aA
Rusija ruošiasi naujai agresijos bangai prieš Ukrainą – su jėgomis, kurias pajėgi mobilizuoti Rusijos Federacija, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau, anot jo, derybų su Prancūzijos ir Suomijos lyderiais dėka Ukrainos apsauga bus gerokai sustiprinta.

"Rusija ruošiasi naujai agresijos bangai – su jėgomis, kurias sugeba mobilizuoti. Dabar įsibrovėliai jau didina spaudimą Bachmuto, Vuhledaro ir kitomis kryptimis. Tačiau nori padidinti spaudimą didesniu mastu“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos karas prieš Ukrainą
Stoltenbergas paragino Pietų Korėją stiprinti karinę paramą UkrainaiPietų Korėja turėtų padidinti savo paramą Ukrainai, be kita ko, teikdama karinę pagalbą. Pasak „Ukrinform“, tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viešnagės Pietų Korėjoje metu, rašo „Reuters“.Jis padėkojo Seului už nekarinę pagalbą Ukrainai, bet paragino padaryti daugiau, nurodydamas, kad skubiai reikia amunicijos.„Raginu Korėjos Respubliką tęsti ir stiprinti savo karinės pagalbos pastangas. Galų gale, tai yra jūsų sprendimas, bet aš pasakysiu, kad kelios NATO valstybės, kurios turėjo politiką, draudžiančią joms kada nors siųsti ginklus į konflikto šalis, dabar pakeitė šią politiką“, - sakė J. Stoltenbergas.NATO generalinis sekretorius atvyko į Pietų Korėją per savo kelionę po Aziją, į kurią įeina ir vizitas į Japoniją. Vizito tikslas – sustiprinti ryšius su šiais JAV sąjungininkais karo Ukrainoje ir konfrontacijos su Kinija fone.„Tiesa ta, kad jei nenorime, kad laimėtų autokratija ir tironija, jiems reikia ginklų", – sakė J. Stoltenbergas, kalbėdamas apie Ukrainą.Primenama, jog Pietų Korėjos prezidentas yra pareiškęs, kad šalies įstatymai neleidžia tiekti ginklų į šalį, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas.
Papasakojo apie smūgio į daugiabutį namą Charkove detales Vėlų sekmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė gyvenamajam 4 aukštų pastatui Charkove „S-300“ raketa. Per ataką trys žmonės buvo nesunkiai sužeisti, žuvo pagyvenusi moteris.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Charkovo regioninės karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas. „Priešo smūgis, preliminariai, su raketa „S-300“, buvo suduotas gyvenamajam 4 aukštų pastatui Charkovo Kijevskio rajone. Trys iš nukentėjusiųjų patyrė nesunkių sužalojimų. Deja, pagyvenusi moteris mirė. Jos vyras smūgio metu buvo šalia ir stebuklingai nebuvo sunkiai sužeistas“, – rašė jis.O. Sinegybovas teigė, kad namas buvo iš dalies sunaikintas. „Gyventojai buvo evakuoti. Visos avarinės tarnybos ir toliau dirba vietoje“, - teigė jis. Kaip anksčiau pranešė UNIAN, vėlai vakare, sausio 29 d., O. Sinegubovas pranešė, kad Rusijos okupantai apšaudė Charkovą ir jo regioną.Vėliau Charkovo meras Igoris Terekhovas pranešė, kad užpuolikai pataikė į gyvenamąjį pastatą Charkovo Kijevskio rajone.
Johnsonas papasakojo, kaip Putinas grasino jam raketų smūgiuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Borisui Johnsonui raketų smūgiu, kai jis buvo Didžiosios Britanijos premjeras.Pasak „Ukrinform“, kuris remiasi BBC, B. Johnsonas pažymėjo, kad Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse jis turėjo „labai ilgą“ ir „nepaprastą“ pokalbį telefonu su V. Putinu.Pasak buvusio premjero, taip Rusijos lyderis reagavo į perspėjimą, kad karas bus „visiška katastrofa“. B. Johnsonas perspėjo V. Putiną, kad įsiveržimas į Ukrainą lems Vakarų sankcijas ir NATO karių skaičiaus prie Rusijos sienų padidinimą.Tuometinis premjeras taip pat bandė įtikinti V. Putiną, kad Ukraina neprisijungs prie NATO „artimiausioje ateityje“, taip bandydamas atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo.„Vienu metu jis pradėjo man grasinti ir pasakė: „Borisai, aš nenoriu tavęs įskaudinti, bet su raketa tai užtrunka tik minutę“, ar panašiai“. „Bet aš manau, kad sprendžiant iš labai ramaus tono, kuriuo jis kalbėjo, jis tiesiog žaidė su mano bandymais įtikinti jį derėtis“, – aiškino B. Johnsonas.
Karo analitikai įvardijo, kodėl Ukraina negali pradėti didelio masto puolimo Vėlavimas aprūpinti Ukrainą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, oro gynyba ir tankais nesukuria galimybių Ukraina pradėti didesnės priešpriešos ir priversti Rusiją patirti dar didesnių nesėkmių, teigia Amerikos karo studijų instituto (ISW) ekspertai.Vakarų diskusijos apie tariamus sunkumus ar negalėjimą suteikti prašomų ginklų ir kitos karinės pagalbos tikrai nepadeda Ukrainai susigrąžinti tų teritorijų, kurias Rusija užgrobė 2022 metais. Ekspertų teigimu, Rusijos pajėgos turėjo iniciatyvą ir puolime dalyvavo nuo praėjusių metų vasario 24 d. iki liepos, po to jų išpuoliai baigėsi. Ukrainiečiai perėmė iniciatyvą ir rugpjūtį pradėjo didelio masto kontrataką, išlaisvindama vakarinę Chersono regiono dalį lapkričio 11 d.Tačiau nuo tada Ukrainai kol kas nepavyko pradėti didelės naujos priešpriešos, o tai suteikia rusams galimybę susigrąžinti iniciatyvą. Apie tai, kokią žalą daro Vakarų delsimas Ukrainą aprūpinti prašomais ginklais, įvardijo karo analitikai.
Charkivo meras: per ataką žuvo vienas žmogusCharkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ kanale skelbia, kad per ataką mieste žuvo vienas žmogus, dar trys sužeisti.
Pranešama apie sužeistus žmones CharkiveRusijos raketai pataikius į gyvenamąjį namą, Charkive sužeisti trys žmonės, skelbia Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Synegubovas.
Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centreCharkivo regiono administracijos vadovas Olehas Synegubovas praneša, kad rusų raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Charkivo centre.„Preliminariai – raketa S-300. Visos pagalbos tarnybos dirba vietoje“, – rašo O. Synegubovas.Charkivo meras Ihoris Terechovas patvirtino, kad raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą miesto Kyjivo rajone. „Pastate kilo gaisras. Padaryta didelė žala. Remiantis informacija, kurią reikia patvirtinti, yra aukų“, – rašė jis.https://t.me/uniannet/88014
Charkivo meras Ihoris Terechovas praneša, kad rusų okupantai Charkive pataikė į gyvenamąjį namą, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, yra aukų.
Pranešama apie sprogimus CharkiveCharkivo srities vadovas Olehas Synegubovas patvirtino, kad okupantai puola regioną.Taip pat pranešama apie Kramatorsko Donecko srityje apšaudymą.Dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus.
Zelenskis: Donecko srityje situacija labai sunkiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sekmadienio vakarą sakė, kad Rusijos kariai Donecko srityje nuolat bando šturmuoti Ukrainos kariuomenės pozicijas.„Situacija labai sunki. Bachmuto, Vuhledaro ir kitose kryptyse Donecko srityje – nuolatinis Rusijos puolimas. Nuolatiniai bandymai prasiveržti pro mūsų gynybą, – kalbėjo V. Zelenskis. – Priešas neskaičiuoja žmonių ir, nepaisant daugybės nuostolių, palaiko didelį atakų intensyvumą.“V. Zelenskio teigimu, dabartinėje situacijoje ypač svarbu greitai gauti karinę pagalbą iš Vakarų partnerių, nes Rusija nori užtęsti karą. „Pristatymo greitis buvo ir bus vienas esminių faktorių šiame kare“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Zelenskis pakvietė naująjį Čekijos prezidentą atvykti į UkrainąUkrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis telefonu pasveikino Petrą Pavelą su pergale Čekijos prezidento rinkimuose ir pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Apie tai V. Zelenskis pranešė „Telegram“, informuoja „Ukrinform“.„Asmeniškai pasveikinau Petrą Pavelą su pergale Čekijos prezidento rinkimuose. Padėkojau jam ir Čekijos tautai už nesilpstančią paramą. Pakviečiau jį apsilankyti Ukrainoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.Buvęs NATO generolas P. Pavelas naujuoju Čekijos prezidentu išrinktas šeštadienį vykusiame antrajame rinkimų ture.Jis yra sakęs, kad Čekija išliks provakarietiška, palaikys strateginius santykius su ES ir NATO ir bus Ukrainos pusėje. P. Pavelas taip pat yra pareiškęs, kad karas Ukrainoje turi didelį poveikį ir Čekijai, nes tai karas dėl tarptautinių santykių ateities, dėl saugios Europos ateities.
Per masinį Chersono apšaudymą žuvo trys žmonės, šeši sužeistiPietiniame Ukrainos Chersono mieste per Rusijos vykdomą apšaudymą žuvo trys žmonės, šeši buvo sužeisti, sekmadienį pranešė vietos valdžia.Rusijos pajėgos nuolat apšaudo Chersono srities regioninę sostinę, kurią prieš kelis mėnesius atgavo Ukrainos kariuomenė. Sekmadienį Chersonas buvo apšaudytas jau septynis kartus: nukentėjo ligoninė, autobusų stotis, gyvenamieji namai, mokyklos aikštelė.Savo ruožtu Rusijos okupantai kaimyniniame Zaporižios regione pranešė, kad per ukrainiečių apšaudymą žuvo keturi žmonės.Pranešimus iš karo zonos dažnai sudėtinga nepriklausomai patikrinti.Zaporižia kartu su Chersonu, Donecku ir Luhansku yra viena iš Ukrainos teritorijų, kurias Rusija iš dalies okupavo ir aneksavo praėjusiais metais. Be to, Maskva, pažeisdama tarptautinę teisę, 2014 metais aneksavo Krymą – Juodosios jūros pusiasalį.
Netoli Melitopolio susprogdintas tiltas, kuriuo naudojosi rusų okupantaiRusijos žiniasklaida praneša, kad netoli okupuoto Melitopolio susprogdintas geležinkelio tiltas, kuriuo naudojosi rusų okupantai. Sprogimo metu, tikėtina, žuvo Rusijos kariškių, skelbia „RIA Melitopol“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas šios informacijos kol kas nekomentavo.
Per masinį Chersono apšaudymą žuvo moteris, dar du piliečiai – sužeistiRusijos pajėgos sekmadienį jau septynis kartus apšaudė Chersoną: nukentėjo ligoninė, autobusų stotis, gyvenamieji namai, mokyklos aikštelė. Turimais duomenimis, vienas žmogus žuvo, du sužeisti. Apie tai feisbuke skelbia Chersono miesto taryba, kurios pranešimą cituoja „Ukrinform“.„14.00 val. duomenimis, buvo įvykdyti septyni apšaudymai. Buvo taikytasi į sandėliavimo patalpas, ligoninę, autobusų stotį, mokyklos aikštelę, taip pat apgadinti miesto statiniai ir transporto priemonės. Turimomis žiniomis, viena moteris žuvo, du žmonės sužeisti, bet informacija dabar tikslinama“, – teigiama pranešime.Miesto taryba pridūrė, kad Rusijos kariai pirmą kartą apšaudė Chersoną apie vidurnaktį. Tada nukentėjo komunalinė įmonė ir šešiolika technikos priemonių, įskaitant evakuacinį transportą. Antrasis miesto apšaudymas prasidėjo apie pirmą valandą dienos.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, praėjusią parą, sausio 28 dieną, Rusijos kariai 36 kartus apšaudė Chersono sritį ir apgadino kelis gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus, sužeidė vieną civilį.
Ukrainiečių kariai atvyko į Jungtinę Karalystę mokytis valdyti tankus „Challenger 2“Ukrainos kariai sekmadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur mokysis naudotis tankais „Challenger 2“. Apie tai tviteryje paskelbė britų gynybos ministerija, kurios pranešimą cituoja „Ukrinform“.„Ukrainos tankistai atvyko į Jungtinę Karalystę pasirengti tolesnėms kovoms su Rusija. Britai perduos Ukrainai tankus „Challenger 2“ kartu su šalimis–partnerėmis, taip demonstruodami paramą Ukrainai tarptautiniame lygmenyje“, – pažymi šalies gynybos ministerija.Kaip jau skelbta, britų vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ kuopą – keturis iškart ir aštuonis kiek vėliau.https://t.me/uniannet/87958
Rusijos artilerija apšaudo Chersoną, pranešama apie aukasRusijos pajėgoms sekmadienį pradėjus masinį artilerinį puolimą Chersone, nukentėjo vietos ligoninė, sužeista slaugytoja.Chersono srities karinė administracija kanale „Telegram“ praneša, kad Rusijos artilerija apšaudo Chersono gyvenamuosius kvartalus, yra aukų.„Chersoną masiškai puola rusų artilerija! Priešas atakuoja miesto gyvenamuosius kvartalus. Šiuo metu pranešama apie daugybę aukų – sužeistųjų ir žuvusiųjų“, – teigiama pranešime.Sveikatos ministerija informavo, kad apšaudyta vietos klinikinė ligoninė, viena slaugytoja patyrė sužalojimų.Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, sausio 28 d., Rusijos kariai 36 kartus apšaudė Chersono sritį ir apgadino kelis gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus, sužeidė vieną civilį.
Ukrainos pasieniečiai: sienos kirsti negali ir karo tarnybai netinkami valstybės tarnautojaiDraudimas Ukrainos valstybės tarnautojams keliauti į užsienį, išskyrus komandiruotes, nuo šiol galioja ir tiems, kurie yra netinkami karo tarnybai, praneša šalies Valstybės sienos apsaugos tarnyba.Šalies nacionalinėje televizijoje apie įsigaliojusį draudimą asmenims, kurie yra netinkami karinei tarnybai ar turi kitų kelionės tikslų, informavo tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.„Reikia suprasti, kad kalbama apie aiškų pareigūnų, ypač vadovybės, liaudies deputatų, teisėjų, prokurorų ir t. t., taip pat valstybės institucijų mobilizacijos laikotarpiui įdarbintų darbuotojų sąrašą. Karo tarnybai netinkami asmenys negali išvykti iš Ukrainos, jeigu jie yra įtraukti į sąrašus, kuriuos minėtos institucijos pateikė pasienio tarnyboms, išskyrus valstybės tarnautojams taikomas išimtis“, – teigė A. Demčenka.Jis pabrėžė, kad draudimas galioja valstybės tarnybos sistemoje dirbantiems vyrams ir moterims.Penktadienį Ukrainos vyriausybė uždraudė pareigūnams vykti į užsienį karo metu be svarbios priežasties.
Scholzas: Vokietija neperduos kovinių lėktuvų UkrainaiVokietija neperduos kovinių lėktuvų Ukrainai, nes baiminasi konflikto su Rusija eskalavimo, interviu „Tagesspiegel“ sakė kancleris Olafas Scholzas.
Ukrainos žvalgyba: Rusija vadinamąjį didįjį puolimą pradės vasario 24-ąją. Maskva rengiasi naujam dideliam puolimui vasario 24-ąją, sako Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksius Danilovas. 
Ukraina šiemet įsigis dronų už 50 mln. eurųUkrainos gynybos ministerija didina bepiločių orlaivių įsigijimo apimtis, informavo šalies jungtinių pajėgų vadas.Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas sekmadienį paskelbė, kad įvertinus kariuomenės poreikius, šiemet dronams įsigyti bus skiriama apie 50 mln. eurų (20 mlrd. grivinų).Šis sprendimas priimtas per gynybos pareigūnų, generalinio štabo, šalies bepiločių orlaivių projektuotojų ir gamintojų atstovų susitikimą.Pasak S. Najevo, tai labai didelis žingsnis į priekį, kadangi bepiločiai orlaiviai gali atlikti užduotis nekeldami rizikos juos valdančių karių gyvybėms.„Ukrinform“ primena, kad Ukraina jau įsigijo 1 711 dronų „Dronų kariuomenės“ projekto rėmuose. Beveik tūkstantis jų jau perduoti šalį ginantiems kariams.
Šiaurės Korėja neigia tiekianti ginklus RusijaiŠiaurės Korėja sekmadienį paneigė pranešimus apie teikiamus ginklus Maskvai. Branduolinių ginklų turinti valstybė taip reagavo į Jungtinių Valstijų pareiškimą, kad Pchenjanas tiekė raketas Rusijos privačiai karinei grupuotei „Wagner“.Kiek anksčiau sausį Vašingtonas „Wagner“.grupuotę įvardijo kaip „tarptautinę nusikalstamą organizaciją“, nes jos su Pchenjanu vykdoma prekyba ginklais pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas.Pasak JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby, Baltųjų rūmų paviešintose JAV žvalgybos nuotraukose užfiksuota, kaip Rusijos geležinkelių vagonai įvažiuoja į Šiaurės Korėją, pasiima raketų krovinį ir grįžta į Rusiją.Pareiškime, kurį perdavė Korėjos centrinė naujienų agentūra, aukštas Šiaurės Korėjos pareigūnas atmetė kaltinimus ir perspėjo, kad jei JAV ir toliau skleis „savo susikurtus gandus“, sulauks „tikrai nepageidaujamų pasekmių“.„Bandymas sugadinti (Šiaurės Korėjos) įvaizdį išgalvojant neegzistuojantį dalyką yra rimta provokacija, kurios negalima leisti ir kuri negali nesukelti jokios reakcijos“, – pareiškė Kwonas Jong Gunas, Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos JAV reikalų departamento vadovas.Anot jo, tai „kvailas bandymas pateisinti savo ginklų tiekimą Ukrainai“.
Reguliariosios Rusijos pajėgos, atrodo, ketina pakeisti kovų išsekintą grupę „Vagner“, kad galėtų tęsti į Bachmutą nukreiptas atakas po „Vagner“ pasiektos kulminacijos –  maždaug sausio 12 d. užimto Soledaro miestoApie tai praneša JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW).Vėliau, po Soledaro užėmimo, jokių reikšmingų atakų Bachmute „Vagner“ samdiniai nesurengė.Šiuo metu Bachmute vykstančiose kovose dalyvaujantys konvencinių Rusijos pajėgų daliniai bando ir vėl aktyvinti puolamuosius veiksmus. Sprendžiant iš sausio 20 d. internete paviešintos filmuotos medžiagos, Rusijos oro pajėgos bazuojasi netoli Bachmuto: vaizdo įraše galima atpažinti Rusijos disponuojamą BMD-4M – specifinę kovos mašiną, naudojamą išskirtinai Rusijos oro desanto pajėgų.Kaip informuoja Rusijos šaltinis, „Vagner“ ir Rusijos oro pajėgų daliniai jungtines operacijas Bachmute rengė dar gruodžio 27 d.Rusijos gynybos ministerija vis dažniau kalba apie Rusijos oro pajėgų veiksmus Bachmute nuo pat 2023-iųjų sausio pradžios, pabrėždama, kad konvencinės pajėgos papildo ar veikiau pakeičia toje teritorijoje dislokuotus „Vagner“ samdinius, kurie, ko gero, jau įvykdė viską, ką galėjo.Nuo 2022-ųjų rudens per kovas prie Bachmuto žuvo labai daug grupuotės „Vagner“ samdinių, o ypač – jų gretas papildžiusių kalinių.Kaip sausio 5 d. informavo vienas anonimiškumą išsaugoti panoręs JAV pareigūnas, nuostolius „Vagner“ tenka skaičiuoti daugiau nei 4,1 tūkst. samdinių žūtimis. Sužeistųjų skaičius turėtų viršyti 10 tūkst. Vien per laikotarpį nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio pradžios buvo nukauta daugiau nei tūkstantis prie Bachmuto atsidūrusių „Vagner“ samdinių.
Per Rusijos vykdomą Donecko srities apšaudymą žuvo keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti Per pastarąją parą Rusijai apšaudant Donecko regioną žuvo keturi civiliai ir 17 buvo sužeista, tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko. „2023 m. sausio 28 d. Donecko srityje rusai nužudė keturis civilius gyventojus: tris Kostantynivkoje ir vieną Bachmute. Dar septyniolika žmonių buvo sužeisti“, – savo „Telegram“ kanale rašė P. Kyrylenko. Vakar, šeštadienį, buvo pranešta, kad 2023 m. sausio 28 d. Rusijos kariuomenė surengė vieną raketinį smūgį ir 32 oro smūgius, taip pat daugiau kaip 65 kartus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) apšaudė civilinę infrastruktūrą Donecko ir Chersono srityse.
Teheranas: Dronais atakuota karinė gamykla IraneBepiločiai orlaiviai atakavo karinę gamyklą centriniame Irano mieste Isfahane, sekmadienį pranešė Teheranas, o šią informaciją skelbia CNN.„Sprogimas įvyko viename iš karinių centrų, priklausančių Gynybos ministerijai“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai „Fars“ sakė Isfahano gubernijos saugumo vadovo pavaduotojas Mohammadas Reza Jan-Nesari.Janas-Nesari sakė, kad sprogimas padarė šiek tiek žalos, „bet, laimei, aukų nebuvo“.Valstybinė naujienų agentūra IRNA vėliau pranešė, kad sprogimą sukėlė „maži bepiločiai orlaiviai“.„Įvyko nesėkminga mažų bepiločių orlaivių ataka prieš Gynybos ministerijos pramonės kompleksą ir, laimei, jau buvo prognozės ir oro gynybos susitarimai, vienas iš jų (smūgis)“, – sakoma IRNA įraše socialiniame tinkle „Twitter“, remdamasi šalies gynybos ministerija.„Komplekso oro gynybos sistema sugebėjo sunaikinti kitus du bepiločius orlaivius. Laimei, per ataką niekas nežuvo, o komplekso stogas buvo apgadintas nežymiai.
Ukrainos pajėgos: nuo plataus masto karo pradžios Rusija neteko apie 126 160 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. sausio 29-osios Ukrainoje jau neteko apie 126 160 karių (+650 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 197 (+8) Rusijos tankus, 6 366 (+22) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 195 (+7) artilerijos sistemas, 453 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 221 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 293 lėktuvus, 284 sraigtasparnius, 5 037 (+10) automobilius, 18 laivų, 1 947 dronus, 199 specialiosios technikos vienetus ir 796 sparnuotąsias raketas.Per pastarąją parą Rusijai apšaudant Donecko sritį žuvo keturi civiliai gyventojai ir 17 buvo sužeista.Šiuos duomenis kanale „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.„2023 m. sausio 28 d. Donecko srityje rusai nužudė keturis civilius gyventojus: tris Kostiantynivkoje ir vieną Bachmute. Dar septyniolika žmonių buvo sužeisti“, – rašė P. Kyrylenka.Pasak jo, šiuo metu neįmanoma tiksliai suskaičiuoti nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje.
Ukrainos pajėgos atrėmė 16 Rusijos atakų, įskaitant puolimus Bachmute, VuhledareUkrainos gynybinės pajėgos atrėmė Rusijos okupacinės kariuomenės atakas prieš 16 gyvenviečių, įskaitant Bachmutą ir Vuhledarą Donecko srityje.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas apie tai pranešė savo „Facebook“ paskyroje.Per pastarąją parą Rusijos okupantai surengė vieną raketų smūgį ir 32 oro antskrydžius bei įvykdė daugiau kaip 65 atakas daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, taip pat ir prieš Donecko ir Chersono sričių civilinę infrastruktūrą. Užfiksuota civilių aukų.Praėjusią parą Ukrainos oro pajėgos sudavė keturis smūgius Rusijos karinio personalo bazėms. Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos pataikė į dvi Rusijos vadavietes, dvi priešlėktuvinės gynybos pozicijas, šešias karinio personalo bazes, šaudmenų sandėlį ir elektros stotį.Sausio 28 d. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos per plataus masto karą nukovė apie 125 510 rusų agresorių ir sunaikino 3 189 priešo tankus, 6 344 šarvuotas kovos mašinas ir kitą priešo techniką.
Naujasis Čekijos prezidentas planuoja apsilankyti KyjiveIšrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas ir Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova planuoja apsilankyti Ukrainoje, praneša naujienų portalas „pravda.sk“.Pranešime teigiama, kad P. Pavelas sekmadienį paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir informuos apie savo ketinimą apsilankyti Ukrainoje kartu su Z. Čaputova.Tiksli vizito data kol kas neskelbiama.Buvęs NATO generolas P. Pavelas naujuoju Čekijos prezidentu išrinktas šeštadienį vykusiame antrajame rinkimų ture.Jis yra sakęs, kad Čekija išliks provakarietiška, palaikys strateginius santykius su ES ir NATO ir bus Ukrainos pusėje. P. Pavelas taip pat yra pareiškęs, kad karas Ukrainoje turi didelį poveikį ir Čekijai, nes tai karas dėl tarptautinių santykių ateities, dėl saugios Europos ateities.
Scholzas: siųsdama tankus Vokietija Ukrainoje nekariaujaVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad neseniai po ilgų svarstymų priimtas Berlyno sprendimas tiekti Kyjivui kovinius tankus nereiškia, jog Vokietija tampa tiesiogine karo Ukrainoje dalyve.„Tai Rusijos ir Ukrainos karas“, – Vokietijos kancleris teigė šeštadienio vakarą Buenos Airėse surengtoje spaudos konferencijoje.Šio fakto nekeičia tai, kad Vokietija teikia Kyjivui „finansinę, humanitarinę pagalbą ar ginklus“, – pridūrė O. Scholzas.Pasak jo, Vokietija padarys viską, kad užkirstų kelią eskalavimui, galinčiam privesti prie Rusijos ir NATO šalių karo. „Apie tai negali būti nė kalbos. Padarysime viską, ką galime, kad to neįvyktų“, – teigė Vokietijos kancleris, šiuo metu besilankantis Lotynų Amerikoje su darbiniu vizitu.Šis O. Scholzo pareiškimas siejamas su Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pasisakymu, kuris antradienį sukėlė sujudimą Maskvoje.Europos Taryboje Strasbūre A. Baerbock paragino Vakarų sąjungininkes laikytis išvien, teigdama: „Mes kariaujame karą su Rusija, o ne vieni su kitais“.Rusijos valstybinė žiniasklaida pasinaudojo šiuo pareiškimu ir įvardijo jį įrodymu, kad Vokietija ir kitos ES šalys yra tiesioginės konflikto Ukrainoje, kurį Maskva atsisako vadinti karu, dalyvės.Vėliau Vokietijos užsienio reikalų ministerija patikslino, kad A. Baerbock komentarais nesiekta vaizduoti Vokietijos ir jos sąjungininkių kaip kariaujančių šalių.O. Scholzas taip pat pareiškė planuojantis tęsti tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir siekti užbaigti karą prieš Ukrainą. Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ jis teigė, kad su V. Putinu ketina pasikalbėti telefonu.
Žiniasklaida: nepaisant sankcijų, Rusija sugeba įsigyti lustų iš NyderlandųNepaisant įvestų sankcijų, Rusija ir toliau perka lustus iš Nyderlandų gamintojų. Apie tai rašoma šeštadienį paskelbtame Nyderlandų visuomeninio transliuotojo NOS atliktame žurnalistiniame tyrime.„Nepaisant griežtų sankcijų, lustai iš Nyderlandų bendrovių vis dar patenka į Rusiją. Kalbame apie milijonus vienetų nuo invazijos į Ukrainą pradžios iki gruodžio imtinai“, – rašoma portale.Išnagrinėję atvirus prekybos duomenis ir konfidencialius dokumentus, taip pat pabendravę su šiuose sandoriuose dalyvavusių bendrovių atstovais ir ekspertais, žurnalistai išsiaiškino, kaip vyko tiekimai: nedidelė grupė Kinijos bendrovių perka lustus Nyderlanduose ir perparduoda juos Rusijai.„Nepaisant sugriežtintų sankcijų, pastaraisiais mėnesiais eksportas nesumažėjo“, – teigia žurnalistai. Rusija gauna mikroschemas iš dviejų pagrindinių Nyderlandų gamintojų – „NXP“ ir „Nexperia“.Neseniai „NXP“ mikroschemų rasta mūšio lauke Ukrainoje – išardytoje rusiškoje šarvuotoje haubicoje, sparnuotojoje raketoje, koviniame sraigtasparnyje ir net iranietiškame drone-kamikadzėje.Gamybos įmonių atstovai teigia, kad kruopščiai tikrina savo klientus ir nesupranta, kaip jų gaminiai patenka į rusų rankas.
Maskva: per Ukrainos smūgį ligoninei Luhansko regione žuvo 14 žmoniųRusijos gynybos ministerija šeštadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę smogus ligoninei rytiniame Luhansko regione, o per ataką esą žuvo 14 žmonių ir dar 24 buvo sužeisti.Šeštadienio rytą Novoaidaro mieste „Ukrainos ginkluotosios pajėgos tyčia atakavo rajono ligoninės pastatą“ iš JAV gamybos daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, sakoma ministerijos pranešime.Ministerija pridūrė, kad tarp „ligoninės pacientų ir medicinos personalo“ žuvo 14 žmonių, o 24 buvo sužeisti.Pranešime teigiama, kad ligoninė daug mėnesių teikė „būtiną medicininę pagalbą vietos gyventojams ir kariams“. „Tyčinis raketų smūgis žinomai aktyviai veikiančiai civilinei medicinos įstaigai neabejotinai yra sunkus Kyjivo režimo karo nusikaltimas, – teigė ministerija.Ukrainiečių portalas UNIAN patvirtino, kad Luhansko regiono Novoaidaro mieste buvo sunaikinta ligoninė, tačiau teigė, kad joje buvo gydomi sužeisti rusų okupantai ir kad „dešimtys okupantų buvo likviduoti“.
Zelenskis praneša, kad tarp šaudynių Jeruzalėje aukų yra ukrainiečių tautybės moterisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė užuojautą pastarųjų šaudynių Jeruzalėje aukų šeimoms ir pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra ukrainiečių tautybės moteris.„Dalinamės Izraelio skausmu po teroristinių atakų Jeruzalėje. Tarp aukų yra ukrainiečių tautybės moteris. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. Šie nusikaltimai buvo ciniškai įvykdyti minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiandieniniame pasaulyje negali būti vietos terorui“, – V. Zelenskį cituoja „Sky News“.Kaip jau skelbta, penktadienį ir šeštadienį Rytų Jeruzalėje buvo surengti du atskiri šaudymo incidentai. Turimais duomenimis, pirmasis pareikalavo mažiausiai septynių gyvybių, o per antrąjį buvo sužaloti du žmonės.
Ukraina: į karštąją liniją „Aš noriu gyventi“ iki šiol jau kreipėsi per 6,5 tūkst. pasiduoti norinčių Rusijos kariųĮ Ukrainos įsteigtą karštąją liniją „Aš noriu gyventi“ iki šiol jau kreipėsi per 6,5 tūkst. pasiduoti norinčių Rusijos karių. Tai pareiškė Ukrainos Karo belaisvių departamentas, kuriuo remiasi „The Guardian“.Pasak departamento atstovo Vitalijaus Matvijenkos, visi šie asmenys pateikė autentiškus duomenis, kad iš tiesų tarnauja Rusijos kariuomenėje.Kaip teigiama, toks pasiduoti norinčiųjų skaičius užfiksuotas nuo karštosios linijos įsteigimo rugsėjo 15 d. iki sausio 20-osios. Departamento tvirtinimu, skambinantieji neretai bandydavo susisiekti tiesiai iš fronto linijos.„The Guardian“ pažymi, kad šių departamento duomenų nepriklausomai patvirtinti nėra galimybės.
Ursula von der Leyen: Ukraina kovoja už bendras Europos vertybesEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Rusijos užpulta Ukraina šiuo metu kovoja už bendras Europos vertybes.Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, U. von der Leyen tai pareiškė Vokietijos Diuseldorfo mieste vykstančiame šalies Krikščionių demokratų partijos (CDU) renginyje.„Besąlygiškai palaikome Ukrainą. Ukraina kaunasi už mūsų bendras vertybes, pagarbą tarptautinei teisei ir demokratijos principus. Būtent todėl Ukraina turi laimėti šį karą“, – tikino Komisijos pirmininkė.U. von der Leyen šiuos komentarus išsakė prieš ateinantį penktadienį numatomą Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą.
Mariupolyje pasigirdo garsus sprogimas  Laikinai okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje šeštadienio rytą pasigirdo stiprus sprogimas, pranešė šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.  Pasak jo, sprogimas įvyko Kalmiuskij rajone, šalia gamyklos „Azovmaš“.  „Po sprogimo didžiojoje miesto dalyje nutrūko elektros tiekimas. Negana to, be elektros liko daugelis Mariupolio apskrities kaimų, esančių ant jūros kranto“,– „Telegram“ parašė P. Andriuščenka.  Kiek vėliau mero patarėjas pridūrė, kad pačiame Mariupolyje ir visoje apskrityje taip pat nutrauktas vandens tiekimas, esama ir problemų su mobiliuoju ir interneto ryšiu.
Per Rusijos raketų ataką prieš Donecko srities Kostantynivkos miestą sužeistų civilių gyventojų skaičius išaugo iki 6Tai paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra. 2023 m. sausio 28 d. rytą Rusijos pajėgos raketomis smogė gyvenamajam Kostantynivkos miesto rajonui. Pranešama, kad žuvo du vyrai ir moteris. Dar šeši civiliai gyventojai patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų. Jie buvo nuvežti į ligoninę ir šiuo metu jiems teikiama medicininė pagalba. Pranešama ir apie apgadintą motelį bei daugiabučius namus, buvo sugriauti garažai, sunaikinti automobiliai. Įvykio vietoje toliau dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai.
Ispanija pavasarį perduos „Leopard 2“ UkrainaiPagrindiniai koviniai tankai „Leopard 2“, kuriuos Ispanija nusprendė perduoti Ukrainai, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus pristatyti pavasarį.Apie tai pranešė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.Anot jos, Ispanija į Ukrainą siųs tankus Leopard 2A4, derindama veiksmus su NATO partneriais ir sąjungininkais.
Rusija raketomis apšaudė Konstantynivkos miestelį Ukrainos rytuose, žuvo trys civiliaiRusijos kariuomenė šeštadienį raketomis apšaudė Konstantynivkos miestelį Ukrainos rytuose, žuvo trys civiliai ir dar du sužeisti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Šįryt per Rusijos raketų ataką Konstantynivkoje žuvo trys civiliai ir dar bent du sužeisti. Rusai apšaudė gyvenamąjį rajoną ir ten apgadino keturis daugiabučius, viešbutį, garažus ir civiliams priklausančius automobilius“, – „Telegram“ parašė P. Kyrylenka.Jis pažymėjo, kad įvykio vietoje šiuo metu dirba gelbėtojai ir teisėsaugos pareigūnai.
Japonija sugriežtino sankcijas RusijaiJaponija sugriežtino sankcijas Rusijai, reaguodama į šios šalies kariuomenės naujausią raketų ataką prieš Ukrainą, praneša „Reuters“.Kaip teigiama, Tokijas, be kita ko, nuo vasario 3 d. nebeprekiaus su 49 Rusijos organizacijomis ir joms neeksportuos prekių, kurios galėtų padidinti Maskvos karinius pajėgumus, įskaitant vandens patrankas, dujų telkinių žvalgymui skirtą įrangą, puslaidininkius, sprogstamuosius įtaisus ir robotus.Negana to, įšaldomas dar 25 fizinių ir juridinių asmenų turtas. Tarp naujai sankcionuotųjų – lėktuvų gamybos bendrovė „JSC Irkut Corp“, raketų žemė–oras gamintojas „MMZ Avangard“, gynybos viceministras Michailas Mizincevas ir teisingumo ministras Konstantinas Čiučenka.Po šios žinios Kremlius jau prakalbo apie neigiamą poveikį dvišaliams santykiams su Japonija.Rusijos kariuomenė ketvirtadienį prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę raketų ataką. Turimais duomenimis, ji šalyje pareikalavo mažiausiai 11 gyvybių.
Ukrainos gynybos ministerija: didžiausią grėsmę rusų pėstininkams kelia rusų tankistai „Didžiausią grėsmę mobilizuotiems rusų pėstininkams kelia mobilizuoti rusų tankistai“, – tokia žinute „Twitter“ paskyroje pasidalino Ukrainos gynybos ministerija. Ministerija taip pat pasidalino ir vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip rusų tans užkliudo kitus rusų karius. https://twitter.com/DefenceU/status/1619051741017948160?ref_src=twsrc%5Etfw
Gynybos tarybos sekretorius: Rusija ruošiasi naujai atakų prieš Ukrainą bangaiRusijos kariuomenė ruošiasi naujai atakų prieš Ukrainą bangai, kuri veikiausiai prasidės iki vasario pabaigos, kai bus minimos pirmosios visapusiškos invazijos metinės.Tai radijui „Svoboda“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Pasak jo, rusai tiki, kad iki pirmųjų metinių vasario 24-ąją turi pasiekti kokių nors laimėjimų. „Jokia paslaptis, kad jie ruošiasi naujai (atakų) bangai iki vasario 24-osios“, – tvirtino O. Danilovas. Pareigūno teigimu, jau maždaug žinoma, kuriose Ukrainos dalyse galima laukti „maksimalaus suintensyvėjimo“ – Maskva, anot jo, yra užsibrėžusi tikslą pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas.O. Danilovas pridūrė, kad, negana to, Rusijos kariai jau savaitę žvalgo Ukrainos karių gynybinius pajėgumus Zaporižios srityje.„Mes apie visa tai žinome ir suprantame, kas šiuo klausimu vyksta Rusijos Federacijoje“, – tikino O. Danilovas.
Britų žvalgyba: Rusija, dalindamasi duomenimis apie karo Ukrainoje eigą, dažnai skleidžia dezinformacijąRusija, dalindamasi duomenimis apie savo plataus masto karo prieš Ukrainą eigą, dažnai skleidžia dezinformaciją. Tai savo naujausioje, šeštadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip pažymima suvestinėje, vienas iš tokios praktikos pavyzdžių – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis rusų bazei Makijivkos mieste (Donecko sritis) pirmą šių metų dieną. Ministerijos skaičiavimu, čia žuvo ar dingo daugiau kaip 300 Rusijos karių, tačiau pati Maskva tikino, kad būta 89 žuvusiųjų.Suvestinėje nurodoma, kad Rusijoje panašios dezinformacijos sklaidą lemia siekis sumenkinti patiriamus pralaimėjimus, šalyje vyraujant „suversk kaltę ir nušalink“ kultūrai – aukštesnio rango pareigūnai duoda leidimą meluoti, o žemesnes pareigas einantys asmenys savo ruožtu viešina tikrovės neatitinkančią informaciją.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Generalinis štabas: per praėjusią parą Rusija Ukrainai sudavė 10 raketinių smūgiųPer praėjusią parą Rusija Ukrainai sudavė 10 raketinių smūgių ir 26 aviacijos smūgius, savo „Facebook“ paskyroje skelbia ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.Pranešime pabrėžiama, kad aviacijos ir raketinių smūgių pavojus išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.„Per praėjusią parą rusų okupantai sudavė 10 raketinių smūgių, vieną iš jų – civilinei infrastruktūrai Zaporižios srityje, 26 aviacinius smūgius, 81 kartą apšaudė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, įskaitant civilių objektų apšaudymą Očakivo mieste. Yra sužeistų ir žuvusių taikių gyventojų“, – paskelbė Generalinis štabas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi sakė, kad išlieka itin sudėtinga situacija fronte ties Bachmutu ir Vuhledaru.„Okupantai ne vien šturmuoja mūsų pozicijas – jie sąmoningai ir metodiškai naikina šiuos miestus ir aplinkinius kaimus“, – sakė jis.
Ukraina kviečiasi Vengrijos ambasadoriųUkraina kviečiasi Vengrijos ambasadorių dėl šios šalies premjero Viktoro Orbano pastarųjų komentarų apie šalį.Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Sky News“.Pasak ministerijos atstovo Olego Nikolenkos, V. Orbanas neseniai pareiškė, kad Ukraina yra „niekieno žemė“, ir palygino šalį su Afganistanu.„Tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas tęsia sąmoningą kursą, kuriuo siekia sugriauti Vengrijos ir Ukrainos ryšius“, – feisbuke parašė O. Nikolenka. Jis pridūrė, kad Vengrijos ambasadorius bus iškviestas „atvirai diskusijai“. „Pasiliekame teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių“, – pažymėjo atstovas.Po naujausio vengrų akibrokšto abiejų šalių santykiai nusmuko iki dar žemesnio taško.V. Orbanas prieš tai ne kartą kritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, tvirtindamas, kad jos reikšmingai nesusilpnina Maskvos, tačiau esą kelia didžiulę grėsmę Europos ekonomikai.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 125 510 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. sausio 28-osios Ukrainoje jau neteko apie 125 510 karių (+800 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 189 (+7) Rusijos tankus, 6 344 (+4) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 188 (+8) artilerijos sistemas, 453 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 221 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 293 (+1) lėktuvus, 284 (+1) sraigtasparnius, 5 027 (+26) automobilius, 18 laivų, 1 947 (+6) dronus, 199 specialiosios technikos vienetus ir 796 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Iš viso Ukrainai pažadėtas 321 tankasŠiandien Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje patvirtino, kad kelios šalys pažadėjo Ukrainai 321 sunkųjį tanką.Prancūzijos televizijai Vadimas Omelčenka sakė: „Nuo šiandien daug šalių oficialiai patvirtino savo sutikimą pristatyti Ukrainai 321 sunkųjį tanką.„Pristatymo sąlygos kiekvienu atveju skiriasi, ir mums reikia šios pagalbos kuo greičiau“.V. Omelčenka nepateikė tankų skaičiaus pagal šalis išskaidymo.
Ukraina iškvietė Vengrijos pasiuntinį dėl nepriimtinų pastabųUkrainos užsienio reikalų ministerija išsikvies Vengrijos ambasadorių, kad pasiskųstų dėl „visiškai nepriimtinų“ Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pastabų apie Ukrainą, šiandien pranešė Kijevas.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad V. Orbanas žurnalistams sakė, jog Ukraina yra niekieno žemė, ir palygino ją su Afganistanu.„Tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas tęsia sąmoningą kursą, kuriuo siekiama sugriauti Vengrijos ir Ukrainos santykius“, – sakė jis.„Vengrijos ambasadorius bus iškviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją atvirai diskusijai. Mes pasiliekame teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių“.Šis pareiškimas žymi naują žemiausią lygį abiejų kaimynių santykiuose. Vengrija ne kartą kritikavo ES sankcijas Rusijai, sakydama, kad jomis nepavyko reikšmingai susilpninti Maskvos, be to, jos kelia pavojų, kad gali sužlugdyti Europos ekonomiką.
Zelenskis: Ukrainai reikia 300-500 tankųPrezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainai reikia 300-500 tankų.„Dabar mums reikia 300-500 tankų“, – sakė Ukrainos vadovas interviu JAV televizijos kanalui „Sky News“.Prezidentas prisipažino, kad yra labai dėkingas partneriams už tankus, tačiau tikrą palengvėjimą pajus tik tada, kai ši įranga pradės veikti mūšio lauke.
Zelenskis pakvietė olimpinių žaidynių vadovą į Ukrainos fronto miestą BachmutąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakvietė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentą Thomasą Bachą apsilankyti pafrontės mieste Bachmute.„Kviečiu poną Bachą į Bachmutą, kad jis pats įsitikintų, jog neutralumas neegzistuoja“, – sakė V. Zelenskis. „Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava sutepta krauju“, – pridūrė jis.Th. Bachas ne kartą sakė, kad sportas neturėtų būti politizuojamas ir kad Rusijos sportininkai neturėtų būti baudžiami už jų šalies karą. TOK svarsto gamimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. olimpiadoje Paryžiuje su sąlyga, kad jie negalės pasirodyti su savo šalių vėliava, himnu, spalvomis ar bet kokia kita Rusijos ir Baltarusijos atributika.
Zelenskis: padėtis fronte, ypač Donecke, yra itin aštriUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronte išlieka itin aštri, ypač rytinėje Donecko srityje.Vakare sakydamas kalbą V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos ne tik šturmuoja ukrainiečių pozicijas, bet ir naikina aplink esančius miestus ir kaimus. Jis pridūrė, kad Donecko srityje Rusija intensyvina puolimą. Regione vyko įnirtingos kovos, įskaitant mūšius aplink Bachmuto miestą.Šis miestas turi simbolinę reikšmę tiek Rusijai, tiek Ukrainai, nors Vakarų karo analitikai teigia, kad jis neturi didelės strateginės reikšmės.Šios savaitės pradžioje Ukraina patvirtino, kad išvedė savo karius iš nedidelio druskos kasyklų miestelio Soledaro, esančio į šiaurę nuo Bachmuto.
Rusai vėl atidengė ugnį Chersono srityje: du žuvusieji, daug sužeistųjų Apšaudant Chersoną ir regioną žuvo dvi moterys, mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti, o keli sunkiai sužeisti paguldyti į ligoninę, pranešė Generalinė prokuratūra.Tyrimo duomenimis, sausio 27 d. okupantai dar kartą apšaudė Chersoną ir gyvenamuosius rajonus regione.
Mūšiuose su okupantais rusais žuvo dar vienas savanoris iš BaltarusijosUkrainoje mūšiuose su okupantais rusais žuvo savanoris iš Baltarusijos Eduardas Lobovas.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Gautomis žiniomis, 34 metų E. Lobovas Ukrainoje kovojo nuo 2015 metų.E. Lobovas 2010 metais Baltarusijoje buvo suimtas kartu su kitu baltarusių aktyvistu Dmitrijumi Daškevičiumi pagal išgalvotus politinius kaltinimus. Jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti ir atsisakė rašyti malonės prašymą Aliaksandrui Lukašenkai.Kai E. Lobovas išėjo iš kalėjimo, jam nebuvo leista gyventi Baltarusijoje. Tada jis persikėlė į Ukrainą ir įsijungė į kovą prieš agresorius rusus.Leidinio „Naša Niva“ duomenimis, nuo 2022 metų pradžios kovoje už Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybę žuvo mažiausiai 18 baltarusių.
Ukrainos premjeras: rusų raketos per pastarąją ataką pataikė į penkias aukštosios įtampos pastotesPer 13-ąją plataus masto ataką prieš energetikos objektus priešo raketos pataikė į penkias aukštosios įtampos pastotes centriniame, pietiniame ir pietvakarių regionuose.Tai penktadienį per ministrų kabineto posėdį pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.„Ukraina išgyveno jau 13-ąją didelę oro ataką prieš mūsų energetikos sistemą. Rusijos teroristai vis mėgina sunaikinti mūsų energetikos sistemą, palikti mus be šilumos ir šviesos. Šį kartą svarbiausias priešo taikinys buvo aukštosios įtampos infrastruktūra. Oro gynybos pajėgos numušė daugumą raketų. Tačiau nukentėjo penkios aukštosios įtampos pastotės centriniame, pietiniame ir pietvakariniame regionuose“, – pažymėjo vyriausybės vadovas.Jis pridūrė, kad šią savaitę per „energetikos Ramšteino“ susitikimą Ukrainai pavyko susitarti dėl didesnės pagalbos šalies energetikos sistemai.„Mes suprantame, kaip išgyventi šią žiemą, bet jau ruošiame planą, kaip pavasarį ir vasarą atstatysime mūsų energetikos sistemą. Kalbame ne apie laikinus sprendimus, o apie požiūrio keitimą, decentralizuotos generacijos kūrimą ir plėtrą, kokybišką skirstomųjų tinklų atstatymą ir apsaugą“, – apibendrino premjeras.Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukraina jau išgyveno 13 priešo raketų atakų ir 15 dronų smūgių energetikos objektams. Šiuo metu daugiau kaip 10 GW pagrindinių pajėgumų tebėra nepasiekiami Ukrainos energetikos sistemai ir yra kontroliuojami priešo. Tai didžiausia Ukrainoje ir visoje Europoje Zaporižios AE, Zaporižios šiluminė elektrinė, Luhansko šiluminė elektrinė, Kachovkos hidroelektrinė.
Šiaurės Korėja smerkia JAV žingsnį nusiųsti į Ukrainą tankų Šiaurės Korėja pasmerkė JAV sprendimą aprūpinti Ukrainai tankais ir pareiškė, kad Vašingtonas eskaluoja grėsmingą „pagalbinį karą“, kuriuo siekiama sunaikinti Maskvą.Įtakingo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong komentarus perdavė oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra.Ji sakė, kad J. Bideno administracija „toliau peržengia raudonąją liniją“ siųsdama savo tankus į Ukrainą.„Neabejoju, kad bet kokia karinė įranga, kuria gali pasigirti JAV ir Vakarai, bus sudeginta į gabalus prieš nepalaužiamą didvyriškos Rusijos armijos ir žmonių kovinę dvasią ir galią“, – sakė ji ir pridūrė, kad Šiaurės Korėja visada bus stovės greta su Rusija.Šiaurės Korėja yra vienintelė valstybė, išskyrus Rusiją ir Siriją, pripažinusi Donecko ir Luhansko – dviejų Rusijos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje – nepriklausomybę.
Baltieji rūmai: „Abrams“ dislokavimas užtruks daug mėnesių„Abrams“ tankų pristatymas į Ukrainą užtruks daug mėnesių, kol jie galės būti mūšio lauke. Taip interviu CNN teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.Tuo pat metu Baltųjų rūmų atstovas susilaikė nuo atsakymo į klausimą, ar mano, kad tankai į Ukrainą bus pristatyti iki 2023 metų pabaigos. „Nenoriu būti per daug konkretus, nes vis dar kuriame planus, bet tai užtruks daug mėnesių“, – sakė jis.J. Kirby sakė, kad Ukraina „artimiausiu metu“ gaus pirmuosius „Leopard“ tankus.Šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas oficialiai paskelbė apie 31 tanko „M1 Abrams“ pristatymą Ukrainai. Iš jų bus suformuotas vienas tankų batalionas.Vėliau JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland sakė, kad Jungtinės Valstijos negalės pristatyti „Abrams“ tankų į Ukrainą iki puolimo, kurio tikimasi pavasarį, pradžios.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus ir ES paspartinti tankų tiekimą karui su Rusiją. Paminėdamas „Abrams“ tankų pristatymo iš JAV laiką, prezidentas pažymėjo, kad tankai gali atvykti per vėlai.
Apklausa: dauguma vokiečių pritaria „Leopard 2“ tiekimui UkrainaiDauguma Vokietijos piliečių palaiko savo vyriausybės sprendimą nusiųsti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų „Leopard 2“.Tai rodo televizijos kanalo ZDF surengtos apklausos rezultatai. 54 proc. apklaustųjų pareiškė, kad šis sprendimas yra teisingas, 38 proc. vokiečių laikosi priešingos nuomonės.Tankų tiekimui pritaria 75 proc. Žaliųjų partijos šalininkų, 64 proc. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rėmėjų, 61 proc. rinkėjų, balsuojančių už Socialdemokratų partiją, 55 proc. Laisvosios demokratų partijos šalininkų.Daugiausiai tankų tiekimo Ukrainai priešininkų yra tarp dešiniosios radikaliosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) šalininkų – 89 proc.Smarkiai skiriasi nuomonės Vakarų ir Rytų Vokietijoje. Buvusios VFR žemėse sunkiųjų tankų tiekimą remia dauguma respondentų (už – 59 proc.; prieš – 33 proc.), o rytuose, buvusioje VDR, vaizdas beveik priešingas (už – 35 proc.; prieš – 57 proc.).„Ukrinform“ primena, kad šią savaitę Vokietijos vyriausybė po ilgų dvejonių sutiko patiekti Ukrainai tankų „Leopard 2“. Pirmosios 14 mašinų turėtų pasiekti Ukrainą iki kovo pabaigos.
Zelenskis: derybos su Putinu – beprasmiškos Vladimiras Putinas naudojasi kalbomis apie derybas, kad laimėtų laiko atsigauti ir naujai atakai. Todėl beprasmiška su juo kalbėtis, interviu „Sky News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jis pabrėžė, kad V. Putinui nereikia tikrų taikos derybų. „Metais prieš didįjį karą jis tiesiog kvailiojo, jam jų nereikėjo. Rusija apie derybas kalba tik tuo metu, kai jai reikia persigrupuoti arba kai jos pajėgos patiria didelių nuostolių“, – sakė prezidentas.Jo nuomone, dialogą su Rusija bus galima atnaujinti tik po to, kai Rusijos kariai paliks Ukrainos teritoriją, pripažins savo klaidas, o pati Rusijos galia pasikeis.„Jei jis neturi tikslo taikai, tai kam su juo kalbėtis?“ – klausė V. Zelenskis.Jis ne kartą yra pareiškęs, kad beprasmiška derėtis su dabartine Rusijos vadovybe. Neseniai jis net suabejojo, ar V. Putinas vis dar yra sprendimų priėmėjas Rusijoje.Pačioje Rusijoje teigiama, kad derybos neįmanomos tariamai tik todėl, kad Ukraina jų atsisako. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, derybų galimybę tariamai draudžia Ukrainos įstatymai, joms trukdo ir Vakarai bei JAV.
Holokausto atminimo dieną Lenkijos premjeras apkaltino V. Putiną statant „naujas stovyklas“Penktadienį, Holokausto aukų atminimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis apkaltino su Ukraina kariaujančios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną statant „naujas stovyklas“.„Nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo metinių proga atminkime, kad Rytuose Putinas stato naujas stovyklas“, – feisbuke parašė M. Morawieckis.„Solidarumas ir nuosekli parama Ukrainai yra veiksmingi būdai garantuoti, kad istorija nepasikartos“, – pridūrė jis.
Maskva liepė Latvijos ambasadoriui per dvi savaites išvykti iš RusijosPenktadienį Maskva pareiškė, kad Latvijos ambasadorius per dvi savaites turi išvykti iš Rusijos. Maskva apkaltino Europos Sąjungai priklausančią Baltijos valstybę „totalia rusofobija“.„Latvijos ambasadoriui Mariui Riekstiniui liepta per dvi savaites išvykti iš Rusijos Federacijos“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Latvija pirmadienį paskelbė išprašiusi iš šalies Rusijos ambasadorių.
Ukraina įsigijo šešias „šahedų gaudykles“ – jos jau saugo energetikos objektusUkraina įsigijo šešias kovos su bepilotėmis skraidyklėmis sistemas, kurios padės apsaugoti šalies energetikos infrastruktūrą nuo Rusijos dronų. „Šahedų gaudyklės“ jau Ukrainoje.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.„Šahedų gaudyklės“ jau Ukrainoje. Saugo energetikos objektus nuo Rusijos dronų. Šiuo metu nupirktos šešios sistemos, skirtos kovai su priešo bepiločiais aparatais. Tai pažangiausios gynybos technologijos, saugančios ir JAV strateginius objektus. Radarų ir signalo slopinimo priemonių kompleksas padeda atpažinti ir blokuoti priešo dronus ir paleidžia savo bepiločius orlaivius“, – parašė ministras.M. Fiodorovas priminė, kad „Fortem DroneHunter F700“ yra autonominis radiolokacinio valdymo dronas su dirbtiniu intelektu. Jis gali skristi didesniu kaip 100 km/h greičiu, perimti ir nutupdyti priešo dronus.Kaip buvo pranešta, pagal projektą „Dronų armija“ sutarta dėl 1711 bepiločių orlaivių pristatymo Ukrainai, iš jų jau beveik 1000 perduoti šalį ginantiems kariams.
Ukrainos pareigūnams uždrausta vykti į užsienį karo metu Penktadienį Ukrainos vyriausybė uždraudė pareigūnams vykti į užsienį karo metu be svarbios priežasties.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.„Įgyvendindama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pareigūnams draudžiama karo metu be svarbios priežasties vykti į užsienį“, – parašė premjeras „Telegram“ kanale.Pažymima, kad valstybės sieną tarnybinės komandiruotės pagrindu gali kirsti liaudies deputatai, valdininkai, vietos valdžios atstovai, prokurorai, teisėjai ir kiti pareigūnai.„Galima vykti į užsienį vesti derybų, gydytis, prižiūrėti nepilnamečių vaikų. Atostogauti – ne. Deja, yra tokių, kurie net karo metu nesuprato šių elementarių dalykų. Todėl buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas, buvo atitinkamas Ukrainos prezidento įsakas ir dabar yra atitinkamas ministrų kabineto nutarimas“, – pabrėžė premjeras.„rbc.ua“ primena, kad sausio 23 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, pagal kurį Ukrainos pareigūnų kelionėms į užsienį įvedami ribojimai.
Ukrainos pareigūnas: Rusijoje yra daugiau kaip 14 tūkst. ukrainiečių vaikų Rusijoje verifikuota daugiau kaip 14 tūkst. ukrainiečių vaikų, bet jų skaičius gali būti kur kas didesnis. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, praneša naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.„Turime duomenų, kad Rusijoje yra daugiau kaip 14 tūkst. ukrainiečių vaikų. Tiek pavyko verifikuoti (nustatyti, iš kur šie vaikai buvo išvežti, kur jie yra šiuo metu, koks jų statusas ir t. t.). Bet manau, kad tokių vaikų gali būti daugiau kaip 150 tūkst.“, – sakė pareigūnas žurnalistams.Anot jo, Rusijos atstovai neteikia informacijos apie išvežtus ukrainiečių vaikus ir neleidžia Ukrainai jų susigrąžinti. Taip pat, pasak D. Lubineco, Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Tatjana Moskalkova jam pranešė turinti ukrainiečių vaikų, norinčių grįžti į Ukrainą, sąrašą, tačiau atsisakė pateikti konkrečią informaciją.Praėjusių metų gruodžio viduryje D. Lubinecas informavo, kad Įgaliotinio biuras verifikavo Rusijos teritorijoje 12 tūkst. ukrainiečių vaikų, iš kurių 8,6 tūkst. buvo prievarta išvežti iš Ukrainos.
Besigiriantiems okupantams  – Ukrainos atsakas Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad dėl Vuhledaro miesto šalies rytuose kontrolės šiuo metu verda nuožmūs mūšiai.„Ten vyksta įnirtingos kautynės“, – vietos žiniasklaidai sakė kariuomenės atstovas Serhijus Čerevatas ir pridūrė, kad Rusijos daliniai šiame Donecko srities mieste jau kurį laiką mėgina pasiekti reikšmingų laimėjimų.Reaguodamas į Rusijos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimus, kad rusų kariai esą jau įsitvirtino Vuhledare, atstovas patikino, kad „priešas, švelniai tariant, perdeda savo pasiekimus“.Prieš tai Maskvos statytinis Donecke Denisas Pušilinas taip pat pareiškė, kad iš Vuhledaro tariamai laukiama „gerų žinių“. „Šio miesto apsuptis ir išlaisvinimas išspręstų daugybę problemų“, – tikino jis ir kartu nurodė, kad Vuhledaras netrukus esą „gali tapti nauju ir labai svarbiu laimėjimu“.Šis miestas yra už maždaug 150 kilometrų į pietus nuo Bachmuto, kuris šiuo metu taip pat apimtas smarkių mūšių.Ukraina anksčiau šią savaitę pranešė, kad Rusijos pajėgos intensyvina pastangas užimti Vuhledarą ir Bachmutą. Kyjivas pripažino, kad čia ukrainiečiai neturi pranašumo prieš sutelktus rusų dalinius ir techniką.Ukraina neseniai taip pat pranešė, kad šalies gynėjams teko pasitraukti iš kito Donecko miesto Soledaro.Rusija Donecko srities užėmimą laiko vienu pagrindinių savo invazijos į Ukrainą tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai paskelbė apie neteisėtą šios srities „aneksiją“, nors ten jo karinės pajėgos turi tik dalinę kontrolę. Rusijai ištikimi separatistai dalį Donecko kontroliuoja dar nuo 2014 m.
Ukrainos pareigūnas: rusai taupo raketas „Kinžal“ svarbiausiems strateginiams objektams naikinti Tarp ketvirtadienį numuštų raketų buvo ir „Kinžal“, bet šiaip jau rusai jas taupo svarbiausiems strateginiams objektams naikinti.Tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.„Raketų „Kinžal“ ne tiek ir daug. Tai ginklas, kuriuo labai puikavosi Putinas, vadindamas šią raketą hipergarsine. Bet jų labai mažai, todėl rusai jas taupo svarbiausiems, jų supratimu, taikiniams naikinti. Deja, šįsyk jiems svarbiausi strateginiai taikiniai buvo objektas Zaporižioje ir vienas iš Kyjivo energetikos infrastruktūros objektų. Toks jų strateginis tikslas – palikti žmones, kurį nors sostinės rajoną be šviesos“, – sakė jis.J. Ihnatas pridūrė, kad numušti tokios raketos beveik neįmanoma, nes nėra priemonių tokiems itin dideliu greičiu skriejantiems objektams naikinti. Be to, „Kinžal“ skrenda balistine trajektorija. „Naikintuvas MiG-31 pakelia ją į viršutinius atmosferos sluoksnius, ten ją paleidžia. Ir ji jau skrenda ir dideliu greičiu rėžiasi į taikinį“, – pasakojo pareigūnas.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą 55 raketas. Oro gynybos pajėgoms pavyko numušti 47 raketas, iš jų 20 – virš Kyjivo.
Ukrainos pareigūnas: kai kurie Rusijoje jau žino, kas pakeis PutinąUkrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sako, kad Kremliaus vadovo Vladimiro Putino aplinka pradeda suvokti, jog Rusija pralaimės karą su Ukraina.Interviu 24 kanalui O. Danilovas sakė, kad Rusija jau ieško, kas pakeis V. Putiną.„Putino klausimas Rusijoje jau beveik uždarytas. Kai kurie žmonės jau žino, kas ten dirbs po Putino“, – sakė jis.Pasak jo, Ukrainos pusė turi savo prielaidų, kas toliau vyks Rusijoje ir kas gali tapti V. Putino įpėdiniu. Tačiau  Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius detalių neatskleidė.
ES šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijai Penktadienį Europos Sąjunga (ES) dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijai, taikomas dėl karo Ukrainoje, ir svarsto naujas priemones Maskvai.Sankcijos, paskelbtos Maskvai 2014 m. aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, buvo reikšmingai sustiprintos, kai pernai vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Per pastaruosius aštuonerius metus jos kas pusmetį pratęsiamos.Nuo tada, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, ES paskelbė devynis sankcijų paketus. Priimtos priemonės, smogusios Rusijos naftos eksportui, kai kurie Rusijos bankai atjungti nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT, nusitaikyta tiesiogiai į prezidentą Vladimirą Putiną.Šį kartą kai kurios Rytų Europos valstybės siekė pratęsti sankcijas vieneriems metams, kad bausmė galiotų ilgiau. Bloko vykdomoji valdžia rengia pasiūlymus dėl dešimtojo sankcijų paketo. Tačiau pareigūnai perspėja, kad 27 ES valstybėms narėms vis sunkiau susitarti dėl tolesnių griežtų priemonių.Ukraina ragina į kitą sankcijų paketą įtraukti Rusijos raketų pramonę ir branduolinės energetikos sektorių.ES taip pat nori išplėsti sankcijas Maskvos sąjungininkei Baltarusijai, suteikiančiai savo teritoriją Rusijos kariuomenei rengtis puolamiesiems veiksmams.
Rusija neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse žada įvesti Maskvos laiką Rusija keturiose neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse ketina įvesti Maskvos laiką. Tai pranešė Rusijos pramonės ir prekybos ministerija, kuria remiasi CNN.Kaip teigiama, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys taps Rusijos antrosios laiko zonos dalimi. „Vyriausybei jau pateiktas atitinkamas įstatymo projektas“, – rašoma ministerijos „Telegram“ kanale.Prieš tai Rusija dar buvo prabilusi apie rublio įvedimą šiose teritorijose.Maskva šias teritorijas „aneksavo“ praėjusių metų rugsėjį po ten surengtų fiktyvių „referendumų“, kuriuose vietos gyventojai tariamai išreiškė norą prisijungti prie Rusijos. Nors Maskva tvirtina, kad šie „balsavimai“ buvo sąžiningi, tarptautinė bendruomenė jų rezultatus laiko suklastotais ir negaliojančiais.
Belgija skiria Ukrainai didžiausią iki šiol karinės pagalbos paketąBelgijos vyriausybė penktadienį priėmė sprendimą skirti didžiausią iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 92 mln. eurų, praneša HLN.„Iš viso mūsų šalis jau suteikė (Ukrainai) karinės pagalbos už 146 mln. eurų. Ministrų Taryba šiandien nusprendė nusiųsti Ukrainai naują 92 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą“, – pareiškė ministras pirmininkas Alexanderis De Croo.Pasak Belgijos gynybos ministrės Ludivine Dedonder, šį paketą sudarys oro gynybos raketos, prieštankinės raketos, kulkosvaidžiai, granatos, amunicija, sunkvežimiai ir šarvuoti visureigiai.Ji pridūrė, kad dalis ginkluotės bus paimta iš Belgijos gynybos ministerijos sandėlių, dalis – perkama iš privačių kompanijų.Belgija taip pat suteiks 69 mln. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai.Be to, A. De Croo pažymėjo, kad Belgijoje jau įšaldyta Rusijos aktyvų, kurių vertė – 58 mlrd. eurų.
Ukraina iš rusų nelaisvės iš viso susigrąžino 106 civilius Ukrainai pavyko susigrąžinti iš rusų nelaisvės iš viso 106 civilius. Tai interviu leidiniui „KyivPost“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėja Daria Zarivna.„Iki šiol Ukraina susigrąžino 106 civilius piliečius“, – sakė ji.Patarėja paaiškino, kad, pagal tarptautinius teisinius dokumentus, Rusija be jokių sąlygų turi grąžinti civilius kaip nekombatantus ir nenaudoti jų keičiantis karo belaisviais.Ji informavo, kad pasitaiko atvejų, kai Ukrainos žurnalistai atsiduria priešo nelaisvėje.„Čia reikia suprasti, jog jei žurnalistas yra civilis, tai jis laikomas įkaitu, o ne karo belaisviu. Jis yra nekombatantas. Pagal Ženevos konvencijas, Rusija tokius žmones turėtų paleisti be jokių sąlygų. Bet jei žurnalistas eina į kariuomenę, tai jam Ženevos konvencijų taisyklės taikomos kaip kombatantui“, – pabrėžė D. Zarivna.„Ukrinform“ primena, kad iki šiol Ukrainai pavyko susigrąžinti iš rusų nelaisvės 1646 kariškius.
Ministras: Danija kol kas neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų Šiuo metu Danija neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui TV2 pareiškė šalies gynybos ministras Jakobas Ellemannas Jensenas.Pasak jo, Danija turi 44 tankus, bet 14 iš jų dabar yra Baltijos šalyse.Žurnalisto paklaustas, kodėl likusių 30 tankų neperdavus Ukrainai, ministras atsakė, kad Danija kitaip padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.„Šie tankai nėra tik papuošalas. Jie naudojami kaip atgrasymo veiksnys. Mūsų sąjungininkės Baltijos šalys turi labai labai didelę kaimynę, kuri, kaip žinoma, puldinėja savo kaimynes“, – pareiškė J. Ellemannas Jensenas. Jis pridūrė, kad tankai Danijai reikalingi ir savo kariškiams rengti.Anot ministro, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į jį, prašydamas tiekti ginkluotės sistemas, bet apie tankus nebuvo kalbama. Ministras neatmetė, kad šis klausimas bus svarstomas, jei bus gautas toks Ukrainos prašymas.„Manau, kad mes turime išnagrinėti savo galimybes neatlyginamai perduoti įrangą. Ženkime pirmyn. Jeigu Putinas laimės šį karą, jis tęs. Todėl jis turi pralaimėti“, – pabrėžė Danijos gynybos ministras.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šį mėnesį Danijos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 19 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“.Praėjusių metų pabaigoje Danijos vyriausybė patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų.
JAV įvedė sankcijas Kinijos įmonei, padėjusiai „Vagner“ kariauti UkrainojeJAV ketvirtadienį įvedė sankcijas Kinijos bendrovei, kuri, kaip įtariama, perdavinėjo palydovinius Ukrainos vaizdus, kad padėtų Rusijos samdinių grupuotei „Vagner“, o šalies įstatymų leidėjai paragino imtis griežtesnių veiksmų prieš Pekiną.Iždo ir Valstybės departamentai ėmėsi įvairių veiksmų: oficialiai pripažino „Vagner“ tarptautine nusikalstama organizacija ir įvedė daugybę sankcijų ją remiančiam tarptautiniam tinklui.Naujosios sankcijos „dar labiau apsunkins Kremliaus galimybes apginkluoti savo karo mašiną, kuri vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą ir kuri sukėlė neatleistinas mirtis ir sugriovimus“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.Tarp įmonių, į kurias buvo nusitaikyta – Kinijos įmonė „Changsha Tianyi Space Science and Technology Research Institute Co“, dar žinoma „Spacety China“ pavadinimu, kuri, Iždo departamento teigimu, teikė „Vagner“ palydovinius Ukrainos vaizdus.„Šie vaizdai buvo renkami siekiant sudaryti sąlygas „Vagner“ kovinėms operacijoms Ukrainoje“, – sakoma Iždo departamento pareiškime. Jame taip pat skelbiama apie sankcijas Liuksemburge įsikūrusiai šios Kinijos bendrovės dukterinei įmonei.Kinija oficialiai yra Rusijos sąjungininkė, bet JAV garsiai skelbė apie, jų nuomone, vangią Pekino paramą karui Ukrainoje, įskaitant atsisakymą tiekti Maskvai ginklus.Tačiau JAV pareigūnams susirūpinimą kelia privačių Kinijos bendrovių veikla, kuri, Vašingtono nuomone, nebūtinai vyksta Kinijos vyriausybės nurodymu, o Pekinas turi visas galimybes ją sustabdyti.„Kai pastebėsime, kad jų bendrovės pažeidžia sankcijas, atkreipsime į tai jų dėmesį“, – ketvirtadienį Senato posėdyje sakė trečioji pagal svarbą Valstybės departamento pareigūnė Victoria Nuland.Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusiai aviacijos įmonei „Kratol“, kuri, pasak jo, tiekė orlaivius „Vagner“ personalui ir įrangai pervežti tarp Centrinės Afrikos Respublikos, Libijos ir Malio.
UNHCR: Rusija Ukrainoje pažeidžia pagrindinius vaikų apsaugos principus Rusija Ukrainoje pažeidžia pagrindinius vaikų apsaugos principus, nes šios šalies vaikams karo metu savavališkai dalina rusiškus pasus ir juos atiduoda įvaikinimui. Tai interviu „Reuters“ pareiškė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi.Kalbėdamas UNHCR biure Kyjive po šešių dienų kelionės po Ukrainą, F. Grandi nurodė sulaukęs šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio prašymo labiau padėti nuo minėtų Rusijos veiksmų kenčiantiems vaikams, gyvenantiems laikinai okupuotose teritorijose.„Pilietybės suteikimas ar atidavimas įvaikinimui karo metu prieštarauja pagrindiniams vaikų apsaugos principams“, – tvirtino F. Grandi. Jis pridūrė, kad UNHCR šiuo metu neturi galimybių apskaičiuoti tikslaus Rusijos pilietybę iki šiol gavusių ar įvaikinimui atiduotų Ukrainos vaikų skaičiaus, nes prieiga prie tokių duomenų Rusijoje yra labai ribota.„Mes visuomet siekiame prieigos, o ji suteikiama tik pavieniais atvejais ir nėra nevaržoma“, – tikino F. Grandi.Rusija kratosi kaltinimų Ukrainos vaikų grobimu ir juos vadina „nepagrįstais“.
Rusija: JAV galėtų greitai užbaigti konfliktą UkrainojeJungtinės Valstijos, anot Kremliaus, galėtų greitai užbaigti karą Ukrainoje. „JAV prezidentas gali tai labai greitai padaryti, tarkime, pasinaudodamas savo galimybėmis ir faktiškai tiesiog duodamas nurodymus Kyjivo režimui“, – penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Vašingtonas esą turi raktą, kaip išspręsti konfliktą, tačiau pasirinko eskalacijos kelią. Pavyzdžiui, sprendimas dėl europiečių kovinių tankų tiekimo Ukrainai, anot D. Peskovo, priimtas spaudžiant JAV.Prezidento Joe Bideno vadovaujamos JAV nesiima žingsnių, kad konfliktas būtų išspręstas derybų keliu, kalbėjo D. Peskovas. „Matome, kad dabartinis vadovas Baltuosiuose rūmuose nenori to daryti, nenori naudoti rakto. Priešingai, jis renkasi tolesnio Ukrainos apginklavimo kelią“, – pridūrė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.Kartu D. Peskovas sukritikavo, kad JAV V. Putino patikėtinio Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą samdinių grupuotę „Vagner“ įvardijo kaip tarptautinę nusikalstamą organizaciją. Kaltinimai ir grupuotės „demonizavimas“ esą neturi pagrindo. Anot D. Peskovo, nepateikti jokie galimų nusikaltimų įrodymai. Ir J. Prigožinas ne kartą reikalavo, kad JAV pateiktų įrodymus.„Vagner“ samdiniai kaltinami karo nusikaltimais. JAV duomenimis, Ukrainoje šiuo metu kariauja 50 000 grupuotės kovotojų. Tarp jų yra 10 000 samdinių ir 40 000 kalinių, kuriuos J. Prigožinas užverbavo kalėjimuose.
„Ukrenergo“: per naujausią Rusijos raketų ataką Ukrainos elektros tinklams padaryta didelė žalaPer naujausią, ketvirtadienį surengtą masinę Rusijos raketų ataką Ukrainos elektros tinklams padaryta didelė žala. Tai pareiškė Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“, kurią cituoja transliuotojas CNN.„Su kiekviena Rusijos ataka elektros tinklų atkūrimas sunkėja ir ilgėja“, – feisbuke teigė operatorė.Anot „Ukrenergo“, prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą iki šiol jau surengta 13 raketų ir 15 dronų atakų.Kaip jau skelbta, ketvirtadienį Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo dar vieną masinę raketų ataką ir į šalį paleido 70 raketų, iš kurių 47 pavyko numušti. Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis nurodė, kad šios atakos metu daugiausiai buvo taikomasi į energetikos objektus.
Danilovo paskyroje – iškalbingas vaizdo įrašas: jau greitaiUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Oleksijus Danilovas Danilovas užsiminė, kad Ukraina gali gauti šiuolaikinių naikintuvų F-16. Apie tai skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasis O. Danilovo įrašu feisbuke.O.Danilovas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu apie minimus naikintuvus. Prie vaizdo įrašo jis prirašė: „Jau greitai ir Ukrainos danguje“.F-16 – lengvasis vieno variklio daugiafunkcis naikintuvas, kurį dar 1948 metais pradėjo gaminti Jungtinės Valstijos. „Kovinis sakalas“ po modernizacijos tapo vienu iš pagrindinių NATO valstybių narių karinių orlaivių. Šis naikintuvas universalus, nes ore gali atlikti daug skirtingų užduočių – nuo mūšių iki taiklių bombardavimų.https://www.facebook.com/watch/?v=744200113507388
TATENA: netoli Zaporižios AE nugriaudėjo aštuoni galingi sprogimai Netoli laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainos pietuose ketvirtadienį nugriaudėjo aštuoni galingi sprogimai. Apie tai pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kuria remiasi stotis „Sky News“.Dėl šios priežasties agentūra dar kartą paragino AE teritorijoje nustatyti saugumo zoną.„Vakar apie 10 val. vietos laiku pasigirdo aštuoni galingi sprogimai, dėl kurių vibravo elektrinėje esančių biurų langai“, – sakoma TATENA vadovo Rafaelio Grossi pranešime.Tačiau Maskva šiuos duomenis atmetė ir juos vadino „provokacija“, kuri esą leidžia manyti, kad Rusijos pareigūnai negali užtikrinti branduolinio saugumo. „Prieš skleisdami tokią informaciją ją patikrinkite ir įsitikinkite, kad ji nėra paremta gandais“, – tikino Rusijos atominių elektrinių operatorės „Rosenergoatom“ vadovo patarėjas Renatas Karča.Rusija šią elektrinę užgrobė dar praėjusių metų kovą. Nuo tada Maskvos pajėgos vis apšaudo šį objektą ir taip kursto būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. Dėl šios priežasties TATENA anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad išplės savo buvimą Ukrainoje ir jį palaikys ne tik Zaporižios AE, o ir visose likusiose šalies branduolinėse jėgainėse.
Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai daugiau kaip 200 skirtingų rūšių šarvuočių Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad šiuo metu Ukrainai yra suteikusi daugiau kaip 200 įvairių tipų šarvuočių. Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos pajėgų (UGP) Generalinio štabo spaudos tarnyba.„Jungtinė Karalystė buvo pirmoji Europos šalis, skyrusi letalinę pagalbą Ukrainai, ir mes siekiame išlaikyti arba viršyti praėjusių metų finansavimą 2023-aisiais. Iki šiol pateikėme daugiau kaip 200 šarvuotų transporto priemonių. Susipažinkite su „Husky“, „Mastiff“, „Wolfhound“, „Spartan“ ir „Stormer“, – UGP įraše cituojama JK gynybos ministerija.Generalinio štabo spaudos tarnyba taip pat paskelbė šių šarvuočių nuotraukas. Pažymima, kad UGP yra dėkingos Jungtinei Karalystei už paramą ir pagalbą.Kaip pranešta, JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverley pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai dar 100 tūkst. artilerijos sviedinių.
Britų žvalgyba: Rusijos kariniai šaltiniai skleidžia dezinformaciją apie tariamą kariuomenės pažangą Ukrainoje Pastaruoju metu Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų apie tariamus reikšmingus šalies kariuomenės laimėjimus Ukrainos Zaporižios ir Donecko srityse. Tačiau, kaip teigia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, šie duomenys neatitinka tikrovės.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pažymi, kad apie tariamą didelę pažangą skelbta netoli Orichivo ir Vuhledaro miestų, tačiau, anot jos, ten rusų daliniai galimai įvykdė tik lokalaus masto, žvalgomąsias atakas.Suvestinėje priduriama, kad esama realios tikimybės, jog netikslią informaciją sąmoningai skleidžia Rusijos kariniai šaltiniai, siekdami sudaryti iliuziją, kad Maskvos „operacija“ Ukrainoje išlaiko pagreitį.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Zacharova Vokietijai: ar patys suprantate, apie ką kalbate?Rusija vis labiau audrinasi dėl Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock teiginių apie „karą su Rusija“. Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovė Marija Zacharova penktadienį pareikalavo paaiškinimo dėl „prieštaringų“ Berlyno pareiškimų.Vokietija, viena vertus, teigia, kad nėra konflikto šalis Ukrainoje, pažymėjo M. Zacharova. Antra vertus, A. Baerbock sako, kad Europos šalys kariauja su Rusija. „Ar patys suprantate, apie ką kalbate?“ – rašė M. Zacharova „Telegram“ kanale.A. Baerbock antradienį Europos Taryboje Strasbūre ragino sąjungininkes būti vieningas, teigdama: „Kariaujame karą su Rusija, o ne viena su kita.“Rusų valstybinė žiniasklaida šį teiginį pasigavo esą kaip įrodymą, kad Vokietija ir kitos ES valstybės yra tiesioginės konflikto šalys Ukrainoje ir kovoja prieš Rusiją.Vokietijos vyriausybė tuo tarpu pabrėžia, kad Vokietija nėra karo šalis Ukrainoje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paklaustas ar Vokietija, nusprendusi tiekti Ukrainai tankų, taip tampa karo šalimi, atsakė: „Jokiu būdu.“O. Scholzas pridūrė: „Negali būti karo tarp Rusijos ir NATO.“ Ir užsienio reikalų ministerija po A. Baerbock žodžių pažymėjo, kad Vokietija nėra konflikto šalis.
Lenkija Ukrainai perduos 74 tankusLenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainos kariuomenei 60 tankų PT-9, kurie yra modernizuota T-72 versija, ir 14 tankų „Leopard 2“.Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis tai patvirtino interviu televizijai „CTV News“.„Jei nenorime, kad Ukraina būtų nugalėta, turime labai atvirai ir drąsiai remti Ukrainą [...] Ir manau, kad jei Europa nori turėti stabilų ir ilgalaikį augimą, stabilumą ir vystymąsi, turime atremti visus šiuos barbariškus rusų išpuolius“, – sakė M. Morawieckis.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 124 710 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. sausio 27-osios Ukrainoje jau neteko apie 124 710 karių (+850 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 182 (+7) Rusijos tankus, 6 340 (+6) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 180 (+11) artilerijos sistemų, 452 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 221 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemą, 292 lėktuvus, 283 (+1) sraigtasparnius, 5 001 (+15) automobilį, 18 laivų, 1 941 (+33) droną, 199 (+4) specialiosios technikos vienetus ir 796 (+47) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
JAV paskelbė „Vagner“ tarptautine nusikalstama organizacijaJAV Iždo departamentas ketvirtadienį Rusijos privačią samdinių grupuotę „Vagner“ – organizaciją, aktyviai dalyvaujančią kare Ukrainoje – pripažino reikšminga tarptautine nusikalstama organizacija ir įvedė daugybę sankcijų ją remiančiam tarptautiniam tinklui, pranešė CNN.JAV valstybės departamentas tuo pat metu paskelbė seriją sankcijų, kuriomis siekiama „nusitaikyti į svarbiausią „Vagner“ infrastruktūrą, įskaitant grupuotės naudojamą aviacijos įmonę, propagandos organizaciją ir priedangos bendroves“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.„Kadangi Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi mūšio lauke, prezidentas Vladimiras Putinas, norėdamas tęsti savo sąmoningai pradėtą karą, atsigręžė į „Vagner“ grupuotę. Be to, „Vagner“ kišosi į Afrikos šalis, destabilizavo jas, plačiai pažeidinėjo žmogaus teises ir iš jų piliečių atiminėjo gamtinius išteklius“, – teigiama Iždo departamento pranešime spaudai.Be priemonių, nukreiptų prieš „Vagner“, apie kurias Baltieji rūmai pranešė praėjusią savaitę, abi institucijos paskelbė sankcijas didelei grupei asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje. Tai naujausios JAV baudžiamosios priemonės Kremliui ir jo statytiniams, nes V. Putino karas artėja prie pirmųjų metinių ir nesimato jokių ženklų, kad galėtų baigtis.Iždo departamentas paskelbė sankcijas eilei asmenų ir bendrovių, susijusių su Rusijos gynybos pramonės kompleksu, taip pat V. Putino sąjungininkams bei jų šeimos nariams ir dviem asmenims, susijusiems su Rusijos bandymais aneksuoti dalį Ukrainos.Valstybės departamentas taip pat paskelbė sankcijas „trims asmenims, Rusijos federalinės kalėjimų tarnybos vadovams, už pagalbą verbuojant Rusijos kalinius į „Vagner“ grupuotę“, „vicepremjerui, kuris taip pat eina pramonės ir prekybos ministro pareigas“, „Rostovo srities rinkimų komisijos pirmininkui“, tinklui, susijusiam su jau sankcionuotu Rusijos oligarchu, ir V. Putino finansininkui, pranešė A. Blinkenas.Be to, Valstybės departamentas paskelbė, kad imsis priemonių taikyti vizų apribojimus „531 Rusijos Federacijos kariuomenės nariui už veiksmus, keliančius grėsmę arba pažeidžiančius Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę“.
Zelenskis: tankų koalicijoje – jau 12 valstybiųKanadai patvirtinus savo ketinimą perduoti tankus Ukrainai, tankų koalicijoje dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 12, savo kreipimesi ketvirtadienio vakarą pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiandien atlaikėme dar vieną masinį teroristų raketų smūgį. Smūgis, visiškai patvirtinantis viską, apie ką vakar ir nuo pat mūsų diplomatinio maratono pradžios kalbėjome su partneriais. Šį blogį, šią Rusijos agresiją galima sustabdyti tik atitinkamais ginklais“, – sakė V. Zelenskis.Jis pažymėjo naujų sankcijų Rusijai būtinybę ir paragino dar aktyviau dirbti steigiant tribunolą dėl Rusijos agresijos nusikaltimo ir dėl karo patirtų nuostolių kompensavimo Ukrainai iš Rusijos turto.Prezidentas pabrėžė, kad kiekviena Rusijos raketa, kiekvienas Irano dronas, kuriuo naudojasi teroristai, yra argumentas, kodėl Ukrainai reikia daugiau ginklų.Pasak jo, dėl Ukrainai suteiktų oro gynybos sistemų ir Ukrainos karių profesionalumo ketvirtadienį buvo numušta dauguma Rusijos raketų ir Irano dronų. „Tai mažiausiai šimtai išgelbėtų gyvybių ir dešimtys išsaugotų infrastruktūros objektų“, – pažymėjo V. Zelenskis, kartu pareiškęs užuojautą žuvusiųjų per atakas artimiesiems.„Ukrinform“ primena, kad ketvirtadienį Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje surengė 37 atakas iš oro, 17 jų buvo įvykdyti naudojant „Shahed-136“ tipo dronus kamikadzes, tačiau visi jie buvo numušti. Taip pat užpuolikai paleido 59 raketas, iš kurių 47 buvo sunaikintos. Per atakas buvo pataikymų į civilinius objektus ir civilių gyventojų žūčių. Taip pat rusai surengė 53 apšaudymus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
Susikibo Prigožinas su Girkinu„Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas įsivėlė į konfliktą su Igoriu Girkinu, o jo samdiniai Ukrainoje ir toliau skaičiuoja didžiulius nuostolius, teigia Karo tyrimų institutas (ISW).Ketvirtadienį ISW paviešintoje ataskaitoje teigiama, kad „Vagner“ grupės savininkas J. Prigožinas neseniai susikirto su buvusiu Rusijos armijos vadu I. Girkinu, o tai liudija, kokia arši konkurencija dėl politinės įtakos Rusijoje vyksta tarp nacionalistų grupių.I.Girkinas apkaltino J. Prigožiną „specialiai neteisingai suprantant“ kritiką jo politinėms ambicijoms ir priimant kaip smūgį „Vagner“ pajėgoms, kovojančioms Ukrainoje. I. Girkinas taip pat apkaltino J. Prigožiną siunčiant personalą į Afriką ir Siriją, užuot „dislokavus savo samdinius pergalei kare Ukrainoje“.„Vagner“ grupės lyderis sureagavo paneigęs politinių ambicijų faktą ir pareiškęs, kad jo „komanda bandė papirkti I. Girkiną ir taip nutildyti nepagrįstą jo kritiką „Vagner“ pajėgoms“.Tada J. Prigožinas sarkastiškai pakvietė I. Girkiną prisijungti prie „Vagner“ šturmo dalinių okupuotoje Luhansko srityje, į ką buvęs armijos vadas atsakė, kad mielai tą padarytų, jeigu tik gautų „rimtą kvietimą“.„J. Prigožinas ir I. Girkinas – du Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo strategijos kritikai – konkuruoja dėl įtakos ir karą remiančių politikų prielankumo. Galimas dalykas, kad jie siekia pelnyti tų pačių karo stovyklos tinklų Kremliuje, kuriems viešojoje erdvėje atstovauja garsūs nacionalistinių pažiūrų politikai, paramą“, – teigiama ISW ataskaitoje. 
Pirmieji ukrainiečių kariai atvyko į Vokietiją, kur bus apmokyti naudotis „Marder“Į Vokietiją atvyko pirmieji ukrainiečių kariai, kurie bus apmokyti naudotis pėstininkų kovos mašinomis „Marder“. Grupė kareivių ketvirtadienį nusileido Kelne ir netrukus pradės mokymus, agentūrai dpa pranešė saugumo šaltiniai.Karių apmokymas yra karinės paramos Ukrainai dalis, kuri apima ir 40 „Marder“ mašinų perdavimą. JAV Rusijos užpultai šaliai nusiųs „Bradley“ tipo pėstininkų kovos mašinų.Vokietija pristatys Ukrainai ir „Leopard“ kovinių tankų. Greitai turėtų būti pradėti ir ukrainiečių mokymai, kaip valdyti šias ginkluotės sistemas.
Japonija įvedė naujas sankcijas RusijaiDėl invazijos į Ukrainą Japonija įšaldo dar dešimčių asmenų ir organizacijų iš Rusijos turtą. Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi vyriausybe Tokijuje, penktadienį pranešė, kad į atitinkamą sąrašą įtraukti 36 asmenys ir 52 organizacijos, įskaitant rusų politikus, kariškius, verslininkus bei įmones.Be turto įšaldymo papildomos sankcijos apima ir eksporto draudimą.Nuo Rusijos karo pradžios Japonija, atsižvelgdama į Vakarų valstybių veiksmus, taip pat įvedė ekonomines sankcijas Maskvai. Be kita ko, buvo įšaldytas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Centrinio banko, taip pat Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos turtas.
JAV ir Prancūzija neatmeta galimybės perduoti Ukrainai naikintuvųJAV ir Prancūzija neatmeta galimybės perduoti Ukrainai naikintuvų. Paklaustas, ar JAV svarsto skirti naikintuvų, JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris amerikiečių televizijos stočiai MSNBC sakė, kad neatmetama jokia konkreti ginklų sistema. Parama, anot jo, bus teikiama atsižvelgiant į tai, ko reikia Ukrainai. „Mes tai labai atidžiai aptarsime“, – sakė J. Fineris.Panašiai, anot britų žiniasklaidos, ketvirtadienį Londone kalbėjo Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Gassilloud‘as: „Turime nagrinėti konkrečius atvejus ir palikti atviras visas duris“.Lenkijos vyriausybė taip pat pareiškė pritarsianti, jei NATO nuspręstų tiekti Ukrainai naikintuvų. „Manau, kad mes, NATO, turime būti drąsesni“, – prancūzų stočiai LCI sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Tačiau, žinoma, tai gali būti tik NATO, kaip organizacijos, sprendimas, pridūrė jis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tokią galimybę atmetė.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu patvirtino savo šalies poreikį gauti  įvairių ginklų sistemų. „Rusijos agresiją įmanoma sustabdyti tik adekvačiais ginklais“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį savo tradiciniame vaizdo kreipimesi. Jo šaliai esą reikalingi ir naikintuvai.
Pentagonas: „Abrams“ tankų tiekimas nėra „simbolinis“ aktas„Abrams“ kovinių tankų tiekimas Ukrainai, pasak JAV vyriausybės, nėra „simbolinis“ aktas. Pentagono atstovė Sabrina Singh teigė girdinti teiginių, kad JAV apie tankų skyrimą paskelbė tik todėl, kad atvertų kelią tiekti tankus sąjungininkėms. Tačiau taip tvirtinti esą neteisinga. JAV koviniai tankai suteiks Ukrainai pranašumą mūšio lauke, pažymėjo S. Singh.Atstovės teigimu, Rusijos pradėtas karas gali trukti dar ne vienerius metus. Todėl „Abrams“ tankų skyrimas esą rodo ilgalaikį JAV įsipareigojimą.Kadangi JAV vyriausybė užsako tankus iš ginkluotės pramonės, o ne skiria juos iš savo atsargų, prireiks laiko, kol „Abrams“ pasieks Ukrainą. Tai gali užtrukti kelis mėnesius, sakė Pentagono atstovė, tačiau tikslaus tvarkaraščio neįvardijo.
Europos Taryba pareikalavo Rusijos ir Baltarusijos vadovų teismo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) vienbalsiai paragino įsteigti tarptautinį karo nusikaltimų tribunolą, Rusijai toliau puolant Ukrainą.Hagos tribunolas turėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos politinius ir karinius vadovus, kurie „planavo, rengė, pradėjo ir vykdė“ agresijos karą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė asamblėja.„Be jų sprendimo pradėti šį agresyvų karą prieš Ukrainą, nebūtų buvę žiaurumų, kurie iš to kyla, taip pat sugriovimų, mirčių ir žalos“, – teigė asamblėja.ETPA plenarinėje sesijoje pritarta rezoliucijai, pagrįstai Šveicarijos parlamentaro Damieno Cottier pranešimu.Tokį tribunolą turėtų „patvirtinti ir paremti kuo daugiau valstybių ir tarptautinių organizacijų, ypač Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja“, teigė ETPA.ET turėtų imtis aktyvaus lyderio vaidmens ir teikti konkrečią paramą, sakoma ETPA rezoliucijoje.ET nėra ES organas. Ji stebi, kaip 46 valstybėse narėse laikomasi žmogaus teisių. Rusija iš šios organizacijos pasitraukė praėjusių metų kovo mėnesį.
Zelenskis: Rusijos agresiją galima sustabdyti tik tinkamais ginklaisRusijos agresiją galima ir reikia sustabdyti tik tinkamais ginklais, nes ši teroristinė valstybė nieko daugiau nesupras. Taip savo tradicinėje vakaro kalboje ketvirtadienį teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien atlaikėme dar vieną didžiulį teroristų raketų smūgį. Smūgis, kuris visiškai patvirtina viską, apie ką kalbėjome su savo partneriais tiek vakar, tiek nuo mūsų diplomatinio maratono pradžios. Šis blogis, ši Rusijos agresija gali ir turėtų būti sustabdyta tik tinkamais ginklais. Ši teroristinė valstybė nieko daugiau nesupras. Ginklai mūšio lauke. Ginklas, kuris apsaugo mūsų dangų. Naujos sankcijos Rusijai, tai yra politiniai ir ekonominiai ginklai. Ir legalūs ginklai – būtina dar aktyviau dirbti, kad būtų sukurtas tribunolas Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams ir kompensuoti visus šio karo sukeltus nuostolius Rusijos turto sąskaita“, – kalbėjo V. Zelenskis.Jis pabrėžė, kad kiekviena rusiška raketa prieš Ukrainos miestus, kiekvienas Irano dronas, kurį naudoja teroristai, yra argumentas, kodėl reikia daugiau ginklų.„Tik ginklai neutralizuoja teroristus“, – pabrėžė V. Zelenskis. Pasak jo, šiandien, dėka Ukrainai suteiktų oro gynybos sistemų ir karių profesionalumo, buvo galima numušti daugumą Rusijos paleistų raketų ir „Shahed“ dronų.„Tai yra mažiausiai šimtai išgelbėtų gyvybių ir dešimtys išlikusių infrastruktūrų. Esu dėkingas mūsų oro pajėgoms, visiems, kurie praėjusią naktį, rytą ir popietę užtikrino apsaugą nuo teroristinių raketų ir bepiločių orlaivių. Tačiau, deja, tik oro gynybos sistemomis sunku užtikrinti 100 proc. apsaugą. Ypač kai teroristai naudoja balistines raketas. Šiandien buvo raketų smūgiai. Deja, yra sužeistųjų, yra žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą visiems artimiesiems ir draugams“, – teigė V Zelenskis.
Ukraina: Rusija intensyvina karo veiksmus pietrytinėje Donecko srities dalyjeNors Bachmutas tebėra ta vieta, kurioje vyksta žiauriausios kovos, kovos aplink Avdiivką tapo beveik tokios pats atkaklios, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, kurį cituoja CNN. „Dabar Avdiivkoje taip pat labai karšta“, – sakė jis.„Priešas šiandien daug kartų apšaudė Vuhledaro bendruomenę, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti, o du žmonės žuvo Očeretynės bendruomenėje“, – pridūrė jis. „Kitaip tariant, mes stebime eskalavimą visoje fronto linijoje iš pietų ir iš šiaurės“.Pietrytinę Donecko sritį Rusija laiko strategine teritorija, siekiant atgrasyti nuo galimo Ukrainos pajėgų puolimo Krymo link.Ukraina teigia, kad Rusija taiko panašią taktiką kaip ir aplink Bachmutą, esantį toliau į šiaurę Donecko srityje.Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Serhijus Cherevatyi sakė, jog kovos aplink visą rytinę fronto liniją ir toliau negailestingos.„Priešas bando sėkmingai pralaužti mūsų gynybą, ypač Bachmuto, Avdiivkos ir Lymano kryptimis“, – sakė S. Cherevatyi. – „Iš viso Bakhmuto sektoriuje (ketvirtadienį) įvyko 199 atakos ir 35 koviniai veiksmai. Priešas šaudė iš visų tipų artilerijos ir kelių raketų paleidimo priemonių. Tačiau mūsų gynybos pajėgos neleido priešui pasiekti sėkmės“.
Estija gali tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenisEstijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad jo šalis gali pradėti perduoti Ukrainai kasetinius šaudmenis, draudžiamus pagal tarptautinę konvenciją, prie kurios vis dėlto neprisijungė nei Rusija, nei Ukraina, skelbia BBC.„Estija nusprendė aprūpinti Ukrainą 155 mm kalibro artilerijos šaudmenimis, - Pevkuras sakė Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR. – Nemanau, kad būtina kalbėti apie Estijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų susitarimų detales, ypač apie šaudmenų skaičių ir asortimentą.“Atsakydamas į klausimą apie kasetinius šaudmenis, ministras sakė: „Jei mes aprūpinsime Ukrainą kasetiniais šaudmenimis, nematau čia jokių problemų, nes jau dabar kariai naudoja tokius šaudmenis Ukrainos teritorijoje“.Estija turi Vokietijoje pagamintų kasetinių šaudmenų ir, kaip ir tankų atveju, jiems reeksportuoti reikės Vokietijos sutikimo.Pasak Ukrainos valdžios institucijų ir tarptautinių stebėtojų, dabartiniame konflikte Rusija naudoja kasetinius šaudmenis.
CNN komanda Ukrainoje: aplink Bachmutą tęsiasi įnirtingos kovosUkrainos rytuose aplink Bachmutą tęsiasi įnirtingos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynės, matė CNN komanda.CNN matė intensyvų netiesioginį apšaudymą iš Ukrainos pozicijų kalvų šlaituose į vakarus nuo Bachmuto, o didžioji ugnies dalis, matyt, buvo nukreipta prieš Rusijos dalinius miesto pietuose ir šiaurėje.Pranešama, kad Rusijos samdinių organizacijos „Vagner“ daliniai bando veržtis iš abiejų flangų, siekdami apsupti miestą, kuriame tebėra 6000 civilių.Bakcmutas išlieka pagrindiniu konflikto židiniu, o Ukrainos prezidentas ir jo darbuotojai ypatingą dėmesį skiria situacijai fronte.„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį surengė eilinį vyriausiojo vado štabo posėdį“, – sakoma jo biuro ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
Ukrainos pareigūnė: rusai net neidentifikuoja žuvusiųjųRusijos kariuomenė aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus, be to, vadovybė net neidentifikuoja žuvusių rusų kareivių ir neveda jų apskaitos.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.„Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, susiklosčius katastrofiškai situacijai, priešas aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus“, – pareiškė viceministrė.Ji, be kita ko, papasakojo, kad už rusų priešakinių pozicijų nuolat kursuoja mažiausiai penki tokie krematoriumai.„Kremavimas vyksta be jokio žuvusių okupantų kūnų tapatybės nustatymo ir apskaitos. Taip Rusijos karinė vadovybė slepia didžiulius personalo nuostolius ir toliau taiko tradicinę Rusijos praktiką atimti iš žuvusiųjų šeimų Rusijos propagandos išreklamuotas pašalpas ir kompensacijas“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja.Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo praėjusių metų vasario 24 d. iki šių metų sausio 26 d. Rusijos armija Ukrainoje neteko apie 123 860 kareivių.
JAV žiniasklaida: per karo Ukrainoje metines Bidenas gali apsilankyti LenkijojePer kelionę į Europą, kurią galbūt surengs minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Joe Bidenas gali atvykti į Lenkiją, ketvirtadienį pranešė kanalai CNN ir NBC News, remdamiesi šaltiniais JAV vyriausybėje.Pastarąjį kartą JAV prezidentas lankėsi Lenkijoje kovo mėnesį ir Varšuvoje pasakė kalbą, per kurią nuskambėjo jo žodžiai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“.„Kelionė dar nepatvirtinta (...) bet vienas pareigūnų sakė, kad tarp svarstomų stotelių yra Lenkija, svarbi NATO sąjungininkė, kurioje šiuo metu yra tūkstančiai amerikiečių karių, šalis taip pat yra Ukrainai siunčiamų Vakarų ginklų centras“, pranešė CNN.Anot transliuotojo, mažai tikėtina, kad J. Bidenas keliaus į Ukrainą, saugumo sumetimais tai vargiai įmanoma.NBC News teigimu, kelionės tikslas būtų pabrėžti „Ukrainos pasipriešinimą žiauriai Rusijos karinei kampanijai“ ir „dar kartą patvirtinti JAV solidarumą su Ukrainos žmonėmis, konfliktui pereinant į naują etapą“. Be to, sukankant metams, kai Rusija užpuolė Ukrainą, svarstoma paskelbti kitą didelį karinės pagalbos Kyjivui paketą.Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba šios žinios nepatvirtino. Jos atstovas sakė, kad „šiuo metu nėra jokių planų“ surengti su karo metinėmis susijusią kelionę.
Keliuose Ukrainos regionuose vėl perspėjama apie oro antskrydžiusKeliose srityse Ukrainoje ketvirtadienio vakarą vėl paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio. Apie grėsmę pranešama Kirovograde, Mykolaive ir Čerkasuose.Mykolaivo vadovas Vitalijus Kimas rašė savo „Telegram“ kanale: „Balistika“.Jis gali turėti omenyje balistinių raketų smūgio grėsmę, tačiau oficialaus šios informacijos patvirtinimo nėra.
Gynybos ministras: vakarietiškus tankus rems ukrainietiška artilerijaUkraina gamina savaeigius artilerijos pabūklus „Bohdana“, kurie rems vakarietiškus tankus mūšio lauke.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.Pasak jo, viena Ukrainoje pagaminta 155 mm kalibro artilerijos sistema jau išbandyta mūšio lauke. Lėšų savaeigių artilerijos pabūklų gamybai Ukrainos gynybos ministerija skyrė dar 2022 metų pavasarį.„Vakaruose pagamintus tankus, kurie bus pristatyti po kelių mėnesių, fronte rems ukrainietiška – visomis šio žodžio prasmėmis – artilerija“, - rašo „Facebook“ paskyroje O. Reznikovas.Anot jo, 2023 metais planuojama kuo daugiau lėšų skirti Ukrainos įmonėms, kurios tiekia ginkluotosioms pajėgoms visus komponentus – nuo uniformų, avalynės, šarvinių liemenių ir bepiločių skraidyklių iki sunkiosios ginkluotės ir šaudmenų.
Kanada nusiųs į Ukrainą keturis kovinius tankus „Leopar“ Kanada ketvirtadienį pranešė, kad prisidės prie JAV, Vokietijos ir kitų šalių sunkiųjų tankų tiekimo su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai ir atsiųs keturis visiškai mūšiui parengtus tankus „Leopard“ .„Šie keturi tankai parengti kovai ir bus dislokuoti per ateinančias savaites“, – per spaudos konferenciją sakė gynybos ministrė Anita Anand ir pridūrė, kad Kanados tiekiamų tankų skaičius ilgainiui gali padidėti.
„Abrams“ tankai neatvyks į Ukrainą iki pavasario puolimo Jungtinės Valstijos negalės pristatyti „Abrams“ tankų į Ukrainą iki puolimo, kurio tikimasi pavasarį, pradžios. Tai Kongreso posėdyje pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.„Abrams“, kaip žinote, yra labai sudėtingi tankai. Jie reikalauja rimto pasiruošimo. Net jei vakar patvirtinome jų perkėlimą, prireiks šiek tiek laiko, kol jie pateks į mūšio lauką. Tai nėra kažkas, kas pasirodys iki pavasario puolimo“, – sakė ji.Vieno iš senatorių paklausta, kodėl šiuo atveju Baltieji rūmai patvirtino tankų tiekimą tik dabar, V. Nuland paminėjo pačios Ukrainos prašymus.„Kiekviename etape žiūrėjome, ko reikia ukrainiečiams, ko jie prašo. Rudenį buvo laikotarpis, kai mūšio lauke jie perėmė didžiulį skaičių Rusijos tankų, kuriuos jie galėjo sėkmingai naudoti per puolimus Chersono ir Charkovo rajone, tačiau dabar jiems reikia daugiau. Mes sureagavome“, – sakė ji.JAV Ukrainai pažadėjo perduoti 31 tanką.
Sacharovo centras Maskvoje netenka visų patalpųMaskvoje veikiantis Sacharovo centras, savo veikla siekiantis stiprinti piliečių visuomenę, netenka visų savo patalpų. Miesto administracijai įspėjus, kad jas atlaisvintų, Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo (1921-1989) vardu pasivadinęs centras ketvirtadienį pranešė, kad neteks pagrindinio pastato, parodų salės ir archyvo.Iki šiol centras galėjo naudotis buvusiu A. Sacharovo butu ir kaupti sovietinių laikų fiziko ir disidento palikimo archyvą.Šį sprendimą centras vertina kaip stiprėjančių represijų ženklą. „Rusiją valdo „nekontroliuojamas valdžios aparatas, kurstantis visuomenėje baimę, neapykantą ir melagingą pranašumo jausmą“, sakoma centro pareiškime ir priduriama, kad naujosios valstybės politikos tikslas – „sunaikinti visuomenės interesus ginančias nepriklausomas organizacijas“.A. Sacharovo draugija iškeldinama iš dešimtmečius naudotų patalpų pagal naujus teisės aktus. Jie numato, kad „užsienio agentams“ priskirtos organizacijos ar asmenys nebegali gauti valstybės paramos. Rusijos sostinės administracija šias patalpas buvo suteikusi nemokamai.
Baltarusijoje vykstančios karinės pratybos pratęsiamos mažiausiai savaiteiPratęsiamos Baltarusijoje vykstančios bendros Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos, jos vyks mažiausiai iki vasario 6 d.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Pažymima, kad sausio 28-oji ir 29-oji kai kuriuose poligonuose bus poilsio dienos, bet kiti, kur sutelktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, dirbs be pertraukos.Stebėjimo grupės duomenimis, iki vasario 3 d. pratybos pratęstos Gožos ir Nemano poligonuose, iki vasario 4 d. – Borisovo ir Bresto poligonuose, iki vasario 5 d. – Osipovičių, Lepelio ir Domanovo poligonuose, iki vasario 6 d. - Obuz Lesnovskio poligone.Ružanų poligonas dirbs iki sausio 31 d.Gruodžio pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pranešė, kad Baltarusijos poligonuose yra 11 tūkst. Rusijos kariškių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų.
Podoliakas: Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankųUkrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų, kad suformuotų smogiamąsias šarvuočių ir tankų pajėgas. Tai ketvirtadienį interviu „24-ajam kanalui“ pareiškė prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.Jo manymu, galutinis lūžis tiekiant ginklus Ukrainai jau įvyko.„Vis dar girdėti eskalacijos baimės atgarsių, bet jau visi suprato, jog jokios eskalacijos nebus, kadangi visiška eskalacija jau pasiekta, jau vyksta didelis karas ir Ukrainai visko reikia duoti čia ir dabar... Dabar ateis metas, kai Ukraina pakankamai gaus visko, ko reikia, kad pasiektų šio karo finalą“, – teigė patarėjas.Pasak jo, šiuo metu vienintelė ginklų tiekimo Ukrainai problema yra logistika. M. Podoliakas pažymėjo, kad dabar iškilo uždavinys organizuoti ginklų pristatymo „konvejerį“ ir Ukrainos kariškių rengimą.„Oficialiai jau paskelbta apie maždaug 120 tankų, bet, atsižvelgiant į dabartinį momentą, mums reikia 350-400 tankų, kad suformuotume konkrečias tankų šturmo brigadas. Manau, kad šį skaičių pasieksime“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Didžioji Britanija kovo pabaigoje pristatys Ukrainai tankus „Challenger 2“Kovo pabaigoje tankai „Challenger 2“ pasieks Ukrainą, sakė Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pirkimų skyriaus vadovas Alexas Chalkas, tai pranešė „Reuters“.Apie tankų „Challenger 2“ pristatymą į Ukrainą A. Chalkas kalbėjo Didžiosios Britanijos parlamente. Jis sakė, kad vyriausybė planuoja juos pristatyti kovo pabaigoje. Pasak jo, iki to laiko Ukrainos kariuomenė bus intensyviai mokoma valdyti ir prižiūrėti šias kovines mašinas.Didžioji Britanija paskelbė, kad perduos Ukrainai 14 modernių kovinių tankų  „Challenger 2“.
Ukrainos pareigūnai tikrina informaciją apie esą Zaporižios srityje pastebėtus baltarusius Ketvirtadienį Zaporižios srities Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad esą į okupuotą Kyrylivką atvyko Baltarusijos kariškių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikrina šią informaciją.Portalui „rbc.ua“ tai papasakojo Tavrijsko krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro viršininkas pulkininkas Jevhenas Jerinas.„Konkrečios informacijos apie Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų reguliariųjų dalių perkėlimą į okupuotą Kyrylivką mes neturime. Tikriname šiuos pranešimus“, - pareiškė kariškis.Pasak jo, tai gali būti buvę Baltarusijos kariškiai arba baltarusiai, kurie gavo Rusijos pasus ir buvo pašaukti į jos armiją.„Bet dar sykį pakartosiu, patikrintos informacijos šiuo klausimu mes neturime“, - pridūrė J. Jerinas.Pasak Melitopolio mero I. Fiodorovo, vietos gyventojai ant atvykusių kariškių uniformų pastebėjo Vitebsko karinės dalies antsiuvus.
Lavrovas netikėtai atvyko į Eritrėją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį netikėtai atvyko vienos dienos vizito į Eritrėją, pranešė Informacijos ministerija. Jis keliauja po Afriką ieškodamas paramos Maskvai. Tai jau antra per šešis mėnesius S. Lavrovo kelionė į Afriką.S. Lavrovas susitiks su prezidentu Isaiasu Afwerki ir aptars „dvišalių santykių stiprinimą ir abiem šalims svarbius regioninius pokyčius“, pranešė ministerija. Tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį jis su kolega iš Eritrėjos Osmanu Salehu surengs bendrą spaudos konferenciją, priduriama ministerijos pranešime.Eritrėja, viena uždariausių pasaulio šalių, buvo viena iš penkių valstybių, 2022 m. kovo mėnesį balsavusių prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, pasmerkusią Rusijos invaziją į Ukrainą.Rusijai užpuolus Ukrainą, Afrika vėl tapo diplomatinės kovos lauku. S. Lavrovas keliavo į Angolą, Esvatinį (anksčiau Svazilandą) ir Pietų Afrikos Respubliką.I. Afwerki geležiniu kumščiu valdo Eritrėją nuo 1993 m., kai šalis tapo nepriklausoma nuo Etiopijos. Eritrėjos armija kaltinama daugybe žiaurumų prieš civilius gyventojus, įvykdytų per žiaurų dvejus metus trukusį karą šiauriausiame Etiopijos Tigrajaus regione. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje Eritrėjos kariuomenė pradėjo trauktis iš Tigrajaus miestų, pranešė JAV ir Etiopijos vyriausybės.
Rusai okupuotose Ukrainos teritorijose ketina atidaryti 25 „pataisos kolonijas“Okupantai rusai planuoja paversti Mariupolį ir visą Donecko sritį koncentracijos stovykla. Jie nori atidaryti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose 25 „pataisos kolonijas“.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio miesto taryba.Atitinkamą potvarkį pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.Gautomis žiniomis, vadinamosios Donecko liaudies respublikos teritorijoje Rusija planuoja įkurti 12 „pataisos kolonijų“ ir vieną „gydymo ir pataisos įstaigą“.„Laikydamiesi „geriausių“ sovietinės diktatūros tradicijų, okupantai galės atsikratyti „nepatikimų“ ir kitaip manančių gyventojų. Jau netrukus bus pradėta ieškoti išdavikų ir šnipų“, - rašo Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba.
Po rytinės rusų atakos elektros tiekimas Kyjive stabilizuotas Po rytinės rusų atakos elektros tiekimas Kyjive stabilizuotas, Ukrainos sostinė grįžta prie išjungimo grafikų.Tai ketvirtadienį pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi UNIAN.Vis dėlto padėtis tebėra sunki, konstatuoja valdžios atstovai. Energetikai ragina gyventojus neįjungti galingų elektros prietaisų vienu metu.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą 55 raketas. Oro gynybos pajėgoms pavyko numušti 47 raketas, iš jų 20 – virš Kyjivo.
Ukraina: per Rusijos dronų ir raketų atakas žuvo 11 žmonių, 11 buvo sužeisti Per Rusijos dronų ir raketų atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 11 žmonių, pranešė Kyjivo valdžia. Dar 11 žmonių buvo sužeisti, sakė Civilinės gynybos agentūros atstovas Oleksandras Chorunščijus.Maskvos kariuomenė paleido daugiau nei 50 raketų ir daugiau nei dvidešimt kamikadzėmis vadinamų nepilotuojamų orlaivių, pranešė Ukrainos kariuomenė.Energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad nukentėjo keli infrastruktūros objektai, dėl to nutrūko elektros tiekimas Odesos, Kyjivo ir Vinycios regionuose. 
Odesai – Putino kerštas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pareiškė, kad šiandieninis Odesos apšaudymas iš dalies yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakas UNESCO pasaulio paveldo komitetui.Apie tai D. Kuleba ketvirtadienį, sausio 26 d., parašė tviteryje. Jo teigimu, toks buvo šiandieninės masinės raketų atakos Odesoje vienas iš tikslų. Po raketų smūgių mieste atsirado rimtų elektros tiekimo sutrikimų.„Šis griovimas yra V. Putino atsakas UNESCO komitetui, kuris įtraukė Odesą į Pasaulio paveldo objektų sąrašą ir nurodė, kad tai yra saugotinas objektas, kuriam būtina sustiprinta apsauga“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.Ukrainos Odesos uostamiestyje Rusijos raketos ketvirtadienio rytą pataikė į du kritinės infrastruktūros objektus.
Prancūzija pareiškė, kad nei ji, nei sąjungininkės nekariauja su Rusija Nei Prancūzija, nei jos sąjungininkės nekariauja su Rusija, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija po Vakarų sprendimo pasiųsti Ukrainai sunkiųjų tankų kovai su įsiveržusia Rusija.„Mes nekariaujame su Rusija, su ja nekariauja nė viena mūsų partnerių, – sakė ministerijos atstovė Anne Claire Legendre. Ji pasisakė po Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kad „mes kariaujame su Rusija, o ne viena su kita“.
Žiniasklaida: Vokietijos kompanija tiekė Rusijai žaliavą bombonešių degalams Kompanija „Wintershell Dea“, didžiausia Vokietijoje naftos produktų gamintoja, per bendrą su koncernu „Gazprom“ įmonę tiekė parafiną degalams, kuriuos naudojo Rusijos bombonešiai, žudę žmones Ukrainoje.Tokią išvadą priėjo Vokietijos žurnalo „Spiegel“ ir televizijos kanalo ZDF laidos „Frontal“ žurnalistai, atlikę bendrą tyrimą, praneša „Ukrinform“.Smūgį gyvenamajam namui Dnipro mieste sausio 14 d. ir prekybos centrui Kremenčuge 2022 m. birželį Rusijos kariuomenė greičiausiai smogė iš Šaikovkos aviacijos bazės Rusijos vakaruose, teigia tyrimo autoriai. Šiame aerodrome dislokuojami viršgarsiniai bombonešiai Tu-22M3, galintys paleisti Ch-22 klasės raketas. Šie bombonešiai tikriausiai naudojo aviacinius degalus parafino pagrindu, dalinai pagamintus iš dujų kondensato, išgauto bendroje „Wintershell Dea“ ir „Gazprom“ įmonėje.Publikacijos antraštė – „Ant „Wintershall“ rankų – ukrainiečių kraujas“.Anot vokiečių žurnalistų, „Gazprom“ transportuoja dujų kondensatą į Surguto perdirbimo įmonę, o iš ten jis reguliariai tiekiamas kompanijų „Lukoil“, „Tatneft“ ir „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloms atitinkamai Permėje, Nižnekamske ir Samaros srityje. Nuo praėjusių metų birželio iki spalio šios trys įmonės patiekė daugiau kaip 8 tūkst. tonų žibalo į Šaikovkos aviacijos bazę, iš kur Rusijos bombonešiai skraido į Ukrainą.Praėjus trims dienoms po rusų smūgio gyvenamajam namui Dnipre, „Wintershall Dea“ tinklalapyje pasirodė pranešimas, kad bendrovė traukiasi iš Rusijos rinkos. Savo žingsnį ji motyvuoja tuo, kad „Rusija nebėra patikima ekonominė partnerė“. „Mums, kaip Europos bendrovei, nepriimtina toliau dirbti šalyje, kariaujančioje su Ukraina, jos žmonėmis ir mūsų europinėmis vertybėmis“, – po 11 karo mėnesių nusprendė kompanijos vadovybė.
Norvegija ketina mokyti Ukrainos kariusNorvegija planuoja pasiūlyti pavasarį mokyti apie 100 Ukrainos karių. „Ukrainai reikia daugiau ir geriau apmokytų karių, kad galėtų kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis“, – ketvirtadienį laikraščiui „Dagens Næringsliv“ sakė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas. „Jie taip pat turi išplėsti savo įgūdžius įvairiose disciplinose“, – pridūrė jis.Pasak ministro, bus rengiami medicininės priežiūros, komandinio vadovavimo ir šaudymo kursai. Specialūs mokymai turėtų trukti nuo penkių iki šešių savaičių. Iki šiol Norvegija tik mokė Ukrainos karius naudotis įranga, kurią Skandinavijos šalis suteikė Ukrainai kare su Rusija.Trečiadienį Norvegija, kaip ir Vokietija bei kitos šalys, paskelbė tieksianti Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“.
Ukrainos premjeras: padėtis energetikos sistemoje kontroliuojama Ukrainos oro gynybos pajėgos dar kartą sužlugdė priešo planus per naktinę dronų ataką ir rytinę intensyvią raketų ataką; padėtis energetikos sistemoje kontroliuojama.Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.„Šalis teroristė Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 55 raketas, o naktį atakavo dronais. Svarbiausias taikinys – energetikos objektai, kad ukrainiečiai liktų be šviesos ir šilumos. Daugumą raketų ir dronų numušė mūsų gynėjai. Deja, buvo pataikyta į pastotes. Bet padėtis energetikos sistemoje tebėra kontroliuojama“, – parašė „Telegram“ kanale vyriausybės vadovas.Pasak D. Šmyhalio, energetikai daro visa, kad užtikrintų elektros tiekimą.„Oro gynybos pajėgos vėl sužlugdė teroristinius Rusijos planus“, – apibendrino D. Šmyhalis. Jis pridūrė, kad „iki pavasario liko 34 dienos“.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį okupantai rusai paleido į Ukrainą 55 raketas, iš jų 47 sunaikino šalies oro gynybos pajėgos. Vis dėlto buvo užfiksuota pataikymų į Ukrainos objektus Vinycios ir Odesos srityse, šalies sostinėje Kyjive.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė lankosi apšaudomoje Odesoje Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį atvyko į Odesą, jos vizito į šį Ukrainos miestą tikslas – pabrėžti Prancūzijos paramą Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.Ministrė tviteryje paskelbė savo nuotrauką mieste ir parašė, kad Odesoje lankosi siekdama pabrėžti, jog „Prancūzija, kaip ir anksčiau, remia Ukrainos suverenitetą“. Nors ir pavėlavusi dėl naktį ir ketvirtadienio rytą Rusijos surengtos naujos smūgių bangos, C. Colonna atvyko į istorinį Juodosios jūros uostamiestį susitikti su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba.„Ačiū už drąsų apsilankymą“, – tviteryje parašė D. Kuleba prie abiejų ministrų susitikimo nuotraukos. Jiedu aptars „skubius ir neatidėliotinus ukrainiečių karinės ir civilinės įrangos poreikius“, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.Po JAV ir Vokietijos sprendimų tiekti kovinius tankus kai kurie stebėtojai svarsto, ar Prancūzija pasiųs į kovą su Maskvos pajėgomis ir savo tankus „Leclerc“ . D. Kuleba tviteryje parašė, kad „nekantriai laukia diskusijos apie Prancūzijos vaidmenį tarptautinėje tankų koalicijoje“.Vis dėlto kol kas „prezidentas (Volodymyras) Zelenskis nesakė, kad Ukrainai reikia tankų „Leclerc“, teigė prancūzų diplomatinis šaltinis, paminėjęs, jog „akivaizdžiai“ iškiltų logistikos ir priežiūros problemų, nes šių tankų yra mažai, juos eksploatuoja kur kas mažiau šalių nei JAV tankus „Abrams“ ir vokiečių „Leopard 2“. „Bet kuri armija, savo pajėgose turėdama 10 skirtingų tipų tankų, susidurtų su  beveik neišsprendžiama logistine lygtimi“, – pridūrė šaltinis.C. Colonnos vizitas surengtas kitą dieną, kai Odesa buvo įtraukta į Jungtinių Tautų kultūros organizacijos UNESCO pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, sąrašą.D. Kuleba tviteryje parašė, kad „tarp šiandien Rusijos surengto masinio raketų smūgio taikinių buvo ir Odesa“. D. Kulebos žodžiais, toks yra Rusijos prezidento Vladimiro „Putino atsakas į tai, kad vakar UNESCO įtraukė Odesą į Pasaulio paveldo sąrašą“.
Lenkija ketina perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“ per kelias savaites Lenkija ketina perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“ per kelias artimiausias savaites. Tai interviu radijo stočiai „Radio Plus“ pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas Wojciechas Skurkiewiczius.„Kai tik jie (ukrainiečių kariai) bus parengti, mes galėsime perduoti šią techniką Ukrainai. Esu įsitikinęs, jog tai – kelių savaičių klausimas“, – sakė viceministras.Kaip jau buvo pranešta, Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą (14 mašinų).Buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas trečiadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė, kad Lenkija per 3–4 savaites gali parengti 58 ukrainiečių įgulas tankams „Leopard 2“, t. y. tankų batalioną.
Ukraina skelbia numušusi 47 iš 55 Rusijos paleistų raketųUkrainos oro gynyba ketvirtadienį numušė 47 iš 55 Rusijos paleistų raketų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas.Pasak jo, iš šių sviedinių 20 buvo numušta sostinės Kyjivo apylinkėse. Turimais duomenimis, naujausiai masinei atakai, be kita ko, buvo pasitelktos hipergarsinės raketos „Ch-47 Kinžal“.„Rusų tikslas išlieka nepakitęs: psichologinis spaudimas ukrainiečiams ir kritinės infrastruktūros naikinimas, – „Telegram“ rašė V. Zalužnas. – Tačiau mes esame nepalaužiami!“
Turkijos įmonė tieks elektrą Ukrainai iš plaukiojančių elektrinių Viena turkų įmonė nori sušvelninti energetikos krizę Ukrainoje siūlydama plaukiojančias elektrines. Elektra bus gaminama laivuose, galia sieks 500 megavatų, ketvirtadienį pranešė elektros energijos tiekėja „Karpowership“. Tai leis aprūpinti iki milijono namų ūkių Ukrainoje. Su Ukrainos valstybine energetikos įmone ECU pasirašytas susitarimo memorandumas.Rusija prieš kiek daugiau nei 11 mėnesių įžengė į Ukrainą. Nuo spalio rusų pajėgos raketomis ir koviniais dronais atakuoja kritinės infrastruktūros objektus. Dėl to ukrainiečiai žiemą priversti kęsti elektros, o kartais ir vandens bei šilumos tiekimo ribojimus.„Ukrainos energijos tinklas patyrė 12 intensyvių Rusijos atakų“, – pranešime cituojamas ECU vadovas Vitalijus Butenka. Tęsiantis karui statyti naujas elektrines prarastiems pajėgumams atkurti esą nebūtų praktiška. Todėl būtini inovatyvūs sprendimai.Vadinamosios plaukiojančios elektrinės, anot duomenų, galėtų būti įkurdintos prie Moldovos ir Rumunijos krantų – iš ten elektra pasiektų Ukrainos elektros tinklus. Anot „Karpowership“, tai įmanoma padaryti jau per 30 dienų. Elektrinės laivuose galėtų naudoti suskystintas dujas, naftą ar biodyzeliną.
Peskovas: nusprendę tiekti tankus, Vakarai vis labiau įsitraukia į karą Po sprendimo perduoti Ukrainai kovinių tankų Vakarai, anot Kremliaus, vis labiau įsitraukia į karą. „Viską, ką daro aljansas ir mano minėtos sostinės (Europos ir JAV), Maskva traktuoja kaip tiesioginį įsitraukimą į konfliktą“, – ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Šis įsitraukimas esą nuolat didėja.Nepaisant to, Rusija, pasak D. Peskovo, neskelbs karo. Rusija invaziją į Ukrainą ir toliau vadina „karine specialiąja operacija“, ir šis statusas esą nesikeis.Trečiadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė perduosianti Ukrainai tankų „Leopard“ ir leis kitoms šalims tiekti Kyjivui šiuos tankus. Apie „Abrams“ tankų perdavimą paskelbė ir JAV.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paklaustas ar Vokietija, nusprendusi tiekti Ukrainai tankų, taip taps karo šalimi, atsakė: „Jokiu būdu“.
Ukrainoje pamažu atšaukiamas oro pavojusUkrainos regionai pamažu atšaukia anksčiau ketvirtadienį dėl naujos masinės Rusijos raketų atakos paskelbtą oro pavojų, praneša „Sky News“.Kaip jau skelbta, ketvirtadienį Rusijos kariuomenė taikių Ukrainos gyvenviečių link paleido daugiau kaip 30 raketų. Apie smūgius, be kita ko, pranešta Kyjive, Odesoje, Chersone ir Zaporižioje. Sostinėje žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Analitikai Ukrainoje stebi nerimą keliančius ženklus: laukia didelis puolimasJungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) savo suvestinėje-analizėje daro prielaidą, kad pastarosiomis dienomis pietrytinėje fronto dalyje, Zaporižės ir Donecko srityse, rusų surengtos atakos naudojant nedideles pajėgas gali būti bandymas išlaikyti Ukrainos karius labiau pasiskleidusius palei fronto liniją ir galiausiai sukurti sąlygas pradėti didelį puolimą šiaurėje, Luhansko srityje.Pastarosiomis dienomis rusai puolė nedidėlėmis pajėgomis fronto dalyje, esančioje tiesiai į pietus nuo Zaporižės, paskui – netoli Vuhledaro.Anot ISW analitikų, tai buvo dėmesį atitraukiančios ir blaškančios atakos, o didelį puolimą Rusijos armija gali pradėti Luhansko srities šiaurėje, nuo linijos Svatovas–Kremina. ISW nuomone, tokį ketinimą rodo minėtojoje linijoje dislokuojami desantininkai ir 3-iosios motorizuotųjų šaulių divizijos padaliniai, taip pat (remiantis Ukrainos žvalgyba) į šią zoną permesta 2-oji motorizuotųjų šaulių divizija ir 1-oji tankų armija iš Baltarusijos.„Didelis įprastinių ginkluotųjų pajėgų kiekis fronte Luhansko srityje leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos armija šiame sektoriuje ruošiasi ryžtingiems veiksmams, kuriuos maskuoja rengdama nedideles dėmesį nukreipiančias ir Ukrainos pajėgas labiau išsklaidančias atakas kitose vietose“, – rašo ISW.
Pistoriusas: tankai „Leopard“ į Ukrainą atvyks maždaug kovo pabaigoje Vokietijos tankai „Leopard“, pažadėti kariaujančiai Ukrainai, atvyks „kovo pabaigoje, balandžio pradžioje“, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras Borisas Pistoriusas.Pasak jo, artimiausiomis dienomis prasidės ukrainiečių karių mokymai valdyti vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Marder“, „o mokymai ukrainiečių kariams valdyti „Leopardus“ vyks šiek tiek vėliau“.Berlynas trečiadienį, po daug savaičių trukusio intensyvaus Kyjivo ir sąjungininkių Europoje spaudimo, pagaliau sutiko tiekti galingus Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.Vokietija suteiks 14 tankų „Leopard 2 A6“ iš savo kariuomenės (Bundesvero) atsargų, kancleris Olafas Scholzas sakė šalies parlamentui. Taip pat suteikiamas leidimas kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijos pagamintus tankus iš savo atsargų, siekiant greitai surinkti „du tankų batalionus su „Leopard 2“ tankais“, sakė O. Scholzas.„Leopard 2“ laikomas vienu iš geriausiai veikiančių tankų modelių visame pasaulyje ir yra plačiai naudojamas Europoje, todėl nesunkiai galima įsigyti jam reikalingų atsarginių dalių ir šaudmenų.
Odesoje raketos pataikė į kritinės infrastruktūros objektus Ukrainos Odesos uostamiestyje Rusijos raketos ketvirtadienio rytą pataikė į du kritinės infrastruktūros objektus.Apie tai pranešė to paties pavadinimo srities valdžios pareigūnai. Jie pridūrė, kad per šią ataką žmonės nenukentėjo, tačiau esą buvo užfiksuoti dideli elektros tiekimo sutrikimai.Kaip pažymima, remonto darbai jau pradėti. Visoje srityje toliau veikia oro gynybos sistemos.Apie tai pranešta po to, kai anksčiau ketvirtadienį Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo naują masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad taikių šalies gyvenviečių link buvo paleista daugiau kaip 30 raketų.
Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“ skelbia apie sprogimus Chersone.
Kyjive per naujausią raketų ataką žuvo žmogusUkrainos sostinėje Kyjive per naujausią Rusijos raketų ataką ketvirtadienio rytą žuvo žmogus.Stotis„ Sky News“ cituoja miesto merą Vitalijų Klyčko, kuris nurodė, kad per šį smūgį taip pat sužeisti dar du asmenys. Pasak jo, žmonės nukentėjo, kai Golosijivskio rajone raketa pataikė į ne gyvenamosios paskirties pastatą.Apie tai pranešta po to, kai anksčiau ketvirtadienį Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo naują masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad taikių šalies gyvenviečių link buvo paleista daugiau kaip 30 raketų.
Zelenskis: Putinas man niekasUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nedomina susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir derybos su juo dėl taikos.Ukrainos lyderis pareiškė, kad šiandien V. Putinas jam – „niekas“. Tokią nuomonę jis išsakė interviu „Sky News“ ir pridūrė „nesuprantantis, kas Rusijoje priima sprendimus“, be to, nors Maskva nuo nuolat kalba apie taiką, ji meluoja ir atakuoja Ukrainą raketomis. Į klausimą, ar susitikimas su V. Putinu padėtų užbaigti karą, V. Zelenskis atsakė: „Man tai neįdomu. Neįdomu susitikti, neįdomu kalbėtis... Iš tiesų nesuprantu, kas Rusijoje priima sprendimus.“V. Zelenskis pabrėžė, kad jam didžiausias prioritetas – išsaugoti ukrainiečių gyvybes neteisingame kare, pradėtame Putino režimo.„Nenoriu kariauti Rusijos teritorijoje. Tiesiog noriu, kad jie kuo greičiau užbaigtų karą ir kuo greičiau išeitų iš mūsų šalies. Galiu jums tvirtai pasakyti – jeigu jie paliks mūsų teritoriją, karas baigsis. Štai ir viskas“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.Į klausimą, ar ne per vėlu deryboms, V. Zelenskis atsakė: „Po plataus įsiveržimo [V. Putinas] man – niekas.“
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 123 860 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. sausio 26-osios Ukrainoje neteko apie 123 860 karių (+780 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį rusai taip pat neteko 3 175 (+14) tankų, 6 334 (+27) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 169 (+15) artilerijos sistemų, 452 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 220 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 292 (+2) lėktuvų, 282 (+1) sraigtasparnių, 4 986 (+19) automobilių, 18 laivų, 1 908 (+6) dronų, 195 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 749 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Prieš Ukrainą pradėta nauja masinė raketų ataka Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė prieš Ukrainą pradėjo naują masinę raketų ataką.Skaičiuojama, kad buvo paleista daugiau kaip 30 raketų. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, sviedinius paleido ryte į orą pakilę šeši Rusijos lėktuvai „Tu-95“.Prieš tai visoje šalyje dėl masinės atakos grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus. Gyventojai buvo paraginti vykti į slėptuves.Kai kuriuose šalies miestuose, įskaitant sostinę Kyjivą, jau pranešta apie sprogimus. Gauta pranešimų, kad Odesoje nutrūko vandens tiekimas, o Chersono srityje esama elektros tiekimo sutrikimų. Kai kuriuose regionuose dar prieš naujausią ataką buvo imtasi avarinių elektros išjungimų.Šalies pareigūnai praneša, kad oro gynybos sistemos veikia, raketos jau numušinėjamos.Apie naujausią ataką pranešta po to, kai naktį šalies miestus dar puolė dešimtys iranietiškų dronų kamikadzių. Tačiau visi jie buvo sunaikinti.
Manoma, kad į Ukrainą paleista apie 30 raketų. Apie tai pranešė Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas. Pasak jo, Rusija į orą pakėlė šešis Tu-95.„Šeši Tu-95, anksčiau išskridę iš Murmansko srities, paleido raketas. Tikimės daugiau nei 30 raketų, kurios iš esmės jau pasirodė skirtingose Ukrainos ​​srityse. Veikia oro gynyba“, – sakė jis.
Apie suveikusią oro gynybos sistemą pranešama ir Odesoje bei Vinycios srityje.
Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse – sprogimaiKyjivo ir Dnipropetrovsko srityse griaudi sprogimai, ketvirtadienio rytą praneša Ukrainos žiniasklaida.„Dnipropetrovsko ir Kyjivo srityse buvo pranešta apie sprogimus. Preliminariais duomenimis, suveikė oro gynybos sistema“, – rašo UNIAN.
Scholzas: karas truks ilgai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai. Reikia manyti, „kad karas, deja, greitai nesibaigs“, – sakė jis trečiadienio vakarą ZDF televizijai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot O. Scholzo, apsiskaičiavo, manydamas, kad Vakarai nerems Ukrainos ilgai. „Būtina sužlugdyti Rusijos tikslą pavergti Ukrainą“, – pabrėžė kancleris ir dar kartą apkaltino V. Putiną pradėjus visiškai nereikalingą brutalų karą, kad pasiektų savo imperinius tikslus.Ukraina sulauks pagalbos, kad apgintų savo suverenumą ir teritorinį vientisumą, kalbėjo O. Scholzas. V. Putinas, anot jo, turi užbaigti šį karą ir išvesti rusų pajėgas.O. Scholzas gynė ilgus svarstymus dėl tankų tiekimo Ukrainai. Esą buvo neatsakinga sprendimą šiuo klausimu priimti greitai. Vokietija, anot kanclerio, privalo glaudžiai koordinuoti veiksmus su svarbiausiais partneriais. Koviniai tankai, kurie bus dabar perduoti, yra labai efektyvūs ir „labai padės“ gintis nuo Rusijos, sakė O. Scholzas.
Slovakija pasiliks „Leopard“ tankus, kurie pakeis į Ukrainą išsiųstas transporto priemonesSlovakija nėra pasirengusi perduoti savo tankų „Leopard“ Ukrainai, nes jie pakeis kovines mašinas, jau išsiųstas kariaujančiai kaimynei, teigia Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.Susitarimas su Vokietija, kad Slovakijai bus pristatyti pažadėtieji „Leopard 2A4“, tebegalioja, trečiadienį vakare naujienų agentūrai TASR sakė J. Nadis.Pagal šį susitarimą gruodžio mėnesį tuometinė gynybos ministrė Christine Lambrecht Slovakijai perdavė vieną tanką „Leopard“, o iki 2023 metų pabaigos turėtų būti pristatyta dar 14 tankų.Jie yra Vokietijos vyriausybės valdomos įrangos mainų sistemos, pagal kurią ginkluotė netiesiogiai tiekiama Ukrainai per sąjungininkus – vadinamosios žiedinių mainų sistemos – dalis.Mainai reiškia, kad Vokietijos tiekiami „Leopardai“ pakeičia 30 pėstininkų kovos mašinų BMP-1, kurias Slovakija jau perdavė Ukrainai.Siekdama padėti Ukrainai, Slovakija yra pasirengusi aptarti sovietų gamybos tankų T-72 perdavimą, tačiau Bratislava turės gauti tinkamą pakaitalą, sakė J. Nadis, pridurdamas, kad tankai „Leopard“ ir bus tas pakaitalas.
Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas, Rusija atakuoja raketomis.
Rusija atakavo Ukrainą dronais, visi jie numuštiUkrainos kariuomenė praėjusią naktį sunaikino visus 24 Irano gamybos dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakavo Ukrainos teritoriją. Apie tai feisbuke pranešė karinių oro pajėgų vadovybė.„Sausio 26-osios naktį Rusijos okupantai atnaujino atakas prieš Ukrainą, naudodami Irano gamybos dronus kamikadzes „Shahed-136/131“, – sakoma pranešime ir nurodoma, kad dronai smogė iš rytinės Azovo jūros pakrantės.Preliminariais duomenimis, priešas naudojo 24 dronus. Visus juos sunaikino zenitinių raketų daliniai, naikintuvai, oro pajėgų mobiliosios ugnies grupės, bendradarbiaudamos su kitų Ukrainos gynybos pajėgų struktūrų oro gynybos padaliniais.Daugiausia dronų kamikadzių buvo sunaikinta šalies centre, pridūrė oro pajėgų vadovybė.Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas vadovas Serhijus Popko teigė, kad virš sostinės buvo numušta apie 15 dronų. „Naktį Kyjivas patyrė dar vieną priešo ataką iš oro... Buvo numušta apie 15 priešo bepiločių orlaivių. Preliminariais duomenimis, jokių aukų ar smūgių infrastruktūrai nėra“, – pažymėjo jis.Kaip buvo pranešta trečiadienio vakarą, dėl dronų paleidimo iš Rusijos pusės keliose vietovėse, taip pat ir Kyjivo bei Čerkasų regionuose, buvo paskelbtas oro pavojus.
Viena Europos šalių ketina perduoti Ukrainai kasetinių sprogmenųViena Europos šalių ketina perduoti Ukrainai kasetinių sprogmenų ir prašys Vokietijos atitinkamo leidimo. Tai trečiadienį Vašingtone pareiškė oficialus šios šalies atstovas. Vyriausybė esą jau yra priėmusi sprendimą dėl prieštaringai vertinamos amunicijos perdavimo ir ketina prašyti Vokietijos sutikimo, nes ši dalyvauja šių sprogmenų gamyboje. Atstovas nenorėjo nei skelbti savo pavardės, nei įvardyti savo šalies.JT konvencija draudžia kasetinių bombų naudojimą. Šios bombos paskleidžia dešimtis mažesnių sprogmenų, kurie pasklinda šimtų kvadratinių metrų teritorijoje ir gali pražudyti ar sužaloti žmones. Rusija kaltinama savo kare taip pat naudojanti kasetines bombas.Minėtas atstovas, kalbėdamas apie savo vyriausybės ketinimus tiekti Ukrainai kasetinių sprogmenų, sakė, kad tikriausiai užtruks laiko gauti Vokietijos leidimą. Jis pabrėžė, kad kasetiniai sprogmenys dabar yra techniškai patobulinti ir kad „šalutinė žala nebėra tokia didelė“, kaip, pavyzdžiui, penktajame ar šeštajame dešimtmečiuose.Nei Rusijos, nei Ukrainos nėra tarp 110 šalių, pasirašiusių tarptautinę konvenciją, kuri draudžia kasetinių sprogmenų naudojimą ir gabenimą, gaminimą ir laikymą.
Ekspertai: Rusijos kariai ruošiasi lemiamam puolimui Luhansko srityjeRusijos kariai ruošiasi lemiamam puolimui Luhansko srityje. Apie tai pranešė Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak analitikų, pastarosiomis dienomis užpuolikai atnaujino antžemines atakas Zaporožės srities centre ir Donecko srities vakaruose.„Šių apšaudymų mastas ir pobūdis rodo, kad jie veikiau trukdo atakoms, kuriomis siekiama atsitraukti ir prispausti Ukrainos pajėgas tam tikrose fronto dalyse, o ne bendroms pastangoms atnaujinti puolamąsias operacijas, siekiant žengti į priekį šiomis dviem kryptimis“, – aiškino ekspertai.
JAV nemato „požymių“, kad Rusija ketintų pulti NATO teritoriją JAV vyriausybė teigia nematanti jokių požymių, kad Rusija ketintų pulti NATO šalių teritoriją. „Galiu tik pasakyti, jog nematome visiškai jokių ženklų, kad ponas Putinas ketintų pulti NATO teritoriją“, – sakė Nacionalinės Saugumo Tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. Taip jis atsakė į žurnalistų klausimą, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų reaguoti į NATO valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, pažadus perduoti Ukrainai kovinių tankų.JAV vyriausybė prieš tai paskelbė, jog nusiųs į Ukrainą „Abrams“ kovinių tankų, kad šalis galėtų atremti Rusijos puolimą. K. Kirby‘is pakartojo JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad tankai nekelia „puolamosios grėsmės“ Rusijai. Tačiau: „Ar jie kelia grėsmę rusų kariams (Ukrainoje)? Taip, kelia“. J. Bidenas prieš tai „Abrams“ pavadino „galingiausias tankais pasaulyje“.
Ukraina: per naktį numušti 24 rusų bepiločiai kamikadzės Praėjusią naktį danguje virš Ukrainos buvo numušti dvidešimt keturi Rusijos paleisti bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136/131“, taip rašoma UNIAN.Sausio 26 d. naktį Rusijos pajėgos atnaujino atakas prieš Ukrainą, naudodami Irane pagamintus dronus kamikadzes „Shahed-136/131“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė. Smogiamieji bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš rytinės Azovo jūros pakrantės. 
Ekspertas: Rusijos kariuomenėje – keista situacijaKariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro direktoriaus pavaduotojas Michailas Samusas sakė, kad Rusijos kariuomenėje yra rimtų problemų. Okupacinės pajėgos susiduria su dideliais sunkumais, susijusiais su šarvuota technika, amunicija, artilerija ir personalu, rašoma UNIAN.„Viena yra persekioti „mobikus“, kurie išsibarsto, pabėga arba nežino, ką daryti fronte. Kitas dalykas, kad ta kariuomenė buvo prieš praėjusių metų vasario 24 d., kai ji vis dėlto buvo apmokyta kariuomenė. Apmokyti žmonės buvo savo srities specialistai. Dabar tokių žmonių yra labai nedaug, tik „Vagner“ gali pasigirti tokiais specialistais, nes jie dirba savo srityje. Tačiau reguliarioji kariuomenė virto tokiu rinkiniu, „mafijozų“ banda, kurią labai sunku valdyti“, – aiškino jis televizijos kanalo „Laisvė“ eteryje.„Be šių specialistų tiesiog labai sunku valdyti karius. Pavyzdžiui, lengva pasakyti, kaip valdyti mažas puolamąsias grupes, bet kaip užtikrinti, kad šios mažos puolamosios grupės būtų koordinuojamos realiuoju laiku? Tai įmanoma tik konkrečiuose projektuose, tokiuose kaip „Vagner“, kur tai galima padaryti ir organizuoti. Reguliariosiose pajėgose, kur vis dar galioja visiškai kitokie kovos nuostatai nei sovietmečiu, žinoma, visa tai padaryti labai sunku. Tai galima daryti tik nepaisant, o ne dėl, kaip sakoma, šios chartijos. Todėl dabar Rusijos kariuomenėje susidarė labai keista situacija“, – apibendrino ekspertas.
Ukrainos prezidento kanceliarija: oro taikiniai jau numušami Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermak perspėjo, kad Rusijos kariuomenė bando kuo labiau apkrauti šalies oro gynybos sistemą. „Neignoruokite pavojaus signalų. Priešas dabar bando apkrauti mūsų oro gynybos sistemą, oro taikiniai jau yra nušaunami keliuose regionuose“, – parašė A. Jermakas „Telegram“ kanale. Trečiadienio vakarė oro pavojaus signalas buvo paskelbtas keliuose Ukrainos regionuose vienu metu.
Ukrainoje – perspėjimas apie pavojų: skelbiama apie „Shahed“ grėsmęPo 21.30 val. trečiadienį, sausio 25 d., daugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio.Dar iki jo Mykolaivo OVA vadovas Vitalijus Kimas paskelbė apie Rusijos kamikadzių dronų pakėlimą į orą.„Jie rašo, kad jau pakilo 3 „mopedų“ grupės. Maži purvini apgavikai per geriausio prezidento gimtadienį nieko negalėjo nepadaryti“, – sakė jis.Nikolajevo meras Aleksandras Senkevičius taip pat informuoja apie Rusijos aviacijos grėsmę.„Kariškiai praneša apie šachmatus danguje virš Ukrainos. Taip pat ore yra trys rusiški bombonešiai Tu-22M3“, – rašė jis.Socialiniuose tinkluose yra pranešimų apie sprogimų garsus Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionuose. Informacija dar nepatvirtinta.
Baltieji rūmai: tankai padės Ukrainai išlaisvinti savo teritoriją, įskaitant KrymąJoe Bideno administracijos darbuotojai sakė, kad tankų tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms yra skirtas padėti Ukrainai išlaisvinti savo teritoriją ir apsisaugoti nuo būsimo Rusijos kariuomenės puolimo.„Norime suteikti [Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms] priemonių ne tik gintis nuo Rusijos puolimo – ir tikimės, kad Putinas ir Rusijos kariuomenė bandys surengti puolimą per kelias savaites ar mėnesius, pagerėjus orams – bet ir tam, kad jie galėtų atgauti savo suverenią teritoriją“, - pasakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas, kurį cituoja BBC.Atsakydamas į žurnalistų paaiškinantį klausimą, ar Krymas yra įtrauktas į šią sąvoką, pareigūnas atsakė: „Krymas yra Ukraina. Mes niekada nepripažinome neteisėtos Krymo aneksijos. Kur ukrainiečiai nori pulti ir kaip jie nori vykdyti operacijas savo šalyje, yra jų sprendimas.“
Ukraina: Rusija didina spaudimą Bachmuto ir Ugledaro kryptimiUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad Rusijos pajėgos „stiprina spaudimą Bachmuto ir Ugledaro kryptimis“, Donecko regione.Rusijos Federacijos armija ir „Vagner“ padaliniai jau keletą mėnesių bando užimti Bachmutą ir, pasak Vakarų ekspertų, ten patiria didelių nuostolių. Taip pat pranešama apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius. Vienintele Rusijos kariuomenės sėkme neseniai tapo Soledaro, esančio netoli Bacmuto, užgrobimas.Ugledaras yra kitoje Donecko regiono dalyje, arčiau sienos su Zaporožės regionu.„Vyksta sunkios kovos. Priešas išmeta į mūšį daug personalo, ginklų ir karinės įrangos, bando pralaužti mūsų gynybą, turi didelių nuostolių, bet neatsisako savo planų“, – sakė A. Mayar.
Žiniasklaida: Šveicarija leido išskirtiniais atvejais siųsti Ukrainai išminavimo įrangąŠveicarijos vyriausybė nusprendė leisti išskirtiniais atvejais siųsti į Ukrainą šveicarišką išminavimo įrangą, praneša portalas „rbc.ua“.Kaip sakoma Šveicarijos vyriausybės pranešime, omenyje turimi atvejai, kai gavėjas turės atitinkamus leidimus ir licencijas atlikti išminavimo darbus.„Federalinė taryba priėmė sprendimą dėl naujos nuostatos ginklų tiekimo embargo srityje. Dabar Šveicarija išskirtiniais atvejais gali suteikti embargo išimtis išminavimo įrangai, naudojamai Ukrainoje. Išduodant licencijas turi būti užtikrintas teisėtas ir tikslinis įrangos naudojimas“, – rašoma pranešime.
Norvegija pasirengusi nusiųsti Ukrainai tankųNorvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainos armijai tankų, praneša NRK.„Dabar tankai tapo labai reikalingi. Norvegija ir vyriausybė remia tankų perdavimą Ukrainai. Norvegija turi prisidėti“, – sakė ministras.Jis nepatikslino, kiek tankų ir kada pasieks Ukrainą, bet užsiminė, kad Norvegija turi vokiškų tankų „Leopard 2A4“.„Tai turi būti paremta Ukrainos karių mokymu ir finansavimu. Apskritai mes turime kuo aktyviau remti Ukrainą gynybinėje kovoje“, – pridūrė B. A. Gramas.Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai 31 kovinį tanką „M1 Abrams“.Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos atitinkamą leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui šių mašinų.
Danilovas nurodė, kada gali prasidėti naujas Rusijos puolimasRusijos puolimas kare prieš Ukrainą gali prasidėti po vieno ar dviejų mėnesių. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.„Rusai dabar turi maksimalią koncentraciją, jie ruošiasi puolimui. Mums tai nėra staigmena. Mes suprantame, kad po pusantro ar dviejų mėnesių jie pradės aktyvius veiksmus, dalyvauja visi maksimalūs ištekliai, kurie yra Rusijos teritorijoje“, - sakė O. Danilovas.Jis taip pat sakė, kad rusai užsiima verbavimo veikla, daugiausia Charkovo regione.„Be to, galiu pasakyti, kad FSB 5-asis departamentas ir toliau dirba Ukrainos teritorijoje, jie bando pritraukti nusikalstamas institucijas, ypač iš Charkovo regiono. Mes visa tai stebime, ir aš noriu kreiptis į šiuos jaunus žmones: vaikinai, kai grįšite namo, jūs visi būsite už grotų. Būtina saugoti šalį, o ne žaisti su FSB“, – pabrėžė NSGK sekretorius.
Reznikovas: Ukrainos „norų sąraše“ yra Vakarų naikintuvųUkrainos „norų sąraše“ dėl Vakarų tiekiamų ginklų yra naikintuvų, trečiadienį CNN sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Pernai išsiunčiau Kalėdų Seneliui pageidavimų sąrašą, o naikintuvai taip pat buvo įtraukti į jį“, – sakė O. Reznikovas.Tačiau jis teigė, kad jo Vyriausybės prioritetas buvo oro gynybos sistemos, kad ji galėtų neleisti Rusijai vykdyti oro ir raketų smūgių.„Turime uždaryti savo dangų, apginti savo dangų“, – sakė O. Reznikovas. – „Tai prioritetas numeris vienas. Po to turime gauti daugiau ginkluotų transporto priemonių, tankų, artilerijos sistemų, UAV (nepilotuojamų orlaivių) ir kt., ir t.t. Mes turime žmonių, bet mums reikia ginklų“.Cituodamas Winstoną Churchillį, jis pasakė: „Duokite mums įrankius, mes baigsime darbą“.
Ukrainos kariai Bachmute: Rusijos pajėgos bando apsupti miestąDu Ukrainos kariai, kovojantys rytiniame Bachmuto mieste, trečiadienį pareiškė baiminantis, kad Rusijos pajėgos bandys apsupti miestą, nors artimiausiomis dienomis nesitikėjo dramatiškų pokyčių, rašo CNN.„Situacija mieste labai nerimą kelianti, bet mes ir toliau kovojame“, – sakė vienas karys, kurio CNN saugumo sumetimais neatskleidžia.Karys, skelbiantis „TikTok“ šaukiniu „Kyianyn“, trečiadienį sakė, kad miestas nuolat buvo bombarduojamas artilerijos ir oro antskrydžių.„Dabar rusai telkia pėstininkus, naudoja šarvuočius ir tankus ir daro nedidelę pažangą“, – sakė jis „Telegram“ vaizdo įraše: „Jie lipa kaip tarakonai“.Vakariniame savo pranešime Ukrainos generalinis štabas sakė, kad „priešas ir toliau vykdo puolimo veiksmus Bachmuto sektoriuje, patirdamas daugybę nuostolių“.Neįvardytas kareivis Bachmute, su kuriuo CNN palaiko nuolatinį ryšį kelias savaites, sakė, kad „yra intensyvūs gatvės mūšiai dėl kiekvieno namo rytuose, šiaurės rytuose ir pietryčiuose“, tačiau sakė, kad, nors Rusijos grėsmė ir toliau auga, jis netikėjo, kad artimiausiomis dienomis rusai greičiausiai padarys kokią nors reikšmingą pažangą.„Tai kelia didelį nerimą mums ir visiems sveiko proto žmonėms, ypač tiems, kurie matė, kas nutiko žmonėms, apsuptiems Soledare. Ir mes ten buvome. Ir niekas nenori, kad tai pasikartotų“, – kalbėjo karys.
Vokietija ir jos sąjungininkės į Ukrainą atsiųs apie 80 tankų „Leopard 2“Ukrainos Vakarų sąjungininkai iš viso atsiųs į šalį apie 80 pagrindinių kovos tankų „Leopard 2“, trečiadienį pranešė pagrindinė Vokietijos valdančioji partija.„Du Leopard-2-A6 tipo batalionai (iš viso apie 80 pagrindinių kovos tankų) turi būti greitai pristatyti“, – socialdemokratų partija (SPD) paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.„14 iš jų yra iš Bundesvero atsargų. Be to, Vokietijos vyriausybė suteikia kitoms šalims leidimą tiekti Ukrainai savo tankus „Leopard“, – priduriama jame.Be „Leopard 2“ tankų, JAV trečiadienį pažadėjo atsiųsti 31 tanką „M1 Abrams“, o Jungtinė Karalystė – 14 „Challenger 2“ tankų.
Rusijos programišiai atakavo tankų Ukrainai pažadėjusios Vokietijos tinklalapiusRusijos programišiai trečiadienį surengė atakas prieš kelis Vokietijos tinklalapius, praneša portalas „Tagesschau“.„Rusijos programišių grupė, tikriausiai reaguodama į Vokietijos sprendimą tiekti tankus Ukrainai, atakavo kelias Vokietijos svetaines. Be kita ko, nukentėjo šalies vyriausybės ir Hamburgo oro uosto tinklalapiai“, - sakoma pranešime.Anot Federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) atstovų, tai buvo vadinamosios DDoS atakos. „Šiuo metu kai kurie tinklalapiai nepasiekiami“, - pridūrė jie.Trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos atitinkamą leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui šių mašinų.
Zelenskis padėkojo Bidenui už „galingą sprendimą“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo kolegai JAV Joe Bidenui už „galingą sprendimą“ nusiųsti į Kijevą 31 tanką M1 „Abrams“.V. Zelenskis sakė esantis dėkingas Amerikos žmonėms, apibūdindamas naujienas kaip „svarbų žingsnį kelyje į pergalę“.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1618304532186030080?ref_src=twsrc%5Etfw
Didžioji Britanija paragino sąjungininkes stiprinti paramą UkrainaiTrečiadienį per pokalbį telefonu su kitais lyderiais Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pasveikino Vakarų sąjungininkes, nusprendusias siųsti Ukrainai tankus, ir paragino jas „artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais stiprinti paramą“.„Šie ryžtingi kolektyviniai veiksmai paskatins kitas valstybes pasekti šiuo pavyzdžiu“, – cituojamas R. Sunakas jo biuro paskelbtoje ataskaitoje apie pokalbį telefonu su Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovais.
Žiniasklaida: per rusų apšaudymą Chersono uoste užsidegė Turkijos laivasRusijos kariuomenė apšaudė Chersono uoste stovintį Turkijos laivą „Tuzla“. Tai trečiadienį pranešė Turkijos televizijos kanalas NTV.„Rusijos kariuomenė apšaudė laivą su Turkijos vėliava Ukrainos Chersono uoste. Po atakos ant kapitono tiltelio kilo gaisras“, - sakoma pranešime.Atakos metu laive nebuvo įgulos, todėl per incidentą žmonės nenukentėjo.Didžiosios Britanijos portalo „Lloyd's List Intelligence“ duomenimis, per apšaudymą nukentėjo dar vienas sausakrūvis laivas, kurio pavadinimas nenurodomas.Portalo žiniomis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios buvo apšaudyta 19 laivų.
Lenkijos generolas: Vokietija gali perduoti Ukrainai tankų kuopą per tris keturias savaites Vokietija gali perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą per tris keturias savaites, o ne mėnesį. Berlyno sprendimas dėl tankų perdavimo yra „ilgai lauktas“, jis turėjo būti priimtas kur kas anksčiau.Tokią nuomonę  komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas.„Pagaliau vokiečiai ryžosi perduoti tankų. Gerai, kad tai įvyko, nors šis sprendimas seniai „pernoko“, - pabrėžė lenkų kariškis, kuris yra profesionalus tankistas.Komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus žodžius, kad tankai Ukrainą gali pasiekti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, ekspertas pareiškė, kad Ukrainai šių tankų reikia „nedelsiant“, o ne po kelių mėnesių.„Juos reikia nedelsiant perduoti Ukrainai, net jei tektų tankus paimti iš reguliariųjų dalinių. Karas Vokietijai negresia, jie turi tai padaryti greitai", – pabrėžė lenkų generolas.Anot buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado, tankų perdavimas parengtiems Ukrainos tankistams gali trukti „tris keturias savaites“.Jis taip pat pranešė, kad Lenkija per mėnesį gali parengti 58 ukrainiečių įgulas tankams „Leopard 2“, t. y. tankų batalioną.
JAV siunčia 31 „Abrams“ tanką UkrainaiJAV patvirtino, kad siųs Ukrainai 31 tanką „Abrams“ ir toliau rems Ukrainą kare su Rusija, rašoma Sky News.Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV taip pat suteiks būtinus mokymus ir reikmenis, reikalingus šiems tankams valdyti ir eksploatuoti.  „Šiandienos pranešimas, kad JAV siųs Ukrainai 31 M1 „Abrams“ tanką, yra mūsų pastangų suteikti Ukrainai pajėgumų, kurių jai reikia, kad galėtų toliau geriau gintis, tęsinys“.
Baltieji rūmai: J. Bidenas telefonu kalbėjosi su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiais dėl paramos UkrainaiBaltieji rūmai pranešė, kad trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su svarbiausiais sąjungininkais Europoje apie paramą Ukrainai jos kovoje su įsiveržusia Rusija.J. Bidenas aptarė „glaudžiai koordinuojamą mūsų paramą Ukrainai“ su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Po pokalbio su Pentagono vadovu Reznikovas paskelbė gerų naujienųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas telefonu kalbėjosi su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu. Pažymėtina, kad pokalbis vyko Joe Bideno kalbos Baltuosiuose rūmuose išvakarėse.Po pokalbio su Austinu savo „Twitter“ paskyroje Reznikovas paskelbė „daugiau gerų naujienų“.„Telefonu kalbėjausi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Jamesu Austinu. Aptarėme „Ramšteino-8“ rezultatus, tolesnį Ukrainos kariuomenės stiprinimą, įskaitant tankų tiekimą ir naujų ginklų priežiūrą. Netrukus paskelbsime daugiau gerų naujienų“, – rašė jis.J. Reznikovas pabrėžė, kad Ukraina visiškai pasitiki Jungtinėmis Valstijomis ir tvirtai jas remia.
Prancūzija svarsto, ar pasiųsti Ukrainai tankų „Leclerc“Prancūzija toliau nagrinėja galimybę nusiųsti Ukrainai savo sunkiųjų tankų „Leclerc“, trečiadienį sakė premjerė Elisabeth Borne.Prancūzų tankai panašūs į vokiečių tankus „Leopard“, trečiadienį Berlynas sutiko teikti juos Kyjivui, bet prancūziškų tankų yra kur kas mažiau, todėl kils įvairių priežiūros ir logistikos iššūkių.„Dėl tankų „Leclerc“ toliau analizuojame su ginkluotųjų pajėgų ministerija, – apie tai paklausta trečiadienį parlamente sakė E. Borne. –  Pagalbos Ukrainai klausimas neapsiriboja vienais ar kitais ginklais“.Prancūzija suteikė Kyjivui savo moderniausią artilerijos sistemą „Caesar“, oro gynybos sistemą „Crotale“, o pastaruoju metu pažadėjo, be kitų ginklų, ir savo itin mobilius lengvuosius tankus AMX-10 RC.Vokietijai sutikus tiekti Ukrainai tankus „Leopard“, o JAV ketinant pasiųsti savo tankų „Abrams“, dėmesys krypsta į tai, ar Prancūzija leis dislokuoti tankus „Leclerc“.Aukšti Prancūzijos gynybos pareigūnai abejoja, ar šie tankai būtų naudingi tuo metu, kai Ukrainos pajėgos turi mokytis valdyti tiek daug įvairių sudėtingų Vakarų ginklų. „Politinio prieštaravimo nėra, – AFP sakė anonimu likti norėjęs šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje. – Mes tik svarstome, ar verta suteikti tankus „Leclerc“. Siekiame, kad jie būtų naudingi ir veiksmingi“.Prancūzija turi apie 200 „Nexter System“ gamybos tankų „Leclerc“. Šių tankų galimybės panašios į „Leopard 2“ – jie turi 120 mm patranką, galinčią smogti į taikinius iki 4 km atstumu, bet jų nenaudoja jokia kita Europos armija.„Ukraina prašo ne konkrečiai tankų „Leclerc“, o labiau sistemų „Caesar“ ir „Crotale“, – pridūrė šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savaitgalį išdėstė sunkiųjų tankų tiekimo Ukrainai sąlygas, jis sekmadienį pareiškė, kad bet koks sprendimas dėl ginklų teikimo Ukrainai neturėtų būti skubotas, o suteiktų Ukrainai „realią ir veiksmingą“ naudą bei nepakenktų Prancūzijos gynybiniams pajėgumams.Paryžius gyrė trečiadienį Vokietijos paskelbtą sprendimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard 2“. „Prancūzija palankiai vertina Vokietijos sprendimą, išplečiantį ir sustiprinantį paramą, kurią suteikėme pristatydami AMX-10 RC“, – sakė prezidento atstovė.Paryžius vis dar diskutuoja su Italija dėl oro gynybos sistemų MAMBA tiekimo Ukrainai ir svarsto suteikti daugiau raketų „Crotale“, naujienų agentūrai AFP sakė gynybos šaltiniai.Pirmąsias 14 šarvuotų kovos mašinų AMX-10 RC Ukrainai ketinama perduoti vasario pabaigoje, iš viso numatoma pasiųsti apie 40 šių mašinų.
Ministras: Slovakija pasirengusi aptarti naikintuvų perdavimą Ukrainai Slovakija pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai.Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.„Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, - sakė gynybos ministras.Jis pridūrė, kad Slovakijos vyriausybė atsižvelgs į Ukrainos vyriausybės suinteresuotumą. Taip pat bus atsižvelgta į šalių sąjungininkių poziciją šiuo klausimu.„Mes dabar tai svarstome. Norėtume perduoti lėktuvus būtent Ukrainai“, - pabrėžė J. Nadis.Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad iš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
Zelenskio kreipimasis buvo transliuojamas kai kuriuose Rusijos regionuose Trečiadienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimasis buvo parodytas per televiziją kai kuriuose Rusijos regionuose ir laikinai okupuotame Kryme.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais.Televizijos žiūrovai išvydo Ukrainos prezidentą savo televizorių ekranuose Belgorodo srityje, Krasnodaro krašte, aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje.Pasak mačiusiųjų, buvo transliuojamas įprastinis prezidento kreipimasis į ukrainiečius gimtąja kalba, be vertimo į rusų kalbą. Signalas tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo.Tuo metu per Rusijos televizijos kanalus, tokius kaip STS ir TNT, turėjo būti rodomos įprastinės jų laidos.  Rusijos valdžios atstovai kol kas nekomentuoja šio incidento.„rbc.ua“ primena, kad neseniai ukrainiečių programišiai įsilaužė į Rusijos televiziją ir parodė rusams Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kreipimąsi į agresorės armiją.
Generalinis štabas: pasitraukimo iš Bachmuto klausimas nesvarstomasUkrainos karių pasitraukimo iš Donecko srities Bachmuto miesto klausimas nesvarstomas, padėtis ten kontroliuojama.Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas, praneša „Interfax – Ukraina“.„Būtų keista dabar trauktis iš Bachmuto, kai padėtis ten kontroliuojama. Mes duodame atkirtį okupantams rusams“, – sakė jis per televizijos maratoną.Generalinio štabo atstovas pridūrė, jog kol mieste „yra rūsių, kol yra galimybė gintis ir išlaikyti teritoriją, Ukrainos kariai liks ten“.Pasak A. Kovaliovo, rusai dabar meta visas pajėgas, kad pasiektų Donecko srities administracines sienas.„Tai tikriausiai yra tas vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas, apie kurį kalba okupantai, kad Putinas galėtų nors ką parodyti savo rinkėjams“, – pridūrė A. Kovaliovas.
Rusai planuoja atvežti į Zaporižios AE apie 150 remontininkų iš Baltarusijos Į laikinai okupuotą Zaporižios atominę elektrinę rusai ketina atvežti apie pusantro šimto remontininkų iš Baltarusijos.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“.„Rašistai mėgina užverbuoti pusantro šimto baltarusių remontininkų darbui Zaporižios atominėje elektrinėje. Okupantai vis dar ieško personalo jėgainės funkcionavimui užtikrinti, bando kažkaip susitvarkyti. Todėl tikėtina, kad grobikai į Ukrainos atominį objektą atveš apie 150 remonto specialistų, dirbusių Baltarusijos atominėje elektrinėje“, – sakoma pranešime.Pažymima, jog jie reikalingi, kad būtų galima paskubomis pašalinti pažeidimus, atsiradusius dėl apšaudymų, kuriuos patys rusai ir rengia. O priversti Ukrainos atomininkus bendradarbiauti okupantams rusams nepavyksta.„Nors griebiamasi visų metodų – nuo ​​„aukso kalnų“ žadėjimo iki grasinimų, bauginimų ir nelaisvės, – elektrinėje katastrofiškai trūksta kvalifikuoto personalo“, – pridūrė „Enerhoatom“ atstovai.„Ukrinform“ primena, kad dėl dalies Zaporižios AE darbuotojų ukrainiečių atsisakymo bendradarbiauti su okupantais ir dėl savo personalo stygiaus rusai negali nei paleisti, nei eksploatuoti jėgainės energetinių blokų.Rusijos kariuomenė Zaporižios AE užėmė kovo 4 d.
Beryslave per apšaudymą žuvo du civiliaiRusijos kariuomenė trečiadienį apšaudė Ukrainos Chersono srityje esantį Beryslavo miestą. Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ skelbia, kad ši ataka pareikalavo dviejų civilių gyvybių.„Vidury dienos Rusijos kariuomenė puolė Beryslavą. Pataikyta į maisto prekių parduotuvę. Du žmonės žuvo, dar trys sužeisti“, – rašoma oficialiame „Suspilne“ „Telegram“ kanale.Chersonas yra viena iš keturių Rusijos neteisėtai aneksuotų Ukrainos sričių. Nepaisant visko, Maskvos pajėgos neturi šimtaprocentinės šios srities kontrolės, o jos administracinis centras yra Ukrainos karių rankose – rusų kariai pernai lapkritį buvo išstumti į pietinį Dnipro upės krantą. Beryslavas yra išsidėstęs šiauriniame šios upės krante.
Apklausa: Ukrainoje padidėjo pasitikėjimas prezidentu2022 metais, vykstant Rusijos sukeltam karui, Ukrainos gyventojų pasitikėjimas aukščiausiąja valdžia išaugo 41 proc. Bet valstybės aparatu piliečiai vis dar nepasitiki.Tai trečiadienį pranešė Razumkovo centro sociologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Michailas Miščenka, pristatydamas tyrimų apie 2022 metų politines išdavas rezultatus.„Labiausiai išaugo pasitikėjimas Ukrainos prezidentu – nuo 36 proc. 2021 metais iki 77 proc. 2022 metais. Tai susiję su jo veikla karo metu. Juo pasitiki didžioji dauguma visų regionų gyventojų – nuo 69 proc. Ukrainos rytuose iki 82 proc. centrinėje šalies dalyje“, – pažymėjo sociologas.Naujausiais duomenimis, Volodymyrą Zelenskį remia 80 proc. ukrainakalbių ir 71 proc. rusakalbių piliečių. Jo veiklai pritaria 83 proc. jaunimo ir 71 proc. žmonių, vyresnių kaip 60 metų amžiaus.Pasak eksperto, apklausos rezultatai rodo didelį pasitikėjimą aukščiausiąja valdžia, bet ukrainiečių nuomonė apie valstybės aparato, politinių struktūrų ir finansinių institucijų veiklą tebėra neigiama.„Ukrainiečiai labiausia nepasitiki politinėmis partijomis – 66 proc., tačiau pernai šis skaičius siekė 72 proc. Vyriausybe nepasitiki 47 proc. šalies gyventojų, o pernai buvo 72 proc.“, – sakė M. Miščenka.62 proc. apklaustųjų išsakė nepasitikėjimą pareigūnais ir valstybės aparatu, daugiau kaip 56 proc. – teismais, daugiau kaip pusė – komerciniais bankais. Respondentai įtariai vertina ir antikorupcines institucijas.Apklausa buvo surengta praėjusių metų gruodžio 13–21 dienomis, joje dalyvavo 2018 respondentų nuo 18 metų amžiaus.
Bidenas pasisakys apie Ukrainą: tikimasi pranešimo apie JAV tankų pristatymąPrezidentas Joe Bidenas trečiadienį kreipsis į amerikiečius dėl JAV paramos Ukrainai, paskelbė Baltieji rūmai. Tikimasi, kad jis praneš apie būsimą JAV tankų „Abrams“ pristatymą Ukrainai.Baltieji rūmai nepateikė jokios informacijos apie būsimą prezidento pasisakymą, numatytą 12 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku), o tik pranešė, kad J. Bidenas „pasisakys apie tęsiamą paramą Ukrainai“.
Popiežius pirmą kartą susitiko su Ukrainos bažnyčių vadovaisTrečiadienį popiežius Pranciškus pirmą kartą susitiko su Ukrainos bažnyčių ir religinių organizacijų tarybos (UBROT) delegacija, praneša „Vatican News“.„Šįryt buvau susitikęs su įvairių Ukrainos tikėjimų lyderiais, kurie visi susivienijo. Jie man papasakojo apie šios tautos skausmą. Niekada nepamirškime kiekvieną dieną melstis už galutinę taiką Ukrainoje“, – pareiškė Šventasis Tėvas per visuotinę audienciją.„Tegul mūsų mintyse ir maldose visada būna minima didžiai kenčianti Ukrainą“, – pabrėžė popiežius Pranciškus.Savo ruožtu Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus tviteryje parašė: „Mes, UBROT nariai, tikrai susibūrėme kaip vaikai, kurie susirenka iš visur, kai serga mama. Tai analogija, kurią popiežius Pranciškus pavartojo per mūsų susitikimą šį rytą. Mes skirtingi, bet mūsų Motina yra Ukraina. Mes prašėme popiežių toliau melstis už Ukrainą ir kovą už tiesą.“
Zelenskis padėkojo Scholzui už tankusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo kolegai Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui už Berlyno sprendimą pristatyti Ukrainai galingų tankų „Leopard“ ir suteikti leidimą kitoms šalims atsiųsti jų iš savo atsargų.„Vokietijos koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partnerėms tiekti tokius ginklus. Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį telefonu su Olafu Scholzu“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.Jis pridūrė esąs „nuoširdžiai dėkingas kancleriui ir visiems mūsų draugams“.
Ministrė: Ispanija pasirengusi siųsti Kyjivui vokiečių tankus Trečiadienį Ispanija pareiškė esanti pasirengusi pasiųsti į Ukrainą savo turimų vokiškų tankų „Leopard“, kad sustiprintų Ukrainos kovą su Rusija, prieš tai Berlynui sutikus, kad šie tankai gali būti pristatyti Ukrainai.„Ispanija pasirengusi (...) visokeriopai bendradarbiauti su sąjungininkėmis, nesvarbu, ar tai reikštų tankų „Leopard“ siuntimą, mokymą naudotis tankais „Leopard“ ar pagalbą juos prižiūrėti“, – sakė gynybos ministrė Margarita Robles.Ji nepasakė, kiek tankų Ispanija galėtų pasiųsti ir kada tai galėtų įvykti.Ministrė pasisakė netrukus, kai Berlynas pareiškė pristatysiąs Kyjivui savo tankų „Leopard“ ir leido kitoms Europos valstybėms suteikti Ukrainai šių tankų iš savo atsargų.Bemaž metus Rusijos puolimą atremiantis Kyjivas seniai prašo tankų, kurie, jo nuomone, yra labai svarbūs pramušant priešo linijas.Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) padarė išvadą, kad jei Kyjivas gautų apie 100 tokių tankų, tai galėtų „reikšmingai“ paveikti karo eigą.
Ukraina: Leopardai mums tinka!Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, reaguodamas į oficialiai paskelbtą informaciją apie „Leopard“ tankų tiekimą, socialiniame tinkle „Twitter“ dėkojo Vokietijos kancleriui ir visiems, kurie palaiko jo šalį.„Praėjus 120 valandų po susitkimo Ramšteine gautas sutikimas dėl Leopardų! Leopardų koalicija su partneriais suveikė. Išties, Leopardai Ukrainai tinka! Labai ačiū Olafui Scholzui, mano kolegai Borisui Pistoriusui, Vokietijos žmonėms ir visiems, kurie mus palaikė“, – rašė O. Reznikovas.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1618229694524162053
Scholzas: dėl tankų „Leopard“ tiekimo buvo apsispręsta po intensyvių konsultacijų su sąjungininkaisVokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad sprendimas dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo Rusijos užpultai Ukrainai buvo priimtas po intensyvių konsultacijų su sąjungininkais.„Elgėmės teisingai, žingsniuodami nedideliais žingsniais – tai vienintelis principas, tinkamas tokiomis pavojingomis sąlygomis“, – atsakinėdamas į savo kolegų klausimus parlamente tvirtino O. Scholzas.Reaguodamas į vieno parlamentaro pastabą, kad sprendimas dėl kovinių tankų tiekimo pamina esminius Vokietijos pokario politikos principus, kancleris pažymėjo, kad jais buvo siekiama užtikrinti saugumą ir taiką Europoje. „Juose aiškiai pabrėžta, kad valstybių sienos negali būti keičiamos pasitelkiant smurtą. Rusijos agresijos karas taip pat yra imperialistinis karas. Tai prieštarauja šiems principams“, – kalbėjo O. Scholzas.Nepaisant to, jis nurodė, kad Vokietija nesiųs į Ukrainą karių, taip pat ir naikintuvų. Tokios pozicijos esą laikosi ir JAV prezidentas Joe Bidenas.Tačiau kancleris leido suprasti, kad po šiandieninių Berlyno sprendimų JAV taip pat paskelbs apie tankų tiekimą Kyjivui, nes klausimų ir atsakymų sesijoje jis nurodė, jog „būtų didžiulė klaida veikti vieniems“. O. Scholzas kartu kalbėjo apie gerus Vokietijos ir JAV santykius ir negailėjo pagyrų J. Bidenui, kuris, pasak jo, yra „labai geras partneris“.Prieš tai žiniasklaidoje būta pranešimų, kad Vokietija dėl „Leopard“ tiekimo sutiktų tik tokiu atveju, jei JAV perduotų nuosavų tankų „Abrams“.O. Scholzas anksčiau trečiadienį paskelbė, kad Vokietija perduos Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard-2-A6“. Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas duos leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui „Leopard“ iš savo atsargų.
NATO vadovas: vokiečių tankai gali padėti Ukrainai laimėtiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasveikino Vokietijos sprendimą siųsti į Ukrainą kovinius tankus „Leopard 2“ ir sakė, kad tai gali padėti Kyjivui įveikti įsiveržusias Rusijos pajėgas.„Lemtingą karo su Rusija akimirką jie gali padėti Ukrainai apsiginti, laimėti ir išlikti nepriklausoma valstybe“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas.
Švedija gali perduoti Ukrainai tankų „Stridsvagn 122“ Švedija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai tankų „Stridsvagn 122“. Tai trečiadienį pareiškė Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša portalas „Gagadget“.Jeigu sprendimas bus teigiamas, mašinos bus patiektos Ukrainai vėliau šiais metais.Šiuo metu Švedijos ginkluotosios pajėgos turi 120 tankų „Stridsvagn 122“.Tankai „Stridsvagn 122“ yra modernizuota vokiško tanko „Leopard 2A5“ versija, jie gaminami Švedijoje pagal licenciją. „Stridsvagn 122“ turi sustiprintą važiuoklę, papildomus šarvus, kvadrato formos prožektorius, saugos diržus ir prancūzišką dūminių granatų paleidimo sistemą GALAX. Mašina buvo specialiai pritaikyta veikti Švedijos sąlygomis, įskaitant miškingas ir miesto vietoves.Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sutiko perduoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
Ukrainos žvalgyba: Baltarusijoje dar liko maždaug 6 tūkst. Rusijos kareiviųUkrainos gynybos ministerijos žvalgybos padalinio vadovo pavaduotojo Vadymo Skibickio teigimu, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje tebėra maždaug 6 tūkst. Rusijos kareivių„Šiandien Baltarusijos teritorijoje antžeminį komponentą sudaro 5800 karių. 2-oji mechanizuotoji brigada persidislokavo į Rusijos teritoriją ir jau įžengė į Ukrainos teritoriją – Luhansko sritį. Dabar ten mokymo tikslais atvyksta 6-osios divizijos daliniai, teritorinių pajėgų daliniai“, – sakė V. Skibickis.„Tai visiškai kitokio pobūdžio pajėgos nei buvo agresijos pradžioje. Nepaisant mokymų, jos neturi galingo oro pajėgų komponento, galingo raketų komponento, oro desantininkų“, – pabrėžė V. Skibickis.Jo žodžiais, šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra vienas operatyvinis taktinis raketų kompleksas „Iskander“, oro gynybos raketų sistemos S-300 ir S-400 bei trys lėktuvai MiG-31.
Žiniasklaida: Portugalija gali perduoti Ukrainai trečdalį savo „darbingų“ tankų „Leopard“Portugalija gali perduoti Ukrainai trečdalį savo „darbingų“ tankų „Leopard 2“, atsižvelgdama į Vokietijos leidimą trečiosioms šalims reeksportuoti vokiškas kovines mašinas.Kaip rašo laikraštis „Correio da Manhã“, Portugalijos vyriausybei artimas šaltinis pranešė, kad Lisabona gali nusiųsti Ukrainai keturis tankus „Leopard 2“.Pasak šaltinio, Portugalijos armija turi 37 šio modelio tankus, bet iš jų tik 12 „visiškai tinkami naudoti“.Tad Portugalijos kariuomenė, pažymi leidinys, gali atiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trečdalį savo „darbingų“ tankų „Leopard 2“.Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sutiko perduoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
Vokietijos gynybos ministras: Ukrainą tankai „Leopard“ galėtų pasiekti po maždaug trijų mėnesių Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė manąs, kad Ukrainą tankai „Leopard 2“ galėtų pasiekti po maždaug trijų mėnesių, praneša CNN.Pasak jo, ši technika šaliai bus išsiųsta po to, kai bus surengti karių mokymai.B. Pistoriusas trečiadienio sprendimą perduoti Ukrainai „Leopardų“ vadino „istoriniu“.Ministras pridūrė, kad ateityje Vokietija tęs diskusijas dėl galimybės Rusijos užpultai šaliai perduoti daugiau ginkluotės.Tačiau jis pabrėžė, kad yra svarbu, jog Vokietija „netaptų karo dalyve“.Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui „Leopardų“ iš nuosavų atsargų.
Ukraina sugriežtino bausmes už dezertyravimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą, sugriežtinusį bausmes už nepaklusnumą ar dezertyravimą iš ginkluotųjų pajėgų vykstant Rusijos invazijai.Griežtesnės priemonės bus taikomos ir už tokius nusikaltimus kaip grasinimai vadams, pabėgimas iš mūšio lauko ar alkoholio vartojimas, sako Ukrainos parlamento svetainėje paskelbtas įstatymas.Naujasis įstatymas taip pat draudžia teismams kaltais pripažintiems kariams skirti sušvelnintas bausmes arba jas atidėti.Už dezertyravimą kariams gali grėsti iki 12 metų kalėjimo, už nepaklusnumą ar atsisakymą kovoti – iki 10 metų, už grasinimą viršininkui – iki septynerių metų.Gruodį parlamento priimtą Įstatymą kritikavo žmogaus teisių aktyvistai, o kai kurios organizacijos ragino prezidentą jo nepasirašyti. Peticiją prieš įstatymą, gruodžio mėnesį paskelbtą prezidentūros interneto svetainėje, pasirašė beveik 35 tūkst. žmonių.„Užuot padėkoję kariams, beveik metus sulaikantiems plataus masto Rusijos invaziją ir sėkmingai vykdantiems teritorijos išlaisvinimo operacijas, už menkiausius nesutarimus ar pastabas vadams gausime kalėti“, – sakoma peticijoje.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas tuomet gynė įstatymo projektą. V. Zalužnas sakė, kad jo pozicija atspindi „grupių ir karinių vienetų vadų reikalavimą sistemingai spręsti šias problemas“ ir kad „karo metu mums reikia greitų ir veiksmingų sprendimų“.„Kariuomenė remiasi drausme. Jei dėl teisės aktų spragų negarantuojama, kad jos bus laikomasi (...) tai didina nuostolius“, – sakė V. Zalužnas  „Telegram“ kanale.
JK sveikina Vokietijos sprendimą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankųBritų premjeras Rishis Sunakas pasveikino Vokietijos sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard“.Tai „teisingas NATO sąjungininkų ir draugų sprendimas“, – rašė R. Sunakas trečiadienį tviteryje. Kartu su jo šalies skiriamais „Challenger 2“, šie tankai esą sustiprins Ukrainos gynybinę galią.R. Sunakas jau prieš pusantros savaitės paskelbė, kad perduos Ukrainos kariuomenei 14 „Challenger 2“ tipo kovinių tankų. „Kartu paspartinsime savo pastangas, jog užtikrintume, kad Ukraina laimėtų šį karą ir užsitikrintų taiką“, – rašė R. Sunakas.Prieš tai Vokietijos vyriausybės atstovas paskelbė, kad Berlynas pradžioje perduos Ukrainai 14 „Leopard“ tankų iš Bundesvero atsargų. Aukšti britų politikai pastaruoju metu ne kartą to primygtinai reikalavo.
Melnykas: Ukrainai reikia ne tik tankų, bet ir karo laivų, naikintuvųUkrainos vyriausybė paprašė Vakarų sąjungininkių tiekti ne tik kovinius tankus, bet ir karo bei povandeninius laivus.„Mums reikėtų karo laivų, kad būtų galima apsaugoti pakrantę, turime labai ilgą pakrantę. Taip pat mums reikėtų povandeninių laivų, kad užkirstume kelią naujoms atakoms iš Juodosios jūros“, – trečiadienį Vokietijos televizijos kanalams RTL ir ntv sakė užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas.Koviniai tankai, kurie buvo pažadėti siekiant atremti Rusijos invaziją, turėtų būti tik pirmas žingsnis, sakė A. Melnykas.„Mes turime labai galingą priešą, rusai ginklus gamina visu pajėgumu“, – sakė jis, pabrėždamas, kad karas dar toli gražu nesibaigė.Anksčiau A. Melnykas sakė, kad Ukrainai taip pat reikia pastiprinimo savo oro pajėgoms. Pavyzdžiui, Vokietija galėtų padėti su „Tornado“ arba „Eurofighter“ naikintuvais, sakė jis. Šiuo klausimu A. Melnykas pareikalavo Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus „lyderystės“.
Vokietija skelbia Ukrainai nusiųsianti 14 tankųVokietija Ukrainai nusiųs 14 tankų „Leopard 2“, taip pat duodamas leidimas šalims sąjungininkėms siųsti tankus į Rusijos užpultą Ukrainą.Vokietija teigė, kad šalys partnerės, turinčios NATO standartą atitinkančių tankų atsargų, dabar gali jas padovanoti Kijevui.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino atsitraukusios iš SoledaroUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė patvirtino, kad Soledaro kontrolę perėmė rusų okupantai.„Po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų, įskaitant pastarąsias savaites, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paliko Soledarą ir pasitraukė į iš anksto parengtas pozicijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatis.Jis nenurodė, kada tiksliai Ukrainos pajėgos atsitraukė iš Soledaro.
Rusija neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse statys dešimtis pataisos kolonijų Rusijos vyriausybė įpareigojo šalies kalėjimų tarnybas keturiose neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse pastatyti 25 pataisos kolonijas.Tokia informacija pasirodė oficialiame parlamento leidinyje.Kaip teigiama, 12 kolonijų iškils Donecko srityje, 7 bus įkurdintos Luhanske, trys – Chersono srityje, o dar dvi bus pastatytos Zaporižios srityje.Pasak pilietinių teisių organizacijos „Russia Behind Bars“, pastaruoju metu Rusijos kalėjimuose vyksta intensyvus nuteistųjų verbavimas karui Ukrainoje. Skaičiuojama, kad samdinių grupuotė „Vagner“ iki šiol jau užverbavo apie 50 tūkst. kalinių. Tačiau, organizacijos teigimu, iš jų šiuo metu vis dar kariauja tik apie 10 tūkst. – likusieji arba žuvo, arba buvo sužeisti, paimti į nelaisvę ar dezertyravo.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienio rytą pareiškė, kad dėl didelių žmogiškųjų nuostolių „Vagner“ verbavimu jau užsiima ir Ukrainos kalėjimuose. 
Podoliakas įspėja: Maskva ir Sankt Peterburgas sulauks smūgiųKaras Ukrainoje anksčiau ar vėliau pasieks didžiausius Rusijos miestus, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.„Vidinė karo eskalacija Rusijoje neišvengiama. (...) Smūgių sulauks tokie miestai, kurie išlepę, tingūs, kurie visada manė, kad gyvena kitoje realybėje, pavyzdžiui, Maskva, Sankt Peterburgas, Jekaterinburgas“, – pareiškė jis.M. Podoliakas nepatikslino, kas, kodėl ir kaip rengs tokias atakas, argumentuodamas „informacijos trūkumu“. Jis patikino, kad „Ukraina Rusijai nesmūgiuos“, bet „karo logika“ jam leidžia tokius dalykus prognozuoti.
Kremlius: Vakarų tankai Ukrainoje „degs kaip ir visi kiti“ Kremlius trečiadienį pareiškė, kad jei Vakarų šalys tieks Ukrainai sunkiuosius tankus, jie bus sunaikinti mūšio lauke.„Technologiniu požiūriu tai yra nevykęs planas. Tai galimybių pervertinimas manant, kad tai padės Ukrainos kariuomenei, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Šie tankai dega kaip ir visi kiti. Jie tiesiog labai brangūs“.Kremlius yra pateikęs įvairių reakcijų į Kyjivo sąjungininkų planus paremti Ukrainos karius „Leopard“ modelio tankais.Anksčiau šią savaitę D. Peskovas sakė, kad bet koks Vokietijos tankų tiekimas  Ukrainai paliks „ilgalaikį pėdsaką“ dvišaliuose Maskvos ir Berlyno santykiuose.Taip pat jis yra sakęs, kad Vakarų ginkluotė Ukrainoje tik pratęsia konfliktą ir galiausiai didina Ukrainos civilių gyventojų kančias.Tikimasi, kad trečiadienį Berlynas paskelbs sprendimą, ar leis kitoms šalims, turinčioms „Leopard“ atsargų, siųsti jas Kyjivui.
Rusijoje liepsnojo cerkvė, kurioje laiminti į Ukrainą vykstantys okupantaiRusijos Kirovo mieste esančioje Fiodorovo cerkvėje kilo didžiulis gaisras. Ši cerkvė yra tiksli Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijoje esančios Vladimiro cerkvės kopija, skelbia obozrevatel.com.Būtent šioje cerkvėje buvo laiminami rusų okupantai, išsiųsti į grobikišką karą prieš Ukraną. Apie gaisrą pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.Kirovo mieste vidury nakties užsiliepsnojo Rusijos stačiatikių bažnyčiai priklausanti Fiodorovo cerkvė. Kol į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, liepsnos buvo apėmusios 50 kv. m plotą; 6 val. ryto Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai buvo pranešta, kad gaisras „likviduotas 225 kv. m plote“. Gaisrui užgesinti prireikė maždaug 4 valandų.Sprendžiant iš internete pasirodžiusio vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip gesinamas šis gaisras, ugnis buvo apėmusi visą pastatą. Iš nuotraukų, darytų jau po to, kai liepsnos buvo užgesintos, galima susidaryti vaizdą apie gaisro žalą: visiškai sudegė pagrindinis cerkvės kupolas ir jos apvalioji viršutinė dalis, išdužo langų stiklai, apgadinta tvora.Užgesinus gaisrą, Rusijoje buvo paskelbta, kad nukentėjusiųjų per gaisrą nėra, o jo priežastys dar nenustatytos. Kaip rašo rusų propagandistai, Fiodorovo cerkvė buvo pastatyta 2007 metais ir yra tiksli Vladimiro cerkvės V. Putino rezidencijoje Valdajuje kopija.Anot žiniasklaidos, būtent šioje cerkvėje rusų dvasininkai laimino okupantus prieš siųsdami juos į karą prieš Ukrainą.https://t.me/radiosvoboda/35023
Bundesvero asociacija: „Leopard“ tiekimas Ukrainai turės pasekmių kariuomenei Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) operacinė parengtis dar labiau susilpnės dėl numatomo „Leopard“ tankų tiekimo Ukrainai, teigia Bundesvero asociacijos pirmininkas André Wüstneris.Šis tiekimas „viena vertus, naudingas Ukrainai, kita vertus, blogas Bundesvero operaciniam pasirengimui“, – sakė A. Wüstneris Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF.Naivu manyti, kad karas Ukrainoje baigsis per du ar tris mėnesius, o ginklų neabejotinai reikės tiekti ir toliau, teigė jis.„Jei norime ne tik paremti Ukrainą, bet ir būti vėl pajėgūs apsiginti patys“, politikai turi stiprinti gynybos pramonę, kad ateinančiais metais būtų galima įsigyti reikiamos įrangos, sakė A. Wüstneris.„Pastaraisiais mėnesiais tapo aišku, kad gynybai esame pasirengę tik sąlyginai – jei apskritai esame pasirengę, – sakė A. Wüstneris. – Tiesa yra tokia: nuo vasario mėnesio mes ir toliau perduodame ginkluotę bei šaudmenis. Vis dar esame laisvame kritime, vis dar nesiėmėme veiksmų savo gynybinių pajėgumų atžvilgiu.“Politikams tenka atsakomybė ne tik už paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos, bet ir už šalies bei sąjungininkių gynybą, sakė A. Wüstneris.Po ilgų dvejonių Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti Ukrainai kovinius tankus „Leopard“ ir leisti tai daryti kitoms šalims, antradienį iš šaltinių valdančiojoje koalicijoje sužinojo agentūra dpa. Ukraina vakarietiškų tankų prašė ne vieną mėnesį.
„Armata“ tankų net patys okupantai nenoriRusija ruošia nedidelį kiekį pagrindinių kovinių tankų T-14 „Armata“ pirmiesiems operaciniams veiksmams Ukrainoje. Tiesa, vargu ar šie tankai bus tinkami kovai. Apie tai savo kasdienėje žvalgybos suvestinėje rašo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Vadovaujantis britų žvalgybos duomenimis, dislokuotos rusų pajėgos pastaruosius mėnesius nenoriai priiminėjo pirmuosius atsiųstus tankus T-14, nes šių mašinų būklė buvo labai bloga.„Neaišku, kokios techninės ypatybės sukėlė tokią reakciją, bet pastaruosius trejus metus Rusijos oficialieji asmenys viešai kalba apie T-14 variklių ir termovizorių problemas“, – teigiama pranešime.Dar 2021-aisiais gynybos ministras Sergejus Šoigu 2022 m. suplanuotą serijinį leidimą apibūdino tik kaip „bandomąją pramoninę“ partiją. „Todėl mažai tikėtina, kad kokie nors dislokuoti tankai T-14 atitiks įprastus standartus, pagal kuriuos nauja technika laikoma saugia“, – rašoma JK gynybos ministerijos pranešime.Priminsime, kad, remiantis britų žvalgybos duomenimis, Maskva planuoja į frontą nusiųsti neužbaigtų tankų „Armata“ propagandiniais tikslais.
Ukraina: per parą nukauta 910 Rusijos kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 123 080 karių (+910 per pastarąsias 24 val.), trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki 2023 m. sausio 25-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 161 (+9) tanko, 6 307 (+23) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 154 (+6) artilerijos sistemų, 450 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 220 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 290 (+1) lėktuvų, 281 sraigtasparnio, 4 967 (+23) automobilių, 18 laivų, 1 902 (+5) dronų, 194 specialiosios technikos vienetų ir 749 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Ukrainoje žuvo du JK pagalbos darbuotojaiDu britai, laikyti dingusiais be žinios rytų Ukrainoje, žuvo bandydami padėti žmonėms evakuotis iš vietovių, kur vyko įnirtingos kovos, antradienį pranešė jų šeimos.Pasak jų, 28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw dirbo savanoriais Soledare, Ukrainos Donecko regione.A. Bagshaw šeima sakė, kad jiedu „bandė išgelbėti pagyvenusią moterį iš Soledaro, intensyvaus karinių veiksmų zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys“.Daugiau apie tai, kas įvyko, žinių mažai, sakoma šeimos pranešime.A. Bagshaw dirbo mokslinį darbą genetikos srityje, tačiau nuo praėjusių metų balandžio mėnesio dirbo savanoriu Ukrainoje kaip humanitarinės pagalbos darbuotojas, teigė šeima. Jo palaikai bus grąžinti į Naująją Zelandiją, kur gyvena jo šeima.„Raginame civilizuotas pasaulio šalis sustabdyti šį amoralų karą ir padėti ukrainiečiams išvaduoti savo tėvynę nuo agresoriaus“, – sakė šeima.Atskirame pranešime, kurį išplatino Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, Ch. Parry šeima gyrė jo darbą Ukrainoje.Pasak šeimos, anksčiau Ch. Parry dirbo programinės įrangos inžinieriumi, mėgo laipioti uolomis, važinėti dviračiu, bėgioti ir šokinėti su parašiutu, visada norėjo pakeliauti po pasaulį.„Kovo mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai, jis atvyko į Ukrainą tamsiausią šaliai valandą ir padėjo tiems, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos, išgelbėdamas daugiau kaip 400 žmonių ir daugybę paliktų gyvūnų“, – sakoma šeimos pranešime.Susirūpinimas dėl jų likimo išaugo po to, kai sausio 11 dieną Rusijos samdinių grupės „Vagner“, kovojančios prie Soledaro, vadovas pareiškė, kad ten rastas vieno iš dingusių vyrų kūnas.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas taip pat internete paskelbė pasų, kurie, kaip paaiškėjo, priklausė Ch. Parry ir A. Bagshaw, nuotraukas, o pasai, jo teigimu, buvo rasti šalia kūno.
Stoltenbergas tikisi, kad NATO šalys Vilniuje susitars dėl didesnio išlaidų gynybai tikslo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė viltį, kad šalys narės netrukus kilstels 2 proc. savo karinių išlaidų tikslą. „Manau, kad šių metų liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatytas naujas gynybos išlaidų tikslas“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Welt“.Tikslas padidinti išlaidas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2014 metais buvo priimtas dešimties metų laikotarpiui. „Dabar turime jį aktualizuoti“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.Jis nepasakė, dėl kokio konkrečiai tikslo susitars šalys narės. „Tačiau manau, kad tai bus ambicingesnis tikslas, nes visi mato, kad turime investuoti daugiau“, – kalbėjo NATO vadovas, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.
Šiandien – Zelenskio gimtadienisUkrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sausio 25 d. sukanka 45 metai. „Politico“ žurnalistės įrašu pasidalinęs „The Guardian“ korespondentas juokauja, kad Vokietijai prireiks labai daug dovanų popieriaus. Tai užuomina į antradienio vakarą pasirodžiusią informaciją, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“.https://twitter.com/NikaMelkozerova/status/1618132695598665729
Šaltiniai: Bidenas jau trečiadienį gali paskelbti apie „Abrams“ tankų perdavimąJAV prezidentas Joe Bidenas jau trečiadienį gali paskelbti sprendimą dėl „Abrams“ tankų perdavimo Ukrainai. Tai pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi amerikiečių pareigūnais.Šiais duomenimis, detalės dar derinamos. Tačiau sprendimą esą ketinama paskelbti po to, kai Berlynas oficialiai praneš apie tankų „Leopard“ skyrimą.JAV vyriausybės delsimas perduoti Ukrainai „Abrams“ tankų buvo susijęs Baltųjų rūmų abejonėmis dėl reikalingų mokymų, AP citavo JAV pareigūną. Tačiau dabar mokymų planai esą jau parengti.Vokiečių žiniasklaidos teigimu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“. Oficialiai apie tai kol kas nepaskelbta.
Rusų diplomatas: kai kurios raudonosios linijos buvo peržengtosRusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Vakarų šalys, tikėtina, dar neperžengė svarbiausių raudonųjų linijų, kalbant apie karą Ukrainoje.„Mes siunčiame vis daugiau signalų, kad kai kurios raudonosios linijos buvo peržengtos, bet, tikėtina, svarbiausios raudonosios linijos dar nebuvo peržengtos. Ir kai turi reikalų su branduoline valstybe, tokia kaip Rusija, reikia atsižvelgti į visus galimus variantus, jeigu yra noras didinti eskalaciją“, – pareiškė D. Polianskis.Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas pažymėjo, kad Rusija siunčia signalą kai kurioms Vakarų šalių sostinėms, „kad jos nusiramintų ir suprastų, jog dar didesnio ginklų kiekio perdavimas Ukrainai kardinaliai nepakeis šios... karinės operacijos eigos“.
Žiniasklaida: milijono dolerių palikimą Zalužnas atidavė kariuomeneiUkrainos ginkluotosioms pajėgoms vadovaujantis generolas Valerijus Zalužnas sausį gavo milijoną dolerių palikimo iš ukrainiečio Amerikoje, ir atidavė jį kariuomenei. Apie tai rašo „New York Times“.Laikraščio duomenimis, V. Zalužnui pinigus paliko JAV pilietis Gregory (Grigorijus) Stepanecas. Straipsnyje nerašoma, ar testamente buvo sąlyga, kad pinigai turi būti perduoti kariuomenei.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba patvirtino leidiniui „Ukrainskaja pravda“ informaciją apie testamentą ir paaukotus pinigus.„New York Times“ paminėjo V. Zalužno atvejį straipsnyje apie ukrainiečių aukojamas lėšas kariaujančiai kariuomenei. Remdamasis Ukrainos nacionaliniu banku laikraštis rašė, kad pernai šalies gyventojai ir įmonės paaukojo ginkluotosioms pajėgoms 22,3 mlrd. grivinų, arba apie 500 mln. JAV dolerių.
Ukraina užsimena apie dar vieną reikšmingą žingsnįUkraina užsimena, kad kitas Vakarų sąjungininkų žingsnis gali būti F -16 naikintuvų tiekimas nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai.„Turėsime viską, viską, kad galėtume atsikovoti savo teritorijas ir surengti kontrpuolimą, – rašė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ kanale. – Tankistai džiaugsis, taip pat artileristai, o vėliau ir pilotai“. Anot jo, netrukus „vėl viskas bus Ukraina“.Po ilgų dvejonių Vokietija nusprendė perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų ir leidžia tai daryti ir kitoms šalims. Paminėdamas pilotus, A. Jermakas užsiminė apie naujas diskusijas, apie kurias prieš tai prabilo užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. „Dabar F–16? Taip“, – rašė jis feisbuke apie pokalbį su neįvardytu europiečiu kolega. Taip jis atskleidė dar vieną Ukrainos vadovybės žingsnį siekti gauti ir naikintuvų.
Ukraina per praėjusią parą surengė 11 smūgių į priešo pozicijasUkrainos gynybos pajėgų orlaiviai per pastarąją parą surengė aštuonis smūgius į priešo koncentracijos zonas ir tris smūgius į Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.„Ukrinform“ duomenimis, tai ryte pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ kanale.Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino lėktuvą Su-25, tris Rusijos sraigtasparnius Ka-52 ir kelis bepiločius dronus.
Rusijos ambasadorius JAV: „Abrams“ tankų perdavimas būtų „akivaizdi provokacija“JAV kovinių tankų perdavimas Ukrainai, pasak Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose, būtų „dar viena akivaizdi konflikto provokacija“. „Jei Jungtinės Valstijos nuspręs tiekti tankus, tai tokio žingsnio tikrai nebus galima pateisinti „gynybinės ginkluotės“ argumentu. Tai būtų dar viena akivaizdi provokacija prieš Rusijos Federaciją“, – „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Akivaizdu, kad vyriausybė Vašingtone tikslingai siekia strateginio Rusijos pralaimėjimo, pridūrė ambasadorius.Prieš tai amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad JAV svarsto perduoti Ukrainai „Abrams“ tankų.
Zelenskis: kovinių tankų poreikis – didelisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį santūriai reagavo į pranešimus dėl vokiečių gamybos tankų perdavimo jo šaliai. „Daug pastangų, žodžių, pažadų“, – sakė jis antradienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi. Svarbiau esą yra matyti realybę.„Reikia ne penkių, dešimties ar penkiolikos tankų. Poreikis yra didesnis“, – pažymėjo V. Zelenskis. Ukraina, anot jo, kasdien mėgina kompensuoti sunkiųjų kovinių tankų trūkumą. „Dėkoju kiekvienam jūsų, kurie mums padeda“, – kalbėjo prezidentas. Diskusijos dėl tankų tiekimo esą turi virsti sprendimais. „Sprendimais, kurie iš tikrųjų sustiprins mūsų gynybą nuo (rusų) teroristų“, – teigė V. Zelenskis.Ukrainos sąjungininkės esą turi reikalingą skaičių tankų. „Kai bus svarių sprendimų, padėkosime jums už kiekvieną atskirą sprendimą“, – akcentavo V. Zelenskis. Dėl to esą dar dirbama.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas tuo tarpu kalbėjo džiugiau. „Turėsime viską, viską, kad galėtume atsikovoti savo teritorijas ir surengti kontrpuolimą, – rašė jis antradienio vakarą „Telegram“ kanale. – Tankistai džiaugsis, taip pat artileristai, o vėliau ir pilotai“. Anot jo, netrukus „vėl viskas bus Ukraina“.Po ilgų dvejonių Vokietija nusprendė perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų ir leidžia tai daryti ir kitoms šalims. Paminėdamas pilotus, A. Jermakas užsiminė apie naujas diskusijas, apie kurias prieš tai prabilo užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. „Dabar F–16? Taip“, – rašė jis feisbuke apie pokalbį su neįvardytu europiečiu kolega. Taip jis atskleidė dar vieną Ukrainos vadovybė žingsnį siekti gauti ir naikintuvų.
Vokietijos partijos išreiškė įvairias nuomones apie tankų tiekimą UkrainaiVokietijos parlamento nariai iš valdančiosios Žaliųjų partijos pasveikino vyriausybės sprendimą perduoti Ukrainai kovinius tankus „Leopard“.„Leopardai išlaisvinti! – antradienio vakarą tviteryje parašė Bundestago pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt. – Dabar, tikėkimės, jie greitai galės ateiti į pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos puolimu ir už Ukrainos bei Europos laisvę“.Bundestago Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininkas Antonas Hofreiteris sakė žiniasklaidos grupei RND: „Žinoma, būtų buvę geriau priimti sprendimą anksčiau, ypač dėl Vokietijos reputacijos Europoje. Tačiau geriau vėliau nei niekada“.A. Hofreiteris pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar tiki, jog gali laimėti savo agresijos karą prieš kaimyninę šalį. „Turime jam aiškiai pasakyti, kad to nebus“, – sakė jis.Opozicinės Vokietijos konservatyviųjų krikščionių demokratų (CDU) lyderis Friedrichas Merzas palankiai įvertino centro kairiųjų vyriausybės sprendimą po kelias savaites trukusių dvejonių tiekti Ukrainai kovinius tankus.„Teisingas sprendimas“, – sakė CDU pirmininkas agentūrai dpa. Kartu F. Merzas sakė, kad kancleris Olafas Scholzas vilkino laiką, kol galiausiai padarė teisingą išvadą.F. Merzas sakė, kad O. Scholzas turėjo paskelbti apie tai sekmadienį per Prancūzijos ir Vokietijos ministrų tarybos susitikimą Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu.Tai būtų parodę „bendrą politinę lyderystę“, sakė jis. O dabar vietoj to „mums liko per ilgai dvejojusio ir nugalėto žmogaus įvaizdis“.O kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sukritikavo Vokietijos vyriausybės sprendimą tiekti Ukrainai kovinius tankus „Leopard“ kaip „neatsakingą ir pavojingą“.Vienas iš lyderių Tino Chrupalla sakė: „Dėl to kyla pavojus, kad Vokietija bus tiesiogiai įtraukta į karą. Tiekdami tankus iš Bundesvero atsargų, mūsų ginkluotosios pajėgos bus dar labiau nuskurdintos“.Jis apkaltino kanclerį O. Scholzą, kad šis kelia pavojų Vokietijos ir jos piliečių saugumui.
Zelenskis: Rusija ruošiasi naujai agresijos bangaiRusija ruošiasi naujai agresijos bangai prieš Ukrainą – su jėgomis, kurias pajėgi mobilizuoti Rusijos Federacija, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau, anot jo, derybų su Prancūzijos ir Suomijos lyderiais dėka Ukrainos apsauga bus gerokai sustiprinta."Rusija ruošiasi naujai agresijos bangai – su jėgomis, kurias sugeba mobilizuoti. Dabar įsibrovėliai jau didina spaudimą Bachmuto, Vuhledaro ir kitomis kryptimis. Tačiau nori padidinti spaudimą didesniu mastu. Kad nepripažintų agresijos klaidingumo, Rusijos šeimininkai nori į kovas mesti daugiau savo žmonių ir technikos“, – sakė V. Zelenskis.
Žiniaklaida: JAV smarkiai padidins 155 mm sviedinių Ukrainai gamybą Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja šešis kartus padidinti 155 mm sviedinių, kurių Ukrainai dabar reikia, gamybą. Per dvejus metus jų gamyba padidės iki 90 000 vienetų per mėnesį.Kaip rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis aukšto rango Pentagono viešųjų pirkimų pareigūnu, planuojama padidinti šių sviedinių gamybą, kad būtų kompensuotas deficitas, atsiradęs dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir sukurtos atsargos, kurias būtų galima naudoti būsimuose konfliktuose.Pažymima, kad tokius planus ketinama įgyvendinti plečiant esamų gamyklų pajėgumus ir pritraukiant naujus gamintojus.
Zelenskis atleido penkis regioninių valstybės administracijų vadovusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido penkis regioninių valstybės administracijų vadovus.Prezidento dekrete pažymima, kad Valentinas Rezničenka buvo atleistas iš Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos pirmininko pareigų remiantis jo pateiktu prašymu, kitu dekretu Oleksandras Staruchas atleidžiamas iš Zaporožės srities valstybinės administracijos vadovo pareigų pagal jo pateiktą prašymą. Taip pat atleistas Dmytro Zhyvitsky. Jis atleistas iš Sumų srities valstybinės administracijos vadovo pareigų pagal jo pateiktą prašymą.Kitu dekretu Jaroslavas Januševičius atleidžiamas iš Chersono srities valstybinės administracijos pirmininko pareigų pagal jo pateiktą prašymą.Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu Nr. 41/2023 atleido Oleksijų Kulebą iš Kijevo srities valstybinės administracijos pirmininko pareigų pagal jo pateiktą prašymą. Kitu dekretu jis paskyrė jį prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju. 
Rusai apšaudė Chersono gimdymo namus, mokyklą ir kliniką 2023 m. sausio 24 d., antradienį, Rusijos kariai smogė Chersone.  Rusai apšaudė gimdymo namus, mokyklą ir polikliniką.„Buvo apgadintas gimdymo namų pastatas, o ketvirtajame aukšte pradėjo veržtis dūmai. Patalpose nebuvo pacientų, tik medicinos personalas. Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo“, – pranešė Ukrainos Chersono regioninė ligoninė.Mokykloje ir poliklinikoje aukų nebuvo. Tačiau pastatų langai ir durys buvo išdaužyti. Be to, rusiško sviedinio nuolaužos pataikė į dujų vamzdį. Pažymėjo, kad į priešo smūgių vietas buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos.
Iki sausio pabaigos Nyderlandai nusiųs į Lenkiją aštuonis naikintuvus F-35Siekiant sustiprinti NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus, sausio pabaigoje į Lenkiją bus permesti aštuoni Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų naikintuvai F-35, antradienį pranešė svetainė „Euractiv“.NATO rytinei oro erdvei stebėti bus naudojami keturi naikintuvai. Dar keturi F-35 bus naudojami sąjungininkių mokymo programoje, siekiant sustiprinti NATO pajėgas rytiniame flange ir skatinti narių bendradarbiavimą, rašoma svetainėje.„Nyderlandai prisideda prie NATO rytinio flango gynybos aštuoniais naikintuvais“, – sakoma Nyderlandų gynybos ministerijos pranešime spaudai.Apie tai, kad Nyderlandų karališkosios oro pajėgos rengiasi Lenkijoje dislokuoti aštuonis daugiafunkcinius naikintuvus F-35, sausio pradžioje pranešė sąjungininkių oro pajėgų vadovybė Ramšteine.Pranešta, lėktuvai bus dislokuoti 22-ojoje taktinėje oro bazėje Malborke, Šiaurės Lenkijoje, kur anksčiau buvo dislokuoti sąjungininkių naikintuvai iš Portugalijos, Turkijos ir Italijos.Anksčiau sausio mėnesį Nyderlandų gynybos ministerija paskelbė, kad į Vlisingeną atvyks šimtai JAV karinių mašinų, iš ten jos bus permestos į Rytų Europą.
Žiniasklaida: Norvegija gali perduoti Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“Norvegija svarsto galimybę perduoti Ukrainai iki aštuonių tankų „Leopard“ iš 36 turimų. Netrukus šalies vyriausybė apsispręs ir dėl naujų tankų pirkimo.Tai antradienį pranešė Norvegijos leidinys „Dagens Næringsliv“.Pasak jo, pirmadienio vakarą Norvegijoje įvyko uždaras išplėstinio užsienio reikalų ir gynybos komiteto posėdis, kuriame buvo kalbama apie karinės pagalbos teikimą Ukrainai.Antradienį Vokietijos leidinys „Spiegel“ pranešė, kad VFR kancleris Olafas Scholzas pagaliau priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“.
JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras F. Grandis lankėsi CharkiveAntradienį Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis apsilankė Pivnična Saltivkoje – labiausiai nuo rusų apšaudymų nukentėjusiame Charkivo miesto rajone.Tai per Ukrainos nacionalinį televizijos maratoną pranešė Charkivo vadovas Ihoras Terechovas.„Pavaikščiojome po Pivnična Saltivkos kiemus. Jį apstulbino sugriovimų, kuriuos mums atnešė agresoriai rusai, mastas, vaikų darželių, mokyklų, infrastruktūros ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų naikinimas. Aš jam parodžiau, kokius atstatymo darbus dabar atliekame. Pernai mums pavyko suremontuoti 66 namus, ir mes tęsiame šį darbą“, - sakė miesto vadovas.Anot I. Terechovo, sugriovimų yra visuose devyniuose Charkivo rajonuose, bet Pivnična Saltivkoje jie siaubingiausi.Meras pabrėžė, kad miestas gyvena, kiek tai įmanoma karo sąlygomis. Teikiamos komunalinės paslaugos, dirba transportas, parduotuvės ir vaistinės.Kaip anksčiau buvo pranešta, Charkive apie pusę tūkstančio namų jau nebeįmanoma atstatyti.
„Spiegel“: Vokietija siunčia į Ukrainą tankų „Leopard“Vokietijos kancleris Olafas Scholzas priėmė sprendimą nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, praneša „Spiegel“.Pasak leidinio, „po kelis mėnesius trukusių diskusijų kancleris O. Scholzas nusprendė pristatyti Ukrainai kovinių tankų“.„Spiegel“ žiniomis, Ukraina turėtų gauti iš Vokietijos bent jau vieną tankų „Leopard 2A6“ kuopą.
Rusija pirmą kartą paskelbė žuvusiųjų skaičiųNuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios Rusijos pasienio regione, Belgorodo srityje, žuvo 25 žmonės ir daugiau nei 90 buvo sužeisti. Tokius skaičius regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pateikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.„Ukraina, priešas, taikosi į taikias gyvenvietes. Žuvo 25 žmonės, 96 buvo sužeisti“, – gubernatorius V. Gladkovas sakė V. Putinui, o pokalbis buvo transliuojamas per televiziją, praneša agentūra „France Presse“.Tai pirmas kartas, kai Rusijos pareigūnai paskelbė oficialų žuvusiųjų skaičių Rusijos pasienio regione nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios.
Ukrainos kovotojai numušė dar vieną rusų lėktuvą Donecko regione Ukrainos gynybos pajėgos numušė dar vieną Rusijos „Su-25“ orlaivį. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.„Šiandien Ukrainos gynybos pajėgos Donecko regione numušė dar vieną priešo lėktuvą „Su-25“, – sakoma pranešime.Kaip pranešama, per parą Gynybos pajėgų aviacija numušė du priešo „Su-25“ lėktuvus, „Ka-52“ sraigtasparnį, „Orlan-10“ bepilotę oro transporto priemonę ir dvi „Kh-59“ valdomas orlaivių raketas.
Ukraina tikisi gauti 100 „Leopard 2“ tankų iš 12 šaliųIš viso 12 šalių sutiko duoti Ukrainai apie 100 „Leopard 2“ tankų, jei Vokietija tam pritars, „ABC News“ sakė vienas aukščiausių Ukrainos pareigūnų.Šaltinis sakė, kad susitarimai buvo sudaryti praėjusią savaitę Ramstein JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur sąjungininkai aptarė, kaip paremti Ukrainą jos kare su Rusija.Ispanija, Nyderlandai ir Danija yra tarp šalių, norinčių suteikti dalį savo tankų, sakė pareigūnas.Anksčiau pranešta, kad Lenkija jau viešai pareiškė, kad yra pasirengusi duoti Ukrainai „Leopard 2“ tankus.Lenkijos pareigūnai nurodė, kad Suomija ir Danija taip pat yra pasirengusios prisijungti prie Varšuvos siųsdamos „leopardus“ į Ukrainą.
Čekijos premjeras nelinkęs atiduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad šalis nenori atsisakyti kovos tankų „Leopard 2“, kuriuos gavo iš Vokietijos pagal vadinamojo žiedinio apsikeitimo planą kaip kompensaciją už ginklų siuntas Ukrainai.„Dabar neįmanoma pasiųsti tankų „Leopard“, nes šių tankų reikia mūsų saugumui“, – po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne dpa sakė P. Fiala.Vokietijos vyriausybė organizuoja dalį savo karinės pagalbos Ukrainai per šiuos žiedinius mainų sandorius su rytinėmis sąjungininkėmis, tiekiančiomis Kyjivui sovietų gamybos ginklus, kuriuos ukrainiečiai gerai išmano ir lengvai valdo, o mainais gaunančiomis modernius pakaitalus iš Vokietijos.Pernai Čekija suteikė Ukrainai dešimtis sovietinių kovinių tankų T-72. Mainais Vokietijos vyriausybė pažadėjo Prahos vyriausybei 14 tankų „Leopard 2“ ir vieną šarvuotąją remonto ir evakavimo mašiną.
Okupuotame Mariupolyje likviduoti trys rusų karininkaiMariupolio pasipriešinimo kovotojai susprogdino visureigį, kuriuo važiavo Rusijos kariškiai.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.„Patvirtintais duomenimis, buvo likviduoti trys karininkai. Rusijos tyrimų komitetas tiria bylą dėl terorizmo ir ekstremizmo", – rašo „Telegram“ kanale P. Andriuščenka.Pasak jo, Maskvos statytiniai šią Ukrainos pasipriešinimo kovotojų ataką vietos gyventojams apibūdina kaip „banditų gaujų tarpusavio kovą“.„rbc.ua“ primena, kad antradienį okupuoto Mariupolio apylinkėse buvo girdėti keli sprogimai.
TATENA Ukrainos atominėse elektrinėse nerado karinės įrangosTATENA per surengtą patikrinimą nerado karinės įrangos Ukrainos atominėse elektrinėse, sakė agentūros vadovas Rafaelis Grossi Europos Parlamente.„Mūsų komanda kartu su Ukrainos [stočių] vadovybe patikrino, ar yra karinė įranga. Žinoma, šių patikrinimų rezultatas buvo neigiamas, ir mes parengsime ataskaitą“, – sakė R. Grossi.Šio pareiškimo išvakarėse Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas teigė, kad specialiosios tarnybos išsiaiškino, jog ukrainiečių kariuomenė saugo Vakarų tiekiamus ginklus ir šaudmenis, įskaitant MLRS, HIMARS, atominių elektrinių teritorijose, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos kariai esą jų nepuls. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas kaltinimus atmetė.„Ukraina niekada nelaikė ginklų atominių elektrinių teritorijose kaip fiktyviai deklaruoja Rusijos saugumas. Tai Rusija užgrobė Zaporožės atominę elektrinę ir ten laiko kariuomenę“, – M. Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.Anksčiau Ukrainos „Energoatom“ pranešė, kad TATENA ekspertai nuo sausio nuolat dirba visose Ukrainos atominėse elektrinėse, įskaitant Zaporožę – jie ten dirba nuo rugsėjo.
„Bloomberg“: Lenkija trečiadienį gaus leidimą perkelti „Leopard 2“ į UkrainąBerlynas nedels atsakyti į oficialų Lenkijos gynybos ministerijos prašymą dėl „Leopard 2“ tankų perkėlimo į Ukrainą.Pasak „Bloomberg“, Vokietijos Vyriausybė leidimą reeksportuoti „Leopard 2“ tankus suteiks trečiadienį, sausio 25 dieną. Šia informacija su leidiniu pasidalijo šaltinis, susipažinęs su įrangos perdavimo Bundestage klausimu.Jei Berlynas priims šį sprendimą, Ukraina gali gauti šimtus vokiečių tankų, dislokuotų skirtingose Europos šalyse.
Ukraina: parengtas dronų „Bayraktar“ gamyklos projektasUkrainoje ruošiamasi statyti dronų „Bayraktar TB2“ gamyklą. Jau sudaryta visa teisinė bazė ir parengtas būsimos įmonės projektas.Tai antradienį per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre pareiškė šalies ambasadorius Turkijoje Vasilis Bodnaras.„Jau suformuota visa teisinė bazė, jau, kaip jūs žinote, ratifikuota atitinkama tarptautinė sutartis, yra kompanija, kuri dabar veikia Ukrainoje, ji baigė rengti fizinį projektą... Tikimės, kad gamykla bus paleista per dvejus artimiausius metus ir gamins produkciją su ukrainietiškais komponentais“, – sakė diplomatas.Šiame kontekste V. Bodnaras priminė, kad neseniai kompanijos „Baykar“ sukurtas bepilotis naikintuvas „Kizilelma“ su ukrainietišku varikliu sėkmingai išlaikė antrąjį skrydžio testą.„Tai rodo, kaip glaudžiai mes bendradarbiaujame ir pasiekiame konkrečių rezultatų, kurie, kaip tikiuosi, padės stiprinti Ukrainos saugumą“, – pažymėjo ambasadorius.Kaip jau buvo pranešta, Turkijos bendrovė „Bayakar Defense“ planuoja per dvejus metus baigti statyti Ukrainoje savo įmonę, kurioje bus gaminami „Bayraktar TB2“ ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.
Rusija neketina atstatyti pagrindinės Mariupolio gamyklosRusija neplanuoja atstatyti „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje, kuri buvo intensyvaus bombardavimo vieta pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais savaitėmis.Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, Statybų ministerijos pareigūnė Julija Maksimova sakė, kad tai būtų „neįmanoma ir nepelninga“.Ši gamykla buvo pagrindinis darbdavys pietrytiniame mieste. Tačiau „Azovstal“ buvo smarkiai nuniokotas per bombardavimus.J. Maksimova teigė, kad gamykla buvo sustabdyta ir kad ji „niekada neveiks taip, kaip veikė anksčiau“.
Vokietija atskleidė, kiek ji turi „Leopard 2“ tankųVokietijos kariuomenė turi 320 tankų „Leopard 2“, tačiau kol kas neatskleidė, kiek jų būtų pasiruošę kovai, CNN sakė Gynybos ministerijos atstovas.Tie „Leopard 2“ – visi A5, A6 ir A7 serijos – yra įvairios būklės, remonto ir parengties naudoti, – paaiškino atstovas.Pasak jo, Vokietijos kariuomenė nebeturi „Leopard 1“ tankų, kurie yra senesnė pagrindinės tankų linijos serija. Taip pat sandėlyje nėra senesnių „Leopard 2“ modelių, tokių kaip A4.Lenkija oficialiai paprašė Vokietijos leidimo perduoti Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“. Vokietija iki šiol priešinosi Lenkijos, JAV ir kelių kitų NATO šalių raginimams perkelti tankus į Ukrainą arba leisti kitoms šalims siųsti dalį savo „leopardų“ į Kijevą.Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį sakė, kad šalis „labai greitai“ priims sprendimą dėl tankų.
Per vizitą Ukrainoje Suomijos prezidentas lankėsi sugriautuose Kyjivo priemiesčiuoseSuomijos prezidentas Sauli Niinistö antradienį per pirmąjį nuo karo pradžios vizitą į Ukrainą apžiūrėjo karo žalą aplink Ukrainos sostinę Kyjivą.S. Niinistö apžiūrėjo kruvinų Rusijos atakų prieš civilius gyventojus vietas Borodiankos ir Bučos priemiesčiuose, pranešė Suomijos transliuotojas „Yle“. Borodiankoje prezidentui kaip sveikinimo dovana buvo įteiktas meno kūrinys, pagamintas iš rusiškos amunicijos dėžės dangčio.Borodiankoje ir Bučoje įvykdyti žiaurumai „neturi likti nenubausti“, vėliau tviteryje parašė S. Niinistö. „Esu labai sužavėtas Ukrainos žmonių, karių ir civilių, drąsos ir ryžto“, – pridūrė jis.Kyjive S. Niinistö kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Be kitų temų, jiedu aptarė galimybę pasiųsti Ukrainai pažangius kovinius tankus „Leopard 2“.Suomija yra vienintelė NATO nepriklausanti šalis, turinti Vokietijoje pagamintų tankų, per spaudos konferenciją sakė S. Niinistö. Jis taip pat pabrėžė, kad Suomija turi ilgą sieną su Rusija ir į tai reikia atsižvelgti svarstant ginklų siuntas.Suomija, kaip ir jos kaimynė Švedija, pateikė paraišką įstoti į NATO, bet abi dar nėra priimtos į karinį Aljansą.S. Niinistö sakė norėjęs apsilankyti Ukrainoje ir pareikšti, kad jo šalis teikia nenutrūkstamą paramą. Neseniai Suomija paskelbė, kad papildomai suteiks Ukrainai maždaug 400 mln. dolerių vertės karinės technikos, įskaitant sunkiąją artileriją ir amuniciją.
Okupuotame Simferopolyje nugriaudėjo keli sprogimai Antradienio vakarą laikinai okupuoto Simferopolio gyventojai išgirdo kelis garsius sprogimus.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiu „Telegram“ kanalu.Nepatvirtintais duomenimis, pasak miesto gyventojų, nuo šių sprogimų kelias minutes drebėjo jų langų stiklai.„Telegram“ kanale teigiama, kad iš viso Simferopolyje nugriaudėjo keturi sprogimai.„rbc.ua“ primena, kad prieš kelias savaites įvairiuose Krymo rajonuose taip pat buvo girdėti sprogimai.
Zelenskis atsakė Lukašenkai dėl „nepuolimo pakto“Ukraina neplanavo ir neplanuoja pulti Baltarusijos ir mano, jog svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į Rusijos sukeltą gėdingą ​​karą.Tai antradienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö pareiškė Ukrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis.„Mes neketinome ir neketiname pulti Baltarusijos. Tai svarbiausia visos ukrainiečių tautos žinia baltarusių tautai. Mums labai svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į šį absoliučiai gėdingą karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.Paklaustas, ar Ukraina tikrai siūlė Baltarusijai vadinamąjį „nepuolimo paktą“, jis atsakė: „Visa, ką Ukraina siūlo oficialiai, jūs girdite.“Pasak V. Zelenskio, dauguma Baltarusijos gyventojų, dauguma nepriklausomos Baltarusijos kariškių, „kurie yra būtent Baltarusijos kariškiai“, nenori pulti ir eiti su ginklu prieš ukrainiečius.„Todėl, žinoma, mes labai nustebsime, jei šia kryptimi bus pradėtas puolimas... Būtent Baltarusijos kariuomenės (puolimas)“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.O štai Rusijos kareiviai, pasak V. Zelenskio, „gali atsidurti bet kurios valstybės teritorijoje, nes jie mano turį tokį „karinį Šengeną“.Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijos žiniasklaida išplatino Vakarų nepripažįstamo šios šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad esą Ukraina jam pasiūlė sudaryti „nepuolimo paktą“.
Žiniasklaida: JAV svarsto Ukrainai perduoti „Abrams“ tankų JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto perduoti Ukrainai tankų „Abrams“, oficialus pranešimas gali būti paskelbtas jau šią savaitę. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais.Panašią informaciją skelbia ir „Sky News Arabia“. Toks sprendimas esą gali būti priimtas siekiant paveikti Vokietiją, kuri dar neapsisprendė, ar leis Ukrainai perduoti „Leopard“ tankus.Pasak leidinio šaltinio Pentagone, J. Bidenas gali perduoti Ukrainai 10 „Abrams“ tankų.Anksčiau JAV atsisakė perduoti Ukrainai šiuo tankus, motyvuodama tuo, kad tai brangi, daug degalų ryjanti technika, kurią būtų sudėtinga prižiūrėti ir pristatyti į Ukrainos mūšio laukus.„Abrams“ tankas yra labai sudėtinga įranga, – žurnalistams Pentagone sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas. – Jis brangus, sunkiai pritaikomas mokymams. Jis turi reaktyvinį variklį. Manau, kad jis sunaudoja apie tris galonus reaktyvinių degalų myliai. Tai nėra pati lengviausia sistema prižiūrėti. Ji gali būti tinkama, bet gali būti ir netinkama.“Baltieji rūmai Vokietijos poziciją nesuteikti eksporto leidimo dėl „Leopard“ vadino nelabai logiška, nes, anot jų, vokiški tankai būtų parengti greičiau ir pareikalautų mažiau apmokymų, teigė vienas šaltinis, susipažinęs su J. Bideno administracijos pasvarstymais.
Ukrainos oro pajėgos kasdien suduoda į Rusijos pozicijas iki 20 smūgiųKasdien Ukrainos oro pajėgos surengia iki 20 grupinių smūgių Rusijos karinėms pozicijoms visoje fronto linijoje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas per televizijos naujienų maratoną sakė, kad Ukrainos karinių oro pajėgų daliniai dirba labai intensyviai, ypač atsižvelgiant į kiekybinį priešo pranašumą.„Ne tik okupantai, bet ir mūsų karinės oro pajėgos kasdien paleidžia po 10–20 grupinių smūgių į pozicijas palei visą fronto liniją. Juos pridengia naikintuvai, puolantys priešo oro gynybos sistemas, kad palengvintų bombonešių ir atakuojančių lėktuvų darbą“, – sakė J. Ihnatas.„Šia kryptimi mūsų vaikinai dirba labai intensyviai, nepaisant to, kad priešo oro grupuotė penkis kartus viršija mūsiškę“, – pridūrė jis.  Ukraina pranešė, kad per naktį į sausio 24-ąją Ukrainos priešlėktuvinių raketų daliniai rytų kryptimi sunaikino tris Rusijos sraigtasparnius Ka-52. 
Ukrainos premjeras: energetikos sistemos būklė tebėra sunki, bet kontroliuojama Ukrainos energetikos sistemos būklė išlieka sunki, bet kontroliuojama, nors nemaža dalis generavimo pajėgumų yra laikinai okupuotose teritorijose.Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė antradienį per šalies vyriausybės posėdį.„Energetikos sistemos būklė tebėra sudėtinga, bet valdoma. Dėl pastarojo plataus masto apšaudymo mes praradome dar vieną dalį elektros energijos generavimo pajėgumų. Situaciją apsunkina tai, kad nemaža dalis generavimo pajėgumų yra laikinai okupuotose teritorijose. Tarp jų – ir Zaporožios atominė elektrinė, kurią teroristai rusai pavertė potencialia grėsme visam pasauliui“, – sakė vyriausybės vadovas.D. Šmyhalis pažymėjo, kad Ukraina turėtų toliau laikytis energijos suvartojimo limitų ir taikyti avarinius išjungimus, jei jie viršijami.„Kartu su mūsų sąjungininkais toliau dirbame, koordinuodami energetikos infrastruktūros atkūrimą ir jos  atsparumo stiprinimą“, – apibendrino premjeras.Kaip buvo pranešta, Ukrainos energetikos sistema jau atlaikė 12 priešo raketų atakų ir 14 bepiločių skraidyklių smūgių į energetikos objektus. Šiuo metu daugiau kaip 10 GW pagrindinių pajėgumų tebėra nepasiekiami Ukrainos energetikos sistemai ir yra kontroliuojami priešo. Tai didžiausia Ukrainoje ir visoje Europoje Zaporižios AE, Zaporižios šiluminė elektrinė, Luhansko šiluminė elektrinė, Kachovkos hidroelektrinė.
Johnsonas: Vakarai privalo padėti Ukrainai jau šiais metais laimėti karą Vakarai privalo padėti Ukrainai jau šiemet pasiekti pergalę kovoje su Rusija, sakoma dienraštyje „The Daily Mail“ paskelbtame buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono straipsnyje.„Kai Ukraina laimės, šią žinią išgirs visas pasaulis.Taigi padėkime jiems laimėti – ne kitais ar dar kitais metais, o šiemet, 2023-aisiais“, – parašė B. Johnsonas.Jis pridūrė nenorįs nieko girdėti apie išlaidas ir paragino jau dabar suteikti ukrainiečiams viską, ko reikia, kad laimėtų, „jei norime sumažinti pasaulio ekonomikos skausmą ir išvengti milžiniškos kainos – krauju ir turtu, leisdami, kad ši tragedija tęstųsi“.Buvusio Didžiosios Britanijos premjero teigimu, ukrainiečiams reikia šimtų tankų ir jie turi juos gauti iš JAV, Vokietijos, Lenkijos ir daugelio kitų šalių.„Kur šiuo metu Vakarų pasaulis turi dislokuoti šiuos tankus? Saugoti Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemę? Ginti Tenesį? Riedėti Viltšyro kaimais? Tai pasakytina apie kiekvieną įprastinės ginkluotės elementą, galintį padėti Ukrainai užbaigti šią agoniją“, – parašė B. Johnsonas.Jis taip pat paragino Vakarus pasiųsti Ukrainai daug ilgojo nuotolio raketų ir karo lėktuvų.„Jiems reikia „tolimosios ugnies“ – ilgesnio nuotolio artilerijos, iš toli galinčios naikinti Putino pozicijas (...) Didžiausiam (ukrainiečių) nusivylimui, savo turimomis sistemomis jie negali smogti šiems taikiniams. Jiems reikia lėktuvų, kad iš oro smogtų šioms pozicijoms, ir šarvuotų automobilių bei tankų, kad atkovotų ir išlaikytų žemes, kurias Putinas pavogė“, – parašė B. Johnsonas.
Ukrainos pareigūnas: šiuo metu nėra būdų civiliams iš rusų nelaisvės gelbėtiŠiuo metu nėra būdų civiliams iš rusų nelaisvės gelbėti, bet Ukraina nori susigrąžinti visus žmones, kuriuos Rusija pagrobė nuo 2014 metų, ir čia Turkija imasi padėti.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.Pasak pareigūno, civilių grąžinimo klausimą jis kėlė Turkijoje įvykusiose derybose su Rusijos žmogaus teisių įgaliotine Tatjana Moskalkova.„Mums reikia, kad Maskva pateiktų visą turimą informaciją apie įkaitus ir grąžintų mūsų žmones. Mes beveik neturime informacijos, kur jie yra, kurioje vietoje, kur jie laikomi. Jeigu Rusijos Federacija nepateikė jiems jokių kaltinimų, tai, pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ji privalo juos grąžinti“, – sakė A. Lubinecas.Anot jo, Turkija nori padėti išgelbėti ukrainiečius iš rusų nelaisvės – derybų misijos ėmėsi prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.Įgaliotinis išsakė viltį, kad procesas pajudės ir ukrainiečiai galės grįžti į tėvynę.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Ukraina perdavė Rusijai 748 sergančių ir sunkiai sužeistų valstybės gynėjų, šiuo metu esančių rusų nelaisvėje, sąrašą.
Beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus Antradienio popietę praktiškai visoje Ukrainos teritorijoje paskelbtas oro pavojus, praneša „The Guardian“.Kaip teigiama, sirenos pradėjo kaukti po to, kai Baltarusijoje į orą pakilo naikintuvas „MiG31K“.
Vokietija tikina skubiai išnagrinėsianti Lenkijos prašymą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų Vokietija antradienį patvirtino gavusi Lenkijos prašymą perduoti Ukrainai 14 vokiškų tankų „Leopard 2“ ir pažadėjo jį sparčiai išnagrinėti.„Prašymą išnagrinėsime skubiai“, – patikino vyriausybės Berlyne atstovas.Vadovaujantis Vokietijos ginklų kontrolės įstatymais, bet kuri šalis, naudojanti vokiečių gamybos ginkluotę ir norinti ją perleisti kuriai nors kitai valstybei iš pradžių turi sulaukti oficialaus Berlyno sutikimo.Lenkija atitinkamą prašymą pateikė po to, kai anksčiau antradienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sąjungininkai gali pradėti mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudotis „Leopard“. Tai laikoma ženklu, kad Berlynas jau visai netrukus gali autorizuoti šių tankų tiekimą. Prieš tai Lenkija jau kurį laiką reiškė savo pasiryžimą perduoti Kyjivui savo turimus „Leopard“ tankus.Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, oficialus sprendimas dėl tankų „Leopard“ tiekimo duoda pradžią daugybei kitų procesų, įskaitant tinkamų tankų identifikavimą, jų parengimą ir karių apmokymą, tad šiandieninis Vokietijos pareiškimas signalizuoja, kad Ukraina gali neužilgo sulaukti tokios technikos.
Šaltiniai: gautos išvados dėl sraigtasparnio katastrofos BrovaruoseBrovaruose įvykusios sraigtasparnio katastrofos, kurios metu žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovybė, priežastis – piloto klaida. Tokias išankstines aviakatastrofos ekspertizės išvadas pateikė portalo „Strana“ šaltiniai Vidaus reikalų ministerijoje.Remiantis pašnekovų duomenimis, sraigtasparnio pilotas skrido pernelyg žemai esant ribotam matomumui (tą dieną tvyrojo tirštas rūkas) ir per vėlai pastebėjo daugiaaukštį namą. Anot vieno iš „Strana“ pašnekovų, pilotas tokį maršrutą pasirinko dėl raketų smūgių grėsmės iš Baltarusijos teritorijos.„Veikė mūsų elektroninių atsakomųjų priemonių įranga, ji darė įtaką navigacijai. Pilotas nusprendė skristi per Brovarus. Buvo rūkas, ant daugiaaukščių namų esantys raudoni žibintai buvo išjungti. Kritinę akimirką, jau labai arti, pilotas pamatė namą, bet net neturėjo variantų katastrofai išvengti. Jis staigiai pakreipė sraigtasparnį į šoną, ir šis nukrito ant artimiausio vaikų darželio“, – sakė „Strana“ šaltinis.
Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.
Ukrainos pareigūnas: jau aišku, kokio tipo lėktuvų sąjungininkai perduos KyjivuiIš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.Kaip praneša UNIAN, tai antradienį per televizijos naujienų maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas.Pasak jo, aviacijos tema niekada nebuvo dingusi iš darbotvarkės, lėktuvų tiekimo klausimą nuolat kelia Ukrainos karinė vadovybė ir Gynybos ministerijos vadovybė.„Duoti Ukrainai tokį ginklą kaip daugiatikslis lėktuvas mes prašėme dar Rusijos invazijos pradžioje. Ir tai suprantama, nes be aviacijos, be patikimos aviacijos priedangos iš viso labai sunku imtis bet kokių kovos veiksmų“, – pabrėžė J. Ihnatas.Bet dėl saugumo jis nepatikslino, kokio konkrečiai tipo lėktuvai turimi omenyje.„Tai nepaprastai svarbus komponentas, be kurio negalima apsieiti. Štai kodėl šis procesas nėra toks paprastas, kaip ir infrastruktūros paruošimas – čia taip pat bus pasitelkta Infrastruktūros ministerija, kad mūsų karinių aerodromų infrastruktūra būtų parengta tokiai technikai priimti. Dedamos visos pastangos, kad mūsų svajonė persėsti į šiuos orlaivius kuo greičiau išsipildytų“, – sakė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
Nuo plataus masto karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją priverstinai deportuota per 14,5 tūkst. vaikųNuo plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 24 d. iš Ukrainos į Rusiją priverstinai deportuota 14 578 vaikai, antradienį pranešė Ukrainos Ombudsmeno biuras.Tuo metu dingusiais, anot oficialių duomenų, šiuo metu laikomi 343 vaikai, o per karo veiksmus iki šiol žuvo 459. Dar 914 patyrė sužeidimų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Ukrainoje iš pareigų atleisti penkių sričių gubernatoriai Ukrainoje tęsiantis korupcijos skandalui, iš pareigų atleisti penkių sričių – Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų ir Chersono – gubernatoriai.Apie tai praneša „The Guardian“, remdamasis Ukrainos valstybiniu transliuotoju „Suspilne“.Kiek vėliau buvo pranešta, kad iš postų taip pat traukiasi du savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro pavaduotojai.Anksčiau antradienį dar paskelbta apie prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, gynybos ministro pavaduotojo Viačeslavo Šapovalovo ir generalinio prokuroro pavaduotojo Oleksijaus Symonenkos pasitraukimą.Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose nemažai Ukrainos aukšto rango pareigūnų buvo apkaltinti korupcija. Reaguodamas į tai, pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo griežtą reakciją ir pažymėjo, kad atitinkami sprendimai jau buvo parengti.
Kremlius grasina Vokietijai dėl tankų tiekimo UkrainaiKremlius įspėjo dėl tolesnio Vokietijos ir Rusijos santykių blogėjimo, jei Berlynas perduos Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. „Tokie perdavimai nežada nieko gera santykių ateičiai“, – antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tai esą neišvengiamai paliks pėdsakų. Jau dabar, anot atstovo, santykiai pasiekę tam tikrą žemiausią tašką.Šiuo metu nevyksta dialogas nei su Vokietija, nei su kitomis ES ir NATO šalimis, pažymėjo D. Peskovas. Maskva jau praeityje ne kartą kritikavo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, vadindama tai eskalacija kare. Tačiau praėjusią savaitę prezidento Vladimiro Putino atstovas taip pat sakė, kad net vakarietiški koviniai tankai nesutrukdys Rusijai pasiekti savo tikslų. Tai esą tik pratęs Ukrainos civilių gyventojų kančias.Dėl tikėtino didelio Rusijos puolimo NATO viduje didėja spaudimas Berlynui leisti perduoti „Leopard“ tankų.„Leopard“ yra labiausiai paplitę koviniai tankai Europos ginkluotosiose pajėgose. Jie laikomi jau bent iš dalies pranašesniais už rusų tankus.
Gerasimovas skundžiasi: Rusijai to dar neteko patirtiRusijos generalinio štabo vadas generolas Valerijus Gerasimovas pasiskundė dėl kovų intensyvumo Ukrainoje. Jis pripažino, kad sistema Rusijoje nebuvo parengta mobilizuotų karių siuntimo į frontą realijoms.Šalies agresorės aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad rusų kariams sudėtinga vykdyti „specialiąją operaciją“, kadangi tenka kovoti su „visais kolektyviniais Vakarais“. V. Gerasimovo žodžius cituoja rusų žiniasklaida.„Šiuo metu vadovaujant Generaliniam štabui vykdoma „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje. Tokio lygio ir intensyvumo karinių veiksmų šiuolaikinė Rusija nebuvo patyrusi. Prieš mūsų šalį ir jos ginkluotąsias pajėgas dabar yra visi kolektyviniai Vakarai“, – stengėsi pasiteisinti V. Gerasimovas.Jis patikino, neva siekiant stabilizuoti padėtį, „apsaugoti naujas teritorijas“ ir vykdyti puolamuosius veiksmus Rusijai teko įgyvendinti „dalinės“ mobilizacijos planus. Jis pabrėžė, kad tokių dalykų nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.Jo teigimu, Generalinis štabas kartu su Rusijos subjektais pakvietė į kariuomenę 300 tūkst. mobilizuotųjų.„Paminėtina, kad mobilizacinio parengtumo sistema mūsų šalyje pasirodė nesanti visiškai adaptuota naujiems šiuolaikiniams ekonominiams santykiams. Todėl teko viską taisyti eigoje. Vis dėlto, Generalinio štabo karininkams ėmusis darnių ir profesionalių veiksmų ir bendradarbiaujant su RF subjektų valdžios institucijomis, į karinę tarnybą buvo pakviesti 300 tūkst. piliečių, buvusių atsargoje“ – pareiškė V. Gerasimovas.
Lenkija oficialiai paprašė Vokietijos leidimo perduoti „Leopard“ tankus Lenkija oficialiai paprašė Vokietijos vyriausybės leidimo perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų.„Raginu ir Vokietiją prisijungti prie koalicijos šalių, kurios remia Ukrainą „Leopard“ tankais“, – tviteryje rašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Tai esą svarbu dėl Europos saugumo.Agentūros dpa duomenimis, Lenkijos prašymas jau pasiekė Vokietijos vyriausybę.Praėjusią savaitę prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva nusprendė perleisti Ukrainai 14 „Leopard“ kovinių tankų. Vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pirmadienį paskelbė, kad Varšuva prašys Vokietijos leidimo tai padaryti.Kad Vokietijoje pagaminti tankai galėtų būti perduoti kitoms šalims, būtinas Berlyno sutikimas.
Lenkija teigia artimiausiomis dienomis oficialiai paprašysianti Berlyno leidimo perduoti tankusLenkija jau ateinančiomis dienomis paprašys Berlyno leidimo perduoti Ukrainai Vokietijoje gamintus „Leopard“ tankus. Varšuva yra už tai, kad būtų sudaryta koalicija su kitomis šalimis dėl kovinių tankų tiekimo, visuomeniniam transliuotojui TVP sakė vyriausybės atstovas Piotras Mülleris. Prašymas Vokietijai esą yra svarbus gestas. „Mes artimiausiomis dienomis neabejotinai pateiksime tokį oficialų prašymą, bet norime tai padaryti kartu“, – pažymėjo atstovas.Lenkija diskusijoje dėl „Leopard“ perdavimo daro spaudimą sąjungininkėms. Jau praėjusią savaitę prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva nusprendė perleisti Ukrainai 14 „Leopard“ kovinių tankų. Vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pirmadienį paskelbė, kad Varšuva prašys Vokietijos leidimo tai padaryti.Kad Vokietijoje pagaminti tankai galėtų būti perduoti kitoms šalims, būtinas Berlyno sutikimas.
Vokietija: sąjungininkai gali pradėti mokyti Ukrainos karius naudotis „Leopard“ tankaisVokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad sąjungininkai gali pradėti mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudotis vokiškais „Leopard“ tankais.„Paraginau dislokavimui parengtų „Leopardų“ turinčias valstybes partneres apmokyti ukrainiečių pajėgas naudotis šiais tankais“, – tvirtino ministras.Nors tai dar nėra oficialus Berlyno leidimas perduoti Ukrainai šių tankų, tai jau gali būti ženklas, kad Vokietija artėja prie atitinkamo sprendimo.NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino šią „aiškią“ B. Pistoriuso žinutę, nes, anot jo, „priėmus sprendimą dėl kovinių tankų tiekimo, prireiks laiko juos nustatyti ir paruošti bei apmokyti Ukrainos karius“.
Britų žvalgyba: Gerasimovas įvedinėja savo „tvarką“Generolas pulkininkas Michailas Teplinskis, tikėtina, neteko vieno pagrindinių operatyvinių vadų Rusijos–Ukrainos fronte posto. Tai rodo nesutarimus Rusijos Federacijos (RF) aukščiausioje karinėje vadovybėje.Apie atleidimą praneša portalas „RBK Ukraina“, remdamasis tviteryje paskelbta Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žinute.Kaip teigiama suvestinėje, M. Teplinskis vadovavo palyginti sėkmingam Rusijos pajėgų išvedimui iš į vakarus nuo Dniepro esančios teritorijos 2022 m. lapkričio mėnesį ir Rusijoje užsitarnavo talentingo ir pragmatiško vado vardą.„Egzistuoja reali tikimybė, kad ginčai dėl užduočių, kurios buvo patikėtos Rusijos oro desanto pajėgoms, prisidėjo prie jo atleidimo: oro desanto pajėgos buvo dažnai naudojamos siekiant išlaikyti pozicijas, nors paprastai tuo rūpinasi motorizuotieji pėstininkai“, – teigiama pranešime.Taip pat neaišku, ar M. Teplinskis išsaugos papildomas pareigas, t. y. Rusijos oro desanto pajėgų vado, pažymi britų žvalgyba.„M. Teplinskio atleidimas, ko gero, yra dar vienas tebesitęsiančių nesutarimų aukščiausioje Rusijos operacijos hierarchijoje ženklas, nes generolas Valerijus Gerasimovas bando šiai karinei kampanijai primesti savo asmeninę valdžią“, – rašoma JK gynybos ministerijos pranešime.„RBK Ukraina“ primena, kad, remiantis britų žvalgybos duomenimis, Rusijos generalinio štabo vadas generolas V. Gerasimovas, neseniai paskirtas Rusijos pajėgų Ukrainoje vadu, darbą naujajame poste pradėjo nuo kasdienės disciplinos sugriežtinimo pajėgose. Tiesa, bandymas kariuomenėje uždrausti barzdas sulaukė pajuokų.
Ukraina įvedė sankcijas 22 Rusijos Stačiatikių Bažnyčios atstovamsUkrainos nacionalinio saugumo taryba įvedė sankcijas 22 Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovams. Atitinkamą dekretą pasirašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį pranešė rusų opozicijos portalas „Meduza“.„Tarybos sprendimas liečia mūsų dvasinę nepriklausomybę, kurią stipriname ir toliau stiprinsime. Įvedame sankcijas 22 asmenims – Rusijos piliečiams, kurie, prisidengdami dvasingumu, remia terorą ir genocido politiką“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pranešime po 334-osios karo dienos.Sankcijų sąraše, be kitų, yra patriarcho Kirilo sūnėnas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios atstovas prie Pasaulinės bažnyčių tarybos Ženevoje Michailas Gundiajevas, taip pat Rusijos krikščionių evangelikų penkiasdešimtininkų sąjungos pirmininkas Sergejus Riachovskis, Budapešto ir Vengrijos metropolitas Ilarionas (Alfejevas).Sankcijos apima asmeninio turto ir lėšų, kuriomis jie galėjo disponuoti per trečiąsias šalis, blokavimą. Daugumai į sąrašą įtrauktų asmenų sankcijos galios penkerius metus, o šešiems – 30 metų.Pačiam patriarchui Kirilui Ukraina sankcijas įvedė praėjusių metų spalį.
Ukrainoje iš pareigų traukiasi dar du aukšto rango pareigūnai Ukrainos politinę vadovybę toliau krečiant korupcijos skandalui, iš pareigų traukiasi gynybos ministro pavaduotojas Viačeslavas Šapovalovas ir generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka, praneša naujienų agentūra „Reuters“.Anksčiau antradienį dar pranešta apie prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos atsistatydinimą.Kaip teigiama, V. Šapovalovas iš posto pasitraukė pats, o O. Symonenka esą buvo atleistas, tačiau taip pat „savo paties noru“. Anot pranešimo, V. Šapovalovas, kuris iki šiol buvo atsakingas už kariuomenės aprūpinimą maistu ir įranga, pareigas paliko dėl „žiniasklaidos kaltinimų“ korupcija. Tuo metu tiksli O. Symonenkos atleidimo priežastis kol kas lieka neaiški.Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose gynybos ministerija buvo apkaltinta sudariusi sutartį dėl maisto produktų įsigijimo kelis kartus didesnėmis nei įprastinės kainomis.Negana to, dėl galimo šešiaženklio kyšio paėmimo neseniai buvo sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis.Pastaruoju metu prieš šalies pareigūnus pasipylus panašaus tipo kaltinimams, prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo griežtą reakciją. Veikiausiai kalbėdamas apie anksčiau šalį dažnai kamavusius korupcijos skandalus, prezidentas patikino, kad „daugiau nebebus taip, kaip buvo praeityje“.
Stoltenbergas: Ukrainai reikia daugiau ginklų Diskusijose dėl vakarietiškos gamybos kovinių tankų tiekimo Ukrainai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė Aljanso vienybę ir dar kartą paragino skirti daugiau ginkluotės.Nuo karo pradžios prieš beveik metus Aljanse būta „dar neregėtos paramos“, sakė J. Stoltenbergas vokiečių TV stočiai „Welt“, atsakydamas į klausimą, ar NATO lemiame karo etape yra susiskaldęs. Šiuo metu esą vyksta konsultacijų procesas, kokią įrangą tiekti Ukrainai. Kartais, anot J. Stoltenbergo, prireikia ir šiek tiek laiko konfidencialioms konsultacijoms su sąjungininkėmis.Paklaustas, ar sveikintų Vokietijos pritarimą Lenkijos planams perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų, NATO vadovas pažymėjo: „Mano žinutė yra ta, kad sąjungininkai turi tiekti daugiau, turi tiekti sunkiosios ginkluotės, įrangos, kovinių sistemų Ukrainai. Ir skubiai.“J. Stoltenbergas pasveikino visus sąjungininkių pareiškimus dėl kovinių tankų. „Jei mes iš tikrųjų norime sprendimo, kad Ukraina išliktų suvereni ir laisva šalis, labai svarbų taip elgtis“, – kalbėjo jis.Dauguma karų baigiasi prie derybų stalo, tęsė NATO vadovas. Tačiau Ukrainos pozicija ir tai, ką ji gali pasiekti, tiesiogiai priklauso nuo to, kokia jos pozicija bus mūšio lauke.Ukrainos ir Vakarų sąjungininkų spaudimas Vokietijai diskusijose dėl kovinių tankų tiekimo yra didelis. Federalinė vyriausybė iki šiol apsisprendė dėl „Marder“ pėstininkų kovos mašinų tiekimo, tačiau sprendimas dėl tankų „Leopard 2“ dar nepriimtas.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 122 170 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 122 170 karių (+690 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki 2023 m. sausio 24-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 152 (+2) tankų, 6 284 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 148 (+2) artilerijos sistemų, 448 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 220 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 289 (+2) lėktuvų, 281 (+4) sraigtasparnio, 4 944 (+8) automobilių ir degalų cisternų, 18 laivų, 1 897 (+3) dronų, 194 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 749 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai. 
Analitikai: rusai slepia savo nesėkmęJAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) rašo, kad pastarųjų trijų dienų rusų bandymai vykdyti puolimą Zaporižės srityje, sprendžiant iš visko, nebuvo sėkmingi.Kaip, remdamasis atvirais abiejų pusių šaltiniais rašo ISW, rusų pajėgoms nepavyko užimti jokių teritorijų, nors taip „nepaliaujamai skelbia vienas okupacinės valdžios atstovas“.Sakydama „okupacinės valdžios atstovas“, ISW turi omenyje okupuotos Zaporižės srities administracijos vadovo pavaduotoją Vladimirą Rogovą. Tiesa, informaciją apie kelias užgrobtas gyvenvietes 30 km į pietus nuo Zaporižės platino komentuodami ir kiti rusų šaltiniai.ISW paaiškino, kad turimuose videoreportažuose (bepiločių) matyti, kaip rusų kariai juda už dviejų–trijų kilometrų į pietus nuo kaimų Mali Ščerbaki ir Novodanilivka, apie kurių užėmimą rašė V. Rogovas ir kiti. Be to, dabar ir rusų karo tinklaraštininkai rašo, kad ukrainiečiai čia išlaikė gynybos liniją, o rusų kariuomenė vėl grįžo prie šių gyvenviečių apšaudymų iš artilerijos pabūklų.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje taip pat skelbiama, kad rusai „vykdo gynybinius veiksmus“.„Rogovas gali skleisti pasakojimą apie tariamą taktinę sėkmę Zaporižės srityje, kad sukurtų teigiamus naratyvus ir atitrauktų dėmesį nuo žadėtos pažangos Bachmute. Daugelis rusų tinklaraštininkų pervertino Soledaro svarbą ir teigė, kad Rusijos taktinis puolimas Soledare pranašavo, kad Rusijos kariuomenė apsups Bachmutą. Neatitikimas tarp didelių lūkesčių, kuriuos Rusijos informacinės operacijos deda į Bachmutą, ir Rusijos kariuomenės nesugebėjimas greitai juos įgyvendinti rodo dabartinį Rusijos informacinės erdvės pažeidžiamumą, kurį Rogovas galbūt bando nuslėpti“, – pažymėjo ISW.
Zelenskis patenkino savo kanceliarijos vadovo pavaduotojo Tymošenkos prašymą atleisti jį iš pareigų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patenkino savo kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos prašymą atleisti jį iš pareigų. Šis pasiprašė atleidžiamas po kritikos. K. Tymošenka antradienį žinių kanale „Telegram“ padėkojo V. Zelenskiui už pasitikėjimą ir galimybę dirbti šaliai karo metu.K. Tymošenko sulaukė kritikos už tai, kad važinėjo JAV visureigiu, kurį automobilių koncernas „General Motors“ skyrė Ukrainai žmonių iš kovos zonų gelbėjimui ir humanitarinėms misijoms. Pareigūnas tikino, kad jo kelionės šiuo automobiliu buvo tarnybinės.K. Tymošenko, anot ukrainiečių žiniasklaidos, buvo kritikuojamas ir už tai, kad regionuose peržengė savo, kai prezidento administracijos pareigūno, įgaliojimus ir užsiėmė politine veikla.
Liuksemburgo ministras apie ginčą dėl tankų: priešas yra ne Sholzas, o PutinasDiskusijose dėl „Leopard“ tankų perdavimo Ukrainai Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas stojo ginti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo. Komentuodamas kritiką O. Scholzui dėl delsimo tiekti tankus, jis Vokietijos televizijai ZDF pabrėžė: „Priešas yra ne federalinis kancleris O. Scholzas. Priešas yra V. Putinas. Ir į tai turėtume susitelkti.“J. Asselbornas atkreipė dėmesį į tai, kad O. Scholzas dar nepasakė „ne“ Kyjivo jau kelis mėnesius reikalaujamam „Leopard“ tankų tiekimui, tačiau dar nepasakė ir „taip“. Be to, Vokietija šiuo klausimu Europos Sąjungoje (ES) nėra taip izoliuota, kaip iš dalies teigia vokiečių žiniasklaida, pridūrė Liuksemburgo diplomatijos vadovas. Esą yra ir kitų šalių, kurios delsia žengti šį žingsnį.Anot J. Asselborno, jis tikisi plataus masto Rusijos puolimo pavasarį ir manąs, „kad Vokietijos kancleris taip pat tai turi omenyje“. Tada Europa ir Vakarai esą turės būti pasirengę skirti karinės įrangos, taip pat tankų, kad „Ukraina nebūtų parklupdyta“ ir ten nežūtų šimtai tūkstančių žmonių. Rusija esą turi suprasti, „kad negali laimėti karo“.Ukraina jau 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai. Kyjivas kare kone visiškai priklausomas nuo Vakarų finansų ir tiekiamų ginklų.
Ukraina vos per pusvalandį sunaikino tris rusų Ka-52Sausio 24 d. naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai rytų kryptimi sunaikino tris Rusijos sraigtasparnius Ka-52.Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.„2023 m. sausio 24 d. nuo 00.00 iki 00.30 val. per pusvalandžio trukmės mūšį Ukrainos priešlėktuvinių pajėgų daliniai rytų kryptimi sunaikino tris Rusijos sraigtasparnius Ka-52“, – rašoma pranešime.Kaip pranešė „Ukrinform“, sausio 23 d. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema sunaikino šešis oro taikinius, įskaitant du lėktuvus Su-25 ir sraigtasparnį Ka-52.
Kyjivas praneša apie smarkius mūšius prie Bachmuto ir AvdijivkosRusijos okupaciniai daliniai ir Ukrainos gynėjai pirmadienį vėl smarkiai kovėsi dėl Bachmuto ir Avdijivkos Ukrainos rytuose. Rusų atakos buvo atremtos, šiems patyrus didelių nuostolių, vakare Kyjive pranešė Ukrainos Generalinis štabas. Kad užkariautų visą Donecko sritį, Rusijos armija esą puola „nepaisydama savo nuostolių“. Nepriklausomai duomenų patikrinti nėra galimybės.Rusų pajėgos tuo tarpu kalbėjo apie intensyvėjančius mūšius centriniame Zaporižios regione. Po rusų dalinių proveržių praėjusiomis dienomis Ukrainos pusėje stebimas pajėgų persigrupavimas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Ukraina: reikalai pajudėjoUkrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, pirmadienį Ukrainos kanalais transliuoto telemaratono eteryje pareiškęs, kad derybos dėl tankų „Leopard“ tiekimo į Ukrainą yra baigiamajame etape, taip pat pasakė, jog ir kovos lėktuvų tiekimo Ukrainai klausimas pajudėjo iš mirties taško.„Reikalai pajudėjo. Ir jeigu judės sparčiai kaip, tikėkimės, lėktuvas, greitai turėsime rezultatą“, – D. Kulebą cituoja agentūra „Ukrinform“.„Liko trys svarbūs klausimai: vienas, manau, beveik išspręstas – tai tankai, o du variantai, dėl kurių dar tariamasi – tai tolimojo nuotolio raketos ir kovos lėktuvai. Bet informacinėje erdvėje jau matyti, kaip atsiranda pirmieji pranešimai, kad kažkas kažkur aptarinėja lėktuvų temą. Anksčiau to nebuvo, o dabar tai realybė“, – tęsė D. Kuleba.Kad Ukrainos pilotai mokysis skraidyti amerikietiškais F-16, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) paskelbė dar praėjusių metų vasarą. Tiesa, viešojoje erdvėje kol kas nebuvo esminių diskusijų apie Vakaruose pagamintų lėktuvų perdavimą Ukrainai, rašo BBC Rusijos tarnyba.
Vokietijos ginkluotės koncernas teigia, kad galėtų perduoti Ukrainai 139 „Leopard“ tankusVokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“, pasak jo atstovo, galėtų perduoti Ukrainai iš viso 139 „Leopard 1“ ir „Leopard 2“ tipo tankus. Koncernas šiuo metu „žiedinių mainų projektams ruošia“ 29 tankus „Leopard 2A4“, – vokiečių žiniasklaidos grupei „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ sakė įmonės atstovas. Jie esą galėtų būti parengti jau balandį ar gegužę. „Rheinmetall“ taip pat galėtų skirti 88 „Leopard 1“ tankus.Be to, koncernas turi dar 22 „Leopard 2A4“, kurių remontas truks beveik metus, jie galėtų būti perduoti 2023 metų pabaigoje ar 2024–ųjų pradžioje, pridūrė atstovas.ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pirmadienį buvo didinamas spaudimas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui skirti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų ar bent jau duoti sutikimą kitoms valstybėms tiekti tankus Ukrainai. Lenkija paskelbė, kad prašys Vokietijos vyriausybės pritarti „Leopard“ perdavimui Ukrainai, o jei reikės, tai padarys ir be Vokietijos pritarimo.
UNICEF: dėl karo Ukrainoje daugiau nei 5 mln. vaikų negali normaliai mokytisRusijos karas Ukrainoje sutrikdė daugiau kaip 5 mln. vaikų mokslus, antradienį pranešė JT vaikų fondas UNICEF.11 mėnesių trunkantis karas paaštrino dideles Ukrainos švietimo sektoriaus problemas, kurias sukėlė koronaviruso pandemija, teigia UNICEF. Dar prastesnė vaikų padėtis rytų Ukrainoje, kur karas tęsiasi jau aštuonerius metus.Dėl mūšių gyvenamuosiuose rajonuose jau apgadinta arba sugriauta tūkstančiai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų visoje šalyje. Maža to, daugelis tėvų saugumo sumetimais nenori leisti savo vaikų eiti į mokyklą, teigia fondas.Nors daugiau nei 1,9 mln. vaikų naudojasi „nuotolinio mokymosi galimybėmis“, o 1,3 mln. vaikų lanko ir gyvas, ir virtualias pamokas, dėl neseniai įvykdytų išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą daug kur buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl sudėtinga mokytis net ir nuotoliniu būdu.„Milijonai mokinių buvo priversti mokytis namuose dėl nuolatinės apšaudymų ir raketų smūgių grėsmės, o dabar jų galimybės mokytis internetu dar labiau sumažėjo dėl dažnų elektros energijos ir interneto tiekimo sutrikimų“, – teigia pagalbos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Ukrainoje Sonia Chuš.Organizacijos duomenimis, nuo mokslo metų pradžios kas antrą dieną Ukrainoje sugriaunama po vieną mokyklą.Iš viso nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, buvo subombarduotos arba apšaudytos 3 025 švietimo įstaigos – vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai, iš jų 406 visiškai sunaikintos, teigia „Gelbėkit vaikus“, remdamasi Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis.O du iš trijų užsienyje gyvenančių ukrainiečių pabėgėlių vaikų šiuo metu nėra įtraukti į priimančiosios šalies švietimo sistemą, teigia UNICEF.
Rusija siunčia į Ukrainą dar tris pėstininkų divizijasRusija, pasak rusų Generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo, į Ukrainos Chersono ir Zaporižios sritis nusiųs dar tris motorizuotas pėstininkų divizijas, praneša agentūra „Reuters“.„Pagrindinis to tikslas yra užtikrinti mūsų šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – pareiškė V. Gerasimovas internetiniam leidiniui „Argumenty ir Fakty“.Maskva rugsėjį aneksavo minėtus regionus.
Žiniasklaida: Rusija į Ukrainą siunčia dešimtis tūkstančių naujų karių, tačiau iš to naudos mažaiPer pastaruosius kelis mėnesius Rusija išsiuntė dešimtis tūkstančių naujų karių sustiprinti fronto linijas Ukrainoje.Tai pirmadienį paskelbė vyresnysis Jungtinių Amerikos Valstijų karo atstovas, rašo CNN. Pasak jo, kariai mažai ką pakeitė, nes jie atvyko į fronto liniją „prastai aprūpinti, prastai apmokyti“ ir „palikti mūšio lauke“.„Rusija išsiuntė karius kaip esamų dalinių pakaitalus ar pastiprinimą, o ne naujai organizuotus ir darnius“, – sakoma pareiškime.
Rusai apšaudė Časiv Jarą: yra aukųPer Časiv Jaro apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti.Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka.„Rusai terorizuoja ir sąmoningai žudo civilius gyventojus. Ir jie už tai brangiai sumokės“, – teigiama žinutėje.Pasak jo, okupantai į gyvenamąjį rajoną pataikė iš daugkartinės raketų sistemos. Dėl apšaudymo buvo apgadinti mažiausiai devyni daugiaaukščiai namai, rajone nutrūko elektros ir dujų tiekimas.
Ukrainos valstybės tarnautojams uždrausta atostogauti užsienyjeSavo tradicinėje vaizdo žinutėje pirmadienio vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Nacionalinio saugumo taryba priėmė principingą sprendimą, jog valdžios atstovams – nuo vietos deputatų iki saugumo pajėgų – draudžiama ilsėtis užsienyje.„Pareigūnai nebegalės išvykti į užsienį atostogauti ar kitais nevalstybiniais tikslais“, – sakė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad jau yra „personalo sprendimų dėl skirtingų lygių vadovų ministerijose ir kitose centrinės valdžios struktūrose tiek regionuose, tiek teisėsaugos sistemoje“.V. Zelenskis neįvardijo pavardžių, tačiau Ukrainos žiniasklaida rašė, kad šalies generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenko Naujųjų metų dieną išvyko atostogauti į Ispaniją. UNIAN praneša, kad jo jau buvo paprašyta parašyti atsistatydinimo raštą.„Ukrainska Pravda“, cituodama savo šaltinius, rašo, kad atsistatydins regionų kuratorius, prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko, taip pat keli regionų vadovai. Kokia yra jų atsistatydinimo priežastis, vis dar nežinoma.
Zelenskis: laukiame „Patriot“, žiūrime į „Abrams“Ukraina tikisi netrukus gauti „Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistemas, kurios buvo pažadėtos anksčiau, ir jau stebi „Abrams“ tankus. Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje Amerikos prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyviams.„Pasaulinė laisvė jau seniai turi pasaulinių pergalių deficitą. Ukraina kartu su Amerika, kartu su mūsų partneriais tenkina šį deficitą“, – sakė prezidentas.V. Zelenskis pažymėjo, kad pasibaigus karui Ukraina galės pasiūlyti Amerikos verslui daug įdomių projektų. Bendradarbiavimas su „JP Morgan“, „Goldman Sachs“, „Starlink“ ir „Westinghouse“ jau prasidėjo.„Jūsų puikios gynybinės sistemos, tokios kaip HIMARS ar „Bradley“, jau derina mūsų laisvės istoriją su jūsų verslais. Laukiame „Patriot“, mes žiūrime į „Abrams“, – pridūrė prezidentas.Nepaisant akivaizdaus Ukrainos noro turėti modernius Vakarų tankus, iki šiol JAV atmetė galimybę tiekti savo pagrindinius tankus „Abrams“.Amerikiečiai tvirtina, kad ši jų technika nėra tinkama naudoti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Šie tankai esą naudoja daug degalų, juos labai sunku prižiūrėti ir remontuoti.Tačiau tai netrukdė Rusijos propagandistams pranešti apie amerikiečių „Abrams“ sunaikinimą fronte.
Rusija į Ukrainą išsiuntė dešimtis tūkstančių naujų kariųRusija per pastaruosius kelis mėnesius išsiuntė dešimtis tūkstančių naujų karių sustiprinti fronto linijas Ukrainoje, pirmadienį pranešė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas, kurį cituoja CNN.Pareigūno teigimu, kariai konflikte nepadarė jokios įtakos, atvykę į fronto linijas „neturintys įrangos, prastai apmokyti“ ir „išskubėję į mūšio lauką“.Rusija išsiuntė karius kaip esamų vienetų pakaitalus ar pastiprinimus, o ne naujai organizuotus ir darnius dalinius. Kariai į mūšio lauką imti siųsti po to, kai spalį Rusija paskelbė 300 000 naujų karių mobilizavimą, vėliau sakė pareigūnas.Penktadienį JAV generolas Markas Milley sakė, kad Rusija kare prarado „daug daugiau nei 100 000 karių“, įskaitant žuvusius ir sužeistus.
86 proc. Kijevo regiono mokyklų jau turi slėptuves nuo bombųUkrainos Kijevo regione 86 proc. mokyklų ir darželių dabar turi priedangas nuo bombų, pirmadienį „Telegram“ sakė regiono vadovas.„Iš viso Kijevo regiono švietimo įstaigose jau buvo įrengtos 1085 slėptuvės“, – sakė Kijevo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.„Tai yra 86 proc. regiono mokyklų ir darželių, galinčių dirbti visą darbo dieną arba mišriu formatu“, – pridūrė O. Kuleba.
Ministras: Lenkija nusiųs Vokietijai oficialų prašymą dėl tankų, kai bus sudaryta atitinkama koalicijaLenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pareiškė, jog Varšuva nusiųs Berlynui oficialų prašymą dėl tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainai, kai bus sudaryta atitinkama valstybių koalicija.Kaip rašo portalas „eurointegration“, jis tai pranešė pirmadienį Briuselyje po ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo.„Svarbu, kad Lenkija nebūtų vieniša, kad būtų didelė šalių bendraminčių grupė“, – sakė Lenkijos diplomatijos vadovas.Z. Rau pabrėžė, kad Lenkija nusiteikusi nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard 2“ nepriklausomai nuo kitų šalių sprendimo.Anot jo, tankų klausimas buvo keliamas ministrų susitikime, bet nebuvo svarstomas išsamiai, kadangi nėra susijęs su ES įgaliojimais.Pirmadienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“.
Anušauskas: Lietuva iš dalies prisijungė prie „leopardų koalicijos“Pirmadienį Lenkijos premjerui Mateuszas Morawieckiui paskelbus, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva iš dalies jau prisijungė prie vadinamosios „leopardų koalicijos“.„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, kur 11 valstybių tiesiog deklaravo savo palaikymą šalims, kad teiktų visokeriopą paramą Ukrainai, tarp jų – ir tankus. 11 valstybių tą pareiškimą padarė“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė A. Anušauskas.Anot jo, nors į koaliciją nėra įtraukiamos šalys, neturinčios „Leopard“ tankų, Ramšteino formate Lietuva savo pozicija išsakė."„Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų. Lietuva jau yra pateikusi 62 šarvuotus transporterius, kurie vertinami ukrainiečių kariuomenėje labai gerai dėl jų paprastumo, turiu pasakyti, kariuomenėje pervežinėti mūšio lauke jie labai tinka“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad Berlynas neprieštarautų, jog Lenkija siųstų Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“.M. Morawieckis sakė, kad Ukraina negali laukti, ir jei Berlynas liks neapsisprendęs, Varšuva imsis veiksmų: „Jei nesulauksime Vokietijos sutikimo dėl „Leopardų“, sudarysime „mažesnę koaliciją“ iš šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernių tankų kovojančiai Ukrainai.“
Haavistas: Suomija dar nepriklauso „tankų koalicijai“Suomija dar neapsisprendė, ar ji vienaip ar kitaip prisijungs prie koalicijos, kuri planuoja tiekti Ukrainai tankus „Leopard“.Tai pirmadienį pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas, praneša portalas „Yle“.Lenkija ir kelios kitos šalys ruošiasi perduoti Ukrainai savo tankų „Leopard 2“. Pasak P. Haavisto, Suomija galėtų dalyvauti koalicijoje, pavyzdžiui, būdama atsakinga už vieną iš tankų techninės priežiūros rūšių.Pirmadienį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“.
Borrellis: Vokietija neblokuoja „Leopard“ tankų eksportoES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Vokietija neblokuoja tankų „Leopard 2“ eksporto, Berlynui patiriant didėjantį spaudimą tiekti sunkiąją ginkluotę, kurios reikalauja Kijevas.Berlynui nepavyko priimti sprendimo dėl Vokietijoje pagamintų tankų reeksporto į Ukrainą per penktadienio tarptautinį gynybos viršūnių susitikimą JAV karinėje bazėje Ramšteine pietvakarių Vokietijoje.Paklaustas apie šią problemą, J. Borrellis šiandien spaudos konferencijoje pasakė: „Panašu, kad Vokietija neketina uždrausti šių ginklų eksporto, jei kai kurios juos turinčios ES valstybės narės norės juos siųsti“.Jis taip pat apibūdino ES naujai patvirtinto karinės pagalbos Ukrainai paketo, kurio vertė 500 mln. EUR, ir dar 45 mln. EUR Ukrainos pajėgų karinei mokymo misijai, detales.Dėl to bendra ES karinės paramos Ukrainai suma siekia 3,6 mlrd. eurų, sakė jis ir pridūrė, kad bendra bloko parama Ukrainai, įskaitant karinę, finansinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą, dabar siekia 49 mlrd. eurų.
Kremlius: Vakarai neleido derybomis užbaigti konflikto UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejaus Lavrovo per susitikimą su kolega iš Pietų Afrikos tvirtino, kad Maskva buvo pasirengusi derėtis su Ukraina pirmaisiais karo mėnesiais, tačiau JAV ir kitos Vakarų valstybės rekomendavo Kijevui to nedaryti.„Gerai žinoma, kad pritarėme Ukrainos pasiūlymui derėtis specialiosios karinės operacijos pradžioje, o iki kovo pabaigos abi delegacijos susitarė dėl principo išspręsti šį konfliktą“, – sakė S. Lavrovas.„Gerai žinoma ir buvo viešai paskelbta, kad amerikiečių, britų ir kai kurie Europos kolegos Ukrainai pasakė, kad dar per anksti susitarti, o susitarimo, dėl kurio buvo beveik sutarta, Kijevo režimas niekada neperžiūrėjo“, – teigė S. Lavrovas. Jo pasisakymai buvo panašūs į tuos, kuriuos pernai išsakė prezidentas Vladimiras Putinas, kad jo šalis yra pasirengusi deryboms, bet Ukrainos sąjungininkai Vakarai sutrukdė joms įvykti.S. Lavrovas Pretorijoje susitiko su savo kolega Pietų Afrikoje Naledi Pandor, Rusijai stengiantis stiprinti ryšius su labiausiai išsivysčiusia Afrikos šalimi ir istorine sąjungininke.
Žiniasklaida: Budapeštas grasina Kyjivui, kad blokuos ES pagalbą Ukrainai, jeigu ji „skriaus“ vengrų mažumąBudapeštas neblokuos ES sprendimo dėl naujos karinės pagalbos Ukrainai, bet pagrasino, kad Kyjivo veiksmai prieš vengrų mažumą apsunkins tolesnę paramą Ukrainai.Tai ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose pareiškė Vengrijos diplomatijos vadovas Péteris  Szijjártó, praneša leidinys „Hirado“, kuriuo remiasi UNIAN.„Sprendimas, galintis prisidėti prie karo tęsimo ar eskalacijos, prieštarauja mūsų interesams, todėl mes nelaikome ginklų tiekimo didinimo geru sumanymu, bet mes nekliudome vykdyti ES sprendimo šiuo klausimu“, – aiškino Vengrijos ministras savo poziciją.Pasak P. Szijjártó, jis protestuoja prieš „netikėtus, masinius ir nepagrįstus vengrų mokyklų Ukrainoje direktorių ir mokytojų atleidimus, taip pat prieš tai, kad institucijos verčiamos šalinti vengrų nacionalinę simboliką“. Jo manymu, „visa tai yra plačios antivengriškos atakos požymiai“.„Išpuoliai prieš vengrus ir vengrams priešiški veiksmai labai trukdo priimti sprendimus artimiausiam laikotarpiui, kurie reikalauja, kad Vengrija aukotųsi remdama Ukrainą“, – teigė ministras.„Mes tikimės, kad Ukraina gerbs vengrų bendruomenės teises. Mes taip pat tikimės, kad ES imsis žygių šiuo klausimu“, – pridūrė Vengrijos URM vadovas.Kaip rašo UNIAN, Vengrija garsėja savo antiukrainietiška pozicija ir stoja prieš bet kokias sankcijas Rusijai.
Nausėda: sprendimai dėl tankų Ukrainai netrukus bus priimtiPirmadienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, G. Nausėda tikino, kad Lenkija yra užsiangažavusi Ukrainai suteikti tankus. Šalies vadovas tikisi, kad, nepaisant to, reikalingi sprendimai bus priimti netrukus.„Tikrai bręsta sprendimai dėl tankų ir tikrai, manau, kad tie sprendimai netrukus bus priimti. Gaila, kad kitą kartą atsiranda visai nereikalingas vėlavimas, kur galėtume padaryti sprendimus greičiau. Lenkijos pusė yra labai užsiangažavusi tokią paramą suteikti“, – sakė Lietuvos prezidentas.Šalies vadovo teigimu, nors istorija kartojasi, kiekvieną kartą galime iš jos pasimokyti, tačiau tai reikėtų daryti greičiau. Jis pabrėžė, kad susitikimo su Lenkijos prezidentu metu buvo aptarta ir daugiau priemonių, kurių būtų galima imtis iki NATO viršūnių susitikimo, kad Ukraina būtų kuo greičiau būtų integruota į NATO.„Su Lenkijos prezidentu taip pat kalbėjome, ką dar visi kartu galėtume padaryti iki NATO viršūnių susitikimo, kad Ukraina gautų aiškesnį signalą dėl savo integracijos į NATO. Tai taip pat nepaprastas elementas, mes jį išgirdome iš paties Ukrainos prezidento Valodymyro Zelenskio lūpų, viešėdami Lvive. Ir, tikiuosi, kad nusimatę veiksmų planą, abu ( su Lenkijos prezidentu A. Duda – ELTA) padarysime žygių, aplankysime reikalingas sostines per tuos likusius mėnesius ir žengsime taip reikalingą žingsnį“, – tikino G. Nausėda.
Latvija išvaro Rusijos ambasadoriųPirmadienį Latvija pranešė nusprendusi sumažinti diplomatų skaičių savo ambasadoje Rusijoje ir paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti iš šalies. Prieš tai panašius žingsnius žengė kita Baltijos valstybė Estija.„Rusijos ambasadorius turi išvykti iki 2023 m. vasario 24 d.“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Toks sprendimas priimtas dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir solidarizuojantis su Estija ir Lietuva.
Kuleba paragino ES taikyti griežčiausias sankcijas Rusijos raketų ir dronų pramoneiDešimtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas turėtų būti priimtas kuo greičiau, kad būtų griežtai apribota Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių pramonė, taip pat energetika ir kitos sriys. Taip pat turėtų būti panaikintos visos įmanomos spragos, kuriomis Rusija naudojasi, kad apeitų jau taikomas sankcijas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į ES užsienio reikalų ministrų tarybą, pranešė „Ukrinform“, remdamasi URM spaudos tarnyba."Raginu jus įvesti griežčiausias sankcijas Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių pramonei. Sunaikindami arba rimtai apribodami Rusijos galimybes gaminti naujas raketas ir dronus, mes "užmušime" jų galimybes kurti naujas teroro priemones. Taip pat pasieksime ilgalaikį strateginį tikslą atgrasyti Rusiją nuo jos vykdomo raketų teroro“, – sakė aukščiausias Ukrainos diplomatas.Jis paragino didinti sankcijų spaudimą Rusijos Federacijai, kad būtų sustabdyti jos vykdomi karo nusikaltimai, ir pabrėžė, jog nepriimtinos jokios išimtys ar sankcijų švelninimas."Labai svarbu uždaryti visas spragas, leidžiančias apeiti sankcijas. Mūsų duomenys rodo aktyvius Rusijos mėginimus išvengti apribojimų.Tam turi būti duotas stiprus atkirtis", – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.Kartu jis priminė Ukrainos raginimą sumažinti naftos kainų lubas, nes tikroji kaina jau nesiekia 40 JAV dolerių už barelį.D. Kuleba taip pat ragino atjungti nuo SWIFT daugiau Rusijos bankų, pirmiausia „Gazprombank“ ir Sankt Peterburgo banką, nes jie dalyvauja finansuojant karą. D. Kuleba taip pat reikalavo uždaryti Rusijos prieigą prie debesijos paslaugų ir operacijų kriptovaliutomis, taip pat įvesti sankcijas Rusijos metalurgijos pramonei.Ministras palietė dar vieną temą - būtinybę nutraukti bendradarbiavimą su Rusija atominės energetikos srityje ir įvesti sankcijas „Rosatom“. Anot D. Kulebos, pirmasis žingsnis galėtų būti sankcijų paskelbimas „Rosatom“ darbuotojams ir pareigūnams, dalyvaujantiems Zaporižios atominės elektrinės užgrobime ir militarizacijoje.
Apklausa: ukrainiečių pritarimas savo šalies stojimui į NATO – didžiausias per visą tyrimų istorijąUkrainos piliečių pritarimas šalies stojimui į NATO šiuo metu yra didžiausias per visą sociologinių tyrimų istoriją.Tai rodo apklausos, kurią sausio 14-16 dienomis surengė sociologijos grupė „Reiting“, rezultatai, praneša UNIAN.Be kita ko, sociologai teiravosi, kaip respondentai balsuotų, jeigu dabar būtų surengtas referendumas dėl Ukrainos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą.Už stojimą į Aljansą pasisakė 86 proc. apklaustų ukrainiečių, prieš – 3 proc., o dar 8 proc. sakė, kad neitų balsuoti.Ukrainos stojimui į ES pritaria 87 proc. apklaustų šalies gyventojų, nepritaria – 3 proc., o dar 8 proc. pareiškė, kad nebalsuotų, jei būtų surengtas toks referendumas.Apklausa vyko visuose Ukrainos regionuose, išskyrus Rusijos okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1000  respondentų nuo 18 metų amžiaus.
Diplomatai: ES susitarė papildomai skirti 500 mln. eurų Ukrainai apginkluoti Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė iš bendro iždo panaudoti papildomus 500 milijonų eurų ginklams Ukrainai, sakė diplomatai. Kyjivas prašo sunkesnių ginklų. Po šio susitarimo bendra suma, skirta aprūpinti Ukrainos kariuomenę iš bendrų bloko išlaidų, sudarys 3,6 mlrd. eurų, neskaitant pinigų, kuriuos iš savo biudžetų skiria atskiros ES valstybės narės. Europos valstybės pažadėjo Ukrainai iš viso daugiau nei 11 mlrd. eurų ginklams įsigyti, teigia ES pareigūnai, o tai – daugiau nei dvigubai mažiau nei skiria JAV. Pastaroji suma skiriama Vokietijai patiriant didelį spaudimą dėl jos dvejonių suteikti Ukrainai kovinius tankus. „Mums reikia drąsių, ryžtingų ir veržlių žingsnių, kad garantuotume Ukrainos pergalę 2023 metais“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po susitikimo su kolegomis iš ES. Per susitikimą Briuselyje ypač Baltijos šalių ministrai ragino Berlyną leisti siųsti Kyjivui tankus „Leopard 2“. „Norėčiau, kad nereikėtų laukti nė vienos dienos, kol bus pristatyti tankai“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ES lėšos naudojamos kompensuoti valstybėms narėms už ginklus, kuriuos jos pristatė Ukrainai. Užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė išleisti 45 mln. eurų pernai pradėtai mokymo misijai, skirtai mokyti pirmuosius 15 tūkst. Ukrainos karių.
Iš Vokietijos į Lenkiją jau vežamos oro gynybos sistemos „Patriot“Vokietijos ginkluotosios pajėgos, Bundesveras, pradėjo pirmųjų dvejų iš trijų pažadėtų JAV gamybos priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją, pranešė Vokietijos naujienų svetainė NDR.Karinis transportas, vežantis dvi baterijas, pirmadienio rytą išvyko iš Meklenburgo ir Vakarų Pomeranijos žemės. „Jų misija yra apginti NATO partnerės oro erdvę 30 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos“, – sakoma  NDR svetainėje.Vokietijos siunčiamos sistemos „Patriot“ turi įveikti 1100 kilometrų atstumą, kol pasieks tikslą netoli rytinio Lenkijos Zamostės miesto. Jos ten turi atvykti trečiadienio popietę.Pasak NDR, sistemą sudaro daugiau nei 10 elementų, įskaitant radiolokatorius, nukreipiamuosius blokus ir paleidimo įrenginius, kuriuose kiekviename gali būti nuo keturių iki šešiolikos raketų.Prieš savaitę Lenkijoje lankėsi parengiamoji grupė, kuri rūpinosi kelių šimtų Bundesvero karių apgyvendinimu bei aprūpinimu ir rengė aikšteles oro gynybos sistemoms. Pasak NDR, jos bus dalis integruotos NATO oro gynybos rytiniame flange.Bundesvero kariai Lenkijoje dislokuoti nuo sausio 16 d., kad užtikrintų saugų sistemų pristatymą. „Patriot“ yra grynai gynybinė sistema“, – sakė vokiečių pajėgų vadas Lenkijoje pulkininkas Jörgas Sieversas. Jo teigimu, tikslas yra apsaugoti NATO oro erdvę, taip pat Lenkijos teritoriją, infrastruktūrą ir gyventojus. Kol kas numatyta, kad misija truks pusę metų.Vokietija pasiūlė sustiprinti Lenkijos oro gynybos pajėgumus, kai lapkritį netoli vieno Lenkijos kaimo sprogo atklydusi raketa, greičiausiai paleista Ukrainos gynybos pajėgų, žuvo du vyrai. Tikimasi, kad sistemos „Patriot“ padės išvengti tokių nelaimių.Vokietija taip pat planuoja pasiųsti vieną priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino katerį, iš kurio prie Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversantai Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino katerį, iš kurio prie Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversantų grupė.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos viršininkas Jaroslavas Januševyčius.„Mūsų gynėjai sunaikino katerį, iš kurio prie Chersono turėjo išsilaipinti rusų diversantų grupė. Apie tai informavo Pietų operatyvinė karinė vadovybė. Priešo diversantai, dėdamiesi civiliais, vyko į vieną iš Potiomkino salų prie Chersono. Jie plaukė anksčiau pasisavintu ir kariniams tikslams pritaikytu lengvuoju kateriu“, – sakoma pranešime.„Dėl operatyvių Ukrainos kariškių veiksmų priešo diversantų kateris nepasiekė kranto ir atsidūrė Dniepro dugne“, – pabrėžė J. Januševyčius.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos išvadavo dešiniajame Dniepro krante esančius Chersono srities rajonus, taip pat ir Chersono miestą. Kairiajame Dniepro krante esanti Chersono srities dalis tebėra okupuota rusų.
Reznikovas: duomenis apie maitinimą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose perdavęs asmuo padarė tarnybinį nusikaltimą Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad asmuo, perdavęs paskelbti vieną iš sutarčių dėl kariškių maitinimo, padarė mažų mažiausiai tarnybinį nusikaltimą, jis bus nustatytas ir patrauktas atsakomybėn.Tai žinybos vadovas pranešė pirmadienį „Facebook“ paskyroje.Pasak ministro, „viešas informacijos apie neva 2–3 kartus išpūstas kainas platinimas prasidėjo dar praėjusios savaitės viduryje, t. y. ne po Ramšteino susitikimo, o prieš jį, būtent tada, kai buvo tikslinamos sutartys“.Kaip pabrėžė O. Reznikovas, „tas, kuris perdavė paskelbti vieną iš sutarčių ir jos priedus, padarė bent jau tarnybinį nusikaltimą“. Anot ministro, šis asmuo tikrai bus nustatytas ir patrauktas atsakomybėn. Šiuo tikslu paruošta medžiaga Ukrainos saugumo tarnybai. Visų pirma bus nustatyti motyvai.Pasak žinybos vadovo, kadangi pretenzijose nėra jokių faktų, išskyrus manipuliacijas, akivaizdžiausias šio poelgio tikslas – pakirsti pasitikėjimą Gynybos ministerija itin atsakingu momentu, „ir tai jau nebėra tik tarnybinis nusikaltimas“.„Vienaip ar kitaip, – pažymėjo jis, – siekdamas pašalinti visus klausimus, aš teisėsaugos pareigūnams garantuoju absoliutų Gynybos ministerijos veiklos skaidrumą. Mano prašymu Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininkas Oleksandras Zavitnevičius į posėdį pakvietė Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro ir Valstybinio tyrimų biuro atstovus, kad visi būtų „tame pačiame puslapyje“.O. Reznikovas taip pat pranešė siūlysiąs parlamentarams apsvarstyti galimybę sudaryti laikinąją viešųjų pirkimų tyrimo komisiją, jei jie nuspręs, kad kitų parlamentinės kontrolės priemonių jiems nepakanka.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, leidinys „Zerkalo nedeli“ paskelbė publikaciją, kurioje teigiama, kad esą Gynybos ministerijos sutartyje nurodytos maisto pirkimo ir maitinimo paslaugų teikimo kariuomenei kainos yra du tris kartus didesnės nei mažmeninės.
Bulgarijos generalinis prokuroras neigia šalies sąsajas su sprogimu ant Krymo tiltoBulgarija neturi nieko bendra su sprogimu ant Krymo tilto praėjusių metų spalį. Tai tviteryje parašė šalies generalinis prokuroras Ivanas Geševas.„Kolegos iš Sofijos prokuratūros kategoriškai konstatavo, kad Bulgarija niekaip nėra susijusi su sprogimu ant Krymo tilto. Tai dar viena hibridinė Rusijos ataka prieš Europos bendruomenę“, – pareiškė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Bulgarijos kontržvalgybos tarnyba (SANS) pradėjo tyrimą, reaguodama į Rusijos tvirtinimus, kad esą ant Krymo tilto sprogęs sunkvežimis atvažiavo iš Bulgarijos.Gaisrą sukėlęs sprogimas ant tilto, Rusijos pastatyto per Kerčės sąsiaurį, nugriaudėjo 2022 metų spalio 8 d. Per jį iš dalies sugriuvo automobiliams skirtos tilto dalies tarpatramiai, užsidegė traukinio cisternos.Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylą Budanovą.
Jermakas: Ukrainai reikia ne 10 ar 20, o šimtų tankų Ukrainai, kad laimėtų, reikia kelių šimtų tankų, nes be Ukrainos pergalės nebus stabilios plėtros ir aiškios pasaulio tvarkos. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Mums reikia tankų – ne 10 ar 20, o kelių šimtų. Mūsų tikslas – atkurti 1991 m. sienas ir patraukti atskaitomybėn priešą, kuris sumokės už padarytus nusikaltimus“, – pabrėžė jis. A.Jermakas priminė, kad bendras demokratijos tikslas kovojant su autokratija yra užtikrinti stabilų vystymąsi ir aiškią pasaulio tvarką. Anot jo, be Ukrainos pergalės tai neįvyks.„Todėl šiandien kiekvienas tankas, kurį galima panaudoti mūšyje, turi būti mūsų fronte. Nes tai ne tik Ukrainos frontas. Tai civilizacijos frontas prieš atsilikimą ir iš pelkių ateinantį barbariškumą“, – pabrėžė prezidento kanceliarijos vadovas.Kaip buvo pranešta, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad dešimčių Vakarų tankų tiekimas Ukrainai prieš tūkstančius Rusijos kariuomenės turimų tankų problemos neišspręs, bet padės motyvuoti Ukrainos kariuomenę.
Pušilinas skelbia apsilankęs Soledare Rusijos statytinis Ukrainos Donecko srityje Denisas Pušilinas paskelbė apsilankęs tariamai jau užimtame Soledaro miestelyje.D. Pušilinas tvirtino, kad apsilankymo metu jį esą lydėjo Rusijos parlamento narys Zurabas Makijevas. D. Pušilino socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti abu vyrai, dėvintys karinę aprangą ir automobiliu esą atvykstantys į minėtą miestelį, tačiau naujienų agentūra AFP pažymi, kad ji šių vaizdų nepriklausomai patvirtinti negalėjo.Jie yra pirmieji su Maskva susiję asmenys, pareiškę, kad apsilankė Soledare po tariamo šio miestelio užėmimo.D. Pušilino paskelbtoje medžiagoje taip pat matyti, kad vizito metu dalyvavo ir Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ nariai. Vienas jų vaizdo įraše tvirtino, kad esą buvo kaunamasi „dėl kiekvieno namo“.Pati grupuotė yra pareiškusi, kad suvaidino didžiulį vaidmenį kovoje dėl Soledaro kontrolės.Maskva šio miestelio užėmimą laiko dideliu laimėjimu. Rusų gynybos ministerija anksčiau tikino, kad tai buvo svarbus žingsnis siekiant visiško Ukrainos kariuomenės išstūmimo iš kaimyninio Bachmuto.D. Pušilinas po vizito pareiškė Rusijos valstybinei žiniasklaidai, kad Soledaras kovų metu buvo beveik visiškai sunaikintas ir ten dabar „praktiškai nėra sveikų pastatų“. Jis taip pat tvirtino, kad mūšiai Bachmute esą „intensyvėja“, o Rusijos kariuomenė ten „daro pažangą“.Rusija apie Soledaro užėmimą paskelbė sausio 13 d. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos tai neigia ir praėjusią savaitę patikino, kad kautynės šiame miestelyje tęsiasi.
Prie dar vienos Putino rezidencijos pastebėta oro gynybos sistemaPriešlėktuvinė raketų sistema „Pancir-S1“ įrengta Novgorodo srities Jaščerovo kaime, už šešių kilometrų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino Valdajaus rezidencijos, pranešė opozicinis „Telegram“ kanalas „Agentstvo. Novosti“, paskelbęs Valdajaus miesto gyventojo atsiųstą nuotrauką.Pasak nuotraukos autoriaus, priešlėktuvinės gynybos kompleksas buvo įrengtas prieš kelias savaites. Kiti Jaščerovo ir gretimų kaimų gyventojai kanalui patvirtino šį faktą. Vienas iš pašnekovų pasakojo, kad kompleksas yra kovinėje parengtyje, prie jo nuolat būna mažiausiai trys kariškiai, sukasi radiolokacinės sistemos antena.„Agenstvo“ pažymėjo, kad šalia Jaščerovo nėra jokios kritinės infrastruktūros, strateginių objektų, stambių įmonių ar didelių karinės įrangos bei personalo sankaupų.Kanalas teigia, kad V. Putino rezidencija Valdajuje yra žinoma kaip jo paties, jo giminaičių ir draugų asmeninio laisvalaikio vieta. Remiantis daugybe liudijimų, čia V. Putinas priima VIP svečius, į privačius vakarėlius atvyksta popmuzikos žvaigždės.Kaip anksčiau leidiniui „Projekt“ pasakojo du V. Putino pažįstami, prezidentas labai dažnai atvyksta į Valdajų – jis „myli“ šią vietą.Remdamasis fraze, kad priešlėktuvinės gynybos kompleksai atsirado „prieš kelias savaites“, opozicinis kanalas daro prielaidą, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Jaščerovo, Maskvos ir Maskvos srities teritorijoje atsirado po dronų atakų prieš Rusijos karinius aerodromus Rusijos gilumoje – pirmoji ataka prieš oro bazes netoli Riazanės ir Engelso mieste Saratovo srityje buvo surengta gruodžio 5 dieną.Praėjusios savaitės pradžioje pasirodė nuotraukų, kuriose matyti zenitinės raketinės sistemos S-400 Timiriazevo akademijos eksperimentiniuose laukuose netoli nacionalinio parko „Losinyj ostrov“ Maskvos pakraštyje.Paskui buvo nufotografuotos „žemė-oras“ raketų sistemos „Pancir-S1“ ant administracinių pastatų Maskvos centre – Teterinskio skersgatvyje ir ant Gynybos ministerijos pastato Frunzės krantinėje. Dar vėliau pasirodė pranešimas apie oro gynybos kompleksą netoli Zarečės kaimo Maskvos srities Odincovo miesto rajone, už dešimties kilometrų nuo V. Putino rezidencijos Novo-Ogariove.
Lenkija: Vokietijai gresia tarptautinė izoliacijaVokietijos laukia tarptautinė izoliacija, jeigu ji nepakeis pozicijos ir toliau blokuos vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimą Ukrainai.Kaip interviu per radiją sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, toks kompromisų nepripažįstantis elgesys ateityje atsisuks prieš pačią Vokietiją, juk jos pozicija prieštarauja tarptautinės teisės principams ir esminėms europietiškoms vertybėms.„Vokietija, nesutikusi nusiųsti tankų, atsiduria tam tikroje tarptautinėje izoliacijoje, jų [vokiečių] pozicija bus labai silpna, jeigu jie ir toliau užims tokią poziciją“, – teigė diplomatas.Jis pakomentavo ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškimą, jog šalies vyriausybė neva nėra prieš, kad Lenkija nusiųstų į Ukrainą tankus, kurie Varšuvoje laikomi atsargai. A. Mularczykas pabrėžė anksčiau negirdėjęs tokių Berlyno pasiūlymų, jam tai – naujiena.Vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad JAV labai nepatiko Berlyno dvejonės dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo: manyta, kad praėjusį penktadienį Ramšteine vykusiame sąjungininkų susitikime visgi bus priimtas sprendimas.„Baltieji rūmai komunikavo su kanclerio kabinetu neįprastai aštriu tonu – Vašingtoną akivaizdžiai suerzino tai, kad federalinė vyriausybė susiejo „Leopard“ [tankų] tiekimą Ukrainai su išankstinėmis sąlygomis“, – rašoma leidinyje.„Suddeutsche Zeitung“ duomenimis, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas kalbėdamas telefonu su Vokietijos kanclerio patarėju Jensu Plotneriu griežtai įvertino Berlyno elgesį, o kiek anksčiau, Ramštaino susitikime, JAV ir Vokietijos delegacijų susitikime jautėsi įtampa.
Latvijos prezidentas paragino Vokietiją siųsti tankus į Ukrainą Latvijos prezidentas Egilis Levitas pirmadienį interviu Vokietijos radijui paragino kanclerį Olafą Scholzą pritarti itin trokštamų Vokietijos tankų „Leopard 2“ tiekimui Ukrainai.„Turi būti padaryta viskas, kas būtina, kad Ukraina galėtų apsiginti“, – sakė E. Levitas visuomeniniam transliuotojui „Deutschlandfunk“. Tai būtina visos Europos saugumui, sakė jis, pridurdamas, kad toks yra „beveik vieningas Europos požiūris“.„Jei viena šalis nebendradarbiauja, tai, žinoma, yra problema“, – sakė E. Levitas. Jis sakė negalįs suprasti, kodėl O. Scholzą taip jaudina Vokietijoje paplitusios abejonės dėl tankų perdavimo. Ukraina patiria didelį spaudimą ir jai neturėtų būti atsisakyta perduoti tankų, sakė Latvijos prezidentas.Nors prezidento E. Levito vaidmuo yra daugiausia formalus, vis dėl to jis yra ir Latvijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Lenkija oficialiai kreipsis į Vokietiją dėl „Leopard“ tankų tiekimo Ukrainai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo Ukrainai perduoti vokiškų kovinių tankų „Leopard“.„Kreipsimės dėl tokio patvirtinimo, tačiau tai yra antraeilis klausimas“, – tikino M. Morawieckis.Politikas pridūrė, kad net jei Vokietija neduotų leidimo, Lenkija vis vien formuotų koaliciją, kuri padėtų aprūpinti Kyjivą atitinkama ginkluote. „Jei vokiečiai nebus šios koalicijos dalis, mes vis vien perkelsime savo tankus į Ukrainą“, – pareiškė M. Morawieckis.
Borrellis viliasi, kad ES pavyks susitarti dėl dar vieno paramos paketo Ukrainai Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis pareiškė viltį, kad pirmadienį per ES Užsienio reikalų tarybą Briuselyje bloko šalims pavyks susitarti dėl dar vieno paramos paketo Rusijos užpultai Ukrainai, praneša CNN.„Tikiuosi, kad bus pasiektas politinis susitarimas“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė J. Borrellis. Tačiau diplomatas pridūrė, kad oficialių sprendimų šiuo klausimu kol kas dar nebus.Turimomis žiniomis, nauja parama Kyjivui būtų skiriama iš vadinamosios Europos taikos priemonės. Šis nuo 2021 m. liepos veikiantis fondas prieš Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą buvo naudojamas tarptautiniams partneriams gynybos srityje remti, įskaitant infrastruktūros, mokymų ir kai kurios technikos finansavimą. Tačiau prasidėjus Maskvos puolimui jo lėšos pirmą kartą buvo pasitelktos letalinei ginkluotei pirkti.
Britų žvalgyba: tvirtinasi įtarimai dėl GerasimovoRusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, paskirtas jungtinės pajėgų grupės Ukrainoje vadu, veikiausiai pradėjo nuo to, jog pabandė įvesti griežtesnę discipliną, 334-ąją karo dieną teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdienėje žvalgybos ataskaitoje.Nuo tada, kai jis pradėjo vadovauti Rusijos operacijai Ukrainoje, karininkai bandė uždrausti nestandartines karines uniformas, keliones civiliniais automobiliais, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir „nestandartinius kirpimus“. Šiuo atveju kalbama apie tai, ar galima fronte nešioti barzdas, apie kurias pastarosiomis dienomis daug diskutuoja Rusijos žiniasklaida (draudimu piktinosi ir Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas).Britų karinės žvalgybos duomenimis, šios priemonės buvo sutiktos skeptiškai, o daugiausiai pašaipų sukėlė nurodymai, kaip kareiviai turėtų skustis. Privačios karinės bendrovės „Vagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad „karas yra aktyvių ir drąsių, o ne glotniai nusiskutusių ir saugyklose telefonus laikančių žmonių metas“.  Rusijos pajėgos toliau lieka aklavietėje, patiria didelių nuostolių, ir tai, kad generolas Gerasimovas skiria dėmesio nereikšmingiems normatyviniams aspektams, greičiausiai tik patvirtina Rusijos skeptikų įtarimus dėl jo gebėjimų pakeisti padėtį fronte, teigiama britų žvalgybos suvestinėje. Jis, kaip ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, vis dažniau vadinamas atitrūkusiu nuo realybės, nes daugiausia dėmesio skiria išoriniam vaizdui, o ne reikalo esmei. 
Reznikovas: kitas Ramšteino formato susitikimas įvyks vasarį Devintasis Ramšteino formato susitikimas įvyks jau kitą mėnesį. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Grįžau namo po aštuntojo Ramšteino susitikimo. Su kiekvienu susitikimu stebiu augantį mūsų partnerių pasitikėjimą Ukraina. Visa tai yra sunkaus mūsų karių ir atstovų darbo vaisius. Daugiau pasitikėjimo – daugiau ginklų. Tam, kad galėtume apsaugoti savo žemes, jūrą... ir padanges! Devintasis Ramšteino susitikimas įvyks vasarį“, – tviteryje parašė O. Reznikovas.„Ukrinform“ primena, kad penktadienį įvykęs aštuntasis Ramšteino formato susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 50 šalių gynybos pareigūnai, baigėsi be konkretaus susitarimo dėl vokiškų kovinių tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai. Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino, kad jo šalis atitinkamą sprendimą priims netolimoje ateityje.
Vaizdo įrašas: besislepiantiems okupantams – ukrainiečių smūgishttps://www.delfi.lt/video/uzsienis/ukrainos-ginkluotosios-pajegos-netoli-bachmuto-sunaikino-kareivines-su-rusu-kariais-jose.d?id=92335525
Estija Ukrainai perdavė visas savo haubicas: kitos šalys nebeturi pasiteisinimųEstija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms visas savo 155 mm haubicas. Ukraina taip pat gaus artilerijos sviedinių ir granatsvaidžių su amunicija.Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Estijos vyriausybė priėmė sprendimą apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą.Numatytame pagalbos pakete – keliasdešimt 155 mm haubicų FH-70 ir 122 mm haubicų D-30.„Atiduodame visas savo 155 mm haubicas Ukrainai ir norime tokiu būdu sukurti precedentą, kad kitos šalys neturėtų pasiteisinimų, kodėl negali perduoti Ukrainai reikiamų ginklų karui laimėti“, – teigė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimo Kuuskas.
Kandidatas į Čekijos prezidentus: Baltijos šalims ginti karių nesiųsčiauKandidatas į Čekijos prezidentus Andrejus Babišas pareiškė, kad nesiųstų čekų karių ginti Lenkijos ir Baltijos šalių, jeigu jas užpultų Rusija.Apie tai sekmadienį savo tviterio paskyroje pranešė radijo „Svoboda“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas.„Buvęs Čekijos ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus A. Babišas ką tik pareiškė – jei taps prezidentu, nesiųs karių į Lenkiją, Estiją, Lietuvą ir Latviją, jeigu jas užpultų Rusija“, – teigė R. Jozwiakas.Į žurnalisto žodžius, kad siųsti karius – NATO šalių pareiga, A. Babišas atsakė: „Aš noriu taikos.“Čekijoje opozicinė buvusio premjero A. Babišo partija ANO laimėjo daugumoje didžiųjų šalies miestų rinkimus į savivaldybes.A. Babišo (kuriam iškeltos kelios baudžiamosios bylos) vadovaujama vyriausybė atsistatydino pernai lapkritį. Ateinantį savaitgalį Čekijoje vyks prezidento rinkimai.Dabartinis šalies prezidentas Milošas Zemanas neturi teisės dalyvauti rinkimuose, nes išbuvo prezidentu dvi kadencijas.
Ukrainoje sužalota rusų propagandistėRusijos „karo korespondentė“ Anastasija Jelsukova pateko į apšaudymą Soledare. Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, į Soledarą A. Jelsukova atvyko su dar keliais rusų propagandistais, dirbančiais „Pirmajame kanale“. A. Jelsukova pateko į apšaudymą ir, kaip pranešama, patyrė sužalojimų į kelį ir į šlaunį.Dabar, anot propagandinių kanalų, A. Jelsukova gydoma Luhanske.Kiek vėliau pati propagandistė nurodė, kad tada, kai prasidėjo apšaudymas, buvo geležinkelio stotyje „Sol“. Kelį, esą, jai sužalojo atskriejusio sviedinio skeveldra, o pirmąją pagalbą suteikė samdinių grupuotės „Vagner“ personalas.Pasak A. Jelsukovą prižiūrinčio gydytojo, skeveldros sukelti sužalojimai – šlaunikaulio lūžis ir įskilimai.vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip propagandistė patenka į apšaudymą, aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose.Remiantis Rusijos žiniasklaidos kanalais išplatinta informacija, Rusijos įsiveržimą į Ukrainą A. Jelsukova pradėjo komentuoti beveik nuo pat invazijos pradžios. Pati ji yra kilusi iš 2014-aisiais okupuoto Luhansko. Anksčiau A. Jelsukova yra rinkusi medžiagą apie vadinamąjį „referendumą“, apie užgrobtų teritorijų prijungimą prie Rusijos Federacijos, taip pat apie tai, kaip neva gerėja gyvenimas rusų pajėgų sugriautuose miestuose.https://twitter.com/OleksandrKolym/status/1616796064085852169
Blėsta Prigožino žvaigždė – jis nuvylė Putiną„Vagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino žvaigždės spindesys, pastaruosius mėnesius vis ryškėjęs, pradėjo blėsti, nes jam nepavyko įvykdyti duoto pažado savo pajėgomis užimti Bachmutą, skelbia Karo studijų institutas (ISW). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido pasireikšti J. Prigožinui ir, kaip kalbama, jo sąjungininkui generolui Sergejui Surovikinui greičiausiai tam, kad galėtų tęsti karinius veiksmus ir bandyti palaužti Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų valią, reguliariajai Rusijos kariuomenei patyrus didžiulių nuostolių. Rusijos gynybos ministerija su Sergejumi Šoigu priešakyje ir Generalinis štabas, kuriam vadovauja generolas Valerijus Gerasimovas, sutelkė dėmesį į rezervistų ir šauktinių mobilizavimą bei Rusijos kariuomenės pajėgumų gerinimą, tačiau nedėjo daug vilčių, kad rudenį ir žiemos pradžioje pavyks pasiekti reikšmingų rezultatų.Panašu, kad V. Putinas nusprendė J. Prigožinui suteikti progą parodyti, ką jis gali padaryti turėdamas mobilizuotų kalinių, o S. Surovikinas, savo ruožtu, surengė žiaurią oro ir raketų kampaniją, nutaikytą į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Abi strategijos nepasiteisino: J. Prigožinas neužėmė Bachmuto, o S. Surovikino raketų smūgiai tik sukėlė daug kančių Ukrainos civiliams, be to, buvo išeikvota didžioji dalis turėtų tiksliųjų raketų. Regis, J. Prigožinui iš tikrųjų atrodė, kad jo žvaigždė kyla ir kad jis gali tapti viršesnis už V. Gerasimovą ir netgi už S. Šoigu, kalbant apie Rusijos karinius reikalus. Dabar atrodo, kad šios viltys tebuvo iliuzija.V. Putinas, pasak ISW analitikų, dabar gręžiasi nuo J. Prigožino.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 121 480 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 121 480 karių (+720 per pastarąsias 24 val.), pirmadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki 2023 m. sausio 23-iosios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 150 (+5) tankų, 6 276 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 146 (+2) artilerijos sistemų, 447 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 220 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 4 936 (+4) automobilių ir degalų cisternų, 18 (+1) laivų, 1 894 (+2) dronų, 193 specialiosios technikos vienetų ir 749 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Norvegijos kariuomenė: Ukrainoje iki šiol žuvo ar sužeista apie 180 tūkst. Rusijos kariųNorvegijos kariuomenės skaičiavimu, per dabartinį plataus masto karą Ukrainoje iki šiol žuvo ar sužeista apie 180 tūkst. Rusijos karių.„Rusijos nuostoliai artėja prie maždaug 180 tūkst. žuvusių ar sužeistų karių“, – sekmadienį interviu televizijos stočiai TV2 pareiškė kariuomenės vadas generolas Eirikas Kristoffersenas. Tuo metu analogiški Ukrainos nuostoliai, pasak jo, galimai viršija 100 tūkst. karių. „Negana to, Ukraina šiame siaubingame kare dar neteko apie 30 tūkst. civilių“, – pridūrė E. Kristoffersenas.Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Norvegijos kariuomenės vadas interviu nepatikslino, kaip jie buvo apskaičiuoti.Maskva ir Kyjivas jau kurį laiką neatnaujina informacijos apie savo žmogiškuosius nuostolius šiame kare.Tačiau E. Kristoffersenas pabrėžė, kad nepaisant didelių praradimų, „Rusija pajėgia ilgai tęsti šį karą“. Anot jo, labiausiai nerimą kelia tai, ar Ukraina ir toliau sugebės efektyviai priešintis Rusijos karinėms oro pajėgoms, kurias pastaruoju metu sėkmingai atakuoja priešlėktuvinė gynyba.Norvegijos kariuomenės vadas kartu paragino Vakarus sparčiai perduoti Kyjivui kovinių tankų, kurių tiekimą daugiausiai blokuoja Vokietija. „Jei jie žiemą inicijuos puolimą, jiems (ukrainiečiams) jų reikia greitai“, – kalbėjo generolas.Penktadienį Berlynas, nepaisydamas didelio spaudimo, nepriėmė aiškaus sprendimo dėl galimybės Kyjivui perduoti tankų „Leopard“. Šių tankų, be kita ko, turi ir Norvegija, tačiau jų tiekimui būtinas gamintojos Vokietijos pritarimas.
Didelė JK parlamento narių grupė ragina Vokietiją leisti ukrainiečiams naudoti vokiškus tankusDešimčių svarbiausių Jungtinės Karalystės žemųjų parlamento rūmų komitetų vadovai paprašė Vokietijos gynybos ministro leisti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos naudojant Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“.Įstatymų leidėjai įsikišo po to, kai penktadienį Vokietijoje vykusi Ramšteino konferencija baigėsi be Vakarų sąjungininkių įsipareigojimo nusiųsti Ukrainai daugiau kovinių tankų, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio raginimo paspartinti karinės paramos teikimą.Grupę, kurią sudaro 24 pagrindinių Bendruomenių rūmų komitetų pirmininkai ir dešimtys eilinių parlamento narių, koordinavo leiboristas Chrisas Bryantas, ketinant susisiekti su federaliniu gynybos ministru Borisu Pistoriumi „šiuo itin skubiu momentu“.„Žinome, kad Vokietija deda daug pastangų remdama Ukrainą, ypač per pastaruosius dvylika mėnesių. Suprantame istorines priežastis, dėl kurių nenorima suteikti vokiškų ir Vokietijoje pagamintų tankų, – rašoma laiške, kurio kopiją gavo „The Sun“. – Vis dėlto šiuo itin skubiu metu norėtume jus paraginti persvarstyti savo poziciją ir leisti, kad artimiausiomis dienomis Ukrainai būtų pateikti Vokietijai priklausantys ir Vokietijoje pagaminti tankai „Leopard 2“.Tai įvyko po to, kai JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly BBC laidai pareiškė, kad nenorėtų „nieko nenorėtų labiau“, kaip tik matyti ukrainiečius apginkluotus Vokietijoje pagamintais tankais. Tačiau jis tiesiogiai nekritikavo Berlyno, pabrėždamas, kad galiausiai „kiekviena suvereni NATO šalies vyriausybė turi nuspręsti, kaip geriausiai ji gali paremti ukrainiečius“.Kol kas iš NATO sąjungininkių tik JK sutiko siųsti tankus Ukrainai – 14 britų kariuomenės tankų „Challenger 2“.Tačiau jis pažymėjo, kad nieko labiau nenorėtų, kaip tik matyti ukrainiečius aprūpintus „tomis pačiomis moderniausiomis šarvuotosiomis mašinomis“.Taip pat sekmadienį Ukrainoje netikėtai apsilankė buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris sakė, kad jam „garbė“ būti ten ir parodyti solidarumą su karo nuniokota šalimi. Buvęs premjeras vyko ten V. Zelenskio kvietimu.
Zelenskis žada griežtą reakciją į galimą korupciją valstybės institucijoseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pažadėjo ateityje griežtai reaguoti į galimus korupcijos atvejus valstybės institucijose.„Visuomenei bus pateikta visa informacija, o valstybė imsis reikiamų galingų veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.Prezidentas pažymėjo, kad anksčiau šią savaitę Nacionalinio antikorupcijos biuro sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis jau buvo paleistas.Anot žiniasklaidos, jis kaltinamas paėmęs 400 tūkst. eurų kyšį, kai buvo perkami elektros generatoriai.V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat užsiminė apie pasirodžiusius pranešimus, kuriuose Gynybos ministerija kaltinama sudariusi sutartį dėl maisto produktų įsigijimo kelis kartus didesnėmis nei įprastinės kainomis. Oficialiais duomenimis, šiuo klausimu numatytas gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo kreipimasis į parlamentą Kyjive.Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad esą jau buvo parengti „atitinkami sprendimai“. „Dar nenoriu jų skelbti, bet viskas bus teisinga, – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu aiškiai pabrėžti: daugiau nebebus taip, kaip buvo praeityje.“
Puolimas iš Baltarusijos: ISW įvertino Rusijos puolimo tikimybę ir nuramino ukrainiečiusKaro tyrimų institutas (ISW) įvertino Baltarusijos puolimo galimybes. Analitikai analizavo Rusijos ir Baltarusijos karinę veiklą.„Pavojingiausia ISW prognozė dėl galimo didelio Rusijos puolimo į Šiaurės Ukrainą iš Baltarusijos atrodo vis mažiau tikėtina. ISW šiuo metu Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iš Baltarusijos riziką vertina kaip labai mažą“, – teigiama naujoje ekspertų ataskaitoje.Kaip pažymėjo analitikai, per pastarąją parą stebėti kariniai veiksmai Baltarusijoje rodo, kad Baltarusijoje neįvyko nieko reikšmingo, apie ką būtų galima pranešti. Ukrainiečiai buvo nuraminti, nes ekspertams atrodo, kad išpuolis iš Baltarusijos yra mažai tikėtinas.
Zelenskis: naujas Rusijos puolimas gali būti bet kuria kryptimi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujas Rusijos Federacijos puolimas gali vykti bet kuria kryptimi.Tai jis sakė duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui. Jis pažymėjo, kad šiuo metu tarp Ukrainos ir Rusijos pasaulėžiūros yra didelė praraja, nes Putinas galvoja, kur pulti, o ukrainiečiai – kur gintis.  „Putinas siunčia šimtus tūkstančių žmonių mirti kare. Nepažįstamieji. Jo vaikai nekovoja, jo vaikai nemiršta, jo vaikai nekenčia. Kur jo vaikai ir anūkai? Jie nekariauja, nemoka šaudyti, tad gal jie yra Donbase? Ar jie remia, kaip jis sako, vargšus žmones, kurie nukenčia? O gal jie yra okupuotose Ukrainos teritorijose, Kryme, ir budi sargyboje? Manau, kad ne. Su jumis jų nerasime. Ir po karo, ir vėliau. Šie žmonės gyvens. Šio karo kaina – kitų žmonių, o ne Rusijos prezidento aukos“, – sakė V. Zelenskis.Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas ir toliau kelia tikslus fronte, nors kasdien žūsta daug žmonių.„Puolimas gali prasidėti iš bet kurios pusės. Puolimas gali vykti pietuose arba rytuose. Jis taip pat užsibrėžė tikslą pasiekti Donecko ir Luhansko sričių priėmimo ribas. Dėl šių nuolatinių užduočių kasdien miršta šimtai, tūkstančiai žmonių, o jis vis dar kelia šias užduotis“, – pridūrė V. Zelenskis.
Zelenskis papasakojo, kokios ginkluotės dabar reikia UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kokių ginklų šiuo metu reikia šaliai.Interviu Vokietijos televizijos kanalui prezidentas sakė, kad ukrainiečių ir rusų motyvacija mūšio lauke yra visiškai skirtinga. Pasak jo, rusų okupantai nesupranta, kodėl jie čia atvyko, o ukrainiečių kariai gina savo namus, net žinodami, kad gali žūti. „Ukrainai reikia apsaugos mūšio lauke. Svarbi artilerij, šarvuočiai –  (...) ... Tankai – tai tokia įranga, kurios mums tikrai trūksta, nėra ko slėpti. Taip pat trūksta šaudmenų visiems minėtiems ginklams. Tai susiję su pajėgomis vietoje“, – sakė jis.
Zelenskis mano, kad Ukraina gali laimėti karą šiemetUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina gali laimėti karą su Rusija jau šiais metais, jei ukrainiečiai išliks vieningi, skelbia UNIAN. „Greitis (užbaigti karą. – red.) priklauso nuo kelių dalykų: nuo jėgų Ukrainos viduje ir jėgų iš išorės – partnerių pagalbos. Negalima leisti, kad procesai sulėtėtų nei iš išorės, nei iš vidaus, nes tai pratęstų karą“, – sakė jis per susitikimą su studentais Kyjivo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, pranešė prezidento interneto svetainė.V. Zelenskis taip pat atmetė teiginį, kad Ukrainos pergalė nėra būtina arba kad dalinė pergalė yra priimtina.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė: mes netrukdysime Lenkijai siųsti tankų į Ukrainą Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlynas netrukdys, jei Lenkija nuspręs nusiųsti į Ukrainą tankus „Leopard“. Šią žinią skelbia „DW“. Vokietija netrukdytų, jei Lenkija išsiųstų savo Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, sekmadienį interviu Prancūzijos televizijai LCI sakė A. Baerbock. Paklausta, kas nutiktų, jei Lenkija pasiųstų savo tankus „Leopard 2“ be Vokietijos sutikimo, ministrė sakė, kad šiuo metu šis klausimas nebuvo užduotas, bet paklausus, atsakymas būtų, kad trukdoma nebus. „Žinome, kokie svarbūs yra šie tankai, todėl dabar apie tai diskutuojame su savo partneriais. Turime užtikrinti, kad būtų išgelbėtos žmonių gyvybės ir išlaisvinta Ukrainos teritorija“, – pridūrė Vokietijos užsienio reikalų ministrė. Anksčiau sekmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą patvirtino, kad Berlynas ir Paryžius palaikys Ukrainą kovojant su Rusijos okupacija ir neleis Europai grįžti prie „neapykantos ir nacionalinių varžytuvių“. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai visą jos reikalingą paramą tol, kol reikės. Kartu, kaip europiečiai, ginti mūsų Europos taikos projektą“, – sakė jis, lankydamasis Paryžiuje ir švęsdamas Vokietija ir Prancūzija 60 metų draugystė sukaktį. Lenkijos vyriausybės vadovas M. Morawieckis sausio 22 dienos interviu žiniasklaidai teigė nesuprantantis, kas dar turi įvykti, kad Berlynas „atmerktų akis ir pradėtų veikti pagal Vokietijos potencialą“. Anot jo, Lenkija pasirengusi sudaryti koaliciją su šalimis, pasirengusiomis aprūpinti Ukrainą tankais „Leopard 2“ nedalyvaujant Vokietijai, jei M. Scholzo vyriausybė nesutiks perduoti šios ginkluotės. M. Morawieckis kritikavo Vokietijos elgesį Ramšteino 8 susitikime, kuris, jo nuomone, buvo nepriimtinas. Jis pažymėjo, kad Vokietija neturėtų surišti rankų kitiems sąjungininkams, jei pati to nenori daryti.
Macronas neatmeta galimybės, kad Ukrainai bus tiekiami koviniai tankai „Leclerc“Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės, kad Ukrainai bus tiekiami prancūzų gamybos pagrindiniai koviniai tankai „Leclerc“.„Kai dėl tankų „Leclerc“, tai neatmetama nė viena galimybė“, – pareiškė E. Macronas sekmadienį Paryžiuje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Tačiau jis pažymėjo, kad tankų „Leclerc“ siuntimas Ukrainai turėtų atitikti tris kriterijus - neeskaluoti konflikto, nesusilpninti pačios Prancūzijos gynybos pajėgumų ir būti realistiška bei veiksminga parama Ukrainai.Prezidentas teigė, kad šis klausimas artimiausiomis dienomis ir savaitėmis bus aptartas su sąjungininkėmis, tokiomis kaip Vokietija.Iki šiol Ukrainai nebuvo pristatyta jokių Vakaruose pagamintų pagrindinių kovinių tankų, kad ji galėtų gintis nuo agresorės Rusijos. Tačiau Didžioji Britanija pažadėjo Kyjivui 14 tankų „Challenger“.O. Scholzas vis dar neapsisprendžia, ar atverti kelią vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimui į Ukrainą. Per spaudos konferenciją Paryžiuje VFR kancleris neatsakė į klausimą, ar JAV tankų „Abrams“ tiekimas paskatintų jį žengti šį žingsnį.
Vokietijos žalieji ragina kuo greičiau perduoti Ukrainai tankųVokietijos valdančioje koalicijoje stiprėja ginčas dėl tankų Ukrainai. Laisvoji demokratų partija (FDP) ir Žalieji kritikuoja kanclerio Olafo Scholzo delsimą, o Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) skundžiasi „skaudžiais asmeniškais“ išpuoliais, rašo sekmadienį „Spiegel“.Pasak leidinio, Žaliųjų parlamentinės grupės pirmininko pavaduotoja Agnieszka Brugger pranešė, kad jų partija paragino O. Scholzą kuo greičiau perduoti Ukrainai tankų „Leopard“.„Dabar turime skubiai priimti sprendimą dėl kovinių tankų tiekimo, ir jis turi būti priimtas kartu su mūsų partneriais Europoje“, - sakė ji.Anot A. Brugger, Vokietijos dvejonės yra naudingos „karo nusikaltėliui Putinui, kuris tuo metu rengia naują, siaubingą  niekuo nekaltos ukrainiečių tautos puolimą“.Kaip pažymi portalas „rbc.ua“, Vokietijos gynybos ministerija pasirengusi perduoti Ukrainai 19 senų tankų „Leopard 2“, kurie iki šiol buvo naudojami per pratybas priešui imituoti.
Žiniasklaida: Marokas perdavė Ukrainai tankųMarokas perdavė Ukrainai nežinomą skaičių tankų T-72B, kurie buvo modernizuojami Čekijoje. Tai pranešė leidinys „Menadefense“, kurio specializacija – Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų karinė tematika.Pasak leidinio, prieš savaitę Čekija nusiuntė Ukrainai apie 20 tankų T-72. Kai kurie iš jų buvo užfiksuoti nuotraukose, kai šalies ministras pirmininkas Petras Fiala pasirašinėjo ant tankų.Į nuotraukas pakliuvo ir Maroko tankai, nudažyti būdinga smėlio spalva. Leidinys nepatikslina, kiek karalystės tankų jau modernizuota ir perduota Ukrainai.Yra žinoma, kad Maroko ginkluotosios pajėgos turėjo apie 300 kelių modifikacijų tankų T-72. Jie buvo pirkti iš Baltarusijos dviem partijomis 1999 ir 2000 metais.Žurnalistų duomenimis, Marokas sutiko perduoti šias mašinas Ukrainai per Ramšteino susitikimą 2022 metų balandžio pabaigoje. Tada JAV pažadėjo atlyginti nuostolius toms šalims, kurios sutiks padėti Ukrainai ginklais. Leidinys daro prielaidą, kad Marokas mainais gali gauti amerikietiškų tankų „Abrams“.
Išvardijo strategines kryptisRusijos pajėgos daugiausia sutelktos į Bachmuto puolimą ir nesėkmingai bando pulti Zaporižios, Avdejivkos ir Limano kryptimis, tai skelbia UNIAN.Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pažymima, kad rusų okupantai ginasi Kupjansko, Novopavlovsko ir Chersono kryptimis.Tuo pat metu situacija, kaip skelbiama, Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis iš esmės nepasikeitė.
Ukraina: okupuotame Mariupolyje ant rusų kareivinių sienos atsirado užrašas „Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“Rusams laikinai okupuotame Donecko srities Mariupolio mieste buvo priminta, kad ukrainiečių kariai yra netoli. Ant okupantų kareivinių sienos kažkas užrašė „Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, praneša UNIAN.Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, užrašas atsirado Kalmiuso rajone.  „Kalmiuso rajonas. Rusų kareivinių siena. Mariupoliečiai priminė, ko iš tikrųjų laukia ir kuo tiki Ukrainos Mariupolis“, – parašė P. Andriuščenka.Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas, jame sutrikdytas normalus elektros, vandens ir dujų tiekimas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.
Ukraina: rusai iš artilerijos pabūklų apšaudė Charkivo sritį, žuvo moterisSekmadienį okupantų rusų artilerijos ugnis Charkivo srityje pražudė žmogų, dar vienas civilis buvo sužeistas.Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.„Šiandien apie 14 val. 30 min. Zoločivo rajono Petrivkos kaime per artilerijos apšaudymą žuvo 67 metų amžiaus moteris. Sviediniai pataikė į ūkinius pastatus ir gyvenamąjį namą. Be to, po 15 val. priešas iš tankų apšaudė kapines Gurjiv Kazačoko kaime. Nukentėjo kapai“, - sakoma pranešime.Okupantai rusai sekmadienį taip pat apšaudė Vovčansko miestą.„Užfiksuoti pataikymai į penkiaaukštį daugiabutį ir privatų namą iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos. 49 metų vyras sužeistas“, - pranešė Ckarkivo srities karinės administracijos viršininkas. Pareigūno žiniomis, sužeistasis nugabentas į ligoninę, jo būklė – vidutinio sunkumo.Kaip jau ne kartą buvo pranešta, Charkivo regiono miestai ir gyvenvietės dažnai tampa rusų artilerijos taikiniais.
Austrijos URM: Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra nepriimtiniGrasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra pavojingi ir nepriimtini moralės požiūriu, jie pažeidžia tarptautinę teisę.Kaip praneša „Ukrinform“, tai sakoma Austrijos URM tinklalapyje paskelbtame žinybos vadovo Alexanderio  Schallenbergo pareiškime, skirtame Branduolinio ginklo uždraudimo sutarties įsigaliojimo antrosioms metinėms.„Grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra labai pavojingi. Jie ne tik visiškai nepriimtini morališkai, bet ir mažina stabdymo slenkstį kitiems ir akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę. Branduoliniam nusiginklavimui nėra alternatyvos, nes kol egzistuoja ši baisi ginkluotė, ji kelia grėsmę mums visiems. Mes turime ją sunaikinti, kol ji nesunaikino mūsų“, - pareiškė ministras.Šiame kontekste Austrijos diplomatijos vadovas priminė Rusijos grasinimus griebtis branduolinio ginklo grobikiškame jos kare prieš Ukrainą.„Branduolinio konflikto ar avarijos rizika išlieka didelė: Rusija grasina panaudoti branduolinį ginklą savo agresyviame kare prieš Ukrainą. Branduolinė retorika stiprėja ir Korėjos pusiasalyje, didėja įtampa Pietų Kinijos jūroje ir Pietų Azijoje“, - pažymima dokumente.Pasak A. Schallenbergo, branduolinio eskalavimo  – tyčinio ar atsitiktinio – pavojus „dabar yra didesnis nei bet kada anksčiau“. „Pats laikas kartą ir visiems laikams išsklaidyti pavojingą mitą, kad branduolinė ginkluotė užtikrina saugumą. Ji kelia pavojų mums visiems ir nežino ribų“, - pabrėžė jis.
JAV ekspertė: Berlynas ir Vašingtonas vis dar pernelyg bijo RusijosVokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti.Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“.Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė.Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje.Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas.Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu,„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug  – nuo Vašingtono.Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
Rusija praneša apie pažangą Zaporižios srityjeGynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, Rusija antra dieną iš eilės pasiekė pažangos mūšiuose Ukrainos Zaporižios srityje. Rusų pajėgoms esą per puolamąsias operacijas pavyko pagerinti savo pozicijas, praneša agentūra „Reuters“.Ministerijos teigimu, priešiškoje pusėje būta nuostolių. Be to, sunaikinta karinės technikos, įskaitant haubicas ir dvi JAV pagamintas HIMARS raketas.Ukraina šeštadienį pareiškė, kad Rusijos informacija apie pažangą Zaporižioje yra perdėta.
Borisas Johnsonas Kyjive susitiko su prezidentu ZelenskiuBBC korespondentas Ukrainoje Jamesas Waterhouse'as tviteryje paskelbė buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, kuris, kaip jau buvo pranešta, grįžo į Ukrainą, ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo vaizdo įrašą.https://twitter.com/JamWaterhouse/status/1617145319241687041?ref_src=twsrc%5EtfwVaizdo įraše matyti, kad V. Zelenskis išėjo susitikti su B. Johnsonu į gatvę. B. Džonsonas emocingai sušunka: „Nereikėjo taip jaudintis, mano Dieve, tai per didelė garbė, jūs man suteikiate per daug garbės, pone Prezidente!“Didžiosios Britanijos ambasada Kyjive B. Johnsono vizitą vadina neoficialiu, ir tai suprantama, nes B. Johnsonas neužima jokių oficialių pareigų, išskyrus vakarinių Londono pakraščių) deputato pareigas.
Italija skelbia Ukrainai perduosianti oro gynybos sistemą „Samp/T“Italija ir Prancūzija, pasak Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajanio, perduos Ukrainai oro gynybos sistemą „Samp/T“.„Bendradarbiaudami su Prancūzija, finalizuojame „Samp/T“ perdavimą“, – sakė ministras laikraščiui „Corriere della Sera“. Jis kol kas sistemos perdavimo termino nenurodė.Kyjijas pastaruoju metu vis kartojo prašymus Italijai ir Vakarams skirti modernių oro gynybos sistemų kovai su rusų pajėgų atakomis iš oro.„Samp/T“ yra Prancūzijos ir Italijos kartu kurta oro gynybos sistema. Ji gali būti lanksčiai panaudojama ir yra efektyvi ginantis nuo lėktuvų ir raketų. ­
Lenkija pasirengusi sukurti koaliciją, kad tankai „Leopard 2“ būtų perduoti Ukrainai be VokietijosLenkijos vyriausybės vadovas nesupranta, kas dar turi įvykti, kad Berlynas „atmerktų akis ir pradėtų veikti pagal Vokietijos potencialą“.Lenkija leidžia sudaryti koaliciją su šalimis, pasirengusiomis aprūpinti Ukrainą tankais „Leopard 2“ nedalyvaujant Vokietijai, jei M. Scholzo vyriausybė nesutiks perduoti šios ginkluotės. Apie tai premjeras Mateuszas Morawieckis papasakojo sausio 22 d. interviu žurnalistams, cituoja „European Pravda“ .
Žiniasklaida: Borisas Johnsonas lankosi neskelbto vizito Bučoje ir Borodiankoje Ukrainos žiniasklaida ir telegramų kanalai rašo, kad į Bučą atvyko buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Oficialaus patvirtinimo apie tai nėra. Anksčiau apie jo vizitą nebuvo skelbta, teigia „Meduza“. Apie buvusio premjero vizitą Ukrainoje vėliau pranešė ir BBC Rusijos tarnyba. Jis buvo pastebėtas nuo karo smarkiai nukentėjusiuose Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Borodiankoje; „Reuters' paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad B. Johnsoną Borodiankoje lydėjo Kyjivo srities vadovas O. Kuleba. B. Johnsonas 2019-2022 m. ėjo Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareigas. Nuo karo pradžios šalis tapo viena iš lyderių, remiančių Ukrainą. Pats B. Johnsonas po invazijos pradžios tris kartus lankėsi Kyjive.
Rusų pajėgos iki šiol Ukrainoje nužudė 459 vaikusRusijos pajėgos, oficialiais duomenimis, nuo invazijos į Ukrainą pradžios nužudė 459 vaikus. Dar 914 vaikų buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.Šie duomenys esą nėra galutiniai.
Rusų pajėgos pusšimtį kartų apšaudė Chersono sritį, sužeisti trys žmonėsRusijos pajėgos praėjusią parą 49 kartus iš artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo sistemų, minosvaidžių ir tankų apšaudė Chersono sritį. Nukentėjo trys žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Chersono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.Jo duomenimis, Chersono miestas buvo apšaudytas 13 kartų. Priešas esą atakavo miesto gyvenamuosius rajonus.Taip pat pranešama, kad naktį į sekmadienį rusai triskart apšaudė Nikopolį. “Teroras Nikopolio regione nesiliauja. Rusai naktį tris kartus iš sunkiosios artilerijos apšaudė rajoną“, – „Telegram“ kanale teigė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valetinas Rezničenka.Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laivynas papasakojo apie Rusijos nuostoliusSausio 21 d. jūrų pėstininkai per dieną sunaikino Rusijos kariuomenės haubicą, minosvaidį ir aštuonis kariuomenės karius, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadovybės spaudos centras. „Per pastarąją parą jūrų pėstininkai nukovė tris okupantus“, - sakoma pranešime.Be to, artilerijos kariniai daliniai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno vadavietės jūrų pėstininkų korpuso daliniai atakavo rusų karius, sunaikino haubicą, minosvaidį, sunkvežimį ir penkis rusų karius.Sausio 21 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas pranešė, kad 20 d. jūrų pėstininkai pašalino 11 priešininkų ir du priešo ginklus.
Sausio 21 d. Rusijai apšaudant Ukrainos teritoriją buvo sužeista 10 žmonių. Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.
Feiginas kalba apie karo eigos pagreitinimą dėl Vakarų tiekiamos ginkluotės UkrainaiRusijos opozicionierius pakomentavo „Ramšteino-8“ rezultatus. Jo teigimu, ginkluotė, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos gaus iš šalių partnerių, priartina ją prie kontrpuolimo, tačiau to vis dar nepakanka, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Tokią nuomonę išsakė Rusijos žmogaus teisių aktyvistas ir opozicijos politikas Markas Feiginas, kartu pažymėdamas, kad Ukraina naujajame kariniame pakete gavo net daugiau, nei buvo galima tikėtis, praneša.„Įvykių eiga greitėja, ir mes turime į tai reaguoti. Jei toks paketas būtų suteiktas 2022 m. kovą, tai būtų labai galinga pagalba. Tačiau dabar yra 2023 m. sausis. Dabar poreikiai ir mastas yra visiškai kitokie“, - sakė jis. Įvykiai fronte klostosi labai greitai, rytoj šios pagalbos gali nepakakti. Mums reikia peržengti tam tikrą ribą, už kurios yra sunkiosios technikos tiekimas Ukrainai.“
Ukraina iš Jungtinės Karalystės gavo dar vieną sraigtasparnį „Sea King“, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo "Meduza". „Sea King“ iš Jungtinės Karalystės atvyko į savo naująją karalystę prie Juodosios jūros Ukrainoje! Tai galingas Ukrainos karinių jūrų pajėgų pastiprinimas. Mūsų bendradarbiavimas ir toliau stiprės“, - tviteryje parašė O. Reznikovas. https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1616858176481017856?ref_src=twsrc%5Etfw Ministras nenurodė, kiek sraigtasparnių :Sea King“ Ukraina jau gavo. Apie tai, kad Londonas Kyjivui perduos tris tokius sraigtasparnius, tapo žinoma 2022 m. lapkričio mėn. Tuo pat metu buvo pranešta apie pirmojo „Sea King“ pristatymą.
Suomija įšaldė Rusijos turto už 187 mln. eurųApie tai pranešė šalies Užsienio reikalų ministerijos sankcijų departamento vadovė Pia Saarivaara, praneša „Yle“.Pasak jo, kalbama apie nekilnojamąjį turtą, automobilius, jachtas, orlaivius ir kitą turtą. Kartu ministerijos atstovas neįvardijo pagal Europos sankcijas užblokuoto turto savininkų pavardžių.
Ukraina skelbia praėjusią parą nukovusi 600 rusų okupantųUkrainos duomenimis, Rusija iki šiol neteko 120 760 savo karių. Praėjusią parą nukauta 600 okupantų, sekmadienį pranešė Generalinis štabas.Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. JAV generalinio štabo vadas Markas Milley‘is penktadienį Ramšteine pareiškė manąs, kad Rusija jau prarado „gerokai daugiau nei 100 000“ kareivių. Karas Rusijai, anot jo, virsta „visiška katastrofa“. Didelių nuostolių, patiria ir Ukrainos pajėgos, pridūrė M. Milley‘is, tačiau skaičių nenurodė.
Zelenskis sveikina ukrainiečius su Vienybės diena: Ukraina stipri, nes vieningaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino ukrainiečius su Vienybės diena. „Šis istorinis įvykis naujoms ukrainiečių kartoms perdavė dvi išmintis. Jei kova nesustos, anksčiau ar vėliau bus atkurta vieninga ir nepriklausoma valstybė. Jei nebus pasiekta tikra vienybė, nepriklausomybė bus prarasta. Apie pirmąją išmintį žinojome visada. O vasario 24 d. įrodėme, kad išmokome ir antrąją. Mūsų Ukraina yra vieninga, nes yra stipri. Stipri, nes yra vieninga. Su vienybės diena, nenugalimi!“, - sakė prezidentas vaizdo pranešime.Kasmet sausio 22 d. Ukraina švenčia Vienybės dieną. Šią dieną 1919 m. buvo paskelbtas Ukrainos Liaudies Respublikos ir Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos susijungimo aktas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia netoli Bachmuto sunaikinusios  kareivines su rusų kariais joseNuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau nukovė 120 760 rusų karių, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.Gynybos pajėgos dalijasi vaizdo įrašu, kuriame matyti artilerijos smūgis į kareivines su rusų kariais Bachmuto kryptimi.Rusų kariai bandė pasislėpti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų akių dviejų aukštų pastate. Teigiama, kad Ukrainos kariškiai palaukė, kol rusai įžengs į kareivines, ir tik tada atidengė artilerijos ugnį. Liepsnos apėmė pirmąjį ir antrąjį aukštus.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija: Rusijai bus sunku padidinti kariuomenės dydį iki 1,5 mln. žmoniųDidžiosios Britanijos karinė žvalgyba savo „Twitter“ paskyroje aptaria sausio 17 d. Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu paskelbtus planus padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atkurti kai kurias sovietmečiu egzistavusias organizacines struktūras.S. Šoigu paskelbė planus 2023-2026 m. padidinti kariuomenės dydį iki pusantro milijono žmonių. Tai yra 11 proc. daugiau nei prieš kelis mėnesius paskelbtas personalo skaičiaus padidinimas (primename, kad tai yra suma, nuo kurios skaičiuojamas biudžetas, skirtas piniginėms išmokoms kariams, bet nebūtinai faktinis ginkluotųjų pajėgų skaičius ) iki 1,35 mln, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Šoigu taip pat paskelbė apie Maskvos ir Leningrado karinių apygardų atkūrimą, o tai, kaip pažymi britų kariškiai, reiškia „dalinį grįžimą prie sovietmečiu Vakarų Rusijoje veikusios pajėgų organizacijos“. Karelijoje, netoli sienos su Suomija, planuojama sukurti naują kariuomenės korpusą.„Šoigu planai signalizuoja, kad labai tikėtina, jog Rusijos vadovybė įvertins, kad padidėjusi nebranduolinė karinė grėsmė išliks daugelį metų po dabartinio karo su Ukraina. Tačiau tikėtina, kad Rusijai bus sunku sukomplektuoti ir apginkluoti šią planuojamą plėtrą“, - rašo Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba. Šiam skepticizmui pritaria daugelis nepriklausomų stebėtojų.
Rusija suintensyvino Ukrainos rytinių regionų apšaudymą už pagrindinės fronto linijos Donbaso pramoninėje zonoje, pranešė Zaporožės ir Sumų regionų pareigūnai, kuriuos cituoja „The Guardian“.Tuo tarpu aukštas pareigas užimantys JAV pareigūnai patarė Ukrainai nepradėti didelio puolimo prieš Rusijos pajėgas, kol nebus gautas naujausias JAV ginkluotės tiekimas ir nebus surengti mokymai, sakė aukštas Bideno administracijos pareigūnas.
Kitą savaitę Jungtinės Valstijos įves papildomas sankcijas Rusijos karinei grupuotei „Vagner“.Vašingtonui paskelbus apie naujas sankcijas, „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė trumpą laišką Baltiesiems rūmams, kuriame klausia, kokiu nusikaltimu kaltinama jo grupuotė.„Vagner“ planuoja išsiųsti Ukrainos karių, žuvusių per mūšius užgrobtame Soledaro mieste, kūnus į Ukrainai priklausančią teritoriją, pranešė su bendrovės įkūrėju J. Prigožinu susijusi interneto svetainė.
Vokietijos gynybos ministras pranešė apie kelionę į UkrainąMinistras Ukrainoje lankysis per ateinančias keturias savaites.Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie savo kelionę į Ukrainą, tai jis sakė interviu laikraščiui „Bild am Sonntag“.B. Pistorius buvo paklaustas, kur pirmiausia vyks eidamas naujas pareigas. Į tai ministras atsakė: Pistorius atsakė: „Be jokios abejonės, netrukus vyksiu į Ukrainą. Tai tikriausiai įvyks per artimiausias keturias savaites“.Jis patikslino, kad Berlynas veda „labai glaudų dialogą“ su tarptautiniais partneriais dėl „Leopard“ tankų tiekimo Ukrainai.
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas pagrasino „pasauline katastrofa“ dėl ginklų tiekimo UkrainaiValstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad puolamųjų ginklų tiekimas Ukrainai sukels pasaulinę katastrofą.„Jei Vašingtonas ir NATO šalys tieks ginklus, kuriais bus smogiama civiliams miestams ir bandoma užgrobti mūsų teritorijas, kaip jie grasina, tai sukels atsakomąsias priemones naudojant galingesnius ginklus“, - rašė jis savo "Telegram" kanale.Pasak Volodino, Vašingtono ir Briuselio sprendimai „veda pasaulį į baisų karą“ ir „visiškai skirtingas karines operacijas“.Jis taip pat užsiminė apie Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.„Argumentai, kad branduolinės valstybės anksčiau nenaudojo masinio naikinimo ginklų vietiniuose konfliktuose, yra nepagrįsti. Nes šios valstybės nesusidūrė su situacija, kai kilo grėsmė jų piliečių saugumui ir šalies teritoriniam vientisumui“, - rašė jis.2022 m. Rusija aneksavo Ukrainos Chersono, Zaporožės, Donecko ir Lugansko sritis. 2014 m. tas pats įvyko su Krymu. Tuo metu daugelis reiškė nuogąstavimus, kad, pripažinusi šias teritorijas savo nuosavybe, Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainos kontrpuolimo atveju. Nuo to laiko Ukraina susigrąžino didelę dalį Chersono srities, rašo „The Guardian“.Šią savaitę Vokietijoje įvyko dar vienas sąjungininkų susitikimas Ramšteino formatu, sukurtu po Rusijos invazijos į Ukrainą. Dar aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse buvo paskelbta apie didelį ginklų tiekimą Kyjivui. Visų pirma, naują 2,5 mlrd. dolerių vertės ginklų partiją iš JAV sudaro 90 šarvuočių „Stryker“, 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, šaudmenys raketų sistemoms HIMARS ir priešlėktuvinės gynybos sistemoms NASAMS, 8 priešlėktuvinės gynybos sistemos „Avenger“, 350 automobilių HMMWV ir t. t. d.
Ukraina patvirtino Rusijos bandymus vykdyti puolimą Zaporožės srityje Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusija tęsia puolimą prie Bachmuto, Donecko srityje, ir Zaporožės srityje, įtraukdama papildomą aviaciją. Zaporožės srityje per pastarąją parą artilerijos ugnimi buvo apšaudytos daugiau kaip 25 gyvenvietės, teigiama pačiame naujausiame Generalinio štabo pranešime. Zaporožės srities gubernatorius Oleksandras Starychas sausio 21 d. sakė, kad Rusija surengė vieną oro antskrydį ir sustiprino artilerijos apšaudymą, taip siekdama išbandyti Ukrainos gynybą. Pasak jo, per Rusijos apšaudymą žuvo vienas civilis gyventojas. Nepaisant bandymų pulti, Rusija esą tik bando vandenį, sakė vienas iš kariuomenės atstovų spaudai Jevhenas Jerinas per televizijos programą. „Negalima sakyti, kad vyksta kažkoks didelis puolimas. Tai nedidelės, maždaug dešimties žmonių grupės, kurias priešas metė norėdamas išbandyti mūsų gynybos tvirtumą“, – sakė jis. „Jei priešui pavyks, galbūt kai kuriose vietovėse jis pagerins savo taktines pozicijas“, – tęsė jis. Pasak J. Jerino, Rusija stengiasi pagerinti savo pozicijas netoli Zaporožės. Tačiau jis neatmetė aktyvesnių Rusijos veiksmų, nes ji sukaupė „tam tikras pajėgas“ šiame rajone.
Įšaldžius sąskaitas, Rusijos „RT France“ nutrauks veiklą„RT France“, Rusijos valstybinio transliuotojo Prancūzijos padalinys, nutrauks veiklą, po to, kai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo įšaldytos jo sąskaitos Prancūzijos bankuose, šeštadienį pranešė kanalo direktorė.„Po penkerių metų persekiojimo valdžia pasiekė savo tikslą: „RT France“ bus uždaryta“, – tviteryje rašė Ksenija Fiodorova.Pasak jos, dėl sąskaitų įšaldymo, – o toks žingsnis buvo žengtas įgyvendinant naujausias Europos Sąjungos sankcijas prieš Rusiją, – 123 darbuotojams gresia negauti atlyginimo už sausio mėnesį ir apskritai prarasti darbą.Maskva jau įspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių dėl Prancūzijos finansų ministerijos sprendimo, apie kurį penktadienį pirmą kartą pranešė „RT France“ profsąjungos.„Po „RT France“ sąskaitų blokavimo bus imtasi atsakomųjų priemonių prieš Prancūzijos žiniasklaidą Rusijoje“, – naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ citavo anoniminį šaltinį iš Užsienio reikalų ministerijos, kuris apkaltino Paryžių „terorizuojant Rusijos žurnalistus“.Prancūzijos finansų ministerija naujienų agentūrai AFP teigė, kad tinklo turtas buvo įšaldytas laikantis naujausių ES sankcijų, o ne Paryžiaus iniciatyva.Europos Sąjunga uždraudė Rusijos žiniasklaidos transliacijas netrukus po to, kai Kremlius 2022 metų vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą. Praėjusių metų liepą Europos Teisingumo Teismas (ETT) atmetė „RT France“ apeliaciją.Prancūzija buvo vienintelė bloko valstybė narė, turinti registruotą RT padalinį, kuris ir toliau kūrė bei platino programas, prieinamas per interneto prieigos VPN.2005 metais pradėjusi transliacijas kaip „Russia Today“, valstybės finansuojama RT išsiplėtė iki kanalų ir interneto svetainių anglų, prancūzų, ispanų ir arabų kalbomis.Vakarų šalys ją kaltina dezinformacijos ir Kremliui palankios propagandos skleidimu.
Ukrainos ambasadorius: „Mums reikia Vokietijos tankų – ir mums jų reikia dabar“Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos vyriausybę pritarti vokiečių gamybos kovinių tankų „Leopard-2“ tiekimui Ukrainai.„Mums reikia Vokietijos tankų – ir mums jų reikia dabar, – šeštadienį dpa agentūrai sakė O. Makejevas. – Neturime laiko analizuoti, svarstyti ar abejoti. Mums reikia sprendimų, apmokymų ir koordinuoto pristatymo. Ir nedelsiant.“Nepaisant stiprėjančio tarptautinio spaudimo, Vokietijos vadovai penktadienį Ukrainos sąjungininkams skirtoje konferencijoje Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje pareiškė vis dar nepriėmę sprendimo, ar pritarti itin pažangių tankų eksportui į Ukrainą.„Atvirai kalbant, iš Vokietijos partnerių tikėjomės daug daugiau“, – apie Ramšteino konferenciją kalbėjo O. Makejevas.Tačiau ambasadorius pasidžiaugė žinia, kad per konferenciją Ukrainai buvo pažadėta kita karinė įranga už kelis milijardų dolerių.Lenkija ir kelios kitos NATO šalys yra pareiškusios, jog norėtų siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą, bet pirmiausia jos turi gauti Vokietijos vyriausybės sutikimą prieš perduodant kitur bet kokius iš šios šalies įsigytus ginklus.Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į šalį, Ukrainoje vyksta kruvinas karas. 
Pirmieji sraigtasparnio avarijos tyrimo rezultatai bus paskelbti artimiausiu metuTyrėjai, tiriantys mirtiną sraigtasparnio katastrofą Brovaruose, netrukus paviešins savo pirmuosius rezultatus, pranešė Volodymyro Zelenskio atstovas parlamente, o šią informaciją skelbia „Skynews“.14 žmonių, įskaitant Ukrainos vidaus reikalų ministrą, žuvo anksčiau šią savaitę sraigtasparniui sudužus šalia vaikų darželio ir daugiabučio.Vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis buvo aukščiausias Ukrainos pareigūnas, žuvęs nuo invazijos pradžios.Avariją tiria Ukrainos saugumo tarnyba, o tyrimai turėtų užtrukti kelias savaites.
„Nepalaužti karo“: Ukraina rengia per katastrofą žuvusio ministro laidotuvesŠeštadienį į aidinčią salę Kijevo centre, skambant vienišam trimitui ir kariuomenės būgnui, ceremonine apranga vilkintys kariškiai įnešė septynis karstus. Juodais drabužiais vilkintys gedėtojai, rankoje laikantys po rožę, kiek anksčiau rinkosi šalia Maidano aikštės Ukrainos sostinėje atiduoti paskutinės pagarbos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrskiui ir jo kolegoms, kurie šią savaitę žuvo per visus sukrėtusią sraigtasparnio katastrofą.„Jų nepalaužė karas, ir jie neleido, kad kiti palūžtų“, – šimtams gedinčiųjų, tarp kurių buvo ir aukšto rango vyriausybės pareigūnų, sakė laidotuvių ceremonijos vedėjas.Lauke, pučiant žiemiškam vėjui, plevėsavo pusiau nuleistos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, šalimais esantys keliai buvo uždaryti ir apstatyti prieštankinėmis kliūtimis, tuščiose gatvėse budėjo patruliai.Denysas Monastyrskis, 42-jų metų teisininkas, savo pareigas pradėjęs eiti  2021 metais, buvo vienas iš devynių žmonių, skridusių valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnyje, kai šis šią savaitę sudužo netoli vaikų darželio ir gyvenamojo namo Kijevo srities Brovarų mieste.Jis priklausė naujai Ukrainos politikų kartai ir buvo aukščiausio rango pareigūnas, žuvęs per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį.Laidotuvių vedėjas ceremonijos metu pasakė, kad būtent D. Monastyrskis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusių metų vasario 24 dieną ir pranešė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir pridūrė, kad būtent D. Monastyrskis suorganizavo ginklų dalijimą sostinės gyventojams, artėjant Rusijos pajėgoms.„Šlovė Ukrainai“, – baigdamas savo kalbą pasakė jis, kaipmat sulaukęs  šimtų salėje esančių žmonių atsako: „Šlovė mūsų didvyriams“.V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska į ceremoniją atvyko vilkėdami juodais drabužiais, nešini gėlių vainikais.„Ukraina kasdien praranda savo geriausius sūnus ir dukras“, – vėliau sakė V. Zelenskis.Vienas iš žuvusiųjų buvo 34-erių metų fotografas Mykola Anatskis, kuris kartu su ministru keliavo į fronto liniją iš sugriauto Bachmuto miesto.„Kolia buvo nepaprastai geras, protingas vaikas. Jis dar būtų galėjęs labai daug nuveikti dėl Ukrainos, – kalbėjo jo buvusi mokytoja Liudmila Zacharenko, užsiminusi, kad jos buvęs mokinys neseniai susilaukė dukrytės.„Baisu, iš gyvenimo išeina geriausi žmonės“, – sakė 53-ejų metų moteris.Ukrainos žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka, kurį Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste apgulties, D. Monastyrskio  žūtį pavadino „didele netektimi“.„Vyksta karas. Žmonės, kurių vaidmuo – stiprinti ir užtikrinti mūsų gynybą, yra nepaprastai svarbūs“, – sakė jis agentūrai AFP, turėdamas galvoje žuvusius vidaus reikalų ministerijos pareigūnus.Visgi  I. Samoilenka, kurio dirbtinė akis ir rankos protezas liudija, kad jis pats pernai buvo susilietęs su mirtimi gindamas Mariupolį, teigė, kad Ukraina negali sau leisti gedėti ilgai.„Galime porą dienų sielvartauti, – sakė jis AFP aiškindamas, kad katastrofa Brovaryje nėra priežastis stabdyti „pergalės įtvirtinimą“.„Turime judėti pirmyn. Į priekį“, – po ceremonijos kalbėjo kamufliažinius drabužius vilkintis I. Samoilenka.                
Intensyvėja kovos Zaporižios regione„Sky News“ praneša apie intensyvėjančias kovas Zaporižios regione. Paskutiniame naujienų atnaujinime Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad raketų smūgiai buvo pastebėti Huliajpolės mieste.Šį rytą į miestą smogė artilerijos ugnis, sakė Zaporižios regiono gubernatorius Oleksandras Staurkas. Per išpuolius žuvo moteris, sudegė teatras.Dar 20 gyvenviečių taip pat nukentėjo nuo pastarųjų išpuolių, sakė Zaporižios regiono gubernatorius.Tuo tarpu Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Zaporožios dalyje tvirtino, kad Rusijos kariai užėmė keturis kaimus. Ši informacija kol kas nėra patvirtinta.
Zelenskis su žmona dalyvavo trečiadienį sraigtasparnio katastrofoje žuvusiųjų laidotuvėsePrimename, kad katastrofos metu žuvo 14 žmonių, tarp kurių vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis ministro pavaduotojas ir valstybės sekretorius.
Rusija surengė „puolimo operacijas“ Zaporižios srityje ir oro gynybos pratybas MaskvojeRusijos kariuomenė šeštadienį paskelbė, kad jos kariai dalyvavo puolime Zaporižios srityje, Ukrainoje, praneša AFP.Kovos tarp Ukrainos ir Rusijos šiame pietų fronte suintensyvėjo nors kelis mėnesius čia aktyvumas buvo nedidelis.Maskva šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos Zaporižios regione surengė „puolimo operacijas“ ir užsitikrino „geresnes pozicijas“.Be to, šeštadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Maskvoje vyko oro gynybos pratybos.„Maskvos regione buvo surengtos pratybos, kurių metu personalas iš Vakarų karinės apygardos priešlėktuvinės raketinės gynybos brigados treniravosi atremti atakas prieš administracijos ir karinės pramonės objektus“, – sakoma ministerijos pranešime.Pratybose pasitelktos S-300 raketinės gynybos sistemos. Jų metu taip pat imituotas diversantų grupės išpuolis prieš karinį konvojų, o „su dūmų uždanga oro gynybos konvojus atrėmė ataką ir tęsė savo užduotis“.Pratybose dalyvavo 150 kareivių, tačiau neatskleista, kur Maskvos regione jos vyko. Penktadienį Kremlius atsisakė komentuoti, ar valdžia ruošiasi galimiems oro smūgiams prieš sostinę.
Moldovos prezidentė: Rusijos karas prieš Ukrainą verčia susimąstyti dėl jungimosi prie „didesnio aljanso“Moldovos prezidentė Maia Sandu teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Moldovą susimąstyti, ar jai reikėtų atsisakyti konstitucijoje įtvirtinto neutraliteto ir jungtis prie „didesnio aljanso“, informuoja „Politico“.Duodama interviu „Politico“, prezidentė sakė, kad Moldova vis dar svarsto, kokių žingsnių imtis ateityje ir ar tam reikėtų keisti šalies konstituciją.„Šiuo metu vyksta rimta diskusija apie mūsų galimybę apsiginti: ar galime tai padaryti patys, ar turėtume būti didesnio aljanso dalimi. Jeigu galiausiai nuspręsime, kad mūsų valstybei reikia atsisakyti neutraliteto, tai turėtų įvykti demokratinio proceso būdu“, – sakė M. Sandu.Atsakydama į klausimus ji stengėsi neminėti NATO nes Rusija ir taip bando destabilizuoti Moldovos pro-europietišką vyriausybę. Anksčiau Kremlius perspėjo šią valstybę nebetęsti karinio bendradarbiavimo su Vakarais.Nepaisant to, kad Moldova nėra NATO narė, ji bendradarbiauja su Aljansu ir prisideda prie NATO vadovaujamos taikos palaikymo misijos Kosove.
 Zelenskis pagerbė žuvusiuosius sraigtasparnio katastrofojeŠeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti aukšto rango valstybės pareigūnai pagerbė trečiadienį įvykusios sraigtasparnio katastrofos aukas, praneša dpa.Trečiadienį Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Iš viso žuvo 14 žmonių: visi 10 keleivių ir įgulos narių bei 4 žmonės ant žemės. Dar 25 žmonės patyrė sužalojimus.Per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, VRM valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, VRM Patronažo tarnybos vadovo pavaduotoja Tatjana Šutiak ir VRM fotografas Mykolajus Anackis.Atsisveikinimo ceremonija vyko konferencijų centre „Ukrainos namai“ Kyjive. Joje dalyvavo V. Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska, prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas ir kiti parlamentarai, VRM viceministras Igoris Bondarenko, policijos ir prokuratūros atstovai, kitų valstybių ambasadoriai.
Ukrainos viceministras nusivylęs Vokietijos neryžtingumu dėl tankų perdavimoUkrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas išreiškė savo nusivylimą dėl Vokietijos neryžtingumo perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“. Tokias mintis jis išsakė duodamas interviu CNN, praneša „Ukrinform“.„Mes nusivylę. Tačiau sprendimas dar nepriimtas ir mes tikimės, kad vyriausybė Berlyne rimtai atsižvelgs į visą susirūpinimą, kuris buvo išsakytas Ramšteine“, – A. Melnikas sakė šeštadienį, kitą dieną po gynybos ministrų susitikimo Vokietijoje.„Praėjus 331-ai žiauraus karo dienai, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, jie (vokiečiai – ELTA) vis dar atlieka Bundesvero (ginkluotųjų pajėgų – ELTA) atsargų ir pramonės inventorizaciją, ir tikrina, ar turi ką nusiųsti į Ukrainą. Tai tiesiog juokinga“, – sakė viceministras.Penktadienį naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Ramšteino formato susitikime nebuvo susitarta dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, bet pridėjo, kad sprendimas gali būti priimtas greitai.Jis pridėjo davęs nurodymą išsiaiškinti, kokias tankų atsargas turi Vokietijos kariuomenė ir pramonė.Tuo pačiu metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atskleidė, kad ukrainiečių kariai bus apmokomi valdyti tankus „Leopard 2“.
Ukrainos viceministras nusivylęs Vokietijos neryžtingumu dėl tankų perdavimoUkrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas išreiškė savo nusivylimą dėl Vokietijos neryžtingumo perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“. Tokias mintis jis išsakė duodamas interviu CNN, praneša „Ukrinform“.„Mes nusivylę. Tačiau sprendimas dar nepriimtas ir mes tikimės, kad vyriausybė Berlyne rimtai atsižvelgs į visą susirūpinimą, kuris buvo išsakytas Ramšteine“, – A. Melnikas sakė šeštadienį, kitą dieną po gynybos ministrų susitikimo Vokietijoje.„Praėjus 331-ai žiauraus karo dienai, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, jie (vokiečiai – ELTA) vis dar atlieka Bundesvero (ginkluotųjų pajėgų – ELTA) atsargų ir pramonės inventorizaciją, ir tikrina, ar turi ką nusiųsti į Ukrainą. Tai tiesiog juokinga“, – sakė viceministras.Penktadienį naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Ramšteino formato susitikime nebuvo susitarta dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, bet pridėjo, kad sprendimas gali būti priimtas greitai.Jis pridėjo davęs nurodymą išsiaiškinti, kokias tankų atsargas turi Vokietijos kariuomenė ir pramonė.Tuo pačiu metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atskleidė, kad ukrainiečių kariai bus apmokomi valdyti tankus „Leopard 2“.
Rusai Ukrainoje per parą nužudė 5 civiliusPraėjusią parą, sausio 20 d., dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje žuvo 5 civiliai, o 13 buvo sužalota, praneša „Ukrinform“.Informaciją apie aukas paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Timošenko savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“.Jis pareiškė, kad Donecko srityje trys žmonės žuvo, o keturi buvo sužaloti, Zaporižios srityje žuvo vienas žmogus, o dar vienas patyrė sužalojimus. Charkivo srityje taip pat žuvo vienas žmogus, o keturi buvo sužaloti. O dar keturi žmonės buvo sužeisti Chersono srityje.
Rusija grasina keršyti už kanalo RT lėšų įšaldymą PrancūzijojeMaskva grasina kerštauti Prancūzijos žiniasklaidai po to, kai Prancūzija įšaldė Kremliaus remiamo kanalo „RT France“ banko sąskaitas, praneša AFP.„Po „RT France“ sąskaitų blokavimo bus imtasi atsakomųjų priemonių prieš Prancūzijos žiniasklaidą Rusijoje“, – anoniminis šaltinis iš Užsienio reikalų ministerijos sakė naujienų agentūroms TASS ir „RIA Novosti“.Anot šio anoniminio šaltinio, Maskva neužmirš, kad Paryžius „terorizuoja Rusijos žurnalistus“.Prancūzijos finansų ministerija informavo AFP, kad pinigai įšaldyti ne Paryžiaus iniciatyva, o vadovaujantis naujausiomis ES sankcijomis.2022 m. gruodį priimtos sankcijos leidžia įšaldyti tam tikrų įmonių lėšas. Tarp jų yra ir „ANO TV Novosti“, patronuojanti bendrovė valdanti 100 proc. „RT France“ akcijų.„Politico“ anksčiau skelbė, kad 2022 m. kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Europos Sąjungoje buvo uždrausti dezinformaciją platinantys Rusijos kanalai RT („Russia Today“) ir „Sputnik“. Tačiau „RT France“ ir toliau transliavo iš Paryžiaus toms Afrikos valstybėms, kur kalbama prancūziškai.Be to, nepaisant ES sankcijų, „RT France“ vis dar buvo pasiekiama internetu, įskaitant tokiose mažiau žinomose platformose kaip „Odysee“.„RT France“ vadovybė skundžiasi, kad dėl įšaldytų lėšų kanalas negalės mokėti atlyginimų savo darbuotojams.
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją atvyko daugiau nei 9,3 mln. pabėgėliųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, 2022 m. vasario 24 d., daugiau nei 9,31 mln. žmonių atvyko iš Ukrainos į Lenkiją, šeštadienį paskelbė šios šalies Pasienio pasaugos tarnyba, praneša naujienų agentūra PAP.Penktadienį Lenkijos pasieniečiai patikrino 23 400 žmonių kirtusių sieną iš Ukrainos į Lenkiją.Tarnyba taip pat paskelbė, kad iš Lenkijos į Ukrainą nuo invazijos pradžios išvyko 7,47 mln. žmonių. O penktadienį apie 18 000 žmonių kirto sieną vykdami į Ukrainą.
Jungtinė Karalystė: Ukraina ir Rusija sutelkė ženklias pajėgas Zaporižios regione Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos ir Rusijos karas yra aklavietėje – abi pusės išlaiko savo pozicijas ir tik prie Bachmuto galimas ribotas rusų pajėgų judėjimas į priekį, praneša „Ukrinform“.Anot britų, pastarosiomis dienomis nuožmiausi mūšiai vyko trijose vietose Donecko ir Zaporižios rajonuose.Ukraina ir Rusija sutelkė ženklias pajėgas Zaporižioje, kur vyksta susirėmimai ir artilerijos kovos, tačiau didesnio masto puolimo veiksmai nevykdomi.Tuo metu ties Kreminos miestu Ukrainos pajėgos pasiekė „tam tikrų pergalių“ ir apsigynė nuo Rusijos kontratakų.Tačiau Soledaro mieste įsitvirtino privati Rusijos karinė grupuotė Wagner po to, kai miestas buvo užimtas anksčiau šią savaitę.
Ukrainoje iš viso žuvo daugiau nei 120 000 rusų kariųUkrainos karinės pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 21 d. nukovė apie 120 160 rusų okupantų. Apie tai šeštadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.Pastarąją parą Ukrainoje žuvo 860 rusų kareivių, sunaikintas 1 tankas, 15 šarvuočių, 6 artilerijos sistemos, 1 reaktyvinės salvinės ugnies sistema, 5 dronai, 15 automobilių ar autocisternų ir 3 specialiosios technikos vienetai.Iš viso per karą Rusija iki šiol neteko 3 140 tankų, 6 256 šarvuočių, 2 135 artilerijos sistemų, 443 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 220 oro gynybos sistemų, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 1 891 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų ir katerių, 4 918 automobilių ir autocisternų ir 193 specialiosios technikos vienetų.
Lenkija vieną Ukrainos brigadą aprūpins tankais ir šarvuočiaisLenkija perduos Ukrainai tankų T-72 ir pėstininkų kovos mašinų BMP, kuriais bus apginkluota viena Ukrainos kariuomenės brigada, praneša „Ukrinform“.Tai paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas po penktadienį Ramšteino aviacijos bazėje Vokietijoje įvykusio ministrų susitikimo.Jo teigimu, nėra jokių abejonių, kad Rusija ir toliau puls Ukrainą, todėl pastarajai reikalinga pagalba, kad ji galėtų sėkmingai pasipriešinti šiam puolimui. Kitu atveju, sakė jis, „blogio imperija“ sieks veržtis toliau.„Galėsime iki kovo pabaigos aprūpinti ginkluote ir apmokyti vienos ukrainiečių brigados kareivius“, – sakė ministras.Jis patikslino, kad kalbama apie Tarybų Sąjungoje gamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BMP, kuriuos naudojo Lenkijos kariuomenė.Pasak ministro, Lenkija atiduodama šią ginkluotę Ukrainai pakeis ją iš Pietų Korėjos perkamais tankais K2 ir artilerijos sistemos K9.Be to, Lenkija taip pat tieks Ukrainai savaeiges artilerijos sistemas „Krab“ pagal kontraktą su bendrove „Huta Stalowa Wola“.Tinklapis Defence24.pl paskelbė, kad vienos ukrainiečių brigados aprūpinimui Lenkija turėtų skirti 30-40 tankų T-72 ir apie 80-100 pėstininkų kovos mašinų BMP-1.
Ukrainos gynybos ministras paskelbė, kad kariai mokysis valdyti tankus „Leopard 2“Nepaisant to, kad penktadienį Ramšteino aviacijos bazėje Vokietijoje Vakarų valstybės nesusitarė dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, tačiau šios šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė, kad kariai pradės mokytis juos valdyti praneša „Ukrinform“.„Yra postūmis – galimybė valstybėms turinčioms tankus „Leopard“ pradėti mokymo misijas, kursus mūsų tankų ekipažams. Pradedame nuo šito, o vėliau judėsime toliau“, – ministras sakė interviu radijo stočiai „Amerikos balsas“ („The Voice of America“).Jis išreiškė viltį, kad Vokietija po vidinių konsultacijų šalyje galiausiai priims sprendimą perduoti Ukrainai tankų.„Žiūriu į tai optimistiškai todėl, kad buvo žengtas pirmasis žingsnis – pradėsime apmokymų programas tankais „Leopard 2“, – pridėjo O. Reznikovas.Ministro teigimu, susitarimas dėl mokymų pasiektas nes Lenkija ir Jungtinė Karalystė parodė iniciatyvą perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir „Challenger 2“.Anksčiau skelbta, kad Ukrainos kareiviai Jungtinėje Karalystėje artimiausiu metu pradės mokytis valdyti tankus „Challenger 2“.
Nyderlandai Ukrainai perduos dvi sistemas „Patriot“Nyderlandai penktadienį patikslino, kiek „Patriot“ sistemų atiduos Ukrainai: gynybos ir užsienio reikalų ministrai sakė, kad bus perduoti du šios galingos ir modernios priešlėktuvinių raketų sistemos paleidimo įrenginiai.Nyderlandų ketinimas atiduoti Ukrainai dalį savo „Patriot“ buvo paskelbtas antradienį per premjero Marko Rutte vizitą Vašingtone, tačiau apie detales jis nekalbėjo.Remiantis atvirais šaltiniais, Nyderlandai turi keturias „Patriot“ baterijas. Jungtinės Valstijos ir Vokietija pažadėjo ukrainiečiams po vieną bateriją.
Zelenskis: nėra alternatyvos sunkiųjų tankų siuntimui į UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad „nėra kitos alternatyvos“ Vakarams, kaip tik suteikti Ukrainai sunkiųjų tankų, nors Vokietija taip ir nepasakė, ar suteiks taip trokštamų „Leopardų“.V. Zelenskis pasidžiaugė pastarosiomis dienomis pasiekta pažanga, kai ginklų tiekimą pažadėjo JAV ir ne viena Europos valstybė.„Partneriai laikosi principingos pozicijos – jie rems Ukrainą tiek, kiek reikės mūsų pergalei, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Taip, mums dar teks kovoti dėl modernių tankų tiekimo, tačiau mes kiekvieną dieną vis akivaizdžiau matome, kad alternatyvos nėra, kad sprendimas dėl tankų turi būti priimtas“.Padėkojęs šalims, kurios jau pažadėjo pristatyti ginklų, jis pridūrė: „Vienintelis dalykas, kurį verta pabrėžti, yra laikas, pristatymo laikas. Kiekvienas susitarimas turi būti įvykdytas kuo greičiau – dėl mūsų gynybos“.Anksčiau penktadienį V. Zelenskis, kreipdamasis į Vakarų lyderius, susirinkusius į svarbų susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, dar kartą pakartojo, kad tikisi „stiprių sprendimų“.Lenkija ir Suomija nurodė, kad norėtų siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, tačiau tam reikia Vokietijos pritarimo.Didėja spaudimas Berlynui pritarti jų tiekimui, tačiau naujai paskirtas gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį pareiškė: „Mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas dėl „Leopard“ tankų ir koks jis bus“.
JAV paskelbė Rusijos karinę grupuotę „Vagner“ tarptautine „nusikalstama organizacija“JAV penktadienį paskelbė Rusijos „Vagner“ grupuotę „tarptautine nusikalstama organizacija“, taip padidindama spaudimą Ukrainoje kovojančiai privačiai Rusijos kariuomenei.„Vagner“ yra nusikalstama organizacija, kuri ir toliau vykdo plataus masto žiaurumus bei žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.
JAV generalinio štabo vadas: tai labai, labai kruvinas karasJAV generalinio štabo vadas Markas Milley‘is pareiškė ir toliau manąs, jog mažai šansų, kad Ukraina greitai pasieks karinę pergalę Rusijos pradėtame kare. Kariniu požiūriu Ukrainai bus „labai, labai sunku“ šiais metais išvyti rusų pajėgas iš kiekvieno Ukrainos centimetro ir rusų okupuotų teritorijų, sakė jis penktadienį JAV Ramšteino karinių orų pajėgų bazėje pasibaigus Ukrainos klausimui skirtai konferencijai.„Tai nereiškia, kad to negali atsitikti, – pabrėžė M. Milley‘is. – „Tačiau būtų labai, labai sunku“. Jis pridūrė manąs, kad ir šis karas, kaip daugelis prieš tai, baigsis prie derybų stalo.Vyksta intensyvūs kariniai veiksmai ir Ukrainai pavyko kai kurie svarbūs proveržiai, toliau kalbėjo aukštas kariškis. Tačiau fronto linija esą yra labai ilga ir daugiausiai statiška. Anot M. Milley‘io, kol kas veikiau tikėtina, jog dėmesys ir toliau bus nukreiptas į gynybą, kad būtų stabilizuotas frontas. Ir priklausomai nuo to, kaip greitai tarptautiniai partneriai tieks ginklus ir kaip greitai ukrainiečių kariai bus apmokomi naudotis naujomis ginklų sistemomis, galimos ir reikšmingos Ukrainos kontratakos, siekiant atsikovoti kiek įmanoma daugiau Ukrainos teritorijos.„Tai labai, labai kruvinas karas. Abi pusės patiria didžiulių nuostolių“, – tęsė M. Milley‘is. Tiksliai juos įvardyti per karą visada yra sunku. M. Milley‘is teigė manąs, kad Rusija neteko „ženkliai daugiau nei 100 000“ karių. Tai esą ne tik reguliariųjų pajėgų kariai , bet ir samdiniai, kovojantys Rusijos pusėje. „Rusų pajėgos patyrė labai daug aukų“, – pažymėjo JAV generalinio štabo vadas. Rusijai karas esą virsta „visiška katastrofa“.Tačiau didelių nuostolių patyrė ir Ukrainos kariuomenė, sakė M. Milley‘is, tačiau skaičių neįvardijo. Taip pat Ukrainoje žuvo daug nekaltų civilių.
Po sąjungininkų sprendimo – optimistinis atsakas iš Ukrainos Ukrainos gynybos ministras Jurijus Sakas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Vakarų sąjungininkai galiausiai aprūpins Ukrainą reikalingais koviniais tankais.Tai jis pareiškė po to, kai vadinamasis „Ramšteino“ susitikimas Vokietijoje baigėsi be bendro sutarimo šiuo klausimu.J. Sakas sakė BBC: „Žinoma, tikėjomės kitokio rezultato. Bet leiskite man pasakyti taip, mes esame įsitikinę, kad tai laikinas sprendimas, ir esame įsitikinę, kad mūsų sąjungininkai puikiai supranta, kad Ukraina laimėtų šį karą mums visiems, kad Ukraina galėtų išlaisvinti mūsų teritoriją, kad Ukraina galėtų deokupuoti mūsų miestus, mums reikia tų tankų“.Jis patikslino, kad Ukrainai reikia „tik 300 tankų, kad situacija pasikeistų“.„Jei daugiau tankų nebus suteikta, mums visiems kyla pavojus, kad šis karas gali tapti užsitęsusiu“, – pridūrė J. Sakas.
JAV pareigūnas: Ukraina turėtų palikti Bachmutą ir rengtis plačiam kontrpuolimuiUkraina neturėtų bet kokia kaina ginti Bachmuto miesto, o vietoj to turėtų pasinaudoti galimybe surengti didelį kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, penktadienį pareiškė aukštas JAV pareigūnas.Šis pramoninis miestas tapo įnirtingo karo rytų Ukrainoje epicentru, kuriame vyksta masiniai artilerijos smūgiai, lėta pažanga ir dideli žmonių nuostoliai abiejose pusėse.Bachmutas taip pat virto svarbiu politiniu ir simboliniu prizu – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodžio mėnesį apsilankė ten esančioje fronto linijoje prieš pat savo dramatišką kelionę į JAV susitikti su prezidentu ir kreiptis į Kongresą.Tačiau vienas aukšto rango prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas sakė, kad dėmesys, sutelktas į Bachmutą, trukdo Ukrainai atlikti svarbesnę užduotį – pasirengti plačiai laukiamam pavasario puolimui, kuriuo būtų siekiama didelių laimėjimų prieš rusų okupantus šalies pietuose.Pasak pareigūno, kuris su žurnalistais kalbėjo su anonimiškumo sąlyga ir nebuvo cituojamas pažodžiui, Bachmute laikas yra palankesnis Rusijai, atsižvelgiant į jos didesnius artilerijos išteklius ir turimą karių skaičių.Vis dėlto, pasak pareigūno, Rusijos pergalė šioje vietoje nelemtų jokių reikšmingų pokyčių kare, nes Ukrainos pajėgos pasitrauktų į gerai ginamas pozicijas.Užuot eikvojus tiek daug karių ir amunicijos strategiškai nesvarbiam taikiniui, JAV pataria Ukrainai išvesti šias pajėgas atsinaujinti ir prisijungti prie JAV vadovaujamų mokymo programų, kuriomis siekiama suformuoti sudėtingesnes ir geriau ginkluotas pajėgas, galinčias pradėti puolimą pietuose.Pareigūnas pažymėjo, kad į Ukrainą plūsta kontrpuolimui skirta ginkluotė, įskaitant kelis šimtus šarvuotų transporto priemonių, kurios bus reikalingos mobilioms puolamosioms pajėgoms.Tačiau reikia laiko apmokymams, todėl ukrainiečiai turi apsvarstyti, ar verta toliau pasilikti Bachmute, ar ruoštis platesniems strateginiams veiksmams, sakė pareigūnas, pridurdamas, kad ukrainiečiams gali neužtekti išteklių abiem iššūkiams įveikti.
TRKK vadovė lankėsi Maskvoje reikalauti galimybės patekti pas karo belaisviusTarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) skubiai reikia suteikti daugiau galimybių patekti pas abiejų Ukrainos karo pusių belaisvius, pareiškė organizacija penktadienį po savo pirmininkės vizito Maskvoje.„Būtina skubiai siekti pažangos dėl karo belaisvių“, – sakoma TRKK pranešime, kai pirmininkė Mirjana Spoljaric baigė savo pirmąjį vizitą Rusijos sostinėje nuo spalio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas.Per dvi dienas trukusią kelionę M. Spoljaric susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais aukštais vyriausybės pareigūnais, taip pat su Rusijos Raudonojo Kryžiaus vadovu Pavelu Savčiuku.Ji „iškėlė tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi svarbą ir papildomas svarbias humanitarines problemas, susijusias su tarptautiniu ginkluotu konfliktu tarp Rusijos ir Ukrainos“, sakoma pareiškime.Šis vizitas įvyko po jos kelionės į Ukrainą gruodžio mėnesį, kur ji taip pat susitiko su vyriausybės pareigūnais, Ukrainos Raudonojo kryžiaus atstovais, karo belaisvių šeimomis ir nuo karo nukentėjusių bendruomenių nariais.TRKK teigė, kad vienas iš M. Spoljaric prioritetų – „humaniškas elgesys su karo belaisviais ir reguliarus TRKK atstovų lankymasis pas juos“.Lankyti karo belaisvius yra pagrindinė TRKK misija, įtvirtinta Ženevos konvencijose, kuriose apibrėžiama karo teisė.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kritikavo TRKK itin jautriu karo belaisvių lankymo klausimu. Jis kaltino organizaciją, kad ji nepakankamai stengiasi patekti pas Rusijos pajėgų į nelaisvę paimtus Ukrainos karius.Praėjusį mėnesį kalbėdama su žurnalistais M. Spoljaric pabrėžė, kad ši užduotis yra sudėtinga ir kad lankydami belaisvius TRKK atstovai susiduria su pavojais. „Jei TRKK neatvyksta, tai nėra jų pasirinkimas“, – tvirtino ji.
NATO atstovas: sprendimą tiekti tankus Ukrainai kiekviena šalis turi priimti atskiraiNATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris penktadienį pareiškė, kad bet kokį sprendimą tiekti tankus Ukrainai turi priimti kiekviena valstybė atskirai.„Tai yra suverenios valstybės, kokia yra Vokietija, sprendimas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Lisabonoje.„Svarbu, kad Ukraina laimėtų šį karą... turime rimtai pažvelgti į tai, ko Ukraina reikalauja, ir, jei įmanoma, duoti jiems tai, ko jie prašo“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai turi būti padaryta laiku.Vokietijos Ramstein oro bazėje vykusiame sąjungininkų susitikime nebuvo priimtas sprendimas dėl Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainai.Tačiau Lenkijos gynybos ministras teigė išliekantis optimistiškai nusiteikęs, kad pastangos juos suteikti baigsis sėkme.
Stoltenbergas: naujos ginklų atsargos leis Ukrainai tęsti puolimąRusija ruošiasi naujiems puolimams, todėl būtina skubiai padidinti paramą Ukrainai, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Jis teigė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo „Ramstein-8“) susitikime paskelbta apie reikšmingą naują kovinių pajėgumų paketą Ukrainai.„Džiaugiuosi reikšmingu nauju kovinių pajėgumų paketu, paskelbtu „Ramšteine“ Ukrainos savigynai. Rusija ruošiasi naujiems puolimams, todėl būtina skubiai padidinti paramą, kad Ukrainai būtų sukurta galimybė laimėti ir susigrąžinti okupuotą teritoriją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.Pasak „Spiegel“, J. Stoltenbergas sakė, kad nauji karinės pagalbos Ukrainai paketai padės jai apsiginti nuo naujų Rusijos puolimų ir pereiti į kontratakas. Jis taip pat tikisi toliau plėtoti diskusiją dėl galimo Vokietijos „Leopard 2“ tankų tiekimo.„Tai, kad dabar Ukrainai tiekiami šimtai naujų pėstininkų kovos mašinų, šarvuočių ir kovinių tankų, šaliai bus labai svarbu ... Ši parama ne tik leis ukrainiečiams apsiginti nuo naujų Rusijos puolimų, bet ir leis jiems pradėti puolamuosius veiksmus, siekiant atkovoti teritoriją“, – sakė J. Stoltenbergas.
Aktyvistai prašo Vokietijos „išlaisvinti leopardus“Penktadienio vakarą Vokietijos sostinėje Berlyne kilo protestas dėl šalies nenoro perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2“.Ukraina jau seniai prašė modernių pagrindinių kovinių tankų, kurių atsargos daugiausia yra Vokietijos „Leopard 2“ ir JAV „Abrams“.JK jau pažadėjo apie tuziną savo „Challenger 2“ tankų.Penktadienio vakarą Berlyne esantys žmonės laikė plakatus su užrašu „Išlaisvinkite leopardus“, remiančius įrangos dalijimąsi su Ukrainos kariuomene.
Ukraina rengiasi pavasario kontrpuolimui, teigia JAVJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareiškė, kad tikimasi, jog Ukraina šį pavasarį surengs kontrpuolimą prieš Rusiją, ir paragino sąjungininkus padidinti ir paspartinti ginklų siuntimą siekiant padėti Kyjivui pasirengti.„Turime progą nuo dabar iki pavasario... kada jie pradės savo operaciją, savo kontrpuolimą, – sakė L. Austinas žurnalistams per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Vokietijoje. – Tai nėra ilgas laiko tarpas, ir mes turime sutelkti tinkamus pajėgumus“.
JAV generolas: „labai sunku“ bus šiemet išstumti Rusijos pajėgas iš UkrainosJAV Generalinio štabo pirmininkas generolas Markas Milley penktadienį išreiškė didelę abejonę, kad Ukrainai šiemet pavyks išvyti Rusijos karius iš savo teritorijos.Vokietijoje vykusiame JAV organizuotame susitikime dėl karinės paramos Ukrainai M. Milley sakė žurnalistams: „Kariniu požiūriu ir toliau manau, kad šiais metais bus labai labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš visos, iš kiekvieno centimetro... Rusijos okupuotos Ukrainos“.
Kijevas išbrauktas iš galimų karo veiksmų teritorijų sąrašoKijevo miestas išbrauktas iš galimų karo veiksmų teritorijų sąrašo. Apie tai buvo pranešta Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos „Telegram“ kanale.„Reintegracijos ministerijos įsakymu Kijevo miestas buvo išbrauktas iš galimų karo veiksmų teritorijų sąrašo“, – sakoma pareiškime.Ministerija pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1364, kuriuo nustatė teritorijų, kuriose vyksta (vyko) karo veiksmai arba kurias laikinai okupavo Rusijos Federacija, bendro sąrašo sudarymo mechanizmą. Šis sąrašas periodiškai atnaujinamas atitinkamu Reintegracijos ministerijos įsakymu.
JAV gynybos sekretorius: lemiamas momentas UkrainaiJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas prasidėjusioje spaudos konferencijoje pirmiausia pabrėžė, kad prasidėjo lemiamas metas Ukrainai.„Kaip sakė prezidentas Joe Bidenas, šis dešimtmetis pasauliui yra lemiamas, o Ukrainai – lemiamas momentas apsiginti. „Esu įsitikinęs, kad Ukrainos partneriai iš viso pasaulio yra pasiryžę pasitikti šį momentą. Jungtinės Valstijos tebėra pasiryžusios vadovauti šioms koordinuotoms pastangoms.“JAV gynybos sekretorius pasisakė ir apie visiems labiausiai rūpimą tankų temą. „Mes taip pat labai stengiamės patenkinti Ukrainos reikalavimus tankams ir kitoms šarvuotosioms transporto priemonėms. Jungtinė Karalystė paskelbė Ukrainai dovanojanti nemažai tankų „Challenger“. Ir tai yra pirmasis Vakarų pagrindinių kovos tankų pristatymas Ukrainai. Taip pat norėčiau pagirti mūsų sąjungininkus britus už šį sprendimą“.Atsakydamas į pirmąjį klausimą, Austinas teigė, kad šiandien nepriimtas joks sprendimas dėl Vokietijos siunčiamų pagrindinių kovos tankų „Leopard 2“ į Ukrainą.Šiuo metu jų eksporto licencija priklauso Vokietijai, o tai reiškia, kad kitoms šalims taip pat reikia leidimo siųsti savo atsargas į užsienį. Kadangi šiandien Ramšteino oro pajėgų bazėje nebuvo pasiektas joks susitarimas, tikimasi, kad šis ginčas tęsis.JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino buvo paklausta, ar Vokietija daro pakankamai, kad paremtų Ukrainą.„Taip, bet mes visi galime padaryti daugiau“, – toks yra jo atsakymas.„Manevrų ir kitų dalykų ukrainiečių karius mokome ir čia, Vokietijoje, todėl Vokietija ir toliau atveria savo duris ir suteikia mums poligonus bei patalpas, kad galėtume toliau dirbti mums reikalingą darbą.“
Rusai deportavo daugiau kaip 2 mln. ukrainiečių, prievarta išduodami jiems pasus Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios rusai iš laikinai okupuotų teritorijų deportavo daugiau kaip du milijonus ukrainiečių – šie žmonės buvo priversti priimti Rusijos pilietybę, penktadienį pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.„Per plataus masto Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą rusai iš laikinai okupuotų teritorijų deportavo daugiau kaip du milijonus ukrainiečių. Kiekvienam iš jų rusai planuoja išduoti Rusijos pasą. Šalies agresorės valdžia priėmė sprendimą įteisinti pasų išdavimą pagal gyvenamąją vietą“.Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime sakoma, kad neturėdami paso deportuoti asmenys negaus jokių išmokų ar paslaugų. Taip žmonės priversti priimti Rusijos pilietybę.Pasak centro, tai, ką okupantai vadina „evakuacija“, iš tikrųjų yra deportacija, nes ji visada vykdoma prievarta. Pirmiausia rusai sukuria humanitarinę krizę laikinai okupuotuose regionuose, tada gąsdina žmones tariamu ginkluotųjų pajėgų puolimu ir sprogdinimais, o tuos, kurie pasiduoda panikai, išveža į Rusijos Federacijos Pietų federalinę apygardą – konkrečiai į Krasnodaro ir Stavropolio sritis. Kartu uždaromas išvažiavimas į laisvą Ukrainą, o tai griauna Maskvos propagandistų mitą apie rūpinimąsi gyventojais.Žmonės išvežami siekiant „subalansuoti demografinę padėtį“ šiuose Rusijos regionuose, nes pastaraisiais dešimtmečiais juose aktyviai įsikuria Kaukazo tautų atstovai.
Vokietijos pagalbos Ukrainai paketas sieks 1 mlrd. eurųNaujasis gynybos ministras penktadienį pranešė, kad Vokietija planuoja perduoti Ukrainai 1 mlrd. eurų vertės ginklų ir įrangos.Šis „pavasario paketas“ iki 3,3 mlrd. eurų padidina bendrą Vokietijos karinės pagalbos sumą nuo karo pradžios, sakė gynybos ministras Borisas Pistoriusas JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje vykstančioje pagalbos Ukrainai konferencijoje.Tačiau apie konkrečius pristatymus, kuriuos išskyrė B. Pistoriusas, jau buvo paskelbta anksčiau. Tarp jų buvo oro gynybos sistema „Patriot“, dar septyni oro gynybai skirti tankai „Gepard“ ir dar viena oro gynybos sistema „Iris-T SLM“ su daugiau valdomų raketų.„Galiausiai kalbame apie šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – sakė B. Pistoriusas.
Kremlius nekomentuoja pranešimų apie sustiprintą oro gynybą Maskvoje Kremlius nekomentuoja pranešimų apie oro gynybos sistemų dislokavimą Rusijos sostinėje Maskvoje. „Šiuo klausimu nukreipčiau jus į Gynybos ministeriją“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Ministerija atsakinga už visus saugumo klausimus, pridūrė jis.Ketvirtadienio vakarą įvairiuose interneto portaluose pasirodė „Pancir-S“ oro gynybos sistemų nuotraukų. Oficialiai jų autentiškumas nepatvirtintas.Be kita ko, yra nuotraukų, kuriose matyti, kaip esą oro gynybos kompleksas instaliuojamas ant Rusijos gynybos ministerijos stogo.Manoma, kad Rusijos sostinės oro gynybos stiprinimas gali būti susijęs su sprogimais, neseniai nugriaudėjusiais kariniuose aerodromuose Riazanės ir Saratovo srityse.Sistema „Pancir S-1“ skirta gintis nuo bepiločių skraidyklių.
Vokietija: sprendimas dėl tankų Ukrainai nepriimtasRamšteino oro bazėje vykstančiame susitikime dalyvaujantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nurodė, kad kol kas nepriimta jokio sprendimo dėl tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainai.Pasak ministro, yra argumentų „už“ ir argumentų „prieš“, kuriuos pateikia skirtingos šalys.Visgi jis taip pat pasakė, kad šį rytą savo ministerijai pavedė „išsiaiškinti, kiek Vokietija turi tokių tankų“.Kol kas tai yra aiškiausi Vokietijos vyriausybės veiksmai, leidžiantys daryti prielaidą, kad ji svarsto šiame kare panaudoti tankus „Leopard“, net jeigu Vokietijos sąjungininkai šiame etape tikisi konkretesnių signalų.Tačiau B. Pistoriusas patikino, kad „Vokietija netrukdys partneriams“.Pasak B. Pistoriuso, nuomonė, kad Vokietija blokuoja sprendimą dėl tankų tiekimo Ukrainai, yra klaidinga.Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas Berlyne reporteriams pasakė, kad Olafas Scholzas sprendimo dėl tankų „Leopard 2“ tiekimo priėmimo nedaro priklausomo nuo to, ar Jungtinės Amerikos Valstijos duos Ukrainai tankų „M1-Abrams“.„Niekada nebuvo jokio susitarimo ar reikalavimo, kad jeigu duosite jūs, duosime ir mes“, – sakė S. Hebestreitas. Jis taip tvirtina nepaisant šią savaitę O. Scholzo pasakytų žodžių, kad Vokietija tankų „Leopard“ siuntimą svarstys tik tuo atveju, jeigu JAV sutiks nusiųsti savo tankų.„Man sunku įsivaizduoti Vokietijos kanclerį, diktuojantį sąlygas Amerikos prezidentui ar kažko iš jo reikalaujantį“, – pridūrė atstovas spaudai.
Rusijos pajėgos skelbia užėmusios Kliščijivkos kaimą prie Bachmuto Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad rusų pajėgos užėmė Kliščijivkos vietovę strategiškai svarbiu laikomo Bachmuto miesto pietiniame pakraštyje.„Donecko srityje šturmo dalinių savanoriai, remiami karinės aviacijos, raketinių ginkluotųjų pajėgų ir artilerijos, išlaisvino Kliščijivkos vietovę“, – penktadienį Maskvoje pareiškė karinis atstovas Igoris Konašenkovas. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Fronte Bachmuto regione Rytų Ukrainoje šiuo metu vyksta smarkūs mūšiai.Kliščijivka, kurioje prieš karą gyveno apie 400 žmonių, yra už 9 km į pietus nuo Bachmuto. „Vagner“ samdinių grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas apie šios vietovės užėmimą pranešė jau ketvirtadienį.Praėjusią savaitę Rusija paskelbė užėmusi ir Soledaro miestą į šiaurę nuo Bachmuto. Kyjivas kol kas nepatvirtino praradęs Soledarą. Britų žvalgybos duomenimis, ukrainiečiai iš ten pasitraukė pirmadienį.Užėmus Kliščijivką, kiltų pavojus, kad Ukrainos pajėgos bus apsuptos Bachmute. Šis miestas yra svarbus transporto mazgas. Be to, jis laikomas Ukrainos gynybinės sienos tarp Sloviansko ir Kramatorsko – paskutinės didelės aglomeracijos, kurią Kyjivas kontroliuoja rytinėje Donbaso srityje, dalimi. Kremlius Donbaso užkariavimą yra įvardijęs kaip vieną savo karo tikslų.
Putinas su nacionaline Saugumo Taryba aptarė padėtį UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot valstybinės žiniasklaidos, su nacionaline Saugumo Taryba aptarė padėtį Ukrainoje. Susitikime pasikeista nuomonėmis apie karinės specialiosios operacijos – taip Rusija oficialiai vadina karą Ukrainoje – pažangą, naujienų agentūra RIA cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.Susitikime be V. Putino dar dalyvavo buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris yra Saugumo Tarybos vicepirmininkas, Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, gynybos ministras Sergejus Šoigu bei kiti aukšti vyriausybės atstovai.
Nyderlandai svarstytų naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, jei sulauktų prašymo iš KyjivoNyderlandai yra pasirengę apsvarstyti galimybę perduoti Ukrainai naikintuvus F-16 ir padėti gauti tankų „Leopard 2“, jei bus toks prašymas, pranešė Nyderlandų laikraštis „NL Times“.„Nyderlandų vyriausybė svarstys galimybę tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei to paprašys Kyjivas“, – sakoma pranešime.Ketvirtadienį per parlamento debatus užsienio reikalų ministras Wopke Hoextra sakė, kad vyriausybė tokį prašymą svarstytų „be išankstinio nusistatymo“.Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren Davose taip pat sakė, kad Nyderlandai yra pasirengę padėti apmokėti už kitų šalių Ukrainai siunčiamus modernius tankus „Leopard 2“. Pasak jos Nyderlandai anksčiau mokėjo už sovietinių tankų T-72 išsiuntimą į Kyjivą iš Čekijos, taigi, šis metodas galėtų būti taikomas ir Vokietijoje pagamintiems tankams „Leopard“.Daug kas baiminasi, kad artimiausiais mėnesiais Rusija pradės dar vieną didelį puolimą, rašo „NL Times“.
Baltarusijoje vykstančios karinės pratybos vėl pratęstosBaltarusijoje vykstančios karinės pratybos pratęstos bent jau iki sausio 30 d. Per jas naudojamų poligonų sąrašą papildė dar vienas objektas.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.Pažymima, kad sausio 20-oji ir 21-oji kai kuriuose poligonuose bus poilsio dienos, bet kiti, kur sutelktos Rusijos ginkluotosios pajėgos, dirbs be pertraukos.Stebėjimo grupės duomenimis, iki sausio 27 d. pratybos pratęstos Nemano poligone, iki sausio 28 d. – Borisovo ir Bresto poligonuose, iki sausio 29 d. – Gožos, Osipovičių, Lepelio ir Domanovo poligonuose, iki sausio 30 d. – Obuz Lesnovskio poligone.Be to, ketvirtadienį pratybos prasidėjo Ružanų poligone.Gruodžio pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pranešė, kad Baltarusijos poligonuose yra 11 tūkst. Rusijos kariškių ir daugiau kaip 400 jos ginkluotės ir karinės technikos vienetų.
Britų žvalgyba: „Vagner“ oficialiai įregistruota kaip „konsultacijų“ įmonė Samdinių pajėgos „Vagner“ Rusijoje oficialiai užregistruotos kaip juridinis asmuo, o tai rodo, kad įslaptinta grupuotė sparčiai vystosi, penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.Gruodžio 27 d. „Vagner“ pateiktame prašyme grupuotės verslo veikla vadinama „vadybos konsultacijomis“. Apie jokią karinę jos veiklą neužsimenama,sakoma britų ministerijos tviteryje paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos suvestinėje.Neaišku, kaip ši registracija bus panaudota grupuotės sukarintai veiklai valdyti. Privačios saugumo ir karinės įmonės Rusijoje draudžiamos.Šiuo metu Ukrainoje yra iki 50 tūkst. „Vagner“ vadovaujamų pajėgų, grupuotė tapo „pagrindiniu komponentu“ Rusijos kare su kaimynine valstybe, sakoma ministerijos ataskaitoje.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas tikriausiai iš dalies finansuoja pajėgas pinigais, gautais iš kitų jo įmonių valstybinių sutarčių, nurodė ministerija. „Tikėtina, kad registracija siekiama maksimaliai padidinti J. Prigožino komercinę naudą ir įteisinti vis labiau savo įvaizdį stiprinančią organizaciją“, – sakoma suvestinėje.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia informaciją apie karo eigą nuo pat invazijos pradžios pernai vasario 24 dieną.
Kremlius siunta dėl Vakarų paramos Ukrainai: jie pasigailėsRusijos santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) yra „istorinėse žemumose“, pareiškė Kremlius, ir „nėra vilčių, kad artimiausioje ateityje pagerės“.Vakarų šalių gynybos ministrams renkantis Vokietijoje esančioje Ramšteino oro bazėje tolesnei karinei paramai Ukrainai aptarti, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tankų tiekimas Kyjivui „iš esmės nieko nepakeistų“.Vakarai „pasigailės“ dėl savo „iliuzijos“, kad Ukraina gali laimėti mūšio lauke, teigė jis.„Mes nes kartą sakėme, kad tokia ginkluotė iš esmės nieko nepakeis, tik pridarys papildomų problemų Ukrainai ir ukrainiečiams“, – reporteriams aiškino D. Peskovas.Paklaustas, ar vis pažangesnių ginklų tiekimas Ukrainai reiškia konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas spaudai atsakė: „Visiškai teisingai. Konfliktas aštrėja. Matome didėjantį netiesioginį ir kartais tiesioginį NATO šalių įsitraukimą į šį konfliktą... Matome atsidavimą dramatiškai iliuzijai, kad Ukrainą lydės sėkmė mūšio lauke. Tai dramatiška Vakarų bendruomenės iliuzija, kuri ne vieną kartą privers gailėtis, mes tuo neabejojame.“ 
Zelenskis kreipėsi į Ramšteino susitikimo dalyvius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Ramšteino susitikimo dalyvius ir paragino juos spartinti ginkluotės tiekimą Kyjivui, praneša portalas „rbc.ua“.Savo kalboje V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija stengiasi sunaikinti ukrainiečių tautą ir kad karas nulems, „kokiame pasaulyje mes gyvensime“.„Jūs – stiprūs žmonės iš galingų šalių. Aš jus raginu priimti tokius sprendimus, kurie gali atimti bet kokią galią iš Rusijos blogio. Jūs galite perduoti artilerijos pabūklų ir lėktuvų, kurie slopintų terorą. Jūs galite užtikrinti pergalę“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.V. Zelenskis pažymėjo, kad laikas ir karo tęsimas padeda Rusijai.„Laikas yra Rusijos ginklas. Mes turime greičiau veikti“, – pabrėžė prezidentas.Jis padėkojo Ramšteino susitikimo dalyviams už jau suteiktą pagalbą, tačiau pridūrė, kad Ukraina laukia tankų.„Bet šimtas padėkų – tai ne šimtas tankų. Mes visi galime pavartoti tūkstančius žodžių diskusijoms, bet aš nerandu žodžių vietoj ginklų, kurių reikia prieš Rusijos artileriją, vietoj tų zenitinių raketų, kurių reikia norint apsaugoti žmones nuo Rusijos smūgių“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentui atsakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austin. Jis pareiškė, kad partneriai ir ateityje rems Ukrainą.„Tikiuosi, jūs žinote, jog mes ir toliau laikysimės principo, kad sienų negalima perbraižyti jėga. Ir toliau ginsime atvirą taisyklių, teisių ir pareigų pasaulį. Dar kartą ačiū, kad jūs šiandien esate čia“, – sakė Pentagono vadovas.Penktadienį Ramšteino aviacijos bazėje Vokietijoje vyksta susitikimas pagalbos Ukrainai klausimais. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad jo šaliai prioritetu išlieka puolamoji ir oro gynybos ginkluotė.
Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalas.https://t.me/uniannet/87097
Ukrainos Soledaro rajoną pasiekė pirmoji JT humanitarinė vilkstinėJungtinės Tautos (JT) penktadienį pranešė, kad pirmoji jų humanitarinė vilkstinė pasiekė zoną aplink karo niokojamą Soledarą Rytų Ukrainoje.„Tai pirmoji nuo karo pradžios tarpžinybinė vilkstinė, pasiekusi šią zoną“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT humanitarinės pagalbos agentūros atstovas Jensas Laerke.
„Nėra jokių tabu“: Nyderlandai jau kalba apie F-16 tiekimą UkrainaiNyderlandų valdžia svarstys naikintuvų F-16 tiekimo Ukrainai klausimą, jeigu Kyjivas paprašys. Ketvirtadienį, sausio 19 d., įvykusio parlamento posėdžio metu Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopkė Hoekstra pareiškė, kad ministrų kabinetas tokį prašymą apsvarstys „be išankstinio nusistatymo“. Davose gynybos ministrė Kajsa Ollongren sakė, kad Nyderlandai yra pasiruošę padėti sumokėti už modernius tankus „Leopard 2“, kuriuos siunčia kitos šalys. „Toks yra mūsų ketinimas“, – „Bloomberg“ teigė ji.W. Hoekstra sakė, kad, kalbant apie įprastos įrangos tiekimą, „nėra jokių tabu“. Partijai D66 priklausantis Sjoerdas Sjoerdsma paprašė ministrų kabineto Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekti F-16 ir pėstininkų kovos mašinas. 
Kremlius svaidosi įspėjimais: Vakarų tankai nieko nepakeisPenktadienį, kai Vakarų valstybės susirinko aptarti naujo karinės pagalbos Kyjivui paketo, Kremlius pareiškė, kad Vakarų tankai neva neturės jokios įtakos Ukrainoje.„Nereikėtų perdėti tokių tiekimų svarbos, jei kalbama apie galimybę ką nors pakeisti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Jo teigimu, tai „pridės problemų Ukrainai, bet nieko nepakeis Rusijai įgyvendinant užsibrėžtus tikslus“.
Ukrainos pareigūnai sulaikė Rusijos smūgių Dniprui koordinatoriusUkrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai suėmė grupę išdavikų, koordinavusių Rusijos pajėgų atakas raketomis Dnipro mieste. Kolaborantai – septyni vietiniai, prisijungę prie Rusijos pajėgų generalinio štabo vyriausiosios valdybos žvalgybos tinklo.Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba informavo, kad grupės veiklą kuravo radikaliai nusiteikusių prorusiškų pažiūrų asmenų judėjimo SERB vadeiva. Būtent jam kolaborantai perdavinėjo energetinių ir kritinių miesto infrastruktūrų koordinates. Pasinaudodamos šiais duomenimis Rusijos pajėgos surengė į Dniprą nukreiptas atakas.Kolaborantai yra nutekinę nuotraukų ir vaizdo įrašų, leidžiančių išsiaiškinti, kur dislokuotos ukrainiečių oro erdvės gynybos sistemos, kur įkurti kariniai štabai, kokiais maršrutais juda transporto priemonės, taip pat platino informaciją apie Ukrainos pajėgų karius.Dabar visi grupuotės nariai sulaikyti. Jiems pranešta apie įtarimus valstybės išdavyste. Vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Gera žinia Ukrainai: JK žada  ilgojo nuotolio raketųKol JAV nesiryžta perduoti Kyjivui ATACMS, Didžioji Britanija nurodė galinti pristatyti į Ukrainą joms analogiškų ilgojo nuotolio raketų. Apie tai, komentuodamas situaciją amerikiečių transliuotojui CNN, informavo šaltinis iš Didžiosios Britanijos vyriausybės.Nenorą perduoti Ukrainai didelio nuotolio raketų Vašingtonas aiškina tikimybe, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tas raketas panaudos apšaudydamos Rusijos teritorijoje esančius objektus.„Kadangi Londono požiūris į paramą Ukrainai – progresyvesnis, keli Didžiosios Britanijos oficialūs asmenys nurodė esą pasirengę perduoti didelio nuotolio raketų sistemas“, – nurodė informaciją perdavę šaltiniai.Kadangi oficiali Didžiosios Britanijos pozicija apsisprendžiant dėl ginklų tiekimo į Ukrainą – radikalesnė, Ukrainos oficialūs asmenys, kaip teigia žurnalistai, paprašė, kad būtent Didžioji Britanija imtųsi iniciatyvos svarstant paramos ginklais klausimus Ramšteino susitikime sausio 20-ąją.Remiantis CNN pranešimu, Ukraina taip pat nori, kad britų oficialūs asmenys aktyviau informuotų sąjungininkių užsienio reikalų ir gynybos ministrus apie tai, kas, ukrainiečių nuomone, yra operatyviosios karo realijos ir ko reikia pergalei tame kare.
Žiniasklaida: CŽA direktorius lankėsi Kyjive ir susitiko su Zelenskiu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas praėjusios savaitės pabaigoje Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė, ką, jo manymu, Rusija planuoja artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, sakoma „The Washington Post“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime.JAV laikraštis rėmėsi JAV pareigūnais ir neįvardytais informuotais šaltiniais. Jis citavo apie šį susitikimą žinančius žmones, kurie visi kalbėjo anonimiškai ir sakė, kad V. Zelenskis ir kiti Ukrainos vyriausybės pareigūnai labiausiai nerimauja, kiek ilgai jų šalis gali tikėtis JAV ir Vakarų paramos, respublikonams perėmus  Atstovų rūmų kontrolę ir mažėjant dalies rinkėjų pritarimui siųsti paramą Ukrainai.  W. Burnsas, buvęs ambasadorius Rusijoje, pabrėžė, kad „šiuo metu pagalba skubiai reikalinga mūšio lauke“, bet leido suprasti, jog „kada nors ją gauti bus sunkiau“.Šaltiniai laikraščiui sakė, kad per derybas V. Zelenskiui ir jo padėjėjams susidarė įspūdis, jog JAV administracija vis dar tvirtai remia 45 mlrd. dolerių skubų finansavimą, Kongreso patvirtintą gruodžio mėnesį. Jis turi trukti iki liepos arba rugpjūčio.Ukrainiečiai nėra tokie tikri, ar Kongresas patvirtins dar vieną kelių milijardų dolerių papildomos pagalbos paketą, kaip tai padarė praėjusį pavasarį.Laikraštis pranešė, kad didelis Rusijos puolimas prie rytinio Bachmuto miesto taip pat verčia  Ukrainą pasverti savo išteklius.
Zelenskis padėkojo JAV už galingą gynybos paketą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį padėkojo Vašingtonui už naują didžiulį ginklų ir amunicijos paketą Kyjivui. Vakarų sąjungininkėms rengiantis aptarti tolesnę karinę pagalbą karo draskomai šaliai ketvirtadienį V. Zelenskis sakė, jog tikisi „ryžtingų sprendimų“.„Ačiū“ JAV prezidentui Joe Bidenui, suteikusiam Ukrainai „dar vieną galingą 2,5 mlrd. JAV dolerių gynybos paramos paketą“, tviteryje angliškai parašė V. Zelenskis.Ukrainos vadovas dėkojo už šarvuočius „Stryker“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir oro gynybos sistemas „Avenger“ ir vadino šią į paketą įtrauktą ginkluotę „svarbia pagalba mūsų kovoje su agresore“.Vėlai ketvirtadienį V. Zelenskis pareiškė, kad per svarbų sąjungininkių susitikimą penktadienį JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, jis laukia  „ryžtingų sprendimų“ dėl tolesnio Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai.Prieš šį susitikimą Berlynas buvo vis labiau spaudžiamas leisti pasiųsti į Ukrainą vokiškus tankus „Leopard 2“. Kyjivas labai stengiasi juos gauti, kad galėtų pradėti Rusijos pajėgų puolimą. Lenkija ir Suomija leido suprasti, kad norėtų duoti Ukrainai šių tankų, bet tam reikia Vokietijos leidimo.„Esu dėkingas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui, kuris šiandien buvo Kyjive ir labai aiškiai paragino Europą priimti sprendimą dėl tankų“, – sakė V. Zelenskis. „Dabar laukiame dar vienos Europos sostinės sprendimo, kuris suaktyvins parengtas bendradarbiavimo tankų srityje grandines“, – sakė jis ir pridūrė: „Tikiu, kad Vokietija ir toliau bus stipri lyderė.“
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki civiliai, dar šeši buvo sužeisti Pastarąją parą, sausio 19-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo penki  civiliai, dar šeši žmonės buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis penktadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.Pasak pareigūno, Donecko srityje žuvo keturi taikūs gyventojai, dar trys buvo sužeisti, Chersono srityje žuvo vienas žmogus, trys buvo sužeisti.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos kariuomenė pastarąją parą atakavo septynias Ukrainos sritis.
Suomija nusiųs Ukrainai sunkiosios artilerijos pabūklų Suomija perduos Ukrainai 12-ąjį karinės pagalbos paketą, kuriame, be kita ko, bus sunkiosios artilerijos pabūklų ir šaudmenų. Tai sakoma Suomijos vyriausybės pareiškime, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.Šio karinės pagalbos paketo vertė – daugiau kaip 400 mln. eurų. Iš viso Helsinkis suteikė Kyjivui karinės pagalbos už 590 mln. eurų.Anksčiau Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pareiškė, jog jo šalis galėtų perduoti Ukrainai nedidelę tankų „Leopard“ partiją, jeigu būtų sudarytas „bendras Europos pagalbos Ukrainai projektas“. Bet jis pažymėjo, jog negali būti kalbos apie didelį perduodamų tankų skaičių, kadangi Suomija yra Rusijos kaimynė ir kol kas dar netapo NATO nare.Pasak kai kurių šaltinių, Suomija turi 239 tankus „Leopard 2“.
CNN: Vašingtonui ir Berlynui nepavyko susitarti dėl tankų UkrainaiVašingtonui ir Berlynui nepavyko susitarti dėl vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, praneša CNN, remdamasis su situacija susipažinusiais JAV pareigūnais.Šį klausimą ketvirtadienį Ramšteino formato susitikimo išvakarėse aptarė Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.„Būtų keista, jei Vokietija persigalvotų, nepaisant Lloydo Austino spaudimo“, – sakė vienas iš pašnekovų.Anot žurnalistų, prieš L. Austino ir  B. Pistoriuso susitikimą kai kurie buvo „labai optimistiški“ ir įsitikinę, kad šalys pasieks pažangą tankų Ukrainai klausimu.
Ukraina: laikinai okupuotose teritorijose rusai „nacionalizuoja“ privačių įmonių nuosavybę Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose įsibrovėliai iš Rusijos „inventorizuoja“ verslininkų turtą, kad galėtų jį „nacionalizuoti“.„Privačių įmonių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto inventorizacija atliekama siekiant tolimesnės vadinamosios nacionalizacijos“, – „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.Ji pridūrė, kad jei nuosavybės dokumentai neatitinka naujų standartų pagal Rusijos teisės aktus, įsibrovėliai tai laiko pakankama priežastimi konfiskuoti įmonę.Pasak JAV karo studijų instituto, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė įsaką, kuriuo iš esmės legalizavo ukrainiečių turto konfiskavimą okupuotose teritorijose.
Lenkija: dėl „Leopard“ mes pasirengę imtis nestandartinių veiksmųLenkijos užsienio reikalų viceministras Pawełas Jablonskis sako, kad šalis yra pasirengusi imtis „nestandartinių“ veiksmų, jei Vokietija priešinsis „Leopard“ tankų siuntimui į Ukrainą, praneša „Reuters“.P. Jablonskis pakartoja Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kuris sakė, kad galėtų siųsti į Ukrainą tankus „Leopard 2“ net ir be Vokietijos pritarimo.Kalbėdamas apie planus perduoti Ukrainai Vokietijoje gaminamų tankų „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis pareiškė, kad Vokietijos sutikimas šiuo atveju nėra būtinoji sąlyga.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 770 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 770 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 20 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 119,3 tūkst. kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 139 tankų, 6 241 šarvuotosios kovos mašinos, 2 129 artilerijos sistemų, 442 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 220 oro gynybos priemonių, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 1 886 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų, 4 903 automobilių, 190 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
JAV paskelbė apie naują 2,5 mlrd. JAV dolerių ginklų ir amunicijos paketą UkrainaiJungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė apie naują didžiulį ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai. Į jį neįeina Vakarų koviniai tankai, kurių prašo Kyjivas, bet yra 90 šarvuotų transporterių „Stryker“, papildomi 59 pėstininkų kovos automobiliai „Bradley“, oro gynybos sistemos „Avenger“ bei stambūs ir smulkūs šaudmenys, sakoma Pentagono pareiškime.„Ukrainai to pakaks šarvuočiais apginkluoti dvi brigadas“, – sakoma pranešime. Anksčiau 50 pirmųjų mašinų „Bradley“ buvo įtrauktos į praėjusią savaitę paskelbtą daugiau nei 3 milijardų dolerių paketą.JAV ir kitos šalys jau tiekia Ukrainai šarvuočius, bet kol kas nežada siųsti modernių Vakarų tankų, išskyrus Didžiąją Britaniją, praėjusį savaitgalį pažadėjusią suteikti Ukrainai tankų „Challenger 2“. Vokietija praėjusią savaitę pareiškė, kad pasiųs šarvuočių „Marder“, o Prancūzija – lengvųjų tankų AMX-10 RC.Kol kas Berlynas nesuteikė leidimo sąjungininkėms tiekti Ukrainai vokiškus tankus „Leopard“, bet vėlai ketvirtadienį žadėjo, jog „tai paaiškės per kelias artimiausias valandas arba rytoj ryte“.JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, paklaustas, ar svarstoma didinti Kyjivui žadamų šarvuočių skaičių, trečiadienį žurnalistams sakė, kad jų reikia siekiant padėti Ukrainos pajėgoms įveikti vis stiprėjančią Rusijos gynybą.Maskvos kariuomenė "įsitvirtina, kasa apkasus, stato fortifikacijas, deda minas. Rusai tikrai stengiasi sustiprinti savo priešakines linijas", - sakė jis. Jo žodžiais, siekiama padėti ukrainiečiams „pakeisti šią dinamiką prieš tokią statinę gynybą ugnimi ir manevringumu panaudojant labiau mechanizuotas pajėgas“.Naujausias JAV paketas paskelbtas svarbaus Vokietijoje vyksiančio susitikimo, per kurį bus svarstoma pagalba Ukrainai, išvakarėse, Vašingtono karinė pagalba Ukrainai, tiekiama nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį, viršija 26,7 mlrd. JAV dolerių.
Naujasis Vokietijos gynybos ministras nemato ryšio tarp tankų „Leopard 2“ ir „Abrams“ tiekimoVokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti siejamas su amerikietiškų mašinų „Abrams“ tiekimu.Tai interviu televizijos kanalui ARD pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.Paklaustas, ar Berlynas pasirengęs perduoti Kyjivui sunkiųjų šarvuotųjų mašinų tik tuo atveju, jei analogišką žingsnį žengs Vašingtonas, žinybos vadovas atsakė „nieko nežinąs apie tokį ryšį“.Tačiau B. Pistorius pažymėjo, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su JAV prezidentu Joe Bidenu svarsto šią problemą.„Esu tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas šiuo klausimu bus priimtas artimiausiomis dienomis. Bet šiandien aš jums negaliu pasakyti, koks jis bus“, - pridūrė Vokietijos gynybos ministras.Sausio 18 d. O. Scholzas neatsakė į klausimą dėl tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet patikino, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą.
Ant Rusijos gynybos ministerijos pastato Maskvoje atsirado oro gynybos kompleksasAnt Rusijos gynybos ministerijos pastato Maskvoje stogo atsirado oro gynybos kompleksas „Pancir-S1“.Socialiniuose tinkluose pasirodė atitinkamų nuotraukų ir vaizdo įrašų.Pranešama, kad šio tipo oro gynybos kompleksų pastebėta ant administracinio pastato Teterino skersgatvyje ir Gynybos ministerijos pastato Frunzės krantinėje.Šios savaitės pradžioje socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriuose užfiksuoti zenitiniai kompleksai „S-400“ K. Timiriazevo žemės ūkio akademijos bandomuosiuose laukuose ir prie „Briedžių salos“ nacionalinio parko Maskvos pakraštyje.Manoma, kad Rusijos sostinės oro gynybos stiprinimas gali būti susijęs su sprogimais, neseniai nugriaudėjusiais kariniuose aerodromuose Riazanės ir Saratovo srityse.Sistema „Pancir S-1“ skirta gintis nuo bepiločių skraidyklių.
Žiniasklaida: Vengrija blokuoja 500 milijonų eurų ES karinę paramą UkrainaiVengrija blokuoja 500 milijonų eurų vertės karinę pagalbos paketą iš Europos Sąjungos Ukrainai.Aukšto rango ES diplomatas Lenkijos RMF FM sakė, kad toks sprendimas neturi jokio pateisinimo, išskyrus „žaidimą kartu“ su Kremliumi. Tikimasi, kad Europos Sąjungos šalys darys spaudimą Budapeštui ES užsienio reikalų ministrų susitikime.Vengrija anksčiau per balsavimą pasirinko variantą „susilaikyti“ ir pagalbos Ukrainai neblokavo, o dabar vis dažniau naudojasi veto teise. Tuo pat metu Budapeštas apskritai neteikia karinės paramos Kijevui.
Analitikai pateikė prognozę, kada galima tikėtis naujo puolimo iš BaltarusijosJAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai neatmeta, kad Rusija ruošiasi puolimui iš Baltarusijos, bet ne artimiausiomis savaitėmis.Remiantis ISW ataskaita, toks puolimas galėtų prasidėti 2023 metų pabaigoje. Kremliaus pareigūnai ir toliau rengia aukšto lygio susitikimus su Baltarusijos nacionaline vadovybe, tikėtina, norėdami aptarti tam sąlygas.
Vengrija blokuoja 500 mln. eurų ES karinės pagalbos Ukrainai teikimąVengrija užblokavo apie 500 mln. eurų ES paramos ginkluotei Ukrainai, pranešė Lenkijos radijo stotis RMF 24.ES šalys balsavo dėl pasiūlymų skirti paramą iš Europos taikos priemonės.Pranešama, kad bloko šalys turėtų daryti spaudimą Vengrijai, kai pirmadienį susitiks ES užsienio reikalų ministrai.Gruodį Budapeštas užblokavo 18 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketą.
Sprogimas, įvykęs per naują Rusijos išpuolių bangą, nusinešė 46 gyvybesDniepro mieste šeštadienį raketai pataikius į daugiabutį gyvenamąjį namą žuvo daugiau žmonių.Pasak Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Valentino Rezničenkos, sprogimas, įvykęs per naują Rusijos išpuolių bangą, nusinešė 46 gyvybes.
Anušauskas: kai kurios šalys tikrai siųs „Leopard“ tankus į Ukrainą, tai neabejotinaLietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad per gynybos ministrų susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje kelios šalys paskelbs apie „Leopard 2“ tankų siuntimą Ukrainai.Jis sakė, kad bendras šarvuočių skaičius, apie kurį bus paskelbta rytoj vyksiančiame susitikime, sieks šimtus, pranešė „The Guardian“.„Kai kurios šalys tikrai siųs „Leopard“ tankus į Ukrainą, tai neabejotina“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Bulgarijos ginklai į Ukrainą pateko anksčiau nei oficiali pagalba, teigia buvęs premjerasGinklai iš Bulgarijos pasiekė Ukrainą per tarpininkus gerokai anksčiau nei šalies vyriausybė išsiuntė pirmąjį oficialų karinės pagalbos paketą, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida, remdamasi buvusio ministro pirmininko Kirilo Petkovo žodžiais.Pasak Bulgarijos naujienų pranešimų, ginklai buvo tiekiami ne iš vyriausybės vyriausybei, o per trečiųjų šalių bendroves Bulgarijoje ir užsienyje.K. Petkovas patvirtino, kad „partneriai“ iš Lenkijos, Rumunijos, JAV ir Didžiosios Britanijos „pirko ginklų iš Bulgarijos pramonės“. „Taip, dalis šių ginklų atiteko Ukrainos kariuomenei“, – sakė jis.ES ir NATO narė Bulgarija iki 2022 metų pabaigos nepriėmė sprendimo dėl pirmojo karinės pagalbos Ukrainai paketo, nes šalyje dėl šio klausimo ilgą laiką vyko politiniai ginčai.K. Petkovo vyriausybė, kuri birželio mėnesį buvo pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, negalėjo imtis greitesnių veiksmų Ukrainai apginkluoti, nes tuometinė valdančiosios koalicijos partnerė – prorusiški socialistai – buvo prieš tiesioginį ginklų tiekimą.„Reikia aiškiai pasakyti, kad tiesioginio eksporto į Ukrainą nebuvo“, – pabrėžė K. Petkovas.Tačiau Bulgarijoje vieša paslaptis, kad šalis buvo įsitraukusi į netiesioginį ginklų tiekimą Ukrainai. Bulgarijos ginkluotės įmonės veikia dar nuo komunistinių laikų, o tai reiškia, kad jos gali pasiūlyti Ukrainai reikalingos buvusio Varšuvos pakto tipo amunicijos.O pramonės gamyba 2022 metų gegužę, palyginti su 2021 metų geguže, skurdžiausioje ES šalyje išaugo maždaug 20 procentų.
Izraelio užsienio reikalų ministras žada Ukrainai humanitarinę paramąNaujasis Izraelio užsienio reikalų ministras Elis Cohenas pažadėjo Ukrainai tolesnę humanitarinę paramą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energetikos infrastruktūros atkūrimui, taip pat reikalingai medicininei įrangai, ketvirtadienį po pokalbio su kolega iš Ukrainos Dmytru Kuleba pareiškė E. Cohenas. Jis taip pat paskelbė, kad per artimiausias 60 dienų vėl visiškai pradės veikti Izraelio ambasada Kyjive. Tai buvo pirmasis abiejų ministrų pokalbis nuo naujosios Izraelio vyriausybės prisaikdinimo gruodžio pabaigoje.Anot Izraelio žiniasklaidos, E. Cohenas gali apsilankyti Ukrainoje. „Times of Israel“ rašo, kad jis priėmė atitinkamą D. Kulebos kvietimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas šios informacijos kol kas nepatvirtino. Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje oficialiai dar nėra lankęsis nė vienas aukštas Izraelio atstovas.E. Cohenas sausio pradžioje jau kalbėjosi telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Tada pasigirdo kritika dėl galimo Izraelio kurso pasikeitimo Ukrainos politikos atžvilgiu. Tai rodė ir E. Coheno pareiškimas, kad vyriausybė ateityje mažiau komentuos konfliktą Ukrainoje. Perrinktas Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu per ankstesnes savo kadencijas palaikė glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Izraelis keliskart aiškiai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau apskritai šalis liko veikiau santūri ir iki šiol griežtai atsisako perduoti ginklų Ukrainai. Rusija, be kita ko, turi didelę įtaką padėčiai Sirijoje. Izraelis siekia neleisti, kad šioje kaimyninėje šalyje jo mirtinas priešininkas Iranas su savo sąjungininkais kovotojais, pavyzdžiui, „Hezbollah“, plėstų savo karinę įtaką.
Devynios šalys žada suteikti Ukrainai beprecedentę gynybos paramąDevynios šalys ketina aprūpinti Ukrainą tankais, sunkiąja artilerija, oro gynyba, šaudmenimis ir pėstininkų kovos mašinomis – jos žada suteikti Ukrainai beprecedentę karinę paramą jos sėkmei atremiant Rusijos agresiją ir išstumiant Rusijos karius iš okupuotų teritorijų.Tai teigiama Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Čekijos, Nyderlandų bei Slovakijos atstovų bendrame pareiškime, kuris buvo vadinamas „Talino įsipareigojimais“.„Kartu mes ir toliau remsime Ukrainą, kad ji pereitų nuo pasipriešinimo prie Rusijos pajėgų išstūmimo iš Ukrainos teritorijos. Suburdami sąjungininkus ir partnerius, užtikriname, kad pasaulinės karinės paramos augimas būtų kuo strategiškesnis ir labiau koordinuotas“, – sakoma bendrame pareiškime.Nurodama, kad ši reikšminga pagalba bus teikiama iš nacionalinių kariuomenės rezervų ir išteklių, o tai „iliustruoja bendrą supratimą apie situacijos rimtumą ir mūsų pasirengimą nedelsiant padidinti ir paspartinti paramą Ukrainai“.
NATO mano, kad rizika dėl tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai yra suvaldomaNATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas mano, kad galima eskalacijos rizika dėl vakarietiškų kovinių tankų tiekimo Ukrainai yra suvaldoma. „Ar galime suvaldyti riziką? Taip, visiškai“, – ketvirtadienį po NATO Karinio komiteto posėdžio Briuselyje spaudos konferencijoje sakė JAV generolas Christopheris Cavolis. Taip jis leido suprasti, jog nemato didelio pavojaus, kad Rusija į vakarietiškų kovinių tankų tiekimą Ukrainai reaguotų kariniais smūgiais NATO valstybėms.Paklaustas, kiek svarbus yra vakarietiškų tankų, pavyzdžiui, „Leopard 2“, perdavimas Ukrainai, komiteto pirmininkas Robas Baueris pabrėžė, jog tankai yra svarbi ginklų sistema, kad būtų galima įveikti rusus ir išvyti juos iš okupuotų teritorijų. „Rusai kovoja su tankais, todėl ir ukrainiečiams reikia tankų“, – teigė jis. Viena vertus, tankai esą reikalingi, kad Ukrainos pajėgos neatsiliktų nuo priešo. Antra vertus, jų reikia Rusijos užimtoms teritorijoms atsikovoti.Dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai penktadienį JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine tarsis dešimčių šalių gynybos ministrai. Labiausiai rūpimas klausimas – ar bus paskelbta apie tankų „Leopard 2“ perdavimą.
ES pasmerkė Rusijos bandymą Vakarų pagalbą Ukrainai palyginti su holokaustuES ketvirtadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginį, kad Vakarų politika Rusijos atžvilgiu dėl Ukrainos primena nacių vykdytą žydų tautos genocido planą „Galutinis sprendimas“.„Naujausi Rusijos užsienio reikalų ministro Lavrovo komentarai, kuriuose jis kaltina „Vakarus“ siekiant „galutinio sprendimo“ Rusijai, yra visiškai netinkami, nepagarbūs ir pamina šešių milijonų žydų ir kitų aukų, kurios buvo sistemingai žudomos per Holokaustą, atminimą, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime. – Tai jau ne pirmas kartas, kai Lavrovas išsako antisemitines pastabas“.J. Borrellis teigė, kad „Rusijos režimo manipuliavimas tiesa siekiant pateisinti savo neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą pasiekė naują nepriimtiną ir niekingą dugną“.Maskvos diplomatijos vadovas trečiadienį savo metinėje spaudos konferencijoje pateikė tokį palyginimą: „Kaip Napoleonas sutelkė praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė... daugumą Europos šalių ir pasiuntė jas prieš Sovietų Sąjungą, taip dabar Jungtinės Valstijos suorganizavo koaliciją“.Pasak jo, Vakarų šalys „per Ukrainą vykdo karą prieš mūsų šalį. Užduotis ta pati – galutinai išspręsti „rusų klausimą“. Kaip Hitleris norėjo galutinai išspręsti žydų klausimą“.J. Borrellis pabrėžė, kad „nėra jokio panašumo tarp nacistinės Vokietijos nusikaltimų ir tarptautinės pagalbos Ukrainai ginant savo teritoriją ir žmones nuo nepateisinamos agresijos“.„Rusija įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, kasdien taikosi į civilius gyventojus ir juos žudo, siekdama sunaikinti šalį ir ukrainiečių tautą, – sakė jis. – Holokausto neigimas, iškraipymas ir menkinimas prieštarauja ES teisei ir ES vertybėms. ES nedviprasmiškai įsipareigojo užtikrinti, kad tokie žiaurumai daugiau niekada nepasikartotų“.Tai ne pirmas kartas, kai S. Lavrovas savo atvirai antivakarietiškuose pasisakymuose užsimena apie Hitlerį ir žydus. Praėjusių metų gegužę prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė Izraelio po to, kai S. Lavrovas pareiškė, kad A. Hitleris turėjo „žydiško kraujo“.
NATO: Rusija gali pradėti naują puolimą prieš UkrainąNATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigė, kad Rusijos Federacija pavasarį gali pradėti naują puolimą prieš Ukrainą.Kaip praneša UNIAN korespondentas, R. Baueris tai pasakė spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio generalinio štabo viršininkų lygiu.„Apskritai, jei pažvelgsite į rusų strateginius tikslus, jie nepasikeitė. Vadinasi, tai yra priežastis, kodėl rusai greičiausiai pereis prie kito puolimo. Tai nėra kažkas, ką mes tikrai žinome, tačiau tai grindžiama tokia prielaida: jei jie nepakeitė savo strateginių tikslų, greičiausiai pavasarį įvyks naujas puolimas“, – sakė R. Baueris.Anot jo, ukrainiečiai turėtų tam pasiruošti. Jis pridūrė, kad ukrainiečiai apie tai galvoja.Tuo metu, anot jo, Aljanso valstybės narės kartu su Ukraina aiškinasi, kokios pagalbos ukrainiečiams reikia labiausiai ir kokią paramą gali suteikti sąjungininkai.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat mano, kad Rusija pavasarį gali pradėti naują puolimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Jis abejojo, ar Rusija surengs antrą invaziją iš Baltarusijos teritorijos.NSDC sekretorius Aleksejus Danilovas sakė, kad Rusijos Federacijos okupacinė armija gali bandyti padaryti paskutinį proveržį per plataus masto invazijos į Ukrainą metines arba kovo mėnesį.
Zelenskis ir Michelis: Ukrainai reikia tankųKetvirtadienį į Kijevą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.V. Zelenskis sakė, kad jis ir Ch. Michelis aptarė būdus, kaip padidinti spaudimą sankcijomis Rusijai, Ukrainos kelią į narystę Europos Sąjungoje ir Vakarų ginklų – pirmiausia tankų – tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Tankų problema išlieka aktuali ir net jautri. Klausimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet, deja, ne nuo Ukrainos noro. Mes darome politinį spaudimą, bet svarbiausia, kad darome spaudimą argumentais. Mūsų karių drąsos ir Ukrainos žmonių motyvacijos nepakanka tūkstančiams Rusijos tankų. Mums reikia normalių ginklų – arba daug artilerijos sistemų, arba bent jau pakankamo tankų skaičiaus“, – sakė V. Zelenskis.„Ateinančios savaitės ir mėnesiai bus labai svarbūs – mes tikrai norime įtikinti ES šalis aprūpinti Ukrainą tankais, – sakė Charles'is Michelis. – Tankai turėtų būti suteikti, kaip ir visi kiti reikalingi ginklai, ir kuo greičiau.“
Rusija per Ukrainą į Europą pumpuoja mažiau dujųRusija per Ukrainą į Europą pumpuoja vis mažiau dujų. Dabar tai yra 25,1 mln. kubinių metrų per dieną – 28 proc. mažiau nei praėjusiomis dienomis, ketvirtadienį pranešė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, kuria remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.Per Ukrainą einantys dujotiekiai yra paskutinieji dar likę tiesioginiai vamzdynais į Europą tekančių dujų keliai, nes dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nėra naudojami. Rugsėjo pabaigoje sprogimai smarkiai apgadino tris iš keturių abiejų dujotiekių gijų. Rusija jau prieš tai sustabdė dujų tekėjimą „Nord Stream 1“, o „Nord Stream 2“ niekad nebuvo pradėtas eksploatuoti. Iki šiol nėra žinoma, kas susprogdino dujotiekius.Rusija ir prasidėjus invazijai kelis mėnesius per Ukrainą kasdien pumpuodavo apie 40 mln. kubinių metrų dujų. Tačiau metų pradžioje kiekiai sumažėjo.„Gazprom“ apkaltino Ukrainą nepraleidžiant galimo kiekio. Rusija į Europą transportuoja ir suskystintas dujas, taip pat tiekia dujas vamzdynu į Turkiją, iš kur, pavyzdžiui, jos nukreipiamos į Vengriją. ES siekia visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
Podoliakas ragina Vakarus nustoti bijoti Putino ir duoti tankųUkrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams laikas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį taip reikalingų modernių tankų.„Tikroji lyderystė – tai rodyti pavyzdį, o ne dairytis į kitus... Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą. Laikas nustoti drebėti prieš Putiną ir žengti galutinį žingsnį“, – tviteryje parašė prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.
JK siunčia Ukrainai 600 raketų „Brimstone“ Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad nusiųs 600 raketų „Brimstone“ į karo draskomą Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su Rusijos pajėgomis.JK gynybos ministras Benas Wallace‘as apie tai pranešė po susitikimo su keliais savo kolegomis Estijos Tapos karinėje bazėje.„Šiandien galiu pasakyti, kad taip pat ketiname į mūšio lauką nusiųsti dar 600 raketų „Brimstone“, kurios bus nepaprastai svarbios padedant Ukrainai dominuoti mūšio lauke“, – sakė jis žurnalistams.Tai naujausias JK pažadas, duotas praėjus kelioms dienoms po to, kai JK tapo pirmąja šalimi, patenkinusia Ukrainos prašymą atsiųsti vakarietiškų sunkiųjų tankų.B. Wallace‘as ir Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras inicijavo paramos teikėjų susitikimą Tapoje, kuriame dalyvavo dar kelių Ukrainos sąjungininkių atstovai.Po šių derybų penktadienį vyks didesnis, maždaug 50 šalių susitikimas, kurį JAV sušaukė JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje ir kuriame bus aptarta karinė pagalba Ukrainai.„Šiandien esame čia, o rytoj būsime Ramšteine... kad (Rusijos) prezidentui Vladimirui Putinui perduotume labai aiškią žinią, jog toliau teiksime paramą, rengsime mokymus ir toliau palaikysime Ukrainą“, – Estijoje sakė B. Wallace‘as.„Nes jei prezidentas Putinas tikisi, kad šiemet mums pasidarys nuobodu, jis klysta. Mes planuosime šiuos metus, kitus metus, dar kitus metus ir taip toliau... mes esame nusiteikę ilgai kovai“, – pridūrė jis.B. Wallace‘as taip pat paragino Rusiją pasitraukti iš Ukrainos.„2023 metais atėjo laikas ukrainiečių pasiektą pagreitį išstumiant Rusiją paversti laimėjimais ir užtikrinti, kad Rusija suprastų, jog dabar tikslas yra išvaryti ją iš Ukrainos ir atkurti Ukrainos suverenitetą“, – sakė jis.
Anušauskas: naujas Lietuvos paramos paketas Ukrainai siekia 125 mln. eurų Lietuva perduos Ukrainai karinės technikos už 125 mln. eurų. Apie tokią Vilniaus paramą Kyjivui ketvirtadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Šiandien turiu gerų žinių iš Lietuvos Ukrainai. Naujame Lietuvos paramos pakete Ukrainai – dešimtys artimojo nuotolio patrankų L-70, amunicijos bei du sraigtasparnius Mi-8. Bendra šio paramos paketo vertė siekia maždaug 125 mln. eurų“, – rašė ministras.
Danija dovanoja Ukrainai 19 prancūziškų haubicųDanija ketvirtadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Caesar“, įskaitant dar užsakytas, vis daugėjant pažadų iš sąjungininkų Vakaruose perduoti Kyjivui sunkiosios ginkluotės.„Mes nuolat palaikome ryšius su ukrainiečiais dėl „Caesar“ artilerijos ir džiaugiuosi, kad dabar sulaukėme plataus palaikymo parlamente dovanoti ją Ukrainos laisvės kovotojams“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.
Iranas nepripažįsta Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų aneksijosIranas teigia, kad nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo ir kitų Ukrainos regionų aneksijos. Taip kanalui „TRT World“ sakė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras Abdollahianas.„Pripažįstame šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautinių įstatymų rėmuose, todėl, nepaisant puikių Teherano ir Maskvos santykių, nepripažinome Krymo, Luhansko ir Donecko sričių atskyrimo nuo Ukrainos“, – teigė jis.„Užsienio politikoje laikomės nuoseklaus principo: kai sakome, kad konfliktas Ukrainoje nėra sprendimas, tikime savo pozicija kaip fundamentaliu politiniu principu“, – pridūrė H. A. Abdollahianas.
Moldova taip pat prašo karinės paramos Su Ukraina besiribojanti Moldovos Respublika, pasak prezidentės Majos Sandu, paprašė sąjungininkių karinės paramos. „Paprašėme oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų“, – agentūrai „Reuters“ sakė Pasaulio ekonomikos forume Davos dalyvaujanti M. Sandu.Prezidentė teigė suprantanti, kad prioritetas tenka Ukrainai. Tačiau ji tikisi, kad ir jos šalis sulauks šiek tiek paramos. M. Sandu pridūrė, kad Rusijos mėginimai destabilizuoti jos šalį iki šiol nebuvo sėkmingi.Moldovos Respublika būgštauja, kad ir ji gali tapti Rusijos taikiniu ar kad karas Ukrainoje gali išplisti į Moldovą.
Tyrimas: Rusijos rinką paliko tik apie 8,5 proc. joje iki karo Ukrainoje veikusių Vakarų bendrovių Nors Rusijos visapusiška invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį sulaukė griežto tarptautinio smerkimo, šalies agresorės rinką nuo tada paliko tik labai nedidelis skaičius Vakarų bendrovių, rodo Šveicarijoje atliktas tyrimas.Anot Sent Galeno universiteto ir IMD instituto mokslo darbuotojų, šio tyrimo rezultatai „ginčija naratyvą, kad (Rusijos) rinkoje būta masinio Vakarų įmonių egzodo“. „Iš tiesų daugelis įmonių priešinosi vyriausybių, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų spaudimui pasitraukti iš Rusijos“, – teigiama tyrimo išvadose.Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad praėjusių metų pradžioje Rusijoje veikė 1 404 Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalių bendrovės, kurios ten turėjo 2 405 padalinius. Tačiau iki lapkričio pabaigos bent dalinį pasitraukimą iš šios šalies rinkos įvykdė vos 120, ar apie 8,5 proc. šių įmonių.Kaip teigiama, iš Rusijos labiau buvo linkę trauktis JAV bendrovės, palyginti su atitinkamu Europos ir Japonijos kompanijų ryžtu. Tačiau pažymima, kad Rusiją iki šiol paliko tik apie 18 proc. ten iki invazijos veikusių amerikiečių bendrovių. Tuo metu pasitraukimą įvykdė apie 15 proc. Japonijos ir tik 8,3 proc. Europos įmonių. Tyrimo metu nustatyta, kad iš Rusijos rinkoje pasilikusių bendrovių apie 19,5 proc. yra Vokietijos, o 12,4 proc. – JAV kompanijos.Autoriai taip pat nurodo pastebėję tendenciją, kad pasitraukti dažniau ryžosi tos bendrovės, kurios Rusijoje gaudavo mažesnes pajamas.Kaip nurodoma Sent Galeno universiteto pranešime, šio tyrimo išvados „kvestionuoja Vakarų įmonių ryžtą atsiriboti nuo ekonomikų, kurias jų vyriausybės laiko geopolitinėmis konkurentėmis“. 
Prigožinas nesitiki greito Bachmuto užėmimoRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad užimtas Kliščijivkos kaimas netoli Ukrainos Bachmuto miesto, dėl kurio jau tris mėnesius vyksta nuožmūs mūšiai. Tai svarbi vietovė, kurią dabar visiškai kontroliuoja „Vagner“ pajėgos, garso įraše pareiškė J. Prigožinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Ukraina to kol kas nekomentuoja.Tačiau kartu J. Prigožinas įspėjo nemanyti, kad Ukrainos kariai greitai bus išvyti iš Bachmuto. „Priešingai įvairioms nuomonėms, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bėga iš Artemivsko (toks rusiškas Bachmuto pavadinimas), taip nėra. Ukrainos kariuomenė veikia aiškiai ir koordinuotai. Turime daug ko iš jos pasimokyti“, – kalbėjo J. Prigožinas.
Apklausa: dauguma vokiečių nepritaria „Leopard“ tankų siuntimui į UkrainąVokietijai patiriant vis didesnį spaudimą siųsti savo tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, dauguma šalies gyventojų tam nepritaria ir mano, kad šalis jau padarė pakankamai, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa.Iš 2 025 respondentų 43 proc. pasisakė prieš tankų perdavimą ir tik 39 proc. tam pritarė. Dar 16 proc. neišreiškė aiškios pozicijos, parodė apklausa, kurią agentūros dpa užsakymu atliko apklausų institutas „YouGov“.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą beveik prieš metus Vokietija pristatė Ukrainai ginklų ir karinės įrangos, įskaitant sunkiąją artileriją ir oro gynybos sistemas, už daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.Kas trečias respondentas (33 proc.) mano, kad tai jau yra per daug. Dar 24 proc. mano, kad tiekiama tiek, kiek reikia, ir tik 25 proc. reikalauja didesnės Vokietijos karinės paramos Ukrainai.Nepaisant santūraus respondentų požiūrio į vokiškų tankų perdavimą, dauguma neprieštarauja, kad tai darytų kitos šalys. Tam pritartų 47 proc. respondentų, nepritartų 38 proc., o 16 proc. dėl to neturi tvirtos nuomonės.Berlynas turi pritarti bet kokiam tankų, kuriuos savo arsenaluose turi 20 šalių, perdavimui.Lenkija ir Suomija jau pareiškė, kad siųstų „Leopard“ į Ukrainą. Skirtingai nuo sovietinių laikų tankų, kurie sudaro didžiąją Ukrainos sunkiosios ginkluotės dalį, šie tankai turi pažangias technines galimybes, pavyzdžiui, termovizinę optiką.Praėjusią savaitę Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas, komentuodamas Lenkijos planus eksportuoti tankus, sakė, kad netrukdys Varšuvai jų siųsti.„Vokietija neturėtų trukdyti kitoms šalims priimti sprendimus paremti Ukrainą, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims Vokietija“, – sakė R. Habeckas uždarame Žaliųjų parlamentinės frakcijos komiteto posėdyje Berlyne.
Baltarusijoje skrydžio metu užsidegė rusų naikintuvasDanguje virš Baltarusijos užsiliepsnojo rusų lėktuvas „MiG-31K“, galintis nešti raketas „Kinžal“, rašo „Belaruskij Gajun“.Minsko srities, Maladečinos rajono, gyventojai apie 12 val. vietos laiku danguje išgirdo galingą sprogimą. Daugelis rašė, kad nuo jo sudrebėjo namų langai.Savanoriai, cituodami savo duomenų šaltinius, teigia, kad iš tikrųjų tai buvo pompažo garsas užsidegus varikliui.„Todėl Rusijos Federacijos oro ir kosmoso pajėgų naikintuvui „MiG-31K“ teko skubiai baigti skrydį ir sugrįžti į Mačuliščų aerodromą“, – pažymi „Belaruskij Gajun“.Savanoriai pabrėžia, kad tas pats „MiG-31K“ jau degė anksčiau – gruodžio 25-ąją, kai bandė pakilti iš Mačuliščų aerodromo.
Britų žvalgyba: propagandos tikslais Rusija gali dislokuoti Ukrainoje tankus „Armata“Gali būti, kad Rusija svarsto dislokuoti Ukrainoje nedidelį skaičių savo naujųjų kovinių tankų „T-14 Armata“, bet visų pirma propagandos tikslais. Tai sakoma naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.Pažymima, kad 2022 m. gruodžio pabaigoje vaizdai parodė tankus T-14 pratybų zonoje Pietų Rusijoje, ši vieta siejama su veikla prieš dislokuojant pajėgas operacijai Ukrainoje. Po to  vyriausybę palaikančios Rusijos žiniasklaidos priemonės teigė, kad tankai T-14 rengiami dislokacijai.Vis dėlto kol kas nežinoma, ar Rusija jau permetė į Ukrainą šio tipo tankus. „Greičiausiai tai būtų Rusijai itin rizikingas sprendimas. Programa kuriama vienuolika metų, ją stabdo vėlavimai, sumažinta jos apimtis, pranešama apie gamybos problemas“, – rašoma suvestinėje.„Papildomas iššūkis Rusijai būtų pritaikyti savo logistikos grandinę, kad tankus T-14 būtų galima valdyti, nes jie yra didesni ir sunkesni už kitus Rusijos tankus. Jei Rusija dislokuos T-14, greičiausiai tai bus padaryta pirmiausia propagandos tikslais“, – teigia britų žvalgyba.
Estija nusiųs Ukrainai didžiausią nuo karo pradžios pagalbos paketą Ketvirtadienį Estijos vyriausybė pritarė pasiūlymui nusiųsti Ukrainai didžiausią iki šiol 113 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, kurį sudarys haubicos, šaudmenys, artilerijos dalinių rėmimo mašinos ir granatsvaidžiai, praneša portalas ERR.Pateikus Ukrainai šią ginkluotės partiją, bendra Estijos karinės pagalbos Kyjivui apimtis išaugs iki 370 mln. eurų ir viršys 1 proc. šalies BVP, pažymėjo vyriausybės atstovai.ERR duomenimis, Estija perduos Ukrainai dešimtis 155 mm ir 122 mm kalibro haubicų, tūkstančius sviedinių, krovininį autotransportą jiems gabenti, daugiau kaip šimtą prieštankinių granatsvaidžių „Carl-Gustav“ ir per tūkstantį užtaisų jiems.„Jeigu kris Ukraina, iškils pavojus ir viso pasaulio laisvei. Padėdami Ukrainai ginti savo nepriklausomybę, mes giname visų valstybių, taip pat ir Estijos, teisę į laisvę ir demokratiją“, – pareiškė ministrė pirmininkė Kaja Kallas.„Rusijos karas prieš Ukrainą turi savo kainą – kainą, kurią mes mokame eurais, o ukrainiečiai – gyvybėmis“, – pridūrė Estijos premjerė.
Peskovas grasina: „konfliktas persikels į naują lygį“Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas grasina, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali perkelti „konfliktą į naują lygį“. Anot jo, tai susiję su priemonėmis, galinčiomis smogti Rusijos teritorijai.„Tai reikš konflikto perkėlimą į naują kokybinį lygį, o tai nežada nieko gero pasauliniam ir visos Europos saugumui“, – žurnalistams pareiškė D. Peskovas.Pasak jo, diskusijos dėl leidimo tiekti Ukrainai ginkluotę, kuri leistų smogti Rusijos teritorijai, yra pavojinga.Taigi, prezidentės spaudos sekretorius komentavo informaciją,kad JAV gali tiekti Ukrainai ginklų smogti Krymui.
Lenkija dėl „Leopard“ tankų siunčia žinią Vokietijai: mes patys tai padarysimeKalbėdamas apie planus perduoti Ukrainai Vokietijoje gaminamų tankų „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Vokietijos sutikimas šiuo atveju nėra būtinoji sąlyga.Kaip per interviu „Polsat News“ pažymėjo Lenkijos vyriausybės vadovas, grįždamas iš Pasaulinio ekonomikos forumo Davose, Lenkija „su draugais Ukrainoje bei partneriais Vakarų Europoje jau susitarė“ dėl minėtųjų tankų perdavimo.„Vokietijos pritarimas šiuo atveju tėra antraeilės svarbos. Mes arba greitai gausime jos sutikimą, arba tai padarysime patys. Svarbiausia, kad vokiečiai – ir ne tik vokiečiai, bet ir danai, suomiai, prancūzai ir kitos tautos, bet pirmiausia visgi vokiečiai – kuo greičiau pasiūlytų savo šiuolaikinių tankų ir savos modernios karinės technikos, nes nuo to priklauso galimybės apginti Ukrainos laisvę, o tai reiškia ir visos Europos saugumas“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.Anot M. Morawieckio, Lenkija taip pat laukia ir Vokietijos apsisprendimo perduoti Ukrainai tankų.„Šis sprendimas labai svarbus, jis gali turėti lemiamos reikšmės Ukrainai, todėl, kad, panašu, vasarį – remiuosi įvairių ekspertų nuomonėmis, skirtingomis analizėmis – Putinas ir vėl ruošiasi naujam puolimui. Todėl iki to laiko ukrainiečiai turi reikiamai apsiginkluoti“, – sakė politikas.Lenkijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad jo šalis vienai rankų rotai pasiūlė keturiolika tankų, tačiau „norėtų garantijų, kad ir kiti atlieps šį poreikį“: „Kalbant apie kitas šalis, kol kas mažiausiai iniciatyvos rodė vokiečiai. Todėl ir toliau stengsimės, toliau darysime spaudimą Vokietijos valdžiai, kad jie kuo greičiau sureaguotų į mūsų siūlymą“.
Švedija ketina suteikti Ukrainai artilerijos sistemų „Archer“ Ketvirtadienį Švedija pažadėjo atsiųsti į Ukrainą savo artilerijos sistemų „Archer“ – modernių mobiliųjų haubicų, kurių Kyjivas prašo kelis mėnesius, pranešė vyriausybė.Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas per spaudos konferenciją sakė, kad jo vyriausybė priėmė sprendimą dėl trijų dalių karinės paramos Ukrainai paketo ir priėmė „pirmąjį sprendimą pradėti tiekti Ukrainai artilerijos sistemas „Archer“.
Žiniasklaida: Pentagonas kreipėsi į JAV pajėgas Pietų Korėjoje dėl dalies įrangos perdavimo Ukrainai Pentagonas kreipėsi į JAV pajėgas Pietų Korėjoje (USFK) dėl dalies savo įrangos perdavimo Ukrainai remti, praneša naujienų agentūra „Yonhap“.USFK atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad šis žingsnis neturės jokio poveikio saugumo operacijoms Korėjos pusiasalyje.„Gynybos departamentas ir toliau teikia karinę pagalbą iš savo atsargų, remdamas Ukrainą. Jungtinių Valstijų pajėgoms Pietų Korėjoje buvo pasiūlyta paremti šias pastangas ir perduoti dalį savo įrangos“, – pareiškė USFK atstovas pulkininkas Isaacas Tayloras.Jis pridūrė: „Tai neturės jokios įtakos mūsų operacijoms ir mūsų galimybėms vykdyti savo tvirtą įsipareigojimą ginti mūsų sąjungininkę Korėjos Respubliką. Neturėtų kilti jokių abejonių, jog mes esame pasirengę „kovoti kad ir šįvakar“.“Atstovas nepatikslino, kokia įranga turima omenyje ir kiek jos ketinama perduoti Ukrainai.Pietų Korėjos gynybos ministerija atsisakė komentuoti šią informaciją.
JAV Kongreso narys: Scholzas nori, kad JAV ir Vokietija drauge siųstų tankusDavose Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė JAV kongresmenams, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei tankų pasiųs ir Jungtinės Valstijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango JAV įstatymų leidėjas.Artėjant penktadienį numatytam Ukrainos sąjungininkių susitikimui, per kurį bus tariamasi dėl naujų ginklų tiekimų Ukrainai, O. Scholzas patiria vis didesnį sąjungininkių Europoje spaudimą leisti eksportuoti Vokietijos gamybos tankus „Leopard“.JAV Kongreso narys Gregory Meeksas, aukščiausio rango demokratas Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitete, trečiadienį per Pasaulio ekonomikos forumą Davose susitikęs su O. Scholzu, pareiškė, kad Vokietijos vadovas nori, jog abi šalys veiktų išvien.Paklaustas apie O. Scholzo poziciją dėl sunkiųjų tankų, G. Meeksas atsakė, jog „iš esmės tai turi būti Jungtinės Valstijos ir Vokietija, dėl to nekyla abejonių“. „Man tapo aišku, kad Jungtinės Valstijos ir Vokietija palaiko dialogą ir pokalbius ir kad jos ketina veikti išvien“, – sakė jis. „Bus daugiau pokalbių su prezidentu Joe Bidenu“, – pridūrė jis.Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos nepasirengusios tiekti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, nes jie reikalauja techninės priežiūros ir mokymų.Trečiadienį paklaustas apie „Leopard“ tiekimus, O. Scholzas atsakė: „Mes niekada nieko nedarome vieni patys, o drauge su kitais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis“.Praėjusią savaitę Vokietija ir Jungtinės Valstijos pareiškė suteiksiančios šarvuotas kovos mašinas „Bradley“ ir „Marder“, Prancūzija taip pat pažadėjo pasiųsti Kyjivui didelio mobilumo AMX-10 RC.Ketvirtadienį vaizdo ryšiu kalbėdamas susitikimo Davose dalyviams Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Ukrainos sąjungininkių dvejones.G. Meeksas sakė pritariantis tankų „Leopard“ ir „Abrams“ siuntimui į Ukrainą. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „turi būti sustabdytas, geriau, kad tai įvyktų kuo greičiau“, sakė jis. „O jei tai reiškia, kad turime duoti jiems tankus „Leopard“ ir daugiau kitų ginklų, taip ir turės būti“, – pridūrė G. Meeksas.
Medvedevas vėl grasina branduoliniu karu Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas vėl grasina Vakarams branduoliniu karu.Kaip rašo „The Guardian“, D. Medvedevas tokiais grasinimais ketvirtadienį svaidėsi savo „Telegram“ kanale.„Rytoj NATO Ramšteino bazėje didieji karo vadai aptars naujas taktikas ir strategijas bei naujos sunkiosios ginkluotės ir smūgio sistemų tiekimą Ukrainai. Tai vyks iš karto po forumo Davose, kur politinių vakarėlių dalyviai nuolat kartojo: „Tam, kad įsivyrautų taika, Rusija turi pralaimėti.“ Tačiau nė vienam jų nešauna į galvą padaryti elementarią išvadą: branduolinės galios pralaimėjimas konvenciniame kare gali išprovokuoti branduolinį karą“, – tikino D. Medvedevas.Jis pabrėžė, kad tai tariamai turėtų būti „akivaizdu“, nes „branduolinės galios nepralaimi konfliktų, nuo kurių priklauso jų likimas“.Tai jau nebe pirmas kartas, kai D. Medvedevas dalinasi panašaus turinio žinutėmis.Rusijos karinė doktrina branduolinio ginklo naudojimą leidžia tik kai kuriais atvejais, įskaitant tada, kai šalies nacionaliniam saugumui yra kilusi „kritinė“ grėsmė.
Kuleba ir Reznikovas ragina plėsti pagalbą Ukrainai Dabar Rusija turi pranašumą kare, o revanšo ir pakartotinio puolimo grėsmė yra labai reali. Todėl Ukrainai reikia ginklų ir technikos, kad perimtų pranašumą mūšio lauke, o tam vien britų tankų „Challenger“ nepakanka.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Rusija vis dar išlaiko didelį pranašumą kareivių skaičiumi, ginkluotės ir karinės technikos kiekiu. Rusijos kariuomenė tęsia puolimo operacijas Rytų Ukrainoje. Kremlius nusiteikęs toliau aktyvinti karo veiksmus. Rusijos mėginimo atsirevanšuoti už savo nesėkmes kare prieš Ukrainą ir naujo plataus masto Rusijos pajėgų puolimo grėsmė yra labai reali“, – sakoma pareiškime.Kaip tik todėl, anot ministrų, jie nusprendė kreiptis į visas karinę pagalbą jau suteikusias ar planuojančias ją teikti valstybes partneres, ragindami ženkliai padidinti savo praktinį indėlį stiprinant Ukrainos galimybes apsiginti, pakelti šią pagalbą į kokybiškai naują lygį.„Vienas opiausių ir labiausiai neatidėliotinų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikių šiandien – pagerinti jų aprūpinimą modernia šarvuotąja technika ir padidinti jų ugnies galią bei manevringumą vakarietiško tipo tankais“, – sako žinybų vadovai.Kaip pažymėjo užsienio reikalų ir gynybos ministrai, jie sveikina drąsų ir savalaikį Didžiosios Britanijos sprendimą perduoti Ukrainai pirmąją tankų „Challenger 2“ kuopą.„Tačiau operatyviniams tikslams pasiekti to nepakanka. Todėl kreipiamės į valstybes, turinčias tankų „Leopard 2“, įskaitant Graikiją, Daniją, Ispaniją, Kanadą, Nyderlandus, Vokietiją, Norvegiją, Lenkiją, Portugaliją, Turkiją, Suomiją, Švediją. Mes garantuojame, kad naudosime šią ginkluotę atsakingai ir tik gindami Ukrainos teritorijos vientisumą su tarptautinės bendrijos pripažintomis jos sienomis, – pabrėžė D. Kuleba ir O. Reznikovas. – Mes raginame visas šias ir kitas šalis, turinčias atitinkamų galimybių, prisijungti prie iniciatyvos sudaryti tarptautinę tankų koaliciją Ukrainai remti ir praktiniu indėliu prisidėti prie jos.“„rbc.ua“ primena, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, pareiškė, kad nereikėtų dvejoti dėl tankų tiekimo Ukrainai, turėdamas omenyje Vokietiją, kuri dar neapsisprendė dėl jų perdavimo ar reeksporto.
Zelenskis: nesu tikras, ar Putinas gyvasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nesantis tikras, ar karą Ukrainoje pradėjęs  Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas gyvas. Šalies vadovas sako nelabai suprantantis, su kuo kalbėti apie taikos derybas.Apie tai V. Zelenskis pareiškė per Ukrainos pusryčius Davose. Prezidentas pakomentavo Ukrainos ir Rusijos taikos derybų dėl karo sureguliavimo temą.V. Zelenskis pabrėžė, kad nuo tada, kai tapo prezidentu, jau trejus metus „daro viską, kad diplomatiniu būdu išlaisvintų mūsų žemes“. Tačiau Rusijoje „kažkas nenorėjo, kažkas neturėjo laiko, kažkas netikėjo, kažkas kėlė sąlygas“.„Šiandien aš nelabai suprantu, su kuo ir apie ką kalbėti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.Jis sakė nesąs tikras, kad Rusijos prezidentas, kuris kartais kur nors pasirodo, iš tiesų  yra V. Putinas.„Nesu visiškai tikras, ar jis gyvas ir ar pats priima sprendimus. Tokios informacijos neturiu“, – sakė Ukrainos vadovas.Jis pridūrė nesuprantantis, „kaip galima Europos lyderiams žadėti viena, o jau kitą dieną pradėti plataus masto invaziją“. 
Zelenskis: Krymas yra mūsų žemė ir Ukraina jį susigrąžinsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos tikslas yra susigrąžinti Krymą, Rusijos aneksuotą 2014 m., ir paragino Vakarų partneres suteikti daugiau ginkluotės.„Mūsų tikslas yra išlaisvinti visas mūsų teritorijas, – sakė jis, ukrainiečių kalba kreipdamasis į auditoriją Davose. – Krymas yra mūsų žemė, mūsų teritorija, mūsų jūra ir kalnai. Duokite mums savo ginklų ir mes sugrąžinsime savo žemę.“
Krymo totoriai praneša, kad pusiasalyje padidėjo Rusijos kareivių skaičiusPastarosiomis savaitėmis okupuotame Kryme akivaizdžiai padidėjo Rusijos kareivių skaičius, pastebima, kad jie girtuokliauja.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Krymo totorių tautos Medžliso vadovas Refatas Čubarovas.„Kryme pastarosiomis savaitėmis akivaizdžiai padaugėjo Rusijos okupacinės kariuomenės, dauguma jos dalinių dislokuoti Krymo šiaurėje, taip pat Sovetskio (Ičkio), Nyžnohirskio (Seilerės) ir Kirovskės (Isliam Tereko) rajonuose. Gaudami kareivio algą į rankas, mobilizuotieji pralėbauja ją per kelias dienas artimiausiose girdyklose“, – papasakojo R. Čubarovas.Anot jo, rusų kareiviai savo girtuokliavimą teisina baime atsidurti priešakinėse linijose.    Medžliso vadovas pažymėjo, kad dauguma į Krymą siunčiamų Rusijos kariškių yra kilę iš depresyvių savo šalies regionų.Anot jo, Rusijos karininkai verčia vietos verslininkus nemokamai remontuoti karinius automobilius ir kitą techniką. 
Zelenskis kritikavo Vokietijos dvejones tiekti tankus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietijos delsimą tiekti modernius tankus „Leopard“. Pranešta, kad Berlynas sutinka juos pasiųsti tik tuo atveju, jei JAV pasiūlys Vokietijai savo tankus „Abrams“.„Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti arba lygintis su kitais. Kai sakoma: „Duosiu tankų, jei kas nors kitas irgi pasidalins tankais“. Nemanau, kad tai yra teisinga strategija", – auditorijai Davose vaizdo ryšiu kalbėjo V. Zelenskis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Michelis pranešė vykstąs į Kyjivą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis ketvirtadienį pranešė vykstantis į Kyjivą aptarti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kokių „konkrečių priemonių“ Europa gali imtis, kad paremtų Ukrainą.„Aš pakeliui į Kyjivą“, – tviteryje paskelbtame vaizdo įraše sakė Ch. Michelis. Jis teigė susitiksiąs su V. Zelenskiu, ministru pirmininku ir parlamento nariais.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat sakė, kad „aptars su prezidentu V. Zelenskiu ir jo komanda, kokių konkrečių priemonių galime imtis, kad jos būtų stipresnės ir galingesnės“.V. Zelenskis prašo Ukrainai modernių Vakarų sunkiųjų tankų, daugelis Ukrainos sąjungininkių šį mėnesį paskelbė ketinančios didinti karinę paramą Kyjivui.Ch. Michelis gyrė ukrainiečius, „kovojančius už savo žemę“, bet sakė, kad „jie taip pat kovoja už mūsų bendras Europos vertybes ir principus“, už tai, kad „Europos Sąjungoje būtų taika ir klestėjimas“. „Jiems reikia mūsų paramos ir jie jos nusipelno“, – sakė jis.
Ispanijos lyderis pasisako už derybas su Putinu, kad būtų baigtas karas Ukrainoje Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas trečiadienį Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose paragino pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.„Svarbu, kad palaikytume ryšį ir su V. Putinu“, – Davose pareiškė P. Sánchezas. „Tvirtai pasisakau už tai, kad, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės (...) imtųsi lyderystės“, – sakė jis transliuotojui CNN.Pasak Ispanijos premjero, būtų galima grįžti prie Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos derybų Normandijos formatu, koks buvo prieš karą. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės palaikytų Paryžių ir Berlyną tokioje iniciatyvoje, sakė P. Sánchezas.Paklaustas, ar V. Putinas galėtų kaip „silpnumą“ interpretuoti Vakarų norą kalbėtis, jis atsakė: „Ne, aš taip nemanau.“Anksčiau Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas pareiškė abejonių dėl galimo kovinių tankų „Leopard“ pristatymo iš jo šalies į Ukrainą. „Šiuo metu tokia galimybė neaptariama“, – sakė jis per Pasaulio ekonomikos viršūnių susitikimą, pranešė Ispanijos naujienų agentūra „Europa Press“.Jis komentavo Vakarų vyriausybėms svarstant, kaip reaguoti į Kyjivo raginimus suteikti galingesnių kovos mašinų. J. M. Albaresas neatmetė galimybės, kad ši technika bus pristatyta vėliau, ir rėmėsi penktadienį vyksiančiu susitikimu JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje. Ispanija linkusi priimti tokius sprendimus „drauge ir vieningai“, pabrėžė jis.„Ispanijos požiūris šiame kare yra kiekviename etape daryti tai, kas, mūsų nuomone, geriausia, kad padėtume ukrainiečiams apginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei kuo greičiau atnešti šaliai taiką“, – sakė ministras.Jo komentarai atspindi nuomonių skirtumus Ispanijos vyriausybėje. P. Sánchezo centro kairiųjų Ispanijos socialistinė darbo partija bendradarbiauja su mažesne dar kairesne „Unidas Podemos“, kritiškai vertinančia ginklų tiekimą Ukrainai.Pasak žiniasklaidos, birželį Ispanija svarstė galimybę pristatyti senesnio tipo „Leopard“ tankus 2 A4. Nuo 2012 m. Saragosoje esančiame objekte laikomi 53 tokie tankai. Po kelias savaites trukusių spėlionių dėl šio pristatymo Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles rugpjūtį pareiškė, kad tankai yra „labai prastos būklės“, juos suremontuoti nebeįmanoma. Tai sukėlė nuostabą kariniuose sluoksniuose.Ispanija turi iš viso 108 tankus „Leopard 2 A4“ ir 229 tankus „Leopard 2E“ – modifikuoto 2A6 modelio, pritaikyto Ispanijos reikalavimams.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 760 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 760 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 19 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 118 530 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 136 tankų, 6 235 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 122 artilerijos sistemų, 442 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 220 oro gynybos priemonių, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 1 882 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų, 4 896 automobilių, 190 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Analitikai: Lavrovui – Kremliaus instrukcijosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bando visomis priemonėmis didinti paramą Rusijos karui Ukrainoje: surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį jis tvirtino neva Ukraina ir Vakarai vykdo Rusijos žmonių genocidą.Rusijos diplomatijos vadovo komentarai verti žymiai didesnio dėmesio nei prezidento Vladimiro Putino, kuris trečiadienį lankėsi Sankt Peterburge, kalbos, savo apžvalgoje rašo Karo studijų instituto (ISW) analtikai. Tai gali reikšti, kad Kremliaus instruktavo aukšto rango valdžios pareigūnus visomis išgalėmis formuoti Rusijos informacinę erdvę, ruošiant ją tęstiniam karui, ir tapti kritikos taikiniais, nuo to apsaugant patį V. Putiną.S. Lavrovo bandymas viešai prilyginti Vakarus nacistinei Vokietijai, o jų paramą Ukrainai – bandymams išnaikinti rusus, anot ekspertų, paprasčiausiai apgailėtinas ir praktiškai be jokių abejonių skirtas konkrečiai auditorijai: tos pačios Rusijos žmonėms. Ukraina niekada negrasino nei veržtis, nei perimti teritorijų, esančių už tarptautinės bendruomenės 1991 metais pripažintų jos sienų ribų.Nei NATO aljansas, nei kuri nors pavienė Aljanso valstybė narė niekada negrasino invazija į Rusiją, ką jau kalbėti apie grasinimus išnaikinti rusų tautą. Pasidygėtino ir absurdiško S. Lavrovo palyginimo tikslas – sustiprinti V. Putino retoriką ir kitas Rusijos pastangas įtikinti rusus, jog Ukraina ir jos rėmėjai Vakaruose kelia realią ir neišvengiamą grėsmę Rusijos teritorijai ir ten gyvenantiems žmonės. Rusijos valdžia, „Vagner“ samdiniai ir Rusijos karinės pajėgos teritorijose, besiribojančiose su Ukraina, mėnesių mėnesius kasė apkasus ir telkė pajėgas, esą, bandydami apsiginti nuo neegzistuojančios Ukrainos invazijos grėsmės.Šios pastangos bei V. Putino ir S. Lavrovo pareiškimai, lydimi Raudonosios armijos lozungų apie „didžiąją patriotinę specialiąją karinę operaciją“, skirtos padidinti rusų paramą užsitęsusiai mobilizacijai ir nuostoliams, kol V. Putinas ir toliau demonstruoja neprovokuotą agresiją ir malšina naujų teritorijų užkariavimo troškulį, rašo ISW.
Žiniasklaida: Rusija permeta kariškius į Baltarusiją geležinkelio cisternoseRusija naudoja geležinkelio cisternas permesdama savo kariškius į Baltarusijos teritoriją.Kaip praneša Baltarusijos leidinys „Naša Niva“, taip rusai mėgina suklaidinti palydovinę ir vizualią krovinių stebėseną. Kol kas nežinoma, ar taip pat į Baltarusiją gabenama karinė technika ir šaudmenys.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas gruodžio 29 d. pranešė, kad prie Ukrainos sienų yra perpus mažiau Rusijos kariškių negu jų buvo vasario 24 d. Bet mūsų informacija apie Rusijos kariuomenės permetimą cisternomis leidžia daryti išvadą, kad rusų kariškių Baltarusijoje gali būti daugiau“, - pažymi leidinys.Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos pasieniečiai pranešė, kad Baltarusijos teritorijoje yra daugiau kaip 10 tūkst. Rusijos kareivių ir kad šių pajėgų nepakanka pakartotiniam Ukrainos puolimui.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas pareiškė, kad, karinės žvalgybos duomenimis, naujo rusų įsiveržimo iš Baltarusijos teritorijos tikimybė artimiausiomis savaitėmis bus nedidelė.
Zelenskis pavedė saugumo tarnybai ištirti sraigtasparnio avarijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė šalies slaptajai tarnybai ištirti sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo 14 žmonių, tarp jų - vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, priežastis.Trečiadienio rytą ištikusios avarijos priežastis tebėra neaiški, tačiau per vakaro kreipimąsi vaizdo ryšiu V. Zelenskis pažadėjo, kad ji bus atskleista. Jis sakė, kad ministras ir jo pavaduotojas Jevhenas Jeninas buvo politikai, kuriuos nėra „lengva pakeisti“, ir kad „tai tikrai didelė netektis valstybei“.Naujausiuose pranešimuose sakoma, kad tarp žuvusiųjų yra vienas vaikas, 25 žmonės buvo sužeisti.
Generalinis štabas: gynybos pajėgos atmušė Rusijos atakas netoli SoledaroPraėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos atmušė Rusijos pajėgų atakas Soledaro srityje ir dar 13 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse.Kaip rašoma rytinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, priešas pradėjo 25 oro antskrydžius ir įvykdė daugiau nei 85 atakas iš kelių paleidimo raketų sistemų.Pažymima, kad Rusijos oro ir raketų smūgių į civilius taikinius grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.
Didžioji Britanija perduos Ukrainai daugiau kaip 200 šarvuotųjų automobiliųDidžioji Britanija nemokamai perduos Ukrainai daugiau kaip 200 šarvuotųjų automobilių.Tai lankydamasis Toronte pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly`is.„Mes turime tesėti pažadus remti Ukrainą iki jos pergalės. Kaip tik todėl Jungtinė Karalystė nusprendė žengti greičiau ir daryti daugiau remdama Ukrainą, be kita ko, perduoti mūsų draugams pagrindinį kovinį tanką „Challenger 2“, sunkiosios artilerijos ir daugiau kaip 200 šarvuotųjų automobilių“, - sakė pareigūnas.Jis pridūrė, kad Didžioji Britanija taip pat perduos Ukrainai dar 100 tūkst. artilerijos sviedinių, be anksčiau skirtų 300 tūkst.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace`as Bendruomenių Rūmuose paskelbė, jog skiriamas „didžiausias karinės pagalbos paketas“ Ukrainos pergalei spartinti.Pasak jo, Ukrainai bus perduota „Challanger 2“ tipo tankų kuopa, savaeigių artilerijos pabūklų AS90, 100 šarvuotosios technikos vienetų, išminavimo paketas, dešimtys dronų, 100 tūkst. artilerijos sviedinių, šimtai „patobulintų raketų“, tarp jų – „Starstreak“.
JAV įvertino Baltarusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą grėsmęJAV dar negavo patvirtinimo apie Baltarusijos kariuomenės ketinimus įsiveržti į Ukrainą, „Ukrinform“ cituoja JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovą spaudai Johną Kirby.„Pasakysiu, kad mes dar nematėme jokių ženklų, kad Baltarusija turėtų kokių nors ketinimų, planų ar rengtųsi fiziškai įsiskverbti į Ukrainos teritoriją, jog padėtų Rusijos pajėgoms Ukrainoje“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad Baltarusija suteikė apčiuopiamą geografinę paramą Rusijai, o ji ir toliau smogia Ukrainai iš Baltarusijos teritorijos.
Ekspertas paaiškino, kodėl Ukrainos sąjungininkai delsia tiekti ginklusIzraelio karo analitikas Yigalas Levinas paaiškino, kodėl Ukrainos sąjungininkai vakaruose taip ilgai užtrunka, kol perduoda tankus ir kitus ginklus. Jis priminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali iš karto įvaldyti visų Vakarų ginklų. „Kodėl tai užtrunka taip ilgai, tai yra sudėtinga tema. Yra daug priežasčių, kodėl Vakarai delsia ar laukia. Ginklų perdavimas vyksta etapais. Taip pat Ukraina negali iš karto įvaldyti visų Vakarų ginklų. Reikia suprasti, kad vakarietiškas tankas iš esmės skiriasi nuo sovietinio. Yra ir remonto bazė, mechanikai, techninės priežiūros personalas. Kalbame apie šimtus ar tūkstančius žmonių, kuriuos reikia mokyti“, - kalbėjo Y. Levinas.
JAV aprūpins Ukrainą „Stryker“ ir didelio nuotolio raketomisUNIAN skelbia, jog tikimasi, kad sausio 20 d. „Ramstein“ susitikime bus oficialiai paskelbtas šių ginklų perdavimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Vašingtonas ketina perkelti į Ukrainą šarvuotas kovines transporto priemones „Stryker“, taip pat didelio tikslumo šaudmenis GLSDB.Pasak „Politico“, JAV kol kas neplanuojama perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tankų „Abrams“.Baltieji rūmai esą noriai perduotų „Abrams“ tankus Kijevui, tačiau yra tam tikrų kliūčių, susijusių su šios įrangos priežiūra. Tuo pačiu metu Jungtinės Valstijos kategoriškai palaiko sąjungininkų sprendimą tiekti tankus Ukrainai.Tad naujas JAV pagalbos paketas apims GLSDB raketas, kurių nuotolis yra didesnis nei 150 kilometrų. Taip pat pakete bus artilerijos šaudmenys ir „Stryker“ transporto priemonės.
Tai ne atsitiktinumas, o karas: Zelenskis pakomentavo ministro žūtįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kalbą nuotoliniu būdu ekonomikos forume Davose, kur buvo sutiktas plojimais, pradėjo prašymu tylos minute pagerbti žuvusiuosius lėktuvo katastrofoje Brovaruose ir žuvusiuosius kare.„Keturiolika ukrainiečių šeimų šiandien neteko savo artimųjų, o dar daugiau šeimų kasdien praranda (savo artimuosius) dėl karo“, – sakė V. Zelenskis ir paprašė salėje susirinkusiųjų pagerbti juos tylos minute, praneša CNN.Po to jis padėkojo visiems ir pažymėjo, kad „tik viena minutė, bet ji saugo tiek daug žmonių atmintį“.„Kiekviena mirtis yra karo rezultatas. Tai ne atsitiktinumas, tai karas. Ir karas vyksta ne tik mūšio lauke, yra įvairių karo sričių“, – sakė Ukrainos prezidentas.Jis pridūrė, kad viskas, kas vyksta Ukrainoje: raketos, krentančios ant civilių, kas nutinka darželiams ir mokykloms, kiekviena mirtis yra karo rezultatas.Brovaruose, Kijevo regione, trečiadienį įvyko sraigtasparnio katastrofa. Jame buvo devyni žmonės, kurie visi žuvo. Tarp jų – vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, jo pavaduotojas Jevgenijus Jeninas ir Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius, taip pat trys Valstybės ekstremalių situacijų tarnybos įgulos nariai.
JAV pritaria Lenkijos susirūpinimui dėl BaltarusijosJAV pritaria didėjančiam Lenkijos susirūpinimui dėl glaudaus Baltarusijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo, šįvakar pranešė Baltieji rūmai.Tačiau Nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby pridūrė, kad Vašingtonas nemato jokių požymių, kad Minsko kariuomenė ketintų kirsti sieną į Ukrainą.Rusija ir Baltarusija yra artimos karinės sąjungininkės ir nuo pat karo Ukrainoje pradžios dalyvavo bendrose pratybose.Pernai Rusijos kariai atvyko į Baltarusiją mokymo tikslais.Taip pat plačiai teigiama, kad kai kurios į Ukrainą paleistos raketos buvo paleistos iš Baltarusijos teritorijos.J. Kirby taip pat sakė, kad JAV nežino, kas sukėlė sraigtasparnio katastrofą prie Ukrainos sostinės, per kurią žuvo mažiausiai 14 žmonių.
Bidenas pareiškė užuojautą dėl „širdį draskančios“ sraigtasparnio katastrofos UkrainojeJAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė užuojautą daugiau nei dešimties žmonių, žuvusių per sraigtasparnio katastrofą netoli Kyjivo, šeimoms, pakartodamas, kad JAV ir Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje sieja „neišardoma partnerystė“.„Liūdime kartu su visais, kurie gedi dėl šios širdį draskančios tragedijos“, – sakoma J. Bideno pareiškime, kuriame per avariją žuvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis vadinamas „reformatoriumi ir patriotu“.
Iš Lenkijos – nuogąstavimai apie naują Rusijos puolimąLenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, jog baiminasi, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali ruoštis pradėti naują puolimą Ukrainoje.Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume A. Duda sakė, kad itin svarbu, kad lyderiai ir toliau teiktų Ukrainai karinę pagalbą, įskaitant modernius tankus ir raketas.„Jie (Rusija) tebėra labai stiprūs ir bijome, kad po kelių mėnesių jie ruošiasi naujam puolimui, todėl labai svarbu nusiųsti Ukrainai papildomos paramos, ypač modernių tankų ir modernių raketų“, – sakė A. Duda.Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis kalbėjo susitikime Davose. Ukraina stovi tvirtai ir ryžtingai, sakė V. Zelenskis, dar kartą ragindamas, kad pasaulis ir toliau aprūpintų jo kariuomenę karine pagalba.„Manau, kad Rusija jau užsitarnavo vietą tarp teroristų ir tai nebepriklauso nuo jų vadovavimo“, – sakė jis.
Latvija perduos Ukrainai „Stinger“ oro gynybos raketųLatvija toliau teiks karinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. ES ir NATO šalis artimiausiu metu perduos Kyjivui „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, sraigtasparnių, kulkosvaidžių su amunicija ir dronų, trečiadienį Rygoje pranešė gynybos ministrė Inara Mūrniecė.Be to, planuojamas intensyvesnis ukrainiečių karių apmokymas Latvijoje. Daugiau detalių apie planuojamą ginklų tiekimą, pavyzdžiui, vienetų skaičių ar tvarkaraštį ministerija kol kas nepateikė.Su Rusija besiribojanti Latvija yra viena ryžtingiausių Ukrainos rėmėjų. Latvija, jos pačios duomenimis, nuo Rusijos invazijos praėjusių metų vasarį suteikė Ukrainai karinės paramos už 300 mln. eurų.
Zelenskis laišku pakvietė Kinijos prezidentą „dialogui“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė laišką, kuriuo pakvietė Kinijos vadovą Si Dzinpingą derybų ir kuris buvo įteiktas Davose Kinijos delegacijai, trečiadienį pranešė jo žmona Olena Zelenska.V. Zelenskis ne kartą siekė užmegzti ryšį su Si Dzinpingu nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, tikėdamasis, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.Antradienį sakydama kalbą Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Alpių kurorte Davose, O. Zelenska sakė, kad turi laišką Si, tačiau trečiadienį per spaudos konferenciją ji pateikė naujų detalių.„Tai buvo gestas ir kvietimas dialogui, tad labai tikiuosi, kad į šį kvietimą bus atsiliepta“, – sakė ji žurnalistams.Kinija ir Rusija apie „beribę“ partnerystę paskelbė praėjusių metų vasario mėnesį, netrukus prieš V. Putino įsakymą įvesti savo kariuomenę į Ukrainą.Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją karo atžvilgiu, kartu gilindama ryšius su Maskva, ypač energetikos sektoriuje. Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad Pekinas galiausiai galėtų įsitraukti kaip tarpininkas derantis dėl kovų Ukrainoje nutraukimo.Užsienio reikalų ministras Wang Yi praėjusį rugsėjį paragino „visas susijusias šalis neleisti, kad krizė išsiplėstų“, pabrėždamas susirūpinimą dėl karo, palietusio daug pasaulio šalių, ekonominio poveikio.Rugpjūčio mėnesį laikraščiui „South China Morning Post“ V. Zelenskis sakė, kad „oficialiai paprašė pokalbio“ su Si, ir pridūrė, kad dialogas būtų „naudingas“.Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai rugsėjo mėnesį susitiko Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.
Stoltenbergas: Ukrainai reikia „gerokai daugiau“ ginklųVakarų sąjungininkių konsultacijos dėl galimo kovinių tankų tiekimo Ukrainai, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, tęsiasi. Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose duodamas interviu agentūrai „Reuters“  NATO vadovas pakartojo savo reikalavimą perduoti daugiau sunkiosios ginkluotės Rusijos užpultai šaliai.Būtina „reikšmingai“ didinti ginkluotę, kalbėjo J. Stoltenbergas. Rusijos prezidentas, anot jo, nerodo ženklų, kad nori taikos. „Todėl jis turi suprasti, kad nelaimės mūšio lauke“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad dabar yra „lemiamas karo etapas“.
Scholzas atkakliai tyli dėl kovinių tankų Ukrainai perdavimoKancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia jį leisti juos perduoti Kyjivui.Europos sąjungininkai maldauja Vokietijos kanclerį sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi išgirsti tokį pranešimą per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose trečiadienį, kitą dieną po to, kai tame pačiame renginyje keli ES lyderiai ragino priimti sprendimą.Bet O. Scholzas apie tankus neužsiminė, tik pakartojo, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su savo partneriais“.Po kalbos O. Scholzo buvo atvirai paklausta apie Vokietijos nuolatinį neryžtingumą šiuo klausimu.Tačiau išvardydamas ginklus nuo oro gynybos sistemų „Iris-T“ iki daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“, jis pabrėžtinai nepaminėjo taip prašomų „Leopardų“.Vietoj to jis pakartojo, kad „mes remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“. „Niekada nieko nedarome vieni, bet kartu su kitais, ypač Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, ir Jungtinės Karalystės vadovai bei ministrai prisidėjo prie vis garsiau skambančių raginimų, kad Berlynas uždegtų žalią šviesą „Leopardų“ siuntimui į Ukrainą.Ukrainą remiančios Vakarų šalys penktadienį susitiks JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kad suderintų savo naujausius pažadus Ukrainai.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir pozityvių signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.Nuo karo pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai. Šis klausimas bus vienas svarbiausių naujai paskirto ir antradienį pradėjusio eiti pareigas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbe.
Naujoji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus vadovė šią savaitę lankysis MaskvojeNaujoji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) vadovė šią savaitę lankysis Maskvoje. Praėjusį mėnesį ji lankėsi karo nuniokotoje Ukrainoje, trečiadienį pranešė organizacija.„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentė Mirjana Spoljaric šią savaitę lankysis Maskvoje, kur aptars neatidėliotinus humanitarinius klausimus“, įskaitant jautrią temą dėl reguliaraus karo belaisvių lankymo užtikrinimo, sakoma jos pareiškime.„TRKK taip pat yra pasirengęs šalių prašymu atlikti neutralaus tarpininko vaidmenį keičiantis belaisviais ir įgyvendinant bet kokią kitą humanitarinę iniciatyvą“, – teigiama jame.Per dviejų dienų vizitą M. Spoljaric, pernai spalį pradėjusi vadovauti TRKK, planuoja susitikti su vyriausybės pareigūnais ir Rusijos Raudonojo Kryžiaus atstovais.Atstovė spaudai Jennifer Sparks nepateikė tikslių vizito datų, bet sakė, kad jis įvyks „vėliau šią savaitę“. Ji taip pat susilaikė nuo detalių apie tai, su kokiais vyriausybės pareigūnais susitiks M. Spoljaric, ir nepasakė, ar susitikimų sąraše yra prezidentas Vladimiras Putinas.Be Rusijos karo Ukrainoje, M. Spoljaric vizito metu taip pat aptars ir kitas susirūpinimą keliančias situacijas Afganistane, Etiopijoje, Sirijoje bei Sahelio regione, pranešė TRKK.
Zelenskis ragina spartinti pagalbą UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
Kanada pažadėjo Ukrainai 200 „Senator“ tipo šarvuočiųKanada perduos Ukrainai 200 „Senator“ tipo šarvuočių. Tai lankydamasi Kyjive pareiškė gynybos ministrė Anita Anand. Kanados duomenimis, šių transporto priemonių prašė Ukraina.Šarvuočiai įsigyti iš kanadiečių įmonės „Roshel“, jų vertė 90 mln. Kanados dolerių (apie 62 mln. eurų). Tai 500 mln. dolerių karinės paramos paketo dalis – apie jį ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė jau lapkritį.Šarvuoti transporteriai skirti gabenti kariams, sužeistiesiems ar amunicijai ir yra tik lengvai ginkluoti.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš beveik metus Kanada jau suteikė Ukrainai karinės paramos už daugiau kaip milijardą Kanados dolerių.
Brovarų mieste paskelbtas trijų dienų gedulasBrovarų mieste paskelbtas trijų dienų gedulas po trečiadienį įvykusios tragedijos, nusinešusios 14 žmonių gyvybes.Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Brovarų meras Ihoris Sapožko.„Po šiandien Brovaruose įvykusios tragedijos sausio 19, 20 ir 21 dienoos mūsų bendruomenėje paskelbtos gedulo dienomis... Trūksta žodžių perteikti netekties skausmą...“, – rašė jis.
TATENA stebėtojai nuo šiol nuolat bus ir ČernobylyjeTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nuolatiniu savo ekspertų buvimu Černobylyje nori užkirsti kelią tolesnėms atakoms prieš katastrofą patyrusią Ukrainos branduolinę jėgainę. Tai trečiadienį komplekse netoli Baltarusijos sienos pareiškė TATENA vadovas Rafaelis Grossis, kai jo agentūros stebėtojų misija čia pradėjo darbą. „Tikimės, kad nebus naujos elektrinės okupacijos ir naujų atakų“, – teigė R. Grossis.Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį Rusijos daliniai užėmė buvusią Černobylio atominę elektrinę ir prabuvo joje penkias savaites. Tai sukėlė tarptautinį nerimą dėl dar vienos branduolinės nelaimės. 1986–aisiais Černobylyje kilo didelė branduolinė katastrofa.R. Grossis savaitės pradžioje atvyko į Ukrainą, kur Černobylyje, taip pat dar trijose eksploatuojamose atominėse elektrinėse pradėjo dirbti nedidelės TATENA ekspertų komandos. Tikimasi, kad tarptautinių stebėtojų buvimas sumažins rusų atakų riziką. Be to, ekspertai nuolat pateiks informaciją apie objektų saugumą ir teiks techninę pagalbą.Ketvirtojoje Ukrainos atominėje jėgainėje Zaporižioje TATENA jau pernai įkurdino nedidelę komandą. Šią elektrinę yra užėmusios rusų pajėgos, tačiau joje dirba ukrainiečiai darbuotojai. R. Grossio pasiūlymas nustatyti apie elektrinę saugumo zoną iki šiol neįgyvendintas.
Vengrija grasina blokuoti ES sankcijų Rusijai pratęsimą Vengrija vėl grasina blokuoti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pratęsimą. Vyriausybė Budapešte reikalauja iš sankcionuojamų asmenų sąrašo išbraukti devynis rusų oligarchus, trečiadienį rašo vengrų portalas „Forbes.hu“, remdamasis šaltiniais Briuselyje.Budapeštas esą reikalauja, kad sąraše, be kita ko, neliktų oligarchų Ališerio Usmanovo, Piotro Aveno ir Viktoro Rašnikovo.Kad sankcionuojamų asmenų ir organizacijų sąrašo galiojimas nuo kovo 15 dienos būtų pratęstas, tam ES šalys turi pritarti vienbalsiai. Remiantis portalu, dabar baudžiamosios priemonės dėl paramos Rusijos prezidento Vladimiro Putino Ukrainos politikai taikomos daugiau kaip 1 300 asmenų ir 170 organizacijų. Sankcijos apima kelionių draudimą ir turto įšaldymą.Premjero Viktoro Orbano vyriausybė jau 2022 metų rugsėjį siekė, kad trims rusų oligarchams būtų atšauktos sankcijos, tačiau sulaukusi politinio spaudimo šio reikalavimo atsisakė. V. Orbanas vis kaltinamas savo draugyste su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujo karo etapo Putinas nepaskelbėRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, priešingai nei tikėjosi karo šalininkai ir baiminosi Vakarų ekspertai, sausio 18 d. nepaskelbė karo Ukrainai ir naujos mobilizacijos bangos. Šie lūkesčiai buvo išsakyti V. Putino vizito į Sankt Peterburgą, skirto Leningrado blokados 80-osioms metinėms, išvakarėse.
Putinas: „specialiosios operacijos“  tikslas – nutraukti karąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neva bandantis nutraukti karą su Ukraina. Tam esą ir skirta „specialioji operacija“. Apie tai skelbia „RBK-Ukraina“, remdamasi Rusijos prezidento pareiškimu, kurį cituoja Rusijos propagandos kanalai. Tam, kad karas iš tiesų pasibaigtų, Rusija pirmiausia turi iš Ukrainos išvesti okupacines pajėgas ir nutraukti apšaudymus, tačiau apie tai V. Putinas, panašu, net negalvoja.V. Putinas taip pat sakė, neva kariniai veiksmai Donbase nesibaigia nuo 2014 metų.„Viskas, ką mes šiandien darome, įskaitant ir „specialiąją karinę operaciją“, yra, kaip jau daug kartų sakiau, bandymai nutraukti šį karą ir apginti mūsų žmones, kurie gyvena tose teritorijose. Tai mūsų istorinės žemės“, – kalbėjo jis.V. Putinas taip pat ciniškai pareiškė, kad Rusijos Federacija, esą, padarė viską, kad sureguliuotų situaciją Donbase taikiomis priemonėmis.„Mes ilgai kentėjome, ilgai laukėme, ilgai bandėme susitarti. Kaip dabar paaiškėjo, mus paprasčiausiai vedžiojo už nosies, apgaudinėjo... Padarėme viską, ką galėjome, kad sureguliuotume situaciją taikiomis priemonėmis. Dabar akivaizdu, kad tai iš pat pradžių buvo neįmanoma“, – tikino V. Putinas.
Neįprastas žingsnis: Europos Parlamentas paragino Scholzą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų Europos Parlamentas trečiadienį paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą leisti perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. Parlamentarai trečiadienį didele balsų dauguma pritarė atitinkamai žaliųjų iniciatyvai. Tekste teigiama, jog Europos Parlamentas ragina O. Scholzą inicijuoti Europos šalių konsorciumą, „kad toliau nebūtų vilkinamas „Leopard 2“ kovinių tankų perdavimas Ukrainai“. Formuluotę pasiūlė Vokietijos žaliųjų politikas Reinhardas Bütikoferis.Tai, kad Europos Parlamentas konkrečios ES šalies vyriausybės vadovą ragina ko nors imtis, yra neįprasta – juolab kad raginimą inicijavo Vokietijos valdančiajai koalicijai priklausančių žaliųjų atstovas. Šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis.Europoje didėja spaudimas Vokietijos vyriausybei pagaliau pritarti „Leopard“ tankų perdavimui. Berlynas šiuose debatuose vaidina pagrindinį vaidmenį, nes „Leopard“ tankai yra kurti Vokietijoje. Paprastai tolesniam vokiečių gamybos ginkluotės perdavimui trečiajai šaliai reikalingas Berlyno sutikimas.
Ukrainos ministrų kabinetas laikinai vadovauti vidaus reikalų ministerijai paskyrė Nacionalinės policijos vadovą Ihorą Klimenką.Toks sprendimas priimtas po to, kai trečiadienį per sraigtasparnio katastrofą žuvo vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
NATO: Putinas rengiasi ilgam karuiNATO nesitiki, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje greitai baigsis. „V. Putinas rengiasi ilgam karui“, – trečiadienį prasidėjus dvi dienas truksiančiam Aljanso karinio komiteto posėdžiui sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana. Rusijos prezidentas esą jau mobilizavo daugiau kaip 200 000 papildomų karių, didina ginkluotės gamybą ir toliau gauna ginklų iš autoritarinių režimų, pavyzdžiui, Irano. „Turime būti pasirengę ilgam keliui, – kalbėjo M. Geoana. – 2023–ieji bus sunkūs metai, turime remti Ukrainą tol, kol reikės.“Karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris posėdžio pradžioje pabrėžė, kad „šventas uždavinys“ yra visad būti pasiruošus tikėtis netikėto.Kad būtų sustiprinti NATO pajėgumai, M. Geoanos teigimu, reiki plėsti ginklų ir amunicijos gamybą ir geriau išnaudoti naująsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Be to, būtina dar daugiau investuoti į gynybą. Prieš beveik dešimtmetį užsibrėžtas 2 proc. tikslas vis labiau traktuotinas kaip gynybos išlaidų apatinė riba, o ne viršutinė, sakė M. Geoana.Dabartinis 2 proc. tikslas reiškia, kad visos NATO valstybės iki 2024 metų turėtų priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugelis sąjungininkių pageidauja, kad kitame viršūnių susitikime liepą būtų nustatytas naujas tikslas.NATO Karinio komiteto posėdis dar tęsis ir ketvirtadienį. Jame aptariamos tokios temos, kaip vykstantis rytinio flango stiprinimas ir karinė situacija Ukrainoje. Susitikime, be kita ko, dalyvauja šalių narių štabų vadai.
Landsbergis įsitikinęs, kad Vakarų šalys perduos Ukrainai kovinių tankųUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad Vakarų šalys perduos Rusijos užpultai Ukrainai kovinių tankų. Tačiau politikas pabrėžia, kad norint užtikrinti Kyjivo pergalę ateityje reikės nuveikti dar daugiau.„Esu įsitikinęs, nes čia girdžiu tokias kalbas. Esama postūmio“, – Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose naujienų agentūrai „Reuters“ duotame interviu pareiškė G. Landsbergis. Pasak jo, kai Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė perduosianti Ukrainai tankų „Challenger 2“, kitoms Vakarų šalims neliko pasiteisinimų nežengti tokio pat žingsnio.Prieš šį penktadienį JAV Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje vyksiantį Ukrainos sąjungininkių gynybos ministrų susitikimą visas dėmesys krypsta į oficialųjį Berlyną, kuris gali vetuoti bet kokius kurios nors šalies sprendimus perduoti turimus vokiečių gamybos tankus „Leopard“. Pati Vokietija tikina, kad šios technikos tiekimo klausimas bus pačiame naujojo gynybos ministro Boriso Pistoriuso darbotvarkės viršuje.G. Landsbergis taip pat nurodė, kad apie paramą Ukrainai dar bus kalbama ir ketvirtadienį Estijoje numatomame tik kai kurių Europos šalių gynybos ministrų susitikime, tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas paragino Vakarus neužmigti ant laurų.„Mano manymu, jei esame rimtai nusiteikę dėl Ukrainos pergalės, šiai šaliai siųsime dar daug kitokios technikos, – kalbėjo G. Landsbergis. – Galėtume tai daryti jau dabar, bet lauksime, kol bus peržengtos kažkokios kitos įsivaizduojamos raudonosios linijos, nes renkamės būtent tokį modus operandi (veikimo būdą – Eltos past.)“.Tankų Ukrainai pažadėjusi JK paragino Vokietiją perduoti besiginančiai šaliai minėtųjų „Leopardų“. Lenkija ir Suomija yra išreiškusios savo ryžtą nusiųsti Kyjivui šių tankų, jei Berlynas uždegs žalią šviesą.
Ispanija teigia šiuo metu nesvarstanti galimybės perduoti Ukrainai tankų „Leopard“Ispanija šiuo metu nesvarsto galimybės perduoti Rusijos užpultai Ukrainai kovinių tankų „Leopard“. Tai Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas.Tačiau politikas neatmetė, kad tokios technikos Kyjivui galėtų būti nusiųsta ateityje. Jis užsiminė apie penktadienį JAV Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje vyksiantį Ukrainos sąjungininkių gynybos ministrų susitikimą ir tikino, kad Ispanija atitinkamus sprendimus norėtų priimti pasitarusi su savo tarptautiniais partneriais.Tokia ministro pozicija nesutampa su kai kurių kitų Ispanijos vyriausybės narių nuomone. Pavyzdžiui, valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Unidas Podemos“ yra kritiška ginkluotės tiekimo Ukrainai atžvilgiu.Praėjusių metų liepą žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Ispanija svarsto perduoti Kyjivui „Leopardų“, tačiau senesnio modelio „2 A4“. Tada skelbta, kad vienoje bazėje Saragosoje stovi 53 tokie tankai, kurie yra nenaudojami. Tačiau po kelias savaites trukusių spėlionių šalies gynybos ministrė Margarita Robles rugpjūtį pareiškė, kad šie tankai yra labai prastos būklės ir jų esą nebeįmanoma suremontuoti.Skaičiuojama, kad Ispanija iš viso turi 108 modelio „2 A4“ „Leopardus“ ir dar 219 „Leopardų“ „2E“.
Ukraina: tarp tiriamų tragedijos Brovaruose versijų – tyčiniai veiksmaiUkrainos saugumo tarnybos (UST) atstovai informavo apie tiriamas tragedijos Brovaruose versijas. Tai pranešė UST spaudos centras, kuriuo remiasi UNIAN.„UST tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sraigtasparnio kritimo Brovaruose (Kyjivo sritis). Šiuo metu nagrinėjamos kelios tragedijos versijos“, – sakoma pranešime.Tarp šių versijų – skrydžio taisyklių pažeidimas, sraigtasparnio techninis gedimas ir tyčiniai veiksmai transporto priemonei sunaikinti.„UST darbuotojai, siekdami nustatyti visus priežastinius ryšius ir tragedijos detales, atlieka tyrimo ir operatyvinių priemonių kompleksą“, – pabrėžė žinybos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienio rytą Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas ir VRM valstybės sekretorius Jurijus Lubkovičius.Iki šiol žinoma apie 18 žuvusiųjų, tarp kurių – trys vaikai, ir 29 sužeistuosius, tarp kurių – 15 vaikų.Prezidentas Volodymyras Zelenskis įpareigojo UST ir Nacionalinę policiją ištirti visas Brovaruose įvykusios sraigtasparnio katastrofos aplinkybes.
Nužudytas iš karinės bazės dezertyravęs Rusijos kareivis Rusijos pareigūnai trečiadienį pranešė nukovę iš karinės bazės pasitraukusį kareivį, valstybinė žiniasklaida jį įvardijo kaip ginkluotą dezertyrą, pabėgusį nuo karo Ukrainoje.„Dmitrijus Perovas, ieškomas dėl neteisėto pasitraukimo iš karinio dalinio, buvo rastas ir likviduotas“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Rusijos vakaruose esančios Lipecko srities valdžia. „Padėtis kontroliuojama, – sakoma pranešime. – Pavojaus gyventojams nėra. Vyksta tyrimas.“Pranešime nenurodyta, kaip kareivis buvo nužudytas.Valstybinio VGTRK televizijos tinklo vietos padalinys pranešė, kad 31 metų kareivis pabėgo iš „specialiosios karinės operacijos zonos“ – taip Maskva vadina puolimą Ukrainoje.Televizija paviešino kareivio paieškos dokumentą, kuriame sakoma, kad jis pabėgo iš Ukrainos sausio 13 d., ginkluotas šautuvu ir granatomis, ir galėjo vykti į gimtąjį kaimą.Pastaraisiais mėnesiais būta kelių Ukrainoje kariaujančių Rusijos karių dezertyravimo atvejų. Laikraštis „Kommersant“ trečiadienį pranešė, kad aštuoniems kariauti Ukrainoje atsisakiusiems kareiviams pateikti kaltinimai dezertyravimu. Pasak laikraščio, kareiviai gruodžio pabaigoje paliko bazę Rytų Ukrainoje ir sugebėjo taksi grįžti į Rusiją.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rugsėjį įsakęs kovai Ukrainoje mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų, sugriežtino ir įstatymus, bausmė už dezertyravimą ar atsisakymą kariauti siekia 10 metų kalėjimo.Paskelbus mobilizaciją tūkstančiai rusų pabėgo iš šalies, vengdami būti pašaukti į karą Ukrainoje.  
Lavrovas: kaip reikės gyventi toliau, neįsivaizduojuRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė nežinantis, kaip reikės gyventi pasibaigus karui. „Kada nors šis karas baigsis. Mes vis tiek apginsime savo tiesą. Tačiau kaip reikės gyventi toliau, kol kas neįsivaizduoju, viskas priklausys nuo to, kokias išvadas padarys Europa“, – per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas. Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „mes patys išvadas pasidarėme“, ir pažadėjo „padaryti išvadas dėl tų, kurie taip greitai ir paslaugiai palaikė agresiją prieš Rusiją“.Rusijos agresiją jis vadino o ne „specialiąja karine operacija“, kaip oficialūs Rusijos pareigūnai primygtinai reikalauja, o karu.S. Lavrovas pareiškė, kad dėl taikaus Rusijos karo prieš Ukrainą sureguliavimo plano, kurį pasiūlė  prezidentas Volodymyras Zelenskis, „negali būti nė kalbos“.  „Zelenskis kelia visiškai beprasmiškas iniciatyvas, planą iš 10 punktų, kuriuose suversta viskas, kas įmanoma: maisto produktų saugumas, energetinis saugumas, biologinis saugumas, Rusijos kariuomenės išvedimas iš visų teritorijų, Rusijos atgaila, tribunolas, pasmerkimas ir taip toliau. Apie derybas su V. Zelenskiu dėl jo iniciatyvų negali būti nė kalbos“, – pareiškė jis. Pasak S. Lavrovo, Rusija yra pasirengusi „atsakyti į bet kokius rimtus pasiūlymus“, tačiau tokių kol kas nematė. Jis eilinį kartą apkaltino Vakarų šalis draudžiant Ukrainai derėtis su Rusija. „[Po kovo mėnesį įvykusio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimo] Ukrainai buvo kirsta per rankas ir pasakyta: „Anksti“. Ir nuo to laiko daugybę kartų po praėjusių metų pavasario – visą vasarą, rudens pradžioje – oficialūs Vakarų atstovai vis kartojo, kad pereiti prie derybų dar anksti, kad Ukrainai reikia suteikti daugiau ginklų, kad ji galėtų pradėti derybas iš stipresnių pozicijų“, – piktinosi S. Lavrovas.https://t.me/supernova_plus/16693
Pagrindinis Rusijos skolintojas „Sberbank“ pranešė pradedantis veiklą aneksuotame Kryme Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ trečiadienį pranešė, kad pradeda veiklą Krymo pusiasalyje, Maskvos aneksuotame 2014 m., ir šiais metais atidarys ten savo biurus, nepaisydamas Vakarų sankcijų ten dirbančioms įmonėms. „Sberbank“ subūrė komandą ir pradeda dirbti Krymo pusiasalyje“, – sakė skolintojas, kuriam Vakarai taiko sankcijas dėl Maskvos puolimo Ukrainoje. Jo pranešime sakoma, kad banko padaliniai „bus atidaromi per visus 2023 metus“. Pirmieji bankomatai jau įrengti, o pirmieji biurai didesniuose pusiasalio miestuose, įskaitant Sevastopolio uostamiestį, bus atidaryti per pirmąjį šių metų pusmetį, sakoma pranešime. Pasak Maskvos paskirto Sevastopolio gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, yventojai seniai laukia banko atvykimo. Praėjusią gegužę „Sberbank“ buvo pašalintas iš SWIFT finansinių pranešimų sistemos, skirtos pasauliniams mokėjimams, tačiau, banko teigimu, sankcijos neturėjo įtakos jo veiklai. Sankcijos taikomos ir banko vadovui Germanui Grefui. „Sberbank“ turi daugiau nei 100 milijonų klientų, daugiausia Rusijoje ir keliose buvusiose SSRS respublikose.
Zelenskis: tai juodas rytasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pavedė kompetentingoms institucijoms išsiaiškinti visas sraigtasparnio katastrofos Brovaruose aplinkybes.„Šiandien Brovaruose, Kyjivo srityje, įvyko baisi tragedija. Sudužo sraigtasparnis, o avarijos vietoje kilo gaisras. Tikslus tragedijos aukų skaičius nustatinėjamas“, – rašoma V. Zelenskio žinutėje „Telegram“ kanale.Jis patvirtino, kad per katastrofą žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybė.„Skausmas neapsakomas. Sraigtasparnis nukrito ant vaikų darželio teritorijos“, – rašė jis.„Tragedijos vietoje dirba visos tarnybos. Užuojauta visiems aukų artimiesiems ir draugams! Denysas, Jevgenijus, Jurijus, ministerijos komanda... tikri Ukrainos patriotai. Šviesus atminimas! Šviesiai atminkime visus, kurių gyvenimą nusinešė šis juodasis rytas“, – rašoma žinutėje.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienio rytą Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Per katastrofą žuvo Ukrainos VRM vadovai.Iki šiol žinoma apie 18 žuvusiųjų, tarp kurių – trys vaikai, ir 29 sužeistuosius, tarp kurių – 15 vaikų.
Ukrainos pareigūnas: apie sraigtasparnio katastrofos priežastis kalbėti dar anksti Apie Brovaruose įvykusios aviacijos katastrofos, per kurią žuvo VRM vadovai, priežastis kalbėti dar anksti. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“.„Priežastis tirs komisija, kurią sudarys įvairūs aviacijos specialistai. Tam nepakaks 1–2 dienų, kadangi aviacijos katastrofos tyrimui reikia tam tikro laiko“, – pabrėžė jis.Savo ruožtu Nacionalinės policijos spaudos sekretorė Marjana Reva per televizijos maratoną pareiškė, kad tyrėjai aiškinasi  Brovaruose įvykusios aviacijos katastrofos priežastis.„Šiandien Brovaruose sudužo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos sraigtasparnis, kuriuo skrido devyni žmonės, tarp jų – Ukrainos vidaus reikalų ministras (Denysas Monastyrskis), jo pirmasis pavaduotojas (Jevhenas Jeninas) ir VRM valstybės sekretorius (Jurijus Lubkovičius)“, – pranešė ji.„Darome visa, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų nustatytos šios baisios tragedijos priežastys“, – patikino pareigūnė.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienio rytą Kyjivo srities Brovarų mieste šalia vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukrito sraigtasparnis. Per katastrofą žuvo Ukrainos VRM vadovai.Iki šiol žinoma apie 18 žuvusiųjų, tarp kurių – trys vaikai, ir 29 sužeistuosius, tarp kurių – 15 vaikų.
Denysas Monastyrskis skrido į vieną iš „karštųjų taškų“Sraigtasparniu, kuris sudužo Kijivo srities Brovarų mieste, Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis skrido į vieną iš „karštųjų taškų“ fronte.  Apie tai per trumpą spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama per vieną informacinį telemaratoną, pranešė Ukrainos prezidento biuras.   „Vidaus reikalų ministras darbo reikalais vyko į vieną iš karštųjų taškų, kuriuose mūsų šalyje vyksta kovinės operacijos“, – nurodė prezidento biuras.Daugiau informacijos bus paskelbta vėliau.https://t.me/ukrpravda_news/26318
Vaizdo įraše – sraigtasparnio skrydis likus kelioms minutėms iki nelaimėsOrlaivis, kuris sudužo per aviakatastrofą Kijivo srityje, priklausė Valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai. Apie tai per televizijos kanalą „Apostrof“ pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas. Pasak jo, Brovaruose nukritęs sraigtasparnis priklausė Valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai ir vykdė „tam tikras užduotis“.Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, kaip manoma, užfiksuotas sraigtasparnio „Super Puma“ skrydis, likus kelioms minutėms iki katastrofos.Sraigtasparnis skrido nedideliame aukštyje, dėl rūko tvyrant prastam matomumai. Oficiali katastrofos versija šiuo metu dar nežinoma.„Netrukus sužinosime, ar tai buvo diversija, ar techninis gedimas, ar skrydžių saugos taisyklių pažeidimas“, – sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.  https://t.me/UaOnlii/45356
Sraigtasparnio katastrofos aukų skaičius išaugo iki 18 žmoniųKyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba informavo, kad katastrofos aukų skaičius išaugo iki 18 žmonių, tarp jų – trys vaikai.„Brovarai. Tęsiama gelbėjimo operacija. Preliminariais duomenimis, žuvo 18 žmonių, tarp jų – 3 vaikai“, - parašė jis „Telegram“ kanale.Pasak pareigūno, į ligonines nugabenti 29 žmonės, tarp jų – 15 vaikų.
Sraigtasparnio katastrofa Ukrainoje: tarp žuvusiųjų – šalies vidaus reikalų ministrasKyjivo srities Brovarų mieste nukritus sraigtasparniui, žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovybė, praneša UNIAN.„Sausio 18 d. rytą Brovaruose sudužo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos sraigtasparnis. Per aviacijos katastrofą žuvo VRM vadovybė: ministras, ministro pirmasis pavaduotojas ir valstybės sekretorius“, - informavo Nacionalinės policijos vadovas Ihoras Klimenka.Pasak jo, šiuo metu žinoma apie 16 žuvusiųjų, tarp jų – du vaikai. Pareigūnas patikslino, kad devynios katastrofos aukos skrido sraigtasparniu.„22 nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, tarp jų – 10 vaikų. Tragedijos vietoje dirba visos tarnybos“, - pridūrė policijos vadovas.Anksčiau buvo pranešta, kad trečiadienį Kyjivo srities Brovarų mieste vaikų darželio teritorijoje nukrito sraigtasparnis.
Ukrainoje prie vaikų darželio nukrito sraigtasparnis, evakuojami žmonėsTrečiadienį Kijivo srities Brovarų mieste nugriaudėjo sprogimas. Skelbiama, kad mieste kilo gaisras. Prezidento kanceliarija praneša, kad nukrito skraidantis aparatas. „Ant vieno socialinės infrastruktūros objekto ką tik nukrito skraidantis aparatas. Aiškinamės aplinkybes ir nukentėjusiųjų skaičių. Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir kitos tarnybos jau vietoje“, – rašė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.„Šiandien Brovaruose pasigirdo sprogimas“, – rašoma nternete.Iš pirminių duomenų spėjama, kad šalia vieno vaikų darželio galėjo nukristi sraigtasparnis ar kitas orlaivis. Kiek vėliau pranešta, kad nukrito sraigtasparnis.„Brovaruose prie vaikų darželio sudužo sraigtasparnis, kilo gaisras. Evakuojami žmonės“, – paskelbė Kyjivo srities policijos atstovė spaudai. Be to, internete plinta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas po sprogimo mieste (netoli vaikų darželio pastato) kilęs gaisras.https://t.me/breakingmash/41311
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 820 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 820 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 18 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 117 770 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 130 tankų, 6 225 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 108 artilerijos sistemų, 442 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 220 oro gynybos priemonių, 287 lėktuvų, 276 sraigtasparnių, 1 876 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų, 4 889 automobilių, 190 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Reznikovas įmetė JAV gynybos sekretoriui skirtą medalį į DnieprąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienį pareiškė, kad JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui skirtą medalį įmetė į Dniepro upę – jo paties prašymu.O. Reznikovas antradienį vykusiame posėdyje sakė, kad jis ketino įteikti sąjungininkams Ukrainos medalius Ukrainos nepriklausomybės dienos proga rugpjūčio pabaigoje ir pasiėmė juos su savimi į susitikimą Ramšteine, tačiau dėl tam tikrų procedūrinių detalių medalių įteikti nepavyko.Tada, pasak O. Reznikovo, jis pasiūlė L. Austinui perduoti apdovanojimą per ambasadorių ar atašė.„Jis paplekšnojo man per petį ir pasakė, kad nenori jokių apdovanojimų ar medalių, o jei iš tikrųjų noriu padaryti jam paslaugą, turėčiau įmesti šį medalį į Dnieprą, kai bus išlaisvintas Chersonas (visa tai vyko prieš Chersono atsiėmimą). Todėl, žinoma, kai tai įvyko, parašiau jam SMS žinutę: „Viskas padaryta: medalis – Dniepre“, – pasakojo O. Reznikovas.
Ekspertas: Iranas neskuba perduoti Rusijai balistinių raketų dėl Vakarų spaudimo Irano valdžia neskuba perduoti Rusijai balistinių raketų, kurias šalis agresorė naudoja kare prieš Ukrainą. Karo eksperto Jurijaus Fiodorovo nuomone, tai pirmiausia susiję su Vakarų spaudimu, praneša UNIAN.„Taip, iš tikrųjų, ir JAV, ir, kaip aš suprantu, Saudo Arabija, ir, kaip manau, Izraelis ėmėsi tam tikrų žygių, kad sutrukdytų perduoti balistines raketas. Jos gali padidinti Rusijos potencialą, skirtą gyvenamiesiems kvartalams ir infrastruktūrai Ukrainoje naikinti. Tad Iranui daromas stiprus spaudimas, tai pirma“, - sakė J. Fiodorovas televizijos kanalo „Freedom“ laidoje.Anot eksperto, Irano delsimą tikriausiai galima paaiškinti ir tuo, kad jis derasi su Rusija, norėdamas mainais gauti branduolinių technologijų.„Apskritai iraniečiai – labai pragmatiški žmonės, ir jie visai neketina aukoti savo interesų, o jų interesai susiję ne tik su Rusija, bet ir su kitais regionais, kitomis šalimis. Ir tai juos stabdo. Taip, šiuolaikiniai lėktuvai Teheranui labai reikalingi, bet dar labiau jam reikia raketų gamybos technologijų, pirmiausia – raketų variklių. Antra – reikalingos branduolinės technologijos. Yra daug problemų, kurių iraniečiai negali išspręsti. Manau, kad derybos vyksta šiuo klausimu“, - teigė J. Fiodorovas.UNIAN primena, kad Iranas tiekia Rusijai dronus kamikadzes, kuriais rusai atakuoja Ukrainą.
Aktyvistai pranešė, kad Maskvoje areštuoti žmonės, atnešę gėlių aukoms Dnipre atmintiPasak pilietinių teisių aktyvistų, Maskvoje suimti keli žmonės, mėginę padėti gėlių žuvusiesiems per Rusijos raketų ataką Ukrainos Dnipro mieste atminti. Per šią ataką savaitgalį žuvo mažiausiai 45 žmonės.Antradienio vakarą Rusijos sostinės centre iš viso buvo sulaikyti keturi asmenys, pranešė pilietinių teisių organizacija „OVD-Info“.Nedidelis memorialas atsirado pirmadienio vakarą prie parkelyje esančio paminklo ukrainiečių poetei Lesiai Ukrainkai. Ten buvo padėta nespalvota sunaikinto Dnipro daugiabučio nuotrauka ir gėlių. Vėliau vis daugiau žmonių nešė gėles, kai kurie - mėlynos ir geltonos Ukrainos vėliavos spalvos. Žuvusių vaikų atminimui buvo padėta ir žaislų. Keli sustoję praeiviai verkė.Dėl vykdomų represijų vieši antikariniai veiksmai Rusijoje tapo labai reti. Ištisus mėnesius nebuvo jokių didesnių protestų prieš invaziją į kaimyninę šalį, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą beveik prieš 11 mėnesių.
Ukraina praneša apie daugiau sėkmingų smūgių prieš Rusijos kariusUkrainos ginkluotosios pajėgos per naktį smogė dviem vadavietėms, kelioms priešlėktuvinių raketų sistemoms ir Rusijos okupantų šaudmenų sandėliui, skelbiama generalinio štabo pranešime, cituoja UNIAN.„Mūsų aviacija per dieną sudavė 12 smūgių į priešo koncentracijos rajonus ir 4 smūgius į jo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas. Be to, netoli Soledaro priešlėktuvinės ginkluotės šauliai sunaikino priešo lėktuvą Su-25“, – rašoma pranešime. Be to, Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija per dieną smogė dviem kontrolės punktams, taip pat penkioms užpuolikų susitelkimo vietoms, šaudmenų sandėliui, elektroninės kovos stočiai ir radijo ryšio stočiai.
Žiniasklaida: JAV perduos Ukrainai 300 tūkst. artilerijos sviediniųPentagonas naudojasi didžiuliais, bet mažai žinomais amerikietiškos amunicijos arsenalais Izraelyje, kad padėtų patenkinti Ukrainos artilerijos sviedinių poreikį kare su Rusija. Tai antradienį pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje.Kaip pažymi leidinys, Izraelio pareigūnai iš pradžių nerimavo, kad šis žingsnis gali pakenkti šalies santykiams su Rusija.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirti 155 mm kalibro sviediniai buvo laikomi dviejuose JAV sandėliuose, įkurtuose Izraelio teritorijoje po 1973 metų arabų ir izraeliečių karo. Juos Amerikos kariškiai turėjo naudoti per konfliktus Artimuosiuose Rytuose.Pasak „The New York Times“ šaltinių, iš viso numatoma patiekti Ukrainai 300 tūkst. artilerijos sviedinių, iš kurių maždaug pusė jau nugabenti į Europą ir, kaip manoma, bus pristatyti į Ukrainą per Lenkiją.Anksčiau buvo pranešta, kad Norvegija nusprendė perduoti Ukrainai 10 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, amunicija jau paliko šios Skandinavijos šalies teritoriją.
Ekspertai: Putinas gali paskelbti naują mobilizacijos bangą jau šiandien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali jau šiandien, sausio 18 dieną, paskelbti naują mobilizacijos bangą. Anot Karo tyrimų instituto (ISW), V. Putinas taip pat gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai. Ši data tam simboline prasme taip pat labai tinkama.„Putinas artimiausiomis dienomis gali paskelbti naują mobilizacijos bangą, taip bandydamas padidinti savą armiją, tai gali nutikti jau sausio 18 dieną. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sausio 17 dieną paskelbė, kad V. Putinas sausio 18 dieną Sankt Peterburge sakys kalbą, skirtą 80-osioms Leningrado, gimtojo Rusijos prezidento miesto, blokados metinėms. V. Putinas mėgsta pasinaudoti simbolinėmis datomis kreipdamasis į Rusijos tautą, o kai kurie Rusijos karą palaikantys tinklaraštininkai pažymi, kad dabar jis ta proga pasinaudos tam, kad paskelbtų naują mobilizaciją arba karą Ukrainai“, – pabrėžia ISW.Analitikai atkreipia dėmesį, kad jau anksčiau Ukrainos ir Vakarų specialiosios tarnybos ne kartą perspėjo apie V. Putino planus sausio viduryje vėl skelbti mobilizaciją.
Baltieji rūmai: JAV tieks Ukrainai tai, ko jai reikia gynybaiJungtinės Valstijos ir toliau teiks Ukrainai tai, ko jai reikia apsiginti kare su Rusija.Apie tai pranešė Baltųjų rūmų pirmininkė Karin Jean-Pierre. Ji sakė, kad šį pažadą Joe Bidenas davė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai šis atvyko į Vašingtoną.„Ir tai turint omenyje oro gynybos sistemą. Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais toliau sieksime, kad Rusijos pajėgos atsakytų už įvykdytus žiaurumus ir karo nusikaltimus“, – sakė ji.
Zelenskis: Ukraina jau garantavo tris „Patriot“ sistemas, bet tai tik pradžiaUkrainai jau garantuota, kad ji gaus tris „Patriot“ oro gynybos sistemas. Tęsiamas darbas, susijęs su naujais sprendimais mūsų oro gynybos sistemai stiprinti.Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai kalbėjo vakariniame vaizdo kreipimesi, pažymėdamas, kad tai tik pradžia. Jis ypač padėkojo Nyderlandų Ministrui Pirmininkui.„Šiandien iš Nyderlandų Ministro Pirmininko Marko Rutte's gavome labai svarbių naujienų. Ši naujiena iš tikrųjų yra mūsų neseniai vykusių pokalbių su juo tęsinys. Ukrainai bus suteikta dar viena „Patriot“ baterija“, – sakė V. Zelenskis.
Per išpuolį Dnipre našlaičiais liko penki vaikai Rusijos smūgis į devynaukštį daugiabutį centrinėje Ukrainos dalyje, Dnipre, paliko penkis vaikus be tėvų, antradienį pranešė Ukrainos policija.Anksčiau skelbta kad žuvusiųjų išaugo iki 45, tarp jų – šeši vaikai.„Penki vaikai liko našlaičiais“, – sakoma nacionalinės policijos viršininko Ihorio Klymenkos pranešime. Jis teigė, kad tris vaikus pasiėmė globoti artimieji, o du pateko į valstybės globą, nes neturi artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti. I. Klymenka taip pat pranešė, kad 20 žmonių vis dar laikomi dingę be žinios, o 15 kūnų yra neatpažinti.Ukraina pranešė, kad šeštadienį į daugiabutį pataikė Rusijos raketa Kh-22.Kremlius neigė, kad jo raketų smūgių banga tą dieną buvo nukreipta į bet kokius gyvenamuosius pastatus.
EK vadovė: Vakarų sąjungininkai turi padidinti karinę pagalbą UkrainaiEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Vakarų sąjungininkus padidinti karinės paramos Ukrainai lygį, kai karas su Rusija užsitęsė.U. von der Leyen CNN sakė, kad Ukrainai reikia „visos karinės įrangos, kurią ji gali valdyti, įskaitant pažangias sistemas“.Tai įvyko po to, kai tiek JAV, tiek Nyderlandai paskelbė, jog išsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“ į Ukrainą, po kelių mėnesių Kijevo prašymo.U. von der Leyen, turėdama omenyje penktadienį Vokietijoje vyksiančias derybas, pridūrė, jog labai tikisi, kad „Ramsteine bus didelis žingsnis į priekį“.Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu rengiamas dešimtasis sankcijų Rusijai paketas.
Kissingeris pasisako už Ukrainos narystę NATO pasibaigus karuiBuvęs JAV valstybės sekretorius Henry‘is Kissingeris pasisako už tai, kad Ukraina pasibaigus karui taptų NATO nare. „Prieš šį karą aš buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad tai paskatins būtent tą procesą, kurį dabar matome“, – sakė 99–erių H. Kissingeris antradienį vaizdo ryšiu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tačiau dabar jis esą yra nuomonės, kad „neutralios Ukrainos“ idėja nebeturi prasmės. Po taikos derybų Vakarų gynybinis aljansas, anot H. Kissingerio, turėtų suteikti šaliai narystės garantijas.Rusija tikriausiai negali laimėti karo įprastinėmis priemonėmis, toliau kalbėjo H. Kissingeris. JAV esą turi tęsti karinę paramą Ukrainai, kol atsiras paliaubų perspektyva. Tačiau sąjungininkės neturėtų kariauti prieš pačią Rusiją. Maskvai, pasak H. Kissingerio, turi būti suteikta perspektyva vėl tapti tarptautinės sistemos dalimi.H. Kissingeris nuo 1973 iki 1977 metų buvo JAV valstybės sekretorius.
Pasiuntė žinią Rusijai: Putinas gali padaryti tik vieną dalykąŠiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) didina ginklų tiekimą Ukrainai, kad parodytų ryžtą, kad Kijevas laimėtų karą su Rusija, antradienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly, praneša „Sky News“.Jis pridūrė, kad Rusija turėtų baigti karą dabar ir pradėti derybas „sąžiningai“.„Žinia, kurią siunčiame Putinui ir, atvirai kalbant, visiems kitiems, kuriems rūpi, yra ta, kad įsipareigojome remti ukrainiečius, kol jie laimės“, – per Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone forumą sakė J. Cleverly.Jis kalbėjo prieš derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir kitais aukščiausiais pareigūnais dėl paramos Ukrainai didinimo.Po to J. Cleverly turi vykti į Kanadą panašioms deryboms.Sekretorius sakė, kad dabar pats laikas sustiprinti karinę pagalbą Ukrainai, nes Rusijos pajėgos kare yra „ant užpakalinės kojos“. Tačiau Ukrainai reikia „gebėjimo stipriai atsispirti rytuose ir pietuose“, sakė jis.„Geriausias dalykas, kurį Putinas gali padaryti, kad išsaugotų savo karių gyvybes, yra pripažinti, kad mes pasiliksime su ukrainiečiais, kol jie laimės, ir užbaigti šį karą bei eiti prie derybų stalo“, – pabrėžė J. Cleverly.
Rusijos raketos apgadino devynis Ukrainos šiluminių elektrinių blokusPraėjusį šeštadienį Rusijos surengta raketų ataka, Ukrainos duomenimis, buvo viena pragaištingiausių nuo karo pradžios ir energijos tiekimo požiūriu. Per ataką buvo apgadinti aštuoni šiluminių elektrinių blokai šalies vakaruose ir vienas rytuose, antradienį Kyjive pranešė vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalas.Be to, nukentėjo trys transformatorinės ir aukštos įtampos linija. Dėl to padidėjus energijos trūkimui neišvengta avarinių elektros atjungimų. Remonto darbai, anot premjero, vyksta visą parą.Rusija prieš beveik 11 mėnesių pradėjo karą prieš kaimyninę šalį ir nuo rudens tikslingai apšaudo ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Per vieną smarkiausių atakų bangų šiais metais praėjusį savaitgalį, be kita ko, apšaudytas regionas apie sostinę Kyjivą bei Charkivas rytuose.Vidurio Ukrainos Dnipro mieste rusų raketai pataikius į daugiabutį žuvo 45 žmonės.
Ukrainoje žuvo savanoris iš KanadosUkrainoje mirė Kanados savanoris Grigorijus Tsekhmistrenko, kuris nuo invazijos pradžios kovojo su Rusijos užpuolikais. Pasak „Ukrinform“, tai praneša Kanados visuomeninis transliuotojas „CBC News“.„28 metų kanadietis, kuris buvo savanoris medikas per Rusijos invaziją į Ukrainą, mirė“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad G. Tsekhmistrenko kilmė yra ukrainietiška, tačiau jis turėjo Kanados pilietybę. Jis gyveno Port Alisoje, Britų Kolumbijoje.Pasak jo svainio, G. Tsekhmistrenko mirė sausio 14-osios naktį netoli Bachmuto.Į Ukrainą iš Kanados jis atvyko pernai sausį, kai informacija apie Rusijos pasirengimą plataus masto invazijai darėsi vis grėsmingesnė.Pasak „CBC News“, G. Tsekhmistrenko yra trečiasis kanadietis, žuvęs kare Ukrainoje. Jis bus palaidotas Kijeve.
Nyderlandai taip pat ketina suteikti Ukrainai „Patriot“Nyderlandai ketina padovanoti Ukrainai modernią priešlėktuvinių raketų sistemą „Patriot“ – antradienį Vašingtone vykusiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.„Ketiname prisijungti prie Vokietijos ir Jungtinių Valstijų iniciatyvos ir pasiųsti „Patriot į Ukrainą“, – sakė M. Rutte. Daugiau detalių jis nepateikė. Nyderlandų premjeras taip pat priminė, kad Olandija nusprendė suteikti 2,5 milijardo eurų pagalbą Ukrainai.
Dniepro mieste patvirtinta dar viena mirtisŠį vakarą, komandoms toliau ieškant sugriauto daugiabučio namo griuvėsių Dniepro mieste, patvirtinta dar viena mirtis. Naujausiais duomenimis, regiono gubernatorius Valentinas Rezničenko sakė, kad iš viso patvirtinta 45 žmonių žūtis.Iš jų šeši yra vaikai.Anksčiau buvo pranešama, kad žuvo 44 žmonės, kai šį rytą buvo rasti dar trys kūnai.Neaišku, kiek žmonių dar buvo neatpažinti. 
Ukrainos kariuomenės vadas pirmą kartą susitiko su JAV Generalinio štabo vaduUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas antradienį pranešė, kad Lenkijoje pirmą kartą asmeniškai susitiko su JAV Generalinio štabo pirmininku generolu Marku Milley.„Išdėsčiau neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – sakė V. Zalužnas „Telegram“ po susitikimo su vienu svarbiausių JAV karinės paramos Kyjivui veikėjų.
NATO žvalgybiniai lėktuvai pasiekė su Ukraina besiribojančią RumunijąNATO dėl Rusijos karo prieš Ukrainą perkėlė į Rumuniją kelis savo žvalgybinius lėktuvus AWACS, kurie paprastai yra dislokuoti Vokietijoje. Orlaiviai, kaip ir planuota, antradienį atvyko į Otopenio karinių oro pajėgų bazę netoli Bukarešto, pranešė Rumunijos gynybos ministerija. „Rumunija ir sąjungininkės yra saugios“, – feisbuke rašė gynybos ministras Angelis Tilvaras.Lėktuvai prisidės prie sustiprinto NATO buvimo regione ir stebės Rusijos karinį aktyvumą,  anksčiau pranešė Aljanso oro pajėgų vadavietė. Į Rumuniją bus perkelti ir 185 kariai.AWACS kelias savaites liks Otopenyje. Bazė yra tik už maždaug 200 km nuo rytinės Rumunijos sienos su Ukraina. Su Rusijos užpulta šalimi ribojasi ir šiaurinė Rumunijos dalis.Kiek žvalgybinių orlaivių perkelta į Rumuniją, NATO nepranešė. Duomenų nepateikė ir Rumunijos vyriausybė. Agentūra dpa, remdamasi kariniais šaltiniais, skelbia, kad buvo numatyta perkelti tris orlaivius.
Putinas: Rusija gali „apriboti tam tikrą eksportą“, kad išlaikytų stabilias maisto atsargasVladimiras Putinas šiandien perspėjo, kad Rusijai gali tekti apriboti kai kuriuos eksporto kiekius, kad žiemos laikotarpiu išlaikytų stabilias maisto atsargas.Tačiau jis nepateikė jokios konkrečios informacijos apie galimus planus.Taip pat nebuvo aišku, ar V. Putinas užsiminė, kad Rusija, kuri nutraukė dujų tiekimą kai kurioms, jos manymu, nedraugiškoms šalims, gali apriboti pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, grūdų, eksportą.Per televiziją transliuotose pastabose V. Putinas sakė, kad žemės ūkio pramonė labai prisidėjo prie Rusijos ekonomikos atsparumo.
JK rems Ukrainą „iki pergalės“ nepaisant to, kad Rusija pyksta dėl tankųJungtinės Karalystės diplomatijos vadovas antradienį įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad JK rems Ukrainą tol, kol ši laimės karą. Kiek anksčiau Maskvą supykdė Londono sprendimas siųsti Į Ukrainą tankų.„Žinia, kurią siunčiame Putinui – ir, tiesą sakant, visiems kitiems, kuriems tai rūpi, – yra ta, kad mes įsipareigojome remti ukrainiečius, kol jie nugalės“, – sakė Vašingtone viešintis užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.„Putinas turėtų suprasti, kad mes ketiname būti strategiškai ištvermingi ir palaikyti juos tol, kol darbas bus atliktas, o geriausia, ką jis gali padaryti, kad išsaugotų savo karių gyvybes, yra tai pripažinti“, – sakė jis Strateginių ir tarptautinių studijų centre (CSIS).J. Cleverly, kuris vėliau antradienį susitiks su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, lankosi JAV ir Kanadoje po to, kai JK tapo pirmąja šalimi, patenkinusia Ukrainos prašymą perduoti vakarietiškų sunkiųjų tankų.Ministras pirmininkas Rishis Sunakas sakė, kad jo vyriausybė perduos 14 tankų „Challenger 2“.Europos šalys jau anksčiau Kyjivui tiekė modernizuotus sovietinius tankus, o JAV ir Prancūzija įsipareigojo skirti lengvesnes tankų versijas, Vašingtonas nusiuntė šarvuočių „Bradley“.J. Cleverly sakė, kad JK nusprendė siųsti tankus ukrainiečiams, nes „pripažįstame, kad jiems reikia stipraus gebėjimo atstumti priešą rytuose ir pietuose“, t. y. teritorijose, kurias Rusija bandė užimti nuo invazijos pradžios prieš beveik 11 mėnesių.Jis teigė, kad JK yra įsipareigojusi suteikti ir kitokios pagalbos Ukrainai, priklausomai nuo to, kaip keisis jos poreikiai.
Vokietijos prezidentas pažadėjo Ukrainai visokeriopą paramą Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris per pokalbį vaizdo ryšiu pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui plačią savo šalies paramą. „Remiame Ukrainą politiniu, humanitariniu, finansiniu, kariniu požiūriu – tuo, kuo galime, ir tuo, kas reikalinga, koordinuodami savo veiksmus su savo sąjungininkėmis“, – sakė F. W. Steinmeieris per pokalbį. Apie tai tviteryje pranešė jo atstovė Cerstin Gammelin.Vokietija „tvirtai stovi jūsų pusėje“, – patikino F. W. Steinmeieris savo Ukrainos kolegą. Abi šalys per praėjusius tris dešimtmečius esą „išgyveno pakilimų ir nuosmukių“. Vokietija politiškai ir ekonomiškai rėmė Ukrainą jos kelyje į Europą, „tačiau dar niekada mūsų partnerystė nebuvo tokia svarbi kaip dabar“, – pridūrė F. W. Steinmeieris, turėdamas omenyje beveik metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ukraina nutraukė dingusiųjų Dnipre paiešką Ukrainos gelbėjimo tarnybos antradienį nutraukė paieškos darbus daugiabučio namo griuvėsiuose Dnipre. Nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per rusų raketos smūgį šeštadienį žuvo mažiausiai 44 žmonės, tarp jų penki vaikai. 79 asmenys buvo sužaloti. Dingusiųjų yra 20, 39 žmonės buvo išgelbėti, rašo agentūra „Reuters“.Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi tokia ataka nuo tada, kai Rusija prieš tris mėnesius pradėjo bangomis smogti Ukrainos miestams, esantiems ir toli nuo fronto. Ukrainos teigimu, į pastatų kompleksą pataikė rusų raketa „Ch-22“, kuri iš tikrųjų skirta atakuoti laivus.
Putinas dekretu leido Rusijos bendrovėms nepaisyti užsienio akcininkų valios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo leido šalies didžiosioms bendrovėms iki šių metų pabaigos nepaisyti akcininkų iš menamai „nedraugiškų“ užsienio valstybių valios.Kaip pranešama, naujoji tvarka bus taikoma energetikos, inžinerijos ir prekybos sektoriaus įmonėms, kurių savininkams šiuo metu taikomos tarptautinės sankcijos ir kurių apyvarta praėjusiais finansiniais metais viršijo 100 mlrd. rublių (1,33 mlrd. eurų). Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, tokių bendrovių šalyje yra maždaug tuzinas.Tai yra naujausia Kremliaus priemonė, Rusijai pastaruoju metu mėginant įveikti griežtų Vakarų sankcijų sukeltas problemas. Kai kurių šalies bendrovių vadovai skundėsi, kad negali priimti metinio biudžeto ar pakeisti direktorių valdybos sudėties, nes esą nėra aiškių nurodymų, kaip reikėtų vertinti užsienio akcininkų balsus.
Ukrainos prezidentūra patenkino Arestovyčiaus prašymą atleisti jį iš darboUkrainos prezidento kanceliarija patenkino Oleksijaus Arestovyčiaus prašymą atleisti jį iš patarėjo pareigų. Prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas tai patvirtino leidiniui „Ukrainska pravda“.Delfi primena, kad Ukrainos prezidento biuro patarėjas O. Arestovyčius antradienį parašė prašymą atleisti jį iš pareigų.Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai paskelbė „Facebook“ paskyroje.„Parašiau prašymą atleisti iš pareigų. Noriu parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį: principinė klaida, vadinasi, atsistatydinimas“, - rašo O. Arestovyčius.Jis taip pat paskelbė savo prašymo, parašyto prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako vardu 2023 metų sausio 17 d., nuotrauką.Kaip jau buvo pranešta, sausio 14 d. Rusijos kariuomenė raketomis smogė Dniprui. Viena iš jų, „Ch-22“, pataikė į gyvenamąjį namą ir pražudė mažiausiai 44 žmones.Tą pačią dieną O. Arestovyčius rusų teisininko Marko Feigino „YouTube“ kanale pareiškė, kad esą šią raketą numušė Ukrainos oro gynyba.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovai iš esmės paneigė jo žodžius, pareikšdami, kad neturi ginkluotės, galinčios numušti tokio tipo raketas, iš kurių viena pataikė į gyvenamąjį namą Dnipre.Ukrainos prezidento biuro patarėjo žodžius pasistvėrė Rusijos propagandistai ir Kremliaus pareigūnai, tarp jų – Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. Tai sukėlė Ukrainos visuomenės pasipiktinimą.Sausio 15 d. O. Arestovyčius išsamiau paaiškino savo poziciją. Jis pareiškė, kad laidos metu buvo labai pavargęs, ir teigė, kad rėmėsi pažįstamo kariškio papasakota raketos numušimo versija.
Estija prieš pokalbius Ramšteine surengs gynybos ministrų susitikimą Ukrainos klausimu Prieš naujus pokalbius Ramšteine dėl Vakarų karinės paramos Ukrainai kelių Europos šalių gynybos ministrai rinksis Estijoje. Susitikime estų Tapos karinėje bazėje ketvirtadienį šalys pristatys naujausius savo paramos Kyjivui paketus.Jie apima ir „sunkiąją ginkluotę, kurios reikia Ukrainai, kad atremtų Rusijos agresiją“, – antradienį Taline pranešė Gynybos ministerija. Susitikimas vyks Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro ir jo kolegos iš Didžiosios Britanijos Beno Wallace‘o iniciatyva. Jame pažadėjo  dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos gynybos ministrai. Kvietimai taip pat išsiųsti dar dešimties šalių atstovams, sakoma pranešime.Ukrainos Vakarų sąjungininkių gynybos ministrai penktadienį susitiks JAV Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje. Čia jie tarsis dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai kovoje su rusų užpuolikais. Kyjivas jau seniai reikalauja ypač kovinių tankų, pirmiausiai – vokiškų „Leopard“. Didžioji Britanija praėjusį savaitgalį paskelbė, kad skirs Ukrainai 14 „Challenger 2“ tipo tankų. Lenkija ir Suomija pareiškė, kad yra pasiruošusios perduoti „Leopard“ tankų Europos koalicijos rėmuose.Vokietijos vyriausybė dėl to savo pozicijos dar nėra pareiškusi. Vokietija šiuose debatuose vaidina pagrindinį vaidmenį, nes „Leopard“ tankai yra kurti Vokietijoje. Paprastai tolesniam vokiečių gamybos ginkluotės perdavimui trečiajai šaliai reikalingas Berlyno sutikimas.
Šoigu paskelbė apie Rusijos kariuomenės reorganizaciją Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį paskelbė apie Rusijos kariuomenės reorganizaciją siekiant padidinti karių skaičių, kurio reikalauja Kremlius.Tik įgyvendinus struktūrinius pokyčius ginkluotosiose pajėgose bus galima užtikrinti Rusijos saugumą, sakė S. Šoigu gynybos ministerijos posėdyje.Karo Ukrainoje fone Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prieš pat Naujuosius metus paskelbė, kad karių skaičius bus padidintas nuo 1,15 mln. iki 1,5 mln.Pasak S. Šoigu, du dideli teritoriniai vienetai – vienas Maskvoje, kitas Sankt Peterburge – bus sukurti kombinuojant kelias ginkluotųjų pajėgų rūšis. Savarankiški kariniai daliniai taip pat bus įkurti Rusijos aneksuotose Ukrainos teritorijose.Be to, S. Šoigu pranešė apie kariuomenės korpuso įkūrimą šiaurinėje Karelijos respublikoje, kuri yra Rusijos sudėtyje. Tai gali būti reakcija į planuojamą Švedijos ir Suomijos narystę NATO.S. Šoigu taip pat paragino stiprinti karinio jūrų laivyno, oro pajėgų ir raketinių pajėgų kovinius pajėgumus. Pertvarka turėtų būti baigta iki 2026 metų, sakė jis.
Putinas: Rusijos ekonomika 2022 m. susitraukė 2,5 proc. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad jo šalies ekonomika pernai veikiausiai susitraukė 2,5 proc.Kaip praneša „Reuters“, V. Putinas tai pareiškė susitikime su šalies aukšto rango pareigūnais, įskaitant finansų ministrą ir centrinio banko vadovą. Tačiau, anot Kremliaus šeimininko, šis rezultatas esą vis vien yra geresnis, nei prognozavo daugelis pačios Rusijos ir užsienio ekspertų – V. Putinas tikino, kad jo šalies ekonomikai buvo numatomas „10 proc., 15 proc. ar net 20 proc. susitraukimas“.Prezidentas pridūrė, kad Rusijai šiuo metu būtina skatinti realios darbo užmokesčio vertės augimą.Praėjusiais metais Maskvai buvo pritaikytos griežtos Vakarų sankcijos. Dėl jos invazijos į Ukrainą iš Rusijos rinkos taip pat pasitraukė daugybė tarptautinių įmonių.
Ukraina kviečia Austrijos URM vadovą apsilankyti Dnipre Ukrainos diplomatai kviečia Austrijos užsienio reikalų ministrą Alexanderį Schallenbergą apsilankyti Dnipre, kur Rusijos raketos smūgio gyvenamajam namui aukomis tapo mažiausiai 44 žmonės.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, taip Ukrainos užsienio reikalų ministerijos sureagavo į Austrijos diplomatijos vadovo raginimą „išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiu“.„Vertiname bendradarbiavimą su Austrija, esame dėkingi jai už paramą Jungtinėse Tautose ir Europos Sąjungoje, todėl laukiame ministro vizito į Ukrainą. Be kita ko, kviečiame Austrijos diplomatijos vadovą apsilankyti Dnipre“, – pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.Pasak jo, ten austrų diplomatas turės galimybę pakartoti savo argumentus apie saiko jausmą 44 žmonių, kuriuos pražudė Rusijos raketos smūgis daugiaaukščiam gyvenamajam namui, artimiesiems. Arba tiems ukrainiečiams, kurių šeimų narių iki šiol nepavyko rasti griuvėsiuose.„Raginimai tęsti dialogą su Rusija, gerbti jos istoriją ir kultūrą stiprina Kremliaus nebaudžiamumo jausmą ir yra jo suvokiami kaip kvietimas tęsti ukrainiečių genocidą“, – pabrėžė O. Nikolenka.Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Paryžiuje per elitinio Prancūzijos Sciences Po universiteto konferenciją Austrijos užsienio reikalų ministras A. Schallenbergas paragino išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiu.Pasak jo, „negalima peržengti ribos įvedant, pavyzdžiui, draudimą išduoti vizas 144 milijonams rusų, kadangi Rusija liks Europos istorijos ir kultūros dalis“.Ministras pažymėjo nė kiek neabejojąs dėl to, kad reikia tvirtai remti Ukrainą jos kovoje dėl suvereniteto ir teritorijos vientisumo. „Rusijos sukeltas žiaurus agresijos karas yra beprotybė. Bet mes taip pat turime galvoti apie tai, kas bus rytoj, po savaitės ir po mėnesio“, – sakė A. Schallenbergas.Jis vėl kritikavo sprendimą nekviesti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo į neseniai Lenkijoje vykusį Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikimą.„Europos saugumo architektūra ateityje turės vienaip ar kitaip apimti Rusiją kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę ir kaip branduolinę valstybę. ESBO reikia išsaugoti, tai viena iš nedaugelio likusių platformų, kur Rusijos diplomatai sėdi ir turi klausytis mūsų argumentų ir griežtos Rusijos sukelto karo kritikos“, – pareiškė Austrijos URM vadovas.
Zelenska Davose pasakojo apie karo siaubą Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska antradienį Davose kreipėsi į politikos ir verslo elito susirinkimą ir prašė paramos savo šaliai, pasirengusiai antriems karo metams.Šveicarijos kurorte susirinkusiems delegatams ji pabrėžė, kad neišprovokuota Rusijos invazija „traumavo“ šeimas visoje šalyje, ir ragino Pasaulio ekonomikos forumo auditoriją įsivaizduoti karą „žmonių, kurių gyvenimas buvo sujauktas chaoso, akimis“.Apie tai, kaip karas atsiliepia paprastiems ukrainiečiams, ji sakė: įsivaizduokite „tėvus, verkiančius intensyviosios terapijos skyriuje, kai gydytojai kovoja už sužeisto jų vaiko gyvybę“, arba ūkininką, kuris dėl minų pavojaus negali grįžti dirbti žemės.„Susiduriame su mums pažįstamo pasaulio žlugimu“, – sakė O. Zelenska. Ji tvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasina peržengti ir kitų šalių sienas.„Jus visus vienija tai, kad esate tikrai įtakingi, – sakė ji. – Tačiau ne visi panaudojate šią įtaką, o kartais panaudojate taip, kad ji dar labiau skaldo.“Šiais metais į Davosą atvyko didelė Ukrainos pareigūnų delegacija, įskaitant pirmąją ministro pirmininko pavaduotoją Juliją Svyrydenko.Prezidentas Volodymyras Zelenskis turi kalbėti forume trečiadienį.
Rusijos raketos atakos Dnipre aukų padaugėjo iki 44 Rusijos raketos atakos prieš daugiabutį namą Ukrainos Dnipro mieste aukų padaugėjo iki 44, pranešė meras Borisas Filatovas, kurį cituoja „Sky News“.Kiek anksčiau buvo skelbta, kad ši nelaimė nusinešė 41 žmogaus gyvybę.Rusijos kariuomenė Dniprą atakavo šeštadienio popietę. Čia „Ch-22“ raketa pataikė į devynių aukštų daugiabutį namą. Turimomis žiniomis, per smūgį buvo visiškai sugriautos dvi šio pastato laiptinės ir sunaikinti bent 72 butai.Nepaisant visko, Maskva atsakomybės kratosi ir pirmadienį pareiškė, esą jos pajėgos gyvenamųjų pastatų nepuola ir tariamai taikosi tik į karinės paskirties objektus.
Latvijos gynybos ministrė su pirmuoju vizitu atvyko į Ukrainą Latvijos gynybos ministrė Inara Mūrniecė po paskyrimo į šias pareigas su pirmuoju vizitu atvyko į Ukrainą.Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Džiaugiuosi galėdamas pasveikti I. Mūrniecę, po paskyrimo Latvijos gynybos ministre su pirmuoju vizitu atvykusią į Ukrainą. Ji dėjo daug pastangų Ukrainai remti, eidama Latvijos Saeimos pirmininkės pareigas. Tikiuosi, kad ir naujoji Latvijos vyriausybė toliau tvirtai rems Ukrainą“, – parašė jis.R. Stefančukas taip pat informavo, kad per susitikimą su I. Mūrniece buvo aptarta prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“.Ukrainos parlamento vadovas pabrėžė, kaip svarbu sutelkti tarptautinės bendruomenės pastangas ir sukurti mechanizmus, kurie leistų patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus Ukrainos teritorijoje.„Padėkojau Latvijai už Ukrainai tiekiamus ginklus, šaudmenis ir amuniciją, juk būtent Latvija yra tarp pasaulinių lyderių pagal karinės pagalbos mums ir jos BVP santykį“, - pabrėžė R. Stefančukas.„Fronto linija Ukrainoje – tai mūsų fronto linija“, – sakė I. Mūrniecė. Dėkoju už šiuos svarbius žodžius“, – pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Latvijos gynybos ministrė I. Mūrniecė pareiškė, kad svarstoma galimybė nusiųsti Ukrainai naują karinės pagalbos siuntą, įskaitant oro gynybos sistemas „Stinger“.
EK vadovė pažadėjo nelėtinti paramos Ukrainai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pažadėjo Pasaulio ekonomikos forumo Davose delegatams, kad Europos Sąjungos parama Ukrainai „nemažės“.„Mūsų tvirta parama Ukrainai nenutrūks – nuo pagalbos atkurti elektros energijos, šildymo ir vandens tiekimą iki pasirengimo ilgalaikėms rekonstrukcijos pastangoms“, – sakė ji.„Mes tai darome ir darysime, kiek reikės, remsime savo draugus ukrainiečius“, – sakė EK pirmininkė U. von der Leyen.
Ekspertas: Ukrainos oro gynybos sistemos atsargos neišseks Ukrainos oro gynybos sistemos atsargos neišseks dėl Rusijos kariuomenės apšaudymų, kadangi sąjungininkai toliau tieks Ukrainai zenitines raketas.Tai antradienį paskelbtame interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas.Jis taip pat konstatavo, kad rusai tęsia smūgius energetikos objektams, bet Ukrainos oro gynybos pajėgų pozicijų neatakuoja.„Zenitinės raketos mums nesibaigs. Sąjungininkai kaip tiekė jas, taip ir tieks, netgi dar daugiau negu anksčiau. Taigi, oro gynybos sistemos atsargos nesibaigs“, – pažymėjo ekspertas.V. Kevliukas taip pat teigė, jog šiuo metu Rusijos aviacija negali imtis naujų priemonių, pavyzdžiui, smogti Ukrainai, įskridusi į jos teritoriją.Pasak jo, netekusi 300 smogiamųjų lėktuvų ir mažiausiai 350–400 lakūnų, Rusija susidūrė su problema: „kuo skraidyti ir kas turi naudoti įprastinius gravitacinius šaudmenis“.
Duda: Ukrainai reikia ginklų, ginklų ir dar kartą ginklų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, paragino Ukrainos sąjungininkus Europoje paspartinti ginkluotės, įskaitant kovinius tankus, tiekimą šiai šaliai.Kalbėdamas diskusijoje apie Europos gynybą, A. Duda pabrėžė, kad Varšuva neseniai pažadėjo perduoti Rusijos užpultai Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard“. „Bandome organizuoti didesnę paramą Ukrainai. Tikimės, kad atsiras partnerių ir sąjungininkų, kurie nusiųs Ukrainai tankų“, – pareiškė valstybės vadovas. Jis kartu pridūrė besitikįs, kad prie šios iniciatyvos prisidės „Leopard“ tankų gamintoja Vokietija.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai ilgą laiką prašė savo sąjungininkų sunkesnės ginkluotės, įskaitant minėtuosius „Leopard“. Nors tankų be Lenkijos dar pažadėjo Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija nesiryžta priimti analogiško sprendimo.„Visuomet būta vienos žinutės: ginklai, ginklai ir dar kartą ginklai, – tvirtino A. Duda. – Tai yra pati svarbiausia šio žaidimo detalė.“Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose kalbės trečiadienį.
Dronu okupantų radijo stotelę atsiskraidinę Ukrainos kariai 9 dienas klausėsi jų pokalbiųUkrainos pajėgų kariai kvadrokopteriu iš priešo pozicijų atsiskraidino žuvusiam rusų kariui priklausiusią radijo stotelę ir išklausė nemenką kiekį tarp rusų karių vykusių pokalbių. Pasitelkus droną atliktos užduoties vaizdo įrašą savo „YouTube“ kanale paviešino ukrainiečių gretose tarnaujantis savanoris Sergejus Pritula.Karys nurodė, kad tai gruodžio pradžioje netoli Siversko ir Soledaro, kur buvo apsistojusi kovinė grupė K2, atlikta operacija.„Priekyje atsidūręs rusų okupantas pamatė Ukrainą ir numirė, tačiau paliko štai šį radijo aparatą. Jis voliojosi netoli apkasų. К2 kariai suprato, kad šitokiam gėriui nevalia be jokios naudos voliotis, ir nukreipė į tą vietą droną su virve! Teko pasiterlioti, bet radijo stotelę paimti pavyko. Vėliau devynias dienas galėjome klausytis slaptų rusų okupantų pokalbių. Pokalbių kiekiui didėjant, okupantų vis mažėjo“, – pakomentavo S. Pritula.Ukrainos kariams, anot jo, pasisekė ne tik dėl pavyzdinių operatoriaus sugebėjimų, bet ir dėl to, kad rusai neperjungė radijo imtuvų, kaip kad reikėtų pasielgti vykdant protokolą, kai dingsta kuri nors iš radijo stotelių.S. Pritula pridūrė, kad vykdant operaciją panaudotas dronas – už suaukotus pinigus įgytas aparatas.https://twitter.com/noclador/status/1615061986764591105
Rusija praneša apie Belgorodo srities Šebekino miesto apšaudymą Rusijos Belgrorodo srities Šebekino mieste buvo neramu. Esą miestas buvo apšaudytas, nukentėjo elektros perdavimo linijos.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Rusijos regiono gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Per Šebekino priemiesčių apšaudymą žmonės nenukentėjo. Pažeistos elektros perdavimo linijos. Energetikai jau perjungia abonentus prie rezervinių linijų. Lankomasi teritorijoje gyvenančių žmonių namuose“, – parašė valdininkas „Telegram“ kanale.„rbc.ua“ primena, jog naktį į antradienį Belgorode ir Belgorodo srityje buvo girdėti sprogimai, vietos valdžia informavo, kad „dirba oro gynybos sistemos“.Neseniai Šebekine po sprogimų buvo sutrikęs elektros ir vandens tiekimas.
Rusijos raketos smūgio Dniprui aukų dar padaugėjo: ištrauktas vaiko kūnasPasak Ukrainos pareigūnų, antradienio rytą gelbėtojai Dnipro daugiabučio griuvėsiuose rado vaiko kūną.Savaitgalį į šį daugiabutį pataikė Rusijos raketa.„9.46 val. iš po sugriauto gyvenamojo namo griuvėsių 4 aukšte rastas žuvusio vaiko kūnas. Iš viso žuvo 41 žmogus (įskaitant keturis vaikus), 79 žmonės buvo sužeisti (įskaitant 16 vaikų), 39 žmonės išgelbėti (įskaitant šešis vaikus)“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.
Šoigu vėl „inspektavo“ okupantų pajėgas Ukrainoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu „inspektavo“ okupacinę kariuomenę vadinamosios specialiosios karinės operacijos zonoje.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos gynybos ministerija.Teigiama, kad Rytų kariuomenės grupuotės vadavietėje S. Šoigu išklausė vadų raportus apie dabartinę situaciją fronte ir grupuotės veiksmus.Jis esą atkreipė dėmesį į Rusijos kariškių aprūpinimą, fortifikacijos darbų organizavimą, „saugaus“ personalo dislokavimo lauko sąlygomis užtikrinimą, taip pat medicinos ir užnugario dalinių darbą.„rbc.ua“ primena, kad pastarąjį kartą S. Šoigu okupacinę kariuomenę „inspektavo“ gruodžio 22 d.Anksčiau po vienos iš tokių S. Šoigu „inspekcijų“ paaiškėjo, kad jis buvo už 75 kilometrų nuo fronto linijos, Armiansko gyvenvietės rajone okupuotame Kryme.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 456 vaikai, dar 897 buvo sužeisti Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 456 vaikai, o dar mažiausiai 897 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (429), Charkivo (269) ir Kyjivo (117) srityse.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 337 visiškai sugriautos.
Generolas: Ukraina neturi ginkluotės, galinčios efektyviai naikinti Rusijos balistines raketas „Ch-22“ Šiuo metu Ukraina neturi priešraketinės ginkluotės, galinčios efektyviai naikinti Rusijos balistines raketas „Ch-22“, iš kurių viena sausio 14 d. pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Dnipre.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė generolas Ihoras Romanenka, praneša UNIAN.Pasak kariškio, „su labai maža tikimybe“ tokias raketas naikina kompleksai „S-300“, bet jie skirti ne tokiems taikiniams.„Ateityje tai gali būti „Patriot PAC-3“ (naujausia modifikacija), taip pat prancūzų ir italų kompleksas FSAF SAMP/T, pristatomas kaip oro gynybos priemonė balistinėms raketoms karo veiksmų teatre naikinti, bet tai nereiškia, kad jis bus labai efektyvus“, – sakė I. Romanenka.Šiuolaikinės Rusijos balistinės raketos ne tik skrenda balistine trajektorija ir yra hipergarsinės, jos dar ir manevruoja, pridūrė generolas. „Ir tai didžiausia problema oro gynybos kompleksams, kurie turi laiku jas aptikti, lydėti su minimaliomis klaidomis ir nutaikyti į jas savo antiraketas“, – pareiškė Ukrainos kariškis.„Tokius taikinius gali naikinti tik šiuolaikiniai oro gynybos kompleksai. Mes tokių kol kas neturime. Mes neturime priešraketinės gynybos pagrindų ir esame priversti ją kurti karo metu“, – konstatavo I. Romanenka.Sausio 14 d. rusai paleido į Ukrainą 38 įvairių tipų raketas, taip pat ir balistines „Ch-22“, iš kurių viena pataikė į gyvenamąjį namą Dnipre, kur gyveno apie 1,1 tūkst. žmonių.
Peskovas: Kremlius turi negražiai besielgiančių „draugų“ Kremlius ir toliau viešai abejoja „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino teiginiais, esą, būtent vienos „Vagner“ pajėgos sausio 12 dieną perėmė Ukrainos Donecko srityje esantį Soledarą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sausio 15 dieną sulaukęs žurnalisto klausimo dėl progreso Soledare, už sėkmę fronte dėkojo tik Rusijos gynybos ministerijai ir generaliniam štabui.Apie tai savo kasdienėje apžvalgoje rašo Karo studijų institutas (ISW).V. Putino žodžius tiesiogiai transliavo valstybinė televizija. Galimas dalykas, kad tai buvo sąmoningas bandymas sumenkinti J. Prigožino įtaką Rusijos informacinėje erdvėje, ypač turint omenyje, kad Rusijos prezidentas anksčiau atsisakydavo komentuoti taktinius pasiekimus Ukrainoje. V. Putinas galimai taip pat norėjo parodyti kontroliuojantis tradicinę Rusijos žiniasklaidą, o J. Prigožinas augina auditoriją „Telegram“ ir kituose socialiniuose tinkluose. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu skelbia, kad Rusijos Pietų karinės apygardos šturmo būriai ir Rusijos oro desantininkai atakuoja Ukrainos pozicijas aplink Bachmutą ir greičiausiai specialiai sausio 15 dienos spaudos konferencijoje „Vagner“ indėlio nepaminėjo.Kremliaus atstovas D. Peskovas galimai netiesiogiai kaltina J. Prigožiną specialiai viešinant Rusijos gynybos ministerijos ir „Vagner“ grupės konfliktą Rusijos informacinėje erdvėje. D. Peskovas bandė paneigti J. Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos nesutarimų faktą, sausio 16 dieną pareikšdamas, kad tokie pranešimai „tėra informacinės manipuliacijos“.D. Peskovas pridūrė, kad, nors už didžiąją tokių manipuliaciją dalį atsakingi Rusijos „priešai“, Kremlius turi ir panašiai besielgiančių „draugų“. Kremliaus teiginiai galimai tiesiogiai nukreipti į J. Prigožiną, kurio kritika Rusijos gynybos ministerijai darosi vis aršesnė. D. Peskovas sėkmingai vykdo V. Putino užduotį propaguoti naratyvą, skirtą sumenkinti „Vagner“ indėlį užimant Soledarą, pabrėždamas, kad rusai visą gyvenimą prisimins tiek Rusijos karių, tiek „Vagner“ samdinių pasiekimus.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 870 okupantų rusų Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 870 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 116 950 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 121 tanko, 6 215 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 104 artilerijos sistemų, 441 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 220 oro gynybos priemonių, 286 lėktuvų, 276 sraigtasparnių, 1 872 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų, 4 877 automobilių, 190 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Maskvoje prie ukrainiečių rašytojos memorialo padėta gėliųPo Rusijos raketos atakos Dnipro mieste Ukrainoje, per kurią žuvo mažiausiai 40 žmonių, prie paminklo Maskvoje buvo padėtos gėlės.„Maskvoje žmonės atnešė gėlių ir žaislų žuvusiesiems Dnipre atminti“, – pirmadienį pranešė opozicinis interneto portalas „Astra“. Paminklas Rusijos sostinės centre skirtas ukrainiečių poetei Lesiai Ukrainkai.Ten buvo padėta ir įrėminta sunaikinto Dnipro daugiabučio nuotrauka. Savaitgalį Rusijos surengta smarkiausia atakų banga nuo metų sandūros vėl buvo nukreipta pirmiausia į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos žmones „bailiu tylėjimu“ dėl jų vadovybės rengiamų atakų.https://t.me/smirusnews/24890
Rumunijos paplūdimyje rastas Rusijos raketos „Pancir-S1“ variklisRumunijoje į Juodosios jūros pakrantę bangos išmetė Rusijos zenitinio komplekso „Pancir-S1“ raketos variklį.Tai pranešė Rumunijos karinių jūrų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak kariškių, aptiktame raketos elemente nėra pirotechninių ir kitų pavojingų medžiagų. Manoma, kad jis nukrito į vandenį per karo veiksmus šiaurinėje Juodosios jūros dalyje. Vėliau bangos jį atnešė prie Rumunijos krantų.Generalinio štabo atstovai neatmeta, kad ateityje Rumunijos ir kitų pakrantės šalių paplūdimiuose gali būti aptikta ir daugiau panašių radinių.
Arestovyčius: noriu nuoširdžiai atsiprašytiUkrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo pasisakymą apie Dnipre, esą, Ukrainos priešraketinės gynybos numuštą rusų raketą, pavadino apmaudžia klaida.Skandalas kilo po O. Arestovyčiaus eilinio pokalbio „YouTube“ platformoje su žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu. Anot Ukrainos prezidento administracijos patarėjo, galimas dalykas, kad tokią aršią diskusiją internete jo žodžiai sukėlė dėl visuomenėje tvyrančios įtampos, arba tai gerai organizuotas botų darbas.„Tai organizuota kampanija, į kurią savo valia ar prieš savo valią įtraukti žmonės, traumuoti šio karo ir jo metu vykdomų nusikaltimų“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tai buvo informacinė operacija, už kurią atsakinga „opozicija ir rusai“.O. Arestovyčius atsiprašė žmonių, kuriuos jo žodžiai įskaudino. „Šiandien noriu nuoširdžiai atsiprašyti, iš tikrųjų atsiprašytų žuvusiųjų ir nukentėjusių giminaičių ir artimųjų. Visų Dnipro gyventojų, kurie asmeniškai išgyvena šią tragediją, ir kurie girdėjo vieną sprogimą, todėl žino, kad raketa buvo viena. Taip pat ir ukrainiečių ir ne ukrainiečių, kuriuos palietė mano žodžiai“, – sakė O. Arestovyčius.https://twitter.com/Nevzlin/status/1615098633820553216
Belgradas teigia tikrinąs informaciją apie serbų dalyvavimą kare prieš UkrainąSerbijos civilinės ir karinės specialiosios tarnybos nagrinėja ir tikrina informaciją apie galimą serbų dalyvavimą kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje.Kaip praneša „Ukrinform“, tai Laisvės radijo serbų tarnybai pareiškė Serbijos vidaus reikalų ministras Milošas Vučevičius.„Mūsų šalis laikosi labai aiškios pozicijos, kad Serbijos piliečiams draudžiama dalyvauti konfliktuose kitose šalyse ir kad tai užtraukia teisinius padarinius“, - sakė jis.Ministras paragino serbus „su patriotiniu užsidegimu“ stoti į savo šalies armijos gretas.Anot M. Vučevičiaus, Serbija siekia, kad baigtųsi karas Ukrainoje.Pranešimų apie serbų dalyvavimą kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje pasirodė socialiniuose tinkluose. Rusijos „VKontakte“ buvo paskelbta nuotraukų su neva į Zaporižios sritį atvykusiais serbų smogikais. Tuo pat metu „Telegram“ kanale pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose serbų smogikai teigia atvažiavę į Ukrainą „padėti mūsų broliams“.Pagal Serbijos įstatymus, šalies piliečių dalyvavimas karo veiksmuose užsienyje yra nusikaltimas.
Austrijos URM vadovas ragina išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiuAustrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas paragino išsaugoti saiko jausmą Rusijos atžvilgiu.Kaip praneša laikraštis „Kronen Zeitung“, remdamasis Austrijos diplomatijos vadovo atstove, jis tai pareiškė Paryžiuje per elitinio Prancūzijos Sciences Po universiteto konferenciją.Pasak A. Schallenbergo, „negalima peržengti ribos įvedant, pavyzdžiui, draudimą išduoti vizas 144 milijonams rusų, kadangi Rusija liks Europos istorijos ir kultūros dalis“.Ministras pažymėjo nė kiek neabejojąs dėl to, kad reikia tvirtai remti Ukrainą jos kovoje dėl suvereniteto ir teritorijos vientisumo. „Rusijos sukeltas žiaurus agresijos karas yra beprotybė. Bet mes taip pat turime galvoti apie tai, kas bus rytoj, po savaitės ir po mėnesio“, – sakė A. Schallenbergas.Jis vėl kritikavo sprendimą nekviesti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo į neseniai Lenkijoje vykusį Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikimą.„Europos saugumo architektūra ateityje turės vienaip ar kitaip apimti Rusiją kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę ir kaip branduolinę valstybę. ESBO reikia išsaugoti, tai viena iš nedaugelio likusių platformų, kur Rusijos diplomatai sėdi ir turi klausytis mūsų argumentų ir griežtos Rusijos sukelto karo kritikos“, – pareiškė Austrijos URM vadovas.Praėjusių metų pavasarį Austrijos kancleris Karlas Nehammeris lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis teigė norėjęs pažiūrėti V. Putinui į akis ir papasakoti, ką matė Bučoje. Vėliau kancleris sakė, jog pokalbis nepaliko teigiamo įspūdžio, kadangi V. Putinas „perėjo prie karo logikos“.Rugpjūtį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog Vengrija ir Austrija yra vienintelės ES šalys, atsisakiusios perduoti Ukrainai ginklų.
Analitikai: bręsta Prigožino konfliktas su KremliumiKremlius bando sumenkinti „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino įtaką. JAV Karo studijų instituto analitikų teigimu, J. Prigožinas ir toliau yra viešai kaltinamas sąmoningu Rusijos gynybos ministerijos ir „Vagner“ konflikto nušvietimu.„Kremlius ir toliau viešai ginčija „Vagner“ vadovo J. Prigožino teiginius, kad „Vagner“ kariai buvo vieninteliai atsakingi už Soledaro užėmimą Donecko srityje sausio 12 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sėkmę fronto linijoje priskyrė Rusijos gynybos ministerijai ir Generalinio štabo planams. V. Putino pareiškimas buvo tiesiogiai transliuojamas per valstybės kontroliuojamą televiziją ir greičiausiai buvo sąmoningas bandymas sumenkinti J. Prigožino įtaką žiniasklaidos erdvėje. Anksčiau V. Putinas anksčiau susilaikydavo nuo komentarų apie taktinę pažangą Ukrainoje", - teigiama pranešime.
Zelenskis ragino paskubėti priimti sprendimus dėl kovinių tankų UkrainaiPo Rusijos raketų smūgio į pramoninį Dnipro miestą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus suteikti sunkiųjų ginklų ir pagyrė Didžiąją Britaniją, jau nusprendusią jų atsiųsti. „Paskelbtas naujas gynybos pagalbos paketas – būtent tai, ko reikia: kovos tankai, kiti šarvuočiai ir artilerija“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų prezidentas.V. Zelenskis sakė laukiantis Pasaulio ekonomikos forumo Davose, oficialiai prasidėjusio pirmadienį, ir Ukrainos kontaktinės grupės,  penktadienį susitinkančios JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, sprendimų dėl tolesnių ginklų tiekimų.V. Zelenskio teigimu, savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą pramoniniame Dnipro mieste žuvo apie 40 žmonių, daugiau nei dvidešimt vis dar laikomi dingusiais. Ukraina darys viską, ką gali, kad surastų kaltininkus ir patrauktų juos atsakomybėn, sakė prezidentas.Prezidentas taip pat paragino Vakarus nedelsti pristatyti norimus tankus. Rusijos puolimas Dnipre ir naujos pastangos perimti iniciatyvą kare reikalauja „naujų ir greitesnių sprendimų“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją rytiniame Ukrainos Donbaso regione, ypač aplink Bachmuto ir Soledaro miestus, taip pat Pietų Ukrainoje. „Pamatysime, kam Rusija čia rengiasi“, – sakė prezidentas.
Anušaukas teigia, kad D. Britanija paskelbė apie didžiausią iki šiol pagalbos paketą UkrainaiKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as paskelbė apie „didžiausią iki šiol Ukrainos pagalbos paketą“. Ministras ragina, kad šis žingsnis būtų pakartotas bent penkis kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių.„Į pagalbos paketą bus įtraukta: Challenger-2 tankų kuopa su 14 tankų (iš 227 šių tankų, kuriuos dabar turi britų kariuomenė), 30 vnt. AS90 savaeigių haubicų, 100 vnt. šarvuotų mašinų, įskaitant Bulldog, 100 tūkst. artilerijos sviedinių; 100 raketų; atsarginės dalys Ukrainos tankams ir šarvuočiams palaikyti. Taigi Didžioji Britanija bus pirmoji Vakarų Europos šalis, aprūpinsianti ukrainiečius koviniais tankais“, – antradienį feisbuke rašė ministras.Ministras pažymi, kad kartu su beveik 200 iš D. Britanijos, JAV ir Vokietijos siunčiamų pėstininkų kovos ir kitos šarvuotos technikos tai leis kovo mėnesį ukrainiečiams sukurti labiau šarvuotą kumštį.„Vis klausiantiems kodėl kovo mėnesį, atsakau – todėl kad tokia netrumpa logistinė grandinė, ukrainiečiams dar reikia su tiems tankams greituoju būdu parengti įgulas. Kartu šiam šarvuotam kumščiui bus reikalinga logistinė grandinė, kuria judėtų reikalinga amunicija ir atsarginės dalys“, – rašė ministras.„Šis žingsnis turi būti pakartotas bent 5 kartus kiekvienos iš didžiųjų NATO sąjungininkių, kurios vis dar turi išsaugojusios didelius šarvuotos technikos rezervus. Tuomet Ukraina bus pasiruošusi vyti okupantus iš savo žemės“, – pridūrė jis.
Pranešama apie sprogimus Belgorodo miesteRusijoje esančiame Belgorodo mieste ir rajone sausio 17-osios rytą pasigirdo sprogimai, per „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jo teigimu, oro gynyba buvo suaktyvinta. Apie žalą ar aukas nepranešta.
Zelenskis: nė viena organizacija dar nepasiekė vietų, kur laikomi mūsų kaliniaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad dar nė viena tarptautinė organizacija nerado galimybių patekti į vietas, kur Rusijoje laikomi ukrainiečių karo belaisviai.Tai jis pasakė savo vakarinėje vaizdo žinutėje. "Dar nė viena tarptautinė organizacija rado galimybių patekti į mūsų kalinių laikymo vietas Rusijos teritorijoje. Tai turi būti ištaisyta. Tikiuosi, kad Šiaurės Makedonijos pirmininkavimas ESBO prie to prisidės", - sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: visi, atsakingi už karo nusikaltimus Dniepro mieste, bus patraukti atsakomybėn Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visi, atsakingi už karo nusikaltimą Dniepro mieste, bus nustatyti ir patraukti atsakomybėn.Tai jis pasakė savo vaizdo kreipimesi. Ukrainos vadovas pažymėjo, kad Dniepro mieste tebevyksta namo, kurį sugriovė Rusijos raketa, griuvėsių šalinimo darbai. Jis padėkojo visiems, kurie vykdo šią gelbėjimo operaciją.V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu iš po griuvėsių išgelbėti 39 žmonės, tarp jų šeši vaikai.„Ukrainos saugumo tarnyba jau pradėjo rinkti informaciją apie tuos Rusijos kariškius, kurie rengė ir įvykdė šį smūgį. Nėra jokių abejonių: visi, kurie kalti dėl šio karo nusikaltimo, bus nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pabrėžė prezidentas.
Baltarusijos opozicijos lyderė: Minsko režimas bijo skelbti karinę mobilizacijąBaltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad A. Lukašenkos režimas bijo skelbti karinę mobilizaciją. Anot jos, beveik visi Baltarusijos piliečiai nepritaria šalies prisijungimui prie Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą, tad, pasak jos, paskelbus mobilizaciją žmonės bėgtų iš valstybės.„Manau, kad režimas bijos šios mobilizacijos, nes jie nežino, kaip visuomenė gali reaguoti. Jie supranta, kad žmonės priešinasi režimui. Žmonės nenori šio karo. 86 proc. baltarusių nepritaria Baltarusijos stojimui į karą. O paskelbus mobilizaciją gali prasidėti masinis žmonių vykimas iš šalies, žmonės slėpsis, išvyks”, – pirmadienį TV3 televizijai tvirtino S. Cichanouskaja.Visgi, opozicijos lyderės teigimu, jeigu baltarusių šauktiniai būtų priversti vykti į Ukrainą, jie pabėgtų, pasiduotų arba pereitų į kitą pusę.„Jei jiems pavyks suklaidinti kai kuriuos žmonės ir priversti juos vykti į Ukrainą, žmonės tiesiog pereis į kitą pusę, pabėgs, prisiduos, kad tik nekovotų su ukrainiečiais. Ukraina nėra mūsų priešas, ukrainiečiai yra mūsų artimi kaimynai”, – tvirtino ji.
Putinas nurodė Gerasimovui užimti Donbasą iki pavasario Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė naujajam Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadui Valerijui Gerasimovui iki kovo mėn. užimti Donecko ir Luhansko regionus.Tai pasakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos spaudos tarnybos atstovas Andrijus Jusovas. Pasak jo, Putinas nekreipia dėmesio į tai, kas iš tikrųjų vyksta fronte. Rusijos prezidentas siekia sunaikinti ukrainiečius kaip atskirą tautą.„Vis dėlto galime kalbėti apie prioritetinę rusų– tai Donbasas. O kitas terminas, kurį jis jau nustato Gerasimovui, tarkime, kaip naujam karo prieš Ukrainą vadovui, yra tikslas užimti Donbasą ir suformuoti tam tikrą saugumo zoną, na, jau iki kovo mėnesio“, – sakė atstovas spaudai.Jis priminė, kad okupacinė valdžia jau ne kartą keitė užduočių atlikimo terminus. Visų pirma jie norėjo „užimti Kijevą per tris dienas“. Jusovas pabrėžė, kad okupantams ir šį kartą nepavyks. Žvalgyba turi informacijos, kad Rusijos okupacinė kariuomenė rengia puolimą Zaporožės kryptimi.„Taip, tokių įrodymų tikrai yra. Tai gali reikšti tiek tiesioginį priešo pasiruošimą puolamiesiems veiksmams, tiek tam tikrus apgaulingus veiksmus, kuriais siekiama vykdyti informacinę kampaniją ir, taip sakant, nuslėpti tikruosius ketinimus kitose fronto kryptyse. Visa informacija yra stebima, o Ukrainos gynybos pajėgos daro atitinkamas išvadas ir imasi atitinkamų priemonių“, – užbaigė Jusovas.
Ukrainos delegacijai Davoso forume vadovauja O. ZelenskaDidelė Ukrainos ministrų ir merų delegacija, vadovaujama Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos, pirmadienį Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pradėjo aktyvią kampaniją už didesnę pagalbą ir ginklų tiekimą iš Vakarų.„Štai kodėl aš čia esu, – žurnalistams sakė Kyjivo meras, buvęs sunkaus svorio boksininkų čempionas Vitalijus Klyčko, paklaustas apie naujos pagalbos poreikį. –Štai kodėl labai svarbu kalbėtis tiesiogiai... labai svarbu užmegzti asmeninį ryšį“.Kasmetiniame Davoso susitikime Šveicarijos Alpėse dalyvauja šimtai vyriausybių vadovų, ministrų ir tūkstančiai verslo lyderių, o trečiadienį jame turėtų pasirodyti NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Rusijos invazija į Ukrainą yra viena svarbiausių temų šių metų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris oficialiai prasidės pirmadienio vakarą.O. Zelenska antradienį asmeniškai kalbės vienoje iš atidarymo sesijų, o jos vyras, prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėtų kalbėti forumo renginiuose per vaizdo ryšį trečiadienį ir ketvirtadienį.Forume turėtų dalyvauti ir kelių kitų miestų, įskaitant Mykolajivą ir Lvivą, merai, taip pat ekonomikos, kultūros ir skaitmeninių reikalų ministrai, todėl Ukrainos delegacija yra viena didžiausių nacionalinių delegacijų šiame forume.„Šiuo metu Ukrainos ekonomika visiškai sugriauta, sugriauta infrastruktūra, sugriautas normalus mūsų piliečių gyvenimas“, – žurnalistams anglų kalba sakė V. Klyčko.Karas yra „didelė tragedija, nes Putinas turi liguistą idėją atkurti sovietų imperiją. Mes gyvenome toje imperijoje ir nenorime grįžti į SSRS. Savo ateitį matome Europos valstybių šeimoje“, – pridūrė jis.Rusijos pareigūnai ir verslo lyderiai nebuvo pakviesti į Davosą, daugeliui jų bet kuriuo atveju taikomos ES sankcijos ir draudimai keliauti.
Grupė Ukrainos karių atvyko į JAV mokytis valdyti „Patriot“ sistemasUkrainos kariai atvyko į JAV mokytis valdyti oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri, kaip tikimasi padės šaliai apsisaugoti nuo Rusijos raketų smūgių, tokių kaip tas, per kurį Dnipro mieste žuvo 40 žmonių.Ukrainos kariai sekmadienio vakarą atvyko į Oklahomos valstijoje esančią Fort Silo karinę bazę mokytis JAV kariuomenės oro gynybos artilerijos mokykloje, tviteryje pranešė šios įstaigos pulkininkas Curtisas Kingas.Praėjusių metų pabaigoje Vašingtonas pažadėjo Ukrainai „Patriot“ bateriją – ji šaudo raketomis, kurios skirtos kitoms raketoms numušti, – kad padėtų atremti nesiliaujančias Rusijos pajėgų oro atakas.Tai buvo reikšminga pergalė Kyjivui, kuris ne kartą ragino JAV perduoti šią sistemą, nesiliaujant beveik prieš metus Maskvos pradėtam karui.C. Kingas nesakė, kiek Ukrainos karių yra Oklahomoje, tačiau Pentagonas anksčiau šį mėnesį teigė, kad į Ameriką atvyks 90-100 karių, kurie kelis mėnesius mokysis valdyti ir prižiūrėti "Patriot" sistemą.Oro gynyba atlieka svarbų vaidmenį saugant Ukrainą nuo smūgių ir neleidžiant Maskvos pajėgoms perimti dangaus kontrolės.Bendrovės „Raytheon“ gaminama „MIM-104 Patriot“ yra „žemė-oras“ raketų sistema, iš pradžių sukurta aukštai skrendantiems orlaiviams perimti.Devintajame dešimtmetyje ji buvo modifikuota, kad galėtų kovoti su nauja grėsme – taktinėmis balistinėmis raketomis, ir pirmajame Persijos įlankos kare buvo naudojama kovojant su Irako rusų gamybos raketomis „Scud“.„Patriot“ sistema pasirodė esanti veiksminga Saudo Arabijoje prieš Irano sukurtas balistines raketas, leidžiamas iš Jemeno.„Raytheon“ teigia, kad nuo 2015 metų ši sistema mūšiuose perėmė daugiau kaip 150 balistinių raketų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos – apie dabartinę situaciją SoledareUkrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau vykdo gynybą pačiame Soledare ir miesto pakraštyje. Ukrainos kariai sunaikina priešą „pramoniniu mastu“ ir neleidžia jam strategiškai žengti į priekį.Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės karių grupės atstovas Sergejus Cherevaty. Anot jo, per dieną okupantai 134 kartus apšaudė Soledarą ir įvyko 38 koviniai susirėmimai. Jis pridūrė, kad ukrainiečių gynėjai mieste atlieka dvi pagrindines užduotis.„Pirmoji yra užkirsti kelią priešui sistemingai pralaužti gynybą, patekti į galinę ir operacinę erdvę, kad būtų galima tęsti mūsų krašto okupaciją. Ir antroji užduotis yra priversti kuo labiau jį nukraujuoti, sunaikinti jo sudėtį ir įrangą bei sumažinti jo puolimo potencialą“, - sakė S. Cherevaty.Tuo pačiu metu, pasak jo, per dieną užpuolikai padarė 259 išpuolius iš įvairių tipų artilerijos Bakhmuto kryptimi. Ten pastarosiomis dienomis vidutiniškai įvyko daugiau nei 30 kovinių susirėmimų per dieną.S. Cherevaty pridūrė, kad rusai taip pat bandė pulti Avdiivkos kryptimi ir kontratakuoti Belogorovkos rajone. Nepaisant jų pastangų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė priešą ir padarė jam nuostolių.
Ukraina: Baltarusijoje yra apie 11 tūkst. Rusijos kariųApie 11 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra Baltarusijoje, kol vyksta jų rotacija, o grupuočių netoli Ukrainos sienos nedaugėja, pirmadienį sakė Ukrainos pasienio tarnybos vadovas.„Šiandien nefiksuojame Rusijos ir Baltarusijos karių grupuočių padidėjimo netoli mūsų sienos. Šiandien Rusijos karių skaičius Baltarusijos teritorijoje yra apie 11 tūkstančių karių. Tuo pačiu metu šis skaičius keičiasi kasdien, nes dabar yra Rusijos vienetų rotacija“, - „Ukrinform“ citavo Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovą Sergejų Deineką.Jis patikino, kad Ukrainos kariuomenė ir pasieniečiai toliau stiprina sieną su Baltarusija, nė minutei nesustabdydami šių darbų.Pasak Ukrainos ir Vakarų karinių ekspertų, Rusijos grupuotė Baltarusijoje tikriausiai nesiruošia invazijai į Ukrainą, o jos pagrindinė užduotis yra atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius, kurie, jei nebūtų grėsmės iš šiaurės, galėtų kovoti šalies rytuose.
JK paskelbė siųsianti tankus į UkrainąDidžioji Britanija išsiųs į Ukrainą tankų „Challenger 2“ eskadrilę, kad padėtų sutramdyti Rusijos invaziją, patvirtino gynybos sekretorius Benas Wallace'as.Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, B. Wallace'as sakė, kad Rusija „išskirtinai nesugebėjo palaužti Ukrainos žmonių valios“ ir „sugebėjo prarasti daug generolų ir vadovaujančių karininkų“.Jis teigė, kad galima tikėtis dar didesnio Rusijos puolimo, kad ir kiek tai nusineštų gyvybių. Ukrainos sąjungininkai turi „paspartinti mūsų bendras pastangas, kad dramatiškai, ekonomiškai ir kariškai išlaikytų spaudimą“ prezidentui Vladimirui Putinui, sakė B. Wallace'as.Skelbdamas tai, ką jis apibūdino kaip „iki šiol reikšmingiausią kovos paketą, siekiant pagreitinti Ukrainos sėkmę“, B. Wallace'as sakė, kad JK atsiųs „Challenge 2“ tankų eskadrilę su šarvuotomis gelbėjimo ir remonto mašinomis.Dėl šio pranešimo JK tapo pirmąja Vakarų valstybe, parūpinsiančia ukrainiečiams pagrindinius kovinius tankus, kurie būtų naudojami Ukrainos kariams apmokyti, ir dar labiau padidins spaudimą Vokietijai, kad ši patvirtintų platesnį transporto priemonių pristatymą šią savaitę.Šeštadienį pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ministras pirmininkas Rishi Sunakas pirmą kartą patvirtino, kad Didžioji Britanija ketina pristatyti Kijevui nedidelį skaičių tankų „Challenger 2“.Atsakydamas į tai, Kremlius pirmadienį pareiškė, kad „Challenger 2“ „sudegs“ mūšio lauke.
Sužeistųjų skaičius dėl Zaporožės apšaudymo išaugo iki devynių Aukų skaičius dėl Zaporožės miesto apšaudymo iš priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 sausio 16-osios naktį padidėjo nuo penkių iki devynių. Apie tai pranešė Zaporožės regiono policija, skelbia „Ukrinform“.„Dėl raketų atakų buvo sužeisti devyni žmonės – keturi buvo hospitalizuoti medicinos įstaigose, įskaitant du vaikus, 9 ir 15 metų“, – sakoma pranešime.Policija pastebėjo, kad agresoriaus taikiniu vėl tapo Zaporožės civiliai: raketos smūgis buvo užfiksuotas už dviejų metrų nuo penkių aukštų pastato.Anksčiau buvo pranešta, kad dėl naktinio Zaporožės apšaudymo buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų du vaikai.
Maskva ir Kijevas tariasi dėl 1000 belaisvių mainųPasak Turkijos valdžios, Rusija ir Ukraina rengia didelį kalinių mainų sandorį.Pasak Turkijos žmogaus teisių ombudsmeno Serefo Malkoco, Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova ir jos kolega iš Ukrainos Dmytro Lubinetsas praėjusią savaitę susitiko Ankaroje aptarti šio susitarimo.Rusija ir Ukraina apsikeitė sąrašais per susitikimą, kuriame dalyvavo S. Malkocas, sakė jis ir pridūrė, kad Turkija yra pasirengusi suteikti „humanitarinį koridorių“ Stambule bet kokiam tokiam apsikeitimui kaliniais.Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas, be kitų klausimų, aptarė apsikeitimą Ukrainoje sužeistais vyrais, pranešė Kremlius.Rusija ir Ukraina atliko daugybę apsikeitimų belaisviais – paskutinį kartą sausio 8 d. buvo apsikeista po 50 karių iš kiekvienos šalies.
Turkija pakartojo pasiūlymą tarpininkauti tarp Ukrainos ir RusijosTurkija patvirtino savo pasiūlymą tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, kad būtų užbaigtas karas. Tai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbį telefonu pakartojo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, pranešė Turkijos prezidentūra, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Turkija esą pasirengusi prisiimti šią užduotį, kad abi šalys susitartų dėl ilgalaikės taikos.V. Putinas per pokalbį kaltino Kyjivą „destruktyvia“ politika ir griežtai kritikavo didėjantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, pareiškė Kremlius. Abi pusės esą kalbėjo ir apie apsikeitimą belaisviais tarp Maskvos ir Kyjivo – „pirmiausiai sužeistaisiais“.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą V. Putinas kelis kartus telefonu kalbėjosi su R. T. Erdoganu. Šis mėgina išlaikyti gerus santykius ir su Maskva, ir su Kyjivu. Ankara, be kita ko, tarpininkavo pasiekiant susitarimą tarp abiejų šalių dėl grūdų eksporto atnaujinimo iš Ukrainos uostų.
100 ukrainiečių atvyko į JAV treniruotisGrupė ukrainiečių pirmadienį atvyko į treniruočių bazę Oklahomoje, kur bus apmokyti naudotis oro gynybos sistema „Patriot“.Atskira Ukrainos karių grupė panašius mokymus pradėjo dieną anksčiau Vokietijoje, pranešė „Fox News“.Gruodį buvo paskelbta, kad JAV tieks Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, Volodymyrui Zelenskiui nuvykus į Vašingtoną.Tai yra pažangiausias oro gynybos ginklas, kurį gali pasiūlyti JAV, ir Ukraina jo prašė didžiąją karo su Rusija dalį.Tikėtina, kad šios sistemos žymiai pagerins Ukrainos miestų gynybą, nes Rusija savo raketas ir dronus ir toliau nukreipia į infrastruktūrą ir gyvenamuosius regionus.
Lenkijos premjeras ragina Vokietiją perduoti Ukrainai daugiau ginklų Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ragina Vokietiją perduoti Ukrainai daugiau ginklų, rašo agentūra „Reuters“.Ukrainoje sprendžiasi ir Europos likimas, sakė premjeras pirmadienį renginyje Berlyne, skirtame Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) politikui Wolfgangui Schäublei pagerbti. Parama Ukrainai esą yra „Europos išlimo dalis“. Vokietija, anot M. Morawieckio, turi perduoti visus „svarbiausius“ ginklus. Tankai neturėtų „likti sandėliuose“, pridūrė jis, turėdamas omenyje diskusijas dėl „Leopard 2“ tankų tiekimo.Lenkijos premjeras savo kalboje kritikavo, kad daugelis Europoje pasibaigus Šaltajam karui tris dešimtmečius turėjo iliuzijų dėl Rusijos politikos. „Mes tuo tarpu šimtmečius gyvenome Rusijos imperializmo šešėlyje“, – teigė jis apie lenkų istorinę patirtį. Susitarimai su Rusija yra „paktas su velniu“, – pažymėjo M. Morawieckis.
Ukrainai pinigų ar daiktų paaukojo 56 proc. Latvijos gyventojų Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki dabar Ukrainai ir iš jos pabėgusiems žmonėms aukojo 56 proc. Latvijos gyventojų, rodo naujausi Visuomenės integracijos fondo (SIF) užsakymu atliktos apklausos duomenys, pirmadienį pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.SIF pranešė, kad gruodžio mėnesį gyventojų, parėmusių Ukrainą, dalis, palyginti su pavasario duomenimis, padidėjo 11 procentinių punktų.41 proc. respondentų aukojo pinigų, o 31 proc. – prekių, drabužių, maisto ar kitų reikalingų dalykų.Ukrainai ar pabėgėliams iš jos dažniau aukojo jaunesni, aukštesnį išsilavinimo lygį ir didesnes pajamas turintys respondentai, asmenys, anksčiau aukoję pinigų ar daiktų labdarai, taip pat tie, kurie nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą.Pagal regionus pernai aktyviausiai aukojo Vidžemės (69 proc.) ir Žiemgalos (63 proc.) gyventojai, po jų seka Rygos (61 proc.), Kuržemės (56 proc.) ir Latgalos (32 proc.) regionų gyventojai.
Ukrainos deputatas: renkami parašai dėl Arestovyčiaus atleidimoUkrainos deputatai renka parašus ir reikalauja atleisti laisvai samdomą Prezidento administracijos patarėją Oleksijų Arestovyčių.Apie tai pranešė Ukrainos Rados narys Oleksijus Hončarenka, deputatai jau kreipėsi į Ukrainos saugumo tarnybos pirmininką.„O. Arestovyčiui laikas pasitraukti! Mes su kitais liaudies deputatais renkame parašus ir reikalaujame atleisti skandalingąjį Prezidento administracijos patarėją. Nes jo pramanai, kad namą Dnipre sugriovė mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemos, atitinka valstybės išdavystės kriterijus“, – pareiškė O. Hončarenka.
ES pirmininkaujanti Švedija: Rusijos smūgis Dniprui – karo nusikaltimas Savaitgalį Rusijos įvykdytas smūgis gyvenamajam namui Dnipro mieste, per kurį žuvo mažiausiai 36 žmonės, yra „karo nusikaltimas“, pirmadienį pareiškė ES pirmininkaujanti Švedija.„Švedijos vyriausybė griežčiausiais žodžiais smerkia Rusijos tęsiamą sisteminį civilių gyventojų puolimą... įskaitant šeštadienio raketų smūgį gyvenamajam namui Dnipro mieste“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir pridūrė, kad „tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai“.
Estija ragina Vokietiją skirti daugiau karinės paramos Ukrainai Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu paragino Vokietijos vyriausybę skirti didesnę karinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai. „Vokietijai sprendimas skirti puolamųjų ginklų turi ypatingą politinį svorį. Tačiau paradigma turi keistis, kad Ukraina galėtų ne tik gintis, bet ir įgyti pranašumą“, – sakė jis pirmadienį Estijos radijui.„Tai būtų labiausiai humaniška, taip pat labiausiai ekonomiška. Tada ir karas greičiau baigtųsi“, – sakė su Rusija besiribojančios šalies diplomatijos vadovas. Ukraina jau seniai reikalauja vokiškų „Leopard 2“ tipo kovinių tankų, kurie techniniu požiūriu pranašesni už rusiškus tankus.Lenkija ir Suomija jau pareiškė , kad kaip Europos koalicijos dalis būtų pasirengusi perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų. Jei bus gauti oficialūs prašymai leisti perduoti tankus Ukrainai, Estija ragina Vokietiją tam nedelsiant pritarti, rašė U. Reinsalu feisbuke.Vokietija šiuose debatuose vaidina pagrindinį vaidmenį, nes „Leopard“ tankai yra kurti Vokietijoje. Paprastai tolesniam vokiečių gamybos ginkluotės perdavimui trečiajai šaliai reikalingas Berlyno sutikimas. Vokietijos vyriausybė dėl to savo pozicijos dar nepareiškė.
Kremlius nepripažįsta savo kaltės dėl kruvinų sprogdinimų Dnipre Kremlius nepripažįsta kaltės dėl kelių dešimčių civilių žūčių po raketų atakos, per kurią buvo sugriautas daugiabutis namas Dnipro mieste.„Rusijos ginkluotosios pajėgos neatakuoja gyvenamųjų pastatų ar civilinės infrastruktūros objektų“, – pasak Rusijos naujienų agentūrų, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Išpuolis Dnipro mieste Dniepropetrovsko regione buvo didžiausia iš kelių savaitgalį įvykdytų Rusijos atakų. Žuvo mažiausiai 40 žmonių, įskaitant mažiausiai tris vaikus, pirmadienio vidurdienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos.Dar kelios dešimtys žmonių tebėra dingę be žinios po griuvėsiais, esant minusinei oro temperatūrai.Nepaisant Maskvos tvirtinimų, kad ji atakuoja tik karinius taikinius, per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį, daug civilių gyventojų žuvo per pakartotinius apšaudymus iš artilerijos ir raketų.Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas dėl savaitgalį įvykusios tragedijos kaltę suvertė Ukrainos oro gynybai ir tvirtino, kad šį teiginį patvirtina pačių Ukrainos pareigūnų komentarai.D. Peskovas greičiausiai turėjo omenyje Ukrainos prezidento patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus pastabas – netrukus po šeštadienio išpuolių tiesioginėje internetinėje transliacijoje jis sakė, kad raketa „buvo numušta ir nukrito ant įėjimo į pastatą“.Tačiau vėliau O. Arestovyčius sakė, kad jis tik spėliojo apie galimą įvykių versiją, kuri dar nebuvo ištirta. O Ukrainos karinės oro pajėgos pareiškė, kad jos negalėjo perimti tokio tipo raketų, kokios pataikė į gyvenamąjį namą.D. Peskovas pirmadienį taip pat kritikavo Jungtinės Karalystės pareiškimą, kad suteiks Ukrainai 14 pagrindinių kovinių tankų „Challenger 2“. „Mes tai vertiname labai neigiamai“, – sakė jis apie britų sprendimą.
ES išmokės Ukrainai 3 mlrd. eurų  paramosEuropos Sąjunga (ES) antradienį išmokės Ukrainai naują paramos dalį – 3 mlrd. eurų. Tai pirmadienį tviteryje pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji pabrėžė, jog vyriausybei Kyjive pinigų reikia „skubiai“, kad ji dėl Rusijos invazijos galėtų patenkinti savo finansinius poreikius. Remiantis ES sprendimu, šiais metais Ukrainai bus skirta iki 18 mlrd. eurų.Šiomis lėšomis, be kita ko, bus finansuojamos ligoninės ir mokyklos Ukrainoje. Pirmieji 3 mlrd. numatyti sausio ir vasario mėnesiams. Nuo kovo ES ketina kas mėnesį išmokėti po 1,5 mlrd. eurų.  ES šalių lyderiai dėl naujos paramos susitarė savo viršūnių susitikime gruodžio viduryje. Prieš tai Vengrija ir Lenkija kurį laiką sprendimą blokavo, kad gautų nuolaidų kitose srityse.
ES smerkia naujausią Rusijos raketų ataką Dnipre Europos Sąjunga (ES) pasmerkė naujausią Rusijos raketų ataką Ukrainos Dnipro mieste, kuri pareikalavo mažiausiai 40 gyvybių.„Rusija ir toliau rodo savo antžmogišką veidą ir beatodairiškai pasitelkia brutalų raketų terorą“, – pareiškė bloko užsienio politikos įgaliotinio atstovas.Tačiau, pasak jo, tokie „siaubingi“ rusų smūgiai tik dar labiau sustiprins ES ryžtą remti Ukrainą.Rusijos kariuomenė Dniprą atakavo šeštadienio popietę. Čia raketa pataikė į devynių aukštų daugiabutį namą. Be 40 žuvusiųjų dar sužeista per 70 žmonių.
Kremlius neigia pranešimus apie nesutarimus tarp kariuomenės ir „Vagner“ samdinių Vadovybė Maskvoje neigia konfliktą tarp Gynybos ministerijos ir Ukrainoje kovojančios samdinių grupuotės „Vagner“. Tai žiniasklaidos pramanas, pirmadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Ir Rusijos ginkluotosios pajėgos, ir privati karinė bendrovė kovoja už savo tėvynės gerovę, sakė D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. „Ji (tėvynė) žino ir savo didvyrius, kurie tarnauja mūsų ginkluotosiose pajėgose ir ten vykdo didvyriškus stebuklus. Ir ji žino „Vagner“ didvyrius. Tiek vieni, tiek kiti visad liks mūsų atmintyje“, – kalbėjo prezidento Vladimiro Putino atstovas.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ne kartą kritikavo Rusijos karinę vadovybę dėl pralaimėjimų ir klaidų vasario 24 dieną prasidėjusiame kare prieš Ukrainą.Penktadienį J. Prigožinas reiškė nepasitenkinimą, kad Gynybos ministerijos pranešime apie Soledaro miesto užėmimą Donecko srityje nė žodžiu nepaminėta „Vagner“ grupuotė, kurios nuopelnu laikoma ši sėkmė. Vėliau ministerija paskelbė dar vieną pranešimą, kuriame „Vagner“ kovotojai liaupsinami.Ne vienerius metus Kremlius neigė „Vagner“ egzistavimą, tada tvirtino, kad Rusijos valstybė neturi visiškai nieko bendra su grupuote. Tačiau jau kelis mėnesius V. Putino patikėtinis J. Prigožinas reiškiasi kaip sukarintos grupuotės vadovas. Jis, pavyzdžiui, karui Ukrainoje verbuoja kalinius Rusijos kalėjimuose.
Per rusų ataką Dnipre žuvo garsus trenerisInternete pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas per Rusijos Federacijos (RF) surengtą ataką Dnipro mieste žuvusio bokso trenerio Michailo Korenovskio butas prieš ir po raketos smūgio.Nuotrauka to, kas liko iš jo būsto, jau apskriejo visą pasaulį – joje matyti tik geltona virtuvė, kurioje per rusų ataką per stebuklą liko nepažeisti ant stalo padėti obuoliai.Prieš raketų smūgį padarytas vaizdo įrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Telegram“. Nufilmuota, kaip šeima šventė dukters gimimo dieną. Toje pačioje virtuvėje buvo daug juoko ir džiaugsmo: mergaitė užpučia žvakutes, o laimingi tėvai bučiuoja ir apkabina savo atžalas.Tiksli vaizdo įrašo padarymo data nežinoma, bet akivaizdu, kad žmonės net neįtarė, jog juos ištiks tokia nelaimė.Šalis agresorė sugriovė visus ukrainiečių planus. Ji atėmė iš dukrų tėvą, o iš jų mamos – vyrą, rašo obozrevatel.com.Be to, Ukraina neteko iškilaus sportininko. M. Korenovskis buvo nusipelnęs bokso treneris ir Dniepropetrovsko srities rinktinės vyriausiasis treneris.https://twitter.com/olex_scherba/status/1614746124853862402
Rusijos raketos smūgio Dniprui aukų – jau 40Rusijos raketos smūgio daugiabučiui Ukrainos Dnipro mieste aukų – jau 40, praneša „The Guardian“, remdamasis vietos pareigūnais.Kaip teigiama, paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiasi.Rusijos kariuomenė šiam daugiabučiui smūgiavo šeštadienio popietę. Turimomis žiniomis, visiškai sugriautos dvi šio devynaukščio pastato laiptinės. Sunaikinti 72 butai, o apgadinta dar per 230.Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra du vaikai. Tuo metu sužeistų žmonių skaičius siekia 75.
Rusai apšaudė internatą ir daugiabutį namą Chersone Pirmadienio rytą rusai iš artilerijos pabūklų apšaudė Chersoną. Pataikyta į daugiabutį namą ir internatą, preliminariais duomenimis, žuvo moteris.Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Rytą Rusijos kariuomenė smogė Chersonui artilerijos pabūklais... Miesto Dnipro rajone priešo sviediniai pataikė į daugiabutį namą ir internato pastatą. Kol kas žinoma apie vieną žuvusiąją, kuri gyveno nukentėjusiame name. Moteris mirė nuo skeveldrų padarytų žaizdų“, – parašė pareigūnas.Pasak J. Januševyčiaus, okupantai vėl atakavo regiono vaikų klinikinę ligoninę: naujagimių skyriuje išbyrėjo langai.Kaip jau buvo pranešta, pastarąją parą, sausio 15-ąją, Rusijos kariuomenė 90 kartų apšaudė Chersono sritį.
Baisiausias Rusijos maniakas svajoja kariauti UkrainojeBuvęs policijos pareigūnas iš Angarsko, nuteistas iki gyvos galvos už daugiau nei aštuoniasdešimtiems moterų nužudymą, Michailas Popkovas per interviu „Vesti Irkutsk“ prisipažino, kad jo svajonė – patekti į armiją. Tame pačiame interviu „Angarsko maniaku“ pramintas rusas teigia, kad anksčiau prisipažino dėl dar dviejų žmogžudysčių, todėl ir buvo iš Mordovijos perkeltas į Irkutską.Anot M. Popkovo, dabar į armiją jis dar nesiruošia, nes „tai ne kompiuterinis žaidimas, ir ne grožinė knygutė“: „Tiesiog iš šiltos patalpos atsidūręs šaltame griovyje kiek ilgai žmogus ištversi?“. Kai žiema pasibaigs, „praeis tie didieji šalčiai“, jis „nedvejodamas sutiktų“ vykti kariauti į Ukrainą, nors ir abejoja, kad jį kas nors paims.Anot buvusio policijos pareigūno, jo profesija šiame kontekste labai paklausi.Kaip skelbia UNIAN, 2015 metais Irkutsko srities teismas M. Popkovą nuteikė iki gyvos galvos dėl 22 nužudymų ir dviejų pagrobimų. 2017 metų sausį paaiškėjo, kad vyras prisipažino dėl dar 59 nužudymų ir vieno pagrobimo. Žudiko niekaip nepavyko pagauti dvidešimt metų. Kai 2012 metais buvo pagaliau sulaikytas, jis papasakojo, kad savo, o kartais ir tarnybine mašina, siūlydavosi pavežti moteris. Jeigu moterys būdavo apsvaigusios nuo alkoholio ar tiesiog jam nepatikdavo elgesys, nuveždavo į miesto pakraštį ir nužudydavo. https://twitter.com/wartranslated/status/1614583653048242178
Kremlius žada „deginti“ Jungtinės Karalystės tankus Ukrainoje Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai pažadėti Jungtinės Karalystės tankai „degs“ mūšio lauke.„Specialioji karinė operacija bus tęsiama. Šie tankai dega ir degs“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pavartojęs Maskvos terminą Ukrainos puolimui apibūdinti.Kremlius taip pat neigė atsakomybę už savaitgalį surengtą smūgį į daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste, per jį žuvo mažiausiai 36 žmonės.„Rusijos ginkluotosios pajėgos nepuola gyvenamųjų pastatų ar socialinės infrastruktūros, jos smogia į karinius taikinius“, – aiškino D. Peskovas, prieš tai paminėjęs „kai kurių Ukrainos atstovų išvadą“, kad smogti galėjo oro gynyba.
Pastarąją parą Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 18 civilių, dar 34 buvo sužeisti Pastarąją parą, sausio 15-ąją, Rusijos agresijos aukomis Ukrainoje tapo 18 civilių, dar 34 žmonės buvo sužeisti.Tokius Ukrainos sričių karinių administracijų duomenis pirmadienį „Telegram“ kanale paskelbė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, praneša „Ukrinform“.Pasak pareigūno, Dnipropetrovsko srityje žuvo 15 žmonių, du sužeisti (rasti po sausio 14 d. raketų smūgio Dniprui).Donecko srityje sužeisti septyni žmonės, Zaporižios srityje – devyni, Charkivo srityje – du.Chersono srityje per parą žuvo trys taikūs gyventojai, o dar 14 buvo sužeisti.Kaip jau buvo pranešta, sausio 14 d. okupantai rusai vėl intensyviai apšaudė Ukrainą raketomis. Viena iš jų – „Ch-22“ – pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą Dnipre ir visiškai sugriovė dvi laiptines. Ten galėjo būti apie 200 žmonių, tarp jų – 50 vaikų. Iki šiol rasti 36 žuvusiųjų kūnai.
Rusijos raketos smūgio daugiabučiui Dnipre aukų padaugėjo iki 36 Rusijos raketos smūgio daugiabučiui Ukrainos Dnipro mieste aukų padaugėjo iki 36, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Ukrainos nacionaline policija.Pasak pareigūnų, tarp žuvusiųjų yra du vaikai. Jie pridūrė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos įvykio vietoje tęsiasi. Iki šiol iš pastato griuvėsių esą pavyko ištraukti 39 žmones.Tuo metu sužeistų asmenų skaičius šiuo metu siekia 75.Rusijos kariuomenė šiam daugiabučiui smūgiavo šeštadienio popietę. Turimais duomenimis, visiškai sugriautos dvi šio devynaukščio pastato laiptinės. Sunaikinti 72 butai, o apgadinta dar per 230.
Podoliakas: derybos su Rusija neįmanomos Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įsitikinęs, kad nėra būdų susitarti su Rusija dėl karo nutraukimo, todėl Ukraina turi laimėti šiame kare.Kaip praneša pirmadienį UNIAN, savo poziciją jis išdėstė „Twitter“ paskyroje.„Nebereikia dėtis, kad kai kas iki šiol nesupranta... Rusija be jokios priežasties užpuolė Ukrainą. Rusija kariauja plataus masto karą visų rūšių ginklais. Rusija masiškai žudo civilius ir „valo“ teritoriją. Rusija vykdo nusikaltimus žmoniškumui...“ – parašė jis.M. Podoliakas pridūrė: „Nėra būdų susitarti. Karą reikia laimėti...“UNIAN primena, kad praėjusių metų lapkritį per G20 viršūnių susitikimą prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė Ukrainos taikos formulę, kurią sudaro 10 punktų:-       radiacinis ir branduolinis saugumas;-       apsirūpinimo maistu saugumas;-       energetinis saugumas;-       visų belaisvių ir deportuotųjų paleidimas;-       JT įstatų vykdymas ir Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimas;-       Rusijos kariuomenės išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas;-       teisingumo atkūrimas;-       kelio užkirtimas eskalacijai;-       karo pabaigos fiksavimas.Gruodį Ukrainos URM pareiškė, kad Kyjivas planuoja iki šių metų vasario pabaigos surengti tarptautinį viršūnių susitikimą taikos formulei ir karo užbaigimui apsvarstyti.
Podoliakas: derybos su Rusija neįmanomos Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas įsitikinęs, kad nėra būdų susitarti su Rusija dėl karo nutraukimo, todėl Ukraina turi laimėti šiame kare.Kaip praneša pirmadienį UNIAN, savo poziciją jis išdėstė „Twitter“ paskyroje.„Nebeapsimetinėkit, kad nesuprantate... Rusija be jokios priežasties užpuolė Ukrainą. Rusija kariauja plataus masto karą visų rūšių ginklais. Rusija masiškai žudo civilius ir „valo“ teritoriją. Rusija vykdo nusikaltimus žmoniškumui...“ – parašė jis.M. Podoliakas pridūrė: „Nėra būdų susitarti. Karą reikia laimėti...“UNIAN primena, kad praėjusių metų lapkritį per G20 viršūnių susitikimą prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė Ukrainos taikos formulę, kurią sudaro 10 punktų:-       radiacinis ir branduolinis saugumas;-       apsirūpinimo maistu saugumas;-       energetinis saugumas;-       visų belaisvių ir deportuotųjų paleidimas;-       JT įstatų vykdymas ir Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimas;-       Rusijos kariuomenės išvedimas ir karo veiksmų nutraukimas;-       teisingumo atkūrimas;-       kelio užkirtimas eskalacijai;-       karo pabaigos fiksavimas.Gruodį Ukrainos URM pareiškė, kad Kyjivas planuoja iki šių metų vasario pabaigos surengti tarptautinį viršūnių susitikimą taikos formulei ir karo užbaigimui apsvarstyti.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1614911162461851648
Skelbiama, kad Sevastopolyje numušti keli dronaiLaikinai okupuoto Krymo mieste Sevastopolyje pirmadienį suveikė oro gynybos sistemos – pasak Rusijos primesto gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, čia esą buvo numušti trys dronai, praneša stotis „Sky News“.Maskvos statytiniai dėl šios atakos kaltę vertė Ukrainai.Sevastopolis nuo visapusiško karo Ukrainoje pradžios praėjusių metų vasarį jau ne kartą yra tapęs dronų taikiniu.Rusija neteisėtą Krymo aneksiją įvykdė 2014 m. 
Britų žvalgyba: Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko savo pozicijas Soledare Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko savo pozicijas nuožmių mūšių apimtame Soledaro miestelyje šalies rytuose. Tai savo naujausioje, pirmadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip pažymima suvestinėje, praėjusį savaitgalį kovos tęsėsi tiek Kreminos, tiek Bachmuto sektoriuje. Kreminoje, anot ministerijos, šiuo metu fiksuojamos lokalios atakos ir kontratakos. Tačiau ten ukrainiečiai esą daro laipsnišką pažangą.Nepaisant to, per pastarąsias šešias savaites laimėjimų pasiekė ne tik Ukraina, o ir Rusija. Kaip nurodoma suvestinėje, dabar abiejų pusių laukia svarbus iššūkis suformuoti tokias rikiuotes, kurios galėtų pasinaudoti taktine sėkme ir pasiekti operacinį proveržį.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Rusija ir Baltarusija pradeda bendras karines pratybas, Kyjivas baiminasi naujo puolimo Rusija ir Baltarusija pirmadienį pradeda bendras karines pratybas, Kyjivas ir Vakarai nuogąstauja, kad Maskva gali pasinaudoti sąjungininke ir pradėti naują sausumos puolimą, pranešė „Reuters“.Pernai vasarį Rusija pasinaudojo savo kaimyne Baltarusija kaip tramplinu invazijai į Ukrainą.Abiejų sąjungininkių oro pajėgų pratybos vyks sausio 16–vasario 1 dienomis visuose Baltarusijos kariniuose aerodromuose. Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį abi šalys pradeda bendras armijos pratybas, kuriose dalyvauja „mechanizuotas brigados padalinys“.Minskas teigia, kad oro pratybos yra gynybinio pobūdžio ir kad šalis neketina dalyvauti kare. „Mes išlaikome santūrumą ir kantrybę ir norime, kad parakas būtų sausas“, – sakė Baltarusijos Saugumo Tarybos vadovo pirmasis pavaduotojas Pavelas Muraveika, tai sekmadienį pranešta Baltarusijos gynybos ministerijos „Telegram“ kanale.Pasak P. Muraveikos, padėtis prie šalies pietinės sienos su Ukraina „nėra labai rami“, Ukraina „provokuoja“ Baltarusiją. „Esame pasirengę bet kokiems provokuojantiems Ukrainos veiksmams“, – sakė jis.Maskva neigia spaudžianti Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką aktyviau dalyvauti kare Ukrainoje. Ukraina nuolat įspėja apie galimą puolimą iš Baltarusijos, praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šalis turi būti pasirengusi prie Baltarusijos sienos.Nuo pat invazijos pradžios Baltarusija rengia karines pratybas tiek savo pajėgų, tiek kartu su Rusija. Nuo metų pradžios „Telegram“ karo stebėjimo kanalai praneša, kad į Baltarusiją permetami naikintuvai, sraigtasparniai ir kariniai transporto lėktuvai, vien sekmadienį atvyko aštuoni naikintuvai ir keturi krovininiai lėktuvai.„Reuters“ negalėjo patikrinti šių pranešimų. Baltarusijos gynybos ministerija pranešė tik tai, kad į Baltarusiją atvyksta Rusijos oro pajėgų „daliniai“.
Apklausa: dauguma ukrainiečių pasirengę kęsti nepriteklius iki pergalės kare su Rusija Praėjusių metų gruodį ukrainiečiai labai teigiamai vertino savo aplinkos žmonių pasirengimą kęsti sunkumus, susijusius su karu (maisto produktų ir prekių kainų augimas, elektros ir šilumos tiekimo problemos, darbo vietų mažėjimas).Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos instituto tyrimo rezultatais.Apklausos duomenimis, 69 proc. ukrainiečių mano, kad žmonės yra pasirengę ištverti dabartines ir būsimas problemas tiek, kiek reikės, iki Ukrainos pergalės kare.Dar 23,9 proc. mano, kad šalies gyventojai yra pasirengę ištverti dabartinius ir būsimus nepriteklius, tačiau tik ribotą laiką.Tik 4,6 proc. apklaustųjų pareiškė, kad žmonės nėra pasirengę ištverti šių sunkumų jau dabar.Apklausa buvo surengta 2022 metų gruodžio 19–25 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus Rusijos okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 2007 respondentai.
Rusija platina melagienas apie Vakarų ginkluotės neefektyvumą Rusijos propaganda skleidžia Vakarų žiniasklaidoje naratyvą apie Ukrainos armijos silpnumą ir Vakarų ginkluotės neefektyvumą.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC), kuriuo remiasi „Ukrinform“.„KDC įspėja: pastarąją savaitę užsienio pranešėjų ir žiniasklaidos padedama Kremliaus propaganda mėgino skleisti prorusišką naratyvą apie Ukrainos kariuomenės silpnumą, Vakarų ginkluotės neefektyvumą ir dėl to neišvengiamą Rusijos pergalę ateityje“, – sakoma pranešime.Pavyzdžiui, KDC duomenimis, televizijos kanalo „Fox News“ vedėjas Tuckeris Carlsonas teigė, kad Ukraina pralaimi karą su Rusija. Manipuliacijos tikslas – paskatinti JAV nutraukti pagalbą Ukrainai, juk nėra prasmės remti šalį, kuri esą patiria pralaimėjimą.Amerikiečių analitikas Brianas Berleticas „YouTube“ kanale „The New Atlas“ skleidė dezinformaciją, kad esą Vakarų ginkluotė yra neefektyvi, todėl mūšio lauke neverta tikėtis didesnių laimėjimų.O JAV politikas Geoffrey M. Youngas leidinyje „The Saker“ tikino, kad esą rusai jau užėmė Soledarą. Jis taip pat prognozavo Rusijos pergalę ateityje. Pasak KDC atstovų, tokiomis manipuliacijomis siekiama kelti abejones dėl Ukrainos galimybių duoti atkirtį okupantams.
Ukrainoje jau iškelta apie 58,4 tūkst. bylų dėl Rusijos kariškių nusikaltimų Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 58 399 baudžiamąsias bylas dėl Rusijos kariškių ir jų bendrininkų nusikaltimų, praneša „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, iš jų 46 694 iškeltos dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, 9 205 – dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą, 2 310 – dėl kolaboracionistinės veiklos, 110 – dėl diversijų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios Ukrainoje žuvo 454 vaikai, dar 894 buvo sužeisti.
Ukraina praneša, kad pastarąją parą sunaikinta dar 790 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 790 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų sausio 16 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 116 080 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 118 tankų, 6 204 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 099 artilerijos sistemų, 438 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 220 oro gynybos priemonių, 286 lėktuvų, 276 sraigtasparnių, 1 872 dronų, 749 sparnuotųjų raketų, 17 laivų, 4 870 automobilių, 190 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusų smūgis gyvenamajam namui Dnipre pražudė mažiausiai 35 žmonesUkrainos Dnipro mieste jau beveik dvi paras tęsiasi paieškų ir gelbėjimo operacija barbariško rusų raketos smūgio gyvenamajam daugiabučiui namui vietoje. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 35.Kaip pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, kuriuo remiasi UNIAN, naktį į pirmadienį gelbėtojai ištraukė iš rusų raketos sugriauto daugiaaukščio namo griuvėsių dar kelis žuvusius žmones.„Priešo ataka jau pareikalavo 35 namo gyventojų gyvybių. Tarp aukų – du vaikai. 39 žmonės išgelbėti, 75 sužeisti. Tarp sužeistųjų – 14 vaikų. Dar 35 namo gyventojų likimas nežinomas. Žmonių tebeieškoma“, - informavo pareigūnas.Sausio 14 d. okupantai rusai vėl intensyviai apšaudė Ukrainą raketomis. Viena iš jų – „Ch-22“ – pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą Dnipre ir visiškai sugriovė dvi laiptines. Ten galėjo būti apie 200 žmonių, tarp jų – 50 vaikų.Sekmadienį buvo pranešta apie 29 žuvusius ir 73 sužeistus namo gyventojus.
Zelenskis perspėjo Rusijos žmones dėl jų „bailaus tylėjimo“Sekmadienį, kai aukų skaičius per Rusijos raketų smūgį į daugiabutį rytiniame Dnipro mieste pasiekė 30, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos žmonių „bailų tylėjimą“.Per vakaro kreipimąsi V. Zelenskis pabrėžė, kad po šeštadienio atakos Ukraina sulaukė daug užuojautos pranešimų iš viso pasaulio. Perėjęs į rusų kalbą jis pareiškė norįs kreiptis į tuos rusus, „kurie net ir dabar negalėjo ištarti bent kelių šį terorą smerkiančių žodžių“.„Jūsų bailus tylėjimas, jūsų mėginimas „išlaukti“ baigsis tik tuo, kad vieną dieną tie patys teroristai ateis ir jūsų“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis sakė, kad tarp raketos smūgio aukų buvo 15 metų mergaitė, du vaikai, kaip pranešama, liko našlaičiais. Jis pridūrė, kad gelbėtojai tarp griuvėsių vis dar ieškojo 30 dingusių žmonių.Mūšiai rytinėje Donecko srityje tęsiasi, Rusijos pajėgos tvirtina užėmusios Soledarą, Ukraina tai neigia.
Suomijos prezidentas: „Putinas ant kortos pastatė viską“Interviu Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ Suomijos prezidentas Saulis Niinistö įspėja, kad Rusijos strategija Ukrainoje pasikeitė, praneša portalas „Yle“.„Tai ne šiaip karas tarp kareivių. Tai karas prieš Ukrainos visuomenę, infrastruktūrą ir paprastus žmones. Putinas lošia pokerį ir ant kortos pastatė viską“, - sako Suomijos valstybės vadovas.S. Niinistö interviu piešia niūrų dabartinės karinės situacijos vaizdą. Pasak jo, padėtis kur kas blogesnė nei buvo galima manyti prieš metus.„Iš pradžių atrodė, kad Putinas tiesiog padarė didelę klaidą, nusprendęs, jog pakaks tik pagrasinti Ukrainai. Bet viskas, kas vyksta, ypač pastaraisiais mėnesiais, byloja ką kita“, - konstatuoja Suomijos prezidentas.UNIAN primena, jog sausio 14 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija ruošiasi ilgam karui.Jos duomenimis, Rusijos ekonomikos ir karinio-pramoninio komplekso reorganizavimo priemonės rodo, kad Rusijoje ketinama įvesti karinę padėtį.
Hagoje Vokietijos užsienio reikalų ministrė Baerbock sutelks dėmesį į galimą V. Putino baudžiamąjį persekiojimąPirmadienį viešėdama Hagoje Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock planuoja aptarti būdus, kaip priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakyti už karą Ukrainoje.Pirmadienio rytą Olandijos mieste žaliųjų politikė iš pradžių susitiks su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) pirmininku Piotru Hofmanskiu, o paskui su vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.Hagoje įsikūręs TBT buvo įsteigtas 1998 m. pagal vadinamąjį Romos statutą. Vyriausiasis prokuroras K. Khanas jau tiria padėtį Ukrainoje. Tiriami galimi karo nusikaltimus, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas. Teismas negali tirti agresijos nusikaltimo, V. Putino įsakyto agresijos karo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje reikalavo įsteigti specialųjį tribunolą.Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas sekmadienio vakarą Berlyne dpa sakė, kad Rusijos karas yra akivaizdžiai neteisėtas pagal tarptautinę teisę. Jis teigė, kad reikia kur kas daugiau ryžto imantis teisinio persekiojimo. Jis sakė, kad „greičiausia ir tikslingiausia priemonė galėtų būti specialusis tribunolas“. Pasak ministro, galimi keli tokio tribunolo įsteigimo variantai.Tai galėtų būti „Ukrainos teismas, tarptautinis tribunolas, įsteigtas pagal tarptautinę sutartį, kurioje dalyvauja Ukraina“. Kitas variantas būtų vadinamasis hibridinis teismas, kai pagal Ukrainos įstatymus būtų sukurtas specialusis teismas, kuriame dalyvautų tarptautiniai teisėjai. Jų dalyvavimas svarbus, „kad būtų garantuotas baudžiamojo proceso nešališkumas“.
Maliar: Soledare tęsiasi mūšiai, visa kita – nepatikrinta informacijaUkrainos gynybos ministerija ragina neplatinti nepatikrintos ir nesankcionuotos informacijos apie situaciją fronte, konkrečiai – Soledare.Tai sakoma pranešime, kurį gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar paskelbė „Facebook“ paskyroje, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak pareigūnės, dabar daugelis mėgina pasinaudoti tuo, kad labai domimasi mūšių dėl Soledaro tema, ir „siekia pelnyti populiarumo ar pinigų“.H. Maliar priminė, kad informacijos apie Ukrainos gynybos pajėgų judėjimą ir dislokavimą publikavimas yra nusikaltimas pagal šalies baudžiamojo kodekso 114-ąjį straipsnį, jeigu jos viešai neskelbė Generalinis štabas, Gynybos ministerija ar kitos įgaliotos valstybės institucijos.Komentuodama padėtį Soledare, ji pateikė Generalinio štabo suvestinę: „Praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas Luhansko srities Makijivkos bei Bilohorivkos ir Donecko srities Verchnokamianskės, Spirnės, Solės, Soledaro, Bachmuto, Kliščivkos, Novobachmutivkos, Krasnohorivkos, Vodianės, Majorsko ir Marjinkos gyvenviečių rajonuose. Bachmuto ruože mūsų kariuomenės pozicijos buvo apšaudytos daugiau kaip 20 gyvenviečių rajone“.„Jeigu paprasta kalba – mūšiai tęsiasi. Visa kita – nepatikrinta ir nesankcionuota informacija, skelbiama nežinant bendro fronto vaizdo (nes tai – valstybės paslaptis)“, - konstatavo Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja.
Po apšaudymo sužeisti trys žmonės, tarp jų – du vaikaiPo Rusijos apšaudymo į Zaporižios ligoninę nugabenti trys žmonės, tarp jų du vaikai, savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.„Trys žmonės buvo nuvežti į ligoninę. Tarp jų yra du devynerių ir penkiolikos metų vaikai", – rašė jis ir pabrėžė, kad visiems nukentėjusiems teikiama skubi medicinos pagalba.
Sausio 16-osios naktį Rusijos pajėgos apšaudė ZaporižęApie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Zaporižios regiono valstybės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas. Naktį okupantai pradėjo raketų ataką prieš miestą ir priemiesčius."Yra sunaikinta gyvenamoji ir pramoninė infrastruktūra. Gauta informacija apie kelis nesunkiai sužeistus. Aikštelėje dirba visos atitinkamos tarnybos", – sakė jis.
„Rheinmetall“: Vokietija tankus Ukrainai galėtų pristatyti anksčiausiai kitais metaisVokietija savo tankų „Leopard“ negalės pristatyti Ukrainai iki kitų metų, net jei toks sprendimas būtų priimtas artimiausiu metu. Taip teigia koncernas „Rheinmetall“.„Rheinmetall“ pareiškė, kad suremontuotus tankus „Leopard 2“ gali pristatyti Ukrainai anksčiausiai 2024 metais, o norint pradėti remontą, reikia gauti nurodymą.Bendrovės vadovas Arminas Pappergeris leidiniui „Bild“ sakė, kad „Rheinmetall“ turimų tankų – mažiausiai 22 „Leopard 2“ ir 88 „Leopard 1“ – remontas kainuotų kelis šimtus milijonų eurų.„Jie turi būti visiškai išmontuoti ir perkonstruoti“, – teigė jis.
Ukrainos generalinis štabas: rusai bando pulti iš karto dviem kryptimisUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje sekmadienį skelbiama, kad Rusija vykdo puolimo operacijas Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.Generalinis štabas teigia, kad rusai neatsisako ketinimų visiškai užimti Donecko sritį. „Per dieną priešas surengė 8 atakas iš kelių raketų paleidimo sistemų“, – sakoma suvestinėje.Generalinis štabas įspėja, kad Rusijos smūgių į kritinę infrastruktūrą grėsmė išlieka visoje Ukrainoje.
Podoliakas: eliminuota 77 proc. „Vagner“ užverbuotų kalinių Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas tviteryje rašo, kad ukrainiečių pajėgos eliminavo 77 proc. „Vagner“ samdinių grupuotės Rusijos kalėjimuose užverbuotų kalinių.Jo duomenimis, grupuotė iki šiol karui Ukrainoje užverbavo 38 244 asmenis. 29 543 jų Ukrainos pajėgos „išbraukė iš registro“ – t. y. nukovė, sužeidė arba paėmė į nelaisvę.Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Gelbėtojai Dnipre: po griuvėsiais vis dar girdisi žmonių riksmai Rusijos į daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste paleista raketa, naujais duomenimis, pareikalavo 30 gyvybių.  Tai pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus atstovė, kurią cituoja agentūra „Ukrinform“.Spėjama, kad po griuvėsiais dar gali būti 30–40 žmonių.Pasak gelbėtojų, nuolaužose vis dar girdisi žmonių riksmai. Nerimą dėl po griuvėsiais esančių žmonių didina ir šaltis.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 454 vaikaiNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 454 vaikai. Tai „Telegram“ kanale pranešė Generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.894 vaikai, šiais duomenimis, buvo sužeisti. Duomenys esą nėra galutiniai.Šeštadienį rusų raketai smogus daugiabučiui Dnipre, žuvo 15 metų mergaitė ir dar 13 vaikų buvo sužeisti, jauniausiam vaikui – tik treji metukai. Iš viso ataka pareikalavo 25 gyvybių.
Dnipre jau skaičiuojama 30 žuvusių ir 75 sužeistieji po šeštadienio rusų atakos.Tarp žuvusiųjų – ir mergaitė, kuri į daugiabutį atskriejant raketai vaikščiojo šalia namo. Iki šiol iš griuvėsių išgelbėti 39 žmonės, ten dar gali būti apie 30–40 žmonių. Tęsiami gelbėjimo darbai.https://t.me/uniannet/86639
Naujame vaizdo įraše – užslėpta Prigožino kritika Rusijos kariuomeneiRusijos samdinių grupuotės vadeiva Jevgenijus Prigožinas giria savo dalinių efektyvumą Ukrainoje. J. Prigožinas jo spaudos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše sako, kad vyrai labai patyrę ir „visus savo tikslus įgyvendina savarankiškai“, nes turi savo lėktuvus, artilerijos pabūklus ir šarvuočius.Jame J. Prigožinas pasakoja apie tai, kaip jo kovotojams esą pavyko užkariauti Rytų Ukrainos Soledaro miestą – Kyjivas tai neigia. Be J. Prigožino įraše matyti ir vyras, kuris esą buvo „Vagner“ vadas mūšyje dėl Soledaro. „Svarbiausia yra vadovavimo sistema, kuri buvo puikiai išvystyta, – kalba J. Prigožinas. – „Vagner“ grupė klauso kiekvieno, kiekvienas gali pasakyti savo nuomonę.“ Jei sprendimas priimamas, „visi įsakymai vykdomi, niekas negali atsitraukti“.Samdinių grupuotei tokią galimybę esą suteikia „griežčiausia disciplina“. „Vagner“ kariai, kaip ir Rusijos kariuomenė, dalyvauja kare Ukrainoje ir neretai ten su ja konkuruoja. Todėl J. Prigožino komentarai vėl atrodo kaip užslėpta kritika Rusijos pajėgų vyriausiajai vadovybei. Net kai kurie Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkai kaltina vyriausiąją kariuomenės vadovybę, kad ji yra nekoordinuota ir atitrūkusi nuo realybės vietoje.JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai teigia, kad J. Prigožinas, „reklamuodamas“ „Vagner“ samdinių veiksmus Soledare, bando sumenkinti Rusijos kariuomenę.„J. Prigožinas parodė „Vagner“ grupės vadą, kuris vadovavo gyvenvietės užėmimui, ir gyrė „Vagner“ galimybes, lygindamas jas su paprastais Rusijos kariškiais“, – rašoma ISW ataskaitoje. Praėjusiais mėnesiais J. Prigožinas ne kartą kritikavo įprastinių Rusijos pajėgų vadus, ypač – Ukrainai praėjusį rudenį skinant pergales Charkivo ir Chersono srityse. Praėjusį penktadienį rusų pajėgos paskelbė užėmusios Soledarą, tačiau pradžioje „Vagner“ samdinių nepaminėjo. J. Prigožinas tada apgailestavo dėl „nuolatinių mėginimų“ iš jo grupuotės „pavogti pergales“. Vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame gyrė „Vagner“ vyrų „drąsą“.Samdinių grupuotė „Vagner“ buvo įsteigta 2014 metais. Ji karui Ukrainoje užverbavo tūkstančius kalinių. Šie mainais sulaukė bausmės sušvelninimo. Rugsėjį J. Prigožinas po kelerių metų neigimo prisipažino įkūręs „Vagner“. Jis dabar reguliariai vyksta į frontą Ukrainoje.
Dnipre žuvusių skaičius išaugo iki 29Pranešama, kad Dnipre po rusų atakos šeštadienį jau žinoma apie 29 žuvusius. Daugiau nei 40-ies daugiabučio gyventojų likimas lieka nežinomas. Įvykio vietoje dirba daugiau nei 550 gelbėtojų, policininkų, gydytojų, savanorių.
NATO vadovas: esame lemiamame karo etapeUkraina, pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, turi gauti ginklų, kurių jai reikia, kad laimėtų. „Esame lemiamame karo etape“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“. Karinė parama esą yra greičiausias kelias į taiką.J. Stoltenbergas svarbiais pavadino pastaruosius sąjungininkų pažadus dėl sunkiosios karinės technikos perdavimo Ukrainai. „Tačiau jau artimoje ateityje tikiuosi daugiau“, – sakė jis. Sąjungininkų susitikime Ramšteine sausio 20 dieną esą turėtų būti priimta naujų sprendimų.J. Stoltenbergas sakė, kad ir pasibaigus karui nesitiki santykių su Rusija normalizavimo, bent jau kol valdžioje bus Vladimiras Putinas. V. Putinas, anot jo, nori kitokios Europos. „Jis nori Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus. Demokratiją ir laisvę jis laiko grėsme savo režimui“, – kalbėjo NATO vadovas.
Rusijos atakos Dnipre aukų skaičius išaugo iki 27.
Pranešama apie sprogimą rusų pajėgų bazėje BelgorodePasak Rusijos žiniasklaidos, karinio dalinio teritorijoje Belgorodo regione netoli Ukrainos sienos sekmadienį driokstelėjo sprogimas. Televizijos stotis „Ren TV“ pranešė, kad vienas kariškių Tonenkojės kaime aktyvavo granatą, tai sukėlė pastate laikomos amunicijos sprogimą. Kilo gaisras, užsiliepsnojo 450 kvadratinių metrų plotas.„Telegram“ kanalas „Baza“ pranešė, kad žuvo trys kariai ir mažiausiai dešimt buvo sužeista. Pirminiais duomenimis, visi jie buvo mobilizuotieji. Valstybinė naujienų agentūra TASS kalbėjo apie dešimt sužeistųjų.
Ukraina apie susirėmimus prie Soledaro, Bachmuto: Rusija neteko 119 karių Pastarąją parą Rusija sudavė 234 smūgius netoli Donecko srities Soledaro ir Bachmuto miestų, bet neteko 119 karių, dar 108 rusų kariai buvo sužeisti, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, cituodama šalies ginkluotųjų pajėgų rytų grupės atstovą spaudai.„Per pastarąją dieną buvo surengti 234 smūgiai. Įvyko 32 kariniai susirėmimai. Vien tik šia kryptimi priešas neteko 119 žuvusių ir 108 sužeistų karių. Priešas net 70 kartų apšaudė Soledarą iš įvairių artilerijos pabūklų“, – teigė Serhijus Čerevatijus.Jo teigimu, karo veiksmuose Soledare dalyvavę priešo daliniai dabar rotuojami, ypač tie, kurie patyrė didelių nuostolių.S. Čerevatijus pažymėjo, kad Rusija nukreipė pastangas į Soledarą dėl poros priežasčių. Pirma, Rusijos kariams reikia parodyti bent kažkiek sėkmės sausumoje. Antra, šia kryptimi varomoji jėga yra „Vagnerio grupė“. Pasak Ukrainos pajėgų atstovo, ši grupė siekia įgyti tam tikrą karinę ir politinę vertę ir įrodyti, kad yra rimtas elementas, galinti vykdyti karinius veiksmus ir pasiekti užtikrintas pergales.
Po Rusijos smūgio daugiabučiui Dnipre aukų skaičius išaugo iki 25Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad po šeštadieninio Rusijos smūgio daugiabučiui Dnipre jau žinoma apie 25 žuvusius žmones, tarp jų yra vienas vaikas.Pasak Ukrainos prezidento, sužeisti 73 žmonės, įskaitant 13 vaikų, išgelbėti – 39. Dar ieškoma 43 žmonių.„Paieškos ir gelbėjimo operacijos bei pavojingų konstrukcinių elementų ardymas tęsiasi. Visą parą. Mes ir toliau kovojame už kiekvieną gyvybę. Užuojauta žuvusiųjų šeimoms ir draugams“, – sako V. Zelenskis.
Putinas apie Rusijos karą Ukrainoje: „dinamika teigiama“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį džiaugėsi „teigiama Ukrainos puolimo dinamika“ po to, kai Maskva pareiškė perėmusi pasienyje esančio Soledaro miesto kontrolę. Kijevas tai paneigė.„Dinamika teigiama, viskas vystosi pagal planus“, – pareiškė V. Putinas, atsakydamas į klausimą apie specialiąją operaciją ir Soledarą.
Ukrainos oro pajėgos: bendruomenė turi pasmerkti raketų „Ch-22“ naudojimą prieš civiliusTarptautinė bendruomenė privalo griežtai pasmerkti sovietinių raketų „Ch-22“ naudojimą prieš civilius, tvirtina Ukrainos oro pajėgų atstovas.Tai sekmadienį Ukrainos televizijos laidoje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Tokios raketos panaudojimas prieš tankiai apgyvendintą miestą iš tikrųjų yra terorizmo prieš civilius gyventojus aktas. Tai „Ch-22“, sena raketa, pagaminta Sovietų Sąjungoje, kuri vakar atnešė tiek daug sielvarto Dnipro gyventojams. Prisimename Kremenčiuką [2022 m. birželio mėn. raketos ataka prieš Kremenčiuko prekybos centrą „Amstor“, per kurią žuvo 20 žmonių], tai, kas ten įvyko. Turėtų būti atitinkamas teisinis įvertinimas – tai, kas įvyko Kremenčiuke, ir Dnipro mieste, ir kituose miestuose, kuriuose buvo panaudotos šios raketos, turėtų būti griežčiausiai pasmerkta pasaulio bendruomenės“, – tvirtino J. Ihnatas.Jis priminė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje rusų pajėgos jau yra paleidę daugiau kaip 210 šių raketų.Pasak jo, Ukrainai reikalingos modernios oro gynybos sistemos, galinčios smogti balistiniams taikiniams, pvz., „Iskander“, Irano gaminamoms raketoms, jei Rusija jų gaus, taip pat „Ch-22“ – vienoms iš galingiausių ir netiksliausių raketų.J. Ihnatas taip pat akcentavo, kad visi komentuojantys Ukrainos oro gynybos pajėgų darbą turėtų būti atsargūs, nes Rusijos propaganda naudoja viską, kas įmanoma, kad diskredituotų Ukrainą, ir bando apkaltinti Ukrainą savo nusikaltimais.„Taip nutinka nuolat, taip nutiko ir vakar, nes jie pasinaudojo vieno iš gerbiamų žmonių komentaru. [...] Mes jau daugiau nei šešis mėnesius sakome, kad raketų „Kh-22“ nenumušame. Mes numušame „Kalibrs“, „Kh-101“, „Kh-555“, „Kh-59“. Akivaizdu, kad mes nenaikiname raketų „Kh-22“, jų numušti neįmanoma, nes radarai negali šio taikinio užfiksuoti ir negali į jį smogti. Okupantai ir komentarus rašantys propagandistai tai puikiai žino, tačiau savo informacinėse atakose pasinaudoja tam tikrų pareigūnų pareiškimais“, – teigė J. Ihnatas.
Ukrainos ambasadorius: vokiški ginklai „būtini išgyvenimui“Artėjant Vakarų sąjungininkių deryboms dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai, pastarosios ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paragino vyriausybę Berlyne skubiai aprūpinti jo šalį koviniais tankais.„Vokiški ginklai, vokiški tankai yra būtini išgyvenimui“, – ambasadorius tvirtino agentūrai „dpa“. „Turime labai mažai laiko diskusijoms. Tikimės, kad mūsų sąjungininkai tai supras ir elgsis atitinkamai“, – pridūrė jis.Sausio 20 d. Ukrainos Vakarų sąjungininkių gynybos ministrai susitiks JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje vakarų Vokietijoje ir aptars tolesnę karinę paramą kovai su Rusija.Didžioji Britanija pirmoji paskelbė, kad perduos Ukrainos pajėgoms vakarietiškų tankų – 14 savo gamybos tankų „Challenger 2“.Lenkija ir Suomija yra pasirengusios, kartu su Europos aljansu, tiekti savo turimų Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“. Vokietijos vyriausybė kol kas nėra pareiškusi savo pozicijos šiuo klausimu.O. Makejevas teigė, kad be tankų „Leopard“ būtų neįmanoma atkovoti daugiau Rusijos okupuotų teritorijų. Jis leido suprasti, kad tolesnis delsimas pareikalaus gyvybių.Ambasadorius pakartojo, kad Ukraina kovoja „kare per trečiąsias šalis“ visų savo sąjungininkių vardu.„Niekas kitas su Rusija nekovoja. Ukrainiečiai tą daro. Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą bei visą civilizuotą, demokratinį pasaulį. Ir šiame kare ukrainiečiai yra pirmosiose fronto linijose“, – pabrėžė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje.
Per Rusijos išpuolius Ukrainoje pastarąją parą žuvo 26 žmonėsPer Rusijos išpuolius Ukrainoje šeštadienį, sausio 14 d., žuvo iš viso 26 civiliai gyventojai, 81 buvo sužeisti, praneša „Ukrinform“, cituodama šalies prezidentūrą.Šią informaciją „Telegram“ kanale sekmadienį pateikė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.Šalies sričių karinių administracijų duomenimis, pastarąją parą 21 civilis žuvo ir 74 buvo sužeisti Dnipropetrovsko srityje (Rusijos raketai smogus daugiaaukščiam gyvenamajam namui), penki žuvo ir keturi buvo sužeisti Donecko srityje, vienas sužeistas Sumų srityje, du sužeisti Chersono srityje.2023 m. sausio 14 d. Rusija surengė tris oro antskrydžius ir paleido 57 raketas. Be to, rusų pajėgos 69 kartus apšaudė civilinę infrastruktūrą daugkartinio paleidimo raketų sistemomis.
Ukrainos pajėgos sunaikino 5 rusų dronus kamikadzes „Lancet“Ukrainos 28-osios atskirosios mechanizuotosios brigados priešlėktuvinės gynybos daliniai sekmadienį paskelbė sunaikinę penkis rusiškus dronus kamikadzes „Lancet“, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies kariuomenės sausumos pajėgų įrašu „Telegram“ kanale.Turimais duomenimis, Rusija ketino šiais bepiločiais orlaiviais atakuoti Ukrainos gynybines pozicijas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą nukauta 630 rusų karių.Skaičiuojama, kad nuo savo invazijos Ukrainoje pradžios, 2022 m. vasario 24 d.,  iki 2023 m. sausio 15 d. Rusija neteko 115 290 karių.
Ukrainos ambasadorius: Japonijos vaidmuo atstatant Ukrainą gali būti pagrindinisJaponija, kuri jau skyrė Ukrainai daugiau kaip 1,6 mlrd. JAV dolerių paramos, gali tapti viena iš lyderių telkiant tarptautinį fondą šaliai atstatyti, rašo agentūra „Ukrinform“.„Šiais metais Japonija pirmininkauja Didžiajam septynetui, todėl tikimės, kad ji taps lydere formuojant Ukrainos atstatymo fondą, kurį jau įsteigė Pasaulio bankas ir kuriame, manau, Japonija atliks pagrindinį vaidmenį“, – pareiškė Ukrainos ambasadorius Japonijoje Sergejus Koršunskis, duodamas interviu „Voice of America“ Ukrainos tarnybai.Pasak jo, didžiausios Japonijos įmonės jau sukūrė specialias darbo grupes ir padalinius, kurie nagrinėja Ukrainos atstatymo galimybes.„Japonija – tai greitieji traukiniai, tiltai, viadukai, infrastruktūra, pažangiausia automobilių gamyba ir metalurgija. Tikiu, kad Japonija atliks pagrindinį vaidmenį tokiuose didelio masto projektuose“, – pabrėžė ambasadorius.Jis taip pat pažymėjo, kad Japonija prisijungė prie visų G7 ir ES šalių įvestų sankcijų nuo pat Rusijos agresijos pradžios. Visa Japonijos pagalba Ukrainai iki šios dienos siekia 1,6 mlrd. JAV dolerių, bet iš tikrųjų ji yra daug didesnė, pasak ambasadoriaus, nes ši suma yra tik oficialioji dalis.Penktadienį Vašingtone lankęsis Japonijos premjeras Fumio Kishida susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą, kovą su Rusijos agresija ir situaciją su Kinija.
Rusijos ataka Dnipre: aukų skaičius išaugo iki 19Šeštadienį Rusijos raketai smogus daugiabučiui Ukrainos Dnipro mieste, naujausiais duomenimis, žuvo 19 žmonių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities tarybos vadovo įrašu socialinėje žiniasklaidoje.„Aukos: 19 žuvusių, tarp jų – 1 vaikas, 73 sužeisti, tarp jų 14 vaikų, 38 išgelbėti, tarp jų 6 vaikai. 37 pranešimai apie dingusius žmones, 33 paskelbti dingusiais,“ – Mykola Lukašukas informavo „Telegram“ kanale.Daugiabučiame gyvenamajame name sprogusi raketa sugriovė dvi sekcijas nuo 2 iki 9 aukšto. Daugiau kaip 230 butų buvo apgadinta.Iš įvykio vietos išgabenta apie 3 450 tonų sunaikintų konstrukcijų ir 39 suniokoti automobiliai.Su žmonėmis dirba psichologai, savanoriai padeda nukentėjusiesiems sušilti ir aprūpina maistu.Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, per pastarąją parą Ukrainoje Rusija įvykdė tris antskrydžius, paleido 57 raketas ir sudavė 69 smūgius iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio (MLRS) – daugiausia į civilinės infrastruktūros objektus.
Kartu su tankais britai Ukrainai perduos ir apie 30 „AS90“ artilerijos sistemųJungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai ne tik kovinių tankų „Challenger 2“, bet ir apie 30 savaeigių artilerijos sistemų „AS90“, praneša JK vyriausybė.„Artimiausiomis savaitėmis šalį pasieks 14 tankų eskadrilė (...). Po jos atvyks apie 30 vienetų „AS90“– tai didelė savaeigė artilerijos sistema, kurią valdo penki artileristai“, – rašoma JK vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.Pranešime teigiama, kad JK gynybos sekretorius pirmadienį Bendruomenių Rūmuose pateiks daugiau informacijos apie paramą Ukrainai. Be to, patvirtinta, kad artimiausiomis dienomis JK pradės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus.Britų premjeras Rishis Sunakas šeštadienį informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie sprendimą atsiųsti kovinių tankų „Challenger 2“.JK tapo pirmąja Vakarų šalimi, sutikusia perduoti besiginančiai Ukrainai kovinių tankų.
Ukrainos oro pajėgų vadas apie ataką Dnipro mieste: neturime kuo numušti tokių raketųUkrainos oro pajėgų vadas teigia, kad šalies pajėgos neturi ginklų, galinčių numušti tokio tipo raketas, kurių viena pataikė į daugiabutį Dnipro mieste, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.„2023 m. sausio 14 d. iš penkių Rusijos tolimojo nuotolio bombonešių „Tu-22m3“ į Ukrainos teritoriją buvo paleistos penkios sparnuotosios raketos „Ch-22“. Jos buvo paleistos iš Kursko srities ir Azovo jūros. Viena iš „Ch-22“ raketų, paleista iš Kursko srities apie 15.30 val., pataikė į gyvenamąjį namą Dnipro mieste“, – teigė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.Pasak jo, apytikslė raketos paleidimo vieta, jos skrydžio aukštis ir greitis buvo nustatyti radiolokacinėmis priemonėmis.M. Oleščiukas pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginklų, galinčių numušti tokio tipo raketas.„Tik priešlėktuvinės raketų sistemos, kurias Ukrainai ateityje gali suteikti Vakarų partneriai (pvz., |Patriot PAC-3“ arba „SAMP-T“), gali įveikti šias raketas“, – paaiškino Ukrainos oro pajėgų vadas.M. Oleščiuko teigimu, nuo Rusijos karinės agresijos pradžios į Ukrainos teritoriją buvo paleista daugiau kaip 210 „Ch-22“ raketų. Nė vienos iš jų nenumušė priešlėktuvinės gynybos sistemos.„Ch-22“ kovinės galvutės svoris yra apie 950 kg. Raketos didžiausias nuotolis – iki 600 km. Paleista iš didelio atstumo raketa gali nukrypti nuo taikinio šimtus metrų.Naujausiais duomenimis, Rusijos pajėgų raketai smogus daugiaaukščiam gyvenamajam namui Ukrainos Dnipro mieste žuvo 14 žmonių žmonės, dar 73 buvo sužeisti. Išgelbėti 38 gyventojai, ankstų sekmadienio rytą pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.Toliau gesinami pavieniai gaisrai griuvėsiuose ir vykdomi gelbėjimo darbai, informavo tarnyba.Dnipro miesto valdžia paskelbė trijų dienų gedulą.
Po naujų atakų Zelenskis reikalauja iš Vakarų daugiau ginkluotėsPo naujų Rusijos atakų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja iš Vakarų daugiau ginklų, praneša agentūra „Reuters“.Kad būtų užkirstas kelias mirtinoms atakoms prieš civilinius taikinius, reikia ginklų, kurie yra šalių partnerių sandėliuose, sakė V. Zelenskis savo tradiciniame vakariniame kreipimesi.Rusijos raketa šeštadienį smogė daugiaaukščiam pastatui Dnipro mieste. Per ataką žuvo penki žmonės. Sužeistųjų skaičius išaugo iki beveik 60. Tarp sužeistųjų yra 12 vaikų, „Telegram“ kanale šeštadienio vakarą pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
Ukraina teigia numušusi daugumą Rusijos paleistų raketųUkraina teigia šeštadienį numušusi 21 Rusijos paleistą raketą iš 33. Tai 18 iš 28 sparnuotųjų raketų ir trys iš penkių raketų „oras-žemė“, „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Moldovos šiaurėje rasta rusų raketos nuolaužųMoldovos Respublikos šiaurėje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį rasta rusų raketos nuolaužų, informuoja agentūra „Reuters“.Po smarkaus Rusijos vykdyto Ukrainos apšaudymo pasienio pareigūnai rado raketos, paleistos per rusų oro ataką prieš Ukrainą, nuolaužų, pranešė ministerija feisbuke.
Per rusų pajėgų ataką Avdijivkoje žuvo trys žmonėsRusijos pajėgoms apšaudžius Avdijivkos miestą Donecko srityje žuvo trys žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.„Rusai vėl parodė savo tikrą žvėrišką žiaurumą, beatodairiškai puldami Avdijivkos civilius gyventojus“, – teigė pareigūnas. Anot jo, šeštadienio rytą ir dieną antžmogiai iš „Grad“ sistemų ir vamzdinės artilerijos kelis kartus apšaudė Avdijivką. Smogta visoms miesto dalims, rašė V. Barabašas.Jo duomenimis, žuvo mažiausiai trys civiliai, du jų – 1980 ir 1985 metų gimimo. Trims sužeistiesiems suteikta medicininė pagalba.Anot V. Barabašo, atakos mieste tęsiasi. Duomenys apie aukų skaičių ir sugriovimus tikrinami.
Per raketų smūgį Dniprui sužeista mažiausiai 10 žmoniųŠeštadienio popietę per Rusijos kariuomenės raketų smūgį Ukrainos Dnipro miestui sužeista mažiausiai 10 žmonių, rašo „Sky News“.Kaip jau skelbta, čia okupantų sviedinys pataikė į daugiabutį.Pasak Dnipro srities karinės administracijos vadovo Valentyno Rezničenkos, tarp sužeistųjų yra du vaikai. Trys žmonės sužaloti sunkiai, jie buvo išgabenti į ligoninę.Tuo metu prezidento Volodymyro Zelenskio biuras nurodė, kad iš pastato griuvėsių iki šiol pavyko išgelbėti 15 žmonių. Kiek anksčiau biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka skelbė, kad per ataką buvo visiškai sunaikinta mažiausiai viena laiptinė.
Dnipre raketa smogė daugiabučiui, po griuvėsiais yra civiliųŠeštadienio popietę Rusijos kariuomenės raketa Ukrainos Dnipro mieste smogė daugiabučiui. Turimomis žiniomis, po smarkiai apgriauto pastato griuvėsiais yra civilių.„Sky News“ cituoja šalies prezidento biuro vadovo pavaduotoją Kyrylą Tymošenką, kuris pareiškė, kad buvo sunaikinta mažiausiai viena laiptinė. „Jie (rusai) yra tiesiog antžmogiai“, – tvirtino pareigūnas.Kaip teigiama, įvykio vietoje šiuo metu dirba avarinės tarnybos.
Daugelyje Ukrainos sričių paskelbtas oro pavojusŠeštadienio popietę daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus, praneša „Sky News“ ir „The Guardian“.Kaip teigiama, sirenos, be kita ko, aktyvuotos Kyjivo, Charkivo, Donecko ir Dnipro srityse, taip pat Chersono ir Lvivo miestuose.Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas jau skelbė, kad virš Pietų Ukrainos buvo pastebėta raketų.
Turkija pareiškė, kad Ukrainoje reikia siekti „lokalizuotų paliaubų“Turkija šeštadienį pareiškė mananti, kad dabartiniame Rusijos kare prieš Ukrainą nė viena pusė neturi karinių pajėgumų visapusiškai pergalei iškovoti, tad esą reikėtų siekti „lokalizuotų paliaubų“.Pasak šios šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjo užsienio politikos klausimais Ibrahimo Kalino, mažai tikėtina, kad Kyjivas ir Maskva ateinančiais mėnesiais ras bendrą kalbą dėl „plataus masto taikos susitarimo“. Tačiau, I. Kalino teigimu, brutali besitęsiančių kautynių kaina netrukus gali priversti abi puses persvarstyti savo pozicijas ir tartis dėl lokalizuotų paliaubų konkrečiose karo zonos dalyse.„Turkija yra pasirengusi skatinti lokalių paliaubų ir nedidelių lokalizuotų deeskalacijų įgyvendinimą, – žurnalistams tvirtino I. Kalinas. – Nė viena pusė šiuo metu negali laimėti karo kariniu požiūriu.“Turkija palaiko draugiškus santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija. Prasidėjus plataus masto karui, Ankara mėgino pasinaudoti šia savo pozicija ir tarpininkauti tarp kariaujančių šalių, siekdama padėti nutraukti kovas. Iki šiol Turkija jau yra suorganizavusi du taikos derybų raundus ir padėjusi sudaryti sutartį dėl atnaujinto Ukrainos grūdų eksporto. Negana to, R. T. Erdoganas yra ne kartą telefonu kalbėjęsis su abiejų šalių prezidentais.I. Kalinas aiškino, kad Rusija esą pirmiausiai yra suinteresuota NATO „saugumo garantijomis“ ir pagarba pasaulinėje arenoje. „Rusija nori būti gerbiama kaip svarbi žaidėja ir kad NATO nebūtų ant jos slenksčio“, – pareiškė prezidento patarėjas. Jis pridūrė, kad Ukraina NATO nare esą netaps, tačiau šiai šaliai reikia „užtektinai saugumo garantijų iš Rusijos“.
Ukraina teigia vis dar kontroliuojanti SoledarąUkraina teigia, kad jos ginkluotosios pajėgos vis dar kontroliuoja Soledarą, nepaisant ankstesnių Rusijos tvirtinimų, jog šis miestelis dabar yra būtent jos karių rankose.„Soledarą kontroliuoja Ukrainos pareigūnai ir mūsų kariuomenė“, – nacionalinės televizijos eteryje šeštadienį pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Tačiau jis pabrėžė, kad mūšiai tęsiasi.P. Kyrylenka kartu nurodė, kad Soledaras išlieka vienu karščiausių fronto linijos taškų. Intensyvios kovos esą taip pat verda netoliese esančiame Bachmute.Maskva apie tariamą Soledaro užėmimą skelbė penktadienį.
JK patvirtino, kad ketina perduoti Ukrainai kovinių tankų „Challenger 2“Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai patvirtino, kad ketina perduoti Rusijos užpultai Ukrainai kovinių tankų „Challenger 2“, praneša „Sky News“.Kaip teigiama, JK premjeras Rishis Sunakas apie šiuos ketinimus šeštadienį per telefoninį pokalbį informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.„Premjeras išdėstė JK ambicijas suintensyvinti paramą Ukrainai ir, be kita ko, perduoti tankų „Challenger 2“ bei papildomų artilerijos sistemų“, – pareiškė R. Sunako atstovas. Pasak jo, abiejų šalių lyderiai, aptarę dabartinę situaciją Ukrainoje ir pastaruosius Kyjivo laimėjimus karo lauke, sutiko dėl būtinybės „pasinaudoti šia proga ir paspartinti pasaulinę karinę bei diplomatinę paramą Ukrainai“. Taip JK tapo pirmąja Vakarų šalimi, sutikusia perduoti besiginančiai Ukrainai kovinių tankų.V. Zelenskis po pokalbio tviteryje padėkojo Londonui už „nepalaužiamą“ paramą, kuri, anot Ukrainos prezidento, ne tik „sustiprins mus karo lauke, tačiau ir nusiųs teisingą signalą kitiems partneriams“.
Kyjive naujausia Rusijos raketų ataką gyvybių nepareikalavoNaujausia Rusijos raketų ataka prieš Ukrainos sostinę Kyjivą gyvybių nepareikalavo. Kaip rašo „Ukrinform“, tai šeštadienį pareiškė miesto karinė administracija.„Atnaujinta informacija. Suduota infrastruktūros objektui. Kritinės žalos nepadaryta, gaisro nebūta. Įvykio vietoje dirba visos išorinės tarnybos. Aukų nėra“, – rašoma administracijos „Telegram“ kanale.Tuo metu Golosijivskio rajone raketos fragmentas sukėlė gaisrą 20 kv. m. sandėlyje, o Darnickio rajone nuolaužos apgadino du automobilius. Turimais duomenimis, žmonės nesusižeidė.Informacija apie naujausią ataką vis dar tikslinama.Prieš tai skelbta, kad Kyjivas atakuojamas raketomis. Mieste pasigirdo keli garsūs sprogimai ir buvo aktyvuotos perspėjimo sirenos.
Kyjivo srityje per naujausią raketų ataką apgadinta 18 privačių namųUkrainos sostinės Kyjivo srityje per naujausią Rusijos raketų ataką šeštadienį apgadinta 18 privačių namų.Apie tai pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per rytinę ataką apgadinta 18 privačių namų. Išdaužti langai ir stogai. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos. Pranešimų apie aukas kol kas negauta“, – „Telegram“ parašė O. Kuleba.Prieš tai Ukrainos pareigūnai skelbė, kad Kyjivas atakuojamas raketomis. Mieste pasigirdo keli garsūs sprogimai ir buvo aktyvuotos perspėjimo sirenos.
Sprogimai pasigirdo ir KyjiveŠeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive pasigirdo sprogimai, pranešė vietoje esantys naujienų agentūros AFP korespondentai.Šalies prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka kalbėjo apie raketų ataką prieš vietos kritinę infrastruktūrą. Miesto administracija savo ruožtu pridūrė, kad nukentėjo vienas objektas. Tuo metu meras Vitalijus Klyčko nurodė, kad sprogimai aidėjo Dniprovskio rajone, o Golosijivskio rajone nukrito raketos fragmentai.Gyventojai buvo paraginti likti slėptuvėse.Prieš tai apie sprogimus taip pat skelbta Zaporižios mieste. Raketų atakos būta ir Charkive.
TATENA didins buvimą UkrainojeTarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) skelbia padidinsianti buvimą Ukrainoje, kad dabartinio karo metu padėtų užkirsti kelią galimai branduolinei katastrofai šioje šalyje.Remiantis pranešimu, TATENA netrukus palaikys nuolatinį buvimą visose penkiose Ukrainos atominėse elektrinėse, įskaitant Černobylį, kur 1986 m. jau būta milžiniško masto nelaimės. Pranešime priduriama, kad kitą savaitę į šalį atvyks agentūros vadovas Rafaelis Grossi, kuris inicijuos šią misiją.„Turime daryti viską, kad išvengtume rimtos branduolinės nelaimės, kuri Ukrainoje ir už jos ribų sukeltų dar didesnes kančias ir sunaikinimus“, – pranešime cituojamas R. Grossi.Ši žinia žymi Ukrainoje plečiamą TATENA veiklos mastą, nes agentūra nuolatinį buvimą iki šiol palaikė tik Rusijos užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje. Tačiau pagal naująjį planą šalyje iš viso dirbs apie tuzinas TATENA ekspertų, kurie stebės ir likusias vietos jėgaines ir jose teiks techninę pagalbą.Apie tokius ketinimus dar gruodį skelbė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, tačiau tada konkrečių detalių nepateikė.
Britų žvalgyba: Rusijos Novorosijsko uoste pastebėtas neįprastas karo laivų judėjimasJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija praneša, kad sausio 11 d. iš Rusijos Novorosijsko uosto išplaukė mažiausiai 10 laivų, priklausančių šios šalies Juodosios jūros kariniam laivynui. Kaip teigiama naujausioje ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, Maskva mano nustačiusi konkrečią grėsmę Novorosijskui, dėl kurios įsakė išsklaidyti ten iki šiol bazuotus laivus.Anot ministerijos, tokią išvadą leidžia daryti į jūrą vienu metu išplaukusių laivų skaičius ir jų tipas. Ministerija nemano, kad šie judesiai gali rodyti Rusijos rengimąsi prieš Ukrainą organizuoti neįprastas iš laivų paleidžiamų sparnuotųjų raketų atakas ar šių laivų ruošimą puolamosioms operacijoms. Suvestinėje pažymima, kad Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas dėl numanomos Ukrainos atakų rizikos pirmenybę teikia apsisaugojimui, o ne galimam puolimui ar patruliavimo misijoms.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė CharkivąRusijos kariuomenė šeštadienio rytą raketomis „S-300“ apšaudė Rytų Ukrainos Charkivo miestą. Apie tai pranešė meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Rytinis Charkivo apšaudymas. Preliminariais duomenimis, pramonės rajonui smogė keturios „S-300“ raketos. Priešas taikėsi į infrastruktūrą. Informacija apie nukentėjusius žmones ir sugriovimus tikrinama“, – „Telegram“ parašė I. Terechovas.Kiek anksčiau apie Charkivo apšaudymą kalbėjo ir to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jis ragino viso regiono gyventojus likti slėptuvėse.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 114 660 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 114 660 karių (+530 per pastarąsias 24 val.), šeštadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 14-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 104 (+6) tankų, 6 173 (+6) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 090 (+4) artilerijos sistemų, 437 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 219 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 286 lėktuvų, 276 sraigtasparnių, 4 846 (+13) automobilių ir degalų cisternų, 17 laivų, 1 867 (+2) dronų, 186 (+2) specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Zaporižioje nugriaudėjo sprogimaiPietryčių Ukrainos Zaporižios mieste šeštadienio rytą nugriaudėjo keli sprogimai. Apie tai pranešė laikinasis meras Anatolijus Kurtevas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šįryt priešas vėl puolė Zaporižią“, – „Telegram“ parašė A. Kurtevas.Pasak jo, informacija šiuo metu tikslinama.
Žiniasklaida: Britanijos premjeras sutiko perduoti Ukrainai tankųJungtinė Karalystė (JK), anot šios šalies žiniasklaidos, perduos Rusijos užpultai Ukrainai tankų.Kaip rašo „Sky News“, apie tai paskelbė laikraštis „The Sun“, remdamasis šaltiniu Dauningo gatvėje.Šaltinio teigimu, premjeras Rishis Sunakas sutiko Kyjivui iš pradžių perduoti keturis kovinius tankus „Challenger 2“, o vėliau išsiųsti dar aštuonis. Šaltinis tvirtino, kad vyriausybės vadovas jau šeštadienį apie tai informuos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.Jei šios žinios būtų patvirtintos, JK taptų pirmąja Vakarų šalimi, perdavusia Ukrainai kovinių tankų.
Reznikovas apie mūšius Soledare: rusai kasdien praranda iki 500 kareiviųRusijos karių bandymai užimti Soledarą yra susiję su noru kontroliuoti kelią į Bachmutą, kurį užpuolikai jau keletą mėnesių bandė nesėkmingai užgrobti. Pasak „Ukrinform“, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai pasakė interviu BBC.„Dabar jie bando užimti šį miestą, kad galėtų kontroliuoti kelią tarp Soledaro ir Bachmuto, kuriuo jie galės perkelti savo įrangą ir vienetus į Bachmutą. Jie sustojo netoli Bachmuto ir atitraukė kai kuriuos savo dalinius iš jo į Soledarą“, - sakė O. Reznikovas.Jis priminė, kad rusai daugiau nei keturis mėnesius bandė užimti Bachmutą be jokios sėkmės. Todėl dabar jie galingai atakuoja Soledarą, padedant „Vagner“ kovotojams, oro puolimo būriams ir kitiems vienetams.Kartu ministras pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai ir toliau laikosi savo pozicijų. „Situacija yra sudėtinga, bet kontroliuojama“, - sakė O. Reznikovas.Atsakydamas į klausimą apie patiriamus nuostolius, jis sakė, kad Ukrainos gynybos pajėgos turi žymiai mažiau praradimų nei priešas.„Rusijos kariuomenės ir privačios karinės kompanijos kasdieniai nuostoliai yra apie 500 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Kiekvieną dieną“, – pabrėžė Gynybos ministerijos vadovas.Kaip pranešė „Ukrinform“, Generalinis štabas penktadienį sakė, kad Bachmuto kryptimi priešas smogė 11 gyvenviečių. Kova dėl Soledaro tęsiasi.
Ispanija negali perduoti Ukrainai oro gynybos kompleksų dėl Šveicarijos draudimoIspanija nori perduoti Ukrainai oro gynybos kompleksų „Aspide“, bet negali to padaryti dėl Šveicarijos draudimo – mat ši šalis tam prieštarauja, motyvuodama savo poziciją neutralumu, praneša laikraštis „Blick“.Vidutinio nuotolio komplekso „Aspide“ naudojamose raketose yra komponentų, kuriuos gamina Ciuriche įsikūręs Šveicarijos koncernas „Rheinmetall Air Defense“. Jis yra vienas iš oro gynybos sistemų gamybos lyderių pasaulyje.Šią savaitę Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles patvirtino, kad Šveicarija vetuoja tam tikros karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, bet nepatikslino, kokios konkrečiai.Anksčiau buvo pranešta, jog Šveicarijos vyriausybė neleido Vokietijai ir Danijai perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintų šarvuotųjų transporterių ir šaudmenų.
JAV generolas: Ukraina Krymą atsiimti galėtų iki vasaros pabaigosBuvęs Jungtinių Valstijų operacijų vadas, generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad kritinis klausimas Ukrainos-Rusijos kare yra Krymo atsiėmimas. Jo teigimu, negali būti jokios vilties, kad bus sulaukta stabilumo ir saugumo Ukrainoje, jei Rusija išlaikys Krymo kontrolę.„Jeigu Rusija kontroliuoja Krymą, jie visada galės vėl po dvejų, trejų ar ketverių metų pulti Ukrainą, nes Vakarai vėl praras susidomėjimą, kaip jau buvo praeityje, ir galės trukdyti ekonominę veiklą Odesoje ar Chersone iš Krymo, jie galės sustabdyti bet kokį eismą Azovo jūroje.Taigi Ukrainos saugumui ir stabilumui, jos ekonomikos atkūrimui itin svarbu, kad būtų atgauta Krymo kontrolė. Suvereni Ukrainos teritorija visa turi priklausyti Ukrainai. Taigi manau, kad generalinis štabas ateinančiais mėnesiais darys viską, ką gali, kad Rusija nebegalėtų išlaikyti Krymo ir jai nebeapsimokėtų jo laikyti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė B. Hodgesas.Jo teigimu, su ilgojo nuotolio ginklų sistemomis, dronais, kitomis priemonėmis Rusija ir toliau galės pataikyti į Sevastopolį ar aerodromus, amunicijos sandėlius, ypač kai šiuo metu yra tik du keliai į Krymą.„Vienas yra per Kerčės tiltą, kuris jau buvo sunkiai pažeistas, ir neabejoju, kad į jį vėl bus pataikyta, ir vadinamasis sausumos tiltas, kuris eina nuo Rusijos per Mariupolį, per Melitopolį iki pat Krymo.Ukrainiečiai parodė, kad jie gali smogti į Melitopolį su „Himars“. Taigi tikiuosi, kad per ateinančius kelis mėnesius pamatysime vis didesnes pastangas siekiant izoliuoti Krymą, suardyti logistinę grandinę, kuri yra būtina, kad Rusija galėtų Krymą laikyti savo baze tokia, kokia yra dabar.Manau, kad iki rugpjūčio pabaigos, jeigu mes tieksime Ukrainai viską, ką pažadėjome, ir neatšauksime sankcijų, o Vakarai nekvestionuodami rems Ukrainą, Ukraina gali iki vasaros pabaigos išlaisvinti Krymą“, – įsitikinęs B. Hodgesas.
Ukraina: nuo penktadienio popietės Soledare vyksta įnirtingos kovosĮvairūs Ukrainos kariuomenės daliniai penktadienį tvirtino, kad mūšis dėl rytinio Soledaro miesto tebevyksta, paneigdami Rusijos gynybos ministerijos ir privačios karinės bendrovės „Vagner“ teiginius, kad miestas buvo užgrobtas, skelbia CNN.„Vietiniai mūšiai mieste tęsiasi“, – penktadienį „Telegram“ sakė 46-oji orlaivių brigada: „Orkai [rusai] veržiasi iš pakraščių į centrą. Matyt, į centrą bandoma nuleisti tuos mūsų dalinius, kurie nespėjo išvykti iš miesto. Jums nepasiseks, rusai“.Ukrainos generalinis štabas penktadienį paskelbė vaizdo įrašą iš kareivio, tariamai dalyvaujančio mūšyje dėl Soledaro, tvirtindamas, kad penktadienį 14.13 val. vietos laiku mieste tebevyksta „nuožmi kova“.„Šiuo metu vyksta įnirtingos kovos. Šiandien penktadienis, 13 d., kiek valandų? 14:13 val. Esame tiesiai virš Soledaro miesto centro, pažiūrėkit“, – vaizdo įraše sako Madiaro šaukinį naudojantis vyras, rodydamas vaizdo įrašą nešiojamame kompiuteryje.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai „laiko tankią ir tvirtą gynybos liniją“, – sako jis. „Taip, „Vagnerio“ puolimo būriai atakuoja be perstojo, nes, matyt, jiems tai yra išskirtinė vitrina, kai jie turi parodyti savo darbdaviui kokius nors rezultatus. Tačiau mes nepasakome apie jų planus. Mes dirbame savo darbą. Mes tai darome gerai. Ir mes tai padarysime iki galo. Kol bent vienas karys tebelaikys vieną pastatą Soledare. Būkite kantrūs, ir savo darbą atliksime garbingai“, – teigė karys.
Žiniasklaida rašo apie sprogimus okupuoto Berdiansko aerodromeBerdiansko regioninės karinės administracijos vadovė Viktorija Golitsyna Ukrainos visuomeninei televizijai patvirtino, kad sprogimai nuskambėjo netoli aerodromo.„Šiuo metu nėra patvirtintos informacijos apie priešo įrangos sunaikinimą. Tikimės, kad taip ir bus, nes gaisras labai didelis. Gaisras yra labai didelis“, – sakė ji.„Telegram“ kanalai išplatino filmuotą medžiagą apie sprogimus, tariamai okupuotame Berdiansko, Zaporožės regione. Jie taip pat rašo, kad oro uosto rajone įvyko trys sprogimai.Okupuoto Berdiansko valdžios institucijos tvirtina, kad sprogimas buvo teroristinis išpuolis – tariamai buvo susprogdintas pasiskelbusios Berdiansko rajono karinės civilinės administracijos vadovo Aleksejaus Kichigino automobilis.
Italija perduos Ukrainai oro gynybos baterijąItalijos vyriausybė priėmė sprendimą perduoti Ukrainai oro gynybos sistemos SAMP/T bateriją, galinčią numušti ir balistines raketas.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Italijos leidiniu „Rivista Italiana Difesa“ (RID).RID žiniomis, žalia šviesa šiam žingsniui buvo uždegta pastarosiomis dienomis pačios ministrės pirmininkės Giorgios Meloni nurodymu.Prieš dvi savaites oro gynybos baterijos perdavimo Ukrainai klausimas dar buvo atviras tiek dėl Gynybos ministerijos, tiek dėl kariškių, tiek dėl kai kurių valdančiosios daugumos politikų neigiamos pozicijos. Kariuomenės atstovai savo nuomonę motyvavo tuo, kad Italija turi tik penkias SAMP/T baterijas, iš kurių viena šiuo metu dislokuota Kuveite pagal operacijos „INHERENT RESOLVE“ programą. Pasak Italijos leidinio, paspartinti sprendimą dėl baterijos perdavimo Ukrainai padėjo „stiprus Vašingtono spaudimas“.„Schema, pagal kurią turėtų būti perduota baterija, labai sudėtinga, o operacijos detalės šiuo metu yra konfidencialios. Teigiama, kad baterija bus sudaryta iš itališkos sistemos „gabalų“ ir prancūziškos sistemos „gabalų“ (SAMP/T yra italų ir prancūzų bendradarbiavimo rezultatas)“, - rašoma publikacijoje.
Ukraina tikisi per dvejus metus įstoti į ESUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas tikisi, kad jo šalis įstos į Europos Sąjungą (ES) greičiau nei per dvejus metus, penktadienį sakė jis.Vasario 3 d. Kyjive planuojamas ES susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir 10 Komisijos narių. „Šis vizitas yra ne tik svarbus paramos kariaujančiai Ukrainai ženklas, bet ir rodo, kad ES yra atvira deryboms dėl Ukrainos narystės ES“, – „Telegram“ kanale parašė D. Šmyhalas.„Manome, kad derybas dėl stojimo į ES galime užbaigti per dvejus metus“, – parašė jis, bet pridūrė, kad norint pasiekti šį tikslą reikės atlikti „milžinišką“ darbą.Vis dėlto vasario 3 d. vyksiančiame susitikime Europos vyriausybių vadovai nedalyvaus, o tik Europos Komisijos nariai ir ribotas galias turintis Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles‘is Michelis.Birželį ES suteikė Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą, bet paprastai derybos trunka kelerius metus ir dar nėra buvę, kad jos vyktų su užpulta šalimi.
Vokietija nusiuntė Ukrainai keturis tankus išminavimo darbamsVokietija nusiuntė Ukrainai keturis tankus išminavimo darbams. Tai sakoma penktadienį paskelbtame VFR vyriausybės pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.„Ukrainai perduoti keturi minų šalinimo tankai ir keturios mobilios ir apsaugotos išminavimo sistemos“, - pažymima dokumente.Be to, Ukraina gavo dar 10 sienos apsaugos automobilių (anksčiau buvo perduoti 85) ir 168 mobilias šildymo sistemas (anksčiau buvo perduotos 48).Pranešama, kad nuo 2022 metų sausio 1 d. iki 2023 metų sausio 9 d. Vokietija perdavė Ukrainai karinio turto, kurio vertė – 2 mlrd. 245 mln. 722 tūkst. 401 euras.
Rusijos armija giria „Vagner“ pajėgas už „drąsą“ puolant SoledarąRusijos armija penktadienį už „drąsą“ gyrė samdinių grupuotės „Vagner“ pajėgas, Maskvai paskelbus, kad Rusija perėmė Ukrainos Soledaro miesto kontrolę - tai neįprastas privačių kovinių pajėgų pripažinimas.„Ši kovinė misija buvo sėkmingai įgyvendinta drąsiais ir pasiaukojamais „Vagner“ puolimo būrių savanorių veiksmais“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie Soledarą šturmavusią grupę.
„Ukroboronprom“: į priešakines linijas nugabenta dešimtys tūkstančių ukrainiečių gamybos minų Į frontą jau nugabentos pirmosios partijos 82 mm kalibro artilerijos skeveldrinių minų, kurių gamybą Ukrainos valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ suorganizavo užsienio partnerių įmonėse.Tai penktadienį per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre papasakojo koncerno atstovė Natalija Sad, praneša „Ukrinform“.Pasak jos, pirmą kartą per 31 nepriklausomybės metus Ukraina pradėjo savo 82 mm skeveldrinių minų gamybą. Siekiant užtikrinti gamybos ciklo ir darbo kolektyvų saugumą, šaudmenys gaminami šalių partnerių  teritorijoje.Svarbiausias Ukrainos specialistų patobulintos minos sovietinių standartų ginkluotei ypatumas – didesnis mirtinų skeveldrų skaičius sprogimo metu.„Mums pavyko padidinti skeveldrų skaičių 2-2,5 karto. Per bandymus skydiniame taikinyje, esančiame už 5 metrų nuo sprogimo epicentro, mes suskaičiavome beveik 460 skeveldrų, o įprastinė sovietinė mina turi 198 fragmentus. 10-15 metrų atstumu naikinamųjų elementų skaičius taip pat buvo kelis kartus didesnis. Todėl ukrainietiškos minos, skirtos priešininko gyvajai jėgai naikinti 4,5 kilometro nuotoliu, bus efektyvesnės“, - paaiškino N. Sad.Pasak jos, nors apie gamybos pradžią pranešta neseniai, iš tikrųjų šaudmenys pradėti gaminti kiek anksčiau, ir Ukrainos gynėjams jau nusiųsta dešimtys tūkstančių naujų minų. Jos gerai užsirekomendavo mūšio lauke.
Rusijos propagandininkams liepta girti Šoigu ir ignoruoti „Vagner“Rusijos karinė vadovybė parengė 11 punktų rekomendacijas, kaip rusų propagandininkai turėtų nušviesti karą Ukrainoje.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Valstybės agresorės karinė vadovybė sudarė specialų dokumentą, kuris apibrėžia, kaip konkrečiai Kremliaus propagandininkai turi nušviesti karo prieš Ukrainą įvykius“, - sakoma pranešime.Be kita ko, propagandininkai turi orientuotis į informaciją tik iš Rusijos gynybos ministerijos aprobuotų šaltinių, o publikacijose ir „nepriklausomų“ ekspertų komentaruose turi būti akcentuojamas svarbus ir teigiamas Sergejaus Šoigu ir Valerijaus Gerasimovo vaidmuo.Be to, Rusijos žiniasklaida turi teisinti smūgius kritinei Ukrainos energetikos infrastruktūrai, teigdama, kad esą Rusijos kariuomenė „buvo priversta“ imtis tokių veiksmų, taip pat akcentuoti Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai. Ypač rekomenduojama pabrėžti, kad esą „Rusija vykdo karinę operaciją ne prieš Ukrainą, o prieš visą NATO“.Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė, kad propagandininkams įsakyta nebeminėti privačios karinės kompanijos „Vagner“ teigiamame kontekste ir akcentuoti didžiulius jos nuostolius ir nevykusias atakas.Rusijos žiniasklaida taip pat turi ieškoti ir cituoti užsienio publikacijas apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus ir Ukrainos karių nesėkmes. Ypatingą dėmesį siūloma skirti Vakarų ir Ukrainos politikų pareiškimams, kuriuos galima atitinkamai interpretuoti.
Ukrainos ambasadorius: Turkijos požiūris į karą radikaliai pasikeitė Turkija radikaliai pakeitė savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą teisingos pabaigos. Ankara nebesiekia taikos bet kokia kaina.Tai penktadienį interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilis Bodnaras.Pasak diplomato, Turkija deda daug pastangų, kad tarp Ukrainos ir Rusijos būtų sudaryta taika, bet Ankaros pozicija nuo praėjusių metų kovo gerokai pasikeitė.„Viskas prasidėjo pareiškimais apie humanitarines paliaubas, „taika svarbiausia“, o dabar Turkijos pozicija aiškiai atspindi būtinybę laikytis Ukrainos teritorijos vientisumo principo“, – teigė V. Bodnaras.Anot diplomato, neseniai nuskambėję Turkijos valdžios pareiškimai rodo, jog ji supranta, kad Ukraina turi išvaduoti visas savo teritorijas.„Šiame kontekste ir buvo pateiktas pasiūlymas, kad Rusija pirmoji turi pradėti ugnies nutraukimą, kas gali tapti pagrindu kariuomenės išvedimui iš Ukrainos teritorijos. Tai mėginimas ieškoti kelių dialogui, bet jokiu būdu ne pozicijos primetimas. Tai vienas iš šalies tarpininkės pasiūlymų“, – pažymėjo ambasadorius.„Ukrinform“ primena, kad Turkija uždarė Rusijos kariniams laivams Bosforo sąsiaurį, bet neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.Pasak kai kurių šaltinių, Turkija pirko iš Rusijos pavogtus ukrainietiškus grūdus ir atvirai perka rusišką naftą. Tuo pat metu Turkija yra viena iš grūdų koridoriaus darbo laiduotojų.Šiomis dienomis Ankara pareiškė remianti prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planą, numatantį visos Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos. 
Prancūzija ir Vokietija spaudžia Afriką pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės penktadienį paragino Afriką pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje ir stiprinti žemyno šalių ryšius su Europos Sąjunga.„Svarbu prisiminti, kad yra agresorė ir užpultoji, ir taip pat svarbu, kad kiekvienas pasakytų agresorei, kad ji turi liautis“, – sakė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna. „Turime bendrų interesų ir lūkesčių iš savo draugų Afrikoje“, – teigė ji per spaudos konferenciją Afrikos Sąjungos būstinėje Adis Abeboje.Jos raginimui pritarė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, sakiusi, kad taika Europoje puolama. „Mums jūsų reikia, mums reikia, kad Afrika gintų taiką“, – sakė A. Baerbock.Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių bei kitų javų tiekėjos Afrikai, karo poveikis jaučiamas visame žemyne – smarkiai išaugo degalų, grūdų ir trąšų kainos. Tačiau daugelis Afrikos valstybių nerodo noro pasmerkti Rusijos invaziją. Lapkritį daugelis Afrikos šalių susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, raginančios Rusiją sumokėti Ukrainai karo reparacijas.„Šio žiauraus Rusijos karo padarinius matome visame pasaulyje ir ypač Afrikos Kyšulyje“, – sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad Rusija grūdus naudoja kaip ginklą. Paryžiaus ir Berlyno pasiuntinės kalbėjo per spaudos konferenciją kartu su Afrikos Sąjungos komisijos vadovu Moussa Faki Mahamatu, baigdamos dviejų dienų vizitą Etiopijoje.„Norime stiprinti ES ir Afrikos Sąjungos ryšius“, – sakė A. Baerbock. C. Colonna taip pat pasisakė už „didesnę Afrikos žemyno integraciją į pasaulinį valdymą“.Afrikos Sąjungos atstovas dėkojo už Prancūzijos ir Vokietijos „paramą“ šios organizacijos šalims siekiant nuolatinių vietų JT Saugumo Taryboje.
Prigožinas viešai kibo į atlapus Rusijos gynybos ministerijaiPrivačios karinės bendrovės (PKB) „Vagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas viešai kibo į atlapus Rusijos gynybos ministerijai. Jis pareiškė, kad iš jo samdinių „nuolatos bandoma pavogti pergalę“, turėdamas omenyje Gynybos ministerijos pranešimus apie neva užimtą Soledarą.„Reikšmingą žalą PKB „Vagner“ gali padaryti mūsų tarpusavio konkurencija, korupcija, biurokratija ir valdininkai, kurie nori išsaugoti savo postus. Tai rimtesnė grėsmė PKB „Vagner“ egzistavimui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ J. Prigožiną cituoja jo spaudos tarnyba.„Vagner“ įkūrėjas pareiškė, kad pastaruoju metu Rusijos masinės informacijos priemonėse „aktyviai siekiama uždrausti frazę „PKB Vagner“, jos garsiai netarti ir visais būdais vengti kaip velnias kryžiaus“.„Nuolatos bando iš PKB „Vagner“ pavogti pergalę ir pasakoja apie neaišku kokių kitų pajėgų dalyvavimą, siekiant sumenkinti „Vagner“ nuopelnus“, – teigė J. Prigožinas, priekaištaudamas Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministerijai.Delfi primena, kad Rusija penktadienį paskelbė neva jos pajėgos visiškai perėmė Soledaro kontrolę. Tai penktadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos atstovu Igoriu Konašenkovu.Taip, Rusijos teigimu, esą sudarytos sąlygos atkirsti Ukrainos dalinius nuo netoliese esančio Bachmuto miesto.
Latvijos URM vadovas: Vakarai turi dėti visas pastangas Rusijai silpninti Karo Ukrainoje kontekste Vakarai turi siekti maksimaliai susilpninti Rusiją, bet karo baigtį pirmiausia nulems fronte kovojantys ukrainiečių kariai.Tai penktadienį Latvijos radijo laidoje „Krustpunktā“ pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.Pasak ministro, Rusiją valdančiam režimui jo sukeltas karas prieš Ukrainą – išlikimo klausimas. Todėl demokratinis pasaulis turi ne bijoti Rusijos subyrėjimo, o apsišarvuoti strategine kantrybe ir maksimalia ištverme.E. Rinkevičius pripažino, jog Vakarai turi būti pasirengę įvairiems Rusijos iširimo scenarijams, kadangi tokiu atveju iškils keli svarbūs klausimai, susiję su branduoliniu ginklu, migracijos srautais ir vidiniais procesais Rusijoje.Bet apskritai Vakarų šalys turi dėti visas pastangas Rusijai silpninti, o karinę realybę nulems Ukrainos kariai fronte, pabrėžė Latvijos diplomatijos vadovas.Pasak jo, Vakarų šalys siekia sustabdyti Rusijos karo mašiną sankcijomis, bet dalis jų, įvestų praėjusių metų pavasarį, pradeda veikti tik dabar, todėl jų poveikį Kremlius pajus tik šįmet.
Izraelis perduos Ukrainai technologijų, susijusių su išmaniuoju perspėjimu dėl raketų ir dronų Dirbama, kad Ukrainai būtų perduota Izraelio technologijų, susijusių su išmaniuoju perspėjimu dėl raketų ir dronų. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčukas, praneša „Interfax-Ukraina“.„Dėl oficialių dalykų, kuriuos galime komentuoti – vyksta Izraelio technologijų, susijusių su išmaniuoju perspėjimu dėl raketų ir dronų, perdavimo darbas. Izraelis oficialiai perduoda šias technologijas. Manau, kad po kurio laiko mes jas visas gausime“, – sakė diplomatas per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre.Anot ambasadoriaus, vis dėlto Ukraina tikisi aktyvesnio karinio-techninio bendradarbiavimo. Bet, pasak jo, yra daug projektų, kurių kol kas viešai negalima komentuoti.„Kad dėl iranietiškų dronų būtų konkrečių sprendimų, reikia, mano manymu, kelių savaičių. (Izraelio) vyriausybė dar tik pradėjo darbą, ji turi priimti sprendimus, atsižvelgdama į JAV kaip svarbiausios strateginės partnerės poziciją ir šalies visuomenės interesus“, – pažymėjo Ukrainos ambasadorius.Jis paaiškino, jog atotrūkis tarp atėjusio į valdžią Izraelyje dešiniojo bloko ir kairiųjų jėgų yra labai mažas – 40 tūkst. rinkėjų, o vyriausybės darbotvarkėje labai daug klausimų, susijusių su vidaus politika, taip pat palestiniečių problema.„Tad Ukrainos klausimas nėra svarbiausias, nors dedame visas pastangas, kad jis toks taptų“, – pridūrė J. Kornijčukas.Naujasis Izraelio užsienio reikalų ministras Elis Cohenas sausio 2 d. pareiškė, kad jo šalis tęs humanitarinę pagalbą Ukrainai, bet mažiau kalbės apie karą.„Likud“ partijos lyderio Benjamino Netanyahu vadovaujama naujoji Izraelio vyriausybė buvo prisaikdinta gruodžio 29 d.
Zelenskio biuras: Soledaro nekontroliuoja nė viena pusė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad Soledaro šiuo metu nekontroliuoja nė viena pusė, rašo rbc.ua.„Soledare vyksta gatvės mūšiai, nė viena pusė nekontroliuoja miesto. Rusai yra, bet jie jo nekontroliuoja“, – sakė A. Jermakas.„Situacija sunki, netgi labai sunki, tai yra XXI amžiaus Verdeno mūšis, kuris dabar vyksta Bachmute ir Soledare. Mūšiai tęsiasi jau kelis mėnesius, tačiau mūsų kariai sugeba išlaikyti savo pozicijas“, – ketvirtadienio vakarą interviu prancūzų leidiniui „Le Monde“ teigė V. Zelenskio biuro vadovas.
Belgorodo srityje degė Rusijos tankaiBelgorodo srityje remontuojant tanką T-72 detonavo šaudmuo: vienas tankas buvo sunaikintas, dar du – apgadinti, skelbia „Baza“.Portalas „Baza“ informuoja, kad gaisras remonto ir techninės priežiūros bazėje kilo sausio 12 d. vakare. Remiantis preliminariais duomenimis, incidentas įvyko dėl gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo remonto metu.Kilus gaisrui, detonavo vieno iš tankų šaudmuo, tankas buvo sunaikintas. Ugnis persimetė į du kitus tankus T-72, stovėjusius netoliese, tačiau juos pavyko užgesinti. Ugniagesiai atvyko po dviejų valandų nuo gaisro pradžios ir užgesino ugnį per pusvalandį. Nukentėjusiųjų nėra.
Apklausa: ginkluotosiomis pajėgomis pasitiki 96 proc. ukrainiečių Ukrainos piliečiai labiausiai pasitiki šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Tai rodo praėjusių metų gruodžio 4–27 dienomis Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KTSI) surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.Tyrimo duomenimis, pasitikėjimas Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų gruodžio išaugo nuo 72 proc. iki 96 proc.Pasitikėjimas Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per metus padidėjo nuo 27 proc. iki 84 proc., savanoriais – nuo 68 proc. iki 84 proc.Pasak KTSI atstovų, išaugo ukrainiečių pasitikėjimas ir dviem kitomis jėgos struktūromis. Prieš metus Ukrainos saugumo tarnyba pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, dabar – 63 proc., o pasitikėjimas Nacionaline policija padidėjo nuo 30 proc. iki 58 proc.Taip pat pagerėjo ukrainiečių nuomonė apie vyriausybę ir parlamentą. Pasitikėjimas ministrų kabinetu išaugo nuo 14 proc. iki 52 proc., o Aukščiausiąja Rada – nuo 11 proc. iki 35 proc.Apklausoje dalyvavo 995 respondentai.
Ukraina neigia Rusijos pranešimus apie Soledaro užėmimą Ukraina neigia Rusijos pranešimus apie Soledaro užėmimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovo Serhijaus Čerevato teigimu, mūšiai miesto viduje vis dar vyksta. „Pačiame mieste vyksta mūšiai, informacija, kad Ukrainos pajėgos paliko Soledarą, yra netiesa, ten vyksta mūšiai. Apie detales mes nekalbame, kad neatskleistume savo kovotojų taktinės padėties“, – sakė jis. Rusija kiek anksčiau penktadienį pranešė, kad jos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro yra visiškai perėmusios Soledaro kontrolę.
Vokietija teigia dar negavusi Lenkijos paklausimo dėl „Leopard“ tankų perdavimo Ukrainai Vokietijos vyriausybė kol kas nėra gavusi oficialaus paklausimo iš Lenkijos dėl kovinių tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai. Tai Berlyne pareiškė vyriausybės atstovė, kurią cituoja agentūra „Reuters‘.Lenkijos vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad skirs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms savo turimų vokiečių gamybos tankų. Tačiau tam turi pritarti Vokietijos vyriausybė.
Rusija skelbia užėmusi SoledarąRusija skelbia, kad jos pajėgos ketvirtadienio vakarą visiškai perėmė Soledaro kontrolę. Tai penktadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos atstovu Igoriu Konašenkovu.Taip, Rusijos teigimu, esą sudarytos sąlygos atkirsti Ukrainos dalinius nuo netoliese esančio Bachmuto miesto.Ukrainos pusė kol kas šių teiginių nekomentavo.Anksčiau penktadienį Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar „Telegram“ kanale rašė, kad kovos tęsiasi. Pasak jos, puolimas tebėra stiprus, bet ukrainiečių kariai mėgina išlaikyti gynybą.
Reznikovas: Ukraina de facto jau yra NATO narė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad jo šalis de facto jau yra NATO narė.„Ukraina ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos tapo NATO dalimi. Ne de jure, bet de facto. Nes mes turime ginkluotės ir žinių, kaip ja naudotis. Esu tikras, kad netolimoje ateityje mes tapsime de jure NATO nare“, – interviu britų nacionaliniam transliuotojui BBC pareiškė O. Reznikovas.Ministras nesutiko, kad toks jo pareiškimas gali būti įvertintas nevienareikšmiškai – nesutikti gali ne tik Rusija, o ir pats Aljansas, kuris aktyviai siekia užtikrinti, kad nebūtų laikomas karo dalyviu.O. Reznikovas interviu taip pat pabrėžė esąs įsitikinęs, kad Ukraina sulauks ginklų, kurių prašo jau ilgą laiką, pavasarį numatant naują Rusijos pajėgų puolimą. Ministras tvirtino, kad Maskva galimai ruošia „pajėgas, amuniciją ir ginkluotę“, rengdamasi puolamosioms operacijoms iš okupuotų Ukrainos teritorijų šalies pietuose ir rytuose.„Pavasaris yra geriausias laikas atnaujinti visų pusių judėjimą. Mūsų manymu, jie bus pasirengę startui, tad, be jokios abejonės, pasirengti startui turime ir mes“, – sakė O. Reznikovas.Ministras kalbėjo praėjus dienai po to, kai Rusijos gynybos ministerija netikėtai pakeitė karinių pajėgų Ukrainoje vadą – šias pareigas iš generolo Sergejaus Surovikino perėmė generolas Valerijus Gerasimovas. Ukrainos gynybos ministro teigimu, šie pokyčiai yra „konflikto tarp Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų“ padarinys. Anot O. Reznikovo, vadovaujant S. Surovikinui, Rusija išsekino savo raketų atsargas „nepasiekusi jokių rezultatų“.Keletui užsienio šalių neseniai pažadėjus perduoti Ukrainai tankų, O. Reznikovas atmetė kai kur pasigirdusius būgštavimus dėl galimos Rusijos reakcijos. „Mano šalyje vyksta karas, – akcentavo ministras. – Jie atakuoja mano miestus, mano ligoninę, mano darželius, mano mokyklas. Jie jau nužudė daugybę civilių. Jie yra prievartautojų, žudikų ir plėšikautojų armija. Koks bus tolesnis eskalavimo lygis?“
Ukrainos karys Soledare: niekas nesitraukiaPrie Soledaro dislokuoti Ukrainos pajėgų kariai teigia atsilaikantys ir nesitraukiantys iš užimamų pozicijų.„Situacija sudėtinga, bet stabili. Pavyksta sulaikyti priešą. Niekas nesitraukia iš užimamų pozicijų. Sugebame jas išlaikyti kontratakuodami“, – sakė 24-erių metų Ukrainos pajėgų karys.Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“, vadovaujama Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygio ir nepavaldi centrinei karinei vadovybei, teigia užėmusi Soledarą. „Vagner“ atstovai tvirtina, kad kautis teko ypač intensyviai, todėl visas miestas dabar neva nuklotas ukrainiečių lavonais. Nepaisydama tokių pranešimų, oficialiai apie pasiektą pergalę Maskva kol kas nepranešė.„Artilerijos ugnies intensyvumas padidėjo maždaug 70 procentų. Bet radikalių pokyčių nėra. Ukrainos kovotojai, kaip ir anksčiau, sugeba apsiginti“,  – kalbėjo Ukrainos karys.Ukrainos pajėgos neigia kalbas apie Soledaro žlugimą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasišaipė iš Rusijos tvirtinimų, esą miestas jau užimtas, primindamas, kad kovos tebevyksta.
Rusų pajėgos praėjusią parą Donecke nukovė du žmones, dar du sužeidė Rusijos pajėgos praėjusią parą Donecko srityje nukovė du civilius. Dar du žmonės buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Donecko karinis administratorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Donecko srityje žuvo 1 299 žmonės ir 2 842 buvo sužeisti.P. Kyrylenkos duomenimis, nuo karo pradžios iš apšaudomų Donecko teritorijų evakuota daugiau kaip 1 mln. 200 tūkst. gyventojų. Žmonės esą kasdien evakuojami ir toliau.Agresorius, pasak P. Kyrylenkos, nuolat apšaudo Donecko sritį, žudo ir žaloja gyventojus, naikina civilinę gyvenviečių infrastruktūrą. Priešas esą mėgina keliomis kryptimis pralaužti ukrainiečių gynybą, tačiau nesėkmingai.
Luhansko srityje persigandę kolaborantai traukiasi tolyn nuo fronto linijosUkrainos Luhansko srityje vyksta Ukrainos ginkluotojų pajėgų dalinių judėjimas, o persigandę kolaborantai traukiasi tolyn nuo fronto linijos. Apie tai savo paskyroje „Telegram“ kanale skelbia Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Haidajus. Jis pažymi, kad Kremenskojės ir Sviatovskos kryptimis priešas telkia papildomas pajėgas. Anot jo, praktiškai visus vietinių namus čia užėmę Rusijos kariai.„Vyksta Ukrainos karinių pajėgų judėjimas, todėl kolaborantai vis aktyviau iš miesto ir gyvenvietės keliasi toliau nuo linijos fronto“, – rašo S. Haidajus.Jis pasakoja, kad okupantai persirenginėja Ukrainos karių uniformomis ir, organizuodami provokacijas, bando prasiveržti pro Ukrainos gynybą. Anot S. Haidajaus, upė Krasnaja neturėtų būti rimtu kliuviniu Ukrainos pajėgoms pulti priešą.
Prancūzija tikina, kad Ukrainai lengvųjų tankų perduos per du mėnesiusPrancūzija Rusijos užpultai Ukrainai tankų „AMX 10-RC“ perduos per du mėnesius.Kaip rašo „Sky News“, tai pareiškė prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu.Pranešime, paskelbtame po S. Lecornu pokalbio su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, prancūzų politikas patikino turįs vilčių, kad tankai užpultai šaliai bus pristatyti iki kovo. Ministras taip pat pakartojo, kad Prancūzija remia Ukrainą jos kovoje su Rusija.Paryžius lengvųjų tankų „AMX 10-RC“ Kyjivui pažadėjo praėjusią savaitę.Prieš tai Ukraina kurį laiką prašė savo sąjungininkų perduoti sunkiosios technikos. Anksčiau šią savaitę Lenkija paskelbė perduosianti šiai šaliai jos konkrečiai prašytų „Leopard“ tankų.
Ukraina apie mūšį dėl Soledaro: naktis buvo karšta Mūšiai dėl Rytų Ukrainos Soledaro miestelio, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, tęsiasi toliau. Ukrainiečių kariai mėgina atsilaikyti prieš intensyvų rusų puolimą, „Telegram“ kanale rašo gynybos viceministrė Hanna Maljar. „Naktis buvo karšta, kovos tęsėsi“, – teigiama žinutėje. Priešas esą visas pagrindines jėgas metė Donecko kryptimi, puolimas tebėra stiprus. Ukrainiečių kariai mėgina išlaikyti gynybą.„Tai sunkus karo etapas, tačiau  mes nugalėsime. Nėra abejonių“, – rašė H. Maljar.JAV Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, rusų pajėgos užėmė jei ne visą Soledarą, tai bent didžiąją jo dalį ir išstūmė ukrainiečių kariuomenę iš vakarinio teritorijos pakraščio.
Rusija skelbia sunaikinusi tai, ko Ukraina dar net neturiRusija paskelbė jau sunaikinusi keturias amerikietiškas kovos mašinas „Bradley“, nepaisant to, kad ši karinė technika Ukrainai dar net nebuvo pristatyta.Apie tariamą Rusijos armijos sėkmę ketvirtadienį kalbėjo Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.„Priešas neteko 11 tankų, 17 pėstininkų kovos mašinų, tarp jų 4 JAV gamintų „Bradley“, – teigė I. Konašenkovas.Kovos mašinos „Bradley“ yra naujojo JAV karinės pagalbos paketo Ukrainai dalis, apie kurį Baltieji rūmai paskelbė vos prieš savaitę.Teigiama, kad Ukrainos ginkuotosioms pajėgoms bus perduota mažiausiai 50 kovos mašinų „Bradley“.JAV Gynybos departamento atstovas Patas Ryderis antradienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė gaus kovos mašinas „Bradley“ per kelias ateinančias savaites.https://twitter.com/clashreport/status/1613614173979541536
Britų žvalgyba: Rusija karinės technikos gamybai pasitelkia kalinių darbą Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, esama didelės tikimybės, kad Rusija karinės technikos gamybai pasitelkia kalinių darbą.Kaip tvirtinama naujausioje ministerijos skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, kalėjimų populiacija Maskvai tapo unikaliu žmogiškųjų išteklių šaltiniu, šalyje stingant gyventojų, norinčių savanorišku pagrindu prisidėti prie daug technikos reikalaujančios vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje.Pasak ministerijos, Rusijoje kalinių darbo tradicija gyvuoja jau kurį laiką, tačiau 2017 m. į šalies teisinį reguliavimą grįžo priverstinio darbo bausmė. Rusijos Federalinė kalėjimų tarnyba (FSIN) prižiūri nacionalinę kalėjimų sistemą, kurioje šiuo metu skaičiuojama daugiau kaip 400 tūkst. nuteistųjų.Suvestinėje pažymima, kad šalyje kalinių darbas veikiausiai išliks paklausus, ypač tarp žemujų technologijų ginkluotės bendrovių, nes Maskva kai kurios technikos, pavyzdžiui, tankų gamintojams daro didžiulį spaudimą didinti gamybos apimtis. 2022 m. lapkritį po susitikimo su FSIN atstovais Rusijos didžiausia tankų gamybos bendrovė „Uralvagonzavod“ (UVZ) paskelbė įdarbinsianti 250 kalinių.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Ukrainos gynybos ministerija: mūšiai Soledare tęsiasiUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Aana Maliar penktadienį sakė, kad mūšiai Soledare tęsiasi.„Soledare buvo karšta naktis, kovos tęsėsi“, – sausio 13 d. rytą rašė ji „Telegram“ kanale.Pasak A. Maliar, Rusija į Donecko kryptį nukreipė „beveik visas pagrindines pajėgas“ ir palaiko didelį puolimo intensyvumą.„Mūsų kovotojai drąsiai bando išlaikyti gynybą. Tai sunkus karo etapas, bet mes laimėsime šį karą. Nėra jokių abejonių“, – pridūrė ji.
Karo studijų institutas: Rusijos pajėgos tikriausiai užėmė SoledarąAmerikos karo studijų institutas (ISW) savo kasdienėje ataskaitoje apie padėtį fronte skelbia, kad „Rusijos pajėgos kontroliuoja didžiąją dalį, jei ne visą Soledaro teritoriją, ir joms, matyt, pavyko išstumti Ukrainos kariuomenę iš vakarinio gyvenvietės pakraščio“.Instituto ekspertai mano, kad „tikėtinas Soledaro užgrobimas sausio 11 d. nėra operatyviniu požiūriu svarbus situacijos pokytis ir vargu, ar tai gresia neišvengiamu Bachmuto apsupimu“.ISW pranešime pažymima, kad ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad atremtos Rusijos atakos gyvenvietėje, esančioje maždaug už kilometro į šiaurės vakarus nuo Soledaro. Tačiau, skirtingai nei ankstesnėmis dienomis, Ukrainos kariškiai nesakė, kad jiems pavyko atremti puolimą pačiame Soledare.Tuo metu Rusijos šaltiniai rašė, kad Rusijos kariuomenė baigia Soledaro „valymo“ darbus, o karo tinklaraštininkų „Telegram“ kanalai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip miesto gatvėmis vaikšto „Vagner“ kovotojai.„Visi turimi įrodymai rodo, kad Ukrainos pajėgos nebepalaiko organizuotos gynybos Soledare“, – išvadą daro ISW ekspertai.Tačiau ISW ekspertai mano, kad dėl „Rusijos informacinių operacijų Soledaro svarba buvo perdėta“ ir vadina jo užėmimą „geriausiu atveju taktine Pyro pergale Rusijai“.„ISW ir toliau tiki, kad Soledaro užėmimas neleis Rusijos pajėgoms kontroliuoti svarbių Ukrainos antžeminių ryšių linijų su Bachmutu ir nesudarys joms geresnės padėties apsupti miestą“, – sakoma pranešime.Pasak ISW, Rusijos pajėgoms „tikriausiai pavyko užimti Soledarą skiriant didelius išteklius taktinei sėkmei, kuri ją išsekino“, ir tai „paspartins nusilpusių Rusijos pajėgų kulminaciją prie Bachmuto“.„Rusijos pajėgos gali bandyti išlaikyti aukštą atakų dažnį Bachmuto srityje, tačiau šios pastangos neduos reikšmingų operatyvinių rezultatų, nes rusų pajėgos išvargo“, – sakoma ISW santraukoje.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 114 130 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 114 130 karių (+740 per pastarąsias 24 val.), penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 13-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 098 (+4) tankų, 6 167 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 086 (+4) artilerijos sistemų, 437 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 218 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 286 (+1) lėktuvų, 276 sraigtasparnių, 4 833 (+7) automobilių ir degalų cisternų, 17 laivų, 1 865 dronų, 184 specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
ISW: Ukraina nebeišlaiko organizuotos gynybos SoledareJAV Karo studijų centro (ISW) ekspertai naujausioje savo ataskaitoje teigia, kad rusų pajėgos tikriausiai jau sausio 11 dieną didžia dalimi užėmė Soledarą. Tačiau operatyviniu požiūriu tai esą nėra reikšmingas įvykis kare. Tai, anot ekspertų, taip pat nereiškia, kad rusai jau netrukus apsups Bachmutą.Pasak ISW, trečiadienio ir ketvirtadienio geolokacinės nuotraukos leidžia spėti, kad rusų kariai kontroliuoja jei ne visą, tai bent didžiąją dalį Soledaro ir kad Ukrainos kariuomenė buvo išstumta iš vakarinio teritorijos pakraščio.Nė viena karo šalis to oficialiai nepatvirtina. Tačiau visa JAV ekspertų informacija rodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebevykdo organizuotos gynybos Soledare. Ukrainos prezidentas Voldymyras Zelenskis, pareikšdamas, kad kariuomenė išlaiko pozicijas Soledare, esą galėjo turėti omenyje gynybines linijas netoli gyvenvietės.
Zelenskis: Ukrainos kariai išlaiko pozicijas SoledareUkrainos kareiviai smarkių mūšių alinamame Soledaro miestelyje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, išlaiko pozicijas ir padaro rusų pajėgoms didelių nuostolių. Tai prezidentas pareiškė savo tradiciniame kreipimesi ketvirtadienio vakarą, informuoja agentūra „Reuters“.Nepriklausomai šių duomenų patikrinti nėra galimybės.Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskis po Generalinio štabo posėdžio Kyjive pareiškė, kad Ukrainos kariai Rytų Ukrainos Bachmuto ir Soledaro miestuose sulauks pastiprinimo ir atsargų. Kariams bus suteikta visa reikiama parama, sakė jis.Rusijos pajėgos jau kelias savaites mėgina šioje Ukrainos dalyje pralaužti Ukrainos gynybines linijas. Uždavinys yra į savo kontrolę perimti visą Donecko sritį, kurią Maskva jau neteisėtai aneksavo.
Ukrainos gynėjai sudavė apie 30 smūgių prieš priešo koncentracijos rajonusUkrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą sudavė apie 30 smūgių rusų karių dislokacijos vietoms. Jau žinoma, kad jie smogė rusų vadavietėms, amunicijos sandėliams ir kitiems 3 svarbiems objektams, praneša UNIAN.Tuo pat metu Ukrainos raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė 3 vadavietėms, 12 priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietų, priešo priešlėktuvinių raketų sistemai S-300, 3 amunicijos sandėliams ir 3 kitiems svarbiems okupantų objektams. Per dieną Ukraina numušė rusų karių lėktuvą Su-25 ir nepilotuojamą orlaivį "Orlan-10".
 Borisas Johnsonas planuoja kelionę į UkrainąBuvęs Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja kelionę į Ukrainą pas Volodymyrą Zelenskį. Pasak „The Guardian“, oficialios informacijos apie kelionę dar nėra, B. Johnsono atstovas spaudai atsisakė ją komentuoti.Tačiau buvęs ministras pirmininkas draugams sakė, kad artimiausiais mėnesiais ketina vykti į Kijevą ir viešai išreikšti paramą šaliai prieš Rusijos agresorius. Laikraštis teigė, kad Ukrainos šaltiniai patvirtino, jog B. Johnsonas „ketina“ vykti į Kijevą, tačiau konkrečios informacijos apie datas dar nėra.
Pentagonas: negalime patvirtinti jokios informacijos apie tai, kad Soledarą užėmė Rusijos kariaiJAV gynybos departamento atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis pareiškė, kad Pentagonas nepatvirtino informacijos apie tariamą Rusijos įvykdytą Soledaro miesto Donecko srityje užgrobimą.„Kalbant apie Soledarą, ir toliau stebime intensyvias ir sunkias kovas aplink Soledarą ir Bachmutą, kuris, žinoma, yra gana arti. Negalime patvirtinti jokios informacijos apie tai, kad Soledarą užėmė Rusijos kariai“, – pabrėžė jis per brifingą.Anot D. Ryderio, Pentagonas matė žiniasklaidos informaciją apie tariamą „Wagner PMC“ samdinių užgrobtą miestą.„Tačiau žinome, kad ukrainiečiai toliau vykdo operacijas aplink Soledarą ir toliau duoda atkirtį. Tuo tarpu mes toliau dirbame su Ukraina ir tarptautine bendruomene, kad suteiktume Ukrainai reikalingą saugumo pagalbą“, – apibendrino Pentagono atstovas.
Borisas Johnsonas planuoja keliauti į Ukrainą Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas artimiausiais mėnesiais planuoja aplankyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį Ukrainoje, rašo „The Guardian“.Skelbiama, kad B. Johnsonas draugams papasakojo apie savo planus, o šaltiniai iš Ukrainos taip pat sakė, kad yra „ketinimas“ dėl kelionės. Jie pridūrė, kad V. Zelenskis ir B. Johnsonas laiko vienas kitą draugais.Panašu, kad šie planai sukrėtė torių parlamentarus, kurie mano, kad tokia kelionė gali pakenkti ministro pirmininko Rishi Sunako autoritetui.
Pentagonas: Rusijos kariuomenės vadovybės pertvarkymas rodo sistemines problemas Pentagono atstovas spaudai Patrickas Ryderis atsakė į žurnalistų klausimus apie karą Ukrainoje. Jis nelietė tik amerikiečių ginklų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms temos, vadindamas ją Valstybės departamento prerogatyva. Kalbėdamas apie Valerijaus Gerasimovo paskyrimą Rusijos kariuomenės vadu Ukrainoje, P. Ryderis teigė, jog „tai tikriausiai atspindi sistemines problemas, su kuriomis Rusijos kariuomenė susidūrė pačioje invazijos pradžioje. Kalbėjome apie kai kuriuos iš jų – problemas su logistika, su vadovavimu, su parama, su morale [...] Ir jų apibrėžtų strateginių tikslų nesėkmė operacijoje.“ Jis teigė, kad kitos šių pokyčių priežastys yra Rusijos planas šiais metais pradėti rimtus naujus puolimus ir vidinė Kremliaus valdžios kova. Pentagono atstovas taip pat teigė, kad JAV toliau stebi intensyvias kovas Soledare ir netoliese esančiame Bachmute ir negali patvirtinti pranešimų, kad Soledarą užėmė Rusijos pajėgos. P. Ryderis tvirtino, jog Pentagonas atidžiai stebi ir Baltarusiją: „Žinome, kad Rusijos pajėgos vykdė pratybas su Baltarusijos kariuomene, tačiau šiuo metu nematome jokių puolimo ženklų.“
Baltarusijos aerodromo palydovinės nuotraukos rodo sukauptą karinę technikąBaltarusijos Gomelio regiono aerodrome „Zyabrovka“ yra oro gynybos sistemos „S-300/400“, ZRPK „Pantsir“ ir kita įranga, matoma bendrovės „Rochan Consulting“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose, rašo BBC. Pasak karinio analitiko ir „Rochan Consulting“ vadovo Conrado Muzykos, nuotraukose taip pat matyti daugybė šviežių padangų takelių ir statybų pėdsakų – tikėtina, kad aerodromas plečiasi.Nuotraukoje galima pamatyti devynių priešlėktuvinių raketų sistemų „S-300/400“ ir ZRPK „Pantsir“ padalinį.Į šiaurę nuo aerodromo taip pat matomi konteineriai su šaudmenimis priešlėktuvinėms sistemoms.Ukrainos kariuomenė liepą sakė, kad Zyabrovkos aerodromą Rusijos kariuomenė naudoja atakuodama Ukrainos miestus.
Zelenskis tikisi, kad lenkų pasiūlymas dėl tankų taps pavyzdžiuUkrainos prezidentas tikisi, kad daugiau sąjungininkų sutiks siųsti tankus į jo šalį.Lenkija pareiškė ketinanti nusiųsti į Ukrainą savo Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, jei Berlynas sutiks neblokuoti tokio žingsnio. Lietuva taip pat pareiškė tieksianti priešlėktuvinius ginklus ir amuniciją.„Lenkija ir Lietuva gali strategiškai pradėti žingsnius dėl tankų suteikimo Ukrainai, – Lenkijos valstybiniam transliuotojui „TVP Info“ sakė Volodymyras Zelenskis. – Visada kas nors turi rodyti pavyzdį... šis žingsnis gali mums padėti, kad kitos šalys seks Lenkijos ir Lietuvos pėdomis“.Tai bus pirmieji Vakarų tankai, kurie bus išsiųsti į Ukrainą, ir tai bus esminis paramos žingsnis.
Budapešto meras: patariu atvažiuoti į Bučą ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akisBudapešto meras Gergely Karácsony, trečiadienį atvykęs į Ukrainą su dar trijų Europos šalių sostinių vadovais, paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame išdėstė argumentus, kodėl svarbu, kad Ukraina nugalėtų šiame kare, praneša Vengrijos portalas „Telex“.Budapešto vadovas lankėsi karo ligoninėje ir vaikų ligoninėje Kyjive, taip pat apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas Bučoje.„Jeigu kai kas prarado moralinį kompasą ir negali pamatyti skirtumo tarp aukos ir agresoriaus, jeigu kai kas pamiršo, ką patyrė vengrai XX amžiuje – patariu atvažiuoti čia, į Bučą ir Kyjivą, ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akis. Tada bus aišku, kad šiame kare ne šiaip dvi šalys kovoja tarpusavyje, bet blogio jėgos mėgina okupuoti kitą šalį“, - pabrėžė jis.Pasak mero, parama ukrainiečiams – ne tik Vengrijos moralinė pareiga, tai atitinka ir jos pačios interesus, kad ateityje nereikėtų svarstyti, kuri šalis taps nauja agresijos auka.„Šis karas turi baigtis tik Ukrainos pergale“, - pabrėžė G. Karácsony`is.
Bratislava: JAV atitraukia iš Slovakijos gynybos sistemą „Patriot“JAV netrukus atsiims savo priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, dislokuojamą Slovakijoje nuo karo Ukrainoje pradžios, pranešė Bratislavos gynybos ministerija.Saugumo sumetimais nėra žinoma, kada tiksliai tai įvyks, bet tai „tik kelių savaičių klausimas“, ketvirtadienį dpa sakė ministerijos atstovė Martina Koval Kakascikova.Su Ukraina tiesiogiai besiribojanti Slovakija balandžio pradžioje padovanojo Rusijos puolamai kaimyninei šaliai vienintelę turėtą sovietinio tipo priešlėktuvinių raketų sistemą S-300. Siekiant kad NATO šalis neliktų be veiksmingos oro erdvės apsaugos, sąjungininkės JAV, Nyderlandai ir Vokietija dislokavo Slovakijoje iš viso keturias sistemas „Patriot“. Nyderlandai savo sistemą jau atsiėmė. Kai savąją atsiims ir JAV, Slovakijos Sliačo karinėje oro bazėje liks tik viena Vokietijos suteikta sistema „Patriot“.Gruodį viešėdama Bratislavoje gynybos ministrė Christine Lambrecht patvirtino, kad Vokietijos sistemos „Patriot“ liks Slovakijoje bent iki 2023 m. pabaigos.Remiantis oficialiais pranešimais, JAV išveža „Patriot“ seniai planuotiems „priežiūros darbams“.Slovakija „intensyvias derasi su Aljanso partnerėmis, kad gautų tinkamą JAV sistemos „Patriot“ pakaitalą“, dpa sakė M. K. Kakascikova. Ji atsisakė komentuoti žiniasklaidos spėliojimus, kad po remonto JAV sistema „Patriot“ bus pristatyta tiesiai į Ukrainą.
Rusija: su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje vėl nugriaudėjo sprogimaiKetvirtadienį Rusijos Belgorodo srities Novyj Oskolo miesto gyventojai girdėjo du galingus sprogimus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalu.Jo duomenimis, po sprogimų, nuo kurių drebėjo langų stiklai, padangę nušvietė pašvaistė. Ta kryptimi nuskubėjo specialiųjų tarnybų automobiliai.Bet „Telegram“ kanale teigiama, kad Novyj Oskolo rajone atskridusių sviedinių ar raketų neužfiksuota.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad buvo apšaudytas vienas regiono kaimas.Sausio 8 d. Belgorodo srities Šebekino miesto gyventojai taip pat girdėjo kelis sprogimus.
Zelenskis susitiko su Latvijos parlamento pirmininkuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive susitiko su naujuoju Latvijos Saeimos pirmininku Edvardu Smiltenu ir aptarė su juo politinę, humanitarinę ir gynybinę paramą Ukrainai, praneša „Ukrinform“.„Latvijos politinė, humanitarinė ir gynybinė parama Ukrainai yra svarbi mūsų valstybei“, - parašė „Telegram“ kanale V. Zelenskis.Prezidentas taip pat padėkojo Latvijai už Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto rėmimą ir nuoširdų ukrainiečių, priverstų palikti tėvynę dėl Rusijos agresijos, priėmimą.Su E. Smiltenu taip pat susitiko Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Rusija gali padidinti šauktinių amžiaus ribąVienas aukšto rango Rusijos politikas patvirtino, kad Maskva gali nustatyti didesnę piliečių, kuriuos galima pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, amžiaus ribą, praneša „Skynews“.Šiuo metu privalomosios karo tarnybos amžius yra 18-27 metai. Prezidentas Vladimiras Putinas pritarė siūlymams padidinti amžiaus intervalą, kad jis apimtų 21–30 metų žmones.Tačiau vyresnysis politikas Andrejus Kartapolovas sakė, kad pasiūlymai iki šių metų pavasario padidins viršutinę ribą iki 30, o apatinės ribos padidinimas nuo 18 iki 21 vyks per „pereinamąjį laikotarpį“ nuo vienerių iki trejų metų.Kritikai tai vertina kaip bandymą artimiausiu metu padidinti rusų, galinčių būti pašauktų į karinę tarnybą, skaičių dėl didelių karo Ukrainoje nuostolių.A. Kartapolovas atmetė šią mintį ir teigė, kad šauktinių skaičiaus didinti neplanuojama, kai šauktinis amžius padidės iki 21 metų.„Kasmet mūsų turimų šauktinių skaičius mažėja. Ir tas skaičius nebus didinamas“, – jį citavo naujienų agentūra TASS.
Ukrainoje – perspėjimas apie raketų atakas iš Baltarusijos Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai perspėjo dėl galimų raketų atakų iš Baltarusijos, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Ukraina turi būti pasirengusi prie savo sienos su Baltarusija.Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Jurijus Ihnatas sakė, kad pastarojo meto raketų atakos prieš Ukrainą daugiausia buvo vykdomos iš Rusijos arba iš okupuotų teritorijų. Tačiau jis pridūrė, kad „Baltarusijos teritorija buvo nuolat naudojama Rusijos karių, kad joje atliktų tam tikrus manevrus, dislokuotų Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų grupę, specialios paskirties orlaivius, teikiančius radiolokacinę pagalbą ir kt. Todėl grėsmė visada išlieka“.Jis teigė, kad būtent iš Baltarusijos teritorijos dauguma balistinių raketų buvo paleistos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.Ukraina baiminasi, kad Rusija gali suburti pajėgas artimos Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje prieš smogdama į šiaurės vakarus ar net bandydama hudėti Kijevo link.Rusija ir Baltarusija sustiprino savo bendrą karinę grupuotę Baltarusijoje ir planuoja ten nuo kito pirmadienio surengti bendras aviacijos pratybas.
Žiniasklaida: Suomijoje išaugo darbo ieškančių ukrainiečių skaičiusSuomijos valstybinė užimtumo tarnyba informavo, kad šiuo metu beveik 7 tūkst. ukrainiečių yra užregistruoti kaip ieškantys darbo. Jų skaičius padidėjo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, praneša portalas „Yle“.Pasak tarnybos atstovų, šis skaičius gali būti nevisiškai tikslus.Didžiausia kliūtis ukrainiečių įsidarbinimui tebėra kalbos barjeras, dalis jų nekalba nei suomių, nei švedų, nei anglų kalbomis.Užimtumo tarnybos ekspertė Susanna Piepponen pažymėjo, jog Ukrainos piliečiai įdarbinami, bet sunku tiksliai pasakyti, kiek iš jų rado darbą.Anot ekspertės, ukrainiečiai, be kita ko, dirba visuomeninio maitinimo, valymo, metalurgijos, statybos, medienos apdirbimo ir maisto pramonės įmonėse.
Lavrovas kitą savaitę vyks į BaltarusijąRusijos užsienio reikalų ministras po kelių savaičių antrą kartą vyks į Baltarusiją. Pranešama, kad ateinantį ketvirtadienį Sergejus Lavrovas vyks į Minską susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nariais. Paskutinį kartą jis Minske lankėsi gruodžio 19 d., kai į Baltarusiją taip pat atvyko Vladimiras Putinas.Vakarų ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją siųsti karius į konfliktą Ukrainoje, nors vis dar manoma, kad tai mažai tikėtina.
Vienas žmogus žuvo per raketų ataką ZaporožėjeRusijos raketai pataikius į gyvenamąjį namą žuvo 70 metų moteris. Iš po pastato griuvėsių taip pat buvo ištrauktas vyras, dar vienas žmogus buvo sužeistas, pranešė Zaporožės srities gubernatorius Oleksandras Staruchas. Per raketų atakąbuvo apgadinti gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, garažai ir vietinės komunalinių paslaugų bendrovės įranga.
Niinistö: jeigu bus sudarytas Europos projektas dėl tankų Ukrainai, prireiks ir Suomijos indėlioSuomijos prezidentas Saulis Niinistö, ketvirtadienį komentuodamas tankų tiekimo Ukrainai klausimą, pareiškė, jog jeigu bus sudarytas Europos projektas, prireiks ir Suomijos indėlio, praneša portalas „Yle“.Pasak valstybės vadovo, tankų „Leopard“ Ukrainai gali būti perduota tam tikromis sąlygomis.Kartu prezidentas pažymėjo, jog negali būti kalbos apie didelį (perduodamų) tankų skaičių, kadangi Suomija yra Rusijos kaimynė ir kol kas dar netapo NATO nare.Anksčiau galimybes tiekti Ukrainai tankus komentavo Suomijos gynybos ministras Mikkas Savola. Pasak jo, Suomija laukia didesnių šalių, tarp jų – Vokietijos, sprendimų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad Suomijai svarbiausia užtikrinti savo gynybinį pajėgumą.Pasak kai kurių šaltinių, Suomija turi 239 tankus „Leopard 2“.
Vokietijos pareigūnas sako, kad jo šalis netrukdys siųsti tankų į UkrainąVakar Lenkija pareiškė ketinanti siųsti tankus „Leopard“ Ukrainai, taip parodydama, kad dar labiau didina paramą karo draskomai šaliai. Tačiau labai svarbu, kad Lenkija turi gauti Berlyno sutikimą siųsti Vokietijoje pagamintus kovinius tankus. Vokietijos vicekancleris dabar pareiškė, kad jo šalis neblokuos ginklų perdavimo. „Vokietija neturėtų trukdyti kitoms šalims priimti sprendimus dėl paramos Ukrainai, nepriklausomai nuo to, kokius sprendimus priima Vokietija“, – sakė Robertas Habeckas. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kol kas jokių komentarų nepateikė. 
500 civilių gyventojų lieka kovojančiame SoledareRytiniame Soledaro mieste tebegyvena apie 523 žmonės, šiandien pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas.Ukraina pareiškė, kad „įnirtingos kovos“ tęsiasi.
Ukraina: įnirtingiausi mūšiai tęsiasi SoledareĮnirtingiausi mūšiai tęsiasi Donecko srities Soledaro, Praskovejevkos, Bachmuto ir Kleščejevkos rajonuose, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.„Per dieną Rusijos okupantai surengė penkis raketų smūgius (visi jie buvo nukreipti prieš taikius miestus: Kostantynivką, Kramatorską ir Zaporožę), taip pat 12 oro smūgių. Buvo iššautos keturios raketos“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad priešo oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainoje. „Priešas ir toliau daugiausia pastangų skiria bandymams užimti Donecko sritį, esančią administracinės sienos linijoje, ir toliau žengia Bachmuto kryptimi. Įnirtingiausi mūšiai tęsiasi Soledaro, Paraskovjevkos, Bachmuto ir Kleščejevkos gyvenviečių rajonuose“, – sakoma pranešime.
Užsieniečiai galės tarnauti Ukrainoje pagal sutartįUkrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymo projektą dėl užsieniečių karinės tarnybos pagal sutartį. Už jį balsavo 321 deputatas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis parlamentaru Jaroslavu Železniaku.Šis įstatymas leis užtikrinti teisinį apibrėžtumą, lygias galimybes ir teises užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, atliekantiems karinę tarnybą visose Ukrainos karinėse formuotėse, sudarytose pagal šalies įstatymus.„Prasidėjus Rusijos agresijai, daug užsienio piliečių pareiškė norą ginti Ukrainą. Jau buvo priimti keli įstatymai, bet liko netikslumų“, - parašė „Telegram“ kanale Ukrainos parlamento narys Oleksijus Hončarenka.Anksčiau keičiant įstatymus juose buvo išvardyti tik Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavaldūs daliniai, o prie Nacionalinės gvardijos sudaryti daliniai nebuvo įtraukti į sąrašą. Kaip tik toks dalinys yra „Azovo“ pulkas, kuriame tarnauja daug užsienio piliečių.„Todėl kariškiai užsienio piliečiai, tarnaujantys, pavyzdžiui, „Azovo“ pulke, neturi galimybės legaliai būti Ukrainos teritorijoje ir ateityje negalės gauti Ukrainos pilietybės“, - sakoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.„rbc.ua“ primena, jog praėjusių metų gruodžio 4 d. buvo pranešta, kad mūšiuose prie Bachmuto žuvo penki savanoriai iš Sakartvelo. Iki tol buvo žinoma apie 23 kartvelus, kurie žuvo, gindami Ukrainą.Spalio mėnesį prie Charkivo žuvo 23 metų savanoris iš Airijos.
Zelenskis: Ukrainos pajėgos gaus viską, ko reikia, kad apgintų Bachmutą ir Soledarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad kariniai daliniai, kovojantys su Rusijos pajėgomis dėl rytinių Bachmuto ir Soledaro miestų, bus aprūpinti visa reikalinga ginkluote.„Noriu pabrėžti, kad šiuos miestus ginantys daliniai bus aprūpinti amunicija ir viskuo, ko reikia, laiku ir be pertrūkių“, – sakoma Ukrainos vadovo pareiškime, kurį jis paskelbė po susitikimo su aukštais kariniais pareigūnais.
Albanija pirmą kartą atidarys ambasadą UkrainojeAlbanija pirmą kartą per 30 diplomatinių santykių metų atidarys savo ambasadą Ukrainoje. Kol kas nežinoma, kada diplomatinė atstovybė atvers savo duris, bet ji įsikurs Kyjive.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Albanijos užsienio reikalų ministre Olta Jacka.„Ir Albanija, ir Ukraina priklauso laisvų demokratinių valstybių šeimai, abiejų šalių ateitis – euroatlantinėje šeimoje. Diplomatinių santykių užmezgimo 30-ųjų metinių proga džiaugiuosi galėdama paskelbti, jog Albanija pakels diplomatinio atstovavimo lygį Kyjive ir atidarys ambasadą Ukrainoje“, – parašė tviteryje žinybos vadovė.Ministrė pareiškė, kad abi šalys nuėjo kelią nuo tironijos iki demokratijos, ir pažymėjo didvyrišką ukrainiečių kovą už savo laisvę.„Dabartinėmis aplinkybėmis mes remiame Ukrainą kaip tikri draugai, būdami teisingoje istorijos pusėje“, – pabrėžė Albanijos diplomatijos vadovė.„rbc.ua“ primena, kad 2020 metų rugsėjį Ukraina pirmą kartą atidarė savo ambasadą Albanijos sostinėje Tiranoje.
Ukraina didina gynybinius pajėgumus pasienyje su Baltarusija Baltarusija šiuo metu nekelia Ukrainai tiesioginio pavojaus, bet šalies ginkluotosios pajėgos laipsniškai didina savo gynybinius pajėgumus pasienyje.Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiuo metu Baltarusija nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai. Mes nuolat palaikome ryšį su partneriais užsienyje – Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje, kitose šalyse. Be to, nuolat dirba mūsų žvalgyba. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, dislokuoti palei mūsų valstybės sieną, nei kiekybiniu, nei kokybiniu požiūriu nepasikeitė. Mes jaučiamės ramiai. Ramiai – tai reiškia, kad mes profesionaliai atliekame mums patikėtas užduotis, taip pat laipsniškai didiname savo gynybinius pajėgumus ir geriname kariškių parengtį“, – parašė generolas.Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos  viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pranešė, kad bendrų karinių pratybų dingstimi Rusija artimiausiu metu Baltarusijos teritorijoje dislokuos kariuomenės grupuotę, kuri gali būti panaudota agresyviems veiksmams prieš Ukrainą. Be to, Rusija didina savo aviacijos grupuotę Baltarusijoje.
Rusijoje nuteistas karys, atsisakęs kariauti Ukrainoje Rusijos Ufos mieste (Baškirijos Respublika) nuteistas karys, atsisakęs kariauti Ukrainoje, praneša „The Guardian“.Laikraštis remiasi leidiniu „The Moscow Times“, kuris savo ruožtu cituoja teismo spaudos tarnybą. Kaip tvirtinama, 24-erių Marselis Kandarovas 2022 m. gegužę pažeidė savo pareigas, nes „nepanoro dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“. Jis buvo sulaikytas rugsėjį.Skelbiama, kad dėl „karinės tarnybos vengimo“ teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jaunuolis ją turės atlikti kalėjime.
Avdijivkoje tragiškai mirė šešiametėAvdijivkoje tragiškai mirė šešiametė, vardu Ela. Kadangi jos artimieji, močiutė ir senelis, atsisakė evakuotis, nuo sprogimų, griaudinčių artilerijos ugnies siaubiamoje zonoje, visiems teko slėptis rūsyje. Deja, vaiko širdis neatlaikė karo siaubo.Apie mergaitės mirtį laidos „Espresso“ eteryje pranešė Avdijivkos civilinės-karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas. Vėliau išsamesne informacija ir vaizdo įrašu, kuriame nufilmuota Ela, per „Facebook“ pasidalijo savanoris Vladas Machovskis.„Avdijivkoje tebėra maždaug 2,5 tūkst. gyventojų, įskaitant vaikus. Naktį mirė 6 metų mergaitė. Preliminari mirties priežastis – širdies smūgis. Mergaitė su senele gyveno Avdijivkoje. Jos motina šiuo metu uždarbiauja užsienyje, o tėvas – miręs. Vakare mergaitei pradėjo tirpti rankos ir kojos, tačiau ji niekam nieko nesakė. Deja, nėra jokio įstatymais numatyto mechanizmo, leidžiančio priverstinai išvežti vaikus iš miesto. Mes nuolatos kreipiamės į deputatus ir reikalaujame, kad toks įstatymas būtų priimtas. Juk dėl tėvų aplaidumo vaikai patenka į pavojų“, – aiškino V. Barabašas.Savanoris nurodė pažinojęs tą mergaitę. Jis teigė matęs ją sėdinčią rūsyje kartu su seneliu ir močiute. Vaikas tada prisipažino, kad jam baisu. Deja, Elos giminaičiai nesutiko evakuotis, nors jiems buvo siūloma išvykti ir išgelbėti vaiką.„Po kurio laiko vėl ten apsilankiau, įtikinėjau, kad reikia evakuotis, tačiau jie nepanoro. Per šeštąjį mergaitės gimtadienį atvežiau tortą ir dovaną, tačiau globėjai diskretiškai atsisakė leisti man susitikti su mergaite. Vėliau jie persikėlė į Senąją Avdijivką. Aš nuvykau ir ten, bet susitikti su vaiku nebuvo leista... Jaučiu siaubingą skausmą. Vos porą kartų matytas vaikas sudrebino sielą. Mergaitė žiūrėjo didelėmis, patikliomis akimis... Kaipgi išgelbėti tuos vaikus?“ – parašė V. Machovskis.https://twitter.com/lenaUA/status/1613304305301299202
Pareigūnas: Lenkija darys spaudimą kitoms šalims dėl tankų perdavimo Ukrainai Lenkija darys spaudimą kitoms Europos šalims dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, kadangi Ukrainos pralaimėjimas reikštų ir Lenkijos pralaimėjimą.Tai televizijos kanalui „TVP Info“ pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mülleris, komentuodamas Lenkijos sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą.Pasak jo, Lenkija paskelbė šį sprendimą, kad „paskatintų kitas šalis padaryti tą patį“.„Jeigu neapginsime nepriklausomos Ukrainos, tai tapsime kitu taikiniu. Ir apie tai reikia atvirai kalbėti: jeigu pralaimės Ukraina, tai pralaimės ir Lenkija. Ji bus kitas Rusijos karo veiksmų taikinys, arba Lietuva, Estija ar Latvija, juk mes esame artimiausioje potencialioje fronto linijoje“, – pabrėžė pareigūnas.Anot P. Müllerio, Lenkija siekia, kad Ukraina galėtų apsiginti, o tam reikalinga ginkluotė.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį Lvive Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, jog jo šalis priėmė sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą.
Ukrainos kariuomenė per pastarąją savaitę smūgiavo į daugiau kaip 300 Rusijos taikinių Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją savaitę sudavė smūgius daugiau kaip 300 Rusijos taikinių.Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.„Nuo sausio 5-osios artilerijos daliniai apgadino daugiau kaip 300 priešo objektų. Per šį laikotarpį 54 priešo taikiniams buvo suduota pasitelkiant raketinių pajėgų valdomą didelio tikslumo ginkluotę, o 21 taikinį ore sunaikino karinės oro gynybos pajėgos“, – spaudos konferencijoje pareiškė O. Hromovas.Jis pridūrė, kad padėtis fronto linijoje išlieka sudėtinga. 
Maskva: per Rusijos ir Ukrainos derybas Turkijoje nepasiektas joks susitarimas apsikeisti belaisviaisPer derybas Turkijoje Rusija ir Ukraina nepasiekė naujo susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Maskvos pasiuntinė. Ji tvirtino, kad jos ankstesni pasisakymai apie apsikeitimą buvo neteisingai interpretuoti.Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova trečiadienį Ankaroje surengė retas derybas su kolega iš Ukrainos Dmytro Lubinecu. Turkijos valstybinė žiniasklaida vėliau ją citavo žurnalistams sakiusią, kad jiedu susitarė, jog abi šalys apsikeis „daugiau nei 40 belaisvių“. Tačiau vėliau T.  Moskalkova naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo kalbama apie jau apsikeistus belaisvius. „Kažkas kažką neteisingai suprato“, – tarptautinės konferencijos Turkijos sostinėje kuluaruose sakė T. Moskalkova. „Kalbėjome apie savo ankstesnio darbo rezultatus. Šie mainai jau įvyko.“T. Moskalkova pridūrė, kad ji ir D. Lubinecas apsikeitė sužeistų karių sąrašais rengiantis galimam apsikeitimui ateityje. „Tokie mainai vyksta nuolat. Dėl jų susitaria kariškiai, o mes dirbame kartu su jais“, – sakė ji.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sakė pritariantis tam, kad karo zonoje būtų atidarytas „humanitarinis koridorius“. T. Moskalkova tai pavadino „labai svarbiu pasiūlymu“, tačiau tam turi pritarti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Lenkijos pareigūnas: tik šiuolaikinė ginkluotė gali padėti pasiekti persilaužimą kare UkrainojeTik šiuolaikinė ginkluotė gali padėti pasiekti persilaužimą kare Ukrainoje, o persilaužimas reiškia taiką.Kaip praneša PAP, tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Lenkijos Seime pareiškė Lenkijos prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas, komentuodamas šalies sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ kuopą pagal tarptautinės koalicijos programą.„Tai nėra spaudimas, nes tikime, jog visos Europos valstybės laikosi vieningos pozicijos, kad Ukrainą reikia ginti ir kad tik šiuolaikinė ginkluotė gali padėti pasiekti kuo greitesnį persilaužimą šiame kare, o persilaužimas jame reiškia taiką“, – sakė pareigūnas.Žurnalistų paklaustas, kaip turėtų atrodyti ši koalicija, J. Kumochas paaiškino, jog yra grupė Europos šalių, priklausančių NATO, kurios turi tokio tipo tankų. „Tikimės, kad kai kurios iš šių šalių yra pasirengusios dalyvauti koalicijoje ir perduoti tam tikrą tankų skaičių, nesumažindamos savo gynybinio pajėgumo, –teigė jis. – O veikdami drauge galėsime padovanoti Ukrainai nemažai tokių mašinų, bet kartu.“J. Kumochas pabrėžė, kad visais Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos veikamais siekiama stiprinti NATO rytinį sparną. „Stiprinti nepamirštant, kad už mūsų rytinės sienos vyksta karas dėl mūsų saugumo. Stipriname ne tik save, bet ir kitus, mūsų partneres Baltijos šalis, o pirmiausia remiame Ukrainą. Mes norime, kad Ukraina mus gintų, o ne mes patys gintumės prie Bugo (upė Ukrainos ir Lenkijos pasienyje – Eltos past.)“, – sakė jis.
Informacija apie Ukrainoje galimai žuvusį JK pilietį dar nepatvirtintaDauningo gatvė sureagavo į Rusijos privačios karinės grupės „Vagner“ paskelbtą informaciją, kad Ukrainoje esą žuvo vienas iš dviejų neseniai dingusių Jungtinės Karalystės (JK) piliečių, praneša „Sky News“.Nors premjero Rishio Sunako atstovas žiniasklaidai patikino, kad tai kelia didelį nerimą, jis paragino neskubėti prie išvadų, nes šios informacijos šaltinis yra „Vagner“. „Raginčiau vertinti atsargiai, kol šie pareiškimai bus patikrinti“, – pabrėžė atstovas.„Vagner“ apie tariamai žuvusį JK pilietį pranešė anksčiau ketvirtadienį. Grupė tvirtino, kad jos samdiniai rado žuvusio asmens palaikus, ant kurių esą buvo aptikti abiejų dingusių britų dokumentai. Nepaisant to, „Vagner“ neatskleidė nei žuvusiojo tapatybės, nei vietovės, kurioje pastebėjo jo lavoną.Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainoje dingo du savanoriai pagalbos darbuotojai – 48-erių Andrew'as Bagshaw ir 28-erių Christopheris Parry. Londonas tvirtino, kad teikia paramą jų artimiesiems.
Danilovas: gausime ne tik tankų, bet ir daug kitų įdomių dalykųUkrainai ginklų pakaks ne tik apsiginti, bet ir imtis puolimo, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas.„Ginklų mums pakaks ne tik išlaikyti gynybą, bet ir pereiti į puolimą“,  – sakė jis.A. Danilovo teigimu, po eilinio vadinamosios Ramštaino kontaktinės grupės Ukrainos gynybos klausimais posėdžio jie gaus ne tik tankų, bet ir daug kitų „įdomių dalykų“: „Dėkojame savo partneriams, nes tik jų dėka mes šiandien kontroliuojame situaciją. Bus ne tik tankų, manau, kad bus daugiau labai įdomių dalykų, apie kuriuos sužinosime po sekančio susitikimo.Kaip teigia A. Danilovas, Lenkijos prezidento pranešimas apie Ukrainai atiteksiančius „Leopard“ tankus – labai svarbus žingsnis tankų perdavimo kitoms šalims kontekstui.„Iki tol sunkiųjų tankų mums niekas net negalvojo duoti. Ir mums svarbiausia buvo – ir mūsų prezidentui, kuris šiuo klausimu užsiima 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę – kad pagaliau ledai pajudėtų... Ir tai, kas vakar nutiko Lvive, Lenkijos prezidento pareiškimas, tai labai svarbus žingsnis tam, kad šis klausimas pagaliau pajudėtų iš mirties taško. Jūs gi žinote, kad mes tų tankų prašėme jau nuo vasaros pradžios. Dabar atėjo tas laikas, kai pagaliau pradėsime juos gauti. Dar kartą pasikartosiu: kalba šiuo atveju ne apie kiekį, svariausia – pradžia. Net nesvarbu, kiek jų ten bus – svarbiausia, kad juos pradėtų tiekti, o tada partneriai, esu tuo net daugiau nei tikras, vis aktyviau pradės įsitraukti į šį procesą. Ir tų tankų galiausiai bus tiek, kiek reikia mūsų šaliai nugalėti priešą...“ – patikino A. Danilovas.
Ukraina: padėtis Soledare sudėtinga Ukraina teigia, kad padėtis nuožmių mūšių apimtame Soledare yra sudėtinga, tačiau šalies ginkluotosios pajėgos ir toliau kaunasi dėl šio miesto kontrolės.„Šiandien Soledare tęsiasi pačios nuožmiausios ir intensyviausios kovos“, – tvirtino gynybos viceministrė Hanna Malyar. Nors, pasak jos, situacija mieste šiuo metu „sudėtinga“, „Ukrainos kariai atkakliai kaunasi“.Taip Ukrainos pusė dar kartą paneigė ankstesnius Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ pranešimus, kad jos samdiniai esą jau užėmė Soledarą. Patvirtinti šių duomenų dar nesiryžo nei Rusijos gynybos ministerija, nei Kremlius.
Ukraina „nutupdė“ Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“Ukrainos kariuomenė skelbia ketvirtadienį numušusi Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“.„Sausio 12 d. rytą Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketinių pajėgų daliniai rytų kryptimi sunaikino Rusijos atakos lėktuvą „Su-25“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.Ukrainos gynėjų sėkmė tuo nesibaigia. Karinės oro pajėgos priminė, kad ryte šalies pietuose buvo sunaikintas „Orlan-10“ tipo žvalgybinis bepilotis orlaivis.
Praėjusią parą per Chersono apšaudymą žuvo 1 žmogus ir 5 buvo sužeisti Rusijos daliniai per praėjusias 24 valandas 90 kartų apšaudė Chersono sritį. Žuvo vienas žmogus ir penki buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi žinių agentūra „Ukrinform“.Jo duomenimis, okupantai naudojo pabūklus, raketų paleidimo sistemas, minosvaidžius ir tankų amuniciją. Chersono mieste 27 kartus atakuoti gyvenamieji rajonai. Smogta gimdymo namams bei gyvenamiesiems pastatams.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 113 990 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 113 990 karių (+430 per pastarąsias 24 val.), ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 12-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 094 tankų, 6 159 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 082 (+4) artilerijos sistemų, 437 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 218 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 285 lėktuvų, 276 (+1) sraigtasparnių, 4 826 automobilių ir degalų cisternų, 17 laivų, 1 865 (+3) dronų, 184 specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Ukraina: prie Soledaro likviduota daugiau kaip 100 Rusijos kariųUkrainos pajėgos aptiko keliose vietose susitelkusius rusų karius ir atakavo jų pozicijas.Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai nukovė daugiau nei 100 rusų karių, apsistojusių prie Soledaro Donecko srityje.Prieš Rusijos pajėgas buvo surengta artilerinė ataka ir panaudota raketų sistema „Točka-U“. Šią informaciją per „Facebook“ perdavė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadavietė.„Daugiau nei šimtas Soledaro rajone apsistojusių Rusijos karių jau pasiųsti į pragarą. Už tai reikia dėkoti koordinuotai savo darbą atlikusiems Specialiųjų operacijų pajėgų kariams, artileristams ir raketinės įrangos personalui. Keliose vietose įsitvirtinusius priešus aptiko Specialiųjų operacijų pajėgų operatoriai. Į priešą buvo nukreipta artilerija, o atakuojant vieną iš pozicijų panaudotas taktinių raketų kompleksas „Točka-U“, – nurodoma pranešime.Remiantis perduota informacija, keliais smūgiais buvo likviduota daugiau nei 100 rusų karių, taip pat po dvi kulkosvaidininkų ir minosvaidininkų komandas.Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paviešino ir vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas vienas iš artilerijos nutaikymo į nustatytas koordinates etapų.https://t.me/glavredinfo/58056
ISW: Prigožinui pasiųstas nemalonus ženklasValerijaus Gerasimovo paskyrimas naujuoju okupacinių pajėgų vadu iš dalies gali būti politinis sprendimas.Karo studijų instituto (ISW) ekspertai paaiškino, kad vadą pakeitęs Rusijos prezidentas V. Putinas galbūt nori susilpninti jėgos struktūrų pareigūnų valdžią, juk jų favoritu buvo S. Surovikinas.Anot analitikų, Rusijos gynybos ministerijos ir jėgos struktūrų pareigūnų, atstovaujamų privačios karinės bendrovės „Vagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino, nuomonės dėl karo Ukrainoje vedimo metodų kardinaliai skiriasi.„Nuo 2022 m. pabaigos J. Prigožinas vis dažniau kritikuoja Rusijos gynybos ministerijos veiksmus Ukrainoje. Buvęs Rusijos kovotojų Donbase vadas ir garsus tinklaraštininkas Igoris Girkinas sausio 10 d. tiesiogiai kritikavo V. Putiną ir leido suprasti, kad palaikys Rusijos prezidento nušalinimą nuo pareigų“, – pažymėjo ekspertai.ISW analitikų teigimu, S. Surovikinas buvo V. Prigožino publikos numylėtinis ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu varžovas. Specialistai mano, kad tokie veiksmai gali sukelti dar didesnį susiskaldymą RF informacinėje erdvėje, kalbant apie jėgos struktūrų pareigūnų frakciją.„V. Gerasimovo paaukštinimas, ko gero, iš dalies yra politinis žingsnis, skirtas Gynybos ministerijos veiksmams nepritariantiems jėgos struktūrų pareigūnams susilpninti, ir signalas J. Prigožinui bei kitiems žmonėms, kad jie turi sumažinti Gynybos ministerijos kritiką“, – samprotauja ISW darbuotojai.
Soledare dar yra keli šimtai civiliųUkrainos Soledaro mieste, dėl kurio vyksta nuožmūs mūšiai, Donecko gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos duomenimis, dar yra 559 civiliai, tarp jų – 15 vaikų. Dėl smarkių susirėmimų esą neįmanoma jų evakuoti iš miesto.Prieš karą Soledare Rytų Ukrainoje gyveno 10 500 žmonių. Mūšiai dėl šio miestelio tęsiasi.Rusų pusės pareiškimas, kad Soledaras užimtas, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, yra propagandinis manevras. „Frontas Donecko srityse laikomas, – sakė jis savo tradiciniame kreipimesi. – Mūšiai tęsiasi. Darome viską, kad sustiprintume ukrainiečių gynybą“.Ir Ukrainos generalinis štabas paneigė rusų pranešimus apie Soledaro užkariavimą. „Kovos tęsiasi“, – sakoma pranešime.
Ekspertas apie pokyčius Rusijoje: artėja rimtas puolimasRusija dar kartą pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje – vadovauti jos pajėgoms kare paskirtas Valerijus Gerasimovas, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.„Armijos generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, paskirtas Jungtinės kariuomenės (pajėgų) grupuotės vadu“, – pranešė ministerija.V. Gerasimovo pavaduotoju taps pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgoms Ukrainoje vadovavęs Sergejus Surovikinas, pranešė ministerija.Šie pokyčiai gali reikšti, kad Kremlius ruošiasi rimtam puolimui, sako politikos analitikas Markas Galeotti.M. Galeotti mano, kad šiuo sprendimu nubaudžiamas ir S. Surovikinas, ir pats V. Gerasimovas. Jei V. Gerasimovui nepavyks pateisinti grandiozinių Vladimiro Putino planų Ukrainoje, jis bus paprasčiausiai pašalintas.Pasak eksperto, V. Putinas tikriausiai vis dar turi daug nerealių idėjų, kurias planuoja įgyvendinti per naują didelį puolimą. Naujasis paskyrimas yra „patvirtinimas, kad artėja rimtas puolimas. Bet kokiu atveju Putinas visas būsimas savo kariuomenės nesėkmes galės suversti Gerasimovui“.Anot Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos, trečiadienį Rusijos aukščiausiosios karinės vadovybės gretose įvykę pokyčiai reiškia, kad Kremliaus valdininkai suvokia, kokia nesėkminga yra jų vykdoma karinė kampanija.„Generalinio štabo viršininko paskyrimas karinių veiksmų Ukrainoje vadu rodo vis didesnį situacijos, kurioje atsidūrė Rusija, rimtumą ir yra aiškus pripažinimas, kad karinės kampanijos eiga neatitinka Rusijos strateginių tikslų“, – teigiama pranešime.JK žvalgybos manymu, sausio 11-osios pokyčiai kaip reikiant supykdys ultranacionalistus ir karo korespondentus, kurie V. Gerasimovą kaltino dėl karinių nesėkmių, o buvusį pajėgų Ukrainoje vadą S. Surovikiną – intensyviai palaikė. S. Surovikino paskyrimas vienu iš V. Gerasimovo pavaduotojų gerokai pakenkė jo autoritetui ir įtakai, reziumuoja britų žvalgyba.
TATENA: derybos dėl saugumo zonos apie Zaporižios AE – sudėtingosSusitarimą dėl saugumo zonos apie Rusijos kontroliuojamą Zaporižios branduolinę jėgainę nustatymo, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), sunkina kariškių dalyvavimas pokalbiuose. „Nemanau, kad susitarti neįmanoma, tačiau tai nėra paprastos derybos“, – Italijos TV stočiai RAI sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis, kurį cituoja ir agentūra „Reuters“.Pokalbiai su Ukrainos ir Rusijos atstovais esą tapo sudėtingesni, nes juose dalyvauja ne tik diplomatai, bet ir kariškiai. „Derybų stalas tapo ilgesnis, o pokalbiai sunkesni“, – kalbėjo R. Grossis. Jis teigė ketinąs kitą savaitę grįžti derybų į Ukrainą ir tikisi, kad vėliau vyks ir į Maskvą.Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant elektrinės teritoriją.
Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ teigia Ukrainoje radusi dingusio brito kūnąRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ pajėgos trečiadienį pranešė radusios vieno iš dviejų britų savanorių pagalbos darbuotojų, kurie laikomi dingusiais rytų Ukrainoje, kūną.Pasak „Reuters“, grupuotė savo pranešime neminėjo nei žuvusiojo vardo, nei vietovės, kur jis buvo rastas, tačiau teigė, kad ant jo kūno buvo rasti abiem britams priklausantys dokumentai.Kartu su pranešimu paskelbtoje nuotraukoje matyti pasai su abiejų dingusių darbuotojų Andrew Bagshaw ir Christopherio Parry pavardėmis.Ukrainos policija pirmadienį pranešė, kad ieško dviejų asmenų, dingusių rytų Ukrainoje, kur vyksta smarkūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų. Penktadienio rytą jie abu išvyko iš Kramatorsko miesto į Soledarą ir šeštadienį vakare buvo paskelbti dingusiais be žinios, kai su jais buvo prarastas ryšys.Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė, kad „teikia pagalbą Ukrainoje dingusių dviejų britų šeimoms“.
Zelenskis sveikina Lenkijos iniciatyvą perduoti jo šaliai „Leopard“ tankųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Lenkijos iniciatyvą skirti jo šaliai kovinių tankų „Leopard“. „Labai ačiū prezidentui Dudai, Lenkijos vyriausybei ir visiems mūsų lenkų draugams“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi, komentuodamas Lvive vykusio susitikimo su kolegomis iš Lenkijos ir Lietuvos Andrzejumi Duda ir Gitanu Nausėda rezultatus. Vakariečių gamybos tankai esą yra „mūsų visos antikarinės koalicijos darbas ir naujas mūsų potencialo lygmuo“.A. Duda po susitikimo pareiškė, kad jo šalis priėmė sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ kuopą pagal tarptautinės koalicijos, kurios narė bus ir Lenkija, programą. Lenkijoje „Leopard“ kuopą paprastai sudaro 14 kovinių tankų. G. Nausėda savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva skirs Ukrainai daugiau priešlėktuvinės ginkluotės.V. Zelenskis padėkojo savo kolegoms „už šį dar vieną nekintančios ir principingos paramos Ukrainai pasireiškimą“.
JAV gynybos sekretorius: nėra įrodymų, kad rusai užgrobė SoledarąJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad 2022 m. sausio 11 d., Pentagonas neturi įrodymų, kad rusai galėjo užgrobti Soledarą. Būtent tokią informaciją skleidžia patys rusai.Anot „Ukrinform“, Ll. Austinas tokį pareiškimą išsakė per spaudos konferenciją po JAV ir Japonijos saugumo klausimų komiteto posėdžio Vašingtone.„Pirmiausia leiskite pradėti nuo Soledaro klausimo ir ar rusai jį „gavo“. Dabar negalime patvirtinti šios informacijos“, – pabrėžė JAV gynybos sekretorius.
Kruvinas laikotarpis Chersone: žuvo 65 žmonėsNuo lapkričio 20 d. Chersone dėl Rusijos apšaudymų žuvo 65 žmonės.Anot UNIAN korespondento, Chersono miesto karinės administracijos vadovė Halyna Lugova pranešė, kad buvo sužeista 160 žmonių, tarp jų keturi vaikai."Priešas ir toliau žudo mūsų žmones. Smarkių apšaudymų metu, nuo lapkričio 20 d., apšaudymų skaičius siekė 1223, žuvo - 65, tarp jų ir vaikai", - sakė H. Lugova.
Zaporižia vėl buvo užpulta: apgadinti infrastruktūros objektai, kilo gaisrasRusų pajėgos vėl smogė Zaporižiai. Žinoma, kad dėl to mieste buvo pažeisti infrastruktūros objektai.Savo „Telegram“ kanale Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas pranešė apie apšaudymus. Išpuolis įvyko sausio 12-osios naktį. Nuo 3:09 iki 3:37 mieste aidėjo oro antskrydžio signalai.„Prakeiktas priešas vėl ciniškai užpuolė mūsų naktinį miestą. Buvo apgadinti infrastruktūros objektai. Kilo gaisras“ , – rašė jis.
Podoliakas: Rusijoje įvyko klasikinis generolų kerštasRusijos okupantų Ukrainoje vado pasikeitimas rodo, kad Rusijoje įvyko klasikinis generolų kerštas.Klasikiniai Rusijos generolai pradeda spausti FSB ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininką Jevgenijų Prigožiną,  sakė prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Tai reiškia klasikinės generolystės revanšą, nes Surovikinas (jau buvęs okupantų vadas generolas Sergejus Surovikinas – red. past.) buvo artimas ultraradikalų grupei Putino aplinkoje, kuri pretendavo į „mes vadovaujame“ statusą. Turiu omenyje ir Prigožiną, ir tą patį Surovikiną, ir tą patį Kadyrovą (Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą – red.)“, – sakė jis.„Jis (Valerijus Gerasimovas, Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas – red.) tapo jungtinės Rusijos kariuomenės grupuotės vadu, o Surovikinas – jo pavaduotoju. Tačiau man atrodo, kad svarbesnis komponentas yra klasikiniai generolai – jie pradeda stumti Prigožiną, FSB“, – sakė Podoliakas.
Ukraina neigia, kad Turkija jai tiekia kasetinius šaudmenisUkrainos ambasadorius Ankaroje Vasylis Bodnaras paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad esą Turkija tiekia Ukrainai kasetinius šaudmenis.„Tokiais tvirtinimais siekiama pakenkti Ukrainos ir Turkijos santykiams, formuoti neigiamą dviejų šalių įvaizdį“, - sakė Anatolijos naujienų agentūrai ukrainiečių diplomatas.Komentuodamas leidinio „Foreing Policy“ publikaciją apie tariamą kasetinių šaudmenų tiekimą iš Turkijos į Ukrainą, V. Bodnaras pabrėžė, kad tarptautinė teisė draudžia naudoti tokius šaudmenis, o Ukraina laikosi tarptautinių normų net ir Rusijos agresijos akivaizdoje.Pasak ambasadoriaus, „Foreing Policy“ tvirtinimai tėra paskalos, nesiremiančios oficialiais šaltiniais.V. Bodnaro nuomone, tokia dezinformacija gali būti „Rusijos propagandos dalis“, o jos taikiniai yra Turkija ir Ukraina.„Aš kategoriškai neigiu šiuos tvirtinimus, neturinčius nieko bendra su tikrove. Ši prasimanyta naujiena yra „psichologinis ginklas“, kuriuo siekiama pakenkti Turkijos įvaizdžiui“, - įsitikinęs diplomatas.Diplomatinės misijos vadovas padėkojo Turkijai už kontaktų organizavimą vykstant karui Ukrainoje.„Mes manome, kad Turkija šiame procese gali atlikti svarbų vaidmenį, nes tarp kariaujančių šalių (Ukrainos ir Rusijos) nėra pasitikėjimo atmosferos. Turkija Ukrainai yra partnerė, kuria Kyjivas pasitiki. Ankara taip pat palaiko gerus ryšius su Rusija. Todėl Turkija gali atlikti svarbų vaidmenį šiuo formatu“, - pareiškė Ukrainos diplomatas.
Ukraina gavo iš Norvegijos 10 tiltų, skirtų išvaduotoms teritorijomsUkraina gavo iš Norvegijos 10 tiltų, kurie bus pastatyti išvaduotose teritorijose.Tai trečiadienį savo oficialiame tinklalapyje pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija, kuria remiasi „Interfax-Ukraina“.Pasak ministerijos spaudos tarnybos, bendra projekto kaina – 30 mln. Norvegijos kronų (apie 2,9 mln. eurų). Tiltų perdavimas Ukrainai finansuojamas iš Norvegijos URM humanitarinio biudžeto.Norvegijos pristatyti tiltai – tai laikinos konstrukcijos, kuriomis galės naudotis sunkvežimiai su humanitarine pagalba, greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesių mašinos ir t. t.Gruodžio pradžioje Prancūzija padovanojo Ukrainai konstrukcijas trims tiltams, jas ketinama panaudoti Černihivo srityje atstatant praėjusių metų pavasarį sugriautus tiltus. Laikinų perkėlų Ukrainai atsiuntė ir Čekija.
CNN: Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau atkakliai kovoja dėl SoledaroUkrainos ginkluotosios pajėgos toliau atkakliai kovoja dėl Soledaro, tačiau nėra jokių atsitraukimo ženklų. Apie tai praneša CNN, kurios filmavimo grupė yra netoli miesto. „Esame maždaug už penkių mylių, septynių kilometrų nuo tos vietos, kur vyksta mūšis. Girdisi artilerija – dauguma sprogimų sklinda nuo miesto pusės“, – pranešė amerikiečių korespondentas.Žurnalistai pastebi, kad vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos ukrainiečių kariai išlieka ramūs ir atlieka karių aptarnavimo ir logistikos darbus – „be jokių artėjančio atsitraukimo ar pasitraukimo požymių“.
Zelenskis: NATO retorikos apie „atviras duris“ nebepakankaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi konkrečių NATO sprendimų dėl jo šalies narystės šių metų vasarą Vilniuje įvyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, praneša UNIAN.„Dėl Vilniaus. Šiandien nebepakanka remti Ukrainą tik retorika apie atviras duris. To nepakanka mūsų valstybei motyvuoti, o jei konkrečiau – to nepakanka mūsų kariams motyvuoti“, - pareiškė jis trečiadienį per spaudos konferenciją Lvive, kurioje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Pasak V. Zelenskio, kandidatės į Europos Sąjungą statusas yra geras konkretaus Ukrainą motyvuojančio sprendimo pavyzdys.„Reikia judėti į priekį. Sprendimas bus priimtas Vilniuje. Mes labai tikimės ryžtingų žingsnių. Mes tikimės kažko daugiau nei atviros durys. Tokie dalykai motyvuoja. Kaip, pavyzdžiui, kandidatės į ES statusas. Tai rodo, kad mūsų nemaitina pažadais, kad mus tikrai laiko lygiais tarp lygių. Dialogo dėl stojimo į ES pradžia šiais metais skatina kovoti. Taip pat, kaip ir žingsniai į priekį Vilniaus viršūnių susitikime“, - pareiškė Ukrainos prezidentas.
Kuleba – Vokietijai: jei nenorite duoti tankų patys, tai leiskite tą daryti kitoms šalimsVokietija turėtų leisti kitoms valstybėms perduoti vokiškų tankų Ukrainai, kol Berlynas vis dar delsia priimti sprendimą dėl savo pagalbos.Tai interviu Vokietijos leidiniui „tagesschau.de“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Pasak jo, Ukraina pasikliauja Vokietija, kuri yra viena iš nedaugelio šalių, tikrai turinčių reikiamą potencialą. Po visų diskusijų dėl vokiškos ginkluotės tiekimo liko paskutinis sprendimas – dėl tankų. Visais kitais klausimais judama į priekį.„Jeigu jūs kaip vyriausybė patys negalite priimti šio paskutinio svarbaus sprendimo, tai bent jau uždekite žalią šviesą šalims, kurios turi jūsų pagamintų tankų ir yra pasirengusios juos mums perduoti. Bet tam reikalingas jūsų leidimas“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.„Mes norime sąžiningo požiūrio tankų klausimu, be delsimo. Kaip sužinojome per pastaruosius dešimt mėnesių, tai įvyks bet kuriuo atveju – tai tik laiko klausimas. Kam kankinti save, mus ir visus kitus, o ne tiesiog nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų galima didžiuotis?“ – klausė ministras.Kitos šalys negali perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ be Berlyno sutikimo.
Zelenskis: kovos Soledare vis dar vykstaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išjuokė Rusijos teiginius, kad jie užėmė dalį rytinio Soledaro miesto, sakydamas, kad kovos tebevyksta, praneša „Reuters“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė ketinanti siųsti tankus į UkrainąDidžiosios Britanijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino savo ketinimą aprūpinti Ukrainą koviniais tankais. Pasak „Ukrinform“, apie tai trečiadienį pranešė leidinys „Financial Time“, cituodamas britų vyriausybės atstovą.„Mes spartiname savo paramą Ukrainai naujos kartos karinėmis technologijomis, kurios padės laimėti šį karą. Akivaizdu, kad koviniai tankai gali suteikti ukrainiečiams galimybę pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė vyriausybės atstovas. Jis sakė, kad britų premjeras Rishi Sunakas paprašė gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o artimiausiomis savaitėmis dirbti su partneriais, kad būtų galima judėti „toliau ir greičiau, kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, įskaitant tankų tiekimą“.Kaip pranešta anksčiau, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį sakė, kad Lenkija perduos Ukrainai vokiečių sunkiųjų tankų „Leopard“.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per trečiadienį vykusį pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pažymėjo, kad svarbu aprūpinti Ukrainą vakarietiško stiliaus tankais.
Rusija paskelbė vėl pakeitusi karinį vadą UkrainojeRusija dar kartą pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje – vadovauti jos pajėgoms kare paskirtas Valerijus Gerasimovas, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.„Armijos generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas, paskirtas Jungtinės kariuomenės (pajėgų) grupuotės vadu“, – pranešė ministerija.V. Gerasimovo pavaduotoju taps pastaruosius tris mėnesius Rusijos pajėgoms Ukrainoje vadovavęs Sergejus Surovikinas, pranešė ministerija.
Rusija ir Ukraina Turkijoje susitarė dėl naujo apsikeitimo belaisviaisTrečiadienį Rusija ir Ukraina per retas derybas Turkijoje susitarė dėl naujo apsikeitimo belaisviais, taip pat aptarė galimybę karo zonoje atidaryti „humanitarinį koridorių“.Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas susitiko su kolege iš Rusijos Tatjana Moskalkova tarptautinės konferencijos Ankaroje, kurioje dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuluaruose.Po susitikimo T. Moskalkova žurnalistams sakė, kad jiedu susitarė dėl „daugiau nei 40 belaisvių“ iš abiejų šalių apsikeitimo. Po tris valandas trukusių pokalbių D. Lubinecas savo komentaruose žurnalistams neminėjo jokių skaičių. "Susitikimai nesibaigė. Mes tęsime", - sakė jis.Tikimasi, kad D. Lubinecas ir T. Moskalkova oficialiai apsikeis sąrašais ir kitais galimais susitarimais per kitą susitikimą ketvirtadienį.Nepaisant daugiau nei 11 mėnesių trunkančio karo, Ukraina ir Rusija sugeba susitarti apsikeisti belaisviais. NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva ir mėgina surengti oficialias taikos derybas. Pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais ji surengė du nesėkmingus derybų ratus, o vėliau padėjo pasiekti susitarimą, leidusį atnaujinti Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą.Trečiadienio susitikimui tarpininkavo Turkijos teisių ombudsmenas Serefas Malkocas. „Abu komisarai pareiškė bendrą reikalavimą – atidaryti humanitarinį koridorių, globojamą Recepo Tayyipo Erdogano, panašų į grūdų koridorių“, – sakė S. Malkocas.Vėliau R. T. Erdoganas tarptautinėje konferencijoje sakė, kad yra „pasirengęs“ rūpintis „koridoriumi sužeistiesiems“.
Ukraina suorganizavo minosvaidžių sviedinių gamybą NATO teritorijojeUkraina suorganizavo 82 mm minosvaidžių sviedinių serijinę gamybą. Tai trečiadienį pranešė valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ spaudos tarnyba, kuria remiasi UNIAN.Gautomis žiniomis, šie sviediniai skirti priešininko gyvajai jėgai naikinti 4,5 km nuotoliu. Koncerno atstovai tikina, kad naujieji sviediniai yra geresni už tuos, kurie buvo naudojami iki šiol.„Mirtinų skeveldrų, užfiksuotų per bandymus taikinių skyduose, skaičius yra 2-2,5 karto didesnis negu įprastinės minos. Taip pat geresni skeveldrų matmenys ir forma“, - teigė „Ukroboronprom“ atstovai.Nepranešama, kada ir kiek naujųjų minų bus pristatyta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Koncerno spaudos tarnyba tik patikslino, kad sviediniai gaminami už Ukrainos ribų, vienoje iš NATO šalių.
Zelenskis padėkojo Lenkijai už tankus „Leopard“, o Lietuvai – už oro gynybos sistemas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Lenkijai už sprendimą dėl tankų „Leopard“, o Lietuvai – už oro gynybos sistemas, kurios padės apsaugoti Ukrainos energetikos sistemą, praneša „Ukrinform“.Jis tai pareiškė trečiadienį per spaudos konferenciją Lvive, kurioje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.„Šiandien aš galiu ištarti žodį, svarbų mūsų gynybai, mūsų armijai, bendrai ir Ukrainos, ir visos Europos gynybai. Šis žodis – „tankai“. Aš sveikinu sprendimą, kurį priėmė Lenkija, kurį priėmė Andrzejus (Duda), Lenkijos vyriausybė“, – sakė V. Zelenskis.Jis taip pat padėkojo Lietuvai už sprendimą perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų, kurios, pasak jo, sustiprins energetikos sistemos apsaugą nuo iranietiškų dronų atakų.Trečiadienį Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad Ukrainai bus perduota tankų „Leopard“ kuopa pagal tarptautinės koalicijos, kurios narė bus ir Lenkija, programą.
Lenkija Ukrainai perduos tankų „Leopard“. Apie tai viešėdamas Lvive pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.„Pirmiausia norėtume, kad tai būtų tarptautinė koalicija, ir mes jos svarstymui pateikėme pasiūlymą pristatyti pirmąją tankų „Leopard“ partiją, kuri, tikiuosi, su kitų šalių tankų „Leopard“ partijomis bus nusiųsta į Ukrainą“, – sakė jis.A. Duda pabrėžė, kad toks sprendimas Lenkijoje jau priimtas.Priminsime, kad sausio 6 d. „The Wall Street Journal“ pranešė, jog Lenkija nagrinėja Ukrainos prašymą dėl tankų „Lepoard 2“ perdavimo.
Ekspertas: gali sumažėti Rusijos raketų tikslumas, bet jų skaičius – ne Dėl naujų technologijų stygiaus gali sumažėti Rusijos raketų tikslumas, bet jų skaičius – ne. Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per diskusiją Ukrainos žiniasklaidos centre pareiškė karo ekspertas Andrijus Savčenka.Pasak jo, didelio nuotolio raketą sudaro variklis, užtaisas ir vadinamosios „smegenys“ (technologijos), kurios šią raketą nukreipia į operatoriaus numatytą tašką.„Raketų gamyba Rusijoje organizuota, ji tęsiasi, ir dėl to jie neturi problemų. Jeigu jiems reikės padidinti raketų skaičių, tai jie įves karinio pramoninio komplekso gamyklose antrąją, trečiąją pamainą... Bet jie susidurs su problemomis dėl šių raketų „smegenų“. Ir nuo to, kaip jie išspręs šią problemą, priklausys į Ukrainos teritoriją skrisiančių raketų skaičius“, – sakė A. Savčenka.Jis pridūrė, kad nereikėtų pamiršti Rusijos sąjungininkės Baltarusijos, kur taip pat gaminamos raketos tiek reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms, tiek oro gynybai.Eksperto nuomone, šią gamybą galima pertvarkyti, kad įmonės tiektų didelio nuotolio sparnuotąsias raketas. A. Savčenka taip pat neatmetė, kad Rusijos kariškiai gali grįžti prie sovietinių laikų technologijų – naudoti inercines nutaikymo sistemas.„Tada raketos nebus labai tikslios. Jos skris į numatytą objektą, bet pataikymo paklaida sudarys 500-1000 metrų. Tad gali pablogėti raketų tikslumas, bet jų kiekis kažin ar sumažės. Viskas priklausys nuo Ukrainos partnerių, kurie sankcijomis trukdo Rusijai gauti naujų technologijų raketoms gaminti“, – pabrėžė A. Savčenka.
Podoliakas: su Vakarų ilgo nuotolio raketomis Ukraina gali laimėti karą šiais metais Ukraina šiais metais galės laimėti karą, jei Vakarų valstybės padidins ginklų, ypač tolimojo nuotolio raketų sistemų tiekimą, sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Tik raketos, galinčios nuskrieti daugiau nei 100 kilometrų, leis mums gerokai paspartinti teritorijų deokupaciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė jis ir pridūrė, kad pagal šį scenarijų karas baigsis vėliausiai iki rudens.„Mes nepulsime Rusijos. Mes kariaujame išskirtinai gynybinį karą“, – pridūrė jis.
Podoliakas: dėl Soledaro ir Bachmuto vyksta kruviniausi per visą karą mūšiaiMūšiai Soledare ir Bachmute Rytų Ukrainoje yra „kruviniausi“ per visą karą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Viskas, kas dabar vyksta aplink Bachmutą ir Soledarą, yra kruviniausi šio karo epizodai“, – per interviu sakė M. Podoliakas.Rusijos pajėgos, ypač privačios Rusijos karinės grupuotės „Vagner“ samdinių būriai, kelis mėnesius mėgina perimti teritorijos kontrolę rytiniame Donbaso regione. „Liejasi kraujas, vyksta daug artilerijos dvikovų, daug artimo sąlyčio kovų, ypač šiandien Soledare“, – pridūrė M. Podoliakas, apibūdinęs nuniokotą druskos kasyklų miestelį kaip „karščiausią karo vietą“.M. Podoliakas sakė esąs įsitikinęs, kad Rusija patiria „didžiulių“ nuostolių mūšyje dėl miesto, tačiau pripažino, kad Ukraina taip pat patiria aukų. "Ukrainos kariuomenė taip pat netenka žmonių. Tikrai daugiau nei bet kur anksčiau", - sakė jis.Pasak M. Podoliako, kitaip nei per ankstesnius mūšius dėl Ukrainos miestų, prie Bachmuto ir Soledaro liko nedaug civilių. Kyjivo teigimu, per Mariupolio uostamiesčio apgultį pirmaisiais karo mėnesiais žuvo tūkstančiai ukrainiečių.„Mariupolyje 90 proc. žuvusiųjų buvo civiliai, o Soledare ir Bachmute – kariai“, – sakė M. Podoliakas. „Regime visiškai neatsakingą, švelniai tariant, Rusijos elito požiūrį į savo kariškius, kurių ten žūva tūkstančiai“, – sakė jis.M. Podoliakas neatskleidė, kiek ukrainiečių žuvo ar buvo sužeista, bet sakė, kad nuo vasaros Rusija mūšiuose prie Bachmuto prarado „nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. vyrų, galbūt daugiau“. "Mes patiriame nuostolių, didelių nuostolių. O jų nuostoliai tiesiog siaubingi", - pridūrė M. Podoliakas.Jis sakė, kad Rusija siunčia į mūšį geriausius savo kariuomenės dalinius ir „Vagner“ kovinę grupę, tačiau net ir jų pergalė nepakeis karo eigos. „Strateginiu požiūriu tai neturi didelės prasmės Rusijos kariuomenei“, – sakė M. Podoliakas. „Mums tai placdarmas pulti Donecko kryptimi“, – sakė jis, turėdamas omenyje svarbiausią miestą ir prorusiškų separatistų tvirtovę to paties pavadinimo Donecko srityje Rytų Ukrainoje. "Tačiau strateginiu požiūriu rusai nieko nelaimi. Tai atvira erdvė, o mūsų pozicijos pranašesnės", – teigė M. Podoliakas.Po žaibiško Kyjivo kontrpuolimo rudenį Rusija patyrė daugelį žeminančių pralaimėjimų mūšio lauke Ukrainos pietuose ir rytuose. Maskva ėmėsi stiprinti savo pajėgas paskelbdama apie 300 tūkst. vyrų mobilizaciją, tačiau kritikai sako, kad daugelis rezervistų neturi patirties mūšio lauke, yra menkai apmokyti ir nepakankamai aprūpinti.Bachmutas ir netoliese į šiaurės rytus esantis Soledaras yra vienintelės fronto linijos vietos, kur Rusijos pajėgos vis dar puola.
Zelenskis apsilankė Lvive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apsilankė Lvivo mieste šalies vakaruose.Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė pats valstybės vadovas.„Savo vizitą Lvive pradėjau nuo pačio svarbiausio dalyko – Ukrainos karių atminimo pagerbimo. Šlovė visiems, atidavusiems savo gyvybę už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę! Šlovė Ukrainai!“ – rašė V. Zelenskis.Anot pranešimų, pagerbimo ceremonijoje be V. Zelenskio dalyvavo Lvivo meras Andrijus Sadovyjus ir Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.Vizito metu Ukrainos prezidentas taip pat surengė susitikimą su kariuomenės atstovais, kurio metu, be kita ko, diskutavo apie padėtį pasienyje su Baltarusija. „Aptarėme valstybės sienos apsaugą, padėtį pasienyje su Baltarusijos Respublika ir pasipriešinimą ardomajai veiklai šiose teritorijose“, – pareiškė V. Zelenskis.Prezidentas pridūrė, kad, nepaisant „galingų pareiškimų“, ten šiuo metu „nieko galingo nevyksta“, tačiau Ukraina „turi būti pasirengusi tiek pasienyje, tiek (pasienio) regionuose“.
Į Kyjivą su vizitu atvyko keturių Europos sostinių meraiĮ Kyjivą su vizitu atvyko keturių Europos sostinių – Varšuvos, Prahos, Budapešto ir Bratislavos – merai, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis „PolsatNews“.Kaip pažymi leidinys, Varšuvos merui Rafałui Trzaskowskiui tai pirmasis vizitas į Ukrainos sostinę nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios. Pastarąjį kartą jis lankėsi Kyjive praėjusių metų vasario 15 d.Planuojama, kad Europos sostinių vadovai susitiks su Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko. Per šį susitikimą Kyjivui bus oficialiai pasiūlyta prisijungti prie Laisvųjų miestų pakto.Laisvųjų miestų paktas buvo sudarytas 2019 metų gruodžio 16 d. Višegrado grupės šalių – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos – sostinių merų iniciatyva. 
Neskelbtu vizitu Ukrainoje lankosi NausėdaŠiuo metu Ukrainoje lankosi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, LRT radijui pranešė Lietuvos garbės konsulas Ukrainos vakaruose esančio Ternopilio mieste Jaroslavas Vizniakas. Šis šalies vadovo vizitas oficialioje darbotvarkėje įrašytas nebuvo.Anot J. Vizniako, Ukrainoje G. Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.https://t.me/Ukraine_365News/44176
Rusija ir Ukraina vėl susitarė apsikeisti belaisviais Rusija ir Ukraina, Maskvos duomenimis, vėl susitarė apsikeisti belaisviais. Bus apsikeista 40 belaisvių, Turkijoje po susitikimo su ukrainiečių kolega Dmytru Lubinecu pareiškė Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova, kurią cituoja agentūra „Reuters“.Abu jie susitiko tarptautinės konferencijos Ankaroje kuluaruose.Abi karo šalys jau ne kartą keitėsi belaisviais, pastarąjį kartą – sekmadienį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Lvivą.
Rusijos kariuomenė: mūšis dėl Ukrainos Soledaro miesto tęsiasi Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad įnirtingi mūšiai dėl Ukrainos Soledaro miesto tebevyksta, paneigdama ankstesnį Maskvos privačios karinės grupuotės „Wagner“ teiginį, kad jos kovotojai perėmė miesto kontrolę. „Mieste kovoja šturmo būriai“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime. Jame priduriama, kad jos pajėgos „užblokavo Soledarą iš šiaurinių ir pietinių miesto rajonų“ ir kad jos oro pajėgos smogė „priešo įtvirtinimams“. Kremlius taip pat oficialiai nepatvirtina Soledaro miesto Rytų Ukrainoje užėmimo, tačiau kalba apie „teigiamą dinamiką“. „Ten stebima pozityvi įvykių dinamika, tačiau karinė pergalė bus pasiekta tada, kai pasieksime karinės specialiosios operacijos tikslus, kuriuos iškėlė vyriausiasis kariuomenės vadas“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau taktiniai laimėjimai esą vis tiek yra labai svarbūs. D. Peskovas nenorėjo patvirtinti Soledaro užėmimo, apie kurį naktį į trečiadienį paskelbė samdinių grupuotė „Wagner“. Jis pareiškė, kad „oficialius pareiškimus“ skelbia Gynybos ministerija Maskvoje. Kartu atstovas pripažino, kad pažanga, kurią Rusija šiuo metu pasiekia fronte, „brangiai kainuoja“. Anot pranešimų, mūšiai dėl Soledaro ir Bachmuto miestų Donecko srities šiaurėje abiejose pusėse pareikalavo daug aukų.
Rusijos kariuomenė Chersone apšaudė vaikų ligoninę Rusijos kariuomenė Ukrainos Chersono mieste apšaudė vaikų ligoninę. Apie tai trečiadienį pranešė to paties pavadinimo srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusų okupantai tęsia savo kovą prieš Chersono srities vaikų klinikinę ligoninę. Vakar vakare rašistai vėl puolė šią sveikatos priežiūros įstaigą ir apšaudė korpusą, kuriame gydomi naujagimiai“, – „Telegram“ parašė J. Januševyčius.Pasak karinės administracijos vadovo, per ataką buvo išmušti minėto korpuso langai. Negana to, taip pat nukentėjo ligoninėje veikianti poliklinika.Tačiau, kaip pabrėžė J. Januševyčius, per šį smūgį niekas nesusižeidė.
Ukrainos karys: Soledare ne tik ginamės, bet ir kontratakuojameTrečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys pasakoja apie padėtį Soledare ir Bachmute.Šiuo metu Bachmute esantis karys sakė, kad Soledare tęsiasi sunkūs mūšiai, namai po kelis kartus iš vienų rankų atitenka kitoms. „Situacija sudėtinga, tačiau mūsų kariai ne tik ginasi, bet ir kontratakuoja. Soledare kovos tęsiasi, Soledaras laikosi“, – kalbėjo jis.Pasak kario, iš Bachmuto rusijos samdiniai permesti į Soledarą, tad Bachmute šiuo metu yra tik reguliarioji Rusijos armija ir mobilizuotieji.https://twitter.com/wartranslated/status/1613113670527066112
Stoltenbergas reikalauja daugiau ginklų Ukrainai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą paragino skirti Ukrainai daugiau ginklų. Pastarieji mūšiai rodo, „kaip svarbu, kad mes plėstume savo karinę paramą“, – sakė jis trečiadienį Briuselyje.J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO šalių parama „šiame itin svarbiame karo etape yra labai svarbi“. Jis ragino sąjungininkus: „Turime daryti dar daugiau ir dar greičiau.“Sąjungininkai kitos savaitės penktadienį JAV Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje tarsis dėl karinės paramos didinimo. Trečiajam vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimui vadovaus JAV valstybės sekretorius Lloydas Austinas.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos pasienio valdyboms perduotas įsakymasNuo sausio 9 d. Rusijoje apribotas šaukiamojo amžiaus piliečių išvykimas iš šalies. Negana to, iš Rusijos uždrausta išleisti net iš dalies karo prievolei tinkamus asmenis, praneša Ukrainos žvalgyba.Remiantis gauta informacija, tokio turinio įsakymą Rusijos FSB perdavė į visas pasienio valdybas.Dabar Rusijos piliečiai, kuriems išduoti patvirtinimai dėl tinkamumo karo tarnybai pagal A, B ir V kategorijas, neturi jokių galimybių kirsti sienos, nesvarbu, kuria kryptimi ketintų vykti, praneša Ukrianos žvalgyba.„Nuo 2023 m. sausio 9 d. 00.00 val. Rusijos FSB įpareigoja pasienio valdybas užtikrinti, kad piliečiams, pripažintiems tinkamais karo tarnybai pagal A, B ir V kategorijas, būtų apribotas išvykimas už Rusijos Federacijos teritorijos ribų“, – cituojamas FSB paskelbtas įsakymas.Minėtina, kad V kategorijai priklauso žmonės, tik iš dalies tinkami karo tarnybai. Taikos metu šiai kategorijai priskiriami šauktiniai atleidžiami nuo prievolės, nešaukiami į pratybas ir įrašomi į rezervą, tačiau dabar, kaip tenka įsitinkinti, net jie neturės teisės išvykti iš šalies.
Zelenskis pakvietė Airijos premjerą atvykti į Ukrainą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Airijos premjerą Leo Varadkarą ateityje atvykti į jo šalį.Kaip pranešama, V. Zelenskis tokiu kvietimu pasidalino per pirmąjį savo telefoninį pokalbį su Airijos vyriausybės vadovu. „Pirmą kartą kalbėjausi su Airijos premjeru L. Varadkaru, – rašoma V. Zelenskio tviterio paskyroje. – Padėkojau jam už Rusijos turto įšaldymą, aptariau paramą Ukrainos energetikos sistemai ir atsistatymui po karo. Pakviečiau prisijungti prie taikos formulės įgyvendinimo.“Anot Airijos vyriausybės, L. Varadkaras savo ruožtu patikino V. Zelenskį, kad jo šalis ir toliau laikysis solidarumo su Ukraina, o Dublinas esą tvirtai remia Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES). Pokalbio metu premjeras taip pat pabrėžė, kad Airija tęs finansinės ir kitokio tipo paramos teikimą.
Turkijoje susitiko Ukrainos ir Rusijos žmogaus teisių ombudsmenai Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas trečiadienį pranešė, kad Turkijoje susitiko su tokia pat Rusijos pareigūne Tatjana Moskalkova ir surengė retas abiejų šalių atstovų derybas nuo Maskvos invazijos pradžios.Jie „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, – feisbuke pranešė D. Lubinecas, o D. Moskalkova atskirame pareiškime nurodė, kad jie aptarė „humanitarinę pagalbą abiejų šalių piliečiams“.
Ukraina yra pradėjusi 2 300 bylų dėl kolaboravimo su rusų okupantais Ukraina dėl kolaboravimo su rusų okupantais pradėjo 2 300 baudžiamųjų bylų. Apie tai rašo „Kyiv Independent“, remdamasis policijos atstove Mariana Reva.„Kolaboravimo atvejai – nuo paramos priešui socialiniuose tinkluose iki agresijos pateisinimo ir postų okupacinėse institucijose užėmimo, – sakė atstovė. – Policija tiria šiuos atvejus.“
Prigožino nuotraukos „iš Soledaro“ sukėlė įtarimųRusija ėmė tvirtinti, kad neva užėmė Soledarą ir kad Bachmutui gresia „neišvengiama apsuptis“. Jevgenijus Prigožinas paviešino keletą nuotraukų, kurios tariamai darytos Soledaro druskos kasyklose.Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas įtaria, kad jo paskelbtos nuotraukos darytos ne Soledaro druskos kasyklose, o urve, esančiame netoli Volodymyrivkos (Donecko sritis).„Panašu, kad J. Prigožino buvimo vieta neatitinka tikrovės – jis nėra Soledaro druskos kasyklose. Tai J. Prigožino viešųjų ryšių komandos informacinė ir psichologinė specialioji operacija, nukreipta į vidaus auditoriją, siekiant kaip nors pateisinti beprotiškus kalinių nuostolius“, – teigiama pranešime.Strateginės komunikacijos departamentas paskelbė nuotrauką palyginimui: pirmame kadre – Soledaro druskos kasyklos, antrame – urvai netoli Volodymyrivkos.https://t.me/AFUStratCom/11607
Ukrainos kariuomenė: Soledaras yra ir visada bus ukrainiečiųKyjivas trečiadienį paneigė, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ pajėgos užėmė svarbų Soledaro miestą rytų Ukrainoje, kurio užėmimas atvertų kelią tolesniems laimėjimams Donbase.„Soledaras buvo, yra ir bus ukrainiečių“, – sakoma Ukrainos kariuomenės strateginės komunikacijos padalinio pranešime, kuriame teigiama, kad „Wagner“ paskelbtos nuotraukos, kurios, pasak Rusijos žiniasklaidos, buvo padarytos Soledare, yra padarytos kažkur kitur.
Britų žvalgyba nemano, kad rusų pajėgos pultų Ukrainą iš Baltarusijos Britų žvalgyba nemano, kad rusų pajėgos iš sąjungininkės Baltarusijos teritorijos pultų Ukrainą. Rusijos karinių sraigtasparnių permetimas ir dalinių dislokavimas Baltarusijoje veikiausiai iš tikrųjų yra mokymai, o ne pasirengimas puolimui, sakoma trečiadienį paskelbtoje kasdieninėje britų Gynybos ministerijos ataskaitoje.Yra pranešimų, kad neseniai viename aerodrome netoli Baltarusijos sostinės Minsko nusileido dvylika karinių sraigtasparnių, kai kurie jų buvo su Rusijos invaziją į Ukrainą simbolizuojančia raide Z.Baltarusija, oficialiais duomenimis, nuo sausio vidurio surengs dviejų savaičių trukmės pratybas su rusų ginkluotosiomis pajėgomis. Abi šalys rudenį suformavo bendrą dalinį – esą kad apsaugotų Rusijos ir Baltarusijos sąjungos išorės sienas. Praėjusiomis savaitėmis vis būta spėlionių, kad Rusija vėl ruošiasi iš Baltarusijos teritorijos pulti Ukrainą.
ISW mūšių žemėlapis: Rusija neužėmė Soledaro ir neapsupo Bachmuto Rusija ėmė tvirtinti, kad neva užėmė Soledarą ir kad Bachmutui gresia „neišvengiama apsuptis“. Tačiau iš tikrųjų taip nėra, rašo „Unian“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) analize. Analizėje, paskelbtoje ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvos laiku, ISW paaiškino situaciją ir nurodė, kad net jei rusai nufilmavo vaizdo įrašą Soledaro centre, tai nereiškia, kad jie perėmė miesto kontrolę. Be to, net jei okupantams ir pavyktų užimti Soledarą, jie vis tiek nebūtų galėję apsupti Bachmuto. „ISW pastebėjo tik vizualų patvirtinimą, kad sausio 10 dieną „Wagner“ samdiniai buvo Soledaro centre. Vis dėlto realų Soledaro teritorijos perėmimą kvartalas po kvartalo užgožia dinamiškas mūšio mieste pobūdis, o Rusijos pajėgoms jau kelis mėnesius iš esmės sunkiai sekasi pasiekti reikšmingų taktinių laimėjimų Soledaro rajone. Net ir patikint drąsiausiais Rusijos teiginiais, Soledaro užėmimas nereikštų, kad Bachmutas bus nedelsiant apsuptas. Soledaro kontrolė nebūtinai leis Rusijos pajėgoms kontroliuoti svarbiausias Ukrainos antžemines komunikacijos linijas į Bachmutą, kaip anksčiau vertino ISW“, – teigia analitikai. „Unian“ trečiadienį pranešė, kad okupantai tęsia antžemines atakas Bachmute ir netoli jo. Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai atrėmė atakas pačiame Bachmute ir į pietus nuo Bachmuto prie Klišivkos (7 km į pietvakarius), Kurdiumivkos (12 km į pietvakarius) ir Majorsko (20 km į pietus). Nepaisant viso to, rusai kalba apie „judėjimą“ į kaimus netoli Bachmuto, tačiau jie negali apsupti miesto. Cituodamas ekspertus, „Unian“ rašo, kad dabar Rusijos kariams svarbu parodyti pergalę, o patiriami nuostoliai jiems nerūpi. Gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar pranešė, kad Soledare toliau vyksta smarkūs mūšiai, o rusų okupantai patyrė didelių nuostolių. Antradienį pat pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai likvidavo „Wagner“ samdinių grupę, kai jie ėmėsi šturmuoti Soledaro pramoninę zoną. Be to, Ukrainos gynėjai, kaip pranešė Generalinis štabas, atrėmė rusų atakas prie 13 gyvenviečių. https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1613006510229164033?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 112 960 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 112 960 karių (+490 per pastarąsias 24 val.), trečiadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 11-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 094 (+10) tankų, 6 159 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 078 (+5) artilerijos sistemų, 437 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 217 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 285 lėktuvų, 275 sraigtasparnių, 4 826 (+9) automobilių ir degalų cisternų, 17 laivų, 1 862 (+2) dronų, 184 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Ukrainos pajėgos skelbia atrėmusios rusų puolimą keliolikoje vietųUkrainos karinės pajėgos skelbia 13 įvairių vietų atrėmusios rusų puolimą, tačiau Soledaro miestelis ataskaitoje neminimas. „Per praėjusias 24 valandas ukrainiečių daliniai atrėmė okupantų atakas prie Hrjanivkos (Charkivo sritis), Stelmachivkos (Luhansko sritis), Spirnės, Rosdolivkos, Veselės, Bachmuto, Kliščijivkos, Majorsko, Vodjanės, Nevelskės, Krasnohorivkos, Marjinkos ir Pretšystivkos Donecko srityje, sakoma trečiadienį Generalinio štabo paskelbtoje ataskaitoje. Prieš tai rusų daliniai paskelbė užėmę Soledarą.Ataskaitoje paminėtas Bachmuto miestas yra į pietus nuo Soledaro, Sosdolivkos ir Veselės vietovės – į šiaurės vakarus ir šiaurės rytus nuo Soledaro. Tai, kad šis miestelis nebuvo įvardytas, rodo, kad Ukrainos pajėgos gali būti praradusios Soledaro kontrolę.Soledaras Rytų Ukrainos pramoniniame Donbaso regione yra tik už kelių kilometrų nuo Bachmuto miesto, dėl kurio vyksta nuožmios kovos. Šių miestų užėmimas, Rusijos požiūriu, būtų svarbus žingsnis užkariaujant visą Donbasą, o tai yra vienas Kremliaus tikslų.Naktį į trečiadienį rusų samdinių grupuotės vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad Soledaras užimtas. Visa miesto teritorija kontroliuojama jo dalinių, sakė J. Prigožinas
Rusija smogė Charkivui po Baerbock vizito Antradienį vėlai vakare, praėjus kelioms valandoms po netikėto Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock vizito kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, Rusija smogė Ukrainos rytiniam Charkivo miestui, pranešė regiono gubernatorius.„Likite slėptuvėse. Okupantai vėl bombarduoja!“ – „Telegram“ perspėjo gubernatorius Olehas Synegubovas.Charkivas per karą buvo smarkiai bombarduojamas, tačiau fronto linija pasistūmėjo į rytus, kai Ukrainos kontrpuolimas atkovojo teritoriją iš Rusijos pajėgų.A. Baerbock, kuri antradienį tapo aukščiausio rango Vakarų pareigūne, apsilankiusia Charkive, pažadėjo tolesnę Vokietijos paramą Ukrainai.„Visose Ukrainos dalyse, nuo Charkivo iki Chersono ir Kyjivo, žmonės turėtų žinoti, kad gali pasikliauti mūsų solidarumu ir parama“, – sakė ji, pabrėždama, kad Vokietija ir toliau tieks ginklus, „kurių reikia Ukrainai, kad išlaisvintų savo piliečius, vis dar kenčiančius nuo Rusijos okupacijos teroro“.Tačiau D. Kuleba pareiškė, kad Berlyno atsisakymas siųsti jo šaliai kovinius tankus kainuoja žmonių gyvybes.
Ukraina apie „Vagner“ skleidžiamus gandus dėl Soledaro: tai netiesaUkrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas paneigė „Vagner“ skleidžiamą informaciją, kad Soledarą kontroliuoja rusai.„Rusai sako, kad jis yra jų kontroliuojamas, bet tai netiesa. Išsamesnės informacijos laukite generalinio štabo ataskaitoje“, – leidiniui „Suspilne“ sakė S. Čerevatas.
Ukraina: rusai nekontroliuoja SoledaroUkrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas paneigė „Vagner“ skleidžiamą informaciją, kad Soledarą kontroliuoja rusai.„Rusai sako, kad jis yra jų kontroliuojamas, bet tai netiesa. Išsamesnės informacijos laukite generalinio štabo ataskaitoje“, – leidiniui „Suspilne“ sakė S. Čerevatas.
Baerbock: Ukrainai reikia daugiau tankų Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock po savo vizito Rytų Ukrainos Charkivo mieste pabrėžė būtinybę perduoti Kyjivui daugiau tankų. Tai reikalinga, kad būtų išlaisvintos rusų pajėgų okupuotos vietovės, sakė A. Baerbock antradienio vakarą vokiečių televizijos ARD laidai „Tagesthemen“. Ukrainai taip pat reikia „daugiau oro gynybos“ – ypač infrastruktūrai apsaugoti.Tačiau ministrė nenorėjo pažadėti, kad bus perduota Ukrainos pageidaujamų vokiškų kovinių tankų „Leopard“. Ji atkreipė dėmesį į besitęsiančias konsultacijas su sąjungininkais. Kartu su tarptautiniais partneriais federalinė vyriausybė svarsto, „kaip galima būtų išgelbėti žmones“. Tam esą buvo skirta ir jos kelionė į Charkivą. Taip pat reikia užtikrinti, kad karas neišplistų į kitas šalis, kalbėjo A. Baerbock.Bendras veikimas su partneriais „kai kada kainuoja šiek tiek daugiau laiko“, – kalbėjo ji. Tačiau esą svarbu su partneriais aptarti, kaip veikti atsakingai – „net jei širdis dega“. A. Baerbock interviu davė vaizdo ryšiu iš traukinio, grįždama iš Ukrainos.Vokietijos vyriausybė po ilgo delsimo ketvirtadienį paskelbė, kad perduos Ukrainai „Marder“ pėstininkų kovos mašinų bei „Patriot“ oro gynybos sistemą. Tačiau kancleris Olafas Scholzas kol kas „Leopard“ tankų nepažadėjo. Pirmadienį kanclerio atstovas sakė, kad vyriausybė „šiuo metu“ neketina skirti Ukrainai „Leopard“ tankų.
Ukrainos karys: situacija Soledare kritinėUkrainos karys iš 46-osios oro desantininkų brigados CNN sakė, kad situacija Soledare yra „kritinė“, o kariai „nebesuskaičiuoja žuvusiųjų“. „Mes laikomės iš paskutiniųjų“, – sakė jis. Pasak jo, pastatai mieste kasdien keičia savininkus. „Kas šiandien buvo mūsų namas, rytoj tampa „Vagner“ namu“, – paaiškino jis.Sausio 10-osios vakarą nebuvo aišku, kokią miesto dalį yra užėmę rusai, pranešė kariškiai. „Niekas negali tiksliai pasakyti, kas kur persikėlė ir kas ką laiko, nes niekas tiksliai nežino. Mieste yra didžiulė pilkoji zona, kurią visi tvirtina kontroliuojantys, tačiau tai tik tuščia reklama“, – sakė karys.„Net neturime laiko prisiminti vienas kito šaukinių“, – sakė karys. Jo nuomone, Ukrainos vadai galiausiai atsisakys kovos dėl Soledaro. „Aš tik noriu suprasti, kokia prasmė [kovoti nuo vieno namo iki kito]. Kam mirti, jei vis tiek šiandien ar rytoj jį paliksime?“ – klausė ukrainiečių karys.Situaciją Soledare savo kasdienėje apžvalgoje nagrinėja ir JAV Karo studijų institutas (ISW). Jis paneigė, kad „Vagner“ jau kontroliuoja visą Soledrą.Pasak ISW analitikų, sunku įvertinti, kas tiksliai kontroliuoja tam tikrus miesto kvartalus, nes situacija gali greitai pasikeisti gatvių mūšių metu.„Net jei tikėtume drąsiausiais Rusijos pareiškimais, užėmus Soledarą Bachmutas nebus nedelsiant apsuptas. Kontroliuodamos Soledarą, Rusijos pajėgos nebūtinai galės kontroliuoti pagrindines Ukrainos tiekimo linijas, vedančias į Bachmutą“, – sakė karo ekspertai.
Kanada padovanos Ukrainai oro gynybos sistemą NASAMSKanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė nupirks JAV oro gynybos sistemą ir padovanos ją Ukrainai.JAV pagamintos oro gynybos sistemos vertė – 406 mln. Kanados dolerių (302 mln. JAV dolerių), sakė gynybos ministrė Anita Anand.Pranešimas buvo paskelbtas po dvišalio J. Trudeau ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimo Meksikos sostinėje.Kanada ketina perduoti Ukrainai pažangią „žemė-oras“ raketų sistemą NASAMS, kad padėtų jai pasipriešinti Rusijos vykdomam masiniam jos kritinės infrastruktūros bombardavimui, sakė A. Anand.„Kanada ir toliau palaikys Ukrainos žmones, kovojančius prieš neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos invaziją“, – tviteryje rašė A. Anand.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, kad Kanada „akivaizdžiai įrodė“ savo paramą.„Ačiū, kad padedate mums apsaugoti savo dangų. Kanados mums parūpinta NASAMS bus stiprus skydas mūsų miestams ir piliečiams“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.Ši dovana papildo šarvuočius, artileriją, šaudmenis, dronų kameras ir žieminius drabužius, kuriuos Kanada jau nusiuntė Ukrainai.Oro gynybos sistemas Kyjivui teikia ir kelios kitos šalys – JAV, Norvegija, Ispanija, Vokietija ir Prancūzija.NASAMS gynybos sistema labai sėkmingai apsaugo nuo dronų, raketų ir lėktuvų atakų.
Charkive įsibrovėliai pateko į pirotechnikos sandėlįSausio 11-osios naktį Charkive Rusijos pajėgos pateko į pirotechnikos sandėlį.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas."Įsibrovėliai užpuolė Charkivo rajoną. Buvo užfiksuotas pataikymas į pirotechniką. Pastebima pirotechnikos gaminių detonacija", – rašė jis.
Zelenskis iš keturių prorusiškų parlamentarų atėmė Ukrainos pilietybęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš keturių prorusiškų parlamentarų atėmė Ukrainos pilietybę. „Jei liaudies atstovai nusprendžia tarnauti ne ukrainiečių žmonėms, o į Ukrainą įžengusiems žudikams, tuomet mūsų žingsniai bus atitinkami“, - sakė prezidentas savo tradiciniame kreipimesi.Pilietybė atimta vadovaujantis konstitucija ir remiantis žvalgybos bei migracijos tarnybos informacija, sakė V. Zelenskis. „Mūsų tarnybos veikia“, - pridūrė jis.Ukrainos paso neteko parlamentaras Viktoras Medvečiukas, kuris rugsėjį per apsikeitimą belaisviais buvo perduotas Rusijai. Manoma, kad ir kiti trys parlamentarai yra kaimyninėje šalyje. Visi jie atstovauja po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį uždraustai partijai „Opozicijos platforma – Už gyvybę“.Spėjama, kad visi minėti asmenys turi Rusijos pilietybę.
„Vagner“ grupuotė skelbia užėmusi SoledarąPo daug dienų trukusių mūšių Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ skelbia užėmusi Rytų Ukrainos Soledaro miestą. „Vagner“ daliniai perėmė visos Soledaro teritorijos kontrolę“, - rusų naujienų agentūros antradienį citavo grupuotės vadovo Jevgenijaus Prigožino pranešimą. Į nelaisvę paimtų karių skaičius esą bus paskelbtas trečiadienį. „Vagner“ daliniai užėmė visą Soledaro teritoriją. Miesto centre susiformavo katilas, kuriame vyksta miesto kovos. Į nelaisvę paimtų karių skačius bus paskelbtas trečiadienį. Dar kartą noriu pabrėžti, kad jokie kiti daliniai, išskyrus „Vagner“, nedalyvavo šturmuojant Soledarą“, – sausio 10 d. vakare pranešė J. Prigožino spaudos tarnyba.Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nėra galimybės. Ukraina taip pat jos kol kas nekomentuoja, praneša agentūra „Reuters“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje beveik nieko nekalbama apie padėtį aplink Soledarą, kur, pasak žurnalistų, vyksta įnirtingi mūšiai. Remiantis pranešimais iš įvykio vietos, rusų pajėgos įžengė į miesto centrą, bet dar ne visiškai jį kontroliuoja.Soledaras Rytų Ukrainos pramoniniame Donbaso regione yra tik už kelių kilometrų nuo Bachmuto miesto, dėl kurio vyksta nuožmios kovos. Šių miestų užėmimas, Rusijos požiūriu, būtų svarbus žingsnis užkariaujant visą Donbasą, o tai yra vienas Kremliaus tikslų.https://twitter.com/Osinttechnical/status/1613029113526108161
Arestovičius pasakė, kada Rusija gali surengti naują masinį smūgįRusijos pajėgos naują masinę ataką prieš Ukrainą gali pradėti jau šią savaitę.Tai pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovičius per „YouTube“ pokalbį su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu. Anot jo, tikimasi apšaudymo sparnuotomis raketomis ir Irano „Shahed“ dronais.„Anksčiau ar vėliau tai įvyks. Pagal terminus turėtų įvykti sausio 12-15 dienomis, šios savaitės pabaigoje. Bet nebūtinai“, - sakė O. Arestovičius.
Charkove – oro signalizacija, pranešima apie sprogimus Charkove paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžių, vietos šaltiniai praneša apie sprogimą ar sprogimus, skelbia BBC. „Okupantai vėl smogia“, – pranešė Charkovo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse. Vėliau Charkovo „Telegram“ kanalai pranešė, kad į miestą buvo paleistos dvi raketos, o viena iš jų pataikė į parduotuvę ar fejerverkų sandėlį. „Dar niekada neturėjome tokio ugnies šou“, – pasirašė kanalas „Kharkiv Life“.
Eurojusto vadovas: jau turime virš 2 tūkst. parodymų apie Rusijos karo nusikaltimus UkrainojeEuropos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) jau surinko virš 2 tūkst. parodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, teigia juos tiriančios agentūros vadovas Ladislavas Hamranas.„Eurojustui patikėta analizuoti, rinkti, taip pat saugoti įrodymus apie Rusijos karo nusikaltimus. Šiandien žinome apie daugiau nei 2 tūkst. paliudijimų, parodymų, kurie daugiausia buvo surinkti Ukrainos kaimyninėse šalyse“, – antradienį LRT televizijai sakė L. Hamranas.„Mūsų laukia didžiulis darbas, kad užtikrintume, jog sunkiausi tarptautiniai nusikaltimai neliktų nenubausti“, – teigė jis.Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė pažymėjo, kad be jungtinės karo nusikaltimų tyrimų grupės, kurią sudaro Baltijos šalys, Slovakija, Rumunija, Lenkija bei Ukraina, prie tyrimų prisideda dar bent 20 šalių.„Ikiteisminiai tyrimai dar atliekami daugiau nei 20-yje valstybių, kurios nėra prisijungusios prie jungtinės tyrimų grupės. Tose šalyse teisėsaugos institucijos renka liudijimus, apklausinėja nukentėjusiuosius, taip pat renka elektroninius įrodymus“, – kalbėjo M. Šiuntytė-Daugėlienė.Eurojusto vadovas pažymėjo, kad šiuo metu dėl Rusijos karo nusikaltimų vykdomas 21 nacionalinis tyrimas, vieną tyrimą pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje.„Dedame pastangas, kad visi atskiri tyrimai būtų koordinuojami. Taigi, duodame grįžtamąjį ryšį nacionaliniams tyrėjams“, – sakė L. Hamranas.Pasak jo, Eurojustas renka ne tik nukentėjusiųjų parodymus, bet ir nuotraukas, kitus skaitmeninius įrodymus.L. Hamranas antradienį viešėjo Lietuvoje, susitiko su Teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska.Generalinės prokuratūros duomenimis, Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į šalį atvykusių ukrainiečių.
Pentagonas patvirtino, kad JAV pradeda mokyti Ukrainos karius naudotis „Patriot“Pentagonas patvirtino, jog kitą savaitę Oklahomos bandymų aikštelėje prasidės 90-100 Ukrainos karių mokymas su „Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistema.Anksčiau CNN pranešė, kad mokymai truks kelis mėnesius.„Patriot“ prisidės prie Ukrainos oro gynybos pajėgumų. Tai dar viena galimybė žmonėms apsiginti nuo besitęsiančių Rusijos oro atakų“, – per spaudos konferenciją sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.JAV apie „Patriot" sistemos pristatymą paskelbė gruodžio pabaigoje, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Vašingtone išvakarėse. Sausio 3 d. apie ketinimą perkelti dar vieną bateriją „Patriot“ ukrainiečiams paskelbė Vokietija.P. Ryderis nenurodė, ar Vokietija išmokys ukrainiečius, kaip elgtis su „Patriot“, ar palauks, kol jie baigs mokymus Amerikoje prieš išsiunčiant savo „Patriot“.
Kanada Ukrainai pirks priešlėktuvinę sistemą NASAMSKanados gynybos ministrė Anita Anand antradienį po pokalbio telefonu su kolega iš Ukrainos Aleksejumi Reznikovu paskelbė, kad Kanada pirks iš Jungtinių Valstijų ir perduos Ukrainai NASAMS priešlėktuvinę sistemą.„Tai pirmoji Kanados auka Ukrainai oro gynybos sistemos pavidalu [...] Ši priešlėktuvinė sistema padės apsaugoti Ukrainos gyventojų centrus ir kritinę infrastruktūrą nuo bepiločių orlaivių, raketų ir oro antskrydžių [...] NASAMS turi labai aukštą pataikymo rodiklį ir tai yra vertingas indėlis į Ukrainos gynybos pajėgumus“, – rašė A. Anand.Ukraina rudenį iš JAV gavo pirmąsias dvi NASAMS priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių baterijas, iš viso amerikiečiai planavo suteikti Ukrainai aštuonias baterijas.NASAMS yra norvegų-amerikiečių trumpojo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema (iki 50 km). Ji, kaip rašė A. Anand, gali numušti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, sraigtasparnius ir dronus.
Ukraina rengiasi galimam naujam Kyjivo puolimui iš BaltarusijosUkrainos kariuomenė rengiasi galimai naujai Rusijos sausumos pajėgų atakai iš Baltarusijos teritorijos sostinės Kyjivo kryptimi. Tam jau parengtos arba sustiprintos gynybinės pozicijos šalies šiaurėje, antradienį sakė už Kyjivo gynybą atsakingas generolas leitenantas Oleksijus Pavliukas.Siekiant užkirsti kelią greitam rusų tankų veržimuisi, visur, kur gali važiuoti takai, išplėsti minų laukai. Jei užpuolikai negalėtų įveikti šių kliūčių, Ukrainos artilerijai būtų lengviau naikinti kariuomenę susitelkimo vietose, sakė jis.Pačioje Rusijos pernai vasarį pradėto karo pradžioje Ukrainos pajėgos atmušė Rusijos kariuomenės veržimąsi iš Baltarusijos Kyjivo link. Į šiaurę nuo Kyjivo esančiuose tankiuose miškuose buvo sunaikinta daugelio kilometrų ilgio rusų tankų ir transporto priemonių vilkstinė, rusai buvo priversti atsitraukti.Ukrainos vadovybė baiminasi dar vieno Rusijos armijos puolimo, nes Rusija jau kelias savaites telkia dalinius Baltarusijoje prie Ukrainos sienos. Karo ekspertai nemano, kad Rusijos daliniai Baltarusijoje jau pakankamai stiprūs pradėti tokį puolimą. Vis dėlto tai verčia Ukrainos kariuomenę perkelti karius iš kitų fronto linijų.
Iš Ukrainos į Lenkijos ligoninę evakuoti du sužeisti savanoriaiDu lenkų savanoriai, atvežę pagalbą ir sužeisti netoli fronto linijos Ukrainoje, nuvežti į ligoninę Liubline, Rytų Lenkijoje, pranešė sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.Savanoriai buvo sužeisti prie Bachmuto miesto Ukrainos Donecko srityje, netoli fronto linijos, skiriančios Ukrainos ir Rusijos pajėgas, antradienį PAP sakė Wojciechas Andrusiewiczius.„Jie iš automobilio krovė pagalbą civiliams, kai netoliese sprogo minosvaidžio sviedinys“, – sakė W. Andrusiewiczius. "Deja, moteriai teko amputuoti blauzdą. Vyrą sužeidė skeveldros", - pridūrė jis.Sužeistuosius Ukrainoje iki Lenkijos sienos atvežė Lenkijos labdaros fondas „Humanosh“, ten juos perėmė Liublino medicinos transportas. Su abiem pacientais susitiko sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.
Apie Soledarą – prieštaringos naujienos Tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos pusės pateikiama įvairių naujienų apie situaciją karščiausiame fronto taške – Soledare, skelbia BBC. Per pastarąjį pusvalandį daugelis Rusijos militaristinių „Telegram“ kanalų paskelbė pranešimą, kad „Wagner“ kovotojai tariamai apsupo Ukrainos dalinius vakarinėje miesto dalyje. Pirminis daugumos šių skelbimų šaltinis yra „Brussels Messenger“ ataskaita. Kitų patvirtinimų ar paneigimų atviruose šaltiniuose dar nėra. Šiek tiek anksčiau šis kanalas paskelbė vaizdo įrašą su Rusijos kovotojais Soledaro centre, priešais pastatą netoli miesto administracijos. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų daliniai Soledare nėra apsupti. „Soledare vyksta kovos. Gynybos pajėgos užima pozicijas pačiame Soledare. Yra galimybė ten pristatyti amuniciją ir visa kita, ko reikia“, – antradienį sakė Ukrainos kariuomenės grupės „Vostok“ spaudos atstovas Serhijus Cherevatyi. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar pažymėjo, kad Soledare tęsiasi sunkios kovos, Rusijos okupantai patiria didelių nuostolių. „Priešas nekreipia dėmesio į didelius savo personalo nuostolius ir toliau aktyviai šturmuoja. Mūsų kovotojai drąsiai laikosi gynybos. Tik labai stipri tauta gali taip kovoti su dideliu ir galingu priešu“, – „Telegram“ kanale rašė A. Malyar.
Vokietija pažadėjo finansuoti Ukrainos išminavimąVokietija pažadėjo Ukrainai papildomą 40 mln. eurų paramą išminavimo operacijoms ir interneto ryšio plėtrai."Mes jus remsime, kol jums mūsų reikės. Atiduosime viską, kad vaikai Charkive, Mariupolyje ir Kyjive vėl galėtų patikėti ateitimi", – po puspenktos valandos trukusio vizito karo niokojamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste netoli Rusijos sienos sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.Pasak jos, išlaisvintos teritorijos turi būti išminuotos, kad "net ir pusiau sugriautoje žaidimų aikštelėje vaikai nebijotų, kad juos suplėšys minos“. A. Baerbock taip pat sakė, kad Vokietija padės finansuoti palydovinio interneto sistemos „Starlink“ antžeminės stoties plėtrą. Pasak jos, šis patobulinimas padės tiek gyventojams, tiek Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Vokietijos ministrė taip pat sakė Charkive pajutusi, „kokius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui čia padarė Rusijos kariuomenė“.
JAV pareigūnai: Rusijos apšaudymas artilerija Ukrainoje sumažėjo beveik 75 proc. Pasak JAV ir Ukrainos pareigūnų, Rusijos artilerijos ugnis Ukrainoje dramatiškai sumažėjo nuo karo metu buvusio aukšto lygio – kai kuriose vietose net 75 proc.Sumažėjęs apšaudymas yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos padėtis mūšio lauke, praėjus beveik metams po jos invazijos, tampa vis silpnesnė, CNN sakė pareigūnai.Pareigūnai nepateikė aiškaus ar vienintelio paaiškinimo, kodėl sumažėjo artilerijos ugnis. Gali būti, kad Rusija gali normuoti artilerijos šovinius dėl mažų atsargų arba tai gali būti platesnio taktikos pervertinimo dalis.Anksčiau šį mėnesį Rusija patyrė didžiausius karinius nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios, kai mirtinas Ukrainos raketos smūgis pataikė į Makiivką, nedidelį miestą Ukrainos rytinėje Donecko srityje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per ataką žuvo 63 kariai.
Podoliakas: derybos dėl raketų ATACMS vyksta labai intensyviaiDerybos dėl raketų ATACMS perdavimo Ukrainai vyksta labai intensyviai. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Vyksta labai intensyvios derybos (dėl ATACMS). Mes aiškiname (partneriams) Rusijos taktiką ir strategiją. Mes aiškiname, jog jei Rusija netenka sandėlių, kur laikomi sviediniai, tai labai greitai sumažėja apšaudymų intensyvumas. Todėl mums reikia toliašaudžių raketų“, - sakė M. Podoliakas.Anot pareigūno, po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos ėmė apšaudyti Rusijos sandėlius sistemomis HIMARS, rusai perkelia juos už 100 ir daugiau kilometrų.„Jie pailgino sviedinių pristatymo į priešakines linijas kelią, bet mes dabar negalime jų pasiekti. Mums reikia tam tikrų raketų, derybos vyksta, mūsų logika partneriams suprantama. Jie supranta, kad (rusų) užnugario infrastruktūros naikinimas priartins karo pabaigą“, - pabrėžė patarėjas.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau M. Podoliakas pareiškė, kad toliašaudės raketos ATACMS gali užbaigti Rusijos demilitarizavimą.
Kuleba: „žmonės žus", kol Berlynas svarstys, ar pristatyti tankusAntradienį, kai karo krečiamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro  Kuleba paragino Berlyną suteikti jo šalies kariuomenei tankus „Leopard“.D. Kuleba pareiškė įsitikinimą, kad Berlynas galiausiai pristatys sunkiuosius tankus, bet perspėjo: "Kuo ilgiau užtruks priimti sprendimą, tuo daugiau žmonių žus. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo".„Mums reikia šių tankų, kad išlaisvintume savo miestus, kaimus ir viską, ką okupuoja Rusija“, – Charkive per spaudos konferenciją su A. Baerbock žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Vokiečių tankai reikalingi „apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, išgelbėti ukrainiečius nuo nusikaltimų“, sakė jis.Rusijai yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, aneksuotą 2014 metais. Ukraina yra beveik visiškai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų. Be lengvųjų ginklų ir amunicijos, Berlynas jau pristatė sunkiųjų haubicų ir priešlėktuvinių sistemų ir pažadėjo suteikti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Ukrainos policija surado 16 502 žuvusiųjų palaikus dešimtyje šalies sričiųNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, masinėse kapavietėse ekshumuota daugiau kaip tūkstantis kūnų.Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, tai pranešama Ukrainos nacionalinės policijos Vyriausiosios tyrimų valdybos atsakyme į leidinio „Zmina“ paklausimą.„2022 metais dėl Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą žuvo 16 502 žmonės. Nacionalinė policija aptiko 21 masinę kapavietę išvaduotose teritorijose, jose buvo ekshumuoti 1 033 civilių ir kariškių palaikai“, - sakoma pranešime.Nacionalinės policijos duomenimis, daugiausiai žuvusiųjų rasta Donecko srityje – 4 766 žmonės, Charkivo – 3 784, Mykolajivo – 2 207, Kyjivo – 2 072, Černihivo – 899.Išvaduotose teritorijose aptikta 21 masinė kapavietė, iš jų Donecko srityje – trys (ekshumuoti 278 civiliai ir 37 kariškiai), Kyjivo – 14 (ekshumuoti 177 žmonės), Charkivo – dvi (ekshumuotas 451 civilis ir 44 kariškiai), Chersono srityje – dvi (ekshumuoti 46 žmonės).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, išvaduotose Ukrainos teritorijose pareigūnai surado 54 kankinimo vietas ir užfiksavo daugiau kaip 5 tūkst. kankinimo atvejų.
JAV ir sąjungininkės susitiks Vokietijoje koordinuoti pagalbą UkrainaiKitą savaitę Vokietijoje Jungtinės Valstijos suburs sąjungininkes naujam derybų dėl karinės paramos Ukrainai ratui, antradienį pranešė JAV oro pajėgų bazė Ramšteine.JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sausio 20 d. Ramšteine asmeniškai susitiks su Ukrainos gynybos kontaktinės grupės atstovais, sakoma pranešime.L. Austinas „vėl sukvietė gynybos ministrus ir aukštus karinius pareigūnus iš viso pasaulio aptarti tebesitęsiančią krizę Ukrainoje ir įvairias saugumo problemas, su kuriomis susiduria JAV sąjungininkės ir partnerės“, – sakoma pranešime.Ukrainos gynybos kontaktinę grupę sudaro apie 50 valstybių, remiančių Ukrainos kovą su Rusija.NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau sakė, kad Kyjivą remiančios Vakarų valstybės kitą savaitę susitiks su Ukrainos gynybos ministru, „kad aptartų, tiksliai kokių rūšių ginklų reikia ir kaip sąjungininkės galėtų tuos ginklus suteikti“. Jis kalbėjo JAV vadovaujamam Aljansui ir Europos Sąjungai pažadėjus stiprinti paramą Ukrainai ir bendradarbiavimą.Trečiasis Ramšteino grupės susitikimas vyks po JAV, Vokietijos ir Prancūzijos pranešimų, kad jos dabar suteiks Ukrainai šarvuotas kovos mašinas, tačiau Kyjivas prašo atsiųsti ir modernių sunkiųjų tankų.Ukraina jau seniai prašo sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, leisiančios jai pradėti puolimą. Vakarų šalys nesiryžta, nes baiminasi būti įtrauktos į karą arba išprovokuoti Rusiją. Vis dėlto ukrainiečiai įgavo pagreitį ir Vakarų valstybės plečia tiekiamų ginklų asortimentą.
CNN: Ukrainos kariškiai kitą savaitę pradės mokytis valdyti „Patriot“Kitą savaitę Ukrainos kariškiai pradės mokytis valdyti amerikietiškus oro gynybos kompleksus „Patriot“. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis JAV pareigūnais.Pasak jų, mokymai vyks Fort Sile, Oklahomos valstijoje, kur ir JAV kariškiai treniruojasi naudoti ir prižiūrėti oro gynybos sistemas.Kaip pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo padėjėja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais Laura Cooper, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių rengimas truks kelis mėnesius.JAV šiomis dienomis oficialiai paskelbė skirianti Ukrainai dar vieną daugiau kaip 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą.
Ukrainos pareigūnai nuo karo pradžios demaskavo daugiau kaip 600 šnipųNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainos saugumo tarnyba (UST) iškėlė daugiau kaip 1,5 tūkst. bylų dėl valstybės išdavimo ir šnipinėjimo, praneša UNIAN.Kaip pažymėjo UST spaudos centro atstovai, daugiau kaip 340 bylų prieš valstybės išdavikus ir šnipus perduota teismui.„Per šį laikotarpį išaiškinta daugiau kaip 600 Rusijos agentų ir šnipų, kurie vykdė žvalgybinę-ardomąją veiklą prieš mūsų valstybę“, - sakoma pranešime.Be kita ko, buvo demaskuota ir sulaikyta Rusijos karinės žvalgybos diversinė-žvalgybinė grupė.„Priešo agentūra ruošėsi fiziškai likviduoti Ukrainos gynybos ministrą ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą, taip pat žinomą ukrainiečių aktyvistą“, - papasakojo UST atstovai.Kyjive UST neutralizavo Rusijos agentų grupę, kuriai priklausė Ukrainos ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnai.
Dėl Dudos pokalbio su rusų provokatoriais atleistas jo kanceliarijos darbuotojasPraėjusių metų lapkričio 15 d. rusų provokatoriai, dėdamiesi Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, įrašė ir paskelbė pokalbį su Lenkijos valstybės vadovu Andrzejumi Duda. Šis įvykis nepraėjo be padarinių. Neoficialiais RFM FM žurnalisto Rocho Kowalskio duomenimis, posto neteko Lenkijos prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro direktorius Piotras Gillertas.Šis darbuotojas buvo atsakingas už prezidento pokalbių su kitų valstybių lyderiais organizavimą.Kanceliarijos atstovai pažymi, jog lapkričio 15-ąją, kai Pševoduvo gyvenvietėje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, situacija buvo labai įtempta, o ryšys su pasaulio lyderiais buvo užmezgamas kitaip nei paprastai, kadangi dauguma Vakarų vadovų dalyvavo G20 viršūnių susitikime Indonezijoje.Bet pokalbis su rusų provokatoriais, kurie dėjosi E. Macronu, buvo akivaizdi kanceliarijos darbuotojų klaida, ir netgi ne pirma. Mat tie patys rusai ir 2020 metais sėkmingai paskambino A. Dudai.Duetas „Vovanas ir Lexusas“ Rusijoje jau seniai garsėja tuo, kad melagingais skambučiais mulkina politikus ir kitas garsenybes. Praėjusių metų vasaros pradžioje jie kelių ES šalių sostinių merus privertė patikėti, kad šie kalba su kolega iš Kyjivo Vitalijumi Klyčko.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė lankosi Ukrainos mieste netoli fronto linijos Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock atvyko į Ukrainos Charkivo miestą, esantį netoli fronto linijų. Ji yra pirmoji šioje vietovėje apsilankiusi Vokietijos ministrų kabineto narė. Per iš anksto nepaskelbtą kelionę ją lydėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas. Į Ukrainą atvykę užsienio pareigūnai dažniausiai nenutolsta nuo sostinės Kyjivo. Charkivas yra daugiau nei milijoną gyventojų turintis miestas, esantis vos už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos. Pastaruoju metu Rusija rengia prieš jį atakas. A. Baerbock apibūdino savo trečiąjį vizitą į šalį, kurioje vyksta karas, kaip siekį parodyti solidarumą. Ji pažadėjo daugiau Vokietijos humanitarinės pagalbos, įskaitant generatorius, degalus ir antklodes, o taip pat „tolesnius ginklų pristatymus“. A. Baerbock vizitas surengtas vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti pėstininkų kovos mašinas „Marder“, kurių Ukraina jau seniai prašė. Kyjivas taip pat ragina pristatyti kovinius tankus, tačiau kol kas Berlynas prašymo nepatenkino.
Europos Komisijos pirmininkė prisijungė prie raginimų siųsti Ukrainai tankus „Leopard“ Vykstant diskusijoms, kokius modernius ginklus Vakarų valstybės turėtų suteikti Kyjivui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį prisidėjo prie raginimų siųsti Ukrainai tankus „Leopard“.„Manau, kad Ukraina turėtų gauti visą būtiną karinę techniką, kurios jai reikia ir kuria ji gali naudotis, kad apsigintų“, – NATO būstinėje Briuselyje sakė U. von der Leyen. Ji pridūrė, kad Ukraina turėtų gauti ne tik pažangias oro gynybos sistemas, „bet ir kitokią pažangią karinę techniką, kol tai bus būtina.“Praėjusią savaitę Vokietijos vyriausybė pakeitė savo politiką ir pareiškė, kad Berlynas suteiks Ukrainos kariuomenei apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Dabar įstatymų leidėjai ragina Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą tiekti sunkesnius tankus, tokius kaip „Leopard“, tačiau jis tai žada daryti tik suderinęs su sąjungininkėmis.Per NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo deklaracijos pasirašymo ceremoniją U. von der Leyen sakė, kad Kyjivas gina pamatinius Jungtinių Tautų Chartijos principus, pagrindines teises ir tarptautinę teisę.Vokietijos ginkluotųjų pajėgų rezervistų asociacijos prezidentas Patrickas Sensburgas anksčiau antradienį pareiškė pritariantis, kad tankai „Leopard“ būtų tiekiami Ukrainai. Jis sakė, jog šarvuotos pėstininkų kovos mašinos „Marder“ suteikia galimybę greitai perkelti karius iš vienos vietos į kitą, bet yra veiksmingiausios, kai derinamos su tankais „Leopard“. „Štai kodėl parama tiekiant kovinius tankus „Leopard“ yra kitas logiškas žingsnis“, – Vokietijos žiniasklaidos grupei „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RDN) sakė P. Sensburgas. Jis pridūrė, kad yra ir kita galimybė - siųsti kito tipo kovinius tankus iš kitos šalies.Kai kurios Vakarų valstybės iki šiol laikė tankų tiekimą jautriu klausimu, nes baiminosi, kad tai gali paaštrinti ir išplėsti konfliktą. Pavyzdžiui, Ispanija ir Lenkija nori tiekti Vokietijos gamybos tankus „Leopard“, bet negali to daryti be gamintojos – Vokietijos – leidimo.
Prigožino paskyrose – netikėtas pareiškimas dėl įvykių Bachmute„Vagner“ samdinių vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino „sunkių kruvinių mūšių“ dėl Soledaro miesto faktą, taip įvertinamas Ukrainos pajėgų narsą.Kaip teigiama „The Guardian“ medžiagoje, Rusija Soledaro ir Bachmuto okupacijai skyrė didžiules jėgas – labai dažnai Rusijos samdiniai lipo per savo šalies karių lavonus.Antradienį savo paskyrose socialiniuose tinkluose „Vagner“ samdinių vadovas J. Prigožinas parašė apie „sunkius kruvinus mūšius“ Soledaro Vakaruose: „Ukrainos ginkluotosios pajėgos garbingai gina Soledaro teritoriją“.Be to, J. Prigožinas teigia, kad informacija apie masinį Ukrainos karių dezertyravimą iš Soledaro neatitinka tikrovės: „Būkime sąžiningi patys prieš save. Ukrainos armija drąsiai gina Bachmutą ir Soledarą. Pranešimai apie masinį Ukrainos karių dezertyravimą neatitinka tikrovės“.
Ministrė: Latvija vėl gali pasiūlyti Ukrainai oro gynybos kompleksų „Stinger“ Latvija vėl gali pasiūlyti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos kompleksų „Stinger“. Tai antradienį Latvijos televizijos kanalo LTV laidai „Rīta Panorāma“ pareiškė šalies gynybos ministrė Ināra Mūrniecė, praneša portalas „lsm.lv“.Žinybos vadovė papasakojo, kad antroje sausio pusėje JAV aviacijos bazėje Ramšteine (Vokietija) įvyks konferencija karinės pagalbos Ukrainai klausimais.„Iš esmės Ukrainos frontas yra mūsų gynybos linija, todėl mes tariamės, kaip prisijungti prie didelio pagalbos srauto, kaip paremti Ukrainą, kaip atsakyti į prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus“, – sakė I. Mūrniecė.Anot ministrės, Latvija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai ginklų ir rengti Ukrainos kariškius. Turint omenyje anksčiau Latvijos suteiktą pagalbą Ukrainai, Latvija galėtų vėl nusiųsti jai oro gynybos kompleksų „Stinger“.Pasak I. Mūrniecės, Ukraina teigiamai vertina Latvijos tiekiamas bepilotes skraidykles, todėl būtų galima tęsti jų tiekimą.Ministrė pabrėžė, jog karas Ukrainoje parodė, kad reikia rimtai galvoti apie Latvijos gynybos stiprinimą.
Žiniasklaida: Pakistanas slapta tiekia Ukrainai šaudmenis Sausio mėnesį Pakistanas ketina išsiųsti Ukrainai 159 konteinerius su šaudmenimis. Amunicija bus tiekiama per Gdansko uostą Lenkijoje.Tai pranešė Indijos verslo leidinys „The Economic Times“.Pasak jo šaltinių, Pakistano transporto bendrovė „Project Shipping“ planuoja išgabenti šiuos konteinerius antroje sausio pusėje iš Karačio uosto. Į Ukrainą iškeliaus 155 mm sviediniai, užtaisai M4A2, kapsulės M82 ir sprogdikliai PDM.Leidinys pažymi, kad Pakistanas jau ne pirmą kartą siunčia ginkluotę Ukrainai, bet anksčiau tai buvo daroma Didžiosios Britanijos vardu arba per Rytų Europos šalių įmones.Gautomis žiniomis, mainais Pakistanas tikisi Ukrainos pagalbos modernizuojant savo sraigtasparnius Mi-17. Ukrainos ir Pakistano karinis techninis bendradarbiavimas trunka jau daug metų. Pavyzdžiui, Ukraina yra patiekusi Pakistanui daugiau kaip 320 tankų T-80UD.1991–2020 metais Ukrainos ir Pakistano sudarytų ginklų tiekimo sutarčių vertė – beveik 1,6 mlrd. dolerių.
Sakartvelas teigia pirkęs iš Ukrainos oro gynybos sistemas „Buk“, o ne gavęs jas dovanų Sakartvelas sureagavo į Ukrainos laikinojo reikalų patikėtinio Andrijaus Kasjanovo pareiškimą, kad Kyjivas prašė Tbilisį grąžinti jam oro gynybos sistemas „Buk“, kurias Ukraina perdavė Sakartvelui per jo karą su Rusija 2008 metais, praneša UNIAN.Pasak valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ partijos nario Givio Mikanadzės, zenitinių raketų kompleksai nebuvo perduoti nemokamai, rašo Sakartvelo leidinys SOVA. Taigi, dabar ši ginkluotė yra Sakartvelo nuosavybė.„Aš nežinau, ką mums perdavė Ukraina po 2008 metų karo. Kiek žinau, jeigu kas nors ir buvo perduodama, tai buvo perkama. Taigi, jeigu buvo perkama, tai dabar yra Sakartvelo nuosavybė ir Sakartvelo ginkluotė“, – teigė politikas.Anot jo, tokie pareiškimai gali būti „dar vienas mėginimas kažkaip įtraukti Sakartvelą į šį karą“.Savo ruožtu kitas valdančiosios partijos narys Gija Volskis pavadino A. Kasjanovą „neadekvačiu“ ir pabrėžė, kad Sakartvelas sumokėjo pinigus už visą ginkluotą, kurią jis turi.Pasak G. Volskio, Ukraina prašė ne tik perduoti ginkluotę, bet ir „organizuoti savanorių siuntimą“. „Netgi atsiuntė lėktuvų, buvo užsakomieji skrydžiai iš Ukrainos, bet mes nesutikome, nes tai būtų prilygę stojimui į karą“, – teigė „Sakartvelo svajonės“ atstovas.UNIAN primena, jog vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų prieš Rusiją, pradėjusią plataus masto karą prieš Ukrainą. Savo poziciją jis pakartojo ir balandžio 3 d.O gegužę jis pareiškė, kad Sakartvele nebus atidarytas „antrasis frontas“ prieš Rusiją. Anot premjero, tie, kurie ragina susigrąžinti Rusijos okupuotas Sakartvelo teritorijas, yra „vidaus priešai“.Per 2008 metų karą Rusija okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
Kuleba: Putinui liko vienas variantas – pripažinti pralaimėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo sukeltame kare prieš Ukrainą yra tik vienas variantas – pralaimėjimas, bet jis nenori to pripažinti.Tai interviu JAV radijo stočiai NPR pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.„Kai dabar žvelgiu į mūšio lauką ir susiklosčiusią situaciją, tai manau, kad Putinas turi nelabai daug variantų. O iš tikrųjų jis turi tik vieną variantą, bet nenori jo pripažinti. Ir tas variantas – pralaimėjimas kare. Šio momento sudėtingumą ir tragiškumą nulemia tai, kad jis nenori pažiūrėti tiesai į akis ir ieškoti išeities. Užuot tai daręs jis meta į mūšį vis naujus išteklius, svarbiausia – žmonių išteklius, mėgindamas žūtbūt nugalėti. Bet to nebus. Jis nenugalės“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.Anot jo, Ukrainai pergalė yra jos teritorijos vientisumo ir tarptautinės bendrijos pripažintų sienų atkūrimas.Ministras taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiai tęs kovą su agresoriumi.„Nuo JAV ir kitų Ukrainos partnerių priklauso, kiek ilgai jie mus rems. Bet mes jau pasirinkome, mes apsisprendėme. Mes kovosime su grobiku tol, kol įstengsime kvėpuoti“, – pabrėžė D. Kuleba.Pirmadienį jis tviteryje parašė, jog Ukraina dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet reikia daryti daugiau, kad būtų iškovota pergalė, o Europoje būtų atkurta taika ir saugumas.
NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invazijąNATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir sustiprinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą.„Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.
Kadyrovo pyktį užsitraukusiam generolui surasta nauja vietelėKritikos dėl nesėkmių per karą su Ukraina sulaukęs generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas paskirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės centrinio štabo viršininku, informuoja portalas ura.ru, perduodamas iš Rusijos gynybos ministerijos gautą informaciją. Portalo duomenimis, naujosios pareigos A. Lapinui buvo patikėtos sausio 9 d.A. Lapinas turės užsiimti pasirengimo kovoms ir dalinių perginklavimo planavimu, taip pat sausumos pajėgų jungimu, nurodė „Izvestija“ šaltinis. A. Lapinui tekęs postas tapo laisvas, kai Vasilijus Tonkoškurovas perėjo į Pramonės ir prekybos ministeriją. A. Lapino paskyrimo viršininku faktą patvirtino ir RBK šaltinis. Visgi Gynybos ministerija oficialiai šios žinios nepakomentavo.Lapkričio mėnesį A. Lapinas buvo nušalintas nuo vadovavimo Ukrainoje kovojusiems Centrinės karinės apygardos (CVO) kariams ir Rusijos karių grupuotei „Centr“. A. Lapinas buvo nušalintas po to, kai šito pareikalavo Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas. Generolas pulkininkas buvo apkaltintas Lymano „atidavimu“ ir leidimu prasiveržti gynybos pajėgoms šiaurinėje apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos pusėje – Ternio, Torskės ir Jampolivkos gyvenviečių zonoje. Minėtina, kad R. Kadyrovo nuomonei pritarė PKK „Vagner“ įkūrėjas verslininkas Jevgenijus Prigožinas.Oficialiai apie A. Lapino atsistatydinimą pranešta nebuvo.Į tai, kad A. Lapinui buvo patikėtos naujos pareigos, sureagavo teroristas Igoris Girkinas (Strelkovas). Tokį sprendimą jis vertina kaip gryną nesusipratimą.Smogikų vadeiva priminė, kad A. Lapino vadovaujami rusų kariai patyrė pralaimėjimą Charkivo srityje ir dėl to buvo priversti pasitraukti.„Generolo A. Lapino skyrimas eiti tas pareigas yra, švelniai tariant, nesusipratimas. Ir ne dėl jo gebėjimų vadovauti (jei tokius jis apskritai turi), o dėl to, kad būtent jam vadovaujant mūsų kariai patyrė triuškinantį pralaimėjimą prie Balaklijos ir Iziumo, todėl vėliau turėjo palikti beveik dešimt miestų ir „persigrupuoti“ iš Charkivo srities“, – parašė I. Girkinas savame „Telegram“ kanale.I. Girkinas mano, kad „paaukštinimas už tokius dalykus – tai įžūlus Rusijos gynybos ministerijos vadovų demonstravimas, kad yra nepalenkiami.“
Patruševas: Rusija dabar Ukrainoje kovoja su NATO Rusija, pasak vieno artimiausių prezidento Vladimiro Putino bendražygių Nikolajaus Patruševo, dabar Ukrainoje kovoja su NATO. Be to, Vakarai mėgina suskaldyti Rusiją, laikraščiui „Argumenty i Fakty“ sakė įtakingos nacionalinės Saugumo Tarybos sekretorius, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Įvykiai Ukrainoje nėra susirėmimas tarp Maskvos ir Kyjivo. Tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, o pirmiausiai – Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos“, – sakė N. Patruševas. Vakarai esą nori toliau skaldyti Rusiją ir galiausiai ištrinti ją iš politinio žemėlapio.Rusų naratyvą, kad Vakarai kelia grėsmę Rusijos Federacijos saugumui ir vientisumui, vis pasitelkia V. Putinas, norėdamas pateisinti karą Ukrainoje.N. Patruševas laikomas griežto kurso šalininku ir vienu iš nedaugelio, kurie gali daryti įtaką V. Putinui.
Scholzas gina savo ligšiolinę ginklų tiekimo Ukrainai politiką Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ėmėsi ginti savo ligšiolinę ginklų tiekimo Rusijos užpultai Ukrainai politiką ir atmetė jam mestus kaltinimus, kad visapusiško karo pradžioje jam stigo ryžto.„Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų“, – renginyje Berlyne tikino O. Scholzas. Jis paminėjo, kad jo šalis šiuo metu teikia ne tik finansinę ir humanitarinę, o ir karinę paramą. Kancleris pareiškė, kad šiuo klausimu išliks „atsakingas“, tačiau kartu pažadėjo daryti tai, „kas teisinga“.O. Scholzas tokį komentarą išsakė po to, kai praėjusią savaitę susitarė su JAV prezidentu Joe Bidenu Ukrainai pirmą kartą perduoti šarvuotųjų transporterių. Kyjivas prieš tai ilgą laiką prašė tokios technikos.Kiek vėliau jo vyriausybėje pasigirdo raginimų nusiųsti ir galingesnių tankų „Gepard 2“.Nors Vokietijos kancleris pabrėžė, kad jo šalis teiks paramą tiek, kiek reikės, jis pakartojo, jog Ukrainoje sukeltas plataus masto karas neturi virsti konfrontacija tarp Rusijos ir NATO. O. Scholzas nurodė, kad Berlynas ateityje veiks koordinuodamas žingsnius su savo partneriais. „Bet kokie kitokie veiksmai tokioje pavojingoje situacijoje būtų neatsakingi“, – tvirtino kancleris.
Britų žvalgyba: Rusija tikriausiai kontroliuoja didžiąją dalį Soledaro Didžioji dalis Rytų Ukrainos Soledaro miesto, britų žvalgybos vertinimu, gali būti rusų rankose. Po taktinių proveržių per praėjusias keturias dienas Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdinių grupuotė „Wagner“ tikriausiai kontroliuoja didžiąją miestelio dalį, pranešė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybos ataskaita, informuoja agentūra „Reuters“.Soledaras yra tik už kelių kilometrų nuo Bachmuto, dėl kurio vyksta nuožmūs mūšiai.Ukrainos vadovybės duomenimis, Rusija pradėjo didelį puolimą prieš Donbase esantį Soledarą, puolimui vadovauja „Wagner“ daliniai.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 112 470 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 112 470 karių (+710 per pastarąsias 24 val.), antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 10-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 084 (+4) tankų, 6 154 (+7) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 073 (+4) artilerijos sistemų, 434 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 217 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 285 lėktuvų, 275 sraigtasparnių, 4 817 (+8) automobilių ir degalų cisternų, 17 (+1) laivų, 1 860 (+4) dronų, 183 specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Belgorode – sprogimai, rusams išsiųsti neįprasti pranešimaiSausio 9 d. vakare Rusijos Belgorodo srityje esančiame Šebekino mieste nugriaudėjo sprogimai. Ekstremaliųjų situacijų tarnybos pradėjo siuntinėti žmonėms pranešimus.Pasak UNIAN, gyventojams išsiųsti neįprasti pranešimai.Remiantis Rusijos „Telegram“ kanaluose išplitusia informacija, gyventojai buvo raginami leistis į rūsius arba slėptis priedangose. Remiantis ankstesniu pranešimu, Šebekine nutrūko elektros energijos tiekimas.UNIAN primena, kad sausio 3 d. Naujajame Oskole (miestas Rusijos Belgorodo srityje) degė karinis objektas. Liudininkai teigia girdėję sprogimus, primenančius sprogmenų detonavimą.Sausio 2 d., kai smūgių taikiniu tapo Rusijos Briansko srityje esantys Klimovskajės elektros tinklai, nutrūko elektros tiekimas į artimiausią kaimą. Briansko srities valdžia kaltę dėl atakų suvertė Ukrainai.
Maskva: Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė susitiks su kolega iš UkrainosRusijos vyriausybės įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Tatjana Moskalkova, Maskvos duomenimis, dar šią savaitę Turkijoje susitiks su kolega iš Ukrainos Dmytru Lubinecu.„Patvirtinu, kad planuoju tokį susitikimą“, - pirmadienį žurnalistams sakė T. Moskalkova, kurią cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. Pokalbis esą vyks susitikimo, kuriame nuo ketvirtadienio iki šeštadienio dalyvaus žmogaus teisių įgaliotiniai iš įvairių šalių, kuluaruose.Kyjivas šios informacijos kol kas nepatvirtino.
Bideno patarėjas: parama Ukrainai 2023 metais yra garantuotaNepaisant pasikeitusio jėgų santykio Kongrese, JAV vyriausybė sako, kad finansinė parama Ukrainai yra garantuota. Naujajame biudžete finansinė pagalba Kyjivui yra užtikrinta – beveik visiems 2023 metams, pirmadienį sakė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas Jake‘as Sullivanas.Naujajame biudžete paramai Ukrainai numatyta 45 mlrd. JAV dolerių (42 mlrd. eurų), nors vyriausybė prašė tik 37 mlrd. „Tai lėšos, kurioms jau pritarta, - pabrėžė J. Sullivanas. – Nemanau, kad šie pinigai iš mūsų galėtų būti atimti“. Šios lėšos esą leis užtikrinti JAV vyriausybės pajėgumus teikti Ukrainai ir karinę, ir ekonominę, ir humanitarinę paramą – beveik visus metus.J. Bidenas gruodžio pabaigoje pasirašė naują biudžeto įstatymą, numatantį milijardinę pagalbą Ukrainai, ir jis įsigaliojo. Naujasis biudžetas finansuoja vyriausybės veiklą iki 2023 metų rugsėjo. Sprendimas priimtas prieš pat pasikeičiant jėgų santykiui Kongrese: praėjusią savaitę respublikonai perėmė Atstovų Rūmų kontrolę.Naujasis rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy‘is prieš tai pagrasino, kad jo partija gali pristabdyti tolesnės paramos Ukrainai patvirtinimą arba ją visai blokuoti. Dėl to J. Bideno vyriausybė stengėsi, kad lėšų skyrimas būtų palaimintas anksčiau. Vis dėlto stebėtojai K. McCarthy‘čio grasinimus pirmiausiai vertino kaip mėginimą daryti spaudimą, kad iš demokratų išgautų nuolaidų kitose srityse.
Zelenskis: visa žemė Soledare nusėta okupantų kūnais ir sprogimų žymėmisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariai priešinosi „naujiems ir dar sunkesniems puolimams“ Soledare, netoli rytinio Bachmuto miesto, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie saugo mūsų Bachmutą... [ir] visiems Soledaro kovotojams, atlaikantiems naujus ir dar sunkesnius okupantų puolimus!“ – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.Soledaras yra Donecko srityje, maždaug už 15 km nuo Bachmuto – miesto, kuriame prieš karą gyveno 70 000 gyventojų ir kuris dabar yra kovų epicentras.„Dėl mūsų karių atsparumo ten, Soledare, įgijome papildomo laiko ir [išsaugojome] jėgos“, – kalbėjo V. Zelenskis.„Viskas visiškai sugriauta... Visa žemė Soledare nusėta okupantų kūnais ir sprogimų [paliktomis] žymėmis“, – sakė jis.Anksčiau pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad atrėmė bandymą užimti Soledarą, bet kovos atsinaujino.„Po nesėkmingo priešo bandymo užimti Soledarą... [rusai] persigrupavo, papildė gyvąją jėgą, perkėlė papildomus puolimo junginius, pakeitė taktiką ir pradėjo puolamuosius veiksmus“, – platformoje „Telegram“ sakė gynybos viceministrė Hana Maliar.„Šiuo metu priešas yra dislokavęs daug puolamųjų junginių, suformuotų iš geriausių „Wagner“ rezervų. Jie tiesiog žengia per savo pačių karių lavonus“, – pridūrė H. Maliar.Anksčiau pirmadienį Rusijos remiamos separatistų pajėgos Donecko regione pranešė, kad užėmė Bachmutskės kaimą, esantį vos už kelių kilometrų nuo Soledaro.Atskirai samdinių grupės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas socialiniuose tinkluose teigė, kad Soledarą šturmuoja tik šios grupės junginiai.Rugsėjį Maskva pareiškė, kad po referendumų, kurių Kyjivas ir Vakarai nepripažino, aneksavo Donecką ir tris kitus Ukrainos regionus.
 Zelenskis: mūšis dėl Donbaso tęsiasiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis dar labai įtempta pavadino padėtį Soledaro mieste rytinėje Donecko srityje, dėl kurio vyksta nuožmūs mūšiai. „Labai sunku: ten beveik nelikę sveikų sienų“, - sakė jis tradiciniame savo kreipimesi pirmadienio vakarą.Kartu V. Zelenskis patikino: „Nors okupantai dabar didžiausias savo pastangas sutelkę į Soledarą, šios sunkios ir besitęsiančios kovos rezultatas bus mūsų viso Donbaso išvadavimas“. Ukrainiečių karių pasipriešinimas Soledare esą suteikia laiko visai kariuomenei. „Mūšis dėl Donbaso tęsiasi“, - pažymėjo prezidentas.Ir Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Makjar pastaruoju metu kalbėjo apie smarkias rusų atakas mieste. Soledaras kartu su kaimyniniu Bachmutu yra Ukrainos gynybinės sienos dalis priešais Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją.
Ukrainos kariuomenė pasiekė sėkmę netoli KreminosUkrainos kariuomenė toliau puola Rusijos pajėgas ir pasiekė sėkmę prie Kreminos Luhansko srityje. Kaip pastebi Karo tyrimų institutas, net Rusijos propagandistai jau kalba, kad Ukrainos gynėjai ruošiasi atnaujinti puolimą Limansko srityje.„Sausio 8 ir 9 d. Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė puolimą ties Svatovo-Kreminos linija. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, sausio 8 ir 9 d. Ukrainos kariai atrėmė Rusijos karių puolimą Stelmachivkoje (15 km į šiaurės vakarus nuo Svatovo). Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai neutralizavo ukrainiečių diversines grupuotes į šiaurės vakarus nuo Svatovės, netoli Kotliarovkos, Novoselovskio ir Dvurečnyj“, – sakoma pranešime apie padėtį fronte.
Rusija atsisakė paskelbti žuvusiųjų Makijivkoje sąrašusRusija neskelbia per išpuolį prieš Rusijos karinę bazę okupuotoje Makijivkoje, Donecko srityje, žuvusiųjų sąrašų.Komisaras Aleksejus Vdovinas tai pareiškė komentare leidiniui „The Insider“. Pasak jo, šiuos duomenis esą gali naudoti „užsienio žvalgybos tarnybos“, kad „nustatytų ir vykdytų provokacinę karių giminaičių veiklą“.„Jokie sąrašai nebus skelbiami. Visą turimą informaciją karinės registracijos ir šaukimo skyriuose kario šeimos nariams perduoda asmeniškai – arba pateikus prašymą, arba kai kuriems kariams asmeniškai praneša karinės registracijos ir šaukimo skyrių darbuotojai“, – sakė A. Vdovinas.
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos turguje žuvo du žmonėsPer Rusijos smūgį kaimo turguje Charkivo regione Ukrainos rytuose pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.„Per raketos smūgį Ševčenkoje buvo sužeisti šeši žmonės. Dar du žuvo“, – socialiniame tinkle paskelbė gubernatorius Olehas Synehubovas.Charkivo regionas, kuris ribojasi su Rusija, nuo vasario mėnesio, kai į jį įsiveržė Maskvos kariuomenė, beveik kasdien apšaudomas rusų artilerijos.Nukentėjo dvi moterys – 50-metė ir 60-metė, teigė O. Sinehubovas.Ukrainos pareigūnų išplatintame vaizdo įraše matomas gilus rūkstantis krateris, liepsnoms apimant šalia esančius turgaus prekystalius.Vaizduose taip pat matyti, kaip gelbėjimo tarnybos pašalina nuolaužas ir gelbėja žmones iš griuvėsių.Atskirai per „masinę“ artilerijos ataką Kurachivkos kaime rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du civiliai gyventojai, sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.Tuo tarpu Chersone vienas žmogus žuvo ir viena moteris buvo sužeista per smūgį pietinio miesto gyvenamajame rajone, kurį neseniai susigrąžino Kyjivo pajėgos, pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius.Sekmadienį žuvo du žmonės ir dešimt buvo sužeista, teigė Ukrainos prezidentūros vadovo pavaduotojas per savo kasdienę spaudos konferenciją.Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Bachmutas, esantis rytuose, tebėra „karščiausias fronto ruožas, kuriame vyksta aršiausi mūšiai“.„Priešas čia sutelkė maksimalų kovinės parengties dalinių skaičių, įskaitant „Wagner“ dalinius“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas.
Ekspertas paaiškino, kiek karių Rusijai reikia naujam puolimui iš BaltarusijosKaro ekspertas Michailas Samusas sakė, kad tikimybė, jog Rusijos okupantai iš Baltarusijos teritorijos vėl įsiverš į Ukrainą, šiuo metu yra labai maža.Televizijos „Apostrof TV“ eteryje jis pažymėjo, kad per pastarąją savaitę Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius padidėjo 600-700 žmonių, tačiau iš viso Baltarusijos teritorijoje yra 12-13 tūkst. rusų karių. Tai yra visiškai nepakankama puolamosioms operacijoms vykdyti net kartu su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis.„Jei kalbėtume apie tam tikrą minimalų skaičių, kuris reikštų, kad rusai jau nusprendė ruoštis šiai operacijai, tai yra apie 30 tūkst. Tada aišku, kad jie nesudarys 30 tūkstančių kariuomenės šiaip sau. Tačiau net ir to nepakanka, remiantis jokia teorija apie besiveržiančios ir besiginančios pusės jėgų pusiausvyrą“, – aiškino ekspertas.
Karininkas: padėtis Soledare dabar aštresnė nei Bachmute Padėtis Soledare, Donecko srityje, šiuo metu yra dar aštresnė nei kaimyniniame Bachmute. Rusai ėmėsi pulti mažomis grupėmis, praneša UNIAN.Informuojama, kad rusų okupantai „bangomis“ puola Ukrainos gynėjų pozicijas.„Dabar Soledare labai sunku. Padėtis ten yra daug opesnė nei Bachmute. Priešai puola nedidelėmis grupėmis, paprastai iki 8 žmonių, ginkluotų šaulių ginklais, Mūsų pozicijos atakuojamos bangomis, – sakė karininkas Berezovecas.
Žiniasklaida: rusai apšaudė laidotuvių procesiją Černihivo srityjeRusai apšaudė kapines Ukrainos Černihivo srityje tuo metu, kai ten buvo laidojamas vietos gyventojas. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“.Incidentas įvyko sekmadienį. Nuo skeveldrų nukentėjo kryžiai ir paminklai, o patys sviediniai pataikė į senus kapus ir išmušė duobes.„Minų išmuštos duobės – už 30 metrų nuo naujo kapo. Žmonės nenukentėjo“, - sakė žurnalistams Gremiačos kaimo seniūnas Andrijus Ircha.
Mirė raketų „Kalibr“, kuriomis rusai apšaudo Ukrainą, kūrėjasEidamas 86-uosius metus, Rusijoje mirė raketų „Kalibr“, kuriomis rusai apšaudo  Ukrainą, kūrėjas Pavelas Kamnevas.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.P. Kamnevas buvo koncerno „Almaz – Antej“ mokslinis vadovas. Be to, jis dalyvavo kuriant daugelį raketų kompleksų, taip pat ir sparnuotąją raketą „Kalibr“. Jomis Rusijos laivai ir povandeniniai laivai apšaudo taikius Ukrainos gyventojus.Kaip sakoma koncerno spaudos tarnybos pranešime, „P. Kamnevas buvo vienas iš Rusijos gynybinio pramoninio komplekso stulpų“.
Rusų nelaisvėje dar yra apie 2 tūkst. „Azovstal“ gynėjųViena iš „Azovstal“ gynėjų šeimų asociacijos steigėjų Galina Klempouz pirmadienį pareiškė, kad rusų nelaisvėje tebėra apie 2 tūkst. šio metalurgijos kombinato gynėjų. Tarp belaisvių – moterys ir vyrai.Kaip pažymėjo G. Klempouz televizijos kanalo „Espresso“ laidoje, per pastarąjį apsikeitimą belaisviais su Rusija grįžo aštuoni Mariupolio gynėjai. Kai kurie iš jų kovojo įmonėje „Azovstal“.„Mes negalime skelbti tikslaus skaičiaus, kadangi tai gali turėti įtakos situacijai. Rusų nelaisvėje tebėra apie du tūkstančius „Azovstal“ gynėjų – moterų ir vyrų“, - sakė ji.G. Klempouz taip pat papasakojo, kiek trunka visos reikiamos procedūros grįžus iš nelaisvės.„Tai gana individualūs procesai. Konkretaus laiko tam tikroms procedūroms nustatyti neįmanoma, viskas priklauso nuo grįžusiųjų sveikatos būklės. Jeigu apytikriai, tai mėnesį ar pusantro nereikėtų jų trikdyti. Taip pat reikia, kad juos stebėtų gydytojai, globotų artimieji. Tai individualūs momentai. Daugelis buvo sužeisti Mariupolyje, o nelaisvėje jų sveikatos būklė pablogėjo. Konkrečius terminus sunku įvardyti“, - apibendrino Asociacijos steigėja.UNIAN primena, kad sekmadienį Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais. Ukraina susigrąžino 50 karių – 33 karininkus ir 17 eilinių ir seržantų.2022 metais iš rusų nelaisvės pavyko išvaduoti beveik 1600 žmonių, tarp kurių – 1464 kariškiai ir 132 civiliai.
Ukraina: Rusijos kariai pradėjo galingą puolimą rytuoseUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad po nesėkmingo bandymo užimti Soledarą Donecko srityje ir atsitraukimo Rusijos kariai pradėjo galingą miesto puolimą, rašoma UNIAN.Ji teigė, kad prieš tai rusai persigrupavo, atstatė nuostolius, perkėlė papildomus šturmo dalinius ir pakeitė taktiką.„Dabar priešas yra sudaręs daugybę šturmo grupių, suformuotų iš geriausių „Vagnerio“ rezervų. Priešas žengia tiesiogine prasme ant savo karių lavonų, masiškai naudoja artileriją, raketų paleidimo įrenginius ir minosvaidžius, apšaudydamas net savo kovotojus“, – pabrėžė Anna Malyar.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atskleidė dideles problemas okupantams pietuoseOperatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk sakė, kad Rusijos okupantai baiminasi aktyvaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos pietuose. Taip yra dėl to, kad rusai dėl techninių kliūčių negali ištraukti atsargų iš laikinai okupuoto Krymo. „Rašistų problema yra ta, kad jie negali pasisemti rezervų būtent iš okupuoto Krymo. Jiems tai padaryti techniškai sudėtinga. Be to, kasdien mažėja moralė. Kairiajame Chersono srities krante ir Kryme gyvenantys okupantai supranta, kad jiems įvykiai klostysis kaip dešiniajame krante. Tai neleidžia jiems greitai suformuoti atsargų“, – pabrėžė Humenyuk.
Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo beveik trys šimtai ukrainiečių Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių. Tokius naujausius šio tyrimo duomenis pateikia Generalinė prokuratūra.„Šiuo metu apklausti beveik trys šimtų liudytojų. Virš septyniasdešimt asmenų pripažinti nukentėjusiais“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.Prokuratūra akcentuoja, kad tinkamai užfiksuotus žmonių liudijimus bei visą vaizdinę dokumentinę medžiagą vėliau ketinama perduoti Ukrainos prokuratūrai, nes tai itin reikšmingi duomenys siekiant vėliau teisme įrodyti įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltėlių tapatybes ir kitas nusikaltimų aplinkybes.Tam, kad tokių duomenų rinkimas vyktų kuo sklandžiau ir kuo paprasčiau žmonėms, visi į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai registracijos metu gauna anketas, kuriose gali pažymėti, jog yra nukentėję arba tapę karo nusikaltimų liudytojais ir yra informuojami apie galimybes liudyti artimiausioje policijos įstaigoje.Jei žmogus anketoje pažymi, kad turi duomenų apie įvykdytus karo nusikaltimus, tuomet pareigūnai su juo vėliau susisiekia, pasitikslina informaciją ir apklausia. Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad apklausiami yra tie, kas nurodo, jog patys nukentėjo nuo karo nusikaltimų, juos matė asmeniškai arba turi tai liudijančios vaizdinės medžiagos.Informuoti pareigūnus apie turimą vaizdinę medžiagą arba norą duoti parodymus žmonės tai pat gali ir internetu – šiam tikslui policija sukūrė specialią platformą. Joje lietuvių, ukrainiečių, rusų bei anglų kalbomis taip pat yra pateikiami visiems suprantami aktualių teisinių sąvokų paaiškinimai bei karo nusikaltimų pavyzdžiai. Informacija apie galimus būdus pranešti turimą informaciją apie karo nusikaltimus teisėsaugai dalijasi ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo 2022 metų kovo 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime dirba 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupė.
Ukraina: prie Soledaro dingo du savanoriai iš Didžiosios Britanijos Ukrainos policija ieško savanorių iš Didžiosios Britanijos 28 metų Andrew Bagshaw ir 48 metų Christopherio Perry, dingusių sausio 6 d. Donecko srities Soledaro miesto apylinkėse, praneša „uaportal.com“.Pareigūnų duomenimis, du savanoriai britai sausio 6 d. 8 val. ryto išvažiavo iš Kramatorsko į Soledarą. Nuo to laiko nepavyksta užmegzti ryšio su jais.Policija taip pat paskelbė savanorių automobilio nuotrauką.Šiuo metu Didžiosios Britanijos piliečiai laikomi dingusiais be žinios.Portalas primena, jog šiomis dienomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad šiuo metu fronte sudėtingiausia padėtis yra ruože Soledaras – Bachmutas – Majorskas.
Kuleba: kol ruso batai trypia Ukrainos žemę, karinės pagalbos nepakanka Ukraina dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet reikia daryti daugiau, kad būtų iškovota pergalė, o Europoje būtų atkurta taika ir saugumas.Tai pirmadienį tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.„Ukraina yra dėkinga partneriams už karinę pagalbą, bet mes turime būti atviri vieni kitiems: niekas nepadarė pakankamai, kol ruso batai tebetrypia Ukrainos žemę. Mūsų šalies apginklavimas pergalei yra trumpiausias kelias į taikos ir saugumo atkūrimą Europoje ir už jos ribų“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kad JAV šiomis dienomis oficialiai paskelbė skirianti Ukrainai dar vieną daugiau kaip 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą.
Ukrainoje 2022 metų žodžiu tapo frazė apie „rusų karo laivą“ Dabartinės ukrainiečių kalbos ir slengo žodynas „Mislovo“ praėjusių metų žodžiu Ukrainoje išrinko plačiai žinomą frazę apie „rusų karo laivą“, praneša „Ukrinform“.„2022 metų žodžiu pagal žodyno „Mislovo“ versiją tapo frazė „Rusų karo laive, eik na***“. Šis Gyvačių salos gynėjo atsakymas grobikui rusui tapo Ukrainos pasipriešinimo ginkluotai Rusijos agresijai leitmotyvu“, – sakoma pranešime.Anot „Mislovo“ atstovų, šis posakis iš esmės yra perdirbinys Ukrainos nacionalinės idėjos, kurią dar 2014 metais suformulavo ukrainiečių dailininkas, poetas, dramaturgas ir atlikėjas Lesius Poderevianskis, – „atsip****** nuo mūsų“.„Ironiškai atrodo tas faktas, jog 2022 metų frazė yra grynai rusiška, nors tais metais Ukraina galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę, o ukrainiečių kalba sėkmingai stiprina savo pozicijas ir išstumia rusų kalbą visose gyvenimo srityse. Po dekomunizacijos atėjo metas dekolonizuoti ir derusifikuoti Ukrainos kultūros erdvę. Ukrainizacija plačiausia šio žodžio prasme tapo visuotine tendencija“, –pažymėjo „Mislovo“ atstovai.Žodynas „Mislovo“ buvo įkurtas 2012 metais neologizmams, slengui ir kitiems dabartinės ukrainiečių kalbos reiškiniams fiksuoti.Pagal „Mislovo“ versiją, 2021 metų žodžiu Ukrainoje tapo „vakcina“.
Lenkija nori, kad tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai aptartų daugiatautė koalicija Siekiant aprūpinti Ukrainą moderniais koviniais tankais, tokiais kaip „Leopard“, Lenkija ragina kitas šalis sudaryti plačią koaliciją, pirmadienį Lenkijos visuomeniniam radijui sakė užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis ir kiti pareigūnai.„Apie tai diskutuojama. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką darys mūsų sąjungininkai Vakarų šalyse“, – „Radio Zet“ sakė prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas saugumo klausimais Jakubas Kumochas.Lenkija galėtų būti tokios koalicijos dalis, bet viena nesiims veiksmų, nes nėra įgaliota, sakė jis.Pranešimus, kad Varšuva pasirengusi perduoti Ukrainai kelis šimtus ar net visus savo kovos tankus „Leopard“, J. Kumochas pavadino „dezinformacija“. Anot jo, diskutuojama apie daugiausia „kelis ar keliolika“ tankų. Nacionalinio saugumo taryba vėliau pirmadienį, be kitų, aptars ir šį klausimą su A.Duda, sakė jis.Vokietijos vyriausybei nusprendus suteikti Ukrainai apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, pareigūnai toliau diskutuoja ir apie kovinių tankų tiekimą. Šeštadienį vienas iš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos lyderių pareiškė skeptiškai vertinantis reikalavimus aprūpinti Kyjivą koviniais tankais „Leopard“ nesuderinus to su NATO sąjungininkėmis. „Nė viena šalis netiekia tokių sunkiųjų kovinių tankų kaip „Leopard 1“ ar „Leopard 2“, – šeštadienį interviu televizijai RTL/ntv sakė Larsas Klingbeilas.Vokiečiai nusprendė nusiųsti pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir priešraketinės oro gynybos sistemą „Patriot“, prieš tai daugelį mėnesių nesutikę patenkinti Kyjivo prašymų. O. Scholzas tai paskelbė praėjusią savaitę bendrame pareiškime su Jungtinėmis Valstijomis, po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu, bet nežadėjo galingų „Leopard“ tankų, nors kai kurie jo trišalės koalicinės vyriausybės nariai didina spaudimą.Didelio tiražo laikraščio „Bild“ užsakymu atlikta apklausos instituto „Insa“ apklausa parodė, kad 49 proc. respondentų nepritaria sprendimui tiekti „Marder“, 40 proc. tam pritaria. Paklausti apie „Leopard“ tiekimą, 50 proc. buvo prieš, 38 proc. pasisakė už.
Rusai smogė elektros pastotei Chersone, maitinančiai kelias dideles katilines Naktį į sausio 9-ąją Rusijos kariuomenė atakavo kritinės infrastruktūros objektus Chersone. Sugriauta elektros pastotė, maitinanti kelias dideles šio Ukrainos miesto katilines.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos viršininkas Jaroslavas Januškevyčius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šią naktį okupantai rusai atakavo kritinės infrastruktūros objektus Chersone“, - sakoma pranešime.Pažymima, kad priešai apšaudė vieną iš miesto kritinės infrastruktūros įmonių. Per rusų ataką kilo gaisras, sudegė įstaigos automobilis.Per apšaudymą taip pat sugriauta elektros pastotė, maitinanti kelias dideles katilines. Pranešama, kad šilumos ir šviesos tiekimas Chersone nebuvo nutrūkęs.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srityje Rusijos kariuomenė smogė vienam iš dujų tiekimo objektų, žmonių aukų nėra.Praėjusią parą okupantai rusai 77 kartus apšaudė Chersono srities teritoriją, sužeisti trys žmonės.
Charkivo srityje per turgaus apšaudymą žuvo du žmonės Pirmadienį Ševčenkovės kaime Ukrainos Charkivo srityje per Rusijos kariuomenės surengtą turgaus apšaudymą žuvo du žmonės.Tai pranešė šios srities prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad sausio 9 d. apie 9 val. 10 min. okupantai surengė raketų ataką prieš Ševčenkovės kaimą Kupjansko rajone. Priešo raketa pataikė į vietos turgų. Žuvo dvi moterys. Sužeistos dar trys moterys ir 10-metė mergaitė“, – pareiškė prokuratūra.Preliminariais duomenimis, Ševčenkovei buvo smogta iš Rusijos Belgorodo srities. Kaimas nukentėjo nuo raketų sistemos „S-300“.Prieš tai skelbta, kad per šią ataką buvo sužeisti septyni žmonės. Kiek vėliau buvo pranešta apie vieną žuvusią moterį.
Kremlius: Vakarų ginklai „ilgina ukrainiečių kančias“Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą.„Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.Pradėjusi tiekti Ukrainai savo gamybos, nuo 9-ojo dešimtmečio naudojamus lengvuosius tankus „AMX-10 RC“, Prancūzija taptų pirmąja Vakarų šalimi, nusiuntusia Kyjivui tankų.Kremlius sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau palaiko ryšį.D. Peskovo teigimu, lyderių bendravimas „labai naudingas, nepaisant didelių nesutarimų“.E. Macronui įsipareigojus nusiųsti Kyjivui tankų, vėl pasigirdo raginimų Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui taip pat priimti tokį sprendimą.
Per Naujuosius rusai linksminosi ne tik Makijivkoje: socialiniuose tinkluose – dešimtys nekrologų Ką reiškia ukrainiečių naujametiniai „fejerverkai“, teko patirti ne tik Makijivkoje, bet ir Šachtarske besibazuojantiems Ukrainos okupantams. Naujųjų Metų naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė dešimtis čia buvusių rusų karių.„Per Naujuosius Metus linksminosi ne tik Makijivkoje buvę okupantai iš Rusijos. Gaunami pranešimai apie 2022 m. gruodžio 31 d. surengtų HIMARS atakų Šachtarske rezultatus“, – „Facebook“ paskyroje parašė žurnalistas Denisas Kazanskis.Pasak D. Kazanskio, Rusijos karo vadai šį „nemalonumą“ nutarė nutylėti, užtat į „Kobzono koncertą“ nusiųstų okupantų giminės tylėti neketino.„Pranešama, kad iš viso Šachtarske žuvo kelios dešimtys okupantų. Išties gausu...“ – paminėjo žurnalistas.D. Kazanskis paviešino ir Rusijos socialiniais tinklais platinamus nekrologus. Pranešimuose apie rusus aiškiai nurodyta, kad gruodžio 31 d. Šachtarske jie buvo „demilitarizuoti“.
Rusijoje vėl padegtas karinis komisariatas Rusijoje, anot žiniasklaidos, vėl padegtas karinis komisariatas. „Bratske nežinomas asmuo sviedė į karinį komisariatą Molotovo kokteilį ir jį padegė. Apgadinti du aukštai“, – pirmadienį pranešė lenta.ru. Bratskas yra didelis miestas Sibire.Padegimas surengtas naktį. Ugniagesiams pavyko užgesinti liepsnas, kol jos neapėmė viso pastato. Išdegė 50 kvadratinių metrų plotas, materialinių nuostolių dydis kol kas nežinomas. Policija ieško įtariamojo, kurį užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera.Nuo prezidento Vladimiro Putino įsakytos invazijos į Ukrainą Rusijoje būta virtinės išpuolių prieš karinius objektus. Atakų taikiniu kelis sykius tapo kariniai komisariatai, atsakingi už rusų mobilizaciją.Nuo vasario, oficialiais duomenimis, registruota dešimtys išpuolių panaudojant padegamuosius užtaisus.
Ukraina per parą numušė tris rusų sraigtasparnius, Kryme – beviltiškos nuotaikosUkrainos ginkluotosios pajėgos per parą sunaikinto tris Rusijos sraigtasparnius ir tris bepiločius orlaivius. Rusijos kariai mėgina judėti Bachmuto, Avdijivkos ir Lymanskės kryptimis bei bando gerinti taktines pozicijas pakeliui į Kupjanską.Ši portalu rbc.ua perduota žinia paremta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ paskyroje pateikta informacija.Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė 7 atakas raketomis ir 31 smūgį iš oro, taip pat 73 kartus vykdė apšaudymus iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemų.Per pastarąją parą ukrainiečių kariai atrėmė šalies agresorės pajėgų atakas, nukreiptas į Luhansko srities Stelmachivkos ir Červonopopivkos gyvenvietes, taip pat į Soledarą, Pidhorodnę, Bachmutą, Kliščijivką, Vodianę, Pervomaiskoję, Krasnohorivką, Marjinką, Pobedą ir Novomichailivką Donecko srityje.Remiantis turima informacija, nemenkas kiekis ginklų ir karinės įrangos, skirtos rusų karių mokymams ir siunčiamos iš Rusijos į Baltarusiją, yra paimtas iš ilgalaikių atsargų, taigi, techniką būtina taisyti arba remontuoti. Žinoma ir tai, kad dirbti su šia technika raginami ir baltarusių kariai.Pastebimai prastėja moralinis ir psichologinis rusų karių nusiteikimas. Pavyzdžiui, tarp tų, kurie tarnauja 127-ojoje atskiroje žvalgybos brigadoje, dislokuotoje laikinai okupuotame Sevastopolyje, sklinda nuomonė apie karo užbaigimą bet kokiomis sąlygomis.Per pastarąją parą gynybinių pajėgų aviacija 17 kartų smūgiavo į okupantų susitelkimo rajonus ir tris kartus – į priešo disponuojamų zenitinės artilerijos ir raketų kompleksų pozicijas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė tris priešininko sraigtasparnius (Ka-52, Mi-24 ir Mi-8) bei tris „Orlan-10“ tipo žvalgybinius bepiločius orlaivius.Ukrainos raketinės technikos specialistų ir artileristų taikiniais tapo septyni rajonai, kuriuose susitelkę rusų kariai ir dislokuota daug karinės įrangos, taip pat degalų ir tepalų sandėlis.
Rusijos remiami separatistai sako užėmę kaimą netoli Bachmuto Ukrainos Donecko regioneRusijos remiamos separatistų pajėgos Ukrainos rytiniame Donecko regione pirmadienį pranešė užėmusios kaimą netoli svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius.Pirmadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos „išlaisvino Donecko „liaudies respublikos“ teritorijoje esantį Bachmutskės kaimą“, sakoma separatistų pareiškime platformoje „Telegram“.Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.Bachmutskės kaimas yra į šiaurės rytus nuo Bachmuto, vyno gamyba ir druskos kasyba garsėjančio miesto. Jame kadaise gyveno 70 000 žmonių, o dabar jis yra kovų epicentras.Šis kaimas yra netoli Soledaro miesto, kuriame taip pat vyksta įnirtingi mūšiai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakaro kreipimesi sakė, kad teritorija tarp šių dviejų miestų yra „viena kruviniausių vietų fronte“.Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 111 760 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 111 760 karių (+590 per pastarąsias 24 val.), pirmadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, iki sausio 9-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 080 (+11) tankų, 6 147 (+17) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 069 (+4) artilerijos sistemų, 434 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 217 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 285 lėktuvų, 275 (+3) sraigtasparnių, 4 809 (+8) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 856 (+7) dronų, 183 specialiosios technikos vienetų ir 723 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.
Kupjanske rusai apšaudė turgų, sužeisti 7 žmonės Rusų okupantams Charkivo regione apšaudžius turgų, po griuvėsiais gali būti žmonių. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.„Jau žinoma apie 7 sužeistuosius. Tarp jų yra vaikas. Po griuvėsiais gali būti dar žmonių“, – rašė jis.Pasak K. Tymošenkos, okupantai apšaudė vietos turgų, tikriausiai iš raketų sistemų S-300. „Vyksta gelbėjimo operacija, dirba specialiosios tarnybos“, – pridūrė jis.„RBC-Ukraina“ kiek anksčiau pranešė, kad pirmadienį, sausio 9 dieną, Rusijos kariškiai raketomis atakavo Charkivo regiono Kupjansko rajono Ševčenkovės kaimą. Pranešama, kad nukentėjo vietinis turgus ir jau sužeisti 7 žmonės, tarp jų 13 metų paauglė.https://t.me/u_now/81945
Ukraina ir Rusija pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniaisUkraina ir Rusija sekmadienį pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniais, į Ukrainą sugrįžo 50 jos kariškių, pranešė pareigūnai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakaro kreipimesi sakė, kad iš Rusijos nelaisvės namo sugrįžo 33 ukrainiečių karininkai ir 17 eilinių bei seržantų.„Tarp jų yra Kyjivo, Donecko sričių, Mariupolio, šalies pietų gynėjų. Armijos, Nacionalinės gvardijos, krašto apsaugos, karinių jūrų pajėgų kovotojų, pasieniečių. Mūsų komanda dirba be jokių pertraukų, kad išvaduotų ukrainiečius ir ukrainietes. Šiandien jai noriu dar kartą padėkoti“, – sakė prezidentas.Jis taip pat padėkojo kariams, imantiems į nelaisvę rusus, ir sakė: „Kiekvienas, kas mūsų žemėje ima į nelaisvę priešus, suteikia galimybę sugrąžinti laisvę kažkam iš ukrainiečių.“Tuo metu Rusijoje pranešta, kad per sekmadienio apsikeitimą sugrįžo 50 nelaisvėje laikytų rusų.Ukrainos duomenimis, pernai iš Rusijos nelaisvės pavyko susigrąžinti beveik 1,6 tūkst. žmonių. Paskutinę 2022 metų dieną per eilinį apsikeitimą belaisviais namo sugrįžo 140 ukrainiečių.
Ukraina ir Rusija pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniaisUkraina ir Rusija sekmadienį pirmą kartą šiais metais apsikeitė kaliniais, į Ukrainą sugrįžo 50 jos kariškių, pranešė pareigūnai.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakaro kreipimesi sakė, kad iš Rusijos nelaisvės namo sugrįžo 33 ukrainiečių karininkai ir 17 eilinių bei seržantų.„Tarp jų yra Kyjivo, Donecko sričių, Mariupolio, šalies pietų gynėjų. Armijos, Nacionalinės gvardijos, krašto apsaugos, karinių jūrų pajėgų kovotojų, pasieniečių. Mūsų komanda dirba be jokių pertraukų, kad išvaduotų ukrainiečius ir ukrainietes. Šiandien jai noriu dar kartą padėkoti“, – sakė prezidentas.Jis taip pat padėkojo kariams, imantiems į nelaisvę rusus, ir sakė: „Kiekvienas, kas mūsų žemėje ima į nelaisvę priešus, suteikia galimybę sugrąžinti laisvę kažkam iš ukrainiečių.“Tuo metu Rusijoje pranešta, kad per sekmadienio apsikeitimą sugrįžo 50 nelaisvėje laikytų rusų.Ukrainos duomenimis, pernai iš Rusijos nelaisvės pavyko susigrąžinti beveik 1,6 tūkst. žmonių. Paskutinę 2022 metų dieną per eilinį apsikeitimą belaisviais namo sugrįžo 140 ukrainiečių.
Baltarusija paskelbė surengsianti bendras su Rusija ginkluotųjų oro pajėgų pratybas Baltarusija, oficialiais duomenimis, sausio viduryje pradės dvi savaites truksiančias bendras su Rusijos pajėgomis karinių oro pajėgų pratybas. „Nuo 2023 merų sausio 16 dienos iki vasario 1-osios vyks kolektyvinės oro taktinės Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos“, - sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Abi šalys rudenį suformavo bendras pajėgas, oficialiu teigimu, kad saugotų Rusijos ir Baltarusijos sąjungos išorės sienas. Šiuo pagrindu Baltarusijoje dislokuota apie 9 000 rusų karių. Diktatorius Aliaksandras Lukašenka penktadienį aplankė šį dalinį. Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, sekmadienį į Baltarusiją atvyko rusų ginkluotosios oro pajėgos. Dviejų savaičių pratybos bus vykdomos visuose oro pajėgų ir oro gynybos aerodromuose bei poligonuose. Praėjusiomis savaitėmis vis būta spėlionių apie naują rusų puolimą prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Jau karo pradžioje Vladimiro Putino pajėgos naudojosi buvusia sovietine respublika invazijai į Ukrainą. A. Lukašenka iki šiol vengė tiesioginio baltarusių karių dalyvavimo koviniuose veiksmuose. Tačiau jis politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu smarkiai priklausomas nuo Maskvos.
Vakarų žiniasklaida nerado jokių įrodymų apie Ukrainos karių žūtį KramatorskeNėra įrodymų, kad dėl Rusijos smūgio į Kramatorską, kaip teigiama Kremliuje, tariamai žuvo daugiau nei 600 Ukrainos karių Apie tai praneša Vakarų žiniasklaida, teigia „Ukrinform“, remdamasi „Amerikos balsu“.„Reuters“, remdamasi liudininkais, rašo, kad Rusijos smūgis Kramatorskui sukėlė sunaikinimą, tačiau nesunaikino namų ir „nebuvo akivaizdžių aukų požymių“.CNN komanda taip pat praneša, kad nepastebėjo jokių didelių aukų požymių rajone. „Kramatorske ir jo apylinkėse, įskaitant miesto morgo rajoną, nėra neįprastos veiklos“, – nurodė žurnalistai.Be to, atsakydamas į CNN prašymą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų karių grupės atstovas Sergejus Čerevaty Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos ir Kremliaus žiniasklaidos skleidžiamą informaciją pavadino „nesąmone“.Komentare naujienų agentūrai AP S. Čeravaty pažymėjo, kad Rusijos smūgiai Kramatorskui padarė žalos tik civilinei infrastruktūrai, ir pridūrė: „Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebuvo sužeistos“. Agentūra paaiškina, kad, pasak Kramatorsko mero Aleksandro Gončarenkos, dėl apšaudymo buvo apgadintos dvi mokyklos ir aštuoni gyvenamieji pastatai.Kaip pranešama, sausio 8-osios naktį Rusijos kariai sudavė septynis raketų smūgius į Kramatorską. Rusijos Gynybos ministerija pripažino Kramatorsko apšaudymą ir pavadino jį „atsakomąja operacija“ už smūgį Rusijos kariuomenės dislokavimo vietoje Makiivkoje Naujųjų metų išvakarėse. Rusijos ministerija teigė, kad Kramatorske esą nukovė daugiau nei 600 Ukrainos karių.
Ukraina: Rusija jau pasirengusi bėgti iš KrymoUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Myhaila Podoliakas tvirtino, jog Krymo išlaisvinimas yra tik laiko klausimas – Rusija iš pussiasalio tikrai pasitrauks.„Jei išlaisvinsime Luhansko, Donecko ar Zaporožės regionų teritoriją, tai Krymas pateks į visišką Ukrainos ugnies kontrolę. Nelabai suprantu, ką rusai ten darys. Jie supras, kad jiems reikia bėgti“, - sakė M. Podoliakas.„Nes Rusija yra pasirengusi bėgti. Tiesiog jie dar neišėjo iš visiško apsvaigimo būsenos. Tada jie išeis, apsižvalgys ir supras: arba tu pabėgsi, arba mirsi“, – pridūrė jis.„Nebūtina, kad mūsų vaikai, kurie šiandien sėdi bombų slėptuvėse, po 3-5 metų sumokės dar vieną kainą. Kad jie tada mirtų už valstybės teisę egzistuoti. Todėl šiandien pasirašėme tokią „sutartį“ – arba šiandien pasiekiame pabaigą, o tada mūsų vaikai gyvena saugioje šalyje, arba turėtume ieškoti kitos vietos gyvenime, nes tada Ukrainos nebus“, - teigė M. Podoliakas.
Gynybos ministerijos pareiškimai apie „kerštą“ sukėlė nepasitenkinimą RusijojeAmerikos karo studijų institutas (ISW) atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijoje kritikuojami Gynybos ministerijos pareiškimai, kad Rusijos pajėgos reagavo į gruodžio 31 dieną įvykdytą Ukrainos smūgį Rusijos pozicijoms Makijivkoje.Sausio 8 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos kariai vykdė „atsakomąją operaciją“ prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas dėl gruodžio 31-osios smūgio Makijivkai, per kurį žuvo iki 400 mobilizuotų rusų karių dėl Rusijos vadovybės klaidų ir neefektyvios personalo išsklaidymo praktikos, rašo ISW.Pabrėžiama, kad Rusija pateikė melagingą pareiškimą, kad atsakomasis smūgis buvo surengtas keliuose laikino Ukrainos karių dislokavimo Kramatorske, Donecko srityje, punktuose, dėl kurių, kaip įtariama, žuvo daugiau nei 600 Ukrainos karių.Tačiau taip nėra – suomių reporteris sausio 8 dieną apsilankė streiko Kramatorske vietoje ir pažymėjo, kad raketos nukrito ant tuščios mokyklos.Keli Rusijos kariniai tinklaraštininkai kritikavo Gynybos ministeriją už tai, kad ji sufabrikavo istoriją apie „kerštą“ už smūgį Makijivkai, nurodydami, kad agentūra dažnai pateikia melagingus pareiškimus, užuot persekiojusi kaltus lyderius už nuostolius tarp Rusijos karių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
3.4286

Top naujienos

Darželyje – skandalas: viename iš didmiesčių tėvai atskleidė mokytojos aferą (1)

Darželinukų tėvai Šiauliuose atskleidė būrelio mokytojos aferą. Kelis mėnesius už...

Bloomberg News

Dugnas dar nepasiektas: Kinija staiga pakeitė retoriką (1)

Staigus Pekino perėjimas nuo apgailestavimo iki grasinimo atsakomaisiais veiksmais dėl Jungtinių...

Įtempta Vilniuje dingusio 15-mečio paieška: savanoriai rado daugiau paauglio daiktų rastas telefonas ir banko kortelė (3)

Vilniuje tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška, prie jos prisidėjo...

Andrius Užkalnis

Užkalnio terapija (5) Stiprus rodiklis to, kaip jums sekasi: ką reiškia, jei erzina jaunimas?

Iš visų dalykų, kurie mus naikina, pavydas yra viena toksiškiausių emocijų: po kaltės ir...

Prie prekybos tinklų protestuojantys ūkininkai ėmė dalinti pieną nemokamai: ką žada ministerija, perdirbėjai ir prekybininkai (3)

Ženkliai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai sako, kad kilo grėsmė ūkių...

Teisininkas įvertino keičiamą naujų butų įsigijimo tvarką: daugeliu atvejų pirkėjų apsaugai esminės įtakos ji neturės

Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 metų sausio...

Laiku nepasitikrinę sveikatos vairuoti nebegalėsite: kai kuriems tikrintis teks kasmet (4)

Jau nuo kitų metų pradžios laiku nepasitikrinusieji sveikatos neteks vairuotojo pažymėjimo ....

Baltijos jūros priekrantės žvejai neslepia nerimo: jei taip ir toliau, su šiuo amatu galėsim atsisveikinti

Taip sako jaunas Juodkrantės žvejys Karolis Tamulis. Išgirdę apie Aplinkos ministerijos nokdauną...

Intriguojanti akistata Alytuje: „Wolves“ – „Žalgiris“ nuolat atnaujinama

„Betsafe-LKL“ čempionate pirmadienį Rimo Kurtinaičio vadovaujama „Wolves“ (12/5) namuose...

Karas Ukrainoje. Prigožinas metė iššūkį Zelenskiui: pakvietė susitikti danguje Podoliako atsakas „labai susirūpinusiems“ vokiečiams: tai didelė apgaulė

Ukrainos valdžia gavo informacijos, kad Rusija per 10 dienų gali pradėti naują puolimą.