aA
Vėlų antradienio vakarą, gruodžio 6-ąją, Rusija užpuolė kelis Ukrainos regionus. Visų pirma, Dniepre ir Zaporožėje buvo girdima sprogimų serija. Pranešama apie oro gynybos darbą.

Išpuolį prieš Dniepropetrovsko sritį „Telegram“ kanale patvirtino regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas: „Rusijos okupantai nusprendė mus pasveikinti su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diena. Pralaimėta. Jų naktiniai baikeriai bus parklupdyti.“

Anksčiau naujai atakai rusai po ilgos pertraukos naudojo Irano kamikadzių dronus „Shahed“.

Skelbiama, kad Irano dronų judėjimas buvo užfiksuotas danguje virš Poltavos, Čerkasų ir Kirovogrado regionų.

Apie 23.05 val. Dnipro griaudėjo nauji sprogimai. Prieš tai pranešta, kad virš regiono buvo numušti 5 kamikadzių dronai.

Rusijos karas prieš Ukrainą
Ukrainos žvalgybos atstovas: mūsų kariškiai rengia operacijas Rusijos teritorijojeUkrainos kariškiai rengia sudėtingas operacijas Rusijos teritorijoje, tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis.Tai interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis.„Tokios operacijos reikalauja gero pasirengimo“, - pažymėjo pareigūnas.Jis pabrėžė, kad ukrainiečių taikiniais Rusijoje tampa tik kariniai objektai.„Tai Rusijos ginkluotųjų pajėgų objektai, iš kurių atakuojama Ukraina, įskaitant logistikos centrus, vadavietes, įgulas, kurias sudaro daug kareivių“, - sakė V. Skibickis.Portalas „rbc.ua“ primena, kad pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 590 okupantų, o iš viso nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Rusija jau neteko daugiau kaip 98 tūkst. savo kareivių.
Okupuotuose Zaporižios srities rajonuose 90 proc. ligoninių gydo tik sužeistus rususOkupuotuose Zaporižios srities rajonuose rusai pajungė greitąją medicinos pagalbą armijos poreikiams, o 90 proc. ligoninių gydo tik sužeistus grobikus.Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Okupantai garsiai trimitavo apie 90 greitosios pagalbos automobilių perdavimą ligoninėms užimtose teritorijose. Tiesa, jie pamiršo prieš kameras pasakyti, jog šios mašinos jiems pirmiausia reikalingos savo sužeistiems kareiviams į Krymą vežti. O civiliams „greitųjų“ dabar tenka ilgai laukti“, - parašė pareigūnas.Pasak Melitopolio vadovo, iš regiono medikų buvo atimti sukomplektuoti modernūs greitosios pagalbos automobiliai, o mainais „įteikti“ Rusijos automobilių pramonės gaminiai.Anot I. Fiodorovo, laikinai okupuotose teritorijose rusai pavertė medicinos įstaigas karo ligoninėmis – 90 proc. jų teikia pagalbą tik sužeistiems okupantams.„Tikiu: kitą „medicinos reformą“ okupuotose teritorijose surengs Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, - pabrėžė jis.Anksčiau buvo pranešta, kad okupuoto Luhansko ligoninėse sužeistiems rusų kareiviams trūksta net būtiniausių dalykų.
Kijeve buvo nutrauktas avarinis elektros tiekimasKijeve avarinis elektros tiekimas buvo nutrauktas po didžiulio Rusijos smūgio sostinės infrastruktūrai.Tai reiškia, kad įprasti atjungimų grafikai neveikia tol, kol nebus atkurta situacija elektros sistemoje."Dėmesio! Buvo pritaikyti avariniai išjungimai. Išjungimų grafikai laikinai neveikia, kol situacija stabilizuosis", – perspėja energetikai.
Kyjivą atakavo daugiau kaip 20 dronųNaktį į pirmadienį rusai paleido į Kyjivą dešimtis dronų kamikadzių. Per ataką nukentėjo infrastruktūros objektai ir privatūs namai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos vadovu Oleksijumi Kuleba.Pasak pareigūno, preliminariais duomenimis, sužeisti du civiliai. Nukentėjusiesiems teikiama pagalba, juos stebi gydytojai.O. Kuleba pažymėjo, kad dirba visos tarnybos, šalinami smūgių padariniai.„Šalis teroristė tęsia karą prieš taikius gyventojus. Mes viską įveiksime. Priešas jau pralaimėjo“, - pridūrė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.  Savo ruožtu Kyjivo miesto karinės administracijos atstovai papasakojo, kad Ukrainos sostinės oro erdvėje buvo užfiksuota daugiau kaip 20 priešo bepiločių skraidyklių. Apie 15 jų sunaikino oro gynybos pajėgos.
JK paskelbs apie naują didelį artilerijos paketą UkrainaiJungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmadienį Rygoje vyksiančiame susitikime su Šiaurės, Baltijos šalių ir Nyderlandų kolegomis paskelbs apie didelį naują artilerijos paketą Ukrainai.R. Sunakas pirmadienį atvyksta į Latviją, kur su kitais Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) nariais aptars dedamas pastangas kovoti su Rusijos agresija Šiaurės ir Baltijos šalių regione.Jis paragins vadovus 2023 metais išlaikyti arba viršyti 2022-ųjų paramos Ukrainai lygį, sakoma premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.JK premjeras taip pat paskelbs, kad Londonas kitais metais „tieks šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių pagal 250 mln. svarų sterlingų (287 mln. eurų) vertės sutartį, kuri užtikrins nuolatinį kritinės svarbos artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainai 2023 metais“, sakoma pareiškime.Britai vadovavo „teikiant gynybinę pagalbą Ukrainai, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir neseniai 125 priešlėktuvinius pabūklus“, priduriama jame.„Nuo vasario taip pat suteikėme daugiau kaip 100 tūkst. šaudmenų, kurie tiesiogiai susiję su sėkmingomis teritorijų Ukrainoje atkovojimo operacijomis“, – teigė R. Sunakas.Praėjusį mėnesį jis lankėsi Kyjive, kad pasiūlytų ukrainiečiams tolesnę paramą kovoje su Rusijos pajėgomis.„JK ir mūsų sąjungininkai Europoje vieningai reagavo į įsiveržimą į Ukrainą ir mes toliau tvirtai siekiame, kad Europoje vėl įsiviešpatautų taika“, – sakoma R. Sunako pareiškime.„Tačiau tam, kad pasiektume taiką, privalome atgrasyti nuo agresijos, o mūsų dislokavimas visame regione yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad galime reaguoti į didžiausias grėsmes“, – pridūrė jis.JEF susitikime, kuriame dalyvauja Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės vadovai, taip pat kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kyjivo karinė administracija: dronų ataka prieš Ukrainos sostinę Ukrainos sostinę ankstų pirmadienio rytą sudrebino dronų smūgiai, pranešė Kyjivo karinė administracija ir paragino žmones paisyti oro pavojaus signalo. „Priešas puola sostinę, – parašė administracija „Telegram“ socialiniame tinkle. – Šiuo metu Kyjivo oro erdvėje jau numušti 9 priešo BO (bepiločiai orlaiviai).“Kijevo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sprogimai pasigirdo dviejuose Kijevo rajonuose ir pabrėžė, kad visos atitinkamos tarnybos dirba.„Daugiau informacijos vėliau“, – pridūrė meras.
Arestovyčius skelbia, kad po ukrainiečių spąstų prie Bachmuto per dieną buvo sunaikintas rusų batalionasUkrainos karinės oro pajėgos per naktį surengė keletą smūgių prieš Rusijos pajėgas, skelbia UNIAN.Anot jų, per dieną Ukrainos aviacija sudavė šešis smūgius į Rusijos personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas.Taip pat, kaip skelbiama, buvo suduoti trys smūgiai prieš priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.Pranešime teigiama, kad raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai per dieną smogė dviem priešo amunicijos sandėliams.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad rusai sutelkė pastangas į puolimą Avdijivkos ir Bachmuto kryptimis. Dėl Bachmuto jau seniai vyksta įnirtingos kovos.Prezidento Volodymyro Zelenskio biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad šiame mieste oponentams buvo paspęsti spąstai. Jis pabrėžė, kad Bachmuto kryptimi ukrainiečių gynėjai „per dieną išveda, matyt, batalioną (400-800 žmonių)".
Rusijos valstybinė televizija paskelbė, kad laukiama svarbaus Putino pranešimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę Gynybos ministerijos posėdyje paskelbs svarbų pranešimą, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida.„Laukiame svarbių pareiškimų“, – sekmadienį valstybiniam transliuotojui VGTRK sakė laidos „Maskva. Kremlius. Putinas“ vedėjas Pavelas Zarubinas.Pasak laidos, V. Putinas pirmininkaus kasmetiniam išplėstiniam Gynybos ministerijos posėdžiui. Tiksli posėdžio data kol kas nežinoma.Tačiau pirmadienį V. Putinas turėtų atvykti į Minską derybų su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aleksandru Lukašenka.Praėjusią savaitę vykusiame vyriausybės posėdyje V. Putinas pareikalavo pakoreguoti ginklavimosi planus.Manoma, kad jis ir toliau sieks šalies ekonomiką perorientuoti į karo režimą, nes jo paties kariuomenė, vykstant karui Ukrainoje, ir toliau susiduria su aprūpinimo problemomis.Dėl tebesitęsiančių karo sunkumų V. Putinas pastarosiomis savaitėmis vengė kalbėti šia tema, be to, atšaukė savo tradicinę kasmetinę spaudos konferenciją prieš pat Kalėdas.
Kenterberio arkivyskupas: Putino invazija į Ukrainą atvėrė „pragaro vartus“Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby sekmadienį sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „atvėrė pragaro vartus“, išlaisvindama „visokio blogio“ jėgas visame pasaulyje – nuo žmogžudysčių ir prievartavimų okupuotoje teritorijoje iki bado ir skolų Afrikoje bei Europoje.J. Welby, aukščiausio rango dvasininkas pasaulinėje anglikonų bendruomenėje, praėjusio mėnesio pabaigoje atvyko į Ukrainą susitikti su bažnyčios vadovais ir vietos krikščionimis bei žmonėmis, dėl karo netekusiais namų.Jis sakė, kad jį pribloškė „masinių kapaviečių dydis Bučoje, nuotraukos, kuriose matyti, kas ten buvo daroma su žmonėmis, prievartavimai, žudynės, okupacinių Rusijos pajėgų vykdyti kankinimai“.Jis sakė, kad invazijos padariniai jaučiami ir toli už Ukrainos sienų.„Iš esmės mes visi dalyvaujame tame pačiame kare. Kai prezidento (Vladimiro) Putino sprendimu buvo pradėtas karas prieš Ukrainą, atsivėrė pragaro vartai ir visokio blogio jėgos išėjo į pasaulį“, – sakė jis BBC televizijai.„Savaitė prieš kelionę į Ukrainą buvau Mozambike, kur visoje Rytų Afrikos pakrantėje tvyro badas,– sakė jis. – Ten infliacija... energetikos krizė, kančios, vaistų trūkumas, visas blogis ištrūko į laisvę, ir kol nebus pasitraukimo ir paliaubų, negalėsime priartėti prie susitaikymo“.Pasak jo, Jungtinėje Karalystėje dėl išaugusių maisto ir degalų kainų, kurias iš dalies lėmė ir kilęs karas, per pastaruosius 18 mėnesių 400 proc. padaugėjo žmonių, prašančių pagalbos iš maisto bankų.„Matome, kad auga skolos, šeimos patiria įvairiausio lygio spaudimą“, – pridūrė jis.J. Welby viešai kritikavo Rusijos karą Ukrainoje, pavadinęs jį „didžiulio blogio aktu“.Mozambike jis lankėsi džihadistų nuniokotame Kabo Delgado regione, kur susitiko su žmonėmis, išgyvenusiais sukilimą.Anksčiau šį mėnesį JAV skyrė Afrikai dar 2,5 mlrd. dolerių paramą maistu, žadėdamos padėti žemynui susidoroti su kylančiomis kainomis, dėl kurių iš dalies kalta Rusijos invazija į pasaulio grūdų aruodą Ukrainą.Afrikos Kyšulys ypač nukentėjo po keleto taip ir nesulauktų lietaus sezonų, o Jungtinės Tautos teigia, kad pagalba padėjo išvengti visuotinio bado Somalyje.
Belgorodo gubernatorius pranešė, kad per smūgius esą vienas žmogus žuvo, dar keli sužeistiSekmadienį per smūgius Rusijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, žuvo vienas žmogus ir dar penki buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius, praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva vėl surengė atakas prieš Ukrainos energetikos tinklus.Belgorodo mieste „yra keturi sužeistieji (su vidutinio sunkumo sužalojimais)“, socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.Pasak jo, vienas iš sužeistųjų yra vyras, kuriam šrapnelis prakirto nugarą, o kita – moteris, kuriai buvo sužalotas veidas. Be to, jis teigė, kad visame mieste apgadinta daugiau kaip dešimt gyvenamųjų pastatų ir keli automobiliai.V. Gladkovas pridūrė, kad „vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas“ Belgorodo rajone, esančiame aplink pagrindinį miestą, kur nukentėjo paukštininkystės ūkis.Anksčiau sekmadienį V. Gladkovas sakė, kad Belgorodo srityje suveikė oro gynybos sistemos.Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, regionas ne kartą buvo apšaudytas.Gubernatorius paskelbė apie įtvirtinimų statybą prie sienos, nenurodydamas nei jų ilgio, nei tikslios vietos, taip pat apie savigynos dalinių formavimą.
Rusijos Belgorode nugriaudėjo virtinė sprogimų: gyventojai gauna SMS apie apšaudymą Belgorode nugriaudėjo virtinė sprogimų. Rusijos žiniasklaida iš karto pradėjo rašyti, kad mieste veikia oro gynybos sistema.Pasak daugelio Rusijos „Telegram“ kanalų, priešlėktuvinės gynybos sistema tariamai numušė raketas, o nuolaužos nukrito gyvenamajame rajone. Tradiciškai dėl raketų paleido kaltinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tačiau, kaip rašo UNIAN, pati Rusijos į Ukrainą paleidžia pasenusias raketas, kurios vis dažniau leidžiasi Rusijos teritorijoje.Be to, nepatvirtintais duomenimis, apgadinta žemė. Vietinis internetinis leidinys rašo, kad Belgorodo centre rūksta dūmai: „Belgorode triukšminta. Žmonės skaičiuoja apie dešimt garsių sprogimų ir praneša apie dūmus miesto centre“.„Telegram“ kanalas „Baza“ praneša, kad kai kuriuose namuose dužo stiklai. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtina, kad virš miesto suveikė Rusijos oro gynybos sistema. Pasak jo, buvo sužeisti keturi žmonės.Belgorodo gyventojai gauna trumpąsias žinutes apie apšaudymą.https://t.me/bazabazon/15025
Rusijos pajėgos Ukrainoje per parą nužudė keturis civiliusGruodžio 17 dieną Rusijos kariai Ukrainoje nužudė keturis civilius ir dar devynis sužeidė.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko „Telegram“ paskelbė atitinkamą pranešimą, remdamasis regioninių karinių administracijų pateiktais duomenimis, praneša „Ukrinform“.Visų pirma, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas Donecko srityje. Chersono srityje žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Vienas civilis buvo sužeistas Dniepropetrovsko srityje, dar vienas – Charkivo srityje.
Rusija deportavo apie 2 mln. ukrainiečių, įskaitant vaikusRusija iš Ukrainos deportavo apie 2 milijonus piliečių, įskaitant daugybę vaikų, interviu Prancūzijos televizijos kanalams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Skaičiai skirtingi. Ištremtųjų skaičius svyravo nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. vaikų, kurių vardai, pavardės ar kiti tyrimo duomenys buvo užfiksuoti, iki kelių milijonų žmonių – moterų, vaikų, pagyvenusių žmonių. Manome, kad buvo ištremta 2 mln. žmonių, tarp jų didelis procentas vaikų. Daugelis vaikų buvo paimti įkaitais“, – sakė šalies vadovas.Jis pasakojo, kad Enerhodare esančios Zaporožės AE darbuotojai buvo šantažuojami, neva vaikus išvežant į „poilsio centrus“ Rusijoje, o paskui buvo reikalauja bendradarbiauti su okupantais, iškeisti ukrainietiškus pasus į rusiškus.„Kas tai buvo – deportacija, įkaitai? Tai terorizmas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Rusai vėl smogė Chersono centrui ir sužeidė tris žmonesSekmadienį, gruodžio 18 d., Rusijos kariai vėl apšaudė Chersono miestą. Mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti.„Telegram“ kanalu pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko, rašo „Ukrinform“.„Chersonas. Miesto centras vėl nukentėjo. Trys žmonės buvo sužeisti. Jie buvo sužeisti nuo skeveldrų. Vieno iš sužeistųjų būklė yra sunki“, – rašė jis.
Kličko: Kijeve visiškai atstatytas šildymas„Sostinės centrinio šildymo sistema buvo visiškai atnaujinta“, – „Telegram“ kanale pranešė Kijevo meras Vitalijus Kličko ir pridūrė, kad nedidelių šildymo problemų gali kilti per visą dieną.
Ekspertas: JAV nusprendė „Patriot“ sistemas perduoti UkrainaiArtimiausiomis dienomis JAV perduos Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“. Ir tai jau išspręstas klausimas.Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis pareiškė, kad amerikiečiai pamažu nustoja žvelgti į galimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcijas: „Vašingtonas nebebijo V. Putino vykdomo karo eskalavimo, nes jis jau išnaudojo visas įmanomas eskalacijas“.„Atėjo laikas, kai politinis ryžtas pradeda transformuotis į konkretų karinį. „Patriot“ perdavimas yra labai svarbus. Galime apie tai kalbėti, lyg tai jau būtų įvykę... Reikalingas formalus prezidento Bideno parašas. Šis klausimas išspręstas“, – sakė ekspertas.
Rusijos gynybos ministras apsilankė savo kariuomenės pozicijose UkrainojeRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apsilankė Rusijos kariuomenės pozicijose Ukrainoje, pranešė pareigūnai.„Rusijos karinės institucijos vadovas išskrido iš ginkluotųjų pajėgų dislokacijos vietos ir aplankė Rusijos dalinių fronto pozicijas specialiosios karinės operacijos rajone“, – sekmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė Gynybos ministerija. Prie teksto pridėtas vaizdo įrašas, kuriame S. Šoigu matyti sraigtasparnyje.Toliau pranešime sakoma, kad S. Šoigu išklausė vadų ataskaitas ir kalbėjosi su eiliniais kariais. Jis taip pat padėkojo jiems už „pavyzdingą pareigų atlikimą“.Pagrindinė vizito problematika buvo ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas. Po rugsėjo mėnesį prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos daug šauktinių skundėsi, kad į Rusijos karą su Ukraina jie buvo išsiųsti netinkamai aprūpinti ir apmokyti.
JK žvalgyba: Rusijos kariuomenėje įkurtos dvi „fronto kūrybinės brigados“Britų žvalgyba sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariuomenėje, siekiant sustiprinti karių moralę, įkurtos dvi „fronto kūrybinės brigados“, tačiau abejoja, ar joms pavyks pasiekti iškeltą tikslą.JK gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, apie tai rašo kasdieniame pranešime, kurį skelbia tviteryje. Jame analizuojama, kaip Rusijos kariai vertina karą.„Rusijos žiniasklaida praneša, kad prie šių „kūrybinių brigadų“ prisijungs operos dainininkai, aktoriai ir cirko artistai. Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministerija surengė kampaniją, kuria visuomenė buvo skatinama dovanoti muzikos instrumentų“, – sakoma pranešime.Daugelyje kariuomenių karinė muzika ir pramogos dislokuotiems kariams turi seną istoriją, tačiau Rusijoje visa tai yra glaudžiai susiję su sovietine ideologinio politinio švietimo koncepcija, teigia JK gynybos ministerija.„Silpna moralė beveik neabejotinai būdinga didžiajai daliai Rusijos pajėgų. Tačiau kariams susirūpinimą visų pirma kelia labai didelis aukų skaičius, prastas vadovavimas, apmokėjimo problemos, įrangos ir amunicijos trūkumas, taip pat jiems nepaaiškinami karo tikslai. Mažai tikėtina, kad kūrybinių brigadų pastangos iš esmės sumažins susirūpinimą dėl šių problemų“, – sakoma pranešime.
Analitikai: Kremlius bando išsaugoti Putino įvaizdį Kremlius bando parodyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip kompetentingą karo lyderį, taip pat reabilituoti Gynybos ministerijos įvaizdį.Būtent dėl ​​to V. Putinas siunčiamas dalyvauti „beprasmiuose įvykiuose“, pavyzdžiui, iškilmingame kalakutų fermos ar suremontuoto greitkelio atidaryme. Tai aptariama naujoje JAV karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.Anot analitikų, Kremlius greičiausiai tyčia paviešino Valerijaus Gerasimovo, Sergejaus Šoigu ir Sergejaus Surovikino dalyvavimą susitikime su V. Putinu. Taip buvo siekiama pristatyti Rusijos kariuomenę kaip organizuotą, vieningą ir efektyvią karinę struktūrą ir apsaugoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybę nuo tolesnės kritikos.Tačiau, pasak ISW, šios pastangos nėra perspektyvios ir nesustabdys konflikto tarp Rusijos gynybos ministerijos ir ultranacionalistų.Taip pat pažymima, kad propagandistai bando priminti Rusijos žmonėms, kad V. Putinas yra ne tik karo lyderis, bet ir civilis, palaikantis glaudžius ryšius su žmonėmis. Jie nori, kad V. Putinas būtų laikomas „gerų naujienų nešėju“.
JK patvirtino Ukrainai perdavusi didelio tikslumo raketų „Brimstone 2“Jungtinė Karalystė patvirtino, kad Ukrainai buvo išsiųstos naujos tikslaus nusitaikymo raketos „Brimstone 2“.„Į savo pagalbos paketą JK įtraukė ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteikė didelio tikslumo raketų „Brimstone 2“. Ši pagalba atliko lemiamą vaidmenį stabdant Rusijos puolimą“, – teigiama tviteryje paskelbtame šalies Gynybos ministerijos pranešime.Saugumo sumetimais raketų skaičius ir jų pristatymo Ukrainai detalės nebuvo atskleistos.„Brimstone“ – tai iš žemės arba oro paleidžiamos raketos, kurias JK bendrovė MBDA sukūrė šalies karališkosioms oro pajėgoms. Raketos „oras-žemė“ ir „žemė-žemė“ skirtos tankams, artilerijai, radioelektroninės kovos sistemoms, desantiniams ir kitokiems laivams naikinti.
Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos atakas daugiau nei 15 gyvenviečių, prie Chersono žuvo žmogusPer pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė rusų okupantų išpuolius daugiau kaip 15 gyvenviečių, sekmadienį ryte feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Priešas stengiasi pagerinti taktinę padėtį prie Lymano ir telkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.Per pastarąją parą priešas surengė penkias raketų atakas ir 42 – iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.„Ukrinform“ šeštadienį vakare pranešė, kad Rusijos kariuomenei apšaudžius humanitarinės pagalbos būstinę Chersono priemiestyje, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.„Chersono priemiestis, Stepanivkos kaimas. Rusai apšaudė gyvenvietę iš minosvaidžio. Šaudmenys pataikė į humanitarinės pagalbos būstinę! Nuo sužeidimų mirė moteris, dar du žmonės yra ligoninėje“, – rašė K. Tymošenka.Pasak jo, per apšaudymą buvo apgadinti mokyklos, ligoninės ir bažnyčios pastatai.
Buvęs CŽA vadovas: Rusijos kariuomenė gali pradėti byrėti iš vidausRusijos kariuomenė turi nemažai trūkumų, kurie turi įtakos jos koviniam efektyvumui, todėl tam tikru momentu gali pradėti byrėti iš vidaus.Tai interviu „Amerikos balsui“ pareiškė buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas.Anot jo, įsibrovėliai stebina savo nekompetencija. Jis pažymėjo, kad Rusija turėjo laiko ir galimybių paruošti savo kariuomenę prieš visapusišką invaziją, tačiau to nepadarė. Jo nuomone, Rusijos kariuomenės žlugimas priklausys nuo kelių veiksnių:- ar Rusija gali gauti papildomų bepiločių orlaivių iš Irano;  - ar ji gali gauti papildomų raketų ir amunicijos iš Irano ar Šiaurės Korėjos;  - karių supratimas apie nuostolių dydį ir V. Putino karinių nuotykių beprasmiškumą.Kiti veiksniai taip pat turi įtakos rusų kariuomenės nusiteikimui, ypač orai žiemą.
Generalinis štabas: okupuotoje Zaporižios dalyje norima įvesti visą parą veikiančią komendanto valandąLaikinai užimtos Zaporižios srityje okupacinė „valdžia“ siekia įvesti visą parą veikiančią komendanto valandą.Jo trukmė skirsis priklausomai nuo gyvenviečių. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informavo 2022 metų gruodžio 18 dieną.„Okupuojančių pajėgų vadovybė planuoja įvesti visą parą veikiančią komendanto valandą gyvenvietėse laikinai okupuotoje Zaporožios srityje“, – sakoma pranešime.
Zelenskis: elektros tiekimas atkurtas beveik 6 mln. ukrainiečiųPo stipriausių per kelias savaites Rusijos raketų atakų, nukreiptų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, beveik 6-iems mln. žmonių buvo atnaujintas elektros energijos tiekimas, šeštadienį savo naktiniame vaizdo pranešime iš Kyjivo pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Remonto darbai tęsiami“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje penktadienio „teroristinį išpuolį“, kai Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 70 raketų.V. Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę suteikti Ukrainai priemonių, kurios padėtų apsaugoti šalies oro erdvę, t. y. veiksmingą oro gynybos sistemą, atsižvelgiant į didelę atakų daromą žalą.„Jūs galite tai padaryti. Jūs galite suteikti apsaugą mūsų žmonėms – šimtaprocentinę apsaugą nuo šių teroristinių Rusijos smūgių“, – sakė V. Zelenskis.Ukraina laukia galutinių patvirtinimų ginklų pristatymui. Pavyzdžiui, V. Zelenskis tikisi JAV priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ – ateityje jos turėtų padėti užkirsti kelią infrastruktūros naikinimui.„Problemos su šilumos tiekimu, didelės problemos su vandens tiekimu“, – sakė Zelenskis. Pasak pranešimo, milijonai žmonių vis dar kenčia dėl elektros energijos tiekimo pertrūkių ir kitų apribojimų.
„The New York Times“: JAV prašė Ukrainos nenužudyti generolo Gerasimovo „The New York Times“ rašo, kad JAV bandė Ukrainą atkalbėti nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado V. Gerasimovo sunaikinimo.Esą Ukraina ketino jį likviduoti, kai jis lankė kareivius Donbase. „The New York Times“ rašo, kad Rusijos kariuomenės vadai vyko į frontą lankyti karių po daug patirtų pralaimėjimų, siekiant pakelti jų moralę.Amerikos pareigūnai, kaip nurodyta „The New York Times“ esą žinojo apie V. Gerasimovo apsilankymą Donbase balandį. Vis dėlto, remiantis leidiniu, nuo Ukrainos šią informaciją nuslėpė.JAV manė, kad šio generolo nužudymas galėtų sukelti greitą karo paaštrėjimą.Kaip rašoma leidinyje, Amerikos pareigūnai prašė ukrainiečių nevykdyti likvidavimo. Galiausiai Ukrainos pusė informavo JAV, kad jau pradėjo puolimą. Per jį žuvo dešimtys rusų, tačiau V. Gerasimovo tarp jų nebuvo.
Ukrainos ligoninėse – daugiau kaip 3 tūkst. generatorių, galinčių patenkinti minimalius elektros energijos poreikiusUkrainos ligoninėse darbui ekstremaliomis sąlygomis paruošta daugiau kaip 3 tūkst. generatorių, kurie gali patenkinti minimalius elektros energijos poreikius.Tai šeštadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija. „Darbui ekstremaliomis sąlygomis Ukrainos ligoninės turi daugiau kaip 3 tūkst. įvairios galios generatorių, kurie leidžia patenkinti minimalius elektros energijos poreikius. Kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas jų darbas, kiekviena medicinos įstaiga turi turėti degalų atsargą bent penkioms dienoms“, - sakoma ministerijos pranešime.Artimiausiu metu Ukrainos ligoninės turėtų gauti dar daugiau kaip 2 tūkst. generatorių. Rusija nuo spalio 10 d. masiškai atakuoja raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Rusija skelbia savo raketų smūgiais nutraukusi užsienio ginklų tiekimą UkrainaiRusija šeštadienį pareiškė, kad, dieną anksčiau surengusi masinę raketų ataką prieš Ukrainą, užkirto kelią užsienio ginklų pristatymui į šalį.Penktadienį „per masinius smūgius didelio tikslumo ginklais buvo smogta karinio vadovavimo sistemoms, kariniam pramoniniam kompleksui ir energija jį aprūpinantiems Ukrainos energetikos objektams“, per kasdienę spaudos konferenciją paskelbė Rusijos gynybos ministerija.„Tikslas buvo pasiektas. Buvo smogta visiems numatytiems objektams“, – pridūrė ministerija.„Dėl šių smūgių buvo nutrauktas užsienio gamybos ginklų ir šaudmenų perdavimas, blokuotas rezervų judėjimas į kovos veiksmų rajonus ir sustabdytos Ukrainos gynybos įmonės, kuriose gaminami ir remontuojami ginklai...“, – pareiškė ministerija.Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo keli civiliai, o įvairiose šalies dalyse sutriko elektros ir vandens tiekimas.Po ne vieno gėdingo pralaimėjimo mūšio lauke Rusija nuo spalio mėnesio iš oro puola, kaip teigia Maskva, su kariuomene susijusius objektus.Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 22 buvo sužeistiPastarąją parą, gruodžio 16-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 22 buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis šeštadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Dniepropetrovsko srityje žuvo keturi žmonės, dar 15 buvo sužeisti, Donecko srityje – trys sužeistieji, Charkivo srityje sužeistas vienas žmogus, Chersono srityje žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 16 d. Rusijos kariuomenė atakavo 11 Ukrainos sričių.
Rusijoje vėl kilo didelis gaisras, šįsyk – VladivostokeRusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke šeštadienį kilo didelis gaisras. Tai pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovais. Gautomis žiniomis, mieste liepsnoja sandėliai, ugnis apėmė 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Gaisrą gesina 12 priešgaisrinės technikos vienetų ir 42 ugniagesiai.Apie aukas nepranešama.Portalas „rbc.ua“ primena, kad pastarosiomis savaitėmis dideli gaisrai kilo Rusijos naftos kombinate Rytų Sibire, padangų gamykloje Barnaule, prekybos centre Pamaskvyje.
Chersono gyventojai prašomi grąžinti ginklus, jiems išdalytus karo pradžiojeChersono gyventojai prašomi grąžinti ginklus, kurie jiems buvo išdalyti karo pradžioje.Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.„Svarbus karinės dalies A7053 administracijos pranešimas. Kariškiai prašo chersoniečius savo noru grąžinti ginklus, gautus komplektuojant Chersono teritorinės gynybos brigadą“, – parašė pareigūnas.Gyventojai taip pat prašomi nenešti ginklų ir šaudmenų savarankiškai, bet informuoti apie jų laikymo vietas. Šiuo klausimu reikia kreiptis į Chersono teritorinį komplektavimo ir socialinės paramos centrą (buvusį miesto karinį komisariatą).„Savanoriškas ginklo atidavimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir garantuoja piliečių teisių ir laisvių apsaugą, taip pat deokupuotų teritorijų gyventojų saugumą“, – paaiškino J. Januševičius.„rbc.ua“ primena, kad šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną. Per apšaudymą žuvo vyras, o viena moteris buvo sužeista.
CŽA direktorius: Kremlius nenusiteikęs rimtoms deryboms su UkrainaJAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) nemato Rusijos valdžios pasirengimo rimtoms deryboms su Ukraina.Tai penktadienį interviu televizijos kanalui PBS pareiškė CŽA direktorius Williamas Burnsas.„Dauguma konfliktų baigiasi derybomis, tačiau šiuo atveju reikia rimto rusų požiūrio, kurio, mano manymu, mes nematome. Bent jau mes nemanome, kad rusai šiuo metu rimtai nusiteikę tikroms deryboms“, – sakė žinybos vadovas.W. Burnsas taip pat laiko nepagrįstomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino viltis laimėti išsekinimo karą.„Jis klysta taip pat, kaip klydo, ir smarkiai klydo, vasario 24-ąją, pradėdamas šį karą“, – teigė JAV žvalgybos vadovas.Anot jo, atėjus žiemai, kovos veiksmų intensyvumas abiejose pusėse šiek tiek sumažėjo.„Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, šiuo metu ji yra smarkiai sumušta. Ukrainos kariuomenė yra pasiryžusi išlaikyti spaudimą, išplėsti savo pastarųjų mėnesių laimėjimus mūšio lauke, bet jai taip pat reikia laiko persitvarkyti ir papildyti atsargas“, – pažymėjo W. Burnsas.Bet vis žiauresnių V. Putino smūgių taikiems Ukrainos gyventojams ir Ukrainos civilinei infrastruktūrai tempas nė kiek nemažėja, konstatavo CŽA direktorius.Anot W. Burnso, jis „nė akimirkai nenuvertina sunkumų ir iššūkių, kuriuos šis karas kelia pirmiausia ukrainiečiams, bet taip pat ir visiems, kurie palaiko Ukrainą“.„Tačiau strateginiu požiūriu Putino karas iki šiol buvo nesėkmingas Rusijai. Rusijos kariuomenė prastai kovojo ir patyrė didžiulių nuostolių. Rusijos ekonomika patyrė ilgalaikę žalą. Didžioji dalis pažangos, kurią Rusijos vidurinė klasė pasiekė per pastaruosius 30 metų, yra naikinama. Manau, kad Rusijos reputacija smarkiai pakirsta, atskleistos jos silpnybės. Taip pat atrodo, kad Rusijos gyventojai vis labiau nerimauja dėl karo kainos“, – pareiškė W. Burnsas.Praėjusį mėnesį CŽA vadovas lankėsi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei kolegomis iš Ukrainos žvalgybos.
Analitikai abejoja Ukrainos teiginiais apie naują Rusijos puolimąUkraina teigia, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Kyjivą kitų metų pradžioje, tačiau analitikai abejoja, ar Maskva gali per tokį trumpą laiką atkurti savo pažeistas pajėgas tokiai didelei operacijai.Šią savaitę, kalbėdamas žurnalui „The Economist“, Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad tikisi naujo Rusijos puolimo prieš Kyjivą pirmaisiais 2023 metų mėnesiais.„Rusai rengia apie 200 000 naujų karių. Neabejoju, kad jie dar kartą užpuls Kyjivą“, – teigė V. Zalužnas.Jis pridūrė, kad didelė Rusijos ataka gali įvykti „vasario mėnesį, geriausiu atveju – kovo mėnesį, o blogiausiu – sausio pabaigoje“.Nors rugsėjo–spalio mėnesiais Rusija mobilizavo 300 000 rezervistų, karo ekspertai tvirtina, kad naujosios pajėgos vargu ar bus pakankamai apmokytos ar aprūpintos, kad galėtų bandyti dar kartą šturmuoti Ukrainos sostinę.Pirmasis bandymas vasario ir kovo mėnesį baigėsi pažeminimu dėl atkaklių Ukrainos gynybos pastangų ir didelių aprūpinimo, žvalgybos ir vadovavimo problemų rusų gretose.„Man toks puolimas neatrodo labai tikėtinas, bet kartu ir nėra neįmanomas“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas rusų karo analitikas Aleksandras Chamčichinas.Neseniai Jungtinių Valstijų karo ekspertas Michaelas Kofmanas, aptardamas Rusijos pajėgumus, taip pat įvertino, kad Rusijos perėjimas į puolimą yra „gana mažai tikėtinas scenarijus“.„Jiems labai trūksta amunicijos, o Rusijos kariuomenės veikla dabar labai glaudžiai susijusi su artilerijos šaudmenų prieinamumu“, – tinklalaidėje „War on the Rocks“ teigė M. Kofmanas.Penktadienį paklausti apie šiuos ukrainiečių komentarus, Baltieji rūmai jais suabejojo.„Nematome jokių požymių, kad netrukus bus imtasi veiksmų prieš Kyjivą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.Pentagono atstovas Patas Ryderis atsisakė „spekuliuoti apie galimas ateities operacijas“, tačiau pridūrė, kad „žinome, jog Rusija ir toliau bando imtis puolamųjų veiksmų“.Rusų vadasBūsimi Rusijos kariniai pajėgumai Ukrainoje labai priklausys nuo naujojo vado Sergejaus Surovikino, Maskvos karų veterano nuo sovietų invazijos į Afganistaną laikų.Negailestingumu garsėjančiam generolui pavesta integruoti naujai pašauktus karius ir atkurti smarkiai nukentėjusius Rusijos kovinius dalinius.Australijos generolas Mickas Ryanas pabrėžė, kad S. Surovikinas taip pat dirbo siekdamas suvienyti susiskaldžiusią Rusijos vadovavimo sistemą ir geriau integruoti oro paramą su antžeminėmis operacijomis.„Surovikinas vadovauja kariuomenei, kuri kenčia nuo žemos moralės ir nuolat praranda savo žmones bei geriausią techniką, – žurnale „Foreign policy“ rašė M. Ryanas. – (...) Kol kas duomenys rodo, kad pajėgos, kurias Rusija mobilizavo žuvusiems ir sužeistiesiems pakeisti, negauna tinkamo mokymo, kurio reikia, kad būtų sėkmingi.“Tačiau jis perspėjo, kad Sibire gimęs vadas „beveik neabejotinai rengia aiškiai sutelktus mūšio planus, skirtingai nuo ankstesnių puolimų, kurie išsklaidė Rusijos karius“.Vakarų pagalbaBet koks Kyjivo puolimas būtų nepaprastai sudėtingas, o miesto būtų beveik neįmanoma užimti, jo nesunaikinus.„Užimti miestą jo nesunaikinus sunku, išskyrus tuos atvejus, kai nusprendžiama pasiduoti, kaip, pavyzdžiui, 1940 metais Paryžiuje“, – sakė A. Chamčichinas.Viduržemio jūros regiono strateginių studijų fondo, Prancūzijoje įsikūrusio analitinio centro, direktorius Pascalis Ausseuras teigė, kad šie Ukrainos komentarai yra pastangos sutelkti Vakarų sostinių protus.Nuo vasario mėnesio Ukraina atsilaikė ir pasipriešino Rusijos invazijai dėl Vakarų finansinės pagalbos ir aukštųjų technologijų ginkluotės antplūdžio.„Ukrainiečiai šaukia: „Padėkite mums ir toliau, nenuvilkite mūsų“, – AFP teigė P. Ausseuras. – Šie pareiškimai skirti Vakarams, kad jie pasakytų: „Mes vis dar galime viską prarasti“.“Jie taip pat gali būti nukreipiamoji taktika, Ukrainai ketinant pulti pietryčiuose, vidury žiemos įšąlant žemei, taip transporto priemonėms lengviau galint važiuoti bekele.„Man būtų keista, jei ukrainiečiai užimtų gynybines pozicijas, kurios neleistų jiems pradėti puolamųjų operacijų iki kovo mėnesio“, – sakė P. Ausseuras.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 420 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 420 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 97 690 kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 985 tankų, 5 958 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 947 artilerijos sistemų, 410 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 648 dronų, 653 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 577 automobilių, 174 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Kremlius: Putinas susitiko su aukščiausio rango kariškiais aptarti Ukrainos strategijosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė išsamius susitikimus su kariuomenės vadovybe, prižiūrinčia Rusijos kampaniją Ukrainoje, kur Maskva suintensyvino bombardavimą, šeštadienį pranešė Kremlius.„Penktadienį prezidentas visą dieną praleido kariuomenės štabe, dalyvaujančiame specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje“, – sakoma pranešime.Jis susitiko su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir surengė „atskiras diskusijas su vadais“ iš skirtingų gynybos šakų, nurodoma pranešime.„Norėčiau išgirsti jūsų pasiūlymus dėl mūsų veiksmų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu“, – per susitikimą sakė V. Putinas, kaip parodė Rusijos valstybinė televizija.Penktadienį Rusija į daugelį Ukrainos miestų paleido raketų, paskandinusių šalį tamsoje, atjungusių vandenį ir šilumą ir privertusių žmones kęsti minusinę temperatūrą.Po kelių gėdingų pralaimėjimų mūšio lauke Rusija nuo spalio mėnesio iš oro puola, kaip teigia Maskva, su kariuomene susijusius objektus.Prancūzija ir Europos Sąjunga pareiškė, kad šąlantiems civiliams sukeltos kančios yra karo nusikaltimai, o bloko užsienio politikos vadovas bombardavimus pavadino „barbariškais“.
Generolas Andrijus Kovalčiukas: Rusija vėl bandys užimti KyjivąRusija vėl bandys įsiveržti iš šiaurės – galbūt per pirmojo nesėkmingo bandymo užimti Kyjivą praėjusių metų vasarį metines, cituodamas generolą Andrijų Kovalčiuką, skelbia „Sky News“.Jis sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus pasiruošusios net ir kovai su milijonais rusų, tačiau joms reikės vis didesnės mirtinos Vakarų sąjungininkų paramos, įskaitant galimai kasetinę amuniciją.
Ukrainos sostinės meras: visiems Kyjivo gyventojams atnaujintas vandens tiekimasVisiems Kyjivo gyventojams atnaujintas vandens tiekimas. Tai šeštadienio rytą „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja „Ukrinform“.„Vanduo vėl tiekiamas visiems sostinės gyventojams. Pusė kyjiviečių – jau su šiluma, ir mes dirbame, kad jos tiekimas būtų atnaujintas visiems miesto gyventojams. Elektra šiuo metu tiekiama dviem trečdaliams kyjiviečių“, – informavo V. Klyčko.Jis pažymėjo, jog taikomi avarinių atjungimų grafikai, kadangi elektros energijos deficitas yra didelis. „Energetikai prašo ir ateityje ją taupyti“, – pridūrė miesto vadovas.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Rusijos kariuomenė vėl masiškai apšaudė Ukrainą. Iš Kaspijos ir Juodosios jūrų rajonų priešas paleido į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias (Ch-101, „Kalibr“, Ch-22) ir 4 valdomas aviacines raketas (Ch-59/Ch-31P). Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 priešo raketų.Dėl apšaudymų visoje šalyje vėl sutriko elektros tiekimas.
Charkive ir Charkivo srityje atnaujintas elektros tiekimasCharkive ir Charkivo srityje atnaujintas elektros tiekimas. Tai šeštadienio rytą „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak pareigūno, pastarąją parą rusai raketomis intensyviai atakavo civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Regionui smogė 10 komplekso S-300 raketų, dar dvi sparnuotąsias raketas numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos.„Visa Charkivo sritis ir Charkivas buvo likę be elektros. Šiuo metu elektros tiekimas atnaujintas visoje srityje ir mieste“, – pabrėžė O. Sinehubas.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Rusijos kariuomenė vėl masiškai apšaudė Ukrainą. Iš Kaspijos ir Juodosios jūrų rajonų priešas paleido į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias (Ch-101, „Kalibr“, Ch-22) ir 4 valdomas aviacines raketas (Ch-59/Ch-31P). Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 priešo raketų.Dėl apšaudymų visoje šalyje vėl sutriko elektros tiekimas.
Kroatijos įstatymų leidėjai nepritarė Ukrainos karių mokymamsKroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus.ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse.Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.Prezidentas Zoranas Milanovičius ne kartą yra sakęs, kad nepritaria šiam projektui, ir teigė, kad jis „įtrauktų Kroatiją į karą labiau nei reikia“.„Tai reikštų, kad karas būtų atnešamas į Kroatiją“, – spalį sakė Z. Milanovičius, kurio galios yra ribotos, bet kuris vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.Prezidento pareiškimai paskatino konservatorių ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių, kurio vyriausybė parėmė pasiūlymą dėl mokymų, apkaltinti jį „prorusiškomis pažiūromis“.Dėl kilusių nesutarimų vyriausybė penktadienį pasiūlė parlamentui balsuoti dėl šio klausimo.Prieš balsavimą V. Plenkovičius sakė, kad sprendimas dėl maždaug 100 Ukrainos karių apmokymo Kroatijoje yra „pasirinkimas tarp Ukrainos ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo“.Tačiau šiam pasiūlymui pritarė tik 97 parlamento nariai, tai yra mažiau nei reikiami du trečdaliai balsų, kad jis būtų priimtas, taip suduodant rimtą smūgį ministrui pirmininkui.Šiam žingsniui prieštaraujantys opozicijos parlamento nariai teigia, kad Kroatija taps Rusijos „taikiniu“.Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. kroatų nepritaria ukrainiečių karių mokymams jų šalyje, o pritaria maždaug trečdalis.Pagrindinis ES karinės pagalbos misijos (EUMAM) centras bus įkurtas Lenkijoje, o antrinė būstinė – Vokietijoje.Misija pradedama dvejiems metams ir turėtų kainuoti apie 60 mln. eurų per metus.Pinigai skiriami iš bloko Europos taikos priemonės – fondo, kurio lėšos smarkiai sumažėjo, nes jis naudojamas ES narių ginklų tiekimo Ukrainai išlaidoms padengti.
Zelenskis ir ukrainiečių tauta apdovanoti Karolio Didžiojo premijaUkrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir ukrainiečių tautai penktadienį buvo įteikta Vokietijos Acheno miesto skiriama premija už indėlį į Europos vienybę.Premijos komitetas pareiškė, kad 2023 metais Tarptautinę Karolio Didžiojo premiją V. Zelenskiui ir jo užpultos šalies piliečiams skyrė todėl, kad jie kovojo su Rusija ne tik už Ukrainos suverenitetą, „bet ir už Europą bei europietiškas vertybes“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.Komitetas teigė, kad premijos skyrimas V. Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms pabrėžia, kad jų tauta yra Europos dalis.Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad šis sprendimas „skatina mus kovoje už demokratines europietiškas vertybes, laisvę ir taikų gyvenimą ateityje“.Šventosios Romos imperatoriaus Karolio Didžiojo, kadaise iš Acheno valdžiusio didelę Vakarų Europos dalį, vardu pavadinta premija nuo 1950 metų skiriama už nuopelnus Europai ir Europos vienybei.Tarp ankstesnių laureatų yra buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas ir popiežius Pranciškus. Praėjusiais metais premija atiteko Baltarusijos opozicijos lyderėms Marijai Kalesnikavai, Sviatlanai Cichanouskajai ir Veranikai Capkalai.
Kyjivo metro atnaujina darbąKyjivo metro atnaujina darbą. Tai šeštadienio rytą „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja „Ukrinform“.„Šįryt, 7 val. 30 min., atnaujina darbą Kyjivo metro“, - sakoma pranešime.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Rusijos kariuomenė vėl masiškai apšaudė Ukrainą. Iš Kaspijos ir Juodosios jūrų rajonų priešas paleido į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias (Ch-101, „Kalibr“, Ch-22) ir 4 valdomas aviacines raketas (Ch-59/Ch-31P). Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 priešo raketų.Dėl apšaudymų visoje šalyje vėl sutriko elektros tiekimas, buvo paralyžiuotas ir Kyjivo metropoliteno darbas.
Žiniasklaida: Didžiosios Britanijos premjeras nori atlikti šalies karinės pagalbos Ukrainai auditąDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas davė nurodymą įvertinti karo Ukrainoje eigą, praneša BBC.Pasak šaltinių, premjeras nori gauti informacijos, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudoja Jungtinės Karalystės karinę pagalbą ir kokia jos reikšmė šiame kare.„Norima pažiūrėti, ką mes įdėjome ir ką mes gavome“, – sakė vienas šaltinis.Įtakingi Didžiosios Britanijos politikai mano, kad Ukraina ir Rusija atsidūrė aklavietėje ir vienintelis būdas vienai iš šalių išsiveržti į priekį – reikšmingai padidinti ginkluotės atsargas. Ukraina tai gali padaryti tik su JAV ir Europos šalių, pirmiausia – Jungtinės Karalystės, pagalba.R. Sunakui panorus atlikti „auditą“, Didžiosios Britanijos vyriausybėje būgštaujama, kad premjeras gali būti pernelyg atsargus. Šaltiniai pažymi, kad ministras pirmininkas, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, nenori išprovokuoti globalaus konflikto. Bet iš R. Sunako įtakingi politikai tikisi tokio pat ryžto, kokį demonstravo jo pirmtakas Borisas Johnsonas.„Mes sustiprinome JAV ryžtą visais lygmenimis. Nenorime, kad Rishis palaikytų Bideno atsargumą. Norime, kad jis veiktų taip, kaip Borisas“, – teigė šaltinis.Kaip pažymi BBC, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie šias diskusijas ir ragina R. Sunaką tęsti tvirtą karinę paramą Ukrainai.
JAV Karo studijų institutas: Putinas ketina daryti spaudimą Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui LukašenkaiVizito į Minską metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketina daryti spaudimą Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai, siekdamas gauti nuolaidų dėl abiejų šalių integracijos. Be to, jis nori sudaryti sąlygas naujam puolimui prieš Ukrainą, JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje pažymi analitikai. Ekspertų teigimu, Kremlius nori įtvirtinti Rusijos kontrolę Baltarusijoje. Tačiau A. Lukašenka jau kuria informacines sąlygas atmesti Rusijos integraciją, pareikšdamas, kad „Niekas nevaldo Baltarusijos, išskyrus mus“ ir kad Baltarusija yra pasirengusi kurti santykius su Rusija, tačiau jų ryšiai „Visada turi kilti iš to, kad esame suvereni ir nepriklausoma valstybė“. Pasak analitikų, A. Lukašenka iki šiol atsisakė įtraukti Baltarusijos pajėgas Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. Todėl karo analitikai Rusijos invaziją į Ukrainą iš Baltarusijos vertina kaip menką, bet įmanomą galimybę. Taip pat ISW analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad A. Lukašenka siųs Baltarusijos karius kariauti į Ukrainą net kartu su Rusijos kareiviais. Tuo pat metu abiejų diktatorių susitikimas prisidės prie atskiros Rusijos informacinės operacijos, kurios tikslas – palaužti Ukrainos valią ir Vakarų norą remti Ukrainą. Ji turėtų sustiprinti Rusijos informacinę operaciją, kuria siekiama įtikinti ukrainiečius ir Vakarų gyventojus, kad Rusija gali pulti Ukrainą iš Baltarusijos.Šios informacinės operacijos dalis yra ir nuolatiniai Rusijos puolimai prieš Kijevą, nuolatinis karių perkėlimas į Baltarusiją, karinga retorika. Analitikai įsitikinę, kad Kremlius nepalauš ukrainiečių valios kovoti. Maskva bando įtikinti Vakarus pripažinti, kad Ukraina neva negali reikšmingai pakeisti dabartinės fronto linijos ir kad karas faktiškai atsidūrė aklavietėje. Tačiau ISW analitikai mano, kad Ukraina turi daug šansų per ateinančius mėnesius atgauti teritoriją.
Klyčko: vos trečdaliui Kyjivo gyventojų yra tiekiamas vanduo ir šildymas, o šeši iš dešimties miestiečių neturi elektros. Tokius duomenis savo „Telegram“ paskyroje pateikia Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.Pasak jo, tarnybos stengiasi, kad iki ryto visiems Kyjivo gyventojams vėl būtų tiekiama šiluma ir vanduo. Tuo tarpu energetikos sistemos darbuotojai bando stabilizuoti elektros sistemą.Dar V. Klyčko paskelbė, kad dėl nestabilaus elektros tiekimo metro Kyjive šeštadienį neveiks.
Landsbergis: Vakarai neatsakė į klausimą, kaip turėtų baigtis karas UkrainojeUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi. Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (...) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas.G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (...) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
„Ukrinform“: sprogimai okupuotame Kryme, taip pat Rusijos teritorijojeNaktį į šeštadienį „kažkas atsitiko“ ne tik laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje: keliuose miestuose griaudėjo sprogimai, rašo „Ukrinform“.Pirmieji pranešimai apie naujus incidentus pasirodė iškart po vidurnakčio.Pirmosiomis gruodžio 17-osios minutėmis sprogimai nugriaudėjo Rusijos Belgorodo srityje. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose platina vaizdo įrašus, kuriuose girdėti sprogimų garsai. Rusijos pareigūnai kol kas nekalba apie „oro gynybos darbą“. Sprogimai šiame Rusijos regione nugriaudėjo tada, kai Ukrainos rytuose ir pietuose buvo paskelbtas oro pavojus.Pasak vietos gyventojų, šaudmens nuolauža nukrito ant kažkieno automobilio. Apie 1 val. 50 min. Belgorodo srityje vėl buvo „triukšminga“, pažymi „Ukrinform“.Praėjus kelioms minutėms po pirmųjų sprogimų Belgorode, sprogimai nugriaudėjo jau Ukrainos teritorijoje – laikinai okupuotame Simferopolyje. Rusų propagandiniai kanalai praneša apie „diversiją“, per kurią galėjo nukentėti priešo benzinvežiai ir karinė technika. Bet šią informaciją dar reikia patvirtinti.Apie 2 val. buvo pranešta apie sprogimus Rusijos mieste Kurske. Kas ten nutiko – kol kas nežinoma. Sprogimai griaudėjo viename iš miesto rajonų. Vietos valdžia jų kol kas niekaip nekomentuoja.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Rusijos kariuomenė vėl masiškai apšaudė Ukrainą. Iš Kaspijos ir Juodosios jūrų rajonų priešas paleido į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias (Ch-101, „Kalibr“, Ch-22) ir 4 valdomas aviacines raketas (Ch-59/Ch-31P).Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 priešo raketų.
Šeštadienio rytą Odesoje nugriaudėjo sprogimaiŠeštadienio rytą Odesoje nugriaudėjo sprogimai, praneša portalas „rbc.ua“.Jie buvo girdėti oro pavojau metu. Miesto gyventojai raginami likti slėptuvėse, kol pavojus bus atšauktas.Portalas primena, kad gruodžio 10 d. okupantai rusai atakavo Odesos sritį dronais kamikadzėmis. Priešas smogė energetikos objektams, todėl visa Odesa liko be elektros, ji buvo tiekiama tik kritinei infrastruktūrai.
WSJ: Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Putinas įsakė Kadyrovui nužudyti Zelenskį Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas gavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymą nužudyti Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį.Laikraštis „The Wall Street Journal“ citavo Ukrainos žvalgybos pareigūnus, kurie teigė, kad V. Putinas įsakė R. Kadyrovui užimti Kijevo vyriausybės rūmus ir nužudyti Ukrainos prezidentą. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad tokia užduotis R. Kadyrovui yra „savotiška premija“.Laikraštis pažymėjo, kad Ukrainos žvalgyba pranešė, jog likus trims savaitėms iki plataus masto invazijos V. Putinas pasikvietė R. Kadyrovą į Maskvą, kad „parengtų strategiją“. 2022 m. vasario 25 d. R. Kadyrovo vyrai į Ukrainą įvažiavo trimis šarvuočių kolonomis.Ukrainos žvalgybos pareigūnai perėmė vaizdo įrašą, kuriame aukšto rango okupantas sako R. Kadyrovui, kad „laikas lygiai 00:00, mes pradedame judėti – daugiau nei 1 500 žmonių, geriausi specialieji daliniai, geriausi kovotojai“. Pirmoji iš trijų „kadyrovcų“ grupių buvo beveik visiškai sunaikinta Ukrainos sostinės pakraštyje. Kitos dvi grupės buvo priverstos persigrupuoti. Jie sustabdė puolimą nepasiekę Kijevo.
Zelenskis: Rusija turi pakankamai raketų keliems masiniams smūgiamsKaip vakariniame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rusai turi pakankamai raketų dar keliems masiniams smūgiams, tokiems kaip gruodžio 16 d., tačiau tai nepakeis jėgų pusiausvyros kare.„Nesvarbu, ką raketų garbintojai iš Maskvos tikisi, tai vis tiek nepakeis jėgų pusiausvyros šiame kare. Jie vis dar turi pakankamai raketų keliems tokiems masiniams smūgiams. Mums užteks ryžto ir tikėjimo savimi, kad po šių smūgių susigrąžintume savo pozicijas“, – sakė jis.V. Zelenskis padėkojo Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvams, priešlėktuvinės gynybos ir žvalgybos pareigūnams ir visiems kitiems, kurie saugo ir padeda saugoti Ukrainos dangų.
Ukrainos išminuotojai bus rengiami KambodžojeKambodža priims išminuotojus iš Ukrainos ir mokys juos neutralizuoti sprogmenis. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kambodžos užsienio reikalų ministerija.URM pranešime pažymima, jog Kambodžos ministras pirmininkas Hun Senas ES ir ASEAN viršūnių susitikime pareiškė, kad jo šalis organizuos Ukrainos išminuotojų mokymą dviem etapais. Pirmasis bus surengtas ateinančių metų sausį Pnompenyje, antrasis – balandį Lenkijos teritorijoje. Prie šio projekto prisidės ir Japonija.„Kambodža laikoma viena iš labiausiai užminuotų pasaulio šalių, o jos išminuotojai padeda kolegoms įvairiuose planetos kampeliuose“, - pabrėžiama URM pranešime.„rbc.ua“ primena, jog Kambodžos ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis remia Ukrainos teritorijos vientisumą.
Rusija tikina, kad biologinių ginklų nenaudosRusija nenaudos biologinių ginklų, penktadienį pareiškė aukšto rango Rusijos diplomatas, tvyrant nerimui, kad Maskvos invazija į Ukrainą didina masinio naikinimo ginklų panaudojimo pavojų.Rusijos užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės departamento vadovo pavaduotojas Konstantinas Voroncovas tvirtino, kad „tokios problemos nėra“. Jis sakė žurnalistams, kad Maskva „iki galo ir visiškai laikosi savo įsipareigojimų“ pagal tarptautines sutartis, draudžiančias naudoti biologinius ir cheminius ginklus bei bakteriologines medžiagas. „Karinėje sferoje neturime jokių su biologiniais ginklais susijusių programų“, – sakė jis. „Visa mūsų veikla biologinėje srityje yra skirta tik taikiems tikslams ir ne daugiau“, - pridūrė jis.K. Voroncovas kalbėjo Ženevoje tris savaites trukusios ir penktadienį turėjusios pasibaigti Biologinių ginklų konvencijos (BGK) peržiūros konferencijos kuluaruose. Jis sakė, kad klausimais apie Rusijos keliamą tokių ginklų grėsmę buvo tik siekiama nukreipti dėmesį nuo to, kas, jo teigimu, yra „tikroji problema“ – neva negarbinga Jungtinių Valstijų veikla Ukrainoje.Vasario pabaigoje prasidėjus plataus masto Rusijos karui Ukrainoje, Maskva ne kartą kaltino Vašingtoną, kad jis neva padeda Ukrainai kurti biologinius ginklus. Spalį ji veltui ragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą tai ištirti.Įtarimai, kuriuos Vašingtonas ir Kyjivas kategoriškai atmeta, vėl iškilo per BGK konferenciją, o Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas žurnalistams sakė, kad Maskva neketina nekreipti dėmesio į šią problemą. „Mes tai vertiname kaip grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, kaltindamas, kad JAV kariškai dirba „slaptose laboratorijose (...) ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje kitų šalių (...) prie Rusijos Federacijos sienų“.Paklaustas, kokius Rusija turi įrodymus, G. Gatilovas sakė, kad „per Rusijos specialiąją karinę operaciją Ukrainoje (...) buvo paimta tūkstančiai dokumentų, (kurie) labai aiškiai rodo, kad šiose laboratorijose slapta vykdoma (...) karinė veikla“. "Mes ne tik apie tai kalbame. Mes žinome faktus“, - sakė jis.Pasak G. Gatilovo, Rusija pateikė dokumentus ir uždavė konkrečius klausimus, bet „mes niekada neišgirdome deramų JAV ar Ukrainos atsakymų į mūsų klausimus“.Per konferenciją G. Gatilovas sakė, kad Rusija ir vėl siekė, kad būtų sukurtas „veiksmingas patikrinimo mechanizmas“ ir įtrauktas į BGK. Maskvos teigimu, tai leistų nustatyti, ar šią konvenciją pasirašiusios valstybės ją pažeidžia. Konferencijos pradžioje G. Gatilovas apgailestavo, kad šią priemonę nuo 2001 m. „nepagrįstai blokuoja“ JAV.
„Ukrenergo“ atšaukia ekstremalią situaciją Ukrainos energetikos sistemoje„Ukrenergo“ atšaukė elektros energijos tiekimo nutraukimą jungtinėje Ukrainos energetikos sistemoje po penktadienį Rusijos suduotų masinių raketų smūgių.Bendrovės spaudos tarnybos teigimu, avarinė situacija buvo įvesta dėl streikų Ukrainos šiluminėse elektrinėse, hidroelektrinėse ir pagrindinių tinklų pastotėse bei daugiau nei 50 proc. vartojimo nuostolių.Nepaprastosios padėties režimas buvo taikomas tik rinkos operacijoms.
Kroatija atsisakė rengti Ukrainos kariškius pagal ES misijos programąPenktadienį Kroatijos įstatymų leidėjai atmetė šalies vyriausybės pasiūlymą padėti rengti Ukrainos kariškius pagal Europos Sąjungos misijos „EUMAM Ukraine“ programą, praneša AP.Kroatija kaip ES narė turėjo priimti iki 100 Ukrainos kariškių, o apie 80 Kroatijos instruktorių planavo vykti į kitas Bendrijos šalis mokyti ukrainiečių. Šiam sprendimui priimti parlamente reikėjo dviejų trečdalių balsų. Bet jį parėmė tik 97 iš 151 parlamentaro, tad pritrūko keturių balsų. 10 deputatų balsavo prieš, o kiti susilaikė arba nedalyvavo balsavime.Pasak opozicinių partijų atstovų, balsavimas buvo politinis ir įvyko dėl ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus ir prezidento Zorano Milanovičiaus nesutarimų.Kaip pažymi AP, Z. Milanovičius yra atviras Vakarų politikos Ukrainoje kritikas. Jis pasisako už tai, kad Kroatija teiktų Rusijos agresijos auka tapusiai Ukrainai tik humanitarinę pagalbą.Balsavimas parlamente buvo surengtas po to, kai Kroatijos prezidentas atsisakė pasirašyti pasiūlymą, teigdamas, kad jis neatitinka šalies konstitucijos.Pasak stebėtojų, Kroatija turėtų žinoti karo kainą, kadangi jai pačiai teko kariauti 1991-1995 metais, kai ji paskelbė nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos.
ES smerkia Rusijos beatodairišką terorą UkrainojeEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasmerkė beatodairišką terorą, kurį naują didelę raketų ataką surengusi Rusija vykdo Ukrainoje.„Šiomis žiauriomis, nežmoniškomis atakomis siekiama didinti žmonių kančias ir Ukrainos žmones, o taip pat ligonines, skubios pagalbos ir kitas svarbiausias paslaugas teikiančias tarnybas palikti be elektros, šildymo ir vandens“, – pabrėžė jis pranešime.„Šie bombardavimai yra karo nusikaltimai ir yra barbariški. Visi atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn.“Rusijos pajėgos visoje Ukrainoje penktadienį paleido mažiausiai 60 raketų, informavo vietos pareigūnai, pranešę apie sprogimus mažiausiai keturiuose miestuose, įskaitant Kyjivą.Per visą šalį aidėjo griausmingi sprogimai ir šaudymas iš oro gynybos sistemų, o valdžios institucijos socialiniuose tinkluose pranešė apie sprogimus ir raketų smūgius Kyjive, centriniame Kryvyj Rihe, pietrytinėje Zaporižioje, šiaurės rytiniame Charkive, šiaurės rytinėje Poltavos srityje bei centriniame Kirovohrado regione.Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos, perspėjančios apie naują Rusijos smūgių bangą.Pasak Ukrainos pareigūnų, žuvo keli civiliai, kai kur sutriko elektros ir vandens tiekimas.Tuo tarpu Maskva pareiškė, kad per šią ataką taikėsi į infrastruktūrą, susijusią su kariuomene.Tačiau J. Borrellis pranešime pabrėžė, jog „masinės raketų atakos, kurias Rusija šiandien surengė visoje Ukrainoje, kurioje toliau kasdien vykdo civilių ir civilinės infrastruktūros apšaudymus, yra dar vienas Kremliaus vykdomo beatodairiško teroro pavyzdys.“
JAV po naujų Rusijos smūgių Ukrainai pažadėjo papildomų oro gynybos sistemųJAV prezidento Joe Bideno administracija pasmerkė naujausią Rusijos Federacijos raketų smūgį Ukrainai, daugiausia nukreiptą į civilinę infrastruktūrą, ir pažadėjo, kad į naująjį pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paketą bus įtrauktos oro gynybos sistemos.Apie tai penktadienį pranešė CNN, cituodama Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorių Johną Kirby.Jis teigė, kad Rusija „vėl bando įskiepyti baimę Ukrainos žmonių širdyse ir apsunkinti jų gyvenimą dėl to, kad atėjo žiema“. Jis pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus, pabrėždamas, kad raketos smogė daugiausia civilinei infrastruktūrai.Administracijos pareigūnas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos rengia naują saugumo pagalbos Ukrainai paketą, ir pridūrė, kad į jį bus įtraukta oro gynybos įranga. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos nuolat palaiko ryšį su Ukrainos puse, kad nustatytų dabartinius šalies poreikius.
NATO vadovas: Putinas rengia planus ilgam karui UkrainojeRusija rengiasi ilgam karui Ukrainoje ir Kyjivo NATO rėmėjai privalo toliau siųsti ginklus, kol prezidentas Vladimiras Putinas suvoks, kad jis negali laimėti mūšio lauke, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus jau beveik 10 mėnesių, Kremlius patyrė ne vieną pralaimėjimą prieš Kyjivo pajėgas, kurios išlaisvino nemažą dalį okupuotos teritorijos.Tačiau J. Stoltenbergas įspėja, jog nėra jokių ženklų, kad V. Putinas „yra atsisakęs savo bendro tikslo kontroliuoti Ukrainą“.„Neturėtume nuvertinti Rusijos. Rusija rengia planus ilgam karui“, – pareiškė jis interviu AFP.„Matome, kad jie mobilizuoja daugiau pajėgų, kad jie yra taip pat pasiruošę tam, kad bus daug žuvusiųjų ir sužeistųjų, kad jie mėgina gauti daugiau ginklų ir šaudmenų“, – pridūrė jis.„Turime suprasti, kad prezidentas Putinas yra pasirengęs ilgai tęsti šį karą ir pradėti naujus puolimus.“JAV vadovaujami NATO sąjungininkai Ukrainai perdavė milijardų JAV dolerių vertės ginklų, kurie padėjo Kyjivui pakeisti jėgų balansą šiame konflikte.„Šis karas greičiausiai pasibaigs prie derybų stalo, kaip tai būna daugumos karų atveju“, – pareiškė J. Stoltenbergas ir pabrėžė, jog bet koks sprendimas turėtų užtikrinti, kad „Ukraina išliktų suverenia nepriklausoma valstybe“.„Greičiausias būdas tai pasiekti – remti juos kariniu požiūriu, kad prezidentas Putinas suprastų, kad jis negali laimėti mūšio lauke, tad turi sėsti prie derybų stalo ir sąžiningai derėtis.“
Klyčko: elektros ir vandens tiekimas Kyjivo gyventojams turėtų būti atnaujintas iki šeštadienio rytoElektros ir vandens tiekimas Kyjivo gyventojams turėtų būti atnaujintas iki šeštadienio ryto.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kurį cituoja „Ukrinform“, pranešė, kad penktadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 iš 76 Rusijos paleistų raketų.Rusai vėl atakavo Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus.
Rusijos atakų aukos: jau žinoma apie tris žuvusiuosius Pranešama, jog per masinę ataką Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Kryvyi Rih mieste. Nuo smūgio pastatas buvo suniokotas, jame žuvo trys žmonės – 64 metų moteris ir sutuoktinių pora, sakė Dniepropetrovsko regioninės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka. Dar 13 žmonių buvo sužeisti, įskaitant keturis vaikus.Gelbėtojai toliau ardo griuvėsius, todėl neatmetama, kad aukų skaičius gali išaugti. Kelios raketos šiame regione taip pat pataikė į miesto energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos pareigūnai: Rusijos pajėgos toliau apšaudo gyvenamuosius Chersono rajonusNors penktadienį Rusijos raketos buvo nukreiptos į didelę Ukrainos dalį, pietinis Chersono miestas patyrė tolesnių artilerijos ir raketų atakų.Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad ankstų penktadienio rytą apšaudymai padegė kelis daugiaaukščio namo butus. Viename iš butų rastas vyro lavonas.Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad penktadienio popietę Chersone ir toliau į šiaurę prie Kachovkos taip pat vyko apšaudymai. Penktadienio apšaudymai įvyko pasibaigus savaitei, kai rusai nuolat atakuoja miestą ir aplinkines teritorijas, kurios buvo išlaisvintos lapkritį.Chersono regiono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius sakė, kad Chersono regionas ketvirtadienį buvo apšaudytas 30 kartų.„Priešas smogė kritinei infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams, viešajam transportui, medicininės pagalbos ir humanitarinės pagalbos skirstymo punktui“, - teigė J. Januševičius.Jo teigimu, iš viso žuvo keturi žmonės.
Žiniasklaida: kelios į Ukrainą paleistos Rusijos raketos galėjo nukristi prie VolgogradoPenktadienio rytą per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą dvi raketos nukrito prie Volgogrado. Vietos valdžia kol kas nekomentuoja šios informacijos.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tinklalapiu „v1.ru“.Gautomis žiniomis, „neatpažintų skraidančių objektų“ fragmentų aptikta Volgogrado srities Jelanės rajone. Nuotraukų ir vaizdo įrašų iš incidento vietos pasirodė socialiniuose tinkluose. Kai kurios nuolaužos rastos lauke, kitos apgriovė vietos gyventojų statinius.Pasak mačiusiųjų, vienas iš objektų nukrito į miško sodinių plotą. Tuo metu padange skrido sparnuotosios raketos. Jie taip pat tvirtina, kad nukrito mažiausiai du objektai. Valdžios institucijos atsisako komentuoti šį incidentą. Į žurnalistų skambučius neatsiliepia ir Rusijos Pietų karinės apygardos atstovai.Taip pat pranešama, kad vizualiai nuolaužos primena didelio nuotolio raketos iš serijos „Ch-101/Ch-102 – AS-23 Kodiak“ fragmentus.„rbc.ua“ pažymi, kad Rusija atakuoja Ukrainą raketomis ir iš Volgogrado srities teritorijos.Penktadienį rusai paleido į Ukrainą 76 raketas, iš jų ukrainiečiams pavyko numušti 60.
Žiniasklaida: Sakartvelo valdžia po skandalo skyrė pinigų pirkti generatoriams, kurie bus perduoti Ukrainai Po skandalo, susijusio su humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimu, Sakartvelo vyriausybė vis dėlto nusprendė nupirkti ukrainiečiams generatorių.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis naujienų agentūra „Novosti-Gruzija“.Sakartvelo ekonomikos ministerija informavo, kad, vyriausybės sprendimu, skirta 1,5 mln. larių (apie 529 tūkst. eurų) pirkti generatoriams, kurie bus perduoti Ukrainai. Dabar ieškoma kompanijų-tiekėjų, tvarkomi atitinkami dokumentai.„rbc.ua“ pažymi, kad Sakartvelo gyventojai greičiau sureagavo į Ukrainos pagalbos prašymą negu šalies valdžia. Per dvi savaites keli tūkstančiai žmonių surinko pinigų mažų generatorių partijai, kuri jau išsiųsta į Kyjivą.Anksčiau Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas žurnalistams pareiškė, jog Sakartvelo valdžia visą mėnesį neatsiliepė į Ukrainos prašymą atsiųsti generatorių. Savo ruožtu Sakartvelo pareigūnai teigia „pirmą kartą išgirdę“ apie tokį prašymą.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Sakartvelas pareiškė, kad negali ir neteiks karinės pagalbos Rusijos užpultai Ukrainai.
Bulgarijos parlamentas pritarė sutarčiai su Ukraina dėl ginklų tiekimo Penktadienį Bulgarijos parlamentas antruoju ir galutiniu svarstymu pritarė Bulgarijos ir Ukrainos sutarčiai dėl ginkluotės, įrangos ir šaudmenų tiekimo Ukrainai, praneša portalas „The Sofia Globe“.Už šį dokumentą balsavo 166 deputatai, prieš – 48.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę Bulgarijos parlamento deputatai patvirtino ginkluotės, kuri bus perduota Ukrainai, sąrašą.Einantis gynybos ministro pareigas Dimitaras Stojanovas pareiškė, kad Bulgarija negali tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tik šaulių ginklus ir šaudmenis.Pasak jo, sąrašas įslaptintas, kadangi jame yra informacijos apie visą Bulgarijos ginkluotę. „Nė viena šalis neatskleidė išsamios informacijos apie ginklus, kuriuos ji perdavė Ukrainai“, – pridūrė D. Stojanovas.
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 14 civiliųPastarąją parą, gruodžio 15-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 14 civilių, dar 30 buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Dniepropetrovsko srityje žuvo trys žmonės ir 10 buvo sužeisti. Donecko srityje žuvo septyni žmonės ir tiek pat buvo sužeista. Kyjivo srityje sužeisti keturi taikūs gyventojai. Charkivo srityje žuvo vienas civilis. Chersono srityje žuvo trys civiliai, devyni buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 15 d. Rusijos kariuomenė atakavo septynias Ukrainos sritis.
ES ir Ukraina pasirašė 100 mln. eurų vertės paramos paketą karo apgadintoms mokykloms atstatyti Europos Komisija ir Ukrainos Vyriausybė pasirašė 100 mln. eurų vertės paramos paketą mokyklų, nukentėjusių Rusijos karo prieš Ukrainą metu, atstatymui ir atkūrimui. Parama Ukrainą pasieks per ES humanitarinius partnerius ir iš dalies kaip parama biudžetui Ukrainos Vyriausybei, praneša EK atstovybė Lietuvoje.Pagal šiuo metu galiojančią sutartį su Lenkijos plėtros banku „Bank Gospodarstwa Krajowego“, EK skyrė apie 14 mln. eurų mokykliniams autobusams įsigyti, kad Ukrainos vaikai galėtų saugiai keliauti į mokyklas.EK taip pat pradėjo ES solidarumo kampaniją, skirtą sutelkti dovanojamus mokyklinius autobusus, kurie Ukrainą pasieks per ES civilinės saugos mechanizmą. Iš viso iš ES ir jos valstybių narių šiuo metu keliauja 240 autobusų.100 mln. eurų pagalbos paketą sudaro 34 mln. eurų humanitarinei pagalbai, iš kurių 20 mln. eurų skirta per Jungtinių Tautų projektų paslaugų biurą (UNOPS) ir 14 mln. eurų – pagal Jungtinių Tautų vystymo programą (JTVP).„Ši parama daugiausia apims smulkų ir vidutinį remontą, įskaitant langų, stogų, durų, sanitarijos ir šildymo įrenginių remontą, taip pat aprūpinimą klasių įranga mokymosi erdvėse ir slėptuvėse nuo bombų“, – pažymima pranešime.Likę 66 mln. eurų bus tiesiogiai suteikti Ukrainos vyriausybei kaip parama biudžetui.
Zalužnas: Ukrainos oro gynyba numušė 60 iš 76 Rusijos paleistų raketų Penktadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 60 iš 76 Rusijos paleistų raketų.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Preliminariais duomenimis, šįryt iš Kaspijos ir Juodosios jūrų rajonų priešas paleido į Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus 76 raketas, iš jų 72 sparnuotąsias (Ch-101, „Kalibr“, Ch-22) ir 4 valdomas aviacines raketas (Ch-59/Ch-31P)“, – parašė jis.Pasak V. Zalužno, Ukrainos oro pajėgų zenitinių raketų kariuomenė ir sausumos kariuomenės oro gynybos pajėgos sunaikino 60 priešo raketų.„Priešo raketų teroras ir įžūlūs mėginimai pralaužti Kyjivo oro gynybą neprivers mūsų sudėti ginklų“, – pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
„Ukrenergo“: nepaprastosios padėties režimas taikomas tik elektros energijos rinkos operacijoms Nepaprastosios padėties režimas, kurį gruodžio 16 d. paskelbė nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenergo“, taikomas tik elektros energijos rinkos dalyviams.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė kompanijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Nepaprastosios padėties režimas įvestas tik elektros energijos rinkos dalyviams vadovaujantis „Elektros energijos rinkos taisyklių“ reikalavimais. Jis taikomas tik rinkos operacijoms“, – sakoma pranešime.„Ukrenergo“ pažymi, kad penktadienį svarbiausiu rusų atakos taikiniu vėl tapo magistraliniai tinklai ir generacijos objektai. Dėl apšaudymų sistemoje smarkiai išaugo elektros energijos deficitas, kuris ir iki šiol buvo didelis. Labiausiai nukentėjo šiaurės, pietų ir centriniai regionai.„Šiuo metu visoje Ukrainos teritorijoje galioja avarinių atjungimų režimas. Turint omenyje, kad tai jau 9-oji Rusijos raketų smūgių energetikos objektams banga, elektros tiekimui atnaujinti gali prireikti daugiau laiko negu anksčiau“, – įspėjo „Ukrenergo“ atstovai.Pranešime pažymima, kad elektros energija pirmiausia bus tiekiama kritinės infrastruktūros objektams: ligoninėms, vandens ūkio ir šilumos tiekimo įmonėms, valymo įrenginiams.Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą apie 60 raketų.
Dėl Rusijos smūgių nutrūkus elektros tiekimui, Kyjivo metro neveiks iki dienos pabaigos Ukraina penktadienį pranešė, kad po Rusijos smūgių elektros infrastruktūrai, sostinės metro sistema nedirbs visą likusią dienos dalį."Dėl elektros energijos tiekimo sistemos pažeidimų ir avarinių elektros tiekimo sutrikimų šiandien metro traukiniai nevažiuos iki dienos pabaigos. Tačiau metro stotys veiks slėptuvių režimu", – internete paskelbė Kyjivo miesto pareigūnai.
Ukraina skelbia kulkosvaidžiu numušusi sparnuotąją raketąVienoje vietoje Kyjive, kuriai penktadienį bandyta smogti, kariuomenės vadai naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad miesto teritorinės gynybos mobilioji grupė netikėtai – beveik neįtikėtinai – kulkosvaidžiu numušė sparnuotąją raketą.„Pataikyti į raketą iš kulkosvaidžio beveik neįmanoma, bet tai pavyko“, – sakė vadas, pasivadinęs šaukiniu „Hera“.Kitas vadas, karinio posto viršininkas, vardu Jevhenas, sakė, kad raketą perėmęs kulkosvaidininkas. „greitai sureagavo“ ir iššovė, o nuo raketos, kuri krisdama ėmė suktis, pasipylė žalios kibirkštys.
Vengrija įšaldė 870 mln. eurų Rusijos aktyvųLapkričio 25 d. duomenimis, Vengrija įšaldė apie 350 mlrd. forintų (870 mln. eurų) Rusijos aktyvų. Tai pranešė Vengrijos laikraštis „Nepszava“, remdamasis naujausia Europos Komisijos suvestinė, su kuria jam pavyko susipažinti.Pasak leidinio, 870 mln. eurų yra gana reikšminga suma netgi lyginant su kitomis Europos šalimis. Dideli sankcionuotini Rusijos aktyvai Vengrijoje buvo aptikti kaip tik tada, kai paaštrėjo Viktoro Orbano vyriausybės kova su Briuseliu dėl Europos Sąjungos lėšų.Naujausiais duomenimis, Italijoje įšaldyta 2,3 mlrd. eurų Rusijos aktyvų, Vokietijoje – 2,2 mlrd., Austrijoje – beveik 1,8 mlrd. eurų, o Bulgarijoje – 11,3 mln., Čekijoje – 10,8 mln., Slovakijoje – 4,9 mln. eurų.
Ukraina apie penktadienio atakas: anksčiau to nebūdavoGruodžio 16 dienos rytą rusai surengė naują masinį Ukrainos apšaudymą. Šios atakos metu  pirmą kartą iš Engelso aerodromo Rusijoje pakilo Tu-95.Rusai leido viską, ką turėjo, išskyrus iranietiškus dronus. Apie tai pranešė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas, rašo 24tv.ua.Okupantai pakėlė orlaivius Tu-95, SU-35 ir MIG-31. Iš lėktuvų Tu-95 okupantai leido raketas X-555 ir X-101. Taip pat buvo užfiksuota, jog iš Juodosios jūros buvo paleistos raketos „Kalibr“ ir S-300.Jokių išskirtinių ypatumų šios atakos neturėjo, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai iš Engelso pakilo Tu-95. Anksčiau to nebūdavo, pažymėjo J. Ignatas.Iš viso okupantai paleido daugiau kaip 60 raketų. Atstovas spaudai nurodė, kad oro gynybos sistemos suveikė gana gerai. Tačiau kalbėti apie galutinius rezultatus dar anksti, nes oro pavojus tebesitęsia. 
Į Kyjivą penktadienį paleista apie 40 raketųUkraina pranešė, kad Rusijos pajėgos penktadienį paleido dešimtis raketų į sostinę – tai buvo viena didžiausių Maskvos atakų prieš Kyjivą, jau kelis mėnesius trunkant oro atakoms prieš svarbiausią infrastruktūrą.„Kyjivas atlaikė vieną didžiausių raketų atakų nuo pat invazijos pradžios. Sostinės oro erdvėje užfiksuota apie 40 raketų“, – sakoma Kyjivo miesto karinės administracijos pranešime.„37 iš jų sunaikino oro gynybos pajėgos“, – priduriama jame.„Informacija apie žalą ir aukas tikslinama. Kol kas žinoma apie vieną nukentėjusįjį Dnipro rajone, žmogui suteikta pagalba vietoje, hospitalizacijos neprireikė“, – sakoma pranešime.
Charkive pranešama apie milžinišką žalą kritinei infrastruktūrai Ukrainos Charkivo mieste pranešama apie naujausių Rusijos raketų smūgių padarytą milžinišką žalą kritinei infrastruktūrai.Kaip skelbta anksčiau, po šių atakų visame mieste dingo elektra.„Sky News“ cituoja miesto merą Igorį Terechovą, kuris tikino, kad šiuo metu vyksta žalos šalinimo darbai, ir paragino vietos gyventojus būti kantriems. Meras pabrėžė, kad miestiečiams pasiekiami vadinamieji „nenugalimumo“ punktai, kuriuose galima sušilti, pavalgyti ir pasikrauti mobiliuosius telefonus.Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad į šalies teritoriją buvo paleista apie 60 raketų.
Ukraina: nuo visapusiškos invazijos pradžios jau žuvo 449 vaikai Nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo 449 vaikai. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar bent 859 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Ukrainos prezidentūros atstovas: labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės Kasdien iš oro apšaudomai Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. „Dabar mums labiausiai reikia priešlėktuvinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis. Nuotoliniu būdu iš Kyjivo pasijungęs I. Žovkva teigė, kad Ukraina jau sulaukia tokios ginkluotės iš JAV, Vokietijos, tačiau jos nepakanka. „Ta ginkluotė leidžia mums pasiekti tikrai puikių rezultatų. Bet, deja, to nepakanka, jei norime apsaugoti mūsų didžiuosius miestus. Kalbamės su partneriais apie tai, jog tai svarbiausias mūsų gynybos ir mūsų pergalės veiksnys“, – sakė jis. Anot I. Žovkvos, nepaisant Rusijos teiginių, kad žiemą bus padaryta karinių veiksmų pauzė, Ukrainos miestai ir gyvenvietės atakuojami kasdien. „Iš tikrųjų mūšiai tęsiasi, apšaudymai tęsiasi. (...) Deja, bombardavimai tapo įprastiniu dalyku, ne tik Kyjive tai vyksta, bet ir visoje Ukrainoje. Mūsų rytas prasideda nuo sprogimų miestuose, miesteliuose. Šiandien šaudymas prasidėjo 8 valandą, nugriaudėjo keli sprogimai miesto centre, taip pat – pakraščiuose. Paprastai apšaudymai trunka dvi–tris valandas“, – pasakojo ukrainietis. „Mums tai reiškia, kad turime ginti ne tik Kyjivą, ne tik Odesą, Mykolajivą, bet ir visas kitas vietas, pavyzdžiui, miestus Vakarų Ukrainoje. Tai reiškia, kad nebeliko saugios vietos šalyje“, – teigė I. Žovkva. Anot jo, dabar rusai taikosi į kritinę infrastruktūrą. „Rusai taikosi ne tik į karinius objektus, bet ir į taikius gyventojus, infrastruktūrą. Dabar čia verda didesnė kova nei mūšio lauke. Jie siekia mus atjungti nuo visų tinklų, kad neturėtume šilumos, vandens, elektros. Kai kuriose Ukrainos vietose gyventojai buvo visiškai atjungti nuo šių tinklų“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Ukrainoje imamasi avarinių elektros išjungimų Po naujausios, penktadienio rytą surengtos masinės Rusijos raketų atakos visoje Ukrainoje imamasi avarinių elektros išjungimų.Apie tai pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kurį cituoja „Sky News“.Prieš tai skelbta, kad naujausių atakų taikiniais, be kita ko, tapo kritinė energetikos infrastruktūra. Dėl to kai kurie miestai ir ištisos sritys liko be elektros.Skaičiuojama, kad į visos šalies teritoriją iš viso buvo paleista apie 60 raketų.
Per raketų smūgį Kryvyj Rihui žuvo du žmonės, dar penki sužeisti Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Riho miestui Vidurio Ukrainoje žuvo du žmonės, pranešė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.Pasak jo, sužeisti dar bent penki žmonės, tarp jų – du vaikai. Jie buvo išgabenti į ligoninę.Kiek anksčiau prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka teigė, kad mieste buvo smogta gyvenamajam pastatui. Baimintasi, kad po jo griuvėsiais gali būti žmonių.Kaip skelbta anksčiau, penktadienio rytą Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad į šalies teritoriją buvo paleista apie 60 raketų.
Kyjive sutriko vandens tiekimas, laikinai neveikia metro linijosPo naujausių Rusijos raketų smūgių Ukrainos sostinėje Kyjive sutriko vandens tiekimas, pranešė meras Vitalijus Klyčko.Pasak jo, sutrikimai fiksuojami visoje miesto teritorijoje.Meras taip pat nurodė, kad dėl atakų buvo sustabdytas metro linijų darbas, jog stotys galėtų virsti laikinomis slėptuvėmis.
Ukraina: Rusija jau neteko apie 97 270 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 97 270 karių (+680 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 16-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 980 (+5) tankų, 5 952 (+6) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 946 (+3) artilerijos sistemų, 410 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 211 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 4 563 automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 648 (+4) dronų, 172 specialiosios technikos vienetų ir 592 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Po naujausių Rusijos raketų smūgių Charkive ir Poltavoje dingo elektra Po naujausių, penktadienio rytą surengtų Rusijos raketų smūgių Ukrainos Charkivo miestas ir visa Poltavos sritis liko be elektros, pranešė vietos pareigūnai, kuriais remiasi „The Guardian“ ir CNN.Tai reiškia, kad ten buvo pataikyta į kritinę energetikos infrastruktūrą.Tuo metu Kryvyj Riho mieste, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą, manoma, kad po jo griuvėsiais gali būti žmonių. Sostinėje Kyjive sprogimai griaudėjo Desnianskio rajone, teigė meras Vitalijus Klyčko.Duomenų apie nukentėjusius žmones kol kas nėra.
Oro pavojus paskelbtas visuose Ukrainos regionuoseRusija penktadienį ryte raketomis apšaudo Ukrainą, oro pavojus paskelbtas visose užpultos šalies srityse.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sprogimai buvo girdėti sostinės centre, ir paragino gyventojus trauktis į slėptuves.Rytinio Charkivo regiono vadovas savo ruožtu informavo apie pagrindiniame mieste po rusų smūgių dingusią elektrą.Vėliau jis pridūrė, kad tikimasi maždaug 60 rusų raketų, ir pridūrė: „Šiaurėje dalis [jų] jau virš Ukrainos teritorijos. Taip pat galvoju, kad mūsų oro gynyba numuš mažiausiai per 50.“Žytomyro administracijos vadovas Vitalijus Bunečka įspėjo dėl didelio masto raketų smūgio grėsmės.Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad 6 val. 15 min. buvo atakuojama energetikos infrastruktūra keliose Ukrainos srityse.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sprogimai buvo girdėti sostinės centre, ir paragino gyventojus trauktis į slėptuves.Kyjivo srities ir pačios sostinės gyventojai girdėjo sprogimus. Kaip rodo preliminari informacija, ir Kyjive, ir Kyjivo srityje veikia oro gynybos sistemos.Pasak mero, visuose sostinės rajonuose sutriko vandens tiekimas.Charkive maždaug 8 val. 40 min. nugriaudėjo sprogimų virtinė, pranešė meras Ihoris Terechovas. Pasak jo, Rusija apšaudo infrastruktūros objektus.„Prašau visų elgtis maksimaliai atsargiai ir esant galimybei būti slėptuvėse“, – sakė jis.Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad rusų kariuomenė ypatingos svarbos infrastruktūrai šiame regione sudavė mažiausiai tris smūgius.Vėliau jis paskelbė, kad pataikyta į infrastruktūros objektus Čuhujivo rajone.Visame Charkive dingo elektra, pranešė elektros tiekimo kompanija „Charkivoblenerho“.Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje, taip pat Zaporižioje ir Vinycioje girdimi sprogimai, pranešė televizijos „Suspilne“ korespondentai.Kirovohrado srityje sunaikintos dvi raketos, rašė karo korespondentas Andrijus Caplienka.„Poltavos srityje veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse! Tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis!“ – sakė regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas.
Macronas ragins Putiną nutraukti smūgius Ukrainai ir saugoti branduolines elektrinesPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą.„Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.„Ketinu aptarti šį klausimą su V. Putinu, nes akivaizdu, kad šios atakos,.. kai kurios iš jų yra karo nusikaltimai, jos (nukreiptos) prieš civilinę infrastruktūrą ir pačius civilius gyventojus“, – teigė jis.Prancūzijos prezidentas išreiškė viltį, kad prie spaudimo Rusijai kampanijos prisijungs „kai kurios galybės, Kinija, Indija ir kitos“.Savaitės pradžioje Kambodžos ministras pirmininkas ir dabartinis regioninio bloko ASEAN pirmininkas Hun Senas prisijungė prie prancūzų lyderio ir paragino nedelsiant nutraukti oro ir dronų smūgius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą.E. Macronas taip pat dalyvauja derybose, kurioms vadovauja Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kad būtų užtikrintas penkių Ukrainos branduolinių elektrinių saugumas, įskaitant didžiausią žemyne atominę jėgainę Rusijos okupuotoje Zaporižioje.Pasak Prancūzijos prezidento, siekiama atitraukti ginklus ir ginkluotąsias pajėgas iš branduolinių objektų.Kyjivas yra apkaltinęs Maskvą, kad ši branduolines jėgaines pavertė taikiniais, o tai sukėlė didelį nerimą visame pasaulyje, tuo tarpu V. Putinas taip pat dažniau skelbia užslėptus grasinimus dėl galimų branduolinių atakų.„Kai ateis tinkamas metas, kreipsiuosi į prezidentą V. Putiną, kad jis padėtų užbaigti šiuos susitarimus“, – pridūrė jis.
Kimas: į Ukrainą paleista apie 60 raketų Penktadienio rytą Rusijos kariuomenė į Ukrainos teritoriją paleido apie 60 raketų, kai kurios jų jau pasiekė šalies šiaurę.Tai pareiškė pietinės Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.V. Kimas nurodė manąs, kad oro gynybos pajėgos iš šių sviedinių numuš daugiau kaip 50. Srities vadovas teigė turįs informacijos, kad buvo paleistos dvi „Kalibr“ raketų salvės.Kai kur jau pranešama apie šių raketų smūgius kritinei infrastruktūrai.Prieš tai skelbta, kad dalyje Ukrainos aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.
Charkive nugriaudėjo sprogimaiGruodžio 16 d. rytą Charkive nugriaudėjo keli sprogimai.Pasak miesto mero Ihorio Terechovo, preliminariai nustatyta, kad nukentėjo infrastruktūros objektas: „Gali kilti problemų su elektra. Būkite atsargūs, slėpkitės“.Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas teigė, kad okupantai Charkivo srityje sudavė tris smūgius svarbiausiai infrastruktūrai.„Pirminiais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis.
Ekspertai: Rusija ruošiasi naujam dideliam puolimuiGali būti, kad Rusija kuria sąlygas naujam puolimui, tikėtina, Kyjivo, 2023 m. žiemą surengti. Mažai tikėtina, kad tokį puolimą vainikuos sėkmė. Tuo tarpu ataka iš Baltarusijos teritorijos šiuo metu neatrodo neišvengiama, savo analitinėje ataskaitoje rašo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).Remiantis Ukrainos oficialiųjų asmenų ir ISW vertinimais, paremtais Kremliaus pareiškimais ir veiksmais, Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai Ukrainoje nepasikeitė.V. Putinas toliau Ukrainoje siekia maksimalistinių tikslų, naudodamas įvairius mechanizmus, skirtus priversti ukrainiečius derėtis Rusijos primestomis sąlygomis ir daryti Maskvai naudingų nuolaidų.Šis esminis tikslas yra Kremliaus pastaruosius 10 mėnesių Ukrainoje atliekamų įvairių karinių, politinių, ekonominių ir diplomatinių veiksmų priežastis.V. Putinas vienu metu vykdo dvi karines operacijas, kad pasiektų savo galutinį tikslą – susigrąžinti Ukrainos kontrolę ir užsitikrinti didelių teritorinių nuolaidų.Šiemetiniai Rusijos puolamieji veiksmai Donecko srityje, ypač aplink Bachmutą bei netoli Avdijivkos ir Donecko, taip pat tebesitęsianti svarbiausių Ukrainos infrastruktūros objektų apšaudymo raketomis kampanija turi sukurti realijų, kurias Ukraina, tikėtina, turės pripažinti Rusijai reikalaujant, kad būtų galima vesti derybas. Bet šie bandymai neprivertė Kyjivo prašyti derybų ar daryti nuolaidų. Be to, Ukraina išsaugojo iniciatyvą mūšio lauke, viena po kitos įvykdžiusi dvi kontroperacijas Charkivo ir Chersono srityse.Todėl V. Putinas gali kurti sąlygas kitai, trečiajai karinei operacijai – naujam dideliam puolimui 2023 m. žiemą, jeigu ankstesnės dvi karinės operacijos nepasibaigs jo tikslų įgyvendinimu, rašo ISW.
Nauja Rusijos raketų ataka: sprogimai griaudi Kyjivo, Zaporižios srityseRusija Ukrainą vėl atakuoja raketomis. Pranešama apie sprogimus Kyjivo, Zaporižios srityse.
Putinas vyksta pas LukašenkąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankysis Baltarusijoje, kur susitiks su šios šalies prezidentu Aliaksandru Lukašenka.A. Lukašenkos biuras penktadienį tvirtino, kad V. Putinas į šalį atvyksta su „darbiniu vizitu“. Abu prezidentai surengs derybas, kurios vyks sostinėje Minske įsikūrusiuose Nepriklausomybės rūmuose.Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą.
Dalyje Ukrainos aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenosPenktadienio rytą dalyje Ukrainos aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša „The Guardian“.Gyventojai raginami vykti į slėptuves.Turimais duomenimis, sirenų gausmas girdimas, be kita ko, Kyjivo, Charkivo, Žytomyro, Vinycios, Černihivo, Mykolajivo ir Kirovohrado srityse.Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė prieš taikius šalies miestus nuolat rengia masines raketų atakas.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1603637957977640961
Šaltiniai: ES susitarė dėl devintojo sankcijų Rusijai paketoEuropos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl devintojo sankcijų Rusijai paketo, pranešė informuoti diplomatai.Pasak jų, naujoms baudžiamosioms priemonėms blokas pritarė vienbalsiai. Šis paketas apims sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos bankus, taip pat papildomus suvaržymus šios šalies prekybai.Apie tai, kad rengiamas jau devintasis sankcijų paketas praėjusią savaitę paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Tada ji tikino, kad ES palaiko Rusijos užpultą Ukrainą, tuo pat metu versdama Maskvą „susimokėti už savo žiaurumą“.Ankstesniuose aštuoniuose bloko sankcijų paketuose buvo taikomasi į Rusijos ekonomiką, finansų sistemą, centrinį banką ir aukšto rango valdžios pareigūnus.
Chersonas ketvirtadienį atakuotas daugiau kaip 16 kartųPietų Ukrainos Chersono miestas, Kyjivo duomenimis, ketvirtadienį tapo intensyvių Rusijos atakų taikiniu. „Vien nuo ryto Rusija bombardavo Chersoną daugiau kaip 16 kartų, ir tai tik per vieną dieną“, - sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Be to, būta „brutalių rusų atakų“ Donbaso ir Charkivo srityse.Chersono miestas nuo tada, kai prieš mėnesį jį atsikovojo ukrainiečiai, yra vis atakuojamas. Srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius „Telegram“ tinkle pareiškė, kad dėl pastarųjų atakų mieste nutrūko elektros tiekimas. Ukrainos prezidento biuro duomenimis, per rusų pajėgų atakas Chersone žuvo du žmonės.Anot V. Zelenskio, viena žuvusioji yra Raudonojo Kryžiaus stoties pagalbininkė savanorė. „Moteris, kuri žuvo, buvo sanitarė, savanorė“, - teigė jis.„Okupantai į puolimą meta viską ir visus. Jie negali įveikti mūsų armijos. Todėl fiziškai naikina kiekvieną miestą ir kiekvieną kaimą, kad neliktų jokio pastato, net sienų, kurias kaip nors būtų galima panaudoti gynybai“, - kalbėjo V. Zelenskis.
Rusija įspėja apie „pasekmes“, jei JAV raketos bus perduotos Ukrainai Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos patvirtins pranešimus apie planus pristatyti Ukrainai modernias priešlėktuvines gynybos raketas, tai bus „dar vienas provokacinis JAV žingsnis“, kuris gali išprovokuoti Maskvos atsaką.Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova per kassavaitinę informacinę spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinės Valstijos „faktiškai tapo karo Ukrainoje šalimi“, nes buvo pranešta, kad Vašingtonas Kyjivui suteiks „Patriot“ raketų „žemė–oras“ – pažangiausių raketų, kurias Vakarai iki šiol yra pasiūlę, kad padėtų Kyjivui atremti Rusijos oro atakas.Didėjanti JAV karinė pagalba, įskaitant tokių sudėtingų ginklų perdavimą, „reikštų dar platesnį karinio personalo įsitraukimą į karo veiksmus ir galėtų turėti galimų pasekmių“, pridūrė M. Zacharova.Ji nenurodė, kokios tai galėtų būti pasekmės.JAV pareigūnai antradienį pranešė, kad Vašingtonas yra pasirengęs pritarti raketų „Patriot“ išsiuntimui į Ukrainą ir pagaliau patenkinti skubų Ukrainos lyderių prašymą perduoti veiksmingesnių ginklų, kurie leistų numušti į šalį skriejančias rusiškas raketas, kurios jau apgadino didelę dalį šalies gyvybiškai svarbios infrastruktūros. Tikimasi, kad netrukus bus paskelbtas oficialus pranešimas.Ukraina kol kas atsargiai reaguoja į tokius pranešimus. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar ketvirtadienį Kyjive žurnalistams sakė, kad tokios ginkluotės tiekimas tebėra „opus klausimas ne tik Ukrainai, bet ir mūsų partneriams“, ir kad oficialų pranešimą apie tokį susitarimą gali padaryti tik prezidentas Volodymyras Zelenskis arba gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Zelenskis apie situaciją Donbase: okupantai meta viską į puolimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad žiaurūs Rusijos puolimai Donbase tęsiasi, o okupantai į puolimą meta viską, ką turi.„Šiandien Donbase, kaip ir visas ankstesnes savaites, tęsiasi žiaurūs rusų puolimai. Okupantai meta į puolimą visus ir viską, ką turi. Jie negali nugalėti mūsų kariuomenės, todėl fiziškai niokoja kiekvieną miestą ir kaimą, kad nebūtų jokių pastatų, net sienų, kurias būtų galima panaudoti kokiai nors gynybai“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
JAV ketina išplėsti Ukrainos karių mokymą VokietijojePentagonas paskelbė, kad JAV kariuomenė išplės Ukrainos karių mokymus Vokietijoje.Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patrickas Ryderis ketvirtadienį sakė, kad naujuose mokymuose per mėnesį dalyvaus maždaug 500 ukrainiečių ir nereikės didinti JAV karių dislokavimo Europoje.JAV jau apmokė apie 3100 Ukrainos karių, kaip naudoti ir prižiūrėti tam tikrus ginklus ir kitą įrangą, įskaitant haubicas, šarvuočius ir didelio mobilumo artilerijos raketų sistemą HIMARS.Tačiau aukšto rango kariniai lyderiai kelis mėnesius diskutavo apie tų mokymų išplėtimą, pareikšdami, kad reikia pagerinti Ukrainos dalinių gebėjimą judėti ir koordinuoti atakas mūšio lauke.Pareigūnų teigimu, mokymų tikslas yra panaudoti žiemos mėnesius Ukrainos pajėgų įgūdžių tobulinimui, kad jos būtų geriau pasirengusios atremti bet kokį Rusijos atakų smaigalį ar pastangas plėsti Rusijos teritorinius laimėjimus.
Ukrainos kariuomenė: Rusija nusiteikusi ilgam karuiRusija nusiteikusi ilgai kariauti Ukrainoje ir vis dar nori užvaldyti visą šalį, sakė aukštas Ukrainos karinis pareigūnas.Brigados generolas Oleksijus Gromovas sakė, kad nors ir nesitikėjo, kad Maskva pradės puolimą iš Baltarusijos, rusai moko naujus karius savo kaimynės žemėje ir perkėlė ten karinius lėktuvus.Gynybos viceministrė Hanna Malyar taip pat perspėjo nenusiraminti po pastarųjų Rusijos karinių nesėkmių.„Kremlius siekia paversti konfliktą užsitęsusia ginkluota konfrontacija“, – sakė J. Gromovas.H. Malyar pridūrė: „Mes ir pasaulis neturėtume atsipalaiduoti, nes galutinis Rusijos Federacijos tikslas yra užkariauti visą Ukrainą, o tada ji gali judėti toliau“.Kremlius niekada iki galo neapibrėžė savo invazijos tikslų, kurie, anot jo, iš dalies buvo skirti apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainoje.Praėjusią savaitę Maskva teigė, kad vis dar ketina išlaikyti bent didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainos dalių, kurias paskelbė savomis, bet, atrodo, atsisako užgrobti kitas sritis vakaruose ir šiaurės rytuose, kurias Ukraina atkovojo.
Zalužnas: su tokiu priešu kaip Rusija yra visiškai įmanoma kovoti iki pat pabaigosSu tokiu priešu kaip Rusijos Federacija yra visiškai įmanoma kovoti iki pat pabaigos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas tai pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio su JAV jungtinio štabo viršininku generolu Marku Milley.„Aš aktualizavau Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimo ginklais, šaudmenimis ir įranga, reikalinga atgrasyti Rusiją nuo visapusiškos agresijos, klausimą“, – pabrėžė V. Zalužnas.Be to, kaip teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, jis pasidalino su generolu Milli savo pagrindine aktyvaus karo su Rusija išvada.„Su tokiu priešu ne tik būtina, bet ir visiškai įmanoma kovoti iki pat pabaigos“, - pabrėžė V. Zalužnas.
Ambasadorius: nuo vasario 24-osios į Didžiąją Britaniją atvažiavo iki 150 tūkst. ukrainiečiųNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios į Didžiąją Britaniją atvažiavo 140-150 tūkst. ukrainiečių. Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadymas Prystaiko.„Vizų išduota apie 200 tūkst. Britanijos krantus pasiekė apie 140-150 tūkst. Šis skaičius svyruoja: kai kas turi grįžti į Ukrainą, kai kas įsikūrė ilgesniam laikui, vaikai pradėjo lankyti mokyklą. Visi atvykę ukrainiečiai gavo finansinę pagalbą, jie įtraukti į nemokamas programas, sveikatos apsaugos sistemą. Esu įsitikinęs, kad ukrainiečiai jaučiasi apsaugoti. Yra daugybė galimybių įsidarbinti“, - cituoja diplomatą naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.Kaip pažymėjo ambasadorius, kai kuriais duomenimis, „jau pusė visų į Didžiąją Britaniją atvykusių suaugusių ukrainiečių turi vienokį ar kitokį darbą“.
Baltarusijoje du ukrainiečiai nuteisti už agentūrinę veikląBresto srities teismas paskelbė nuosprendį ukrainiečiams Mychailui Stoliarčukui ir Dmytro Hudykui už agentūrinę veiklą Baltarusijoje Ukrainos naudai.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centru „Viasna“.M. Stoliarčukui teisėjas skyrė šešerius metus kolonijoje, o D. Hudykui – penkerius.Pagal kaltinimo versiją, vyrai „rinko duomenis apie karinę techniką ir objektus Baltarusijoje, vykdydami Ukrainos saugumo tarnybos užduotį“.Nuosprendis buvo paskelbtas dar lapkričio 24 d., bet apie teismo išdavas ir kaltinimo esmę buvo sužinota iš propagandinio Baltarusijos televizijos kanalo ATN filmo „Kontržvalgyba. Baltarusijos KGB operacijos prieš Vakarų ir Ukrainos specialiąsias tarnybas“.Pagal filmo siužetą, autobusu iš Lvivo į Brestą važiavę ukrainiečiai buvo sulaikyti Bresto srities Mokranų kontrolės poste. Sulaikymo data nenurodoma, bet tai įvyko greičiausiai šių metų pradžioje. Pasak Baltarusijos pareigūnų, jie šnipinėjo nuo 2018 metų.
Rusija per socialinius tinklus ieško darbininkų apkasams kastiRusijos socialiniuose tinkluose pasirodė skelbimų, kad ieškoma darbininkų, galinčių kasti apkasus okupuotose Ukrainos teritorijose, praneša UNIAN.Kaip rašo „Meduza“ ir „The Moscow Times“, tokių skelbimų matyti tinklalapiuose „Avito“, „HeadHunter“, socialiniame tinkle „Vkontakte“.Darbininkų ieško bendrovė „Strojkom“, kuri statė Krymo tiltą, jungiantį pusiasalį su Rusija. Ji siūlo išvyktinį darbą Tokmake ir Berdianske, kurie yra laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje, Luhanske ir net Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje. Pretendentai turės kasti apkasus ir blindažus, statyti betonines prieštankines piramides. Jie dirbs išvyktiniu metodu – pamaina truks nuo 30 iki 90 dienų.Darbdavio siūloma alga – nuo 89 tūkst. iki 258 tūkst. rublių (1320-3770 eurų). Darbininkai gyvens kareivinėse su dviaukštėmis lovomis.
ES pritarė pagalbai Ukrainai, minimaliam pelno mokesčiuiEuropos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai.Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.„Labai jūsų prašau užtikrinti, kad mūsų kova už taiką Ukrainoje ir visoje Europoje nepriklausytų nuo nesusipratimų ir nesutarimų tarp kai kurių ES valstybių narių“, – pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į Briuselyje susitinkančius ES lyderius.Dvidešimt septynios valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai Ukrainai, ir minimaliam pasauliniam pelno mokesčio 15 proc. tarifui.Buvo tikimasi, kad šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų, bus oficialiai patvirtintas trečiadienio vakarą.Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.Diplomatai pareiškė, kad, Lenkijai sutikus leisti įgyvendinti iniciatyvas, susitarimas galiausiai buvo pasiektas.Lenkija – viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ES – tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, jog tai yra „šantažas“, kai kitos šalys tvirtina, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.
Žiniasklaida: nuo sausio 1-osios Didžiojoje Britanijoje karinio rengimo kursą išeis dar daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečiųNuo sausio 1 d. Didžiojoje Britanijoje karinio rengimo kursą išeis dar 19 200 ukrainiečių.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Vadymu Prystaika.„Per aštuonerius karo metus instruktoriai iš Didžiosios Britanijos Ukrainoje parengė apie 25 tūkst. mūsų karininkų ir kareivių. Dabar šis darbas perkeltas į Didžiąją Britaniją. Iki Naujųjų metų bus baigtas beveik 10 tūkst. kariškių rengimas, o nuo sausio 1 d. Didžiosios Britanijoje teritorijoje karinio rengimo kursą išeis dar 19 200 mūsų kareivių ir karininkų“, - sakė diplomatas.Anot ambasadoriaus, Ukrainos kariškius rengia ne tik Jungtinės Karalystės specialistai, bet ir dar 10 šalių atstovai.„Aš neseniai lankiausi daliniuose, kur dirbo karininkai iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Padeda visi, o Didžioji Britanija dažnai yra šios pagalbos koordinatorė“, - pažymėjo V. Prystaika.Jis patikslino, kad didžiąją dalį Ukrainos kariškių, kurie pradės mokytis po Naujųjų metų, sudarys pėstininkai.„Ukrinform“ primena, kad birželio mėnesį tuometis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė programą, pagal kurią jo šalyje kas 120 dienų bus parengiama iki 10 tūkst. Ukrainos kariškių. Liepos viduryje treniruotis Didžiojoje Britanijoje pradėjo pirmasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys.
JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmoniųIždo ir Valstybės departamentai ketvirtadienį pranešė, kad JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirui Potaninui, ir taip prisidėjo prie pastangų apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje.„Rosbank“ ir kitų su Rusijos finansų sektoriumi susijusių subjektų įtraukimas į sąrašą atliekamas „kartu su JAV valstybės departamento sprendimu įtraukti į sąrašą vieną turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirą Potaniną“, sakoma Iždo departamento pranešime.
Vatikanas patvirtino atsiprašęs Maskvos dėl popiežiaus komentarųVatikanas ketvirtadienį patvirtino, kad atsiprašė Rusijos po to, kai popiežius Pranciškus savo komentaruose išskyrė numanomą žiaurų Rusijos etninių mažumų vaidmenį kare Ukrainoje.Šventojo Sosto atstovas spaudai Matteo Bruni buvo paklaustas apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos ketvirtadienio pareiškimą, kad Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų.„Dabar galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu būta diplomatinių kontaktų“, – sakė jis.Popiežius Pranciškus lapkritį viename interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o M. Zacharova šiuos komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.Maskva kaltinama, kad šaukdama vyrus į karą Ukrainoje, neproporcingai daug jų pritraukia iš etninių mažumų Sibire ir Kaukazo regione.Kremliaus kritikai teigia, kad Ukrainoje vyrų iš skurdžių ir izoliuotų regionų miršta daugiau nei etninių rusų.Ukrainiečiai taip pat kaltina Rusijos mažumų atstovus palyginti didesniu vaidmeniu tokiose vietose kaip Buča, kur Rusijos kariškiai žudė civilius gyventojus.
Apklausa: kas trečias pabėgėlis iš Ukrainos norėtų likti VokietijojeKas trečias karo pabėgėlis iš Ukrainos norėtų likti Vokietijoje visiems laikams ar bent jau keleriems metams.Tai rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai, praneša „Bild“.Iš daugiau kaip 11 tūkst. apklaustų ukrainiečių 26 proc. pareiškė norį visiems laikams likti Vokietijoje. Dar 11 proc. pabėgėlių nori likti šioje šalyje keleriems metams.Apie trečdalį pabėgėlių (34 proc.) ketina išvykti iš Vokietijos pasibaigus karui. 27 proc. tyrimo dalyvių dar neapsisprendę. Tik 2 proc. pabėgėlių iš Ukrainos planuoja grįžti į tėvynę per metus.Lapkričio 21 d. duomenimis, į Vokietijos užsieniečių registrą įrašyti 1 026 599 pabėgėliai, atvykę į šalį nuo vasario 24 d., Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios. Apie 80 proc. suaugusių pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys, iš kurių beveik pusė (48 proc.) gyvena su nepilnamečiais vaikais.
JK neatmeta galimybės perduoti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ Didžioji Britanija neatmeta galimybės perduoti Ukrainai aviacinių sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o interviu radijo stočiai „Times Radio“.„Aš neketinu daryti prielaidų dėl ginkluotės tiekimo. Rusija norėtų žinoti, kokių rūšių ginklų galime perduoti Ukrainai, kad ją paremtume. Mes svarstysime tai su ukrainiečiais, atsižvelgdami į jų poreikius ir technines galimybes“, – sakė B. Wallace`as.Jis pabrėžė, kad galimas amerikietiškų raketų kompleksų „Patriot“ tiekimas Ukrainai būtų svarbus momentas jos kare su Rusija.„Jeigu JAV tai padarytų, būtų žengtas labai svarbus žingsnis“, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas.„rbc.ua“ primena, kad „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų gamybos „oras-žemė“ klasės aviacinė sparnuotoji raketa, skirta svarbiems stacionariems taikiniams, kuriuos gerai saugo oro gynybos priemonės, naikinti.Ją galima naudoti bet kuriuo paros metu, sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis, veikiant priešo elektroninio trukdymo priemonėms.Jos skrydžio nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų, aukštis – 30–40 metrų.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsakė į Rusijos grasinimus smogti Ukrainai raketomis per Naujuosius metus. Jis pareiškė, kad ukrainiečiai turės ir gana didelio nuotolio raketų.
Rusija perspėjo JAV nepristatyti Ukrainai oro gynybos sistemos „Patriot“ Rusija perspėjo JAV nesuteikti Ukrainai oro gynybos sistemos „Patriot“.Kaip ir kiti sunkieji ginklai, šios sistemos taptų „teisėtais prioritetiniais taikiniais“ Rusijos pajėgoms, ketvirtadienį Maskvoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji reagavo į JAV žiniasklaidos pranešimus, kad Vašingtonas svarsto galimybę tiekti šias pažangias sistemas Ukrainos oro gynybai sustiprinti.Tai dar kartą gerokai išplėstų JAV įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje, sakė M. Zacharova. „Vašingtonas jau tapo konflikto šalimi praktiniame lygmenyje“, – teigė ji.Planams suteikti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“ turi pritarti gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi neįvardytais šaltiniais vyriausybėje.Oro gynybos sistema „Patriot“ pakeis padėtį Rusijos puolamoje Ukrainoje. Ši sistema leidžia  didesniu atstumu apsiginti nuo lėktuvų, sparnuotųjų raketų, dronų ar raketų.
Zelenskis: ateinantis pusmetis iš esmės bus lemiamasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad ateinantis pusmetis iš esmės bus lemiamas atremiant Rusijos agresiją.Jis tai pareiškė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Tarybą, praneša „Ukrinform“.„Ateinantis pusmetis daug ką nulems konfrontacijoje, kurią Rusija pradėjo šia agresija. Agresija prieš Ukrainą ir prieš kiekvieną iš jūsų, kadangi galutinis Rusijos taikinys yra kur kas toliau negu mūsų siena ir Ukrainos suverenitetas. Kitas pusmetis pareikalaus iš mūsų dar didesnių pastangų negu jau praėjęs laikotarpis“, – pabrėžė valstybės vadovas.V. Zelenskis, be kita ko, pažymėjo, kad Rusijos energetinis teroras turi patirti pralaimėjimą. Jis taip pat paragino užtikrinti Ukrainos atsparumą žiemą ir toliau prisidėti prie ukrainiečių aprūpinimo energija.Pasak jo, reikalinga ir tolesnė gynybinė parama Ukrainai, kuri turi būti ne mažesnė negu per praėjusį pusmetį.„Mums reikia modernesnės ginkluotės, didesnės apimties tiekimo“, – pažymėjo V. Zelenskis.Prezidentas priminė, kad gruodžio 23-iąją sukaks pusė metų, kai Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į ES nares statusas. Anot jo, per šį laiką „Ukraina ir visa Europa tapo stipresnės, mes išliekame vieningi ir kaip tik todėl randame efektyvius atsakus į visus antieuropietiškus iššūkius“.Valstybės vadovas pabrėžė, kad ukrainiečiai kartu su ES šalimis gina bendras vertybes ir pasiekia „akivaizdžias pergales“. Jis priminė, kad per šetis pastaruosius mėnesius iš okupantų rusų buvo išvaduota Charkivo sritis, dalis Chersono srities ir Chersono miestas.V. Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai už „plataus masto ir visapusišką pagalbą“ Ukrainai.
Zalužnas: rusai vėl puls KyjivąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadas mano, kad Rusija vėl bandys užimti Ukrainos sostinę Kyjivą (ankstesnį rusų puolimą ukrainiečiai atrėmė).„The Economist“ duoto interviu metu generolas Valerijus Zalužnas tvirtino, kad bando pasiruošti dar vienam Rusijos pajėgų bandymui užimti miestą. Tikėtina, jog puolimas įvyks vasarį arba kovą.Atsakydamas į klausimą, ką mano apie Rusijoje mobilizuotus 300 tūkst. rezervistų ir buvusių kareivių, jis atsakė, kad šis sprendimas pasiteisino: „Žinoma, jie yra prasčiau ekipuoti, bet vis tiek kelia mums problemų. Remiantis mūsų apytikriais skaičiavimais, Rusija turi 1,2–1,5 mln. žmonių rezervą. Rusai ruošia apie 200 tūkst. naujų karių. Neabejoju, kad jie vėl bandys užimti Kyjivą.“V. Zalužnas sakė, kad generolai apskaičiavo, kiek tankų, artilerijos pabūklų ir kareivių jiems reikia norint atremti dar vieną koncentruotą ataką. Jis nurodė, kad Rusijos kariuomenės vadai atitraukė karius, kad jų nepasiektų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pagamintos salvinės ugnies sistemos HIMARS, ir kad Ukraina neturi didesnio nuotolio ginkluotės.49-erių metų amžiaus V. Zalužnas dabartinį konfliktą palygino su Antruoju pasauliniu karu ir pareiškė, jog „kažkur už Uralo kalnų jie ruošia naujus išteklius“.„Remiantis mano skaičiavimais, jie trejus su puse ar ketverius metus intensyviai telkė išteklius: žmones, įrangą, šaudmenis. Manau, kad šių išteklių jiems turėjo pakakti trims mėnesiams, per kuriuos jie privalėjo pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tai, kad jie išeikvojo minėtuosius išteklius ir iššvaistė savo potencialą praktiškai nepasiekę jokių rezultatų, rodo, kad jų pozicija buvo pasirinkta netinkamai. Dabar jie vėl turi galvoti, kaip rasti išeitį iš šios situacijos“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.„Todėl tikriausiai jie ieško būdų trumpam nutraukti mūšius bet kokia kaina: apšaudydami civilius, palikdami mūsų žmonas ir vaikus mirtinai sušalti. Pauzės jiems reikia dėl vienos paprastos priežasties: jiems reikia laiko ištekliams sutelkti, kad galėtų sukurti naują potencialą ir toliau siekti savo tikslų“, – pridūrė jis.
Ukrainos kariškis ultimatyviai pakomentavo „šventinio ugnies nutraukimo“ idėją Nutraukti ugnį Ukrainoje bus galima tik tada, kai Rusijos kariuomenė paliks suverenią Ukrainos teritoriją.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas, praneša UNIAN.Žurnalistai brigados generolo pasiteiravo, ar įmanomas „laikinas ugnies nutraukimas per Naujuosius metus“.„Manau, kad mes visiškai nutrauksime ugnį tik tada, kai mūsų žemėje neliks nė vieno okupanto“, – griežtai atsakė O. Hromovas.UNIAN primena, jog ketvirtadienį buvo pranešta, kad nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino daugiau kaip 96 tūkst. Rusijos kareivių. Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iki metų pabaigos Rusija neteks 100 tūkst. kariškių.
Ukraina: Rusijos ir Irano dronuose yra užsienyje pagamintų detalių Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
JT žmogaus teisių vadovas pateikė informaciją apie šimtus greitų egzekucijų UkrainojeVos per pirmąsias Rusijos karo Ukrainoje savaites buvo nužudyta šimtai civilių gyventojų, ketvirtadienį pareiškė JT žmogaus teisių vadovas, pasmerkdamas galimus karo nusikaltimus.Kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Volkeris Türkas sakė, kad jo biuras dokumentais patvirtino, jog nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, iki balandžio 6 dienos trijuose Ukrainos regionuose buvo įvykdyta 441 civilių gyventojų egzekucija ir tiesioginė žmogžudystė.Pristatydamas savo biuro ataskaitą, V. Türkas teigė, kad per šį laikotarpį 102 kaimuose ir miestuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose buvo tiesiogiai nužudyti 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir 8 mergaitės.„Tikėtina, kad tikrieji skaičiai bus gerokai didesni, nes siekiame patvirtinti dar 198 įtariamus nužudymus šiuose regionuose, – sakė jis tarybai. – Yra rimtų požymių, kad ataskaitoje užfiksuotos greitos egzekucijos gali būti laikomos karo nusikaltimu – tyčiniu nužudymu.“Praėjusią savaitę karo nuniokotoje šalyje apsilankęs V. Türkas pateikė sukrečiančių detalių apie kai kurias ataskaitoje užfiksuotas žudynes.„Kai kuriais atvejais Rusijos kariai vykdė egzekucijas civiliams laikinose sulaikymo vietose“, – sakė jis. – Kiti buvo nužudyti iškart po saugumo patikrinimų jų pačių namuose, kiemuose ir prieangiuose, net jei auka aiškiai rodė, kad nekelia grėsmės, pavyzdžiui, iškeldama rankas į viršų.“Vyrai ir berniukai sudarė 88 proc. visų ataskaitoje pateiktų greitų egzekucijų aukų, sakė jis, „o tai rodo, kad į juos buvo neproporcingai taikomasi dėl lyties“.Pasak jo, be šių greitų egzekucijų į gyvenamuosius pastatus taip pat šaudė rusų šarvuočiai ir tankai, žudydami civilius gyventojus jų namuose, be to, „civiliai gyventojai buvo sušaudomi keliuose, važiuodami gyvenviečių ribose ar tarp jų, taip pat vykdami į darbą“.Nors tokios žudynės neapsiribojo konkrečiomis vietovėmis, kai kurios iš jų nukentėjo labiau nei kitos. Šimtai kūnų buvo aptikti Kyjivo priemiestyje Bučoje po to, kai kovo mėnesį iš ten buvo išstumta Rusijos kariuomenė.V. Türkas teigė, kad jo biuras užfiksavo, jog kovo 4–30 dienomis ten buvo nužudyti 73 civiliai gyventojai, įskaitant tris vaikus, ir „šiuo metu dokumentuoja dar 105 įtariamus civilių gyventojų nužudymus“.Po ataskaitoje nagrinėjamo laikotarpio V. Türko komanda toliau dokumentavo tebesitęsiančius šiurkščius pažeidimus, nuo kurių nukentėjo tiek civiliai, tiek kariai, įskaitant savavališkus sulaikymus, priverstinius dingimus, kankinimus ir seksualinį smurtą. Jis įspėjo, kad kol kas „labai trūksta tai pagrindžiančių dokumentų“.
Chersone po Rusijos apšaudymo dingo elektraChersoną ketvirtadienį apšaudžius Rusijos kariuomenei, pietiniame Ukrainos mieste dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius.Anksčiau pranešta, kad per atakas prieš atkovotą miesto centrą žuvo mažiausiai du žmonės.„Dėl priešo apšaudymo Chersonas visiškai liko be elektros energijos. Tęsiamas intensyvus kritinės infrastruktūros objekto miesto uosto teritorijoje apšaudymas. Atsiradus pirmai galimybei, elektros tarnybos darbuotojai pradės atkurti elektros tiekimą“, – socialiniame tinkle pranešė Jaroslavas Januševičius.
Rusija: Vatikanas mūsų atsiprašėRusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė neva Vatikanas atsiprašė už tai, kad popiežius čečėnus ir buriatus pavadino žiauriausiais Ukrainos karo dalyviais.Vatikano valstybės sekretoriatas atsiprašė Rusijos už popiežiaus Pranciškaus pastabas apie čečėnus ir buriatus, dalyvaujančius kare Ukrainoje, sakė M. Zacahrova.Pasak jos, Užsienio reikalų ministerija diplomatiniais kanalais gavo Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus Pietro Parolino kreipimąsi „dėl minėto pontifiko pareiškimo“.„Šiame kreipimesi visų pirma teigiama: „Vatikano valstybės sekretoriatas atsiprašo Rusijos pusės. Šventasis Sostas labai gerbia visas Rusijos tautas, jų orumą, tikėjimą ir kultūrą, taip pat kitas pasaulio šalis ir tautas“, – sakė M. Zacharova.Pasak jos, Rusijos pusė mano, kad „šis incidentas baigėsi“. Duodamas interviu amerikiečių krikščioniškam žurnalui „America“ čečėnų ir buriatų karius Katalikų Bažnyčios vadovas pavadino vienais žiauriausių į Ukrainą pasiųstų karių.„Kai kalbu apie Ukrainą, kalbu kaip apie tautą, priimančią kankinių mirtį. Jei yra žmonės, tapę kankiniais, yra ir tie, kurie juos kankina. Kai kalbu apie Ukrainą, kalbu apie žiaurumą <...> Patys žiauriausi paprastai yra tie, kurie atvyksta iš Rusijos, bet nesilaiko Rusijos tradicijos, – čečėnai, buriatai ir t. t.“, – pasakė popiežius Pranciškus.Maskva kaltinama, kad rugsėjį, kai Kremlius paskelbė šimtų tūkstančių vyrų mobilizaciją, į Ukrainą buvo pasiųsta neproporcingai daug mobilizuotųjų iš Sibiro ir Kaukazo etninių mažumų. Kremliaus kritikai teigia, kad mažumų iš skurdžių ir izoliuotų regionų Ukrainoje miršta daugiau nei etninių rusų. Ukraina juos kaltina ir vykdžius žiaurumus, pavyzdžiui, Bučoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama civilių žudymu.
Nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 447 vaikai Nuo Rusijos invazijos pradžios rusų pajėgos Ukrainoje nužudė 447 vaikus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.856 vaikai, šiais duomenimis, buvo sužeisti. Tačiau ši informacija esą nėra tiksli, nes tyrimas dar vyksta kovų zonose, okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.Daugiausiai vaikų žuvo ir buvo sužeista Donecke (426), Charkive (267), Kyjive (117), Mykolajive (80), Zaporižioje (78), Chersone (72), Černihive (68), Luhanske (65) ir Dnipropetrovske (33).
Rusai smogė Chersono centrui, yra žuvusių Ketvirtadienio rytą rusų okupantai vėl smogė Chersono centrui, netoli miesto administracijos pastato, į kurį buvo taikytasi ir trečiadienį, pranešė portalas „Unian“, remdamasis prezidento kanceliarijos pranešimu.Regioninio skubios pagalbos ir nelaimių medicinos centro duomenimis, sviedinys pataikė į vietą, kurioje yra medicinos ir humanitarinės pagalbos punktas.Pasak „Suspilne Cherson“, žuvo 32 metų paramedikė ir 70-metis vyras, kuris tikriausiai atvyko prašyti pagalbos. Dar du žmonės (44 metų moteris ir 38 metų vyras) buvo sužeisti.Po to, kai Ukrainos gynėjai išlaisvino Chersono regiono dešinįjį krantą nuo Rusijos okupantų, ypač Chersono miestą, okupantai pradėjo nuolat apšaudyti išlaisvintą teritoriją.Vien gruodžio 14 dieną okupantai iš artilerijos, raketų, tankų, minosvaidžių ir bepiločių orlaivių 86 kartus apšaudė Chersono regioną.Taip pat buvo surengta masinė ataka prieš Chersoną. Buvo apgadinta laivų statykla, švietimo įstaiga, sandėliai, laikraščio redakcijos patalpos, mokykla, parduotuvė, regiono administracijos pastatas, privatūs ir gyvenamieji namai.Per atakas žuvo trys žmonės (tarp jų 8 metų berniukas), dar 13 Chersono gyventojų patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.Iš viso Ukrainoje praėjusią parą dėl Rusijos agresijos žuvo 7 civiliai gyventojai ir dar 19 buvo sužeisti, teigia „Ukrinform“. Tokius regioninių karinių administracijų duomenis „Telegram“ paskelbė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.Pranešama, kad be Chersono, Donecko regione žuvo du ir buvo sužeisti keturi žmonės, Zaporižioje – atitinkamai du ir vienas, Charkivo regione – vienas sužeistas.Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos teisėsaugininkai užregistravo 71 957 su karu susijusius okupantų nusikaltimus.
Žiniasklaida: ES ir NATO paskelbs bendrą pareiškimą, raginantį Rusiją trauktis iš Ukrainos Praėjus devyniems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, ES ir NATO netrukus turėtų paskelbti bendrą pareiškimą, kuriame paragins Maskvą nutraukti karą ir palikti Ukrainą, ir pažadės Kyjivui visišką paramą. Pareiškimo projektas rengiamas jau kurį laiką, rašo JAV politikos žurnalas „Politico“.Jo paskelbimas esą užsitęsė dėl įtampos tarp Turkijos ir Kipro. Du diplomatai, kalbėję su „Politico“, sakė, kad pareiškimas tikriausiai bus paskelbtas kitos savaitės pradžioje ar pirmosiomis 2023 metų dienomis.Šalys, anot projekto, susitarė „neribotai remti prigimtinę Ukrainos teisę į savo gynybą ir teisę pasirinkti savo likimą“. Pareiškime taip pat teigiama, kad „žiaurus Rusijos karas paaštrino maisto produktų ir energijos krizę, kuri paveikė milijardus žmonių visame pasaulyje“.
Per rusų apšaudymą Chersone žuvo du žmonėsUkraina pranešė, kad ketvirtadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės pietiniame Chersono mieste, kuris tapo nuolatiniu taikiniu nuo tada, kai ukrainiečių pajėgos praėjusį mėnesį jį atkovojo.„Priešas vėl smogė į miesto centrą. Už šimto metrų nuo Chersono srities administracinio pastato... Turima informacijos apie du žuvusius žmones. Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.
Britų žvalgyba: mažai tikėtina, kad rusų ir baltarusių pajėgos galėtų sėkmingai smogti Ukrainos šiaureiBritų žvalgyba mano, kad sėkmingas rusų puolimas Ukrainos šiaurėje iš Baltarusijos pusės šiuo metu mažai tikėtinas – nors Maskva neseniai Baltarusijoje dislokavo daugiau rezervistų, o pati šalis prieš kelias dienas pradėjo savo ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtoje kasdieninėje britų Gynybos ministerijos ataskaitoje. Šiuo metu nemanoma, kad Baltarusijos ir Rusijos daliniai galėtų suformuoti pajėgas, kurios gebėtų surengti sėkmingą puolimą Ukrainos šiaurėje, pažymima čia.Baltarusija remia Rusiją kare su Ukraina, pavyzdžiui, suteikdama galimybes iš savo teritorijos leisti Rusijos raketas.
Ukraina: rusų okupantai Chersone kankino ir vaikus Neseniai išlaisvintame Chersono mieste, Ukrainos duomenimis, rusų okupantai kankino ir vaikus. „Chersono srityje radome dešimt kankinimo kamerų, keturias jų – Chersono mieste, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytras Lubinecas. – Vienoje kankinimo kamerų radome atskirą patalpą, kamerą, kurioje buvo laikomi vaikai... net okupantai taip ją vadino – vaikų kamera.“Ši kamerą nuo gretimų patalpų esą skyrėsi tik tuo, kad okupantai ant grindų buvo patiesę plonus kilimėlius. „Mes užfiksavome, kad vaikai negaudavo gerti. Jie gaudavo vandens tik kas antrą dieną. Jiems praktiškai neduodavo valgyti“, – kalbėjo D. Lubinecas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Vaikams esą buvo daromas psichologinis spaudimas. „Jie sakė vaikams, kad tėvai juos paliko ir negrįš“, – teigė pareigūnas. Tačiau jis kol kas nepateikė savo teiginių įrodymų. Nepriklausomai jų patikrinti kol kas nėra galimybės.Jau lapkričio pabaigoje Ukrainos tyrėjai pranešė radę keturis rusų okupantų naudotus kankinimų kambarius. Jie nustatė iš viso keturis pastatus, kuriuose „rusų okupantai neteisėtai laikė žmones ir juos žiauriai kankino“, – teigė Generalinė prokuratūra Kyjive.Ukrainos pajėgos Chersono miestą išvadavo lapkričio 11 dieną.
Lenkijos parlamentas pripažino Rusiją terorizmo rėmėjaLenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe. Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų. Rezoliucijoje taip pat skelbiama, kad Kremlius puola kitų šalių teritorijas, vykdo karo nusikaltimus ir genocidą bei užsiima priešiška ekonomine veikla, ypač energetikos sektoriuje. Be to, pažymima, kad Rusija yra tiesiogiai atsakinga dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje.2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per tą katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius. Lenkijos parlamento priimtoje rezoliucijoje Maskva taip pat vadinama tiesiogiai atsakinga už Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofą Smolenske 2010-ųjų balandį, per kurią žuvo 96 lėktuve buvę asmenys, įskaitant tuometinį šalies prezidentą Lechą Kaczynskį, Lenkijos vyriausybės pareigūnus, aukšto rango Lenkijos ir NATO kariuomenės vadus bei Lenkijos parlamento narius.Parlamentas pažymėjo, kad Rusija ir toliau tęsią „brutalią ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą“.Jis taip pat pasmerkė Kremliaus įvykdytą „piratavimo aktą“, kai Rusija blokavo Ukrainos uostus ir paralyžiavo į juos vedantį jūros eismą be karo paskelbimo. „Rusijos kariai vykdo teroristinius išpuolius visoje užgrobtoje teritorijoje, dėl to žuvo tūkstančiai žmonių, įskaitant daugybę vaikų. Rusijos Federacija ir jos ginkluotosios struktūros bei formuotės vykdo teroro aktus prieš civilinę infrastruktūrą, masinius šaudymus ir grobimus, seksualinį smurtą ir kankinimus, atiminėja vaikus iš šeimų, siekdamos juos rusinti, vykdo masinius gyventojų trėmimus, priverstinai šaukia Ukrainos piliečius į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir vagia turtą. Rusija nuolat pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais“, – teigė lenkų parlamento nariai. Parlamentas taip pat paragino tarptautinę bendruomenę sukurti karo žalos atlyginimo mechanizmą Ukrainai ir suteikti kompensacijų valstybėms, organizacijoms ir asmenims, patyrusiems nuostolių per karą. Naujienų agentūra „Unian“ primena, kad rudenį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Rusijos režimą paskelbė teroristiniu. Panašų sprendimą priėmė ir NATO Parlamentinė Asamblėja, kuri taip pat paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos įvykdytiems nusikaltimams tirti. Tuo tarpu lapkričio 23 dieną Europos Parlamentas pripažino Rusiją terorizmo rėmėja. Anksčiau šį mėnesį Lenkijos parlamentas nepriėmė rezoliucijos dėl pakeitimų, susijusių su L. Kaczynskio žūtimi.
Rusijos Kursko mieste nugriaudėjo sprogimaiGruodžio 14 dienos vakare Rusijos Kursko mieste nugriaudėjo sprogimai. Liudininkai pažymi, kad sprogimai buvo girdimi nuo aerodromo pusės.„Kurske garsu. Skelbiama apie du sprogimus aerodromo rajone“, – rašė „Telegram“ kanalas „Tipičnij Kursk“. Netrukus pasirodė vaizdo įrašai su sprogimų garsais.Tuo metu Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas tvirtina, kad „virš Kursko rajono šį vakarą suveikė oro gynybos sistema“. Pasak jo, aukų ar „kokių nors sugriovimų“ nėra.Kaip skelbia „The Guardian“, prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Antonas Heraščenka „Telegram“ kanale  paskelbė keletą atnaujintų pranešimų, kuriuose nurodė, jog kariniam objektui smogė „nežinomas dronas“.  Remdamasis nepatikslintais Rusijos žiniasklaidos pranešimais, viename įraše jis teigė, kad 22 val. 30 min. vietos laiku „Kurske, netoli aerodromo, įvyko du sprogimai“. „Kariniam objektui Kurske smogė nežinomas dronas“, – vėliau pridūrė jis.Filmuotoje medžiagoje, kuri sklido internete, matyti, kaip maždaug 22 val. vietos laiku Rusijos vakaruose esantį miestą sudrebina keli sprogimai.https://twitter.com/Liveuamap/status/1603139954271477767
Zelenskis kalba apie pažangą oro gynybos klausimuPo naujų Rusijos dronų atakų prieš Ukrainos sostinę Kyjivą prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi modernesnių ir efektyvesnių oro gynybos sistemų iš Vakarų. „Šią savaitę pasiekėme reikšmingos pažangos oro gynybos klausimu“, - sakė jis trečiadienio vakarą Kyjive paskelbtame vaizdo įraše. Detalių jis neįvardijo. Anot žiniasklaidos, JAV vyriausybė svarsto perduoti Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų.Pasak V. Zelenskio, trečiadienio rytą buvo numušta 13 Rusijos dronų. „Tai reiškia 13 apsaugotų infrastruktūros objektų, tai išgelbėtos gyvybės“, - kalbėjo jis. Ukraina esą vis labiau plečia savo oro gynybą. „Ir darome viską, kad Ukraina gautų daugiau modernių ir efektyvesnių sistemų“, - pažymėjo prezidentas, Neįvardydamas detalių, jis pridūrė, kad rengiami susitarimai dėl šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo.Rusija pastaruoju metu smarkiai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Po pokalbio su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Tautos ir Ukraina drauge rengia misiją patikrinti energetikos objektus.
Įvardijo, kada gali laukti dar stipresnis Rusijos puolimasKitos savaitės pradžioje Rusijos pajėgos gali pradėti naują masinį Ukrainos apšaudymą.Priešas masinio puolimo bangai ruošėsi maždaug dvi savaites, „Channel 24“ sakė karinis instruktorius pilotas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.“...Todėl, jei tai (masinė Rusijos ataka – red.) įvyks, manau, kitos savaitės pradžioje, ne anksčiau“, – perspėjo ekspertas.Pulkininkas pridūrė, kad kartu su raketomis priešas gali paleisti Irano bepiločius lėktuvus „Shahad“.“...po smūgių į Engelsą, į Diagilevą rusams jau dabar kyla tam tikrų logistinių problemų, ir jie puikiai žino, kad mes stebėsime raketų nešėjų (raketų – red.) judėjimą... bent jau iki Uralo... todėl jie... dabar greičiausiai keis pačių raketų nešėjų maršrutus, na, ir raketų taip pat... Maršrutų keitimas... gali pailginti pasirengimo (smūgiui – red.) laiką“, – aiškino ekspertas.
Erdoganas: Turkija tęs taikos derybas su Rusija ir UkrainaAnkara vis dar tikisi pasiekti paliaubas Ukrainoje per derybas su abiem pusėmis, trečiadienį per susitikimą su Turkmėnistano ir Azerbaidžano lyderiais sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.„Su grūdų eksporto susitarimu ir apsikeitimu kaliniais pamatėme, kad kelias į taiką gali būti nutiestas, jei diplomatijai bus suteikta galimybė“, – sakė jis. - Tęsiame derybas su Putinu ir Zelenskiu šia kryptimi. Tikiuosi, kad pirmieji pasieksime paliaubas, o vėliau ir ilgalaikę taiką mūsų regione.“Turkija kartu su JT tarpininkavo sudarant susitarimą atblokuoti Ukrainos uostus prekybai grūdais, o rugsėjį organizavo 200 kalinių mainus tarp Rusijos ir Ukrainos.R. T. Erdogano vyriausybė palaiko gerus santykius su abiem pusėmis – Turkijos lyderis reguliariai susitinka su Vladimiru Putinu, o Turkija nenustoja tiekti Kijevui „Bayraktar“ dronų.
Baltieji rūmai: JAV nesitiki, jog karo veiksmai Ukrainoje bus nutraukti žiemąAtsižvelgiant į aktyvų Rusijos karo Ukrainoje tęsimą, JAV nesitiki, kad kovos baigsis ateinančiais žiemos mėnesiais.Šį vertinimą trečiadienį pateikė Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“.„Nesitikime, kad kovos baigsis artimiausiais žiemos mėnesiais“, – sakė J. Bideno administracijos pareigūnas.Jis paaiškino, kad dabar Donbase vyksta nuožmūs mūšiai, ypač Bachmute ir aplink jį, kurie „tęsis kurį laiką“.Žurnalistų paklaustas apie galimybę karo pabaigoje surengti taikos derybas su Rusija, J. Kirby pabrėžė, kad tai turėtų nuspręsti Ukrainos pusė.Kaip pranešė „Ukrinform“, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, dabar Rusijos pajėgos sutelkia savo pastangas vykdyti puolamąsias operacijas Bakhmuto ir Avdiivkos kryptimis. Rusai taip pat bando pagerinti taktinę situaciją Kupyansko ir Limano kryptimis. Volynės ir Polesie kryptyse situacija yra be reikšmingų pokyčių.
Kremlius pareiškė, kad JAV Ukrainai atsiųstos „Patriot“ sistemos taps Rusijos taikiniu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jei JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ bus išsiųstos į Ukrainą, jos būtų teisėti Rusijos pajėgų taikiniai. Tačiau jis pridūrė, kad JAV planas nebuvo patvirtintas.CNN paklausė D. Peskovo, ar jis laikosi tos pačios nuomonės, kaip buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, sakęs, kad „Patriot“ „tuoj pat taps teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu“.„Žinoma“, – atsakė D. Peskovas. Tačiau jis pridūrė: „Kol kas susilaikyčiau nuo komentarų, nes tai tik žiniasklaidos pranešimai“.CNN tik antradienį pranešė, kad Joe Bideno administracija baigia rengti planus išsiųsti priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą, o sprendimas gali būti paskelbtas jau šią savaitę, teigia du JAV pareigūnai ir aukštas administracijos pareigūnas.Pentagono planą dar turi patvirtinti gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kad jis būtų išsiųstas prezidentui Joe Bidenui pasirašyti. Trys pareigūnai CNN sakė, kad tikimasi patvirtinimo.
Per kratas su Rusija susijusiose stačiatikių cerkvėse Ukrainoje rasta „propagandinės literatūros“Per kratas bažnyčiose ir vienuolynuose visoje Ukrainoje saugumo tarnyba SBU trečiadienį aptiko „propagandinės literatūros“. Pastaruoju metu Ukrainos kontržvalgyba apieško su Rusija susijusias Ukrainos stačiatikių cerkves ir religines vietas.„Trečiadienį per kratas Ukrainos saugumo tarnyba aptiko Rusijos pasus, propagandinę literatūrą ir diplomatinių kelionių dokumentų“, išduotų Rusijos okupacinės valdžios, sakoma agentūros pranešime.Anksčiau SBU paskelbė, kad imamasi „kontržvalgybos priemonių“ daugiau nei dešimtyje religinių vietų keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarinį Lvivo regioną, pietinį Chersono regioną ir Žytomyro regioną šalies šiaurės vakaruose.„Šiuose leidiniuose Rusijos Federacijos atstovai neigia, kad egzistuoja ukrainiečių tauta, jų kalba ir kultūra, kvestionuoja Ukrainos valstybingumą“, – nurodė SBU.Tarnyba paskelbė konfiskuotų Rusijos pasų, šv. Jurgio (Georgijaus) juostelių, jos yra Rusijos kariniai simboliai, plačiai naudojami karo šalininkų, ir Maskvą remiančių dokumentų nuotraukas. Anksčiau šį mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina ribos su Rusija susijusias religines organizacijas šalyje.Anksčiau trečiadienį SBU pareiškė, kad imasi priemonių, kuriomis siekiama „užkirsti kelią naudoti religines bendruomenes kaip „rusų pasaulio“ centrus ir apsaugoti gyventojus nuo provokacijų ir teroro aktų“. Ji paskelbė nuotraukas, kuriose chaki spalvos uniforma vilkintys darbuotojai apžiūri religines vietas, kai kada lydimi ilgais juodais drabužiais vilkinčių dvasininkų.
Chersono regione per Rusijos apšaudymą žuvo civilis, tarp sužeistųjų yra vaikasChersono regione dėl Rusijos apšaudymo trečiadienį žuvo 38 metų vyras, tarp sužeistųjų yra septynerių metų vaikas.Pasak „Ukrinform“, Chersono gynybos pajėgų spaudos tarnybos vadovas Dmytro Pletenchukas tai praneša socialiniame tinkle „Facebook“.Pasak D. Pletenchuko, Chersono regione vėl mirė civilis – 38 metų vyras. Tarp sužeistųjų yra septynerių metų vaikas. Daug žalos buvo padaryta namams, taip pat buvo sudeginti automobiliai.Vėliau jis pridūrė, kad Chersone dar viena moteris buvo rasta negyva. Anot jo, tai genocidas.Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos užpuolikai gruodžio 14 dieną iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų apšaudė Chersono regioninės karinės administracijos pastatą, apgadino du aukštus.
ES ir ASEAN viršūnių susitikimas baigėsi bendrai nepasmerkus RusijosEuropos Sąjungai (ES) nepavyko įtikinti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) drauge pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą.Trečiadienį Briuselyje vykusio pirmojo didelio abiejų organizacijų viršūnių susitikimo baigiamajame dokumente tik konstatuota, kad dauguma dalyvaujančių valstybių griežtai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą.To priežastimi diplomatai nurodė Vietnamo, Laoso ir Tailando poziciją. Šios trys šalys susilaikė ir per paskutinį didelį balsavimą dėl Rusiją kritikuojančios JT rezoliucijos.ASEAN be Tailando, Vietnamo ir Laoso dar priklauso Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Malaizija, Mianmaras, Filipinai ir Singapūras. Tiesa, Mianmaro vadovybė dėl karinio pučo 2021-aisiais į viršūnių susitikimą nebuvo pakviesta.Šalių lyderių susitikimas surengtas 45-ųjų ES ir ASEAN diplomatinių santykių gyvavimo metinių proga. ES duomenimis, jis buvo pirmasis tokiu dideliu formatu. Iki šiol paprastai buvo posėdžiaujama ministrų lygiu.
Zalužnis: Ukrainos pajėgos ruošiasi įvairiems scenarijamsUkrainos gynybos pajėgos artimiausiais mėnesiais ruošiasi įvairiems scenarijams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnis tai pasakė per pokalbį su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu Kawoli.Pašnekovai apsikeitė strateginės situacijos vertinimais ir aptarė Ukrainos ginklų ir įrangos poreikius.„Dedame visas pastangas, kad stabilizuotume situaciją rytuose, Ukrainos gynybos pajėgos ruošiasi įvairiems įvykių raidos scenarijams artimiausiais mėnesiais“, – sakė V. Zalužnis.
Chersone aptikta tariama vaikų kankinimo kameraUkrainos valdžios institucijos pietiniame Chersono uostamiestyje aptiko tariamą „vaikų kankinimo kamerą“, praneša laikraštis „Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubincevo pranešimu.D. Lubinecas sakė, kad patalpa, kurioje Rusijos pajėgos, kaip įtariama, sulaikė ir kankino vaikus, buvo aptikta gruodžio 14 d.Pranešama, kad kambaryje, pavadintame „vaikų kamera“, rusų kariai psichologiškai smurtavo prieš vaikus, teigė vietos gyventojų liudijimai.Vaikams taip pat buvo duodama mažai vandens ir beveik negaudavo maisto, sakė A. Lubinecas.„Maniau, kad po Bučos, Irpino... dugno jau nebeįveiksime, tačiau Chersone tikrai pasiekėme dugną.“Sky News negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Zelenskis ragina EP kuo greičiau įsteigti Specialųjį tribunolą RusijaiUkrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalauja, kad specialusis tribunolas Rusijos vadovybei būtų sukurtas kuo greičiau, nelaukiant karo pabaigos.„Būtina veikti dabar – nelaukiant karo pabaigos – siekiant patraukti atsakomybėn visus, kurie jį pradėjo, ir užkirsti kelią bet kokiam agresijos pasikartojimui. Tai bus veiksmingiausia laisvės, žmogaus teisių, teisinės valstybės ir kitų mūsų bendrų vertybių, kurias visų pirma įkūnija šis Europos Parlamento apdovanojimas – Sacharovo premija, apsauga“, – sakė V. Zelenskis.
UNICEF: rusų atakos prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą skaudžiai atsiliepia vaikams Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą padariniai skaudžiai atsiliepia ir vaikams. Beveik kiekvienas vaikas šalyje – apie 7 mln. – neturi nuolatinės prieigos prie elektros, šildymo ir vandens, trečiadienį pranešė JT Vaikų fondas (UNHCR). Vaikams tenka kęsti ne tik didelį šaltį, jie, pavyzdžiui, taip pat negali mokytis nuotoliu.Nuotolinės pamokos daugeliui mergaičių ir berniukų yra vienintelė galimybė mokytis, nes daug mokyklų yra apgadintos arba sugriautos, sakoma UNICEF pranešime. Nesant elektros, apribotas ir vaikų kontaktas su draugais ar giminaičiais, o tai neigiamai veikia jų psichiką. Skaičiuojama, kad 1,5 mln. vaikų gresia depresija, baimės būsenos, potrauminis stresas ir kitos psichikos sveikatos problemos.„Milijonų vaikų laukia niūri žiema šaltyje ir tamsoje – nežinant, kaip ir kada padėtis pagerės“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell. UNICEF prie fronto linijos ir naujai prieinamose Charkivo, Chersono ir Donecko sričių teritorijose pradėjo dalyti paketus su žieminiais rūbais, prietaisus vandeniui šildyti bei generatorius.Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą. Pastaruoju metu Rusija savo atakas, be kita ko, sutelkia į elektrines ir šilumines elektrines. Spaudžiant šalčiui, daug namų ūkių Ukrainoje priversti kurį laiką gyventi be šildymo, elektros ir vandens.
Chersone per apšaudymą sužeisti mažiausiai šeši civiliaiPietų Ukrainos Chersono mieste per anksčiau trečiadienį surengtą Rusijos kariuomenės apšaudymą sužeisti mažiausiai šeši civiliai. Apie tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„2022 m. gruodžio 14 d. Rusijos kariai vėl apšaudė Chersono miestą, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę“, – teigė prokuratūra.Kaip jau skelbta anksčiau, per šį apšaudymą buvo nusitaikyta į regioninės valstybinės administracijos pastatą. Per smūgį buvo apgriauti du pastato aukštai. Vėliau patvirtinta, kad taip pat buvo išmušti aplinkinių pastatų langai, negana to, buvo gautas pranešimas apie netoliese kilusį gaisrą. Įvairaus sunkumo sužalojimų patyrė šeši civiliai. Jiems šiuo metu teikiama medicinos pagalba.Preliminariais duomenimis, rusai šiam smūgiui pasitelkė daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS).Rusijos kariuomenė lapkritį pasitraukė iš Chersono ir nuo tada šį miestą vis apšaudo.
Rusija teigia gavusi rekordinį grūdų derlių, įskaitant iš okupuotų Ukrainos teritorijų Praėjus maždaug devyniems su puse mėnesio nuo invazijos į kaimyninę Ukrainą pradžios, Rusija pranešė apie rekordinį grūdų derlių, tačiau manoma, kad dalį derliaus ji pavogė iš okupuotų teritorijų."Šiai dienai (derlius) yra 159 mln. tonų bruto masės. Tikimės, kad jo grynoji vertė (neto) bus apie 150 mln. tonų ", - trečiadienį per posėdį Rusijos parlamente, Valstybės Dūmoje, sakė Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas. Manoma, kad į bendrą sumą įtraukti grūdai, nuimti Ukrainos teritorijose, kurias Rusija aneksavo pažeisdama tarptautinę teisę. Ukraina ne kartą kaltino Rusiją stambiu mastu vagiant grūdus.JAV kosmoso agentūra NASA, remdamasi palydovinių vaizdų analize, lapkritį pranešė, kad Rusija okupuotose Ukrainos teritorijose nuėmė 5,8 mln. tonų kviečių, jų vertė – maždaug milijardas JAV dolerių.Vis dėlto net neįskaitant Ukrainos grūdų derlius reikšmingai didesnis lyginant su praėjusiais metais, kai buvo prikulta apie 120 mln. tonų grūdų. Ankstesnis rekordinis grūdų derlius Rusijoje buvo 2017 m. ir siekė 135 mln. tonų.D. Patruševo teigimu, cukrinių runkelių, sojų pupelių, rapsų, bulvių, vaisių ir daržovių derlius 2022 m. taip pat didesnis nei ankstesniais metais.Rusija yra viena iš pirmaujančių grūdų eksportuotojų pasaulyje, o Rusijos derliaus sėkmė turi didelės įtakos grūdų kainoms tarptautinėje rinkoje. Grūdų kainos šiais metais smarkiai išaugo, daugiausia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Rusijos vykdomos Ukrainos Juodosios jūros uostų blokados. Maskva paskelbė apie planus 2023 m. padvigubinti grūdų eksportą.
Zelenskis ragina Europą paremti karo tribunolą Rusijos lyderiams teisti Trečiadienį priimdamas aukščiausią Europos Sąjungos (ES) apdovanojimą žmogaus teisių srityje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europą padėti greitai įsteigti tribunolą, kuris teistų Rusijos vadovybę už „agresijos nusikaltimą“.„Raginu jus visus, jūsų partijas ir valstybes veiksmingai paremti šį darbą. Tribunolas turi pradėti dirbti“, – Europos Parlamentui vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. „Būtina, kad tai kuo greičiau taptų realybe.“V. Zelenskis kalbėjo atsiimdamas kasmetinę Europos Sąjungos A. Sacharovo premiją, pabrėžęs, kad priima ją  „drąsių Ukrainos žmonių“ vardu.ES vykdomoji valdžia palaiko Ukrainos siekį sukurti tribunolą, kurio tikslas būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausius Maskvos pareigūnus, ir ragina bloko valstybes nares prisidėti. Daugelis ES šalių, įskaitant Baltijos valstybes, Lenkiją ir Nyderlandus, taip pat smarkiai remia pasiūlymą.Ukraina reikalauja specialaus tribunolo, kad Kremlius atsakytų už „agresijos nusikaltimą“, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas neturi tokios jurisdikcijos.„Rusijos sugriauti miestai ir kaimai, sugriauti gyvenimai turėtų atsispindėti nuosprendžiuose ne tik tiems, kurie visa tai tiesiogiai įvykdė, bet ir tiems, kurie suorganizavo ir pradėjo šią agresiją“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis tvirtino, kad jo šalis galiausiai nugalės įsiveržusias Maskvos pajėgas ir suduos triuškinantį smūgį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijoms. „Mes laimėsime, kad daugiau nebūtų mėginimų vėl imtis genocido politikos prieš mūsų žmones tiek Ukrainoje, tiek visoje Europoje, – sakė V. Zelenskis. – Turime sukurti ir sukursime naują veiksmingą saugumo architektūrą pasaulinei laisvei ir tarptautinei teisei bei tvarkai apginti“.
EK išmokėjo Ukrainai 500 mln. eurų dydžio paskolą Europos Komisija (EK) pranešė, kad trečiadienį išmokėjo Rusijos užpultai Ukrainai dar vieną, šįkart – 500 mln. eurų dydžio paskolą.Anot EK, šios lėšos buvo skirtos pagal anksčiau patvirtintą multimilijardinį paskolų paketą, kuriuo siekiama padėti šiai šaliai padengti jos viešąsias išlaidas.Komisija nurodė, kad pridėjus naujausią sumą Europos Sąjunga (ES) nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki šios dienos jau išmokėjo Kyjivui paskolų už 7,2 mlrd. eurų. Tuo metu bendra bloko skirta finansinė, biudžetinė ir humanitarinė parama, EK teigimu, šiuo metu siekia 19,7 mlrd. eurų.2023 m. EK ketina skirti Ukrainai 18 mlrd. paramos sumą.
Chersone Rusijos raketa pataikė į regioninės valstybinės administracijos pastatąNeseniai išlaisvintame Pietų Ukrainos Chersono mieste trečiadienį Rusijos raketa pataikė regioninės valstybinės administracijos pastatą.Apie tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi „The Guardian“.Pasak jo, per šį smūgį buvo apgriauti du pastato aukštai, tačiau duomenų apie sužeistuosius nėra.Rusijos kariuomenė lapkritį pasitraukė iš šio miesto ir nuo tada jį vis apšaudo.https://t.me/uniannet/83288
Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino dar 64 karius Trečiadienį Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė karo belaisviais. Iš rusų nelaisvės grįžo dar 64 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku.Tarp išlaisvintų karių – Ukrainos gynėjai, kariavę Donecko ir Luhansko srityse, dalyvavę Bachmuto gynyboje. Tai karininkai, eiliniai ir seržantai.Ukrainai taip pat pavyko išlaisvinti JAV pilietį Suedi Murekezi ir susigrąžinti keturių žuvusiųjų palaikus.„rbc.ua“ primena, kad gruodžio 6 d. iš rusų nelaisvės grįžo 60 Ukrainos gynėjų. Tą pačią dieną Ukrainai buvo perduoti 49 žuvusių jos kariškių palaikai.
Kremlius: apie Kalėdų ar Naujųjų metų paliaubas Ukrainoje nediskutuojamaKremlius trečiadienį pareiškė, kad iš Kyjivo negavo jokių pasiūlymų nutraukti kovas Ukrainoje per artėjančias šventes ir kad paliaubų nėra Maskvos darbotvarkėje.„Ne, jokių pasiūlymų iš niekieno negauta ir tokia tema nėra įtraukta į darbotvarkę“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, atsakydamas į klausimą, ar Rusija sustabdys karo veiksmus per Kalėdas arba Naujuosius metus.
Popiežius ragina per Kalėdas išleisti mažiau pinigų ir skirti juos Ukrainai Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino žmones mažiau išlaidauti kalėdinėms dovanoms ir šventiniams pokyliams, o sutaupytus pinigus paaukoti karo nuniokotai Ukrainai.„Malonu švęsti Kalėdas. Tačiau šiek tiek sumažinkime kalėdinių išlaidų lygį, – sakė Pranciškus per kassavaitinę bendrąją audienciją Vatikane. – Tegul bus kuklesnės Kalėdos su kuklesnėmis dovanomis. Siųskime tai, ką sutaupome, Ukrainos žmonėms, tiems, kuriems to reikia“.Praėjus beveik 10-čiai karo mėnesių sunkumai tik dar labiau didėja, nes prasidėjo žiema, o Rusija daužo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Raketų smūgiai paralyžiuoja šalies gyvenimą – visoje Ukrainoje periodiškai dingsta elektra, šildymas, vanduo ir telefono ryšys.Ukrainiečiai „labai kenčia. Jie alkani, jiems šalta. Daug žmonių miršta, nes nėra gydytojų ir slaugytojų“, – sakė popiežius.Antradienį Ukrainos Vakarų sąjungininkės pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų skubios žiemos pagalbos, kad padėtų šaliai atlaikyti Rusijos puolimą.
„Ukrenergo“: per naujausią Rusijos ataką prieš Kyjivo sritį energetikos infrastruktūra nenukentėjo Per naujausią Rusijos kariuomenės dronų ataką prieš Ukrainos Kyjivo sritį tenykštė energetikos infrastruktūra nenukentėjo.Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“, kurią cituoja „The Guardian“.„Dėl puikaus oro gynybos pajėgų darbo energetikos infrastruktūros objektai nebuvo apgadinti – buvo numušti visi 13 dronų“, – rašoma „Ukrenergo“ „Telegram“ kanale.Nuo spalio Rusijos kariuomenė prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą rengia masines dronų ir raketų atakas.
Ukrainos pareigūnai krečia dar 19 cerkvių ir vienuolynų Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai atlieka kratas 19-oje Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios vienuolynų ir cerkvių devyniose šalies srityse.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos tarnyba.Gautomis žiniomis, UST darbuotojai atvyko į  Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios objektus Užkarpatės, Černivcų, Rivnės, Voluinės, Mykolajivo, Sumų, Lvivo, Žytomyro ir Chersono srityse.Pareigūnai tikrina, ar šventyklos nenaudojamos „rusų pasaulio“ ideologijai skleisti.Anksčiau Aukščiausios Rados humanitarinės ir informacinės politikos komitetas rekomendavo parlamentui priimti įstatymą, draudžiantį Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios ir su ja susijusių religinių organizacijų veiklą.  
Netoli okupuoto Melitopolio per sprogdinimą apgadintas rusams svarbus tiltasUkrainos Zaporižios srityje netoli okupuoto Melitopolio per sprogdinimą įdubo svarbus tiltas, kuriuo rusų okupantai iš rytų perkeldavo karinę techniką, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.„Melitopolyje „pavargo“ tiltas, jungęs miestą su Kostiantynivkos kaimu. Tai vienas iš strategiškai svarbių tiltų „pavargus“ Krymo tiltui. Būtent juo (Kostiantynivkos tiltu) okupantai vežė karinę techniką iš rytų. Ką gi, nebrangūs rašistai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau šalia. Bėgsite neatsigręždami!“ – pirmadienio vakarą platformoje „Telegram“ parašė I. Fedorovas.Rusijos primesta administracija antradienį apkaltino Kyjivą remiančias pajėgas sprogmenimis apgadinus tiltą į Melitopolį – strateginę reikšmę turintį miestą Maskvos okupuotoje Zaporižios srities dalyje.Ataka įvykdyta Ukrainos kariams savaitgalį smogus Melitopoliui ir atidarius naują frontą šalies pietuose.Melitopolis kaip didelis transporto mazgas yra labai svarbus norint išvaduoti Ukrainos pietinius regionus.„Tiltą Kostiantynivkos kaime rytiniame Melitopolio pakraštyje apgadino teroristai“, – per „Telegram“ pranešė Maskvos primestos regiono administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.Pasak jo, ataka įvykdyta panaudojant sprogmenis.V. Rogovas žalos masto neapibūdino, bet jo paskyrose socialinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti, kad vidurinė tilto atkarpa įdubo.Tiltu buvo naudojamasi aprūpinant Maskvos kontroliuojamas Chersono ir Zaporižios sričių dalis, sudarančias sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais jos aneksuoto Krymo, nurodė V. Rogovas.Rugsėjo mėnesį Maskva paskelbė aneksavusi dar keturis Ukrainos regionus, nors juos kontroliuoja tik iš dalies.Rusija yra apkaltinusi Kyjivą remiančias pajėgas virtine sabotažo aktų, įskaitant spalį Krymo tiltą apgadinusį sprogimą.Šeštadienį vakare Ukraina apšaudė Melitopolį iš JAV pristatytų pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, paskelbė prorusiški pareigūnai.Rusijos pajėgos Melitopolį užėmė pirmuoju vasario 24-ąją pradėtos invazijos etapu.https://t.me/ivan_fedorov_melitopol/1032
Didžioji Britanija rengs Ukrainos teisėjus karo nusikaltėlių teismo procesams90 Ukrainos teisėjų Didžiojoje Britanijoje bus mokomi rengti teismo procesus, kuriuose bus nagrinėjami Rusijos kariškių padaryti karo nusikaltimai.Tai trečiadienį pranešė portalas „Sky News“.Pirmoji teisėjų grupė praėjusią savaitę dalyvavo sesijose „slaptoje vietoje“, o ateinančiais mėnesiais į Jungtinę Karalystę atvyks kiti Ukrainos teisininkai.Didžioji Britanija šiai programai finansuoti skyrė 2,5 mln. svarų sterlingų.Jungtinės Karalystės generalinė prokurorė Victoria Prentis žurnalistams teigė, jog programa padės užtikrinti, kad žiaurių nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn vykstant karui.Anksčiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly`is pareiškė, kad už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakomybėn turi būti patraukta Rusijos vadovybė, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną.
Scholzas: Putinas Ukrainoje nepasiekė nė vieno tikslo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti nė vieno savo tikslo kare Ukrainoje, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.„Nepasiteisino nė vienas Putino planas“, – trečiadienį Bundestage paskelbtame vyriausybės pareiškime sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad V. Putinas padarė esminę klaidą.Jis buvo tikras, kad jo kariuomenė per kelias dienas užims Ukrainą, o Europa ir demokratiniai Vakarai yra pernelyg susiskaldę, kad galėtų veiksmingai padėti Ukrainai.„Jis manė, kad gali išsekinti Europos solidarumą užsukdamas mums dujų čiaupą“, – sakė O. Scholzas.V. Putinas klydo „dėl ukrainiečių drąsos, dėl Europos, dėl mūsų, dėl mūsų demokratijų charakterio, dėl mūsų valios pasipriešinti didelės jėgos manijai ir imperializmui“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.
Zaporižios srityje sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis Pietų Ukrainos Zaporižios srityje sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis.Apie tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Štabas skaičiuoja, kad per smūgį šiam objektui buvo sužeista iki 100 okupantų.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos kariuomenės žmogiškieji nuostoliai šiuo metu siekia apie 96 tūkst.
Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotojas: karinės padėties sąlygomis negalima rengti rinkimųPasibaigus karui, prireiks laiko, kad būtų galima surengti Ukrainoje rinkimus. Karinės padėties sąlygomis jų negalima organizuoti.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.„Baigus galioti karinei padėčiai, bus labai sunku iškart surengti rinkimus. Reikės tam tikro pereinamojo laikotarpio. Ir jis įvairioms teritorijoms gali būti skirtingas“, – sakė parlamentaras.Pavyzdžiui, kai Ukraina išvaduos seniai okupuotas teritorijas – Donecką, Luhanską, Krymą, reikės išsiaiškinti, kurios šalies piliečių ten yra, atlikti atitinkamą patikrą, aiškino jis.„O teritorijose, kurios buvo neseniai okupuotos, pavyzdžiui, Chersono srityje, bus galima rengti nacionalinius rinkimus“, – teigė O. Kornijenka.Jo nuomone, ruošiantis vietos savivaldos rinkimams, reikėtų patobulinti įstatymus, kad būtų apsisaugota nuo kolaborantų, kurių ten yra daug, bet ne visus juos gali kontroliuoti Ukrainos saugumo tarnyba.
Zelenskis: numušti visi 13 Kyjivą atakavusių dronų Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė 13 Irano gamybos dronų kamikadzių, kuriais anksčiau tą pačią dieną atakuotas Kyjivas.Rusija „šį rytą pradėjo su 13 „Shahed“... visus 13 numušė mūsų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos“, sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime, turėdamas omenyje Irane pagamintus bepiločius, kuriuos Maskva naudoja Ukrainai pulti.
Rusai Ukrainą atakavo dronais: ant vieno jų – konkreti „žinia“ ukrainiečiamsRusijos pajėgos trečiadienio rytą Ukrainos sostinę Kyjivą atakavo dronais kamikadzėmis, o ant vieno jų aptikta ir labai konkreti žinutė ukrainiečiams. Drono nuolaužos rastos sostinės Ševčenkos rajone.Kaip žurnalistams pasakojo įvykių liudininkai, ant drono sparno markeriu buvo užrašyta „Už Riazanę“. Anot vieno iš liudininkų, dronas atskrido, ir sprogimas įvyko per kelias sekundes. Jis sako, kad užrašą pamatė incidento vietoje dirbęs policijos pareigūnas.Gruodžio 5 dieną, kaip manoma, du Ukrainos bepiločiai sugebėjo prasmukti net kelis šimtus kilometrų gilyn į Rusijos teritoriją ir atakavo pagrindinius Rusijos strateginės aviacijos aerodromus. Engelio aviacijos bazės prie Saratovo ir Diadilevo prie Riazanės.https://t.me/nashaniva/58423?single
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 740 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 740 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 96 tūkst. kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 970 tankų, 5 937 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 931 artilerijos sistemos, 404 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 617 dronų, 592 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 562 automobilių, 171 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Zelenskis paprašė Naujosios Zelandijos padėti išvalyti Ukrainos teritorijas nuo minų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino suteikti ilgalaikę pagalbą išvalant karo nuniokotą šalį nuo minų ir kitų nesprogusių sprogmenų, kurie, pasak jo, dabar užima maždaug Kambodžos dydžio teritoriją.Vaizdo kreipimesi į Naujosios Zelandijos parlamentą V. Zelenskis beveik metus trunkančią Rusijos invaziją pavadino „ekocidu“, kuris turės ilgalaikių pasekmių, ir paprašė Velingtono bei kitų šalių padidinti pagalbą.„Šiuo metu 174 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos yra užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis“, – sakė V. Zelenskis parlamentarams. Tai maždaug Kambodžos, Sirijos ar Urugvajaus dydžio teritorija.V. Zelenskis paragino Naująją Zelandiją, kurios kariuomenė turi daug patirties išminavimo srityje, padėti vadovauti valymo darbams.„Nėra tikros taikos, jei bent vienas vaikas gali žūti nuo paslėptos rusiškos priešpėstinės minos“, – sakė jis, pridurdamas, kad tiek Juodoji, tiek kaimyninė Azovo jūra taip pat yra nusėtos minomis „ir neteko šimtų tūkstančių gyvų būtybių, žuvusių dėl karo veiksmų“.Per pastaruosius 10 mėnesių Ukrainos vadovas kreipėsi į dešimtis užsienio šalių parlamentų, siekdamas palaikyti ir sustiprinti pasaulinę koaliciją, remiančią Ukrainos gynybos pastangas.Naujoji Zelandija iki šiol tiekė Kyjivui nedidelius kiekius įrangos bei rengė karinius mokymus, tačiau į Europą pasiuntė daugiau kaip 100 karių, kurie konsultavo Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karybos klausimais.Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern nurodė, kad Naujoji Zelandija būtų pasirengusi padėti valyti teritoriją ir atstatyti šalį.Naujosios Zelandijos vyriausybė trečiadienį pažadėjo skirti dar 2 mln. JAV dolerių humanitarinės pagalbos padėti Ukrainai išgyventi žiemą.
Norvegija padovanos Ukrainai 10 tiltų Norvegija padovanos Ukrainai 10 tiltų, kad padėtų atkurti normalų susisiekimą regionuose, kur tiltai buvo sugriauti per karo veiksmus.Tai antradienį pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt, praneša leidinys „Norway Postsen“.Bendra tiltų kaina – 30 mln. Norvegijos kronų (apie 2,9 mln. eurų), jų perdavimas Ukrainai finansuojamas iš URM humanitarinio biudžeto.„Rusija per karą ciniškai naikina svarbius Ukrainos infrastruktūros objektus. Ukraina yra visiškai priklausoma nuo to, kaip veikia jos kelių tinklas, kad būtų galima tiekti maisto produktus, vandenį, vaistus, vežti sužeistuosius į ligonines“, – sakė ministrė.Savo ruožtu Norvegijos transporto ministras Jonas Ivaras Nygårdas pažymėjo, jog šios pagalbos suteikimas Ukrainai neatsilieps pačios Norvegijos pasirengimui prireikus atstatyti tiltus.Konstrukciniai elementai bus gabenami į Ukrainą 32 vilkikais, pirmasis iš jų jau išvažiavo antradienį.„Karas Ukrainoje gali trukti ilgai, ir mes pasirengę ilgai teikti pagalbą. Artimiausiu metu Norvegijos vyriausybė praneš apie naujus įnašus, papildysiančius maždaug 14 mlrd. kronų pagalbą, kurią mes jau suteikėme arba pažadėjome suteikti“, – pabrėžė A. Huitfeldt.Gruodžio pradžioje Prancūzija padovanojo Ukrainai kontrukcijas trims tiltams, jas ketinama panaudoti Černihivo srityje atstatant pavasarį sugriautus tiltus.
Naujausiais duomenimis, virš Kyjivo trečiadienį numušta 13 dronų.
CNN: JAV baigia rengti planus dėl „Patriot“ sistemų siuntimo į UkrainąPrezidento Joe Bideno administracija baigia rengti priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ siuntimo į Ukrainą planus, kurie gali būti paskelbti jau šią savaitę, praneša CNN, remdamasis keliais aukšto rango JAV pareigūnais.Pentagono planą dar turi patvirtinti gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir tik tada jis bus nusiųstas J. Bidenui pasirašyti. Visi trys pareigūnai CNN sakė, kad tikimasi pritarimo.Nežinoma, kiek raketų paleidimo įrenginių bus išsiųsta, tačiau įprastinę „Patriot“ bateriją sudaro taikinius aptinkantis ir sekantis radaras, kompiuteriai, elektros generatorius, kovinio valdymo stotis ir iki aštuonių paleidimo įrenginių, kurių kiekviename yra keturios parengtos šaudyti raketos.Tikimasi, kad kai tik planai bus galutinai suderinti, artimiausiomis dienomis „Patriot“ bus greitai išsiųsti, o ukrainiečiai bus apmokomi jais naudotis JAV kariuomenės bazėje Grafenvėre, Vokietijoje, sakė pareigūnai.Kitaip nei mažesnėms oro gynybos sistemoms, „Patriot“ raketų baterijoms valdyti reikalingos daug didesnės – dešimčių žmonių – įgulos. Paprastai „Patriot“ raketų baterijų apmokymai trunka keletą mėnesių, o dabar JAV imsis šio proceso dėl beveik kasdienių Rusijos oro atakų.Ukraina nuolat ragina JAV atsiųsti šią pažangią didelio nuotolio oro gynybos sistemą, labai veiksmingai perimančią balistines ir sparnuotąsias raketas, nes šalį užgriuvo Rusijos raketų ir dronų atakos, dėl kurių visoje šalyje buvo sunaikinta gyvybiškai svarbi infrastruktūra.
Klyčko: Ukrainos sostinėje ir Kyjivo srityje oro gynyba numušė 10 dronų kamikadziųTrečiadienio rytą Ukrainos sostinėje ir Kyjivo srityje oro gynybos pajėgos numušė 10 priešo dronų kamikadzių.Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Kyjivo srityje ir virš sostinės oro gynyba jau numušė 10 dronų „Shahed“, - parašė miesto vadovas.Anksčiau jis informavo, kad Ukrainos sostinės Ševčenkos rajone nugriaudėjo sprogimai.
Rusai puolė Ukrainą ryte: sprogimai sostinėjeTrečiadienį apie 6 val. ryto oro pavojus buvo paskelbtas trijose Ukrainos srityse – Kyjivo, Žytomyro ir Vinicios, praneša UNIAN.Netrukus pasirodė pranešimų, kad Kyjivo srityje (konkrečiai – Kyjivo priemiesčiuose ir pačioje sostinėje) girdėti sprogimai.Vėliau Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba patvirtino, kad regione dirba oro gynyba.Pareigūnas pabrėžė, kad dabar svarbu būti priedangose ir saugiose vietose.Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko informavo, kad Ševčenkos rajone nugriaudėjo sprogimai.„Sprogimai sostinės Ševčenkos rajone. Tarnybos vyksta ten“, - pažymėjo jis. V. Klyčko pridūrė, kad detales praneš vėliau.6 val. 45 min. oro pavojus visose trijose Ukrainos srityse tęsėsi.https://t.me/ru2ch_news/63691
Arestovyčius: Ukrainos smūgis Krymui sugriautų visą priešo pietinį frontąPagrindinė Rusijos okupantų baimė dėl karo Ukrainoje – tiesioginis Ukrainos karių smūgis laikinai užgrobtam Krymui.Ukrainos smūgis Krymui sugriautų visą priešo pietinį frontą, sakė prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovyčius.“...Jie labiausiai baiminasi tiesioginio smūgio į Krymą. Jis sugriaus visą pietinį frontą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kitos gynybos pajėgos eis tiesiai prie Krymo sienos...“, – sakė pašnekovas.
Apie 95 proc. Ukrainos karinės technikos suremontuojama pafrontėjeUkrainos valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ išvažiuojamosios remonto brigados 90-95 proc. karinės technikos suremontuoja sąlyčio linijoje arba „pilkojoje zonoje“.Tai antradienį pranešė koncerno spaudos tarnyba, kuria remiasi UNIAN.„Įvairaus sudėtingumo remonto darbai atliekami po atviru dangumi, esant bet kokiam orui, dieną ir naktį. Vienos remonto brigados rekordas – trys žmonės per parą suremontavo septynias mašinas“, - sakoma pranešime.Jame pažymima, kad remontuojama tiek ukrainietiška, tiek rusiška trofėjinė technika.Beje, trofėjiniuose šarvuočiuose ir tankuose ukrainiečiai dažnai randa dulkių siurblių, arbatinukų, kavinukų ir kitos buitinės technikos.
Čekijos teismas sušvelnino bausmę buvusiam kariškiui, kariavusiam prieš UkrainąApeliacinis aukščiausiasis teismas Prahoje sutrumpino laisvės atėmimo bausmę buvusiam Čekijos kariškiui Martinui Sukupui, kuri jam buvo skirta už dalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą prorusiškų separatistų pusėje Donbase.Tai antradienį pranešė Čekijos radijas.Čekijos pilietis turės praleisti už grotų ne 21, o viso labo tik 4 metus.Iš pradžių M. Sukupas buvo nuteistas už teroristinio išpuolio įvykdymą ir dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje.Dabar jam skirta bausmė už priklausymą nevalstybinei ginkluotai grupuotei. Atitinkamas straipsnis į Čekijos baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas tik šių metų birželį. Maksimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju sudaro 5 metus.Beje, M. Sukupo byla buvo nagrinėjama už akių, kadangi nusikaltėlis vis dar slapstosi.Kaip sakoma kaltinime, 2014 metais M. Sukupas išvyko į Donecką, kur dalyvavo karo veiksmuose apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ ginkluotų formuočių sudėtyje. Iš pradžių jis buvo eilinis tankistas, paskui tankų kuopos vadas, vėliau vadovavo artilerijos baterijai, tankų batalionui. Čekas aktyviai dalyvavo karo veiksmuose iki pat 2018 metų gegužės.
Ukrainos generalinis štabas: nėra požymių, kad priešas formuoja grupes puolimui iš Baltarusijos Nepastebėta jokių priešo puolimo grupių formavimo požymių. Rusijos pajėgos sustiprino priverstinės mobilizacijos priemones okupuotose Donecko srities teritorijose.Apie tai gruodžio 13 d. vakare atnaujintoje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.Generalinio štabo duomenimis, per šią parą Rusijos kariai sudavė du raketinius smūgius Zaporožės ir Charkovo sričių civilinei infrastruktūrai, taip pat surengė daugiau kaip 20 MLRS atakų.
Kuleba: Rusija gali pradėti didelį puolimą sausį arba vasarįUkrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgumas dideliam puolimui gali būti atkurtas sausio ar vasario pabaigoje.Antradienį kalbėdamas su užsienio žurnalistais iš bombų slėptuvės Kijeve, Ukrainos vyriausiasis diplomatas sakė, kad „jie tikrai vis dar tikisi, kad jiems pavyks prasiveržti pro mūsų linijas ir žengti gilyn Ukrainoje“.D. Kuleba aiškino manantis, kad kelios priežastys prisidėjo prie to, kad Rusija vis dar žvelgia į didesnes Ukrainos dalis.Tokį požiūrį jis aiškino tuo, kad „jų paskelbtas šaukimas, naujų šauktinių rengimas ir jų sunkiosios ginkluotės judėjimas palaiko šalį“.Rusija rugsėjį pradėjo pastangas sutelkti 300 000 karių.
CNN: JAV siųs į Ukrainą priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“Pasak dviejų JAV pareigūnų ir aukšto rango administracijos pareigūnų, JAV prezidento Joe Bideno administracija baigia rengti planus išsiųsti į Ukrainą priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, apie kurią bus galima paskelbti jau šią savaitę, praneša CNN.Pentagono planą dar turi patvirtinti gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kad jis būtų išsiųstas JAV prezidentui Joe Bidenui pasirašyti. Trys pareigūnai CNN sakė, kad tikimasi patvirtinimo.Neaišku, kiek raketų paleidimo įrenginių bus išsiųsta, bet tipinėje „Patriot“ baterijoje yra radarų rinkinys, aptinkantis ir sekantis taikinius, kompiuteriai, elektros energijos generavimo įranga, įsitraukimo valdymo stotis ir iki aštuonių paleidimo įrenginių, kurių kiekvienas turi keturias parengtas šaudyti raketas.Kai planai bus baigti, artimiausiomis dienomis „Patriot“ bus greitai išsiųsti, o ukrainiečiai bus apmokyti juos naudoti JAV armijos bazėje, Vokietijoje, pranešė pareigūnai.
Šmyhalis: Ukrainos ekonomikos nuosmukis gali pasiekti 50 proc., jeigu Rusija tęs savo terorąUkrainos BVP ateinančiais metais gali sumažėti 50 proc., jeigu Rusiją tęs savo terorą. Tai antradienį Ukrainos donorų forume Paryžiuje pareiškė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.„Prognozuojama, kad Ukrainos ekonomika susitrauks 35-40 proc., o jei Rusijos teroristinė veikla prieš mūsų šalį bus tęsiama, šis skaičius gali pasiekti 50 proc. mūsų BVP“, - sakė premjeras.Jis pažymėjo, kad Rusija jau daugiau kaip du mėnesius sistemingai ir intensyviai raketomis ir dronais atakuoja Ukrainos energetikos sistemą.„Ciniškai, žiemą, kad kuo daugiau būtų sugriauta, kad kuo daugiau žmonių sušaltų. Žinoma, šitaip siekiama palaužti Ukrainos visuomenę ir sukelti dar vieną migracijos į Europos Sąjungos šalis bangą“, - pareiškė D. Šmyhalis.Pasak vyriausybės vadovo, ši žiema ukrainiečiams bus itin sunki, kadangi per apšaudymus nukentėjo 40-50 proc. energetikos infrastruktūros. Žmonės gyvena elektros energijos ir šilumos tiekimo ribojimo sąlygomis.„Ukrinform“ primena, jog per tarptautinę konferenciją Prancūzijoje buvo akumuliuotas beveik 1 mlrd. eurų, kad Ukrainai būtų lengviau išgyventi žiemą.
Kyjivas prašo daugiau ginklų, kad galėtų tęsti kovą per žiemąAntradienį Ukraina paragino sąjungininkes atsiųsti daugiau ginklų, kurie padėtų jai kovoti per žiemą ir palaikyti Kyjivo karinę pažangą, nepaisant Rusijos atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą.„Atsižvelgiant į karo mastą ir Rusijos nenorą susitaikyti su realybe ir pasitraukti iš Ukrainos, mums reikės kovoti per žiemą“, – per spaudos konferenciją anglų kalba sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Geriausias būdas apsaugoti civilius nuo Rusijos teroro – nugalėti Rusiją“, - sakė jis.D. Kuleba kalbėjo iš bombų slėptuvės Ukrainos sostinėje Kyjive, visoje šalyje kaukiant oro pavojaus sirenoms.D. Kuleba sakė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų, amunicijos ir šarvuočių. Jis sakė, kad jo šaliai taip pat „labai svarbu“ gauti daugiau 155 mm artilerijos pabūklų ir amunicijos. „Ukrainai reikia daugiau patrankų, kad galėtų sustabdyti Rusijos puolimą ir tęsti savo atsakomuosius puolimus“, – sakė jis.Maskvai nepavyko padaryti poveikio mūšio lauke, todėl ji nuo spalio mėnesio pakeitė taktiką ir pradėjo bombarduoti energetikos tinklą, pasmerkdama milijonus ukrainiečių šalčiui ir tamsai žiemą. D. Kuleba sakė, kad nuo spalio 10 d. Rusija surengė šeši „masinius smūgius“ į Ukrainą."Toks barbariškumas yra Rusijos atsakas į pralaimėjimus mūšio lauke. Jie patyrė keletą žeminančių pralaimėjimų", – sakė D. Kuleba. „Rusijos raketų teroras nepalauš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Sandu: Rusija nori nuversti proeuropietišką Moldovos vyriausybęMoldova nenori grįžti į SSRS, apie kurios atkūrimą dažnai kalbama Maskvoje, ir fiksuoja Rusijos mėginimus nuversti demokratinę proeuropietišką vyriausybę Kišiniove.Tai interviu Rumunijos leidiniui „rfi.ro“ pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu.„Šis karas (Ukrainoje) kelia grėsmę mūsų šalies laisvei, mūsų demokratijai ir mūsų europiniam keliui. Aš daug kartų girdėjau pareiškimus iš Maskvos, kad jie nori atkurti Sovietų Sąjungą. Tai tiesiogiai liečia ir mus. Mes nenorime grįžti į SSRS, kadangi norime gyventi laisvoje visuomenėje, demokratinėje šalyje“, - pabrėžė Moldovos prezidentė.Pasak M. Sandu, Kremlius siekia, kad į valdžią Moldovoje ateitų prorusiška vyriausybė.„Akivaizdu, jog Maskva nori, kad Kišiniove būtų prorusiška vyriausybė. Tai ne paslaptis. Mėginama destabilizuoti situaciją apmokamomis protesto akcijomis, naudojantis situacija energetikoje ir labai didelėmis dujų ir elektros energijos kainomis, mažinant dujų tiekimą pagal sutartį, kurią mes sudarėme su „Gazprom“. Visais šiais veiksmais siekiama pakirsti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove“, - pabrėžė valstybės vadovė.M. Sandu taip pat kalbėjo apie Uždniestrės konfliktą. Ji patikino, kad Kišiniovas ketina spręsti šį klausimą tik taikiomis priemonėmis.„Galimybė sureguliuoti konfliktą atsiras, kai Ukraina iškovos pergalę kare. Taip, mes svarstome tokio sprendimo detales“, - pažymėjo prezidentė.Prorusiška partija ȘOR jau kelis mėnesius rengia Kišiniove protesto akcijas. Jų dalyviai reikalauja, kad atsistatydintų Moldovos prezidentė ir būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Apklausa: daugiau kaip 60 proc. ukrainiečių dalį savo naujamečio biudžeto ketina skirti kariuomeneiNors vyksta karas, 61 proc. Ukrainos gyventojų neplanuoja atsisakyti naujamečio apsipirkimo, o daugiau kaip 60 proc. ketina skirti dalį savo šventinio biudžeto šalies kariuomenei ir nuo karo veiksmų nukentėjusiems žmonėms.Tai rodo bendrovės „Deloitte“ atlikto tyrimo rezultatai, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.Apklausos duomenimis, 54 proc. respondentų Ukrainoje ir 37 proc. užsienyje ketina skirti lėšų Ukrainos gynėjams, atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. – medicinos įrangai, 15 proc. ir 23 proc. – nuo karo nukentėjusiems civiliams.49 proc. apklaustų ukrainiečių naujametis biudžetas šįmet sieks 1-5 tūkst. grivinų (25-128 eurai), pažymi „Deloitte“. Didžiąją pirkinių dalį sudarys maisto produktai ir saldumynai (81 proc.), prekės vaikams (46 proc.), drabužiai ir avalynė (42 proc.), alkoholiniai gėrimai (32 proc.). Beje, 63 proc. apklaustųjų neketina pirkti gamintojų, nepasitraukusių iš Rusijos, prekių.Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas teritorijas, taip pat laikinai užsienyje esantys ukrainiečiai.
Ukrainoje lapkričio mėnesį smalkėmis apsinuodijo 368 žmonės, pirmąją gruodžio savaitę – 97 Ukrainoje lapkričio mėnesį anglies monoksidu apsinuodijo 368 žmonės, iš jų 20 mirė. Tai antradienį pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) atstovas Oleksandras Chorunžijus, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.Pasak pareigūno, pirmąją gruodžio savaitę užfiksuoti 97 apsinuodijimo anglies monoksidu atvejai, mirė 14 žmonių.„Generatoriai turi būti naudojami atvirame ore, kuo toliau nuo langų ir durų. Jeigu yra gaisrasienė, leidžiamas 1 metro atstumas. Jei nėra – 6 metrai. Pirkime sertifikuotą produkciją licencijas turinčiuose pardavimo punktuose. Prijunkime juos ne savarankiškai, o tegul tai daro specialistas. Degalus pilkime, kai generatorius išjungtas. Ir turėkime gesintuvus“, – priminė O. Chorunžijus per spaudos konferenciją.Anot jo, dalis apsinuodijimo smalkėmis atvejų susiję su krosnių kūrenimu.Rusijos armija sistemingai atakuoja kritinę Ukrainos infrastruktūrą. Kremlius netgi prisipažino taip siekiąs priversti šalies vadovybę pradėti derybas.
Nepaisant sirenų gausmo, Ukrainoje naujų raketų smūgių nefiksuotaNors antradienio popietę visoje Ukrainoje gaudė apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, šalyje naujų Rusijos raketų smūgių nefiksuota.Apie tai pranešė „The Guardian“, remdamasis Ukrainos pareigūnais.Pasak ukrainiečių žiniasklaidos, sirenas galimai suaktyvino iš Rusijos Riazanės srities pakilę naikintuvai „MiG“, kurie nuskrido Baltarusijos kryptimi.Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus nuolat rengia masines raketų atakas ir per tokius smūgius dažniausiai taikosi į kritinę infrastruktūrą.
Baltarusijai paskelbus apie kovinės parengties patikrinimą, jos pajėgos pajudėjo Ukrainos sienos linkIš nuolatinės dislokacijos posto Breste pajudėjo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 38-osios desanto-šturmo brigados daliniai. Skelbiama, kad jie juda į šalies pietvakarius sienos su Ukrainos Voluinės sritimi kryptimi. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Belaruskij Gajun“, kolona juda keliu Р17.Koloną sudaro:Ne mažiau 25 šarvuotų transporterių;Beveik 30 sunkvežimių MAZ su kariais;Dvi degalų cisternos;Trys automobiliais MZKT „Volat“ velkami 120-mm minosvaidžiai 2B23 NоNа-М1;Štabo mašina R-145BМ;Dvi ryšių įrangos mašinos;Mažiausiai penki pasienio tarnybos automobiliai;Greitosios pagalbos automobilis;Dvi lauko virtuvės.
Vaizdo įraše – dar viena rusų nesėkmėUkrainos gynybos ministerija sako, kad Rusija sekmadienį prarado 24 tankus, tačiau nutiko dar kai kas, dėl ko Ukraina ir jos rėmėjai raitosi iš juoko.1,7 mln. sekėjų turinčios Ukrainos gynybos ministerijos tviterio paskyroje buvo galima pamatyti, kaip gilios žiemos sąlygomis labai nesėkmingai vienas rusų šarvuotis bando pririštu lynu nuo traukinio platformos nutempti kitą. Tempiamas šarvuotis apvirto aukštyn vikšrais ir liko nebepanaudojamas pagal paskirtį.Štai ką tviteryje parašė Ukrainos gynybos ministerija, pridūrusi, kad gali konfiskuoti rusų paliktą techniką: „Tikrai nesiskundžiame. Tik ateityje prašome rusų atsargiau išsikrauti savo karinę techniką. Ir prisiminti, kad kiekvienas šarvuotis gali lendlizo pagrindu atitekti Ukrainos armijai“.Šiame įraše socialinėje žiniasklaidoje nenurodoma, kur tiksliai ir kada buvo nufilmuotas šis komiškas vaizdelis. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai Ukrainos gynybos ministerija patraukia per dantį Rusiją.Rugsėjį, aptikusi tikrą užkastos artilerijos lobį, Ukrainos gynybos ministerija parašė: „Prašau atkreipti dėmesį, kad mes nepriimame dovanų iš žudikų, kankintojų, niokotojų ar žagintojų. Artimiausiomis dienomis viską grąžinsime – iki paskutinio sviedinio“.https://twitter.com/DefenceU/status/1602429840086507526
Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 54 gelbėtojai Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios jau žuvo 54 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) gelbėtojai.Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė žinybos atstovas Oleksandras Chorunžijus, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Nuo karo pradžios žuvo 54 gelbėtojai, o dar 178 buvo sužeisti. Šeši gelbėtojai yra rusų nelaisvėje“, – sakė pareigūnas.Anot O. Chorunžijaus, minuodamas teritoriją priešas naudoja įvairią pavojingą amuniciją, taip pat ir vadinamąsias minas-spąstus.VNST atstovas priminė, kad šiomis dienomis Donecko srities Konstantinovkos miesto rajone atlikdami išminavimo darbus žuvo trys žinybos pirotechnikai, dar du buvo sunkiai sužeisti, dėl jų gyvybės kovoja medikai.
Paryžiaus pagalbos konferencijoje Ukrainai pažadėta skirti milijardą eurų Šalys, susirinkusios į pagalbos Ukrainai konferenciją Paryžiuje, pažadėjo suteikti maždaug milijardo eurų pagalbą, kad šią žiemą padėtų karo siaubiamai šaliai, antradienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė.Catherine Colonna sakė, jog tai – „nauji įsipareigojimai“, prisiimti per šią konferenciją. „Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos“, – sakė ministrė.
Apklausa: 85 proc. ukrainiečių laiko pergale prieš Rusiją visų šalies teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimą Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios ukrainiečių, laikančių pergale visų šalies teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimą, skaičius išaugo iki 85 proc.Tai rodo sociologijos grupės „Reiting“ atlikto tyrimo rezultatai, praneša „Ukrinform“.Kovo mėnesį taip manė 74 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų.Sociologų duomenimis, tik 9 proc. apklaustųjų mano, kad Ukrainai pakaktų susigrąžinti teritorijas, kurias ji kontroliavo iki šių metų vasario 24 d.Visuose Ukrainos regionuose absoliuti dauguma gyventojų (per 80 proc.) yra už visų be išimties šalies teritorijų išvadavimą.Bet už karo veiksmų tęsimą Rusijos teritorijoje pasisako ne daugiau kaip 5 proc. tyrimo dalyvių.Apklausa buvo surengta lapkričio 20–21 dienomis, joje dalyvavo 1 000 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus. Ji vyko visose Ukrainos srityse, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, taip pat rajonus, kur tyrimo metu nebuvo Ukrainos mobiliojo ryšio.
Visoje Ukrainoje gaudžia apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos Antradienio popietę visoje Ukrainoje gaudžia apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša „Sky News“.Gyventojai buvo paraginti vykti į slėptuves.Ukrainos valdžios pareigūnai vos prieš kelias dienas kalbėjo, kad šalyje netrukus gali įvykti dar viena masinė Rusijos raketų ataka. Per tokius smūgius iki šiol daugiausiai taikytasi į kritinę infrastruktūrą.
Ukrainos parlamentas likvidavo Kyjivo apygardos administracinį teismą Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė pasiūlymui likviduoti Kyjivo apygardos administracinį teismą (KAAT). Šį sprendimą palaikė 310 deputatų, prieš nebalsavo niekas.Pasak UNIAN, šis teismas turėjo „paskirti“ iš Ukrainos pabėgusį Viktorą Janukovyčių šalies prezidentu, jeigu Rusijos kariuomenei būtų pavykę užimti Kyjivą.2020 metų liepos 17 d. KAAT pastate buvo atliktos kratos, Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (UNAB) pareigūnai pareiškė įtarimus įkūrus nusikalstamą organizaciją ir siekus užgrobti valdžią šio teismo vadovui Pavlo Vovkui, jo pavaduotojui ir penkiems teisėjams.Tų pačių metų lapkritį buvo paskelbta P. Vovko paieška.Portalas „rbc.ua“ primena, kad įstatymo projektą dėl KAAT likvidavimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė dar 2021 metų balandžio mėnesį.Ukrainos parlamento deputatai 326 balsais taip pat pritarė pasiūlymui įsteigti Kyjivo miesto apygardos administracinį teismą.
Kremlius spaudžia Ukrainą priimti „naują realybę“Kremlius antradienį pareiškė, kad pažangos sprendžiant Ukrainos konfliktą negali būti, jei Kyjivas nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos.Vladimiro Putino atstovas taip pat atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą per šias Kalėdas Rusijai pradėti karių išvedimą. „Ukraina turi atsižvelgti į realybę, kuri susiklostė vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Ši realybė rodo, kad Rusijos Federacija turi naujų teritorijų“, – pridūrė jis. „Neatsižvelgiant į šią realybę, jokia pažanga neįmanoma“, – sakė D. Peskovas.Jis nepaminėjo kitos realybės, kad Ukrainos armija sėkmingai įvykdė kelis kontrpuolimus ir išvijo Rusijos armiją iš dalies Charkivo ir Chersono sričių, atkovojo daugelį okupuotų vietovių, o Rusijos armija jau daugelį mėnesių nepasiekia jokių laimėjimų. Nors Maskva teigia aneksavusi keturis pietinius ir rytinius Ukrainos regionus Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną, bet iki galo jų nekontroliuoja. Lapkritį Maskva pasitraukė iš Chersono miesto, vienintelio regiono centro, kurį buvo užėmusi invazijos pradžioje.Pirmadienį kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G7) šalis, V. Zelenskis paragino Rusiją įrodyti, kad ji pajėgi atsisakyti „agresijos“ ir per šias Kalėdas pradėti karių išvedimą iš Ukrainos. Kremlius antradienį pasiūlymą atmetė. „Apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė D. Peskovas.V. Zelenskis taip pat paragino papildomai tiekti ginklų Ukrainai, taip pat suteikti ekonominę pagalbą. D. Peskovas sakė, kad šie reikalavimai tik pratęs kovas.
„Kommersant“: Rusija sulaukė draudimo iš KinijosKinijos vyriausybė uždraudė eksportuoti į Rusiją „Loongson“ procesorius, remdamasis šaltiniu, artimu Mokslo ir technologijų ministerijai, pranešė „Kommersant“. Šis draudimas susijęs su tuo, jog mikroschemų gamybos technologija yra strategiškai svarbi ir naudojama Kinijos karinėje pramonėje.„Nors Rusijos bendrovės nebuvo itin priklausomos nuo Kinijos procesorių, teoriškai užblokavus paralelinį importą, jos tikėjosi pereiti prie „Loongson“ sprendimų“, – minėtą šaltinį citavo leidinys. Rusijos elektronikos gamintojai „Intel“ procesorius planavo pakeisti „Loongson“ gaminiais, jei būtų užblokuoti paralelinio importo kanalai, tačiau dabar importuoti kiniškus lustus draudžiama.Ukrainoje prasidėjus plataus masto karui, pagrindiniai procesorių gamintojai nutraukė savo produkcijos tiekimą į Rusiją. Beje, pagal naująjį Rusijos paralelinio importo įstatymą įvežti į šalį „Intel“ procesorius leidžiama, tačiau jiems pasibaigus, buvo planuojama pereiti būtent prie kiniškų „Loongson“ lustų.Nors „Loongson“ pardavimai oficialiai yra uždrausti, nešiojamųjų kompiuterių ir pagrindinių plokščių su šiais procesoriais vis dar galima užsisakyti „AliExpress“ svetainėje. Tačiau ar toks užsakymas bus įvykdytas, neaišku.  
Leyen: ES perdavė Ukrainai 40 generatorių Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pranešė, kad Europos Sąjunga (ES) perdavė Ukrainai 40 generatorių, skirtų elektra aprūpinti šalies ligonines.Kalbėdama Paryžiuje vykstančioje tarptautinėje paramos Ukrainai konferencijoje, U. von der Leyen nurodė, kad šie generatoriai elektrą tieks 30-čiai ligoninių Donecko, Dnipro, Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono srityse.Anot EK pranešimo, Kyjivui taip pat perduota dar apie 140 mažesnių generatorių, kuriuos skyrė Prancūzija, Slovakija ir Vokietija. Negana to, Lietuva perdavė 52 transformatorius.Komisijos teigimu, ši parama perduodama pasitelkiant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia koordinuoti veiksmus ir dalintis neatidėliotinos pagalbos priemonėmis.
TATENA sutiko siųsti nuolatines misijas į Ukrainos atomines elektrines Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis antradienį pranešė, kad JT branduolinės priežiūros institucija – Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) – sutiko siųsti nuolatines misijas į šalies branduolines jėgaines, taip pat ir į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios jėgainę, aplink kurią nesiliauja kovos.„Misijų tikslas – užtikrinti elektrinių saugumą ir užfiksuoti visus bandymus daryti joms išorinį poveikį, ypač Rusijos agresoriaus vykdomus apšaudymus“, – sakoma D. Šmyhalio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje po susitikimo Paryžiuje su TATENA vadovu Rafaeliu Grossiu.
Macronas: pagalbos konferencija Paryžiuje padės ukrainiečiams išgyventi žiemąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad antradienį Paryžiuje surengtoje tarptautinėje pagalbos konferencijoje siekiama padėti „Ukrainos žmonėms išgyventi šią žiemą“.Jis sakė, kad daugiausia dėmesio skiriama trumpalaikės pagalbos teikimui, atsižvelgiant į Rusijos bandymus sėti terorą Ukrainoje „bailiai“ bombarduojant šalies civilinę infrastruktūrą.„Labai konkrečiai tai yra įsipareigojimai tiekti generatorius, padėti remontuoti infrastruktūrą, tiekti šviesos diodus (LED) apšvietimui“, – sakė jis.E. Macronas pabrėžė, kad „tai bus labai praktiška“, pridurdamas, kad tai daroma „prezidento (Volodymyro) Zelenskio“, kuris konferencijoje dalyvauja nuotoliniu būdu, prašymu.„Rusija reaguoja bailiai, bombarduodama su aiškiu tikslu... terorizuoti gyventojus“, – sakė Prancūzijos prezidentas.Jis sakė, kad nors tokie veiksmai „yra karo nusikaltimai“, būtina „neatidėliotinai ir skubiai paremti Ukrainos žmonių gebėjimą priešintis“.
Zelenskis: Ukrainos energetikos sektoriui reikia skubios pagalbos už 800 mln. eurų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį tarptautinėje pagalbos konferencijoje pareiškė, kad Ukrainos energetikos sektoriui reikia skubios pagalbos, kurios bendra vertė siektų apie 800 mln. eurų.„Žinoma, tai labai didelė suma, tačiau ji mažesnė už galimo visiško elektros tiekimo nutraukimo kainą, – vaizdo ryšiu Paryžiuje susirinkusiems konferencijos dalyviams sakė V. Zelenskis. – Tikiuosi, kad bus priimti atitinkami sprendimai.“
Britų žvalgyba: Kremlius vis labiau susirūpinęs dėl antikarinių nuotaikų Rusijoje Rusijos vadovybė, britų žvalgybos vertinimu, nerimauja dėl didėjančių antikarinių nuotaikų savo šalyje. Tai rodo sprendimas atšaukti tradicinę metinę Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferenciją., sakoma antradienį paskelbtoje kasdieninėje Gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.„Labai tikėtina, jog Kremliaus pareigūnai labai sunerimę dėl galimybės, kad bet koks renginys, kuriame dalyvauja V. Putinas, gali būti užgrobtas neleistinos diskusijos apie „karinę specialiąją operaciją“, – sakoma žvalgybos ataskaitoje.V. Putino didžioji metinė spaudos konferencija nuo 2001 metų vyko iš viso 17 kartų. Pertraukų būta tik 2005-aisiais ir 2007–2012 metais, kai prezidento pareigas ėjo Dmitrijus Medvedevas. Į spaudos konferenciją susirinkdavo šimtai žiniasklaidos atstovų iš Rusijos ir užsienio.
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos srityje – sprogimai: suniokota rusų karinė technikaRusijos „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojais, praneša apie sprogimus dviejose Briansko srities pasienio vietose: Klincų mieste bei Klimovo gyvenvietėje. Pranešama, kad Klincų mieste, netoli vieno karinio dalinio, nugriaudėjo galingas sprogimas. Klincai yra maždaug už 60 km nuo sienos su Ukrainos Černigovo sritimi ir, anot vieno iš viešai prieinamų šaltinių, jame yra dislokuotas motorizuotųjų šaulių pulkas.Apie Klimovą – gyvenvietę, esančią maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina – informacijos dar mažiau: pranešama tik apie sprogimus ir, kaip spėjama, gaisrą. Prie šios gyvenvietės įsikūręs karinis aerodromas.Socialinėje žiniasklaidoje skelbiami kadrai, kuriuose, kaip teigiama, matyti naktinio smūgio Klincų miestui padariniai.Sprendžiant iš vaizdo įrašo, atakos metu buvo sunaikinta ir apgadinta karinė technika.Tuo pat metu regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas pareiškė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino Ukrainos raketą, o jos „atskiros dalys nukrito į pramoninės zonos teritoriją, aukų ir sugriovimų nėra“.https://t.me/insiderUKR/47099
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 95 260 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 95 260 karių (+500 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 13-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 966 tankų, 5 930 (+2) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 931 (+2) artilerijos sistemos, 404 (+7) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 211 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 4 549 (+5) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 617 dronų, 170 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 592 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Lukašenkos nurodymu – netikėtas kovinės parengties patikrinimasBaltarusijos gynybos ministerija pranešė apie netikėtą kovinės parengties patikrinimą. Jis pradėtas Aliaksandro Lukašenkos nurodymu, informavo Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.„Patikrinimas bus kompleksinio pobūdžio, pajėgoms reikės kuo skubiau vykti į paskirtus rajonus, juose įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pasirūpinti apsauga ir gynyba bei nutiesti perėjas per Nemuno ir Berezinos upes“, – teigiama pranešime.Taip pat pažymima, kad „šiuo laikotarpiu suplanuotas karinės technikos ir kareivių judėjimas, laikinas civilių (transporto) judėjimo tam tikrais bendro naudojimo keliais ir vietovės teritorija ribojimas“.Amerikos karo studijų institutas (ISW) gruodžio 11 d. ataskaitoje rašė, kad Rusija siekia įkurti nuolatinę karinę bazę Baltarusijoje ir rengia informacines kampanijas, siekdama priversti Minską paremti puolimą Ukrainoje.Tačiau ekspertai teigia, kad Baltarusijos įsiveržimas į Ukrainą artimiausiu metu mažai tikėtinas „dėl šalies vidaus dinamikos“.Gruodžio 13 d. rytiniame Ukrainos generalinio štabo pranešime sakoma, kad Ukrainos kariuomenė nepastebėjo ženklų, kad būtų ruošiamasi pulti iš Baltarusijos.Stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“ praneša, kad Rusijos kariuomenė Baltarusijoje perkelia įrangą arčiau Ukrainos sienų.
Kyjivas: tęsiasi mūšiai dėl Bachmuto ir AvdijivkosKyjivo duomenimis, tęsiasi smarkūs mūšiai dėl Bachmuto ir Avdijivkos Donbase Rytų Ukrainoje. Ten pavyko atremti kelias rusų pajėgų atakas, pirmadienio vakarą Kyjive pranešė Ukrainos generalinis štabas.Iš Chersono Pietų Ukrainoje pranešta apie rusų atakas iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų. Čia esą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.Ukrainos pajėgos taip skelbia atakavusios rusų dalinius ir šarvuočius. Tačiau detalesnė informacija apie vietoves nepateikiama.
Ukrainos energetikos ministras: pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka.Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija.Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros tapus sunaikintai, H. Galuščenka dalyvaus konferencijoje ir prašys skirti reikmenų ir lėšų, kad ukrainiečiai galėtų išgyventi žiemą.Pirmadienį kalbėdamas su AFP jis teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „visiškai keičia mūsų supratimą apie branduolinį saugumą“, o Zaporižios atominės elektrinės užgrobimą nurodė kaip lūžio momentą.Ukrainos rytuose esančią gamyklą Rusijos kariuomenė užėmė kovo mėnesį, o jos apylinkės toliau apšaudomos.Nepaisant to, kad Vakarų valstybės ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kėlė nerimą dėl elektrinės, kurioje yra šeši branduoliniai reaktoriai, saugumo, derybos, kuriomis siekiama demilitarizuoti teritoriją, yra įstrigusios.„Niekas nesitikėjo, kad kažkas gali užgrobti atominę elektrinę... Ši situacija verčia mus iš naujo apsvarstyti, ką turėtume daryti saugos požiūriu“, – AFP sakė V. Galuščenka.Jis pridūrė, kad Rusijos įvykdytas branduolinės jėgainės užgrobimas „sugriovė“ bet kokią Vakarų šalių ir TATENA sudarytuose susitarimuose numatytą apsaugos sistemą.„Tai taip pat klausimas visoms pasaulio šalims, – teigė jis. – (...) Tai ne tik Ukrainos branduolinės saugos klausimas. Tai reiškia, kad bet kokios raketos, kurios gali nuskrieti, tarkime, iki 2 000 kilometrų, gali pasiekti bet kurį branduolinį reaktorių.“„Beprotiškas žaidimas“V. Galuščenka sakė, kad nuo Zaporižios elektrinės užėmimo Maskvos pajėgos toliau apšaudo elektros linijas, jungiančias jėgainę su Ukrainos energetikos tinklais. Jis pridūrė, kad elektrinėje energijos tiekimas buvo nutrauktas „penkis kartus“.Didžiausią nerimą jam kelia tai, kad atominei jėgainei reikia nuolatinio energijos tiekimo kurui aušinti.Jei ji bus atjungta, gali įvykti „klasikinis Fukušimos scenarijus“, – teigė V. Galuščenka, turėdamas omenyje 2011 metais Japonijoje įvykusią katastrofą.„Jie apšaudo ukrainiečių linijas, sunaikina linijas, tada stotis įsijungia dyzelinius generatorius, o tai reiškia, kad esi vienu žingsniu priekyje avarijos“, – sakė jis.Tačiau sutvarkius elektros linijas ir atnaujinus tiekimą į gamyklą, atsinaujinus apšaudymui vėl prasideda nerimą keliantis procesas.„Tai beprotiškas žaidimas aplink branduolinį saugumą“, – AFP tvirtino V. Galuščenka.Nuo spalio mėnesio Rusija pakeitė taktiką ir pradėjo vykdyti antskrydžius, nukreiptus prieš Ukrainos energetikos tinklus, dėl kurių milijonai žmonių žiemos pradžioje skendi tamsoje ir šaltyje.Prancūzijoje vykstančioje konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainos civilinei infrastruktūrai, kad ji veiktų nesiliaujant bombardavimams.
Pušilinas: Rusija kontroliuoja daugiau kaip pusę Donecko „liaudies respublikos“ teritorijosPasak apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ vadovo Deniso Pušilino, Rusija kontroliuoja daugiau kaip pusę „respublikos“ teritorijos. „Išvaduota kiek daugiau nei 50 proc. Donecko liaudies respublikos teritorijos“, - sakė jis Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA. Tačiau padėtis regione palei fronto liniją apie Lymaną esą ir toliau labai sudėtinga.Dėl smarkių mūšių regione praėjusiomis savaitėmis nėra aišku, kokios Donecko srities dalys yra kontroliuojamos rusų, kurios – ukrainiečių.
Zelenskis siūlo Rusijai per Kalėdas palikti UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netiesiogiai pasiūlė Maskvai nuo Kalėdų išvesti savo okupacines pajėgas iš Ukrainos. Šiuo žingsniu Rusija parodytų savo tikruosius ketinimus – ar ji nori taikos, ar karo, sakė jis vaizdo kreipimesi į Berlyne vykstančio G7 viršūnių susitikimo dalyvius.Jei Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, taip būtų užtikrintas patikimas karo veiksmų nutraukimas, kalbėjo prezidentas. „Ir aš nematau priežasčių, kodėl Rusijai nepadaryti to dabar, per Kalėdas. Atsakymas iš Maskvos parodys, ko ten iš tikrųjų norima“, - V. Zelenskį citavo valstybinė naujienų agentūra „Unian“.G7 šalys susitikime pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą jos gynybinėje kovoje su Rusija.
Paryžiuje rengiama konferencija, skirta sutelkti pagalbą Ukrainai Antradienį, gruodžio 13 dieną, Paryžiuje rengiama tarptautinė konferencija, skirta sutelkti pagalbą Ukrainai ir jos infrastruktūrai, kurią sugriovė Rusijos vykdomas karas.Konferencijoje dalyvaus apie 70 šalių, tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjunga. Siekiama koordinuoti skubią pagalbą energetikos, transporto, žemės ūkio, vandens ir sveikatos apsaugos srityse.Konferenciją rengti sutarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Joje taip pat turėtų dalyvauti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.Po tarptautinės konferencijos atskirame posėdyje bus nustatyta Prancūzijos verslo dalyvavimo atstatant Ukrainą kryptis. Tikimasi, kad jame dalyvaus apie 500 Prancūzijos įmonių.
Zelenskis: Ukrainai reikia papildomų dujų ir ginklųPrezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) šalis suteikti papildomų dujų ir ginklų, kad padėtų Ukrainai išgyventi žiaurią žiemą, dėl kurios milijonai karo nuniokotos šalies gyventojų gali dar labiau nukentėti.Krentant sniegui ir dėl Rusijos smūgių nukentėjus Ukrainos energetikos tinklams, daugelis žmonių be elektros ar ir šildymo susiduria su šalčiu.Pirmadienį per vaizdo konferenciją su G-7 turtingųjų šalių klubu V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia „maždaug dviejų milijardų kubinių metrų“ papildomų dujų, kad galėtų išgyventi žiemą.Jis taip pat paragino G-7 siųsti Ukrainai daugiau ginklų, įskaitant „modernius tankus“, taip pat „raketinę artileriją ir daugiau tolimojo nuotolio raketų“.Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo pakeisti karo eigą, o aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Rusija, baigiantis naujesnėms atsargoms, tikriausiai ima naudoti senesnę, mažiau patikimą artilerijos ir raketų amuniciją.Tačiau V. Zelenskis sakė, kad „Rusija vis dar turi artilerijos ir raketų pranašumą“.„Tai faktas, – teigė jis G-7 susitikime. – Šie okupacinės kariuomenės pajėgumai skatina Kremliaus aroganciją“.Teroras prieš energetikos infrastruktūrąKyjivas sako, kad buvo pažeista 40 proc. svarbiausios Ukrainos energetikos infrastruktūros, o tikslingos Rusijos atakos buvo vykdomos viena po kitos.Ukrainos energetikos ministerija pareiškime nurodė, kad Rusijos raketos pataikė į visas šalies šilumines elektrines, nukentėjus 44 aukštos įtampos oro linijoms.Energetikos bendrovė YASNO teigė, kad tiekimo apribojimai Kyjive yra „dideli“, apie 40 proc. tiekimo esant nukreiptam į kritinę infrastruktūrą.Naftos ir dujų bendrovė DTEK nurodė, kad jos specialistai „nuolat ieško įrangos Rusijos sugriautai energetikos infrastruktūrai atkurti“ ir susitarė dėl sutarčių su Europos tiekėjais ABB ir „Siemens“.Kaip teigiama V. Zelenskio biuro išplatintame pranešime, ukrainiečių lyderis G-7 susitikime sakė, kad „dėl teroro, nukreipto prieš mūsų elektrines, teko sunaudoti daugiau dujų nei tikėtasi“.„Todėl šią žiemą mums reikia papildomos paramos“, – teigė jis.Jis pakvietė G-7 pramonines valstybes „ir kitas doras šalis“ „parodyti savo lyderystę“.Ukrainos vadovas taip pat paragino Rusiją „žengti konkretų ir reikšmingą žingsnį, siekiant diplomatinio susitarimo“.V. Zelenskis paragino „okupantę“ Maskvą iki Kalėdų palikti Ukrainos teritoriją.„Tas, kuris mums sukėlė karą, turi jį atsiimti“, – sakė jis.Prancūzijos rengiama tarptautinė konferencija Paryžiuje prasidės antradienį.Politikų, žinomų bendrovių ir pagalbos agentūrų atstovų susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip Vakarų sąjungininkės galėtų suteikti neatidėliotiną paramą Ukrainai, kad išliktų jos civilinė infrastruktūra, Rusijai ją nuolat bombarduojant.
Rusija naudoja 40 metų senumo amunicijąIki 2023 metų pradžios Rusija gali pritrūkti tinkamų naudoti šaudmenų. Tai „Reuters“ pranešė aukšto rango Jungtinių Amerikos Valstijų karo atstovas. Pasak jo, dabar Rusijos kariuomenė naudoja seną amuniciją, kurios gedimų procentas yra didelis.„Jie paėmė šovinius iš pasenusių atsargų, o tai rodo, kad jie yra pasirengę naudoti šaudmenis, kurių dalis buvo pagaminta daugiau nei prieš 40 metų“, – anonimiškai kalbėjo pareigūnas.
Susprogdintas strategiškai svarbus tiltas prie MelitopolioUNIAN praneša, jog buvo sugadintas tiltas tarp Melitopolio ir Konstantinovkos kaimo, per kurį užpuolikai gabeno karinę įrangą.„Melitopolyje tiltas, jungiantis miestą su Konstantinovkos kaimu, buvo „pavargęs“. Tai vienas iš strategiškai svarbių tiltų po Krymo tilto „nuovargio“. Būtent per jį įsibrovėliai gabeno karinę techniką iš rytų krypties“, – savo „Telegram“ kanale rašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, pridurdamas, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau yra netoliese.Pasak vietos laikraščio „RIA Melitopol“, svarbus okupantų logistikos objektas buvo „pavargęs“. Šiuo tiltu rusai gabeno įrangą, šaudmenis, personalą, betoninius blokus ir prieštankines kliūtis, statybines medžiagas iš Donecko krypties.Filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti, kad dalis tilto konstrukcijos sugriuvo. Eismas tiltu sustabdytas. Rusai pripažino, kad atramos buvo sugadintos. Iškart po sprogimų ant tilto kai kuriose Melitopolio dalyse pradėjo „užstrigti“ internetas ir ryšiai.https://t.me/vrogov/6474
Zelenskis: Rusija ruošiasi ir bet kada gali smogtiRusija neatsisakė savo teroro taktikos laikyti žmones be elektros ir šilumos. Tai savo tradicinėje vaizdo žinutėje pirmadienio vakarą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, masinių raketų smūgių nebuvimas tik rodo, kad priešas jiems ruošiasi ir gali smogti bet kuriuo metu. Rusija ir toliau tikisi elektros energijos tiekimo nutraukimo.„Tai paskutinė teroristų viltis...“, – sakė prezidentas, taip pat paragino ukrainiečius reaguoti į pavojaus signalus, vykti į saugias vietas.„Kol jie turi raketų – o Rusija vis dar jų turi – prašome rimtai atsižvelgti į visus Ukrainos karinės vadovybės, mūsų oro pajėgų ir oro antskrydžių pavojaus signalus. Visais lygmenimis turime būti pasirengę bet kokiems priešiškiems ketinimams“, - sakė V. Zelenskis.Jis taip pat pabrėžė, kad bus padaryta viskas, kas įmanoma, kad ukrainiečiai išgyventų šią žiemą.
Bidenas: mes nesiųsime savo kariuomenės į Ukrainą, bet ir toliau jai padėsimeJungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pakartojo, atsakydamas į žurnalisto klausimą, kad jis neplanuoja pasiųsti JAV kariuomenę į Ukrainą, bet ir toliau ją rems.Neseniai Bideno administracija paragino Kongresą patvirtinti papildomą finansavimą remti Ukrainą. Pasak CNN, Baltųjų rūmų valdymo ir biudžeto biuras išsiuntė laišką Kongresui su išsamiu prašymu suteikti Kijevui 37,7 mlrd. dolerių.
Zelenskis pasiūlė Rusijos pradėti karių išvedimą per KalėdasPrezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai Kalėdų dieną išvesti okupacinę kariuomenę iš Ukrainos. Tokiu būdu Maskva parodytų savo nuoširdžius ketinimus. Tai buvo pasakyta jo kalboje G7 šalių vadovams.„Jei Rusija vykdys karių išvedimą iš Ukrainos, tai užtikrins patikimą karo veiksmų nutraukimą. Tikiuosi, kad pritarsite mūsų raginimui, nes tai yra pasaulinis interesas ir mūsų taikos formulės dalis. Nematau priežasties, kodėl Rusija neturėtų to daryti dabar, per Kalėdas. Atsakymas iš Maskvos parodys, ko jie iš tikrųjų nori“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Prezidentas: pabėgėlių iš Ukrainos Lenkijoje daugėjaPabėgėlių iš Ukrainos skaičius Lenkijoje pasiekė maždaug tris milijonus, o tai gali reikšti, kad pabėgėlių daugės ir Vokietijoje, sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pirmadienį lankydamasis Berlyne, kur susitiko su kolega Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.„Aš ir ponas prezidentas laikomės tos pačios nuomonės: turime remti Ukrainą, kiek tik galime“, – sakė A. Duda.„Pabėgėlių skaičius Lenkijoje pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais padidėjo“, – tęsė Lenkijos prezidentas. „Skaičiuojame, kad dabar jų yra maždaug trys milijonai“. Pasak A. Dudos, tai gali būti problema ir Vokietijai. „Kalbėjomės su ponu prezidentu, jog tai greičiausiai reikš Ukrainos pabėgėlių skaičiaus padidėjimą Vokietijoje“, – sakė A. Duda.Lenkijos valstybės vadovas taip pat tvirtino, kad abi šalys turėtų kreiptis į Europos Sąjungą dėl pabėgėlių išlaikymo išlaidų kompensavimo. „Pasakiau ponui prezidentui, kad, mano nuomone, turėtume kreiptis į Europos Sąjungą, į Europos Komisiją, kad gautume specialią finansinę paramą, skirtą mūsų šalims, kurioms tenka ypatinga pabėgėlių nuo Rusijos invazijos priėmimo našta“, - sakė A. Duda.Rusijai vasario 24 d. užpuolus kaimynę, Lenkija priėmė ukrainiečių pabėgėlių daugiausiai iš visų šalių.
UNIAN: per dronų ataką prieš aerodromą prie Riazanės žuvo patyręs rusų lakūnasPer sėkmingą nežinomų dronų ataką prieš Diagilevo karinį aerodromą prie Riazanės žuvo Rusijos karinių oro pajėgų majoras Jevgenijus Navliutovas – strateginio bombonešio Ty-22M3 pilotas, praneša UNIAN.Šis lakūnas raketomis apšaudė taikius Ukrainos miestus.Pasak UNIAN, patirtį, kurią turėjo J. Navliutovas, lakūnai sukaupia per kelis dešimtmečius. Ji verta kelių milijonų dolerių. Kaip tik todėl tokio lygio piloto netektis – skaudus smūgis Rusijos aviacijai.UNIAN primena, kad naktį į gruodžio 5-ąją Diagilevo aerodrome prie Riazanės nugriaudėjo sprogimas. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, ten užsidegė ir sprogo benzinvežis. Per incidentą žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti.
Zelenskis Didžiajam septynetui: Ukrainai reikia papildomų dujų ir ginklųUkrainai reikia „maždaug dviejų milijardų kubinių metrų“ papildomų dujų, kad ji išgyventų žiemą, pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalims sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Per vaizdo konferenciją jis taip pat paragino G7 siųsti Ukrainai daugiau ginklų, įskaitant „modernius tankus“, „raketų artileriją ir daugiau ilgojo nuotolio raketų“.
Donecko srityje žuvo trys Ukrainos išminuotojai Per išminavimo darbus Konstantinovkos mieste, Kramatorsko rajone, Donecko srityje, žuvo trys išminuotojai, dar du buvo sužeisti ir pateko į ligoninę, kur medikai kovoja už jų gyvybes. Pasak „Ukrinform“, apie tai praneša Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“.„Tragedija įvyko gruodžio 12 dieną per išminavimo darbus Konstantinovkos mieste, Kramatorsko rajone. Įvyko sprogstamojo objekto detonacija, dėl kurios žuvo ASO SN pirotechnikos darbų skyriaus vadovas Jevgenijus Sagaida, gimęs 1998 metais, Pagrindinio direktorato Aleksandro Kulinicho ASO SN povandeninio išminavimo skyriaus vadovas, gimęs 2000 metais, ASO SN pirotechnikos darbų skyriaus vyresnysis vairuotojas, gimęs 1979 metais“, – sakoma pranešime.Kaip pranešama, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos išminuotojai per pastarąją parą rado ir neutralizavo 409 sprogstamuosius prietaisus.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kiek masinių raketų smūgių gali suduoti Rusija Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas mano, kad Ukrainai gali tekti atlaikyti dar penkias Rusijos masinių raketų smūgių bangas.Priešas turi raketų dar trims ar penkioms atakų bangoms, sakė Gynybos ministerijos atstovas Vadimas Skibitskis, rašo „The New York Times“.„Mūsų skaičiavimais, jie turi raketų dar trims–penkioms atakų bangoms. Tai yra, jei vienoje bangoje yra nuo 80 iki 90 raketų“, – sakė jis.
Ukraina: rusai bando žengti į priekį Limane ir ZaporožėjeUkrainos generalinis štabas pirmadienio vakarą informavo, kad „priešas sutelkia savo pastangas vykdyti puolamąsias operacijas Limano, Bachmuto, Avdiivkos ir Zaporožės kryptimis. Kitose srityse priešas bando suvaržyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinių veiksmus“.Rusai kelis mėnesius neatsisakė bandymų pulti Bachmutą iš trijų pusių. Reguliariai pasirodo pranešimai apie išpuolius netoli Donecko, įskaitant šiaurės vakarus nuo jo, Avdiivkos rajone.Apie rusų bandymus judėti maršrutu iš Kremennajos į Limaną jau kurį laiką pranešė įvairūs Rusijos šaltiniai, bet ne Ukrainos generalinis štabas.Apie bet kokį rimtą judėjimą Zaporožės kryptimi, t.y. Zaporožės regiono priekinėje linijoje, 40-50 km į pietus ir pietryčius nuo regioninio centro, nebuvo pranešta bent jau nuo vasaros.
Per automobilio sprogimą Rusijos okupuotame Chersono regione sužeistas okupantų pareigūnasPer automobilio sprogimą Rusijos okupuotoje Ukrainos Chersono srities dalyje sužeistas okupantų pareigūnas, apie tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.Rusijos primestos valdžios institucijų medikai sakė, kad regiono vadovo pavaduotojas Vitalijus Buliukas sprogimą išgyveno. „Jis sužeistas, jo būklė stabili, vidutinio sunkumo“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Maskvos okupacinės valdžios sveikatos apsaugos pareigūną Vadimą Ilmijevą."Automobilio vairuotojas žuvo vietoje. Mano turimais duomenimis, sprogo mina, automobilis sudegė", – pridūrė jis.Rusijos dalinai okupuotos kaimyninės Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas sakė, kad V. Buliuko automobilis buvo susprogdintas Skadovsko mieste prie Juodosios jūros, netoli Krymo ir į pietus nuo Chersono.„Telegram“ kanale jis pranešė, kad V. Buliukas buvo nuvežtas į ligoninę Simferopolyje, viename iš pagrindinių Krymo miestų, jo būklė „sunki, bet stabili“. V. Rogovas tai pavadino „pasikėsinimu nužudyti“ ir sakė, kad „aplinkybės tikslinamos“.Rusijos pajėgos lapkritį pasitraukė iš Chersono srities sostinės, bet ir toliau kontroliuoja didelę dalį šio pietinio Ukrainos regiono.
Rusijos žiniasklaida: Prancūzijos ambasada Maskvoje gavo paketą su negyva pele ir voruPrancūzijos ambasada Maskvoje gavo paketą su negyva pele ir voru, incidento aplinkybes aiškinasi Rusijos policininkai.Tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Pasak portalo „eurointegration.com.ua“, kaip iš okupuoto Krymo gauto paketo siuntėjas nurodomas velionis prodiuseris Pietro Notarianni, kuris mirė Romoje dar 2006 metais. Jis, be kita ko, prodiusavo Luchino Visconti filmus „Dievų žūtis“ bei „Leopardas“ ir Federico Fellini „Interviu“.Birželio mėnesį Prancūzijos ambasada Rusijoje gavo panašią keistą siuntą iš Krymo. Tada „P. Notarianni“ jai atsiuntė kaulų ir laišką.
Maskva ragina įtampą Kosove spręsti diplomatiniu būduKremlius pirmadienį paragino „diplomatinėmis priemonėmis“ išspręsti neseniai paaštrėjusią įtampą Kosove po ten įvykusių išpuolių prieš policiją.„Esame už tai, kad šalys dėtų taikias pastangas ir ši situacija būtų išspręsta diplomatinėmis priemonėmis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Pasisakome už tai, kad būtų užtikrintos visos serbų teisės“, – pridūrė jis.Rusijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo palaikyti Belgradą.„Mes ir toliau padėsime Belgradui ginti teisėtus nacionalinius interesus, susijusius su Kosovu“, – sakoma ministerijos atstovės spaudai, Marijos Zacharovos, pareiškime. Ji teigė, kad Maskva yra sunerimusi dėl susidariusios padėties ir kaltina Prištiną „provokacijomis“ ir „represijomis prieš Kosovo serbus“. Istoriškai glaudžius ryšius palaikanti Serbija yra viena iš nedaugelio likusių Rusijos sąjungininkių Europoje po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įvesti karius į Ukrainą.Nors 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, Belgradas jos nepripažįsta ir skatina serbų daugumą šiaurės Kosove nepaklusti Prištinos valdžiai.Šį savaitgalį įtampa Kosovo šiaurėje padidėjo po to, kai nežinomi užpuolikai apsišaudė su policija ir į ES teisėsaugininkus metė apsvaiginti skirtą granatą. Šimtai serbų, pasipiktinę buvusio policijos pareigūno suėmimu, pastatė kelių blokadas, dėl kurių buvo paralyžiuotas eismas per du sienos kirtimo iš Kosovo į Serbiją punktus.Priština ir Belgradas apsikeitė kaltinimais dėl pastarųjų incidentų, o Kosovas nusprendė atidėti gruodžio viduryje numatytus vietos rinkimus serbų daugumą turinčiose savivaldybėse.
TEA: Europa gali išsiversti be rusiškų dujų2023 m. Europa susidurs su dideliu gamtinių dujų trūkumu, jei Rusija visiškai nutrauks tiekimą, bet gali imtis priemonių, kad to išvengtų, pirmadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).Paryžiuje įsikūrusi TEA, konsultuojanti energiją vartojančias šalis, kokios politikos laikytis, mano, kad Europa galimai susidurs su 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų trūkumu, jei Rusija visiškai sustabdys tiekimą, o Kinijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas pasieks 2021 m. lygį.Tai sudaro maždaug 6,5 proc. Europos Sąjungos (ES) 2021 m. suvartoto dujų kiekio.„Europos Sąjunga padarė didelę pažangą mažindama priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, tačiau ji dar neišėjo iš pavojaus zonos“, – sakoma TEA pranešime.TEA vykdančiojo direktoriaus Fatiho Birolio teigimu, 2023 m. aplinkybės greičiausiai nebus tokios palankios Europos šalims papildyti savo dujų atsargas, o tai kartu su suaktyvėjusiais SGD pirkimais sumažino riziką, kad šią žiemą jos pritrūks dujų, nors Rusija sustabdė didžiąją dalį tiekimo. Tačiau neaišku, ar 2023 m. Rusija ir toliau palaikys žemą tiekimo lygį, o tai, kad Kinija sušvelnino nulinio COVID politiką, gali padėti jos ekonomikai atsigauti ir padidinti SGD importą.„Nauja TEA analizė rodo, kad energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių, šilumos siurblių ir paprastų energijos taupymo veiksmų skatinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant išvengti trūkumo ir tolesnių žiaurių kainų šuolių kitais metais“, – sakė F. Birolis per renginį, kuriame buvo pristatyta naujausia agentūros analizė. Padaryta išvada, kad ES gali išvengti pasiūlos atotrūkio, jei imsis šių papildomų priemonių.„Rusijos šantažas nepavyko“, – renginyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji paragino ES valstybes nares skubiai patvirtinti papildomas priemones ir kartu pirkti energiją.
ES 2 mlrd. eurų papildys Ukrainai apginkluoti skirtą fondąEuropos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui. 27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.„ES tebėra pasiryžusi teikti karinę paramą tiek Ukrainai, tiek kitiems partneriams“, – socialiniuose tinkluose rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto 2027-aisiais liko tik apie 800 mln. eurų.Briuselyje pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais fondą papildyti dviem milijardais eurų, sakoma pranešime.Iki 2027-ųjų ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutiks, kad yra poreikis, teigiama pranešime. Fondo lėšomis buvo kompensuojamos atskirų ES šalių Kyjivui tiekiamos ginkluotės išlaidos.Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.
Lenkija: Vakarams, o ne Rusijai, reikia saugumo garantijųSaugumo garantijų reikia Europai, o ne Rusijai, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų viceministras.Maskva yra pateikusi reikalavimus, kad Vakarai sustabdytų tolesnę NATO plėtrą ir kad NATO atitrauktų savo pajėgas iš rytinio flango, kad būtų garantuotas Rusijos saugumas. Prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą minėjo NATO plėtrą kaip grėsmę Rusijos saugumui.„Saugumo garantijų šiandien reikia ne Rusijai, o Europai – jai reikia saugumo garantijų nuo Rusijos“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis.Kalbėdamas prieš Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, jis taip pat pridūrė, kad būtų neteisinga, jei Ukraina perleistų teritoriją Rusijai.
Rusijoje vėl kilo didelis gaisras – šįsyk sudegė kaučiuko sandėlis Rusijos mieste Nižnekamske (Tatarstanas) didelis gaisras visiškai sunaikino kaučiuko sandėlį, kurio plotas – 6 tūkst. kvadratinių metrų.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Baza“.Gautomis žiniomis, gaisras kilo viename iš įmonės „Nižnekamskneftechim“ sandėlių, kuriame buvo laikoma gatava produkcija. Jo priežastys nežinomos.Įmonė „Nižnekamskneftechim“ gamina sintetinį kaučiuką, kuriam tenka apie 41 proc. jos pajamų.„rbc.ua“ primena, kad gruodžio 9 d. Barnaule užsidegė padangų gamykla, o prekybos centre Pamaskvyje kilo didelis gaisras.
Bučos gyventojai nusprendė, kad mieste stovės naujametė eglė Kyjivo srities Bučos mieste baigiama puošti naujametė eglė. Už šventinį simbolį balsavo dauguma vietos gyventojų, praneša UNIAN.Eglė pastatyta aikštėje šalia centrinio „Nenugalimumo punkto“.Anksčiau Bučos meras Anatolijus Fedorukas surengė internete balsavimą dėl naujametės eglės statymo. Jis taip pat prašė miesto gyventojus komentaruose išdėstyti savo pageidavimus, kokia ji turėtų būti.Buvo nuspręsta panaudoti pernykščius papuošalus ir dekoracijas. Iliuminacija bus išjungta, kadangi ukrainiečiai priversti taupyti elektrą.„Tad Naujųjų metų šventė nepareikalaus didelių išlaidų. Suprantama, tokių iškilmių kaip pernai nebus. Bet vaikams reikia nors ir nedidelės, bet tikros šventės“, – pareiškė A. Fedorukas.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išvadavus Bučą, mieste buvo aptikta žiaurių Rusijos armijos nusikaltimų pėdsakų.
Per rusų apšaudymą Chersone žuvo du žmonėsRusams apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė atkovojo Chersoną, ir tai buvo didelė Kyjivo pergalė.„Du žmonės žuvo, penki buvo sužeisti“, – per „Telegram“ pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius, miesto apšaudymą pavadinęs „masiniu“.Į įvykio vietą išvyko gelbėtojų komandos, sakė jis.Chersonas, miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 300 000 žmonių, buvo vienintelė Maskvos užimta regiono sostinė.Susidūrusios su dideliu ukrainiečių kontrpuolimu, Rusijos pajėgos lapkritį pasitraukė iš miesto.Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija, prieš pasitraukdama iš Chersono, sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“.Nuo to laiko miestas buvo ne kartą apšaudytas.Sekmadienį J. Januševičius pranešė, kad per artilerijos ir minosvaidžių ataką žuvo du žmonės.
Ekspertas: Rusija Ukrainoje neteko rekordinio generolų skaičiaus Per devynis karo mėnesius Ukrainos gynėjai likvidavo rekordinį Rusijos generolų skaičių.Tai pirmadienį pareiškė karo ekspertas Olehas Ždanovas, praneša UNIAN.Pasak jo, Rusija Ukrainoje jau neteko 13 generolų.„Per devynis mėnesius netekti 13 generolų – tai Guinnesso rekordų knygos vertas rezultatas“, – ironizavo ekspertas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo šių metų vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą, Rusija jau neteko 94 760 kariškių. Pastarąją parą Ukrainos gynėjai nukovė 620 rašistų, pažymi UNIAN.
Buvęs Ukrainos URM vadovas: sunaikinome daugiau kaip trečdalį Rusijos armijos Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas mano, jog Vakarų pagalba Ukrainai yra sėkminga investicija, kadangi Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino daugiau kaip trečdalį Rusijos armijos ir ginkluotės.P. Klimkinas išsakė savo nuomonę interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“.Pasak buvusio Ukrainos diplomatijos vadovo, parama Kyjivui jo partnerių biudžetuose – tikrai net „ne kapeikos, o mažiau“. Šiame kontekste jis priminė, kad Graikija per krizę gavo apie 300 mlrd. eurų, jeigu skaičiuosime su visais kreditais ir obligacijomis.„Dabar mes sunaikinome daugiau kaip trečdalį Rusijos armijos ir ginkluotės. Įvairiais vertinimais, nuo karo pradžios amerikiečiai mums suteikė iki 60 mlrd. dolerių pagalbos. Atleiskite, gal tai nuskambės ciniškai, bet Vakaruose yra tokia sąvoka kaip sėkminga investicija. Manau, kad tai fantastiška investicija į Ukrainą ir mus visus“, – pareiškė eksministras.Kartu jis pažymėjo, jog ukrainiečiai taip pat turi suprasti, kad pagalba – ir vakarietiška, ir ypač nevakarietiška – nekrenta iš dangaus.„Mes turime ne tik transliuoti emocijas, girdi, padėkite mums, nes mes giname vertybes, bet ir konkrečiai paaiškinti, kokia jiems iš to nauda“, – pabrėžė P. Klimkinas.
ES prideda 2 milijardus eurų prie lėšų, skirtų Ukrainai apginkluoti Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) susitarė dviem milijardais eurų papildyti fondą, skirtą padėti apginkluoti Ukrainą, taip siekdama garantuoti, kad ir toliau galės tiekti ginklus Kyjivui.Per 10 karo mėnesių 27 valstybių blokas išnaudojo „taikos fondo“ biudžetą, kurio turėjo užtekti iki 2027 m., nes padengė kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas. „ES tebėra įsipareigojusi teikti karinę paramą Ukrainai ir kitoms partnerėms“, – sakoma socialiniame tinkle paskelbtame ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio įraše.Europos taikos fondas buvo įkurtas praėjusiais metais, siekiant padėti Europos Sąjungai finansuoti karinę pagalbą tarptautinėms partnerėms, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje. Kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą, didžioji fondo dalis buvo nukreipta padėti apginkluoti Kyjivą, Briuseliui sulaužius seną taisyklę nemokėti už ginklų pristatymus.Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto, kurio turėjo pakakti iki 2027 m., liko tik apie 800 mln. eurų. Pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais papildyti fondą dviem milijardais eurų, sakoma pranešime. Ši suma iki 2027 m. gali padidėti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutars, kad to reikia.Fondas naudojamas kompensuoti atskirų ES šalių ginklų tiekimus Kyjivui. Iki šiol Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis skyrė Ukrainai karinės paramos maždaug už aštuonis milijardus eurų, o tai sudaro apie 45 proc. to, kiek suteikė JAV.
Ukrainos žvalgyba: Rusija dar turi raketų trims penkioms smūgių bangoms Rusija vis dar turi atsargų trims penkioms raketų smūgių Ukrainos teritorijai bangoms.Tai interviu laikraščiui „The New York Times“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.„Mūsų skaičiavimu, jie dar turi raketų trims penkioms smūgių bangoms, jeigu bangą sudarys 80–90 raketų“, – sakė pareigūnas.Anot V. Skibickio, daugeliui manant, kad Rusijos moderniausių itin tikslių raketų atsargos baigiasi, jos gamyklos nuo karo pradžios įstengė pagaminti 240 tikslių sparnuotųjų raketų „Ch-101“ ir apie 120 sparnuotųjų jūrinio bazavimo raketų „Kalibr“.Ukrainos žvalgybos atstovas taip pat papasakojo, kad Rusijos raketos mėgina pasiekti Ukrainos padangę iš keturių pusių: iš Juodosios jūros apšaudomi Ukrainos pietūs, iš Kaspijos jūros rajono – pietryčiai, iš Rusijos – rytai, iš Baltarusijos – šiaurė.Per plataus masto atakas, kai kelių minučių intervalu paleidžiama apie 100 raketų, jos skrieja vienu metu iš visų pusių.V. Skibickis pažymėjo, kad nuo spalio pasikeitė Rusijos bombonešių skrydžių schema. Dabar jie renkasi aplinkinius maršrutus, kad išvengtų priešlėktuvinės gynybos ir neatsidurtų Ukrainos oro erdvėje, o tai mažina jų efektyvumą.Rusijos bombonešiams pakilus iš bazių, Ukrainos žvalgyba turi maždaug valandą jų skrydžiams užfiksuoti, kol pilotai paleis raketas, pridūrė V. Skibickis.
Okupuotame Melitopolyje – smūgis FSB bazeiSavaitgalį ukrainiečiai sudavė smūgį FSB analitikų punktui laikinai okupuotame Melitopoplyje, o rusų kariai slepia savo padalinius po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių. Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Jis kalbėjo gruodžio 12 d. vykusioje trumpoje spaudos konferencijoje medijų centre „Ukrinform“.„Matome, kad jų priešraketinės gynybos sistema nesuveikė (savaitgalį). Dabar juos apėmė panika. Jie nesupranta, ką daryti. Nuo vakar ryto jie perkelia savo karines grupuotes į kitas vietas, mėgindami jas paslėpti. Nesakyčiau, kad jie bėga, – jie keičia dislokaciją“, – sakė jis.I. Fiodorovas patikslino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sunaikinti tris rusų okupantų objektus Melitopolio apylinkėse ir pačiame mieste. Pasak jo, žuvo keliasdešimt okupantų, o apie 200 išgabenti į ligonines, taip pat ir į laikinai okupuoto Krymo ligoninę.„Visų pirma, sugriautas jų patikros postas, kuris buvo už 20 km nuo Melitopolio. Novobohdanivka – svarbi gyvenvietė, nes ten yra rusų logistikos mazgas, per kurį jie gabena geležinkeliu savo techniką.Antra, buvo susprogdinta radiolokacijos stotis, per kurią rusai tiek susekdavo taikinius, tiek užsiimdavo oro navigacija.Trečia, viešbučių ir restoranų komplekse, kur pastoviai gyveno FSB padaliniai, Melitopolio apylinkėse nukauti rusai. Šis padalinys buvo atsakingas už analizavimą ir duomenų bazės priežiūrą“, – sakė I. Fiodorovas. I. Fiodorovas pabrėžė, kad Melitopolyje likę daug palankiai ukrainiečiams nusiteikusių gyventojų, todėl ukrainiečių specialiosioms tarnyboms žinoma apie visus okupantų judėjimus.
Slovakijoje atidaroma bazė apgadintai Ukrainos karinei technikai remontuoti Pirmadienį Slovakijoje atidaroma remonto bazė apgadintai Ukrainos karinei technikai, kuri vėliau bus grąžinamą į Ukrainą.Tai interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Káčeris.„Pirmadienį mes atidarome remonto bazę, kur bus remontuojama apgadinta karinė technika. Vėliau ji bus grąžinama į Ukrainą. Nėra abejonių, Ukrainoje stos taika, ir mes būsime su jumis tol, kol tai įvyks, mes būsime su jumis iki pabaigos“, – pabrėžė ministras.Jis taip pat informavo, kad į naujausią Slovakijos patvirtintą karinės pagalbos Ukrainai paketą, be kita ko, įtraukta „šaudmenų, pora tūkstančių raketų naikintuvams Mig-29, šiltų drabužių kariams, maisto produktų“. Paketo vertė – beveik 11 mln. eurų.
Lenkijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba mokys Ukrainos medikus Lenkijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (LPR) rengia mokymus 550 Ukrainos medikų, kurie netrukus sudarys Ukrainos medikų gelbėjimo tarnybą sraigtasparniais, pranešė LPR direktorius.Robertas Galazkowskis pirmadienį per spaudos konferenciją oro gelbėjimo bazėje Varšuvoje sakė, kad baigta rengti programa, skirta apmokyti pirmąją 550 gydytojų ir chirurgijos darbuotojų grupę iš Ukrainos evakuoti sužeistus karius ir civilius.„Šiandien Lenkijos ir Ukrainos pirmųjų ponių – Agatos Kornhouser-Dudos ir Olenos Zelenskos - iniciatyva pradedame mokyti kolegas, kurie netrukus sės į gelbėjimo sraigtasparnius ir sukurs medicinos gelbėjimo tarnybą sraigtasparniais“, – sakė jis. Specialistų mokymų vykdyti tokio pobūdžio evakuacijas kursas truks iki šių metų gruodžio 21 dienos.R. Galazkowskis paminėjo, kad karas nesudaro palankių sąlygų pacientams gelbėti. „Karas reikalauja saugoti  raudonojoje zonoje dirbančių gelbėtojų gyvybes (...)  vykdant saugias evakuacijas iš pavojaus zonos ir transportuojant į ligoninę, – sakė jis. – Tai visiškai kas kita, nei ta veikla, kuria užsiimame kiekvieną dieną.“Paskutinis mokymų etapas apims darbą vienoje iš dešimties LRP bazių.
ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų vertės pagalbą UkrainaiEuropos Sąjungos Taryba savaitgalį pasiekė susitarimą dėl teisės aktų rinkinio, sudarysiančio sąlygas blokui visus 2023 metus finansiškai padėti Ukrainai.Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.Tokį žingsnį Vengrija žengė ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.ES Tarybos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad „dokumentų rinkinyje numatytas struktūrinis sprendimas, kaip finansiškai remti Ukrainą 2023 metais“.„2023-iaisiais Ukrainai skolinama suma sudarys 18 mlrd. eurų, o paskoloms bus taikomas 10 metų lengvatinis laikotarpis. Didžiąją palūkanų išlaidų dalį valstybės narės padengs išorės asignuotosiomis pajamomis. Tokio skolinimosi garantijos bus teikiamos iš ES biudžeto arba pačių valstybių narių“, – priduriama jame.Kaip pažymima ES Tarybos pranešime žiniasklaidai, atitinkamas pasiūlymas bus pateiktas Europos Parlamentui, kad jį būtų galima priimti šią savaitę.„Ukraina gali pasikliauti ES. Toliau remsime Ukrainą – taip pat ir finansiškai – tiek, kiek reikės. Šiandien priimti teisės aktai reiškia, kad Ukraina gali tikėtis reguliarios finansinės pagalbos iš ES visus 2023 metus“, – šeštadienį sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.V. Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad naujausių Vengrijos kovos su korupcija reformų nepakanka, kad būtų galima atšaukti 7,5 mlrd. eurų finansavimo blokavimą.ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.Be 7,5 mlrd. eurų centrinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad būtų skirta 5,8 mlrd. eurų lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.Praėjusį mėnesį EK patvirtino Vengrijos išlaidų planą dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą, vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.
G-7 lyderiai rengia virtualų pasitarimą dėl pagalbos UkrainaiDidžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengs virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderių vaizdo konferencija įvyks po pietų, nurodė G-7 pirmininkaujanti Vokietija.Vokiečių kancleris Olafas Scholzas 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją.Antradienį Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime vyriausybės, verslas ir pagalbos agentūros aiškinsis, kokią skubią pagalbą jie gali suteikti Ukrainai šią žiemą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos, sveikatos apsaugos, maisto, transporto ir vandens sektoriams.Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas Volodymyras Zelenskis.Sekmadienį V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV prezidentu Joe Bidenu.J. Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia Ukrainą, ir sveikino kolegos pasirengimą priimti „teisingą taiką“, pranešė Baltieji rūmai.
Podoliakas sako jau turintis bilietą į Krymą: viskas tiksliai paskaičiuotaUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pateikė optimistinę karo pabaigos prognozę ir pakomentavo Krymo deokupacijos klausimą.M. Podoliakas sakė jau turintis bilietą į Simferopolį Kryme.„Bilietas yra. Tai bilietas į Simferopolį, atvira data. Formuojamas susisiekimas geležinkeliais, štai, prašom – bilietas Kyjivas–Simferopolis, kupė. Viskas jau yra, mes juk ne šiaip sau kalbame. Tai – ne konkretus planas. Karas programuojamas, taip pat ir psichologiškai. Gali būti suduoti stiprūs smūgiai, nepaisant to, kad šiuo metu labai sunki situacija Bachmuto kryptimi, Luhansko ar Donecko link. Žlugus Doneckui susiformuos fundamentalios, panika persmelktos nuotaikos Krymo pusiasalyje, žmonės iš ten bėgs“, – sakė M. Podoliakas.M. Podoliakas pakomentavo ir prezidento V. Zelenskio žodžius, kad karas baigsis 2023 m.„Viskas tiksliai paskaičiuota. Turime labai efektyvią Vyriausiosios žvalgybos valdybos analitinę struktūrą, prezidentas remiasi absoliučiai aiškiai argumentuotomis pozicijomis. Taip pat yra objektyvi informacija, kurią mūsų partneriai pateikia apie rusų išteklių pajėgumą, turimi omenyje sviediniai, raketos, šarvuotoji technika, kokie jų [technikos] aptarnavimo pajėgumai, kaip įvairiais lygiais vyksta mobilizacija, kokios visuomenės nuotaikos“, – pridūrė M. Podoliakas.
Pastarąją parą Chersono sritis apšaudyta 57 kartus, sužeistas žmogus Pastarąją parą Rusijos kariuomenė 57 kartus apšaudė Ukrainos Chersono sritį.Apie tai pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak jo, okupantai prieš taikias gyvenvietes pasitelkė daugkartinio paleidimo raketų sistemas, artileriją ir minosvaidžius.Turimais duomenimis, sužeistas vienas žmogus.
Ukrainoje žuvusio studento iš Zambijos palaikai sugrąžinti į tėvynęStudento iš Zambijos, kuris Rusijos kalėjime buvo užverbuotas kovoti Ukrainoje ir ten žuvo, palaikai sekmadienį buvo sugrąžinti į tėvynę.Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip karstą Lusakos oro uoste pasitiko gedintys giminaičiai.Ant karsto juodu žymekliu buvo užrašytas kodas ir užrašas kirilica.Zambija praėjusį mėnesį pareikalavo Maskvos skubiai paaiškinti aplinkybes, kuriomis Rusijoje kalintas Zambijos pilietis Lemekhani Nathanas Nyirenda buvo užverbuotas kovoti Ukrainoje ir ten rugsėjo mėnesį žuvo, kovodamas kaip rusų pajėgų narys.23 metų L. N. Nyirenda studijavo branduolinę inžineriją Maskvos inžinerinės fizikos institute, o 2020-ųjų balandį jam dėl kovos su narkotikais įstatymo pažeidimo buvo paskirta devynerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.Praėjus dviem savaitėms po to, kai Zambija pareikalavo informacijos, Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad studentas iš Zambijos, kurį jis užverbavo kalėjime, žuvo „kaip didvyris“, kovodamas Ukrainoje.J. Prigožinas užverbavo L. N. Nyirendą kalėjime Tverės srityje į šiaurę nuo Maskvos ir teigė, kad šis Zambijos pilietis savo noru sutiko kovoti už „Wagner“.Pagal Rusijos įstatymus kaliniams galima suteikti malonę, jei jie sutinka kovoti Ukrainoje, anksčiau šį mėnesį sakė Zambijos užsienio reikalų ministras Stanley Kakubo.L. N. Nyirendos giminaičiai, tarp jų tėvai ir brolis, atvyko į oro uostą, kur choras vadovavo susirinkusiųjų giesmėms.Šeimos nariai atsisakė kalbėtis su žiniasklaida. Šeimos atstovas sakė, kad palaikai bus nuvežti į morgą skrodimui, o laidotuvių data bus paskelbta vėliau.S. Kakubo penktadienį sakė, kad „deramu metu“ bus aptartas kompensacijos šeimai klausimas.
Ukrainos pajėgos smogė bendrabučiui, kuriame gyveno „Vagner“ samdiniaiUkrainos pajėgos smogė bendrabučiui Svatovo mieste, kuriame gyveno „Vagner“ samdiniai. Atakos metu daugelis jų žuvo. „Vagner“ samdiniams pastaruoju metu apskritai nesaldu – Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat sunaikino jų bazę okupuotoje Kadijivkoje ir pridarė didelių nuostolių.Luhansko srityje, laikinai okupuotame Svatove, „Vagner“ samdinius aplankė HIMARS. Kaip skelbia UNIAN, okupantai ilsėjosi bendrabutyje ir nesitikėjo smūgio.Atakos padariniai, įskaitant sudarkytus kūnus, buvo parodyti „Telegram“ kanaluose. Tie samdiniai, kuriems pavyko išgyventi, viską filmavo ir neslėpė, kad yra persigandę. Vienas jų prieš kamerą skundėsi, kad sprogimas ištaškė bendrabutį, kuriame jie gyveno. Paskui jis pamatė leisgyvį samdinį, prispaustą kito okupanto kūno.Sprendžiant iš vaizdo įrašo, rusai nežinojo, ką daryti. Jie tarytum bandė atspėti, kas gyvas, o kas žuvo. Oficialaus komentaro apie smūgį kol kas nėra. Rusijos Federacija (RF) retai kada pripažįsta nuostolius ir stengiasi iki paskutinės akimirkos nuslėpti patirtas atakas.Tikėtina, kad tikslesne informacija apie „Vagner“ samdiniams suduotą smūgį Svatove pasidalins Ukrainos kareiviai.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 94 760 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 94 760 karių (+620 per pastarąsias 24 val.), pirmadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki gruodžio 12-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 966 (+24) tankų, 5 928 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 929 (+1) artilerijos sistemų, 397 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 211 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 4 544 (+4) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 617 (+4) dronų, 169 (+2) specialiosios technikos vienetų ir 592 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Čekijos prezidentas pripažino suklydęs dėl Putino ir ragino nemažinti paramos UkrainaiČekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad jo šalies karinė pagalba Ukrainai yra svarbesnė už ekonominius interesus.Sekmadienį duodamas interviu visuomeniniam Čekijos radijui jis pabrėžė, kad Rusijos invazija kelia grėsmę ne tik Ukrainai.Tokioje situacijoje ekonominiai interesai turi pasitraukti į antrą vietą, o pagalba Ukrainai neturi mažėti, sakė M. Zemanas.Pastaraisiais mėnesiais Čekijos miestuose ne kartą vyko protestai prieš intensyvią vyriausybės karinę pagalbą Ukrainai, taip pat prieš aukštas energijos ir maisto kainas. Demonstrantai ragino NATO narę laikytis neutralesnės pozicijos, o vyriausybės politikai juos vadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkais.M. Zemanas nesutiko su nuomone, kad Čekijos vyriausybė pernelyg įsitraukusi į Ukrainos reikalus.Interviu radijui prezidentas taip pat pripažino savo klaidingus vertinimus ir apgailestavo, kad suklydo dėl V. Putino.„Mačiau jame politiką, kurio neidealizavau, bet apie kurį vis dėlto susidariau įspūdį, kad jis rūpinasi savo šalies interesais. Tačiau agresija prieš Ukrainą prieštarauja Rusijos Federacijos interesams. Ir jeigu Vladimiras Putinas to nesuvokia, tai tuo blogiau šaliai“.
Britų žvalgyba: Rusijos politiniai karo prieš Ukrainą tikslai nesikeičia Rusija nekeičia savo politinių visapusiško karo prieš Ukrainą tikslų, tačiau dabartinė Maskvos strategija jai jų įgyvendinti veikiausiai neleis. Tai savo naujausioje, pirmadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Ministerijos teigimu, pagrindinius Rusijos tikslus gruodžio 8 d. pakartojo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tada jis tvirtino, kad Maskva esą vis dar siekia užtikrinti Donbaso ir pietryčių Ukrainos gyventojų „apsaugą“, tačiau tariamo šių teritorijų „išlaisvinimo“ klausimu dar lieka daug darbo. Suvestinėje pažymima, kad tai reiškia, jog rusai ir toliau nori visiškos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių kontrolės.Tačiau, kaip nurodo ministerija, šiuo metu labai mažai tikėtina, kad Rusijos kariuomenė įgis pakankamai smogiamųjų galių, jog galėtų užimti minėtas sritis. Ministerija reziumuoja, kad per artimiausius kelis mėnesius Maskvos sausumos pajėgos reikšmingų laimėjimų nepasieks.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.
Ukrainos pajėgos smogė „Vagner“ štabui Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinių samdinių bendrovės „Vagner“ štabui Kadijivkoje rytinėje Luhansko srityje, pranešė srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja britų transliuotojas BBC.Pasak S. Haidajaus, smūgis viešbučiui, kur susitikdavo „Vagner“ nariai, padarė „reikšmingų nuostolių“ Rusijai. Pareigūnas taip pat sakė manantis, kad „mažiausiai 50 proc.“ išgyvenusiųjų mirs negavę reikiamo gydymo.Rytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai, intensyviausi – Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis Donecko srityje, remdamasi Ukrainos Generaliniu štabu pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. Luhansko srityje, pasak S. Haidajaus, ukrainiečių pajėgos pamažu stumiasi į priekį netoli Kreminos ir Svatovės.Savaitgalį intensyvios kovos tęsėsi ir Pietų Ukrainoje. Po rusų dronų atakų Odesos uostamiestyje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tuo metu Ukraina smogė poilsio bazei okupuotame Melitopolyje, kurioje buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai.
Briuselyje vyks ES Užsienio reikalų tarybaPirmadienį Briuselyje vyks Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba, kurioje bloko šalių diplomatijos vadovai kalbėsis apie Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą ir protestus Irane.Kaip pranešama, ministrai, be kita ko, tarsis dėl naujų sankcijų Maskvai ir Teheranui ir diskutuos apie platesnę ES vykdomą politiką Ukrainos atžvilgiu, įskaitant bloko inicijuojamą Ukrainos karių mokymo misiją. Susitikime taip pat bus kalbama apie Rusijos kariuomenės smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir tariamasi dėl galimo fondo, kurio lėšos naudojamos Ukrainai apginkluoti, didinimo.Skelbiama, kad prie ministrų pokalbių vaizdo ryšiu prisijungs Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.
Bidenas V. Zelenskiui patvirtino, kad JAV rems Ukrainą, kiek reikėsVolodymyras Zelenskis telefonu pasikalbėjo su Joe Bidenu ir padėkojo jam už precedento neturinčią amerikiečių karinę bei finansinę paramą Kyjivui, o JAV prezidentas pakartojo, kad jo šalis palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, pranešta oficialiu ukrainiečių prezidento „Telegram“ kanalu.Turėdamas galvoje JAV pagalbą, V. Zelenskis parašė: „Tai ne tik padeda pasiekti sėkmę mūšio lauke, bet ir palaiko Ukrainos ekonomikos stabilumą.“Jis atkreipė dėmesį į JAV pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę sistemą ir išreiškė viltį dėl tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje, pabrėžė, kokia svarbi Ukrainai priešlėktuvinė gynyba, padedanti apsaugoti civilius ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.Pasak V. Zelenskio, J. Bidenas patvirtino, kad JAV yra pasirengusios palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės, pagal Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis principus.Sekmadienį V. Zelenskis telefonu pasikalbėjo ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu). Abu lyderiai suderino pozicijas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, aptarė bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse.Kiek vėliau Ukrainos lyderis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) aptarė galimą ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus plėtimą. Prieš pokalbį su V. Zelenskiu R. T. Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Zelenskis paskelbė G7 aukščiausiojo lygio susitikimo naujienas UkrainaiUkrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia G7 šalių (JAV, JK, Kanados, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados) aukščiausiojo lygio susitikimo naujienas Ukrainai ir prasitaria, kad pokalbio su Bidenu metu nuskambėjo pozityvumo suteikiančių naujienų.Apie tai Ukrainos valstybės vadovas pranešė po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu. „Šiandien vyks G7 aukščiausiojo lygio susitikimas. Jame dalyvaus Ukraina. Dabar mes suderinome savo pozicijas su Amerika. Tai bus labai svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas. Bus naujienų“, – sakė Zelenskis.Valstybės vadovas sakė, kad pokalbio metu jam buvo malonu pajusti, jog Ukrainos taikos formulė vertinama teigiamai. „Tai suteikia optimizmo“, – sakė prezidentas.
Rusija siekė iškeisti buvusį JAV jūrų pėstininką į Vokietijoje laikomą „žudiką“Pasak aukščiausio rango JAV pareigūno ir žiniasklaidos pranešimų, Vašingtono pastangoms derėtis dėl Rusijoje laikomo buvusio jūrų pėstininko išlaisvinimo vykdant mainus su krepšinio žvaigžde Brittney Griner sutrukdė Maskvos reikalavimas paleisti Vokietijoje laikomą nuteistą žudiką.B. Griner iškeitus į nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą kilo klausimų, kodėl JAV nepavyko pasiekti, kad tuo pat metu būtų paleistas ir buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu. Šį kaltinimą pats Vašingtonas kategoriškai atmeta.Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sekmadienį buvo paklaustas apie pranešimus, kad derybos sutriko dėl Rusijos reikalavimo paleisti Vadimą Krasikovą, buvusį Rusijos vidaus žvalgybos organizacijos pulkininką, nuteistą kalėti iki gyvos galvos už žmogžudystę Vokietijoje.J. Kirby televizijos ABC laidoje „This Week“ pripažino, kad „buvo teigiama, jog jie nori žmogaus, vardu ponas Krasikovas, kurį vokiečiai yra sulaikę“.„Tai tiesiog nebuvo laikoma rimtu pasiūlymu“, – teigė jis, V. Krasikovą apibūdindamas kaip „žudiką“.J. Kirby liepos pabaigoje CNN televizijai sakė, kad šio ruso įtraukimas į bet kokį susitarimą yra „nesąžiningas (Maskvos) bandymas išvengti labai rimto pasiūlymo“ iš JAV pusės.
Po rusų atakų prieš energetikos sistemą nedirba Odesos uostasPo pastarųjų Rusijos pajėgų atakų prieš energetikos sistemą, vyriausybės duomenimis, nedirba Ukrainos Odesos uostas. Tačiau nemanoma, kad prekiautojai grūdais dėl to nutrauks eksportą, sakė žemės ūkio ministras Mykola Solskis. Du kiti uostai – Čornomorskas ir Pivdenis, per kuriuos, remiantis Rusijos ir Ukrainos susitarimu, galima eksportuoti ukrainietiškus grūdus, iš dalies veikia.„Čornomorsko uosto pajėgumai šiuo metu siekia apie 80 proc.,“ – sakė ministras telefonu agentūrai „Reuters“. Odesos uostas esą neveikia, nes dar neįjungti elektros generatoriai. Grūdų pardavėjai toliau plukdo grūdus per abu kitus uostus. „Yra problemų, tačiau nė vienas prekiautojas nekalba apie tiekimo nutraukimą. Uostai naudoja alternatyvius energijos šaltinius“, – sakė M. Solskis.Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje kukurūzų ir kviečių augintojų bei eksportuotojų, tačiau eksportas dėl Rusijos invazijos smarkiai sumažėjo.
Šimtai tūkstančių žmonių Odesoje vis dar lieka be elektrosDidelė dalis Odesos gyventojų vėl turi elektrą. Regiono karinės administracijos vadovo Maksimo Marčenkos duomenimis, po rusų pajėgų atakų šeštadienį apie 1,5 mln. žmonių mieste ir apylinkėse liko be elektros. Šiuo metu elektros dar neturi 300 000 gyventojų.
Zelenskis paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Kaip teigiama, pokalbio metu buvo suderintos pozicijos dėl Didžiojo septyneto susitikimo ir paramos Ukrainai konferencijos Paryžiuje. „Aptarėme mūsų dešimties žingsnių taikos formulės įgyvendinimą, bendradarbiavimą gynybos srityje ir Ukrainos energetinį stabilumą“, – praneša V. Zelenskis.
Kyjive gaudžia oro pavojaus sirenosKyjive kaukia oro pavojaus sirenos. Apie tai, be kita ko, skelbia „Kyiv Independent“.Tai pirmasis oro pavojus signalas Ukrainos sostinėj per beveik savaitę. Pastarąjį kartą Kyjivo gyventojai į slėptuves traukėsi gruodžio 5-ąją, kai Rusija į Ukrainą paleido per 70 raketų.
Rusija apšaudė Chersono sritį 45 kartus per pastarąją parąPer pastarąją parą Rusijos pajėgos apšaudė Chersono sritį 45 kartus. Per atakas žuvo du gyventojai, penki buvo sužeisti, praneša agentūra „Ukrinform“.Šią informaciją „Telegram“ kanale paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.„Rusijos okupantai Chersono srities teritoriją apšaudė 45 kartus. Jie puolė artilerija, daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, tankais ir minosvaidžiais. Priešas vėl atakavo Chersono gyvenamuosius rajonus. Rusijos sviediniai pataikė į gimdymo skyrių, kavinę, infrastruktūros objektą, individualius namus ir daugiabučius,“ – rašė J. Januševičius. Pasak jo, žuvo du civiliai, dar penki gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.
Rusijos pajėgoms apšaudant Chersoną žuvo 2 žmonės Rusijos pajėgoms apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Chersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.Chersono miestą praėjusį mėnesį atkovojo kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos.„Priešas vėl atakavo Chersono gyvenamuosius rajonus“, – per platformą „Telegram“ pranešė J. Januševyčius. Jis pridūrė, kad rusų pajėgos šeštadienį smogė gimdymo namams, kavinei, daugiabučiui.„Praėjusį vakarą dėl rusų [vykdyto] apšaudymo žuvo du žmonės“, o dar penki buvo sužeisti, sakė J. Januševyčius.Pasak jo, miestas apšaudytas iš artilerijos pabūklų, salvinės ugnies sistemų, tankų ir minosvaidžių.Prieš atsitraukdamos iš Chersono rusų pajėgos sunaikino miesto komunalinių paslaugų infrastruktūrą, o atsitraukusios jį nuolat apšaudo.Tuo metu Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros po rusų dronų atakų tęsiami avariniai elektros atjungimai, sekmadienį sakė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.Pareigūnai taip pat pranešė, kad kai kuriuose miesto rajonuose dėl nutrūkusio elektros tiekimo sutriko ir vandens tiekimas.Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Odesos srityje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, Rusijai iranietiškais dronais smogus miestui ir aplinkinėms teritorijoms.Prieš karą, kuris prasidėjo Rusijai vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, Odesa buvo populiari ukrainiečių ir rusų atostogų vieta.
Ukrainos ambasadorius: Vokietija perduos Kyjivui daugiau ginklųUkrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas teigia iš federalinės vyriausybės Berlyne gavęs pažadą dėl tolesnio ginklų tiekimo jo šaliai. Be to, Berlynas patikino jį, kad be Kyjivo pritarimo derybų su Rusija nebus, sakė ambasadorius laikraščiui „Welt am Sonntag“.„Per tiesioginį pokalbį mums pažadėta daugiau ginklų ir daugiau amunicijos. Kokios, paskelbsime kartu vėliau“ – kalbėjo O. Mekejevas. Jis teigė nenorįs daryti diplomatinio spaudimo federalinei vyriausybei, o siekia, „kad Vokietija, ką turi, greičiau perduotų“.Anot O. Mekejevo, Ukraina neturi laiko ilgiau laukti ginklų. Šaliai skubiai reikalinga daugiau oro gynybos sistemų, savaeigių haubicų, „Gepard“ tipo priešlėktuvinių tankų ir amunicijos. „Be to, toliau kalbamės dėl „Marder“ ir „Leopard“ tankų tiekimo“, - sakė diplomatas.Naujasis Ukrainos ambasadorius teigė, kad per prisistatymo pokalbius „visad buvo šiltai sutiktas“. Jis jaučiąs daugelio Vokietijos politikų norą paremti Ukrainą. Kalbant apie galimą karo pabaigą, Vokietijos vyriausybė patikino jį, „kad nebus derybų su V. Putinu, jei mes to nenorėsime“, - pabrėžė O. Makejevas. Jei Ukraina tam bus pasirengusi, ji esą ir spręs, kokiomis aplinkybėmis derėtis. „Tačiau šiuo metu mums reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų“, - akcentavo ambasadorius.
ES be Vengrijos susitarė dėl 18 mlrd. paramos UkrainaiEuropos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl milijardinės paramos karo siaubiamai Ukrainai. Šis sprendimas šeštadienį priimtas nepaisant Vengrijos prieštaravimų, pranešė ES šaltiniai.Remiantis sprendimu, kitais metais Kyjivui paskolų forma bus išmokėti 18 mlrd. eurų.Sprendimui dėl ES paramos Ukrainai iš tikrųjų buvo reikalingas vienbalsis ES valstybių pritarimas. Tačiau kilus ginčui dėl galimo ES milijardų Vengrijai įšaldymo Budapeštas paramos paketą blokavo. Todėl šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Čekija ieškojo galimybės priimti sprendimą be Vengrijos paramos.Sprendimas dabar numato, kad paskolų garantijos, jei Vengrija neatsisakys savo veto, bus dengiamos ne, kaip pradžioje numatyta, iš ES biudžeto - jas perims ES šalys. Tam vienbalsis pritarimas nebuvo reikalingas.Tačiau Vengrija dar turi laiko prisijungti prie susitarimo. Tada garantijos būtų teikiamos per ES biudžetą. Susitarimas kitą savaitę bus patektas Europos Parlamentui patvirtinti.
D. Medvedevas: Rusija didina „galingiausių“ ginklų gamybąBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, jog šalis didina naujos kartos ginklų gamybą, kad apsisaugotų nuo priešų Europoje, JAV, Australijoje.„Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė D. Medvedevas.„Mūsų priešas įsitaisęs ne tik mūsų gimtosios Malorosijos (Mažosios Rusijos) Kyjivo provincijoje“, – sakė D. Medvedevas, pavartodamas terminą Ukrainos teritorijoms, kažkada priklausiusioms carinei Rusijos imperijai.Priešas yra ir „Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, virtinėje kitų vietų, deklaravusių ištikimybę naciams“, pareiškė jis.D. Medvedevas, kuris dabar yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, detalių apie minėtus ginklus nepateikė.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Rusija kuria naujų tipų ginklus, įskaitant hipergarsinius, esą galinčius apeiti visas esamas raketinės gynybos sistemas.Nuo vasario 24-osios, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, 57 metų D. Medvedevas socialinėje žiniasklaidoje skelbia vis pompastiškesnius pareiškimus.Dėl Ukrainoje susidariusios rusams nepalankios karinės padėties nuogąstaujama, kad Rusija galėtų griebtis savo branduolinio arsenalo proveržiui padaryti.Penktadienį V. Putinas sakė, kad Rusija gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę priešui nuginkluoti, taip akivaizdžiai užsimindamas apie branduolinę ataką.Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.
B. Johnsonas ragina Vakarus labiau remti UkrainąBuvęs britų premjeras Borisas Johnsonas ragina Vakarų šalis „skubiai“ apsvarstyti, kaip jos galėtų labiau paremti Ukrainą. „Man nesvarbu, kiek kartų tai kartosiu: karas Ukrainoje gali baigtis tik Vladimiro Putino pralaimėjimu“, - rašė jis straipsnyje „Wall Street Journal“.Net jei V. Putinas tai siūlytų, joks susitarimas „žemė už taiką“ esą neturėtų būti sudarytas. Rusų pajėgos, anot B. Johnsono, turi būti atstumtos iki de facto sienų, buvusių vasario 24-ąją. Greita karo pabaiga yra „visų, įskaitant Rusijos“, interesas, rašė toliau B. Johnsonas. Jis teigė tikįs, kad karą pavyks užbaigti jau kitais metais.
ES: Turkija turi įgyvendinti sankcijas RusijaiEuropos Sąjunga (ES) reikalauja Turkijos keisti savo prekybos politiką Rusijos atžvilgiu ir įgyvendinti dėl invazijos į Ukrainą įvestas Vakarų sankcijas. „Turkijos politika neprisijungti prie ribojančių ES priemonių Rusijai kelia vis didesnį susirūpinimą“, - teigiama ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio laiške Europos Parlamentui, kurį cituoja vokiečių žiniasklaida.Turkija nuo Ukrainos karo pradžios esą smarkiai išplėtė savo eksportą į Rusiją ir, be kita ko, perka daugiau rusiškos naftos. J. Borrellis atkreipė dėmesį į tai, kad ES ir Turkija sudaro Muitų sąjungą, o tai reiškia laisvą prekių judėjimą, kuris apima ir dvejopos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams.Turkija neturėtų siūlyti Rusijai „apėjimo būdų“, įspėjo J. Borrellis ir pabrėžė šalies, kaip ES kandidatės, statusą. „Iš visų šalių kandidačių, įskaitant Turkiją“, tikimasi, kad jos laikysis priimtų priemonių. Dvišalių ekonominių santykių tarp Turkijos ir Rusijos gerinimas Rusijos invazijos į Ukrainą įkarštyje „taip pat verčia labai nerimauti“, - sakoma laiške.ES ne kartą savo pokalbių partneriams turkams pabrėžė savo abejones ir lūkesčius ir toliau tai darys visais lygiais, teigė ES užsienio politikos įgaliotinis.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūtį susitarė dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo. Vakarų įmonės tikslingai naudojasi Turkija, kad toliau pardavinėtų savo produktus Rusijai. JAV vyriausybė dėl to jau pagrasino Turkijai antrinėmis sankcijomis.
Vokietijos Bundesveras Lenkijoje žvalgys pozicijas „Patriot“ sistemai dislokuotiVokietijos Bundesveras kitą savaitę Lenkijoje pradės pasirengimą savo oro gynybos sistemos „Patriot“ perkėlimui. Antradienį į Lenkiją turėtų išvykti žvalgybos grupė, iš saugumo šaltinių sužinojo agentūra dpa.Vokiečių kariai apžiūrės sistemos dislokavimui tinkamas pozicijas, kad tada greitai į Lenkiją galėtų permesti tris baterijas. Tikslas yra apsaugoti kritinę infrastruktūrą NATO rytiniame flange.Lapkričio viduryje Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina sprogus raketai, Vokietijos vyriausybė pasiūlė NATO partnerei „Patriot“ tipo baterijas jos oro erdvei apsaugoti.Pradžioje būta nesutarimų, nes Lenkija netikėti pasiūlė šias ginklų sistemas geriau perduoti Ukrainai, nors jos yra integruotos NATO oro gynybos dalis. Dabar jau pasiektas principinis sutarimas.„Patriot“ sistema gali atakuoti priešo lėktuvus, taktines balistines raketas ir sparnuotąsias raketas. Jos veikimo nuotolis – daugiau kaip 60 km.
Ukrainos pajėgos Melitopolyje smogė „kadyrovcams“, galbūt likvidavo R. Kadyrovo patikėtinįUkrainiečių pajėgos vėlai šeštadienį smogė poilsio bazei Melitopolyje, kurioje buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai, o tarp nukautų kovotojų tikriausiai yra R. Kadyrovo patikėtinis regione. Vietos leidinys „Ria Melitopol“ pranešė, kad bazėje buvo įsikūrę „kadyrovcai“ ir kad po smūgių kilo didelis gaisras, po griuvėsiais liko žmonių. Greitosios pagalbos automobiliai į įvykio vietą važiavo iš viso miesto. Sužeistieji buvo vežami į Krymą, nes Melitopolio ligoninėse jau nėra laisvų vietų.Poilsio bazė, kurioje gyveno „kadyrovcų“ vadovybė, tikriausiai buvo apšaudyta iš pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, rašė leidinys.„Pranešama, jog labai tikėtina, kad galėjo būti likviduotas [„kadyrovcų“] vadeiva, Kadyrovo patikėtinis regione Muradas Saidovas“, – nurodė „Ria Melitopol“.
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose aktyvuota oro gynybaRusijos dalinių okupuotose Ukrainos teritorijose šeštadienio vakarą, kariniais duomenimis, buvo aktyvuota oro gynyba. Ir iš Simferopolio Kryme, ir iš Melitopolio Ukrainos pietryčiuose būta pranešimų apie aktyvuotas oro gynybos sistemas, skelbia rusų valstybinė agentūra TASS. Gyventojai paraginti išlaikyti ramybę. Žmonės socialiniuose tinkluose pasakojo apie sprogimus danguje.Krymo administracijos atstovas „Telegram“ kanale paskelbė trumpą įrašą, kuriame naktiniame danguje matyti sprogimas. „Krymas saugomas, oro gynyba veikia“, - rašė Olegas Kriučkovas. Tačiau nepateikta duomenų apie galimos atakos pobūdį ar padarinius.
ISW: iš separatistinių teritorijų didėja kritika V. PutinuiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl klaidų Donbase rizikuoja netekti separatistinių teritorijų atstovų paramos. Apie tai savo naujausioje ataskaitoje rašo Karo studijų centras (ISW). Buvusio apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ gynybos ministro Igorio Girkino ir buvusio šios „respublikos“ saugumo ministro Aleksandro Chodakovskio kritika Kremliui yra tokia tiesioginė kaip niekad anksčiau, teigia analitikai.I. Girkinas, pavyzdžiui, kritikavo V. Putiną už tai, kad jis prie Donecko miesto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų neišstūmė iš artilerijos veikimo zonos. Rusų kariniai stebėtojai kaltina Maskvą ginant miestą nevykdžius kontratakų. Ši tiesioginė kritika V. Putinui galimai rodo prarają tarp karą remiančių separatistinių teritorijų ir Rusijos prezidento, rašo ISW.
Zekenskis pasidžiaugė Nobelio taikos premijos įteikimu Ukrainos organizacijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ypatingu įvykiu pavadino Nobelio taikos premijos įteikimą jo tautietei Oleksandrai Matvijčiuk. „Šiais metais pirmą kartą per ceremoniją skambėjo Ukrainos kalba, mūsų ukrainiečių kalba – Pilietinių laisvių centro ir jo vadovės, ponios O. Matvijčuk, kuri apdovanota taikos premija, dėka, - sakė V. Zelenskis šeštadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. – Sveikinu poniją Oleksandrą, jos kolegas ir visus žmogaus teisių gynėjus už šį pripažinimą“. Žmogaus teisių gynėjai ir Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos šeštadienį Osle buvo apdovanoti Nobelio taikos premijomis. Be Ukrainos Pilietinių laisvių centro svarbiausiu politiniu planetos apdovanojimu pagerbta ir Rusijos organizacija „Memorial“ bei kalinamas Baltarusijos žmogaus teisių advokatas Alesis Beliackis. Šis apdovanojimas įteiktas Tarptautinę žmogaus teisių dieną. V. Zelenskis pareiškė, kad nuo šiol Žmogaus teisių dieną oficialiai minės ir Ukraina. „Iki šių metų Ukrainoje nebuvo nacionalinės dėkingumo ir pagarbos žmogaus teisėms dienos – dėkingumo ir pagarbos visiems tiems, kurie savo gyvenimą pašvenčia žmonių teisių gynimui ir atkūrimui“, - sakė prezidentas.
Odesoje ilgam sutrikdytas elektros tiekimasPo pastarųjų Rusijos dronų atakų prieš Ukrainos Odesos uostamiestį čia smarkiai sutriko elektros energijos tiekimas. „Odesa ir beveik visa sritis lieka be šviesos“, - sakoma šeštadienio vakarą elektros tiekimo operatorės pranešime. Smarkiai pažeisto elektros tinklo remonto darbai esą gali užtrukti.„Tai ne dienų ar savaičių klausimas. Neatmetama galimybė, kad tai truks 2-3 mėnesius“, - valstybinė agentūra „Unian“ citavo toliau pareiškimą. Gyventojams rekomenduota pagal galimybes laikinai palikti miestą. Rusija, Ukrainos kariuomenės duomenimis, naktį į šeštadienį atakavo Odesą iranietiškais koviniais dronais. 10 bepiločių iš 15 buvo numušti.Rusijos pajėgos jau kelias savaites tikslingai koviniais dronais smogia Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Odesos srityje be elektros liko apie 1,5 mln. žmonių Šeštadienio kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad net jeigu masinių Rusijos raketų atakų nėra, vyksta kiti apšaudymai, Ukrainos energetikos infrastruktūra griaunama ir naudojant bepiločius orlaivius. Jo teigimu Odesoje dabar 1,5 mln. žmonių neturi elektros. Odesos sričiai teikiama kiek įmanoma elektros.
Buvęs Jungtinė Karalystės premjeras Borisas Johnsonas interviu „The Wall Street Journal“ pabrėžė, kad pasaulis privalo suvokti realybę: karas Ukrainoje gali baigtis tik Ukrainos pergale. „Nesvarbu, kiek dažnai tai turėsiu kartoti: karas Ukrainoje gali baigtis tik Vladimiro Putino pralaimėjimu. Rusijos pajėgos privalo būti išstumtos už sienų, kokios buvo vasario 24-ąją. Nei Volodymyras Zelenskis, nei Ukrainos žmonės negali priimti bet kokios kitos pabaigos, patyrus tokį barbarizmą. Ne, negali būti „teritorijų mainų į taiką“ ir susitarimų, net jeigu V. Putinas tai ir pasiūlytų, ir netgi jeigu juo galėtume pasitikėti. Bet mes negalime juo pasitikėti“, – interviu teigė B. Johnsonas.
Rusijos okupuotame Melitopolyje gaisras ir sprogimaiKaip skelbia UNIAN, Rusijos užimtame Melitopolio mieste šeštadienį pasigirdo sprogimai. Kaip teigia miesto meras Ivanas Fiodorovas, Melitopolio rytuose buvo girdėti sprogimai.„Preliminariais duomenimis, dega Melitopolio krikščionių bažnyčios pastatas, kurį prieš kelis mėnesius okupantai užgrobė ir pavertė savo guoliu susibūrimams. Įdomu, kiek priešo „svečių“ buvo iškepta“, – rašė jis.
Prekeivis ginklais Butas giria Putiną, palaiko Ukrainos puolimąViktoras Butas, liūdnai pagarsėjęs prekeivis ginklais, pramintas „mirties pirkliu“, giria Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir sako palaikąs Maskvos invaziją į Ukrainą.V. Butas, kuris 2012-aisiais buvo nuteistas 25-ius metus kalėti Jungtinėse Valstijose po to, kai buvo apkaltintas ginklų pardavimu sukilėliams kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose, ketvirtadienį Abu Dabyje buvo iškeistas į amerikiečių moterų krepšinio žvaigždę Brittney Griner.Šeštadienį paskelbtame interviu Kremliaus remiamam televizijos kanalui RT jis sakė, kad savo kalėjimo kameroje Jungtinėse Valstijose laikė V. Putino portretą.„Didžiuojuosi, kad esu rusas, o mūsų prezidentas yra Putinas“, – 40 minučių interviu pareiškė buvęs Sovietų Sąjungos oro pajėgų pilotas.„Žinau, kad mes laimėsime“, – sakė jis ir pridūrė, kad, grįžęs į Rusiją, mėgaujasi sniegu ir „laisvės oru“.Interviu V. Butas davė Marijai Butinai, kuri 2018 metas Jungtinėse Valstijose buvo nuteista 18 mėnesių kalėti už tai, kad neteisėtai veikė kaip Rusijos užsienio agentė.55 metų V. Butas pareiškė „visiškai“ palaikąs Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir aiškino, kad būtų pasisiūlęs eiti savanoriu į frontą, jei būtų turėjęs „galimybę ir būtinų įgūdžių“.„Kodėl mes to nepadarėme anksčiau?“ – klausė jis, turėjęs omenyje V. Putino sprendimą vasarį pulti Ukrainą.V. Butas aiškino, kad jis tapo viena pirmųjų Vakarų aukų, ir pažymėjo, kad sankcijos jam buvo taikytos daugiau kaip 20 metų.„Viskas, kas nutiko man, dabar nutinka mūsų šaliai“, – sakė jis.M. Butina, kuri šiuo metu yra Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės dūmos – narė, per interviu pareiškė, kad JAV valdžia V. Butą į kalėjimą metė „dėl to, kad jis yra rusas“.Per apsikeitimą Abu Dabyje su B. Griner susidūręs V. Butas sakė palinkėjęs jai sėkmės.„Reikia visiems linkėti sėkmės“, – pridūrė jis.Per interviu V. Butas taip pat papasakojo, jog kalėjime skaitė daug knygų ir rytais versdavo save juoktis, siekdamas palaikyti gerą nuotaiką.Jis taip pat pasiskundė dėl maisto kokybės JAV kalėjimuose ir pridūrė pasiilgęs česnakų ir žemuogių skonio.
Ukrainos Generalinis štabas informavo apie rusų karių aukas ZaporižėjeSkelbiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos sužeidė iki 150 rusų karių. Apie tai informavo UNIAN. Mirusiųjų skaičius tikslinamas.
Donecko srityje Rusija per dieną atakavo aštuonias gyvenvietes – apgadinta 11 gyvenamųjų pastatų ir parduotuvė, sužeisti civiliai.
Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karąŠeštadienį Osle apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Jie ragino tęsti kovą prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą „beprotišką ir nusikalstamą įsiveržimą į Ukrainą“, praneša AFP.Nobelio komitetas už žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sugyvenimo palaikymą autoritarizmo akivaizdoje pagerbė įkalintą Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesių Beliackį, Ukrainos žmogaus teisių organizaciją „Pilietinių laisvių centras“ ir Rusijos žmogaus teisių gynimo organizaciją „Memorial“.Prestižiškiausias apdovanojimas pasaulyje nei kiek nenusilpnino šių trijų laureatų ryžto kovoti prieš žmogaus teisių pažeidimus.„Ukrainos žmonės nori taikos labiau nei kas nors kitas pasaulyje. Tačiau šalis, kuri yra puolama, negali pasiekti taikos sudėdama ginklus“, – sakė „Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijčiuk.Įkurtas 2007 m. šis centras rinko informaciją apie karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos kariai, įskaitant gyvenamųjų pastatų, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių bombardavimą, evakuacijos koridorių apšaudymą, žmonių prievartinę deportaciją ir kankinimus.O. Matvijčiuk AFP žurnalistams prieš renginį sakė, kad savo kalbą, kurią planavo sakyti per apdovanojimų ceremoniją, jai teko rašyti žvakių šviesoje nes Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.Per devynis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesius „Pilietinių laisvių centras“ užfiksavo daugiau nei 27 000 Rusijos karo nusikaltimų, kurie, pasak moters, tėra tik ledkalnio viršūnė.„Karas žmones paverčia skaičiais. Mes turime žinoti visų karo nusikaltimų aukų vardus“, – atsiimdama apdovanojimą emocingai kalbėjo O. Matvijčiuk.Oslo rotušėje ji dar kartą pakartojo, kad reikia įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų V. Putiną, jo bendrininką, Baltarusijai vadovaujantį Aliaksandrą Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius.Tuo metu kitas Nobelio taikos premijos laureatas Janas Račinskis, organizacijos „Memorial“ vadovas, pasmerkė Rusijoje tebegyvuojančias imperines ambicijas, kurias ši perėmė iš Tarybų Sąjungos.Jis pareiškė, kad V. Putinas ir jo „ideologiniai tarnai“ pasinaudojo „kova prieš fašizmą“ savo pačių politiniais interesais ir tai naudoja pateisindami savo beprotišką ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą.Įkurta 1989 m. organizacija „Memorial“ daug metų skleidė informaciją apie Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus, siekė išsaugoti aukų atminimą ir rinko informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.Tačiau Rusijos režimui siekiant užgniaužti opoziciją ir žiniasklaidą, Rusijos aukščiausiasis teismas 2021 m. pabaigoje nurodė uždaryti organizaciją, o spalio 7 d., tą pačią dieną kai buvo paskelbti Nobelio taikos premijos nugalėtojai, „Memorial“ biure buvo įvykdytas reidas.
Liūdnai pagarsėjusioje Olenivkos teritorijoje belaisviais laikomi 150 ukrainiečiųLiūdnai pagarsėjusioje kolonijoje laikinai okupuotos Olenivkos teritorijoje laikoma 150 ukrainiečių kalinių. Tarp jų yra ir kariškių, ir civilių.Šia informacija interviu Laisvės radijui pasidalijo Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinetsas. Ombudsmenas sakė: „Ir vėl mūsų ten neįleidžiama. Matyt, į Olenivką pateksime tik po to, kai mūsų ginkluotosios pajėgos išlaisvins Olenivką. Mūsų žiniomis, šiuo metu ten yra likę 150 Ukrainos piliečių. Tai ne tik kariškiai. “
Tikėtina, kad Rusija pakankamai raketų Ukrainos bombardavimui turės iki 2023 metų pavasarioKaip skelbia ukrainiečių naujienų portalas UNIAN, Rusijos Federacija ir toliau gali tęsti Ukrainos bauginimo kampaniją, šalį apšaudant raketomis.Nurodoma, kad dar ir šiandien Rusija turi galimybę savarankiškai gaminti raketas, o iki 2023 metų pavasario agresorė turės pakankamą raketų kiekį.Tai reiškia, kad Rusija ir toliau galės rengti masines atakas prieš Ukrainą, taip teigė karinio portalo „Defense Express“ ekspertas Ivanas Kiričevskis. Jis nesutinka su teiginiais, kad Rusijai liko nedaug raketų.
Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos: negalima pasiekti taikos „sudedant ginklus“Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos šeštadienį atsiimdama apdovanojimą per ceremoniją Osle pareiškė, kad jos šalis negali pasiekti taikos „sudėdama ginklus“ prieš Rusiją.„Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (CCL) vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“
Zelenskis teigia, kad Bachmutas „sunaikintas“, Rusijai tęsiant veiksmus Rytų UkrainojeRusijos pajėgos „sunaikino“ Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o ukrainiečių kariuomenė šeštadienį pranešė apie raketų ir oro smūgius keliose šalies dalyse, kurias Maskva po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo bando užkariauti.Paskutiniai Rusijos daugiau nei devynis mėnesius trunkančio karo Ukrainoje mūšiai vyko dėl keturių provincijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas triumfuojančiai – ir neteisėtai – aneksavo rugsėjo pabaigoje. Kovos rodo, kad Rusija stengiasi įtvirtinti šių regionų kontrolę, o Ukraina atkakliai siekia juos susigrąžinti.V. Zelenskis teigė, kad keliuose fronto miestuose Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse padėtis „išlieka labai sudėtinga“. Šios provincijos kartu sudaro Donbasą – platų pramoninį regioną, besiribojantį su Rusija, kurį V. Putinas nuo pat karo pradžios nurodė kaip esminį ir kuriame nuo 2014 metų kovoja Maskvos remiami separatistai.„Bachmutas, Soledaras, Marjinka, Kremina. Jau seniai šių vietovių žemėje neliko nė vienos gyvenamosios vietos, kuri nebūtų nukentėjusi nuo sviedinių ir ugnies, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi, vardydamas miestus, kurie vėl atsidūrė taikiklyje. – Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais.“V. Zelenskis nepatikslino, ką jis turi omenyje sakydamas „sunaikino“ – kai kurie pastatai tebestovi, o gyventojai vis dar vaikšto miesto gatvėmis.Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad nuo penktadienio iki šeštadienio visoje Ukrainoje buvo surengta apie 20 antskrydžių ir daugiau kaip 60 raketų atakų. Atstovas spaudai Oleksandras Štupunas teigė, kad aktyviausios kovos vyko Bachmuto rajone, kur apšaudyta daugiau kaip 20 gyvenamųjų vietų. Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos atakas Donecke ir kaimyniniame Luhanske.Vasarą Rusijai vykdant intensyvų puolimą rytuose pavyko užimti beveik visą Luhanską. To paties likimo išvengė Doneckas, o pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė sutelkė pajėgas ir išteklius aplink Bachmutą, bandydama apsupti miestą, teigė analitikai ir Ukrainos pareigūnai.Po to, kai Ukrainos pajėgos beveik prieš mėnesį atkovojo pietinį Chersono miestą, mūšis Bachmuto apylinkėse suintensyvėjo, o tai rodo, kad po kelias savaites trukusių nesėkmių Ukrainoje V. Putinas siekia akivaizdžių laimėjimų.Užėmus Bachmutą būtų nutrauktos Ukrainos tiekimo linijos ir atvertas kelias Rusijos pajėgoms veržtis į Kramatorską ir Slovjanską – pagrindines ukrainiečių tvirtoves Donecko srityje. Daugiau nei pusę metų Rusija raketomis apšaudė Bachmutą. Sausumos puolimas paspartėjo po to, kai liepos mėnesį jos pajėgos privertė ukrainiečius pasitraukti iš Luhansko.Tačiau kai kurie analitikai suabejojo Rusijos strategine logika nepaliaujamai siekiant užimti Bachmutą ir aplinkines vietoves, kurios pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo intensyviai apšaudomos ir kur, kaip pranešė Ukrainos pareigūnai, kai kurie gyventojai gyvena drėgnuose rūsiuose.„Išlaidos, susijusios su šešis mėnesius truksiančiomis žiauriomis, alinančiomis ir išnaudojimu grindžiamomis kovomis aplink Bachmutą, gerokai viršija bet kokį operacinį pranašumą, kurį rusai gali įgyti užėmę Bachmutą“, – ketvirtadienį „Twitter“ rašė Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“.Penktadienį V. Putinas užsipuolė buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri pareiškė, kad 2015 metų taikos susitarimas dėl Rytų Ukrainos, dėl kurio derėjosi Prancūzija ir Vokietija, suteikė Ukrainai laiko pasirengti šių metų karui su Rusija.Tuo susitarimu buvo siekiama sumažinti įtampą po to, kai prieš metus prorusiški separatistai užėmė teritoriją Donbase ir sukėlė karą su Ukrainos pajėgomis, kuris po vasario 24 dienos didelio masto invazijos peraugo į karą su pačia Rusija.Šeštadienį Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie smūgius kitose provincijose: Ukrainos šiaurės rytuose – Charkive ir Sumuose, vidurio Ukrainoje – Dnipropetrovske, pietryčiuose – Zaporižioje ir pietuose – Chersone. Pastarieji du kartu su Donecku ir Luhansku yra keturi regionai, kurie, V. Putino teigimu, dabar yra Rusijos teritorija.Vakaruose esančioje Odesoje, svarbiausiame Juodosios jūros uostamiestyje, dėl dronų atakų naktį didžioji dalis regiono liko be elektros, sakė vietos valdžios vadovas Maksimas Marčenka.
Odesa po nepilotuojamų orlaivių atakos liko be elektrosOdesos mieste šeštadienį dingo elektra po to, kai naktį Rusija surengė dar vieną dronų kamikadzių ataką prieš Ukrainą, praneša naujienų agentūra AFP.„Šiuo metu mieste nėra elektros. Situacija sunki, tačiau kontroliuojama“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyrylo Tymošenko, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas.Elektros tiekimas Odesoje užtikrinamas tik ligoninėms, gimdymo namams ir kitiems itin svarbiems objektams.Odesos gubernatorius Maksimas Marčenko pareiškė, kad Rusija miestą naktį atakavo nepilotuojamais orlaiviais, o Ukrainos pajėgoms pavyko numušti du iš jų.Kyijvas neseniai paskelbė, kad pietų Ukraina šiuo metu patiria elektros tiekimo sutrikimus nes Rusija vėl taikosi į šalies energetikos infrastruktūrą.Pirmadienį Rusija paleido dešimtis sparnuotųjų raketų į svarbius Ukrainos infrastruktūros objektus.Kremlius išpuolių prieš Ukrainos infrastruktūros objektus ėmėsi patirdamas žeminančius pralaimėjimus mūšio lauke.Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žadėjo tęsti smūgius Ukrainos energetikos sistemai nepaisydamas to, kad pasaulis pasmerkė šiuos išpuolius, palikusius milijonus Ukrainiečių be elektros ar šilumos.Kaip anksčiau pranešta, iš pradžių Iranas neigė tiekęs Rusijai dronus kamikadzes „Shahed“, tačiau vėliau ėmė aiškinti, kad jų „ribotą kiekį“ perdavė neva dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Iranas meluoja nes ukrainiečiai kone kasdien numuša apie dešimt šių nepilotuojamų orlaivių.
Ukrainos kontržvalgyba surengė operaciją prieš Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiąŠeštadienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) įvykdė kontržvalgybos operaciją prieš Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčią Charkovo srityje, praneša „Ukrinform“.Saugumo operacija vyko 12-oje cerkvių, sobore ir vienuolyne siekiant užkirsti kelią Rusijos specialiųjų tarnybų ardomajai veiklai. Operacijoje taip pat dalyvavo Nacionalinė gvardija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.Kontržvalgybinė operacija surengta tam, kad vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą religinės bendruomenės nebūtų išnaudojamos „Rusijos pasaulio“ grupuočių, o visuomenė būtų apsaugota nuo provokacijų ir teroro aktų.Stebint stačiatikių bažnyčios atstovams ir vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, teisėsaugos pareigūnai apžiūrėjo cerkvių ir kitų pastatų teritorijas bei patalpas ieškodami draudžiamų daiktų ir asmenų galimai prisidėjusių prie neteisėtų veiksmų nukreiptų prieš Ukrainos suverenitetą.Be to, SBU taip pat nustatė, kad Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios diakonas Zaporižioje agitavo už miesto „prisijungimą“ prie Rusijos Federacijos. Socialiniuose tinkluose jis savo vardu dalinosi Kremliaus tinklaraštininkų pranešimais ir ragino balsuoti neteisėtuose „referendumuose“.Anksčiau Aukščiausios Rados humanitarinės ir informacinės politikos komitetas rekomendavo parlamentui priimti įstatymą draudžiantį Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios ir su ja susijusių religinių organizacijų veiklą.
NATO vadovas baiminasi, kad karas Ukrainoje gali peraugti į platesnį konfliktąNATO vadovas penktadienį paskelbtame interviu išreiškė susirūpinimą, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir peraugti į Rusijos ir NATO karą.„Jei reikalai klostysis blogai, jie gali klostytis siaubingai blogai“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Norvegijos transliuotojui NRK.„Ukrainoje vyksta baisus karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos, – teigė jis. – Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume.“Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J. Stoltenbergas interviu sakė, kad „nėra abejonių, jog visavertis karas yra įmanomas“, ir pridūrė, kad svarbu išvengti konflikto, kuris „įtrauktų daugiau Europos šalių ir taptų visaverčiu karu Europoje“.Kremlius ne kartą kaltino NATO sąjungininkes, kad jos, tiekdamos Ukrainai ginklus, mokydamos jos karius ir teikdamos karinę žvalgybą Rusijos pajėgoms pulti, faktiškai tapo konflikto šalimi.Prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas didėjančią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų, užsiminė, kad Maskva gali pagalvoti apie tai, ką jis apibūdino kaip JAV prevencinio smūgio koncepciją.„Kalbant apie nuginklavimo smūgį, galbūt verta pagalvoti apie tai, ar nevertėtų perimti mūsų JAV kolegų idėjų, jų saugumo užtikrinimo idėjų“, – teigė jis.Dar gerokai prieš karą Ukrainoje Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl JAV pastangų plėtoti vadinamąjį staigaus globalaus smūgio pajėgumą, kuriuo numatoma per vieną valandą tiksliai valdomais įprastiniais ginklais smogti priešininko strateginiams taikiniams bet kurioje pasaulio vietoje.
Britų žvalgyba: Rusija iš Irano gali gauti šimtus balistinių raketųJeigu Iranas imtų tiekti Rusijai savo balistines raketas, tai leistų Kremliui sustiprinti atakas prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, informuoja „Unian“.Apie tai, kad artimiausiu metu Rusijos Federacija gali gauti šimtus balistinių raketų iš Irano, tviteryje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija remdamasi žvalgybos informacija.Jungtinė Karalystė teigia, kad Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju po to, kai ši įsiveržė į Ukrainą.„Irano parama Rusijos kariuomenei tikriausiai išaugs artimiausiais mėnesiais: Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.Jungtinė Karalystė mano, kad mainais Rusija taip pat siūlo Iranui savo karinę ir techninę pagalbą, kuri transformuoja abiejų valstybių karinį bendradarbiavimą.Anot Gynybos ministerijos, Rusija tikriausiai išeikvojo daug savo trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 „Iskander“, galinčių skraidinti 500 kg kovinę galvutę 500 km atstumu. Jeigu Rusija iš Irano gaus daug balistinių raketų, jomis greičiausiai smogs Ukrainos kritinei infrastruktūrai.
Prancūzija nesureikšmina Macrono komentaro, kad Rusijai reikės saugumo garantijųPrancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.Praėjusį šeštadienį duodamas interviu Prancūzijos kanalui TF1 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikėjosi, kad pasibaigus kovoms Ukrainoje bus pasiektas susitarimas su Rusija, ir teigė, kad Maskvai reikės „savo saugumo garantijų“.Tai sukėlė naują susirūpinimą Kyjive, kad Prancūzijos lyderis vėl siekia subalansuoti savo paramą Ukrainos karo pastangoms su diplomatiniu ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristinei ir žudikiškai valstybei?“ – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Prancūzų lyderio padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad E. Macronas pakartojo savo seniai išsakytą nuomonę, kad konfliktui užbaigti reikia derybų būdu pasiekto susitarimo.„Jei perskaitysite viską, ką prezidentas pasakė, pamatysite, kad nėra nieko naujo, – teigė padėjėjas. – (...) Jis kalba tai, ką kalba patys ukrainiečiai.“Baiminamasi, kad šie komentarai gali nustelbti kitą antradienį Paryžiuje vyksiančią rekonstrukcijos konferenciją, kurioje dalyvaus Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakys vaizdo ryšiu.„Yra atotrūkis tarp to, ką kai kurie žmonės sako ištraukdami dalį sakinio iš konteksto, ir mūsų atliekamo darbo, kuris vyksta sklandžiai, tikrovės, – teigė padėjėjas. – (...) Dialogas tarp prezidento ir prezidento V. Zelenskio yra puikus.“Pats E. Macronas savaitės pradžioje stengėsi nubrėžti liniją ties savo pareiškimais, kuriuos kritikavo ir Lenkija, Latvija bei Lietuva.„Manau, kad neturėtume... bandyti kelti ginčų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas antradienį lankydamasis Albanijoje.Interviu televizijai TF1 E. Macronas taip pat pabrėžė, kad Prancūzija nedarys spaudimo Ukrainai, kad sustabdytų jos kovą dėl Rusijos okupuotos teritorijos susigrąžinimo.Antradienį Paryžiuje vyksiančioje rekonstrukcijos konferencijoje vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai kartu spręs, kokią neatidėliotiną pagalbą galėtų suteikti Ukrainai žiemos metu.Daugiausia dėmesio bus skiriama energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektoriams.„Pradedame nuo to, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas pasikeitė nuo spalio mėnesio, kai Rusija pradėjo intensyviau bombarduoti Ukrainos civilinę, o ne karinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macrono padėjėjas.
„Times“: JAV Ukrainai uždegė žalią šviesą smogti objektams RusijojePo masinių Rusijos smūgių gyvybiškai svarbiai Ukrainos infrastruktūrai JAV mažiau nerimauja, kad Kijevo atakos gali paaštrinti konfliktą. Todėl Ukrainai buvo leista savarankiškai nuspręsti, kaip panaudoti ginkluotosioms pajėgoms perduotą ginkluotę, rašo „Times“.„Mes Kijevui nesakome: „Nepulkite rusų [Rusijoje ar aneksuotame Kryme]“. Negalime jiems pasakyti, ką daryti. Jie sprendžia, kaip panaudoti savo ginklus. Vienintelis dalykas, kurio reikalaujame, kad panaudoma mūsų tiekiamus ginklus, Ukrainos kariuomenė laikytųsi tarptautinių karo įstatymų ir Ženevos konvencijų“, – leidinį citavo šaltinis JAV gynybos departamente.
Po Rusijos apšaudymo didelė dalis Chersono gyventojų liko be elektroshttps://twitter.com/nexta_tv/status/1601496355247005696?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1601496355247005696%7Ctwgr%5E72f7d93c6ac7c3d5b5925ec11839bdda231acabe%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-kraugerys-putinas-rezga-plana-kruvinu-ataku-skaicius-ukrainoje-smarkiai-padides-n1206069
Putinas: Rusija gali priimti prevencinio smūgio koncepcijąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad šalis gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę, siekiant nuginkluoti priešą, taip akivaizdžiai užsimindama apie branduolinę ataką.Jis kalbėjo atsakydamas į žurnalisto klausimą, kuris paprašė jo patikslinti šios savaitės pradžioje paskelbtą pareiškimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo.Praėjus kelioms dienoms po perspėjimo, kad branduolinio karo pavojus didėja, tačiau Rusija nesiruošia smogti pirmoji, kalbėdamas žurnalistams V. Putinas teigė, kad Maskva svarsto, ar priimti tai, ką jis pavadino Vašingtono prevencinio smūgio koncepcija.„Visų pirma, Jungtinės Valstijos turi prevencinio smūgio koncepciją. Antra, jos kuria nuginkluojančio smūgio sistemą“, – sakė V. Putinas žurnalistams Kirgizijoje.Anot jo, Maskvai gali tekti pagalvoti apie JAV „idėjų, kaip užtikrinti savo saugumą“, perėmimą.„Mes tik galvojame apie tai, – teigė jis. – (...) Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio koncepcija, o mes – ne, tai vis dėlto verčia mus susimąstyti, kokią grėsmę mums kelia tokios idėjos.“V. Putinas sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.Trečiadienį V. Putinas perspėjo, kad branduolinė įtampa didėja, nors tvirtino, kad Maskva nebus pirmoji, kuri dislokuos atominius ginklus.Kartu jis teigė: „Jeigu [Rusija] jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji.“Tą pačią dieną JAV valstybės departamentas papriekaištavo Rusijos vadovui, sakydamas, kad „bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos“.Dešimtmečius iš visuomenės sąmonės išstumtas branduolinio karo košmaras vėl išryškėjo po to, kai vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o tai rodo, kad šaltojo karo laikų pasaulinio saugumo architektūra iširo.Maskvai puolimui atsidūrus nepalankioje padėtyje, karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.
Ukrainoje per parą žuvo 370 Rusijos kariųNuo vasario 24 d. iki gruodžio 10 d. Ukrainos kariuomenė nukovė iš viso 93 760 Rusijos karių, praneša „Ukrinform“.Ukrainos generalinis štabas feisbuke paskelbė, kad per parą Rusija neteko 370 kareivių, 3 tankų, 5 šarvuočių, 1 artilerijos pabūklo, 2 salvinės raketų ugnies sistemų, 4 automobilių ir 3 specialiosios technikos vienetų.Didžiausius nuostolius Rusija patyrė Bachmuto ir Lymano kryptimis.Per parą Ukrainos kariuomenė sunaikino 4 priešo kontrolės punktus ir 5 pajėgų sukoncentravimo vietas.Nuo karo pradžios Rusija prarado 2 940 tankų, 5 917 šarvuočių, 1 927 artilerijos sistemas, 397 salvinės raketų ugnies sistemas, 211 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 281 lėktuvą, 264 sraigtasparnius, 1 603 nepilotuojamus orlaivius, 592 sparnuotąsias raketas, 16 laivų ir katerių, 4 535 automobilius ir autocisternas, ir 167 specialiosios technikos vienetus.
Baltarusija sutinka dėl Ukrainos grūdų tranzito eksportui per Lietuvos uostusMinskas sutinka, kad Ukrainos grūdai būtų transportuojami Baltarusijos teritorija ir eksportuojami per Lietuvos uostus, informuoja „Ukrinform“.Apie tai kalbama penktadienį išplatintame Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai Stephaneo Dujarrico pranešime spaudai.JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų viceministru Jurijum Ambrazevičium.Baltarusijos diplomatas JT vadovui sakė, kad jo šalis sutiks su Ukrainos grūdų tranzitu be išankstinių sąlygų. Tačiau viceministras pakartojo anksčiau Baltarusijos išreikštą prašymą leisti eksportuoti ir baltarusiškas trąšas nes dabar šiai produkcijai Vakarai taiko sankcijas.Lieka neaišku ar susitikimo metu buvo aptartas Baltarusijos dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Rusija specialiai stabdo „grūdų koridoriaus“ veiklą, dėl ko laivų laukimo laikas prailgsta iki 3-5 savaičių, o kas mėnesį nebūna eksportuojama keli milijonai tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.Gruodžio 9 d. duomenimis Ukrainoje iš 9,7 mln. hektarų (87 proc. viso pasėlių ploto) nuimta 43,6 mln. tonų grūdų, o derlingumas sudaro 45,1 centnerio nuo hektaro.
Rusija atakavo Odesos regionąRusija dronais kamikadzėmis atakavo energetikos objektus Odesos regione. Apie tai pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.„Naktį priešas atakavo šalies pietus su bepiločiais orlaiviais. Tęsdamas žmogaus sukurtą terorą, jis smogė energetikos infrastruktūros objektams Odesos regione, padarydamas didelę žalą ir palikdamas tūkstančius be elektros“, - rašoma ataskaitoje.Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Sergejaus Bratčiuko, buvo numušti du dronai, tačiau pataikyta į objektus ir jiems padaryta žala.
Naktį Rusija užpuolė Ukrainą: sunaikinta 10 bepiločių orlaivių Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija vėl atakavo Ukrainą Irano gamybos nepilotuojamais orlaiviais „Shahed-136/131“, informuoja naujienų agentūra „Unian“.Rusijos smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos pietus. Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi 10 iš 15 dronų kamikadzių Chersono, Mykolajivo ir Odesos srityse.Rusija aktyviai naudoja Irano gamybos dronus „Shahed-136“ nuo rugsėjo mėnesio.  Jais atakuojami Ukrainos miestai ir kritinės infrastruktūros objektai. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusija ir Iranas susitarė dėl nepilotuojamų orlaivių gamybos Rusijos Federacijoje. Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio Rusija panaudojo daugiau nei 400 iranietiškų dronų kamikadzių prieš Ukrainą. Daugumą jų ukrainiečiai numušė.Be to, trečiadienį Rusija vėl paleido dronus kamikadzes į Ukrainą po trijų dienų pertraukos, bet visi 14 pastebėtų aparatų buvo numušti. Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusija vėl ėmė naudoti Irane  pagamintus dronus po kelių savaičių pertraukos nes, tikėtina, buvo atsiųsta nauja šių ginklų siunta.
JAV: Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju JAV perspėja, kad Rusijos ir Irano santykiai peraugo į visapusišką karinę partnerystę, praneša BBC.JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sako, kad Rusija teikia beprecedentę karinę paramą Iranui, o abi valstybės svarsto bendrai vystyti dronų kamikadzių gamybą.Tuo metu Australija pranešė pritaikiusi sankcijas trims Irano piliečiams ir vienai Irano įmonei už bepiločių skraidyklių tiekimą Rusijai, kuri juos po to panaudoja kare prieš Ukrainą.Dėmesys į Rusijos ir Irano bendradarbiavimą atkreiptas neseniai – Ukraina kaltina Rusiją naudojant Irano perduotus dronus. Nors iš pradžių Iranas neigė siuntęs Rusijai bepilotes skraidykles, tačiau vėliau pripažino jas perdavęs dar neva prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.Johnas Kirby teigia, kad Irano ir Rusijos partnerystė gaminant dronus pakenktų Ukrainai, Irano kaimynėms ir tarptautinei bendruomenei.Anot JAV atstovo, Rusija siekia bendradarbiauti su Iranu tokiose srityse kaip ginklų gamyba ir apmokymai, o JAV baiminasi, kad Rusija Iranui perduos „pažangius ginkluotės komponentus“, įskaitant sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas.„Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju. Rusija naudoja Irano dronus atakuodama energetikos infrastruktūrą, dėl ko milijonai ukrainiečių neturi elektros, šildymo, kritinės svarbos paslaugų. Žmonės Ukrainoje šiandien iš tiesų miršta dėl Irano veiksmų“, – pareiškė J. Kirby.Kalbėdamas šia tema Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly sakė, kad Iranas yra vienas svarbiausių Rusijos karinių rėmėjų, o abiejų šalių santykiai kelia grėsmę tarptautiniam saugumui. Anot jo, abi šalys sudarė „niekšiškų sandorius“ ir Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių skraidyklių.„Mainais Rusija siūlo karinę ir techninę paramą Irano režimui, o tai didina riziką mūsų partneriams Artimuosiuose Rytuose ir tarptautiniam saugumui“, – sakė britų politikas.Jungtinė Karalystė pritaria JAV vertinimui, kad Irano karinė parama Rusijai išaugs ateinančiais mėnesiais nes Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų.Irano perduoti dronai kamikadzės buvo panaudoti per ataką dar spalio 17 d. ir Ukrainoje pražudė mažiausiai 8 žmones.Nors Iranas iš pradžių neigė tiekęs ginklus, tačiau vėliau pripažino Rusijai persiuntęs „ribotą kiekį“ dronų dar neva iki karo prieš Ukrainą.Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Iranas meluoja nes ukrainiečių pajėgos per dieną numuša apie 10 Irano dronų.
Bulgarija nusiųs pirmąjį karinės pagalbos paketą UkrainaiBulgarijos parlamentarai patvirtino pirmąjį šalies karinės pagalbos paketą Ukrainai, apimantį Vyriausybės parengtą įslaptintą ginklų sąrašą.Nacionalinė Asamblėja balsavo 148 už, 46 prieš ir vienas susilaikė už ginklus Kijevui po kelis mėnesius trukusio politinio ginčo šiuo klausimu Balkanų NATO valstybėje narėje.Bulgarija anksčiau sutiko remontuoti Ukrainos karinę techniką savo gamyklose, bet atsisakė tiesiogiai siųsti ginklus dėl prezidento Rumeno Radevo ir Maskvai palankių šalies politinių partijų pasipriešinimo.Bulgarija kartu su Vengrija buvo vienintelės Europos Sąjungos valstybės narės, kurios iš pradžių atsisakė duoti Ukrainai ginklus po Rusijos invazijos.Nors visas ginklų sąrašas tebėra įslaptintas, ministrų kabineto nariai prieš balsavimą žurnalistams sakė, kad pakuotėje yra šaulių ginklų ir šaudmenų.Gynybos ministras Dimitaras Stojanovas per interviu televizijai sakė, kad pagalba „visiškai suderinta su Ukrainos prioritetais“, tačiau pridūrė, kad Bulgarija nepateiks nei raketų sistemų S-300, nei naikintuvų MiG-29.
„Ukrenerho“: energetikos infrastruktūra Chersone „praktiškai sunaikinta“Energetikos infrastruktūra apie Chersoną Pietų Ukrainoje, valstybinės energijos tiekėjos „Ukrenerho“ duomenimis, „praktiškai sunaikinta“.Padėtis sudėtinga ir Donecke bei Charkive. Rusija nuo spalio 10 dienos paleido „daugiau kaip tūkstantį raketų ir dronų“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.Sudėtingiausia situacija „Odesoje ir Chersono srityje, kur elektros tinklai praktiškai sunaikinti, - kalbėjo jis. – Dirbti sudėtinga ir Charkive bei Donecke“. Šiuose su Rusija besiribojančiuose regionuose vis dar vyksta smarkūs mūšiai.„Sėkmingas“ Ukrainos oro gynybos darbas sutrukdė rusams pataikyti į dar daugiau taikinių ir dar labiau pakenkti nacionaliniam energetikos tinklui, kurio, Ukrainos institucijų duomenimis, jau apie 40 proc. sunaikinta.
Zelenskis: situacija Donbase išlieka labai sudėtingaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakare sakė, kad padėtis svarbiausiose srityse rytiniame Donbaso regione išlieka labai sudėtinga po kelis mėnesius trukusių kovų.Jis pridūrė, kad Rusijos kariai sunaikino Bachmuto miestą. Donecko srities miestas patyrė didžiausią Rusijos bombardavimą, kai Vladimiro Putino pajėgos bandė jį užgrobti.Maskva kelis mėnesius bandė pretenduoti į visą Donbaso sritį, tačiau dalis Donecko sričių tvirtai liko Ukrainos rankose.Teigiama, kad situacija panaši į tą, kuri buvo Mariupolyje anksčiau karo metu.
ES pildys Ukrainai apginkluoti skirtą fondąEuropos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai.Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti.Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.Tačiau diplomatai sakė, kad dėl atskiro ginčo su Vengrija dėl jos pačios įšaldytų ES lėšų Budapeštas gali atidėti patvirtinimą.Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto iki 2027 metų liko tik 800 mln. eurų.Pareigūnai nori jį padidinti, kad blokas besitęsiančio karo akivaizdoje galėtų įsipareigoti kitais metais toliau padėti Ukrainai.Fondas naudojamas kompensuoti atskirų valstybių narių Kyjivui tiekiamus ginklus.Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.
ES dėl karo Ukrainoje įšaldyta rusų turto už 19 mlrd. eurųEuropos Sąjungos šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis.Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146,558 tūkst. eurų.Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212,201 tūkst. eurų vertės turtą.Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1,241 tūkst. fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.
Institucijos: elektros tiekimo problemos Ukrainoje išliks visą žiemąRusijos raketų atakų sukeltos elektros tiekimo problemos Ukrainoje, institucijų duomenimis, išliks visą žiemą. „Deficitą iš dalies galima kompensuoti tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, importuojant elektrą, tačiau ne visiškai“, - penktadienį spaudos konferencijoje Kyjive sakė valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis. Kadangi šaltis šiuo metu silpnėja, situacija esą šiek tiek gerėja. Elektrinių pajėgumai didinami ir palaipsniui tiekiama daugiau elektros.„Manau, kad po kelių dienų pasieksime ribą, kai galėsime laikytis aiškių elektros atjungimo teritorijose tvarkaraščių“, - pabrėžė V. Kudryckis. Šiuo metu daugelyje regionų po kelias valandas neplanuotai nutrūksta elektros tiekimas. Ypač tai pasireiškia Rytų Ukrainoje ir regione apie sostinę Kyjivą, taip pat Pietų Ukrainos Odesos srityje.Rusija vasario pabaigoje įžengė į Ukrainą. Po karinių pralaimėjimų rusų pajėgos spalį pradėjo tikslingai atakuoti šalies energetikos infrastruktūrą.
JAV Ukrainai skirs 275 mln. doleriųJAV Ukrainai skirs dar 275 mln. dolerių. Prezidentas Joe Bidenas patvirtino naują pagalbos paketą. 
NATO vadovas: reikalai gali pakrypti siaubingai blogaiNATO vadovas perspėja, kad karas Ukrainoje gali persimesti į Europą.NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šiandien perspėjo, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir virsti Rusijos ir NATO karu.J. Stoltenbergas sakė: „Jei reikalai pakryps ne taip, jie gali pakrypti siaubingai blogai.“Jis pridūrė: „Ukrainoje vyksta siaubingas karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos. J. Stoltenbergas pridūrė, kad „nėra abejonių, jog visavertis karas yra galimas“, ir sakė, kad svarbu išvengti konflikto, „į kurį įsitrauktų daugiau Europos šalių ir kuris taptų visaverčiu karu Europoje“.Kremlius apkaltino NATO sąjungininkus, kad jie faktiškai tapo konflikto šalimi, aprūpindami Ukrainą ginklais, mokydami jos karius ir teikdami karinę žvalgybą Rusijos pajėgoms pulti.
JT ambasadorė: Rusija „bando gauti daugiau ginklų iš Irano“ Maskva bando gauti daugiau ginklų iš Irano, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorė Jungtinėse Tautose.Barbara Woodward pridūrė, kad tarp jų yra šimtai balistinių raketų, o Rusija mainais siūlo Teheranui precedento neturinčią karinę ir techninę paramą.Iranas prisipažino siuntęs Rusijai bepilotes skraidykles „Shahed-136“, kurios, Ukrainos teigimu, buvo ne kartą panaudotos siekiant atakuoti svarbią energetikos infrastruktūrą.Tačiau Iranas teigė, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo pateikti prieš karą.Suprantama, kad Rusija užsakė šimtus naujų Irano bepiločių orlaivių ir balistinių raketų, nes labai trūksta karinių atsargų.„Žinome, kad Iranas planuoja padidinti bepiločių orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – savaitės pradžioje sakė atskiras JT šaltinis.
Erdoganas ketina su Rusijos ir Ukrainos prezidentais aptarti susitarimą dėl grūdų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pranešė, kad savaitgalį su Rusijos ir Ukrainos prezidentais aptars JT remiamo susitarimo dėl Juodosios jūros grūdų koridoriaus „stiprinimą“.Pokalbiai telefonu su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu planuojami sekmadienį, sakė R. T. Erdoganas konferencijoje Stambule.Jie rengiami atsižvelgiant į užsitęsusias problemas dėl liepos mėnesį sudaryto susitarimo, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos  ir Turkija. Pagal susitarimą, kuris neseniai buvo pratęstas iki kovo vidurio, leidžiama eksportuoti Ukrainos grūdus Juodosios jūros koridoriumi.Netoli Stambulo laivus tikrina tarptautiniai stebėtojai.Iki šiol eksportuota 13 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų, ketvirtadienį pranešė stebėsenos centras Stambule, tačiau pažymėjo, kad procesas vėluoja. Iš viso prie Stambulo patikrinimo laukia 84 laivai, kai kurie iš jų, centro duomenimis, – jau daugiau nei mėnesį.Vis dar reikia siekti pažangos įgyvendinant susitarimą, vaizdo ryšiu Stambulo konferencijoje sakė V. Zelenskis, teigdamas, kad dėl Rusijos vilkinimo Ukraina išnaudoja tik pusę savo Juodosios jūros uostų eksporto pajėgumų, pranešė valstybinis transliuotojas TRT.
Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos paragino teisti Putiną tarptautiniame tribunoleViena iš šių metų Nobelio taikos premijos laureačių ukrainietė Oleksandra Matvijčuk penktadienį paragino teisti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tarptautiniame tribunole.Nobelio premijos įteikimo ceremonijos išvakarėse Osle kalbėdama su žurnalistais žmogaus teisių advokatė sakė esanti įsitikinusi, kad V. Putinas „anksčiau ar vėliau“ bus teisiamas.„Turime įsteigti tarptautinį tribunolą ir patraukti Putiną, (Baltarusijos prezidentą Aleksandrą) Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius atsakomybėn ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl kitų pasaulio tautų“, – sakė ji.2007 metais Kyjive įkurtas Pilietinių laisvių centras (CCL), kuriam vadovauja O. Matvijčuk, dokumentuoja Rusijos karių Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.„Šis karas yra genocidinis, – sakė ji anglų kalba. – Jei Ukraina nustos priešintis, mūsų nebeliks. Todėl neabejoju, kad anksčiau ar vėliau Putinas stos prieš tarptautinį teismą“.CCL spalio mėnesį buvo apdovanota Nobelio taikos premija kartu su įkalintu Baltarusijos žmogaus teisių gynėju Alesiu Beliackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, kurią Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė likviduoti.Jie visi buvo pagerbti už kovą dėl „žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio šalyse kaimynėse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje“, tuomet pranešė Nobelio komitetas.
Putinas: karui Ukrainoje užbaigti reikės susitarimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galiausiai reikės sudaryti susitarimą, kad būtų nutrauktos kovos Ukrainoje.V. Putinas karius į Ukrainą pasiuntė vasario 24 dieną.„Pasitikėjimas, žinoma, yra beveik nulinis, tačiau galiausiai reikės susitarti. Daug kartų sakiau, kad esame pasirengę tokiems susitarimams ir esame jiems atviri“, – sakė V. Putinas per regiono lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą Kirgizijos sostinėje.Kyjivas sako, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.
Šaltinis Ukrainoje leidiniui „Financial Times“: greitai mūsų smūgiai pasieks ir SibirąUkraina šiuo metu nebeturi jokių apribojimų smūgiams Rusijos teritorijoje. Labai greitai tokie smūgiai pasieks ir Sibirą, „The Financial Times“ sakė Ukrainos vyriausybės patarėjas gynybos klausimais.Leidinys pažymi, kad šią savaitę Kyjivas pademonstravo, kad gali suduoti galingų smūgių ir be Vakarų įrangos. Ukrainoje pagaminti dronai sėkmingai pakenkė trims karinėms bazėms Rusijos gilumoje, viena iš jų nuo Maskvos nutolusi vos 160 kilometrų.Ukrainos gynybos ministerijos atstovai ir analitikai sakė, kad šios atakos – naujos taktikos, skirtos suardyti Rusijos karinius planus ir paakinti Rusijos žmones, kad jie niekur nebegali jaustis saugūs, dalis.„Atakos kartojasi. Mūsų neberiboja atstumas, labai greitai galėsime pakenkti visiems be išimties taikiniams, esantiems Rusijos teritorijoje, įskaitant ir Sibirą. Ukrainoje mes žinome, kaip sunku apsiginti nuo tokių oro atakų. Greitai Rusijoje saugių zonų nebeliks“, – pareiškė anonimu panoręs išlikti Ukrainos vyriausybės konsultantas gynybos klausimais.Ukraina viešai atsakomybės už atakas neprisiėmė, dauguma operacijų detalių ir po šiai dienai laikomi paslaptyje.„Pastarosios Ukrainos atakos išskirtinės. Ir išskirtinės jos dėl nuotolio ir to, kaip sėkmingai aplenkė Rusijos priešraketinę gynybą, pakenkė strateginėms karinėms bazėms, kurios iki tol buvo laikomos neliečiamomis“, – rašė „The Financial Times“.Gynybos ministerijos atstovai ir analitikai sako, kad vienas iš ilgalaikių šių atakų rezultatų bus Rusijos ginkluotųjų pajėgų išskaidymas šalyje, kuris gal ir padėtų jas apsaugoti, bet apsunkintų operacijas.Vienos iš Vakarų šalių gynybos ministerijos pareigūnas teigia, kad tokios atakos sumažins rusų pasitikėjimą savimi. Anot jo, dabar Rusijos Federacijai teks galvoti, kaip sutelkti savo karinį pranašumą ir jį apsaugoti.„Bepiločių atakos Ukrainai laimėti karo nepadės. Geriausias būdas tai padaryti – sunaikinti rusų karinius aktyvus Ukrainos teritorijoje. Bet tie dronai padeda mūsų įtakos operacijoms Rusijos viduje, kurių Vakarai nenori palaikyti“, – teigia pašnekovas iš Ukrainos.
Diplomatai: ES didina fondą, kurio lėšos naudojamos Ukrainai apginkluoti Informuotų diplomatų tvirtinimu, Europos Sąjunga (ES) planuoja 2 mlrd. eurų padidinti fondą, kurio lėšos naudojamos nuo Rusijos puolimo besiginančiai Ukrainai apginkluoti.Pasak diplomatų, bloko šalys jau pasiekė preliminarų susitarimą. Vadinamosios Europos taikos priemonės didinimą norima patvirtinti pirmadienį Briuselyje vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje, tačiau, diplomatų manymu, tam dar gali sutrukdyti atskiras ginčas su Vengrija, kuri piktinasi atskirsta prieiga prie bloko lėšų.Europos taikos priemonė buvo įsteigta praėjusiais metais ir buvo naudojama tarptautiniams partneriams gynybos srityje remti. Tačiau prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, didžiojo dalis fondo lėšų buvo nukreipta Kyjivui.Ši priemonė startavo su 5,7 mlrd. biudžetu, tačiau dabar joje belikę 800 mln. eurų.ES nori padidinti biudžetą, kad galėtų užtikrinti, jog Ukraina ir kitąmet galėtų gintis nuo Rusijos agresijos.Bloko šalys iki šiol yra skyrusios Kyjivui karinės paramos, kurios vertė siekia apie 8 mlrd. eurų.
Ukraina: Rusija brutaliai sumušė ir pagrobė du Zaporižios AE darbuotojus Ukraina apkaltino Rusijos karius brutaliai sumušus ir tuomet pagrobus du aukšto rango Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus.Tokius kaltinimus rusams penktadienį metė valstybinė atominių elektrinių operatorė „Energoatom“. Ji pareiškė, kad pastaruoju metu Maskva suintensyvino represijas prieš AE darbuotojus.„Vakar Rusijos kariuomenė įsiveržė į socialinių programų skyriaus patalpas ir smarkiai sumušė skyriaus vadovą Oleksijų Trubenkovą ir jo pavaduotoją Jurijų Androsovą“, – tvirtino „Energoatom“. Operatorė pridūrė, kad po to okupantai juos išsivežė iš elektrinės teritorijos ir išgabeno nežinoma kryptimi.„Energoatom“ jau anksčiau yra apkaltinusi Rusijos pajėgas AE darbuotojų grobimu, taip pat jų kankinimu.Rusija šią elektrinę, kuri yra įsikūrusi Pietų Ukrainos Zaporižios srityje, užgrobė dar kovą. Maskvai rugsėjį įvykdžius neteisėtą Zaporižios srities aneksiją, prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame buvo pareikšta, neva nuo šiol AE „priklauso“ Maskvai.Anksčiau šį mėnesį Rusijos atominių elektrinių operatorė „Rosenergoatom“ nauju elektrinės vadovu „paskyrė“ ukrainietį Jurijų Černičiuką, kuris yra buvęs vyriausiasis šio objekto inžinierius. Tačiau Kyjivas tokį Maskvos žingsnį pasmerkė, o J. Černičiuką pripažino valstybės išdaviku.Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausias tokio tipo objektas visoje Europoje.
Ukrainoje išlieka elektros energijos deficitas, avarinius darbus apsunkina blogi orai ir apšaudymai Ukrainoje išlieka elektros energijos deficitas, avarinius ir atstatymo darbus apsunkina blogi orai, o Donecko, Charkivo ir Chersono srityse – dar ir nuolatiniai apšaudymai.Tai penktadienį pranešė nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenergo“, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Padėtis energetikos sistemoje gruodžio 9-osios rytą tebėra sunki, bet kontroliuojama. Galios deficitas energetikos sistemoje vis dar didelis. To priežastis – Rusijos raketų atakų prieš generacijos objektus ir energetikos infrastruktūrą padariniai. Per jas nukentėjo visos šiluminės jėgainės ir hidroelektrinės, okupuota Zaporižios AE netiekia elektros energijos“, – sakoma bendrovės pranešime.„Po intensyvios raketų atakos gruodžio 5-ąją priešas beveik kiekvieną dieną apšaudo iš artilerijos pabūklų tinklus ir elektrines Ukrainos rytuose ir pietuose. Oro sąlygos šiuose regionuose taip pat ne tik lėtina atstatymo darbus, bet ir trukdo dirbti išminuotojų brigadoms“, – pažymi „Ukrenergo“ atstovai.Energetikai pripažįsta, kad tokiomis aplinkybėmis sunku tikėtis esminio situacijos pagerėjimo savaitgalį, kai elektros energijos suvartojimas paprastai sumažėja. „Bet mes dedame visas pastangas, kad regionai galėtų kuo greičiau grįžti prie planinio elektros tiekimo ribojimo grafikų“, – pridūrė jie.
JT: žmogaus teisių padėtis Ukrainoje – krizinė Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Turko vertinimu, dėl Rusijos sukelto plataus masto karo Ukrainoje šiuo metu susidariusi krizinė žmogaus teisių padėtis.Apie tai rašo CNN. „17,7 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba, 9,3 mln. žmonių reikia pagalbos maistu ir pragyvenimo srityje“, – penktadienį spaudos konferencijoje Ženevoje pareiškė V. Turkas. Jis pabrėžė, kad dėl karo veiksmų į užsienį priverstinai pasitraukė apie 7,4 mln. ukrainiečių, o dar 6,5 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.Komisaras tęsė, kad Ukraina kenčia ne tik dėl nesiliaujančių Rusijos raketų atakų, o ir dėl naikinamos civilinės infrastruktūros. „Smarkiai paveiktas energetikos sektorius, šildymo sistema, elektros tinklai, yra žmonių, gyvenančių neigiamoje temperatūroje be šildymo ir be elektros“, – tvirtino V. Turkas. Jis nurodė, kad kančias kasdien patiria milijonai šalies gyventojų.Pastaruoju metu Rusija vykdo masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą raketomis. Ten dažniausiai taikomasi į kritinę infrastruktūrą, siekiant atkirsti elektros, šildymo ir vandens tiekimą. Šia smūgiai jau pareikalavo ir daugybės civilių gyvybių.
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai Pastarąją parą, gruodžio 8-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar 14 buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis penktadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, skaudžiausi Rusijos agresijos padariniai užfiksuoti Donecko srityje – ten žuvo penki žmonės, dar du buvo sužeisti. Charkivo srityje sužeisti keturi žmonės, Chersono srityje – aštuoni.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pastarąją parą okupantai rusai 68 kartus apšaudė Chersono sritį minosvaidžiais, artilerijos pabūklais, tankais ir reaktyvinės salvinės ugnies sistemomis.
Ukraina: į okupuotą Melitopolį prižiūrėti vietinių statytinių atvyko Kadyrovo giminaitis Į okupuotą Melitopolį atvyko Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sūnėnas. Jis prižiūrės vietinius statytinius, kuriais okupantai nepasitiki.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Ukrainos miesto meru Ivanu Fiodorovu.„Rašistai didina savo grupuotes okupuotos Zaporižios srities pietinės dalies teritorijoje. Jie apgyvendina tiek namus, tiek butus. Atvyksta ir nauji gauleiteriai. Dabar kalbama, kad šią savaitę atvažiavo Kadyrovo sūnėnas“, – pareiškė I. Fiodorovas.Anot jo, Kadyrovo giminaitis susijęs su žemės ūkiu, jis Čečėnijoje buvo agrarinės politikos ministras, todėl neatmetama, kad jis atvažiavo grobti grūdų iš vietinių žemdirbių.„Jie anksčiau pavogė kombainus, kurie vėliau atsidūrė Čečėnijoje“, – priminė meras.Jo manymu, svarbiausias „prižiūrėtojo“ uždavinys – kontroliuoti vietinius gauleiterius.„Jį atvežė neva „dalytis patyrimu“. Tai reiškia: stebėti, kad pinigai patektų tik į reikiamą kišenę, plėšti pramonės įmones, terorizuoti vietinius gyventojus. Bet svarbiausias uždavinys – kontroliuoti vietinius gauleiterius. Mat išdavikais nepasitiki net okupantai“, – pridūrė I. Fiodorovas.
Vokietijoje siuntinėjami melagingi laiškai „Ukrainos generalinės konsulės“ vardu Laiškai su pasiūlymu už piniginį atlygį prisijungti prie Tarptautinio legiono Ukrainoje, kurie siuntinėjami Vokietijos piliečiams Ukrainos generalinės konsulės Diuseldorfe Irynos Šum vardu, yra melagienos.Tai sakoma Ukrainos URM spaudos sekretoriaus Oleho Nikolenkos pranešime „Facebook“ paskyroje, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šie laiškai yra suklastoti. Tokių pranešimų Ukrainos konsulinė įstaiga nesiuntė“, – pabrėžė URM atstovas.Anot O. Nikolenkos, Ukrainos pareigūnai jau kreipėsi į Vokietijos policiją, prašydami atlikti tyrimą.„Mes laikome melagingų laiškų siuntinėjimą dalimi priešo varomos dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos diplomatiją, žlugdyti Vokietijos ir jos piliečių paramą Ukrainai“, – pažymėjo jis.Kaip jau buvo pranešta, iki gruodžio 7 d. Ukrainos diplomatai 15-oje šalių gavo 31 įtartiną paketą.Anksčiau Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba pareiškė, kad šalies diplomatinėms atstovybėms adresuotų paketų su iškrypėliškais grasinimais – išplėštomis gyvūnų akimis – rasta Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vatikane, Prancūzijoje.
Britų žvalgyba: Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų atsargas Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ atsargas, nes prieš kelias dienas pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje vėl buvo užfiksuotos šių skraidyklių atakos. Tai savo naujausioje, penktadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gruodžio 6 d. pranešė, kad tądien iš viso buvo numušta 17 dronų, įskaitant 14 skraidyklių „Shahed-136“. Tuo metu gruodžio 7 d., pasak Ukrainos pareigūnų, iranietiškais bepiločiais buvo užpultos Zaporižios ir Dnipro sritys. Prieš tai paskutinį kartą Irano siųstas dronas Ukrainoje buvo numuštas lapkričio 17 d.Tad, kaip pažymi ministerija, jei naujausi duomenys bus patvirtinti, tai reikš, kad Rusija atnaujino atakas su naujai pristatytomis iranietiškomis skraidyklėmis.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.
Chersone apšaudyta ligoninė Penktadienio rytą Pietų Ukrainos Chersono mieste Rusijos kariuomenė apšaudė ligoninę.Apie tai pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius, kuriuo remiasi CNN.Jo teigimu, per ataką nukentėjo pediatrijos skyrius ir morgas. Duomenų apie sužeistus ar žuvusius žmones nėra.Trečiadienį Chersono srityje intensyvūs rusų smūgiai pareikalavo dviejų žmonių gyvybių. Tą dieną, pasak J. Januševičiaus, sritis buvo apšaudyta daugiau kaip 50 kartų.Rusijos pajėgos lapkritį po beveik aštuonis mėnesius trukusios okupacijos pasitraukė iš Chersono miesto. Tačiau jos vis dar kontroliuoja didžiąją dalį platesnės Chersono srities.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 310 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 310 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 93 390 kareivių. Tai penktadienį  pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 937 tankų, 5 912 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 926 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 603 dronų, 592 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 531 automobilio, 164 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Ekspertas: žlugo dar vienas mitas apie Rusijos armijąKarybos ekspertas Olegas Ždanovas mano, kad smūgius prieš Rusijos aerodromus surengusi Ukraina visiškai sugriovė dar vieną mitą apie nenugalimą Rusijos Federacijos (RF) armiją.Kaip jis sakė „Apostrof TV“ eteryje, šie incidentai įrodė, kad RF istorija apie „tvirčiausią ir mažiausiai pralaidžią“ priešlėktuvinės gynybos sistemą irgi pasirodė besanti melas.„Iš principo dar vieną mitą sugriovėme visiškai, iki pamatų. Jeigu karo pradžioje Rusija gyrėsi, kad turi „antrą galingiausią armiją pasaulyje“, tai priminsiu, kad Rusija visada pabrėždavo, jog jų priešlėktuvinės gynybos sistema yra tvirčiausia ir mažiausiai pralaidi pasaulyje. Bet taip jau nutiko, kad nugriaudėjo sprogimai“, – pažymėjo O. Ždanovas.Anot eksperto, aerodromuose įvykę sprogimai paveiks ir Rusijos visuomenę bei gali sužadinti antikarines nuotaikas RF viduje.„Iš tikrųjų tokie sprogimai ir taip toli nuo sienos su Ukraina formuoja visuomenės nuomonę, kad „tai ne mūsų karas ir į jį nereikia kištis“, ir gąsdina gyventojus, kuria antikarines nuotaikas. Bet vis dėlto šio karo palaikymas išlieka gana aukštas Rusijos visuomenėje. Jie galvoja, kad štai kažkur netoliese yra reguliarioji armija. Jiems juk nesako, kad jos jau nebėra, beveik nebėra tos armijos. Tegul ji kariauja, mes tam pritariame, bet patys kariauti neisime. Maždaug tokios nuotaikos dabar formuojasi Rusijos visuomenėje“, – paaiškino O. Ždanovas.
JAV siunčia 275 mln. dolerių karinę pagalbą UkrainaiJungtinės Valstijos siunčia papildomą 275 mln. dolerių (260 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant didelius kiekius šaudmenų ir aukštųjų technologijų sistemų, kurios gali būti naudojamos dronų aptikimui ir naikinimui kare su Rusija, pranešė JAV pareigūnai. Pagalba, kurios suma yra mažesnė nei daugumos pastaruoju metu JAV suteiktų paketų, teikiama tuo metu, kai daugelis karinių pareigūnų ir ekspertų prognozuoja, kad žiemą atakų sumažės. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog Rusija, kaip atrodo, lėtina savo karinę veiklą, kad galėtų persigrupuoti ir pradėti naują puolimą atšilus orams.Pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad naujausią pagalbos paketą sudaro 80 000 šaudmenų haubicoms ir neskelbiamas kiekis šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemai HIMARS. Į jį taip pat įtrauktos sistemos, skirtos kovoti su dronais, taip pat daugiau visureigių „Humvee“, generatorių ir kitos kovinės įrangos.Oficialiai apie pagalbos paketą turi būti paskelbta penktadienį.Abiejų konflikto šalių dronų atakų daugėja, todėl Ukrainos pajėgoms itin svarbu aptikti bepiločius orlaivius su sprogmenimis. Vasarą Rusija iš Irano nusipirko šimtus kovinių dronų, o šią savaitę pareigūnai sakė, kad Maskva ketina jų įsigyti daugiau.Rusijos pajėgos vis dažniau taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, įskaitant elektrines, tad prasidėjus žiemai tūkstančiai žmonių lieka be šilumos ir elektros.Be to, šios savaitės pradžioje per kelias dronų atakas smogta dviem strateginėms Rusijos oro bazėms, esančioms už daugiau nei 500 km nuo Ukrainos sienos. Maskva dėl to kaltino Ukrainą, bet ji atsakomybės neprisiėmė.Įskaitant naujausią pagalbą, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JAV Kyjivui jau skyrė daugiau kaip 19,3 mlrd. dolerių (18,2 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitos įrangos. Pagalba bus teikiama pagal prezidento įsakus, sudarančius sąlygas Pentagonui paimti ginklų iš savo atsargų ir greitai juos išsiųsti į Ukrainą.
Pastarąją parą Rusijos kariuomenė Donecko srityje pražudė penkis žmones, dar du buvo sužeistiKetvirtadienį, gruodžio 8-ąją, okupantai rusai Donecko srityje pražudė penkis žmones, dar du buvo sužeisti.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.„Gruodžio 8 d. rusai pražudė penkis taikius Donbaso gyventojus: tris – Bachmute, vieną – Torecke ir vieną – Netailove. Dar du žmonės srityje sužeisti“, - parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.P. Kyrylenka pažymėjo, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.Iš viso nuo vasario 24 d. Donecko srityje jau žuvo 1 250 žmonių, dar 2 712 buvo sužeisti.
 Zelenskis: rusų minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų vykdomą „minų terorą“ pavadino žiauresniu už jų raketas ir pabrėžė, kad minų pavojui pašalinti prireiks ne vienų metų.Ketvirtadienio vakaro kreipimesi jis sakė pasirašęs įsakymus valstybiniais apdovanojimais po mirties apdovanoti trečiadienį Chersono srityje per minų sprogimus žuvusius keturis policininkus. Dar keturi pareigūnai per incidentą buvo sužeisti.„Jie dėl ukrainiečių saugumo darė viską. Jau grįždami po... atliktos užduoties, kai paėmė ginklų ir šaudmenų iš okupantų sandėlio – jų daug palikta Chersono srityje – policininkai pateko į minų spąstus“, – sakė prezidentas.  Jis pabrėžė, kad su šia rusų teroro forma teks kovoti ilgus metus. „Teroristai tyčia stengiasi palikti... kuo daugiau mirtinų spąstų. Užkastų sprogmenų, užminuotų pastatų, mašinų, infrastruktūros objektų“, – sakė jis ir nurodė, kad kalbama apie daugiau kaip 170 tūkst. kv. km pavojingos teritorijos.„Esu tikras, kad tai bus tarp kaltinimų Rusijai dėl agresijos... Minų teroras... dar žiauresnis ir niekingesnis už raketas, nes nėra tokios prieš minas veikiančios sistemos, kuri galėtų sunaikinti bent dalį grėsmės, kaip tai daro mūsų oro gynyba“, – sakė V. Zelenskis.Jis taip pat padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai šalinti minas. Tarp tokių šalių yra Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Slovakija.
Ukraina: rusai Zaporižios elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginiųRusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių pareigūnai.Tokių ginklų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad iš didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės gali būti apšaudoma Ukrainos teritorija ir kad gali padidėti radiacijos pavojus.Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pareiškime nurodė, kad elektrinę užėmusios rusų pajėgos netoli vieno iš šešių branduolinių reaktorių dislokavo kelias salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“. Teigiama, kad jos dislokuotos „apsauginėse struktūrose“, pastatytose slapta, „pažeidžiant visas branduolinės ir radiacinės saugos sąlygas“.
„Mediazona“: dėl karo Rusijos pasus dabar turi 300 tūkst. ukrainiečiųNuo karo pradžios maždaug 300 tūkst. ukrainiečių gavo Rusijos pasus. Tai pranešė nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Mediazona“.Vien per spalį Rusijos pilietybė buvo suteikta maždaug 70 tūkst.– 80 tūkst žmonių, ketvirtadienį pranešė Kremlių  kritikuojantis leidinys, remdamasis Maskvos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis. Dauguma pareiškėjų naujus Rusijos pasus gavo pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono regione ir Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, Maskvos aneksuotame 2014 metais.Prašymų bangą lemia tai, kad Maskvos pajėgų laikinai okupuotose teritorijose iš piliečių, neturinčių Rusijos pasų, atimamos pagrindinės teisės, rašo „Mediazona“.„Neturėdami (Rusijos) paso, jie dažnai negauna medicininės pagalbos ar socialinės paramos“, – sakoma pranešime, pateikiamas į Krymą atvežtos šeimos pavyzdys. Pranešama, kad jų vaikas susirgo ir, anot savanorio, norint gauti pagalbą šeimai reikėjo Rusijos paso.Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, prasidėjusios vasario pabaigoje, milijonai žmonių buvo priversti bėgti. Jungtinių Tautų duomenimis, į kitas Europos šalis pabėgo maždaug 8 milijonai ukrainiečių. Per tą patį laikotarpį į Rusiją atvyko apie 4,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, tai oficialus Rusijos pateikiamas skaičius.
Putinas žada daugiau smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūraiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.Savo ruožtu jis apkaltino Ukrainą inicijavus atakų, nukreiptų į civilinę infrastruktūrą, tendenciją, besdamas pirštu į sprogimą ant svarbaus Kerčės tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.Rusijos lyderis pirmadienį lankėsi prie šio tilto, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. Spalio 8-osios rytą sprogusi transporto priemonė sukėlė didelį gaisrą, nuo kurio užsidegė septynios traukinio naftos cisternos ir įgriuvo dvi automobiliams skirtos didžiulio tilto juostos, tuomet pranešė Maskva.„Daug triukšmo kelia mūsų smūgiai kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Tai netrukdys mūsų kovinėms užduotims“, – pareiškė V. Putinas per karinių apdovanojimų ceremoniją Kremliuje.Savaites trukusios Maskvos raketų atakų virtinės Ukrainoje paralyžiavo pagrindinę infrastruktūrą pačiu svarbiausiu metu, temperatūrai nukritus prieš ilgus žiemos mėnesius, jau atnešusius nemažai kančių ukrainiečiams, neturintiems vandens, šildymo ir dujų.Kremliaus šeimininkas pateikė smūgius kaip atsaką į spalį Kerčės tiltą sukrėtusį sprogimą, taip pat apkaltino Kyjivą susprogdinus Kursko atominės elektrinės elektros linijas ir netiekus vandens Ukrainos rytuose esančiam Doneckui.„Taip, mes tai darome, – sakė V. Putinas apie smūgius Ukrainos elektros tinklams. – Bet kas tai pradėjo?“Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar išgyvena naujausių šią savaitę surengtų antskrydžių padarinius ir patiria didelį elektros energijos „deficitą“.
Analitikai: Putinas neatsisakė maksimalistinių tikslų kare prieš UkrainąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakė savo maksimalistinių tikslų Ukrainoje. Maskva kuria sąlygas užsitęsusiam karui, kurio tikslas – išnaikinti Ukrainos suverenitetą.Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), nepaisant to, kad Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmą kartą pripažino, kad dabartinis Rusijos teritorinis tikslas yra visiškai užgrobti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, V. Putinas vis tiek nori realizuoti maksimalistinius tikslus kare prieš Ukrainą.D. Peskovas teigė, kad vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų buvo neaneksuoti naujų teritorijų, kurios šiuo metu nėra Rusijos okupuotos, nes „dar yra daug darbo“ visiškai užimti Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sritis.
Zelenskis: aktyviai dirbame, kad paremtume ir sustiprintume kitas sankcijas RusijaiZelenskis tikisi, kad ES priims sprendimus, kurie neleis Rusijai apeiti sankcijų.Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Europos Sąjunga priims sprendimus, kaip neleisti Rusijai apeiti finansinių ir energetinių sankcijų.„Aktyviai dirbame, kad paremtume ir sustiprintume kitas sankcijas Rusijai – Europos, JAV ir kitų partnerių. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl devintojo ES sankcijų paketo. Taip pat laukiame kitų sprendimų, ypač dėl schemų, kuriomis siekiama apeiti antikarines sankcijas, įskaitant finansines ir energetines sankcijas“, – vakare sakydamas kalbą sakė valstybės vadovas.
Okupantai apšaudė Charkovo rajoną: sužeisti keturi civiliaiDėl Rusijos okupantų apšaudymo Charkovo rajone yra sužeistų civilių gyventojų, kai kurias rusų raketas numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos.„Privačiame name kilo gaisras. Deja, yra sužeistas žmogus“, – „Telegram“ pranešė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.
Netrukus Ukraina gaus tankų iš VokietijosKaro ekspertas Valerijus Riabychas komentavo žinią, kad JAV leido Vokietijai perduoti ginkluotosioms pajėgoms tankus.„Ukraina gaus ginkluotės, kuri gerokai sustiprins ir padės spręsti užduotis, su kuriomis susiduria Ukraina Rusijos agresijos sąlygomis. Visi partneriai jau suprato, kad būtinos sąlygos yra sudarytos, ir netrukus galėsime susipažinti su Vokietijos sprendimu perduoti „Leopard“ tankus“, – „Espresso“ televizijos kanale sakė Riabychas.
Kremlius: kada pasibaigs konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo V. ZelenskioKremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo ukrainiečių prezidento, ir vėl pasiūlė sąlygas, kurias Kyjivas ne kartą yra atmetęs.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „[Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis žino, kada jis gali pasibaigti. Jam panorėjus, jis gali pasibaigti rytoj.“Kremliaus sako, kad Ukraina privalo sutikti su Rusijos sąlygomis, jei nori kad jau dešimtą mėnesį besitęsiančios kovos pasibaigtų. Maskva reikalauja, kad Kyjivas Krymą – Ukrainos pusiasalį, kurį Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo – pripažintų Rusijos dalimi ir sutiktų perduoti Maskvai kitas Ukrainoje užimtas teritorijas.V. Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai ne kartą yra atmetę šias sąlygas ir sakę, kad karas pasibaigs, kai okupuotos teritorijos bus atkovotos arba Rusijos pajėgos iš jų pasitrauks.Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D. Peskovas pareiškė, kad Maskva nesiekia užgrobti naujų teritorijų, bet mėgins atgauti Ukrainos sritis, iš kurių pasitraukė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai po skubiai surengtų referendumų, kurių ir Ukraina, ir Vakarai nepripažįsta ir vadina neteisėtais, įtraukė jas į Rusijos sudėtį.„Keliuose naujuose Rusijos Federacijos regionuose yra okupuotų teritorijų, kurias reikia išlaisvinti“, – pareiškė D. Peskovas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo pasiekti paskelbtus tikslus Ukrainoje, nepaisydamas Vakarų reakcijos.„Yra daug triukšmo apie mūsų smūgius kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Taip, mes tai darome. Bet kas tai pradėjo?“ – kalbėjo V. Putinas per apdovanojimų ceremoniją Kremliuje ir pridūrė, kad kritika „nesutrukdys mūsų kovinėms užduotims“.Jis pažadėjo ir toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas, nepaisydamas pasaulinės kritikos dėl smūgių, dėl kurių žiemos akivaizdoje milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens.Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.
Donecko regione rusai apšaudė Torecko miesto gyvenamąjį rajoną, žuvo 1 žmogusDėl rusų kariuomenės apšaudymo Donecko regiono Torecko mieste žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“.Donecko regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka apie tai pranešė „Telegram“ ir paskelbė degančio namo ir sugriovimų nuotraukas.„Per Torecko apšaudymą iš artilerijos žuvo 1 žmogus, 2 buvo sužeisti. Sviediniai pataikė į privačių namų rajoną – buvo sugriauta ir apgadinta mažiausiai 12 namų. Rusai ir vėl ciniškai apšaudo civilius gyventojus, tęsdami savo teroro taktiką“, – rašė regiono vadovas.Jis pabrėžė, kad visiems, kurie dar tebėra Donecko regione, gresia mirtinas pavojus, ir dar kartą paprašė visų laiku evakuotis.Donecko regioną nuolat apšaudo Rusijos kariuomenė, regionas susiduria su elektros, šildymo ir vandens tiekimo problemomis.Iš regiono, kuriame prieš plataus masto Rusijos invaziją gyveno 1 670 000 žmonių, išvyko daugiau nei 1,2 mln. Iki žiemos šalčių čia turėtų likti ne daugiau kaip 235 tūkst. žmonių, kurių darbas – ginti ir palaikyti ypatingos svarbos infrastruktūros funkcionavimą.
Popiežius Pranciškus apsiverkė per viešą maldą, kai paminėjo Ukrainą Popiežius Pranciškus per maldą Mergelei Marijai Vatikane verkė, paminėdamas ukrainiečių kančias, rašo BBC.„Švenčiausioji Mergele, šiandien norėčiau padėkoti ukrainiečiams“, – pradėjo popiežius Pranciškus, bet negalėjo tęsti dėl ašarų.„Vietoj to aš vėl nešiojuosi žmonių, pagyvenusių žmonių, tėvų ir motinų, šios kankinamos šalies jaunimo, kuris tiek daug kenčia, prašymus“, – po kurio tęsė popiežius.Popiežius Pranciškus ne kartą emocingai kalbėjo apie karą Ukrainoje. Savo naujausiame pareiškime lapkričio 29 dieną jis sakė, kad žiauriausi kariai dabartiniame kare yra „tie iš Rusijos, kurie nesilaiko rusiškos tradicijos – kaip čečėnai, buriatai ir pan.“ Tai išprovokavo pasipiktinimą keliančią Rusijos reakciją tiek iš karo šalininkų, tiek iš priešininkų.Vasario 25-ąją, praėjus dienai po Rusijos invazijos į Ukrainą, popiežius staiga asmeniškai apsilankė Rusijos ambasadoje Vatikane ir paprašė Rusijos sustabdyti agresiją.
„Energoatom“: Rusija į Zaporožės AE atsivežė raketų paleidimo sistemasPasak Ukrainos „Energoatom“, kuri yra Zaporožės atominės elektrinės operatorė, Rusijos kariai, į elektrinę atvežė kelias daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS) „Grad“ ir pastatė jas šalia panaudoto branduolinio kuro saugyklos.Anksčiau netoli to paties bloko Rusijos kariuomenė statė neaiškios paskirties objektus, prisimena „Energoatom“.Bet kokia veikla šalia šio bloko ir didžiojoje atominės elektrinės teritorijos dalyje pažeidžia branduolinės ir radiacijos taisykles, išdėstytas tarptautiniuose susitarimuose.„Energoatom“ mano, kad Rusijos pusė rengia provokaciją ir atsivežti „Gradai“ gali būti naudojami Nikopolio ir Marganetso, esančių priešingame Dniepro krante, apšaudymams. „Mes kreipiamės į TATENA ir visą pasaulio branduolinę bendruomenę, informuodami apie papildomą MLRS „Grad“ išdėstymą tiesiogiai ZNPP vietoje. Ir dar kartą raginame sukurti saugumo zoną stotyje ir aplink ją su visišku demilitarizavimu ir okupacijos nutraukimu“, - skelbė „Energoatom“.
Per pastarąją parą žuvusiųjų skaičius Ukrainoje išaugo iki 15Dėl Rusijos bombardavimų per pastarąją parą Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žmonių, pranešė šalies pareigūnai.Yra žinoma, kad Krasnohorivkoje, Ivanivkoje ir Bakhmute žuvo trys civiliai, o dar 15 žmonių buvo sužeisti.Kurachovo mieste, Donecko srityje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad žuvo 10 žmonių.Pietiniame Chersono regione žuvo du žmonės. Tai pranešė regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius.Jis pridūrė, kad vienas žmogus buvo sužeistas, o civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai buvo apgadinti mažiausiai 30 sprogimų.Zaporožėje buvo pranešta, kad vienas žmogus buvo sužeistas per daugiau nei 40 smūgių pakartotinai bombarduojamame regione.Taip pat buvo gauta pranešimų apie atakas Mykolajive, Kupianske ir Sumuose.
Skelbiama apie galingus sprogimus BerdianskeOro pajėgų bazėje laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo trys galingi sprogimai. apie tai pranešė Berdiansko miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Galicina.Skelbiama, kad iš pradžių pasigirdo trys galingi sprogimai, o po to – dar 15 mažesnių. Prasidėjo didžiulis gaisras. Į įvykio vietą išvyko beveik visi miesto greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių automobiliai, rao UNIAN.
Rusų pajėgos stiprina puolimą Rytų Ukrainoje Rusija tęsia savo puolimą Rytų Ukrainoje. Ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį toliau rengė atakas iš oro ir sausumoje prieš virtinę miestų ir kaimų. Netoli Lysyčansko miesto Rusija permetė daugiau dalinių, kad pamėgintų užimti Bilohorivkos kaimą, sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.Vienas vadų kitoje gyvenvietėje, dėl kurios vyksta smarkūs mūšiai, kalbėjo apie vis intensyvesnes rusų atakas iš oro. Dėl antskrydžių bangos Ukrainoje vėl sutriko elektros energijos tiekimas.Vyksta „nuolatinis puolimas“, per Ukrainos televiziją sakė S. Haidajus, kalbėdamas apie rusų atakas. „Jie vis daugiau išteklių permeta į Bilohorivkos regioną ir mėgina užimt kaimą“, – teigė jis.Bachmuto mieste ir kitose Donecko srities dalyse, kurios ribojasi su Luhansku, per atakas žuvo devyni civiliai, sakė regiono gubernatorius. Ukrainos saugumo pajėgos reagavo apšaudymais iš raketų paleidimo įrangos, agentūrai „Reuters“ pasakojo liudininkai.Palei visą vadinamąją demarkacinę liniją Donecke vyksta mūšiai. Fronto miestas Avdijivka ryte buvo apšaudytas rusų tankų, sakė Donecko srities administracijos atstovė.Pranešimų iš karo zonos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. 
Per JAV ir Rusijos kalinių mainus išlaisvinta amerikiečių krepšininkė B. GrinerJAV ir Rusija įvykdė kalinių mainus, per kuriuos laisvę atgavo amerikiečių krepšininkė Brittney Griner, praneša CNN, remdamasis informuotais šaltiniais.Pasak šaltinių, B. Griner buvo iškeista į rusą Viktorą Boutą, JAV atlikinėjusį 25-erių metų laisvės atėmimo bausmę už ginklų kontrabandą. Kaip pranešama, šie mainai neapėmė kito Rusijoje kalinamo amerikiečio Paulo Whelano, nepaisant atitinkamų lūkesčių.Kiek vėliau žinias apie B. Griner iškeitimą patvirtino JAV prezidentas Joe Bidenas. Jis savo tviteryje parašė, kad krepšininkė „grįžta namo“.B. Griner rugpjūtį buvo nuteista dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo. Tada jai buvo skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Praėjusį mėnesį ji buvo perkelta į atokią pataisos koloniją.
Putinas rado pasiteisinimą: ne mes pradėjomRusija masiškai raketomis atakuoja Ukrainos infrastruktūrą neva iš keršto. Tai vadinamasis „atsakas“ už sprogimą ant Krymo tilto.Taip pareiškė Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, praneša RBC.„Taip, Rusija smogia Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Bet kas pradėjo? Kas smogė Krymo tiltui?  Kas susprogdino elektros linijas iš Kursko atominės elektrinės, kas netiekia vandens į Donecką?“ – aiškino V. Putinas.Jis taip pat skundėsi dėl pasaulinės bendruomenės reakcijos, smerkiančios rusų terorą, vykdomą taikiuose Ukrainos miestuose.„Vakarai nepastebi Ukrainos veiksmų prieš Rusiją, tačiau Maskvos atsakomieji veiksmai sukelia informacinio triukšmo bangą. Vos tik pasijudiname, kažką padarome, ir kyla didžiausias triukšmas bei šurmulys. Tai mums nesutrukdys įgyvendinti kovinių tikslų“, – pridūrė V. Putinas.Sprogimai ant Krymo tilto nugriaudėjo spalio 8 d., jau po dviejų dienų, spalio 10-ąją, rusų pajėgos masiškai raketomis apšaudė visą Ukrainos teritoriją, įskaitant infrastruktūros objektus.
Kremlius: naujų Ukrainos teritorijų aneksijų neplanuojamaKremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu neplanuoja aneksuoti daugiau teritorijų per savo karą su Ukraina.„Apie tai negali būti nė kalbos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Atvirkščiai, tęsė jis, reikia įdėti „daug darbo“, kad aneksuotos teritorijos būtų „išlaisvintos“ iš Ukrainos kontrolės.Rusija aneksavo Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionus, nepaisydama Ukrainos ir Vakarų protestų, kad toks veiksmas pažeidžia tarptautinę teisę. Paskelbimo apie aneksiją metu nė vienas iš šių regionų nebuvo visiškai kontroliuojamas Rusijos. Neseniai Ukraina iš Rusijos okupacijos išlaisvino daugiau jų dalių.Pagal tarptautinę teisę Rusija pripažįstama okupante šiose teritorijose ir konstatuojama, kad jos priklauso Ukrainai.D. Peskovas taip pat sakė, kad Maskva mato Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, atsiėmimo galimybę kaip tebesitęsiančią grėsmę iš Ukrainos pusės.Krymo miesto Sevastopolio valdžia ketvirtadienį vėl pranešė, kad Ukrainos dronas atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyną.„Pavojus, be abejo, išlieka, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo strategiją“, – sakė D. Peskovas. Tačiau, pasak jo, oro gynyba rodo, kad atsakomosios priemonės veikia.Kremliaus atstovas spaudai taip pat atmetė Vokietijos pareiškimus, kuriuose teigiama, kad gynybinėje kovoje su Rusija Ukraina neturi apsiriboti vien savo teritorija. D. Peskovas perspėjo, kad tai išplėstų konfliktą.Pastarosiomis savaitėmis Rusija savo teritorijoje turėjo atremti ne vieną apšaudymą. 
Kare su Rusija žuvo garsus ukrainiečių komikasKare su Rusija žuvo garsus ukrainiečių komikas Jaroslavas Garkavko. Jis buvo „Juoko lygos“ dalyvis, priklausė komandoms „OGO“ ir „Vorobušek“. Ši žinia pasirodė oficialiame „Juoko lygos“ „Telegram“ kanale.  „Siaubinga žinia, kuria nesinori tikėti. Netekome Jaroslavo Garkavko, kurį, esame tikri, daugelis iš jūsų pažįsta. Kol kas trūksta žodžių, į galvą ateina tik malonūs prisiminimai, susiję su šiuo žmogumi. Dėkojame tau, kad visą šį laiką mus saugojai. Ilsėkis ramybėje“, – rašoma pranešime.„Noriu, kad jį prisimintumėte. Ir aš jį prisiminiau. Tai Jarikas Garkavko, mano draugas – puikus  ir šviesus žmogus, Ukrainos gynėjas“, – savo „Instagram“ paskyroje parašė žuvusio didvyrio draugas ir kolega Olegas Sviščas.Kur Jaroslavas tarnavo ir kaip jis žuvo, kol kas neaišku. Prisijungęs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jis nebuvo  aktyvus socialinėje žiniasklaidoje.Tai jau ne pirma „Juoko lygos“ netektis nuo karo su Rusija pradžios. Daugelis jos dalyvių įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ar tapo savanoriais.Rugsėjo pradžioje žuvo Vasilijus Dovbnia, „Juoko lygoje“ dalyvavęs su „Ševčenkos parko“ komanda. Keliomis dienomis anksčiau taip pat žuvo komikas iš Zaporižios Glebas Govoruchinas.
Borrellis: karas Ukrainoje parodė, kad ES stokoja kritinių gynybinių pajėgumų Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad blokas stokoja kritinių gynybinių pajėgumų grėsmėms prie jo sienų atremti.„Šis karas prieš Ukrainą daugeliui mūsų tapo brutaliu raginimu pabusti, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje gynybos konferencijoje kalbėjo J. Borrellis. – Suvokiame, kad mūsų karinės atsargos taip greitai išseko dėl ilgų metų nepakankamų investicijų.“Įgaliotinis pridūrė, kad ES šalys taip pat suvokia, jog stokoja „ kritinių gynybinių pajėgumų“. „Mes stokojame reikiamų pajėgumų apsiginti nuo aukštesnio lygio grėsmių“, – tikino J. Borrellis. Jis pridūrė, kad blokas šiuo metu patiria „realią grėsmę“, kuri dar gali padidėti.Nors ES po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos padidino išlaidas gynybai, J. Borrellis pabrėžė, kad lėšų būtina skirti dar daugiau ir plėsti bendrus pirkimus bei didinti investicijas į technologijas. „Mano galva, pasirinkimas yra akivaizdus. Turime plėsti bendradarbiavimą, daugiau bendradarbiauti turi ir Europos kariuomenės“, – tvirtino bloko vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams.Jis taip pat akcentavo, kad ES turi ir toliau remti Ukrainą, tačiau kartu ruoštis ateičiai.Bloko šalys nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai iki šiol yra skyrusios milijardų eurų vertės ginklų. Tačiau dar prieš Maskvos puolimą Europoje jau būta raginimų didinti gynybinius pajėgumus ir ginkluotųjų pajėgų integraciją. ES šalys saugumo srityje išlieka labai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų.
Odesoje sulaikyti sutuoktiniai Rusijos šnipai Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė Odesoje sutuoktinius Rusijos šnipus, kurie rinko duomenis apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST spaudos tarnyba.„Piktadariai rinko žvalgybos duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos dalinių galimos dislokacijos vietas ir judėjimą regiono teritorijoje. Bet UST pareigūnai laiku demaskavo Rusijos agentūrą ir pradėjo ją kontroliuoti dar pradiniame ardomosios veiklos etape“, – sakoma pranešime.Vienas iš sulaikytųjų – Odesoje gimęs vyras, vėliau jis tarnavo Rusijos armijoje ir dalyvavo karo veiksmuose Čečėnijoje. Jo žmona – Rusijos pilietė. Sutuoktiniai buvo nusiųsti į Ukrainą 2018 metais, kad sukurtų šalies pietuose agentūros aparatą.Dar iki Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios agentai rinko duomenis apie padėtį regione ir plėtė pažinčių ratą.„O jau po vasario 24 d. jie pirmiausia mėgino nustatyti zenitinių raketų kompleksų „Crotale“ kovines pozicijas ir lauko artilerijos sandėlių vietas. Ši informacija buvo reikalinga okupantams, kad jie galėtų raketomis „Kalibr“ ir „Kinžal“ smogti Ukrainos kariškiams“, – pažymi spaudos tarnyba.Šnipai taip pat rinko duomenis apie Ukrainos kariuomenės dalinius Chersono srityje. Visą informaciją jie perduodavo ryšininkui – Sevastopolio gyventojui, kuris bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba, bet maskavosi labdaros fondo vadovo pareigomis.
Kremlius  išreiškė pasipiktinimą dėl žurnalo „Time“ sprendimo  metų žmogumi paskelbti V. Zelenskį Kremlius ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl žurnalo „Time“ sprendimo 2022 metų žmogumi paskelbti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir šios šalies dvasią.Atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad „šio leidinio redakcijos pozicija nenukrypsta nuo įprasto Europos kurso, kuris yra siauras, antirusiškas ir įnirtingai rusofobiškas“.„Time“ metų žmogaus titulą V. Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms skyrė trečiadienį „už sugebėjimą įrodyti, kad drąsa gali būti tokia pat užkrečiama, kaip baimė, už žmonių ir valstybių subūrimą siekiant tikslo apginti laisvę ir už pasauliui duotą priminimą apie demokratijos ir taikos trapumą“.Žurnalo redakcija teigė, kad šių metų pasirinkimas jai buvo „bene akivaizdžiausias pastarojo meto istorijoje“. Leidinys pažymėjo, kad V. Zelenskis Rusijos karo prieš jo šalį akivaizdoje sutelkė pasaulį taip, „kaip nebuvo regėta kelis dešimtmečius“.Anksčiau šią savaitę V. Zelenskį 2022 metų žmogumi paskelbė ir laikraštis „Financial Times“.
Į Ukrainą su vizitu atvyko Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentė Ketvirtadienį į Ukrainą su vizitu atvyko Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) prezidentė Mirjana Spoljaric, praneša „Ukrinform“.„Atvykau į Ukrainą su keturių dienų vizitu: čia civiliai moka didžiulę kainą už pražūtingus karo veiksmus. Šiandien susitiksiu su žmonėmis Mykolajivo ir Chersono srityse, kuriems tenka ištverti siaubingą žiemą, ir susipažinsiu su TRKK Ukrainoje ir Ukrainos Raudonojo Kryžiaus draugijos komandomis, kurios dirba, kad padėtų žmonėms“, – parašė M. Spoljaric tviteryje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, TRKK atstovai praėjusią savaitę aplankė karo belaisvius ukrainiečius, šią savaitę turėtų įvykti dar vienas susitikimas.TRKK atstovai taip pat aplankė ir karo belaisvius rusus. Kitas jų lankymas numatytas šio mėnesio pabaigoje.TRKK atstovai susisiekia su karo belaisvių šeimomis ir perduoda pranešimus. Jie taip pat atvežė karo belaisviams knygų, asmeninės higienos priemonių, antklodžių ir šiltų drabužių.
Rusija tvirtina, kad fiksuoja Ukrainos atakų prieš Krymą grėsmę Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad esą fiksuoja Ukrainos atakų grėsmę prieš laikinai okupuotą Krymo pusiasalį.Apie tai prakalbo Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas. Jis šį komentarą išsakė po to, kai Rusijos kariuomenė tvirtino, kad ketvirtadienio rytą netoli didžiausio pusiasalio miesto Sevastopolio numušė droną.„Grėsmių tikrai yra, nes Ukraina toliau vykdo politiką, pagal kurią organizuoja teroristines atakas. Tačiau, kita vertus, gauname informacijos, kuri rodo, kad imamasi efektyvių atsakomųjų priemonių“, – aiškino D. Peskovas.Šių Rusijos tvirtinimų nepriklausomai patikrinti negalima.Maskva neteisėtą Krymo aneksiją įvykdė 2014 m. Šių metų vasarį Ukrainoje prasidėjus plataus masto karui, šiame pusiasalyje dažnai fiksuojamos dronų atakos.
Rusija trukdo Ukrainai gauti energetikos įrangos Rusija visaip mėgina trukdyti Ukrainai gauti energetikos įrangos iš kitų šalių, šiuo tikslu Maskva ieško Vakaruose prorusiškų politikų ir lobistų.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos energetikos ministro pavaduotoju Jaroslavu Demčenkovu.„Karas vyksta ne tik mūšio lauke. Rusija įvairiais būdais mėgina silpninti sankcijas, daryti poveikį Europos visuomenei ir politikams“, – sakė J. Demčenkovas.Jis pabrėžė, kad žiemą Putinas turi svarbiausią kozirį – „generolą šaltį“.„Jis labai nori išnaudoti šią aplinkybę. Dabar Vakarų šalyse Ukraina laikoma favorite, bet ten vis dar galima rasti prorusiškai nusiteikusių politikų. Kiekvienoje šalyje, kuri daugelį metų gaudavo labai didelius pinigus iš prekybos su Rusija, yra jos lobistų“, -– sakė viceministras.Anot pareigūno, kai tik priešas sužino, kad Ukraina prašo pagalbos, jis iškart griebiasi savo įtakos svertų.„Kaip tik todėl mums tenka kariauti dviem frontais: vienas – Ukrainoje mūšio lauke, o kitas – Europoje, kur mes giname Ukrainos poziciją ir skatiname sankcijas prieš Rusiją“, – apibendrino J. Demčenkovas.Portalas primena, kad Rusija jau beveik du mėnesius intensyviai apšaudo raketomis Ukrainos energetikos sistemą. Per šį laiką šalies energetikos objektus atakavo daugiau kaip 300 raketų ir dronų.
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 11 civilių Pastarąją parą, gruodžio 7-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 11 civilių, dar 17 buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis ketvirtadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo devyni ir buvo sužeista 15 žmonių, Zaporižios srityje sužeistas vienas žmogus, Chersono srityje – du žmonės žuvo, vienas sužeistas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pastarąją parą okupantai rusai apšaudė aštuonias Ukrainos sritis.
„Ukrenergo“: per pastarąsias Rusijos atakas į Ukrainos elektros tinklus paleista daugiau kaip 1 tūkst. raketų Per pastarąsias Rusijos kariuomenės atakas į Ukrainos elektros tinklus paleista daugiau kaip 1 tūkst. raketų.Tai pareiškė valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis, kurį cituoja „The Guardian“.Pasak jo, per jau aštuonias smūgių kritinei infrastruktūrai bangas pridaryta rimtos žalos, dėl kurios didžiojoje šalies dalyje kilo smarkūs energijos tiekimo sutrikimai. „Per šias atakas suduotas didžiausias žmonijos kada nors regėtas smūgis elektros tinklams. Į elektros pastotes ir linijas paleista daugiau kaip 1 000 sviedinių ir raketų“, – kalbėjo V. Kudryckis.Nors, pasak tinklų operatorės vadovo, Ukrainoje šiuo metu fiksuojamas didelis elektros deficitas, „sistema vis dar veikia“ ir nėra visiškai išjungta.Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paskelbtame vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad Ukraina kasdien didina elektros tiekimo apimtis, tačiau trikdžių išlieka sostinėje Kyjive ir dar keliuose kituose regionuose. „Turime nepamiršti... kad nebeįmanoma 100 proc. atkurti energijos sistemos, kad ši būtų tokia pati, kokia buvo prieš Rusijos pradėtą energetinį terorą“, – pažymėjo prezidentas.
Rusai pastarąją parą 30 kartų apšaudė Chersono sritį Rusijos armija pastarąją parą 30 kartų apšaudė Chersono srities gyvenvietes. Per atakas žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Chersono srities karinės administracijos vadovu Jaroslavu Januševičiumi.Pasak pareigūno, okupantai naudojo artileriją, reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, tankus ir minosvaidžius.„Per rusų apšaudymus nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai ir gyvenamieji namai. Pastarąją parą dėl rašistų apšaudymų žuvo du civiliai, o dar vienas Chersono srities gyventojas buvo sužeistas“, – parašė J. Januškevičius „Telegram“ kanale.„rbc.ua“ primena, kad trečiadienį Chersono srityje priešo minos pražudė keturis policininkus.Gruodžio 6 d. okupantai apšaudė autotransporto įmonę Chersone, žuvo jos darbuotojas.
Baltarusijoje vyksta bendros su Rusija taktinės karinės pratybos Baltarusijoje vyksta bendros su Rusija taktinės karinės pratybos, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi „Sky News“.Ministerija paskelbė pranešimą, kuriame tvirtino, kad mokymuose dalyvauja Rusijos kariai iš Vakarų karinės apygardos. „Mokymai vyksta tiek dienos metu, tiek naktį. Kariai šaudo iš įvairių lengvųjų ginklų, taip pat iš minosvaidžių; jie tobulina savo įgūdžius vairuodami kovos mašinas, praeina psichologinių kliūčių ruožus, studijuoja taktinę mediciną ir kitas disciplinas“, – rašoma pranešime.Ministerija pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti pratybose dalyvaujantys rusų kariai, dėvintys žieminę aprangą ir šaudantys iš ginklų.Nors Baltarusija jau ne kartą tikino, kad neketina dalyvauti dabartiniame Rusijos kare prieš Ukrainą, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra įsakęs prie savo šalies sienos su Ukraina dislokuoti bendras su Rusija karines pajėgas, kurios siektų atremti tariamai planuojamas Kyjivo ir Vakarų atakas.Minskas ir Maskva yra artimi sąjungininkai.
Viceministras: Lenkijai reikia ES lėšų, kad galėtų toliau padėti Ukrainai Kad Lenkija galėtų toliau remti Ukrainą, būtina atblokuoti Lenkijos prieigą prie Europos Sąjungos (ES) atkūrimo po pandemijos lėšų, sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras.Briuselis įšaldė Varšuvos prieigą prie kelių milijardų eurų fondo, nes, anot jo, Lenkijos vyriausybei nepavyko atšaukti ar pakeisti daugybės šalies teismų sistemos pakeitimų, kuriuos ES laiko grėsme teisinės valstybės principams Lenkijoje.Trečiadienį lankydamasis Berlyne užsienio reikalų viceministras Arkadiuszas Mularczykas per spaudos konferenciją sakė, kad per pokalbius siekė įtikinti Vokietijos pareigūnus,  jog „nepaprastai svarbu, kad Lenkija gautų jai skirtus pinigus iš Atkūrimo fondo, nes to reikia Lenkijos ekonomikai“.„Jei norime paremti kovojančią Ukrainą, ES (...) ir Berlynas privalo remti Lenkiją“, – sakė jis.Lenkijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Krzysztofas Szczerskis antradienį pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, rodančius, kad Lenkija išleidžia humanitarinei pagalbai Ukrainai maždaug 1,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto, tai „nemažos išlaidos“, o „poreikiai didėja kiekvieną akimirką“.
Rusijos Belgorodo srityje vėl kilo didelis gaisras, prieš jį buvo girdėti sprogimas Ketvirtadienį Rusijos Belgorodo srityje įsiliepsnojo didelis gaisras, vietos gyventojai kalba apie oro ataką, praneša portalas „rbc.ua“.Incidentas įvyko Jakovlevo mieste. Pasak vietos gyventojų, prieš gaisrą buvo girdėti garsas, panašus į sprogimą.Kiti šaltiniai tvirtina, kad esą regione dirbo oro gynyba.Rusijos valdžia kol kas nekomentuoja šio incidento. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose kadruose matyti didelis juodų dūmų stulpas virš miesto.Jakovlevas yra į šiaurę nuo Belgorodo, už maždaug 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.„Ukrinform“ primena, kad ketvirtadienio rytą okupuotame Sevastopolyje buvo girdėti sprogimai, rusai praneša apie ten „numuštą bepilotę skraidyklę“.
Iš atakuoto Rusijos aerodromo dingo 9 bombonešiaiGruodžio 7 dieną tarnybos „Planet Lab“ darytose nuotraukose matyti, kad iš Rusijos Diagilevo oro bazės Riazanės srityje dingo dalis karinės technikos.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Laisvės radijo redaktoriaus Marko Krutovo įrašu socialiniame tinkle „Twitter“.„Apgadintas Tu-22M dingo, palikdamas poligone tik savo šešėlį“, – teigė M. Krutovas.Palydovinio vaizdo įraše matyti, kad iš bazės dingo dar mažiausiai devyni bombonešiai Tu-22M, taip pat trūksta dar kelių orlaivių.Priežastys, kodėl dingo šie lėktuvai, nežinomos, tačiau pirmadienį, gruodžio 5 dieną, Diagilevo aerodrome buvo nugriaudėję sprogimai. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad įvykio vietoje užsidegė ir sprogo benzinvežis.https://twitter.com/kromark/status/1600491296874971138
Raudonasis Kryžius aplankė karo belaisvius Ukrainoje ir Rusijoje Per pastarąsias dvi savaites Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) aplankė Ukrainoje ir Rusijoje laikomus karo belaisvius, pristatė jiems reikmenų ir pasidalijo naujienomis su šeimomis, ketvirtadienį pranešė komitetas.„Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą, per kurį aplankė Ukrainos karo belaisvius, kitą - šią savaitę. Tuo pačiu laikotarpiu buvo lankomi ir Rusijos karo belaisviai, o iki mėnesio pabaigos planuojama daugiau vizitų“, – sakoma komiteto pranešime ir priduriama, kad apsilankymai leido grupei „patikrinti jų būklę ir gydymą bei pasidalyti taip lauktomis naujienomis su šeimomis“.
Ukraina praneša, kad jau sunaikinta daugiau kaip 93 tūkst. okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 340 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 93 080 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 937 tankų, 5 911 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 925 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 603 dronų, 592 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 528 automobilių, 164 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Pastarąją parą Rusijos kariuomenė Donecko srityje pražudė devynis žmones, dar 15 sužeista Trečiadienį, gruodžio 7-ąją, okupantai rusai Donecko srityje pražudė devynis žmones, dar 15 buvo sužeista.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.„Gruodžio 7 d. rusai pražudė devynis taikius Donbaso gyventojus: šešis – Kurachive, vieną – Krasnohorivkoje, vieną – Ivanivkoje ir vieną – Bachmute“, –parašė „Telegram“ kanale pareigūnas.Pasak P. Kyrylenkos, dar 15 žmonių buvo sužeisti.Pareigūnas pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.Iš viso nuo vasario 24 d. Donecko srityje jau žuvo 1 245 žmonės, dar 2 710 buvo sužeisti.  
Ukraina po Putino pasisakymo: kaukės nusimestosUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kuriuos jis pasakė per trečiadienį, gruodžio 7 d., įvykusį susitikimą su Rusijos žmogaus teisių tarybos nariais.„Kaukės nusimestos. Pamirškite „NATO provokacijas“, „denacifikaciją“ ir kitus ankstesnius pretekstus karui pradėti. V. Putinas patvirtino tai, kas buvo akivaizdu visam pasauliui: Rusija vykdo grobikišką genocidinio tipo karą, norėdama užimti naujas teritorijas, nes seka Petro I pėdomis. Ar dar kas nori „sureguliuoti“ konfliktą?“ – tviteryje parašė M. Podoliakas.Gruodžio 7 d. V. Putinas pareiškė, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji operacija“ – tai „galbūt ilgas procesas“, kurio „reikšmingas rezultatas“ yra naujos teritorijos.Visas jo pasisakymas šia tema skambėjo taip: „Jūs paminėjote, kad atsirado naujų teritorijų. Tai toks reikšmingas rezultatas Rusijai, tai rimtas klausimas. Ką čia slėpti. Ir Azovo jūra tapo vidine Rusijos Federacijos jūra. Tai rimti dalykai. Dar Petras I kovojo, siekdamas priėjimo prie Azovo jūros.“Rusijos valdžia vis keičia įsiveržimo į kaimyninę šalį tikslus. Iš pradžių, vasario 24 d., V. Putinas pareiškė, kad pagrindiniai „specialiosios operacijos“ uždaviniai – Ukrainos „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“, siekiant pašalinti jos keliamą „nuolatinę grėsmę“. 
JAV smerkia „palaidas“ Putino kalbas apie branduolinius ginklusJungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką.V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai.„Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V. Putinas.Tačiau jeigu ji „jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji, nes galimybės panaudoti [branduolinius ginklus] branduolinio smūgio mūsų teritorijai atveju bus labai ribotos“, aiškino V. Putinas.JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, paklaustas apie V. Putino pastabas, tiesiogiai neatsakė, bet pareiškė: „Manome, kad bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos.“N. Price'as sakė, kad nuo pat Šaltojo karo laikų branduolinės galios visame pasaulyje, įskaitant Kiniją, Indiją, JAV ir pačią Rusiją, aiškiai nurodė, kad „branduolinio karo... niekada negalima kariauti ir niekada negalima laimėti“.„Manome, kad bet kokia kita retorika – nesvarbu, ar tai būtų žvanginimas branduoliniais ginklais, ar net taktinių branduolinių ginklų panaudojimo galimybės iškėlimas – yra neatsakinga“, – sakė N. Price'as.„Tai pavojinga ir prieštarauja šio pareiškimo, kuris nuo pat Šaltojo karo laikų buvo branduolinių ginklų neplatinimo režimo pagrindas, dvasiai“, – sakė jis.Savo pastabose V. Putinas atkreipė dėmesį į Vašingtono branduolinių ginklų dislokavimą NATO sąjungininkių Europoje teritorijose.„Mes niekam neperdavėme ir neperduodame savo branduolinių ginklų, bet, žinoma, prireikus ginsime savo sąjungininkus visomis turimomis priemonėmis“, – teigė V. Putinas.JAV pareigūnai yra išreiškę nuogąstavimą, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus, jei jaustųsi pralaimėjusi mūšio lauke, ir galėtų sukurti išgalvotą istoriją savo veiksmams pateisinti.Rusija jau yra kalbėjusi apie tariamus Ukrainos bandymus susprogdinti „nešvarią bombą“. Tai išprovokavo griežtą Ukrainos paneigimą ir aštrius JAV priekaištus.Nei JAV, nei Rusija – didžiausios branduolinės galios – oficialiai nesilaiko politikos pirmoms nenaudoti šių milžiniškos naikinamosios galios ginklų.Neseniai JAV prezidento Joe Bideno pateiktoje amerikiečių branduolinės politikos apžvalgoje deklaruojama, kad branduoliniai ginklai turėtų būti panaudoti tik „ekstremaliomis aplinkybėmis“.Rusija neseniai atšaukė Kaire planuotas derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, kaltindama JAV, kurios siekia nubausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, priešiškumu.
Ukrainoje užfiksuota daugiau kaip 51 700 Rusijos karo nusikaltimųNuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje užfiksuota daugiau kaip 51 700 Rusijos karo nusikaltimų.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, iš viso užregistruota 51 710 karo nusikaltimų, iš jų 50 008 susiję su karo įstatymų ir papročių pažeidimu, 66 – su agresyvaus karo planavimu, rengimu, sukėlimu ir kariavimu, 40 – su karo propaganda, 1 596 – kiti.Be to, užfiksuoti 18 534 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, iš jų 11 873 susiję su kėsinimusi į jos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą, 1 902 – su valstybės išdavimu, 3 703 – su kolaboracionistine veikla, 338 – su parama valstybei agresorei, 63 – su diversijomis, 655 – kiti.
JT paskelbė pranešimą apie masines civilių žudynes UkrainojeRusijos ginkluotosios pajėgos, vasario 24 d. įsiveržusios į Ukrainą, nužudė šimtus civilių. Tai trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner, praneša „Ukrinform“.JT pranešime, parengtame remiantis misijos darbo rezultatais, išsamiai pasakojama, kaip rusų kareiviai žudė civilius Kyjivo, Černihivo ir Sumų sričių gyvenvietėse nuo šių metų vasario 24 d. iki balandžio 6 d.Pasak M. Bogner, pranešime aptariamos be teismo įvykdytos egzekucijos gali būti laikomos karo nusikaltimais.Pavyzdžiui, Bučoje, kurią Rusijos kariuomenė kontroliavo kovo 5-30 dienomis, misija uždokumentavo 73 civilių (54 vyrų, 16 moterų, dviejų berniukų ir vienos mergaitės) nužudymą ir dabar gauna įrodymų, patvirtinančių dar 105 žmonių nužudymą.„Paprasta trumpoji žinutė, maskuojamosios aprangos skiautė ar įrašas apie ankstesnę karinę tarnybą galėjo turėti fatališkų padarinių (buvo dingstis egzekucijoms)“, - pabrėžė M. Bogner.Pranešime pažymima, kad iki šiol JT uždokumentavo 441 civilio (341 vyro, 72 moterų, 20 berniukų ir 8 mergaičių) smurtinę mirtį trijuose Ukrainos regionuose vien tik per šešias pirmąsias Rusijos įsiveržimo savaites. Dokumento autoriai pabrėžia, jog tikrieji skaičiai kur kas didesni, kadangi įrodymai, patvirtinantys dar mažiausiai 198 žmonių nužudymą, toliau renkami.„Civiliai tapdavo taikiniais keliuose, kai judėdavo gyvenvietėse ar tarp jų, taip pat kai mėgindavo bėgti nuo karo veiksmų“, - konstatavo misijos vadovė.Pasak jos, „Rusijos kariškiai atveždavo civilius į improvizuotas laikymo vietas, o paskui nužudydavo, daugelio aukų kūnai buvo rasti su už nugaros surištomis rankomis ir šautinėmis žaizdomis galvoje“.Pranešime pabrėžiama, jog dar reikės daug pastangų, kad žudynių kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) neturi jokios informacijos, kad Rusijos valdžia tirtų kurį nors iš šių atvejų.
Luhansko srityje pacientai išrašomi iš ligoninių dėl sužeistų įsibrovėlių antplūdžioOkupuotoje Lugansko srities dalyje iš ligoninių priverstinai išrašomi sergantys, dar nepasveikę žmonės. Jų vietas gydymo įstaigose užima sužeisti rusų kariai.Nacionalinio pasipriešinimo centras pareiškė, kad net tie, kurie nukentėjo nuo okupantų minų, išvaromi iš ligoninių.„Pacientų reitingo nėra. Sudėtingus sužalojimus patyrę žmonės, net ir tie, kuriuos susprogdino Rusijos minos, turi užleisti vietą Rusijos kariškiams. Sunkiai sužeistų rusų daugėja, o okupantai neturi kur jų dėti. Vadinamoji pseudorespublikų valdžia nusprendė rasti tuščių vietų, „išrašydama“ civilius pacientus“, – rašoma pranešime.
Scholzas: tarptautinis spaudimas sumažino Rusijos keliamą branduolinę grėsmęVokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje.„Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.Paklaustas, ar pavyko išvengti branduolinės eskalacijos grėsmės, jis atsakė: „Kol kas mes ją sustabdėme“.Vokietijos vadovas gyrė savo neseniai įvykusį vizitą į Kiniją kaip prisidėjusį prie šio pokyčio.„Vizito Pekine metu su Kinijos prezidentu Xi (Jinpingu) kartu pareiškėme, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami. Netrukus po to G-20 šalys dar kartą patvirtino šią poziciją“, – sakė jis.O. Scholzui taip pat buvo užduotas klausimas apie prieštaringai vertinamus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusijai reikėtų suteikti „savo saugumo garantijas tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.„Dabar svarbiausia, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karą ir išvestų savo karius“, – teigė vokiečių politikas.„Tiesa, kyla klausimas, kaip galime užtikrinti Europos saugumą. Žinoma, esame pasirengę kalbėtis su Rusija apie ginklų kontrolę Europoje. Tai siūlėme dar prieš karą, ir ši pozicija nepasikeitė“, – komentavo jis.Paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmingi žodžiai ir karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.Tačiau trečiadienį kalbėdamas Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje V. Putinas užsiminė, kad Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik atsakydama į tokią priešo ataką.„Kai mums smogia, mes smogiame atgal“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jo šalies strategija pagrįsta „vadinamųjų atsakomųjų smūgių“ politika.
Ekspertas aiškino, kaip Rusija pasirenka datas masinėms atakomsRusų okupantai masiniams raketų smūgiams į Ukrainą renkasi dienas, kai fronte vyksta reikšmingi pokyčiai, svarbūs įvykiai arba bandoma susieti atakas tam tikromis datomis.Kaip TV kanalo FREEDOM eteryje kalbėjo Prahoje dirbantis karo analitikas bei ekspertas Jurijus Fiodorovas.  Anot jo, pasiruošimas smūgiui trunka kelias dienas, todėl versija, kad išpuoliai yra kerštas už kai kuriuos Ukrainos veiksmus, yra propagandinis Rusijos naratyvas.Pasak eksperto, tarnybos Rusijos Federacijos generaliniame štabe ir Rusijos oro pajėgų štabe įvertina ankstesnio smūgio žalą Ukrainai, analizuoja, kur padarė klaidų, renkasi naujus taikinius.„Tegul jie Ukrainoje atkuria tai, ką gali atkurti, o tada mes vėl smogsime, kad palaikytume nežinią ir pataikytume į tuos objektus, kurie buvo atstatyti anksčiau“, – įsibrovėlių logiką analizavo J. Fiodorovas.Karo ekspertas pažymėjo, kad tokiu būdu Kremlius bando priversti Ukrainos žmones daryti spaudimą savo vyriausybei, kad Kijevas kapituliuotų.
Analitikai: Putinas ruošia rusus ilgam karuiRusijos diktatorius Vladimiras Putinas sukuria sąlygas ilgalaikiam karui Ukrainoje, tokią išvadą padarė JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai.Jie pažymėjo, kad per susitikimą su Pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių taryba V. Putinas pareiškė, kad karas Ukrainoje, kuris Rusijoje vadinamas „specialia operacija“, gali būti „ilgas procesas“, o naujų teritorijų užgrobimas yra svarbus rezultatas Rusijai.Be to, pasak analitikų, susitikime V. Putinas save sulygino su Rusijos caru Petru Didžiuoju ir pareiškė, kad Rusija dabar valdo Azovo jūrą, dėl kurios caras kovojo.„Ši nuoroda į Rusijos imperinę istoriją aiškiai nubrėžia dabartinius Putino tikslus Ukrainoje kaip atvirai imperialistinius ir vis dar maksimalius. Putinas rengia Rusijos vidaus auditoriją užsitęsusiam, alinančiam karui Ukrainoje, kurio tikslas – naujų Ukrainos teritorijų užkariavimas“ – pažymi ISW.V. Putino imperialistiniai pareiškimai sukuria papildomų sąlygų pratęsti karą. Analitikai pastebėjo, kad Rusijos informacinė erdvė juos vertino teigiamai. Vienas iš Rusijos tinklaraštininkų, komentuodamas diktatoriaus pareiškimus, palygino Ukrainą su Sirija, pažymėdamas, kad Rusijos kariai pergales mūšio lauke pradėjo jausti tik praėjus metams nuo operacijos pradžios.
JAV: Rusija laukia, kad Iranas galėtų tiekti daugiau dronų ir raketųPasak JAV pareigūnų, Rusija vėl tikisi, kad Iranas galėtų aprūpinti jos kariuomenę bepiločiais orlaiviais ir „žemė-žemė“ raketomis karui Ukrainoje, skelbia „Skynews“.Pasak šaltinio Nacionalinio saugumo taryboje, JAV didėja susirūpinimas, kad Maskva gali siekti iš Teherano įsigyti papildomų pažangių įprastinių ginklų.Pareigūnas teigė, kad administracijai ypač rūpi, kad Rusija gali siekti įsigyti „žemė-žemė“ raketų.Atskirai vienas JT diplomatas sakė, kad Iranas planuoja parduoti Rusijai šimtus raketų ir bepiločių orlaivių, pažeisdamas 2015 metų Saugumo Tarybos rezoliuciją, patvirtinančią Teherano ir šešių didžiųjų valstybių branduolinį susitarimą.Rusija, kaip 2015 metų susitarimą pasirašiusi šalis, pakenktų rezoliucijai, o pagrindinis klausimas – ką Maskva duos Iranui mainais už bepiločius orlaivius ir raketas, sakė diplomatas.Atrodo, kad ginklai dar nebuvo išsiųsti, bet „aišku, kad jie yra užsakymų knygelėje“, sakė diplomatas.Iranas per vasarą pardavė šimtus atakuojančių bepiločių orlaivių Rusijai, o Joe Bideno administracija teigia, kad Maskva taip pat kreipėsi į Šiaurės Korėją dėl artilerijos, nes tęsiasi devynis mėnesius trunkantis karas.
Kurachovo apšaudymas: išaugo aukų skaičius Donecko srities Kurachovo mieste, kurį Rusijos okupantai trečiadienį, gruodžio 7 dieną, apšaudė iš MLRS, žuvusių civilių skaičius išaugo iki 10.Kaip savo vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rusų ataka prieš miestą buvo labai žiauri ir absoliučiai apskaičiuota.„Donecko sritis – šiandien Rusijos kariuomenė smogė Kurachovui, labai žiauriai, absoliučiai apskaičiavo. Ataka skirtas taikiems žmonėms. Paprastiems žmonėms. Turguje, lifte, degalinėje, autobusų stotyje, gyvenamajame pastate. Žuvusiųjų sąraše šiuo metu yra dešimt žmonių, daug sužeistųjų. Reiškiu užuojautą šeimoms ir draugams... Amžina atmintis visoms Rusijos teroro aukoms!“ – teigė V. Zelenskis.
Klyčko: Kijevo gyventojai turėtų būti pasirengę evakuacijaiJei Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrai tęsis, Kijeve gali įvykti „apokalipsė“, sostinės gyventojai turėtų būti pasirengę evakuacijai. Tai interviu „Reuters“ pareiškė Kijevo meras Vitalijus Klyčko.„Kijevas gali prarasti energijos ir vandens tiekimą, taip pat šilumą. Gali būti apokalipsė, kaip ir Holivudo filmuose, kai gyvenimas namuose tampa neįmanomas dėl žemos temperatūros. Tačiau mes kovojame ir darome viską, kas įmanoma, kad taip nenutiktų“, - sakė V. Klyčko.Jis paragino Kijevo gyventojus paruošti maisto ir geriamojo vandens tiekimą, taip pat paruošti daiktus ir dokumentus, jei nutraukus šilumos tiekimą būtų nedelsiant pradėta evakuacija. Tačiau kol kas, anot mero, evakuacijos nereikia, nes elektros deficitas mieste yra tik 20 proc., o būklė išlieka stabili.V. Klyčko pridūrė, kad miestas ruošia šilumos punktus skirtingose vietovėse, tačiau jų nepakanka, kad tilptų visi gyventojai. „Esame paruošę apie 500 autonominių šildymo punktų, bet trijų milijonų miestui 500 taškų yra niekas“, – sakė meras.
Zelenskis: Ukrainos pajėgos išlaisvino 1888 šalies miestus ir kaimusUkrainos ginkluotosios pajėgos per kontrpuolimą išlaisvino 1888 Ukrainos miestus ir kaimus nuo Rusijos okupacijos, savo vakarinėje vaizdo žinutėje trečiadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Okupacijoje, pasak jo, yra maždaug tiek pat.„Tai reiškia, kad dabar mūšio lauke Ukrainoje sprendžiamas milijonų žmonių likimas. Mes neturime teisės palikti nė vienos savo gyvenvietės, okupuotos Rusijos“, – sakė prezidentas.
Per Rusijos puolimą Donecko srityje žuvo 8 civiliaiRemiantis Ukrainos kariuomenės ir Donecko liaudies respublikos valdžios institucijų pranešimais, rytinėje Donecko srityje abiejose fronto linijos pusėse sustiprėjo artilerijos ir minosvaidžių ugnis.Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko sakė, kad per išpuolį Kurachovo mieste žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, o penki buvo sužeisti.„Priešas apšaudė gyvenvietę keliais raketų paleidimo įrenginiais. Turgus, autobusų stotis, degalinės, gyvenamieji pastatai buvo apšaudomi“, – sakė K. Tymošenko.Kurachovas yra į vakarus nuo Donecko miesto, o jo apšaudymas galėjo būti kerštas už pastarųjų dienų Ukrainos atakas mieste, kurį valdo Donecko liaudies respublika.Šiaurėje, Jampilio miestelyje, anot K. Tymošenko, „okupantai naudojo kasetinę amuniciją. Centrinė miesto aikštė ir administracinis pastatas buvo apšaudomi“.Jampilis buvo išlaisvintas rugsėjį, kai Ukrainos pajėgos stūmė Rusijos dalinius atgal į Luhanską.
EK pasiūlė naujas sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, bankams ir pareigūnams Europos Komisija trečiadienį pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trims bankams ir daugybei pareigūnų – tai naujausias Briuselio smūgis prieš Kremliaus karą Ukrainoje. EK pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad blokas taip pat sieks apriboti bepiločių orlaivių tiekimą Maskvai ir pašalinti iš eterio dar keturis Rusijos propagandinius kanalus. „Rusija ir toliau neša mirtį ir niokoja Ukrainą“, – sakė U. von der Leyen „Twitter“ vaizdo įraše, kuriuo paskelbė apie naujas sankcijas. Pasak jos, Rusija bando „paralyžiuoti šalį“ prasidedant žiemai. Naujosios sankcijos nutaikytos į Rusijos ginkluotųjų pajėgų narius, gynybos sektoriaus įmones ir tuos, kurie dalyvauja rengiant atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sakė U. von der Leyen. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis tviteryje papildė šį sąrašą teismų pareigūnais. Europos Sąjunga taip pat „uždraus tiesioginį dronų variklių eksportą į Rusiją ir eksportą į bet kurią trečiąją šalį, pavyzdžiui, Iraną, kuri galėtų tiekti dronus Rusijai“, – sakė U. von der Leyen. Pasak jos, siūloma įgyvendinti tolesnę dvigubos paskirties prekių eksporto ribojimo kontrolę, į sąrašą įtraukiant chemines medžiagas, nervus paralyžiuojančias medžiagas, IT komponentus ir elektroniką, kuriuos Rusija galėtų naudoti ginklų gamybai. Be to, kad sankcijos bus taikomos dar trims Rusijos bankams, bus visiškai uždrausta vykdyti sandorius su Rusijos regioninės plėtros banku, sakė U. von der Leyen. Taip pat bus uždraustos dar keturių televizijos kanalų transliacijos. Sankcijos gresia ir kitiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant draudimą investuoti į Rusijos kasybos pramonę, sakė EK vadovė. Šis pranešimas paskelbtas po to, kai pirmadienį įsigaliojo ES naftos embargas importui iš Rusijos ir kartu buvo nustatytas kainų apribojimas Rusijos naftos eksportui. Iki šiol sankcijos buvo įvestos daugiau kaip 1 241 asmeniui ir 118-ai su Rusija susijusių subjektų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną bei jo artimiausią aplinką.
NATO vadovas mano, kad pavasarį galima laukti didelio Rusijos puolimo UkrainojeNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad pavasarį galima laukti didelio Rusijos puolimo Ukrainoje.„Šiuo metu matome, kad Rusija iš tikrųjų bando bent trumpam įšaldyti šį karą, kad galėtų persigrupuoti, susitvarkyti, atsigauti ir kitą pavasarį bandyti pradėti didesnį puolimą“, – sakė jis trečiadienį „Financial Times“ renginyje „Global Boardroom“.J. Stoltenbergas anksčiau yra pabrėžęs, kad tolesnę karo eigą sunku prognozuoti.
Žiniasklaida: Baltarusija perkelia karius ir karinę technikąDidėjant įtampai prie Ukrainos sienos, Baltarusija perkelia karius ir karinę techniką, rašo CNN.Pasak valstybinės naujienų agentūros BelTA, artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija paskelbė perkelianti karius ir karinę techniką, motyvuodama „kovos su terorizmu grėsmes“.Šis pranešimas buvo paskelbtas padidėjus įtampai prie šiaurinės Ukrainos sienos su Baltarusija, kurią Rusijos kariai naudojo per invaziją vasarį.„Per šį laikotarpį planuojama perkelti karinę techniką ir nacionalinio saugumo pajėgų personalą, laikinai apriboti piliečių judėjimą (transportą) tam tikrais viešaisiais keliais, treniruočių tikslais naudoti ginklų imitacijas“, – pranešė BelTA, cituodama Baltarusijos saugumo Tarybą.
Ukrainos diplomatinėms atstovybėms išsiųsta daugiau įtartinų siuntųUkrainos diplomatinėms atstovybėms užsienyje ir toliau siunčiami įtartini paketai, trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, rašo CNN.„Per pastarąsias dvi dienas įtartini siuntiniai gauti ambasadose Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Danijoje bei konsulate Gdanske“, – sakė D. Kuleba.Jo teigimu, dėl to bendras grasinimų skaičius išaugo iki 31 atvejo 15-oje šalių.Jis pažymėjo, kad kai kuriose pakuotėse buvo gyvūnų akys, o kitose – neapdoroti sprogstamieji užtaisai.V. Kuleba sakė, kad ant visų įtartinų paketų nurodytas tas pats tariamas „siuntėjo adresas“, kuris yra „automobilių salonas Vokietijos Sindelfingeno mieste“. Nėra jokių duomenų, kad adresas būtų susijęs su siuntomis.Paketai dažniausiai buvo siunčiami iš pašto skyrių, kuriuose nebuvo įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, o „užpuolikai“  vengė palikti DNR pėdsakų.https://www.facebook.com/dmytro.kuleba/posts/10160247993798389
Putinas apkaltino užsienio žiniasklaidą skleidžiant „niekingus pramanus“ Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas, taip pat Vakarų žiniasklaidą nusistatymu prieš Rusiją.Rusijos vadovas sakė, kad po to, kai jis vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, JT Žmogaus teisių taryba, Europos Taryba ir kitos žmogaus teisių gynimo organizacijos „pradėjo demonstruoti savo cinišką šališkumą“.„Tai reiškė, kad šios struktūros negalėjo įgyvendinti savo užsibrėžtų tikslų“, – sakė V. Putinas, kalbėdamas per kasmetinį Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdį.„Dėl jų akivaizdaus šališkumo Rusija buvo priversta atsisakyti narystės daugelyje šių organizacijų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.„Matome, kad žmogaus teisių doktrina naudojama siekiant sunaikinti valstybių suverenitetą, pateisinti Vakarų politinį, finansinį, ekonominį ir ideologinį dominavimą“, – pridūrė jis.Jis taip pat apkaltino užsienio žiniasklaidą skleidžiant „niekingus pramanus“ ir „akivaizdų melą“ apie Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, pagal kuriuos numatomos iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės už valdžios institucijų melaginga pripažintos informacijos apie kariuomenę skleidimą.V. Putino valdymo pradžioje Kremliaus žmogaus teisių taryboje buvo nemažai kritiškų balsų, tačiau po beprecedenčio susidorojimo visi jie buvo nustumti į šalį. Dauguma garsių V. Putino kritikų sėdi kalėjime arba yra išvykę iš šalies, o stebėtojai teigia, kad naujoji V. Putino žmogaus teisių tarybos sudėtis tvirtai palaiko Kremliaus liniją.
Putinas: branduolinio karo grėsmė „didėja“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad branduolinio karo grėsmė „didėja“, rašo „Sky news“. Trečiadienio popietę  jis kalbėjo per Žmogaus teisių tarybos posėdį. V. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusija nepradėjo karo Ukrainoje, o jis prasidėjo „valstybės perversmu“ 2014 metais, kai Maskva aneksavo Krymą.Rusijos lyderis baiminosi dėl branduolinės ginkluotės, teigdamas, kad branduolinio karo grėsmė „didėja“.Anot V. Putino: „Rusija branduolinius ginklus laiko atsaku į ataką“.Jis taip pat tvirtino, kad Rusija „neturi taktinių branduolinių ginklų kitose šalyse, skirtingai nei JAV“, o paskui pridūrė: „Turime pažangiausius ginklus, bet nenorime jais mosuoti“.„Rusija neišprotėjo“, – susitikime sakė V. Putinas.
Putinas: Ukrainoje dislokuota 150 tūkst. mobilizuotų rusų Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad pusė rusų, rugsėjį pašauktų į karinę tarnybą, yra dislokuoti Ukrainoje.„Iš 300 tūkst. mūsų mobilizuotų kovotojų, mūsų vyrų, tėvynės gynėjų, 150 tūkst. yra operacijų rajone“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje, sakydamas, kad apie 77 tūkst. žmonių yra koviniuose daliniuose.
Zelenskis: per rusų apšaudymą Donecko regione žuvo mažiausiai šeši žmonėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad per Rusijos išpuolius rytiniame Donecko regione žuvo mažiausiai šeši žmonės ir dar penki buvo sužeisti.„Teroristai užpuolė taikų Kurachovės miestą. Apšaudytas turgus, autobusų stotis, degalinės ir gyvenamieji namai. Žuvo mažiausiai šeši civiliai gyventojai, penki buvo sužeisti“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Putinas: karas Ukrainoje tapo „ilgu procesu“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Kremliaus karas Ukrainoje tapo „ilgu procesu“, tačiau gyrė Maskvos teritorinius laimėjimus.„Žinoma, tai gali būti ilgas procesas“, – atsakydamas į klausimą Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje sakė V. Putinas.Tačiau jis pridūrė, kad naujos Ukrainos teritorijos, kurias Kremlius teigia aneksavęs, yra „reikšmingas karinės kampanijos rezultatas“.Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.V. Putinas trečiadienį taip pat pareiškė, kad pusė nuo rugsėjo į karinę tarnybą pašauktų 300 tūkst. rusų buvo išsiųsti į Ukrainą.Rusijos vadovui V. Putinui rugsėjį šalyje paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, rusai pradėjo plūsti į kaimynines valstybes.
Taivanas skiria Ukrainos sostinei 1 mln. dolerių sumą dyzeliniams generatoriams pirkti Taivanas skiria Ukrainos sostinei Kyjivui 1 mln. dolerių (950 tūkst. eurų) sumą, kurią šis miestas galės panaudoti dyzeliniams generatoriams pirkti.Apie tai trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Taipėjuje.Atitinkamą susitarimo memorandumą pasirašė Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ir šiame Ukrainos mieste veikiančios labdaros fondo „Darnyčany“ vadovas Grigorijus Malenka.Taivanas šią paramą skyrė po to, kai po pastarųjų Rusijos kariuomenės raketų atakų Kyjive ir daugelyje kitų Ukrainos teritorijų smarkiai sutriko elektros tiekimas. Raketų smūgiai be energijos paliko šimtus tūkstančių žmonių.
„Time“ metų žmogaus titulas – ZelenskiuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo žurnalo „Time“ metų žmogumi, trečiadienį pranešė leidinys.https://twitter.com/TIME/status/1600470652363866113
Zelenskis: Juodosios jūros pakrantėje – tūkstančiai negyvų delfinų Bangos į Juodosios jūros krantą išmetė tūkstančius negyvų delfinų, ir Ukraina ketina patraukti Rusiją atsakomybėn už ekocidą.Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tūkstančiai negyvų delfinų išmesta į Juodosios jūros krantą. Ir tai tik maža dalis niokojamų padarinių“, – pabrėžė prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Rusijos karas prieš Ukrainą daro didžiulę žalą laukinei gamtai.„Vieno iš nacionalinių parkų darbuotojai renka šių nusikaltimų įrodymus ir ketina patraukti Rusiją atsakomybėn už ekocidą Ukrainoje“, – pažymėjo valstybės vadovas.„Ukrinform“ primena, jog lapkričio 15 d. V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į G20 viršūnių susitikimo Balyje dalyvius, informavo, kad Rusijos agresija Ukrainoje pražudė 6 mln. naminių gyvūnų ir mažiausiai 50 tūkst. delfinų Juodojoje jūroje.https://t.me/V_Zelenskiy_official/4319
NATO vadovas: Rusija mėgina įšaldyti karą prieš pavasario puolimą Rusija ieško būdo žiemą sustabdyti kovas Ukrainoje, kad sustiprintų savo pajėgas ir kitais metais atnaujintų puolimą, trečiadienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.Ukrainos pajėgos vykdo atsakomąjį puolimą, per kurį pasiekė reikšmingų laimėjimų rytuose ir pietuose, įskaitant atkovotą Chersono miestą. „Dabar matome, kad Rusija iš tikrųjų mėgina bent trumpam sustabdyti šį karą, kad galėtų persigrupuoti, atlikti remontą, atsigauti ir tada kitą pavasarį pradėti didesnį puolimą“, – sakė J. Stoltenbergas per „The Financial Times“ surengtą viešą renginį.Pasak J. Stoltenbergo, NATO narės tęsia „precedento neturintį“ ginklų tiekimą ir paramą Ukrainai, nepaisant nuogąstavimų, kad konfliktas sekina Vakarų atsargas.„Ne mažiau svarbu ne tik įtraukti naujas sistemas, bet ir garantuoti, kad jau pristatytos sistemos ar ginklai veiktų ir būtų veiksmingai naudojami“, – sakė J. Stoltenbergas. „Tai reiškia, kad reikia didelio kiekio amunicijos, atsarginių dalių ir taip pat priežiūros“, – pridūrė jis.Vienos nuožmiausių kovų šiuo metu vyksta aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius mėgina užimti. Jungtinės Valstijos mano, kad ateinančiais mėnesiais kovos tęsis „sumažintu tempu“, nes abi šalys sieks atkurti savo pajėgas.J. Stoltenbergas sakė neturįs „daugiau informacijos“ apie tariamai Ukrainos bepiločių orlaivių smūgius Rusijos teritorijoje esančioms aviacijos bazėms. Vašingtonas tvirtino, kad JAV „neskatino ir nesudarė sąlygų“ tokioms Kyjivo atakoms. Tačiau NATO vadovas tvirtino, kad esminė problema yra ta, jog Ukraina kaunasi, kad apsigintų, o Maskva bombarduoja civilinę infrastruktūrą, kad žiemą žmonės neturėtų elektros ir šildymo. „Ukraina turi teisę gintis nuo tokių išpuolių“, – sakė jis.J. Stoltenbergo teigimu, sąlygų taikiai užbaigti konfliktą „šiuo metu nėra, nes Rusija nerodo jokių ženklų, kad norėtų derybų gerbiant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Kremlius neigia, kad Rusijoje planuojama antra mobilizacijos banga Kremlius sureagavo į sklindančius gandus, kad Rusijoje planuojama antra mobilizacijos banga, praneša „Sky News“.Gandai apie galimai dar nesibaigusį šaukimą išplito „Telegram“ kanaluose, kuriuos seka karo prieš Ukrainą šalininkai. Atitinkamais pranešimais taip pat dalinosi šalies opozicija.Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas trečiadienį paragino tautiečius pasitikėti tik gynybos ministerijos ir prezidento Vladimiro Putino skelbiama informacija bei ignoruoti, jo tvirtinimu, „provokuojamas žinutes“, plintančias socialiniuose tinkluose.Anot gandų, antra mobilizacijos banga Rusijoje prasidės kitų metų pradžioje. Visapusišką Maskvos invaziją mėginančios atremti Ukrainos vertinimu, tada ketinama pašaukti dar apie 500 tūkst.–700 tūkst. vyrų.Rusija spalio pabaigoje paskelbė, kad baigė planuotą 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją. Tada šalies valdžios pareigūnai patikino, kad daugiau vyrų šaukti neplanuojama. Tačiau pasirodė nerimą keliančių pranešimų, kad numatoma dar viena šaukimo banga.Mobilizacija Rusijoje sukėlė masinę paniką. Tai davė pradžią didžiuliam šaukiamojo amžiaus vyrų egzodui į užsienio šalis. Tūkstančiai jų pasitraukė į kaimyninį Kazachstaną ir Sakartvelą. 
Ukrainos žvalgybos vadovas: Rusijai raketų pakaks vos dar keliems rimties smūgiams Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas sako, kad Rusijai šiuo metu turimų itin tikslių raketų pakaks vos keliems rimtiems antskrydžiams Ukrainos teritorijoje. „Tiesą sakant, Rusijos turimų itin tikslių raketų atsargos senka. Jau kurį laiką jos kritiškai mažos. Visgi, matome, kad jie nusprendė atakas rengti tol, ko nebeturės nė vienos, o tai Rusijos Federacijai liūdna perspektyva. Kariai žino šią problemą“, – kalbėjo K. Budanovas.Pasak jo, naujos raketos dar gaminamos, ir tie kiekiai juokingai maži lyginant su tuo, kiek daug raketų jie naudoja. „Jei domina tikslūs skaičiai, tai gynybos ministras Oleksijus Reznikovas neseniai šia informacija dalijosi viešai. Manau, kad nėra prasmės kartotis. Jiems raketų pakaktų dar kelioms didelio masto atakoms, po kurių nugrims į totalų deficitą. Ar tam pasirengę? Na, matome, kad eina ta linkme. Kalbant apie naujų raketų gamybą, jų skaičius labai ribotas. Šiuo metu gaminami tik kelių rūšių itin taiklūs ginklai“, – sakė K. Budanovas.
Ambasadorius JT: Lenkijos pagalba pabėgėliams iš Ukrainos siekia 1,5 proc. šalies BVP Lenkijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) sakė, kad Lenkija išleidžia humanitarinei pagalbai Ukrainai maždaug 1,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto ( BVP).Antradienį kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą Krzysztofas Szczerskis sakė, kad Rusija sąmoningai kuria humanitarinę krizę Ukrainoje, o tai yra karo nusikaltimas.Diplomatas išvardijo būdus, kuriais Lenkijos vyriausybė ir visuomenė nuo pat karo pradžios remia ukrainiečius, ir pridūrė, kad 77 proc. Lenkijos gyventojų dalyvauja teikiant pagalbą Ukrainai ir pabėgėliams.Jis citavo Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, kurie rodo, kad Lenkija humanitarinei pagalbai Ukrainai išleidžia maždaug 1,5 proc. savo BVP.K. Szczerskis sakė, kad daugiau nei 200 tūkst. moksleivių iš Ukrainos lanko lenkiškas mokyklas ir kad vyriausybė teikia sveikatos priežiūrą ir prieglobstį pabėgėliams, taip pat ir pačioje Ukrainoje."Tai nemažos išlaidos, poreikiai didėja kiekvieną akimirką. Deja, kol tęsis Rusijos tikslinės atakos prieš energetikos infrastruktūrą (...) daugės ir žmonių, kuriems skubiai reikia pagalbos", – pridūrė jis.
Rusijoje sklinda panika: pasienyje su Ukraina kyla gynybiniai įtvirtinimaiRusija pradėjo statyti gynybines pozicijas palei sieną su Ukraina ir Belgorodo srities gilumoje, pažymima kasdienėje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje. Kursko srityje taip pat statomos gynybinės užtvaros. Regiono gubernatorius Romanas Starovoitas paviešino šių statinių nuotraukas.Gruodžio 6 dieną, antradienį, Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad šiame regione buvo pradėti steigti „savigynos būriai“.Pranešimai apie Belgorode kasamas tranšėjas sklinda jau nuo 2022 metų balandžio, tačiau dabar pasirodžiusios konstrukcijos veikiausiai yra sudėtingesnės sistemos, skirtos mechanizuotam puolimui atremti, pažymima žvalgybos ataskaitoje.„Labai tikėtina, kad Rusijos valdžia, statydama gynybinius įtvirtinimus Rusijos teritorijoje, bando kurstyti patriotinius jausmus. Gali būti, jog tai rodo nuoširdų (bet klaidingą) kai kurių valdžios institucijų įsitikinimą, kad egzistuoja reali Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Rusijos teritoriją grėsmė“, – teigiama ataskaitoje.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos Federacijos Kursko srities Kursko mieste pradėjo sklisti gandai apie tariamą „Ukrainos pajėgų puolimą“. Prie panikos prisėidjo ir dideli mobilizuotųjų rusų karių būtent iš šio regiono nuostoliai. Mobilizuotų okupantų likvidavimą patvirtina ir vietos masinio informavimo priemonės.Dėl šios priežasties karo Ukrainoje palaikymas jaunų žmonių tarpe pastebimai sumenko.Su Ukraina besiribojančiuose rajonuose ir toliau tvirtinamos gynybinės pozicijos.Rusijos Belgorodo srityje pradėti formuoti teritorinės gynybos būriai. Taip pat prie sienos su Ukraina esančiame regione ir toliau kuriamos fortifikacijos – statomos betono piramidės.Internete panika neslūgsta jau ilgiau nei mėnesį – rusai niekaip nesupranta, kodėl jiems buvo žadama „Kyjivą užimti per tris dienas“, o dabar Belgorodo ir Kursko sritys priverstos ruoštis gintis.https://t.me/gubernator_46/2151
Baltarusija teigia, kad šalies viduje netrukus vyks karinės technikos ir saugumo pajėgų judėjimas Baltarusijos viduje trečiadienį ir ketvirtadienį vyks karinės technikos ir saugumo pajėgų judėjimas – taip tariamai bus tikrinamas pasirengimas atremti galimą „terorizmo“ grėsmę. Apie tai pranešė stotis „Sky News“, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“, kuri savo ruožtu citavo šalies Saugumo tarybą.„Kai kuriuose keliuose ir vietovėse bus ribojamas piliečių (transporto) judėjimas ir numatoma mokymų tikslais naudoti imitacinę ginkluotę“, – tvirtino Saugumo taryba. Ji nepatikslino, kurios šalies dalys bus paveiktos.Nors Baltarusija jau ne kartą tikino, kad neketina dalyvauti dabartiniame Rusijos kare prieš Ukrainą, Minskas išlieka artimu Maskvos sąjungininku. Abi šalys praeityje yra surengusios bendras karines pratybas. Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra įsakęs prie savo šalies sienos su Ukraina dislokuoti karines pajėgas, kurios siektų atremti tariamai planuojamas Kyjivo ir Vakarų atakas.Nors Baltarusija kare tiesiogiai nedalyvauja, ji leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant Ukrainos puolimą. Negana to, Kyjivas jau kurį laiką perspėja, kad Minskas ir Maskva galimai rengia planus atidaryti naują karo frontą prie šiaurinės Ukrainos sienos.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 540 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 540 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 7 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 92 740 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 935 tankų, 5 909 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 923 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 601 drono, 592 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 526 automobilių, 163 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Šaltinis: Rusija užsisakė iš Irano šimtus dronų ir raketų Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų. „Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą. „Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.
Ukraina: okupuotame Donbase į avariją pakliuvo sunkvežimis su Rusijos kareiviais, žuvo 16 žmoniųOkupuotame Donbase, kelyje tarp Šachtarsko ir Torezo, įvyko avarija, į kurią pakliuvo sunkvežimis su Rusijos kareiviais. 16 žmonių žuvo, o dar trys buvo sužeisti, jų būklė yra sunki.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos žiniasklaida.Gautomis žiniomis, sunkvežimis ir mikroautobusas susidūrė Donecko srities Šachtarsko rajone.https://t.me/uniannet/82641
Premjerė: Estija neįstengs padėti naujiems pabėgėliams iš Ukrainos tokiu pat lygiu, kaip anksčiauKol kas Estijos nepasiekė nauja pabėgėlių iš Ukrainos banga, bet šalis neįstengs padėti atvykstantiesiems tokiu pat lygiu, kaip anksčiau, kadangi nebėra būstų ir darbo.Tai interviu radijo stočiai „Radio 4“ pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.„Jei pažvelgsime į tai, kaip Rusija bombarduoja civilinę infrastruktūrą, energetikos infrastruktūrą ir mėgina padaryti gyvenimą Ukrainoje visiškai neįmanomą, aiškėja, kad bus dar viena pabėgėlių banga. Įdomu tai, kad iki šiol taip nenutiko, skaičiai nerodo, kad artėja nauja banga“, - teigė Estijos vyriausybės vadovė.Anot jos, Estija nebegali padėti pabėgėliams iš Ukrainos ankstesniu lygiu, bet Suomija pareiškė galėsianti priimti jų daugiau.„Aš neįsivaizduoju, kad mes galėtume pasakyti pabėgėliams pasienyje: grįžkite atgal. Mes galime pasakyti: nebegalime jums padėti tokiu lygiu, kaip anksčiau, o štai Suomija gali padėti geriau“, - sakė K. Kallas.„Svarbu tai, kad mes siunčiame pagalbą Ukrainai. Svarbu padėti jai atstatyti energetikos infrastruktūrą, sudaryti ten sąlygas gyventi, kad žmonės neturėtų išvažiuoti. Visa tai mes, suprantama, darome. Bet, žinoma, viskas turi ribas, ir jei mes tiesiog nebegalėsime priimti žmonių, kadangi čia nebėra būstų ir darbo, tada kiti gali padaryti daugiau“, - pridūrė Estijos premjerė.
Ukraina: po kelių savaičių pertraukos – iranietiškų dronų atakaUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą numušė 14 bepiločių orlaivių „Shahed-136. Tokiu būdu Ukraina patvirtino, kad pirmą kartą per kelias savaites šaliai vėl smogė Irano gamybos dronai-kamikadzės.Ukrainos kariuomenė nenurodė, į kokius taikinius buvo nukreipti šie bepiločiai ir ar kuris nors iš jų pataikė į taikinį.
CNN: Ukraina kreipėsi į buvusias sovietines respublikas, prašydama pagalbos energetikos įrangaUkraina pareiškė bendradarbiaujanti su tarptautiniais partneriais, kad šie padėtų atkurti jos energetikos sektorių po kelias pastarąsias savaites rengiamų Rusijos raketų atakų prieš kritinę šalies infrastruktūrą, praneša CNN.Kaip sakė žurnalistams Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka, artimiausiu metu iš Prancūzijos bus atgabenta didelė įrangos siunta.Naujų energetikos agregatų gamyba yra gana ilgas procesas, todėl Ukraina „priima pagalbą naudota, bet veikiančia įranga“, pridūrė jis.Anot ministro, Ukraina veda derybas su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, pavyzdžiui, su Azerbaidžanu.„Mums ženkliai padeda ir Baltijos šalys. Norėčiau išskirti Lietuvą, kuri jau perdavė daug technikos, o dalis jos yra pakeliui pas mus", – sakė H. Haluščenka.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį per intensyvų apšaudymą Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė daugiau kaip 60 iš 70 Rusijos paleistų raketų. Vis dėlto kelios iš jų pataikė į energetikos objektus Kyjivo, Vinycios ir Odesos srityse.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo penki energetikaiNuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios jau žuvo penki šalies energetikai.Tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ papasakojo nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenergo“ valdybos pirmininkas Volodymyras Kudrickis, praneša UNIAN. Anot jo, jie visi buvo savo darbo vietose, taip pat ir per intensyvias rusų raketų atakas.„Gruodžio 5 d. taip pat nukentėjo mūsų darbuotojas. Laimė, jis liko gyvas. Jis buvo sužeistas viename iš objektų“, - sakė V. Kudrickis.Jis pridūrė, kad dabar Ukrainoje energetiko profesija tapo labai pavojinga.„Šis pavojus susijęs su tuo, kad fronto linija tapo mūsų pastotės ir elektrinės, visi objektai, kuriuos kryptingai mėgina sunaikinti priešas“, - pareiškė valdybos pirmininkas.Žuvusių ir sužeistų elektrikų šeimos gauna kompensaciją. Anot V. Kudrickio, tai mažiausia, ką dėl jų galima padaryti.UNIAN primena, kad Rusijos armija sistemingai atakuoja kritinę Ukrainos infrastruktūrą. Kremlius netgi prisipažino taip siekiąs priversti šalies vadovybę pradėti derybas.Gruodžio 5 d. Rusija surengė aštuntąją masinę kritinės infrastruktūros ataką. Jos raketos pataikė į energetikos objektus Kyjivo, Vinycios ir Odesos srityse.
Kremlius ruošiasi naujai mobilizacijos bangaiVladimiro Putino režimas tikriausiai ruošia rusus paskelbti naują mobilizacijos bangą į karą Ukrainoje. Tačiau tai neišgelbės okupacinės kariuomenės. Kaip gruodžio 7 d. ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto analitikai, Rusijai nepadės visuotinė mobilizacija ar net oficialus karo paskelbimas Ukrainai.Rusijos gynybos ministerija per dvejus metus trunkantį taikos meto šaukimo ciklą vienu metu gali parengti ne daugiau kaip 130 000 šauktinių. Kokybiškai apmokyti juos prireiktų mažiausiai trijų mėnesių, pastebi analitikai.
JAV teigia nesudariusi sąlygų dronų smūgiams Rusijos teritorijojeJungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad „neįgalino“ ukrainiečių vykdyti smūgių Rusijos teritorijoje.Pranešimas pasirodė po virtinės dronų atakų prieš su kariuomene susijusius objektus Rusijos teritorijos gilumoje.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl šių smūgių sušaukus Saugumo tarybos posėdį, Kyjivas tiesiogiai atsakomybės neprisiėmė, bet ir nekritikuoja šio įvykio, per kurį žuvo trys žmonės ir buvo apgadinti tolimojo nuotolio bombonešiai bei naftos rezervuaras, teigiama pranešimuose iš Rusijos.„Mes nei skatiname, nei įgaliname ukrainiečius smogti Rusijos teritorijoje“, – žurnalistams sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.Vašingtonas susilaiko nuo Ukrainos pajėgų aprūpinimo ilgo nuotolio raketomis ATACMS, galinčiomis smogti į Rusijos teritoriją, baimindamasis, kad tai gali sukelti tiesioginę Rusijos ir JAV bei NATO pajėgų konfrontaciją.Ekspertai mano, kad Ukraina galėjo pati modifikuoti senus sovietinių laikų tolimosios žvalgybos dronus ir pirmadienį nukreipti juos į Kursko, Riazanės ir Saratovo bazes.Tačiau A. Blinkenas smūgių nekritikuoja.Pasak jo, Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios „užtikrinti, kad jie (Ukraina) kartu su daugeliu kitų partnerių visame pasaulyje turėtų įrangą, kurios jiems reikia apsiginti, apginti savo teritoriją, ginti savo laisvę“.Visgi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pareiškė, kad JAV nesiima „absoliučiai“ jokių veiksmų, kad sutrukdytų Ukrainai įsigyti savų tolimojo nuotolio atakų pajėgumų.
Sprogimai Dniepre ir Zaporožėje: Rusija vėl užpuolė UkrainąVėlų antradienio vakarą, gruodžio 6-ąją, Rusija užpuolė kelis Ukrainos regionus. Visų pirma, Dniepre ir Zaporožėje buvo girdima sprogimų serija. Pranešama apie oro gynybos darbą.Išpuolį prieš Dniepropetrovsko sritį „Telegram“ kanale patvirtino regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas: „Rusijos okupantai nusprendė mus pasveikinti su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų diena nakčiai. Pralaimėta. Jų naktiniai baikeriai bus parklupdyti.“Anksčiau naujai atakai rusai po ilgos pertraukos naudojo Irano kamikadzių dronus „Shahed“.Skelbiama, kad Irano dronų judėjimas buvo užfiksuotas danguje virš Poltavos, Čerkasų ir Kirovogrado regionų.Apie 23.05 val. Dnipro griaudėjo nauji sprogimai. Prieš tai buvo pranešta, kad virš regiono buvo numušti 5 kamikadzių dronai.
Vokietija atsisakė perduoti „Patriot“ sistemas UkrainaiLenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad Vokietija atsisakė Ukrainai perduoti „Patriot“ oro gynybos sistemas, kurios pažadėtos Varšuvai, tačiau ji jas pasiūlė perduoti nuo Rusijos besiginančiai šaliai.Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ pažymėjo M. Blaszczakas, jis surengė pokalbį su Vokietijos gynybos ministerija. Pasak jo, jis yra nusivylęs dėl sprendimo neteikti paramos Ukrainai.„Patriot“ dislokavimas vakarų Ukrainoje padidintų ir lenkų, ir ukrainiečių saugumą“, – sakė M. Blaszczakas.Gynybos ministras pridūrė, kad jo šalis kartu su Vokietija pradeda priemones dislokuoti „Patriot“ sistemas Lenkijoje ir prijungti jas prie Lenkijos vadovavimo sistemos.Po raketos kritimo Lenkijos pasienyje lapkritį, Vokietija pasiūlė Lenkijai perduoti jai „Patriot“ oro gynybos sistemas.Vėliau Lenkijos gynybos ministras M. Blaszczakas pateikė pasiūlymą įrenginius pastatyti Ukrainos teritorijoje. Jis pažymėjo, kad kompleksų perkėlimas padės apsaugoti Ukrainą nuo tolesnių aukų dėl Rusijos apšaudymo.2022 m. gruodžio pradžioje tapo žinoma, kad Vokietija nori į Lenkiją perkelti 8 „Patriot“ oro gynybos dalinius. M. Blaszczakas dar kartą paragino Berlyną leisti juos perduoti Ukrainai.
„Reuters“: Rusija po sprogimų aerodromuose gali išsklaidyti savo bombonešiusSprogimai kariniuose aerodromuose giliai Rusijos viduje turės stiprų psichologinį poveikį ir privers Kremlių gerai pagalvoti, kaip užtikrinti savo tolimojo nuotolio bombonešių saugumą, mano Vakarų pareigūnai.Tie smūgiai Rusijos viduje buvo stipriausi nuo jos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną, pranešė „Reuters“ agentūra, cituodama aukšto rango Vakarų pareigūnus, kalbėjusius su anonimiškumo sąlyga.„Jei tai būtų jie (ukrainiečiai)... Tai tikrai rodo, kad jie gali veikti Rusijoje taip, kaip jiems atrodo tinkama, ir tai rusams kels didelį susirūpinimą“, – sakė vienas pareigūnas.Pareigūnai mano, kad būtent Engelso bazėje Rusija saugojo savo tolimojo nuotolio strateginius bombonešius, tačiau dabar ji turės galvoti apie jų perkėlimą.„Dėl to šie bombonešiai gali būti išsklaidyti į skirtingas vietas. Tai tikrai daro rusus mažiau užtikrintus, kad jie yra saugūs bet kur“, – sakė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, gruodžio 5 d. tapo žinoma apie sprogimus Engelso oro bazėje Rusijos Saratovo regione ir Diaghilevo oro bazėje netoli Riazanės. Dėl atakos buvo sugadinti „Tu-95“ orlaiviai, kurie anksčiau dalyvavo didžiuliuose raketų smūgiuose Ukrainai.
„Frontex“ kol kas nefiksuoja reikšmingų judėjimo per Ukrainos sieną pokyčiųPo smarkių Rusijos raketų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ES pasienio apsaugos agentūra (Frontex) teigia kol kas nefiksuojanti reikšmingų judėjimo per sieną pokyčių. Praėjusią savaitę iš Ukrainos į ES įvažiavo 229 542 asmenys, antradienį tviteryje pranešė „Frontex“. Per tą patį laikotarpį ES sieną Ukrainos kryptimi kirto 208 988 žmonės.Rusijos raketų smūgiai nuo spalio smarkiai pakenkė Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Milijonams žmonių tenka taikstytis su elektros energijos tiekimo ribojimais. Daug kur situacija sudėtinga ir dėl vandens bei šilumos tiekimo.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną „Frontex“ registravo 11,9 mln. išvykimų iš užpultos šalies į ES ir 9,2 mln. įvažiavimų iš ES į Ukrainą. Tačiau šie skaičiai mažai pasako apie tai, kiek karo pabėgėlių paliko šalį. Viena vertus, pasieniečių skaičiavimai apima ir vietinį eismą per sieną, pavyzdžiui, keliones apsipirkti. Antra vertus, kai kurie pabėgėliai, priklausomai nuo padėties, trumpam grįžta į gimtinę, o tada vėl išvyksta.JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainą paliko apie 8 mln. pabėgėlių.
Raketomis atakuoti Kryvyi Rih ir KramatorskasUkrainos oficialūs šaltiniai praneša apie raketų smūgius, kuriuos rusai antradienio vakarą sudavė Kryvyi Rihui ir Kramatorskui.Kryvyi Rih administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas praneša, kad raketų ataka buvo suduota tam tikram „pramoninės infrastruktūros objektui“. Koks tai objektas, ar yra aukų, dar nepranešta.Kryvyi Rih yra apie 80 km nuo artimiausių Rusijos pozicijų.Kramatorsko miesto taryba praneša apie išpuolį keturiomis raketomis ir informavo, kad aukų nebuvo, nors buvo apgadinta keturios dešimtys privačių namų.Kramatorskas, Ukrainos Donecko srities administracinis centras, nuolat yra apšaudomas.
JT: atėjus žiemai milijonai ukrainiečių neturi būtiniausių dalykų, reikalingų išgyventi Jungtinės Tautos išreiškė nerimą dėl Rusijos pajėgų pakartotinių atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą ir perspėjo apie gilėjančią humanitarinę krizę.„Dėl atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, įskaitant elektrines ir katilines, milijonai žmonių liko be šilumos, elektros ir vandens, o tai dar labiau padidino karo sukeltą humanitarinę krizę“, – sakė JT skubios pagalbos koordinatorius Martinas Griffithsas.Pasak jo, ukrainiečiai negali gauti sveikatos priežiūros paslaugų, o vaikai negali mokytis. „Šiandien Ukrainoje šalčio ir destrukcijos sąlygomis mėginama pakirsti civilių gyventojų galimybes išgyventi“, – sakė M. Griffithsas.Jis pridūrė, kad Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie mažiausiai 715 atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas šalyje. Per 630 iš jų nukentėjo pačios įstaigos, o per 61 – jų darbuotojai.
Europos Komisija ketina įvesti sankcijas Rusijos kasybos sektoriui Europos Komisija svarsto galimybę uždrausti naujas investicijas į Rusijos kalnakasybos sektorių, nes tai yra naujų sankcijų Kremliui dalis, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su diskusijomis.Draudimas būtų devintojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo, kurį pareigūnai artimiausiomis dienomis planuoja aptarti su valstybėmis narėmis, dalis, pranešė laikraštis.Pareigūnai tikisi, kad dėl draudimo, kuris bus netaikomas kai kuriems konkretiems produktams, bus susitarta iki kitos savaitės pabaigos.
Rusai apšaudė ChersonąRusų pajėgos apšaudė Chersoną. Apgadinti gyvenamieji namai, žuvo žmogus.„Į komunalinių paslaugų bendrovės administracinį pastatą ir netoliese esančius gyvenamuosius namus pataikė keli priešo sviediniai. Preliminariai žinoma apie vieną nukentėjusįjį. 43-ejų metų Vodokanalo darbininkas žuvo dėl šachtos sprogimo traumos ir žaizdų nuo nuolaužų“, – praneša miesto taryba.
Rusų dezertyras Rostove prie Dono apšaudė policininkusVyras Pietų Rusijos Rostovo prie Dono srityje netoli Ukrainos sienos apšaudė patruliuojančius policininkus ir vieną pareigūną sužeidė. „Nusikaltimas įvykdytas šiandien 12.00 val. Novošachtinsko priemiestyje“, - antradienį pranešė policija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.Institucijų duomenimis, vyras vilkėjo kamufliažinius rūbus ir buvo ginkluotas automatiniu ginklu. Tai esą dezertyras, kuris prieš tai buvo nusiųstas į Rusijos karą Ukrainoje. Kitos detalės apie šaulį nepateikiamos. Po susišaudymo su policija vyras pasislėpė, vyksta jo paieška.Novošachtinsko valdžia sustiprino mokyklų ir darželių apsaugą.Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos institucijos savo šalyje registravo smarkiai išaugusį išpuolių panaudojant sprogmenis ir šaunamuosius ginklus skaičių. Remiantis neseniai paskelbta Rusijos vidaus reikalų ministerijos statistika, tokių nusikaltimų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 30 proc.
Žiniasklaida: Rusijai baigėsi iranietiški dronai Pasak britų leidinio „The Guardian“, kuris remiasi Vakarų pareigūnais, Rusijai jau prieš kelias savaites baigėsi Irano dronai ir dabar ji laukia papildymo. Tačiau esą kol kas nėra požymių, kad Teheranas ketina perduoti daugiau bepiločių skraidyklių. Anot duomenų, tarp šalių derybos dar vyksta.Iranas yra pripažinęs, kad perdavė Rusijai dronų, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dar prieš invaziją į Ukrainą.
Vengrija užblokavo didžiulį ES pagalbos Ukrainai paketąVengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.Labai reikalinga pagalba Kyijvui yra viena iš kelių iniciatyvų, kurias Budapeštas stabdo, nes jam gresia 13 mlrd. eurų ES lėšų įšaldymas dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti papirkinėjimo ir užtikrinti teismų nepriklausomumo.Vengrijos vyriausybė taip pat nepritaria ES pastangoms priimti minimalų 15 proc. pelno mokestį.ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad dabar bandys rasti būdą, kaip kitoms 26 valstybėms narėms apeiti Vengrijos pasipriešinimą ir suteikti finansinę paramą Kyjivui.„Mes nenusivilsime. Mes ir toliau siekiame, kad pagalba Ukrainai būtų pradėta mokėti sausio pradžioje“, – sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.Iš pradžių tikėtasi, kad ES finansų ministrai antradienį pateiks atsakymą į bloko vykdomosios institucijos – Europos Komisijos – rekomendaciją įšaldyti Vengrijai skirtas lėšas.Tačiau šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės, kai kurioms ES šalims spaudžiant Komisiją sušvelninti savo griežtą poziciją Budapešto atžvilgiu.V. Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.Kai kurie Europos diplomatai atkreipė dėmesį, kad Vengrijos įstatymų leidėjai šią savaitę renkasi į posėdį, kad priimtų daugiau teisės aktų, kurie galėtų priartinti Vengriją prie šių reformų tikslų.Diplomatai teigė, kad Komisijos buvo paprašyta kitą savaitę pateikti „atnaujintą informaciją“ apie Vengrijos reformas – tai galimas ženklas, kad ieškoma išeities iš aklavietės.ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.Šis klausimas gali užsitęsti iki galutinio termino ir būti aptartas gruodžio 15 dieną Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
Putinas po dronų atakų Rusijoje sušaukė Saugumo Tarybos posėdį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dėl spėjamų Ukrainos dronų atakų prieš aerodromus Rusijoje sušaukė savo šalies Saugumo Tarybos posėdį. Aukšti saugumo institucijų atstovai su V. Putinu tarėsi, kaip garantuoti šalies „vidaus saugumą“ po to, kai Maskva atakas įvertino kaip grėsmę, pranešė Kremlius.V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, be to, sakė, jog institucijos imsis „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo ukrainiečių atakų. „Žinoma, kad Ukrainos režimo atvirai skelbiamas kursas tęsti tokius teroristinius veiksmus kelia pavojų“, – pažymėjo D. Peskovas.Prieš tai dronas, rusų duomenimis, atakavo aerodromą su Ukraina besiribojančiame Kursko regione.
Rusija ir Ukraina apsikeitė po 60 karo belaisvių Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė didesniu skaičiumi belaisvių. „Po derybų iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos grąžinta 60 rusų karių, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“, – antradienį „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Vyrams esą suteikta medicininė pagalba ir jie kariuomenės transportiniu lėktuvu išskraidinti į Maskvą. Kyjivas patvirtino apsikeitimą belaisviais. „Simboliška. Ginkluotųjų pajėgų dieną grįžta 60 kovotojų“, – „Telegram“ žinutėje teigė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tai esą 58 vyrai ir dvi moterys iš nacionalinės gvardijos ir pasienio dalinių. Jau praėjusią savaitę abi karo šalys paleido po 50 belaisvių. Apsikeitimo belaisviais tema yra vienintelė sritis, kurioje vis dar tęsiasi dialogas tarp Maskvos ir Kyjivo. Jokios kitos derybos šiuo metu nevyksta. https://t.me/u_now/78015
Rusijos FSB nurodė sulaikyti dvi Ukrainos vyriausybės naresRusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paprašė suimti dvi Ukrainos vyriausybės nares po to, kai valstybinė šalies žiniasklaida pranešė, kad jos buvo apkaltintos Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu, Maskvos teismas nurodė naujienų agentūrai AFP.Rugsėjį Rusija, surengusi pseudoreferendumus Ukrainos rytuose esančiuose Donecko ir Luhansko regionuose bei pietinėse Zaporižios ir Chersono srityse, kurias kontroliavo tik iš dalies, pareiškė šiuos regionus aneksavusi.Vieno Maskvos teismo atstovas spaudai AFP sakė, kad FBS tyrėjai „paprašė areštuoti... už akių“ premjero pavaduotoją Iryną Vereščuk ir užsienio reikalų viceministrę Eminę Džaparovą.Teismas AFP nepatvirtino kaltinimų, tačiau Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad jos kaltinamos „Rusijos teritorinio vientisumo pažeidimu“.Aukšto rango Ukrainos politiniai veikėjai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, keliauja po visą šalį, įskaitant regionus, kuriuos Maskva, nepaisant tebesitęsiančių kovų, teigia aneksavusi.Vėliausios tokios kelionės metu V. Zelenskis antradienį lankėsi Slovjansko mieste, esančiame netoli fronto linijos Donbaso regione.Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė I. Vereščuk atvyko į Chersoną po to, kai Kyjivo pajėgos lapkritį atkovojo šį miestą.Krymo totorė E. Džaparova savo ruožtu kelia klausimus, susijusius su 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio etnine mažuma, ir ragina tarptautinę bendruomenę paremti „Krymo deokupaciją ir jo grąžinimą Ukrainai“.Abi moterys įtrauktos į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, pranešė „RIA Novosti“.I. Vereščuk ir E. Džaparova kol kas nekomentavo šio sprendimo.
Ukraina susigrąžino dar 49 žuvusių kariškių palaikus Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė žuvusių kariškių kūnais. Kaip pranešė antradienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Reintegracijos ministerija, Kyjivas susigrąžino dar 49 kritusių šalies gynėjų palaikus. „Kartu su jėgos struktūromis darome visa, kad susigrąžintume karių palaikus. Nuolat ieškome vietų, kur gali būti žuvusių gynėjų kūnų. Ačiū visiems, kurie prisideda prie šių itin sudėtingų procesų, juk mūsų gynėjų artimiesiems labai svarbu deramai su jais atsisveikinti“, – sakė žurnalistams ombudsmenas Olehas Kotenka.Nuo gegužės pabaigos Ukrainai pavyko susigrąžinti 827 kariškių, žuvusių už savo šalies nepriklausomybę, palaikus.Lapkričio 22 d. Ukrainai ir Rusijai apsikeitus žuvusių kariškių kūnais, Kyjivas susigrąžino 33 kritusių didvyrių palaikus. 
Zelenskis atvyko į DonbasąGruodžio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Slovjanską. Čia jis įrašė sveikinimą Ukrainos gynėjams.V. Zelenskis antradienį apsilankė Ukrainos rytiniame Donecko regione esančiame Slovjansko mieste, kur Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius vykdo puolimą, pranešė prezidentūra.Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis pasirodė vilkėdamas žieminę striukę ir stovėdamas šalia didelio užrašo „Slovjanskas“, nudažyto Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona. Jis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusių Ukrainos karių atminimą.https://t.me/V_Zelenskiy_official/4308
Kyjivas sureagavo į Vengrijos atsisakymą treniruoti Ukrainos karius Kad pradėtų judėti taikos link, Vengrija turėtų paraginti Rusiją nutraukti karą prieš Ukrainą, o ne atsisakyti treniruoti Ukrainos karius.Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Olehas Nikolenka, praneša portalas „rbc.ua“.„Jeigu Vengrija taip nori judėti taikos link, tai gali pradėti nuo raginimo, kad Rusija nutrauktų karą. Sprendžiant iš susitikimų su Rusijos atstovais skaičiaus, galimybė tokiam žingsniui jau turėjo būti rasta“, – parašė O. Nikolenka feisbuke.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Vengrijos URM dvišalių santykių valstybės sekretorius Tamasas Menzeris pareiškė, kad jo šalis nerengs Ukrainos kariškių, nes „nori judėti ne karo, o taikos link“.Europos Sąjunga oficialiai pradėjo karinės pagalbos Ukrainai misiją (EUMAM Ukraine). Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai dėl jos susitarė lapkričio 14 d.
Moldovos teritorijoje nukritusioje raketoje išminuotojai nerado sprogmenų Moldovos išminuotojai apžiūrėjo raketą, pirmadienį nukritusią šalies šiaurėje prie Bričenio miesto, ir nustatė, kad sprogimo pavojus negresia.Tai pranešė Moldovos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi portalas „NewsMaker“.„Bombteh“ specialistai ištyrė raketą, visas keturias jos dalis, rastas skirtingose zonose, ir priėjo išvadą, kad ten nėra sprogstamųjų medžiagų ar objektų“, – pabrėžė žinybos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, gruodžio 5 d. netoli Bričenio miesto Moldovos pasienio policijos pareigūnai aptiko nukritusią raketą. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, jog ten nukrito Rusijos raketa.
Chersono regione okupantai įveda Rusijos rublį Okupantai ragina Ukrainos Chersono srities gyventojus iškeisti savo santaupas į Rusijos rublius.Mokėjimai Ukrainos nacionaline valiuta grivina baigsis sausio 1 dieną, antradienį vaizdo įraše „Telegram“ kanale paskelbė okupacinėms pajėgoms vadovaujantis Vladimiras Saldo. Jis kaip priežastį minėjo didžiulį grivinos nuvertėjimą dėl Ukrainos patiriamų ekonominių problemų ir sakė, kad šie pinigai „virsta popieriumi“.Ukraina vėl kontroliuoja Chersono srities to paties pavadinimo sostinę ir kitus miestus, bet didesniąją regiono dalį vis dar okupuoja Rusijos kariuomenė. Sprendimas dėl valiutos jau buvo paskelbtas anksčiau, spalio mėnesį, jis susijęs su Rusijos paskelbta srities aneksija.Nuo karo pradžios Ukrainos nacionaliniai pinigai dolerio atžvilgiu nuvertėjo maždaug 50 procentų. Kituose aneksuotuose Luhansko ir Donecko regionuose rublis jau kurį laiką yra oficiali valiuta.
Analitikai: rusai pasipiktinęTuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas (ISW)  savo suvestinėje taip pat rašo apie atakas Rusijos aerodromuose. Pasak ISW, Ukrainos pajėgos, regis, smogė dviem Rusijos strateginėms aviacijos bazėms ir pademonstravo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimą atakuoti rusų užnugarį ir, galbūt, nutraukti rusų kampaniją, kurios tikslas – naikinti Ukrainos infrastruktūrą.Rusijos karo tinklaraštininkai nepatenkinti, kad Maskvai nepavyksta užkirsti kelio ukrainiečių atakoms prieš strategines aviacijos bazes, esančias giliai rusų užnugaryje, už 700 kilometrų nuo ukrainiečių pozicijų, konstatavo ISW ekspertai.Kariniai „Telegram“ kanalai ragina Rusijos karinę vadovybę sankcionuoti masinius atsakomuosius smūgius ir Rusijos teritorijoje taikyti antiteroristines priemones.Karo tinklaraštininkai skundžiasi, kad Rusijos karinė vadovybė neatsižvelgia į jų pasiūlymus ir ignoruoja atvirojo kodo žvalgybinę informaciją (OSINT) – neva dėl to nepavyko užkirsti kelio atakoms prieš Rusijos karines bazes.
Naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Zaporižios miesto apylinkes ir Dnipro sritį Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos Zaporižios miesto apylinkes ir Dnipro sritį, pranešė vietos pareigūnai, kuriais remiasi CNN.Zaporižios apylinkėse, pasak to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Starucho, apgadinta kritinė infrastruktūra ir gyvenamieji namai. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.Tuo metu Dnipro srityje smūgiuota Nikopolio ir Marhanecio miestams bei Červonogrigorjevkos gyvenvietei, ten apgadinti dujų vamzdžiai, elektros linijos ir gyvenamieji namai, teigė srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka. Pranešimų apie sužeistuosius taip pat negauta.Apie šias atakas pranešta po to, kai pirmadienį Rusija į taikius šalies miestus paleido dar vieną masinę raketų salvę. Skaičiuojama, kad iš viso buvo paleista apie 70 raketų, tačiau 60 jų pavyko numušti.
Britų žvalgyba: Rusija patyrė vieną reikšmingiausių nesėkmiųNetoli Riazanės ir Engelse esančiuose Rusijos aerodromuose nugriaudėję sprogimai gali būti vertinami kaip viena strategiškai reikšmingiausių Rusijos Federacijos (RF) gynybos nesėkmių nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios.Apie tai praneša Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Suvestinėje pažymima, kad gruodžio 5 d. keletas atvirų šaltinių pranešė apie sprogimus Engelse, Saratovo srityje, stovinčioje aviacijos bazėje ir Diagilevo aerodrome, esančiame netoli Riazanės, į pietryčius nuo Maskvos. Informuojama, kad Engelse buvo apgadinti du sunkieji bombonešiai „Tu-95“, o Diagilevo aerodrome sprogus degalų bakui žuvo trys žmonės.„Sprogimų priežastys nepatvirtintos. Kita vertus, jeigu Rusija šiuos incidentus įvardys kaip tyčinius puolimus, ji, tikėtina, juos pripažins viena strategiškai reikšmingiausių gynybinių nesėkmių nuo pat įsiveržimo į Ukrainą“, – teigiama žinutėje.Minėtieji objektai yra gerokai giliau Rusijos teritorijoje nei kiti ukrainiečių anksčiau atakuoti taikiniai: Engelsas išsidėstęs daugiau nei už 600 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.Remiantis britų žvalgybos duomenimis, Engelso aerodromas yra pagrindinė tolimojo veikimo aviacijos operatyvinė bazė Rusijos vakaruose. Joje bazuojasi daugiau nei 30 bombonešių. Šie lėktuvai yra Rusijos „branduolinio atgrasymo“ pajėgų dalis ir dažnai naudojami apšaudyti Ukrainą įprastomis sparnuotosiomis raketomis.„Rusija tikriausiai sureaguos laikinai išskaidydama bombonešius kelete aerodromų. Rusijos karinė vadovybė, tikėtina, pamėgins nustatyti karininkus, laikomus atsakingais už incidentą, ir griežtai juos nubaus“, – pažymi JK gynybos ministerija.
Čekijos VRM: pareiškimai apie ginklų kontrabandos iš Ukrainos riziką yra Kremliaus propagandos dalisEuropos šalys turi ir toliau remti Ukrainą ginklais, nepaisydamos Kremliaus spekuliacijų apie jų kontrabandą, kuriomis siekiama silpninti Vakarų pagalbą Kyjivui. Tai pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministerija, praneša portalas „Euractiv“.Šių metų liepą Europolas perspėjo, kad dėl šaunamųjų ginklų platinimo Ukrainoje gali padaugėti ginklų, įvežamų į Europos Sąjungą naudojant kontrabandos kelius ar interneto platformas.Bet, pasak Čekijos VRM, kol kas neužfiksuota nė vieno tokio atvejo.„Iki šiol Čekijoje ir kitose ES šalyse nebuvo konfiskuota kontrabandinių ginklų, kuriuos Europos valstybės tiekė kaip karinę pagalbą Ukrainai“, – pareiškė žurnalistams ministerijos atstovė Hana Mala.Kaip pažymi „Euractiv“, ekspertai perspėja, kad kontrabandos rizika yra neišvengiama, ypač turint omenyje lengvuosius ginklus.„Vykstant ginkluotiems konfliktams, tai gana dažnas reiškinys, kurio sunku išvengti, ir mes tai matėme, pavyzdžiui, per konfliktus buvusioje Jugoslavijoje“, – sako Richardas Stojaras iš Brno Gynybos universiteto Saugumo ir karinių strateginių studijų centro.Anot jo, tokios galimybės nereikėtų atmesti ir dabar, nes valstybės institucijos konfliktų metu praranda tiesioginę ginkluotės kontrolę.„Čekija ir ES, taip pat ir Ukraina suvokia šią riziką“, – pridūrė Čekijos VRM atstovė.Ekspertai ir valdžios institucijos vieningai pabrėžia, jog ši rizika neturi reikšti, kad ginklų tiekimas Ukrainai bus nutrauktas.„Čekija remia Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija. Beje, ginklų kontrabandos iš Ukrainos į ES rizika yra vienas iš dažniausių Rusijos propagandos naratyvų, kuriais siekiama mažinti Vakarų paramą Ukrainai“, – pabrėžė H. Mala.
Dar vienas vaizdo įrašas, kuriame matyti gaisras Kursko aerodrome:https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1600043131675635712
Kanada aiškinasi, kaip jos dalys pateko į Irano dronus, kuriais Rusija atakavo Ukrainą Kanadiečių valdžios institucijos tiria, kaip Kanadoje pagamintos dalys pateko į Irano bepiločius orlaivius, kuriais Rusija atakavo Ukrainą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.Vietos žiniasklaida pranešė, kad Europos analitinis centras „Statewatch“ ir Kyjivas Irane pagamintuose bepiločiuose lėktuvuose „Shahed 136“, kurie yra Rusijos arsenalo dalis, aptiko Otavoje įsikūrusios bendrovės „Tallysman Wireless“ antenos komponentų – jie buvo vienos iš 30 Vakarų bendrovių pagamintų dalių.„Akivaizdu, kad šie pranešimai mums kelia didžiulį susirūpinimą, – sakė J. Trudeau. – Nenorime, kad (Kanados technologijos) būtų naudojamos neteisėtame Rusijos kare Ukrainoje ar Irano indėlyje į šį (karą).“Jis kalbėjo apie griežtą jautrių technologijų eksporto leidimų vykdymo užtikrinimą.„Ketiname sekti su šia bendrove susijusius įvykius, kad tiksliai išsiaiškintume, kaip daiktai, kurie neturėjo patekti į Irano vyriausybės rankas, atsidūrė ten“, – sakė J. Trudeau.Jis pridūrė, kad „Tallysman Wireless“ „visapusiškai bendradarbiauja“ atliekant tyrimą.Otava neseniai pritaikė sankcijas keliems Irano dronų gamintojams.
Ukrainos gynėjams – ypatingas Zelenskio sveikinimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Ukrainos karius su Ginkluotųjų pajėgų diena, minima gruodžio 6 dieną. Sveikinimo vaizdo įrašu jis pasidalijo savo „Telegram“ kanale.Vaizdo įraše Ukrainos prezidentas rodo karius, stojusius ginti Ukrainos nuo priešų. Įrašas itin jautrus ir emocionalus, nes kiekvieną karį pristato mažas berniukas. Vaikiškas balsas nepalieka abejingų: „Čia – mano tėtis, o čia – mūsų kaimynas, o čia – mano draugo tėtis. Čia – mano anglų kalbos mokytojas, o štai čia – mano brolis“.V. Zelenskis padėkojo visiems ir kiekvienam Ukrainos gynėjui, ginančiam šalies laisvę ir nepriklausomybę: „Mūsų ginkluotosios pajėgos gina gimtąją žemę, o tai pati didžiausia įmanoma motyvacija. Kova už laisvę, ji visada įveiks bet kokias kliūtis. Jie gina tiesą, o tai Ukrainos ateitis. Didžiuojamės, žavimės, dėkojame. Visiems ir visoms!“.https://t.me/V_Zelenskiy_official/4307
Ukraina praneša, kad jau sunaikinta daugiau kaip 92 tūkst. okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 510 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 6 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 92 200 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 929 tankų, 5 905 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 915 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 587 dronų, 592 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 4 505 automobilių, 163 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Juodkalnija nusprendė suteikti Ukrainai pagalbą, sudarančią 11 proc. šalies karinio biudžetoJuodkalnijos vyriausybė pirmadienį nusprendė suteikti Ukrainai karinę pagalbą, sudarančią 11 proc. šalies karinio biudžeto, praneša portalas „rbc.ua“.Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Juodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu pasirašė bendrą deklaraciją dėl Ukrainos euroatlantinės perspektyvos.Juodkalnija tapo trečiąja NATO šalimi po Belgijos ir Čekijos, pasirašiusia šią deklaraciją.Juodkalnijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo šalis tvirtai remia Ukrainos teritorijos vientisumą ir jos teisę rinktis, į kurias organizacijas stoti.„Esu įsitikinęs, jog šis karas baigsis tuo, kad Ukraina apgins savo teritoriją“, - konstatavo D. Abazovičius.„rbc.ua“ primena, kad 600 tūkst. gyventojų turinti Juodkalnija priglaudė daugiau kaip 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
Ukrainoje žuvo du savanoriai iš LenkijosSekmadienį per mūšius Ukrainos ir Rusijos fronte žuvo du savanoriai lenkai iš Tarptautinio legiono: Januszas Szeremeta ir Krzysztofas Tyfelis, praneša portalas „korso24.pl“.Apie Lenkijos piliečių žūtį taip pat pranešama socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Janusztokozak“: „Deja, Januszas Szeremeta slapyvardžiu „Kazokas“ kartu su draugu Krzysztofu žuvo fronte. Tai liūdniausia žinia, kokią esu kada nors gavęs. Januszo vardu visiems dėkoju už suteiktą pagalbą, už palaikymo žodžius. Januszo ir Krzysztofo šeimoms reiškiu nuoširdžią užuojautą. Januszai, esi didis! Ilsėkis, brolau“, - sakoma pranešime.Apie savo ketinimą stotį į Tarptautinį legioną J. Szeremeta pareiškė kovo 8 d.„Aš sąmoningai noriu kautis. Esu lenkas, turiu daug bendro su Ukraina. Aš pamilau šią žemę, čia patyriau nuostabių akimirkų, aš negaliu likti abejingas šios tragedijos akivaizdoje“, - rašė jis.Prie Tarptautinio legiono, įkurto Ukrainoje prasidėjus Rusijos agresijai, iki šiol prisijungė savanoriai iš 52 pasaulio valstybių – JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Sakartvelo, kitų šalių.https://twitter.com/visegrad24/status/1599764979841835008
Zelenskis priminė apie Budapešto memorandumą, suteikusį Ukrainai saugumo garantijasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį pareiškė, kad Rusija nauja atakų banga paminėjo Budapešto memorandumo, reglamentuojančio branduolinius ginklus buvusiose sovietinėse valstybėse, sukaktį.1994 m. gruodžio 5 d. pasirašytu dokumentu Rusija, Didžioji Britanija ir JAV suteikė saugumo garantijas Ukrainai, Baltarusijai ir Kazachstanui už tai, kad jos atsisakė visų sovietinių laikų branduolinių ginklų savo teritorijose.Be kita ko, signatarai įsipareigojo gerbti trijų buvusių sovietinių respublikų suverenitetą ir esamas sienas.Šio dokumento likimas suteikia atsakymus į daugelį šiandienos klausimų apie Rusiją, sakė V. Zelenskis. "Tik pasirašykite ką nors su šiais teroristais, ir taikos nebus. Tik susitarkite su jais, ir jie tikrai to nesilaikys", - sakė V. Zelenskis.„Taika gali būti tik išardžius Rusijos teroristinius pajėgumus, išlaisvinus visą mūsų šalį ir pasmerkus žudikus“, – sakė jis.
Prašvitus matyti, kad gaisras Kurske dar neužgesintas.https://t.me/nexta_live/42317
Ekspertas paaiškino, kodėl Putinas bet kokiu atveju nebūtų galėjęs užkariauti UkrainosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė kariauti su Ukraina, nes manė, kad Vakarai Kijevui nepadės.„Putinas labai prastai įsivaizduoja supančią tikrovę. Na, bent jau remiantis tuo, kad jis įvykdė ataką prieš Ukrainą. Jis visiškai nesuprato, ką daro, kokia yra Ukraina. Jis nesuprato, kas yra Europa, kas yra Jungtinės Amerikos Valstijos“, – televizijos kanale FREEDOM kalbėjo Rusijos opozicijos žurnalistas Igoris Jakovenko.Jo manymu, V. Putinas gyvena pasaulyje, kuris neturi nieko bendra su realybe. Anot I. Jakovenko, V. Putinas bandė sukurti scenarijų, jog Europa ir JAV nesuteikia pagalbos. Tačiau net ir šiuo atveju ukrainiečiai priešintųsi.„Jokiomis aplinkybėmis Putinas nebūtų galėjęs užkariauti Ukrainos, būtų vykęs ilgas partizaninis karas. Bet kokiu atveju būtų teikiama parama Ukrainai. Aš neįsivaizduoju, kad visi sutiktų, kad yra buvo užgrobta didelė šalis Europos centre. Ne, manau, būtų tas pats, tik skirtumas tas, kad jie paremtų partizaninį karą Ukrainoje“, – aiškino ekspertas.
Rusija tvirtina, kad nesitrauks iš Zaporižios AERusijos užsienio reikalų ministerija sudavė smūgį ankstesniam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) siūlymui Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje nustatyti demilitarizuotą zoną ir leido suprasti, kad Maskvos karinės pajėgos iš šio objekto nesitrauks.Apie tai rašo CNN.Ministerijos atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova, atsakydama į rusų žurnalisto užduotą klausimą apie TATENA vadovo Rafaelio Grossi teiginius, jog ekspertai artėja prie susitarimo dėl saugumo zonos AE teritorijoje ir kad šio objekto kontrolė galėtų būti perduota trečiajai šaliai, pareiškė: „Negali būti jokios kalbos apie Zaporižios AE kontrolės atėmimą iš Rusijos ar jos perdavimą kokiai nors trečiajai šaliai. Ši jėgainė yra Rusijos teritorijoje ir ją visapusiškai kontroliuoja Rusija. Mūsų manymu, tik mes galime užtikrinti fizinę ir branduolinę AE saugą.“TATENA į šį Maskvos pareiškimą dar nesureagavo.Praėjusią savaitę R. Grossi tikino turįs vilčių, kad TATENA, Rusijai ir Ukrainai dėl AE apsaugos pavyks susitarti iki šių metų galo. „Yra konkretus pasiūlymas dėl Zaporižios (AE) saugumo ir šiuo klausimu jau padaryta svarbi pažanga... Abi pusės sutaria dėl keleto pagrindinių principų. Pirmasis liečia apsaugą: pagal jį sutinkama, kad nevalia šaudyti į elektrinę ar iš jos. Pagal antrąjį pripažįstama, kad tik TATENA gali padėti judėti į priekį. Apie tai spalio 11 d. Sankt Peterburge kalbėjausi su (Rusijos) prezidentu (Vladimiru) Putinu“, – teigė TATENA vadovas.Jis pridūrė, kad Maskva tokiam siūlymui iš esmės neprieštaravo. Kalbėdamas apie Ukrainos pusę, R. Grossi tvirtino, kad Kyjivas „suprantamai reikalauja iš elektrinės patraukti visą ginkluotę. Tačiau tai vis vien būtų bendro susitarimo dalis“.Zaporižios AE Rusija užgrobė kovą. Nuo tada ji vis apšaudoma. Ši jėgainė yra didžiausias tokio tipo objektas visoje Europoje.
Rusija: bepilotė skraidyklė atakavo aerodromą KurskeRusijoje tęsiasi mįslingos atakos prieš aerodromus, kuriuose bazuojasi lėktuvai, bombarduojantys taikius Ukrainos miestus. Naktį į antradienį nežinoma bepilotė skraidyklė atakavo aerodromą Kurske, praneša UNIAN.Kaip informavo Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas, dėl drono atakos užsidegė naftos rezervuaras. Gaisras gesinamas.„Dėl bepilotės skraidyklės atakos Kursko aerodromo rajone užsiliepsnojo naftos rezervuaras. Nukentėjusiųjų nėra. Gaisras lokalizuojamas. Visos specialiosios tarnybos dirba vietoje“, - pareiškė pareigūnas.Pasak liudininkų, drono ataka sukėlė didelį gaisrą. Liepsnas mato kelių miesto rajonų gyventojai.   UNIAN primena, kad naktį į gruodžio 5-ąją sprogimai nugriaudėjo Rusijos aerodromuose prie Riazanės ir Engelse. Anot rusų, Engelso aerodromą, kuris yra už daugiau kaip 800 kilometrų nuo Ukrainos, atakavo dronai.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai pareiškė, kad jie „dar nė nepradėjo“.https://t.me/uniannet/82505
OHCHR: plataus masto karas Ukrainoje jau pareikalavo 6,7 tūkst. civilių gyvybiųJungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, Rusijos sukeltas plataus masto karas Ukrainoje jau pareikalavo 6 702 civilių gyvybių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Anot OHCHR, sužeistas dar 17 181 civilis asmuo. Organizacija pažymi, kad dauguma šių žmonių nukentėjo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius.OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai dėl stringančio informacijos perdavimo gali būti kur kas didesni.
Ukraina po Rusijos smūgių skuba atkurti elektros tiekimąUkraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vėl padarė žalos.„Dėl apšaudymo padarinių“ visuose Ukrainos regionuose bus atjungiama elektra, sakoma ukrainiečių nacionalinės energetikos bendrovės „Ukrenerho“ pranešime „Telegram“.„Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė dėl pasirinktų taikinių neabejojantis, kad Rusijos kariuomenė konsultavosi su rusų elektros inžinieriais.„Šiai atakai Rusijos pasirinktas laikas yra susijęs su jų troškimu padaryti kuo daugiau žalos“, – vienai ukrainiečių naujienų laidai sakė V. Kudryckis ir atkreipė dėmesį, kad atakos surengtos prasidedant didžiausių šalčių laikotarpiui.„Mūsų remontininkai dirbs dėl energetinės sistemos atstatymo“, – pridūrė jis.Kone pusė Ukrainos energetinės sistemos jau yra apgadinta per ne vieną mėnesį rengiamus smūgius elektros infrastruktūrai. Dėl to gyventojai dažnai lieka be elektros ir šilumos tokiu metu, kai lauke oro temperatūra nukrinta žemiau nulio.
Okupantai pradėjo raketų ataką Zaporižios priemiesčiuoseGruodžio 6-osios naktį Rusijos įsibrovėliai raketomis apšaudė Zaporižios priemiesčius. Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. Pirminiais duomenimis, per smūgį niekas nenukentėjo.„Ir vėl naktį Rusijos teroristai pradėjo raketų ataką regiono centro priemiesčiuose. Viena iš raketų pataikė į Stepnianskajos teritorinės bendruomenės teritoriją. Buvo apgadinti infrastruktūros objektai ir gyvenamieji pastatai", – rašė jis.
Į Seimą kreipsis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas StefančukasAntradienį Seimo plenariniame posėdyje kalbą sakys Lietuvos parlamente viešėsiantis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas.Rytinio posėdžio pradžioje Seimas taip pat balsuos dėl 2022 m. Laisvės premijos paskyrimo Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Ukrainos parlamento vadovas R. Stefančukas į Lietuvą atvyksta dalyvauti 12-ojoje Lietuvos  Seimo, Lenkijos  Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos sesijoje, kuri Seime vyks gruodžio 6–7 dienomis.Asamblėjos sesijos vyksta paeiliui Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Asamblėja yra konsultacinė tarpparlamentinė institucija, svarstanti bendrus interesus atitinkančius klausimus ir projektus.Ukraina jau nuo vasario 24-osios patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Šių metų kovo 10-ąją Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas į Lietuvos parlamentą kreipėsi nuotoliniu būdu, balandžio 12-ąją – Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis. Gegužės 10 d. Seime viešėjo ir posėdyje kalbą sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk.
„Telegram“ kanalai publikuoja nuotraukas iš Diagilevo aerodromo Riazanės srityje. https://t.me/uniannet/82483
Vokietijos ambasadorė pripažino Berlyno klaidas santykiuose su Rusija Vokietijos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Emily Haber pripažino Berlyno klaidas santykiuose su Rusija pastaraisiais metais. Kelis dešimtmečius gerėję santykiai su Maskva sustiprino Vokietijos manymą, kad abipusė priklausomybė lems stabilumą, skaidrumą ir galiausiai sisteminius pokyčius, rašė diplomatė pirmadienį laikraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje. Tačiau tai esą buvo klaida.„Mes ignoravome perspėjimo signalus ir savo sąjungininkų bei partnerių kritikos nevertinome taip rimtai, kaip turėjome – ypač dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio geopolitinių padarinių“, – teigė ji.R. Haber pabrėžė: „Visa tai dabar baigėsi“. Vokietija virtinėje sričių ėmėsi griežtai naujo kurso, pavyzdžiui, dėl didėjančios nepriklausomybės nuo rusiškos energijos, ginklų eksporto Ukrainai ar ženklaus gynybos išlaidų didinimo. Svarbu pažymėti , „kaip toli per tokį trumpą laiką nuėjo Vokietija“, rašė ambasadorė. Šis pokytis esą yra „realus ir ilgalaikis“. Ir šis pokytis stiprina ir taip jau glaudžius santykius su Vokietijos sąjungininkais, pirmiausiai – su JAV.JAV vyriausybė pastaraisiais metais griežtai kritikavo Vokietijos dalyvavimą „Nord Stream 2“ projekte – dėl to ilgai tvyrojo nepasitenkinimas tarp Berlyno ir Vašingtono. Dujotiekis buvo nutiestas, kad juo rusiškos dujos galėtų tiesiogiai tekėti į Vokietiją. JAV primygtinai įspėjo Vokietiją netapti priklausomai nuo rusiškų dujų.
Po naujos rusiškų raketų bangos „Ukrenergo“ perspėja, kad elektros išjungimų gali būti visoje šalyje Ukrainos energetikos operatorė „Ukrenergo“ pirmadienį įspėjo, kad visoje Ukrainoje bus taikomi avariniai elektros tiekimo nutraukimai, nes šaliai vėl tenka kovoti su naujos Rusijos atakų bangos padariniais.„Dėl apšaudymo padarinių... siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp elektros energijos gamybos ir vartojimo, visuose Ukrainos regionuose bus įvestas avarinių išjungimų režimas. Pirmiausia elektra bus tiekiama kritinės infrastruktūros objektams“, – „Telegram“ pranešė „Ukrenergo“.
Rusija: sprogimus aerodromuose sukėlė Ukrainos dronaiRusijos gynybos ministerija sakė, kad pirmadienio ryto sprogdinimai dviejuose Rusijos kariniuose aerodromuose, esančiuose už šimtų kilometrų nuo fronto linijos, buvo Ukrainos dronų smūgių rezultatas.Pasak Rusijos agentūrų, Gynybos ministerija teigia, kad „bandymai smogti“ buvo atlikti naudojant kai kurias sovietų pagamintas bepilotes transporto priemones. Kas tiksliai turima omenyje, neaišku.Gynybos ministerija teigia, kad dronai buvo numušti.Tuo pačiu metu ministerija pripažįsta, kad dėl atakos Diaghilevo aerodrome žuvo trys kariai ir keturi buvo sužeisti, o sprogimas Engelso aerodrome „sugadino dviejų orlaivių korpusą“.
JT žmogaus teisių vadovas rengė susitikimą Kyjivo slėptuvėjeJT žmogaus teisių vadovas pirmadienį pareiškė, kad susitiko su aktyvistais požeminėje slėptuvėje Kyjive per raketų ataką, ir perspėjo neleisti, kad tokia padėtis taptų „nauja kasdienybe“.Spalio mėnesį JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas pradėjęs eiti Volkeris Türkas sekmadienį atvyko keturių dienų vizito į Ukrainą, kurią nuo Rusijos invazijos vasario mėnesio siaubia karas.Pirmadienį Kyjive jis turėjo susitikti su keliais žmogaus teisių gynėjais, tačiau tada pasigirdo oro pavojaus sirenos ir jiems teko eiti į požeminę slėptuvę.Drebančiame vaizdo įraše, kurį matė agentūra AFP, V. Türkas nufilmuotas didelėje žmonių grupėje, kuri greitai juda gatve, o tada leidžiasi žemyn laiptine šlakbetonio sienomis, kaukiant sirenoms.„Antrąją savo vizito Kyjive dieną turėjau susitikti su žmogaus teisių gynėjais, bet teko perkelti susitikimą čia, į šią slėptuvę, ... nes suveikė oro pavojaus sirenos“, – sakė V. Türkas vaizdo įraše, kurį pateikė jo biuras.„Tuo metu, kai mes diskutavome šioje slėptuvėje, prasidėjo raketų atakų prieš Ukrainą banga, kai kurios iš jų nukrito netoli Kyjivo“, – sakė jis.Vaizdo įraše, taip pat nuotraukoje, kurią V. Türkas paskelbė tviteryje, jis ir kiti aukšto rango JT žmogaus teisių pareigūnai sėdi šaltame, tamsiame rūsyje, vilkėdami žiemines striukes.„Neįtikėtina, kad Ukrainoje tai vyksta beveik kasdien, – sakė jis tviteryje. – Tai neturi tapti nauja kasdienybe“.Per vizitą Ukrainoje, kuris turėtų baigtis trečiadienį, V. Türkas turėtų apsilankyti ne tik sostinėje, bet ir kaimyninėse vietovėse, taip pat Charkive bei Iziume šalies rytuose ir Užhorode – vakaruose.Jo biuras praėjusią savaitę pranešė, kad jis susitiks su aukštais šalies ir vietos valdžios pareigūnais, taip pat su pilietinės visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo karo organizacijų atstovais, įskaitant dingusių ar paimtų į nelaisvę civilių ir karo belaisvių artimuosius.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad numušė daugiau nei 60 iš 70 rusų paleistų raketųUkrainos oro pajėgų vadovybė paskelbė, kad pirmadienį rusai per dar vieną masinį smūgį Ukrainos infrastruktūrai paleido 70 raketų, iš kurių daugiau kaip 60 buvo numuštos.Pasak Ukrainos oro pajėgų, 38 „Kh-101“ ir „Kh-555“ kruizinės raketos buvo paleistos iš aštuonių orlaivių iš Kaspijos jūros ir Volgodonsko, 22 „Kalibr“ kruizinės raketos iš Juodosios jūros laivyno laivų ir dar dešimt „Kh-22“, „Kh-59“ ir „Kh-31P“ kruizinių raketų iš Juodosios jūros rajono orlaivių.„Iš viso buvo numušta daugiau nei 60 okupantų raketų“, – praneša oro pajėgų vadovybė.
Po Rusijos atakų 40 proc. Kyjivo srities liko be elektros energijosPo Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą 40 proc. Kyjivo srities liko be elektros energijos, pranešė administracija. Atakos esą „kritinių padarinių“ neturėjo.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad oro gynyba pirmadienį numušė daugumą Rusijos raketų. Jau vyksta darbai elektros tiekimui atkurti.
Zelenskis: Ukrainos pajėgos numušė daugumą Rusijos raketųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus.„Oro gynybos pajėgos numušė didžiąją dalį raketų. Inžinieriai jau pradėjo atkurti elektros tiekimą. Mūsų žmonės niekada nepasiduoda“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Oro gynybos pajėgos virš Kijevo sunaikino 9 iš 10 raketųOro gynybos pajėgos sunaikino 9 iš 10 raketų, paleistų į Kijevą per Rusijos didelio masto raketų ataką pirmadienį, gruodžio 5 dieną. Apie pranešė Kijevo miesto karinė administracija, skelbia „Ukrinform“.„Kijevo oro erdvės rajone buvo užfiksuota 10 raketų. Preliminariai sunaikinta 9. Informacija yra tikslinama“, – sakoma pranešime.Pranešama, kad Poltavos regione oro gynybos pajėgos numušė iki 10 Rusijos raketų.Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 5 dieną Rusija vėl įvykdė didelio masto raketų ataką prieš Ukrainą. Atakos ir vėl buvo nukreiptos sunaikinti šalies infrastruktūrą.
„Putinas išlindo iš bunkerio“: propagandistai skelbia apie jo vizitą ant Krymo tiltoPirmadienį, kol Rusija raketomis atakavo Ukrainą, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pasivažinėjo Krymo tiltu. Apie jo vizitą pranešė propagandiniai Rusijos kanalai.RIA skelbia neva V. Putinas pats sėdo prie automobilio vairo ir pervažiavo Krymo tiltą. Jis esą pasikalbėjo su darbininkais, kurie remontavo tiltą.Sprendžiant iš vaizdo įrašo, V. Putinas vairavo „Mercedes“ automobilį, rašo „Meduza“.„Jūs nepatikėsite, bet Putinas išlindo iš bunkerio ir aplankė Krymo tiltą“, – juokaujama ukrainietiškuose „Telegram“ kanaluose.Kiek anksčiau interneto leidinys „Krym. Realii“, kuriuo rėmėsi „Ukrinform“, pranešė, kad okupantai rusai atnaujino eismą automobiliams skirta Krymo tilto dalimi.„Eismas per sprogimą apgadinta automobiliams skirta Krymo tilto dalimi vėl atnaujintas“, – sakoma pranešime.Spalio 8 d. ant tilto, jungiančio Rusiją ir okupuotą Krymą, nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą.
Rusijos raketa nukrito MoldovojePer naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainą viena iš raketų nukrito Moldovoje. Raketą aptiko šalies pasienio policija.Apie tai pranešė Moldovos vidaus reikalų ministerija.Rusijai pirmadienį prieš Ukrainą pradėjus dar vieną masinę raketų ataką, Moldovoje užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai.Apie trikdžius pranešė tinklų operatorė „Moldelectrica“, kuria remiasi „Sky News“.Tai jau nebe pirmas kartas, kai dėl Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą Moldovoje dingsta elektra.Pirmadienio popietę Maskvos pajėgos į taikius Ukrainos miestus paleido naują masinę raketų salvę. Jau gauta pranešimų apie aukas.https://twitter.com/visegrad24/status/1599765841578381313
Per Zaporižios apšaudymą žuvo du žmonėsRusija vėl smarkiai raketomis atakavo Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.Per atakas pietinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės, pirmadienį informavo institucijos. Sugriauta namų. Šiauriniame Sumų regione po raketos smūgio dingo elektra.Visoje Ukrainoje pirmadienį kaukė oro pavojaus sirenos. Gyventojai buvo paraginti slėptis slėptuvėse.
Ukrainos duomenimis, įtartinos siuntos išsiųstos jos diplomatinėms atstovybėms mažiausiai 12-oje skirtingų šaliųUkraina skaičiuoja, kad pastaruoju metu įtartinų siuntų sulaukė jos diplomatinės atstovybės mažiausiai 12-oje skirtingų šalių.Pasak šalies užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos, Ukrainos konsulatuose ir ambasadose iš viso suskaičiuotas 21 toks incidentas. Negana to, turima žinių, kad Ispanijos policija perėmė dar tris įtartinus laiškus šiems dar nepasiekus savo paskirties vietos.Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę keletas Ukrainos diplomatinių atstovybių užsienyje sulaukė siuntų, kurių viduje buvo negyvų gyvūnų akys. Prieš tai Ispanijoje buvo pranešta apie dar kelis incidentus, kurių metu detonavo laiškais atsiųsti sprogmenys. Vienas jų sužeidė Ukrainos ambasados Madride darbuotoją.Įtariama, kad šie incidentai gali būti susiję su dabartiniu Rusijos karu prieš Ukrainą.
Dėl Rusijos atakų keliuose Ukrainos miestuose nutrauktas elektros ir vandens tiekimasPirmadienį dėl naujos Rusijos raketų atakos keli Ukrainos miestai, įskaitant rytinį Sumų miestą ir pietinį Mykolajivo miestą, liko be elektros energijos, pranešė pareigūnai.Odesoje vandens tiekimo įmonė pranešė, kad „niekur netiekiamas vanduo“, o centrinio Kryvyj Riho miesto pareigūnai teigė, kad „kai kuriose miesto dalyse atjungta elektra, atjungtos kelios katilinės ir siurblinės“.
Ukrainos „Telegram“ kanalai skelbia apie sprogimus Charkive ir Chersone.
Zaporižios miesto tarybos sekretorius ir laikinasis meras Anatolijus Kurtevas pranešė, kad regione driokstelėjo keli sprogimai.„Kai kurie iš jų yra priešo paleistų raketų į priemiesčius aidas. Kita dalis – sėkmingas Oro gynybos pajėgų darbas. Ačiū mūsų kariams už apsaugą!“ – rašė jis ir perspėjo dėl galimų pasikartojančių atakų.Prezidento biuras pranešė, kad buvo smogta Novosofijivkos kaimui Zaporižios srityje. Keli privatūs namai buvo sugriauti.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka pranešė, kad Novosofijivkoje žuvo du žmonės, o dar du buvo sužeisti.Žurnalistas Andrijus Caplijenka savo ruožtu pranešė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė keturias raketas Charkivo srityje ir po vieną Poltavos ir Dnipropetrovsko srityje.Tai, kad suveikė oro gynyba Poltavos srityje, jau patvirtino šio centrinio regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas, o kiti pranešimai dar nepatvirtinti.
Žmonės slepiasi Kyjivo metro:https://t.me/astrapress/16903
Žiniasklaida: atnaujintas eismas automobiliams skirta Krymo tilto dalimiOkupantai rusai atnaujino eismą automobiliams skirta Krymo tilto dalimi. Tai pirmadienį pranešė interneto leidinys „Krym. Realii“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Eismas per sprogimą apgadinta automobiliams skirta Krymo tilto dalimi vėl atnaujintas“, - sakoma pranešime.Kaip jau buvo pranešta, spalio 8 d. ant tilto, jungiančio Rusiją ir okupuotą Krymą, nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą.
Rusija Ukrainą vėl atakuoja raketomisUkraina skelbia apie naują Rusijos raketų ataką, visoje Ukrainoje, išskyrus Krymą, skamba oro pavojaus sirenos.Sostinėje ir didžiojoje Ukrainos dalyje nuskambėjo sirenos, o pareigūnai tai pavadino naujausiu Rusijos raketų smūgiu, pranešė „Reuters“.„Raketos jau paleistos“, – sakė oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas. Kol kas apie aukas nepranešama.Remiantis „The Guardian“ turima informacija, Rusijos bombonešiai į Ukrainą paleido daugiu nei 100 raketų, taip pat tikėtina, jog į Ukrainą skrieja ir iš laivų paleidžiamų raketų „Kalibr“.Kai kurios raketos jau pasiekė Ukrainos teritoriją, o Kyjivui turėtų smogti maždaug 14.15 val. vietos laiku. Gali būti ir antra raketų salvė, nutaikyta į sostinę, kuri bus paleista per ateinančias keletą minučių. „Neignoruokite sirenų“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas: į fronto liniją atvyksta geriau apmokytų Rusijos kariųUkrainos sausumos pajėgų vadas, generolas pulkininkas Oleksandras Sirskis įspėja, kad į fronto liniją atvyksta geriau apmokytų Rusijos karių.Kaip rašo „Sky News“, O. Sirskis tai pareiškė Ukrainos nacionalinės televizijos eteryje, atsakydamas į klausimą apie Rusijoje neseniai užbaigtą „dalinę“ 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją.„Toks karių skaičius padidino grėsmę ir tai nėra tik žodžiai – yra naujų brigadų ir batalionų, kurie yra gavę apmokymus. Tai yra išsekintos kariuomenės lauktas papildymas, – kalbėjo generolas. – Tie, kurie atvyksta dabar yra geriau pasirengę, palyginti su tais, kurie buvo dislokuoti anksčiau.“Tačiau O. Sirskis pridūrė, kad, nepaisant padidėjusios grėsmės, Maskvos pajėgos vienoje pagrindinių kovų zonų Ukrainos rytuose – Bachmuto apylinkėse – daro tik labai nedidelę pažangą. Generolas taip pat pabrėžė, kad rusai naudoja pasenusią įrangą, nes neturi galimybių jos pakeisti nauja.Rusija „dalinę“ mobilizaciją pradėjo rugsėjį. Tada atitinkamą įsakymą davęs prezidentas Vladimiras Putinas nurodė pašaukti 300 tūkst. rezervistų.
Rusija tvirtina, kad kainų jos naftai lubos „karinės operacijos“ Ukrainoje nepaveiksRusija pirmadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) šalių, Europos Sąjungos (ES) ir Australijos nustatytos 60 JAV dolerių (57 eurų) kainų jos naftai lubos vadinamosios „karinės operacijos“ Ukrainoje nepaveiks.„Rusijos Federacijos ekonomika turi visą reikiamą potencialą visapusiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, panaudodamas Maskvos terminą vasario 24 d. prasidėjusiam plataus masto karui Ukrainoje apibūdinti.D. Peskovas pabrėžė, kad Rusija esą nepripažins šių kainų lubų, ir tikino, jog jos tik „destabilizuos pasaulines energetikos rinkas“ ir pakeis naftos kainas.Dėl viršutinės kainų ribos rusiškai naftai buvo susitarta praėjusią savaitę. Tokiu sprendimu tarptautinė bendruomenė siekia apriboti Maskvos gaunamas didžiules pajamas iš energetikos, kurias ši šalis tuomet gali panaudoti savo kariuomenei finansuoti.Nors invaziją mėginanti atremti Ukraina džiaugėsi tokiu sąjungininkų žingsniu, šalis teigė, kad ši priemonė galėjo būti dar ryžtingesnė, nes dabartinės lubos vis vien leis Rusijai uždirbti milijardus dolerių.
Rusijoje šaukimai į armiją bus siunčiami trumposiomis žinutėmisRusijoje kuriama bendra elektroninė karo prievolininkų duomenų bazė, kuri leis griežtai kontroliuoti asmenis, negyvenančius registracijos vietoje, ir siųsti šaukimus trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais ir pranešimais per socialinius tinklus.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.„Rusijoje kuriama bendra elektroninė karo prievolininkų duomenų bazė. Šiuo tikslu skaitmeninami visi karinės įskaitos dokumentai ir karinių komisariatų archyvai. Svarbiausias projekto tikslas – sukurti automatizuotą mobilizuotinų asmenų įskaitos ir kontrolės sistemą“, - pažymėjo Ukrainos žvalgybos atstovai.Jų žiniomis, ši sistema bus sujungta su VRM, Valstybinės kelių eismo saugumo inspekcijos, nekilnojamojo turto kadastro, rejestro, kitų žinybų ir net mobiliojo ryšio operatorių duomenų bazėmis.   Be to, Ukrainos žvalgybos duomenimis, karo prievolininkai nebegalės palikti Rusijos teritorijos be specialaus leidimo. Taip pat bus ribojamos jų galimybės naudotis teikiamomis paslaugomis. Prireikus bus blokuojamos jų sąskaitos bankuose, prieiga prie mokėjimo sistemų ar pensinių santaupų. Darbdaviai bus informuojami, kokių veiksmų reikia imtis prieš asmenis, vengiančius mobilizacijos.Sistema turėtų pradėti veikti ateinančių metų vasario pradžioje.
Ispanų policija paėmė tris vokus su gyvūnų akimis, adresuotus Ukrainos diplomatamsIspanijos policija paėmė tris krauju suteptus vokus su gyvūnų akimis, adresuotus Ukrainos diplomatinėms atstovybėms šioje šalyje, pirmadienį pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministerija.„Ispanijos policija pašte paėmė tris vokus su, kaip manoma, gyvūnų akimis, kurie buvo adresuoti Ukrainos ambasadai Madride, generaliniam konsulatui Barselonoje ir konsulatui Malagoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.Pasak jo, pradėtas tyrimas.„Iš viso jau turime 21 grasinimo Ukrainos ambasadoms ir konsulatams atvejį 12 šalių“, – sakė O. Nikolenka.Jis priminė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius, kad Ukrainos diplomatų neįmanoma įbauginti ar palaužti.„Toliau veiksmingai dirbsime, kad apgintume Ukrainą nuo priešo ir mūsų pergalę“, – pridūrė jis.Praėjusį trečiadienį Ukrainos ambasadoje Madride apdorojant atsiųstą paketą su sprogstamuoju įtaisu, jis užsidegė ir sužeidė vieną darbuotoją.Tai buvo vienas iš kelių praėjusią savaitę Ispanijoje aptiktų siuntinių su sprogmenimis. Vėliau pranešta, kad ukrainiečių diplomatai keliose šalyse sulaukė siuntinių su gyvūnų akimis.
Švedijoje nužudytas Kadyrovo kritikasŠvedijoje nušautas čečėnų opozicionierius tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas, praneša „Laisvės radijas“.Šią informaciją patvirtino jo bendražygiai. Švedijos žinybos jos kol kas nekomentuoja.Anksčiau buvo pranešta, kad nebepavyksta užmegzti ryšio su T. Abdurachmanovu.Pirmieji pranešimai apie galimą čečėnų aktyvisto nužudymą pasirodė gruodžio 1 d.Gruodžio 2 d. Europos čečėnų asamblėjos spaudos sekretorius Šamilis Albakovas leidiniui „Kavkazkij uzel“ pareiškė, jog patikimos informacijos apie T. Abdurachmanovo žūtį negauta. „Mūsų žiniomis, tai netiesa. Kalbama apie jauno vaikino, kuris gyveno kaimynystėje su Tumso, nužudymą. Bet ir tai nepatvirtina“, - sakė Š. Albakovas.Čečėnų žmogaus teisių gynimo asociacijos „Vaifond“ atstovai leidiniui taip pat sakė nelinkę tikėti pranešimais apie tinklaraštininko žūtį. Bet jie pripažino, kad su T. Abdurachmanovu jau kuris laikas nėra ryšio. Nebepavyksta susisiekti ir su jo broliu Mohmadu Abdurachmanovu.T. Abdurachmanovas garsėjo savo kritika Čečėnijos valdžios adresu. 2015 metais jis išvyko iš Rusijos dėl, jo žodžiais tariant, konflikto su Ramzano Kadyrovo giminaičiais. Tinklaraštininkui Švedijoje buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas. Čečėnijoje jis buvo kaltinamas ryšiais su „Islamo valstybe“.2019 metais Čečėnijos parlamento pirmininkas Mahomedas Daudovas paskelbė T. Abdurachmanovui kraujo kerštą, bet vėliau respublikos valdžia tai neigė.2020 metais į T. Abdurachmanovo butą įsigavo vyras, kuris jam smogė į galvą plaktuku. Tinklaraštininkui pavyko jį nuginkluoti ir iškviesti policiją. 2021 metais užpuolikui vardu Ruslanas Mamajevas buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau buvo padidinta dvejais metais. Jo bendrininkė Elvira Šapiajeva, padėjusi nusikaltėliui patekti į butą, gavo aštuonerius metus kalėjimo.
„Financial Times“ 2022 metų žmogus – ZelenskisBritų laikraštis „Financial Times“ 2022 metų žmogumi paskelbė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.Anot leidinio, šių metų titulas skirtas būtent jam, nes jis Rusijos visapusiškos invazijos akivaizdoje tapo savo tautos drąsos ir pasipriešinimo simboliu bei liberaliosios demokratijos vėliavnešiu platesnėje pasaulio kovoje su autoritarizmu.„Financial Times“ palygino Ukrainos prezidentą su buvusiu Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Vinstonu Čerčiliu, kurie karo veiksmų prieš savo šalis metu aktyviai skatino savo piliečius. V. Zelenskis taip pat atkakliai prašė Vakarų paramos ir įtikino Europos ir JAV lyderius nenusileisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, įsakiusiam pradėti plataus masto karą.Laikraščiui duotame interviu V. Zelenskis prisiminė pirmąsias Rusijos kariuomenės įsiveržimo dienas ir tikino nesąs ypatingai drąsus. „Esu labiau atsakingas nei drąsus... tiesiog nemėgstu nuvilti žmonių“, – kalbėjo Ukrainos lyderis. Jis sakė, kad šiuo metu labiausiai pasiilgsta laiko su savo sūnumi. „Tiesiog norėčiau Dniepro upėje sugauti karpį“, – apgailestavo prezidentas.Tačiau, kaip pažymi „Financial Times“, savo žmogiškumu Vakarus ir pačius ukrainiečius sužavėjusiam 44-erių V. Zelenskiui įprasto gyvenimo dar gali tekti palaukti. Nors prieš Maskvos invaziją daugelis Ukrainos gyventojų nebuvo linkę jo vertinti rimtai, anot laikraščio, jis užsitarnavo vietą istorijoje dėl savo išskirtinės lyderystės ir tvirtybės.„Financial Times“ 2021 metų žmogumi buvo paskelbtas JAV milijardierius Elonas Muskas, o 2020 metų žmonėmis tapo Vokietijos farmacijos bendrovės „BioNTech“ įkūrėjai Uguras Sahinas ir Ozlem Tureci, kartu su JAV kompanijos „Pfizer“ mokslininkais sukūrę vakciną nuo COVID-19.
Britų žvalgyba: Rusija sumažino aviacijos misijų skaičių UkrainojeRusijos naikintuvai gerokai sumažino savo misijas virš Ukrainos, rašoma kasdienėje britų žvalgybos suvestinėje.Šiuo metu vis dar atliekama keliasdešimt misijų per dieną. Kovo mėnesį jų buvo surengiama iki 300 per dieną, tviteryje pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Rusijos oro pajėgos iki šiol prarado daugiau nei 60 orlaivių, įskaitant taktinį bombonešį Suchoj Su-24 ir antžeminį naikintuvą Suchoj Su-25 vien per praėjusią savaitę.Pranešime sakoma, kad sumažėjimą greičiausiai lėmė nuolatinė Ukrainos oro gynybos keliama grėsmė, Rusijos orlaivių skrydžio valandų ribojimai ir prastėjančios oro sąlygos.
Netoli Riazanės esančiame aerodrome sprogo benzinvežisNetoli Riazanės esančiame aerodrome sprogo benzinvežis, praneša „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose.Pasak šaltinio, po sprogimo kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, per šį incidentą žuvo trys žmonės. Dar šeši žmonės buvo sužeisti. TASS praneša apie tris žuvusiuosius ir penkis sužeistuosius.Šaltinis patikslino, kad sprogimas apgadino vieną iš orlaivių. Incidento priežastys kol kas neaiškios.Vietos leidinys Ya62.ru rašo, kad liudininkai apie garsų sprogimą pranešė 6 val. 30 min. Jų teigimu, aplinkiniame rajone buvo juntamas žibalo kvapas.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 540 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 540 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 5 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 91 590 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 924 tankų, 5 900 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 914 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 211 oro gynybos priemonių, 281 lėktuvo, 264 sraigtasparnių, 1 582 dronų, 531 sparnuotosios raketos, 16 laivų, 4 497 automobilių, 163 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Skelbiama, kad atakuotas Rusijos aerodromas, iš kurio okupantai į Ukrainą leidžia raketasNeatpažintas dronas tikriausiai atakavo aerodromą, iš kurio Rusijos lėktuvai leidžia raketas į Ukrainą. Oficialių patvirtinimų kol kas nėra.Gruodžio 5-osios rytą Saratovo srityje esančio aerodromo kilimo ir tūpimo tako nukrito nežinomas bepilotis, pranešė „Baza“, nenurodydamas informacijos šaltinio.„Astra“ teigia, kad dronas sudužo oro bazėje netoli Engelso miesto. Leidinio duomenimis, buvo apgadinti du bombonešiai Tu-95. Du kariai buvo sužeisti, jie paguldyti į ligoninę.„Telegram“ kanaluose plinta vaido įrašas, kuriame, kaip manoma, matoma ataka prieš Engelso aerodromą.https://t.me/euroradio/37518
Ukraina: Rusijos kareiviai vis dažniau kaip ginklą naudoja seksualinį smurtąUkrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pasmerkė „drastišką“ Rusijos karių seksualinio smurto „padidėjimą“ tebesitęsiančioje invazijoje į Ukrainą.Jį patiria abiejų lyčių asmenys ir visos amžiaus grupės, sakė A. Kostinas Vokietijos „Funke Media Group“ laikraščiams ir Prancūzijos laikraščiui „Ouest-France“, jo pasisakymą dpa matė dar prieš paskelbiant pirmadienį.A. Kostinas apkaltino Rusijos kareivius tyčia naudojant seksualinį smurtą kaip karo ginklą „ukrainiečiams pažeminti“. „Daugeliu atvejų žmones prievartauja, kankina, o paskui nužudo rusų kareiviai. Dažnai prievartavimas vyksta artimųjų ir vaikų akivaizdoje", – sakė A. Kostinas.Rusijos vadai dažnai įsako arba bent jau pritaria prievartavimui, teigia A. Kostinas. Jo teiginių nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.„Human Rights Watch“ Vokietijos padalinio direktorius Wenzelis Michalskis taip pat įžvelgia sisteminį požiūrį į smurtą, kai kalbama apie vasario pabaigoje prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą.„Žiaurumai prieš civilius yra Rusijos kareivių Ukrainoje karo taktikos dalis“, – „Funke Media Group“ laikraščiams sakė W. Michalskis. "Už kareivių įvykdytus smurtinius veiksmus, įskaitant išžaginimą, Rusijos politiniai lyderiai ir kariuomenė nebaudžia. Priešingai, ypač žiauriai veikiančios pajėgos pagerbiamos", – sakė jis.Ukrainos generalinio prokuroro teigimu, per maždaug devynis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje žuvo beveik 8500 civilių, įskaitant 440 vaikų. Daugiau nei 11 tūkst. civilių buvo sužeisti.
Arestovyčius: pakvipo dar vienu Rusijos „geros valios gestu“Rusijos valdžia suprato, kas laukia jos pajėgų Zaporižios srityje. Suvokus, kad pralaimėjimas yra neišvengiamas, priimamas sprendimas atsitraukti, bandant pasiekti bent kokių nors „laimėjimų“.Kaip pokalbio su Rusijos žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu metu papasakojo Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, Rusijos pajėgų išvedimas iš Zaporižios atominės elektrinės – tai „saldžios kalbos apie dar vieną „geros valios gestą“, skelbia unian.net.O. Arestovyčius paaiškino, kad Enerhodaro miestas, kuriame stovi Zaporižios atominė elektrinė, įsikūręs priešais Nikopolį – kiek kairiau tos vietos, kur Rusijos pajėgos laukia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio. Jo teigimu, Ukrainos pajėgoms pasiekus Melitopolį, Enerhodaras atsidurs giliame ir absoliučiai beviltiškame užnugaryje, o rusų kariai liks be atsargų tiekimo ir visiškai apsupti.„Mums ten net kariauti nereikia: prieiname, palaukiame, kol jie nudvės, ir atsiimame Zaporižios atominę elektrinę šiltutėlę ir be jokių pažeidimų. Jie tai žino. Todėl visos kalbos – ne geros valios gestas, o jų beviltiški būdai užtikrinti gynybą pietuose ir padaryti taip, kad dalis jų pajėgų ir technikos neatsidurtų spąstuose, įskaitant ir Enerhodare“, – sakė O. Arestovyčius. Todėl rusai supranta, kad reikia išvesti pajėgas iš Zaporižios atominės elektrinės.„O jeigu reikia išvesti, tai kodėl nepasiderėjus. Ukrainai būtų labai naivu kažką mainyti į Enerhodarą, jeigu jis ir taip mums atiteks kaip pernokęs vaisius, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms aktyviai judant į pietus. Gal reikia išlaikyti tempą ar terminai spaudžia... Gali būti, – pažymėjo O. Arestovyčius ir pridūrė, kad yra visiškai ramus dėl Enerhodaro likimo. – Jeigu karo logika bus tokia, kaip jie (Rusijos pajėgos – red. past.) ruošia gynybinę liniją, Enerhodaras pats įkris mums į rankas, galima dėl to per daug nesibaiminti ir nieko nemainyti.“
Ukraina: per Kryvyj Riho apšaudymą yra aukųNaktį į pirmadienį rusai apšaudė centrinėje Ukrainos dalyje esantį Kryvyj Riho miestą, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Valentinu Rezničenka.„Tragiška naktis... Vienas žmogus žuvo, trys sužeisti. Po vidurnakčio rusai smogė Kryvyj Rihui trimis raketomis. Pataikė į pramonės įmonę. Pražudė darbuotoją. Jo kūną gelbėtojai ištraukė iš sugriauto cecho griuvėsių“, - parašė jis socialiniame tinkle.Dar trys žmonės nugabenti į ligoninę, jų būklė yra vidutinio sunkumo.Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad naktį į pirmadienį Kryvyj Rihe nugriaudėjo galingi sprogimai.
Nobelio premijos laureatė: Ukrainos karas „neturi diplomatinio sprendimo“Perspektyvos susiderėti dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra, pareiškė Irina Ščerbakova, padėjusi įkurti Nobelio taikos premiją gavusią Rusijos žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“.„Esu absoliučiai įsitikinusi, kad nėra diplomatinio sprendimo su [Vladimiro] Putino režimu, kol jis vis dar čia“, – sekmadienį Vokietijos Hamburgo mieste sakė I. Ščerbakova.Tai ji sakė atsiimdama kitą apdovanojimą už savo daugelio metų darbą kataloguojant stalinizmo nusikaltimus ir ginant teises Rusijoje.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas I. Ščerbakovai įteikė Marion Doenhoff premiją ir pavadino laureatę sąjungininke kovoje už „taikią, laisvą ir demokratinę Europos ateitį“.Apdovanojimas įteiktas tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje, tad šie tikslai atrodo esantys toliau nei bet kada.Tai, kad ji neturi vilčių dėl diplomatinio sprendimo, yra „tragiška žinia“, sakė I. Ščerbakova.„Sprendimas... dabar bus karinis“, – sakė ji.Diplomatija galiausiai suvaidins vaidmenį išsprendžiant šį konfliktą, „bet šie sprendimai, ši diplomatija vyks tik tada, kai Ukraina manys, kad laimėjo karą ir gali nustatyti savo sąlygas“, prognozavo ji.Skuboti raginimai dėl taikos yra „nerimti“, sakė I. Ščerbakova ir pridūrė, kad padėtis niekada nebebus tokia, kokia buvo prieš karą.„Šis karas apvertė labai daug dalykų, niekada nebebus taip, kaip buvo“, – pabrėžė ji.
Žiniasklaida: Rusija ketina permesti dalį „strateginės ginkluotės“ iš Sirijos į UkrainąRusija ketina permesti dalį „strateginės ginkluotės“ iš Sirijos į Ukrainą, praneša portalas „newsru.co.il“.Pasak jo, Izraelis ir Rusija surengė derybas, kuriose Maskva informavo Tel Avivą apie savo planus išgabenti dalį ginkluotės iš Sirijos į Ukrainą ir paprašė „netrukdyti ir nesikišti į procesą“.Rusijos ambasada Izraelyje nekomentuoja šios informacijos.
Rusija paleido raketas į ZaporižiąRusijos įsibrovėliai raketomis apšaudė Zaporižios pramonės ir energetikos infrastruktūrą.Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.„Šį kartą okupantai savo prakeiktomis raketomis smogė į miesto pramonės ir energetikos infrastruktūrą. Yra žinoma, kad buvo apgadinta viena iš privačių įmonių“, – sakė jis.
Naktį galingi sprogimai Kryvyj RiheGruodžio 5-osios naktį rusų įsibrovėliai apšaudė Kryvyj Rihą.Apie sprogimus savo „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas. „Kryvyj Rihas. Mieste yra keli galingi sprogimai. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite socialiniuose tinkluose“, – rašė jis.
Zelenskis: žiema bus sunki, bet priartins prie pergalėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienio vakaro kreipimesi pabrėžęs, kad Rusija tikisi savo terorui pasitelkti žiemos šaltį ir sunkumus, paragino ukrainiečius vienytis ir padėti vieni kitiems ištverti šį sunkų periodą.Pasak prezidento, žiema bus sudėtinga, bet ją reiktų vertinti ne kaip išbandymą, o kaip laikotarpį, priartinantį prie pergalės.„Priešas labai tikisi panaudoti žiemą prieš mus: paversti žiemos šaltį ir sunkumus savo teroro dalimi, o mes privalome padaryti visa, kad ištvertume šią žiemą, kad ir kaip būtų sunku... Ir mes ištversime“, – sakė jis.V. Zelenskis pripažino, kad Rusija „dar turi raketų ir pranašumą kalbant apie artileriją“.„Tačiau mes turime tai, ko okupantas neturi ir neturės. Mes giname savo namus ir tai teikia mums pačią stipriausią motyvaciją... Mes kovojame už laisvę, o tai visada didina bet kokias jėgas. Mes giname tiesą, o tai vienija... visą pasaulį“, – pabrėžė jis.Prezidentas atkreipė dėmesį, kad išvaduotuose miestuose ukrainiečiai mato laimingus žmones, pasitinkančius Ukrainos vėliavą.„Tai reiškia, kad mūsų laukia visur, kur dar yra okupacija. Laukia ir tikisi, kad Ukraina sugrįš“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas taip pat paragino visus ukrainiečius „dar labiau padėti vieni kitiems, labiau nei bet kada, ir dar labiau rūpintis vieniems kitais“. „Ir prašom neklausti, ar reikia padėti ir kuo padėti. Tiesiog padėkite, kai matote, kad galite tai padaryti“, – ragino jis.
500 vietovių Ukrainoje vis dar neturi elektros energijosPo intensyvių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą 500 šalies vietovių sekmadienį vis dar neturėjo elektros energijos. „Šiuo metu 507 vietovės aštuoniuose mūsų šalies regionuose atkirstos nuo elektros tiekimo“, - Ukrainos televizijai sakė vidaus reikalų viceministras Jevgenijus Jeninas. – Priešas toliau puola svarbią šalies infrastruktūrą“.Labiausiai paveikta Charkivo sritis, kur nuo išorinio pasaulio atkirsta 112 kaimų, sakė viceministras. Dar 90 kaimų be elektros yra Donecko ir Chersono srityse, 82 – Mykolajive, Zaporižioje – 76 ir Luhanske – 43.
Šaltiniai: OPEC+ susitarė nekeisti dabartinio naftos gavybos lygioVyraujant neapibrėžtumui, didžiųjų naftos gamintojų ministrai sekmadienį susitarė laikytis esamos strategijos ir nekeisti dabartinio gavybos lygio, naujienų agentūrai AFP pranešė du neįvardyti susitikimo dalyviai.Trylikos naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC), vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamasis OPEC+ kartelis), nusprendė laikytis spalį sutarto kurso – iki 2023 metų pabaigos sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną. 
Macronas: ginklų perdavimas Ukrainai nesilpnina Prancūzijos gynybinių pajėgumųPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė kritiką, kad dėl Ukrainai perduodamų ginklų jo šalis pati pritrūks ginkluotės. Taip kalbėti yra „neteisinga ir pavojinga“, pareiškė jis laikraščiui „Le Parisien“.„Būdamas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, galiu jus patikinti, kad, kai mes ką nors perduodame, tai darome išsaugodami visus savo gynybinius pajėgumus, reikalingus mūsų žemei, mūsų kritinei infrastruktūrai ir mūsų piliečiams“, – pabrėžė E. Macronas.Prancūzų dešinioji nacionalistė Marine Le Pen prieš tai kalbėdama su stotimi „Cnews“ kritikavo, kad Prancūzija negali savo pačios saugumo sąskaita perduoti ginklų Ukrainai, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos.Visko, kas siunčiama į Ukraina, trūkstą Prancūzijai – arba kariuomenei, arba kitoms tiekimo sutartims. Ji teigė mananti, kad Paryžius neturėtų perduoti Kyjivui daugiau „Caesar“ haubicų.E. Macronas apkaltino M Le Pen palaikant „kapituliacijos diskursą“, nes ji esanti Rusijos valdžios draugė.„Jei nebūtume perdavę „Caesar“ haubicų, ukrainiečiai būtų praradę teritorijos, – sakė E. Macronas. – Noriu, jog mūsų bendrapiliečiai žinotų, kad pinigus, kuriuos išleidžiame, išleidžiame savo vertybių ir savo laisvės gynimui“.
JAV žvalgybos vadovė optimistiškai vertina Ukrainos pajėgų galimybes (papildyta)JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.A. Haines užsiminė apie anksčiau reikštas nuomones, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai galbūt neperduoda jam blogų naujienų apie karo įvykius, ir sakė, kad jis „vis geriau informuojamas apie kariuomenės iššūkius“.„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A. Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.Kalbėdama apie ateities perspektyvas, A. Haines sakė, kad „matome lyg ir sumažintą tempą“ Rusijos kare Ukrainoje. JAV žvalgyba mano, kad abi konflikto šalys rūpinsis atsigauti ir apsirūpinti galimam ukrainiečių kontrpuolimui pavasarį, nurodė ji.„Tačiau iš tikrųjų gan skeptiškai vertiname tai, ar rusai... bus tam pasirengę, – teigė A. Haines. – Aš optimistiškiau galvoju dėl ukrainiečių šiuo periodu.“„Reikšmingai mažėja“Sekmadienį britų Gynybos ministerija savo naujausiame žvalgybos vertinime atkreipia dėmesį į nepriklausomo rusų naujienų portalo „Meduza“ pranešimus, kad Rusijos visuomenės parama karinei kampanijai „reikšmingai mažėja“.„Meduza“ pranešė gavusi neseniai Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) atliktos konfidencialios apklausos rezultatus.FSO yra atsakinga už Kremliaus ir vyriausybės aukščiausio rango pareigūnų apsaugą. Kremliaus užsakyta apklausa parodė, jog 55 proc. respondentų pritartų taikos deryboms su Ukraina, o 25 proc. nori, kad karas tęstųsi. Pranešime paklaidos riba nenurodoma.Rusijos nepriklausomos sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ lapkritį atlikta panaši apklausa parodė, kad 53 proc. respondentų remia taikos derybas, 41 proc. pritartų kovos veiksmų tęsimui, o 6 proc. buvo neapsisprendę. Šios 1,6 tūkst. žmonių apklausos paklaidos riba yra ne daugiau kaip 3,4 procento.Britanijos Gynybos ministerija pažymėjo, kad „nepaisant Rusijos valdžios pastangų griežtai kontroliuoti informacinę aplinką, konfliktas nuo 2022-ųjų „dalinės mobilizacijos“ [pradžios] tampa vis labiau juntamas daugeliui rusų”.„Kadangi mažai tikėtina, kad Rusija per artimiausius kelis mėnesius pasieks didelių pergalių mūšio lauke, Kremliui tikriausiai bus vis sunkiau visuomenėje išlaikyti net nebylų pritarimą karui“, – sakoma vertinime.„Psichologinė parama“ Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė daugiausia atakuodavo Ukrainos infrastruktūrą, tęsė puolimą Ukrainos rytuose netoli Bachmuto miesto ir apšaudydavo Chersono miestą, kurį ukrainiečių pajėgos išvadavo lapkritį, po aštuonis mėnesius trukusios rusų okupacijos.Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland dviejų dienų vizitas Ukrainoje.Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.V. Nuland drauge su vaikais iš Chakivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino iš lėlytes iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų. „Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V. Nuland.Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas... Tuomet galėtų prasidėti derybos.“
JAV žvalgybos vadovė optimistiškai vertina Ukrainos pajėgų galimybesJAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.A. Haines užsiminė apie anksčiau reikštas nuomones, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai galbūt neperduoda jam blogų naujienų apie karo įvykius, ir sakė, kad jis „vis geriau informuojamas apie kariuomenės iššūkius“.„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A. Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.Kalbėdama apie ateities perspektyvas, A. Haines sakė, kad „matome lyg ir sumažintą tempą“ Rusijos kare Ukrainoje. JAV žvalgyba mano, kad abi konflikto šalys rūpinsis atsigauti ir apsirūpinti galimam ukrainiečių kontrpuolimui pavasarį, nurodė ji.„Tačiau iš tikrųjų gan skeptiškai vertiname tai, ar rusai... bus tam pasirengę, – teigė A. Haines. – Aš optimistiškiau galvoju dėl ukrainiečių šiuo periodu.“Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė daugiausia atakuodavo Ukrainos infrastruktūrą, tęsė puolimą Ukrainos rytuose netoli Bachmuto miesto ir apšaudydavo Chersono miestą, kurį ukrainiečių pajėgos išvadavo lapkritį, po aštuonis mėnesius trukusios rusų okupacijos.Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland (Viktorijos Nuland) dviejų dienų vizitas Ukrainoje.Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.V. Nuland drauge su vaikais iš Chakivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino iš lėlytes iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų. „Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V. Nuland.Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas... Tuomet galėtų prasidėti derybos.“
Londonas: smarkiai sumažėjo rusų pritarimas karuiKremliui, anot britų ekspertų, gali būti vis sunkiau savo gyventojams pateisinti karą Ukrainoje. Tai sakoma kasdieninėje britų žvalgybos ataskaitoje, kurią sekmadienį paskelbė Gynybos ministerija.„Atsižvelgiant į tai, kad Rusija ateinančiais mėnesiais vargu ar pasieks reikšmingų laimėjimų mūšio lauke, Kremliui tikriausiai bus vis sunkiau užsikrinti bent tylų visuomenės palaikymą“, - sakoma pranešime.Anot britų, į viešumą patekę rusų institucijų duomenys rodo, kad šiuo metu invaziją į Ukrainą remia tik ketvirtadalis Rusijos gyventojų. Karo pradžioje jų dar buvo 80 proc.Rugsėjį paskelbus dalinę mobilizaciją, karas daugeliui rusų tapo labiau juntamas.
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos pirmininkas kritikuoja Vokietijos „dominavimą“ EuropojeLenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sukritikavo Vokietijos „dominavimą“ Europoje. Vokietija šiandien taikiais metodais nori įgyvendinti planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti karinėmis priemonėmis, pareiškė jis šeštadienį renginyje Pietvakarių Lenkijoje.Anot lenkų naujienų agentūros PAP, J. Kaczynskis sakė, kad Europos stiprybė priklauso nuo suverenių valstybių stiprybės. Partijos lyderis pasmerkė „dominavimo padėtį – padėtį, kai viena Europos valstybių, šiandien didžiausia po Rusijos, taikiais metodais įgyvendina planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti kariniais metodais“.Tai esą yra kelias, kuris veda į krizę ir katastrofą – ne tik Lenkiją, bet visą Europą. „Ir šią šalį, Vokietiją“, – tęsė J. Kaczynskis, kuris laikomas svarbiausiu valdančiųjų dešiniųjų populistų strategu.PiS vadovas prieš 2023 metų rudenį planuojamus parlamento rinkimus šiuo metu keliauja po Lenkijos provincijas. Lenkų opozicijos teigimu, antivokiška ir euroskeptiška valdančiosios partijos politika bent jau iš dalies susijusi su rinkimų kampanija.Neseniai Varšuva pradėjo diplomatinį puolimą dėl reparacijų už Antrajame pasauliniame kare patirtą žalą. Vyriausybė reparacijas įvertino 1,3 trln. eurų ir dabar siekia greitų derybų su Vokietija šiuo klausimu. Berlyno nuomone, nėra teisinio pagrindo Lenkijos reikalavimams dėl reparacijų.Varšuva lapkričio pabaigoje atmetė Vokietijos pasiūlymą po raketos sprogimo perduoti Lenkijai „Patriot“ oro gynybos sistemą. Lenkijos vidaus reikalų ministerija pasiūlė šią įrangą nugabenti į Ukrainą.
JAV: Putinas nėra rimtai suinteresuotas taikos derybomisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, JAV vertinimu, šiuo metu nėra rimtai suinteresuotas taikos derybomis. „Žinoma, kad diplomatija yra visų mūsų tikslas, tačiau reikia to norinčio partnerio“, - Kyjive po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša agentūra „Reuters“.Tačiau V. Putinas nėra tam pasirengęs, pabrėžė pareigūnė. Tai esą rodo rusų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir Kremliaus retorika.JAV prezidentas Joe Biden neseniai pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su V. Putinu, jei jis suinteresuotas nutraukti karą. Rusija į tai atsakė, kad Vakarai turi pripažinti Maskvos paskelbtą keturių Ukrainos sričių aneksiją. Ši reakcija, anot V. Nuland, parodo, kaip nerimtai Rusija žiūri į derybas.
Analitikai: Ukrainos puolimo Donbase tempas artimiausiomis savaitėmis didėsVašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW) naujoje apžvalgoje nurodo, kad atėjus žiemai oro sąlygos Ukrainos rytuose tampa palankesnės ukrainiečių karinių operacijų spartinimui artimiausiomis savaitėmis.Centro analitikai cituoja Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus žodžius, kad oro sąlygos fronte nuo Kreminos iki Svatovės keičiasi, todėl kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos netrukus, sušalus žemei, galės geriau manevruoti.ISW ekspertų vertinimu, bendras operacijų tempas artimiausiomis savaitėmis didės. Pastaruoju metu kariniai veiksmai Ukrainos rytuose buvo sulėtėję dėl pažliugusios žemės.Nei rusų, nei ukrainiečių pajėgos žiemą – optimaliausiu laiku mechanizuotųjų dalinių veiksmams – nelėtins operacijų, nurodo ISW ekspertai.ISW vertinimas neatitinka JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haines prognozės, kad artimiausiais mėnesiais karo veiksmų tempas Ukrainoje toliau lėtės. 
Rusija nuėmė milijardo vertės Ukrainos kviečių derliausRusija, JAV kosmoso agentūros NASA duomenimis, šiais metais Ukrainos laukuose nuėmė milijardo dolerių (950 mln. eurų) vertės kviečių derlių.Iš laukų okupuotose Ukrainos teritorijose nuimtas 5,8 mln. tonų kviečių derlius, sakoma „NASA Harvest“ -  agentūros maisto saugumo ir žemės ūkio programos - ataskaitoje.Atlikdama tyrimą, „NASA Harvest“ kartu su keliomis institucijos partnerėmis naudojo palydovinius duomenis ir modeliavimą. Iš viso šiais metais Ukrainos teritorijoje nuimta 26,6 mln. tonų kviečių – daug daugiau nei prognozuota, teigia tyrimo autoriai. Tai yra mažiau nei rekordinis 33 mln. tonų derlius pernai, tačiau jis artimas vidurkiui.
Ukrainos pasieniečiai teigia prie Bachmuto numušę priešo naikintuvąUkrainos pasieniečiai teigia netoli Bachmuto Donecko srityje numušę priešo naikintuvą „Su-34“. Pilotų likimas šiuo metu esą nežinomas.Ukrainiečių duomenimis, tai vienas naikintuvų, kurie neseniai kėlė sunkumų Bachmuto gynėjams. „Pilotų likimas šiuo metu nežinomas, tokios orlaivio gamybos kaštai vertinami 50 mln. dolerių“, – teigiama pasienio apsaugos pareigūnų pranešime.
Macronas ketina kalbėtis su TATENA vadovu ir PutinuPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ketina sekmadienį su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossiu aptarti Ukrainos atominių elektrinių saugumo klausimus. Ta pačia tema jis esą „neužilgo“ kalbėsis ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Po to, kai per savo vizitą JAV šią savaitę „daug valandų“ su prezidentu Joe Bidenu kalbėjosi apie karą Ukrainoje ir jo padarinius, sekmadienį jis tai dar kartą aptars su R. Grossiu, sakė E. Macronas laikraščiui „Le Parisien“.„Šiuo pagrindu aš netrukus galėsiu konkrečiai kalbėtis su prezidentu V. Putinu civilinės branduolinės energijos tema“, - pridūrė E. Macronas. Tačiau prieš tai jis tai dar aptarsiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.E. Macronas pastarąjį kartą su V. Putinu kalbėjosi rugsėjo viduryje. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad netrukus vėl užmegs „tiesioginį kontaktą“ su Rusijos prezidentu. Temos esą pirmiausiai bus „civilinė branduolinė energetika“ ir „Zaporižios atominė elektrinė“.
Zelenskis kritikuoja 60 dolerių kainų lubų nustatymą rusiškai naftaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikuoja naftos kainų lubų nustatymą rusiškai naftai kaip nepakankamą. Nėra rimtas sprendimas nustatyti tokią viršutinę ribą, nes ji „patogi“ Rusijai, pareiškė jis šeštadienį. Šiuo metu rusiškos „Urals“ rūšies naftos kaina už barelį rinkoje siekia 65 dolerius (beveik 62 eurus). G7 šalių, ES ir Australijos nustatyta viršutinė 60 dolerių (57 eurų) riba.„Rusija visoms pasaulio šalims jau sukėlė didžiulių nuostolių, tyčia destabilizuodama energijos rinką“, – tradiciniame vaizdo kreipimesi pabrėžė V. Zelenskis. Todėl sprendimas dėl kainos viršutinės ribos yra „silpna pozicija“. „Tik laiko klausumas, kada vis tiek reikės naudoti griežtesnius instrumentus, – kalbėjo V. Zelenskis. – Gaila, kad šis laikas prarandamas“.60 dolerių už barelį naftos kaina vis dar leidžia Rusijai per metus gauti apie 100 mlrd. dolerių pajamų , kritikavo V. Zelenskis. Šie pinigai bus naudojami ir tolesnei destabilizacijai būtent tose šalyse, kurios dabar mėgina vengti griežtų sprendimų“, – sakė Ukrainos vadovas.Po ilgų ginčų G7 šalys ir ES valstybės penktadienį susitarė nustatyti 60 dolerių kainos už barelį lubas laivais gabenamai naftai iš Rusijos. Prie šio sprendimo prisijungė ir Australija.
Ukrainos generalinis štabas: Ukrainos gynėjai 22 kartus smogė okupantams ir numušė lėktuvąGeneralinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama, kad Ukrainos kariai numušė priešo lėktuvą Su-25 ir bepilotį orlaivį „Orlan-10“, praneša UNIAN, pranešama apie 22 kartus suduotus smūgius rusų okupacinėms pajėgoms.„Per pastarąją parą gynybos pajėgų lėktuvai sudavė 22 smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė įranga, taip pat 3 smūgius priešo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms“, – skelbiama įraše.Be to, pranešama, kad Ukrainos raketinės kariuomenės daliniai ir artilerija per pastarąją parą smogė dviem vadavietėms, amunicijos sandėliui, trims personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms.
Pirmasis laivas su 25 tūkst. tonų kviečių humanitariniu kroviniu Etiopijai jau pasiekė uostąTai savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje skelbia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1599162627908722688?ref_src=twsrc%5Etfw
JAV žvalgyba mano, kad mūšių tempas Ukrainoje lėtėsJAV žvalgyba mano, kad mūšiai Ukrainoje toliau lėtės. „Mes jau matome tam tikrą sulėtėjusį konflikto tempą ir galvojame, kad tai ateinančiais mėnesiais tęsis“, - kasmetiniame Reagano nacionalinės gynybos forume Kalifornijoje sakė nacionalinių žvalgybos agentūrų direktorė Avril Haines. Abi šalys esą mėgins pasirūpinti atsargomis, kad pasirengtų kontrpuolimui po žiemos, rašo agentūra „Reuters“.Tuo tarpu kitokį vertinimą pateikia JAV karo studijų centras (ISW). Bendras operacijų tempas ateinančiomis savaitėmis tikriausiai padidės, teigia ekspertai. To priežastis – šalta žiema, įšaldanti žemę. „Ypač Rytų Ukrainoje, kur operacijos abiejuose pusėse stringa dėl didelių purvynių“, – sakoma naujausioje ataskaitoje.Jau prieš dvi dienas Rytų Ukrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad oras Kreminos regione pagaliau keičiasi ir jis tikįs, kad ukrainiečių pajėgos netrukus gebės optimizuoti savo kontratakas, nes purvas sušąla. Panašią poziciją išsakė rusų karo tinklaraštininkas Vysoky Govorit. Jis „Telegram“ kanale teigė, kad žemė palei Kreminos-Svatovės liniją įšalo. Dėl to jis manąs, Ukrainos pajėgos didins savo atakų tempą regione.
Baltarusijoje apsilankęs Šoigu dėkojo už Minsko paramą rusų kariamsPraėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį apsilankė kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra Maskvos sąjungininkė kare su Ukraina. Susitikime su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka jis padėkojo už paramą Baltarusijoje dislokuotiems rusų kariams.„Jie čia tikrai jaučiasi kaip namuose“, – valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ citavo S. Šoigu. Kartu su savo kolega Viktoru Chreninu ministras taip pat pasirašė dokumentą dėl saugumo susitarimo tarp abiejų šalių pakeitimo. Jo detalės kol kas nežinomos.S. Lukašenka, be kita ko, patvirtino, kad tęsiasi pasirengimas suformuoti bendrą regioninį Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalinį. Apie atitinkamus planus dažnai paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas prezidentas informavo jau spalį.Baltarusija remia Rusiją kare su Ukraina, pavyzdžiu, sudarydama galimybes iš savo valstybės teritorijos leisti rusų raketas. Be to, Rusijos daliniai invazijos pradžioje vasarį puolė Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Tačiau tiesioginį savo šalies įsikišimąsi į karą A. Lukašenka neigia.
Pranešama apie Zaporižios regione suveikusią oro pavojaus signalizaciją. https://t.me/operativnoZSU/60424
Skelbiama apie pusę tūkstančio per parą kritusių rusų Ukrainos pajėgos skelbia apie įspūdingus Rusijos nuostolius: per paskutinę parą žuvo virš pusės tūkstančio rusų (510), o nuo karo pradžios – 90 600 priešiškų pajėgų karių. Ukrainos karinių pajėgų aviacija per parą smogė į 13-a priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos taškų. Šią informaciją nėra galimybės patikrinti nepriklausomais šaltiniais. https://t.me/operativnoZSU/60412
Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtosEuropos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė jis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“.V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 dolerių, o ne, pavyzdžiui, 30 dolerių, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuoti būtent tas šalis, kurios dabar stengiasi išvengti didelių sprendimų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos. G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų. (AFP-BNS)
Netoli Bachmuto numuštas Rusijos naikintuvas Su-34 Ukrainos pasieniečiai šeštadienį numušė Rusijos naikintuvą Su-34, pranešama 24tv.ua portale. Naikintuvas pastebėtas netoli Rusijos ir Ukrainos pasienio. Su-34 vertinamas apie 50 milijonų dolerių. https://t.me/nexta_live/42191
Kremlius sako nesutiksiąs su rusiškos naftos kainų „lubomis“Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.ES, G-7 ir Australija išvakarėse sutarė dėl 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinės rusiškos naftos barelio kainos ribos.
Ukrainą pasiekė dar dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos ir dalis amunicijosPora Lietuvoje suremontuotų savaeigių „PzH2000“ haubicų jau šeštadienį pasiekė Ukrainą, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip rašoma pranešime, frontą pasiekė ir dalis amunicijos, dėl kurios perdavimo sutarė Valstybės gynimo taryba.„Lietuvos perduodama 155 mm amunicija yra ypatingai svarbi kovojančiai Ukrainos kariuomenei. Sprendimas perduoti šią amuniciją buvo priimtas paskutiniame Valstybės gynimo tarybos posėdyje“, – rašoma pranešime.„Mūšyje pažeistų haubicų remontas Lietuvoje bus organizuojamas ir toliau. Šias haubicas ir jų programinę įrangą Ukrainai yra perdavusios Vokietija ir Nyderlandai. Lietuva haubicų remontui ir programinės įrangos integravimui į amunicijos matricą skyrė beveik 2 mln. eurų.“, – praneša KAM.Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, termovizorius, bepiločius orlaivius, anti-dronus, karių mokymus bei visą kitą paramą, kuri teikiama atsižvelgiant į Ukrainos išsakomus poreikius.ELTA primena, kad paskutiniojo posėdžio metu Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą: jai bus papildomai suteikta amunicijos. Tačiau nuspręsta, kad haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Lietuva neperduos. VGT taip pat nusprendė spartinti nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą.
Londonas: mūšyje dėl Bachmuto Ukrainoje Rusija moka didelę kainąPasak britų karinių ekspertų, Rusijos invazijos pajėgos Ukrainoje įsitraukė į neproporcingai brangiai kainuojantį mūšį dėl Bachmuto miesto.Prieš karą apie 70 tūkst. gyventojų turėjusio Donecko srities miestelio užgrobimo nauda neproporcinga kainai, kurią moka Maskva, šeštadienį rašoma atnaujintoje kasdienėje Gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje apie karą Ukrainoje.Didžioji dalis Rusijos pastangų ir ugnies jėgos nuo šių metų rugpjūčio sutelkta į maždaug 15 kilometrų ilgio įtvirtintą fronto sektorių, sakoma pranešime. Tikriausiai planas buvo apsupti miestą, sakoma jame ir priduriama, kad pietuose padaryta nedidelė pažanga.Nors užėmusi Bachmutą Rusija galėtų kelti grėsmę didesniems miestų centrams, pavyzdžiui, Kramatorsko ir Slaviansko miestams, „operatyvinė vertė būtų ribota“, priduriama britų vertinime. „Yra reali tikimybė, kad Bachmuto užėmimas pirmiausia tapo simboliniu, politiniu Rusijos tikslu“, – sakoma suvestinėje.Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia atnaujintą žvalgybos informaciją apie karo eigą, taip siekdama atremti Rusijos naratyvą. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslingą dezinformacijos kampaniją.
JAV reiškia nusivylimą, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolėsJungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje.Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad Rusija „staiga ir vienašališkai“ atidėjo savaitę turėjusį trukti susitikimą ir kad bet kokia prielaida, jog dėl to kaltos Jungtinės Valstijos, yra „visiškai klaidinga“.Jis sakė, kad JAV pusė „konstruktyviai“ ruošėsi derybose spręsti abiem pusėms rūpimus klausimus.„Esame pasirengę susitikti su Rusija Naujosios START sutarties įgyvendinimo institucijoje“, – žurnalistams sakė N. Price'as.„Žodžiais ir darbais esame įsipareigoję laikytis Naujojo START susitarimo ir raginame Rusiją patvirtinti tą patį“, – pridūrė jis.Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį apkaltino JAV „toksiškumu ir priešiškumu“ dėl derybų atidėjimo ir nenurodė naujos datos.2010 metais pasirašyta Naująja START sutartimi abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių, t. y. beveik 30 proc. mažiau, palyginti su ankstesne 2002 metais nustatyta riba.Rugpjūtį Maskva paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromos kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.
Kanada paskelbė sankcijas dar vienai iraniečių bendrovei dėl dronų Rusijai tiekimoKanada penktadienį paskelbė daugiau sankcijų Iranui, įskaitant vieną technologijų bendrovę, sukūrusią dronų, kuriuos, Vakarų teigimu, Rusija naudojo Ukrainai pulti, komponentus.„Kanada neliks abejinga, kai režimas vis dažniau ir intensyviau pažeidinėja Irano žmonių žmogaus teises... (ir imasi) veiksmų, kurie toliau kelia grėsmę tarptautinei taikai“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.Lapkritį Otava jau pritaikė sankcijas dviem Irano dronų gamintojams – „Shahed Aviation Industries“ ir „Qods Aviation Industries“.Šįkart į juodąjį sąrašą įtraukta bendrovė „Baharestan Kish Company“, kuri sudarė sutartį su Islamo revoliucine gvardija dėl bepiločių orlaivių mokslinių tyrimų.Į Kanados sankcijų sąrašą taip pat įtraukta bendrovė „Safiran Airport Services“ už tai, kad „koordinavo Rusijos karinius skrydžius tarp Irano ir Rusijos, per kuriuos Irano režimas perdavė Rusijai letalinius Irano pagamintus bepiločius orlaivius“, sakoma pareiškime.Jungtinės Valstijos jau ėmėsi priemonių prieš abi šias bendroves.Otava taip pat pritaikė sankcijas ultrakonservatyviam, su Revoliucine gvardija susijusiam dienraščiui „Javan“, kaltinamam „antisemitinių žinučių ir Irano režimo propagandos skleidimu“.Sankcijos taip pat paskelbtos brigados generolui Mortezai Talaei, vyresniajam teisėjui Ali Ghanaatkarui Mavardiani ir saugumo pajėgų vadui Hassanui Karami.
Ukraina: rusiškos naftos kainų „lubos“ sunaikins Rusijos ekonomikąEuropos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – pareiškė A. Jermakas. „Taip bus ir su tribunolu. Jie to labai bijo, nes žino, kad Ukraina pasieks savo“, – pridūrė jis.
Generalinis štabas: dar 510 rusų įsibrovėlių žuvo Ukrainos žemėjePer praėjusią parą, gruodžio 2 d., Ukrainos žemėje žuvo dar 510 rusų okupantų.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 iki gruodžio 3 dienos žuvo apie 90 600 žmonių.
Baltieji rūmai: Bidenas „neturi ketinimų“ dabar susitikti su PutinuBaltieji rūmai penktadienį komentuodami JAV prezidento Joe Bideno sąlyginį pasiūlymą susėsti derybų su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad šiuo metu jis „neturi ketinimų“ rengti susitikimo.„Dabar jis neturi ketinimų kalbėtis su V. Putinu. Ir, kaip jis taip pat sakė, V. Putinas neparodė visiškai jokio polinkio domėtis bet kokiu dialogu. Tiesą sakant, atvirkščiai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.J. Bidenas ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė, kad būtų pasirengęs kalbėtis su V. Putinu apie Rusijos invazijos į Ukrainą sprendimą, jei Kremliaus vadovas „ieškotų būdo, kaip užbaigti karą“.Tai kol kas akivaizdžiausia J. Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V. Putinu, kuris daugiau nei prieš devynis mėnesius įsakė savo kariuomenei pradėti invaziją į kaimyninę provakarietišką Ukrainą ir sukėlė pasaulinį diplomatinį ir ekonominį šoką.Maskva nepriėmė preliminarių J. Bideno sąlygų, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.Tuo metu J. Kirby pabrėžė, kad Vakarai nespaudžia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pradėti derybas su Rusija tuo metu, kai ukrainiečių pajėgos iškovoja laimėjimų mūšio lauke.„Prezidentas visiškai nenurodė, kad dabar yra laikas deryboms. Tiesą sakant, jis nuosekliai teigė, kad tik prezidentas Zelenskis gali nuspręsti, ar ir kada bus deramasi dėl susitarimo ir kaip atrodys to susitarimo aplinkybės“, – sakė J. Kirby.„Karas galėtų baigtis šiandien be derybų, jei Putinas pasielgtų teisingai ir tiesiog paliktų Ukrainą. Jo kariuomenei ten apskritai ne vieta“, – pridūrė jis.
Ukrainoje iš namo sienos išluptas Banksy meno kūrinysUkrainoje grupė vietos žmonių išlupo iš sienos visai neseniai užbaigtą gatvės menininko Banksy paveikslą.Kyjivo Hostomelio priemiestyje policijos pareigūnai sulaikė aštuonis asmenis 27–60 metų amžiaus, penktadienį paskelbė Kyjivo srities policijos vadas Andrijus Nebytovas.Pasak policijos, organizatorius buvo 1990 metais gimęs Kyjivo gyventojas. Grupės motyvas iš karto nebuvo žinomas.Įvykio vietoje konfiskuotas nepažeistas paveikslas, vaizduojantis moterį su chalatu ir suktukais bei dujokauke. Spręsti dėl meno kūrinio likimo buvo pakviesta Kultūros ministerija.Policiją iškvietė įvykį matę vietos gyventojai. Lapkritį Kyjivo priemiestyje buvo rasti keli paslaptingojo britų gatvės menininko Banksy kūriniai.
JAV senatoriai susitiks į slaptą posėdį aptarti pagalbos UkrainaiGruodžio 7 dieną JAV senatoriai surengs slaptą instruktažą, kuriame aptars pagalbos Ukrainai didinimą.Tai daroma atsižvelgiant į Baltųjų rūmų pasiūlymą skirti Kijevui dar 37 mlrd. dolerių, praneša CNN.Šios lėšos gali būti įtrauktos į konsoliduotąjį projektą metų pabaigoje, kuris turi būti patvirtintas iki gruodžio 16 d.
Ukraina atskleidė naują Rusijos taktikąRusijos pajėgos atvirai laukia progos kuo labiau įšaldyti Ukrainą ir jos žmones – tokią nuomonę pareiškė Ukrainos prezidentūra. Priešas laukia, kol temperatūra Ukrainoje naktį nukris iki maždaug minus 10 laipsnių, kad sušaltų žmonės, Rusijos žurnalistei Julijai Latyninai sakė Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio biuro vadovo patarėjas Michailas Podolyakas.Pasak jo, Rusijos Federacijos planas yra „absoliučiai kanibalistinis“.„Man atrodo, kad dabar Rusijos taktika šiek tiek pasikeitė – jie laukia didesnių šalčių, grubiai tariant, kad temperatūra naktį nukristų iki 8-10 laipsnių žemiau nulio, ir tada jie nori suduoti jautriausią smūgį Ukrainai“, - sakė patarėjas.Nuo spalio pradžios Rusija septynis kartus masiškai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą raketomis ir bepiločiais orlaiviais.Paskutinis priešo išpuolis įvyko lapkričio 23 d. – okupantai paleido daugiau nei 70 kruizinių raketų, iš jų 51 buvo pašalinta. Be to, buvo sunaikinti penki dronai.Raketos pataikė į daugybę energetikos objektų. Dėl priešo atakų daugelyje vietovių žmonės liko be elektros, šilumos ir vandens tiekimo. Vėliau situacija stabilizavosi.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas perspėjo, kad šalis susiduria su nauja priešo ataka.
Ukrainoje per parą – 13 Rusijos oro antskrydžių Per pastarąją dieną Rusijos kariai įvykdė 13 oro antskrydžių prieš Ukrainos karių pozicijas palei kontaktinę liniją, 4 raketų smūgiai suduoti Zaporožės ir Donecko regiono civiliniams objektams, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Įsibrovėlių raketų smūgių į energetikos sistemos įrenginius ir kritinę infrastruktūrą grėsmė visoje Ukrainoje išlieka, perspėja Generalinis štabas.
Ukrainos pareigūnas: prasmingų derybų su Rusija tikimybė yra labai mažaUkrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas, reaguodamas į JAV ir Rusijos derybų galimybę, sakė, kad „normalu, kad mūsų partneriai ieško būdo, kaip rasti sprendimą“.Tačiau jis „Sky News“ sakė, kad „prasmingų derybų su Kremliumi tikimybė yra tarp menkos ir jokios“, todėl Ukraina turės nugalėti savo priešininką mūšio lauke.Ukrainos pozicija išlieka, kad Maskvai reikės pradėti išvesti savo karius ir „tai nesikeis“, sakė J. Sakas.„Tai buvo mūsų neginčijama išankstinė bet kokių derybų sąlyga, beveik nuo pat pirmosios šios didelio masto invazijos dienos“, – sakė jis.Pareigūnas pridūrė, kad prieš derybas Ukraina pirmiausia turi „atkurti mūsų teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“.Tai rodo, kad Ukraina vis dar ketina atsiimti Rusijos nuo 2014 m. okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą ir dalis Donbaso regiono, nes jos yra tarptautiniu mastu pripažintos kaip Ukrainos dalis.
Borrellis: šiuo metu ES moko 1100 Ukrainos kariųEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį sakė, kad iki šiol ES Ukrainos kariuomenės mokymo misijoje dalyvavo 1 100 karių.J. Borrellis pateikė šį skaičių lankydamasis treniruočių stovykloje Bžege, Lenkijoje. Jo teigimu, ši misija parodė Europos valią remti Ukrainą, jai ginantis nuo Rusijos.ES užsienio reikalų ministrai susitarė dėl šios misijos lapkričio 14 dieną. Kelios ES valstybės jau mokė Ukrainos karius pagal atskirus susitarimus.Iš viso iki 15 tūkst. karių bus mokomi 20-yje valstybių narių. Misiją finansuoja ES. J. Borrellis sakė, jog tai atsieis 100 mln. eurų. Be to, 15 mln. eurų skirta, pavyzdžiui, amunicijai, taip pat atskirų šalių išlaidoms padengti.Vokietijos Bundesveras planuoja dalyvauti misijoje rengdamas kovinius mokymus ir taktines pratybas. Iš viso Vokietijoje galėtų būti mokoma iki 5000 Ukrainos karių.
Ukraina: rusų okupuotame mieste dega naftos bazėPenktadienį rusų okupuotame Donecko srities Šachtarsko mieste užsidegė naftos bazė. Vadinamosios Donecko liaudies respublikos smogikai šį miestą užėmė dar 2014 metais, praneša „Ukrinform“.Šachtarsko okupacinė „administracija“ ir jos „pirmininkas“ Aleksandras Šatovas jau pakomentavo šį incidentą.„Miesto naftos bazėje užsidegė cisternos, į kurias pataikė sviediniai. Incidento vietoje dirba tarnybos“, - pareiškė okupantai.Rusų okupuotas Šachtarskas yra priešo užnugaryje, nuo jo iki fronto linijos – apie 60 kilometrų.
Žiniasklaida: Bulgarijos ginkluotę Ukrainai gabens „daugiau kaip devyni“ dideli lėktuvaiBulgarijos gynybos ministerija baigė rengti ginkluotės, kurią ji ketina perduoti Ukrainai, sąrašą. Tai penktadienį pranešė portalas „Novinite“.Anksčiau Bulgarijos parlamentas suteikė žinybai vieno mėnesio terminą šiam sąrašui parengti.Pasirinktas pagalbos Ukrainai variantas bus slapta informacija. Jį dar turi aprobuoti Bulgarijos vyriausybė ir parlamentas.Pasak žiniasklaidos, Bulgarijos ginkluotę Ukrainai gabens „daugiau kaip devyni“ dideli „Boeing C-17“ tipo lėktuvai.Ukrainos ambasadorius Bulgarijoje Vitalijus Moskalenka žurnalistams pareiškė, kad sudarytas ginkluotės sąrašas yra „ilgas ir rimtas“. Jame – artilerijos pabūklai, gynybos priemonės, sviediniai ir amunicija.Pasak portalo, Bulgarija negali perduoti Ukrainai raketų kompleksų S-300, nes jai pačiai jų reikia strateginių šalies objektų apsaugai.Lapkričio 3 d. Bulgarijos parlamentas pritarė pasiūlymui leisti tiekti ginklus Ukrainai, tapusiai Rusijos agresijos auka. Už balsavo 175 deputatai, prieš – 49, vienas susilaikė.
Ukrainos gynybos ministras pritaria iniciatyvai nutraukti elektros ir vandens tiekimą Rusijos ambasadai PrahojeUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sveikina Čekijoje iškeltą iniciatyvą rinkti parašus už tai, kad būtų nutrauktas elektros ir vandens tiekimas Rusijos ambasadai Prahoje, praneša „Ukrinform“.„Teroristinei valstybei atėjo metas paragauti savo pačios tablečių, savo kailiu pajusti, ką jie daro su civiliais Ukrainos gyventojais. Puiki iniciatyva – išjungti elektrą ir vandenį Rusijos ambasadai Prahoje“, - parašė tviteryje ministras.Pasak O. Reznikovo, peticiją, kurią inicijavo grupė „Ginklai Ukrainai“, jau parėmė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.„Ši iniciatyva gali būti geras pavyzdys mūsų partneriams Europoje ir visame pasaulyje“, - pridūrė jis.
Ministras: Ispanijoje bus rengiama dar daugiau Ukrainos kariškiųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį pareiškė, kad Ispanijoje rengiamų Ukrainos kariškių skaičius bus padidintas, praneša „Ukrinform“.„Ispanija yra kartu su Ukraina, o humanitarinė pagalba ir pagalba saugumo srityje bus tęsiama. Ispanijoje treniruosis daugiau mūsų karių. Ispanija perduoda pirmuosius (vidutinio nuotolio oro gynybos kompleksus) „Hawk“, - parašė tviteryje ministras.Jis taip pat pranešė, kad Ispanijos gynybos ministrės Margaritos Robles vizito metu jie Odesoje pagerbė didvyrių, kritusių mūšiuose už Ukrainą, atminimą ir aplankė sužeistus šalies gynėjus ligoninėje.
Ukrainos ambasados sulaukė siuntinių su gyvūnų akimis Ukrainos ambasados ir konsulatai šešiose Europos šalyse pastarosiomis dienomis sulaukė siuntinių, kuriuose buvo gyvūnų akių, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnas.Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad „kruvinų siuntinių“ gavo Ukrainos ambasados Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje ir Italijoje, taip pat konsulatai Neapolyje Italijoje, Krokuvoje Lenkijoje ir Čekijos Brno mieste.„Mes nagrinėjame šios žinutės reikšmę“, – teigė jis.„Tai labai stiprus ženklas“, – pareiškė ukrainiečių konsulas Neapolyje Maksymas Kovalenka, patvirtinęs, kad jo biuras du laiškus, kuriuose buvo žuvų akių, gavo ketvirtadienio ryte.Pasak O. Nikolenkos, šių siuntų buvo sulaukta po trečiadienį įvykusio incidento Ukrainos ambasadoje Madride, kuomet apdorojant atsiųstą paketą su sprogstamuoju įtaisu, jis užsidegė ir sužeidė vieną darbuotoją.Tai buvo vienas iš kelių šią savaitę Ispanijoje aptiktų siuntinių su sprogmenimis.Be to, įvyko ir daugiau panašių incidentų – buvo nusiaubtas įėjimas į ukrainiečių ambasadoriaus Vatikane rezidenciją, o Kyjivo ambasada Kazachstane buvo perspėta dėl minos išpuolio, nors tai nebuvo patvirtinta, informavo ministerijos atstovas.Varšuvos policijos atstovas spaudai elektroniniu paštu patvirtino, kad Ukrainos konsulatas Lenkijos sostinėje ketvirtadienį gavo siuntinį, kuris vienam iš darbuotojų „sukėlė susirūpinimą“.Apie įtartiną siuntinį buvo pranešta policijos skyriui, atsakingam už diplomatinių misijų apsaugą, ir „mes greitai pašalinome grėsmę“, pareiškė atstovas Sylwesteris Marczakas, nepateikęs išsamesnės informacijos. Jis taip pat sakė nežinąs, ar panašių siuntinių buvo atsiųsta Ukrainos ambasadai Varšuvoje.Krokuvos policija nepatvirtino incidento konsulate, bet nurodė, kad ketvirtadienį pašto skyriuje buvo rastas įtartinas siuntinys. Policija pažymėjo, kad siuntinio turinys tiriamas, bet nepasakė, kam jis buvo adresuotas.Čekijos policija savo ruožtu pareiškė, kad peršvietus įtartiną siuntinį rentgeno spinduliais sprogmenų nebuvo rasta. Tačiau pareigūnai vėliau pridūrė, kad viduje buvo rasta gyvūninės kilmės audinių, kurie buvo perduoti laboratorijai patikrinti.Kroatijos policija pareiškė, kad Ukrainos ambasada Zagrebe pranešė apie ambasadai adresuotą įtartiną siuntinį pašto skyriuje, kurio ambasados darbuotojai, atsižvelgę į užsienio reikalų ministerijos įspėjimą, neatsiėmė.Kroatijos policija paėmė siuntinį ir šiuo metu tiria, kas yra jo viduje ir iš kur jis buvo atsiųstas. Išsamesnės informacijos pareigūnai nepateikė.Visos Ukrainos ambasados ir konsulatai sustiprino saugumo priemones.O. Nikolenka citavo Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius, kad „turime pagrindo manyti, jog vyksta gerai suplanuota teroro ir bauginimo kampanija prieš Ukrainos ambasadas ir konsulatus“.Ukrainos valdžios nepavyks įbauginti, pareiškė ministras ir pridūrė: „Mes ir toliau veiksmingai dirbsime siekdami Ukrainos pergalės.“
Ukrainos premjeras susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojaUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Pašnekovai aptarė Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo problemas, taip pat JAV karinę ir finansinę paramą Kyjivui.Ukrainos vyriausybės vadovas tai pranešė penktadienį „Telegram“ kanale.„Per susitikimą su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoja ir Ukrainos bičiule V. Nuland apsvarstėme mūsų energetikos sistemos atkūrimą, karinę ir finansinę JAV paramą“, – parašė jis.Pasak ministro pirmininko, Ukrainai reikalinga operatyvi pagalba energetikos įranga, kad būtų galima greitai atstatyti Rusijos niokojamus objektus.Jis taip pat padėkojo partneriams amerikiečiams už papildomus 53 mln. dolerių Ukrainos elektros tinklų remontui.„Labai vertiname prezidento Joe Bideno ir jo administracijos paramą, ypač 37 mlrd. dolerių iniciatyvą Ukrainai. Tai svariai prisidės prie ukrainiečių tvirtumo ir bus papildoma varomoji jėga mūsų pergalei kare su Rusija“, – pridūrė Ukrainos vyriausybės vadovas.„Ukrinform“ primena, kad praėjusią savaitę Ukraina iš JAV gavo 80 galingų generatorių, kurie padėjo stabilizuoti situaciją energetikos srityje.
Moldovos URM vadovas: Rusijos šaudmenų sandėliai Uždniestrėje kelia pavojų Moldovos užsienio reikalų ir eurointegracijos ministras Nicu Popescu per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos posėdį Lodzėje (Lenkija) paragino Rusiją išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės.Pasak jo, ten esantys Rusijos šaudmenų sandėliai kelia pavojų regionui, praneša portalas „NewsMaker“.Kaip pareiškė N. Popescu, neteisėtas Rusijos kariuomenės buvimas Uždniestrėje yra kėsinimasis į Moldovos suverenitetą ir neutralumą.„Mes ryžtingai kartojame mūsų raginimą besąlygiškai išvesti visą Rusijos kariuomenę iš Moldovos teritorijos pagal tarptautines sutartis ir Moldovos konstitucijos nuostatą dėl šalies neutralumo. Aš taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį į šaudmenų sandėlį Kobasnoje (Uždniestrė), kuris kelia didelę grėsmę Moldovai ir visam regionui. Juos reikia utilizuoti arba išvežti laikantis skaidrių tarptautinių procedūrų“, – pažymėjo ministras.N. Popescu taip pat išsakė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Uždniestrėje ir pabrėžė, kad Kišiniovas ketina spręsti Uždniestrės konfliktą „tik dialogu ir taikiomis priemonėmis užtikrinant Moldovos suverenitetą ir teritorijos vientisumą su tarptautinės bendruomenės pripažintomis jos sienomis“.   Moldovos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad „žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“. Moldovos vardu jis solidarizavosi su Ukraina jos kovoje už laisvę.Forume Lodzėje dalyvavo 56 ESBO šalių atstovai.
Ispanija įtaria, kad laiškai su bombomis susiję su Rusijos invazija į Ukrainą Ispanijos vidaus reikalų ministras teigia, kad virtinė laiškų su bombomis, išsiųstų į taikinius jo šalyje, gali būti susijusi su Ispanijos parama Ukrainai, atremiančiai Rusijos puolimą.Ministras Fernando Grande-Marlaska pranešime savo kolegoms Europos Sąjungoje (ES) ir Europos Komisijai parašė, kad šeši laiškai su bombomis „gali būti susiję su Rusijos invazija į Ukrainą“, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Europa Press“. Ministerija patvirtino pranešimą.Laiškai su bombomis buvo išsiųsti vadovaujantiems Ispanijos politikams, Ukrainos ir JAV ambasadoms, ES palydovų centrui Torechono aviacijos bazėje bei Ispanijos gynybos įmonei, tiekiančiai įrangą Ukrainai.Čekijos policija penktadienį evakavo Ukrainos konsulatą Brno mieste, kai ten atkeliavo įtartinas siuntinys. Policijos atstovas sakė, kad siuntinys, tiriamas naudojant rentgeno aparatą, panašus į Ispanijoje gautus laiškus su bombomis.Ispanijoje gauti paštu išsiųsti sprogstamieji įtaisai buvo savadarbiai, juose buvo tik nedidelis kiekis sprogmenų ir mažų metalinių rutuliukų, penktadienį pranešė Ispanijos žiniasklaida. Siuntinius atidarant jie nesprogo, bet sukėlė liepsnos pliūpsnį, pranešė laikraštis „El País“ ir valstybinė transliuotoja RTVE, remdamiesi šaltiniais policijoje. Detonavo tik viena laiške buvusi bomba, ji trečiadienį sprogo Ukrainos ambasados ​​ Madride sode ir sužeidė apsaugos pareigūno ranką.Niekas neprisiėmė atsakomybės už bombas laiškuose, valdžios institucijos nepaskelbė informacijos apie galimus įtariamuosius.Nors Ispanijos gynybos ministrė Margareta Robles trečiadienį per vizitą Ukrainoje konkrečiai neužsiminė apie virtinę pavojingų laiškų, ji pabrėžė, kad Ispanija ir toliau tvirtai remia Ukrainą kare su Rusija. „Mes ir toliau padėsime, kaip ir visos ES ir NATO šalys, nes manome, kad Ukrainos kova yra teisinga, tai kova už taiką ir laisvę“, – sakė M. Robles.Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad paketai, kuriuose buvo gyvūnų akys, taip pat buvo išsiųsti Ukrainos diplomatinėms atstovybėms daugelyje šalių. Siuntiniai, kurie, anot Užsienio reikalų ministerijos, buvo išsiųsti  iš vienos Europos šalies, atkeliavo į ambasadas Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje ir į konsulatus Italijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį pareiškė, kad šalies diplomatai toliau dirba nebodami incidentų.
 Šaltiniai: rusų okupantai turi naują planą ZaporižiojeOkupantai iš Rusijos pasirengę palikti Zaporižios branduolinę elektrinę, tačiau kol kas iš visos Zaporižios srities trauktis neketina, skelbia „Meduza“, remdamasi Kremliui artimais šaltiniais.Anot leidinio pašnekovo, Maskvos planas – perduoti Zaporižios branduolinę jėgainę Ukrainos arba TATENA kontrolei. Tai patvirtina ir dar vienas Rusijos valdžiai artimas šaltinis.Rusijos valdžia viešai neigė kalbas, kad svarsto patraukti savo pajėgas iš Zaporižios branduolinės elektrinės.2022 metų spalio 5 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „įsaką“ dėl jėgainės perdavimo Rusijos atsakomybėn ir federalinės unitarinės bendrovės „Zaporižskaja AES“ įkūrimo.TATENA ir toliau pasisako už saugumo zonos aplink jėgainę įkūrimą ir šiuo klausimu derasi tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Gruodžio 2 dieną organizacijos vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad sprendimas, užtikrinsiantis jėgainės saugumą, „gali būti rastas iki metų pabaigos“.Anot „Meduza“ šaltinių, mainais už pajėgų išvedimą iš branduolinės jėgainės Rusijos valdžia tikisi gauti nepertraukiamo naftos ir dujų tranzito Ukrainos teritorija garantijų. Taip pat teigiama, kad Kremliuje ir Rusijos vyriausybėje „ruošiamasi susitarimui“.„Pumpuoti ir parduoti (dujas ir naftą) labai svarbu Rusijos biudžetui“, – teigia anonimu panoręs išlikti leidinio šaltinis.Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Meduzai“ paneigė tokio susitarimo dėl Zaporižios branduolinės jėgainės galimybę.
Ukraina: į Rusiją priverstinai deportuota per 11,5 mln. žmonių Nuo plataus masto karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją priverstinai deportuota daugiau kaip 11,5 mln. žmonių.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai penktadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų viceministrė Kateryna Pavličenko.Pasak jos, kol Vakaruose ukrainiečiai pabėgėliai sulaukia paramos, Rusija, taip pat dengdamasi tariama pagalba, Ukrainos žmones priverstinai deportuoja. Viceministrė pridūrė, kad ukrainiečiai per prievartą vežami ne tik į Rusiją, tačiau ir į Baltarusiją.K. Pavličenko pabrėžė, kad tai yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, ir nurodė, kad Kyjivas kelia šį klausimą visais lygmenimis.
Podoliakas: derybos su Putinu neįmanomosRusijos diktatorius Vladimiras Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas. Svarbiausios sostinės tai jau supranta, bet Maskva šito dar nepripažįsta. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Realybė, kuri jau suvokiama svarbiausiose sostinėse, bet dar nepripažįstama Maskvoje: Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas, kadangi jis neturi savo politinės perspektyvos pačioje Rusijoje. Rusijai vienintelis šansas išlikti – „perkrauti“ elitą, kad būtų galima nurašyti „svetimas klaidas“, – parašė M. Podoliakas tviteryje.„rbc.ua“ primena, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje vis aktyviau gvildenama derybų su Rusijos prezidentu V. Putinu tema.
Orbanas teigia, kad Vengrija laikysis veto ES pagalbos Ukrainai planuiVengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai.Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, blokui ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.Interviu valstybiniam radijui premjeras Viktoras Orbanas pripažino, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad sumokėtų už būtiniausių paslaugų teikimą, tačiau pabrėžė, kad blokuos ES planą dėl bendro skolinimosi paketui finansuoti.„Klausimas yra kaip padėti Ukrainai, – sakė ministras pirmininkas. – Viename pasiūlyme teigiama, kad turėtume pasinaudoti ES valstybių narių biudžetais, kartu paimti naujas paskolas ir tuos pinigus skirti Ukrainai. Mes tam nepritariame, nes nenorime, kad Europos Sąjunga taptų įsiskolinusių valstybių, o ne bendradarbiaujančių valstybių narių bendruomene.“V. Orbanas pasiūlė, kad kiekviena iš 27 ES valstybių narių iš savo biudžeto dvišaliais susitarimais teiktų pagalbą Ukrainai.„Nepriimsime kito plano, nesutiksime su juo, be mūsų jis nebus įgyvendintas“, – sakė jis.V. Orbanas anksčiau nurodė, kad Vengrija būtų pasirengusi suteikti Ukrainai 60–70 mlrd. forintų (147–171 mln. eurų) iš savo biudžeto dvišaliu susitarimu. Ši suma, anot jo, iš esmės nepakenktų Vengrijos nacionaliniams interesams.Pagalbos Ukrainai paketas yra vienas iš kelių svarbiausių ES prioritetų, kuriuos Vengrijos vyriausybė pastaraisiais mėnesiais blokuodavo arba atidėdavo. Kai kurie Briuselio pareigūnai įtaria, kad Budapeštas savo vetavimą pagalbos paketui ir nepritarimą ES patvirtinti minimalų pelno mokesčio tarifą naudoja kaip svertą, siekdamas daryti spaudimą blokui, kad šis atlaisvintų milijardinį finansavimą, kurio Vengrija negavo dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir korupcijos.
Vokietija siunčia Ukrainai šimtus elektros generatorių Vokietija siunčia į Ukrainą kelis šimtus elektros generatorių, pastarosiomis savaitėmis šalies energetikos infrastruktūrai patyrus didžiulę žalą dėl Rusijos pajėgų bombardavimo.Vokietijos Federalinė techninės pagalbos agentūra (THW) jau  pristatė beveik 150 įrenginių, dar 320 generatorių rengiami transportuoti, penktadienį paskelbė THW.Rusijos puolimas Ukrainoje pastaruoju metu, be kita ko, nukreiptas į elektros ir šilumines elektrines. Stojus šaltiems orams, daugelis Ukrainos namų laikinai arba visiškai neturi šildymo, elektros ir vandens.Dalis visiškai naujos įrangos buvo nusiųsta tiesiogiai didžiausiai Ukrainos energijos tiekėjai „Ukrenergo“ energijos tiekimui stabilizuoti, pranešė THW. Tai leido „Ukrenergo“ garantuoti laikiną energijos tiekimą svarbiems objektams.Kiti generatoriai bus gabenami į Odesą, Mykolajivą ir Chersono sritį. Dalis įrangos tinkama montuoti ant automobilių priekabų, tad gali būti naudojama labai lanksčiai.THW yra federalinės vyriausybės savanoriška civilinės saugos ir nelaimių valdymo organizacija, turinti daugiau nei 80 tūkst. savanorių. 
Ukrainos pareigūnai pareiškė įtarimus aukštam dvasininkuiUkrainos saugumo tarnyba (UST) pareiškė įtarimus Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kirovohrado vyskupijos metropolitui, kuris priklausė artimiausiai Maskvos patriarcho Kirilo aplinkai, praneša UNIAN.Pažymima, jog specialioji tarnyba surinko nepaneigiamų įrodymų, kad buvęs Kirovohrado vyskupijos vadovas varė ardomąją veiklą prieš Ukrainą.  „Vyskupas priklausė artimiausiai Maskvos patriarcho Kirilo aplinkai ir koordinavo su juo prokremliškų pažiūrų skleidimą regione. Metropolitas nuolat palaikė ryšį su Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovu ir vykdė jo nurodymus teisinti Rusijos agresiją ir dalies Ukrainos teritorijos, pavyzdžiui, Krymo autonominės respublikos, užgrobimą“, – sakoma pranešime.Nurodymai iš Maskvos buvo perduodami rašytinių cirkuliarų pavidalu, taip pat per asmeninius susitikimus Rusijos teritorijoje.„Nustatyta, kad bendruomenės cerkvėse žmonėms buvo dalijama priešiška propagandinė literatūra, kuri daugiatūkstantiniais tiražais buvo spausdinama šalies agresorės spaustuvėse. Šiose knygose rusų autoriai kėlė abejones dėl Ukrainos valstybingumo ir liaupsino Kremliaus režimą“, – pažymima pranešime.Per kratas vyskupijos teritorijoje teisėsaugininkai aptiko daug priešiškos spausdintinės medžiagos ir dokumentų, patvirtinančių susirašinėjimo su „kuratoriais“ Maskvoje faktą.UST iniciatyva atliktos nepriklausomos ekspertizės išvados rodo, kad nusikalstama metropolito veikla kelia grėsmę Ukrainos valstybės saugumui.Jam pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 161-ojo straipsnio 1-ąją dalį (Piliečių lygiateisiškumo pažeidimas dėl jų rasinės, tautinės, religinės priklausomybės, religinių įsitikinimų, neįgalumo ir pagal kitus požymius).Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad UST pareigūnai per kratas Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios cerkvėse ir vienuolynuose rado prorusiškos literatūros, milijonus grynųjų ir įtartinų Rusijos piliečių.Penktadienį UST informavo, kad kratos tęsiamos.
Putinas Vakarų veiksmus Ukrainoje vadina „destruktyviais“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Vakarų veiksmus Ukrainoje pavadino „destruktyviais“. Anot agentūros TASS, kuri remiasi Kremliaus spaudos tarnyba, V. Putinas pabrėžė, kaip pražūtinga yra pumpuoti į Ukrainą vakarietiškus ginklus.Kremlius atkreipė dėmesį į tai, kad dėl to, o taip pat dėl plačios politinės ir finansinės paramos Ukrainai Kyjivas kategoriškai atmeta derybas.Tai buvo pirmasis O. Scholzo pokalbis telefonu su V. Putinu nuo rugsėjo vidurio.
Ukrainos ambasadoms mažiausiai penkiose šalyse – šiurpą keliantys siuntiniaiUkrainos ambasados ​​ir konsulatai mažiausiais penkiose šalyse gavo paketų, kuriuose aptikti šiurpą keliantys radiniai, tarp kurių – išplėštos gyvūnų akys. Apie tai pranešė Ukrainos Užsienio reikalų ministerija.Ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad Ukrainos ambasados ​​ir konsulatai daugelyje Europos šalių gavo kruvinus paketus. Tai įvyko po to, kai Ukrainos ambasadoje Madride sprogo vokas.Kiek anksčiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigė, kad už sprogimą Ukrainos ambasados Madride teritorijoje ir Ispanijoje siuntinėjamus pavojingus laiškus yra atsakinga Rusija.
Vokietija perduos Ukrainai dar septynias „Gepard“ sistemas Vokietija perduos Ukrainai dar septynis priešlėktuvinius tankus „Gepard“. Septyni tankai, kurie iš tikrųjų jau buvo numatyti atiduoti į metalo laužą, šiuo metu remontuojami Miuncheno ginkluotės koncerne „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW). Jie Ukrainą turėtų pasiekti pavasarį, penktadienį rašo vokiečių žurnalas „Spiegel“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.30 jau naudojamų „Gepard“ tankų, Ukrainos duomenimis, pasirodė esantys labai efektyvūs ir patikimi kovoje su rusų pajėgomis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį patvirtino, kokia svarbi yra parama Ukrainai atremiant rusų raketas.Vokietijos vyriausybės komentaro gauti kol kas nepavyko. Tačiau vyriausybės atstovas jau lapkričio pabaigoje pareiškė, kad Ukraina gaus iš Vokietijos daugiau tankų.
Kremlius atmeta Bideno sąlygas dėl derybų su Ukraina Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno sąlygas dėl derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas J. Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.„Specialioji karinė operacija tęsiasi“, – sakė D. Peskovas, vartodamas Kremliaus terminą, kuriuo vadinamas karas Ukrainoje.J. Bidenas ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu E. Macronu pareiškė, kad būtų pasirengęs susitikti su V. Putinu, bet tik tuo atveju, „jei jis ieškos būdo, kaip užbaigti karą“.
TATENA sprendimo dėl Zaporižios AE tikisi iki metų pabaigos Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks susitarti dėl apsaugos zonos apie Rusijos dalinių okupuotą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose. „Mano pareiga yra kiek įmanoma greičiau rasti sprendimą, – Italijos laikraščiui „La Repubblica“ sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis. – Aš tikiuosi, kad tai pavyks iki metų galo.“Didžiausios Europos branduolinės jėgainės teritorija yra vis apšaudoma - kyla branduolinės katastrofos pavojus. Dėl to TATENA ir Ukraina jau seniai reikalauja apsaugos zonos aplink elektrinę. „Mūsų tikslas yra išvengti branduolinės nelaimės, o ne sukurti vienai ar kitai šaliai palankę karinę situaciją“, – pabrėžė R. Grossis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Italijos vyriausybė pritarė ginklų siuntimui į Ukrainą iki 2023 metų pabaigos Naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė ketvirtadienį priėmė nutarimą, pagal kurį per visus 2023 metus bus siunčiami ginklai Ukrainai ir toliau bus tęsiama ankstesnės administracijos paramos Kyjivui politika.Nutarimu iki 2023 metų gruodžio 31 dienos pratęsiamas dabar galiojantis sprendimas „perduoti karines priemones, medžiagas ir įrangą Ukrainos valdžios institucijoms“, teigiama vyriausybės pranešime.Nuo pat atėjimo į valdžią spalio mėnesį ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ne kartą išreiškė paramą Kyjivui, kartu pabrėždama Atlanto aljanso svarbą.Savo pirmojoje kalboje parlamente „Italijos brolių“ partijos lyderė pažadėjo „ir toliau būti patikima NATO partnere remiant Ukrainą“.Jos pirmtakas Mario Draghis buvo tvirtas Kyjivo rėmėjas, tačiau ginklų siuntimo Ukrainai klausimas suskaldė didžiausią jo koalicinės vyriausybės partiją parlamente – Penkių žvaigždučių judėjimą.Ši trintis lėmė pirmalaikius rinkimus, kurie atvedė G. Meloni į valdžią.Dabar parlamentas turi per 60 dienų balsuoti už tai, kad šis nutarimas virstų įstatymu.
Rusija teigia išbandžiusi naują oro gynybos sistemos raketąRusija penktadienį išbandė naują priešraketinės gynybos sistemos raketą, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Raketa esą paleista Sary Šagano bandymų poligone Kazachstane. Ministerija pareiškė tik tiek, kad bandymas buvo sėkmingas, tačiau detalių nepateikė.
Ukrainos gynybos ministras: už laiškų su sprogmenimis Ispanijoje stovi RusijaUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad už sprogimą Ukrainos ambasados Madride teritorijoje ir Ispanijoje siuntinėjamus pavojingus laiškus yra atsakinga Rusija.Pasak ministro, ketvirtadienį kalbėjusio bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles, Rusija naudoja teroristines priemones norėdama pasėti baimę.„Pasaulis pradeda pripažinti, kad tai – valstybė teroristė... Teroras nepaiso sienų... Ministrė papasakojo apie laiškus su sprogmenimis, jau gaunamus Ispanijoje – jie (rusai) naudoja teroristines priemones, kad pasėtų baimę. Jie bando nutraukti vandens tiekimą Ukrainoje, elektrą, kad mes būtume šaltyje ir tamsoje. Vadinasi, tai iššūkis visam pasauliui“, – sakė O. Reznikovas.Vienas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas trečiadienį buvo nesunkiai sužeistas, kai tikrindamas atplėšė su paštu atėjusį laišką, kuriame buvo bomba. Trečiadienio vakarą kitas paketas su bomba buvo aptiktas ginklų gamykloje Ispanijos šiaurėje esančiame Saragosos mieste. Šioje gamykloje gaminami tokie granatsvaidžiai, kokius Ispanija siunčia Ukrainai.Ketvirtadienį taip pat pranešta, kad Ispanijos policija tiria laišką su numanomu sprogmenimi, anksti ketvirtadienį atsiųstą į oro pajėgų bazę netoli Madrido, ir kad Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas praėjusią savaitę irgi gavo laišką su sprogmeniu.Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį per telemaratoną sakė, kad trims šalies diplomatinėms atstovybėms užsienyje buvo atsiųsti laiškai, permirkę kažkokiu raudonu skysčiu.„Trys Ukrainos atstovybės gavo laiškus. Vokuose buvo simbolinis grasinimas Ukrainai: visi vokai... buvo permirkę raudonu skysčiu“, – sakė jis ir nurodė, kad tai akivaizdžiai yra „Ukrainos ir ukrainiečių diplomatų bauginimas“.Pasak D. Kulebos, Užsienio reikalų ministerija turi padaryti pareiškimą šiuo klausimu.
Ekspertai: rusų pajėgų judėjimas Zaporižioje gali rodyti, kad jos nepajėgia ginti visos fronto linijos Rusijos pajėgų judėjimas Zaporižios srityje gali rodyti, kad daliniai dėl aktyvėjančių Ukrainos atakų nepajėgia ginti kritinių teritorijų. Apie tai rašo JAV Karo studijų centras, remdamasis Ukrainos generaliniu štabu.Šiais duomenimis, Rusijos pajėgos jau atitraukė arba šiuo metu atitraukia savo personalą iš Polohų, Mychailivkos ir Inženernės. „Pasitraukimas iš kritinių pozicijų gali rodyti, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos negali ginti visos fronto linijos Zaporižios srityje ir sprendžia, kur sukoncentruoti savo jėgas“, – rašo institutas.
Rusija raketomis smogė energetikos infrastruktūrai Ukrainos Zaporižios miesteRusija praėjusią naktį raketomis smogė pramonės ir energetikos infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.„Tikslas buvo sugriauti srities centro pramonės ir energetikos infrastruktūrą. Kilo gaisras. Esamais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad gaisras buvo greit užgesintas.Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas sakė, kad per apšaudymą užsidegė vieno infrastruktūros objekto pastatas, dėl sprogimo išdužo aplinkinių namų langai, be to, viename srities kaime priešas smogė administraciniam pastatui.Rusijos kariuomenė kontroliuoja daugiau kaip pusę Zaporižios srities, įskaitant Enerhodarą, kur yra Zaporižios atominė elektrinė – didžiausia Europoje.Rusai reguliariai apšaudo ukrainiečių kontroliuojamą srities dalį.Lapkričio 27 dieną ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas sakė, kad rusų pajėgos galbūt rengiasi atsitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos. https://twitter.com/nexta_tv/status/1598570870909423616
Ukrainai – Bideno ir Macrono pažadasJAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą.Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.Bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje antrą E. Macrono valstybinio vizito dieną, abu lyderiai akcentavo savo troškimą sudaryti galingą transatlantinį aljansą, kuris remtų demokratiją ir duotų atkirtį Rusijai bei Kinijai.Ukrainos klausimu J. Bidenas sakė: „Vėl patvirtiname, kad Prancūzija ir Jungtinės Valstijos drauge, su visais mūsų sąjungininkais NATO, Europos Sąjunga ir G-7, kaip visada tvirtai stoja prieš žiaurų Rusijos karą.“JAV prezidentas taip pat sakė, kad yra pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, tačiau tik tuo atveju, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.Tai kol kas akivaizdžiausia J. Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V. Putinu, bet E. Macronas sakė, jog abu jie sutarė, kad „mes niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“.
Suomijos premjerė: karas Ukrainoje rodo, kad Europa „nepakankamai stipri“ Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą.Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija.„Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri. Be Jungtinių Valstijų būtume bėdoje“, – sakė S. Marin strateginių studijų centre „Lowy Institute“ Sidnėjuje.Ji tvirtino, kad Ukrainai privalu suteikti „visa, ko reikia“ karui laimėti, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos vaidina svarbiausią vaidmenį tiekiant Kyjivui ginklus, lėšas ir humanitarinę pagalbą.„Turime... taip pat stiprinti šiuos pajėgumus kalbant apie Europos gynybą, Europos gynybos pramonę, užtikrinti, kad galėtume dorotis įvairiose situacijose“, – sakė ji.Suomija prieš 105 metus pasiekė nepriklausomybę nuo Rusijos ir padarė didelių nuostolių įsiveržusiai sovietų kariuomenei, nors suomių pajėgos buvo daug mažesnės.37 metų premjerė pasmerkė Europos Sąjungos politiką, kai būdavo akcentuojama bendravimo su V. Putinu svarba, ir sakė, kad Bendrijai vertėjo klausytis šalių narių, kažkada priklausiusių sovietiniam blokui.2004 metais įstojusios į ES tokios šalys kaip Estija ir Lenkija ragino kitas Bendrijos nares užimti griežtesnę poziciją V. Putino atžvilgiu, tačiau Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija buvo glaudesnių ekonominių ryšių su Maskva šalininkės.„Mums reikėjo daug greičiau paklausyti savo draugų“ Baltijos šalyse ir Lenkijoje, sakė S. Marin.„Ilgą laiką Europa Rusijos atžvilgiu kūrė strategiją stiprinti mūsų ekonominius ryšius, pirkti iš Rusijos energiją... Manėme, kad tai užkirs kelią karui“, – kalbėjo Suomijos premjerė.Pasak jos, šis metodas „pasirodė esąs visiškai klaidingas“.„Jiems nerūpi ekonominiai ryšiai, jiems nerūpi sankcijos. Jiems nerūpi jokie iš šių dalykų“, – pridūrė ji.
Zelenskis: Ukraina apribos su Maskva susijusias religines grupes Ukraina įves apribojimų šalies religinėms organizacijoms, palaikančioms ryšius su Rusija, ketvirtadienį savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba nurodė vyriausybei pasiūlyti [parlamentui] įstatymo projektą dėl religinių organizacijų, palaikančių ryšius su įtakos centrais Rusijoje, veiklos Ukrainoje uždraudimo“, – sakė V. Zelenskis.„Nacionalinio saugumo pareigūnai turėtų stiprinti priemones Rusijos specialiųjų tarybų ardomajai veiklai Ukrainos religinėje erdvėje išaiškinti ir neutralizuoti“, – pabrėžė ukrainiečių prezidentas.Ukraina dvasinėje plotmėje Rusijos buvo vadovaujama bent nuo XVII amžiaus, tačiau Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dalis 2019 metais nutraukė santykius su Maskva dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Donbase.Gegužės mėnesį Maskvos remta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka dėl karo taip pat nutraukė ryšius su Rusija, žengdama istorinį pasipriešinimo jos dvasiniam autoritetui žingsnį.Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas spalio mėnesį sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl pareiškimo, kad prezidento Vladimiro Putino valdymas Rusijoje yra Dievo valia. Tai jis sakė sveikindamas rusų lyderį 70-ojo gimtadienio proga.
Podoliakas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13 000 ukrainiečių kariųNuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13 tūkst. ukrainiečių karių, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.„Turime oficialius skaičius iš Generalinio štabo... Jų diapazonas – nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. žuvusiųjų“, – ketvirtadienį Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė M. Podoliakas.Jis pridūrė, kad V. Zelenskis oficialius skaičius paskelbs, „kai ateis tinkamas momentas“.Rusijos pajėgos į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną. Birželį, kai rusai stengėsi užimti visą rytinį Luhansko regioną, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina per kovos veiksmus netenka „60–100 karių per dieną“, o dar „maždaug 500 žmonių“ per dieną sužeidžiami.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjį sakė, kad iki to momento žuvo 5 937 rusų kariai.Įtariama, kad abi šalys skelbia sumažintus savo nuostolių skaičius, kad nepakenktų savo karių kovinei dvasiai.JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley  praėjusį mėnesį sakė, kad Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. rusų karių ir kad Kyjivo pajėgos tikriausiai patyrė panašių nuostolių.Šie duomenys, kurių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti, kol kas yra tiksliausi JAV vyriausybės nurodyti skaičiai.Per karą Ukrainoje taip pat žuvo tūkstančiai civilių ukrainiečių.
Karo apžvalgininkas aiškina, kaip pasikeis pertrauka tarp Rusijos raketų smūgių Ukrainai Rusijos raketų smūgiai Ukrainai nesiliaus, tačiau pauzės tarp atakų didės, nes mažės priešo gamybos, atkūrimo ir logistikos pajėgumai.Jei dabar galime kalbėti apie dviejų savaičių pertraukas tarp smūgių, tai po kurio laiko tai bus vidutiniškai trys savaitės, „FreeDom“ eteryje sakė karinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.„Kad tokie smūgiai turėtų kokį nors poveikį, jiems reikia oro gynybos proveržio elemento. Priešlėktuvinės gynybos proveržį lemia didelis paleistų raketinių ginklų skaičius...“, – sakė ekspertas.Pasak jo, svarbiausia, kad raketų yra pakankamai, o priešlėktuvinė gynyba negali susidoroti su beveik visais paleidžiamais objektais.„Tai reiškia, kad per tokį smūgį turėtų būti paleista 70, 80, 90, 100 raketų. Norint sukaupti tokį skaičių, atgaminti, išimti iš saugyklų, susigrąžinti, nusiųsti į aerodromą, padėti ant paleidimo aikštelių – visa tai užtrunka... tam tikrą laiką... jei dabar galime kalbėti apie dviejų savaičių pertraukas tarp smūgių, tai po kurio laiko tai bus vidutiniškai trys savaitės“, – prognozavo jis.
Ukraina įvardijo, kiek jos karių jau žuvo kareNuo karo pradžios vasario 24-ąją Ukrainos kariuomenė prarado iki 13 tūkst, karių, kurie žuvo kovodami. Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas.„Mes turime oficialius generalinio štabo vertinimus, yra oficialūs vertinimai, kuriuos sako vyriausiasis vadas. Ir jie svyruoja nuo 10 000 iki 12 500–13 000 mirusiųjų. Tai reiškia, kad mes atvirai kalbame apie mirčių skaičių“, - sakė M. Podoliakas.Primenama, kad lapkričio 30 dieną Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad „Rusijos invazija į Ukrainą atnešė mirtį, niokojimą ir neapsakomas kančias“. Jos skaičiavimais, Ukrainoje žuvo „daugiau nei 20 tūkstančių civilių ir 100 tūkstančių karių“. Tačiau vėliau Europos Komisija pripažino, kad jie klydo, ir pašalino šią informaciją.„Žinoma, ponia Leyen klydo – tai akivaizdu. Todėl jie ištrynė šį vaizdo įrašą, pašalino šiuos skaičius“, - paaiškino M. Podoliakas.
Švedija suteiks Ukrainą oro gynybos sistemųUkraina iš Švedijos gaus naują „žiemos paketą“ už beveik 338 milijonų dolerių, į kurį bus įtrauktos oro gynybos sistemos, pranešta Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmygalas.Lapkričio 19 dieną gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Švedija ketina suteikti Ukrainai 3 milijardų Švedijos kronų karinės pagalbos paketą. Jis apima oro gynybos sistemas, transporto priemones, šaudmenis ir įrangą kariams.
Macronas žada nespausti Ukrainos leistis į jai nepriimtiną kompromisąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo teikti Ukrainai daugiau paramos ir pareiškė nespausiąs Kyjivo leistis į taikos derybas su Rusija, su kuriomis Ukraina nesutinka.„Niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“, – pareiškė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis rodo „tikrą pasiryžimą“ siekti taikos, pažymėjo E. Macronas ir pridūrė: „Mūsų darbas turi būti dirbti išvien su juo.“
Bidenas: esu pasiruošęs kalbėtis su Putinu, jei jis nori užbaigti karą JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje apibūdino kaip „ligą“ ir pareiškė, kad yra tik vienas racionalus būdas užbaigti karą Ukrainoje – Putinui „trauktis“ iš šalies. „Tačiau atrodo, kad jis to nedarys. Jis moka labai didelę kainą už tai, kad to nepadarė, bet jis sukelia neįtikėtinas, neįtikėtinas skerdynes civiliams Ukrainos gyventojams. Bombarduoja darželius, ligonines, vaikų namus. Tai yra liga, ką jis daro“, – sakė J. Bidenas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. J. Bidenas pridūrė, kad artimiausiu metu neketina susisiekti su V. Putinu, tačiau teigė, kad yra „pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“
Trys Ukrainos diplomatinės atstovybės gavo raudoname skystyje suvilgytus laiškusUkrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad šie incidentai buvo bandymo įbauginti Ukrainos diplomatus dalis, pranešė „Interfax Ukraine“.„Šių laiškų viduje buvo simbolinė grėsmė Ukrainai... visi vokai tuo metu, kai jie buvo gauti, buvo permirkę raudoname skystyje“, – sakė jis.Jis pridūrė: „Jei jau pradėjo pulti ambasadas... tai reiškia, kad mūsų bijo, bando mus sustabdyti“.
CNN: Rusijos daliniai daro pažangą netoli Bakhmuto, tačiau patiria didelių nuostoliųSocialinės žiniasklaidos vaizdo įrašai rodo, kad Rusijos kariai rajonuose aplink Bakhmutą, rytinėje Donecko srityje, patiria daug aukų, net kai užima tam tikrą teritoriją, ypač į pietus nuo miesto.Kai kuriuose vaizdo įrašuose, darytuose iš Ukrainos karinių bepiločių orlaivių matyti, kaip į Rusijos karius, besislepiančius duobėse ir apkasuose, yra nukreipiami iš bepiločių orlaivių numesti sprogstamieji užtaisai. Kituose vaizdo įrašuose ant žemės matyti kaime besimėtančių rusų kareivių kūnai.Rusijos pajėgos kelis mėnesius atakavo rajoną aplink Bachmutą, o pastaruoju metu į priekį išsiuntė naujai mobilizuotus, bet mažiau patyrusius dalinius.Rusijos padaliniai, įskaitant tuos, kurie yra susiję su „Vagnerio“ grupe, padarė tam tikrą pažangą, užimdami virtinę mažų kaimelių į pietus nuo miesto. Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „dėl Rusijos kariuomenės puolimo veiksmų Donecko Liaudies Respublikos Kurdiumivkos gyvenvietė buvo visiškai išlaisvinta nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių“.Gynybos ministerija anksčiau paskelbė užėmusi dar tris gyvenvietes, tačiau visos yra maži kaimai.Ukrainiečių teigimu, kovos šioje srityje tęsiasi, o per kovines misijas prie Kurdiumivkos Ukrainos pajėgos sunaikino tris šaudmenų sandėlius, vieną minosvaidžių įgulą „ir priešo darbo jėgą“.Ukrainos kariuomenė teigė, kad kovos tęsiasi daugelyje rajonų, esančių netoli Bakhmuto, tačiau nepripažino, kad prarado pozicijas.
Nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 14,5 mln. žmoniųNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 14,5 mln. ukrainiečių. Mažiausiai 11,7 mln. žmonių įvažiavo į Europos Sąjungos (ES) šalis. Tai feisbuke pranešė parlamento įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytras Lubinecas.4,7 mln. žmonių, jo duomenimis registruoti kaip vidaus pabėgėliai.
Vokietija perdavė Kijevui naują ginklų partiją„Ukrainska Pravda“ duomenimis, per pastarąsias tris dienas Ukraina iš Vokietijos gavo tris BIBER tankus, aštuonis paviršinius dronus ir 12 pasienio transporto priemonių.Ukraina taip pat gavo iš Vokietijos „Mi-24“ sraigtasparnių, 4000 miegmaišių ir atsarginių dalių 30-čia greitosios pagalbos automobilių.Be to, Berlynas paskelbė apie septynių „Gepard“ priešlėktuvinių savaeigių artilerijos ginklų ir 100 tūkstančių pirmosios pagalbos rinkinių perdavimą Ukrainai.
JAV ir Prancūzija įsipareigojo reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus UkrainojePo JAV prezidento Joe Bideno ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono susitikimo abu lyderiai įsipareigojo užtikrinti teisingumą Ukrainai.Jie teigė, kad yra tvirtai pasiryžę patraukti Rusiją atsakomybėn už „plačiai dokumentais pagrįstus žiaurumus ir karo nusikaltimus“ Ukrainoje, sakoma po susitikimo Baltuosiuose rūmuose paskelbtame pareiškime.Tai apimtų ir eilinių Rusijos karių, ir įgaliotinių, pavyzdžiui, „Wagner“ grupės, įtariamus nusikaltimus.Abi šalys taip pat pareiškė, kad visą žiemą teiks Ukrainai išteklius, įskaitant oro gynybos sistemas ir įrangą energijos tinklui remontuoti.
Kyjivo meras ragina gyventojus ruoštis visiškam elektros tiekimo pertrūkiuiKyjivo meras Vitalijus Klyčko ragina gyventojus apsirūpinti vandeniu, maisto produktais ir šiltais rūbais, jei visiškai nutrūktų elektros energijos tiekimas. Kas gali, turėtų apsvarstyti galimybę laikinai apsistoti pas draugus sostinės priemiesčiuose, sakė V. Klyčko, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Dėl Rusijos oro atakų jis kalbėjo apie pavojų, kad visiškai nutrūks elektros, vandens ir šildymo tiekimas. „Gali būti, kad temperatūra butuose ne daug skirsis nuo išorės temperatūros“, - įspėjo V. Klyčko.Kyjive šiuo metu spaudžia apie keturių laipsnių šaltukas.
Estijos URM vadovas: Rusija privalo atsakyti už visus nusikaltimus UkrainojeEstijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Lodzėje ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus.Jis pabrėžė, kad susitikime dalyvaujančios šalys turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija, kuri nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir visus pamatinius ESBO principus bei kiekvieną progą trukdo ESBO darbui, liko viena tarptautinėje arenoje.„Atsižvelgdami į Rusijos veiksmus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, privalome sukurti taisykles, kaip izoliuoti agresorių“, – pažymėjo estų diplomatijos vadovas.„Šiuo sunkiu metu privalome didinti politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai. Taip pat turime pradėti atstatymą Ukrainoje jau dabar, laukdami pergalės“, – sakė jis.„Privalome tai daryti, kol karas bus laimėtas, nes, be savo šalies ir žmonių laisvės, Ukraina taip pat kovoja už visos Europos saugumą ir už mūsų puoselėjamas vertybes“, – pažymėjo U. Reinsalu.Anot jo, ESBO susitikimo dalyviai privalo pasiųsti aiškią žinią, kad „mes neleisime Rusijai jaustis nebaudžiamai“.„Estija tvirtai palaiko poziciją, kad visi Ukrainoje įvykdytų agresijos nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui organizatoriai ir vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn ir turi būti įsteigtas tarptautinis specialus tribunolas, kuris tirtų Rusijos vadovybės agresijos nusikaltimus“, – pareiškė U. Reinsalu.
Rusai pradeda karių išvedimą iš Zaporožės regionoPranešama, kad Rusijos pajėgos pradeda karių išvedimą iš Zaporožės regiono.„Turimais duomenimis, Rusijos okupacinės pajėgos išveda atskirus dalinius ir ruošiasi evakuoti laikinai okupuotoje Zaporožės srities teritorijoje esančių gyvenviečių okupacinių administracijų personalą“, – rašoma kitoje Generalinio štabo operatyvinėje suvestinėje.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtame pranešime pažymima, kad gynybos pajėgų daliniai patvirtino, jog pastarosiomis dienomis buvo apšaudomos priešo karinės jėgos koncentracijos vietos.
Kuleba: grasinimų sulaukė dar dvi Ukrainos ambasados Trečiadienį ir ketvirtadienį grasinančius laiškus gavo dar dvi Ukrainos ambasados užsienyje, be ambasados Ispanijoje.„Tai akivaizdžiai nauja teroro forma. Labai aktyviai bendradarbiaujame su Ispanijos valdžios institucijomis, kad nustatytume, kas už to slypi. Žinoma, mes spėjame, kas už to stovi, tačiau turime susekti visą agentų ir žmonių, dalyvaujančių šioje kampanijoje, tinklą“, – „Ukrinform“ sakė A. Kuleba.
Europos Komisija ragina Ukrainai aukoti nešiojamuosius kompiuteriusEuropos Komisija ragina įmones ir gyventojus aukoti Ukrainai nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir planšetes. Ketvirtadienį Komisija kartu su Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija paskelbė apie iniciatyvą „Nešiojamieji kompiuteriai Ukrainai“.Paaukoti prietaisai bus perduoti mokykloms, ligoninėms ir institucijoms labiausiai karo paveiktuose regionuose, sakoma pranešime. Ukrainos institucijos esą nešiojamuosius kompiuterius įvardijo kaip vieną skubiausiai reikalingų prekių.Milijonai žmonių dėl karo buvo priversti palikti savo namus – jiems darbui ir mokslui būtinas internetas, teigiama iniciatyvos svetainėje. Skaičiuojama, kad dėl karo nuotoliniu būdu turi mokytis 200 000 moksleivių.
Zelenskis: Ukrainai perduota per 1,3 tūkst. karo belaisvių Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1,3 tūkst. karo belaisvių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jis tai pranešė po naujo apsikeitimo belaisviais su Rusijos ir prorusiškomis pajėgomis.„Po šiandienos apsikeitimo namo grįžo jau 1319 didvyrių“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti kelios dešimtys vyrų, laikančių Ukrainos vėliavas.„Nesustosime, kol susigrąžinsime visus mūsų žmonės“, – pabrėžė ukrainiečių lyderis.V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad namo grįžo 50 ukrainiečių.„Susigrąžiname Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus, susigrąžiname belaisvius, kurie buvo Olenivkoje ir kurie buvo sužeisti, visų pirma per mūšius Donecko, Luhansko ir Zaporižios srityse“, – parašė jis platformoje „Telegram“.Liepos mėnesį po smūgių Kremliaus pajėgų kontroliuojamam Donecko srityje Olenivkoje esančiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.Po šių įvykių Maskva pareiškė, kad Ukraina esą smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai buvo perduota 50 karo belaisvių, kuriems „nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“.Per spalį įvykusį susitikimą su Raudonojo Kryžiaus atstovais Rusija pranešė laikanti apie 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių.
Kijevo gyventojai įspėti dėl visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo ir paraginti apsirūpinti atsargomisUkrainos sostinės gyventojai raginami kaupti vandens, maisto ir šiltų drabužių atsargas tuo atveju, jei dėl Rusijos oro antskrydžių visiškai nutrūktų elektros energijos tiekimas. Rusijai atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Kijevas kenčia nuo nuolatinių elektros energijos tiekimo sutrikimų. Meras Vitalijus Kličko perspėjo, kad „nutrūkus elektros energijos tiekimui, sunaikinus infrastruktūrą ir visiškai netekus elektros, vandens tiekimo, kanalizacijos ir šilumos tiekimo“, temperatūra namuose gali staigiai nukristi.„Temperatūra butuose gali nedaug skirtis nuo lauko temperatūros“, – sakė jis saugumo forume Kijeve. 
Lenkijos prezidentas: Rusija neša agresiją, karą, skurdą ir mirtįJei Rusijos nežmoniškumą priimsime kaip normalų dalyką, leisime laimėti „Rusijos pasauliui“ („Russkij Mir“) - idėjai, kuri reiškia žiaurumą, agresiją, karą, skurdą ir mirtį, ketvirtadienį per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos posėdį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.Jis sakė, kad tebesitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą yra pirmas po Antrojo pasaulinio karo toks atviro karo aktas Europoje. „Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo susiduriame su tokiu atviru ginkluotu puolimu prieš principus, kurių visi sutarėme laikytis, kad išvengtume kito karo Europoje“, – sakė A. Duda.Jis pridūrė, kad Rusija šiandien yra „nusikalstama valstybė, kurios politika negali būti toleruojama ir kurios žodžiais negalima tikėti“.Komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos civilinės infrastruktūros naikinimą, Lenkijos prezidentas sakė, kad tarptautinė bendruomenė „neturėtų taikytis su tyčiniu civilių gyventojų naikinimu“.„Tai neturi būti vertinama kaip normalus dalykas, to negalima ignoruoti“, – kalbėjo A. Duda. Jis pabrėžė, kad Rusijos politika grindžiama „antivertybėmis, prieš kurias sutarėme sutelkti jėgas, kad sukurtume Europą (...) kurioje gerbiama asmens laisvė ir žmogaus gyvybė“.
Ukraina atleido Maskvos paskirtą atominės elektrinės vadovąKetvirtadienį Ukraina oficialiai atleido ir išdaviku pavadino Ukrainos inžinierių, Maskvos paskirtą vadovauti Rusijos okupuotai Zaporižios elektrinei, didžiausiam Europos branduoliniam objektui.Vyriausiasis jėgainės inžinierius Jurijus Černičiukas trečiadienį pareiškė, kad sutiko eiti šias pareigas, nes tai „mano nuomone, vienintelis teisingas sprendimas“. Maskvos paskirta Rusijos branduolinės energetikos operatorė „Rosenergoatom“ patvirtino jo paskyrimą.Ketvirtadienį Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ oficialiai atleido J. Černičiuką už „kolaboravimą ir išdavikišką veiklą“.„Energoatom“ vadovas Petro Kotinas sakė, kad J. Černičukas „išdavė Ukrainą“ ir „perėjo į priešo pusę“.„Užuot dėjęs visas pastangas kuo greičiau išlaisvinti jėgainę, jis nusprendė padėti rusų okupantams įteisinti nusikalstamą jos užgrobimą ir dabar ragina kitus darbuotojus daryti tą patį“, – „Telegram“ kanale sakė P. Kotinas. „Rusų okupantai vis labiau spaudžia proukrainietiškus gamyklos darbuotojus, baugina ir šantažuoja. Tačiau yra tik viena padori išeitis – laikytis! – sakė jis. – Pereidami į Rusijos struktūras tampate  tiesioginiais agresorės padėjėjais, taigi ir savo tautiečių priešais.“Rusija užgrobė Zaporižios elektrinę pietų Ukrainoje netrukus, kai vasarį įsiveržė į šalį. Jėgainė daugelį mėnesių apšaudoma, Ukraina tuo kaltina Rusiją. Jungtinių Tautų atominės energetikos agentūra lapkritį pasmerkė smūgius į elektrinės teritoriją ir ragino „nutraukti šią beprotybę“.
Macronas: derybos su Putinu vis dar įmanomosPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas invaziją į Ukrainą vadina didele Rusijos prezidento Vladimiro Putino klaida. Tačiau derybos su Kremliaus vadovus „vis dar įmanomos“, sakė jis interviu amerikiečių stočiai ABC, kuris parodytas ketvirtadienį.E. Macronas pabrėžė, kad taika Ukrainoje turi būti tvarki. „Gera taika nebus taika, primesta ukrainiečiams“, – teigė jis. Gera taika nebus ta, kuriai vidutiniu ar ilgalaikiu laikotarpiu nepritars viena iš abiejų pusių.„Manau, kad prezidentas V. Putinas, pradėdamas karą, padarė didelę klaidą“, –toliau kalbėjo E. Macronas ir paminėjo Minsko susitarimą, kuris sudarytas tarp Ukrainos ir Rusijos, kad būtų užkirstas kelias karui, „Vyko politinis ir diplomatinis procesas, kuriame dalyvavo tarptautinė bendruomenė“, – sakė E. Macronas. Tačiau V. Putinas nusprendė pulti Ukrainą, pasiremdamas neteisingu naratyvu.E. Macronas nuo antradienio vakaro su kelių dienų valstybiniu vizitu lankosi JAV.Prancūzijos prezidentas reguliariai kalbasi su V. Putinu ir prieš kelionę į JAV paskelbė, kad „ateinančiomis dienomis“ vėl ieškos kontakto su juo.
Lavrovas: Vakarai praleido šansą išvengti konflikto Rusija apkaltino JAV ir NATO dalyvaujant kare Ukrainoje. Tiekdami ginklus ir apmokydami Ukrainos karius, Vakare tiesiogiai dalyvauja konflikte, ketvirtadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Vakarai, anot S. Lavrovo, praleido šansą išvengti konflikto. NATO esą buvo plečiama „tyčia“. 1991-aisiais Aljansas turėjo 16 narių, o dabar jų yra 30. Be to, yra dar dvi kandidatės – Švedija ir Suomija.Vakarai nereagavo į pasiūlymus atsisakyti NATO plėtros ir susitarti dėl specialaus statuso Ukrainai, kalbėjo Rusijos ministras.S. Lavrovas užsipuolė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), o ypač jos stebėtojus Ukrainoje. Donecko srityje dislokuoti ESBO stebėtojai prieš prasidedant karui esą ignoravo vis dažnėjančias ukrainiečių pajėgų atakas prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje ir iš dalies net jiems padėjo. „Rasta faktų, kad ESBO dalyvavo nukreipiant ugnį į Donecką ir Luhanską“, – tvirtino S. Lavrovas. Išsiuntus stebėtojus, anot jo, aptikta atitinkamų dokumentų.ESBO nuo 2014 metų mėgino atskirti konflikto šalis Donbase ir stebėti paliaubas. Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, ji buvo priversta užbaigti savo misiją ir atitraukti stebėtojus iš karo teritorijos.S. Lavrovas tęsė kritiką, pareikšdamas, kad ESBO yra vyraujama Vakarų ir taip prarado savo, kaip tarpininkės, vaidmenį.
Visose Ukrainos srityse aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos Ketvirtadienio popietę visose Ukrainos srityse aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.Apie tai praneša stotis „Sky News“, remdamasi vietos pareigūnais.Gyventojai raginami vykti į slėptuves.Pastaruoju metu Rusija prieš taikius Ukrainos miestus nuolat rengia masines raketų atakas. Po naujausių smūgių be elektros liko milijonai šalies vartotojų.
Kuleba ragina į devintąjį ES sankcijų Rusijai paketą įtraukti šios šalies raketų gamybos pramonę Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paragino į šiuo metu rengiamą devintąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą įtraukti šios šalies raketų gamybos pramonę.D. Kuleba tviteryje parašė, kad tokį raginimą išsakė ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams Josepui Borrelliui, su kuriuo anksčiau ketvirtadienį susitiko Lenkijos Lodzės mieste vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų konferencijoje.„Padėkojau ES už tolesnę gynybinę paramą ir pabrėžiau, kad kitos ES sankcijos turėtų apimti Rusijos raketų gamybos pramonę: ji turi sustoti“, – teigė D. Kuleba. Ministras pridūrė, kad kartu su J. Borrelliu sutiko, jog prieš Ukrainą pradėtas visapusiškas karas turi reikšti „visapusišką paramą“.Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė prieš taikius Ukrainos miestus rengia masines raketų atakas, kurių metu taikosi į vietinę energetikos infrastruktūrą. Po naujausių smūgių be elektros liko milijonai šalies vartotojų.
Pušilinas skelbia, kad Donecke netrukus įvyks dar vieni karo belaisvių mainai Maskvos statytinis Ukrainos Donecko srityje Denisas Pušilinas skelbia, kad ketvirtadienį čia tarp Rusijos ir Ukrainos įvyks karo belaisvių mainai.Stotis „Sky News“ cituoja D. Pušiliną, kuris pareiškė, kad abi pusės viena kitai grąžins po 50 belaisvių, tačiau šių jo teiginių Kyjivas dar nepatvirtino.Rusija ir Ukraina nuo karo pradžios jau yra ne kartą apsikeitusios belaisviais. Per vienus didžiausių mainų Maskva išlaisvino daugiau kaip 100 ukrainiečių moterų.
Į Baltarusiją atskrido grupė Rusijos generolų, užfiksuotas ir vyriausybinis orlaivisGruodžio 1 d. rytą Baltarusijoje nusileido keleivinis lėktuvas Tu-154М, priklausantis Rusijos oro ir kosminėms pajėgoms. Lėktuvu į Minską atskrido grupė Rusijos generolų.Šią žinią paskelbė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į stebėsenos grupės „Belarusian Hajun“ pateiktą informaciją.„9.23 val. (Minsko laiku) Mačuliščų oro uoste nusileido keleivinis lėktuvas Tu-154М, priklausantis RF oro ir kosminėms pajėgoms (RA-85686), atskridęs iš Čkalovskio aerodromo. Remiantis turimomis žiniomis, į Minską orlaivis pristatė grupę Rusijos generolų“, nurodoma pranešime.Minėtina, kad propagandos kanalais informacija apie šį vizitą kol kas neplatinama. Generolai nedalyvavo ir gruodžio 1 d. rytą surengtame Baltarusijos valdančiojo režimo vadovo Aliaksandro Lukašenkos kariniame pasitarime.„Belarusian Hajun“ praneša ir apie tai, kad 11.55 val. Baltarusijos oro erdvėje buvo užfiksuotas vyriausybinis orlaivis, priklausantis RF Specialiajam skrydžių būriui. Lėktuvas turėjo nusileisti Minske. Kas konkrečiai juo skrido, kol kas neaišku.Rusų generolų į Minską buvo atskridę ir anksčiau. Jų tikslas, esą, buvo patikrinti, kaip vyksta jungtinis pasirengimas vadinamajam regioniniam pajėgų dislokavimui poligonuose. Jokios oficialios informacijos apie generolų atvykimą nebuvo pateikta ir tada.
Arestovyčius: EK pirmininkė kalbėdama apsiriko Ukrainos armijos nuostoliai kare su Rusija – valstybės paslaptis. Jų negalima skelbti, kad priešas negalėtų vertinti savo operacijų efektyvumo. O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tiesiog apsiriko kalbėdama, todėl jos pareiškimas apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius buvo „iškirptas“.Tai interviu žmogaus teisių gynėjui Markui Feiginui pareiškė Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius.Anot O. Arestovyčiaus, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolių įvardijimas suteiktų priešui daug netiesioginės informacijos, kuria remdamasis jis galėtų priimti strateginius sprendimus.„Aš neoficialiai galiu pasakyti: mūsų nuostoliai – tarp 10 tūkst. ir 20 tūkst. žuvusiųjų“, – pareiškė patarėjas.Į klausimą, ar jis žino tikslų skaičių, O. Arestovyčius atsakė: „Žinau, bet nepasakysiu.“Kaip anksčiau buvo pranešta, EK vadovė U. von der Leyen neseniai pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą jau žuvo 100 tūkst. Ukrainos kariškių ir daugiau kaip 20 tūkst. civilių.Vėliau ši vaizdo įrašo dalis buvo pašalinta ir pasirodė nauja jo versija.
Borrellis: Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymąES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį per regionines saugumo derybas pranešė, kad ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kuriomis būtų galima priversti Rusiją sumokėti už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą.J. Borrellis kalbėjo šiemetinės dviejų dienų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų konferencijos pradžioje. Konferencija vyksta Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje.„Šiandien susitiksiu su savo kolegomis užsienio reikalų ministrais... Išnagrinėsime visas teisines galimybes siekiant užtikrinti, kad Rusija sumokėtų už sugriovimus Ukrainoje“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.Jis priminė, kad nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES įšaldė Rusijos turto už beveik 20 mlrd. eurų, o dėl Vakarų sankcijų visame pasaulyje įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.„Šios atsargos yra užblokuotos. Tačiau tarp užblokavimo ir konfiskavimo yra didelis skirtumas, – sakė J. Borrellis. – Ir yra teisinės procedūros, kurias reikia išnagrinėti. Bet mūsų pasiūlymas yra pateiktas... Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą.“Lenkija šiemet rengia ministrų konferenciją, nes šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ESBO, kurios narės yra ir Rusija, ir Ukraina.Varšuva atsisakė į konferenciją įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam taikomos Europos sankcijos, dėl to sulaukė piktos Maskvos reakcijos.Rusijos delegacijai konferencijoje vadovauja jos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.ESBO buvo įkurta 1975 metais – šaltojo karo įkarštyje – siekiant plėtoti santykius tarp Vakarų ir Rytų blokų. Šiuo metu jai priklauso 57 valstybės narės, įskaitant NATO šalis ir Maskvos sąjungininkes.
Lavrovas: popiežiaus komentarai apie Rusijos etninių mažumų žiaurumus Ukrainoje yra „nekrikščioniški“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarieji popiežiaus Pranciškaus komentarai apie Rusijos etninių mažumų vykdomus žiaurumus dabartiniame kare prieš Ukrainą yra „nekrikščioniški“.„Popiežius Pranciškus ragina derėtis, tačiau neseniai išsakė visiškai nesuprantamus ir nekrikščioniškus komentarus, kuriuose dvi Rusijos tautybes priskyrė kažkokiai kategorijai, iš kurios priešiškų veiksmų metu galima tikėtis žiaurumų“, – tvirtino S. Lavrovas. Jis pridūrė, kad tai esą nėra palanku Šventajam Sostui.Katalikų Bažnyčios vadovas pirmadienį pasirodžiusiame interviu sakė, kad Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą žiauriausi yra „ne rusiškų tradicijų“ žmonės, o tokių etninių mažumų, kaip čečėnai ir buriatai, atstovai.Po šių popiežiaus komentarų Rusijos ambasadorius Vatikane pateikė oficialų skundą.Maskva yra sulaukusi kaltinimų, kad po dalinės mobilizacijos į karą Ukrainoje pasiuntė neproporcingą skaičių etninių mažumų iš Sibiro ir Kaukazo atstovų. Kremliaus kritikai tvirtina, kad tokių žmonių Ukrainoje žūsta gerokai daugiau nei etninių rusų. Tačiau kritikai pabrėžia, kad mažumos įtariamos vykdžius žiaurumus, pavyzdžiui, Kyjivo priemiestyje Bučoje.
Kremlius: specialus tribunolas nebūtų teisėtasKremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks tribunolas, įsteigtas siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už galimus Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, nebūtų teisėtas ir Maskva jo nepripažintų. Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, kad bandys sudaryti tokį teismą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė įkurti „specializuotą teismą“, kuris teistų Rusijos aukšto rango pareigūnus už karą Ukrainoje.„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siūlome įkurti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą Rusijos agresijos nusikaltimui tirti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka“, – vaizdo pareiškime sakė U. von der Leyen.„Mėginimai įsteigti kažkokius tribunolus neturės jokio teisėtumo, jiems nepritarsime ir juos pasmerksime“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Trečiadienį Kyjivas sveikino ES raginimą įsteigti „specializuotą teismą“, sakė Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Ukraina nuo pat karo pradžios siekia tokio specializuoto tribunolo; jos prezidentas V. Zelenskis tvirtina, kad Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už savo žiaurius nusikaltimus.
Operatorė: 40 proc. Ukrainos elektros tinklo vis dar pažeista Beveik pusė Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti, ketvirtadienį pranešė privatus operatorius, praėjus savaitei po naujausių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių.„Rusija teroristinėmis raketų atakomis sunaikino 40 proc. Ukrainos energetikos sistemos. Žuvo ir buvo sužeista dešimtys energetikos sektoriaus darbuotojų“, – sakoma bendrovės DTEK pranešime socialinėje žiniasklaidoje.Patyrusi žeminančių karinių pralaimėjimų, Rusija spalio mėnesį pradėjo atakuoti Ukrainos energetikos objektus, padarydama didelės žalos ir sukeldama elektros energijos trūkumą.Praėjusią savaitę dėl naujausios masinių smūgių serijos į šiuos objektus ištisi Ukrainos regionai nugrimzdo į šaltį ir tamsą.„Elektros inžinieriai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad stabilizuotų energijos tiekimo padėtį“, – sakė bendrovė, pridurdama, kad jos techninės komandos dirba „dieną ir naktį“, kad kuo greičiau sutvarkytų infrastruktūrą.Valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje per gaisrus žuvo devyni žmonės, nes ukrainiečiai priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė, kad besitęsiantys Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai sukėlė „visuotinę humanitarinę krizę visoje Ukrainoje“.„Tačiau tokios strategijos (sukelti humanitarinę krizę – red.) veiksmingumas greičiausiai jau sumenkęs, nes Rusija išnaudojo didelę dalį savo tinkamų raketų prieš taktinius taikinius“, – sakoma ministerijos pranešime.
Ukrainos pareigūnas: Luhansko srityje okupantai kasdien sugauna iki 50 rusų dezertyrų Fiksuojamas iš pozicijų Luhansko srityje sprunkančių rusų kareivių srauto didėjimas, kasdien sulaikoma iki 50 dezertyrų.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.„Rusijos specialiosios tarnybos konstatuoja, kad daugėja dezertyrų iš okupacinės kariuomenės. Savavališkai palikę pozicijas laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje, jie mėgina kirsti sieną ir išvykti į Rusiją. Gautais duomenimis, kasdien sulaikoma iki 50 šios kategorijos rusų kariškių“, – pareiškė pareigūnas.„rbc.ua“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, Rusijos vadovybė ruošiasi dar vienai mobilizacijos bangai ateinančių metų pradžioje.
ES ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir padėti užbaigti karą UkrainojePekine vykusiose Europos Sąjungos ir Kinijos vadovų derybose ES dar kartą paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir padėti užbaigti karą Ukrainoje.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis Kinijos sostinėje susitiko su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu, o derybų centre buvo geopolitika.Xi perspėjo dėl karo Ukrainoje eskalavimo ir išplitimo. Pasak valstybinės televizijos, Xi sakė, kad reikia kontroliuoti „krizės išplitimo padarinius“ ir kad būtinos taikos derybos.Kinija nori „ir toliau savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį“, sakė jis.Pasak šaltinių Europoje, Xi ir Ch. Michelis pabrėžė, kad „branduoliniai grasinimai yra neatsakingi ir labai pavojingi“.Ch. Michelis savo ruožtu pareiškė, kad ES tikisi, jog Kinija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, paveiks Rusiją, kad ši laikytųsi JT Chartijos ir padėtų „nutraukti žiaurų Rusijos vykdomą Ukrainos naikinimą ir okupaciją“, pranešė ES atstovas spaudai.Kinija iki šiol nekritikavo Rusijos invazijos į Ukrainą, o veikiau palaikė prezidentą Vladimirą Putiną. Nors būta ženklų, kad Pekinas silpnina savo paramą Kremliui, vis dėlto abiejų šalių diplomatiniai ryšiai tebėra tvirti.Kita vertus, tikėtasi, kad įtempti Kinijos ir ES santykiai bus pagrindinė Pekine vyksiančių derybų dalis.Pastaruoju metu dvišaliai santykiai pastebimai pablogėjo: iš dalies dėl karo Ukrainoje priežasčių, taip pat dėl Kinijos grasinimų Taivanui, žmogaus teisių pažeidimų, mažumų persekiojimo Sindziange ir Tibete, Kinijos sankcijų ES politikams.Xi sakė, kad Pekinas „priešinasi visoms „naujojo šaltojo karo“ formoms“, pranešė valstybinė televizija.Neminėdamas jokių konkrečių klausimų, Xi sakė, kad svarbu „nesikišti į vieni kitų vidaus reikalus“ – dažnai kartojama frazė, rodanti, kad kitos šalys neturėtų kištis į tokius klausimus kaip Taivanas, kurį Pekinas laiko atsiskyrusia savo teritorijos dalimi.
Zaporižioje imtasi avarinių elektros išjungimųPietų Ukrainos Zaporižios srityje ketvirtadienį imtasi avarinių elektros energijos išjungimų, pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“, kuria remiasi CNN.Operatorės pranešime nurodoma, kad toks žingsnis žengtas dėl srityje „gerokai viršyto“ elektros suvartojimo limito. „Ukrenergo“ pridūrė, kad tiekimas bus atkurtas, kai „vartojimas stabilizuosis“.Ketvirtadienio rytą CNN taip pat skelbė, kad elektros tiekimas sutriko ir Chersono mieste. To paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius „Telegram“ parašė, kad miesto „elektros tinkluose dingo įtampa“.Elektros energijos tiekimo sutrikimai Ukrainoje fiksuojami dėl nesiliaujančių Rusijos kariuomenės raketų atakų. Pastaroji masinė raketų salvė paleista praėjusį trečiadienį – tada į kritinę infrastruktūrą visoje šalyje skriejo kelios dešimtys Rusijos sviedinių.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 441 vaikas Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 441 vaikas, o dar 852 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (424), Charkivo (266) ir Kyjivo (117) srityse.Trečiadienį okupantai apšaudė Sumų srities Bilopilios miestą, žuvo 15 metų paauglys.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 719 mokyklų, iš jų 332 visiškai sugriautos.
Ukraina: per parą sunaikinta dar 560 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo vasario 24 d. iki gruodžio 1 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 89 440 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 915 tankų, 5 877 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 904 artilerijos sistemų, 395 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 210 oro gynybos priemonių, 280 lėktuvų, 261 sraigtasparnio, 1 562 dronų, 531 sparnuotosios raketos, 16 laivų, 4 441 automobilio, 163 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai. 
Analitikai: rusų okupantai vėl pakliuvo į spąstusKruvini mūšiai už Bachmutą tęsiasi, Ukrainos ginkluotosios pajėgos priešinasi rusų okupantams, tačiau jie desperatiškai siekia pergalės. Tiesa, okupantai nesupranta, kad vėl pakliuvo į spąstus.Karo studijų instituto (ISW) darbuotojai paaiškino tokių ilgai trunkančių ir žiaurių mūšių už Bachmutą prasmę. Analitikų manymu, rusai nedaro išvadų iš anksčiau padarytų klaidų.„Rusijos pastangos užimti Bachmutą rodo, kad rusų pajėgos nepasimokė iš ankstesnių kampanijų, orientuotų į ribotos operatyvinės ar strateginės reikšmės tikslus, kurių metu patyrė didelių nuostolių. Nuo gegužės mėnesio pabaigos Rusijos armija nuolatos eikvoja kovines pajėgas, siųsdama jas į nedideles gyvenvietes aplink Bachmutą. Per pastaruosius šešis mėnesius jie pasistūmėjo vos po keletą kilometrų“, – nurodė ekspertai.ISW analitikai taip pat sakė, kad okupantų bandymai pulti Bachmutą baigėsi tik tuo, kad Rusijos Federacijos (RF) gyvosios jėgos ir technikos skaičius vis mažėja. Be to, rusų pajėgos neretai užspaudžiamos nedidelėse gyvenvietėse.„Šis operacijų planas labai primena ankstesnius rusų bandymus užimti Sjevjerodonecką ir Lysyčanską karo pradžioje. ISW vertinimu, šių metų birželio ir liepos mėnesiais Ukrainos pajėgos faktiškai leido rusams sutelkti pastangas link Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, dviejų miestų, esančių netoli Luhansko srities administracinės sienos ir pasižyminčių ribota operatyvine ir strategine reikšme, kad dar labiau nualintų Rusijos pajėgas, praradusias daug karių ir technikos ne vieną mėnesį trukusiuose nuožmiuose mūšiuose“, – mano analitikai.Viena vertus, RF visgi užėmė Lysyčanską ir Sjevjerodonecką ir beveik pasiekė Luhansko srities administracinę sieną. Kita vertus, kaip pastebėjo ISW, tokia rusų taktinė pergalė davė tik nežymų operatyvinį poveikį, juk po to okupantai nesugebėjo ženkliai pasistūmėti į priekį.
Ukraina: okupantai jau išnaudojo iranietiškus dronusUkrainos karinių oro pajėgų štabo atstovas spaudai Jurijus Ignatas paaiškino, kodėl jau beveik dvi savaites okupacinės rusų pajėgos neatakuoja Ukrainos teritorijos iš Irano įsigytais bepiločiais orlaiviais.„Jau dvi savaites, o gal ir ilgiau, neteko pastebėti iranietiškų dronų. Veikiausiai galų gale pasibaigė pirmoji [Rusijai] pristatyta partija. Atakuojant Ukrainą jau panaudota daugiau nei 400 to tipo bepiločių, turiu omenyje „Shahed-136“. 340 iš jų (šis skaičius apytikslis) buvo likviduoti priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Remiantis gauta informacija, iš viso Rusija užsakė maždaug 1 740 tokių dronų“, – sakė J. Ignatas kalbėdamas naujienų laidos eteryje.J. Ignatas mano, kad dabar Rusija neturi galimybių gauti daugiau iranietiškų dronų.„Gali būti, kad vyksta kažkokie politinio pobūdžio procesai, juk situacija Artimuosiuose Rytuose taip pat nėra paprasta. Iranas yra atsidūręs labai sudėtingose aplinkybėse, todėl įtaką gali daryti ir kitos šalys“, – atkreipė dėmesį J. Ignatas.
Ukrainoje jau veikia apie 5 tūkst. „nenugalimumo punktų“Dėl Rusijos kariuomenės smūgių Ukrainos energetikos objektams visoje šalies teritorijoje atidaromi „nenugalimumo punktai“.Kaip pranešė ketvirtadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka, šalyje jau veikia beveik 5 tūkst. „nenugalimumo punktų“, ir šis skaičius kasdien didėja.„Jau beveik 5 000 „nenugalimumo punktų“ pasirengę šildyti mūsų piliečius... „Nenugalimumo punktai“ – tai valdžios paruoštos vietos, kur yra generatoriai, internetas, taip pat arbatos, kavos, vaistinėlė, vietų poilsiui. Atsakingo verslo „nenugalimumo punktuose“ galima įkrauti telefonus“, - pareiškė K. Tymošenka.„rbc.ua“ primena, kad „nenugalimumo punktai“ atidaromi mokyklose, sričių ir rajonų karinių administracijų bei vietos savivaldos institucijų patalpose. Juose vienu metu trumpam gali prisiglausti nuo 40 iki 500 žmonių.Ilgam išjungus elektros energiją, “nenugalimumo punktai“ taps saugumo, stabilumo ir šilumos salelėmis, kurios funkcionuos kiaurą parą.
Zelenskis padėkojo Vokietijos parlamentui už Holodomoro pripažinimą genociduUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vokietijos Bundestagui už sprendimą prieš 90 metų Ukrainoje tyčia sukeltą badą pripažinti genocidu.„Tai sprendimas už teisingumą, už tiesą, – sakė V. Zelenskis trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. – Ir tai labai svarbus signalas daugeliui kitų pasaulio šalių, kad Rusijos revanšizmui nepavyks perrašyti istorijos“.Vokietijos įstatymų leidėjai kiek anksčiau pritarė bendram vyriausybės ir pagrindinės opozicinės partijos pasiūlymui, kuriame minėtas įvykis apibūdinamas kaip „nusikaltimas žmonijai“.Per diktatoriaus Josifo Stalino sukeltą badą sovietinėje Ukrainoje iš bado mirė apie 4 mln. žmonių. „Holodomoras“, t. y. masinės mirtys iš bado, kilo dėl to, kad šalies vadovybė siekė kontroliuoti Ukrainos – grūdus auginančios šalies, kuriai buvo taikomos nepagrįstai didelės grūdų kvotos, – gyventojus.Dauguma parlamento narių pritarė šiam sprendimui. Vokietijos ir Ukrainos parlamentinės grupės pirmininkas Robinas Wageneris sakė: „Savo sprendimu mes kalbame apie žiaurią stalinistinio smurto tiesą – ne tam, kad reliatyvizuotume vokiečių nusikaltimus Sovietų Sąjungoje, bet kad pasimokytume iš istorinės tiesos“.Krikščionių demokratų parlamentinės grupės atstovas žmogaus teisių klausimais Michaelis Brandas taip pat užsiminė apie Vokietijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. „Mes, vokiečiai, čia turime ypatingą istorinę skolą ir atsakomybę Ukrainai“, – sakė jis.
Žiniasklaida: palydovinės nuotraukos rodo – Rusija ruošiasiPrie Saratovo esančiame Rusijos kariniame aerodrome „Engelsas-2“ pastebimas padidėjęs aktyvumas. Tad dar viena Rusijos oro ataka prieš Ukrainą, matyt, yra neišvengiama, rašo Vokietijos leidinys „Spiegel“.Aerodromo palydovinėse nuotraukose, kurias paskelbė kompanijos „Maxar Technologies“ ir „Planet Labs“, matyti beveik dvi dešimtys tolimojo nuotolio bombonešių Tu-95 ir Tu-160.Jose taip pat užfiksuoti degalų pilstymo įrenginiai, dėžės su šaudmenimis, transporto priemonės ir remonto medžiagos.Be to, kilimo ir tūpimo take stovi daug didelių krovininių orlaivių. Taip pat matyti vežimėliai, naudojami sparnuotosioms raketoms Ch-55 ir Ch-101 gabenti.Analitikų nuomone, didelis bombonešių skaičius ant kilimo ir tūpimo tako yra „karo veiksmų aktyvinimo, jeigu ne neišvengiamos plataus masto atakos“ ženklas.„Engelsas-2“ yra viena svarbiausių Rusijos karinių oro pajėgų bazių. Čia dislokuoti du strateginių bombonešių pulkai.https://t.me/insiderUKR/46524
Žiniasklaida: pavojingą siuntą gavo ne tik Ukrainos ambasada MadrideBe Ukrainos ambasados Madride, kur trečiadienį nugriaudėjo sprogimas, siuntą su sprogstamuoju įtaisu gavo ir Ispanijos bendrovė „Instalaza“, gaminanti Ukrainai tiekiamą ginkluotę.Kaip informuoja „El Periodico“, Aragono regiono policijai ir civilinei gvardijai kompanijos atstovai pranešė gavę įtartiną paketą, panašų į tą, kuris buvo nusiųstas Ukrainos ambasadai.Į „Instalaza“ būstinę Saragosoje nuskubėjo pareigūnai. Gamyklos teritorija buvo apsupta, o transporto ir pėsčiųjų eismas aplinkinėse gatvėse nutrauktas.Specialistai sunaikino paketą kontroliuojamu sprogdinimu. Aukų ir nukentėjusiųjų nėra. Policija tiria incidento aplinkybes.Be kita ko, „Instalaza“ gamina granatsvaidžius, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja kare prieš okupantus rusus.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį per pakete buvusios bombos sprogimą buvo sužeistas Ukrainos ambasados Madride darbuotojas.
Ukrainos teigimu, per gaisrus žuvo devyni žmonės, o nelaimingų atsitikimų daugėjaPer pastarąją parą Ukrainoje per gaisrus žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai yra priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių. Per kelias pastarąsias savaites surengti Maskvos oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti griebtis avarinių generatorių ir dujų balionų naudojimo.Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“, pranešė šalies valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.Per pastarąją parą per daugiau kaip 130 gaisrų žuvo devyni žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, sakoma pranešime.„Padaugėjo gaisrų ir sprogimų daugiaaukščiuose ir privačiuose namuose“, – priduriama jame.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A. Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.
Pentagonas pasirašė sutartį dėl NASAMS gamybos UkrainaiJAV Gynybos departamentas pasirašė 1,2 mlrd. USD vertės sutartį. Kaip rašoma departamento svetainėje, Pentagonas pasirašė sutartį su „Raytheon Technologies Co“ (RTX.N). Planuojama pagaminti šešias oro gynybos sistemas.„Darbai bus atliekami Tewkesbury, Masačusetso valstijoje, numatoma baigti 2025 m. lapkričio 28 d.“, – sakoma Pentagono pranešime.
Zelenskis kviečia Muską į UkrainąPrezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjo Elono Musko pareiškimus dėl karo Ukrainoje, pabrėžė, kad norint suprasti, ką Rusija padarė Ukrainoje, reikia atvykti ir viską pamatyti savo akimis.„Nuo pat pilnos invazijos pradžios mes tikrai palaikėme ryšį, ir aš asmeniškai, su Elonu Musku. Mums buvo labai svarbu, kad neprarastume bendruomenės, kuri atsirado okupacijos metu“, – sakė V. Zelenskis.„Vėliau kažkuriuo metu, manau, Elonas ėmė keisti savo požiūrį, ir kasdien girdėjome vienus ar kitus skirtingus skambučius. Manau, kad arba kažkas jam daro įtaką, arba jis kažkaip tai daro pats... Visada atvirai sakau: jei norite suprasti, ką Rusija čia padarė, atvažiuokite čia, į Ukrainą, ir viską pamatysite savo akimis, be žodžių. O jau po to jūs pasakysite, kaip užbaigti šį karą, kas jį pradėjo ir kada jis gali būti užbaigtas“, – pabrėžė prezidentas.
Chersono regione tęsiasi apšaudymas, žuvo 1 žmogusNeseniai išlaisvintas pietų Ukrainos Chersono miestas ir aplinkiniai miestai tebėra apšaudomi, pranešė miesto regioninė karinė administracija.„Rusijos okupantai nesiliauja apšaudyti Ukrainos kariuomenės ir vietovių vakariniame Dniepro upės krante“, – pranešė administracija „Telegram“.  Administracija ir jos vadovas Jarsolavas Januševičius įvardijo miestus, į kuriuos buvo smogta – Beryslavą, Naftohavaną, Kizomysą, Antonivką, Dariivką, Sadovę ir Zelenivką – ir kurie yra vakariniame Dniepro upės krante. Januševičius pridūrė, kad trys gyventojai buvo sužeisti, o 70 metų moteris žuvo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina NATO tiekti atsargas „taip greitai, kaip reikia“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad tęsiantis karui būtina, jog NATO skubiai tiektų Ukrainai atsargas.„Jūs turite būti su mumis ne tik tiek, kiek reikia, bet ir tiekti mums viską, ko reikia, taip greitai, kaip reikia“, – sakė D. Kuleba.Kuleba dalyvavo NATO ir Didžiojo septyneto susitikimuose Bukarešte.„Padėkojau visoms čia esančioms valstybėms, kurios pasakė, kad palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mums tai labai reikšmingas ženklas, nes anksčiau neturėjome tokios vieningos paramos šiuo klausimu“, – sakė jis.Kuleba taip pat pasidžiaugė nauja įranga.
Šaltinis: JAV svarsto galimybę pripažinti „Wagner“ teroristine organizacija JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę pripažinti Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ užsienyje veikiančia teroristine organizacija.Tai trečiadienį pranešė stotis „Sky News“, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu.„Wagner“ samdiniai kaltinami įvykdę karo nusikaltimų Afrikos šalyse ir Sirijoje. Jie dalyvauja dabartiniame Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą.Anot šaltinio, J. Bideno administracija galutinio sprendimo dar nepriėmė.Ši bendrovė jau yra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus.
JAV smerkia „barbariškus“ Rusijos smūgius Ukrainos infrastruktūrai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pasmerkė Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir pavadino juos „barbariškais“.„Per kelias pastarąsias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, milijonus žmonių palikusi šaltyje“, – pareiškė A. Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.„Tai naujieji prezidento [Vladimiro] Putino taikiniai. Jis stipriai jiems smogia. Šis brutalus elgesys su Ukrainos žmonėmis yra barbariškas.“Su Ukrainos užsienio reikalų ministru antradienį susitikę NATO sąjungininkai pažadėjo padėti Ukrainai atstatyti smarkiai apgadintą šalies elektros tinklą.A. Blinkenas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai formuoja koordinavimo grupę, kuri padės „sinchronizuoti jų paramą Ukrainos infrastruktūros atstatymui“.Kartu, pasak JAV valstybės sekretoriaus, Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai tiekia Kyjivui oro gynybos sistemas, kad būtų galima „sukurti geriausią įmanomą gynybą“.Pasak Vašingtono diplomatijos vadovo, Jungtinės Valstijos sutinka, kad Ukrainoje „reikia sąžiningos ir ilgalaikės taikos“, bet Maskvos smūgiai rodo, kad ji nėra tuo suinteresuota.„Žiaurūs Rusijos smūgiai Ukrainos civiliams yra naujausias įrodymas, kad prezidentas Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas prasminga diplomatija“, – pridūrė A. Blinkenas.
Trijų dienų vizito į Kyjivą atvyko anglikonų lyderisKenterberio arkivyskupas Justinas Welby trečiadienį atvyko į Kyjivą trijų dienų vizito, skirto „parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir bažnyčiomis“ vykstant Rusijos invazijai.Per šį „Advento vizitą“ J. Welby, aukščiausio rango dvasininkas pasaulinėje anglikonų bendruomenėje, susitiks su Ukrainos bažnyčios vadovais ir vietos krikščionimis bei dėl karo perkeltaisiais asmenimis.„The Times“ rašo, kad tai pirmasis nuo Pirmojo pasaulinio karo aukščiausio Anglijos bažnyčios arkivyskupo vizitas į aktyvaus karo zoną Europoje.„Ukrainos žmonės parodė nepaprastą drąsą neteisėtos, neteisingos ir žiaurios Rusijos invazijos akivaizdoje“, – sakoma jo pareiškime, kuriame jis paskelbė apie savo atvykimą. „Šis vizitas skirtas parodyti solidarumą su žmonėmis, kurių laukia labai sunki žiema“.J. Welby viešai kritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą, vadino vasarį pradėtą invaziją „didelio blogio aktu“.Per vizitą Kyjive jį lydi anglikonų vyskupas Europoje Robertas Innesas. Pakeliui jiedu sustojo Lenkijoje ir susitiko su ukrainiečiais pabėgėliais sostinės Varšuvos paramos migrantams centre, veikiančiame kaip paramos krizių centras. Jie taip pat susitiko su Varšuvos Romos katalikų arkivyskupu Salvatore Pennacchio, kad „išgirstų apie platų Romos katalikų bažnyčios darbą remiant ukrainiečius pabėgėlius Lenkijoje“.J. Welby sakė buvęs labai sujaudintas pabėgėlių pasakojimų. Jis teigė, kad Kyjive nekantraus sužinoti, kaip anglikonų bažnyčia ir kitos galėtų toliau remti vietos žmones.Praėjusią savaitę J. Welby lankėsi Mozambike, džihadistų siaubiamame šalies Kabo Delgado regione susitiko su išgyvenusiaisiais sukilimą.
Ukraina: Rusija rengiasi didelio masto atakoms Po smarkių pastarųjų savaičių atakų Rusijos kariuomenė daro „raketų pauzę“, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pasak jų, Maskva ją išnaudoja rengdamasi kitoms didelio masto atakoms.Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos atstovas Vadimas Skibizkis sakė, kad Rusijos kariuomenė tikrina, į kokius taikinius reikėtų nukreipti smūgius, ir vertina ankstesnių atakų poveikį.Be to, dislokavimui rengiamos naujos raketos, sakė V. Skibizkis. „Tai užtrunka.“ Pasak jo, Rusijai išnaudojus didelę dalį kovai parengtų raketų, iš saugyklų imami ir atnaujinami sovietmečiu pagaminti sviediniai. Daugelis šių senų ginklų nepasiekė taikinių arba sprogo prie jų artėdami, sakė jis.Vis dėlto Rusija naudoja ir modernias raketas iš savo strateginio rezervo. „Iš skeveldrų ir nuolaužų galime pasakyti, kad raketos buvo pagamintos šiais metais, – sakė V. Skibizkis. – Tai reiškia, kad jos keliauja į mūšio lauką tiesiai nuo konvejerio.“Nors gamybos apimtys gerokai sumažėjo lyginant su prieškariniu laikotarpiu, Rusija vis dar gamina pakankamai sparnuotųjų raketų ir ginklų, kuriuos naudoja prieš Ukrainą, apeidama sankcijas, sakė jis.
Lavrovas kaltina Vakarus tariamai pradėjus karą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Vakarus tariamai pradėjus karą prieš jo šalį ir taip padidinus „nekontroliuojamos eskalacijos“ riziką.„Kolektyvinių Vakarų prieš Rusiją pradėtas karas veikia strateginį stabilumą“, – pareiškė S. Lavrovas. Jis tvirtino, neva NATO nebėra gynybinis aljansas, o „agresorius“, tariamai pavertęs Ukrainą „placdarmu, nukreiptu prieš Rusijos interesus“. Ministras pridūrė, esą Vakarai daro spaudimą Kyjivui nenusileisti Maskvai karo lauke.S. Lavrovas aiškino, kad Rusijos saugumo doktrina numato užkirsti kelią bet kokiai branduolinių galių konfrontacijai, kuri gali lemti nekontroliuojamą eskalaciją. „Kolegos Vakaruose mėgina nukrypti nuo šios formulės“, – tikino ministras. Kartu jis ėmėsi kritikuoti NATO tariamai pradėtą „beprecedenčio ekspansionistinio globalizmo“ politiką.S. Lavrovas tokius komentarus išsakė po to, kai pastarosiomis savaitėmis Rusija keliskart pareiškė, kad yra pasirengusi sėsti prie bendro su Ukraina taikos derybų stalo, tačiau vis sulaukia neigiamo Kyjivo atsakymo. Ukraina savo ruožtu yra pabrėžusi savo pasirengimą pokalbiams, tačiau su kita Rusijos valdžia.
Chersone sulaikyti dar du įtariami kolaborantai Neseniai išlaisvintame Ukrainos Chersono mieste sulaikyti du asmenys, įtariami bendradarbiavę su okupacine miesto valdžia.Apie tai trečiadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuria remiasi „Sky News“.Anot SBU, manoma, kad abu vyrai patys pasisiūlė bendradarbiauti su okupantais rusais, kai šie kovą užėmė miestą. Turimais duomenimis, vienas iš jų dirbo policijos patruliu, o kitam buvo pavesta malšinti ukrainiečių pasipriešinimo judėjimą.Kaip tvirtinama, abu jie bandė pasislėpti, kai Rusijos pajėgos pradėjo pasitraukimą iš Chersono.Jei bus nuteisti, abiem vyrams grės laisvės atėmimo bausmės.Antradienį skelbta, kad Chersone buvo sulaikytas dar vienas įtariamas kolaborantas. Jis dirbo miesto taryboje.
Vokietijos vyriausybė suteiks Ukrainai daugiau „Gepard“ sistemų Per derybas su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Berlynas aiškiai pasakė, kad nori suteikti Ukrainai daugiau priešlėktuvinių šarvuočių „Gepard“, kad padėtų šaliai apsiginti nuo Rusijos atakų, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.Išsami informacija apie ginklų pristatymą bus paskelbta tik tada, kai ginklai bus perduoti, sakė S. Hebestreitas.Jis pridūrė, kad tankai bus perduoti ne iš Vokietijos atsargų, nes šalis nustojo gaminti šiuos tankus dar prieš 10 metų, o iš pramoninių atsargų arba iš Kataro, kuriame vokiečių „Gepard“ saugo pasaulio futbolo čempionato stadionus nuo galimų teroristinių išpuolių iš oro.Iki šiol į Ukrainą pristatyta 30 šių transporto priemonių iš ginklų gamintojos KMW atsargų.
Ukraina po sprogimo ambasadoje Madride stiprina savo pasiuntinybių apsaugąUkraina trečiadienį paskelbė, kad po sprogimo diplomatinėje atstovybėje Madride sustiprins visų savo ambasadų apsaugą.Trečiadienį ukrainiečių ambasadoje Ispanijos sostinėje sprogus laiške buvusiai bombai, buvo sužeistas vienas ambasados darbuotojas.„Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė sustiprinti visų Ukrainos ambasadų apsaugą", - socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
Ukraina teigia, kad gaisruose žuvo devyni žmonės, nelaimingų atsitikimų daugėjaPer pastarąją parą per gaisrus Ukrainoje žuvo devyni žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai. Rusijai taikantis į energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai verčiami ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.Dėl Maskvos raketų smūgių pastarosiomis savaitėmis milijonams žmonių nutrūko elektros ir vandens tiekimas, todėl daugelis priversti naudoti avarinius generatorius ir dujų balionus. Nesant elektros, padaugėjo nelaimingų atsitikimų „dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo“, pranešė šalies Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba.Pastarąją parą per daugiau nei 130 gaisrų žuvo devyni žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti, sakoma jos pranešime. „Gaisrų ir sprogimų daugiaaukščiuose ir privačiuose namuose padaugėjo“, – priduriama jame.
Rusijos armija teigia užėmusi du Rytų Ukrainos kaimus prie BachmutoRusijos kariuomenė trečiadienį pranešė užėmusi dvi Rytų Ukrainos gyvenvietes netoli Bachmuto miesto, kurį Maskva mėgina užimti nuo šios vasaros.Atnaujintoje Rusijos kariuomenės kasdienėje suvestinėje sakoma, kad Donecko srityje „po puolimo veiksmų“ Rusijos kariuomenė visiškai „išlaisvino“ Bilohorivkos ir Perše Travnios gyvenvietes.Bilohorivka yra už 25 km į šiaurę nuo Bachmuto. Perše Travnia, ukrainietiškai – Ozarianyvka, yra už 20 kilometrų į pietus. Apie šiuos nedidelius laimėjimus pranešama Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trokštančioms pergalės po pasitraukimo iš Chersono ir Charkivo, atiduodant visas jėgas mūšyje dėl Bachmuto.Bachmutas, kadaise garsėjęs vynuogynais ir druskos kasyklomis, vadinamas „mėsmale“ dėl ten vykstančio žiauraus apkasų karo, artilerijos dvikovų ir susirėmimų fronto linijoje aplink miestą.Manoma, kad šioje srityje už Maskvą kovoja rusų samdiniai, mobilizuoti kaliniai ir kiti naujai  mobilizuotieji.Ukrainos prezidentūra trečiadienį pranešė, kad dėl apšaudymo mieste nutrūko dujų ir elektros tiekimas, neveikia ryšiai.Karo studijų instituto teigimu, „Rusijos pajėgos lapkričio 29 d. pasiekė nežymių laimėjimų aplink Bachmutą, tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo tokiu tempu, apie kokį praneša Rusijos šaltiniai“.
Ukrainos energetikos ministras: situacija elektros tiekimo srityje gerėja kasdienUkrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka teigia, kad situacija elektros tiekimo srityje gerėja kasdien.Kaip rašo CNN, H. Haluščenka tai pareiškė Ukrainos televizijos eteryje.Ministras tvirtino, kad jei artimiausiu metu nebus masinių raketų smūgių, „galėsime stabilizuoti ir sutrumpinti išjungimus“. Nors jis pabrėžė, kad ateityje elektros išjungimų bus, šiuo metu siekiama, kad juos būtų galima kuo tiksliau numatyti iš anksto.Kalbėdamas apie Ukrainos elektros tinklų ateitį, H. Haluščenka pareiškė, kad nenorima, jog sistema po atkūrimo išliktų tokia, kokia buvo anksčiau. „Mes ją modernizuosime“, – tikino ministras.Valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“ trečiadienį pranešė, kad elektros energijos deficitas 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sudarė 27 proc. ir buvo 3 proc. mažesnis, nei antradienį. Operatorė paragino gyventojus ir toliau taupyti elektrą, kol tęsiasi atkūrimo darbai.
Blinkenas: Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą yra barbariškosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kaip „barbariškas“ trečiadienį pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.„Per pastarąsias kelias savaites Rusija subombardavo daugiau nei trečdalį Ukrainos energetikos sistemos, priversdama šalti milijonus žmonių“, – sakė A. Blinkenas po susitikimo su NATO kolegomis Bukarešte.„Tai naujieji prezidento (Vladimiro) Putino taikiniai. Jis smarkiai juos puola. Šis žiaurus elgesys su Ukrainos žmonėmis yra barbariškas“.
EK pirmininkės pasisakymas ištrintas, sureagavo ir UkrainaUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sureagavo į Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasisakymą, kuriame ji kalbėjo apie 100 tūkst. žuvusių Ukrainos karių (ir 20 tūkst. taikių gyventojų). Vaizdo įrašas jau ištrintas, frazė apie Ukrainos nuostolius irgi buvo pašalinta iš paskelbto kreipimosi teksto.„Negalime patvirtinti šio skaičiaus, akcentuojame, kad Ukrainos armijos nuostoliai yra privati informacija, kurios atskleidimas yra ribojamas“, – leidiniui „Ukrainska pravda“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ryšių su visuomene valdybos vadovas Bogdanas Senikas.„Kita vertus, jeigu tai, ką pasakė Europos Komisijos vadovė, padės patraukti atsakomybėn šalį agresorę, galime tik pritarti veiksmams, kurie leis įstatymiškai nubausti tuos, kurie surengė ukrainiečių tautos genocidą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, jog „reikia daryti viską, kad teisiamųjų suole atsidurtų visi asmenys, atsakingi už Ukrainos civilių ir kareivių mirtis.Europos Komisijos politinės komunikacijos direktorė Dana Spinant socialiniame tinkle „Twitter“ paaiškino, kad U. von der Leyen paminėtas 100 tūkst. apima ir sužeistuosius.„Dėkojame tiems, kurie atkreipė dėmesį į ankstesnėje šio vaizdo įrašo versijoje nurodytus netikslius skaičius. Iš išorės šaltinių gautoje suvestinėje turėjo būti nurodytos aukos, t. y. ir žuvusieji, ir sužeistieji, ir turėjo būti parodytas Rusijos brutalumas“, – sakė D. Spinant.
Ukrainos kariuomenė pademonstravo iš vokiečių gautą raketų paleidimo sistemą MARS IIUkrainos sausumos pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti Vokietijos atsiųsta daugkartinio raketų paleidimo sistema MARS II.„Matome kiek neįprastą, ne amerikiečių ar britų, bet vokiečių gamybos daugkartinio raketų paleidimo sistemą MARS II. Ši įranga labai gerai užsirekomendavo kaip itin tiksli. MARS II geba preciziškai smogti priešo karių grupėms, įrangai, sandėliams, degalų saugykloms ir vadavietėms. Tai pagrindinis skirtumas tarp sovietų pagamintos įrangos ir vakarietiškos“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų karininkas Volodymyras.NATO sąjungininkės padidins paramą Ukrainai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip ginklą naudojant žiemą, nes jo pajėgoms mūšio lauke sekasi prastai, nurodė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Vokietijos vyriausybės interneto svetainėje rašoma, kad Ukraina gavo jau penkias daugkartinio raketų paleidimo sistemas MARS II.Vaizdo įrašas – čia.
Rusija nauju užgrobtos Zaporižios AE vadovu paskyrė ukrainietįRusija nauju užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės vadovu trečiadienį paskyrė ukrainietį Jurijų Černičiuką.Turimomis žiniomis, J. Černičiukas yra buvęs vyriausiasis šios elektrinės inžinierius. Tariamą jo „paskyrimą“ patvirtino Rusijos atominių elektrinių operatorė „Rosenergoatom“, kuri kovo mėnesį neteisėtai perėmė šio objekto kontrolę.Pats J. Černičiukas socialiniuose tinkluose pareiškė sutikęs eiti šias pareigas, nes tai, jo manymu, „buvo vienintelis teisingas sprendimas“. Jis gyrė elektrinės darbuotojų drąsą ir tvirtino, kad „iki šiol darėme ir toliau darome viską, kad pasaulis neišvystų naujos Fukušimos ar Černobylio“. „Tai nusipelnė besąlygiško pripažinimo ir didžiulės pagarbos, ne kaltinimų išdavyste“, – aiškino J. Černičukas.Rusijos kariuomenė šią elektrinę, kuri yra įsikūrusi Pietų Ukrainos Zaporižios srityje, užgrobė kovo 4 d. Nuo tada Maskvos pajėgos nuolat apšaudo šį objektą ir taip kelia Europos ir viso pasaulio būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. Rusijai rugsėjį įvykdžius neteisėtą Zaporižios srities aneksiją, šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame buvo pareikšta, neva nuo šiol AE „priklauso“ Maskvai.Nepaisant to, tarptautinė bendruomenė, pati Ukraina ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šį objektą laiko Kyjivo nuosavybe.
Kadyrovas: popiežius Pranciškus tapo propagandos aukaČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas trečiadienį pareiškė, kad popiežius Pranciškus „tapo propagandos auka“.R. Kadyrovo pareiškimas pasirodė po to, kai pirmadienį paskelbtame interviu pontifikas pasakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.R. Kadyrovas, buvęs karo vadas, šiuo metu vadovaujantis musulmoniškai Čečėnijos respublikai, kur dažnai pažeidžiamos žmogaus teisės, yra vienas aktyviausių Maskvos karo Ukrainoje rėmėjų.„Popiežius čečėnus ir buriatus pavadino žiauriaisiais Rusijos kariuomenėje“, – socialinėje žiniasklaidoje rašė Čečėnijos lyderis. Jis pridūrė, kad popiežius „tiesiog tapo propagandos auka“. Čečėnų daliniai, įskaitant liūdnai pagarsėjusių R. Kadyrovo sukarintų pajėgų narius, vadinamus „kadyrovcais“, Ukrainoje kovoja kartu su reguliariosiomis Rusijos pajėgomis. „Čečėnijos pajėgų gretose visi yra labai tikintys, – sakė R. Kadyrovas. – Kiekvienas kovotojas žino, kad karo metu negalima pamiršti garbės, orumo ir net pagarbos priešui.“„Gėda, kad pasaulinio garso religinė asmenybė nežino apie musulmonų požiūrį į priešą“, – pareiškė jis. R. Kadyrovas ne kartą yra raginęs Ukrainoje taikyti pačias drastiškiausias taktikas.Praeitą mėnesį R. Kadyrovas pareiškė, kad į frontą Ukrainoje siunčia savo tris paauglius sūnus – 14, 15 ir 16 metų.
EK pirmininkė:  Ukrainoje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. civilių ir 100 tūkst. Ukrainos kariųEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė įsteigti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą, kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimus, praneša EK atstovybė Lietuvoje.„Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė mirtį, nusiaubė šalį ir atnešė neapsakomas kančias. Visi prisimename Bučos baisumus. Skaičiuojama, kad iki šiol žuvo daugiau kaip 20 000 civilių ir 100 000 Ukrainos karių“, – sakė ji.Anot jos, Rusija turi sumokėti už savo baisius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimus prieš suverenią valstybę: „Todėl, ir toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą, siūlome įsteigti Jungtinių Tautų remiamą specializuotą teismą, kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimus ir trauktų už juos atsakomybėn.“„Esame pasirengę pradėti bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad gautume kuo didesnę tarptautinę paramą šiam specializuotam teismui“, – pažymėjo EK pirmininkė.Pasak U. von der Leyen, Rusija taip pat turi mokėti finansiškai už sukeltus niokojančius veiksmus: Skaičiuojama, kad Ukrainos patirta žala siekia 600 mlrd. eurų. Rusija ir jos oligarchai turi kompensuoti Ukrainai padarytą žalą ir padengti šalies atstatymo išlaidas.“Ji teigė, jog EK turi priemonių priversti Rusiją susimokėti: „Užblokavome 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų ir įšaldėme 19 mlrd. eurų Rusijos oligarchų lėšų.“Europos Komisija, pirmininkės teigimu, kartu su partneriais gali sukurti šių lėšų valdymo ir investavimo struktūrą. Pajamos būtų panaudotos Ukrainai.„Panaikinus sankcijas, šios lėšos turėtų būti naudojamos taip, kad Rusija sumokėtų visą kompensaciją už Ukrainai padarytą žalą. Kad tai būtų įmanoma, rengsime tarptautinį susitarimą su savo partneriais. Kartu galime rasti teisėtų būdų tai pasiekti“, – teigė U. von der Leyen.„Baisūs Rusijos nusikaltimai neliks nenubausti“, – užbaigė pareiškimą EK pirmininkė.
Britų žvalgyba apie Rusijos sprendimą: Kremlius bijoBritų žvalgyba mano, kad Rusijos sprendimas sugriežtinti įstatymą dėl „užsienio agentų“ yra Kremliaus atsargumo priemonė, baiminantis galimo gyventojų pasipriešinimo karui Ukrainoje. „Kremlius tikriausiai veikia preventyviai, kad išvengtų didesnio gyventojų pasipriešinimo, nes karas tęsiasi ir vis labiau atsiliepia rusų kasdieniniam gyvenimui“, - sakoma trečiadienį britų Gynybos ministerijos paskelbtoje kasdieninėje ataskaitoje.Rusija birželį nusprendė sugriežtinti ir taip jau smarkiai kritikuojamą įstatymą dėl „užsienio agentų“ – sugriežtinimai turi įsigalioti gruodžio pradžioje. Ateityje „užsienio agentais“ galės būti skelbiamos visos organizacijos ar atskiri asmenys, kurie yra remiami užsienio ar kuriems kokia nors forma daroma „užsienio įtaka“.Iki šiol įstatymas numatė, kad, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos tik tada gali būti skelbiamos „užsienio agentais“, kai yra finansuojamos pinigais iš užsienio.
Rusų okupantams – galingi ukrainiečių smūgiai: ligoninės perpildytos Per praėjusią savaitę į Donecko ligonines buvo atvežta daugiau nei 720 sužeistų okupantų. Medicinos įstaigos perpildytos rusų okupantų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl galingai smogė priešui – per praėjusią parą surengė 15 atakų tose vietose, kur buvo daug Rusijos karių, ginkluotės ir karinės technikos.Savo feisbuko paskyroje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad laikinai okupuotoje Horlivkoje viena iš civilinių ligoninių buvo perprofiliuota į karo ligoninę, civiliams gyventojams draudžiama į ją patekti. Ligonius lanko tik medicinos personalas.„Per praėjusią savaitę į laikinai okupuoto Donecko gydymo įstaigas atvežta daugiau nei 720 sužeistų asmenų, tarnaujančių Rusijos okupacinių pajėgų padaliniuose“, – teigiama pranešime.Per praėjusią parą Ukrainos aviacija surengė 15 atakų tose vietose, kur buvo daug Rusijos karių, ginkluotės ir karinės technikos. Tai pat sudavė du smūgius zenitinių raketų kompleksų pozicijoms. Be to, Ukrainos kariai numušė tris „Orlan-10“ tipo bepiločius.„O raketinių pajėgų ir artilerijos padaliniai sunaikino artilerijos sistemą ir dar vieną svarbų okupantų objektą“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos Briansko srityje netoli Ukrainos kilo gaisras naftos produktų saugyklojeRusijos Briansko srityje, netoli sienos su Ukraina, trečiadienį užsidegė naftos produktų saugykla, pranešė vietos gubernatorius.„Suražskio rajone dega rezervuarai su naftos produktais. Įvykio vietoje dirba ugniagesių ir gelbėtojų komandos“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. Jis nenurodė, dėl ko galėjo kilti gaisras.A. Bogomazas sakė, kad ugnis apėmė 1 800 kv. m plotą, o jos gesinime dalyvavo daugiau kaip 80 žmonių, bet pridūrė, kad pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.Vėliau valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi gelbėjimo tarnybomis, pranešė, kad gaisras išplito 4 000 kv. metrų plote.Spalio mėnesį Rusija pranešė, kad po apšaudymo Belgorode, kuris taip pat ribojasi su Ukraina, užsidegė naftos saugykla, netrukus po to, kai pasiskundė, kad srities teritorijoje padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių.
JAV kariuomenės pareigūnas: Rusija šaudo neginkluotomis raketomis, kad susilpnintų Ukrainos oro gynybąRusija šaudo neginkluotas sparnuotąsias raketas, skirtas nešti branduolines galvutes, į taikinius Ukrainoje, siekdama išeikvoti Kyjivo priešlėktuvinės gynybos atsargas, antradienį „Reuters“ sakė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas.Pareigūnas, kuris nenorėjo būti įvardytas, buvo paklaustas apie lapkričio 26 dienos Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad Rusija „tikriausiai“ iš sparnuotųjų raketų pašalina branduolines kovines galvutes ir apšaudo jomis Ukrainą.Kasdieniame žvalgybos pranešime buvo parodyti atviro šaltinio vaizdai, kuriuose matyti iš oro paleistos sparnuotosios raketos nuolaužos, kurios atrodo kaip devintajame dešimtmetyje sukurta sistema branduoliniam užtaisui gabenti.JK gynybos ministerija teigė, kad kovinės galvutės tikriausiai buvo pakeistos balastu – sistema, kuri vis tiek padarytų žalos dėl raketos kinetinės energijos ir nesunaudotų degalų.Paklaustas apie šį tvirtinimą, JAV kariuomenės pareigūnas Pentagono žurnalistams sakė: „Jie tikrai bando daryti kažką tokio, kas sušvelnintų ukrainiečių naudojamų oro gynybos sistemų poveikį“.Tai pirmieji JAV pareigūno komentarai apie šį vertinimą.Pentagonas yra sakęs, kad Rusija, smarkiai padidindama raketų smūgių skaičių Ukrainoje, iš dalies siekia išeikvoti Kyjivo oro gynybos priemonių atsargas ir galiausiai pasiekti dominavimą danguje virš šalies.Dėl šios priežasties JAV ir kitos sąjungininkės stengiasi tiekti priešlėktuvinės gynybos sistemų tiekimui Ukrainai. Tai įvairios sistemos – nuo senų sovietinių iki modernesnių vakarietiškų.Antradienį surengtame brifinge aukštas JAV gynybos pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pripažino, kad priešraketinės gynybos sistema „Patriot“ yra vienas iš daugelio svarstomų pajėgumų, galinčių padėti Kyjivui apsisaugoti nuo Rusijos raketų.JAV jau yra suteikusios Ukrainai įvairių oro gynybos pajėgumų, įskaitant oro gynybos sistemas NASAMS, taip pat daugiau kaip 1 400 priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir priešbaterinės gynybos bei oro erdvės stebėjimo radarų.
Pentagonas „šiuo metu“ neperduos Ukrainai „Patriot“ sistemųJungtinės Valstijos bent jau kol kas neperduos Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų. „Šiuo metu neplanuojame skirti „Patriot“ baterijų, sakė Pentagono atstovas Patrickas Ryderis, kurį cituoja CNN.Tačiau pokalbiai su sąjungininkais, partneriais ir Ukraina esą bus tęsiami. Atstovas pridūrė, kad „Patriot“ oro gynybos sistemos reikalauja daug priežiūros, palaikymo ir mokymų. „Nė viena šių sistemų nėra „Plug and Play“, negalima tiesiog išnirti mūšio lauke ir pradėti jas naudoti“, - pabrėžė jis.Prieš tai aukštas Pentagono pareigūnas CNN sakė, kad JAV svarsto „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai. „Neatmetama jokia galimybė“, - teigė jis.
Čekai nori rusų ambasadą palikti be dujų, elektros ir vandensČekijoje sukurta peticija, kuria raginama nutraukti dujų, elektros energijos ir vandens tiekimą Prahoje esančiai Rusijos Federacijos (RF) ambasadai.Peticija paskelbta portale petice.com. Projektas „Darek pro Putina“ tviteryje pasiūlė Rusijos ambasadai Prahoje duoti „paragauti jų pačių sriubytės“, praneša unian.net.„Norime, kad elektros energijos ir vandens tiekėjai nutrauktų šias paslaugas visiems Prahoje esantiems pastatams, kurie priklauso Rusijos Federacijai. Tegul jie irgi šąla naktį, kaip, pavyzdžiui, Kyjivo gyventojai“, – teigiama pranešime.Peticijos tekste rašoma, kad Rusijos armija jau keletą savaičių raketomis apšaudo Ukrainos miestus ir kaimus. Dėl atakų be elektros energijos liko ne tik gyvenamieji namai, mokyklos, darželiai, parduotuvės ir gamyklos, bet ir ligoninės.„Rusija, regis, nusprendė įveikti Ukrainą tamsa ir šalčiu. Remdamiesi aukščiausiais moraliniais principais, prašome atitinkamų valstybinių ir privačių energijos skirstytojų Prahoje esantiems Rusijos diplomatams duoti paragauti jų pačių vaistų. Prašome nutraukti dujų, vandens ir elektros energijos tiekimą visiems RF objektams“, – nurodė peticijos autoriai.https://twitter.com/DarPutinovi/status/1597481298448519169
Scholzas pakartojo pasiūlymą Lenkijai dėl „Patriot“ sistemų dislokavimoVokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo pasiūlymą dislokuoti Lenkijoje vokiečių „Patriot“ oro gynybos sistemas. „Mūsų pasiūlymas Lenkijos vyriausybei dėl šalies apsaugos lieka galioti“, - antradienį Berlyne sakė O. Scholzas.Ukrainai kancleris pažadėjo tolesnę kitokią paramą saugantis nuo atakų iš oro. „Kaip tik dar kartą aptarėme naujas „Gepard“ tankų tiekimo galimybes“, - sakė jis, tačiau detalių neįvardijo. Vokietija jau yra skyrusi Ukrainai 30 priešlėktuvinių tankų „Gepard“.Lapkričio viduryje Lenkijos teritorijoje sprogus raketai, Vokietijos vyriausybė NATO partnerei pasiūlė „Patriot“ oro gynybos baterijas oro erdvei apsaugoti. Tačiau Varšuva pareiškė, kad prasmingiau būtų sistemas dislokuoti Ukrainoje.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba antradienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose Bukarešte pareiškė: „Patriot“ ir transformatoriai yra tai, ko labiausiai reikia Ukrainai“.Vokietija be „Gepard“ tankų jau perdavė Ukrainai ir modernią „Iris-T“ tipo oro gynybos sistemą, kuri gali apsaugoti visą didelį miestą.O. Scholzas antradienį telefonu kalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskius. Šis „labai dėkojo“ už Vokietijos ginklus, sakė kancleris.
Medvedevas grasina NATO Rusija įspėja NATO dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai, rašo agentūra „Reuters“.Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ kanale pareiškė, kad jei Aljansas aprūpins „ukrainiečių fanatikus“ sistemomis „Patriot“ ir NATO personalu, tai iš karto taps teisėtu rusų ginkluotųjų pajėgų taikiniu.Neaišku, ar D. Medvedevas kaip potencialų taikinį omenyje turėjo „Patriot“ sistemas, ukrainiečių pajėgas ar NATO personalą.
Rusija kaltina Ukrainą apšaudžius elektrinę KurskeMaskva apkaltino Ukrainą Rusijos Kursko srityje atakavus elektrinę. „Iš viso paleista apie 11 raketų. Pataikyta į elektrinę“, - „Telegram“ tinkle rašė regiono gubernatorius. Dėl to esą dalyje Sudžos ir Korenevo rajonų dingo elektra. Šie rajonai yra prie Ukrainos šiaurės rytinės sienos, rašo agentūra „Reuters“.Informacijos apie galimas aukas nėra, pridūrė gubernatorius. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Rusijos institucijos vis kaltina vadovybę Kyjive su Ukraina besiribojančiuose regionuose apšaudant elektros tiekimo linijas, degalų ir amunicijos sandėlius.
Ukraina gavo prancūziškų tolimojo nuotolio raketų sistemųUkraina pranešė iš Prancūzijos gavusi daugkartinę raketų paleidimo sistemą, kuri papildė Kyjivo tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, pakeitusį mūšių su Rusijos pajėgomis dinamiką.„LRU iš Prancūzijos atvyko į Ukrainą! Ukrainos kariuomenė tapo dar galingesnė“, – antradienį tviteryje parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Po HIMARS, M270 ir MARS II, iš Prancūzijos atkeliavusi LRU yra jau ketvirtoji pažangių raketų paleidimo sistemų (MLRS) rūšis, tiekiama Ukrainai siekiant padėti jai atremti Rusijos invaziją.Šios sistemos veikimo nuotolis – apie 70 kilometrų.Pastaraisiais mėnesiais Ukraina naudoja Vakarų patiektas sistemas, kad smogtų giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančioms vadavietėms ir amunicijos sandėliams.Kyjivas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad galėtų išlaikyti nuoseklią pažangą mūšio lauke, ir oro gynybos sistemų, kad išvengtų Rusijos smūgių.Prieš dvi savaites Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu interviu leidiniui „Le Journal du Dimanche“ pranešė apie dviejų prancūziškų LRU sistemų pristatymą Ukrainai.Jis sakė, kad Paryžius, kuris taip pat perduos dvi „Crotale“ oro gynybos sistemų baterijas, „nagrinėja Ukrainos prašymą atsiųsti radarų, kurie yra labai svarbūs siekiant aptikti atskriejančias raketas“.Prancūzija taip pat planuoja priimti 2 tūkst. iš 15 tūkst. karių, kuriuos pažadėjo apmokyti Europos Sąjunga.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1597554553398136832
Zelenskis: Rusija šiemet neteks 100 tūkst. savo kariųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad padėtis fronte išlieka sudėtinga, tačiau Ukrainos kariai yra gynyboje.Savo tradicinėje vakaro vaizdo žinutėje jis pabrėžė, kad, nepaisant itin didelių nuostolių, Rusijos okupantai vis dar bando žengti į priekį Donbase, įsitvirtinti Luhansko regione, persikelti į Charkovo regioną ir turi planų persikelti į pietus.„Bet mes laikomės gynybos ir, svarbiausia, neleidžiame priešui vykdyti savo ketinimų. Jie sakė, kad užgrobs Donecko sritį – pavasarį, vasarą, rudenį. Šią savaitę jau prasideda žiema. Jie ten nauduoja savo reguliariąją kariuomenę, kasdien ten praranda šimtus mobilizuotų ir samdinių, jie ten naudojasi užtvarų būriais“, – sakė jis.Valstybės vadovas pridūrė, kad šiemet Rusija neteks šimto tūkstančių žuvusių savo karių ir „tik Dievas žino, kiek samdinių“.„Ir Ukraina stovės. Ir pasaulis padarys viską, kad užtikrintų, jog visi, kurie yra kalti dėl šio nusikalstamo karo, būtų teisiami. Šlovė visiems, kurie kovoja už laisvę! Šlovė visiems, kurie dirba dėl mūsų pergalės! Amžinas atminimas visiems tiems, kurie atidavė savo gyvybes už Ukrainą“, – apibendrino V. Zelenskis.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, lapkričio 29 duomenimis kare Ukrainoje žuvo daugiau nei 88 tūkst. okupantų.
Rusijos pajėgos apšaudė Chersono sritįPasak Ukrainos pareigūnų, visas gyvenvietes palei vakarinį Dniepro upės krantą Chersono srityje apšaudo Rusijos pajėgos.Chersono regiono tarybos narys Serhijus Khlanas sakė, kad tiek išlaisvintas Chersono miestas, tiek vakarinė regiono dalis yra apšaudomi.„Jie apšaudo absoliučiai visas gyvenvietes, esančias palei Dniepro upės pakrantę“, – sakė jis.Pasak jo, mieste vandens tiekimas vis dar menkas, nors kai kuriose vietovėse grąžinamas internetas.Specialistai vis dar stengiasi visiškai atkurti miesto elektros energiją po to, kai Rusijos pajėgos buvo nusitaikę į infrastruktūrą, sakė S. Khlanas.Jis tęsė, kad kasdien vis daugiau žmonių palieka miestą dėl besitęsiančio apšaudymo ir pagrindinių atsargų trūkumo.„Žmonės pamažu išvyksta. Kol kas į miestą masiškai negrįžta. Būna atvejų, kai atvyksta pasitikrinti būsto ir grįžta atgal į tuos regionus, kuriuose yra dabar. Kol kas išvažiavo nedaug žmonių. ... bet yra daug norinčių išvykti“, – sakė jis.Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš dalies Chersono regiono, įskaitant miestą, tačiau dabar jos sutelktos kitoje Dniepro upės pusėje. Iš ten rusai ir toliau bombarduoja ukrainiečius ir smogia kritinei infrastruktūrai.
Ukrainos VRM įvardijo, kur tęsis puolimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešprieša tęsis tiek Zaporožės regione, tiek šalies rytuose. Kontrpuolimas baigsis visišku okupantų išsiuntimu iš Ukrainos teritorijos, interviu UNIAN sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka.„Puolimas tęsis. Tiek Zaporožės regione, tiek Ukrainos rytuose...“, – sakė pašnekovas.Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos Federacija, Baltarusija ir dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekur nedings.„Turėsime 1,4 tūkstančio kilometrų sienos ir 800 kilometrų sienos su Baltarusija, taip pat agresoriaus valstybe. Turėsime sukurti galingą gynybos sistemą šalies viduje. Turime gyventi kaip Izraelis, kuris 70 metų gyveno apsuptas priešų...“, – pridūrė A. Geraščenka.
Ukraina ragina sąjungininkus sparčiau siųsti paramą karo žiemaiVakarų sąjungininkams siekiant didinti paramą Kyjivui ir padėti Ukrainai išgyventi žiemą tuo metu, kai Rusija vis rengia raketų smūgius, Ukraina antradienį paragino NATO nares paspartinti ginklų tiekimą ir padėti atkurti smarkiai apgadintą elektros energijos tinklą.Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke, Maskva ėmėsi raketų smūgių kampanijos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.Prisijungęs prie Bukarešte susitinkančių NATO šalių užsienio reikalų ministrų, Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba paragino „greičiau, greičiau, greičiau“ tiekti ginklus, ypač pažangias oro gynybos sistemas.„Kai turėsime transformatorių ir generatorių, galėsime atkurti savo sistemą, savo energijos tinklą ir užtikrinti žmonėms padorias gyvenimo sąlygas“, – sakė D. Kuleba.„Kai turėsime oro gynybos sistemų, galėsime apsaugoti šią infrastruktūrą nuo kitų Rusijos raketų smūgių.“„Apibendrinant, Ukrainai labiausiai reikia sistemų „Patriot“ ir transformatorių“, – pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras, turėjęs omenyje JAV priešraketines gynybos sistemas.
Atskleidė, kokias raketas į Ukrainą šaudo Rusija Maskvos pajėgos šaudo neginkluotas sparnuotąsias raketas, kurios buvo sukurtos nešti branduolines galvutes, siekdamos išeikvoti Ukrainos oro gynybos atsargas, pranešė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas, rašo „Skynews“.Pareigūnas buvo paklaustas apie Didžiosios Britanijos karinę žvalgybą, teigiančią, kad Rusija „tikriausiai“ pašalins branduolines galvutes iš sparnuotųjų raketų ir šaudys į Ukrainą neginkluotą amuniciją.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija teigė, kad branduolinės galvutės tikriausiai buvo pakeistos balastiniais įtaisais – sistema, kuri vis tiek gali padaryti žalos.Paklaustas apie žvalgybos duomenis, JAV pareigūnas Pentagono žurnalistams sakė: „Tai tikrai yra kažkas, ką jie bando padaryti, kad sušvelnintų ukrainiečių naudojamų oro gynybos sistemų poveikį“.JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės pastaruoju metu daugiausia dėmesio skyrė oro gynybos tiekimui Ukrainai, įskaitant senąsias sovietmečio sistemas ir modernesnes.Anksčiau šiandien NATO sąjungininkai pranešė, kad svarsto galimybę siųsti į Ukrainą oro gynybos sistemas „Patriot“.
JAV svarsto galimybę į Ukrainą siųsti oro gynybos sistemas „Patriot“JAV svarsto galimybę siųsti priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą, kad paremtų jų oro gynybos pajėgumus prieš būsimas Rusijos atakas, antradienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, skelbia CNN.„Visi pajėgumai yra ant stalo“, – sakė pareigūnas, paklaustas, ar JAV svarsto galimybę siųsti „Patriot“ baterijas būtent į Ukrainą. „Patriot yra vienas iš oro gynybos pajėgumų, apie kurį svarstoma“, – pridūrė pareigūnas.Oro gynybos raketų sistema „Patriot“ yra skirta atremti ir sunaikinti įeinančias trumpojo nuotolio balistines raketas, pažangius orlaivius ir sparnuotąsias raketas.Ukrainos oro gynyba yra JAV svarbiausias prioritetas, pridūrė pareigūnas.„Mes žiūrime į visus įmanomus pajėgumus, kurie galėtų padėti ukrainiečiams atlaikyti Rusijos atakas, todėl visi pajėgumai yra ant stalo, ir žiūrime, ką gali JAV, ką gali padaryti mūsų sąjungininkai ir partneriai“, – pridūrė pareigūnas.
Vokietija ketina nusiųsti Ukrainai daugiau nei 350 generatorių Rusijai raketų smūgiais suniokojus Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Vokietija suteiks Ukrainai daugiau nei 350 generatorių, antradienį pranešė vyriausybės atstovas.Kancleris Olafas Scholzas per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad Vokietija išsiųs generatorius, taip pat suteiks 56 mln. eurų finansinę pagalbą energetikos infrastruktūrai remontuoti, pranešė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
Rusija aiškina, kad derybos su Vašingtonu dėl ginklų atidėtos dėl JAV „priešiškumo“Maskva antradienį pareiškė, kad itin lauktos svarbios derybos su Vašingtonu dėl branduolinių ginklų kontrolės atidėtos dėl Jungtinių Valstijų „toksiškumo ir priešiškumo“.Tvyrant didelei įtampai dėl Kremliaus karo Ukrainoje, Rusija pirmadienį paskelbė, kad lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis Kaire turėjusios vykti derybos bus surengtos „vėliau“, tačiau galima data nebuvo nurodyta.„Dvišalio koordinacinio Rusijos ir Amerikos START [Strateginės ginkluotės mažinimo] sutarties komiteto sesija, kurią anksčiau buvo numatyta surengti Kaire lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis, nurodytomis datomis neįvyks“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pirmadienį sakė neįvardytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.„Sesija atidedama vėlesnei datai“, – pridūrė agentūros cituojamas atstovas.Kremlius atsisakė komentuoti šį sprendimą, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltę suvertė Jungtinėms Valstijoms, pabrėžusi, kad santykiai tarp dviejų šalių yra „itin neigiami“.„Visose srityse iš Vašingtono pusės matome aukščiausio lygio toksiškumą ir priešiškumą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.Ji apkaltino Vašingtoną pradėjus „visišką hibridinį karą“ prieš Rusiją ir pareiškė, kad derybos dėl branduolinių ginklų kontrolės negali vykti dabartinėmis aplinkybėmis.Pasak M. Zacharovos, neįmanoma kalbėtis su Rusija apie „skaidrumą ir nuspėjamumą“ karinėje srityje ir tuo pat metu padėti „Kyjivo režimui žudyti mūsų karius ir civilius Rusijos regionuose“.JAV šį mėnesį sakė, jog tikisi netrukus susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą patikrinimų atnaujinimą pagal vadinamąją naująją START – svarbiausią abiejų šalių branduolinio nusiginklavimo susitarimą.Rugpjūtį Maskva paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromas kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.M. Zacharova taip pat aiškino, jog Vašingtonas ir toliau nepaiso Rusijos nuogąstavimų dėl patikrinimų.Anot jos, Maskva tikisi, jog Vašingtonas sukurs tinkamas „sąlygas“, kad derybos galėtų būti surengtos kitąmet.Naujoji START yra naujausias tokio pobūdžio dvišalis dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių susitarimas.2010 metais pasirašyta sutartimi abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1,550 tūkst. dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių, t. y. beveik 30 proc. mažiau, palyginti su ankstesne 2002 metais nustatyta riba.
Zelenska kreipėsi į JK parlamento narius: Ukrainai reikia ne tik pergalės, o ir teisingumoUkrainos pirmoji ponia Olena Zelenska antradienį Vestminsterio rūmuose kreipėsi į Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narius ir paragino Londoną padėti jos šaliai įgyvendinti teisingumą, praneša „Sky News“.O. Zelenska pasakytoje kalboje pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės puolimą šiuo metu mėginančiai atremti Ukrainai „reikia ne tik pergalės – mums reikia teisingumo“. Pasak jos, būtų sunku pagalvoti, jei po Antrojo pasaulinio karo naciai nebūtų patraukti atsakomybėn, tad to paties reikėtų imtis ir Rusijos atžvilgiu.Ukrainos pirmoji ponia paragino JK padėti Kyjivui įsteigti specialų tribunolą, kuriame Maskva turėtų atsakyti už savo karo nusikaltimus ir terorą.Kalbėdama apie pastaruoju metu praktiškai visoje Ukrainos teritorijoje užfiksuotus didžiulius elektros tiekimo sutrikimus, O. Zelenska atkreipė JK parlamentarų dėmesį, kad chirurgai buvo priversti operuoti tamsoje, sustojo viešojo transporto paslaugų teikimas, smarkiai sutriko mobilusis ryšys. Ji taip pat kalbėjo apie Rusijos karių naudojamą seksualinį smurtą ir paminėjo 4 metukų mergaitės išprievartavimo atvejį.Ukrainos pirmoji ponia pabrėžė, kad jos tautiečiai šiuo metu išgyvena panašų terorą, su kokiu per Antrąjį pasaulinį karą teko susidurti britams, kai jų miestus bombardavo nacistinė Vokietija. „Prašau jūsų nedidelės paslaugos tapti pasaulio lyderiais siekiant teisingumo, – kalbėjo O. Zelenska. – Mums reikia teisingumo, kad pasaulis galėtų išlikti.“O. Zelenskos kalbą lydėjo parlamentarų plojimai.
Elektros trūkumas leis ukrainiečiams įjungti šviesą 5-6 valandas per dienąDabar elektros gamyba Ukrainoje patenkina 70 proc. vartojimo poreikių, per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.„Jau prasidėjo antroji šio plataus masto karo žiema, kuri mūsų valstybei taps itin sunki. Neturime iliuzijų“, – sakė vyriausybės vadovas.Jis pabrėžė, kad Rusijos teroristai ir toliau apšaudys energetikos infrastruktūrą.„Jų tikslas – užšaldyti Ukrainą ir įvykdyti dar vieną Ukrainos žmonių genocidą. Padaryti tą patį, ką prieš 90 metų padarė komunistinis režimas, įvykdęs Ukrainoje badą. Nepaisant nuolatinio mūsų energetikos sistemos apšaudymo, ji lieka nepažeista. Visi Ukrainos regionai, išskyrus Chersono, yra aprūpinti elektros energija. Dabar elektros gamyba šalyje padengia 70 proc. vartojimo poreikių, 30 proc. deficitą koreguoja vartojimo apribojimai“, – sakė D. Šmyhalis.
NATO žada daugiau paramos Ukrainai, kad atremtų Rusijos raketų atakasNATO antradienį pažadėjo „toliau didinti“ paramą Ukrainai, įskaitant šalies energetikos infrastruktūros, nukentėjusios nuo daugybės Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakų, remontą.„Sąjungininkės padės Ukrainai remontuoti energetikos infrastruktūrą ir saugoti žmones nuo raketų atakų“, – sakoma antradienį po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Bukarešte paskelbtoje Vakarų karinio Aljanso deklaracijoje.Ministrai pasmerkė „nesiliaujančias ir nemoralias Rusijos atakas“, dėl kurių „milijonai ukrainiečių netenka gyvybiškai svarbių paslaugų“.NATO taip pat pareiškė, kad „dabar padės Ukrainai sustiprinti savo atsparumą, apsaugoti savo žmones bei atremti Rusijos dezinformacijos kampanijas ir melą“.
JAV skiria Ukrainai papildomą 53 mln. dolerių vertės pagalbos paketą energetikos sistemai paremti JAV skiria Ukrainai papildomą 53 mln. dolerių (51 mln. eurų) vertės pagalbos paketą Rusijos raketų smūgių nualintai energetikos sistemai paremti.Apie tai antradienį pranešė JAV valstybės departamentas, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.Pasak departamento, naujasis paketas apims galios transformatorius, srovės jungiklius, iškroviklius, skyriklius ir kitokią svarbią įrangą, kuri Kyjivui bus pristatyta skubiai, „siekiant padėti ukrainiečiams ištverti šią žiemą“.Apie naują Vašingtono paramą paskelbta po to, kai praėjusią savaitę surengta dar viena masinė Rusijos raketų ataka visoje Ukrainoje smarkiai sutrikdė elektros ir šilumos tiekimą. JAV ir Europa kaltina Maskvą sąmoningai taikantis į Ukrainos elektros tinklus ir pabrėžia, kad tai gali būti laikoma karo nusikaltimu.
Ukraina gavo prancūzų tolimojo nuotolio raketų sistemas Ukraina antradienį pranešė gavusi iš Prancūzijos daugkartinę raketų paleidimo sistemą, papildžiusią jos tolimojo nuotolio artilerijos arsenalą, dėl kurio pasikeitė dinamika mūšio lauke su Rusija.„LRU iš Prancūzijos atvyko į Ukrainą! Ukrainos kariuomenė dabar dar galingesnė“, – tviteryje parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Prancūzų suteikta LRU yra ketvirtoji iš sudėtingų raketų paleidimo sistemų (MLRS) po HIMARS, M270 ir MARS II, tiekiamų Ukrainai siekiant padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją. Šios sistemos paleistos raketos gali pasiekti taikinius maždaug už 70 kilometrų.Pastaraisiais mėnesiais Ukraina naudoja Vakarų tiekiamas sistemas, smogdama valdymo postams ir amunicijos sandėliams kur kas toliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, nei galėtų padaryti savo pačios turimais ginklais. Kyjivas prašo daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad palaikytų nuolatinę pažangą mūšio lauke, ir oro gynybos sistemų, kad apsigintų nuo Rusijos raketų smūgių.Prieš dvi savaites Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu interviu „Le Journal du Dimanche“ paskelbė apie dviejų Prancūzijos LRU pristatymą į Ukrainą. S. Lecornu sakė, kad Prancūzija taip pat atsiųs dvi „Crotale“ oro gynybos sistemas ir „nagrinėja Ukrainos prašymą suteikti radiolokatorių, labai reikalingų siekiant aptikti artėjančius smūgius“.Prancūzija taip pat planuoja apmokyti  2 000 iš 15 tūkst. karių, kuriuos mokyti pažadėjo Europos Sąjunga.
Ukrainoje sulaikytas Chersono tarybos vicepirmininkas, kaltinamas bendradarbiavęs su okupantais rusais Ukrainoje sulaikytas neseniai išlaisvinto Chersono miesto tarybos vicepirmininkas, kaltinamas bendradarbiavęs su okupacinėmis Rusijos pajėgomis.Tai antradienį pranešė „Sky News“, remdamasis valstybiniu prokuroru.Prokuroro pranešime teigiama, kad šis asmuo, kurio vardas ir pavardė neminimi, bendradarbiavo su okupantais rusais ir miesto okupacijos metu talkino teikiant viešąsias paslaugas.Jei bus nuteistas, jam grės iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną lapkričio 11 d.
Vokietija: Rusijos taikymasis į Ukrainos energetiką yra karo nusikaltimas Rusijos raketų smūgiai į Ukrainos energetikos infrastruktūrą yra karo nusikaltimas, antradienį pareiškė Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, surengęs derybas su Didžiojo septyneto (G7) kolegomis.Rusijos raketų atakos smarkiai pakenkė Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir panardino milijonus žmonių į tamsą, šaliai sulaukus pirmojo sniego ir šaltų žiemos vėjų.„Sistemingas šildymo ir elektros tiekimo naikinimas“ prieš šalčiausius metų mėnesius yra „siaubingas karo nusikaltimas“, žurnalistams sakė M. Buschmannas. „Daugelis žmonių taps žiemos aukomis“, – sakė jis po pirmojo G7 teisingumo ministrų susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras. „Karo nusikaltėliams negali ir neturi būti leista niekur jaustis saugiai“, – sakė M. Buschmannas. Išvystytos pramonės demokratinės G7 šalys turi „geriau bendradarbiauti, kad kartu kovotų su karo nusikaltimais“, teigė jis.M. Buschmannas pabrėžė esąs „tikras, kad galiausiai Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) išvysime karo nusikaltimų bylas ir aukštesnei Rusijos vadovybei“.Pasak M. Buschmanno, nuo invazijos pradžios vasarį Ukrainos tyrėjai jau surinko medžiagą beveik 50 tūkst. karo nusikaltimų bylų.Šalies generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pakartojo Ukrainos pareigūnų raginimą įsteigti specialų tribunolą, kuris patrauktų Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už „agresijos nusikaltimą“. A. Kostinas pabrėžė TBT „teisinius apribojimus“, leidžiančius kalbėti apie „karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido nusikaltimą“. „Jei nebūtų agresijos, nebūtų įvykdyti kiti karo nusikaltimai“, – sakė A. Kostinas.
„Ukrenergo“: Ukrainos elektros energijos deficitas padidėjo iki 30 proc. Ukrainos elektros energijos deficitas antradienį padidėjo iki 30 proc.Apie tai pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“, kuria remiasi „The Guardian“.Pasak „Ukrenergo“, toks stygius fiksuotas 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pirmadienį buvo skelbta apie 20 proc. siekiantį deficitą.„Norime pabrėžti, kad bendras energijos sistemos deficitas yra septynių Rusijos raketų atakų bangų prieš šalies energetikos infrastruktūrą padarinys“, – pranešime teigė „Ukrenergo“.Pastarąjį kartą rusai masiškai apšaudė Ukrainą praėjusį trečiadienį. Tada į visos šalies miestus buvo paleista apie 70 sparnuotųjų raketų. Esama būgštavimų, kad nauja masinė raketų ataka gali įvykti jau artimiausiu metu.
Rusijos įsakymu keturiose neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse bus steigiami federaliniai teismai Keturiose neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse bus steigiami federaliniai teismai, pavaldūs Rusijos teismų sistemai.Kaip rašo CNN, apie tai antradienį paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.„Rusijos dalimi tapo keturi nauji subjektai – DLR (Donecko „liaudies respublika“), LLR (Luhansko „liaudies respublika“) bei Zaporižios ir Chersono sritys. Šiose teritorijose planuojama įsteigti federalinius teismus“, – kalbėdamas 10-ajame kasmetiniame Rusijos teisėjų kongrese, pareiškė V. Putinas.Kremliaus šeimininkas tvirtino, esą šis procesas turi įvykti „kaip įmanoma greičiau“.
Netoli Chersono aptikta masinio palaidojimo vieta Netoli neseniai išlaisvinto Ukrainos Chersono miesto aptikta masinio palaidojimo vieta.Tai antradienį pranešė transliuotojas BBC, remdamasis laikraščiu „The New York Times“.Pasak leidinio, kapavietė su šešių žmonių palaikais aptikta Pravdynės kaime, už maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Chersono. Pradėjus palaikų ekshumaciją, ant trijų kūnų buvo pastebėta kankinimo požymių – jų rankos buvo surištos virve, o dviejų aukų galvose buvo aptiktos šautinės žaizdos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersoną lapkričio 11 d. Šis miestas Rusijos okupacijos gniaužtuose išbuvo aštuonis mėnesius.
NATO vadovas prognozuoja, kad Rusijos atakų prieš Ukrainos civilinius objektus bus daugiau NATO prognozuoja, kad Ukrainoje bus daugiau raketų atakų prieš civilinius taikinius keršijant už Rusijos karines nesėkmes, antradienį pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.Rusija „dabar atakuoja civilinius taikinius, miestus, nes nesugeba užkariauti teritorijų, ir stengiasi, kad Ukrainai nesisektų išlaisvinti vis daugiau ir daugiau savo teritorijos“, – sakė J. Stoltenbergas.NATO generalinis sekretorius pakartojo, kad tikisi, jog aljanso narės „padarys daugiau“ dėl Ukrainos oro gynybos, taip pat padės šaliai atkurti pažeistą energetikos infrastruktūrą.Rusijos „brutalūs išpuoliai prieš itin svarbią civilinę infrastruktūrą tik skatina NATO sąjungininkes daryti dar daugiau, nes turime užtikrinti, kad Rusija nelaimėtų“, – pridūrė jis.
„Wagner“ pripažino, kad kalėjime užverbuotas Zambijos pilietis žuvo Ukrainoje Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas antradienį pripažino, kad jo užverbuotas studentas iš Zambijos žuvo kovodamas Ukrainoje.„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino prisipažinimas paskelbtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Zambija pareikalavo, kad Maskva skubiai pasiaiškintų dėl jos piliečio žūties.Su Kremliumi susijęs verslininkas teigė, kad 23 metų Lemekhanis Nathanas Nyirenda „žuvo kaip didvyris“ kovodamas su Rusijos pajėgų gretose.„Lemekhanis Nathanas Nyirenda rugsėjo 22 dieną vienas pirmųjų įsiveržė į priešo apkasus, parodydamas drąsą ir narsą“, – per savo spaudos tarnybą socialinėje žiniasklaidoje pareiškė J. Prigožinas.J. Prigožinas, kurio įtaka išaugo Kremliui vykdant karą Ukrainoje, sakė, kad „gerai prisimena šį vaikiną“.Manoma, kad griežtosios linijos oligarchas asmeniškai važinėjo po Rusijos kalėjimus, kad užverbuotų naujų kovotojų.J. Prigožinas užverbavo L. N. Nyirendą iš kalėjimo Tverės srityje į šiaurę nuo Maskvos. Jis teigė, kad zambis savo noru sutiko vykti ir kovoti už „Wagner“.Pasak Zambijos valdžios institucijų, L. N. Nyirenda Maskvos inžinerinės fizikos institute studijavo branduolinę inžineriją.2020 metų balandį jam buvo skirta 9,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Valdžios institucijos nenurodė, kodėl jis buvo įkalintas.
NATO įsipareigoja dėl Ukrainos būsimos narystės, telkia paramą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.J. Stoltenbergas kalbėjo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir jo kolegoms iš kitų NATO šalių susirinkus Rumunijoje telkti paramos Ukrainai.„NATO durys atviros“, – sakė J. Stoltenbergas.Rusija negali vetuoti šalių prisijungimo, pabrėžė jis, turėdamas galvoje neseniai įvykusį Šiaurės Makedonijos ir Juodkalnijos įstojimą į NATO.Pasak J. Stoltenbergo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus sulauks Suomijos ir Švedijos įstojimo į Aljansą. Šios Šiaurės šalys dėl narystės kreipėsi balandžio mėnesį, susirūpinusios, kad Rusija po Ukrainos gali nusitaikyti į jas.„Taip pat esame pasirengę dėl Ukrainos narystės“, – nurodė buvęs Norvegijos premjeras. „Tuo pačiu metu pagrindinis dėmesys dabar tenka Ukrainos rėmimui, užtikrinimui, kad prezidentas Putinas nelaimėtų ir kad nugalėtų Ukraina, kaip suvereni valstybė Europoje“, – pridūrė jis.Iš esmės J. Stoltenbergas pakartojo NATO Bukarešte 2008 metais duotą pažadą – kad Ukraina ir Sakartvelas vieną dieną įstos į Aljansą.NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose. Būtent čia 2008 metų balandį tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W. Bushas įtikino savo sąjungininkus atverti NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui, nors tam griežtai prieštaravo Rusija.Kai kurie pareigūnai ir analitikai šį sprendimą vadina didžiule klaida, dėl kurios Rusija pasijuto įvaryta į kampą prieš nuolat besiplečiančią NATO. J. Stoltenbergas su tuo nesutiko.„Prezidentas Putinas negali uždrausti suverenioms šalims priimti savo suverenius sprendimus, nekeliančius grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Galvoju, kad jis bijo demokratijos ir laisvės, tai jam didžiausias iššūkis.“Vis dėlto Ukraina artimiausiu metu prie NATO neprisijungs. Kadangi Krymo pusiasalis aneksuotas, o Rusijos kariuomenė ir promaskvietiški separatistai kontroliuoja dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, net neaišku, kaip apskritai atrodys Ukrainos sienos.Daugelis iš 30 sąjungininkių mano, kad dabar reikia sutelkti dėmesį vien į tai, kaip nugalėti Rusiją.
Visoje Ukrainoje, išskyrus okupuotą Krymą, paskelbtas oro pavojus. https://t.me/uniannet/81845
Zelenska kreipėsi į britus: neužmirškite Ukrainos tragedijos Per šias Kalėdas žmonės neturėtų pamiršti karo Ukrainoje, sakė šalies pirmoji ponia prieš antradienį sakydama kalbą Jungtinės Karalystės parlamento nariams.Antradienį, viešėdama Londone, Olena Zelenska kreipsis į parlamento narius, praėjus kelioms dienoms po to, kai ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmą kartą apsilankė Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.BBC radijo 4 programos „Today“ laidoje, kurios įrašas bus transliuojamas vėliau antradienį, O. Zelenska ragino britų visuomenę šventiniu laikotarpiu nepamiršti Rusijos invazijos tragedijos.Ji taip pat teigiamai įvertino JK paramą Ukrainos pasipriešinimo pastangoms prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgas artėjant žiemai.Radijo laidai ji sakė: „Mes jaučiame tą [tvirtą paramą] dėl pagalbos mūsų prievarta perkeltiems žmonėms, dėl politinės ir finansinės paramos bei humanitarinės pagalbos, kurią gauname iš britų.“„Ukrainiečiai yra labai pavargę nuo šio karo, bet mes neturime kito pasirinkimo. Mes kovojame už savo gyvybes. Didžiosios Britanijos visuomenė turi pasirinkimą. Jie gali susitaikyti su mūsų tragedija, susitelkti į sau svarbius dalykus gyvenime“, – pridūrė O. Zelenska.„Mano žinutė britams yra tokia: Tai ne tik karas už mūsų laisvę ir gyvybes. Tai priešingų pasaulėžiūrų karas, karas dėl vertybių. Svarbu, kad jos būtų išsaugotos. Tai kova už tiesą ir žmogiškąsias vertybes. Labai tikimės, kad artėjantis Kalėdų laikotarpis neleis jums pamiršti mūsų tragedijos ir priprasti prie mūsų kančių“, – kalbėjo ji.Pirmadienį O. Zelenska lankėsi Dauningo gatvėje ir susitiko su premjero žmona Akshata Murty.JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly šią savaitę vyks į Rumuniją, kur vyks NATO sąjungininkų susitikimas ir jame Ukraina vėl bus svarbiausias darbotvarkės klausimas.
Zelenska: seksualiniai nusikaltimai yra Rusijos pajėgų „arsenalo“ dalis Ukrainos prezidento žmona Olena Zelenska pareikalavo „globalaus atsako“ į seksualinio smurto, kaip karo ginklo, naudojimą Ukrainoje. „Visi žino apie daugybę išprievartavimų“, kuriuos įvykdė rusų kariai Ukrainos kare, sakė ji pirmadienį Londone britų vyriausybės surengtoje konferencijoje apie seksualinį smurtą konfliktų zonose. Rusų kariai esą to net neslepia.Seksualinis smurtas ir seksualiniai nusikaltimai jau tapo Rusijos dalinių „arsenalo“, skirto „žeminti ukrainiečius“, dalis, kalbėjo O. Zelenska. Ukrainos prokuratūra tiria daugiau kaip šimtą tokių spėjamų nusikaltimų, tačiau tikrieji skaičiai yra daug didesni. Aukos esą neretai vengia apie tai kalbėti, nes bijo stigmatizavimo ar prievartautojų sugrįžimo.„Todėl labai svarbu pripažinti tai karo nusikaltimu ir visus kaltuosius patraukti atsakomybėn, – sakė Ukrainos pirmoji ponia. – Reikalingas globalus atsakas į tai. Deja, tokie karo nusikaltimai vis kartosis, jei kareiviai manys, kad yra nebaudžiami.“Konferencijoje „Seksualinio smurto konfliktuose užkardymo iniciatyva“ dalyvavo 70 šalių atstovai. Ir Holivudo žvaigždė Angelina Jolie žinutėje konferencijos dalyviams reikalavo „ryžtingo globalaus atsako“ į tokius išpuolius. Priešingu atveju „ir aukoms, ir nusikaltėliams bus duotas signalas, kad nelaikome to tikrai rimtu nusikaltimu, už kurį turi būti baudžiama ir kuriam būtina užkirsti kelią“, – teigė aktorė.
Ukrainos Dnipro miestui smogė keturios raketos Centrinės Ukrainos Dnipro didmiesčiui, institucijų duomenimis, naktį į antradienį smogė keturios rusų raketos. Buvo smarkiai apgadinti „privačios įmonės“ gamybos įrenginiai, „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka. Detalių apie įmonę jis nepateikė.Po apšaudymo įmonėje kilo gaisras, kuris jau užgesintas. Žmonės nenukentėjo, rašė V. Rezničenka.Apšaudytas ir toliau į pietus esantis Nikopolio miestas prie Dnipro upės.
JAV skiria neatidėliotiną pagalbą Ukrainos energetikos infrastruktūrai JAV antradienį turėtų paskelbti apie „didelę“ finansinę pagalbą Ukrainai, skirtą padėti šalinti Rusijos atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą padarytą žalą, pranešė aukšto rango JAV pareigūnai.Pagalba, apie kurią išsamiai informuos valstybės sekretorius Antony Blinkenas NATO susitikimo Rumunijos sostinėje Bukarešte kuluaruose, „yra didelė ir tai nėra pabaiga“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir nepateikdamas daugiau detalių.Tačiau jis pažymėjo, kad J. Bideno administracija biudžete numatė 1,1 mlrd. dolerių energetikos išlaidoms Ukrainoje ir Moldovoje.Jis pažymėjo, kad tai vyksta prieš gruodžio 13 dieną Prancūzijoje vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją dėl paramos Ukrainos pilietiniam pasipriešinimui.Masinės Rusijos raketų atakos, nukreiptos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sugadino 25-30 proc. tinklo, rodo Kyjivo pateikti duomenys.„Rusai taikosi į dideles transformatorines. Tai aukštos įtampos transformatorinės“, o ne vien tik elektrinės, sakė JAV pareigūnas; taip siekiama sutrikdyti visą energetikos tinklą nuo gamybos iki paskirstymo.Antradienį ir trečiadienį Bukarešte vyks NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame bus aptarta Aljanso parama Ukrainai po Rusijos invazijos.Be karo Ukrainoje, NATO šalių ministrai taip pat įvertins Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO pažangą; jų paraiškas jau ratifikavo 28 iš 30 šalių narių, tačiau vis dar laukiama Turkijos ir Vengrijos pritarimo.Jie taip pat aptars didėjančią Kinijos keliamą grėsmę. Ši diskusija, pradėta birželio mėnesį Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, „nėra susijusi su NATO ėjimu į Kiniją; ji iš tikrųjų atspindi iššūkius, kuriuos kelia į Europą atėjusi KLR“, pirmadienį žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried, ypač paminėdama technologinius iššūkius.
Ukraina: rusų pajėgos Chersono srityje apšaudė 30 gyvenviečiųRusija, Ukrainos duomenimis, praėjusią savaitę 258 kartus apšaudė pietinę Chersono sritį. Buvo atakuota 30 gyvenviečių, savo tradiciniame kreipimesi pirmadienio vakarą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Be to, anot V. Zelenskio, apgadinta siurblinė, aprūpinanti vandeniu Mykolajivo miestą, esantį į šiaurės vakarus nuo Chersono.Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.
Nobelio taikos premijos laureatė ragina paremti Ukrainą ginklaisVienos iš šių metų Nobelio taikos premiją laimėjusių organizacijų vadovė paragino ginklais padėti Ukrainai apsiginti ir sustabdyti šalyje vykstančius žiaurumus.Toks pareiškimas yra gana neįprastas žingsnis šio apdovanojimo laureatui. „Kai manęs kas nors klausia, kaip sustabdyti šiuos jau ilgai vykdomus nusikaltimus okupuotose teritorijose, galiu atsakyti tik: „Suteikite Ukrainai ginklų šioms teritorijoms išvaduoti“, – naujienų agentūrai AFP Stokholme pirmadienį sakė ukrainietė Oleksandra Matvijčuk, žmogaus teisių srities teisininkė, vadovaujanti Kyjive įsikūrusiam „Pilietinių laisvių centrui“.„Man tai keista situacija ir aiškus ženklas, kad kažkas negerai su visa tarptautine sistema, kai žmogaus teisių srities teisininkas prašo oro gynybos sistemų“, – pareiškė ji.Tačiau, pasak jos, „turime užkirsti kelią naujai žalai ypatingos svarbos civilinei infrastruktūrai“.„Mums reikia oro gynybos sistemų. Mums reikia ir kitų karinių priemonių, kurios mums padėtų apsaugoti mūsų dangų“, – pridūrė organizacijos direktorė.O. Matvijčuk teigė, kad tarptautinė teisė – jos įprastas ginklas ginant žmogaus teises – nebėra veiksminga.„Dabar neturiu jokios teisinės priemonės, galinčios sustabdyti Rusijos žiaurumus, nes Rusija viešai ignoruoja tarptautinę teisę ir visus tarptautinių organizacijų sprendimus“, – sakė 39 metų moteris.Ukrainai taip pat reikia skubios humanitarinės pagalbos, kad šalis galėtų „ištverti šią labai sunkią žiemą“, teigė ji ir pridūrė, kad savo namuose Kyjive ką tik praleido daugiau nei tris paras be elektros ir šildymo.„Pilietinių laisvių centrui“, kartu su Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“, Nobelio taikos premija buvo paskirta už jų „išskirtines pastangas fiksuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia“.„Kam?“ O. Matvijčuk teigė, kad 2007 metais įkurta organizacija dabar siekia „ambicingo tikslo užfiksuoti kiekvieną karo nusikaltimą“, įvykdytą Ukrainos teritorijoje.„Dabar turime duomenų bazę, kurioje yra daugiau kaip 24 tūkst. karo nusikaltimų epizodų“, – sakė ji.„Mes fiksuojame žmonių skausmą, o tai labai sunku“, – aiškino teisių gynėja.Ji taip pat apgailestavo dėl to, ką pavadino „atsakomybės spraga“, nes nacionalinė teisinė sistema perkrauta, o Tarptautinis baudžiamasis teismas tiria tik „atrinktas bylas“.„Klausimas, kurį sau užduodu, yra toks: „Kam mes fiksuojame visus šiuos karo nusikaltimus?“, – sakė O. Matvijčuk.„Kas suteiks teisingumo galimybę šimtams tūkstančių karo nusikaltimų aukų?“ – klausė ji ir pabrėžė, kad šis jos klausimas nėra retorinis.O. Matvijčuk teigimu, „karas pavertė žmones skaičiais“, o žiaurumų mastas tapo nebepakeliamas.„Turime grąžinti žmonėms jų vardus ir tai gali padaryti tik teisingumas“, – sakė ji.Taikos premija bus įteikta per iškilmingą ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną – 1896 metais šią dieną mirė premijos steigėjas, švedų išradėjas ir filantropas Alfredas Nobelis.
Stoltenbergas: Ukraina turi būti pasirengusi naujiems Rusijos smūgiams svarbiausiai infrastruktūrai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori panaudoti žiemą kaip karo ginklą. Todėl Ukraina ir jos sąjungininkės turėtų būti pasirengusios naujiems Rusijos bandymams sunaikinti Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą.Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją Bukarešte. Pasak jo, V. Putinas bando sustabdyti pagrindinių paslaugų teikimą ukrainiečiams.„Prezidentas Putinas bando sunaikinti energetikos ir dujų infrastruktūrą ir sustabdyti pagrindinių paslaugų teikimą ukrainiečiams. Tai darydamas žiemos pradžioje, jis parodo, kad nori panaudoti žiemą kaip ginklą prieš Ukrainą. Tai siaubinga ir turime būti pasirengę naujiems išpuoliams“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Piontkovskis: Putino bunkeryje – esminis įvykisRusijos pajėgoms pasitraukus iš Chersono, įvyko esminis įvykis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino bunkeryje neliko nė vieno žmogaus, kuris tikėtų galimybe laimėti karą su Ukraina.Visi svajoja išsivaduoti nuo Putino ir pasirodyti kaip protingi derybininkai su Vakarais, tačiau tokių svajotojų yra per daug, UNIAN sakė politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.Pasak jo, Chersonas „suveikė“ ir Rusijoje jau vyksta pilietinis karas.„Įvyko labai svarbus įvykis – bunkeryje neliko nė vieno žmogaus, kuris tikėtų Rusijos pergalės galimybe ir nesuprastų, kad karas pralaimėtas, o Ukraina laimės...“, – sakė ekspertas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Nori, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose būtų išrautas su šaknimis: konservatoriai suka uodegą (1)

Viskas apsivertė aukštyn kojomis: tie, kurie siūlė pensijų kaupimo II pakopos fonduose pertvarką...

Kylant palūkanų normoms – gyventojams siūlo gelbėjimosi ratą: būtų galima skolintis „iš savęs“

Palūkanų normoms kylant į aukštumas, socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo Lietuvoje...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kodėl Ukraina negali pradėti didelio masto puolimo  Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais...

SuTaupyk

Dažname daugiabutyje galima rasti tiksinčią bombą, apie kurią nesusimąstome – žala siekia tūkstančius eurų

Lietuvoje gausu daugiabučių namų, kurių vamzdynų sistemos – nekeistos nuo pastatymo dienos. Kai...

Evelina Kiznė

Teisininkas atsako: darbdavys verčia išeiti iš darbo, ką daryti?

Nors darbdavys turi galimybę pasiūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu arba...

Atviram interviu pasiryžęs Mantas Wizard – apie nepavykusius triukus, ko nemato žiūrovai ir klausimus apie homoseksualumą

Mantas Wizard – garsus magas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką sako vien tik tas faktas,...

Griauna įsitikinimus apie sportą: nustokite eiti į sales ir sportuoti tris kartus per savaitę

Laidą pradėsime nuo patarimų tiems, kas nori tapti aktyvesni, į savo rutiną įtraukti daugiau...

Mirtina avarija: Biržų rajone į medį atsitrenkė automobilis, vairuotojas – žuvo

Apie 5 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Biržų rajone, Širvėnos...

Sinoptikai prognozuoja permainingą savaitę: orus lems galingas ciklonas (1)

Pirmadienio dieną orus Lietuvoje lems gana energingas ciklonas. Dangus bus apniukęs, nedideli...

Verslas PliusNaomi Tajitsu

Norvegija perima svarbų statusą: bankininkai rekomenduoja keisti eurus į kronas

Neaprėpiamas turtas, gaunamas iš Norvegijos dujų ir naftos telkinių, stiprina naują rinkos...