po šių komentarų Ukrainos užsienio reikalų ministerija sukritikavo jo poziciją, sakydama, kad Lula suteikia „vienodą svorį aukai ir agresorei“.

Prie Bachmuto sunaikinti elitiniai rusų okupantų daliniaiUkrainos pajėgos sėkmingo puolimo, surengto į pietus nuo Donecko srityje esančio Bachmuto, metu sumušė elitinius rusų okupantų dalinius.Kaip teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 72-osios motorizuotųjų šaulių brigados, 31-osios gvardiečių oro desanto pajėgų brigados ir 83-iosios gvardiečių oro desanto pajėgų brigados padalinius, kai išlaisvino Andrijivką ir Kliščijivką.Tai patvirtina, pavyzdžiui, rusų bataliono „Vostok“ vado Aleksandro Chodakovskio pareiškimą, kad žuvo 31-osios oro desanto pajėgų brigados vadas. Pažymima, kad 72-oji motorizuotųjų šaulių brigada greičiausiai mūšio metu buvo neefektyvi, tačiau jos tikslūs nuostoliai nežinomi.Šie Rusijos oro desanto pajėgų padaliniai dalyvavo kontratakose bei bandant sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamąją operaciją. Tikėtina, kad rusai patyrė didelių nuostolių. Jeigu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų neseniai surengto  puolimo į pietus nuo Bachmuto metu buvo sunaikintas 31-osios ir 83-iosios oro desanto pajėgų brigadų kovinis pajėgumas, Rusijos Federacijos (RF) karinė vadovybė, ko gero, perdislokuos dalį kito gana elitinio junginio karių, kad sustiprintų gynybą į pietus nuo Bachmuto.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 273 460 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 460 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 628 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.), 8 851 (+17) šarvuotąją kovos mašiną, 6 062 (+35) artilerijos sistemas, 778 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 526 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 601 (+30) automobilį, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 784 (+15) dronus, 903 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 479 (+17) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

ES užsienio reikalų ministrų taryba surengs susitikimą KyjiveEuropos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.J. Borrellis apie tai kalbėjo spaudos konferencijoje Niujorke po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, tačiau neįvardijo konkrečių tokio susitikimo datų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai surengs išvažiuojamąjį susitikimą Kyjive, preliminariai spalio mėnesį, taip išreikšdami solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kovojančiais prieš Rusijos agresiją, ir paramą Ukrainos pastangoms vykdyti reformas bei siekti narystės ES.

V. Zelenskis Niujorke pasisakė apie S. Lavrovo dalyvavimą JT Saugumo TarybojeJungtinės Tautos, o ne Ukraina, nustato savo renginių formatą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, kuriame dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Niujorke, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kai lankėsi Staten Islando universitetinėje ligoninėje.„Mes nesirinkome tokio formato, – sakė jis. – Jei JT mano, kad ten turėtų būti teroristinė valstybė, tai užduokite šį klausimą jiems“.Kaip buvo pranešta anksčiau, rugsėjo 20 dieną JT Saugumo Taryba surengs atvirus debatus dėl Ukrainos, kuriuose dalyvaus delegacijų vadovai, atvykę į Niujorką į aukšto lygio JT Generalinės Asamblėjos savaitę.Pirmadienį V. Zelenskis susitiko ir kalbėjosi su Staten Islando universitetinėje ligoninėje gydomais sužeistais Ukrainos kariais.

Sprogimai Lvive: kilo didžiulis gaisras pramoniniame sandėlyje, yra sužeistųLvivo srityje naktį į antradienį veikė oro gynyba, buvo paskelbta bepiločių orlaivių grėsmė, girdėjosi pasikartojantys sprogimai.Dėl rusų bepiločių orlaivių atakos Lvive pramoniniame sandėlyje kilo gaisras, buvo sužeisti žmonės. Apie tai „Telegram“ pranešė Lvivo OVA vadovas Maksimas Kozickis.Jo teigimu, sandėliuose kilo didelis gaisras. Vėliau jis patikslino, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti du žmonės – vyras ir moteris. Pirminiais duomenimis, moteris stipriai nenukentėjo, o vyro būklė sunki.Šią naktį sprogimai taip pat aidėjo Chmelnickio ir Kryvyj Riho miestuose. 

Zelenskis atskrido į NiujorkąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip paskelbta X tinkle (buvęs „Twitter“), su žmona atvyko į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, o vėliau – oficialaus vizito į JAV.Skirtingai nuo ankstesnio vizito į JAV, kuriam buvo skirtos ypatingos saugumo priemonės, apie šį vizitą buvo paskelbta iš anksto.

Irano prezidentas neigia į Rusiją siuntęs dronus, naudojamus kare Irano prezidentas neigė, kad jo šalis siuntė bepiločius orlaivius Rusijai, kad jie būtų naudojami kare Ukrainoje, ir pareiškė, kad „mes prieš karą Ukrainoje“.Susitikęs su žiniasklaidos atstovais JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, prezidentas Ebrahimas Raisi pakartojo siūlymus tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos kare, nepaisant to, kad yra vienas stipriausių Kremliaus rėmėjų.JAV apkaltino Iraną ne tik tiekiant ginklus, bet ir padedant Rusijai pastatyti gamyklą jiems gaminti.Pripažindamas, kad Iranas palaiko tvirtus ryšius su Rusija, E. Raisi neigė siuntęs ginklų į Maskvą nuo karo pradžios praėjusių metų vasarį.Tačiau tiek JAV, tiek Europos pareigūnai teigia, kad didžiulis Irano bepiločių orlaivių, naudojamų kare, skaičius rodo, kad tokių ginklų srautas ne tik tęsėsi, bet ir sustiprėjo prasidėjus karo veiksmams.

Ministras: Vokietija skirs Ukrainai pagalbos ir ginklų už 400 mln. eurųVokietija skirs dar 400 mln. eurų ginklų ir pagalbos paketą su Rusija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį pranešė Berlynas prieš svarbias Kyjivo sąjungininkių derybas dėl konflikto.„Mes tiekiame papildomos amunicijos“, – Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir pridūrė, kad į naująjį paketą taip pat bus įtrauktos transporto priemonės, išminavimo sistemos ir tokia pagalba kaip drabužiai ir elektros generatoriai.

Moldovoje sulaikyta 11 nelegaliai į šalį patekusių ukrainiečiųMoldovos pasienio policija sulaikė 11 ukrainiečių, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Moldovos pareigūnais.Spėjama, kad vienas iš sulaikytų vyrų yra vedlys. Nelegalios kelionės organizatoriai tikėjosi uždirbti daugiau kaip 40 tūkst. eurų.Gautomis žiniomis, Moldovos pasieniečiai praėjusią savaitę naktinio matymo prietaisais užfiksavo grupę asmenų, neteisėtai kirtusių Ukrainos ir Moldovos sieną. Netrukus 11 ukrainiečių buvo sulaikyti.Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, kai kurie karo prievolininkai ukrainiečiai įvairiais būdais mėgina išvykti iš šalies.

Ukrainoje žuvo dar vienas kovotojas iš SakartveloUkrainoje žuvo dar vienas kovotojas iš Sakartvelo, kovęsis gynybos pajėgų gretose.Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai socialiniuose tinkluose pranešė Kartvelų legiono vadas Mamuka Mamulašvilis.Gautomis žiniomis, žuvo Zacharija Šubitidzė, kuris vadovavo skyriui.Pasak M. Mamulašvilio, šis kovotojas buvo „vienas iš geriausių“ legione.Z. Šubitidzės žūties aplinkybės kol kas nežinomos.Kartvelų legionas buvo įkurtas 2014 metais, prasidėjus Rusijos agresijai Donbase, o jau 2016 metai jis oficialiai tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi.Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, mūšiuose su okupantais krito daugiau kaip 40 kartvelų, kurie buvo Sakartvelo piliečiai arba turėjo Ukrainos pilietybę.Praėjusią savaitę Donecko srityje žuvo du savanoriai – ispanas ir kanadietis.

Ukraina pateikė skundus prieš Lenkiją, Slovakiją ir VengrijąUkraina Pasaulio prekybos organizacijai pateikė skundus prieš Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją dėl jų vienašališko draudimo importuoti Ukrainos žemės ūkio produktus.Tai paskelbė Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

ES šalys rengiasi aptarti dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketąApie tai rašo „Bloomberg“. Apribojimų paketas, anot leidinio, gali būti priimtas jau spalį.Tikimasi, kad šiame pakete bus galima imtis priemonių, kurios apsunkins anksčiau priimtų sankcijų apėjimą.Grupė griežčiausių valstybių, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, ragina įvesti papildomus apribojimus IT srityje ir suskystintų gamtinių dujų tiekimą.Tarp pasiūlymų yra ir apribojimų branduoliniam sektoriui, tačiau didelė dalis šalių ne kartą jiems priešinosi, pažymi „Bloomberg“.

Zelenskis susitiks su Brazilijos prezidentuBrazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį Niujorke susitiks su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį pranešė du šaltiniai iš Brazilijos vyriausybės.Brazilijos prezidentas suerzino Vakarų lyderius, remiančius Ukrainos kovą su Rusija, atsisakydamas laikytis aiškios karo pusės ar aprūpinti Kijevą ginklais.Jis bandė įsitvirtinti kaip potencialus taikos tarpininkas tarp Maskvos ir Kijevo, teigdamas, kad kai kurios šalys turi likti „neutralios“, jei norima pasiekti taiką.

Bulgarija sunaikino Juodosios jūros kurorte nusileidusį dronąPirmadienio ryte pranešta, kad Bulgarija išsiuntė specialųjį padalinį apžiūrėti ir sunaikinti sprogmenis gabenusį droną, kuris nusileido Tyulenovo mieste Juodojoje jūroje.Dabar skelbiama, kad bepilotis orlaivis buvo sunaikintas per kontroliuojamą sprogimą, kurį surengė Bulgarijos armijos bombų šalinimo komanda.Po patikrinimo Gynybos ministerija pareiškė, kad bepiločio orlaivio transportuoti į kitą vietą su vis dar pritvirtintais sprogmenimis nebus įmanoma.Gynybos ministras Todoras Tagarevas taip pat sakė žurnalistams, kad jie gali „tikrai manyti“, kad dronas yra susijęs su „Rusijos karu prieš Ukrainą“.Daugiau informacijos apie tai, iš kur bepilotis orlaivis buvo paliestas, kaip jis pasiekė NATO narę, nepateikęs, M. Tagarevas sakė, kad karas „neišvengiamai susijęs su didėjančia rizika mūsų saugumui“.Turizmo kurortas Tyulenovo yra 43 mylių (70 km) į pietus nuo Rumunijos sienos ir per Juodąją jūrą nuo Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 m., ir dabar yra nuolatinis Ukrainos dronų atakų taikinys.

Ukrainos žvalgyba pakomentavo gandus apie Čečėnijos vadeivos būklęUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį pakomentavo naujausius gandus apie Čečėnijos vadeivos Ramzano Kadyrovo sveikatos būklę, praneša UNIAN.Kaip pažymėjo pareigūnas, R. Kadyrovas yra sunkios būklės.„Deja, kol kas negalime patvirtinti geriausių naujienų, kurių tikisi visi geri pasaulio žmonės. Tačiau konstatuojame ir patvirtiname, kad jo būklė sunki“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.Šiomis dienomis A. Jusovas pareiškė, jog R. Kadyrovas yra sunkios būklės, kadangi paūmėjo jo ligos.Pastaruoju metu internete plinta informacija, kad Čečėnijos vadeiva R. Kadyrovas merdi. Kai kurie čečėnų žmogaus teisių gynėjai jau pranešė apie jo mirtį.Žiniasklaida teigia, kad R. Kadyrovas tikrai guli ligoninėje ir kartais atgauna sąmonę. Pažymima, kad jam neva buvo bandoma persodinti inkstą, tačiau organas neprigijo.Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Kremlius neteikia informacijos apie R. Kadyrovo sveikatos būklę“.Oficialiai R. Kadyrovas jau keletą mėnesių atostogauja.

Rusija išsikvietė Prancūzijos ambasadorių dėl „rusofobiškų veiksmų“Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Prancūzijos ambasadorių Rusijoje Pierre’ą Levy, kad pareikštų protestą dėl Prancūzijos valdžios institucijų veiksmų, kai jis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Naujajame Delyje, Indijoje, informuoja BBC.Ministerija pareiškė, kad prieš kelias savaites Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono spaudos konferencijoje, vykusioje šiame renginyje, „grubiai“ neleista dalyvauti Rusijos valstybinės vidaus naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistams ir „Russia-News“ vyriausiajam redaktoriui.Rusija šiuos veiksmus pavadino „diskriminaciniais ir atvirai rusofobiškais“.

Maskva pasmerkė ES kelionių apribojimus rusamsPirmadienį Maskva pasmerkė Europos Sąjungos (ES) taikomus apribojimus Rusijos piliečiams atvykti į bloką, įskaitant draudimą įsivežti kai kuriuos asmeninius daiktus, vadino juos „absurdiškais“ ir skirtais pakenkti paprastiems rusams.Rugsėjo pradžioje Europos Komisija paskelbė paaiškinimą dėl Rusijos piliečių įvažiavimo į ES procedūrų, draudžiančių įvažiuoti asmeniniams automobiliams, taip pat perspėjo, kad tokie daiktai kaip išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kosmetikos gaminiai gali būti konfiskuoti.Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad taisyklės „peržengia absurdo ribas“ ir yra skirtos „pakenkti paprastiems rusams ir padaryti, kad Rusijos piliečiams būtų neįmanoma atvykti į Europos Sąjungą“.Ministerija apkaltino ES mėginimu sukurti naują geležinę uždangą ir perspėjo rusus pasverti „riziką“ prieš keliaujant į ES. „Beviltiškas dabartinės ES vadovybės noras Europoje nuleisti naują geležinę uždangą dabar yra visiškai akivaizdus, kiek įmanoma ribojantis žmonių bendravimo galimybes“, – sakoma ministerijos pranešime.Maskvai užpuolus Ukrainą kelionės iš Rusijos į Vakarus tapo kur kas sunkesnės. Pernai į tai reaguodama ES uždarė savo oro erdvę Rusijos oro linijoms.

Popiežius su naujuoju Rusijos ambasadoriumi „kalbėjosi apie taiką Ukrainoje“Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.

Skelbiama, kad Baltarusijoje liko mažiau kaip tūkstantis „Wagner“ smogikųŠiuo metu Baltarusijoje yra mažiau kaip tūkstantis privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikų.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC).„Baltarusijos pogrindininkų duomenimis, šalyje liko mažiau kaip 1000 vagneriečių“, - sakoma pranešime.NPC patikslino, kad 200 iš jų tebėra Baltarusijos vidaus reikalų ir gynybos ministerijų specialiųjų pajėgų instruktoriai.Likusiųjų nenori nei naujos privačios karinės kompanijos, nei Rusijos gynybos ministerija, pridūrė NPC.Portalas primena, kad kare prieš Ukrainą dalyvavę privačios karinės bendrovės „Wagner“ smogikai po nesėkmingo mėginimo įvykdyti valstybės perversmą Rusijoje persikėlė į Baltarusiją.Praėjus keliems mėnesiams, Rusijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Po to samdinių skaičius Baltarusijoje ėmė mažėti.Kaip anksčiau pareiškė NPC, vagneriečiai išvyksta iš Baltarusijos, kadangi negauna finansavimo iš Rusijos.

Projektas „Noriu gyventi“ padėjo daugiau nei 200 Rusijos kareivių pasiduoti UkrainaiUkrainos vyriausybės projekto „Noriu gyventi“ dėka per pastaruosius 12 mėnesių pasidavė 216 Rusijos kareivių, o daugiau nei tūkstantis laukia perkėlimo per fronto liniją, „Telegram“ kanale pranešė Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.Šį mėnesį sukanka vieneri metai, kai projektas buvo pradėtas. Svetainę „Noriu gyventi“ aplankė daugiau kaip 48 mln. žmonių iš Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija „Roskomnadzor“ užblokavo 256 platformos domenus.Vykdant projektą buvo surengta 21 operacija išvedant pasidavusius kareivius. Kai kuriais atvejais Rusijos kareiviai pasidavė su karine technika. Dar 1072 žmonės laukia, kol ateis jų eilė saugiai būti perkeltais per fronto liniją.„Žinoma, projektas tuo nesibaigia. Sėkmingai įgyvendinus operaciją „Sinicia“, per kurią dezertyravo rusų karo lakūnas, sraigtasparniu atskridęs į Ukrainą ir pasidavęs, rusų prašymų skaičius ir toliau didėja. Kiekvieną dieną keliais kanalais gauname dešimtis prašymų iš tarnaujančiųjų Rusijos kariuomenėje ir kitų“, – sakoma koordinavimo štabo pranešime.Jame pabrėžiama, kad projektas „Noriu gyventi“ yra vienintelė reali galimybė Rusijos kariškiams gyviems grįžti namo. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad projektas „Noriu gyventi“ sulaukė daugiau nei 25 tūkst. prašymų iš pasiduoti norinčių Rusijos kareivių.

Nausėda: JT vaidmuo yra esminis suvaldant Rusijos karo Ukrainoje pasekmesPrezidentas Gitanas Nausėda kartu Latvijos ir Estijos prezidentais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) paraštėse susitiko su JT Generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Susitikime buvo aptartas JT vaidmuo užtikrinant paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai, atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, Ukrainos grūdų eksporto klausimai, praneša Prezidentūra.Lietuvos vadovas susitikimo metu akcentavo, kad JT vaidmuo yra esminis siekiant suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes trečiosioms šalims. Prezidentas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija ir melagingi naratyvai apie maisto krizės priežastis, skleidžiami Globaliųjų pietų šalyse, yra itin kenksmingi.„Maisto tiekimo grandinių sutrikimai atsirado dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Tiek Kremlius, tiek Lukašenkos režimas tuo naudojasi, siekdami savo politinių tikslų – ES sankcijų švelninimo ar galimybių jas apeiti. Tačiau neapsigaukime ir neleiskime apsigauti kitiems. Ne ES sankcijos yra šių problemų priežastis, o Rusijos agresija. Vertintume JT pastangas siekiant eksportuoti Ukrainos grūdus, o ne švelninti sankcijas agresorei“, – kalbėjo G. Nausėda.Susitikime taip pat buvo aptartas Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimas. G. Nausėda teigė, kad palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių išdavimą tiriant Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, šiuo metu nėra tarptautinio teismo, kuris galėtų patraukti aukščiausią Rusijos politinę ir karinę vadovybę atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, todėl Lietuva pasisako už Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą, nurodoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Ukraina: pralaužta Rusijos gynybos linija prie BachmutoPirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos pralaužė Rusijos gynybos liniją netoli rytinio Bachmuto miesto.„Bachmuto rajone tęsiasi įnirtingos kovos (...) Dėl sėkmingų mūsų kariuomenės veiksmų priešo gynybos linija buvo pralaužta“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.Ukraina pirmadienį taip pat pranešė, kad jos pajėgos atkovojo iš Rusijos pajėgų nedidelius žemės lopinėlius pietiniame fronte, ten, Krymo link, ir prie Bachmuto rytinėje Donecko srityje Kyjivo kariuomenė sutelkė savo puolimą.„Du kvadratiniai kilometrai išlaisvinti Bachmuto sektoriuje“, – valstybinei žiniasklaidai sakė kadenciją baigianti gynybos viceministrė Hanna Maliar. Ji tai pranešė kitą dieną, kai Kyjivas paskelbė atkovojęs Kliščijivką, kaimą į pietus nuo Bachmuto. Šį miestą Rusijos pajėgos užėmė gegužę po vieno ilgiausių ir kruviniausių mūšių.H. Maliar taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos išplėšė 5,2 kv. kilometro plotą pietuose, kur jos stengiasi prasiveržti gilyn dviejuose fronto taškuose.Savo ruožtu Rusija pirmadienį pranešė smūgiavusi į Ukrainos „saugyklas“, kuriose neva laikomos britų sparnuotosios raketos „Storm Shadow“ ir amunicija su nusodrintuoju uranu, Kyjivui suteikta JAV.  Rusijos okupuoto Donecko valdžia pranešė apie Ukrainos smūgį, apgadinusį Maskvos primestos vietos administracijos pastatą, bet aukų esą nebuvo.Kyjivas taip pat stiprina atakas iš oro Rusijoje. Maskva pranešė atmušusi Ukrainos bepiločius orlaivius prie Maskvos ir dviejuose pasienio regionuose, taip pat keliose okupuoto Krymo dalyse.Pietų Rusijoje saugumo tarnybos pranešė suėmusios du Rusijos piliečius, rengusius „sabotažo ir teroro aktus“ „Rusijos laisvės legiono“, su Kremliumi kovojančios nacionalistų grupės, įsakymu. Ukrainoje įsikūrusi grupuotė gegužę įsiveržė į Rusijos Belgorodo sritį.Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė sulaikiusi du Rusijos piliečius pietinėje Rostovo srityje netoli Ukrainos sienos, „kai jie rengėsi padegti administracinį pastatą“.

Bulgarijos ūkininkai pradėjo blokuoti kelius: papiktino leidimas importuoti grūdus iš UkrainosPirmadienį Bulgarijos ūkininkai pradėjo neterminuotą nacionalinę protesto akciją, reaguodami į parlamento sprendimą leisti importuoti grūdus iš Ukrainos. Jie blokuoja svarbiausius šalies kelius ir kontrolės postus.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra „Novinite“.Gautomis žiniomis, protestuotojai jau užblokavo daugiau kaip 40 svarbių vietų Bulgarijos keliuose, kad „išgelbėtų šalies žemės ūkį“.Grūdų gamintojų asociacijos vadovo pavaduotojas Georgis Milevas įspėjo, jog į keliones reikėtų leistis tik esant didelei būtinybei, kadangi keliais juda sunkioji žemės ūkio technika.Prie išvažiavime iš Stara Zagoros miesto Trakijos greitkelio kryptimi susirinko daugiau kaip 300 ūkininkų su traktoriais ir kita sunkiąja technika.Varnos-Burgaso greitkelis uždarytas abiem kryptimis Charamijato rajone. Eismas užblokuotas ir prie Asparuchovo tilto.Kol kas nežinoma, kiek truks blokada.Pažymima, kad protestuotojai reikalauja ne tik uždrausti Ukrainos grūdų bei maisto produktų importą ir skubiai suteikti jiems valstybės pagalbą, bet ir atstatydinti Bulgarijos vyriausybę.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas pavadino „teroristais“ ūkininkus, nusprendusius protestuoti dėl to, kad šalis atsisakė uždrausti grūdų importą iš Ukrainos.Bulgarijos parlamentas leido įvežti ukrainietiškus grūdus nuo rugsėjo 15 d.

Rusai Donecko srityje apšaudė Avdijivką ir Torecko apylinkes, žuvo du žmonėsPirmadienį Rusijos kariuomenė Donecko srityje smogė Avdijivkai ir Torecko apylinkėms, per apšaudymą žuvo du civiliai, dar vienas buvo sužeistas.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pareigūnų duomenimis, rugsėjo 18 d., 7 val. 30 min., Rusijos kariuomenė, kaip manoma, iš artilerijos apšaudė Torecko miesto teritorinės bendruomenės Pivničnės kaimą.Sprogus priešo paleistam sviediniui, žuvo dviračiu važiavęs vyras. Kitą lauke buvusį vietos gyventoją skeveldra sužeidė į krūtinę.11 val. 45 min. Rusijos kariuomenės aviacija raketomis smogė Avdijivkai. Raketai pataikius į privatų sektorių, savo namų kieme žuvo moteris.Priešo ugnis gyvenvietėse sugriovė privačių pastatų, apgadino automobilį.Pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą okupantai rusai Donecko srityje pražudė vieną ir sužeidė keturis taikius gyventojus.https://t.me/pgo_gov_ua/16732?single

Dviejų Suomijos kompanijų direktoriui – įtarimai nusikaltimais dėl antirusiškų sankcijų apėjimoSuomijos kompanijų „Luminor“ ir „Siberica“ vykdomasis direktorius Gabrielis Teminas įtariamas sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Jo vadovaujamas bendroves JAV valdžia įtraukė į antirusiškų sankcijų sąrašą, praneša portalas „Yle“.Pasak Suomijos pareigūnų, įtariama nusikalstama veikla buvo vykdoma nuo 2022 metų kovo 18 d. Nusikaltimo vieta įvardytas Vantos miestas.JAV iždo departamento duomenimis, bendrovės „Luminor“ ir „Siberica“ tiekė Rusijai užsienyje pagamintą elektroniką. G. Teminui, taip pat estei Catherine Esther Temin, ėjusiai vadovaujamas pareigas kompanijoje „Siberica“, paskirtos asmeninės sankcijos.G. Temino suėmimo klausimą Suomijos teismas spręs pirmadienį. Prašymą jį suimti pateikė šalies muitinė.Rugsėjo 15 d. kompanija „Luminor Group“ paskelbė, kad ji neturi jokių ryšių ar sąsajų su Suomijos įmone „Luminor OY“.

Policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities administracijos vadovo mirties Kyjivo policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities valstybinės administracijos vadovo Henadijaus Lahutos mirties fakto.Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė teisėsaugos institucijos atstovai.„Rugsėjo 13 d. žmona pranešė apie vyro dingimą. Rugsėjo 16 d. jis buvo rastas negyvas prie garažų Solomiankos rajone“, – informavo pareigūnai.Preliminariais duomenimis, buvęs regiono vadovas nusižudė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 17 d. buvo sužinota, kad mirė buvęs Chersono srities valstybinės administracijos vadovas H. Lahuta.Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis pareiškė, kad esą H. Lahuta buvo privestas iki savižudybės.

Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Denisas Pušilinas po sprogimo okupuotame Donecke paskelbė vaizdo įrašą. Jis teigia, kad per sprogimą žmonės nenukentėjo. https://t.me/u_now/112505

Socialiniuose tinkluose skelbiama daugiau vaizdo įrašų iš Donecko, kur įvyko sprogimas. https://t.me/stranaua/123100

Rusijos valstybinės agentūros „RIA Novosti“ korespondentas, kaip rašo portalas „Meduza“ praneša, kad D. Pušilino administracijos pastatas po sprogimo okupuotame Donecke nežymiai apgadintas. Agentūros paskelbtame vaizdo įraše prie pastato matyti sprogimo pasekmės. https://t.me/rian_ru/215624

Okupuotame Donecke – galingas sprogimas prie Pušilino „administracijos“ pastato Donecko centras buvo apšaudytas, praneša Rusijos aneksuoto miesto „meras“ Aleksejus Kulemzinas. Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti dūmai virš vieno iš miesto pastatų. Teigiama, kad sprogimas įvyko prie pastato, kuriame įsikūrusi okupacinė valdžia, vadovaujama Deniso Pušilino. https://t.me/ostorozhno_novosti/19602

Slovakijos opozicijos lyderis planuoja nutraukti karinę paramą Ukrainai Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai. R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė. R. Fico teigimu, jei „Smer“ įeis į vyriausybę, Slovakija nebesiųs Ukrainai ginklų ir amunicijos. R. Fico įsitikinęs, kad jokie Vakarų ginklai nepakeis karo eigos Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų panaudoti savo įtaką bei priversti Maskvą ir Ukrainą sudaryti kompromisines paliaubas. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužę Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė ketinanti paduoti į teismą R. Fico, pavadinusį ją „Amerikos agente“. R. Fico nuolat prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir ragina diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasario pabaigoje.

Sakartvelas kaltina Ukrainos pareigūną rengiant perversmąPirmadienį Sakartvelas apkaltino aukštą Ukrainos pareigūną planuojant nuversti šios valstybės prie Juodosios jūros vyriausybę organizuojant masinius neramumus, tai dar vienas epizodas pastaruoju metu įtemptuose abiejų šalių santykiuose.Sakartvelas kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 m., kai Maskva įsiveržė į mažytę Kaukazo šalį, Rusijos pajėgos yra užėmusios separatistinius Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.Pasak Sakartvelo saugumo tarnybų, Ukrainos karinės kontržvalgybos vado pavaduotojas ir buvęs Sakartvelo vidaus reikalų viceministras Giorgi Lortkipanidzė rengia „destabilizaciją su tikslu smurtiniu būdu nuversti vyriausybę“. Jų teigimu, tarp sąmokslininkų yra kartvelai, kovojantys su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, įskaitant įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio asmens sargybinį, jie neva buvo mokomi netoli Ukrainos sienos su Lenkija.Ukraina ne kartą ragino Sakartvelą paleisti M. Saakašvilį, kuris yra ir Ukrainos pilietis bei buvo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Kyjivas pareiškė, kad Sakartvelo valdžia Kremliaus įsakymu „žudo“ sergantį politiką, ir reikalauja perkelti jį į kliniką užsienyje.Savo ruožtu Sakartvelas pasmerkė tai, ką pavadino „kraštutine diplomatinių santykių eskalavimo forma“.Pasak Sakartvelo saugumo tarnybos, antivyriausybiniai protestai „planuojami spalį ir gruodį, kai Europos Komisija turės paskelbti savo sprendimą dėl Sakartvelo prašymo tapti Europos Sąjungos (ES) nare“. Jos teigimu, sąmokslas „koordinuojamas ir finansuojamas iš užsienio šalies“.Pernai ES pripažino Sakartvelo „europinę perspektyvą“, tačiau atidėjo narystės paraišką, o Ukrainai ir Moldovai suteikė oficialių kandidačių statusą. Tai paskatino masinius antivyriausybinius protestus Tbilisyje, vyriausybė sulaukė kaltinimų nesilaikanti įsipareigojimų demokratijai ir pakertanti Sakartvelo siekį tapti ES nare.Anksčiau rugsėjį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, jog Tbilisiui „vis dar reikia nemažai nuveikti“, kad būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.

Rusijoje pranešama apie drono ataką prieš naftos bazę Riazanės srityjeRusijoje skelbiama, kad nežinomas dronas mėgino atakuoti kompanijos „Rosneft“ naftos bazę Riazanės srityje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais.Kaip rašoma internete, ataka buvo surengta rugsėjo 17-osios rytą Riazanės naftos perdirbimo įmonės teritorijoje Železnodorožno rajone.Teigiama, kad dronas bandė atakuoti rezervuarą, kuriame buvo keli tūkstančiai tonų benzino. Bet, kaip tvirtinama, bepilotė skraidyklė paliko tik „mažą įlenkimą“ ant rezervuaro sienos.Pastaruoju metu Rusijoje beveik kiekvieną dieną pranešama apie bepiločių orlaivių atakas.Pavyzdžiui, sekmadienio naktį du kartus buvo pranešta apie dronų ataką Maskvoje ir oro gynybos darbą Maskvos srityje, kur vienas iš bepiločių orlaivių buvo numuštas Domodedovo rajone.Prieš tai, rugsėjo 16-ąją, Rusijos gynybos ministerija informavo apie naktinį bepiločių orlaivių antskrydį ir oro gynybos sistemų darbą Tverės ir Kalugos srityse, kur esą buvo numušti du dronai.

Paviešintos Sevastopolyje atakuoto rusų povandeninio laivo nuotraukosUkrainos žiniasklaidoje pirmadienį pasirodė nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, užfiksuotas Rusijos povandeninis laivas „Rostov na Donu“ – jis buvo apgadintas per Ukrainos ataką trečiadienį Sevastopolyje. Nuotraukomis savo „Telegram“ kanale pasidalino komanda „Conflict Intelligence Team“ (CIT).Per ataką taip pat pataikyta į didelį rusų desantinį laivą „Minsk“. Kaip apgandintas šis laivas, buvo galima matyti praėjusią savaitę pasirodžiusiame vaizdo įraše.Anksčiau Jungtinio koordinacinio Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro atstovė Natalija Gumeniuk sakė, kad okupantai minimus laivus prarado: tiek desanto laivą, tiek povandeninį laivą. Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdyba taip pat mano, kad laivai Sevastopolio dirbtuvėse smarkiai apgadinti, todėl galima teigti, kad daugiau rusams jie naudingi nebebus.Rusija po atakos tikino, esą padaryta žala pataisoma, ir laivai netrukus bus vėl naudojami kariniams tikslams.https://t.me/CITeam/3660

Hagos teismo posėdyje Rusijos atstovas užsipuolė UkrainąRusija Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pirmadienį užsipuolė Ukrainą – abi kariaujančios šalys dalyvauja teismo posėdyje svarstant bylą dėl Maskvos teiginio, kad „genocidas“ rytų Ukrainoje tapo priežastimi praėjusių metų plataus masto invazijai.Maskvos atstovas Genadijus Kuzminas pareiškė, kad Ukrainos byla, kurioje teigiama, jog Rusija „piktnaudžiavo“ JT genocido konvencija kaip priežastimi 2022 metų vasarį pradėti karą prieš savo kaimynę, „negali būti toliau nuo tiesos“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai vasario 24 dieną įsakė pradėti iš dalies motyvuodamas tuo, kad prorusiški žmonės rytų Ukrainoje „patyrė Kyjivo režimo prievartą ir genocidą“.Po dviejų dienų nuo karo pradžios Ukraina iškėlė bylą TTT, „kategoriškai tai neigdama“ ir tvirtindama, kad Rusijos naudojimasis „genocidu“ kaip pretekstu prieštarauja 1948 metų JT genocido konvencijai.Vien tik „pareiškimai“ apie genocidą nėra pripažintini pagal tarptautinę teisę, įskaitant Genocido konvenciją, teigė G. Kuzminas.Sėdėdamas vos už kelių metrų nuo Ukrainos delegacijos, G. Kuzminas sakė: „Kalbant apie susirūpinimą dėl genocido grėsmės, tai nenustebino, turint galvoje Kyjivo režimo politiką, kuri tvirtai remiasi nacizmo istorija, doktrinomis ir praktika“.Jis padarė išvadą, kad Ukrainos teisinė pozicija yra „beviltiškai klaidinga“ ir „prieštarauja ilgametei teismo praktikai“.Byloje, kurios svarstymas vyksta prabangiuose Taikos rūmuose Hagoje, sprendžiamas klausimas, ar aukščiausiasis JT teismas turi jurisdikciją nurodyti Rusijai sustabdyti vykdomus karo veiksmus.G. Kuzminas ragino teismą atmesti ieškinį, argumentuodamas, kad JT genocido konvencijoje kalbama apie genocido „prevenciją ir bausmę už jį“, o nė vienas iš šių aspektų Ukrainos ieškinyje netaikomas.„Ukraina nekaltina Rusijos genocido vykdymu. Ukraina taip pat nekaltina Rusijos, kad ji neužkirto kelio genocidui ar nenubaudė už jį, – teigė jis. – Priešingai, Ukraina tvirtina, kad genocido nebuvo. Vien to turėtų pakakti, kad byla būtų atmesta, nes... jei genocido nebuvo, negali būti ir Genocido konvencijos pažeidimo“.Jurisdikcijos klausimas2022 metų kovo mėnesį TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai „nedelsiant nutraukti“ karinius veiksmus.Tačiau tai buvo vadinamasis „preliminarus sprendimas“, kol bus nuspręsta, ar teismas iš tikrųjų yra kompetentingas priimti sprendimą dėl klausimo esmės.Teismo sprendimai yra privalomi, nors jis ir neturi „policijos pajėgų“, kurios galėtų užtikrinti jų vykdymą.Rusijos teigimu, TTT neturi jurisdikcijos, nes Ukrainos byla nepatenka į JT genocido konvencijos taikymo sritį. Ukraina savo atsakymą pateiks antradienį.Nuo trečiadienio 32 šalys – Ukrainos sąjungininkės Vakaruose – taip pat turės galimybę padaryti pareiškimus Kyjivui paremti. TTT atmetė JAV prašymą prisijungti prie bylos.TTT taip pat nagrinėja atskirą Ukrainos iškeltą bylą, kurioje teigiama, kad Rusija daug metų prieš invaziją rytų Ukrainoje rėmė separatistų sukilėlius.

Ukrainoje atleisti visi gynybos viceministrai Ukrainoje pirmadienį atleisti šeši gynybos viceministrai ir ministerijos valstybės sekretorius, praneša rbc.ua. Kaip skelbiama, atleisti viceministrai Hanna Maliar, Denysas Šarapovas, Volodymyras Havrylovas, Rostyslavas Zamlynskis, Vitalijus Deineha ir Andrijus Ševčenka. Rugsėjo pradžioje Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktą kandidatą, Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju Kyjivo gynybos ministru, atsistatydinus Oleksijui Reznikovui.

Ukraina sako, kad praėjusią savaitę iš Rusijos pajėgų atsikovojo 7 kv. km. teritorijosUkraina pirmadienį pranešė, kad jos kariai šalies pietuose ir rytuose iš Rusijos pajėgų atsikovojo 7 kv. km. teritorijos.„2 kv. km. buvo išlaisvinti Bachmuto sektoriuje“, – valstybinei žiniasklaidai pareiškė gynybos viceministrė Hanna Maliar.„Gynybos pajėgos pietuose išlaisvino 5,2 kv. km. teritorijos“, – pridūrė pareigūnė.

V. Zelenskis apie kontrpuolimą: turime eiti pirmyn ir neduoti V. Putinui atokvėpioUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis TV kanalo CBS laidoje „60 minučių“ su Scottu Pelley komentavo lėtą pažangą kontrpuolimo metu, pranešė portalas „Ukrainska pravda“.Pasak V. Zelenskio, dabar svarbu, kad gynėjai judėtų į priekį net ir nedideliais atstumais ir nesuteiktų atokvėpio šalies agresorės prezidentui.„Turime išlaisvinti kuo daugiau savo teritorijos ir judėti į priekį, net jei tai mažiau nei pusė mylios ar šimtas metrų, mes turime tai padaryti. Negalime suteikti [Vladimirui] Putinui atokvėpio“, – interviu sakė jis.V. Zelenskis pripažįsta, kad kontrpuolimo pažanga yra lėta, tačiau, pasak jo, kariai ir toliau juda į priekį. Dabar fronto linija virto artilerijos dvikova, kurios metu rusai ir ukrainiečiai paleidžia 40 tūkst. sviedinių per dieną. Pažangą sulėtino ir bepiločių orlaivių naudojimas kare.„Tai sudėtinga situacija. Būsiu su jumis visiškai atviras. Mes turime iniciatyvą. Tai yra pliusas. Mes sustabdėme Rusijos puolimą ir perėjome į kontrpuolimą. Ir nepaisant to, jis nėra labai greitas. Svarbu tai, kad kasdien judame į priekį ir išvaduojame teritorijas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Laidos vedėjas taip pat paklausė V. Zelenskio, ko V. Putinas siekia žudydamas civilius gyventojus.„Palaužti (mus). Rinkdamasis civilinius taikinius, V. Putinas būtent tą ir nori pasiekti – palaužti (mus). Tuo žmogumi (V. Putinu – red.), kurio kelias paremtas tokiais kruvinais veiksmais, ir viskuo, ką jis sako, negalima pasitikėti. Tokiu žmogumi negalima pasitikėti, nes jis jau seniai nebe žmogus“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainoje žuvo didžiausiuose mūšiuose dalyvavusios rusų brigados vadasUkrainoje žuvo Uljanovsko 31-osios desanto šturmo brigados vadas pulkininkas Andrejus Kondraškinas, savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos nacionalinės gvardijos „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) vado pavaduotojas Aleksandras Chodakovskis, rašo „The Moscow Times“.„Kariaudami petys į petį, susidraugavome su Andrejumi, ir šiandien mus labai giliai sužeidė žinia apie jo žūtį. Išreiškiame užuojautą jo šeimos nariams ir artimiesiems, jo kovos draugams“, – parašė A. Chodakovskis. Jis pridūrė, kad su A. Kondraškinu susipažino po Mariupolio užėmimo.31-oji desanto šturmo brigada dalyvavo visuose didžiausiuose Rusijos ir Ukrainos karo mūšiuose, pradedant nuo desanto išsilaipinimo Gostomelio oro uoste, priminė ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas. Remiantis jo duomenimis, šiuo metu brigada dislokuota netoli Bachmuto. Prieš mirtį A. Kondraškinas vykdė užduotį – jam buvo pavesta atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką piečiau Andrijivkos kaimo, kad nebūtų apsupti 72-osios motorizuotųjų šaulių brigados likučiai.„Tačiau jam nepavyko įgyvendinti užduoties, keletas 31-osios desanto šturmo brigados atramos punktų buvo visiškai sunaikinti, ir per A. Kondraškino gynybinį sektorių Ukrainos šturmo pajėgos įsiveržė į kaimą“, – parašė žurnalistas. A. Kondraškino mirties aplinkybės išlieka nežinomos. Jis gimė 1979-aisiais, 2001 m. baigė Riazanės aukštąją oro desanto vadų rengimo mokyklą, pavadintą Vasilijaus Filipovičiaus Margelovo garbei. Vėliau vadovavo įvairioms desanto šturmo divizijoms, o 2020 m. duoto interviu metu sakė, kad dalyvavo trijuose ginkluotuose konfliktuose, rašo „The Moscow Times“.Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje rašoma, kad 2017 m. Uljanovsko 31-oji desanto šturmo brigada buvo pripažinta geriausia tarp analogiškų Rusijos oro desanto pajėgų junginių.Vadovaujantis BBC rusų tarnybos ir portalo „Mediazona“ duomenimis, Rusijai pradėjus plataus masto įsiveržimą į Ukrainą 31-oji desanto šturmo brigada neteko daugiau nei 170 karių, 17 proc. iš jų buvo karininkai.Anksčiau buvo oficialiai pranešta, kad Ukrainoje žuvo generolas leitenantas Olegas Cokovas, sausumos pajėgų 41-osios jungtinių pajėgų armijos vado pavaduotojas generolas majoras Andrejus Suchoveckis, 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Frolovas, karinių oro pajėgų atsargos generolas majoras Kanamatas Botaševas ir kiti.

Ukrainos oro gynyba naktį sunaikino 18 dronų „Shahed“ ir 17 sparnuotųjų raketųAnkstų pirmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 18 iš 24 Rusijos paleistų dronų „Shahed-136/131“ ir visas 17 sparnuotųjų raketų „Kh-101/Kh-555/Kh-55“.Tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.Kaip teigiama, dronai „Shahed“ buvo paleisti iš dviejų krypčių – Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Čaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme. Link Mykolajivo ir Odesos sričių iš viso skriejo 24 bepiločiai. 18 jų buvo perimti.Be to, Rusijos strateginiai bombonešiai „Tu-95 MS“ iš oro erdvės virš Rusijos Volgogrado srities paleido sparnuotąsias raketas. Atakoje dalyvavo aštuoni orlaiviai, kurie paleido 17 sparnuotųjų raketų „Kh-101/Kh-555/Kh-55“. „Visas 17 Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino virš Dnipropetrovsko, Poltavos ir Chmelnyckio regionų“, – nurodė oro pajėgos.

K. Budanovas: Ukraina gali pralaužti Rusijos sausumos koridorių į Krymą dar iki žiemosUkrainos kariuomenė greičiausiai turės pakankamai laiko pralaužti Rusijos sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą dar prieš prasidedant žiemai, o okupantai savo rezervus dislokavo „per anksti“.Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas Kyrylas Budanovas per interviu leidiniui „The Economist“.„Pagrindo nerimauti turi Rusija, o ne Ukraina. Jos pirmoji gynybos linija svarbiausiame pietiniame maršrute Zaporižioje tam tikrose vietose jau pralaužta, o tai reiškia, kad sausumos jungčių tarp Rusijos ir Krymo nutraukimo operacija gali būti baigta iki žiemos pradžios“, – sakė jis.Pasak K. Budanovo, Ukrainos pajėgos jau panaudojo dalį savo rezervų operacijai vykdyti, tačiau priešas iš nevilties jau pasitelkė net ir tuos rezervus, kurie turėjo būti panaudoti ne anksčiau kaip spalio mėnesį.„Priešingai nei deklaruoja,  Rusijos Federacija neturi absoliučiai jokio strateginio rezervo“, – pabrėžė Ukrainos žvalgybos vadovas.Anksčiau K. Budanovas teigė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tęsis ir žiemos laikotarpiu.

TTT atnaujina Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl Genocido konvencijos nagrinėjimąTarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pirmadienį Hagoje atnaujins Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl Genocido konvencijos pažeidimo nagrinėjimą.Pasak „Ukrinform“ korespondento, vieši Rusijos pateiktų preliminarių prieštaravimų svarstymai vyks rugsėjo 18-27 dienomis.Svarstymai vyks dviem etapais: Rusija savo argumentus pateiks rugsėjo 18 ir 25 dienomis, o Ukraina – rugsėjo 19 ir 27 d.Ginčas susijęs su 1948 metų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį aiškinimu, taikymu ir vykdymu.TTT pateiktame ieškinyje Ukraina reikalauja, kad Rusijos Federacija būtų patraukta atsakomybėn už „genocido“ sąvokos iškraipymą.Ukraina ieškinį pateikė 2022 metų vasario 26 dieną, praėjus dviem dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.Kremlius apkaltino Kyjivą genocidu, kurį Ukraina esą vykdė Donbase nuo 2014 metų. Rusija tuo pasinaudojo kaip pretekstu siųsti savo karius į Ukrainą ir 2022 metų vasario 24 dieną pradėti plataus masto invaziją.Šalys pristatys savo pozicijas, taip pat ir kitos šalys, kurios ėmėsi iniciatyvos prisijungti prie bylos.32 prie bylos prisijungusios valstybės taip pat dalyvaus teismo posėdyje. 2023 metų birželio 5 dieną TTT priėmė nutartį, kad šių valstybių įstojimas į bylą yra priimtinas.Istoriškai tai beprecedentis valstybių skaičius: procese dalyvauja 34 iš 193 JT narių, t. y. beveik 20 proc.Teismas surengs posėdį dėl jurisdikcijos, ir jeigu bus nuspręsta, kad jis turi jurisdikciją ir kad ieškinys yra visiškai ar iš dalies priimtinas, kitas žingsnis bus bylos nagrinėjimas iš esmės.

Per Rusijos apšaudymą Chersono regione žuvo du žmonėsPer pastarąją parą priešas surengė 92 atakas Chersono regione, per jas žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.„Per pastarąją parą priešas surengė 92 atakas, paleisdamas 502 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, dronų ir lėktuvų. 13 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – sakė jis.A. Prokudinas sakė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į gyvenamuosius rajonus miestuose ir kaimuose visame regione, į greitosios medicinos pagalbos stotį Chersono rajone ir į vienos įmonės teritoriją bei pastatą Chersone. Dėl Rusijos agresijos du žmonės žuvo, o keturi buvo sužeisti.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 272 940 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 272 940 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 623 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.), 8 834 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 027 (+24) artilerijos sistemas, 776 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 525 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 571 (+34) automobilį, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 769 (+27) dronus, 901 (+5) specialiosios technikos vienetą ir 1 462 (+7) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija kalba apie naujas Ukrainos dronų atakasRusija teigia, kad sekmadienį virš Krymo, Maskvos regiono ir Belgorodo bei Voronežo sričių atrėmė naujas Ukrainos dronų atakas.Nors Ukraina taikosi į Krymą nuo Rusijos puolimo pradžios, pastaruoju metu ten atakos fiksuojamos dažniau, Kyjivui žadant susigrąžinti šį pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 m. Ukrainai birželio pradžioje inicijavus kontrpuolimą, Rusijai taip pat tenka susidurti su dronų atakų bangomis, kurių metu kartkartėmis nukenčia infrastruktūra.Rusijos pareigūnai menkina jų reikšmę.„Dronai buvo perimti virš vakarinės, pietvakarinės, šiaurės vakarinės ir rytinės Krymo pusiasalio dalių; Maskvos regiono Istros ir Domodedovo rajonų, Belgorodo ir Voronežo regionų“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Rusijos gynybos ministerija. Įraše priduriama, kad dronai esą buvo „atremti“, o jų iš viso buvo 13. Apie aukas ar žalą nekalbama.Dauguma šių atakų buvo surengtos ankstų sekmadienį, tačiau keturi dronai buvo numušti vakare, įskaitant tris, kurie buvo sunaikinti Kryme.Rusijos gynybos ministerija, kalbėdama apie sekmadienio įvykius, taip pat nurodė, kad Ukrainos Charkivo mieste per raketų ataką buvo smogta į pastatus, kuriuose buvo remontuojamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios kovos mašinos. Nors Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas, regis, patvirtino, kad būta panašios atakos, tačiau savo ruožtu teigė, jog nukentėjo civilinė įmonė.

Oro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketasOro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketas, kurias paleido Rusijos kariai.  Apie tai „Telegram“ parašė Dnipropetrovsko OVA vadovas Serhijus Lysakas.„Ryte virš regiono buvo numuštos dvi sparnuotosios raketos. Dėkoju gynėjams už visą parą veikiančią dangaus apsaugą“, – sakė jis.Lysakas pridūrė, kad tą naktį agresorius ir toliau vykdė puolimą Nikopolyje. Teritorija buvo apšaudyta keturis kartus. Su sunkiąja artilerija jis smogė Nikopolio, Mirivskos ir Marganeckos bendruomenėms.„Sugadinta komunalinė įmonė. Sugriautas vienas ūkinis pastatas, apgadinti 6. Taip pat apgadinti 5 privatūs namai. Taip pat saulės baterijos. Apie kitos atakų pasekmes aiškinamasi. Laimei, žmonės sveiki“, – sakė jis.

Nerami naktis Ukrainoje: visoje šalyje paskelbtas oro pavojusSekmadienio vakarą įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje paleido atakuojančius bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanalas.Rašoma, jog buvo užfiksuotas kelių atakuojančių dronų paleidimas iš Čaudos poligono (Krymo) teritorijos pietinių regionų kryptimi.Iš pradžių apie oro pavojų įspėta ties Mykolajivu ir Chersonu, vėliau plito į kitus rytinius regionus. Kiek po vidurnakčio Charkivo srityje paskelbtas raketų pavojus. Perspėta apie sparnuotųjų raketų paleidimą. Vėliau oro pavojaus signalas plito į Umanę, Vinicą, o pirmadienio ryte buvo išplitęs visoje šalyje. 06:00 pranešta, kad raketų grėsmė atremta.