aA
Amerikos karo studijų institutas (ISW) paskelbė naują padėties netoli Limano miesto Donecko regione žemėlapį. Aktyvios kovos čia vyksta jau kelias savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar bando galutinai užimti Limaną.

Sprendžiant iš žemėlapio, Ukrainos kariai beveik apsupo Limaną, todėl ten veikianti gana didelė rusų grupė rizikuoja patekti į savotišką katilą.

Dabar Rusijos kariuomenė į Limaną gali eiti tik siauru koridoriumi per Torskoje kaimą, kurį jau apšaudo Ukrainos kariuomenė.

Karo ekspertai pabrėžė, jog Limano praradimas bus labai sunkus Rusijos Federacijos kariuomenei. Jie pažymėjo, kad net ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai prognozuoja greitą pralaimėjimą Rusijos grupuotei Limane, nes Ukrainos kariams nedaug trūksta, kad užimtų miestą.

Rusijos karas prieš Ukrainą
Ukrainos pajėgos per valandą sunaikino 11 iranietiškų dronų kamikadziųUkrainos pajėgos sekmadienio vakarą per valandą sunaikino 11 iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed-136“, per platformą „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos.Pranešime nurodoma, kad Ukrainos pietuose buvo vėl surengta dronų kamikadzių „Shahed-136“ ataka ir kad nuo 21 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) oro pajėgos sunaikino devynis dronus.Dar po vieną droną sunaikino Nacionalinė gvardija ir sienų apsaugos tarnyba.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro pranešime informavo, kad Donbase labai sunkūs mūšiai vyksta Soledare ir Bachmute.
Rusija smogė raketomis Sumų regione: pataikė į infrastruktūrą, yra aukųPirmadienį Rusija vėl smogė Sumų regionui. Nuo smūgių nukentėjo infrastruktūrą, jau žinoma ir apie sužeistus žmones. Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Sumų regioninės valstybės administracijos pirmininkas Dmytro Zhyvitskis.„Romenskio rajonas. Raketų smūgis į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus po 5 val. ryto. Yra aukų. Išsami informacija vėliau“, – rašė jis.
ES užsienio reikalų ministrai patvirtins karinę pagalbą UkrainaiLiuksemburge pirmadienį susitiks Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, kad pasirašytų susitarimą dėl karinio mokymo misijos Ukrainai ir, tikėtina, didesnės finansinės karinės pagalbos.Praėjusią savaitę ES ambasadoriai jau pritarė ES karinio mokymo misijai Ukrainos kariams, o dabar ministrai turi oficialiai patvirtinti šią iniciatyvą.Ministrai taip pat turėtų paremti dar 500 mln. eurų (486,9 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos, todėl bendra nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesio skirta suma pasieks 3,1 mlrd. eurų.ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis neseniai paragino skirti daugiau lėšų ginklams ir kitai karinei įrangai, kuri būtų tiekiama Ukrainai.
Pirmadienio rytą Kyjive pasigirdo du sprogimai Praėjus lygiai savaitei po Rusijos smūgių Ukrainos sostinei, pirmadienio rytą Kyjive vėl pasigirdo du sprogimai, pranešė AFP žurnalistai. Prieš pat du sprogimus, kurie įvyko apie 6.35 ir 6.45 val. ryto (3.35 ir 3.45 val. Grinvičo laiku), sukaukė oro pavojaus sirenos. V. Klyčko teigimu, vienas sprogimas įvyko Ševčenkos rajone, sostinės centre. „Visos tarnybos vyksta į vietą. Daugiau – vėliau. Perspėjimas apie oro antskrydį tęsiasi. Likite slėptuvėse!“ – ragino V. Klyčko. Netrukus pranešta ir apie antrąjį sprogimą. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas sakė, kad sostinę Rusijos pajėgos užpuolė dronais kamikadzėmis. „Rusai galvoja, kad tai jiems padės, bet tokie veiksmai yra kaip agonija. Mums reikia kuo greičiau daugiau oro gynybos sistemų. Neturime laiko lėtam veiksmui. Daugiau ginklų, skirtų apsaugoti dangų ir sunaikinti priešą. Taip ir bus“, – sakė A. Jermakas. Spalio 10 ir 11 dienomis Rusijos kariai masiškai puolė Ukrainą, nukentėjo ir Kijevas, kuriame per apšaudymus žuvo šeši žmonės.
Tiek NATO, tiek Rusija surengs savo planuojamas branduolines pratybasTiek NATO, tiek Rusija ketina vykdyti ilgai planuotas savo branduolinių pajėgų pratybas.Pentagonas ir JAV žvalgybos bendruomenė stebi bet kokį branduolinių ginklų judėjimą į Rusiją per pratybas, kurios, JAV pareigūnų teigimu, planuojamos surengti iki mėnesio pabaigos.Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas CNN sakė, kad Rusijos branduolinė retorika, taip pat sprendimas rengti pratybas karo su Ukraina įkarštyje yra neatsakingas.Pasak JAV, tokios Rusijos pratybos rengiamos kasmet ir, kaip sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, jos apims gyvų raketų paleidimus ir strateginių objektų dislokavimą.Savo ruožtu NATO pirmadienį pradės savo kasmetines branduolines pratybas, kuriose dalyvaus 14 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas.Jie apims orlaivius, galinčius nešti branduolines kovines galvutes, nors laive nebus karinių ginklų. Iš viso pratybose dalyvaus iki 60 orlaivių, įskaitant šiuolaikinius naikintuvus, žvalgybinius orlaivius ir tanklaivius.Skrydžiai vyks virš Belgijos, JK ir Šiaurės jūros.Pratybų tikslas – užtikrinti, kad NATO branduolinis atgrasymas išliktų "patikimas, efektyvus, saugus ir patikimas", sakė JAV Gynybos departamento atstovas.
Zelenskis: Soledaro ir Bakhmuto rajone vyksta sunkios kovosDėl Rusijos raketų teroro kai kuriuose Ukrainos miestuose ir regionuose energetikos inžinieriai turi apriboti elektros energijos tiekimą, sekmadienio vėlų vakarą savo tradicinėje kalboje teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jis pridūrė, kad šių elektros tiekimo nutraukimo atvejų nebūtų galima padaryti, jei kiekvienas ukrainietis sąmoningai elgtųsi su elektros energijos suvartojimu piko metu.Pasak V. Zelenskio, pagrindiniai karo „karštieji“ taškai dabar Donbase yra Soledaras ir Bakhmutas, kur vyksta labai sunkios kovos.V. Zelenskis sakė, kad Rusija metė prieš Ukrainą „viską, ką galėjo, įskaitant du tūkstančius kalinių“, nuteistų už sunkius nusikaltimus, kurie laikomi priekyje su pinigais ir amnestijos pažadais.„Taip Rusijos valstybė remia terorą, ieško žudikų kalėjimuose ir žada jiems laisvę, jei jie vėl žudys“, – teigė V. Zelenskis.
JT: dėl karo Ukrainoje skurde atsidūrė 4 mln. vaikųDėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra.„Vaikams tenka sunkiausia ekonominės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, našta“, – sakoma UNICEF pranešime.Konfliktas „ir didėjanti infliacija įstūmė į skurdą dar 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje; tai 19 proc. padidėjimas nuo 2021 metų“, – sakoma pranešime.UNICEF savo išvadas grindžia 22 valstybių duomenų studija.Maskvai vasario mėnesį užpuolus savo kaimynę, labiausiai nukentėjo Rusijos ir Ukrainos vaikai.
Žinoma, kiek Melitopolio gyventojų buvo priverstinai mobilizuota į rusų batalionusMelitopolyje į rusų „savanorių“ batalionus priverstinai mobilizuoti jau trys tūkstančiai gyventojų, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.Anot jo, laikinai užimtose Zaporožės srities teritorijose, ypač Melitopolio srityje, įsibrovėliai tęsia priverstinę Ukrainos piliečių mobilizaciją į Rusijos armijos gretas.„Kalbant apie mobilizaciją... Deja, ji yra. Jie gali paimti žmones vidury gatvės, nuvežti į karių registracijos ir įdarbinimo biurą ar komendantūrą ir paleisti, bet tuoj pat užregistruoja.  Yra pavyzdžių, kai jie taip pat buvo paimti į kariuomenę. Melitopolyje daug sunkumų: paėmė tris tūkstančius gyventojų į kažkokius pseudo-savanorių batalionus, ir, deja, mobilizacija tęsiasi“, – sakė I. Fedorovas.
Mykolajivą atakavo dronai kamikadzėsBuvo numušti du priešo Irano kamikadzės dronai Shahed-136, kuriuos žmonės dėl specifinio variklio garso praminė „mopedais“.Apie tai savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.
JAV pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gali kardinaliai pasikeisti 2023 m. Ukraina netgi gali būti pastūmėta į derybas su agresoriumi. Tai gali nutikti po lapkritį vyksiančių JAV rinkimų.Tokia nuomone interviu UNIAN pasidalijo Visuomenės transformacijos instituto direktorius, politologas ir ekonomistas Olegas Soskinas.Jis prognozuoja, kokia Europoa bus 2023 m. Anot O. Soskino, Vakarų lyderiai puikiai supranta, kad viskas priklauso nuo to, ar Ukraina išliks.
Baltijos valstybių ministrai ragina steigti Specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirtiSekmadienį Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES drauge su tarptautiniais partneriais padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą.„Specialiojo tribunolo įsteigimas papildytų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį. TBT patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenis už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui, O Specialiojo tribunolo pagrindinė atsakomybė būtų agresijos nusikaltimai“, – rašoma ministrų pareiškime.Taigi, šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą, teigia Užsienio reikalų ministerija.„Agresija yra nusikaltimas ir reikalauja išsamaus teismo proceso. #ES turi užtikrinti, kad atsakomybės už nuolatinę Rusijos agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje siekimas būtų ES politikos ir veiklos centras. Turime veikti kartu su partneriais, kad sukurtume Specialų tribunolą“, – savo tvitero paskyroje rašo G. Landsbergis.
Apklausa: daugiau kaip pusė suomių mano, kad paprasti rusai taip pat atsakingi už agresiją prieš UkrainąŠiek tiek daugiau kaip pusė – 53 proc. – suomių mano, kad paprasti rusai bent jau iš dalies yra atsakingi už Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tai rodo laikraščio „Helsingin Sanomat“ surengtos apklausos rezultatai.Apie 20 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Rusijos gyventojams už karą tenka didelė atsakomybė.Maždaug 15 proc. respondentų pareiškė, kad paprastų rusų negalima kaltinti dėl karo Ukrainoje.Net 90 proc. suomių mano, kad santykių su Rusija nepavyks normalizuoti, kol šią šalį valdo Vladimiras Putinas. Priešingos nuomonės laikosi tik 6 proc. apklaustųjų.Beveik 80 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, jog Ukrainai reikia tiekti daugiau sunkiosios ginkluotės, kad greičiau baigtųsi karas.
Žiniasklaida: Suomija Rusijos piliečiams draudžia pirkti nekilnojamąjį turtą šalyjeSuomijos gynybos ministerija pirmą kartą uždraudė Rusijos Federacijos pilietei įsigyti nekilnojamąjį turtą šalyje. Apie tai remdamasi Suomijos transliuotoju „Yle“ pranešė „Ukrinform“.Gynybos ministerija vadovaujasi įstatymu pagal kurį piliečiai iš ne ES ir ne Europos ekonominės bendrijos (EEB) valstybių privalo pateikti prašymą ir gauti leidimą nekilnojamojo turto įsigijimui.Įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo tada ne ES ir ne EEB valstybių piliečiai pateikė 1 823 prašymus įsigyti nekilnojamąjį turtą ir visi jie buvo patenktinti.Pirmą kartą prašymas buvo atmestas spalio 5 d., kai Rusijos Federacijos pilietė norėjo įsigyti namą Kotkos mieste. Nurodoma, kad prašymas buvo atmestas nes moteris pateikė nepakankamai informacijos.Paaiškėjo, kad moteris namą nusipirko dar prieš tai, kai kreipėsi leidimo jam įsigyti. Jeigu Gynybos ministerijos sprendimas nebus skundžiamas teismui arba jeigu bus pavėluota įteikti apeliaciją, rusė namą turės parduoti per vienerius metus. Jeigu per šį laiką namo niekas nepirks, jis bus parduodamas aukcione.Be to, anksčiau pranešta, kad Suomija jau šiais metais pradės statyti tvorą pasienyje su Rusija.
Belgorode per apšaudymą sužeisti mažiausiai keturi žmonėsSu Ukraina besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione sekmadienį per apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, pranešė rusų pareigūnai.„Per apšaudymą Belgorode buvo sužeisti trys žmonės iš tos pačios šeimos“, – sekmadienį platformoje „Telegram“ parašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.Vėliau jis pridūrė, kad ketvirtąja auka tapo vyresnio amžiaus vietos gyventojas.„Senuką ištiko šokas. Jam teikiama visa būtina medicininė pagalba“, – sakė V. Gladkovas. Jis sakė, kad dar du vyrai dėl skeveldrų padarytų žaizdų buvo paguldyti į ligoninę. Jis nepateikė jokių savo pranešimą pagrindžiančių įrodymų.Atskirame pranešime V. Gladkovas pranešė, kad jo administraciją užfiksavo „žalą daugiau nei 20 namų“.Gubernatorius paskelbė nuotraukų, kuriose matyti žala, išdaužyti langai ir duobės, likusios po smūgių Belgorodo mieste ir srityje.Belgorodo mieste užfiksuota apie 16 sprogimų, sekmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus.Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.Rusija ilgą laiką iš Belgorodo apšaudo Ukrainos teritoriją.Apie incidentą pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų. Savaitės pradžioje Kremlius, keršydamas už tai ir už praėjusį savaitgalį įvykusį sprogimą ant jam svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.330 000 gyventojų turintis Belgorodas, esantis maždaug už 40 km nuo Ukrainos sienos, iki šiol retai nukentėdavo, priešingai nei aplinkinis regionas.Rusija skundėsi, jog pastaruoju metu padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.Penktadienį, kaip pranešė V. Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas. Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.Tuo metu šeštadienį du ginkluoti užpuolikai iš vienos buvusios sovietinės valstybės užpuolė karinį poligoną Belgorodo regione ir nužudė 11 žmonių, kurie savanoriškai stojo kariauti Ukrainoje, o dar 15 sužeidė, pranešė pareigūnai.Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rusų, kurie anksčiau atliko privalomąją karinę tarnybą.Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
Baltarusijos gynybos ministerija: bendroje grupuotėje tarnaus iki 9 tūkst. Rusijos kariškiųBaltarusijoje formuojamoje bendroje su Rusija kariuomenės grupuotėje tarnaus iki 9 tūkst. Rusijos kariškių.Kaip praneša portalas „eurointegration“, tai sekmadienį savo „Twitter“ paskyroje parašė Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimams Valerijus Revenka.„Į Baltarusiją atvyksta pirmieji kariniai ešelonai su Rusijos kariškiais, priklausančiais bendrai kariuomenės grupuotei. Permetimas truks kelias dienas. Bendras jų skaičius – kiek mažiau kaip 9 tūkst. žmonių. Daugiau informacijos bus pateikta per spaudos konferenciją karo atašė“, - pažymėjo jis.Spalio 10 d. autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dislokuoti šalyje bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Pareigūnė: Ukrainos gynėjų ir okupantų rusų nuostolių santykis – 1:6,5Ukrainos gynėjų ir okupantų rusų nuostolių santykis – maždaug 1:6,5. Tai sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, kuria remiasi portalas „rbc.ua“.Kaip rašo H. Maliar, pasak Pietų operatyvinės karinės vadovybės vado generolo majoro Andrijaus Kovalčuko, kritinė nuostolių santykio riba – 1:8. Ją pasiekus, Rusijos armija pradės psichologiškai „byrėti“.Generolas taip pat pridūrė, kad okupantų rusų padėtis Ukrainos pietuose jau gana sudėtinga, bet dar ne metas atsipalaiduoti.„rbc.ua“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino dar 300 okupantų. Iš viso nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko 65 tūkst. kareivių.Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog net šimto tūkstančių rusų žūtis neprivers Kremliaus susimąstyti apie būtinybę nutraukti karą Ukrainoje.
Serbija uždaro ambasadą UkrainojeSerbija nusprendė laikinai uždaryti savo ambasadą Ukrainoje, kad užtikrintų jos darbuotojų saugumą. Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Serbijos ambasados Kyjive spaudos tarnyba.„Serbijos Respublikos ambasada Ukrainoje laikinai uždaryta siekiant apsaugoti personalą. Jos darbuotojai tęs darbą Belgrade, kol bus sudarytos sąlygos grįžti“, - sakoma diplomatinės atstovybės pranešime. „rbc.ua“ šaltinis portalui pareiškė, kad Vakarų šalių ambasados neketina evakuotis iš Kyjivo dėl intensyvių Rusijos kariuomenės smūgių taikiems Ukrainos miestams.
Ukrainos pareigūnė: rusai negali gabenti ginkluotės ir karinės technikos Krymo tiltuPo sprogimo ant Krymo tilto Rusijos okupacinė kariuomenė nebegali gabenti juo ginkluotės ir technikos.Kaip pranešė sekmadienį „Ukrinform“, tai pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, žurnalistų paklausta, kaip Krymo tilto pažeidimas atsiliepė Rusijos armijos aprūpinimui.„Su tiekimu ir logistika susijusi jų situacija tikrai kritiška. Būtent Krymo tiltu buvo permetami rezervai ir tiekiama apie 75 proc. ginkluotės ir karinės technikos. Dabar net jūra yra mūsų pusėje, kadangi dėl vėjo jie turėjo sustabdyti ir keltus“, - sakė pareigūnė.Anot jos, okupantai net nemėgina gabenti krovinių iš kairiojo į dešinįjį Dniepro krantą. „O iš dešiniojo į kairįjį jie gabena tai, kas „gyva“, ką galima perkelti“, - teigė N. Humeniuk.Sprogimas ant Krymo tilto nugriaudėjo spalio 8 d. Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kirilą Budanovą.Penktadienį portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos vyriausybės potvarkiu, pranešė, kad Rusijos valdžia planuoja atstatyti Krymo tiltą iki 2023 metų liepos 1 d.Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadymo Denisenkos nuomone, Rusija gali suremontuoti Krymo tiltą per 3-5 mėnesius.
Rusijos okupuoto Donecko savivaldybės pastate driokstelėjo sprogimasKyjivas, spalio 16 d. (AP-„Unian“-BNS). Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas.Prokremliški pareigūnai apkaltino ukrainiečius dėl raketų atakos, per kurią nukentėjo mero biuras Donecko mieste.Atskirai Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į miestą šalia Zaporižios atominės elektrinės ir sužeidė šešis žmones.Apie šiuos incidentus pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų. Savaitės pradžioje Kremlius, keršydamas už tai ir už praėjusį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jam svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.Separatistų kontroliuojamame Donecke per raketų ataką smarkiai nukentėjo savivaldybės pastatas. Aplink pastatą, kuriam išdužo langai ir iš dalies sugriuvo lubos, sukosi dūmų kamuoliai. Netoliese stovėję automobiliai sudegė.Apie aukas kol kas nepranešama.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas platformoje „Telegram“ pranešė, kad „laikinai okupuotame Donecke driokstelėjo sprogimas, o vietos administracijos pastate liepsnoja gaisras. Štai prie ko atveda „rūkymas prie dujų balionų“. Vietiniai sako, kad ten buvo kitas sprogimas, mažesnis“.Kremliaus remiama separatistų valdžia anksčiau jau kaltino Ukrainą dėl daugybės smūgių infrastruktūros ir gyvenamiesiems objektams okupuotuose regionuose, dažnai naudojant JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas HIMARS, tačiau nepateikė tai patvirtinančios informacijos.Atskirai Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti per raketų smūgius Nikopolyje priešais didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, kurioje Rusija yra dislokavusi savo karius.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka nurodė, kad po smūgių hospitalizuoti du Nikopolio gyventojai. Ataka taip pat apgadino penkias elektros linijas, dujotiekius ir daugybę pastatų.Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Ukrainos pareigūnai taip pat reguliariai praneša apie išpuolius prieš civilius kitapus Dniepro upės, įskaitant Nikopolį ir netoliese esantį Marhanecą.
Vokietijos URM vadovė: oro gynybos sistemos Ukrainai dabar svarbiau negu tankaiVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, kad dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė", - pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.Anot ministrės, pagalba Ukrainai bus teikiama ir ateityje, ypač oro gynybos srityje, o Ukrainos aprūpinimas tankais dabartinėmis aplinkybėmis yra antraeilis dalykas.„Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“, - pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.Spalio 12 d. Ukraina patvirtino gavusi iš Vokietijos pirmąją oro gynybos sistemą IRIS-T.
Lenkijoje surengtas pašiepiamasis balsavimas dėl Rusijos ambasados aneksijosŠimtai žmonių šeštadienį susirinko dalyvauti pašiepiamajame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo.Tai dalis protesto, kurį surengė kelios visuomeninės grupės.„Šį sezoną populiarios aneksijos“, – sakoma organizatorių pranešime, su aliuzija į neseniai Maskvos surengtus referendumus Ukrainoje – Vakarų atmestus kaip fiktyvius, – po kurių Rusija pareiškė aneksuojanti keturis okupuotus regionus.„Mes nusprendėme eiti tuo pačiu keliu ir surengti referendumą dėl Rusijos ambasados Varšuvoje... aneksijos“, – nurodoma pranešime.Iniciatyvą surengusios nevyriausybinės organizacijos taip pat pasirėmė išplitusiu socialinių tinklų pokštu, siūlančiu čekams užimti Rusijos eksklavą Kaliningradą.Organizatorių teigimu, proteste dalyvavo apie 3 000 žmonių, mosuojančių Ukrainos vėliavomis bei transparantais su užrašais „Terorusija“ ir „Šalin rankas nuo Ukrainos“.„Balsuojančiųjų“ eilė nusidriekė gatve, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada – priešais ją buvo pastatyta balsadėžė.Balsavimo biuletenyje buvo klausiama, ar Lenkija turėtų aneksuoti Rusijos ambasadą, ir pateikti trys balsavimo variantai – visi „taip“.„Tai daug demokratiškesnė idėja nei tie referendumai Ukrainos teritorijoje, kurie buvo surengti pasitelkus ginklus bei raketas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje gyvenanti 33 metų ukrainietė teisininkė Marija Volkolup.Mitingo organizatoriai pasiūlė alternatyvius ambasados pastato panaudojimo būdus, įskaitant pabėgėlių apgyvendinimą, kultūros centrą, zoologijos sodą ir net viešuosius tualetus.Rugpjūtį Maskvą palikęs 46 metų rusas Grigorijus teigė, kad dalyvavo mitinge norėdamas parodyti savo paramą Ukrainai.„Smerkiu šį (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karą ir noriu pasakyti, kad ne visi rusai jį palaiko“, – AFP pareiškė jis bei pasakojo, kad į Varšuvą persikėlė vedinas kaltės jausmo – buvimas tėvynėje privertė jį pasijusti karo bendrininku.Renginio iniciatoriai – jėgas suvienijusios moteris, Ukrainą, demokratiją ir žmogaus teises remiančios grupės – teigė išsiųsiantys atvirą laišką Lenkijos vadovams su raginimu iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.
Rusija: Belgorode nugriaudėjo apie 16 sprogimųSekmadienį apie 11 valandą netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste Belgorode nugriaudėjo 16 sprogimų. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos leidiniu „Moskovskij komsomolec“.Pasak leidinio korespondento, nuo sprogimų drebėjo langų stiklai, įsijungė automobilių signalizacija. Kai kurie sprogimai buvo labai garsūs. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, du žmonės buvo sužeisti.Vietos gyventojai teigia, kad sprogimai buvo girdėti oro uosto rajone. „rbc.ua“ primena, kad šeštadienį Belgorode kilo gaisras naftos bazėje.
Ukrainiečių politologas: Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalisVladimiras Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalis, o konfliktas iš viso gali trukti 10 metų.Kaip praneša sekmadienį UNIAN, tai pareiškė ukrainiečių ekonomistas ir politologas Olehas Soskinas.„2014 metais aš sakiau, kad karas truks 10 metų. Ir štai, pirmasis karo etapas truko 8 metus. Dabar prasidėjo antrasis to karo etapas“, - teigė ekspertas.Jis prognozuoja, kad į karą dar įsijungs Baltarusija. O tai atsitiks tada, kai Putinas galutinai „prispaus“ Lukašenką, pavyzdžiui, Rusijos armijai patyrus pralaimėjimą Chersono srityje.„Bet klausimas – kur pasuks (Baltarusijoje formuojama bendra Rusijos ir Baltarusijos) grupuotė? Į Lenkiją, Lietuvą, Latviją?“ – spėliojo politologas. Anot jo, dabar Putinas svarsto, kaip pakelti eskalacijos lygį. O. Soskinas patikslino, kad 10 karo metų reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2022-ųjų. Ir invazija nesibaigs Ukrainoje, teigė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atsikovoti savo teritoriją ir anksčiau, bet karas išplis.„Putinas turi pereiti prie naujo eskalacijos etapo, jis turi įtraukti į šį karo verpetą kitus subjektus. Pirmiausia turi būti įtraukta Baltarusija. Ir jam reikalingas Baltijos frontas“, - mano ukrainiečių ekonomistas.Spalio 10 d. Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Putinu dislokuoti bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Maskvos požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengiamos slėptuvėsRusijos sostinės požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengiami gultai, jos aprūpinamos šildytuvais ir vaistinėlėmis. Šiuos objektus planuojama panaudoti kaip slėptuves.Tai portalui „istories“ papasakojo Maskvos butų savininkų draugijos „Atom“ nariai, ant kurių durų buvo pakabinti skelbimai apie slėptuvių tvarkymą. Juose sakoma, kad atitinkamas sprendimas buvo priimtas spalio 11 d. Maskvos merijoje.Maskviečiai raginami iki spalio 18 d. atlaisvinti automobilių stovėjimo aikšteles, nes jos „bus pertvarkomos, kad atitiktų tiesioginę civilinės saugos objektų paskirtį“.Gautomis žiniomis, Rusijoje slėptuvėmis buvo susirūpinta dar pavasarį. Tada Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas davė pietiniams šalies regionams nurodymą „reikiamai sutvarkyti civilinės saugos objektus“.
Žvalgyba: Rusija negali gaminti raketų tokia sparta, kokia jas naudojaRusijos karinė pramonė negali gaminti aukštos technologijos raketų tokia sparta, kokia jas naudoja per karą Ukrainoje, todėl vėliau jai labai truks didelio nuotolio ginkluotės.Tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Pranešime pažymima, kad šių metų spalio 10 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 80 sparnuotųjų raketų, ir nors dešimtys jų smogė Kyjivui ir kitiems miestams, pražudydamos civilius ir darydamos žalą civilinei infrastruktūrai, daugiau kaip pusę raketų numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos. „Šios atakos leidžia daryti išvadą, kad toliau mažėja Rusijos didelio nuotolio raketų atsargos ir ateityje ji tikriausiai turės mažiau galimybių sunaikinti norimą taikinių skaičių“, - teigiama pranešime.UNIAN primena, jog penktadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusija panaudojo du trečdalius itin tikslių raketų. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau paleido į Ukrainos teritoriją 1 844 raketas, o turi dar 609.Panašiais duomenimis pasidalijo ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Aš neturiu teisės skelbti absoliučių skaičių, kuriuos norėtumėte išgirsti. Bet skaičiuojant procentais, tai jiems liko 25-28 proc. to kiekio, kurį jie turėjo iki vasario 24 d.“, - pareiškė pareigūnas.
V. Zelenskis: šiuo metu sudėtingiausia padėtis yra prie Bachmuto Donecko srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto.„Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.“Rusijos remiamų separatistų pajėgos Ukrainos Donecko regione ketvirtadienį pranešė užėmusios du netoliese esančius Opytinės ir Ivanhrado kaimus.Rusijos kariuomenė jau keletą savaičių puldinėja Bachmutą – vyno gamyba ir druskos kasyba garsėjantį miestą, kuriame anksčiau gyveno 70 000 žmonių, tikėdamasi jį užimti.Maždaug už 15 km nuo Bachmuto esančiame Časiv Jare naujienų agentūros AFP žurnalistai kalbėjosi su kariu, ką tik grįžusiu nuo Bachmuto fronto linijos.50-metis 93-iosios brigados karys, pravarde „Poliak“, prisiminė keturias įtemptas dienas, praleistas mūšio lauke, o jo akyse buvo matyti didelis fizinis ir emocinis išsekimas.„Kelias dienas nemiegojau, nevalgiau, negėriau, išskyrus kavą, – pasakojo jis. – Iš 13 mano grupės vaikinų netekome dviejų karių, o penki buvo evakuoti.“„Dabar tai mūsų gyvenimas, mes padarysime viską dėl savo šalies“, – pridūrė vyras, kuris buvo nesunkiai sužalotas skeveldrų.Jau kelias savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie nuolatinius teritorinius laimėjimus šalies pietuose ir rytuose, taip pat ir Donecko regione.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 65 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 16 d. jau neteko apie 65 tūkst. kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 529 tankų, 5 193 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 589 artilerijos sistemų, 365 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 186 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 268 lėktuvų, 242 sraigtasparnių, 1 224 dronų, 316 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 3 959 automobilių, 143 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Rusija: per „teroro ataką“ kariniame objekte žuvo 11 žmoniųRusija pranešė, kad du ginkluoti užpuolikai iš vienos buvusios sovietinės valstybės šeštadienį užpuolė karinį poligoną ir nužudė 11 žmonių, kurie savanoriškai stojo kariauti Ukrainoje, o dar 15 sužeidė.Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad išpuolis Belgorodo regione, kuris ribojasi su Ukraina, įvyko per šaunamųjų ginklų mokymus.Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rusų, kurie anksčiau atliko privalomąją karinę tarnybą.„Spalio 15 dieną du NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) šalies piliečiai įvykdė teroro aktą Vakarų karinės apygardos poligone Belgorodo srityje“, – ministerijos pranešimą citavo valstybinės naujienų agentūros.„Dėl to 11 žmonių buvo mirtinai sužeisti. Dar 15 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus ir buvo nuvežti į gydymo įstaigas“, – priduriama pranešime.Ministerija pridūrė, kad du užpuolikai „žuvo paleidus atsakomąją ugnį“.Nuo rugsėjo 21 dienos, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo pašaukta daugiau kaip 200 000 žmonių.Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
E. Muskas: „SpaceX“ toliau finansuos palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą UkrainojeTurtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.„Starlink“ – daugiau kaip 3 000 mažų palydovų žemojoje Žemės orbitoje – yra gyvybiškai svarbus Ukrainos ryšiams kovojant su Rusija.Tačiau pastaruoju metu E. Muskas įsivėlė į viešus ginčus su Ukrainos lyderiais, kuriuos supykdė prieštaringai vertinami jo pasiūlymai dėl karo deeskalacijos, įskaitant Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimą.„Velniop, – „Twitter“ parašė E. Muskas. – Nors „Starlink“ vis dar praranda pinigus, o kitos bendrovės gauna milijardus mokesčių mokėtojų dolerių, mes tiesiog toliau nemokamai finansuosime Ukrainos valdžią.“Penktadienį keliose tviterio žinutėse E. Muskas išsamiai aprašė paslaugos logistiką ir teigė, kad ji „SpaceX“ atsieina beveik 20 mln. dolerių (20,6 mln. eurų) per mėnesį, bei užsiminė, kad bendrovė negali jos finansuoti neribotą laiką.Tuo metu JAV gynybos departamentas patvirtino, kad bendrauja su milijardieriaus bendrove dėl svarbaus tinklo finansavimo.„SpaceX“ neprašo kompensuoti ankstesnių išlaidų, tačiau taip pat negali neribotai finansuoti esamos sistemos ir siųsti dar kelis tūkstančius terminalų, kurie naudoja iki 100 kartų daugiau duomenų nei įprasti namų ūkiai“, – sakė E. Muskas penktadienį.„Tai neprotinga“, – teigė jis.Finansavimas iš Pentagono?Remiantis praėjusią savaitę E. Musko pateiktais atnaujintais duomenimis, „SpaceX“ Ukrainai padovanojo apie 25 000 terminalų.Pasak jo, ši operacija „SpaceX“ jau kainavo 80 mln. dolerių (82,3 mln. eurų), o iki metų pabaigos ši suma, prognozuojama, viršys 100 mln. dolerių (102,8 mln. eurų).Be to, panašu, kad E. Muskas patvirtino CNN pranešimą, kuriame teigiama, jog jis raštu įspėjo Pentagoną, kad jo finansinė parama baigsis ir kad kariuomenė turėtų apmokėti sąskaitą.Pasak CNN, „SpaceX“ duomenys, kuriais ji pasidalijo su Pentagonu, rodo, kad apie 85 proc. pirmųjų 20 000 terminalų Ukrainoje bent iš dalies apmokėjo tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Lenkija ar kiti subjektai, kurie taip pat apmokėjo apie 30 proc. interneto ryšio paslaugų.Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh penktadienį sakė, kad Gynybos departamentas palaiko ryšį su E. Musku dėl finansavimo klausimo. Pasak jos, Pentagonas „gavo korespondencijos iš „SpaceX“ dėl... jų palydovinio ryšio produkto Ukrainoje finansavimo“.Pats E. Muskas praėjusią savaitę apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, kai pasiūlė šaliai sudaryti „taikos susitarimą“, pagal kurį į Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas penktadienį tviteryje pripažino „Starlink“ svarbą.„Patinka mums tai ar ne, bet @elonmusk padėjo mums išgyventi kritiškiausias karo akimirkas“, – rašė M. Podoliakas ir pridūrė, kad Ukraina „ras sprendimą, kaip išlaikyti #Starlink veikimą“.
Rusijos programišiai atakavo Bulgarijos prezidento administracijos tinklalapįŠeštadienį Rusijos programišiai atakavo Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo administracijos tinklalapį, praneša naujienų agentūra BTA.Gautomis žiniomis, tinklalapis tapo intensyvios DDos atakos taikiniu, bet jo turinys nenukentėjo.„Kibernetinė ataka vyko iš Rusijos Magnitogorsko miesto. Neaišku, ar ją surengė vienas programišius, ar jų grupė“, - sakė žurnalistams Bulgarijos generalinio prokuroro pavaduotojas Borislavas Sarafovas. Jis priminė, jog tai jau ne pirma kibernetinė ataka iš Rusijos. Šių metų balandį rusų programišiai atakavo oficialių šalies institucijų tinklalapius. Vėliau atsakomybę už ataką prisiėmė Rusijos grupuotė „Killnet“. Ji teigė atakavusi Bulgariją už tai, kad ši „Išdavė Rusiją ir tiekia ginklus Ukrainai“.
Kinija paragino savo piliečius palikti UkrainąKinijos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Ukrainoje paragino šalies piliečius rūpintis savo saugumu ir išvykti iš Ukrainos. Tai pranešė Kinijos leidinys „The Global Times“.„Dėl įtemptos saugumo situacijos Ukrainoje Kinijos užsienio reikalų ministerija ir Kinijos ambasada Ukrainoje ragina šalies piliečius imtis saugumo priemonių ir evakuotis. Ambasada padės organizuoti evakuaciją tiems, kuriems ji reikalinga“, - sakoma pranešime.Sekmadienį Pekine prasidėjo Kinijos komunistų partijos XX suvažiavimas. Manoma, kad jame dabartinis Kinijos vadovas Xi Jinpingas bus perrinktas trečiai penkerių metų kadencijai ir įgis beprecedenčius per pastaruosius 50 Kinijos istorijos metų įgaliojimus. Kaip pažymi UNIAN, Kinija susilaiko nuo atviros Rusijos kritikos dėl Kremliaus karo Ukrainoje. Bet, pasak JAV prezidento Joe Bideno, kol kas taip pat nėra jokių įrodymų, kad Kinija tiektų Rusijai ginklus.Pekinas reguliariai pabrėžia remiąs Ukrainos teritorijos vientisumą ir ragina užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis. Kartu jis kaltina Jungtines Valstijas dėl to, kad esą Vašingtonas provokavo Maskvą pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą.
Nyderlandai priims reabilitacijai Ukrainos kariškiusAteinančio mėnesio pradžioje pirmoji Ukrainos kariškių grupė išvyks į Nyderlandus dalyvauti reabilitacijos programoje. Tai interviu portalui „armyinform“ pareiškė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren, praneša „Ukrinform“.„Mums Nyderlanduose ir visoje Vakarų Europoje pasisekė, kad nepatyrėme tokio karo, koks šiandien vyksta Ukrainoje“, - sakė žinybos vadovė. Kartu ji pažymėjo, kad kiekvienas karas suteikia pamokų, kurias reikia išmokti. O Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtis kovoje su okupantais rusais yra naudinga Nyderlandų armijai.„Mes atidžiai stebime įvykių raidą ir taktiką, stengiamės įtraukti į savo treniruotes tai, ką matome. Tad ukrainiečių kovinė patirtis gali padidinti mūsų karines galimybes“, - teigė Nyderlandų gynybos ministrė. Ji pridūrė, kad ateinančiais metais Nyderlandai taip pat planuoja teikti pagalbą sužeistiems Ukrainos kariams.„Ukrinform“ primena, kad Nyderlandai prisijungė prie „INTERFLEX“ iniciatyvos ir padeda rengti Ukrainos kariškius Didžiosios Britanijos teritorijoje.
Pranešama apie skerdynes Belgorodo srityje: žuvo 22 Rusijos kariai UNIAN skelbia apie Belgorodo srityje, kariniame poligone vykusį susišaudymą, kurio metu žuvo 22 ir buvo sužeisti 16-a Rusijos karių. Apie tai skelbia skirtingi Rusijos „Telegram“ kanalai. Remiantis „Sota“ kanalu, du iš susišaudymą pradėjusių vyrų žuvo, vienam pavyko pabėgti. Kruvinas incidentas vyko Belgorodo regione, netoli Soločių gyvenvietės esančiame kariniame poligone. Propagandiniai Rusijos kanalai, kaip skelbia UNIAN, jau gavo Kremliaus „instrukcijas“ ir dėl icidento kaltina „teroristus“. Anot „Sota“ kanalo, susišaudymas vyko toje dalyje, kurioje jau buvo sukilę Rusijos kariai. Apie 100 iš Briansko srities atvykusiųjų kategoriškai atsisakė keliauti į fronto linijas prie Lymano. Mobilizuotieji sulaukė karinės vadovybės grasinimų, tačiau ir tai nepadėjo. https://t.me/sotaproject/48113
Muskas tęs „Starlink“ finansavimą UkrainojeJAV verslininkas, „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas ir toliau finansuos „Starlink“ Ukrainoje. Tą E. Muskas pranešė „Twitter“ socialiniame tinkle. „Nors „Starlink vis dar praranda pinigus, o kitos įmonės gauna milijardus mokesčių mokėtojų dolerių, mes tiesiog toliau nemokamai finansuosime Ukrainos vyriausybę“, – tvirtino jis.https://twitter.com/elonmusk/status/1581345747777179651?ref_src=twsrc%5Etfw
Zelenskis: net 100 tūkst. kare žuvusių rusų neprivers Kremliaus susimąstytiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad taika įsivyraus tuomet, kai Rusijos federacija nebepajėgs toliau vadovautis teroru. „Net 100 tūkst. kare žuvusių rusų neprivers Kremliaus apie ką nors susimąstyti“, – įsitikinęs V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi 234-osios karo dienos pabaigoje. „Darome viską, kad sumažintume okupantų, Rusijos kariuomenės galimybes skleisti terorą Ukrainos žemėje. Nuosekliai naikiname teroristų logistiką, jų sandėlius ir būstines“, – šeštadienį vakare kalbėjo Ukrainos vadovas. Pasak jo, bendra žuvusių priešų suma artėja prie 65 tūkst., o „tiek daug Rusijos piliečių paaukojo savo gyvybes dėl saujelės žmonių Kremliuje ir jų sugebėjimo ignoruoti realybę“. „Ir sprendžiant iš to, kaip tęsiamas Rusijos „kapų kasimas“, galima sakyti, net 100 tūkst. žuvusių Rusijos piliečių neprivers Kremliaus apie ką nors susimąstyti“, – pažymėjo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad tik reali Ukrainos pergalė, visiškas okupantų išstūmimas iš Ukrainos teritorijos ir teroristinės valstybės agresyvių pajėgų likvidavimas yra kelias į taiką. „Taika taps įmanoma tuomet, kai Rusijai taps nebepakeliamas jos teroras“, – pabrėžė V. Zelenskis. Remiantis UNIAN, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir aviacija per dieną atliko 30 smūgių ir padarė didelių nuostolių priešui. Sunaikintos 23 ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietos, 7-ios priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijos. Be to, buvo numušti 6 dronai ir vienas sraigtasparnis. Taip pat pranešama, kad šeštadienį raketomis ir artilerija smogta 5-iems Rusijos kontrolės punktams, 7-iems Rusijos karių, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos pozicijoms, trims priešo amunicijos sandėliams. Iš viso nuo vasario 24-osios Rusijos kariuomenės nuostoliai gali siekti 64,7 tūkst. žuvusiųjų, skelbia UNIAN.
Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos atakas ir smogė karinės technikos, šaudmenų sandėliamsUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie sėkmingai atremtas Rusijos atakas ir bandymus veržtis netoli Novosadovos, Jakovlivkos, Berestovo, Bachmuto, Bachmucko, Opytnės, Krasnohorivkos, Nevelsko, Pervomaiske, Mariinkos ir Pobiedos gyvenviečių. Ukrainos pajėgos taip pat smogė penkiems Rusijos kariuomenės vadovavimo postams, septyniems Rusijos koncentruotos karinės technikos taškams, trims šaudmenų sandėliams, numušė šešis Rusijos dronus ir sraigtasparnį. Nepriklausomai patikrinti šių faktų neįmanoma.
Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo dega naftos bazė (AFP-BNS). Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje po apšaudymo šeštadienį dega naftos bazė, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.„Mus vėl bombarduoja. Vienas iš sviedinių pataikė į naftos bazę Belgorodo srityje“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.Jis pažymėjo, kad „pagalbos tarnybos jau dirba vietoje“, ir pridūrė, kad gaisro išplitimo „rizikos nėra“. V. Gladkovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti iš pastato kylančios liepsnos ir juodų dūmų kamuoliai.Šaltinį pagalbos tarnybose citavusi Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad deganti naftos bazė yra kaime pavadinimu Razumnoje-71, esančiame netoli Belgorodo miesto.Rusija praėjusią savaitę skundėsi, jog padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.Pasak Rusijos pareigūnų, reguliariai apšaudoma Belgorodo sritis, rečiau – srities administracinis centras Belgorodas. Tačiau penktadienį, kaip pranešė V. Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas.Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.
Vokietijos URM vadovė įspėja, kad Rusija galėtų panaudoti „žmones, kaip ginklus“Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius.„Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.„Šioje situacijoje yra aišku, kas bus toliau – pabėgėliai ir ne pabėgėliai iš Ukrainos... bet kadangi šis karas yra hibridinis, taip pat dalyvauja kitos šalys“, – pažymėjo ministrė, bedusi pirštu į Serbiją, kurią apkaltino įsileidus daugybę migrantų be vizų.Ministrė pabrėžė, jog būtina užkirsti kelią situacijoms, kuriose „žmonės naudojami kaip ginklai“, ir pridūrė, kad Vokietija šiuo klausimu derasi su Čekija ir Slovakija.Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau bloko nares, įskaitant Vokietiją, nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vokietija perspėja, kad Rusija gali mėginti pasinaudoti migrantų krize savo naudaiVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock šeštadienį perspėjo Vakarų valstybes, kad Rusija gali mėginti jas supriešinti sukeldama migrantų krizę nes Maskva siekia išplėsti savo hibridinį karą, praneša AFP.„Šis karas kariaujamas ne tik ginklais, jis kariaujamas ir energijos resursais, kur mes radome atsakymą. Jis taip pat bus kariaujamas pasitelkiant baimę ir supriešinimą, o būtent šitam mes privalome užkirsti kelią“, – A. Baerbock sakė savo Žaliųjų partijos suvažiavimo metu.„Šioje situacijoje akivaizdu, kas bus toliau – pabėgėliai, bet ne iš Ukrainos. Tai hibridinis karas, kuriame dalyvauja kitos valstybės“, – sakė ministrė ir pažymėjo, kad daugybė užsieniečių be vizų skrenda į Serbiją.Užsienio reikalų ministrė teigė, kad „žmonėmis negalima naudotis kaip ginklais“, o Vokietija šią problemą aptaria su Čekija ir Slovakija.Pastarosiomis savaitėmis ministrė jau buvo įspėjusi Vakarus, kad Serbija taiko bevizį režimą kelioms valstybėms, kurių piliečiai per Serbiją siekia patekti į ES.Serbija yra taip vadinamo „Balkanų maršruto“ šalis migrantams bėgantiems nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Nors šis maršrutas dabar naudojamas kur kas rečiau nei per 2015 m. migrantų krizę, per jį kasmet į ES vis tiek patenka dešimtys tūkstančių migrantų.Per 2015 m. migrantų krizę Vokietija priėmė daugiau nei 1 mln. migrantų, tačiau tai suskaldė ekonomiškai stipriausią Europos valstybę. Dalis rinkėjų, nerimaudami dėl nelegalios migracijos, balsavo už naują kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir ši pateko į parlamentą.Spalio mėnesį publikuotoje Europos Komisijos ataskaitoje apie migraciją ir prieglobsčio suteikimą 2022 m. nurodoma, kad vis daugiau užsieniečių atskrenda į Serbiją dėl pastarosios taikomo bevizio režimo.Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vakarų Balkanų partneriams ypač svarbu savo vizų politiką derinti su ES taikoma vizų politika ir taip sumažinti neteisėtą migraciją „Balkanų maršrutu“.
Žiniasklaida: Suomija Rusijos piliečiams draudžia pirkti nekilnojamąjį turtą šalyjeSuomijos gynybos ministerija pirmą kartą uždraudė Rusijos Federacijos pilietei įsigyti nekilnojamąjį turtą šalyje. Apie tai remdamasi Suomijos transliuotoju „Yle“ pranešė „Ukrinform“.Gynybos ministerija vadovaujasi įstatymu pagal kurį piliečiai iš ne ES ir ne Europos ekonominės bendrijos (EEB) valstybių privalo pateikti prašymą ir gauti leidimą nekilnojamojo turto įsigijimui.Įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo tada ne ES ir ne EEB valstybių piliečiai pateikė 1 823 prašymus įsigyti nekilnojamąjį turtą ir visi jie buvo patenktinti.Pirmą kartą prašymas buvo atmestas spalio 5 d., kai Rusijos Federacijos pilietė norėjo įsigyti namą Kotkos mieste. Nurodoma, kad prašymas buvo atmestas nes moteris pateikė nepakankamai informacijos.Paaiškėjo, kad moteris namą nusipirko dar prieš tai, kai kreipėsi leidimo jam įsigyti. Jeigu Gynybos ministerijos sprendimas nebus skundžiamas teismui arba jeigu bus pavėluota įteikti apeliaciją, rusė namą turės parduoti per vienerius metus. Jeigu per šį laiką namo niekas nepirks, jis bus parduodamas aukcione.Be to, anksčiau pranešta, kad Suomija jau šiais metais pradės statyti tvorą pasienyje su Rusija.
Praėjusią parą Rusijos pajėgos Ukrainoje nužudė 11 civiliųPer Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje praėjusią parą, spalio 14 d., 11 žmonių žuvo, o dar 11 buvo sužalota, praneša „Ukrinform“.Tokius duomenis socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kirilas Tymošenko, remdamasis Ukrainos sričių karinių administracijų perduota informacija.Dniepropetrovsko srityje dėl Rusijos kariuomenės karo veiksmų sužalojimus patyrė du ukrainiečiai.Donecko srityje 6 žmonės buvo sužaloti, o 8 žuvo, įskaitant 6 žuvusius anksčiau, kurių kūnai buvo rasti penktadienį.Zaporižios srityje du gyventojai žuvo, o vienas sužeistas.Charkivo srityje vienas žmogus žuvo ir vienas sužalotas.Chersono srityje vienas gyventojas sužalotas.Anksčiau „Ukrinform“ skelbė, kad spalio 13 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje nužudė 8 civilius ir 26 sužalojo.
Į Baltarusiją atvyko prie bendrų pajėgų prisijungsiantys Rusijos kariaiĮ Baltarusiją atvyko pirmieji Rusijos kariai prisijungsiantys prie bendrų abiejų šalių pajėgų. Apie tai šeštadienį paskelbė Baltarusijos gynybos ministerija, praneša AFP.„Pirmasis Rusijos karių konvojus iš regioninių pajėgų grupės atvyko į Baltarusiją“, – paskelbė Gynybos ministerija, pridėdama, kad jų tikslas yra sustiprinti pasienio apsaugą ir gynybą.Praėjusį pirmadienį Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka aiškino, kad Ukraina neva rengiasi pulti jo šalį, todėl jis ir paskelbė apie bendrų pajėgų su Rusija kūrimą.A. Lukašenka apkaltino Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą neva rengiant „Baltarusijos radikalus“, kad jie vykdytų sabotažą, teroro aktus ir organizuotų karinį maištą.Bendrų pajėgų sukūrimas sukėlė susirūpinimą, kad Baltarusijos kariai gali prisijungti prie Rusijos kareivių ir taip pat pulti Ukrainą. Vis dėlto Minskas tikina, kad kontingento užduotys vien gynybinės.Didžiojo septyneto (G7) valstybių susitikimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją siekiu tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą. Todėl jis paragino surengti tarptautinių stebėtojų misiją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos, o A. Lukašenka, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, vasario mėnesį leido Maskvai naudotis Baltarusijos teritorija ir iš jos užpulti Ukrainos sostinę Kyijvą. Tačiau Baltarusijos kariuomenė iki šiol kare tiesiogiai nedalyvavo.
Irano užsienio reikalų ministras neigia, kad jo šalis tiekia ginklus Rusijai ir aktyviai dalyvauja kare prieš Ukrainą.„Vyksta karinis bendradarbiavimas su Rusija, bet ginklų netiekiame“, – H. Amirabdollahianas patikino ES diplomatijos vadovą, anot šaltinių Irane.Nors Iranas ir neigia, kad šios šalies dronus kamikadzes Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, tačiau tą patvirtino pati Rusija.
Kijeve padėtis su elektros tiekimu kritiškaSpalio 15 d. Kijeve dėl Rusijos pajėgų išpuolių į energetikos galimi nuolatiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. Sostinės gyventojai raginami mažinti elektros suvartojimo apimtis.Taip pat prašoma, kad vietos verslininkai išjungtų iškabas ir vitrinas. Energetikai netrukus turėtų paskelbti galimų elektros tiekimo sustabdymų grafiką.
Ukrainoje iš viso žuvo 64 700 Rusijos kariųPastarąją parą Ukrainoje žuvo apie 400 Rusijos kareivių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24 d. iki spalio 15 d. iš viso žuvo maždaug 64 700 Rusijos kareivių, apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos gynėjai iš viso sunaikino 2 524 Rusijos tankus (+3 per parą), 5 179 šarvuočius (+7 per parą), 1 582 artilerijos sistemas (+16), 365 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+3), 186 oro gynybos sistemas, 268 lėktuvus, 242 sraigtasparnius (+2), 1 210 operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių (+11), 316 sparnuotųjų raketų, 16 laivų ir katerių, 3 951 automobilių ir autocisternų (+7), ir 142 vienetus specialiosios technikos.
Putinas tvirtina, kad Rusija Ukrainoje „viską daro teisingai“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva beveik aštuonis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje metu „viską daro teisingai“.Taip jis teigė nepaisydamas gėdingų pralaimėjimų prieš Kyjivo pajėgas, gausiančias 725 mln. dolerių (apie 746 mln. eurų) naujos Jungtinių Valstijų karinės paramos.V. Putino komentarai penktadienį pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremliaus primestos okupacinės valdžios pareigūnai pietiniame Chersono regione ragino gyventojus išvykti, o Kyjivas pranešė, jog jo kariai artėja prie apskrities pagrindinio miesto.Maskva taip pat užsiminė apie žalos, padarytos Krymo tiltui, mastą, teigdama, jog taisymo darbams pabaigti gali prireikti mėnesių. Vienintelė jungtis tarp Rusijos ir jos aneksuoto Ukrainos pusiasalio apgadinta per praėjusį šeštadienį įvykusį sprogimą.„Tai, kas vyksta šiandien, nėra malonu. Bet vis dėlto (jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos vasario mėnesį) mes būtume atsidūrę tokioje pačioje situacijoje, tik sąlygos mums būtų buvusios blogesnės. Taigi, viską darome teisingai“, – Kazachstano sostinėje vykusiame viršūnių susitikime žurnalistams sakė V. Putinas.Vis dėlto jis pripažino, kad Rusijos partnerės iš buvusios Sovietų Sąjungos yra susirūpinusios.V. Putinas tvirtino, kad šiuo metu nėra poreikio tęsti Ukrainos apšaudymo ir kad Kremlius nesiekia sunaikinti savo provakarietiškos kaimynės.„Kol kas nėra poreikio rengti masinius smūgius. Yra kitų užduočių. Kol kas“, – kalbėjo jis.Šią savaitę Rusijos pajėgos surengė masinių raketų ir dronų smūgių Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams. Per juos žuvo bent 20 civilių.Pasak V. Putino, šiais smūgiais buvo atsilyginta už sprogimą ant Krymo tilto, kurį jis pavadino „terorizmo aktu“.Šis tiltas yra logistiškai svarbi transporto jungtis karinės technikos, skirtos Ukrainoje kariaujantiems Rusijos kariams, judėjimui.
Rusijos smūgis Kijevo regionui: galimi elektros energijos tiekimo sutrikimaiRyte Rusijos pajėgoms apšaudžius Kijevo sritį buvo smarkiai apgadintas energetikos infrastruktūros objektas, Ukrainos elektros tiekėjas „Ukrenergo“.„Šiandien priešas surengė dar vieną barbarišką ataką prieš kritinę infrastruktūrą. Dėl to buvo smarkiai apgadintas energetikos infrastruktūros objektas Kijevo regione. „Ukrenergo“ specialistai jau dirba siekdami atkurti Kijevo ir centrinio regiono elektros energijos tiekimo patikimumą“, – teigiama pranešime.
Ukraina gaus 400 mln. JAV dolerių humanitarinę pagalbą iš Saudo ArabijosŠeštadienį Saudo Arabija paskelbė suteiksianti Ukrainai 400 mln. JAV dolerių humanitarinės pagalbos paketą. Prieš tai Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informuoja AFP.Princas pabrėžė Saudo Arabijos poziciją remti visas pastangas, kurios prisidėtų prie deeskalacijos bei sakė, kad jo šalis pasirengusi tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos.Rugsėjo mėnesį Saudo Arabija tarpininkaudama tarp Maskvos ir Kyjivo netikėtai prisidėjo prie apsikeitimo karo belaisviais.Karas Ukrainoje sukėlė įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos nes pastaroji nesutiko didinti naftos gavybą ir taip palengvinti energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas.JAV vis labiau kritikuoja Saudo Arabiją po to, kai Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), Rusija ir kiti partneriai susitarė drastiškai mažinti naftos gavybą, o dėl šio žingsnio energijos kainos gali dar labiau išaugti.Vašingtonas kaltina OPEC+ padedant Maskvai, o trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Saudo Arabijos veiksmai turės pasekmių.
Rusija į Ukrainos Zaporižios miestą paleido 10 raketųNaktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija paleido keturis dronus kamikadzes į Ukrainos Zaporižios miestą, o ryte jį apšaudė dešimčia raketų S-300, praneša „Ukrinform“.Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.„Per bepiločių orlaivių „Shahed-136“ ataką Zaporižios mieste buvo sunaikinti infrastruktūros objektai. Kilo gaisrai, kuriuos mūsų gelbėtojai laiku lokalizavo. Nukentėjusiųjų nėra“, – rašė O. Staruchas.Tuo metu ryte 10 Rusijos raketų pataikė į energijos ir pramonės infrastruktūros objektus, o informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama.Be to, naktį Rusijos raketų sistemos „Grad“ ir „Uragan“ apšaudė Nikopolį. Buvo iššauta daugiau nei 50 raketų ir sužaloti du žmonės, apgadinta daugiau nei 10 daugiabučių ir nuosavų namų, transporto bendrovė, keletas parduotuvių, biurų, garažai ir automobiliai.
Rusija paleido raketas į Kijevo regionąŠeštadienio rytą Rusija raketomis apšaudė Ukrainos Kyjivo sritį, praneša „Unian“.Apie apšaudymus paskelbė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.Jis teigė, kad Rusijos raketos sprogo vienoje iš srities gyvenviečių, įvykio vietoje dirba gelbėtojai, o išankstiniais duomenimis aukų nėra.O. Kuleba paragino ukrainiečius skambant oro pavojaus sirenoms likti slėptuvėse.Jis taip pat priminė žmonėms į internetą nekelti nuotraukų ir vaizdo įrašų iš Rusijos raketų sprogimo vietų. Tuo siekiama, kad priešas negalėtų įvertinti, kokius nuostolius padaro atakos.Pastarosiomis dienomis Rusija ėmėsi karo eskalacijos surengdama masinius raketų smūgius prieš Ukrainos miestus. Spalio 10 d. Rusija į Ukrainą paleido 84 raketas, o 56 jų Ukrainos pajėgos numušė. Per raketų sprogimus žuvo mažiausiai 19 žmonių, o 105 buvo sužeisti. Raketų ataka tęsėsi ir spalio 11 d.Vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos miestų ir kritinės infrastruktūros apšaudymą bei pagrasino naujais smūgiais.Ukrainos žvalgyba pabrėžė, kad Rusijos valdžia masinę raketų ataką pradėjo ruošti dar spalio pradžioje.
JAV Ukrainai skirs dar 725 mln. dolerių karinę paramąJAV Ukrainai skirs dar 725 mln. dolerių vertės karinę paramą, penktadienį paskelbė JAV valstybės departamentas ir Pentagonas, informuoja AFP.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad ši parama perduodama po to, kai Rusija prieš civilius visoje Ukrainoje surengė brutalią sparnuotų raketų ataką ir vis daugėjant įrodymų apie Rusijos pajėgų vykdomus žiaurumus.A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV skyrė iš viso 18,3 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai JAV prezidentu tapo Joe Bidenas.Pentagonas, JAV gynybos departamentas, atskleidė, kad naująjį paramos paketą sudaro daugiau amunicijos HIMARS raketų sistemoms, taip pat prieštankiniai ginklai, priešradarinės raketos HARM, transporto priemonės ir medicinos reikmenys.„Ir toliau padėsime Ukrainos žmonėms, kurie nepaprastai narsiai ir su beribiu ryžtu gina savo laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė valstybės sekretorius A. Blinkenas.Anot jo, Ukrainai perduodami pajėgumai yra atidžiai parinkti, kad padarytų didžiausią įtaką mūšio lauke.
Zelenskis: pažiūrėkite, kaip priešas susirūpinęsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija jau dabar „jaučia pralaimėjimo ir beviltiškumo atmosferą“.Tai jis pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi.„Pažiūrėkite, kaip priešas susirūpinęs. Pasiklausykite, ko ir kaip klausiama šių teroristų lyderio, kai jis pasirodo žmonėms, žurnalistams“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje šiandien vykusią Rusijos prezidento spaudos konferenciją.Pasak Ukrainos vadovo, Rusija jau dabar yra „savo pralaimėjimo ir beviltiškumo atmosferoje“.„Taip, jie vis dar turi žmonių, kuriuos meta į puolimą, turi ginklų, raketų, yra šachidų, kuriuos naudojo prieš Ukrainą. Jie vis dar turi galimybę terorizuoti mūsų miestus ir visus europiečius, šantažuoti pasaulį. Tačiau jie neturi ir neturės šansų, nes Ukraina juda į priekį“, – pabrėžė prezidentas.
Duomenys rodo, kad Rusijos raketų arsenalas senkaUkrainos gynybos ministerijos pateikti duomenys rodo, kad Rusija Ukrainoje dislokavo didžiąją dalį savo didelio tikslumo raketų arsenalo.Jei duomenys tikslūs, tai reiškia, kad Rusijos pajėgos netrukus gali išeikvoti savo arsenalą.Duomenys pateikti po to, kai Kremlius šią savaitę surengė raketų smūgius keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant sostinę.Sky News negalėjo patikrinti šių duomenų.https://twitter.com/oleksiireznikov/status/1580842881853845504?ref_src=twsrc%5Etfw
Artimiausiomis dienomis į Baltarusiją pradės atvykti Rusijos kariai Artimiausiomis dienomis į Baltarusiją pradės atvykti Rusijos kariai.Tai pareiškė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Viktoras Tumaras, pranešė stebėsenos grupė „Belaruski Hayun“ „Telegram“.Pasak jo, tai bus regioninės pajėgų grupės kariškiai.„Manau, kad reikia pažymėti, jog artimiausiomis dienomis į Baltarusijos Respublikos teritoriją pradės atvykti regioninės kariuomenės (pajėgų) grupuotės Rusijos komponento kariai. Jie dalyvaus planuotuose kovinio rengimo renginiuose, kurių tikslas – pagerinti Sąjungos valstybės apsaugos užduočių vykdymo lygį“, – sakė A. Tumaras.
Rusai iš minosvaidžio smogė į Sumų regionąŠiandien po pietų Rusijos kariai iš minosvaidžio apšaudė Sumų regiono pasienio rajonus. Keturi smūgiai buvo užfiksuoti netoli Budivelnės gyvenvietės.„Šią popietę Rusijos kariuomenė iš minosvaidžio apšaudė Sumų srities pasienio rajonus. Nuo 14.30 iki 15.15 val. stebėtojai užfiksavo keturis smūgius, galimai paleistus iš 120 mm minosvaidžio, Budivelnės gyvenvietės rajone“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė operatyvinė vadovybė.Pranešimų apie personalo ir civilių aukas ar žalą įrangai ir civilinei infrastruktūrai negauta.
Ukraina sunaikino Rusijos elektros pastotę netoli sienos Po Ukrainos smūgio penktadienį užsidegė elektros pastotė Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina, pareiškė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.„Po smūgio Belgorodui užsidegė ... elektros pastotė“, – parašė jis platformoje „Telegram“.Gubernatorius pridūrė, kad atsarginei sistemai įjungti ir elektros tiekimui atkurti prireiks „iki keturių valandų“.
Ukrainos kariuomenėje tarnauja 40 000 moterųRusijos užpultos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 40 000 moterų. Daugiau kaip 5 000 moterų kaunasi priešakiniame fronte, penktadienį per valstybinę televiziją sakė generolas leitenantas Serhijus Naevas iš kariuomenės vadovybės. 8 000 moterų turi karininko laipsnį.Ankstesniais prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, moterys sudaro 22 proc. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.Rusijos invazijos pradžioje Ukrainos kariuomenę sudarė apie 200 000 karių.
Iš Rusijos Belgorodo į Charkovą paleistos penkios raketosRusijos kariuomenė iš Rusijos Belgorodo miesto į Charkovo miestą paleido penkias raketas. Apie tai „Telegram“ paskelbė Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Per Rusijos [raketų] smūgius į Charkovo rajoną, suduotus dienos metu, buvo apgadintos negyvenamosios patalpos. Okupantai paleido penkias raketas iš Rusijos Belgorodo. Preliminariais duomenimis, apie nukentėjusiuosius nepranešta“, – teigiama pranešime.
Nauji Rusijos Federacijos nuostoliai: Generalinis štabas atskleidžia galingų Ukrainos oro antskrydžių detalesPer šią dieną Gynybos pajėgų aviacija sudavė 13 smūgių, pataikydama į 12 rajonų, kuriuose sutelkta ginkluotė ir karinė įranga, taip pat į vieną priešo priešlėktuvinę raketų sistemą. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją.Pažymima, kad raketinės pajėgos ir artilerija smogė trims kontrolės punktams, aštuonioms žmonių, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms ir trims šaudmenų sandėliams.
Airija persvarsto savo neutralumą karo Ukrainoje akivaizdoje Rusijos invazija į Ukrainą verčia Airiją permąstyti savo ilgametę karinio neutralumo tradiciją, naujienų agentūrai AFP sakė šalies Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as.Visuomenė dar gali būti nepasirengusi narystei JAV vadovaujamame NATO aljanse, tačiau nėra abejonių, kur nukreiptos airių simpatijos, sakė Th. Byrne'as per interviu, kurį davė viešėdamas Prancūzijoje.„Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, visiškai prieštaraudama JT chartijai, elementariems teritorinio vientisumo principams, labai tvirtai, instinktyviai pastatė Airijos žmones į teisingą poziciją“, – sakė jis.„Nesame neutralūs, kai kalbama apie tokią invaziją, bet esame neutralūs, kai kalbama apie prisijungimą prie karinio aljanso“, – pridūrė jis.Airijos neutralumas praeityje yra sukėlęs nerimą tarp jos sąjungininkių Europos Sąjungoje ir kitur, tačiau ministras teigė, kad tokiai pozicijai yra rimtų istorinių priežasčių.„Didžiąją mūsų kaip nepriklausomos šalies istorijos dalį savo mintyse nešiojomės tamsius prisiminimus apie 1918 metus, kuomet airiai buvo šaukiami į britų armiją“, – kalbėjo Th. Byrne'as.Tai sukėlė piktus airių nacionalistų protestus ir tapo šalies 1922 metais iškovotos nepriklausomybės veiksniu.„Manau, kad šiuose istoriniuose epizoduose didžiąja dalimi ir slypi mūsų neutralumas, pasireiškiantis narystės kariniuose aljansuose atsisakymu“, – pridūrė ministras.„Turime save apginti“Th. Byrne'as teigia, kad airių skepticizmą dėl narystės NATO aljanse padidino 2003-ųjų JAV vadovaujama invazija į Iraką, šioji buvo pagrįsta melagingais teiginiais, esą valstybė turi masinio naikinimo ginklų.„Visuomenė nepritaria tam, kad Airija prisijungtų prie karinių aljansų. Tačiau taip pat manau, kad visuomenė dabar mato, kad gynyba skiriasi nuo puolimo“, – teigė ministras.Šiuo metu Airija yra susirūpinusi, kad povandeniniai Atlanto vandenyno dugne nutiesti interneto kabeliai gali būti pažeidžiami atakų, o tai gali sukelti sumaištį Europos tinkluose. Nerimą dar labiau padidina neseniai įvykę sprogimai, kurie pažeidė kelias „Nord Stream“ dujotiekių gijas. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.„Matėme, kas nutiko su „Nord Stream“. Dalis povandeninių kabelių yra Airijos vandenyse, – sakė Th. Byrne'as. – Turime ginti savo kabelius, turime gintis patys.“„Airijoje mums, tikriausiai, reikia naujos gynybos koncepcijos“, – teigė jis.Vienas iš tolesnių veiksmų galėtų būti klausimo dėl neutralumo pateikimas Piliečių Asamblėjai – Airijos institucijai, kurioje visuomenės nariai kartu su ekspertais nagrinėja svarbias temas, rengia teisės aktų pakeitimus.„Taoiseach (Airijos premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas)) sakė, kad gali nuspręsti surengti Piliečių Asamblėją šiuo klausimu, kad visuomenė galėtų viską gerai apgalvoti“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras.Nors konkrečių planų dėl šio žingsnio šiuo metu nėra, bet tai galėtų tapti „didesnių diskusijų dalimi apie tai, kaip apsiginti“, nurodė jis.Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina taip pat pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. 
Per Rusijos raketų smūgį Zaporožėje sugriauto namo griuvėsiuose rasta penkiolika kūnųPenkiolika civilių kūnų buvo ištraukti iš po 9 aukštų daugiabučio namo, kuriam 2022 m. spalio 9 d. buvo smogta Rusijos raketa, griuvėsių. Dar šeši žmonės laikomi dingusiais be žinios.Atitinkamą pareiškimą padarė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Zaporožės srities vyriausiasis departamentas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Rusijos kariai netrukus atvyks į BaltarusijąSkelbiama, kad Rusijos kariai netrukus atvyks į Baltarusiją, kad dalyvautų „regioninėje pajėgų grupėje“, skirtoje jos sienoms apsaugoti.„Per kelias artimiausias dienas į Baltarusiją pradės atvykti regioninės pajėgų grupės Rusijos komponento kariai“, – pranešė Minsko gynybos ministerija.Šis žingsnis priimtas po to, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šią savaitę pareiškė, kad jo kariai kartu su Rusijos pajėgomis dislokuojasi prie Ukrainos sienos, nes sulaukia, kaip jis sakė, grasinimų iš Ukrainos ir Vakarų.Anksčiau šiandien A. Lukašenka perspėjo Ukrainą ir Vakarus nesprausti jo sąjungininkės Rusijos į kampą, sakydamas, kad Maskva turi branduolinių ginklų ne be priežasties.Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros paskelbtose interviu amerikiečių televizijos kanalui NBC ištraukose A. Lukašenka sakė: „Svarbiausia – neįvaryti savo pašnekovo ir net oponento į kampą. Taigi jūs neturite kirsti tų linijų – tų raudonų linijų, kaip sako rusai. Jų negalima kirsti.“
Raudonasis Kryžius reikalauja nedelsiant suteikti prieigą prie karo Ukrainoje belaisviųRaudonasis Kryžius penktadienį paragino jam „nedelsiant ir netrukdomai“ suteikti prieigą prie tūkstančių karo belaisvių, kurių iki šiol negalėjo aplankyti per karą Ukrainoje.„Dalijamės nusivylimu dėl to, kad negalime patekti pas visus karo belaisvius, laikomus tarptautiniame ginkluotame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas.Jis nenurodė, kiek karo belaisvių buvo paimta nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, tačiau apgailestavo, kad jo organizacijai iki šiol nepavyko gauti prieigos prie tūkstančių iš jų.Pagal Ženevos konvencijas visos tarptautinių ginkluotų konfliktų šalys privalo suteikti Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui „neatidėliotiną prieigą prie visų karo belaisvių ir teisę juos aplankyti, kad ir kur jie būtų laikomi“, pažymėjo E. Watsonas.Jis atsisakė detalizuoti, ar viena, ar kita konflikto pusė labiau bendradarbiauja, suteikiant prieigą.„Mums pavyko aplankyti šimtus karo belaisvių abiejose pusėse, tačiau yra tūkstančiai kitų, kurių mums nepavyko pamatyti, ir esame susirūpinę dėl jų likimo“, – sakė jis.Jis sakė, kad TRKK komandos dar turi patekti į kalėjimą Kremliaus kontroliuojamoje Olenivkoje Rytų Ukrainoje, kur per liepos mėnesį įvykdytą bombardavimą, dėl kurio abi pusės kaltina viena kitą, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.„Norime pabrėžti, kad mūsų komandos yra parengtyje, ir jau kelis mėnesius yra pasirengusios apsilankyti Olenivkoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur laikomi karo belaisviai“, – sakė E. Watsonas.
Rusai paliko staigmeną: kultūros namuose rastas amunicijos sandėlisUkrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad viename iš išlaisvintų Chersono regiono kaimų buvo rastas rusiškos amunicijos sandėlis.Ukrainos saugumo tarnyba „Telegram“ kanale pranešė, kad Bolshaya Aleksandrovka kaime buvo rastas „kamufliažinis sandėlis“, kuriame buvo pusė tūkstančio artilerijos sviedinių ir šaudmenų „Grad“ ir „Uragan“ daugkartinėms paleidimo raketų sistemoms, taip pat daugiau nei šimtas prieštankinių valdomų raketų ir prieštankinių minų.Saugumo tarnyba patikino, kad šaudmenys buvo perduoti naudoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Pasak Ukrainos specialiosios tarnybos, jos darbuotojai taip pat nustatė „daugybę faktų apie vietos gyventojų nužudymą ir kankinimus laikinos rajono okupacijos metu“.
Putinas įvardijo, kiek rusų jau pašaukta į kariuomenę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neplanuojama plėsti karinės mobilizacijos ir ši bus baigta per dvi savaites.„Mobilizacija baigiasi. Manau, po dviejų savaičių visos mobilizacinės priemonės bus baigtos“, - sakė jis penktadienį.Apie 222 tūkst. iš 300 tūkst. rusų jau buvo pašaukti į kariuomenę, pridūrė Rusijos vadovas.Primenama, kad V. Putinas dalinę mobilizaciją Rusijos gyventojams paskelbė, kai ukrainiečiai surengė staigų kontrpuolimą ir atsikovojo tūkstančius kvadratinių hektarų teritorijos. Ekspertai teigia, kad Rusijos pajėgos buvo gerokai išeikvotos.
Ukraina kuria naujas technologijas kovoti su Irano dronais Ukraina teigia kurianti naujas technologijas, skirtas kovoti su Irane pagamintų dronų, kuriuos nusipirko Rusija, atakų bangomis, rašo CNN.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį sakė manantis, kad Rusija šiuo metu turi apie 300 Irane pagamintų atakos bepiločių orlaivių, „ir jie bando įsigyti dar kelis tūkstančius tokių bepiločių orlaivių. Pažiūrėsime, ar taip nutiks, ar ne, bet mes turime būti pasiruošę“.„Kuriame jų slopinimo sistemas... Išardome bepiločius orlaivius, kad [pažiūrėtume] detales, pamatytume, kokias elektronines „smegenis“ jie turi viduje ir atitinkamai paruošiame įvairias atsakomąsias priemones“, – pridūrė jis.Rusai grupėmis naudojo Irano „kamikadzes“ bepiločius orlaivius, iš dalies siekdami aptikti Ukrainos oro gynybos išsidėstymą, ketvirtadienį sakė Ukrainos kariuomenės pietuose atstovė Natalija Humeniuk. „Dabar juos pradeda naudoti beveik visoje Ukrainos teritorijoje, naudojasi iš šiaurės krypčių, ne tik iš pietų“, - teigė kariuomenės atstovė. Pietiniame regione Ukrainos oro gynyba jau numušė 109 bepiločius orlaivius, o 33 pataikė į taikinius, pridūrė N. Humeniuk, sakydama, kad dauguma jų buvo nukreipti į civilinę infrastruktūrą.„Tai, kad jie bando panaudoti šiuos dronus ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, atimti iš mūsų vandenį, šilumą, elektrą, atitinka šių dronų „kamikadzių“ taktines ir technines charakteristikas bei paskirtį, nes jie veikia kaip degtukai. [Dronas] padega objektą ir jį išjungia ne sprogimu, o labiau ugnimi“, – aiškino ji.
Putinas grasina nutraukti grūdų susitarimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl sprogimo ant Krymo tilto pagrasino nutraukti grūdų susitarimą su Ukraina.Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) turi informacijos, kad sprogmuo buvo atgabentas jūros keliu iš Odesos, sakė V. Putinas penktadienį spaudos konferencijoje Astanoje. „Jei paaiškės, kad tam naudoti humanitariniai koridoriai, skirti grūdams išvežti, tuomet juos uždarysime“, – pridūrė jis. Tačiau V. Putinas pripažino, kad kol kas galutinių to įrodymų nėra.Ketvirtadienį jau V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas užsiminė, kad sutartis gali būti nepratęsta, nes esą nesilaikoma Rusijai duotų pažadų sušvelninti sankcijas maisto produktų ir trąšų eksporto srityje. Iš Europos uostų esą vis dar neišgabenta apie 300 000 tonų rusiškų trąšų.Dėl vasario pabaigoje Rusijos pradėto karo Ukrainos uostuose kelis mėnesius buvo blokuojamas grūdų eksportas. Nuo liepos trys Ukrainos uostai vėl atverti maisto produktų išvežimui, kad būtų sušvelninta situacija pasaulio rinkose. Laivai nukreipiami per koridorių Juodojoje jūroje. Atitinkamas susitarimas pasiektas tarpininkaujant Turkijai.
ES šalys skirs dar 500 mln. ginklams Ukrainai pirktiEuropos Sąjunga (ES) skirs dar 500 mln. eurų, už kuriuos bus perkami ginklai ir įranga Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šalių ambasadoriai penktadienį Briuselyje vienbalsiai pritarė atitinkamam planui, agentūrai dpa patvirtino keli diplomatai. Šis planas pirmadienį oficialiai turėtų būti patvirtintas užsienio reikalų ministrų susitikime.Iki šiol penkis kartus skirta po 500 mln. eurų – iš viso 2,5 mlrd. Pirmasis sprendimas dėl lėšų skyrimo priimtas vasario gale, kiti – kovą, balandį, gegužę ir liepą. Už šias lėšas finansuojamas ne tik ginklų, bet ir asmeninės apsaugos priemonių, medicinos reikmenų bei degalų įsigijimas.Pinigai skiriami iš vadinamosios Europos taikos priemonės. Tai naujas ES finansavimo instrumentas, kuris gali būti naudojamas stiprinti ginkluotąsias pajėgas šalyse partnerėse.
Putinas: Kremliaus tikslas nėra sunaikinti UkrainąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „kol kas“ neplanuoja daugiau „masinių“ smūgių Ukrainai ir kad Kremliaus tikslas nėra „sunaikinti“ provakarietišką šalį.„Kol kas nėra poreikio rengti masinius smūgius. Yra kitų užduočių. Kol kas. O paskui bus aišku“, – sakė V. Putinas žurnalistams po buvusių sovietinių šalių aukščiausiojo lygio susitikimo Kazachstane.„Mes nekeliame sau užduoties sunaikinti Ukrainą“, – pareiškė jis.Šią savaitę Rusijos pajėgos surengė masinių raketų ir dronų smūgių Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams.Po kelias dienas vykdytų daug žalos sukėlusių Rusijos pajėgų smūgių, kuriais, pasak V. Putino, buvo „atsilyginta“ už sprogimą ant Krymo tilto, Ukrainos sąjungininkai pažadėjo Kyjivui perduoti galingesnių oro gynybos sistemų.Keli Vakarų lyderiai šiuos Rusijos smūgius yra pavadinę karo nusikaltimu.V. Putinas taip pat sakė, kad Maskva neplanuoja plėsti rezervistų mobilizacijos invazijai į Ukrainą sustiprinti. Praėjusį mėnesį paskelbta dalinė mobilizacija sukėlė paniką, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos.„Nieko papildomo neplanuojama. Jokių pasiūlymų iš Gynybos ministerijos negauta, ir nematau jokio papildomo poreikio artimiausioje ateityje. Dabar iš 300 tūkst. žmonių mobilizuota 222 tūkstančiai. Maždaug per dvi savaites visi mobilizacijos veiksmai bus baigti“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.Kremliaus paskelbta mobilizacija skirta paremti Ukrainoje kariaujančias Rusijos pajėgas. Tokį žingsnį Maskva žengė patyrusi virtinę nesėkmių mūšio lauke.
Ukraina nuo rugsėjo atsikovojo daugiau kaip 600 gyvenviečiųUkraina, jos pačios duomenimis, nuo rugsėjo atsikovojo daugiau kaip 600 gyvenviečių. Pirmiausiai šiaurės rytiniame Charkivo regione ukrainiečių daliniai pasiekė pažangos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį, Gynėjo dieną, padėkojo kariams už jų tarnybą ir pažadėjo savo šaliai pergalę, rašo agentūra „Reuters“.„Įveikdami šį priešą, mes atsakysime visiems priešams, kurie įsiverš į Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše.Rugpjūčio pabaigoje Ukraina padėjo rusų dalinių puolimą. Šiaurės rytuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstūmė priešą ir ėmė stipriai spausti jį ir pietuose.Rugsėjį, Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos duomenimis, Charkivo regione išvaduota apie 500 gyvenviečių. Į ukrainiečių rankas taip pat sugrįžo 43 vietovės Donecko srityje, 7 – Luhanske. „Išlaisvintų ukrainiečių teritorijų plotas smarkiai išaugo“, – sakoma pranešime. Chersone šalies pietuose susigrąžintos 75 vietovės.
Putinas teigia žinantis, kad Maskvos sąjungininkės susirūpinusios dėl karo UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pripažino, kad Maskvos sąjungininkės buvusios sovietinės šalys „nerimauja“ dėl karo Ukrainoje, tačiau teigė, kad tai neturi įtakos jų santykiams su Kremliumi.„Žinoma, (mūsų) partneriai domisi ir nerimauja dėl Rusijos ir Ukrainos santykių ateities“, – sakė V. Putinas žurnalistams po regioninio viršūnių susitikimo Kazachstane.„Tačiau tai jokiu būdu neturi įtakos Rusijos santykių su šiomis šalimis pobūdžiui, kokybei ir gilumui“, – patikino jis.
Žiniasklaida: Maskvos gatvėse pareigūnai masiškai dalina šaukimusŽurnalistai ir teisių gynėjai pranešė, kad Maskvos metro stotyse policijos pareigūnai apklausinėja vyrus, renka jų duomenis ir dalija šaukimus, praneša portalas meduza.io.„Telegram“ kanale „Ostorožno, novosti“ atsirado vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose užfiksuoti metro stotyse „Marjina Rošča“, „Novokosino“, „Aleksejevskaja“, „Altufjevo“, „Botaničeskij sad“, „Bibirevo“ ir „Ščelkovskaja“ patruliuojantys policininkai.Viename iš įrašų pareigūnai tikrina vyro dokumentus. Videoklipo autorius tikina, kad tai „ablava“ ir kad prie įėjimo į metro policininkai stabdo „visus jaunus vyrus“.Portalai „Baza“ ir „Rotonda“ informavo apie analogiškas „ablavas“ Sankt Peterburgo gatvėse ir prie įėjimų į laiptines. Miesto administracija paaiškino, kad tai „informavimo grupės“, kurias sudaro rajoninių administracijų ir karinių komisariatų darbuotojai bei policijos pareigūnai. Teigiama, kad šios grupės pakartotinai įteikia šaukimus tiems asmenims, kurie, gavę šaukimą, neatvyko į karinį komisariatą ir nepateikė savo duomenų.Maskvos karinis komisariatas neigia pranešimus, kad prie įėjimų į metro stotis įteikinėjami šaukimai. „Nei miesto karinių komisariatų darbuotojai, nei policijos pareigūnai neįteikinėja jokių šaukimų. Paieškos atliekamos reguliariai, tai susiję su nuolatine operatyvine veikla, skirta nusikaltėliams sulaikyti“, – pareiškė miesto karo komisaras Maksimas Loktevas. https://t.me/ostorozhno_novosti/11849
Rusų okupantai Chersone ragina gyventojus išvykti į RusijąUkrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, rusų okupantai pietinėje Chersono srityje paragino civilius bėgti. Dėl jų pačių saugumo žmonėms rekomenduojama išvykti į Rusiją, penktadienį „Telegram“ kanale rašė Maskvos paskirtas administracijos vadovas Kirilas Stremousovas.Britų leidinys „Financial Times“, remdamasi neįvardytais kariniais ekspertais, pranešė, kad Ukrainos daliniai galimai jau kitą savaitę Chersone prasiverš iki Dnipro upės.Chersonas kartu su Zaporižia, Luhansku ir Donecku yra vienas iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Rusija rugsėjo pabaigoje neteisėtai aneksavo. Praėjus pusaštunto mėnesio nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė ten, pasak stebėtojų, jau gana greitai gali pasiekti dar vieną reikšmingą laimėjimą. Kyjivas praėjusiomis savaitėmis ne kartą skelbė apie atsikovotas gyvenvietes Chersone.
ES šalys apmokys 15 000 Ukrainos karių Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apmokymo misijos. 27 šalių narių ambasadoriai penktadienį Briuselyje vienbalsiai pritarė planams, numatantiems 15 000 karių mokymą, patvirtino diplomatai.Siekiant sumažinti riziką, kad Rusija atakuos apmokomus karius, mokymai vyks ne Ukrainoje, o tokiose šalyse, kaip Lenkija ir Vokietija.Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ketvirtadienį NATO susitikimo kuluaruose Briuselyje pareiškė, kad Berlynas svariai prisidės prie šios misijosES šaltinių duomenimis, Bundesveras ateinančiais mėnesiais apmokys iki 5 000 Ukrainos kareivių.Kol kas planuojama, kad misija truks dvejus metus. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis rugpjūtį inicijavo naują programą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms apmokyti.Jau šiandien kai kurios ES valstybės nacionalinių susitarimų pagrindu apmoko ukrainiečių kareivius.
Zelenskis: nutraukėme mitus apie Rusijos kariuomenės nenugalimumąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pažadėjo pergalę prieš Rusiją, jo šaliai minint pirmąją valstybinę Gynėjų dieną nuo Maskvos invazijos pradžios beveik prieš aštuonis mėnesius.„Spalio 14 dieną reiškiame savo dėkingumą... dėkingumą visiems, kurie praeityje kovojo už Ukrainą. Ir visiems, kurie už ją kovoja dabar. Visiems, kurie laimėjo tada. Ir visiems, kurie tikrai laimės dabar“, – sakė Ukrainos lyderis vaizdo kreipimesi šiai progai pažymėti.V. Zelenskis padėjo geltonos ir mėlynos – Ukrainos vėliavos – spalvų gėlių vainiką priešais paminklą sostinėje Kyjive, skirtą kariams, žuvusiems fronte nuo 2014 metų, kai rytuose prasidėjo susirėmimai su Rusijos remiamais separatistais.Prezidento žodžiais, nugalint Rusiją, „bus atsakyta visiems priešams, kurie kažkada puolė Ukrainą“.„Tai bus visų mūsų žmonių pergalė“, – sakė jis.„Pasaulis yra su mumis. Labiau nei bet kada mūsų istorijoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje precedento neturinčią Vakarų paramą.Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas socialiniuose tinkluose pasveikino savo karius ir padėkojo už tarnybą.„Sustabdėme priešo puolimą ir nutraukėme mitus apie Rusijos kariuomenės nenugalimumą“, – sakė jis vaizdo įraše.Kyjive ta proga buvo suplanuotos religinės apeigos ir parodos, o šalies paštas paskelbė apie proginių pašto ženklų išleidimą.Ukrainos gynėjų diena atsirado 2014 metais, siekiant pakeisti ankstesnę sovietinės kilmės Vasario 23-iosios šventę, kuri vis dar minima Rusijoje.
JT įgaliotinė: žaginimas Ukrainoje naudojamas kaip Rusijos „karinės strategijos“ dalisŽaginimai ir seksualinė prievarta, būdinga Maskvos pajėgoms Ukrainoje, yra dalis Rusijos „karinės strategijos“ ir „sąmoningos taktikos nužmoginti aukas“, interviu naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų (JT) įgaliotinė Pramila Patten.„Kai moterys laikomos ištisas dienas ir žaginamos, kai prievartaujami berniukai ir vyrai, kai matai daugybę lytinių organų sužalojimų, kai girdi moteris liudijant apie „Viagra“ aprūpintus Rusijos kareivius, akivaizdu, jog tai – karinė strategija, –  sakė ji. – Kai aukos praneša, kas sakoma žaginant, akivaizdu, kad tai –sąmoninga taktika nužmoginti aukas“.„Visi požymiai tai rodo“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė P. Patten, paklausta, ar žaginimas kaip ginklas naudojamas kare Ukrainoje.Nuo Rusijos įsiveržimo vasarį Jungtinės Tautos patikrino „daugiau nei šimtą“ išžaginimo ar seksualinės prievartos atvejų Ukrainoje, sakė P. Patten, turėdama galvoje rugsėjo pabaigoje paskelbtą JT ataskaitą. Joje „patvirtinti Rusijos pajėgų įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui, surinkti liudijimai byloja, kad seksualinio smurto aukų amžius svyruoja nuo ketverių iki 82 metų“, sakė ji ir pridūrė, jog aukos daugiausia yra moterys ir mergaitės, bet taip pat ir vyrai bei berniukai.Tačiau „pranešti atvejai yra tik ledkalnio viršūnė“, – pridūrė P. Patten.„Labai sunku gauti patikimą statistiką aktyvaus konflikto metu, o skaičiai niekada neatspindės tikrovės, nes seksualinis smurtas yra nusikaltimas, apie kurį nutylima“, – sakė ji.
Į Charkivą rusai paleido mažiausiai keturias raketas Penktadienį Rusijos kariuomenė vėl smogė Charkivui – į miestą buvo paleistos mažiausiai keturios raketos.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo meru Ihoru Terechovu.„Charkivą pasiekė keturios raketos“, – parašė „Telegram“ kanale I. Terechovas, o po minutės jis pridūrė, kad mieste nugriaudėjo dar keli sprogimai.Savo ruožtu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas paragino regiono gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų.„Būkite slėptuvėse. Okupantai apšaudo Charkivą“, – pabrėžė jis.„rbc.ua“ pažymi, kad, likus kelioms minutėms iki sprogimų, socialiniuose tinkluose buvo pranešta apie raketas, paleistas iš Belgorodo.Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šalies gyventojus laikytis saugumo reikalavimų ir paisyti oro pavojaus signalų, ypač spalio 14-ąją.Penktadienį pažymima Ukrainos gynėjų diena.
Baltarusijos KGB neigia, kad šalyje įvestas kontrteroristinės operacijos režimas Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) penktadienį pareiškė, kad žiniasklaidos anksčiau paskelbti pranešimai apie šalyje įvestą kontrteroristinės operacijos režimą yra netikslūs.„Baltarusijos Respublikos teritorijoje kontrteroristinė operacija nebuvo ir šiuo metu nėra vykdoma“, – tvirtinama KGB pranešime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus duodamas interviu rusų leidiniui „Izvestija“, kuris buvo paskelbtas penktadienį, pareiškė, kad jo šalyje yra įvedamas kontrteroristinės operacijos režimas.Visgi vėliau Kazachstano sostinėje vykstančio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose V. Makejus sakė, esą jo pareiškimas buvo išpūstas žiniasklados.„Nereikia kelti panikos, yra [autoritarinio prezidento Aliaksandro] Lukašenkos įsakymas, kuris buvo viešai paskelbtas, be kita ko, vykdyti kovos su terorizmu priemones. Būtent apie tai ir kalbame. Būtent apie tai šią savaitę ne kartą kalbėjo KGB vadovas ir kiti mūsų pareigūnai“, – sakė jis. Ministrą cituoja nepriklausomas baltarusių leidinys „Naša Niva“.Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka tviteryje pareiškė, kad „kontrteroristinės operacijos režimas Baltarusijoje reiškia KGB ir policijai suteiktus neribotus įgaliojimus, politinius valymus elito gretose, daugiau savavališkų areštų, sulaikymų, kankinimų, draudimą išvykti iš šalies ir į ją įvažiuoti“.„Tai visų pirma karas prieš tautą, o ne užsienio priešą“, – sakė jis.Tuo metu A. Lukašenka per viršūnių susitikimą Astanoje pareiškė, kad Baltarusijoje „įvestas didesnio teroristinio pavojaus režimas“, skelbia „Naša Niva“.„Dėl paaštrėjimo buvo įvestas tokios didesnės terorizmo grėsmės režimas. Todėl pradėjome procedūras dėl sąjunginės (su Rusijos Federacijos) karių grupės dislokavimo, kurios pagrindas yra Baltarusijos kariuomenė“, – sakė A. Lukašenka.Anksčiau šią savaitę paskelbta, kad A. Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dislokuoti bendrą karių grupę, tačiau nenurodė, kur.Baltarusijos gynybos ministras sakė, kad bendrų pajėgų dislokavimas bus „grynai gynybinio pobūdžio“.Taip pat A. Lukašenka pareiškė, kad Ukraina esą ruošiasi smogti Baltarusijai. „Lukašenkos režimas apimtas nevilties. Jie sako, kad Ukraina ruošiasi pulti Baltarusiją, – tviteryje rašė F. Viačorka. – Tačiau baltarusiai puikiai supranta, kad Ukraina nekelia grėsmės. Tikrieji teroristai yra Lukašenka ir jo bičiuliai.“Be to, leidinys „Naša Niva“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, penktadienį pranešė, kad A. Lukašenka nusprendė Baltarusijoje vykdyti slaptą mobilizaciją koviniams daliniams aprūpinti.Remiantis pranešimu, mobilizacija vyks prisidengiant kovinės parengties patikrinimu ir iškvietimu į karinę tarnybą į mokymo stovyklas.Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Kremliaus režimas aktyviai naudojasi Baltarusijos teritorijomis, kad smogtų Ukrainos miestams.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys rodo, kad Baltarusijos gynybinis pramoninis kompleksas taiso rusišką karinę techniką, sugadintą per karą Ukrainoje.Vis dėlto ne visi baltarusiai pritaria dalyvavimui kare, kad ir netiesioginiam. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusijoje būta sabotažo aktų, areštuoti keli įtariamieji.Baltarusiją beveik 30 metų geležiniu kumščiu valdo autoritariškas A. Lukašenka.2020 metais Baltarusiją krėtė protestai dėl suklastotu vadinamo A. Lukašenkos perrinkimo, bet jie buvo nuožmiai nuslopinti.
Rusija: Belgorodo srityje „dėl numuštų raketų“ nutrauktas traukinių eismasRusijos Belgorodo srities valdžia penktadienį pareiškė, kad esą numuštos raketos padarė žalos regiono geležinkeliui, todėl traukinių eismas laikinai nutrauktas.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Belgorodo srities gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.Pasak valdininko, penktadienio rytą Rusijos oro gynybos sistemos Naujojo Oskolo rajone numušė kelias raketas. Esą jų nuolaužos nukrito prie geležinkelio, nutraukė elektros perdavimo liniją. Dėl šios priežasties regione stabdomas traukinių eismas.  „Laukiame avarinių brigadų. Esu įsitikinęs, kad jos netrukus ištaisys situaciją ir eismas bus atnaujintas“, – parašė tviteryje V. Gladkovas.„rbc.ua“ primena, kad ketvirtadienį Belgorode ant gyvenamojo namo nukrito Rusijos raketa, paleista į Ukrainos miestą Charkivą.
Ispanija nusiųs oro gynybos sistemų UkrainaiNATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Ispanija siunčia Ukrainai keturias vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, rėmėjams Vakaruose skubant padėti Kyjivui apsiginti nuo Rusijos raketų.Maskvai po sprogimo ant Krymo tilto raketomis smarkiai apšaudžius Ukrainą, pastarosios tarptautiniai rėmėjai surengė derybas NATO būstinėje Briuselyje ir jose didžiausią dėmesį skyrė oro gynybai.J. Stoltenbergas sakė, kad senesni leidimo įrenginiai „Hawk“ iš Ispanijos papildys Vokietijos, Prancūzijos ir JAV tiekiamas modernesnes sistemas.„Matėme, kad kai mobilizuojamės, kai paraginame NATO sąjungininkes daryti daugiau, jos ir daro daugiau, o tai labai smarkiai keičia padėtį“, – po NATO gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas padėkojo Ispanijai už „labai, labai greitą atsaką“ į naujausią Ukrainos prašymą atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų.„Skatintume ir kitas mūsų sąjungininkes... skirti papildomų pajėgumų“, – sakė jis.Ispanijos pareigūnai oficialaus pareiškimo kol kas nepaskelbė.Vakarų sąjungininkės bando aiškintis, kaip galėtų tiekti daugiau modernių sistemų Ukrainai, o diplomatai pripažįsta, kad atliekamų sistemų nėra daug.Amerikietiškos sistemos „žemė–oras“ „Hawk“ buvo pasitelktos per Šaltąjį karą, o dabar JAV kariškiai jų nebenaudoja – jas pakeitė modernesnės „Patriot“.Ispanija pastaraisiais metais atnaujino kai kurias savo sistemas „Hawk“, kad pratęstų jų laikymo terminą.
Ukrainai veržiantis į priekį, Rusija ruošiasi evakuoti Chersono gyventojusRusija žada nemokamą apgyvendinimą dalinai okupuoto Chersono regiono gyventojams, norintiems evakuotis į Rusiją, duodama suprasti, kad besitęsiantys Ukrainos kariniai laimėjimai pietiniame fronte kelia nerimą Kremliui.Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas tai paskelbė netrukus po to, kai Rusijos primestas Chersono, vieno iš keturių praėjusį mėnesį neteisėtai Maskvos aneksuotų Ukrainos regionų, lyderis paprašė Kremliaus suorganizuoti evakuaciją iš keturių regiono miestų.„Chersono srities miestai – Chersonas ir Naujoji Kachovka, Hola Prystanė ir Čornobajivka – kasdien patiria raketų smūgius, – ketvirtadienį internete paskelbtame vaizdo įraše sakė Vladimiras Saldo. – Šie raketų smūgiai daro didelę žalą, visų pirma gyventojams. Tarp taikinių, į kuriuos pataiko raketos, yra viešbučiai, gyvenamieji pastatai, turgūs – (vietos), kur yra daug civilių gyventojų.“V. Saldo teigė, kad priimtas sprendimas evakuoti Chersono gyventojus į Rusijos Rostovo, Krasnodaro ir Stavropolio regionus, taip pat į aneksuotą Krymą.„Norėčiau paprašyti jūsų padėti organizuoti šį procesą. Mes, Chersono srities gyventojai, be abejo, žinome, kad Rusija neapleidžia savųjų, ir Rusija visada ištiesia pagalbos ranką“, – sakė V. Saldo.Jo prašymas nuskambėjo tuo metu, kai Ukrainos pajėgos, nors ir lėčiau, tačiau vis labiau veržiasi į pietinę Chersono sritį.Ukrainos kariuomenė toliau skelbia apie pasiekimus šalies pietuose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie nuolatinius teritorinius laimėjimus palei pietinį frontą, įskaitant 75 gyvenviečių Chersono srityje susigrąžinimą per pastarąjį mėnesį, vėlų ketvirtadienio vakarą pranešė Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.Rytuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo 502 gyvenvietes Charkivo srityje, 43 gyvenvietes Donecko srityje ir septynias gyvenvietes Luhansko srityje, pranešė ministerija.V. Saldo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo pareiškime bandė sumenkinti šį pranešimą, sakydamas, kad „niekas nesitraukia,.. niekas neplanuoja palikti Chersono srities teritorijos“.Anksčiau ketvirtadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad „Rusijos okupacinė valdžia tikriausiai įsakė pasirengti kai kurių civilių gyventojų evakuacijai iš Chersono.“„Gali būti, kad jie tikisi, jog mūšis persikels į patį Chersono miestą“, – teigė JK gynybos ministerija.Anksti penktadienį Rusija tęsė tikslinius išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą visoje Ukrainoje; šios strategijos ji ėmėsi pirmadienį, kai buvo surengta masinė koordinuota ataka beveik visuose šalies regionuose, kaip pranešama, keršijant už sprogimą ant Maskvos finansuoto tilto, jungiančio okupuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.Keli Rusijos raketų smūgiai naktį sudrebino Zaporižios regiono sostinę, miestui tebesant dėmesio centre, o Ukraina tęsė kontrpuolimą pietiniame fronte.Zaporižios srities gubernatorius Oleksandras Staruchas sakė, kad naktį mieste buvo užfiksuoti keli sprogimai infrastruktūros objektuose, dėl kurių kilo gaisrai. Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo, o išsamesnės informacijos apie konkrečią žalą neskelbiama. Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis Rusijos pajėgos nuolat smogė regiono sostinei ir jos apylinkėms, sukeldamos susirūpinimą dėl netoliese esančios atominės elektrinės saugumo.Regiono sostinė yra maždaug už 161 km. nuo didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės. Prieš dvi dienas ji buvo priversta grįžti prie dyzelinių generatorių maitinimo, kad galėtų palaikyti reaktorių aušinimo sistemas, Rusijos kariuomenės raketoms apgadinus Dnnipro pastotę ir Zaporižios AE dėl to netekus išorinio maitinimo.Dėl dronų ir raketų atakų prieš Ukrainą šalyje tvyro įtampa, vis dažniau pasigirsta oro pavojaus sirenos ir sustiprėjus skubos jausmui po pirmadienį įvykusio smūgio, per kurį žuvo 19 žmonių ir daugiau kaip 100 buvo sužeista, įskaitant daugybę žmonių sostinėje Kyjive.
Pirmosios Lietuvoje suremontuotos vokiškos haubicos pasiekė UkrainąPirmosios Ukrainai skirtos Lietuvoje suremontuotos haubicos iš Vokietijos „PzH 2000“ jau pasiekė Rusijos invazijai besipriešinančią šalį, penktadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Aš galėčiau tik pasakyti, kad pirmosios suremontuotos haubicos pasiekė Ukrainą ir mes tęsime šį darbą toliau“, – BNS sakė ministras.Jis tviteryje pasidalino nuotrauka, kur matyti, kaip haubicą vežantis karinis sunkvežimis kerta Lietuvos sieną su Lenkija.„Lietuvoje sutaisytos „PzH 2000“ grįžta į mūšio lauką Ukrainoje. Sėkmės“, – rašė A. Anušauskas.Anksčiau ministras skelbė, kad Lietuvoje remontuojama apie trečdalis šių Ukrainai skirtų haubicų.Šią artilerijos ginkluotę turi ir Lietuvos kariuomenė.
Muskas atsisako finansuoti „Stralink“ paslaugą UkrainojeTurtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Stralink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kijevo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis, skelbia „Deutsche Welle“.JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas, kurį cituoja CNN.Tarp dokumentų, kuriuos „SpaceX“ išsiuntė Pentagonui ir su kuriais susipažino televizijos kanalas, yra ir ukrainiečių kariuomenės vado Valerijaus Zalužno liepos mėnesį E. Muskui pateiktas prašymas dėl papildomų maždaug 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.Kaip pažymi CNN, „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje po to, kai neseniai buvo pranešta apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.Iki šiol „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių.„Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.Praėjusią savaitę E. Muskas, garsėjantis ir dėl savo pomėgio nepraleisti progos pasisakyti – dažnais atvejais prieštaringai – svarbiomis socialinėmis ar geopolitinėmis temomis, socialiniuose tinkluose apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį – neigiamą ukrainiečių reakciją išprovokavo kontroversiškas JAV verslininko patarimas.Jis pasiūlė sudaryti taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą: „Atsiknisk – mano labai diplomatiškas atsakymas jums.“
Žiniasklaida: Rusija tikisi atstatyti Krymo tiltą iki ateinančių metų birželio 1-osiosRusijos valdžia planuoja atstatyti Krymo tiltą iki 2023 metų birželio 1 d. Tai praneša portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos vyriausybės potvarkiu.Atstatymo darbus atliks bendrovė „Nižneangarsktransstroj“.Anksčiau Kremliaus propagandininkai ir Krymo okupacinės valdžios atstovai teigė, kad eismas tiltu jau atnaujintas.Palydovų nuotraukose matyti didžiulės vilkikų, mėginančių palikti pusiasalį keltais, eilės.Sprogimas ant Krymo tilto nugriaudėjo spalio 8 d. Dėl šio incidento Rusija apkaltino Ukrainą ir asmeniškai Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kirilą Budanovą.Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadymo Denisenkos nuomone, Rusija gali suremontuoti Krymo tiltą per 3–5 mėnesius.
Ukrainos pareigūnas neigia, kad per dvi apšaudymų dienas nukentėjo apie 30 proc. šalies energetikos infrastruktūros Priešakyje – labai sunki žiema, kadangi priešas ketina sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, taip pat ir dujotiekius.Tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša „Ukrinform“.„Tai bus viena iš sunkiausių žiemų, kurias turėsime išgyventi. Priešas planuoja sunaikinti mūsų kritinę infrastruktūrą. Omenyje turima ne tik energetikos šaka, elektra, bet ir dujotiekiai“, – pabrėžė jis.Anot O. Danilovo, Kremlius gali padaryti nusikaltimų Rusijos teritorijoje ir apkaltinti Ukrainą.„Mes neatmetame, jog Rusija gali griebtis sau įprastų akcijų savo šalies teritorijoje prieš savo dujų transportavimo sistemą, kad galėtų dėl to apkaltinti mūsų šalį“, – pareiškė pareigūnas.Bet O. Danilovas paneigė pranešimus, kad esą per dvi apšaudymų dienas Rusijos raketos ir dronai kamikadzės apgadino apie 30 procentų Ukrainos energetikos infrastruktūros.„Jau sutvarkyta visa, ką buvo galima sutvarkyti. Ir nereikia gąsdinti gyventojų, kad esą nebeturime 30 proc. energetikos pajėgumų. Tai neatitinka tikrovės“, –pabrėžė pareigūnas.Trečiadienį interviu televizijos kanalui CNN Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka pareiškė, kad nuo pirmadienio per Rusijos raketų atakas nukentėjo apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 64 300 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 14 d. jau neteko apie 64 300 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 521 tanko, 5 172 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 566 artilerijos sistemų, 362 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 186 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 268 lėktuvų, 240 sraigtasparnių, 1 199 dronų, 316 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 3 944 automobilių, 142 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 423 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 423 vaikai, o dar 810 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (407), Charkivo (256) ir Kyjivo (116) srityse.Pranešama, kad spalio 13 d. nuo sužalojimų, patirtų per Mykolajivo apšaudymą, mirė 11 metų berniukas. Vaikas po gyvenamojo namo griuvėsiais praleido šešias valandas.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 614 mokyklos, iš jų 313 visiškai sugriautos.
Zelenskis: Rusija gali smogti Ukrainos dujų perdavimo sistemai „Nord Stream 2“ įjungimuiRusija gali smogti Ukrainos dujų perdavimo sistemai, kad pabandytų priversti Europą įjungti neveikiančio eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ išlikusią nepakenktą giją, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.„Jie gali smogti Ukrainos dujų transportavimo sistemai. Kad nebūtų apkaltinti, jie gali ryžtis teroristiniam išpuoliui savo teritorijoje. Jiems nerūpi, kas sprogs. Jie mus apkaltintų, kad galėtų smogti mūsų dujotiekiams“, – sakė Ukrainos prezidentas.Pasak V. Zelenskio, po tokių smūgių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbtų, jog nebėra galimybių tiekti dujas Europai, ir paragintų įjungti „Nord Stream 2“ giją.Šį Ukrainos prezidento pasisakymą jau spėjo pakomentuoti Kremliaus atstovas spaudai.„Mes neturime įpročio šauti sau į koją“, – pareiškė Dmitrijus Peskovas.Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai prieš tai šio vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena „Nord Stream 2“ gija.55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“ baigtas tiesti ir užpildytas dujomis praėjusių metų pabaigoje, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus. Tačiau Vokietijos federalinė vyriausybė šiemet vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, nutraukė „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.
Ukrainos pareigūnas: Rusijos arsenale liko mažiau kaip 30 proc. iki įsiveržimo turėtų itin tikslių raketų Rusijos arsenale liko mažiau kaip 30 proc. iki įsiveržimo į Ukrainą turėtų itin tikslių raketų.Tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.Paklaustas, kiek raketų liko Rusijai ir ar dar toli tas laikas, kai okupantai nebegalės jų naudoti, Ukrainos pareigūnas atsakė: „Tas laikas jau artėja. Mūsų žvalgyba dirba be priekaištų. Mes su matematine paklaida žinome Rusijos teritorijoje likusių raketų skaičių. Turiu omenyje būtent itin tikslias raketas, kurios mums pridaro daugiausia rūpesčių“.Pasak O. Danilovo, Rusijoje „dar šiek tiek yra“ sovietinio pavyzdžio raketų, tarp jų – zenitinių S-300, bet jų jau kur kas mažiau negu buvo įsiveržimo į Ukrainą pradžioje.„Aš neturiu teisės skelbti absoliučių skaičių, kuriuos norėtumėte išgirsti. Bet skaičiuojant procentais, tai jiems liko 25–28 proc. to kiekio, kurį jie turėjo iki vasario 24 d.“, – pridūrė pareigūnas.
Naktį virš Dniepropetrovsko srities buvo sunaikinti 4 dronai kamikadzėsDanguje virš Dniepropetrovsko srities naktį buvo sunaikinti 4 rusų pajėgų dronai kamikadzės, pranešė Ukrainos Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.Jis pažymėjo, kad rusai visą naktį atakavo regioną įvairiais ginklais. „Mūsų gynėjai iš „Vostok“ po vidurnakčio virš Dniepro ir Nikopolio sričių sunaikino keturis bepiločius orlaivius kamikadzes, – pabrėžė V. Rezničenka.
„Financial Times“: Ukraina kitą savaitę gali atgauti ChersonąUkraina kitą savaitę gali atkovoti Chersoną ir išlaisvinti dešinįjį Dniepro krantą, „Financial Times“ cituoja Vakarų kariuomenę.Žurnalistai atkreipė dėmesį į kolaborantų raginimą rusų okupantams nedelsiant pradėti okupuoto regiono gyventojų „evakavimą“, tariamai „susijusį su apšaudymu“.Kai kurių analitikų nuomone, tai rodo, kad Rusija ruošiasi „lemiamam mūšiui“.
Žiniasklaida: Rusija permetė prie Norvegijos sienos strateginių bombonešių, galinčių nešti branduolinius užtaisusRusija permetė į Olenjos aviacijos bazę, kuri yra Kolos pusiasalyje prie Norvegijos sienos, strateginių bombonešių, galinčių nešti branduolinius užtaisus. Šis žingsnis gali būti susijęs su branduoliniu šantažu, kurio griebiasi Rusija, patirianti pralaimėjimų Ukrainoje.Tai pranešė Norvegijos leidinys „Faktisk“, remdamasis kompanijos „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis.Spalio 7 d. darytoje nuotraukoje matyti, kad Olenjos bazėje yra septyni bombonešiai Tu-160 ir keturi Tu-95. Po dviejų dienų „Planet Labs“ užfiksavo vieną Tu-160 ant aviacijos bazės kilimo tako.Tai ne pirmas įrodymas, kad aviacijos bazėje prie Norvegijos sienos yra strateginių bombonešių: dar rugsėjo 30 d. apie tai rašė „The Jerusalem Post“. Tada Olenjoje buvo užfiksuoti keturi Tu-160 ir trys Tu-95.Paprastai šie Rusijos strateginiai bombonešiai laikomi Engelso aviacijos bazėje, kuri yra už 720 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos.Leidinio apklausti karo ekspertai mano, kad jų permetimas gali būti susijęs su tradicinėmis rudens pratybomis „Grom“, bet neatmeta, kad tai gali būti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų elementas.Pastarąjį kartą Rusijos pratybos „Grom“ buvo surengtos šių metų vasario mėnesį, likus mažiau kaip savaitei iki Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą.„Šios pratybos neabejotinai buvo įspėjimas Vakarams, kad jie nesikištų“, – pareiškė žurnalistams Norvegijos karo ekspertas Larsas Pederis Haga.
Generalinis štabas: rusai karui su Ukraina į Krymą perkėlė 400 užsienio kovotojųĮ laikinai Rusijos okupuotą Krymą karui prieš Ukrainą atvyko apie 400 užsienio kovotojų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje „Facebook“.„Siekdama kompensuoti prarastus jėgos nuostolius, Rusijos karo vadovybė nestabdo samdinių, ypač kitų šalių piliečių, verbavimo. Apie atvykimą į laikinai okupuotą Rusijos teritoriją sužinota šių metų spalio 9 d. Ateityje jie planuoja dalyvauti karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje“, – rašoma pranešime.
Baltarusijoje įvedamas „antiteroristinės operacijos“ režimasBaltarusijoje įvedamas „antiteroristinės operacijos“ režimas. Tai pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, praneša UNIAN.Pasak jo, šis sprendimas buvo priimtas gavus duomenų apie kai kurių valstybių planus.„Baltarusijos ginkluotosios pajėgos ir specialiosios tarnybos pasirengusios duoti atkirtį visoms kaimyninių šalių provokacijoms“, - teigė ministras.Anot jo, šie planai buvo susiję su vos ne kai kurių Baltarusijos teritorijų užgrobimu.Nuo Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Maskva aktyviai naudoja Baltarusijos teritoriją, iš kurios atakuojami Ukrainos miestai ir buvo puolamas Kyjivas.
Rusai nepaliaujamai atakuoja ZaporižiąRusijos kariuomenė vėl paleido raketas į Zaporižią. Viename iš rajonų kilo gaisras.„Priešo raketų ataka prieš regioninį centrą“, –  „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.Mieste nuaidėjo oro pavojų skelbianti sirena, pasigirdo galingi sprogimai. Viename iš  rajonų kilo gaisras, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.Vėliau O. Staruchas paaiškino, kad priešas regiono centrui smogė trimis raketomis S-300.„Nukentėjo infrastruktūros objektai. Sprogimų vietose kilo gaisrai. Ten jau dirba gelbėtojai. Preliminariais duomenimis, aukų ir sužeistųjų nėra“, - informavo jis.„Ukrinform“ primena, kad spalio 9 d. rusų raketa pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Zaporižioje. Tada žuvo 12 žmonių.https://t.me/starukhofficial/4009?single
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietuose atakavo tris priešo vadavietes ir keturias oro gynybos pozicijasPer praėjusią parą Ukrainos gynėjai pietuose smogė į keturias priešo oro gynybos pozicijas, tris jėgos, ginkluotės ir įrangos telkimo zonas ir tris armijos vadavietes.„Situacija Pietų Buho kryptimi, mūsų operatyvinėje zonoje, yra įtempta, bet kontroliuojama. Kartkartėmis priešas pasitelkia sabotažo ir žvalgybos grupes, siekdamas atskleisti mūsų pozicijas. Po pietų priešo grupė atvyko į mūsų stebėjimo postą. Dėl susišaudymo priešas patyrė nuostolių ir atsitraukė“, – praneša Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Priešo aviacija du kartus sraigtasparniu ir lėktuvu atakavo Ukrainos gynėjų pozicijas Davydiv Brido rajone. Ukrainos daliniai nenukentėjo.
„Rytoj bus naujų apšaudymų“: ukrainiečiai buvo perspėti apie naujas atakasUkrainiečiai buvo įspėti apie naujus Rusijos Federacijos išpuolius. Penktadienio naktį ir rytoj dieną agresoriaus šalis gali smogti civiliams gyventojams.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, visuomenės veikėjas ir aktyvistas Jevgenijus Karasas, skelbia UNIAN.Jis pabrėžė, kad negali tiksliai įvertinti informacijos patikimumo, tačiau ukrainiečiai vis tiek turėtų būti atsargūs.„Rytoj – spalio 14-oji. Ukrainos gynėjo diena. Ir yra informacijos, kad šį vakarą ir rytoj per dieną bus naujos atakos. Dabar kolegos praneša. Negaliu garantuoti, kad kas nors nutiks naktį ir dieną, bet verta būti pasirengus“, – rašė J. Karasas.
Ukrainos prokuroras pradėjo tyrimą dėl masinių Rusijos raketų smūgiųBaudžiamoji byla buvo pradėta dėl Rusijos raketų smūgių, kurie šią savaitę suduoti Ukrainos miestams, įskaitant Kijevą.Bendroje spaudos konferencijoje su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroru Karimu Khanu Hagoje generalinis prokuroras Andrijus Kostinas apibūdino nuo pirmadienio vykusius smūgius kaip „klasikinį Rusijos teroro aktą“, praneša „Skynews“.Jis sakė, kad per 112 Rusijos raketų smūgių žuvo 17 žmonių, o 93 buvo sužeisti.„Rusijos tyčinių atakų tikslas – sukelti civilių žūtis ir sunaikinti civilinę infrastruktūrą, (ir) dėl elektros ir šildymo trūkumo išprovokuoti humanitarinę katastrofą“, – sakė A. Kostinas ir pridūrė: „Kartu su civilių gyventojų bauginimo taktika, tai yra klasikinis teroro aktas, draudžiamas pagal tarptautinę teisę“.A. Kostinas teigė, kad kiekviena mirtis, sužalojimas ar apgadintas pastatas bus dokumentuojami ir bus pradėta baudžiamoji byla.
Mykolajive mirė berniukas, 6 valandas kentėjęs po griuvėsiaisMykolaive žuvo berniukas, kuris buvo išgelbėtas iš po penkių aukštų pastato, apšaudyto okupantų, griuvėsių. 11-metis vaikas po namo griuvėsiais praleido 6 valandas, kol buvo išgelbėtas. Deja, pranešama, kad jis mirė ligoninėje.Apie tai paskelbė Mykolajivo regioninės karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas. „Berniukas, kuris buvo išvežtas, mirė“, – sakė jis.Pasak V. Kimo, vaikas buvo nuvežtas dializei į regioninę ligoninę, o ten jam sustojo širdis.Vaizdo įraše, kurį Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė savo „Telegram“ kanale, buvo galima pamatyti, kaip tėvas džiaugėsi sūnaus išlaisvinimu iš po griuvėsių. Išsigandęs vaikas apkabino tėvą, visi tikėjosi, kad berniukas išgyvens.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Mykolajivą, visiškai sunaikino penkių aukštų gyvenamąjį pastatą. Dėl atakos žuvo 4 žmonės.
Zelenskis įvardijo, su kuo Rusijoje jis galėtų derėtis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, su kuo Rusijoje jis bus pasirengęs derėtis. Šalies vadovas tai pasakė interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF, kuriame užsiminė, jog tai turėtų būti žmogus, kuris pakeis Vladimirą Putiną. „Su tais, kurie nori rasti ramybę, esame pasirengę kalbėtis ... Buvau pasiruošęs kalbėtis su Putinu nuo pirmos savo prezidento kadencijos dienos, sulaukiau maksimalaus kontakto... O man visada buvo siūlomi kažkokie ultimatumai, net negalėjau kalbėti... Jie niekaip nenorėjo kalbėti telefonu“, – sakė jis.„Kas jis toks? Jis žudė žmones, jo kariai prievartavo vaikus. Jis sako, kad mes viską sugalvojome... ir tuo pačiu metu 100 smūgių pataikė į Kijevo centrą. Tai yra nacizmas savo gryniausia forma iš jo pusės“, - sakė V. Zelenskis.Jis mano, kad Rusija taip elgiasi, nes jos kariuomenė yra silpnesnė nei Ukrainos.„Todėl Putinas nužudo žmogų, kuris yra neginkluotas, neapsaugotas. Jei jo kariškiai negali susidoroti su mūsų kariuomene, tai jo kariškis nužudo mūsų taikų žmogų... Tik jis nesupranta - aš vėl grįžtu prie to, kad jis yra neadekvatus – jis nesupranta, kad priešingai, jis mus vienija“, - pabrėžė prezidentas.V. Zelenskis teigė, kad V. Putinas arba nenori jokio dialogo tarp Ukrainos ir Rusijos, arba tikrai nesupranta, kad su kiekvienu Rusijos raketų smūgiu derybų šansai dingsta.„Mūsų šaliai šiandien jis yra vieningas teroristo įvaizdis, su kuriuo niekas nenori apie nieką kalbėti. Todėl mes, kaip šalis, pasisakanti už taiką, sakome, kad kalbėsimės, bet jau kitu veidu... Kažkas pasirodys, ten pasirodys kažkoks žmogus, tikrai atsiras“, – sakė jis.Pasak valstybės vadovo, V. Putinas gali bandyti išgelbėti savo gyvybę ir užbaigti karą pasitraukdamas į savo teritoriją.„Tai rodo, kad diplomatijos nebus, bet šis žingsnis yra tam, kad istoriškai padarytų pauzę. Nes kol jie bus mūsų teritorijoje, niekas nesustabdys ir bus partizanų judėjimai. Tai yra faktas“, – sakė V. Zelenskis.
Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo UkrainojeBaltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.„Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.Jos nuomone, A. Lukašenka „neduos šio įsakymo – ne“.Artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas A. Lukašenka šią savaitę paskelbė, kad jo pajėgos bus dislokuotos kartu su Rusijos kariais, tačiau nenurodė, kur.Jo vyriausybės gynybos ministras sakė, kad bendrų pajėgų dislokavimas bus „grynai gynybinio pobūdžio“.Tačiau galingąsias pasaulio valstybes vienijantis Didysis septynetas (G-7) pareiškė, kad tokio bendro baltarusių ir rusų karių kontingento dislokavimas būtų naujas Minsko režimo „bendrininkavimo“ su invaziją į Ukrainą tęsiančia Maskva pavyzdys.Baltarusija jau leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą ir dėl to sulaukė Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.Pasak S. Cichanouskajos, kuri dabar gyvena Lietuvoje ir kurios vyrą Minsko režimas laiko už grotų, Baltarusijos žmonės ir kariai nėra nusiteikę prieš ukrainiečius.„Manau, jog tie [kariuomenės] vadai A. Lukašenkai pasakė, kad jam davus tokį įsakymą Baltarusijos kariuomenė dezertyruos ir pereis į kitą pusę, kad jie slėpsis, bet nešaudys į ukrainiečius“, – pareiškė ji.
Rusija vėl smogia CharkovuiRusijos okupantai smogia Charkovui, miestas vėl kenčia nuo priešo apšaudymo. Apie tai ketvirtadienio vakare paskelbė Charkovo regioninės karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.„Priešas smogia į regioninį centrą“, – sakė jis ir paragino visus gyventojus likti slėptuvėse. Charkovo meras Igoris Terekhovas teigė, jog kai kuriose miesto vietose jau yra problemų dėl elektros tiekimo. Jis tvirtino, kad Charkovui buvo suduoti mažiausiai su smūgiai iš oro.
Gubernatorius: po apšaudymo netoli Belgorodo buvo susprogdintas šaudmenų sandėlisBelgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas patvirtino, kad viename iš regiono rajonų sprogo šaudmenų sandėlis. Pasak jo, sprogimai prasidėjo po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdyto apšaudymo.Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė gaisro ir sprogimų regione vaizdo įrašai, o buvo pranešta, kad užsiliepsnojo cukraus fabriko pastatas Oktyabrsky kaime.„Belgorodo rajono kaime dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo buvo susprogdintas sandėlis su šaudmenimis. Įvyko jų detonacija“, – rašė V. Gladkovas savo „Telegram“ kanale. - Preliminariais duomenimis, aukų ir sužeistųjų nėra. Dabar gyventojai bus nuvežti į saugią vietą“.Karo veiksmų kontekste BBC negali patvirtinti kariaujančių oficialių organų pareiškimų patikimumo.Tačiau po daugybės pranešimų apie sprogimus ir gaisrus įvairiuose Rusijos objektuose pareigūnų reakcija iš Kijevo buvo tokia, kad jie dalijosi patarimais „nerūkyti netinkamose vietose“ ir „nepažeisti priešgaisrinės saugos taisyklių“.
TATENA vadovo ir Kulebos pasitarimas įvyko Kijevo bunkeryjeTarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką iš Kijevo bunkerio, kur jis buvo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.„Judame link branduolinės saugos ir apsaugos zonos sukūrimo Zaporožės AE“, – pridūrė jis.TATENA vadovas atvyko į Kijevą po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Anksčiau R. Grossi sakė, kad planuoja pranešti Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui apie derybų su Rusijos vadovybe rezultatus.TATENA ne kartą ragino sukurti saugos zoną aplink Zaporožės atominę elektrinę, kurią užima Rusijos kariai, nes stotis nuolat yra apšaudoma. Maskva ir Kijevas dėl apšaudymų kaltina vienas kitą.Dėl pastarųjų dienų apšaudymo stotis buvo atjungta nuo išorinio maitinimo šaltinio, o visų saugos sistemų, įskaitant reaktorių aušinimą, veikimą užtikrino avariniai dyzeliniai generatoriai.
Peskovas: esame atviri deryboms, kad pasiektume savo tikslusMaskvos operacijos Ukrainoje tikslai nesikeičia ir juos galima pasiekti derybomis, ketvirtadienį cituojamas Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Rusijos laikraštis „Izvestija“ citavo Kremliaus pareigūną: „Kryptis nepasikeitė, speciali karinė operacija tęsiasi, ji tęsiasi, kad galėtume pasiekti savo tikslus. Tačiau mes ne kartą pakartojome, kad esame atviri deryboms, kad pasiektume savo tikslus“.Vis dėlto D. Peskovas pridūrė, kad artimiausiu metu nemato perspektyvų deryboms su Vakarais dėl jos „priešiško“ požiūrio į Rusiją.„Dialogui reikia dviejų pusių. Kadangi Vakarai dabar laikosi labai labai priešiškos pozicijos mūsų atžvilgiu, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu atsiras kokia nors tokia perspektyva“, - pridūrė jis.Rusija anksčiau yra sakiusi, kad yra pasirengusi derėtis, šią savaitę taip pat ne kartą buvo užsiminta apie dialogo galimybę.Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva yra atvira deryboms su Vakarais, tačiau JAV tokį pareiškimą atmetė kaip „postringavimą“.S. Lavrovas ketvirtadienį grįžo prie šio klausimo ir „Izvestijai“ pasakė: „Mes nebėgsime. Jei bus konkrečių rimtų pasiūlymų, esame pasirengę juos apsvarstyti“.Jis pridūrė: „Kai gausime kažkokį signalą, būsime pasirengę tai apsvarstyti“.
Stoltenbergas: ir Ispanija perduos Ukrainai oro gynybos sistemųIspanija, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo duomenimis, perduos Ukrainai oro gynybos sistemų. Šalis, stiprindama Ukrainos oro gynybą, skirs keturias „Hawk“ paleidimo sistemas, sakė J. Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje po gynybos ministrų susitikimo. „Šios senesnės sistemos papildys modernesnes, kurias kitos sąjungininkės perdavė praėjusiomis dienomis“, pridūrė jis.Anot NATO vadovo, be Ispanijos ir Prancūzija, Nyderlandai bei „daug kitų šalių“ paskelbė apie oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai. „Aš pasitikiu, kad ukrainiečių vadai žino, kaip geriausiai panaudoti įvairias oro gynybos sistemas, kurias mes skiriame“, - sakė J. Stoltenbergas.Ukraina jau daugiau kaip septynis mėnesius ginasi nuo Rusijos puolimo. Praėjusiomis dienomis didelė šalies dalis tapo Rusijos raketų ir dronų taikiniu.
Rusija skelbia padėsianti civiliams išvykti iš Ukrainos Chersono sritiesRusija ketvirtadienį paskelbė padėsianti gyventojams išvykti iš Maskvos okupuoto Ukrainos Chersono regiono, Kremliaus remiamai vietos valdžiai paprašius pagalbos po ukrainiečių kontrpuolimo.„Vyriausybė priėmė sprendimą organizuoti pagalbą dėl srities gyventojų išvykimo į kitus šalies regionus“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.„Aprūpinsime visus nemokamu apgyvendinimu ir viskuo, kas būtina“, – sakė jis.Anksčiau ketvirtadienį Chersono srities, kurią Maskva skelbia aneksavusi, Kremliaus primestos administracijos vadovas Vladimiras Salda paprašė Rusijos padėti evakuoti gyventojus. Tai rodytų, kad Kyjivo kontrpuolimas sėkmingai tęsiamas.Kitą dieną po Kyjivo pranešimo apie penkias Chersono srityje atkovotas gyvenvietes prašydamas pagalbos, V. Salda sakė, kad sritis atakuojama raketomis ir kad jos padaro „rimtos žalos“. Pasak jo, gyventojai išvyktų į Krymą, kurį Maskva atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo 2014 metais, ir pietinius Rusijos regionus.
Rusija „nežino“, ar pratęs susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksportoRusijos vadovybė svarsto nepratęsti sutarties dėl Ukrainos grūdų eksporto. „Nežinau, nes nesilaikoma antrosios susitarimo dalies“, - sakė prezidento Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar susitarimas dėl grūdų bus tęsiamas dabartine savo forma.Sutartyje Rusija įsipareigojo nutraukti Ukrainos uostų blokadą, kad galėtų būti eksportuojami grūdai, tačiau mainais nori lengvatų išvežant savo trąšas ir maisto produktus.J. Ušakovas sakė, kad Europos uostuose dabar yra apie 300 000 tonų rusiškų trąšų, kurių niekas negali pasiimti. Rusija esą pasiūlė nemokamai atiduoti jas skurdžiausioms šalims. „Tačiau kol kas niekas negauna prieigos prie šių trąšų“, - teigė J. Ušakovas Astanoje, kur vyksta viršūnių susitikimas dėl bendradarbiavimo Azijoje.Jungtinės Tautos (JT) pripažino, kad rusiškų trąšų eksportas stringa. Tuo tarpu maisto produktų išvežimas iš Ukrainos esą smarkiai įgavo pagreitį.
Rusai smogė kariniam objektui Lvivo srityjeKetvirtadienį, spalio 13 d., atakuodami Lvivo sritį, rusai vėl smogė kariniam objektui, pranešė Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksimas Kozitskis.„Buvo pataikyta į vieną iš karinių objektų Lvivo srityje. Tai pakartotinis smūgis į šį objektą. Karinis turtas buvo sunaikintas, aukų nebuvo. Paleistos 3 raketos, 2 smūgiai. Vieną raketą numušė mūsų oro gynybos pajėgos“, – rašė jis.
Ukraina paneigė apšaudžiusi gyvenamąjį namą BelgorodePietinės Rusijos Belgorodo srities gubernatorius ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė netoli sienos esančio miesto gyvenamuosius namus, tačiau Kyjivas paneigė, kad yra su tuo susijęs.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Belgorodą, – sakoma Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime „Telegram“. – Gubkino gatvėje esančiame gyvenamajame daugiabutyje padaryta žala. Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama“.Tačiau Ukrainos prezidento aukšto rango padėjėjas Michaylas Podoliakas neigė, kad už tai atsakingos Kyjivo pajėgos. Pasak jo, Rusija bandė apšaudyti pasienyje esantį antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, „bet kažkas įvyko ne taip“.
Prokuroras: Ukraina gali išduoti rusus karo nusikaltėlius TBTUkraina gali išduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) Rusijos įtariamuosius karo nusikaltimais, nors Maskva ir nėra šio teismo narė, ketvirtadienį pareiškė tribunolo vyriausiasis prokuroras.Kyjivo valdžia galėtų išsiųsti rusus į Hagoje įsikūrusį teismą, jei dėl teisinių priežasčių teismo procesai negalėtų vykti Ukrainoje, sakė TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.Rusija, kuri vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, atsisakė prisijungti prie TBT, kai 2002 metais buvo įsteigtas šis teismas, skirtas teisti asmenims už nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą.„Teisiškai taip, tai nebūtų kliūtis mūsų jurisdikcijai“, – sakė K. Khanas spaudos konferencijoje ES teisinio bendradarbiavimo agentūros Eurojusto būstinėje.TBT pradėjo savo tyrimą dėl karo Ukrainoje netrukus po Rusijos įsiveržimo, tačiau teigė, kad nori, jog Ukraina, kai įmanoma, pati trauktų įtariamuosius baudžiamojon atsakomybėn.K. Khanas nepasakė, kada TBT tikisi pateikti pirmuosius savo kaltinimus, teigdamas, kad palauks, kol „bus pakankamai įrodymų“.Kyjivas jau nuteisė 10 žmonių dėl nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas. Iš viso Ukraina pateikė kaltinimus 186 asmenims, daugiausia už akių, ir pateikė teismui dokumentus dėl dar 45 asmenų.O kol kas Ukraina renka įrodymus dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų šią savaitę bombarduojant Kyjivą ir kitus miestus, sakė A. Kostinas.„Visi kiekvienos raketos, kiekvieno drono pataikymai, kiekviena žala civilinei infrastruktūrai, kiekvienas ukrainietis, kuris žuvo ar buvo sužeistas per šias raketų atakas, viskas yra dokumentuojama ir keliamos baudžiamosios bylos“, – sakė jis.Keletas Vakarų lyderių Rusijos smūgius pavadino karo nusikaltimu.Rumunija pranešė, kad prisijungė prie tarptautinės tyrimo grupės, tiriančios karo nusikaltimus kartu su Lietuva, Lenkija, Ukraina, Estija, Latvija, Slovakija, Eurojustu ir TBT.
Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė belaisviaisAntrą kartą per kelias dienas Rusija ir Ukraina vėl apsikeitė belaisviais. Abi pusės ketvirtadienį pranešė, kad paleido po 20 kareivių.„Mūsų žmonės grįžta namo“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Yra ir nuotrauka, kurioje matyti vyrai, sėdintys autobuse po paleidimo.Jau antradienį, praėjus tik dienai po intensyvių Rusijos raketų atakų, Ukraina pranešė apie sėkmingą apsikeitimą belaisviais. Tada A. Jermako duomenimis, laisvę atgavo iš viso 32 ukrainiečiai.
Ukraina teigia identifikavusi 186 spėjamus rusų karo nusikaltėliusUkraina, pasak generalinio prokuroro, iki šiol identifikavo 186 spėjamus rusų karo nusikaltėlius. Tačiau tik nedaugelis jų yra sulaikyti, ketvirtadienį Hagoje sakė generalinis prokuroras Andryjus Kostinas. Jis pridūrė, kad nusikaltimų matas yra milžiniškas.Yra duomenų, kad nuo karo pradžios įvykdyti visi įmanomi karo nusikaltimai. Tai yra kankinimai, žudymai, prievartavimai ar išvarymai.Anot A. Kostino, 45 atvejais tyrimai baigti ir bylos perduotos teismui. 10 asmenų jau nuteisti.Be to, Europos teisėsaugos institucijos Eurojusto duomenimis, kitose šalyse pradėta 20 tyrimų.
Borrellis: Rusijos kariuomenė bus sunaikinta, jei branduoliniu ginklu smogs UkrainaiES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo Maskvą, kad jos pajėgos sulauks Vakarų karinio atsako ir bus „sunaikintos“, jei prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą.„Putinas sako, kad neblefuoja. Na, jis negali sau leisti blefuoti, ir turi būti aišku, kad Ukrainą remiantys žmonės, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, JAV ir NATO taip pat neblefuoja“, – sakė J. Borrellis per Diplomatijos akademijos atidarymą Briuselyje.„Bet kokia branduolinė ataka prieš Ukrainą sukels atsaką, ne branduolinį atsaką, bet tokį galingą karinį atsaką, kad Rusijos kariuomenė bus sunaikinta“, – sakė jis.Baimė, kad Maskva gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, išaugo po to, kai V. Putinas paskelbė užslėptus grasinimus, kai surengė keturių okupuotų regionų aneksiją, patyręs pralaimėjimų mūšio lauke.NATO vadovas Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją, kad jai gresia „rimtos pasekmės“, jei ji surengs branduolinę ataką prieš savo provakarietišką kaimynę.„Būtų griežtas atsakas – beveik neabejotinai sulauktume fizinio atsako iš daugelio sąjungininkių ir galbūt iš pačios NATO“, – trečiadienį sakė aukštas NATO pareigūnas.Tačiau Aljansas susilaikė nuo grasinimų panaudoti savo branduolinį arsenalą, nes Ukrainai, kuri nėra NATO narė, savigynos sąlyga netaikoma.JAV ir NATO iki šiol vengė karinės intervencijos į karą Ukrainoje, nes baiminosi sukelti katastrofišką branduolinį konfliktą su Maskva.
Vašingtonas praneša, kad Ukrainos Donbaso regione neseniai žuvo JAV pilietis JAV valstybės departamentas ketvirtadienį patvirtino, kad Ukrainos Donbaso regione neseniai žuvo JAV pilietis, praneša CNN.„Palaikome ryšį su artimaisiais ir teikiame jiems visą reikiamą paramą, – teigė departamento atstovas. – Gerbdami artimųjų privatumą šiuo sunkiu metu, neturime ką pridurti.“Departamentas neatskleidė JAV piliečio mirties aplinkybių.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusiją teroristine valstybeEuropos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino teroristine valstybe.Apie šį sprendimą pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva ir Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka. „Už – 99 delegatai. Vienas susilaikė. Tai istorinis rezultatas! Visiškas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos palaikymas“, – teigė O. Hončarenka.Pasak Ukrainos parlamentaro, rezoliucijoje pažymima, kad Kremliaus režimas yra teroristinis. „Tai stiprus signalas pasauliniu mastu ir dar vienas žingsnis, kad Rusiją pripažintų kaip šalį, remiančią terorizmą“, – įsitikinęs O. Hončarenka. ETPA taip pat pareiškė, kad yra būtina Ukrainą aprūpinti ginklais.
Maskvos primesta Chersono vadovybė prašo Rusijos pagalbosMaskvos paskirtas Ukrainos pietinio Chersono regiono, kurį Kremlius teigia aneksavęs, vadovas ketvirtadienį paprašė Rusijos padėti evakuoti civilius gyventojus iš šios teritorijos – tai ženklas, kad Ukrainos kontrpuolimas vis labiau progresuoja.„Mes pasiūlėme visiems Chersono regiono žmonėms, jei jie nori, išvykti į kitus regionus ir apsisaugoti nuo raketų smūgių“, – per „Telegram“ pranešė Rusijos remiamos administracijos vadovas Vladimiras Saldo.„Kreipdamasis į šalies (Rusijos) vadovybę prašau padėti organizuoti šį darbą“, – sakė jis, pridurdamas: „Mes, Chersono regiono gyventojai, žinome, kad Rusija neapleidžia savųjų.“V. Saldo teigė, kad regionas vis dažniau atakuojamas raketomis, kurios daro „didelę žalą“, ir tvirtino, kad neva taikomasi į civilinę infrastruktūrą. Pasak jo, tie, kurie nuspręs išvykti, vyks į Krymą ir pietinius Rusijos regionus.Šis prašymas nuskambėjo kitą dieną po to, kai Kyjivas pranešė atkovojęs penkias gyvenvietes Chersono regione.Praėjusią savaitę Ukraina, rugpjūtį paskelbusi apie kontrpuolimą pietuose, pranešė, kad per mažiau nei savaitę Chersone atkovojo daugiau kaip 400 kv. kilometrų.Chersonas yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva neseniai pareiškė aneksavusi. Chersono miestas, esantis netoli Maskvos aneksuoto Krymo, buvo pirmasis didelis Ukrainos miestas, kuris pateko į Rusijos pajėgų rankas po to, kai Kremlius vasario 24 dieną pradėjo puolimą.
ES šalys gaus papildomus 3,5 mlrd. eurų Ukrainos pabėgėliams padėtiES valstybės narės gaus ir galės skirti dar 3,5 mlrd. eurų Ukrainos pabėgėliams padėti.Šie pinigai bus perskirstyti iš Sanglaudos fondo, skirto regioninei plėtrai.Ketvirtadienį Liuksemburge ES teisingumo ministrų priimtas sprendimas leidžia šalims šias lėšas naudoti lanksčiau.Tokį perskirstymą pasiūlė Europos Komisija ir jam jau pritarė Europos Parlamentas.Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios į kitas Europos šalis pabėgo daugiau kaip 7,6 mln. žmonių.
Ukrainos žmonės nominuoti Sacharovo premijai Ukrainiečių žmonės yra tarp kandidatų gauti Europos Parlamento skiriamą šių metų A. Sacharovo premiją. Be to, nominuotas kalinamas „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as ir Kolumbijos Tiesos komisija, tyrusi žmogaus teisių pažeidimus per pilietinį karą šalyje, ketvirtadienį pranešė EP.„Drąsūs“ Ukrainos žmonės, atstovaujami savo prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų išrinktų atstovų, taip pat pilietinės visuomenės, nominuoti už savo kančias ir pasipriešinimą Rusijos puolimui, teigiama pranešime.Didžiojoje Britanijoje kalinamam „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange‘ui gresia iki 175 metų kalėjimo, nes jis 2010-aisiais „Wikileaks“ portale paskelbė apie 700 000 slaptų dokumentų apie amerikiečių karių veiklą Irake ir Afganistane. Tarp jų buvo informacija apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.Kolumbijos Tiesos komisija nuo 2017-ųjų iki šių metų birželio nagrinėjo žmogaus teisių pažeidimus kelis dešimtmečius trukusiame ginkluotame konflikte tarp partizanų grupuotės FARC, dešiniųjų sukarintų grupuočių ir šalies kariuomenės. Nominuojant komisiją, norima pagerbti pilietinio karo aukas.Premijos laureatas bus paskelbtas kitą trečiadienį Europos Parlamente. 50 000 eurų vertės premija bus įteikta gruodžio 14 dieną Strasbūre per paskutinįjį metų plenarinį posėdį.Premija pavadinta pagal 1989 metais mirusį sovietų disidentą ir fiziką Andrejų Sacharovą. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises.
Mykolajive po Rusijos pajėgų raketų smūgio iš griuvėsių ištraukti dviejų žmonių kūnaiUkrainos Mykolajivo mieste po naujausio Rusijos pajėgų raketų smūgio iš daugiabučio namo griuvėsių ištraukti dviejų civilių kūnai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Oleksandru Senkevyčiumi.„Rusijos raketų smūgio gyvenamajam pastatui padariniai. Gelbėtojai ištraukė dviejų civilių kūnus. Tai yra 31-erių vyras ir 80-metė moteris“, – savo „Telegram“ kanale parašė O. Senkevyčius.Kaip teigiama, gelbėtojai tęsia darbą įvykio vietoje.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos pajėgos ankstų ketvirtadienio rytą surengė raketų ataką prieš Mykolajivą. Mieste smogta penkiaaukščiam daugiabučiui. Iš pradžių skelbta, kad smūgio metu sužeisti du žmonės, o dar septyni yra įstrigę po griuvėsiais.
Per parą Rusijos raketos smogė daugiau kaip 40-čiai Ukrainos gyvenviečių Rusijos raketos smogė daugiau kaip 40-čiai Ukrainos miestų ir miestelių, ketvirtadienį pranešė pareigūnai, o Briuselyje susitikę NATO sąjungininkai pristatė planus sustiprinti Europos priešlėktuvinę gynybą, Kyjivui pažadėję skirti daugiau karinės pagalbos, praneša „Reuters“.Nauji pažadai paskatino Maskvą kartoti perspėjimus, kad Vakarų valstybės, siųsdamos pagalbą Ukrainai, tapo „tiesiogine konflikto šalimi“ ir kad Ukrainos priėmimas į NATO gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.„Kyjivas puikiai supranta, kad toks žingsnis reikštų garantuotą eskalaciją į Trečiąjį pasaulinį karą“, – ketvirtadienį valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas, nes JAV yra pažadėjusios ginti „kiekvieną centimetrą“ sąjungininkų teritorijos.Maskva ne kartą teisino vasario 24 dieną pradėtą invaziją, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir kurią ji vadina „specialiąja operacija“, teigdama, kad Ukrainos siekis prisijungti prie aljanso kelia grėsmę Rusijos saugumui.Tuo tarpu per pastarąją parą Rusijos raketos pataikė į daugiau kaip 40 gyvenviečių, o Ukrainos oro pajėgos sudavė 32 smūgius 25 Rusijos taikiniams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pietinis Mykolajivo uostamiestis buvo masiškai bombarduojamas, pranešė vietos pareigūnai.„Žinoma, kad buvo smogta daugeliui civilinių objektų“, – socialiniame tinkle pranešė regiono gubernatorius Vitalijus Kimas. Jis sakė, kad vieno penkiaaukščio gyvenamojo namo du viršutiniai aukštai buvo visiškai sugriauti, o likusieji atsidūrė po griuvėsiais.Rusija taip pat atakavo gyvenvietę Kyjivo regione, kur ketvirtadienį anksti ryte trys bepiločių lėktuvų smūgiai teko svarbiai infrastruktūrai, „Telegram“ pranešė regiono administracija. Kyjivo regiono gubernatorius Oleksijus Kuleba sakė, kad, preliminariais duomenimis, smūgius sudavė Irane pagaminti dronai kamikadzės. Ukraina pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo užfiksuota daugybė Rusijos atakų su bepiločiais lėktuvais „Shahed-136“. Iranas neigia, kad tiekia šiuos bepiločius orlaivius Rusijai, o Kremlius komentarų nepateikė.Raketos pataikė į maždaug 30 daugiaaukščių pastatų ir namų, dujotiekių ir elektros linijų Nikopolio mieste Dniepropetrovsko regione, todėl daugiau kaip 2 000 šeimų liko be elektros, „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka.
Operatorė: po masinių Rusijos smūgių Ukrainos elektros tinklas stabilizavosiPo masinių Rusijos smūgių Ukrainoje, kurie buvo nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą ir dėl kurių nutrūko elektros energijos ir karšto vandens tiekimas, Ukrainos elektros tinklas „stabilizavosi“, ketvirtadienį pranešė nacionalinė energetikos operatorė „Ukrenergo“.„Šiuo metu neplanuojama įvesti planinių avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų... Tai tapo įmanoma visų pirma dėl to, kad „Ukrenergo“ ir „Oblenergo“ specialistai stabilizavo energijos tiekimą visuose Ukrainos regionuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis.
Rusijos gubernatorius kaltina Ukrainą apšaudžius gyvenamąjį namą Belgorode Ketvirtadienį pietinio Rusijos Belgorodo miesto gubernatorius teigė, kad Kyjivo pajėgos apšaudė gyvenamąjį pastatą šiame mieste netoli Ukrainos sienos.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Belgorodą. Apgadintas gyvenamasis daugiabutis namas Gubkino gatvėje. Informacija apie aukas tikslinama“, –sakoma Belgorodo regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pranešime „Telegram“ kanale.
TVF išmokėjo Ukrainai papildomą 1,3 mlrd. eurų dydžio paskolą Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį pranešė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išmokėjo jo šaliai papildomą skubią 1,3 mlrd. eurų dydžio paskolą.Apie tai D. Šmyhalis informavo savo „Telegram“ kanale. Pasak jo, Kyjivas panaudos šią sumą savo kariuomenei stiprinti, pensijoms, socialinėms programoms ir ekonominėms priemonėms.Premjeras pridūrė, kad Ukraina šiuo metu derasi su TVF dėl dar vieno paramos paketo, kuris šalį galėtų pasiekti kitais metais.
Estija patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai paketą Estija patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė šios Baltijos šalies vyriausybės vadovė Kaja Kallas.„Siunčiame Ukrainai žieminių uniformų, ekipuotės ir šaudmenų. Mes juos pristatysime greitai. Paspartinkime savo pagalbą, kad ukrainiečiai galėtų išlaisvinti savo teritorijas. Tai kelias į taiką“, – parašė Estijos ministrė pirmininkė.Ukrainos prezidento biuras jau sureagavo į Estijos sprendimą.„Estiją ką tik patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Ačiū mūsų sąjungininkams“, – parašė „Telegram“ kanale biuro vadovas Andrijus Jermakas.Portalas „rbc.ua“ primena, kad praėjusį mėnesį Estija perdavė Ukrainai bepiločių vikšrinių šarvuotųjų transporterių THeMIS“.
Pranešama, kad Rusijos Belgorode į daugiaaukštį pastatą pataikė raketos skeveldros „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad į daugiaaukštį pastatą Belgorodo mieste pataikė raketos nuolaužos arba numuštas orlaivis. Liudininkai dalinasi vaizdo įrašais. https://t.me/u_now/71169
Zelenskis: Ukraina turi tik apie 10 proc. visų reikiamų oro gynybos ginklų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi tik apie 10 proc. visų reikiamų oro gynybos ginklų.Kaip rašo „Sky News“, V. Zelenskis tai pareiškė per nuotolinę klausimų–atsakymų sesiją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.Atsakydamas į užduodamus klausimus, Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo, kad nesės prie bendro su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu derybų stalo, nes, anot jo, neįmanoma derėtis su lyderiais, kurie negerbia tarptautinės teisės.V. Zelenskis trumpai užsiminė ir apie situaciją neseniai išlaisvintose Charkivo srities teritorijose – Ukrainos vadovo teigimu, ji yra „tokia pat bloga“, kaip Irpinėje ir Bučoje, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo aptiktos masinės kapavietės.V. Zelenskis daugiau detalių nepateikė.
Dauguma ukrainiečių pritaria šalies miestų ir kaimų derusifikacijai Daugiau kaip pusė – 56,9 proc. – Ukrainos gyventojų pritaria pasiūlymui pervardyti šalies miestų gatves ir aikštes, kurių pavadinimai susiję su Rusijos Federacija, Rusijos imperija ir Sovietų Sąjunga.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatais.Tyrimo duomenimis, tik 17,9 proc. ukrainiečių neigiamai vertina valdžios institucijų iniciatyvas pakeisti su Rusija susijusius toponimus. 17,2 proc. apklaustųjų laikosi neutralios pozicijos derusifikacijos klausimu, o dar 8 proc. pareiškė, kad jiems tai nerūpi.Apklausa vyko tik tose teritorijose, kurias kontroliuoja Ukrainos vyriausybė ir kuriose nevyksta karo veiksmai. Joje dalyvavo 2 024 respondentai. Galima paklaida neviršija 2,3 proc.
Rusija pirmą kartą patvirtino: fronte jau žuvo naujai mobilizuoti kariaiPenki Čeliabinsko srityje mobilizuoti vyrai žuvo „specialiosios karinės operacijos Donbase zonoje“, rašo leidinys 74.ru, remdamasis Rusijos Čeliabinsko srities valdžios spaudos tarnyba.Visi žuvusieji buvo pašaukti Korkino mieste, Čeliabinsko srityje.„Deja, karinis komisariatas patvirtino informaciją apie penkių pietų uraliečių žūtį. Liūdime su šeimomis, reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą“, – 74.ru sakė srities valdžia.Oficialiame pranešime priduriama, kad aukų šeimos skubiai gaus po milijoną rublių, be likusių išmokų, kurios turi būti mokamos žuvus mobilizuotiems fronte.
Prieš susitikimą su Putinu Erdoganas ragina nutraukti kraujo liejimą UkrainojeTurkija, nepaisydama didelių kliūčių, siekia padėti sustabdyti „kraujo liejimą“ Rusijos ir Ukrainos kare, per regioninį viršūnių susitikimą Kazachstane ketvirtadienį sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.„Mūsų tikslas yra padėti kuo greičiau sustabdyti kraujo praliejimą, išlaikant pagreitį, įgytą nepaisant sunkumų šioje srityje“, – sakė R. T. Erdoganas likus kelioms valandoms iki susitikimo su kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.„Sąžininga taika gali būti pasiekta pasitelkus diplomatiją“, – sakė R. T. Erdoganas regiono lyderiams Kazachstano sostinėje Astanoje, kur vyko Konferencijos dėl sąveikos ir pasitikėjimo priemonių Azijoje forumas.R. T. Erdoganas ir V. Putinas vėliau ketvirtadienį susitiks aptarti karo. Vietos žiniasklaida skelbia, kad bus aptariamas ir Turkijos pasiūlymas tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos bei Vakarų valstybių deryboms.NATO narė Turkija laiko save tarpininke tarp Ukrainos ir Rusijos nuo tada, kai Maskva vasario mėnesį užpuolė kaimyninę valstybę. Anksčiau šią savaitę Ankara perspėjo, kad Rusija ir Ukraina tolsta nuo diplomatinio sprendimo, dėl to baigti užsitęsusį karą tampa dar sudėtingiau.
Lvivo gyventojai raginami statyti krosneles ir taupyti elektrą Po Rusijos kariuomenės smūgių Lvivo kritinei infrastruktūrai šio Ukrainos miesto gyventojai raginami įsirengti slėptuvėse šildymo punktus, taupyti vandenį ir elektrą.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Lvivo metu Andrijumi Sadovijumi.„Atakuodamas Lvivą spalio 10-ąją ir 11-ąją, agresorius atskleidė savo planus. Dabar mes tikrai žinome, jog kai temperatūra bus minusinė, rusai naikins šilumines jėgaines, pastotes, kritinės infrastruktūros objektus, nes jie jaučia malonumą, nešdami nelaimes“, – pareiškė vaizdo kreipimesi miesto vadovas.Meras neatmeta, kad žiemą Lvivo gyventojai ištisas dienas ar net savaites turės verstis be šilumos, šviesos ir vandens.„Mes turime būti kaip kumštis. Mes turime susivienyti ir elgtis teisingai. Įsivaizduokite, jeigu tokie apšaudymai būtų ne spalio 10-ąją, bet gruodžio 10-ąją. Todėl prašymas statyti krosneles slėptuvėse, ten, kur tai įmanoma, jau neatrodo toks keistas“, – pridūrė meras.Jis taip pat paragino maksimaliai taupyti elektros energiją ir vandenį.„rbc.ua“ primena, kad spalio 11 d. Lvive griaudėjo sprogimai, dalis miesto liko be elektros. Sprogimai Lvive buvo girdėti ir trečiadienį. Miesto gyventojai susidūrė su ryšio problemomis, kai kuriuose rajonuose nebuvo vandens ir elektros.
Paskelbtos naujos Krymo tilto nuotraukos „Maxar Technologies“ paskelbė naujas palydovines nuotraukas su apgriautu Kerčės tiltu, kuris Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį jungia su žemynine Rusija. https://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbtos-naujos-apgriauto-krymo-tilto-nuotraukos.d?id=91481241
Prorusiškos pajėgos teigia užėmusios kaimus netoli Bachmuto Donecko srityje Rusijos remiamos separatistų pajėgos rytinėje Ukrainos Donecko srityje ketvirtadienį teigė užėmusios du kaimus netoli pramoninio Bachmuto miesto, apie šiuos nedidelius laimėjimus jos paskelbė Kyjivui vykdant kontrpuolimą.Separatistų valdžios „Telegram“ kanale išplatintame pareiškime sakoma, kad „DNR ir LNR (apsišaukėliškų nepripažintų vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų) kariuomenės grupė, remiama Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies, išlaisvino Opytinę ir Ivangradą“. Ukrainos teritorijos užgrobimą, okupaciją, miestų ir gyventojų naikinimą Rusija ir separatistai vadina „išlaisvinimu“.Šie kaimai yra į pietus nuo Bachmuto – vyno gamybos ir druskos kasybos miesto, kuriame anksčiau gyveno apie 70 tūkst. žmonių ir kurį Rusijos pajėgos jau kelias savaites stengiasi užimti. Apie šiuos laimėjimus pranešama po kelių savaičių, kai Ukrainos kariuomenė susigrąžina kelis mėnesius Rusijos pajėgų kontroliuotus didelius teritorijos plotus Ukrainos pietuose ir rytuose, įskaitant Donecką.Ketvirtadienio rytą Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad atmušė Rusijos atakas netoli Bachmuckės, Ozarianivkos, Ivangrado, Bachmuto ir Maryjinkos kaimų.
Ukrainos kariuomenė: rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli Bachmuto miestoUkrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli pramoninio Bachmuto miesto rytinėje Donecko srityje, o Rusijos remiamos prorusiškų separatistų pajėgos paskelbė užėmusios kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo miesto.„Grupė DNR ir LNR karių – su Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies parama – išlaisvino Opytinę ir Ivanhradą“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame separatistų valdžios pareiškime, kuriame pavartotos apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ santrumpos.Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas per televiziją sakė, kad rusai ir toliau žengia į priekį Bachmuto rajone, o aplink Svatovę Luhansko srityje bando sukurti galingą gynybos liniją.„Kai kuriuose daliniuose dėl žemos okupantų moralės puolamieji veiksmai buvo sustabdyti. Bet jie tęsia puolimo operacijas Bachmuto rajone, iš jų pusės vyksta labai žiaurios, agresyvios puolimo operacijos, bet mūsų kariai laikosi, stengiasi dėti visas pastangas, kad atremtų šiuos puolimo veiksmus“, – teigė jis.S. Čerevatas sakė, kad rusai ir toliau apšaudo Ukrainos miestus – ketvirtadienį apšaudyta apie 40 gyvenviečių.„Manau, kad tai jau kažkoks agonijos, bejėgiškumo gestas, nes mes vykdome tikslinius smūgius, taip pat ir šią parą – jų vadavietėms, ginklų sandėliams, logistikos maršrutams, mes tai darome gana sėkmingai“, – sakė jis.
Charkivo srityje sprogus minai, žuvo du kelininkai Charkivo srityje sprogus minai, darbo metu žuvo du kelininkai. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Deja, srityje minų pavojus tebėra labai didelis. Atlikdami kelių priežiūros darbus, Iziumo rajone žuvo du darbuotojai, jiems buvo 28 ir 21 metai. Be to, tame pačiame rajone per minos sprogimą buvo sužeisti 62 ir 55 metų amžiaus vyrai“, – informavo pareigūnas.O. Sinehubovas vėl paragino gyventojus būti labai atsargius, nekelti kojos į šalikelę ir miško juostas, neiti į tas vietas, kur išminavimo darbai dar nebaigti.
Ukrainos pareigūnas: okupantai rusai mėgina su žeme sulyginti išvaduotas Luhansko srities gyvenvietes Okupantai rusai mėgina su žeme sulyginti Luhansko srities gyvenvietes, kurias neseniai išvadavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Tai ketvirtadienį per informacinį televizijos maratoną pareiškė Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Serhejus Haidajus.„Deokupacija prasidėjo. Rusijos armija, suprasdama, kad praranda teritorijas, ne tik apsikasa, stato įtvirtinimus, užkasa techniką, sprogdina tiltus, viską aplinkui minuoja, bet dar ir apšaudo šiuos išlaisvintus kaimus, apšaudo iš artilerijos, tankų ir visko, ką turi, tiesiog sulygina juos su žeme, kad sulėtintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą“, – sakė pareigūnas.Jis taip pat pranešė, jog regiono valdžia pasirengusi operatyviai suteikti pagalbą toms gyvenvietėms, kurios ateityje bus išvaduotos iš okupantų.Spalio 5 d. S. Haidajus pareiškė, kad prasidėjo Luhansko srities deokupacija.  Spalio 9 d. buvo pranešta, kad išvaduotos septynios šio Ukrainos regiono gyvenvietės.Pasak S. Haidajaus, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Luhansko srityje bus tęsiamas, bet jis nebus toks veržlus, kaip Charkivo srityje, kadangi Rusijos kariuomenė spėjo pasirengti gynybai.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 63 800 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 13 d. jau neteko apie 63 800 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 511 tankų, 5 167 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 556 artilerijos sistemų, 357 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 183 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 268 lėktuvų, 240 sraigtasparnių, 1 182 dronų, 316 sparnuotųjų raketų, 16 laivų, 3 935 automobilių, 140 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Ukraina: okupantai verčia Melitopolio gyventojus išsiimti rusiškus pasus Okupantai verčia Zaporižios srities Melitopolio miesto komunalinių įmonių darbuotojus išsiimti rusiškus pasus, grasindami atleidimu.Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Reikalaujama, kad Melitopolio gyventojai, dirbantys komunalinėse įmonėse, kurioms vadovauja kolaborantai ir išdavikai, išsiimtų rusiškus pasus. Šiuo tikslu prievarta renkami žmonių asmens duomenys, jie netgi fotografuojami“, - sakė I. Fiodorovas.Anot jo, nesutinkantiems grasinama atleidimu ir sunkumais ieškant kito darbo.„Okupantai nori, kad Melitopolis, bent jau propagandininkų vaizdo įrašuose, atrodytų kaip Rusijai lojalus miestas, kur šalies agresorės pasas yra labai populiarus. Bet šito nebus“, – pabrėžė miesto vadovas.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos reintegracijos ministerijos duomenimis, okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose gauti rusiškus pasus sutiko mažiau kaip 1 proc. suaugusių gyventojų.
Ukraina: Donecko srityje rusų kariai gauna įsakymus stabdyti puolimą Donecko srityje Rusijos armijos daliniai gauna aukščiausios vadovybės įsakymus laikinai sustabdyti puolimą, pagrindinė to priežastis – itin žema mobilizuotųjų moralė ir daugybė dezertyrų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Tam tikrose karo veiksmų kryptyse, ypač Donecko srityje, priešo daliniai pradėjo gauti aukščiausios vadovybės įsakymus laikinai sustabdyti puolimo operacijas“, – sakoma pranešime.Generalinis štabas pažymi, kad pagrindinė to priežastis – itin žema moralinė ir psichologinė karių būklė, daugybė dezertyravimo atvejų tarp mobilizuotųjų ir įsakymų nevykdymas.
Rusai intensyviai apšaudė Mykolajivą, raketa pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Naktį į ketvirtadienį Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudė Mykolajivą raketomis S-300.Tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Pataikyta į penkiaaukštį gyvenamąjį namą. Iš griuvėsių ištrauktas 11-metis berniukas. Vaikas po nuolaužomis praleido šešias valandas. Dabar jam teikiama medicinos pagalba. Ieškoma dar septynių žmonių“, - parašė pareigūnas.Pasak V. Kimo, iš viso į Mykolajivą buvo paleistos aštuonios raketos S-300.„Ukrinform“ primena, kad spalio 12 d. rusai Mykolajive ir Mykolajivo srityje sugriovė 15 gyvenamųjų namų ir vieną civilinės infrastruktūros objektą.
Jungtinė Karalystė tieks Ukrainai oro gynybos raketasDidžioji Britanija ketvirtadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai oro gynybos raketas, kad ji apsigintų nuo Rusijos puolimo. Pirmą kartą bus pristatytos raketos, galinčios numušti sparnuotąsias raketas.„AMRAAM raketos (...) artimiausiomis savaitėmis bus suteiktos naudoti su NASAMS oro gynybos sistemomis, kurias pažadėjo JAV“, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.
Bidenas: pasaulis pasakė Rusijai, kad ji negali ištrinti iš žemėlapio suverenios valstybėsJAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) rezoliucija, pasmerkusi Rusijos įvykdytas Ukrainos teritorijų aneksijas ir priimta istorine balsų dauguma, yra žinia Maskvai, kad ji negali ištrinti iš žemėlapio suverenios valstybės.„Šiandien didžioji dalis pasaulio - valstybės iš visų regionų, didelių ir mažų, atstovaujančių įvairias ideologijas ir vyriausybes, - balsavo už tai, kad apgintų Jungtinių Tautų Chartiją ir pasmerktų Rusijos neteisėtą bandymą jėga aneksuoti Ukrainos teritoriją“, – sakoma J. Bideno pareiškime.„Šio konflikto kaina akivaizdi visiems ir pasaulis siunčia aiškią žinią: Rusija negali ištrinti suverenios valstybės iš žemėlapio. Rusija negali jėga pakeisti sienų. Rusija negali užgrobti ir pasiglemžti kitos šalies teritorijos ", - sakė J. Bidenas.„Praėjus beveik aštuoniems šio karo mėnesiams, pasaulis ką tik pademonstravo, kad yra vieningesnis ir labiau nei bet kada pasiryžęs reikalauti Rusijos atsakomybės už padarytus pažeidimus“, – pridūrė JAV vadovas.JT Generalinė Asamblėja trečiadienį pasmerkė neseną Rusijos bandymą aneksuoti rytinius Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionus – už rezoliuciją balsavo 143 valstybės, 5 buvo prieš (Rusija, Sirija, Nikaragva, Šiaurės Korėja, Baltarusija), 35 susilaikė (tarp jų ir Kinija).
E. Macrono nuomone, V. Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ su UkrainaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.„Visų pirma V. Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė E. Macronas transliuotojui „France 2“, pridurdamas, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.Paklaustas, ar rems Ukrainos mėginimus susigrąžinti Krymą, kurį Rusija tarptautiniu mastu nepripažįstamu žingsniu aneksavo 2014 metais, prezidentas diplomatiškai išsisuko, komentuodamas, kad „tam tikru momentu“ tiek Rusija, tiek Ukraina „turės grįžti prie derybų stalo“.„Kyla klausimas, ar karo tikslai bus pasiekti tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis, nors sutiko, kad „ukrainiečių valia nuspręsti“, kokie tie tikslai turėtų būti.Priminus, kad Ukraina nebenori derėtis su V. Putinu, Prancūzijos lyderis atsakė: „Sakau jums, kad kada nors... prireiks. Todėl visada atsisakau maksimalistinių pozicijų.“E. Macronas taip pat pareiškė, kad Prancūzija tieks oro gynybos sistemas Ukrainai po anksčiau šią savaitę surengtų Rusijos oro smūgių bangos, kuriomis, pasak jo, buvo siekiama „palaužti Ukrainos pasipriešinimą“.„Mes pristatysime... radarus, sistemas ir raketas, kad apsaugotume juos nuo šių atakų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat derasi dėl dar šešių savaeigių haubicų „Caesar“ siuntimo į Ukrainą.Šalies vadovo teigimu, nuo savaitgalio karas įžengė į „precedento neturintį etapą“, nes „pirmą kartą visoje Ukrainoje žuvo civiliai,.. o elektros ir šildymo infrastruktūra buvo sunaikinta“.Jis pripažino, kad Prancūzija nepajėgia pilnai patenkinti ukrainiečių poreikių: „Esu įpareigotas kažkiek amunicijos pasilikti rezerve, kad prireikus galėtume apsaugoti save ir savo rytinį (NATO) flangą.“Papildomi „Caesar“ ginklai buvo pagaminti Danijai, tačiau vyksta derybos dėl jų nukreipimo į Ukrainą.
Instruktoriai iš Irano moko Rusijos kariškius naudoti dronus kamikadzesRusijos okupacinė kariuomenė užgrobtose Ukrainos teritorijose pasitelkė instruktorius iš Irano, kurie moko rusų kariškius naudoti iranietiškus dronus kamikadzes.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).Pasak Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovų, Rusijos kariuomenė atsivežė į Krymą ir Chersono sritį nenustatytą skaičių instruktorių iraniečių, kurių užduotis – išmokyti rusus naudoti iranietiškus dronus.Gautomis žiniomis, instruktoriai iš Irano tiesiogiai kontroliuoja dronų „Shahed“ paleidimą atakuoti civilinius objektus Ukrainoje, taip pat ir Mykolajivo bei Odesos srityse.Rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą.Ukrainos kariškiai teigia jau numušę ne vieną Irane pagamintą droną, gindami miestus šalies pietinėje dalyje.
Ukrainos kariai išlaisvino kai kurias Chersono ir Luhansko sritisUkrainos kariai tęsia kontrpuolimus Chersono ir Luhansko srityse. Rusijos okupantai perėjo į gynybą.Taip teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje.Po žaibiškos kontratakos Charkovo ir Limansko srityse Ukrainos kariai toliau judėjo link Kreminnos ir Svatovės Luhansko srityje. Buvo išlaisvintos kelios gyvenvietės. Okupantai bando sukurti gynybos sistemą.
NATO teigia, kad branduolinio smūgio atveju Rusija patirtų „precedento neturinčias pasekmes“ Bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas turėtų „precedento neturinčių pasekmių“ ir „greičiausiai išprovokuotų daugelio sąjungininkų ir galbūt pačios NATO fizinį atsaką“.Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytu aljanso atstovu spaudai.Su anonimiškumo sąlyga jis sakė, kad Rusijos branduolinis smūgis pakeistų konflikto eigą ir „beveik neabejotinai sukeltų daugelio sąjungininkų ir galbūt pačios NATO fizinį atsaką“.
Zelenskis: Rusijos išpuolis padarė žalą maždaug trečdaliui Ukrainos energetikos sektoriausPastarosiomis dienomis dėl okupantų puolimo nukentėjo maždaug trečdalis Ukrainos energetikos sektoriaus.Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė antrajame Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko grupės ir TVF vadovaujamo ministrų apskritojo stalo Ukrainai remti susitikime.„Šiomis dienomis mūsų valstybė tapo dar vieno įžūlaus Rusijos teroristinio išpuolio taikiniu. Daugiau nei šimtas Rusijos sparnuotųjų raketų ir pusšimtis smogiamųjų bepiločių lėktuvų per mažiau nei dvi dienas buvo nukreipti prieš mūsų civilinę infrastruktūrą ir energetikos objektus. Ir tai tik vienas išpuolis. Per išpuolį sąmoningai nukentėjo arba buvo sugadinta maždaug trečdalis Ukrainos energetikos sektoriaus“, – sakė valstybės vadovas.
Rusijos pajėgos smogė Kijevo regiono bendruomeneiRusijos okupantai smogė Kijevo srities bendruomenei, preliminariai – kamikadzių dronų ataka.Kijevo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba apie tai pranešė savo „Telegram“ žinutėje.„Kijevo regionas! Vienoje iš regiono bendruomenių buvo surengti smūgiai. Preliminariai – kamikadzės dronai puola. Gelbėtojai jau dirba“, – pranešė jis.
Macronas paskelbė, kaip Prancūzija padės Ukrainai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad jo šalis suteiks Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų, radarų ir šaudmenų.Be to, kaip sakė E. Macronas interviu televizijos kanalui „France 2“, Prancūzija ruošiasi ukrainiečiams perduoti dar šešias „Cezar“ savaeiges artilerijos sistemas.Nuo konflikto pradžios Prancūzija perdavė Ukrainai 18 „Cezar“ haubicų, taip pat prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų, lengvųjų šarvuočių ir savaeigių ginklų TRF1.
JAV yra pasirengusios sukurti oro gynybos sistemą UkrainojeJungtinės Valstijos svarsto galimybę Ukrainoje sukurti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, kuri apjungs trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio ginklus, trečiadienį sakė Generalinio štabo viršininkas ir JAV gynybos sekretorius.„Visų šių priemonių derinys leis mums uždaryti Rusijos lėktuvų oro erdvę“, – sakė Jungtinių Valstijų Generalinio štabo jungtinio vado pirmininkas Markas Milley, paaiškindamas, kad kalbama ne apie visą Ukrainos oro erdvę, o apie konkrečias objektų teritorijas, kurias Ukraina turi apsaugoti.Dar liepą sąjungininkai žadėjo perkelti į Ukrainą norvegų ir amerikiečių NASAMS oro gynybos sistemas.Po didžiulio Rusijos smūgio Ukrainos energetikos objektams prezidentas V. Zelenskis kreipėsi į Vakarus su prašymu suteikti Ukrainai naujų priešraketinių sistemų.Iš gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pareiškimo galima suprasti, kad pirmiausia kalbama apie NASAMS. Anksčiau Jungtinės Valstijos sakė, kad planuoja aštuonis tokius įrenginius perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. NASAMS gali pataikyti į taikinius iki 25 km atstumu ir iki 16 km aukštyje. Šis kompleksas savo klasėje maždaug atitinka Buk-M1, kuris yra eksploatuojamas su Rusijos ir Ukrainos armijomis.Nepaisant to, kad M. Millie ir L. Austinas nepaskelbė jokių konkrečių sprendimų, Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrejus Jermakas dar prieš jų spaudos konferenciją socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mums tai yra istorinis dalykas, nes priimami sprendimai uždaryti Ukrainos dangų.“
Lietuva perduos Ukrainos kariuomenei savaeigių minosvaidžių ir šarvuotų automobiliųKaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuva perduos Ukrainai minosvaidžių ant platformų, šarvuotų automobilių bei kitos reikalingos įrangos.„Lietuva tęsia ir tęs paramą Ukrainai: perduosime Ukrainos kariuomenei žieminių drabužių ir žiemai reikalingos įrangos, skirsime papildomų lėšų kitų metų materialinei paramai, teiksime 120 mm minosvaidžius ant 113 platformos, šarvuotus automobilius, termovizorius, dronus, kitą įrangą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po trečiadienį Briuselyje vykusio JAV vadovaujamo „Ramšteino formato” susitikimo, suburiančio karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus, teigiama pranešime. Ministras pabrėžė, kad Lietuva toliau tęs ukrainiečių mokymus dvišaliu pagrindu – iki Kalėdų tikimasi apmokyti dar iki 400 specialistų. Jis taip pat pažymėjo, kad siųsdama savo instruktorius Lietuva prisidės prie visų tarptautinių ir daugiašalių pastangų ir mokymo iniciatyvų. Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius ir visą kitą paramą pagal Ukrainos išsakomus poreikius.
Ukrainos Generalinis štabas: raketų smūgių banga atslūgo, Baltarusija nesiruošia pultiUkrainos Generalinis štabas pranešė apie svarbiausius dienos įvykius ir pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, per dieną Rusijos pajėgos sukėlė tris raketų smūgius ir keturis oro smūgius. Generalinio štabo tvirtinimu, tai reiškia, kad pirmadienį prasidėjusi raketų smūgių banga bent jau dabar atslūgo. Tačiau neatmetama naujų atakų galimybė. Generalinis štabas, kaip galima daryti prielaidą pagal santraukoje pateiktą formuluotę, vis dar nemato ženklų, kad Baltarusijos kariuomenė būtų pasirengusi tiesiogiai įsitraukti į karą. Santraukoje sakoma, kad Volyno ir Polesės kryptimis (vakarinėje ir rytinėje sienos su Baltarusija dalyse) „situacija išlieka be reikšmingų pokyčių“.„Vyksta visapusiškas Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų patikrinimas, plėtojant mokymo ir kovines užduotis. Raketų ir oro antskrydžių grėsmė, taip pat „Shahed-136“ naudojimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos išlieka“, – sakoma santraukoje.
Kijeve – pranešimai apie galimas atakasUkrainos žiniasklaida praneša, kad Kijeve vėl paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžių – kaukia pavojaus sirenos. Jos praėjo kaukti apie 20 val.
Chersono regione Ukrainos pajėgos išlaisvino jau 75 gyvenvietesŠiuo metu Chersono regione, remiantis oficialiais duomenimis, iš laikinos Rusijos okupacijos jau išlaisvintos 75 gyvenvietės. Apie tai paskelbė Chersono OVA vadovas Jaroslavas Januševičius, praneša „Ukrinform“.„Chersono regione iki šiol iš Rusijos įsibrovėlių išlaisvintos 75 patvirtintos gyvenvietės. Vien spalį Ukrainos ginkluotosios pajėgos grąžino 29 gyvenvietes po geltonai mėlyna vėliava“, – sakė J. Januševičius.Jis pažymėjo, kad šiuo metu būtina išlaikyti informacinę tylą, tačiau kasdien reikia laukti gerų naujienų.Kalbant apie infrastruktūros būklę išlaisvintose teritorijose, J. Januševičius situaciją pavadino baisia – yra daug sunaikintų namų, mokyklų, ligoninių, vaikų darželių, sunaikintų elektros linijų, transformatorių pastočių, dujotiekių, vandens vamzdynų, katilinių. „Žmonės liko be vandens ir šviesos“, – sakė OVA vadovas.Jis kreipėsi į regiono gyventojus prašydamas neskubėti grįžti į šiame etape išlaisvintas gyvenvietes, nes jas vis dar apšaudo Rusijos pajėgos.
Kremlius mano, kad Erdoganas pasiūlys tarpininkauti derybose su UkrainaMaskva mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per būsimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Kazachstane „oficialiai“ pasiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina, trečiadienį sakė Kremliaus patarėjas.„Turkai siūlo tarpininkauti. Jei kokios nors derybos įvyks, greičiausiai jos vyks jų teritorijoje: Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.Jis pridūrė, kad R. T. Erdoganas per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiančias derybas su V. Putinu „tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“.NATO narė Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. Be to, ji susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.„Turkija iš principo neprisijungia prie neteisėtų Vakarų sankcijų. Ir ši Turkijos pozicija suteikia papildomą impulsą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – sakė J. Ušakovas.Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.
NATO ieško kelių, kaip padėti Ukrainai ir papildyti išsekusias savo pačių atsargasNATO gynybos ministrai trečiadienį siekė rasti pusiausvyrą tarp paramos Ukrainai didinimo ir aljanso atsargų papildymo.Sąjungininkai suteikė paramą Ukrainai, išnaudodami NATO atsargas, pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Briuselį, kur dalyvauja pirmąją iš dviejų susitikimo dienų. „Tai buvo teisingas žingsnis, tačiau, žinoma, turime spręsti, kaip tas atsargas papildyti“, – sakė jis.30 narių turintis Aljansas susirinko į NATO būstinę po to, kai Rusija pirmadienį daugelyje Ukrainos miestų surengė daugybę raketų smūgių iš sausumos, jūros ir oro, per juos žuvo daugiau kaip 10 žmonių ir buvo padaryta žala energetikos infrastruktūrai.Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pranešė, kad, reaguojant į Rusijos ataką, Ukrainai bus pristatyta daugiau priešlėktuvinių raketų. „Vienintelis rezultatas, kurio Putinas pasiekia, yra tas, kad mes pristatysime jų dar daugiau“, – sakė K. Ollongren.Kanados gynybos ministrė Anita Anand taip pat pažadėjo papildomą 50 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, įskaitant žiemos ekipuotę – batus, pirštines, taip pat kameras dronams.30 Aljanso gynybos ministrų su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė neatidėliotinus Ukrainos poreikius, o daugiau oro gynybos yra „svarbiausias prioritetas“, sakė J. Stoltenbergas.„Turime padidinti mastą, kad galėtume padėti Ukrainai apginti dar daugiau miestų ir teritorijų nuo siaubingų Rusijos atakų prieš jos civilius gyventojus“, – sakė J. Stoltenbergas.Jis taip pat pasveikino Vokietijos Ukrainai pristatytą oro gynybos sistemą „Iris-T SLM“, skirtą atremti būsimas raketų atakas.
Rusijos nuostoliai kare gali siekti daugiau kaip 90 000 kariųNegrįžtami Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainos kare gali siekti daugiau nei 90 000 karių. Apie tai rašo Rusijos tyrimų portalas „iStories“.Šie duomenys esą, be kita ko, gauti iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) šaltinių.Negrįžtami nuostoliai – tai kategorija, kuriai priskiriami žuvę ar dingę kariai, taip pat tie, kurie nuo sužalojimų mirė ligoninėse ar dėl sužalojimų negali grįžti į karinę tarnybą.Duomenys atrodo patikimi, nes jau Pentagonas ir britų Gynybos ministerija minėjo panašius skaičius. Rugpjūtį JAV kalbėjo apie 70 000-80 000 karių nuostolį Rusijos pusėje. Rugsėjį, Londono duomenimis, Rusija buvo netekusi 80 000 karių, apie 25 000 jų, šiais duomenimis, žuvo.
Arestovyčius: V. Putinas taktinį branduolinį ginklą gali panaudoti vasario galeUkrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius tikisi, kad Kyjivas vėliausiai per pusantro mėnesio atsikovos Rusijos aneksuotą Chersono sritį. Kalbėdamas su Vokietijos laikraščiu „Die Zeit“, jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai mėgins priversti Ukrainą perkelti dalinius iš Chersono į šiaurę, tačiau jam tai nepavyks.Paklaustas, kokios situacijos jis tikisi praėjus metams nuo karo pradžios vasario gale, O. Arestovyčius pareiškė: „Manau, kad kitų metų vasarį V. Putinas gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai paskutinysis jo džiokeris“.Tačiau, anot O. Arestovyčiaus, žmonės Ukrainoje nebijo branduolinio ginklo. „Net jei rusai panaudos 10-20 taktinių branduolinių raketų, tai neužbaigs karo“, - kalbėjo jis. Rusija esą neturės pakankamai žmonių užkariavimui.V. Putinas turėtų paleisti šimtus taktinių branduolinių raketų, tęsė O. Arestovyčius. Tačiau šis kiekis reikštų grėsmę visai Europai, vėjas išnešiotų radioaktyviąsias dulkes kitapus sienų. Jei tai paveiks NATO šalis, tuomet bus amerikiečių reakcija,. „Kitas etapas būtų branduolinis karas, civilizacijos pabaiga. Nemanau, kad V. Putinas to norėtų“, - kalbėjo patarėjas.Komentuodamas gandus, kad Ukraina atsakinga už Rusijai svarbaus Krymo tilto sprogimą, O. Arestovyčius buvo santūrus. „Tikrai nemanau, kad tai buvome mes“, - sakė jis. Išpuolis prieš tiltą esą yra tobulas pasiteisinimas V. Putinui pakelti karą į kitą lygį. „Galbūt tai buvo patys rusai arba tai buvo čečėnai. Aš nežinau“, - sakė O. Arestovyčius. Bet kokiu atveju rusams esą skubiai reikia lūžio.
Kremlius tikisi, kad Erdoganas pasisiūlys tarpininkauti derybose su UkrainaMaskva mano, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per būsimą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Kazachstane „oficialiai“ pasisiūlys tarpininkauti derybose su Ukraina, trečiadienį sakė Kremliaus patarėjas.„Turkai siūlo savo tarpininkavimą. Jei įvyks kokios nors derybos, tai greičiausiai jos vyks jų teritorijoje – Stambule arba Ankaroje“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.Jis pridūrė, kad „R. T. Erdoganas tikriausiai ką nors oficialiai pasiūlys“ per ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje vyksiantį susitikimą su V. Putinu.NATO narė Turkija, kuri viso karo Ukrainoje metu išliko neutrali, palaiko gerus santykius su abiem kaimynėmis prie Juodosios jūros – Rusija ir Ukraina – ir neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.„Turkija iš principo neprisijungia prie neteisėtų Vakarų sankcijų. Ir tokia Turkijos pozicija suteikia papildomą impulsą plėsti prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – sakė V. Ušakovas.Turkija du kartus rengė Maskvos ir Kyjivo derybas, įskaitant kovo mėnesį įvykusį asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.Tačiau nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su V. Putinu po to, kai Kremlius pareiškė aneksavęs keturias Ukrainos teritorijas.Paklaustas apie V. Zelenskio pažadą, J. Ušakovas žurnalistams sakė: „Norėčiau jam pasakyti: niekada nesakyk niekada“.Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant svarbų susitarimą su Maskva ir Kyjivu, padėjusį įveikti Rusijos blokadą ir leidusį per tris Ukrainos uostus išgabenti labai reikalingas grūdų atsargas.Tačiau Rusija kritikavo šį susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos pačios eksportas, ir be jokių įrodymų teigė, kad dauguma pristatytų grūdų keliauja į Europą, o ne į skurdžias šalis, kuriose grūdų reikia labiausiai.Turkija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį viename didžiausių Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų belaisviais nuo pat karo pradžios, per kurį buvo paleista daugiau kaip 200 kalinių.R. T. Erdoganas suinteresuotas skatinti prekybą su Maskva, nes stengiasi stabilizuoti prastėjančią Turkijos ekonomiką artėjant rinkimams kitų metų birželio mėnesį.
Kanada ir Nyderlandai paskelbė apie tolesnę paramą UkrainaiKanada ir Nyderlandai pažadėjo tolesnę karinę paramą Ukrainai.Kanados gynybos ministrė Anita Anand trečiadienį Briuselyje kalbėjo apie 50 mln. dolerių (51,5 mln. eurų) paramos paketą. Už šias lėšas, be kita ko, bus perkama tokių žiemai reikalingų prekių, kaip pirštinės, auliniai batai, striukės ir kelnės, sakė ministrė vadinamosios tarptautinės Ukrainos kontaktinės grupės, per kurią koordinuojamas ginklų tiekimas šaliai, susitikimo kuluaruose. Be to, Ukrainai kare su Rusija bus perduota kamerų bepiločiams orlaiviams bei teikiamos ryšio paslaugos.Nyderlandai paskelbė, kad tieks Ukrainai daugiau oro gynybos raketų. Po pastarųjų Rusijos raketų atakų prieš Ukrainos miestus šalis privalo turėti galimybių gintis, Briuselyje kalbėjo gynybos ministrė Kajsa Ollongren. „Vienintelis dalykas, ką Putinas tuo pasiekė, yra tai, kad mes paramą dar labiau didinsime“, – pridūrė ji.Detalių apie ginklų tiekimą, pavyzdžiui, raketų skaičių ministrė neįvardijo. Tačiau ji pasakė, kad tams bus skirta 15 mln. eurų. Nyderlandai ketina prisidėti ir prie Ukrainos kariuomenės aprūpinimo žiemai reikalingomis prekėmis.
Ukrainos premjeras: iš EIB gavome dar 550 mln. eurų Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis trečiadienį pranešė, jog Europos investicijų bankas (EIB) pervedė Ukrainai dar 550 mln. eurų.„Europos Sąjunga kartu su EIB padės Ukrainai atkurti energetikos infrastruktūrą. Šiandien EIB mūsų šaliai pervedė dar 550 mln. eurų. Šios lėšos visų pirma padės padengti sugadintos energetikos infrastruktūros remonto išlaidas ir palaikyti Ukrainos elektros tinklo stabilumą. Ši parama taip pat bus panaudota komunalinių ir pagrindinių paslaugų gyventojams teikimui atkurti“, – savo „Telegram“ kanale parašė D. Šmyhalis.Pasak jo, vos per du mėnesius pagal EIB ir Europos Komisijos skubios paramos paketą Ukraina gavo 1,05 mlrd. eurų, o „dar 540 mln. eurų bus gauta atnaujinus bendrų projektų finansavimą“.Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka savo ruožtu pareiškė, jog Rusijos raketų smūgiai nuo šios savaitės pradžios apgadino apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.
TATENA: Zaporižios AE vėl prijungta prie išorinio elektros tinklo Zaporižios branduolinė jėgainė, Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) duomenimis, vėl prijungta prie išorinio elektros tinklo. TATENA vadovas Rafaelis Grossis tviteryje pranešė iš savo žmonių vietoje gavęs atitinkamą informaciją, praneša agentūra „Reuters“.išorinis elektros energijos tiekimas trečiadienį nutrūko dėl toliau esančio objekto apšaudymo. Tai rodo, „kokia sudėtinga yra situacija“, – teigė R. Grossis. Ryte jis dar kartą pareikalavo saugos zonos apie didžiausią Europos branduolinę elektrinę, kad būtų išvengta mūšių netoli jėgainės.
JAV gynybos sekretorius: Ukrainos kariuomenė pakeitė karo dinamikąJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenės pirmadienį surengti smūgiai prieš Ukrainos miestus tik dar labiau suvienijo tarptautinę bendruomenę.Kaip praneša „Sky News“, Ll. Austinas tokius komentarus išsakė NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Jis kartu pagyrė pastaruosius Ukrainos kariuomenės laimėjimus karo lauke ir pavadino juos „neįtikėtinais“. Nors, pasak Ll. Austino, „šios pergalės priklauso drąsiems Ukrainos kariams“, gyvybiškai svarbus vaidmuo teko ir Ukrainos kontaktinės grupės teikiamai gynybinei paramai.„Nuo paskutinio mūsų susitikimo rugsėjį visi matėme, kaip Ukraina pasiekė puikių laimėjimų mūšio lauke. Ir nepaisant naujų V. Putino atakų, Ukrainos pajėgos pakeitė šio karo dinamiką. Jie išlaisvino šimtus miestų iš Rusijos okupacijos, susigrąžino tūkstančius kvadratinių kilometrų žemės“, – kalbėjo jis.Rusijos karinės pajėgos pirmadienį surengė masinį Ukrainos miestų apšaudymą. Skaičiuojama, kad šios atakos pareikalavo beveik dviejų dešimčių gyvybių.
Rusija neigia antrą mobilizacijos bangąRusijoje, Kremliaus teigimu, nevyksta sustiprinta rezervistų mobilizacija. „Naujos bangos nėra“, – trečiadienį žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Taip jis reagavo į kai kurių regioninės valdžios atstovų pareiškimus, kad sustiprintas karinės patirties turinčių vyrų šaukimas į kariuomenę, rašo agentūra „Reuters“.D. Peskovas paragino žurnalistus pasiteirauti tiesiogiai atskirų gubernatorių, ką jie turi omenyje, kalbėdami apie sustiprintą rezervistų šaukimą. Dviejų Rusijos regionų atstovai šią savaitę pareiškė gavę naujus įsakymus dėl mobilizacijos. Rostovo gubernatorius teigė sulaukęs „naujo nurodymo dėl mobilizacijos“. Kursko regiono vicegubernatorius pareiškė, kad nustatytas „antras“ mobilizacijos tikslas. Tai pakurstė būgštavimus, kad galima antroji šaukimų banga. Dešimtys tūkstančių rusų jau pabėgo į užsienį, kad išvengtų mobilizacijos.Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per pirmąsias savaites nuo prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos jau pašaukta per 200 000 rezervistų. Konkretaus skaičiaus V. Putinas savo dekrete neįvardijo. Pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, norima pašaukti 300 000 karinės patirties turinčių vyrų, kurie bus nusiųsti kariauti į Ukrainą.Kiek Rusijos karių nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje, vyriausybė Maskvoje neskelbia.
Ukraina: vos per keliolika minučių numušti keturi rusų sraigtasparniaiUkrainos kariai per 18 minučių numušė keturis rusų ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius. Apie tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.„Spalio 12 d. nuo 8.40 iki 8.58 val. Ukrainos pietuose Karinių oro pajėgų padalinių zenitinėmis raketomis buvo numušti mažiausiai keturi priešų smogiamieji sraigtasparniai (manoma, „Ka-52“), kurie teikė paramą sausumos okupacinei kariuomenei pietų kryptimi“, – rašoma kariuomenės pranešime.Ukrainos karinių oro pajėgų (UKOP) pirminiais duomenimis, vienas sraigtasparnis nukrito ant išvaduotos iš okupantų teritorijos, kiti – už fronto linijos.UKOP duomenimis, didelė tikimybė, jog paaiškės, kad yra daugiau numuštų sraigtasparnių.Spalio 12-osios rytą virš Mykolajivo srities operatyvinės vadovybės „Jug“ priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė devynis bepiločius „Shahed-136“.https://t.me/uniannet/75905
Popiežius paragino nutraukti smurtą Ukrainoje Popiežius Pranciškus paragino nutraukti smurtą Ukrainoje. „Mano širdis ir toliau yra su ukrainiečių žmonėmis, ypač – bombarduojamų vietovių gyventojais“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas trečiadienį baigdamas visuotinę audienciją šv. Petro aikštėje Romoje.Jis teigė, jog meldžiasi, kad žmonių šauksmas būtų išgirstas ir kad tie, kurių rankose yra karo likimas, nutrauktų smurtą ir atkurtų taikų ir teisingą sugyvenimą.Popiežius savo viešose kabose vis reikalauja taikos Rusijos užpultoje šalyje. Spalio 25 dieną jis su kitų religijų atstovais prie Koliziejaus Romoje melsis už taiką.
Pranešama, kad sužeistųjų skaičius po Rusijos smūgio Avdijivkos turgui Donecko srityje išaugo iki devynių.
Rusija smogė centriniam Avdijivkos turgui – žuvo 7 žmonės Per Rusijos trečiadienio smūgius Rytų Ukrainoje netoli fronto linijos esančios Avdijivkos turguje žuvo septyni žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas. „Mažiausiai septyni žuvę ir aštuoni sužeisti [žmonės] dėl Avdijivkos apšaudymo šį rytą. Rusai smogė centriniam turgui, kur tuo metu buvo daug žmonių“, – per platformą „Telegram“ pranešė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Pareigūnas paragino Donecko srities gyventojus evakuotis. „Po pergalės mes visi grįšime namo, o dabar svarbiausia – išlikti gyviems“, – parašė jis „Telegram“ kanale. „rbc.ua“ primena, kad praėjusią parą Donecko srityje per apšaudymus žuvo šeši civiliai.
NATO vadovas: oro gynyba Ukrainai – svarbiausias prioritetasNATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainą remiantys Vakarai siekia suteikti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių, kad apsaugotų nuo raketų, kuriomis Rusija „nesirinkdama“ apšaudo visą šalį.„Spręsime, kaip padidinti paramą Ukrainai, o svarbiausias prioritetas bus stipresnė oro gynyba Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas, prasidėjus Ukrainos sąjungininkių susitikimui dėl ginklų tiekimo Kyjivui.
Ministras: Rusija per dvi dienas padarė žalos maždaug trečdaliui Ukrainos energetikos infrastruktūrosNuo pirmadienio per Rusijos raketų atakas nukentėjo apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros. Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.Pasak jo, pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios Rusija taip ryžtingai nusitaikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.Ministras paaiškino, jog viena iš tokių Kremliaus veiksmų priežasčių yra tai, kad elektros energijos eksportas iš Ukrainos į Europą padeda žemyno šalims išleisti mažiau lėšų perkant rusiškas dujas ir anglis. Anot jo, Ukraina stengiasi kuo greičiau atnaujinti tiekimą iš kitų šaltinių.H. Haluščenka pažymėjo, kad Ukrainos energetikos sistema vis dar stabili, bet paragino partnerius Vakaruose tiekti šaliai oro gynybos sistemas, kurios padėtų „pridengti“ Ukrainos infrastruktūrą.
Zaporižios atominė elektrinė neteko išorinio maitinimoTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį pranešė, kad Rusijos karių apsuptoje Ukrainos atominėje jėgainėje antrą kartą per penkias dienas dingo visas išorinis maitinimas, reikalingas gyvybiškai svarbioms saugos sistemoms.TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Zaporižios atominėje elektrinėje esantys agentūros stebėtojai pranešė apie sutrikimą ir teigė, kad atsarginiai dyzeliniai generatoriai užtikrina branduolinės saugos ir saugumo įrangos veikimą.„Šis pasikartojantis #ZNPP energijos praradimas už jėgainės ribų kelia didžiulį nerimą ir rodo, kad aplink jėgainę būtina skubiai sukurti branduolinės saugos ir saugumo apsaugos zoną“, – platformoje „Twitter“ rašė R. Grossi.Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ savo ruožtu platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenės raketos apgadino Dnnipro pastotę Dnipropetrovsko srityje.Todėl Zaporižios AE neteko išorinio maitinimo, automatiškai įsijungė dyzeliniai generatoriai.„Enerhoatom“ pranešė paruošusi ir į Zaporižios AE išsiuntusi dar vieną dyzelinio kuro partiją. Tačiau Rusijos pusė nepraleidžia „Enerhoatom“ transporto priemonių kolonos, nurodo agentūra.Ši elektrinė jau ne vieną savaitę yra geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.
Charkivo srityje demaskuotas Rusijos agentų tinklasUkrainos pareigūnai Charkivo srityje demaskavo Rusijos agentų tinklą. Priešo šnipai perdavinėjo duomenis apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir „medžiojo“ raketinės artilerijos sistemas HIMARS.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba.Šnipai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba, geriau žinoma kaip GRU. Išdavikai rinko ir teikė okupantams informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir technikos dislokavimą, koregavo priešo ugnį ir mėgino nustatyti sistemų HIMARS buvimo vietas.Tinklo organizatoriai – du Charkivo srities gyventojai. Jie suformavo informatorių grupę iš pažįstamų ir draugų, kuriais buvo naudojamasi šiems nežinant.Išdavikai sutiko bendradarbiausi su Rusija dėl ideologinių priežasčių ir pažadų gauti „aukštus postus“ okupavus regioną. Šnipams taip pat buvo mokama.Vienas iš agentų, prasidėjus plataus masto karui, persikėlė į laikinai okupuotą teritoriją ir tęsė savo nusikalstamą veiklą. Beje, jo sūnus yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškis.Pareigūnai sulaikė šnipą, likusį Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Jam pareikštas įtarimas valstybės išdavimu ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 63 380 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 12 d. jau neteko apie 63 380 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 505 tankų, 5 181 šarvuotosios kovos mašinos, 1 507 artilerijos sistemų, 355 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 182 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 268 lėktuvų, 235 sraigtasparnių, 1 129 dronų, 215 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 927 automobilių, 136 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Ukraina praneša atkovojusi penkias gyvenvietes Chersono srityje Ukraina trečiadienį pranešė atkovojusi dar penkias gyvenvietes svarbiame pietiniame Chersono regione, Kyjivui tęsiant kontrpuolimą, nepaisant masinių Rusijos raketų smūgių, smogusių šaliai pastarosiomis dienomis. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar penkias gyvenvietes Beryslavo rajone (Chersono srityje): Novovasylivką, Novohryhorivką, Nova Kamianką, Tryfonivką, Červonę“, – rašoma prezidentūros pranešime. „Priešai toliau apšaudo mūsų dalinių pozicijas visoje kontaktinėje linijoje, kad atgrasytų nuo kontrpuolimo“, – nurodė prezidentūra. Ukrainos kariuomenė rugpjūčio pabaigoje paskelbė pradedanti kontrpuolimą pietuose. Ukrainos pajėgos, atgavusios beveik viso šiaurės rytinio Charkivo regiono kontrolę, neseniai pasiekė daugiau laimėjimų rytiniame ir pietiniame frontuose. Ketvirtadienį Ukraina pranešė mažiau nei per savaitę atkovojusi daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų Chersono srityje, kurią Maskva teigia aneksavusi.
Baltarusijoje remontuojama Rusijos technika, nukentėjusi per karo veiksmus UkrainojeBaltarusijoje remontuojama Rusijos technika, nukentėjusi per karo veiksmus Ukrainoje. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.„Lukašenka teigia, kad Baltarusija pasirengusi suteikti pagalbą Rusijai kare prieš Ukrainą. Baltarusijos gynybinis pramoninis kompleksas jau pasitelktas remontuojant Rusijos techniką, apgadintą per karo veiksmus. Be to, paimta iš saugyklų ir išsiųsta į Belgorodo sritį pirmoji tankų T-72 partija, kurią sudaro 20 mašinų“, – sakoma pranešime.Nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusija aktyviai naudoja Baltarusijos teritoriją, atakuodama Ukrainos miestus. Kaip tik iš ten okupantų kariuomenė veržėsi šturmuoti Kyjivo. Pasak ekspertų, grėsmė iš Baltarusijos teritorijos išliks iki metų pabaigos.Spalio 6 d. Baltarusijos režimas pareiškė, kad yra pasirengęs kartu su Rusija „ginti Sąjunginę valstybę“. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenė pirmą kartą nuo rugpjūčio pabaigos smogė Ukrainos miestams iš Baltarusijos oro erdvės.
Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“ Ukraina iš Vokietijos gavo pirmąją oro gynybos sistemą „Iris-T“, vėlų antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„IRIS-T iš (Vokietijos) jau yra čia. Atvyksta (amerikietiškos oro gynybos sistemos) NASAMS. Tai tik pradžia. Mums reikia daugiau“, – vėlai antradienį tviteryje rašė O. Reznikovas.„Yra moralinis imperatyvas apsaugoti dangų virš (Ukrainos), kad būtų išgelbėti mūsų žmonės“, – pridūrė jis.Vokietija pirmadienį pareiškė skubinanti Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.Birželį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo Ukrainai atsiųsti itin modernių „Iris-T“ sistemų, kurios, anot jo, gali apsaugoti didelį miestą nuo antskrydžių.Anksčiau Vokietija planavo pirmąją iš kelių priešraketinio skydo sistemų pristatyti iki metų pabaigos, tačiau gynybos ministrė Christine Lambrecht teigė, kad pirmoji iš jų jau bus „parengta veiksmingai žmonių apsaugai artimiausiomis dienomis“.
Rusija skelbia dėl Krymo tilto sprogdinimo sulaikiusi aštuonis asmenishttps://www.delfi.lt/news/daily/world/rusija-del-krymo-tilto-sprogdinimo-sulaikyti-triju-saliu-pilieciai.d?id=91466981
Generalinis štabas: pastarąją parą rusai paleido į Ukrainą 29 raketasPastarąją parą okupantai rusai paleido į Ukrainą 29 raketas, iš kurių 20 numušė šalies oro gynybos daliniai. Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.„Pastarąją parą okupantai paleido vieną balistinę ir 28 sparnuotąsias raketas, iš kurių 20 numušė Ukrainos oro gynybos daliniai. Priešai smogė 30 aviacijos smūgių ir surengė daugiau kaip 40 apšaudymų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Nuo šių nusikalstamų veiksmų nukentėjo daugiau kaip 40-ies gyvenviečių objektai ir civiliai gyventojai“, - sakoma pranešime.Generalinis štabas taip pat informavo, kad priešai panaudojo 14 iranietiškų dronų kamikadzių, atakuodami kritinę infrastruktūrą Odesos ir Mykolajivo srityse, iš jų 12 buvo sunaikinti.Pirmadienį intensyvaus Rusijos raketų smūgio Ukrainos miestams aukomis tapo mažiausiai 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai šalies sostinėje ir regionuose.
Zelenskis: žvalgybos uždavinys – nustatyti visus, susijusius su Rusijos raketų atakomisŽvalgybos uždavinys – nustatyti visus, kurie prisidėjo prie šių Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą, dalyvavo schemose su iranietiškais dronais. Tai antradienio vakarą vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.„Atskiras uždavinys žvalgybai – nustatyti visus, kurie prisidėjo prie šių raketų atakų prieš Ukrainą, dalyvavo schemose su iranietiškais dronais. Individuali teroristų atsakomybė turi būti tokia pat, kaip ir valstybės teroristės atsakomybė. Dėl to dirbame“, - pabrėžė jis.V. Zelenskis pažymėjo, jog Didžiojo septyneto pareiškime, be kita ko, sakoma, kad visi už terorą prieš Ukrainą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn, „pradedant nuo dabartinės politinės Rusijos vadovybės ir baigiant visais, kurie aptarnauja šiuos teroristinius interesus“.Pasak prezidento, dabar dauguma Ukrainos miestų ir kaimų, kuriuos „teroristai norėjo palikti be elektros ir ryšio, jau turi elektrą ir ryšį“. Kai kuriuose miestuose ir rajonuose darbai dar tęsiami, o kai kur energetikai laikinai riboja energijos tiekimą, kad palaikytų energetikos sistemos stabilumą. V. Zelenskis padėkojo visiems ukrainiečiams, kurie atsižvelgė į raginimus ir stengėsi mažiau suvartoti elektros piko valandomis – nuo 17 va. iki 22 val. Pirmadienį intensyvaus Rusijos raketų smūgio Ukrainos miestams aukomis tapo mažiausiai 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai šalies sostinėje ir regionuose.Antradienį Rusija vėl atakavo Ukrainą raketomis.
Bidenas užsiminė apie perspektyvą kalbėtis su Putinu JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paliko duris atviras diplomatijai su Maskva, kad invazija į Ukrainą baigtųsi. Jis neatmetė galimybės derėtis su prezidentu Vladimiru Putinu per Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių susitikimą Balyje lapkritį.„Neketinu su juo susitikti, – per retą interviu televizijai CNN sakė J. Bidenas. - Bet, pavyzdžiui, jei jis atvyktų į G20 susitikimą ir pasakytų, kad nori pasikalbėti apie (sulaikytos krepšinio žvaigždės) Brittney Griner paleidimą, aš su juo susitikčiau. Pažiūrėsim".
Į Ukrainą atgabentos dar keturios raketinės artilerijos sistemos HIMARSIš JAV į Ukrainą atgabenta nauja raketinės artilerijos sistemų HIMARS siunta. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Pristatytos keturios papildomos raketinės artilerijos sistemos HIMARS nuo mūsų partnerių amerikiečių! Dėkoju JAV prezidentui Joe Bidenui, gynybos sekretoriui Lloydui Austinui III ir visai amerikiečių tautai. HIMARS metas: geras metas ukrainiečiams ir blogas metas okupantams“, - parašė jis tviteryje.Pasak Ukrainos gynybos ministro, tai puikios naujienos prieš trečiadienį numatytą skubų Ramšteino formato susitikimą dėl paramos Ukrainai. „Ten bus daugiau“, - pridūrė O. Reznikovas.„The New York Times“ duomenimis, šiuo metu Ukraina turi 16 sistemų HIMASRS, kurias jai perdavė Jungtinės Valstijos, ir 10 sistemų MLRS, kurias atsiuntė kiti sąjungininkai.
Rusai dar kartą užpuolė Zaporižę: buvo apgadinti gyvenamieji pastataiRusijos pajėgos dar kartą puolė Zaporižę. Pirminiais duomenimis, aukų nėra, „Telegram“ kanale pranešė miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.„Okupantai vėl užpuolė mūsų miestą. Dėl apšaudymo gyvenamuosiuose namuose išlėkė langai ir durys“, – rašė jis.
Rusijos URM nori iškelti baudžiamąją bylą Estijos užsienio reikalų ministruiRusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“.„Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamosios bylos iškėlimą šiam Estijos piliečiui“, – pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova. Jos žodžiai cituojami ministerijos pranešime.Nėra aišku, ką Rusijos užsienio reikalų ministerija turi omenyje teigdama, kad U. Reinsalu ragina įvykdyti „teroro aktą prieš Rusiją“, rašo „Postimees“.Estijos ministras pirmadienį griežtai pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir paragino nedelsiant padidinti gynybos pagalbą Ukrainai bei pasistengti, kad karas Rusijai atsieitų vis brangiau.„Turime suskubti kurdami tarptautinį tribunolą, kad Rusijos agresijos organizatoriai neliktų nenubausti. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė U. Reinsalu.
Vašingtonas ragina sąjungininkus spartinti pagalbos Ukrainai teikimą\JAV iždo sekretorė Janet Yellen antradienį paragino Amerikos sąjungininkus sparčiau išmokėti lėšas Ukrainai.„Raginame savo partnerius ir sąjungininkus prisidėti prie mūsų ir sparčiai išmokėti savo jau pažadėtas lėšas Ukrainai, taip pat... daryti daugiau“, – sakė J. Yellen, priėmusi Ukrainos finansų ministrą Serhijų Marčenką.Pasak J. Yellen, sparčiau teikiama ir didesnė parama padėtų su brutalia Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai palaikyti svarbiausias vyriausybės funkcijas ir pradėti atstatymą.J. Yellen akcentavo, kad JAV „artimiausiomis savaitėmis“ pradės „teikti Ukrainos vyriausybei 4,5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) finansinę pagalbą, Kongreso priimtą rugsėjo 30 dieną“.Šis paketas yra didesnio, 12,3 mlrd. dolerių (12,65 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo dalis.
Išlaisvintose teritorijose rastos masinės kapavietės Išlaisvinto Lymano kapinėse rasta apie 110 apkasų, įskaitant ir vaikų kapus, „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.Pranešime rašoma, kad 2022 metų spalio 4-10 dienomis tyrimo ir prokuratūros grupė atliko iš Rusijos Federacijos ginkluotų dalinių išlaisvintų Sviatohirsko ir Lymano miestų patikrinimą, kurio metu buvo patikrintos ir vietos gyventojų laidojimo vietos.„Sviatohirske teisėsaugos pareigūnai iškasė 34 žmonių kūnus. Ant kai kurių buvo smurtinės mirties žymių. Taip pat automobilyje rasti dviejų piliečių kūnai, šiuo metu nustatinėjamos jų tapatybės. Rasta palaidotų ir vaikų. Jauniausiajai tik metukai. Ji palaidota šalia visos šeimos. Iš viso patikrinimo metu jau buvo iškasti 44 kūnai", – teigiama pranešime.
Britų žvalgyba: Rusijai trūksta amunicijos karui tęsti Rusijos kariuomenė „išsekusi“, jai trūksta atsargų ir amunicijos. Tai pareiškė Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos vadovas Jeremy Flemingas.Jis teigė, kad kalinių ir nepatyrusių žmonių mobilizacija „byloja apie beviltišką padėtį“. Flemingas taip pat kritikavo Rusijos prezidentą V. Putiną už jo klaidas.“ Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės būklę, vadovas sakė, kad jiems „trūksta amunicijos“ ir „tikrai trūksta draugų“.Jis teigė, kad pastarosiomis dienomis Rusijos raketų smūgiai nebuvo intensyvūs, kalbant apie naudojamus ginklus, tačiau perspėjo, kad pirmadienio raketų smūgiai taikiniams Ukrainoje parodė, jog Rusija vis dar „labai pajėgi“ padaryti žalos.
Zelenskis: priešas įvykdė antrąją teroristinio išpuolio prieš Ukrainą bangą Rusų pajėgos įvykdė antrąją teroristinio išpuolio prieš Ukrainą bangą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi.„Priešas įvykdė antrąją teroristinio išpuolio prieš mūsų valstybę bangą. Šį rytą buvo paleistos 28 raketos, 20 iš jų numušta. Daugiau kaip 15 bepiločių orlaivių, beveik visi jie – Irano smogiamieji bepiločiai orlaiviai. Dauguma jų buvo nukauti“, – pažymėjo jis.„Ten, kur buvo sugriauta, visur bus atnaujinta infrastruktūra. Ten, kur patirta nuostolių, vykdomi arba bus vykdomi statybos projektai. Ten, kur buvo priešo viltys, bus Rusijos valstybingumo griuvėsiai“, – apibendrino Ukrainos prezidentas.
Rusai apšaudo Zaporožės regioną Rusijos okupantai vėl apšaudė Zaporožės regioną, žuvo septyni žmonės ir tiek pat buvo sužeista.Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.„Zaporožės regionas vėl puolamas. Rusijos teroristai, save vadinantys kariuomene, apšaudė regioną“, – rašoma pranešime.
TATENA vadovas susitikime su V. Putinu ragino nustatyti apsaugos zoną apie Zaporižios AETarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu reikalavo nustatyti apsaugos zoną apie Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę. „Negalime prarasti laiko“, - anot pranešimo, sakė jis antradienį po pokalbio Sankt Peterburge. Padėtis apie Rusijos okupuotą AE dėl dažnų karinių atakų yra „vis labiau pavojinga, nestabili ir sudėtinga“.Kad būtų išvengta branduolinės nelaimės, R. Grosis pasiūlė nustatyti paliaubų zoną. Demilitarizacija su dalinių atitraukimu esą nėra plano dalis.V. Putinas, pasveikindamas R. Grossį, pareiškė, kad Rusija pasirengusi aptarti „situaciją“ aplink Zaporižios AE. „Bet kokiu atveju esame atviri šiam dialogui ir džiaugiamės jus matydami“, - teigė jis.
Generalinis štabas: Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino 32 priešo oro taikinius Ukrainos gynybos pajėgos šiandien atrėmė priešo atakas prie šešių gyvenviečių. Be to, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai įvairiomis kryptimis sunaikino 32 Rusijos oro taikinius, rašoma UNIAN. 
Elonas Muskas kalbėjosi su Putinu prieš paskelbdamas skandalingus įrašus apie Ukrainą Elonas Muskas, prieš paskelbdamas savo skandalingas „Twitter“ žinutes apie Ukrainą, tiesiogiai kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Vice“ cituoja „Eurasia Group“ atstovą Ianą Bremmerį.„Eurazijos grupės“ prenumeratoriams išsiųstame naujienlaiškyje Janas Bremmeris rašė, kad „Tesla“ vadovas E. Muskas jam pasakė, jog V. Putinas „pasirengęs derėtis“, bet tik tuo atveju, jei Krymas išliks rusiškas, jei Ukraina priims nuolatinio neutralumo formą ir Ukraina pripažins Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožės sričių aneksiją“, – nurodo leidinys. Be to, E. Muskas teigė, kad V. Putinas yra pasirengęs siekti savo tikslų „nesvarbu, kas nutiktų“, įskaitant net branduolinio smūgio galimybę, jei Ukrainos pajėgos įžengtų į Rusijos laikinai okupuotą Krymą. Todėl „Tesla“ įkūrėjas esą nusprendė „padaryti viską, kad išvengtų tokio rezultato“.Pasak leidinio, Bremmeris taip pat teigė, kad Muskas atmetė Ukrainos prašymą aktyvuoti „Starlink“ Kryme. 
Putinas pratęsė maisto produktų embargą ES ir kitoms šalims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dekretu pratęsė draudimą įvežti maisto produktus iš dešimčių šalių. Šis draudimas galios dar metus – iki 2023-iųjų gruodžio 31 dienos.2014 metų rugpjūtį pirmą kartą paskelbtas embargas, be kita ko, pieno produktams, mėsai, vaisiams ir daržovėms iš ES buvo reakcija į Vakarų sankcijas Rusijai Ukrainos konflikte.Embargas taikomas ir maisto produktams iš JAV, Australijos, Kanados bei Ukrainos.Nepaisant importo draudimo, daugelis produktų iš Vakarų vis tiek patenka į Rusiją aplinkiniais keliais ar kontrabanda. Juodojoje rinkoje vakarietiškos prekės išbrango, nes dabar dėl sankcijų ir atsakomųjų sankcijų uždaryta ir oro erdvė. Rusijoje ypač paklausūs yra sūriai iš Prancūzijos ir Italijos, kuriems klientai, pavyzdžiui, Maskvoje negaili pinigų.
Berlyno teismas leido prie Rusijos ambasados eksponuoti pašautą rusišką tanką Vokietijos sostinės administracinis teismas antradienį nusprendė, kad prie Rusijos ambasados Berlyne galima laikinai eksponuoti pamuštą rusišką  tanką.Šis sprendimas reiškia, kad Berlyno Mitės rajonas privalo leisti grupei asmenų įrengti ekspoziciją, kuri primena neseniai Kyjive surengtą Rusijos ginkluotės, sunaikintos nuo karo pradžios vasario mėnesį, ekspoziciją.Atsižvelgiant į saugos rekomendacijas, susijusias su svorio apribojimais Unter den Linden bulvare, kuris eina priešais Rusijos ambasadą, tankas tikriausiai nebus eksponuojamas tiesiai priešais pastatą. Tačiau teismas pasiūlė tai daryti netoliese esančios gatvės priešais ambasadą atkarpoje.Mitės rajono vadovai teigė, kad tanko eksponuoti nederėtų, nes jo viduje greičiausiai žuvo žmonės. Taip pat jie teigė, kad tanko eksponavimas gali paveikti Vokietijos užsienio santykius ir kad tai nėra menas.Dar vienas jų argumentas – eksponatas gali sutrikdyti eismą ir sugadinti nuotaiką praeiviams.Tačiau teismas nusprendė, kad klausimas, ar tankas yra ar nėra menas, – nesvarbus. Jo teigimu, tikroji problema yra nuomonės laisvė.Teismas taip pat nusprendė, kad eksponatas nedarys įtakos eismui ir kad tokie argumentai, kaip užsienio politika, nėra svarbūs. Be to, pasak jo, tankas bus eksponuojamas tik dvi savaites.Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas pritarė šiai idėjai, sakydamas, kad ji privers vokiečius susidurti su „žiauriu viską griaunančiu karu“, kurį išgyvena Ukraina.
Dėl karo Ukrainoje NATO šalys didins ginklų gamybąNATO šalys dėl besitęsiančio karo Ukrainoje nori didinti amunicijos ir ginklų gamybos pajėgumus. „Kuo ilgiau tęsis šis karas, tuo svarbiau bus gebėti papildyti atsargas“, - antradienį Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Šią savaitę vyksiančiame 30 NATO šalių gynybos ministrų susitikime turėtų būti priimti atitinkami sprendimai. Tai užtikrintų ilgalaikę paklausą pramonei, kuri savo ruožtu turėtų investuoti į naujus gamybos pajėgumus.Ukrainai kare su Rusija, anot J. Stoltenbergo, reikia „plačios paletės įvairių sistemų“. Jis paminėjo artileriją, šarvuotus automobilius, oro gynybos sistemas, taip pat degalus, žieminius rūbus, ryšių sistemas ir atsargines dalis. „Jiems reikia praktiškai visko“, - pažymėjo NATO vadovas.
Atkovotuose Donecko regiono miestuose rasta dešimtys civilių gyventojų kūnųUkraina antradienį pranešė, kad dviejuose neseniai iš Maskvos pajėgų atkovotuose Ukrainos rytinio Donecko regiono miestuose rado dešimčių per Rusijos invaziją nužudytų civilių gyventojų palaikus.„Išlaisvintuose Sviatohirsko ir Lymano miestuose teisėsaugos pareigūnai aptiko masinių civilių gyventojų palaidojimų vietas“, – sakoma generalinio prokuroro pareiškime ir priduriama, kad Sviatohirske buvo ekshumuoti 34 , o Lymane – dar 44 žmonių palaikai.„Ukrinform“ priduria, kad kai kurie Sviatohirske rasti kūnai turėjo smurtinės mirties požymių. Be to, du sudegę kūnai buvo rasti automobilyje, jų tapatybės dar nepatvirtintos.Lymane, Naujosios Masliakivkos kapinėse aptikta apie 100 tranšėjų. Tarp ten palaidotųjų kapuose buvo ir vaikų. Jauniausiam vaikui buvo vos vieneri metai, jis buvo palaidotas kartu su visa šeima.Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Donecko regiono Sviatohirsko miestą nuo rusų okupantų 2022 m. rugsėjo 12 dieną. Spalio 2 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad visiškai išlaisvintas Donecko regiono Lymano miestas.
Per sprogimą ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjasŽuvusiųjų skaičius per sprogimą ant Krymo tilto išaugo iki keturių, praneša BBC. Tarp žuvusiųjų yra Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas. Apie tai pranešė Rusijos valstybinės agentūros, cituodamos „šaltinį skubios pagalbos tarnybose“.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviaisTarp Kijevo ir Maskvos įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais, pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrejus Jermakas. Tarp 32 išlaisvintų ukrainiečių yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, tačiau Ukrainos valdžia dar nepaskelbė jų sąrašo.„Jie visi buvo tose vietose, kur tęsėsi aršios kovos. Daugelis šių žmonių buvo laikomi dingusiais be žinios“, – socialiniuose tinkluose rašė A. Jermakas.Jis taip pat sakė, kad mainų metu į Ukrainą buvo perkeltas vieno iš žuvusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnas – Izraelio pilietis Dmytro Fialka, buvęs „Dinamo“ (Lvovo) futbolo klubo treneris, pastaruosius kelerius metus gyvenęs Ukrainoje.A. Jermakas nepranešė apie tai, į ką tiksliai buvo iškeisti Ukrainos kariai; iš Rusijos pusės taip pat dar nėra informacijos šiuo klausimu.Ankstesnis apsikeitimas kaliniais įvyko rugsėjo pabaigoje. Tada Kijevas sugebėjo susigrąžinti daugiau nei 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų, įskaitant „Azov“ karius, vėliau apdovanotus Ukrainos didvyrių titulai. Rusijoje „Azov“ pulkas yra paskelbtas teroristine organizacija. Ukraina tvirtina, kad tai yra vienas iš jos ginkluotųjų pajėgų vienetų.
G-7 šalys laikys V. Putiną atsakingu už raketų smūgius UkrainojeGalingiausios pasaulio valstybės antradienį, po nuotolinio pokalbio su Ukrainos su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad jos laikys Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atsakingu už neseniai įvykdytus plataus masto raketų smūgius miestams, įskaitant Kyjivą.„Griežčiausiai smerkiame šias atakas ir primename, kad beatodairiškos atakos prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – sakoma Didžiojo septyneto šalių (G7) pareiškime po vaizdo konferencijos. – Reikalausime prezidento Putino ir kitų su tuo susijusių asmenų atsakomybės“.Turtingų demokratinių valstybių grupė teigia „patikinusi“ V. Zelenskį, kad ji yra „neabejinga ir tvirtai pasiryžusi teikti Ukrainai paramą, kurios reikia jos suverenumui ir teritoriniam vientisumui išsaugoti“.Jos pažadėjo tęsti „finansinę, humanitarinę, karinę, diplomatinę ir teisinę paramą“ ir pažadėjo „tvirtai remti Ukrainą tiek, kiek reikės“. „Esame pasiryžę remti Ukrainą, kad ji galėtų patenkinti savo pasirengimo žiemai poreikius“, – sakoma G7 grupės pareiškime.G7 lyderiai tvirtai parėmė V. Zelenskį, kad šis nustatytų Ukrainos sąlygas būsimoms taikos deryboms su Rusija. „Nė viena šalis nenori taikos labiau nei Ukraina, kurios žmonės dėl Rusijos agresijos patyrė artimųjų bei namų netektis ir nesuskaičiuojamus žiaurumus“, – sakė jie.Išreikšdami „solidarumą“ su Ukraina, lyderiai teigė sveikinantys V. Zelenskio „pasirengimą teisingai taikai“. Tai apima JT Chartijoje numatytą teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsaugą ir Ukrainos „gebėjimo gintis ateityje“ užtikrinimą.Be to, bet koks susitarimas turėtų užtikrinti „Ukrainos atsigavimą ir atstatymą, įskaitant galimybių tai padaryti iš Rusijos lėšų nagrinėjimą“, ir siekti „atsakomybės už Rusijos karo metu padarytus nusikaltimus“.
Nukentėjusio Lvovo meras: ukrainiečiai ir toliau priešinsis RusijaiVakarų Ukrainos miesto Lvovo – vieno iš pirmadienį ir antradienį nuo Rusijos nukentėjusių miestų meras Andrijus Sadovyjus sakė, kad išpuoliai skatina ukrainiečių ryžtą.„Rusija skleidžia baimę. Jie gaus priešingą rezultatą. Ukrainos žmonės tampa stipresni, galingesni ir priešinasi. Tai mūsų karas už nepriklausomybę“, - sakė jis CNN televizijai.Lvovo regiono karinės administracijos vadovas sakė, kad antradienį Lvovo srityje įvyko „trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose“. A. Sadovyjus sakė CNN, kad jo mieste dingo 30 proc., elektros energijos, kai raketos paveikė vandens ir elektros tiekimą, tačiau padėtis gerėja.Jis paragino sukurti oro gynybos sistemas, kaip užsienio lyderiams pabrėžė kiti Ukrainos pareigūnai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį.A. Sadovyjus taip pat sakė, kad miestui reikia naujų generatorių, ypač artėjant žiemai.„Ateinančiais mėnesiais tikiuosi sunkios padėties“, – sakė jis.
Kanadiečių karo inžinieriai Lenkijoje apmokys Ukrainos pajėgasKanada antradienį pranešė, kad netrukus į NATO sąjungininkę Lenkiją atsiųs karo inžinierių, padėsiančių apmokyti Ukrainos pajėgas, jau daugiau nei septynis mėnesius besipriešinančias Rusijos invazijai.„Artimiausiomis savaitėmis Kanada atsiųs apie 40 kovos inžinierių į Lenkiją, kad padėtų lenkų pajėgoms apmokyti ukrainiečius inžinerinių žvalgybos, sprogmenų, kasybos ir išminavimo paslapčių“, – Varšuvoje pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.„Jie padidins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinį efektyvumą, šiems ir toliau sėkmingai judant į priekį bei atsiimant savo žemes“, – pridūrė ji.Anot A. Anand, ši iniciatyva papildys kitus Kanados organizuojamus projektus: ukrainiečių naujokų mokymus Jungtinėje Karalystėje ir Kanados vykdomus ukrainiečių personalo mokymus apie M777 haubicų – kurių Kanada padovanojo Kyjivui – naudojimą.Ji taip pat pasmerkė neseniai Rusijos surengtas raketines atakas visoje Ukrainoje, pavadindama tai „pasibaisėtinu“ aktu.Naujoji kariuomenės inžinierių iniciatyva priklauso operacijai UNIFIER – per ją Kanada nuo 2015 metų parėmė ir apmokė daugiau nei 33 000 Ukrainos kariuomenės ir saugumo darbuotojų.
NATO kitą savaitę surengs branduolinio atgrasymo pratybasNATO kitą savaitę pradės kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas. Jau seniai suplanuotos pratybos „Steadfast Noon“ („Tvirtas vidudienis“) yra įprasti mokymai, kuriais siekiama užtikrinti saugų ir veiksmingą atgrasymą, antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO branduolinių pajėgumų esmė visad yra išsaugoti taiką ir užkirsti kelią agresijai, pridūrė jis.Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus kare prieš Ukrainą J. Stoltenbergas pavadino „pavojingais ir neatsakingais“. Kartu jis pabrėžė, kad NATO kol kas nemato Rusijos branduolinės strategijos pokyčių. Rusijos branduolinės pajėgos esą įdėmiai stebimos.Pernai pratybose „Steadfast Noon“, NATO duomenimis, dalyvavo kariai iš 14 Aljanso šalių. Jie, be kita ko, treniravosi su dešimtimis orlaivių, įskaitant branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus.
Zelenskis: Rusija užsakė 2400 kamikadzių dronų iš IranoUkrainos žvalgybos duomenimis, Maskva iš Irano užsakė 2400 kamikadzių dronų „Shahed-136“, sakė prezidentas Vladimiras Zelenskis, kalbėdamas per neeilinį G7 šalių susitikimą.Taip Ukrainos prezidentas pateisino savo prašymą Vakarų partneriams padėti Kijevui geriau pasiruošti atremti oro atakas.„Svarbu, kad turėtume pakankamai raketų oro gynybai ir priešraketinei gynybai ir kad jos būtų integruotos į mūsų gynybos sistemas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos pareigūnai: sunaikinama maždaug pusė Rusijos paleistų raketų ir dronųUkrainos kariuomenės ir vyriausybės pareigūnai teigė, kad maždaug pusė Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių, paleidžiamų į Ukrainos teritoriją, yra neutralizuojami oro gynybos priemonėmis, tačiau pakartojo, kad reikia daugiau gynybos sistemų.Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas sakė, kad antradienį Rusijos atakos prieš energetikos objektus tęsiasi ir iki šiol buvo paleistos 33 raketos.Ukrainos oro pajėgų vadovybė pranešė, kad tiek pat buvo sunaikinta 13.30 val. vietos laiku, sakydama, kad buvo sunaikinta 20 sparnuotųjų raketų ir 13 bepiločių orlaivių.Oro pajėgų vadovybė nurodė, kad rusai naudojo sparnuotųjų raketų mišinį, įskaitant 16 didelio tikslumo X-101/X-555 ginklų, paleistų iš orlaivių, ir 12 „Kalibr“ tipo jūrinių sparnuotųjų raketų, taip pat Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136“ .Atrodo, kad rusai antradienį į Ukrainą paleido šiek tiek mažiau raketų nei pirmadienį, kai, anot ukrainiečių, buvo paleistos 84 raketos, iš kurių 43 buvo numuštos. Be to, ukrainiečiai teigia pirmadienį numušę 26 bepiločius orlaivius „Shahed“.Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas sakė, kad oro gynybą sudaro sovietmečio įranga, tokia kaip BUK M1 ir S-300 raketų sistemos.„Ši technika tarnauja ne amžinai, gali būti nuostolių vykdant kovinius veiksmus“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „šios [technikos] gamintoja yra Rusija, todėl anksčiau ar vėliau teks su ja atsisveikinti“.J. Ihnatas pakartojo daugelio Ukrainos pareigūnų raginimą siekti geresnių oro gynybos ginklų, sakydamas, kad „mums reikia daug, nes Ukrainos teritorija yra labai didelė... Mums buvo pažadėti modernūs oro gynybos kompleksai ilgam laikui.“ Jis sakė, kad Vokietija pažadėjo „vieną IRIS T bateriją, pagamintą specialiai Ukrainai“, o Norvegijos partneriai „pateiks dvi NASAMS baterijas“.
Rusijos Belgorodo srityje kilo gaisras, gyventojai liko be elektrosBelgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad elektros pastotėje Rusijos Šebekino mieste, Belgorodo srityje, po apšaudymo kilo gaisras. Jis dėl incidento apkaltino Ukrainos ginkluotasias pajėgas.Pasak V. Gladkovo, daugiau nei 2000 gyventojų liko be elektros, aukų nėra.https://t.me/bazabazon/13809
Zelenskis ragina G-7 šalis padėti Ukrainai sukurti „oro skydą“Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) nares padėti jo šaliai nusipirkti ir dislokuoti oro gynybos sistemas, Rusijos raketoms smarkiai apgadinus Ukrainos energetikos objektus.„Prašau jūsų sustiprinti bendras pastangas finansiškai padėti Ukrainai sukurti oro skydą. Milijonai žmonių bus dėkingi Didžiajam septynetui už tokią pagalbą“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į G-7 lyderius.Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po antrą dieną iš eilės besitęsiančių plataus masto raketinių atakų Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, vis dar turi „erdvės eskalacijai“.„Rusijos lyderis, kuris dabar yra paskutiniame savo valdymo etape, vis dar turi erdvės tolesnei eskalacijai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai yra „grėsmė mums visiems“.Be to, Ukrainos lyderis pareiškė, kad Rusija bando įtraukti į karą Ukrainoje savo sąjungininkę Baltarusiją.„Rusija bando tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą, vaidindama provokaciją, kad mes neva ruošiamės pulti šią šalį“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje dislokuoti tarptautinius stebėtojus, kurie „stebėtų saugumo padėtį“.
NATO vadovas paskelbė apie tolesnę paramą UkrainaiPo smarkių Rusijos raketų atakų Ukrainoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie papildomą karinę paramą Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms. „Mes sustiprinsime ir tęsime savo paramą Ukrainai, kad jie galėtų toliau gintis ir išvaduoti savo teritoriją nuo rusų okupacijos“, – sakė J. Stoltenbergas antradienį, prieš šią savaitę Briuselyje vyksiantį 30 NATO valstybių gynybos ministrų susitikimą. Ukraina esą ir toliau daro reikšmingą pažangą.Sąjungininkai sutaria dėl paramos Ukrainos suverenumui ir savigynai, pabrėžė J. Stoltenbergas. Su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu esą bus aptarta, ko jo šaliai reikia skubiausiai. NATO vadovas teigė esąs patenkintas naujausiais sąjungininkių pažadais perduoti Ukrainai modernių oro gynybos sistemų ir kitų pajėgumų.Rusija vis labiau imasi „siaubingų ir beatodairiškų atakų prieš civilius ir kritinę infrastruktūrą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. V. Putino mėginimai aneksuoti Ukrainos teritoriją, dalinė mobilizacija ir beatodairiška branduolinė retorika esą yra stipriausia eskalacija nuo karo pradžios. Tai rodo, kad karas vyksta ne pagal planą. „Prezidentui V. Putinui Ukrainoje nesiseka“, – sakė NATO vadovas.
Stoltenbergas: Rusijos smūgiai Ukrainai – silpnumo požymisNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainos infrastruktūrai, siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins ir palaikys“ paramą Kyjivui.„Manau, kad tai, ką matėme vakar, iš tikrųjų yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Rusija iš tikrųjų pralaimi mūšio lauke“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Po rusų smūgių infrastruktūrai Kyjivas prašo ukrainiečių riboti elektros vartojimąUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis antradienį paragino ukrainiečius riboti elektros energijos vartojimą, dėl Rusijos smūgių visoje šalyje smarkiai nukentėjus energetikos objektams„Šiandien dar kartą prašome jūsų apriboti elektros energijos vartojimą. Piko valandomis – nuo 17 iki 23 val. – prašome neįjungti daug energijos naudojančių prietaisų,.. nes teroristinė valstybė jau antrą dieną iš eilės tęsia masinius išpuolius prieš mūsų šalies energetikos infrastruktūrą“, – platformoje „Telegram“ rašė premjeras.
Rusijos kariai pagrobė aukštas pareigas Zaporižios AE einantį darbuotojąUkrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ antradienį pranešė, kad Rusijos kariai pagrobė aukštas pareigas Zaporižios atominėje elektrinėje einantį darbuotoją ir šiuo metu laiko jį nežinomoje vietoje.Operatorės „Telegram“ kanale rašoma, kad AE žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovo pavaduotojas Valerijus Martiniukas buvo pagrobtas pirmadienį. „Enerhoatom“ teigimu, pagrobėjai galimai kankina V. Martiniuką, siekdami iš jo išgauti informaciją, susijusią su kitais elektrinės darbuotojais, kad galėtų pripažinti juos Rusijos valstybinės atominės energijos bendrovės „Rosatom“ dalimi.Maskvos pajėgos dar nuo kovo kontroliuoja Zaporižios AE. Rusijai paskelbus apie neteisėtą srities, kurioje įsikūrusi ši elektrinė, aneksiją, šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame pareikšta, kad nuo šiol AE priklauso Maskvai. Tada pasirodė pranešimų, kad Rusija sieks „oficialiai“ pripažinti objekto personalą „Rosatom“ darbuotojais.
Pareigūnas: nauji Rusijos smūgiai padarė rimtos žalos vidurio UkrainojeRusijos smūgiai centrinei Ukrainos Dnipropetrovsko sričiai antradienį padarė rimtos žalos energetikos objektams, pranešė regiono vadovas.„Rusai raketomis apšaudė energetikos infrastruktūrą Pavlohrado ir Kamianskės rajonuose. Yra rimtų sugriovimų. Daugelyje gyvenviečių vis dar nėra elektros“, – socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.Anksčiau antradienį vietos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos vakaruose esančiai Lvivo sričiai suduota naujų smūgių, jais taikytasi į energetikos sistemos objektus.„Kol kas buvo trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose Lvivo srityje“, – antradienį per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad smūgių buvo suduota ir jo vadovaujamam pagrindiniam regiono miestui.Jis taip pat pridūrė, kad trečdalis miesto buvo likęs be elektros, o vandens tiekimas sutriko dviejuose miesto rajonuose.Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė savo ruožtu pranešė, kad Rusijos pajėgos raketomis apšaudė pietinius Mykolajivo ir Odesos regionus ir taip pat padarė žalos energetikos infrastruktūrai.„Pirmoje dienos pusėje per masinį puolimą priešas paleido 16 sparnuotųjų raketų... į pietų Ukrainą. Jis taip pat pasiuntė du dronus-kamikadzes prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“, – pranešė kariškiai.„Po bepiločių lėktuvų ir raketų atakų buvo apgadinti du tokie objektai“ pietvakariuose, Vinycios regione, ir „du darbuotojai buvo sužeisti“, nurodė jie.Pranešimai pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių. Pirmadienį žuvo 19 žmonių, dar per 100 buvo sužeisti.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos: numušta 18 Rusijos raketųUkrainos karinės oro pajėgos šiandien numušė 18 Rusijos raketų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė.Raketų smūgiai tęsiasi nuo pat ryto. Oro gynyba numušė raketas Odesos, Nikolajevo, Kyjivo, Rivnės, Dnipropetrovsko srityse ir Zaporižioje.
Peskovas: JAV oro gynybos sistemų perdavimas Ukrainai tik pratęs konfliktąJAV pažadas perduoti Ukrainai modernių oro gynybos sistemų, anot Kremliaus, tik užtęs konfliktą ir suteiks Ukraina dar daugiau skausmo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ginklų tiekimas nepakeis Maskvos karinės operacijos Ukrainoje tikslų, praneša agentūra „Reuters“.JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad po masyvių Rusijos raketų atakų Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai modernių oro gynybos sistemų.
Orbanas: Merkel būtų galėjusi užkirsti kelią Rusijos invazijai į UkrainąVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad Angela Merkel būtų galėjusi užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Žurnalo „Cicero“ renginyje Berlyne jis antradienį, remiantis oficialiu vertimu, pareiškė, kad A. Merkel jau 2014-aisiais savo veiksmais po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos neleido kilti karui.„Tai, ką Angela Merkel padarė Krymo krizės metus, buvo šedevras“, – sakė V. Orbanas. Tuomet esą nekilo karas, nes Vokietijos diplomatinėmis pastangomis konfliktas buvo izoliuotas. „Jie neleido, kad tai sprogtų ir mes visi būtume įtraukti“, – kalbėjo Vengrijos premjeras.Paklaustas, ar reikia suprasti, kad, jo nuomone, karas nebūtų prasidėjęs, jei kanclerė būtų A. Merkel, V. Orbanas atsakė: „Nėra abejonių“.V. Orbanas sekmadienį Berlyne susitiko su A. Merkel. Apie pokalbio turinį informacijos nėra.
Estijos parlamentarai siekia paskelbti Rusiją teroristiniu režimu85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu.Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais.„Iš neteisės teisė neatsiranda. [Vladimiro] Putino režimas su savo branduolinės atakos grasinimais pavertė Rusiją didžiausiu pavojumi taikai Europoje ir visame pasaulyje“, – rašoma projekte.Jame skelbiama, jog parlamentas remia Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) inicijuotus tyrimus dėl Ukrainos teritorijoje įvykdytų nusikaltimų ir laikosi nuomonės, kad būtina specialiame tarptautiniame tribunole teisti dėl agresijos kaltus asmenis.„Remdamas Ukrainos parlamento raginimą šalims ir tarptautinėms organizacijoms, Rygikogas skelbia Rusiją teroristiniu režimu, Rusijos Federaciją – terorizmą remiančia šalimi, prieš kurios veiksmus turime stoti drauge. Rygikogas ragina tarptautinę bendriją priimti panašias deklaracijas“, – sakoma projekte.Jame taip pat smerkiamas bet kokių ginkluotų grupių, įsteigtų remiant Rusijos valdžiai, pavyzdžiui, „Wagner“, pasitelkimas agresijai, reiškiama pozicija, kad būtina paskelbti teroristinėmis organizacijomis apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ ginkluotąsias pajėgas ir privačią karinę kompaniją „Wagner“.Dokumente taip pat smerkiama Rusijos paskelbta mobilizacija, sakoma, kad ja pažeidžiami tarptautiniai įstatymai, nes jos vykdymas siekiant tęsti agresijos nusikaltimą yra nusikaltimas taikai.Rygikogas remia prašymą atimti iš Rusijos Federacijos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės statusą ir ragina Europos Sąjungos nares vieningai įgyvendinti papildomas ekonomines sankcijas Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai, stebėti anksčiau paskelbtų sankcijų taikymą, sakoma pareiškimo projekte.Jei priimtų šį pareiškimą, Rygikogas taip pat ragintų ES ir NATO nares smarkiai didinti karinę pagalbą Ukrainai.Dokumento projekte taip pat yra rašoma apie būtinybę didinti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir remti šalį atstatymo metu pasibaigus karui. „Estija visomis turimomis priemonėmis remia Ukrainos žmones, valstybę ir kariuomenę ir tiki Ukrainos pergale, nes tai yra vienintelis būdas atkurti taiką Europoje“, – teigiama projekte. Estijos užsienio reikalų komitetas antradienį popiet aptars projekto pareiškimo siuntimą plenarinei asamblėjai ir svarstys dėl balsavimo. Šiais metais Rygikogas jau paskelbė tris pranešimus, kuriais pasmerkė Rusijos veiksmus ir išreiškė paramą Ukrainai.Sausio 18 dieną Estijos parlamentas priėmė pareiškimą dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, jį inicijavo 28 įstatymų leidėjai. Vasario 23 dieną Rygikogas priėmė pareiškimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, jį inicijavo 86 parlamento nariai.Balandžio 21 dieną 84 parlamento nariai priėmė pareiškimą dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje.
NATO rytinės sąjungininkės: Rusijos atakos Ukrainoje yra karo nusikaltimaiAntradienį vienuolika NATO rytinio flango narių „karo nusikaltimu“ pavadino neseniai Rusijos įvykdytą bombardavimą visoje Ukrainoje ir pridūrė, kad bet kokie grasinimai branduoliniais ginklais yra „nepriimtini“.Pasak Kyjivo, Rusijos pajėgos pirmadienį paleido daugiau nei 80 raketų į miestus visoje Ukrainoje, akivaizdžiai keršydamos už sprogimą, apgadinusį svarbų tiltą, jungiantį Krymo pusiasalį su Rusija.„Smerkiame neseniai Rusijos įvykdytus masinius Ukrainos miestų bombardavimus, kurie pagal tarptautinę teisę yra karo nusikaltimai“, – sakoma Lenkijos prezidento biuro išplatintame bendrame pareiškime. Jį pasirašė vadinamojo Bukarešto devyneto (B9) šalių, taip pat Juodkalnijos ir Šiaurės Makedonijos, visos – Vakarų gynybos Aljanso narės, prezidentai. B9 šalys yra Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.„Savo valstybių vardu reikalaujame, kad Rusija nedelsiant liautųsi pulti civilius taikinius“, – pareiškė valstybių vadovai, praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.Prezidentai užsiminė ir apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytus menkai užmaskuotus grasinimus panaudoti branduolinius ginklus. „Manome, kad bet kokie Rusijos atstovų grasinimai panaudoti branduolinius ginklus yra nepriimtini“, – pareiškė jie.„Šiame kontekste dar kartą patvirtiname mūsų įsipareigojimą ginti savo šalis ir sąjungininkes“, – sakoma pareiškime.
Rusija patvirtino, kad tęsia atakas prieš taikinius UkrainojeRusija patvirtino, kad antradienį jos pajėgos tęsė atakas prieš taikinius Ukrainoje.Rusijos naujienų agentūros citavo Gynybos ministeriją Maskvoje, kuri pareiškė, kad Ukrainoje vėl taikytasi į energetikos infrastruktūrą. „Smūgio tikslas pasiektas. Pataikyta į visus taikinius“, – tvirtino ministerija.Antradienio rytą pranešta apie smūgius Lvivui ir Zaporižiai. Per naujausias atakas Zaporižioje žuvo vienas žmogus, o Lvive smarkiai sutriko elektros tiekimas.
Ukrainos kariškiai prašo gyventojų nepranešinėti apie atskriejusias ir numuštas raketas iki oro pavojaus pabaigos Iki oro pavojaus pabaigos reikėtų susilaikyti nuo pranešimų tiek apie Ukrainos oro gynybos laimėjimus, tiek apie priešo smogtus smūgius, kadangi tokia informacija gali būti panaudota planuojant tolesnes atakas.Tai antradienį pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.„Raginu visus gyventojus iki oro pavojaus pabaigos nepadėti priešui orientuotis, neinformuoti nei apie laimėjimus, nei apie smūgius, kadangi tai turi svarbią reikšmę tolesnei tų pačių atakų iš oro plėtrai“, – pabrėžė pareigūnė.Pasak jos, Pietų gynybos pajėgos taip pat yra atakų iš oro zonoje, dirba Ukrainos oro gynyba, jau pasiekta tam tikrų rezultatų, bet apie juos kalbėti dar anksti.„Mes priešinamės įvairiais būdais, kovoja ir oro gynybos pajėgos. Reikia turėti omenyje, kad negalima atskleisti, kur yra jų pozicijos. Mes dirbame ir tikimės gerų rezultatų“, – pridūrė N. Humeniuk. 
Beveik trečdalis Lvivo liko be elektros Po naujausių Rusijos smūgių beveik trečdalyje Ukrainos Lvivo miesto nutrūko elektros tiekimas.Kaip praneša „Sky News“, tai patvirtino miesto meras Andrijus Sadovyjus. Jis pridūrė, kad Sychivo ir Frankivo rajonuose taip pat sutriko vandens tiekimas.Anot liudininkų, antradienį Lvive iš viso nugriaudėjo trys sprogimai. Visi jie pasigirdo netrukus po vidurdienio vietos (ir Lietuvos) laiku.Mieste elektros ir vandens tiekimo trikdžių taip pat būta po pirmadienį surengtų Rusijos raketų atakų.
JT: Rusijos smūgiai Ukrainai gali prilygti karo nusikaltimams Pagal tarptautinę humanitarinę teisę Rusijos įvykdytas Ukrainos miestų bombardavimas gali prilygti karo nusikaltimams, jei į civilius taikytasi sąmoningai, antradienį pareiškė Jungtinės Tautos. JT atstovė „šokiruojančiais“ pavadino pasirinktas vietas ir laiką.Kyjivo teigimu, Rusijos pajėgos pirmadienį paleido daugiau nei 80 raketų į miestus visoje Ukrainoje, akivaizdžiai keršydamos už sprogimą, apgadinusį svarbų tiltą, jungiantį Krymo pusiasalį su Rusija. Šie smūgiai „galėjo pažeisti karo veiksmų principus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, Ženevoje žurnalistams sakė JT žmogaus teisių biuro atstovė Ravina Shamdasani. „Tyčia nukreipiant atakas į civilius žmones ir objektus, kurie nėra kariniai taikiniai, prilygsta karo nusikaltimui“, – pridūrė ji.Ukrainos pagalbos tarnybos antradienį pranešė, kad, pirminiais duomenimis, žuvo 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti. JT teisių biuras pranešė, kad per antskrydžius žuvo mažiausiai 12 civilių.„Ypač šokiruoja smūgių vieta ir laikas, kai žmonės vyko į darbą ir vežė vaikus į mokyklą, – sakė R. Shamdasani. - Esame labai susirūpinę, kad kai kurios atakos buvo nukreiptos į svarbiausią civilinę infrastruktūrą. Daugelis civilių objektų, įskaitant dešimtis gyvenamųjų pastatų ir gyvybiškai svarbios civilinės infrastruktūros, įskaitant mažiausiai 12 energetikos objektų, buvo apgadinti arba sunaikinti aštuoniuose regionuose, o tai rodo, kad šie smūgiai galėjo pažeisti karo veiksmų vykdymo principus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.Atstovė sakė, kad žala pagrindinėms elektrinėms ir linijoms prieš artėjančią žiemą kelia dar didesnį susirūpinimą dėl civilių gyventojų apsaugos ir poveikio pažeidžiamiems gyventojams. „Pagal tarptautinę humanitarinę teisę atakos, nukreiptos prieš civilius ir objektus, būtinus civiliams išgyventi, draudžiamos“, – sakė R. Shamdasani. „Raginame Rusijos Federaciją susilaikyti nuo tolesnio eskalavimo ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta civilių aukų ir žalos civilinei infrastruktūrai“, – sakė ji.JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje ir toliau rinks informaciją apie civilių aukas per šias atakas ir dokumentuos žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus visoje šalyje, sakė R. Shamdasani.
Ukrainoje žuvo rugsėjo pabaigoje mobilizuotas Rusijos gyventojasUkrainoje žuvo Rusijos Sverdlovsko srities gyventojas Jevgenijus Biziajevas, mobilizuotas rugsėjo 28 dieną, o po kelių dienų išsiųstas į karo lauką. Apie tai praneša žiniasklaida, remdamasi žuvusiojo giminaite Anastasija.Pasak Anastasijos, J. Biziajevo mama apie sūnaus mirtį sužinojo iš socialinių tinklų. Moteris kreipėsi į vietos karinį komisariatą, kur jai žinia buvo patvirtinta. Dabar artimieji yra šoko būsenoje, rašo itsmycity.ru. 
Ukraina susigrąžino 62 karių palaikusPo įtemptų derybų Ukrainai pavyko susigrąžinti dar 62 žuvusių šalies gynėjų palaikus.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Šiandien Ukraina susigrąžino didvyrių palaikus. Derybos buvo nepaprastai sunkios, bet didžiulėmis visos įgaliotinio dingusiųjų be žinios reikalams Oleho Kostenkos komandos pastangomis pavyko atgauti mūsų karių, taip pat ir žuvusių daug iškentėjusioje Olenivkoje, palaikus“, – sakoma pranešime.Anot O. Kostenkos, susigrąžinti palaikai tų karių, kurie buvo pačiame pragare ir gynė Ukrainą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į liepos 29-ąją laikinai okupuotos Donecko srities Olenivkos gyvenvietėje, buvusios pataisos kolonijos teritorijoje, pastate, kur buvo laikomi karo belaisviai ukrainiečiai, nugriaudėjo galingas sprogimas. Rusijos duomenimis, per jį žuvo 50 Ukrainos kariškių, o dar daugiau kaip 70 buvo sunkiai sužeisti.
Lenkijos ambasadorius: prasidėjo naujas karo Ukrainoje etapasLenkijos ambasadorius Ukrainoje Bartoszas Cichockis mano, kad intensyviais raketų smūgiais Rusija spalio 10 d. pradėjo naują karo Ukrainoje etapą, bet šio karo strateginis tikslas nesikeičia.Lenkų diplomatas tai pareiškė antradienį interviu radijo stočiai RMF FM.„Ukrainiečiai nuo pat pradžių suvokia, kad tai nėra karas už to ar kito šalies miesto atplėšimą. Jo tikslas – sunaikinti Ukrainos valstybę, ją parklupdyti, perimti valdžią, paskirti marionetes. Ir tai, kas prasidėjo vakar, yra naujas karo etapas, naujas taktiniu, bet ne strateginiu požiūriu žvelgiant iš ukrainiečių pozicijos“, – sakė B. Cichockis.Anot ambasadoriaus, reikia rimtai žiūrėti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus.„Tarptautinė bendrija turi jau dabar turi pasiųsti Rusijai aiškų signalą, kad šios linijos negalima peržengti“, – pabrėžė diplomatas.
Lvive vėl aidi sprogimai Vakarų Ukrainos Lvivo mieste antradienį vėl aidi sprogimai, praneša „The Guardian“, remdamasi meru Andrijumi Sadovyjumi.„Lvive aidi sprogimai. Esama problemų su elektros tiekimu“, – savo „Telegram“ kanale parašė A. Sadovyjus.Jis kalbėjo apie raketų ataką prieš kritinę infrastruktūrą.
Rusija surengė naujas atakas Ukrainoje, Kyjive kaukė oro pavojaus sirenos Rusija antradienio rytą paleido raketas ir kovinius bepiločius orlaivius į kelis Ukrainos regionus – kitą dieną po smarkaus bombardavimo, per kurį žuvo mažiausiai 19 žmonių.Apie raketų atakas pranešė pietinio Zaporižios regiono valdžia, sprogimai griaudėjo Kyjivo ir vakarinio Chmelnickio miesto apylinkėse. Kyjive kaukė oro pavojaus sirenos, perspėjančios žmones ieškoti prieglobsčio slėptuvėse.Taip pat apšaudyti Dnipropetrovsko, Vinycios, Mykolajivo ir Rivnės rajonai. Vinycios regione į pietvakarius nuo Kyjivo koviniais bepiločiais orlaiviais užpulta šiluminė elektrinė. Aukų nebuvo, pranešė elektrinės spaudos tarnyba.Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad antradienio rytą paleista 20 raketų. Kremliui artimi Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat patvirtino naują raketų ugnies pliūpsnį Ukrainoje.Pirmadienį Ukrainos valdžia suskaičiavo daugiau nei 80 Rusijos atakų iš sausumos, jūros ir oro. Daugelį jų atrėmė oro gynyba. Pirminiais duomenimis, visoje šalyje žuvo 19 žmonių ir daugiau nei 100 buvo sužeisti.
Turkija ragina Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau nutraukti ugnįTurkija antradienį paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau sudaryti įgyvendinamas paliaubas, pareiškusi, kad karui tęsiantis abi šalys tolsta nuo diplomatijos.„Paliaubos turi būti nustatytos kuo greičiau. Kuo greičiau, tuo geriau“, – interviu televizijai sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Ukrainos žvalgyba: rusai jau nugabeno į Baltarusiją 32 dronus kamikadzes iš IranoRusijos kariškiai jau nugabeno į Baltarusiją 32 Irane pagamintus dronus kamikadzes „Shahed-136“ ir planuoja iki spalio 14 d. pristatyti dar aštuonias bepilotes skraidykles.Tai antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Į Baltarusiją vežami Irane pagaminti dronai kamikadzės „Shahed-136“ (Rusijos armijoje jie vadinami „Geran-2“). Iki spalio 10 d. į Baltarusijos teritoriją buvo pristatytos 32 tokios bepilotės skraidyklės, iki spalio 14 d. planuojama nugabenti dar aštuonias“, – sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, Baltarusija aprūpina Rusijos armiją materialinėmis techninėmis priemonėmis ir šaudmenimis iš savo sandėlių. Pavyzdžiui, į Kirovskės geležinkelio stotį okupuotame Kryme atriedėjo 12 vagonų geležinkelio sąstatas su 492 tonomis šaudmenų. Ešelonas buvo išsiųstas iš Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 43-iojo raketų ir šaudmenų arsenalo Dobruše (Gomelio sritis).Artimiausiu metu iš Baltarusijos arsenalų ir bazių į geležinkelio stotis Rusijos Rostovo srityje turėtų pajudėti dar 13 ešelonų su ginkluote ir karine technika (219 platformų) bei šaudmenimis (28 vagonai).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo plataus masto karo pradžios Baltarusija jau nusiuntė Rusijos kariuomenei apie 250 vagonų „pagalbos“.
Žiniasklaida: Bulgarijos specialiosios tarnybos tiria sunkvežimio sprogimą ant Krymo tilto Bulgarijos kontržvalgybos tarnyba SANS tiria Rusijos tvirtinimus, kad esą ant Krymo tilto sprogęs sunkvežimis atvažiavo iš šios šalies, praneša portalas „Euractiv“.Tyrimas pradėtas laikinojo ministro pirmininko Galabo Donevo nurodymu iškart po to, kai Kremlius paskelbė savąją įvykių versiją.Sekmadienį Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas per susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, jog ant Krymo tilto sprogusio sunkvežimio maršrutas prasidėjo Bulgarijoje, o paskui driekėsi per Sakartvelą, Armėniją, Šiaurės Osetiją ir Krasnodaro kraštą.Tačiau oficialus Europos Komisijos atstovas spaudai Peteris Stano pareiškė, kad A. Bastrykino žodžiai yra nepatikimi.„Mes negalime žinoti, kas šeštadienį įvyko ant tilto, kas sukėlė sprogimą, kokios jo priežastys. Jūs žinote, koks vadinamųjų tyrimų Rusijoje patikimumas. Aš nelinkęs tikėti tuo, ką jie teigia“, – sakė EK atstovas, kurį cituoja Bulgarijos žiniasklaida.P. Stano priminė, kad Krymas yra Ukrainos dalis, o Kerčės tiltas – neteisėtas objektas.Pasak buvusio Bulgarijos ministro Boiko Borisovo, sprogmenys negalėjo būti pakrauti Bulgarijoje, kadangi jie niekaip negali kirsti šalies sienos.„Jei aš būčiau Rusijos tarnybų pareigūnų vietoje, man labiau domintų tai, kur buvo pakrautas sunkvežimis ir kokia buvo sprogimo priežastis. Tai yra svarbiausia... Dabar per karą visi nori nusimesti įtampą“, – pridūrė B. Borisovas. Anot jo, žmonės Bulgarijoje jau pavargę ir išsigandę, nes „karas Ukrainoje darosi vis baisesnis“.Partijos „Mes tęsiame permainas“ lyderis ir buvęs ministras pirmininkas Kirilas Petkovas paragino laikinąją vyriausybę atmesti Kremliaus užuominas apie bulgarų sąsajas su Krymo tilto sprogdinimu.„Nesutinkame su Kremliaus varoma baimės ir panikos kurstymo kampanija bei Bulgarijos siejimu su įvykiais ant Krymo tiltu. Raginame Bulgarijos valdžios institucijas ir laikinąją vyriausybę nedelsiant ištirti šį atvejį ir atmesti Kremliaus insinuacijas dėl Bulgarijos sąsajų su šiuo incidentu. Laikas čia turi esminę reikšmę“, – sakė K. Petkovas.
Erdoganas trečiadienį susitiks su Putinu Turkų pareigūnai naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį regiono viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje susitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu išlieka neutrali, palaiko gerus santykius su abiem Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina.
Per naujausius Rusijos smūgius Zaporižiai jau žuvo vienas žmogus Per naujausius, ankstų antradienį surengtus Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos Zaporižios miestui jau žuvo vienas žmogus.Kaip praneša „Sky News“, tai patvirtino Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Jos duomenimis, mieste 12 Rusijos raketų smogė viešajai infrastruktūrai.Pasak Zaporižios srities gubernatoriaus, žuvusysis gyvybės neteko automobilių prekybos centre. Skelbiama, kad per naujausius smūgius taip pat nukentėjo mokykla.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė keturias Rusijos raketas Antradienio rytą Rusijos kariuomenė vėl atakavo Ukrainą raketomis. Šalies oro gynybos pajėgoms pavyko numušti mažiausiai keturias iš jų.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių oro pajėgų atstovu spaudai Jurijumi Ignatu.Pasak jo, Rusijos kariuomenė vėl naudoja strateginius bombonešius.Savo ruožtu Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba informavo, kad viena rusų raketa buvo numušta padangėje virš regiono.„Viename iš srities rajonų oro gynybos pajėgos numušė raketą. Oro pavojus vis dar tęsiasi, todėl būkite slėptuvėse“, – pareiškė jis.Praėjus parai po intensyvaus Ukrainos apšaudymo raketomis, Rusijos kariuomenė atnaujino atakas. Iš įvairių Ukrainos regionų pranešama apie sprogimus ir oro gynybos darbą.„rbc.ua“ primena, kad pirmadienį intensyvaus Rusijos raketų smūgio Ukrainos miestams aukomis tapo mažiausiai 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 63 110 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 11 d. jau neteko apie 63 110 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 504 tankų, 5 162 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 496 artilerijos sistemų, 353 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 181 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 268 lėktuvų, 235 sraigtasparnių, 1 114 dronų, 295 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 916 automobilių, 136 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Po Rusijos smūgių Ukrainoje JT tikisi pabėgėlių skaičiaus augimoJungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos.Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.„Siaubas, šiandien įvykęs Ukrainoje, yra nepateisinamas“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.„Daugelyje Ukrainos miestų beatodairiškai bombarduojami civiliai, namai..., nekarinė infrastruktūra, o tai reiškia, kad karas tampa vis sunkesnis ir sunkesnis civiliams“, – sakė jis.„Bijau, kad pastarųjų valandų įvykiai išprovokuos dar daugiau gyventojų persikėlimų“, – pridūrė F. Grandi.Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, visoje Europoje užregistruota daugiau kaip 7,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių.Nors nemažai šių žmonių sugrįžo į Ukrainą, daugiau kaip 4,2 mln. ukrainiečių užsiregistravo ES šalyse, kad gautų laikinosios apsaugos statusą.JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar beveik 7 milijonai žmonių buvo priversti persikelti į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.F. Grandi sakė manantis, kad po pirmadienio išpuolių, per kuriuos, Kyjivo teigimu, žuvo mažiausiai 14 žmonių ir beveik 100 buvo sužeisti, žmonės daugiausia persikels Ukrainos teritorijoje.„Mano prognozė... yra tokia, kad daugiausia persikėlimų bus šalies viduje“, – sakė jis, kalbėdamas JT pabėgėlių agentūros prestižinio Nanseno apdovanojimo, kuris šiemet atiteko buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, įteikimo ceremonijos kuluaruose.F. Grandi teigė, kad šiuo metu Ukrainoje padėtis dėl perkeltų asmenų yra „labai nepastovi“.„Yra žmonių, kurie pabėga tik kelioms valandoms, kad išvengtų bombų, o paskui bando grįžti namo“, – sakė jis.Tačiau, pasak jo, tais atvejais, kai sugriovimo mastas didesnis ir žmonės nebeturi šildymo ar maisto, jų „persikėlimas tikriausiai truks ilgiau“.
Rusijos raketų smūgio Ukrainai aukų skaičius padidėjo iki 19 žmonių, dar 105 buvo sužeistiPirmadienį intensyvaus Rusijos raketų smūgio Ukrainos miestams aukomis tapo 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti.Tai antradienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (VNST), kuria remiasi UNIAN.Per apšaudymą 12-oje Ukrainos sričių ir Kyjive kilo daugiau kaip 30 gaisrų, kuriuos pavyko užgesinti.Vis dar netiekiama elektra 301 gyvenvietei Kyjivo, Lvivo, Sumų, Ternopolio ir Chmelnyckio srityse.Energetikai informavo, kad atnaujintas elektros tiekimas 3 571 gyvenvietei Poltavos, Sumų, Ternopolio, Lvivo, Kyjivo ir Chmelnyckio srityse.Gaisrams gesinti ir avariniams gelbėjimo darbams atlikti buvo pasitelkta daugiau kaip 1 tūkst. žmonių ir apie 120 technikos vienetų.Kaip jau buvo pranešta, spalio 10 d. okupantai rusai paleido į Ukrainą 84 raketas, iš kurių 56 sunaikino Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Pirmadienio vakarą buvo pranešta apie 14 žuvusiųjų ir 97 sužeistuosius.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad pirmadienį buvo apšaudyti Ukrainos miestai ir kritinės infrastruktūros objektai, ir pagrasino Ukrainai naujais smūgiais.
Kyjivo srityje bus sustiprintas patruliavimas tamsiuoju paros metuKyjivo srityje bus sustiprintas patruliavimas vakarais ir naktimis. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Ukrainos regiono policijos viršininku Andrijumi Nebitovu, šis sprendimas susijęs su tuo, kad dėl Rusijos raketų smūgio energetikos infrastruktūros objektams tenka taupyti elektros energiją.„Valdžios institucijos ir energetikos bendrovės taupys elektrą ir mažins tinklų apkrovą. Mes suprantame, jog tamsiuoju paros metu reikia padėti mūsų piliečiams saugiai pasiekti namus, kad jie netaptų nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo aukomis“, – paaiškino jis.Pasak A. Nebitovo, visi pareigūnai turės apšvietimo prietaisų ir kitų techninių priemonių, leisiančių jiems būti nepriklausomiems nuo energijos tiekimo.„Atitinkamai bus pasirūpinta ir policijos daliniais. Bus imtasi visų priemonių, kad policija galėtų ištisą parą efektyviai dirbti, nepriklausytų nuo tų kritinių aplinkybių, kurios gali susiklostyti mūsų aptarnaujamoje teritorijoje“, – pridūrė Kyjivo srities policijos viršininkas.Spalio 10 d. Rusija į Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus paleido dešimtis raketų. Jiems atstatyti prireiks kelių dienų.
Didžiosios Britanijos žvalgyba: Rusijos galimybės kariauti mažėjaKaro veiksmai Ukrainoje sparčiai sekina Rusijos ginkluotės atsargas. Tai praneša BBC, remdamasis Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros Vyriausybės ryšių būstinės (GCHQ) direktoriumi Jeremy`iu Flemingu.„Mes, kaip ir Rusijos kariuomenės vadai, žinome, kad jų atsargos ir amunicija baigiasi“, - pažymėjo jis pranešime Karališkajam jungtinių paslaugų institutui.Pareigūno manymu, kalinių ir karinės patirties neturinčių vyrų mobilizacija Rusijoje byloja, kad situacija yra beviltiška.Pasak J. Flemingo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis labiau izoliuojamas ir vis dažniau priima klaidingus sprendimus. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos gyventojai pradeda suprasti karo kainą.Pirmadienį Rusija paleido į Ukrainos teritoriją 84 sparnuotąsias raketas, Ukrainos kariškiams pavyko sunaikinti 43. Rusų atakos aukomis tapo mažiausiai 11 žmonių, apie 90 buvo sužeista.
Ukraina JT posėdyje pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“Per skubų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį Ukraina pirmadienį pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“ po jos naujausių atakų, o Vakarų galybės siekė pabrėžti Maskvos izoliaciją.JT sušaukė debatus, kad aptartų Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau juos užtemdė smūgiai Kyjivui ir kitiems miestams – vienas skaudžiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius kelis mėnesius.„Rusija dar kartą įrodė, kad tai teroristinė valstybė, kuri turi būti atgrasoma pačiais griežčiausiais būdais“, – įžanginėje kalboje sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia. Jis pridūrė, kad Rusijos smūgiai paveikė ir jo paties artimiausius giminaičius.„Deja, vargu ar galima reikalauti stabilios ir sveikos taikos, kol šalia egzistuoja nestabili ir beprotiška diktatūra“, – sakė jis ir informavo valstybes nares, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 97 buvo sužeisti.Atsakydamas Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia tiesiogiai nekalbėjo apie raketų smūgius, bet gynė savo šalies įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją.„Esame kaltinami, kai bandome apginti savo brolius ir seseris Rytų Ukrainoje, visų pirma jų teisę į gyvybę, teisę kalbėti savo kalba, mokyti vaikus savo kalbos, pagerbti didvyrius, kurie išvadavo jų žemes nuo fašizmo“, – sakė jis.Prieš Generalinės Asamblėjos sesiją, įtampai pasiekus aukščiausią tašką, JT vadovas Antonio Guterresas Rusijos išpuolius pavadino „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai pasmerkė smūgius ir sakė, kad jie rodo visišką Putino „neteisėto karo“ brutalumą.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo dar „griežtesnes“ atsakomąsias priemones po savaitgalį įvykusio sprogimo, apgadinusio svarbų tiltą į Maskvos aneksuotą Krymą.
Raketos vėl paleistos į Zaporižę: atakuojami infrastruktūros objektaiNaktį į antradienį okupantai rusai vėl atakavo raketomis Zaporižią. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas, kuriuo remiasi UNIAN.Rusijos pajėgų taikiniais tapo šio Ukrainos miesto infrastruktūros objektai. Informacija apie sugriovimus ir nukentėjusiuosius tikslinama.„Okupantai raketomis atakavo srities centrą. Priešo taikiniais tapo infrastruktūros objektai. Likite slėptuvėse!", - paragino pareigūnas.Gautomis žiniomis, srityje tebekaukia oro pavojaus sirenos.UNIAN primena, kad pastaruoju metu rusai suintensyvino Zaporižios apšaudymą. Rugsėjo pabaigoje jie smogė raketų smūgį civilių humanitarinei kolonai Zaporižios priemiestyje, tada 30 žmonių žuvo, o dar 88 buvo sužeisti.
Žvalgyba: Putinas priima klaidingus sprendimus, o Rusijos kariuomenė išsekusiRusijos kariuomenė yra išsekusi ir visi ankstesni jos pasiekimai virsta pralaimėjimais, sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės komunikacijos štabo (GCHQ) vadovas Jeremy Flemingas.„Akivaizdu, kad drąsūs Ukrainos veiksmai mūšio lauke ir virtualioje erdvėje daro įtaką“, – prabrėžė jis.Anot J. Flemingo, Rusijos prezidento V. Putino sprendimai pasirodė klaidingi dėl neribotos galios. Jis taip pat mano, kad nepaisant spalio 10 d. raketų smūgių visoje Ukrainoje, Maskvoje amunicija baigiasi, o pastaroji mobilizacija buvo Rusijos prezidento desperacijos demonstravimas, dėl kurio jis bus kritikuojamas ir toliau Rusija bus izoliuota.„Mes žinome – ir Rusijos vadai žino – kad jų atsargos ir amunicija baigiasi“, – sakoma pranešime.
Bidenas žada Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomisJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pažadėjo aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis po to, kai Rusija raketomis apšaudė savo kaimynės sostinę Kyjivą ir kitus miestus, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.J. Bidenas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pažadėjo toliau teikti Ukrainai paramą, reikalingą gynybai, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas“, sakoma pranešime.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino toliau rengti atakas prieš Ukrainą, kur pirmadienį per didžiausią pastaraisiais mėnesiais smūgių bangą žuvo mažiausiai 11 žmonių. Šie raketiniai smūgiai buvo Maskvos atsakas į sprogimą, sugadinusį svarbų tiltą, jungiantį Rusiją su jos aneksuotu Krymo pusiasaliu.Po pokalbio su J. Bidenu V. Zelenskis platformoje „Twitter“ parašė, kad „oro gynyba šiuo metu yra mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetas numeris 1“.Kyjivas teigė, kad Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip 80 raketų į šalies miestus ir kad Rusija taip pat panaudojo Irane pagamintus dronus, paleistus iš kaimyninės Baltarusijos.J. Bidenas „pareiškė užuojautą per šiuos beprasmiškus išpuolius žuvusių ir sužeistų žmonių artimiesiems“, pranešė Baltieji rūmai.„Jis taip pat pabrėžė nuolat bendradarbiaujantis su sąjungininkais ir partneriais, siekdamas, kad Rusija ir toliau mokėtų (bei) atsakytų už savo karo nusikaltimus ir žiaurumus“, – sakoma pranešime.
Ukraina žada susivienyti prieš „teroristinę“ RusijąUkraina pirmadienį pažadėjo, kad jos neįbaugins kruvinų raketinių smūgių banga iš „teroristinės valstybės“ Rusijos, Maskvai savo grasinimais pakursčius nuogąstavimus dėl tolesnio keršijimo.Intensyviausią per kelis mėnesius apšaudymą, per kurį Ukrainoje pirmadienį žuvo mažiausiai 11 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 80 žmonių, Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į Krymą apgadinusio sprogimo savaitgalį.„Ukrainos neįbauginsi. Ji gali tik dar labiau susivienyti. Ukrainos nesustabdysi“, – pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbtame vaizdo įraše.Prezidentas taip pat pažadėjo, kad „mūšio laukas bus dar skaudesnis“ Rusijos kariams.
Dėl Rusijos raketų smūgių, po žeme įstrigo daugiau nei 100 kalnakasiųDėl masinio Dnipropetrovsko srities apšaudymo keturiose šachtose įstrigo 118 kalnakasių. Jų gelbėjimo operacija tęsiama, pranešė vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.„Dniropetrovsko srityje buvo atjungtos keturios kasyklos, kuriose energijos nutraukimo metu buvo 854 kalnakasiai. Dabar ten vis dar yra 118 žmonių, o planiniai kilimai į paviršių tęsiasi", - sakė jis.
Arestovyčius: naktį Ukraina laukia dar vienos atakosUkrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad šią naktį Ukraina gali tikėtis naujo masinio Rusijos smūgio. Jis savo prognoze pasidalijo su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu.„Šią naktį galimas tęsinys. Ir, greičiausiai, jie smogs su „Kalibr“ iš Juodosios jūros. Tai veiks energetikos infrastruktūroje, nes tai yra įprastas antrasis etapas kabutėse. Tie taikiniai, į kuriuos nepavyko pataikyti, norės pataikyti toliau“, – sakė jis.Todėl patarėjas paragino ukrainiečius būti dėmesingus oro signalams. Pasak Arestovyčiaus, be „Kalibr“, Rusijos pajėgos Ukrainą gali atakuoti ir „Iskander“ raketomis.
Baltarusijos gynybos ministras: mes nenorime karo su UkrainaBaltarusijos gynybos ministras Viktoras Khreninas sakė, kad jo šalis nenori karo su Ukraina ar kitomis kaimynėmis, tačiau perspėjo dėl galimų provokacijų.Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, V. Khreninas tokiu būdu reagavo į viešus pareiškimus, kad Baltarusijos kariuomenė gali pradėti karines operacijas prieš Ukrainą.„Viskas, ką galime pasakyti, tai neprovokuokite mūsų ir mes su jumis nekovosime. Mes nenorime kovoti su lietuviais, lenkais, jau nekalbant apie ukrainiečius“, – sakė V. Khreninas, kurį cituoja tinklalapis „Zerkalo“.Tuo pat metu Baltarusijos gynybos ministerijos vadovas perspėjo Vakarus dėl „provokacijų“, pabrėždamas, kad „jūs nenorite su mumis kovoti, o mes nenorime su jumis kovoti“.Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas susitarė su Rusija dėl jungtinės karinės grupuotės dislokavimo, nors ir nenurodė, kur tiksliai ji bus įtraukta.Jis taip pat dar kartą apkaltino Ukrainą rengiant smūgius Baltarusijai.Pasak „Agence France-Presse“, A. Lukašenka taip pat sakė, kad Lenkija, Lietuva ir Ukraina ruošia Baltarusijos „radikalius kovotojus“ vykdyti „sabotažą, teroristinius išpuolius ir karinio maišto organizavimą“.
Okupuotame Melitopolyje – sprogimai Melitopolyje, kurį laikinai užėmė Rusijos kariai, girdimi garsūs sprogimai. Apie tai „Telegram“ kanale praneša miesto pirmininkas Ivanas Fiodorovas, skelbia „Ukrinform“.„Šiuo metu: garsūs sprogimai Melitopolyje, kurie girdimi miesto centre ir rytiniuose rajonuose“, – rašė I. Fiodorovas. Jis pridūrė, kad „renka informaciją“.
Rusijos atakos spalio 10-ąją: jau 14 žuvusiųjų, 97 sužeistiDėl Rusijos raketų atakų Ukrainos miestuose žuvo 14 žmonių, 97 buvo sužeisti – tai naujausi Ukrainos valstybės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenys, paskelbti 2ą val., praneša BBC.
Kuleba: Ukraina tęs puolamuosius veiksmus, nepaisydama Rusijos smūgiųUžsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad Ukraina ir toliau išlaisvins teritorijas visoje Ukrainoje, nepaisant pirmadienį surengtos Rusijos raketų atakų bangos.„Kad ir ką jis [Putinas] darytų, mes ir toliau išlaisvinsime savo teritoriją“, – CNN sakė D. Kuleba.„Tai yra karas už Ukrainos egzistavimą. Tai karas už tarptautinės teisės ir taisyklėmis pagrįstos tvarkos egzistavimą. Taigi, jis gali eskaluoti, gali daryti ką nori. Bet mes tęsime kovą ir laimėsime“, – pridūrė jis.D. Kuleba sakė, kad dauguma Rusijos puolimo taikinių buvo energetiniai objektai, ir pridūrė, kad „nežino apie jokį didelį karinį objektą, į kurį buvo taikytasi. Tai buvo tik energetikos objektai ir civiliniai namai, daugiabučiai namai“.Jis sakė manantis, kad ataka buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto aktas po pastarųjų pralaimėjimų mūšio lauke.„Neturėtų būti jokių abejonių, kad šio išpuolio tikslas buvo terorizuoti taikius gyventojus ir kiek įmanoma apsunkinti jų gyvenimą. Esu tikras, esu įsitikinęs, kad tai yra Putino pralaimėjimo mūšio lauke rezultatas. Kai jo armija negali įveikti Ukrainos armijos, jis pasirinko terorizuoti civilius“, – sakė D. Kuleba.Kai buvo sprendžiama, ar Ukraina buvo atsakinga už masinį sprogimą pagrindiniame strateginiame tilte, jungiančiame Krymą ir Rusiją, D. Kuleba sakė, kad „nežino, kas susprogdino tiltą“: „Neatmetu, kad kažkas vyksta Rusijos viduje, nes šis tiltas yra labai apsaugotas iš visų pusių“.
Ukraina numušė dar 13 Rusijos paleistų dronųUkrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniai pirmadienio popietę sunaikino dar 13 priešo dronų „Shahed-136“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų spaudos tarnyba apie tai praneša „Telegram“ kanale. „Antrasis didelis oro perspėjimas spalio 10-osios popietę pirmiausia paskelbtas dėl Irano dronų „Shahed-136“, kurie atakuoja Kijevą ir šiaurinius Ukrainos regionus Kursko regiono ir Baltarusijos kryptimi. Devynis iš šių „Shahed-136“ sunaikino Oro pajėgų vadovybės „Centro“ oro gynybos pajėgos ir priemonės“, – teigiama pranešime.Pasak oro pajėgų, įsibrovėliai šiais dronais taip pat atakavo rytinius Ukrainos regionus. Taigi, keturis „Shahed-136“ dronus sunaikino Vakarų oro komandos priešlėktuviniai šautuvai.Kaip pranešė „Ukrinform“, per rytinę Rusijos pajėgų ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 9 iš 12 kamikadzių dronų.
Pentagonas paskelbė apie tarptautinės Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą BriuselyjeJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose tarptautinės Ukrainos kontaktinės grupės formate susitiks su dešimtimis kolegų. Trečiadienį pokalbiuose su L. Austinu ir JAV generalinio štabo vadu Marku Milley‘umi dalyvaus beveik 50 valstybių atstovai, pirmadienį pranešė Pentagonas. Tai bus šeštasis naujosios grupės posėdis – ir ketvirtasis asmeninis susitikimas.Vadinamoji Ukrainos kontaktinė grupė gyvuoja nuo balandžio pabaigos. Per ją pirmiausiai koordinuojamas ginklų tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje vyks NATO gynybos ministrų susitikimas.
Rusijos deputatas: Rusija nesmogė Ukrainos civilinei infrastruktūrai„Mūsų kariuomenė nepuola miestų ir civilinės infrastruktūros. Visos mūsų raketos buvo nukreiptos [į] energetikos infrastruktūrą, ryšių centrus ir karines būstines“, – sakė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš partijos „Vieningoji Rusija“, televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Popovas „World at The One“ laidoje „BBC Radio 4“.„Jei matote kokių nors raketų ir atakų žaidimų aikštelėse, tai yra Ukrainos oro gynybos sistemų darbo rezultatas“, – sakė jis.Kraterio vaizdo įrašą iš sprogimo šalia žaidimų aikštelės Kijeve šiandien paskelbė daugelis žiniasklaidos priemonių.
Aksionovas: Krymo tiltas bus suremontuotas per pusantro mėnesioKrymo tilto atstatymo darbai truks mažiausiai mėnesį, sakė vadinamasis aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas, praneša BBC.„Manau, kad prognozė, kad per mėnesį ar pusantro mėnesio visi restauravimo darbai turėtų būti baigti. Kol kas tokie lūkesčiai“, – interviu Rusijos televizijai sakė S. Aksionovas.Iki spalio 16 dienos planuojama atnaujinti krovinių eismą Krymo tiltu, sakė jis.Spalio 8 d. ant Krymo tilto įvyko didelio masto sprogimas, apgadinęs tilto kelią ir geležinkelio bėgius.Rusijos valdžia kaltino Ukrainą dėl išpuolio prieš tiltą, Ukrainos valdžia neneigė, bet taip pat oficialiai nepatvirtino savo dalyvavimo tilto bombardavime.
Bidenas pasmerkė Rusijos raketų smūgių „visišką brutalumą“JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, sakydamas, kad jie demonstruoja „visišką Vladimiro Putino neteisėto karo brutalumą“.„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia šiandieninius Rusijos raketų smūgius visoje Ukrainoje, – sakoma J. Bideno pareiškime. – Per šias atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai ir sunaikinti objektai, neturintys jokios karinės paskirties“.„Jos dar kartą parodo visišką pono Putino neteisėto karo prieš Ukrainos žmones brutalumą“, – sakė prezidentas.Pasak jo, šios atakos „tik dar labiau sustiprina mūsų pasiryžimą palaikyti Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“.„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais mes ir toliau reikalausime, kad Rusija sumokėtų už savo agresiją, reikalausime, kad V. Putinas ir Rusija atsakytų už savo žiaurumus ir karo nusikaltimus, ir teiksime paramą, būtiną Ukrainos pajėgoms ginti savo šalį ir laisvę, – sakė J. Bidenas. – Dar kartą raginame Rusiją nedelsiant nutraukti šią neišprovokuotą agresiją ir išvesti savo karius iš Ukrainos“.
Masinė Rusijos raketų ataka Lvivo srityje: jų paleista 15Rusijos pajėgos ryte į Lvovo sritį paleido 15 raketų, pranešė Lvivo srities karinės administracijos pirmininkas Maksimas Kozitskis.„Ryte į Lvivo sritį priešas paleido 15 raketų, 7 iš jų numušė oro gynybos sistemos, 8 pataikė į elektros pastotes“, – teigiama pranešime.
Per atakas Kyjive apgadinta ir ES patariamosios misijos būstinėPer Rusijos pajėgų raketų ir dronų atakas Kyjive pirmadienio rytą apgadinta ir Europos Sąjungos (ES) patariamosios misijos Ukrainoje būstinė. Dėl sprogimo netoliese, be kita ko, išdužo langų stiklai, agentūrai dpa Briuselyje patvirtino ES užsienio tarnybos atstovas. Apie nukentėjusiuosius tarp misijos narių informacijos nėra.Kad ES misija buvo tiesioginis Rusijos atakos taikinys, anot duomenų, mažai tikėtina. Taikinys akivaizdžiai buvo tiltas netoliese. Atstovas saugumo sumetimais nenorėjo nurodyti, kiek žmonių šiuo metu paprastai dirba misijos būstinėje.ES patariamoji misija Ukrainai veikia nuo 2014 metų. Ji įsteigta siekiant padėti šaliai reformuoti civilinės saugos sektorių. Netrukus po Rusijos invazijos pradžios misija gavo papildomų užduočių. Pastaruoju metu ji taip pat padėjo koordinuoti pabėgėlių srautus ir humanitarinės pagalbos tiekimą.
Kryvyj Rihe nugriaudėjo sprogimai: nurodyta galima priežastisDnepropetrovsko srityje Kryvyj Rihe  pirmadienio vakarą, spalio 10 d., nugriaudėjo sprogimai.Preliminariais duomenimis, sprogimus sukėlė bepiločiai orlaiviai, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.„Sprogimai Kryvyj Rihe . Preliminariai – tai dronai kamikadzės“, – informacija dalijosi jis.
Blinkenas smerkia Rusijos „siaubingus smūgius“ UkrainaiJungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.A. Blinkenas pareiškė kalbėjęs su savo ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba „po šįryt Kremliaus surengtų siaubingų smūgių ir vėl patvirtino, kad Jungtinės Valstijos remia Ukrainą“.„Mes ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą ekonominę, humanitarinę ir saugumo pagalbą, kad Ukraina galėtų apsiginti ir pasirūpinti savo žmonėmis“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija į Ukrainą pirmadienį paleido 84 sparnuotąsias raketas, praėjus dviem dienoms po to, kai didelis sprogimas apgriovė tiltą, jungiantį Rusiją su Maskvos aneksuotu Krymu. Dėl šio išpuolio Maskva apkaltino Kyjivą.Pasak kariuomenės, rusai taip pat paleido 24 bepilotes skraidykles, įskaitant 13 iranietiškų „Shahed-136“. Kariuomenė pridūrė, kad 43 sparnuotosios raketos buvo numuštos.Ukrainos nacionalinė policijos tarnyba skelbė, kad per šiuos masinius Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti.
Ukrainos saugumas Medvedevą įtraukė į ieškomų asmenų sąrašąUkrainos saugumo tarnyba Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją ir buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.Tai buvo pranešta Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paieškos duomenų bazėje.D. Medvedevas kaltinamas pagal  Baudžiamojo kodekso 110 str. 2 d. (asmens, kuris yra valdžios atstovas, kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą). Numatoma bausmė yra laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų su turto konfiskavimu arba be jo.Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paieškos duomenų bazėje nurodoma, kad D. Medvedevas dingo 2022 metų kovo 1 dieną.
Ukraina: Rusija paleido 84 raketas, 43 iš jų buvo numuštosRusija pirmadienį į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, iš kurių 43 buvo numuštos, pranešė „Ukrinform“, remdamasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, patikslintais 14.00 val.Pažymima, kad Rusija panaudojo 84 sparnuotąsias raketas, 24 bepiločius orlaivius, iš kurių 13 buvo Irano „Shahed-136“. Buvo sunaikinti 56 taikiniai, iš jų – 43 sparnuotosios raketos ir 13 nepilotuojamų orlaivių (iš jų 10 – „kamikadzių“ tipo).Generalinis štabas paragino ukrainiečius išlikti ramius ir neignoruoti oro pavojaus signalų.Pirmadienį Rusijai įvykdžius teroristines atakas keliuose Ukrainos regionuose, žuvo 11 žmonių, dar 64 buvo sužeisti.Apie tai „Telegram" pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, paskelbusi operatyvinę informaciją apie Rusijos raketų apšaudymo padarinius iki 14 val.„Apšaudymai smogė svarbiausiai infrastruktūrai (daugiausia elektros energijos tiekimo objektams) 8 regionuose ir Kyjive, kur kilo daugiau kaip 30 gaisrų. Per teroro atakas žuvo 11 žmonių, o 64 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
Indija reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl eskalacijos UkrainojeIndija pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl Rusijos raketų atakų Ukrainos didmiesčiuose. Indija ragina nedelsiant nutraukti kovinius veiksmus ir siūlo paramą siekiant deeskalacijos, pirmadienį Naujajame Delyje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.Indijas Rusijos agresijos kare laikosi neutraliai, nes palaiko artimus santykius tiek su Vakarais, tiek su Rusija. Indija neprisideda prie Vakarų sankcijų ir kartu ragina konfliktą spręsti dialogu.Pastaruoju metu Indija pirko iš Rusijos daugiau palyginti nebrangios naftos. Naujasis Delis smarkiai priklausomas nuo Maskvos ir karinės įrangos bei atsarginių dalių tiekimo srityje, be kita ko, todėl, kad Vakarų šalys ilgai nepardavė ginklų Indijai. Vakarams Indija, kaip daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija, be kita ko, svarbi dėl Kinijos siekio dominuoti.
Borrellis atmeta Minsko teiginius apie Ukrainos neva planuojamą puolimąES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis, pirmadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba atmetė Baltarusijos vyriausybės teiginius, kad Ukraina neva planuoja išpuolius prieš Baltarusiją.„Tokie nepagrįsti kaltinimai yra visiškai nepriimtini“, – sakoma pranešime spaudai.Kalbėdamas apie Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos pareiškimą, kad bus formuojamas bendras kariuomenės dalinys su Rusija, J. Borrellis „paragino Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo bet kokio tolesnio Baltarusijos dalyvavimo šiame brutaliame neteisėtame sumanyme“, sakoma pareiškime.Jis taip pat paragino Baltarusiją „nedelsiant nustoti versti Baltarusijos teritoriją išpuolių prieš Ukrainos civilius gyventojus placdarmu“.J. Borrellis ir D. Kuleba kalbėjosi po to, kai keli Ukrainos miestai nukentėjo nuo Rusijos raketų smūgių, kuriuos „J. Borrellis kuo griežčiausiai pasmerkė“.ES vyriausiasis diplomatas per pokalbį pareiškė užuojautą ir sakė, kad atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, sakoma pranešime spaudai.
Ukraina ragina gyventojus vakare taupyti elektros energijąPo intensyvių Rusijos pajėgų raketų atakų Ukrainos vadovybė paragino gyventojus vakare išjungti elektros prietaisus, kad nebūtų perkrautas elektros tinklas. „Dėl šiandienos apšaudymų primygtinai prašome visų, esant galimybei, nuo 17 iki 22 val. apriboti energijos suvartojimą“, - pirmadienį „Telegram“ kanale rašė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka. Tik tai esą leis išgyventi didžiausios apkrovos metą be papildomų išjungimų.Ukrainos prezidento atstovas parlamente Andrijus Herusas įspėjo dėl vieno „sunkiausių vakarų“ energijos tiekėjams Ukrainoje. Kai kuriuose regionuose esą visai nebus elektros, kituose pagal planą tam tikru laiku elektra bus išjungta.Vakaro valandomis tinklo apkrova yra didžiausia. Kuo daugiau elektros sutaupys patys gyventojai, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti didelio masto elektros energijos tiekimo nutraukimo, aiškino A. Herusas. Tarp daugiausiai elektros suvartojančių prietaisų jis įvardijo elektrinius šildytuvus, boilerius, elektrines virykles, mikrobangų krosneles ir skalbykles.Rusijos raketų atakos pirmadienį pirmiausiai buvo nukreiptos prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą. Kijeve, be kita ko, buvo apšaudyta šiluminė elektrinė. Ir iš kitų regionų pranešama apie tyčinį elektrinių ir transformatorinių apšaudymą.
Po Rusijos smūgių Ukrainai į posėdį renkasi JT Generalinė AsamblėjaPirmadienį rengiamas JT Generalinės Asamblėjos posėdis, praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija pradėjo mirtinų raketų smūgių seriją į Ukrainos miestus, o didžiosios Vakarų valstybės pasmerkė naujausią Maskvos karo eskalaciją ir siekia pabrėžti jos izoliaciją.Jungtinės Tautos sušaukė skubų posėdį aptarti Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau debatus, panašu, nustelbs atakos prieš Kyjivą ir kitus miestus, kurios tapo vienu smarkiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius mėnesius.Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo dar „griežtesnes“ atsakomąsias priemones po neseniai įvykusio sprogimo, kuris apgadino svarbų tiltą Maskvos aneksuotame Kryme – dėl šio įvykio Kremlius apkaltino Kyjivą.V. Putino veiksmams atsidūrus dėmesio centre, JT prasidės diskusijos dėl rezoliucijos projekto, kuriuo pasmerkiama tai, kas Vakaruose laikoma neteisėtu Rusijos įvykdytu Ukrainos žemės užgrobimu.Sprendimas pateikti aneksijos klausimą svarstyti Generalinei Asamblėjai, kurioje 193 JT narės turi po vieną balsą ir niekas neturi veto teisės, buvo priimtas po to, kai rugsėjo 30 dieną JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusija pasinaudojo veto teise ir užblokavo panašų pasiūlymą.Balsavimo tikimasi ne anksčiau kaip trečiadienį.„Tai labai svarbu, – sakė Olofas Skoogas, kuris, būdamas ES ambasadoriumi prie šios pasaulinės organizacijos, parengė rezoliucijos projektą kartu su Ukraina ir kitomis šalimis.„Jei JT sistema ir tarptautinė bendruomenė per Generalinę Asamblėją nesureaguos į tokį neteisėtą bandymą, tuomet atsidursime labai, labai blogoje padėtyje“, – žurnalistams sakė Švedijos diplomatas. Generalinės Asamblėjos neveiklumas suteiktų „carte blanche“ (veiksmų laisvę – red.) kitoms šalims daryti tą patį arba pripažinti tai, ką padarė Rusija“, – pridūrė jis.Rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino agentūra AFP, smerkiami Rusijos „bandymai neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus po „vadinamųjų referendumų“ ir pabrėžiama, kad šie veiksmai „neturi jokios galios pagal tarptautinę teisę“.Jame visos valstybės, tarptautinės organizacijos ir agentūros raginamos nepripažinti aneksijų ir reikalaujama nedelsiant išvesti Rusijos karius iš Ukrainos.Atsakydama į tai, Rusija laiške visoms valstybėms narėms užsipuolė „Vakarų delegacijas“, kurių veiksmai „neturi nieko bendra su tarptautinės teisės apsauga ir JT Chartijos principais“.„Jos siekia tik savo geopolitinių tikslų“, – sakoma laiške, kurį pasirašė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.V. Nebenzia sakė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, Generalinė Asamblėja turėtų balsuoti slaptai – tai labai neįprasta procedūra, paprastai taikoma tik tokiems klausimams, kaip JT Saugumo Tarybos nenuolatinių narių rinkimai.
JT vadovas smerkia Rusijos smūgius Ukrainai: tai nepriimtina eskalacija Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl gyvybių pareikalavusių raketinių smūgių visoje Ukrainoje ir pavadino tai „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.„Generalinis sekretorius yra giliai sukrėstas šiandien Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų didelio masto raketų atakų prieš Ukrainos miestus, per kurias, kaip pranešama, buvo padaryta didelė žala civilinėms vietovėms, žuvo bei buvo sužeista dešimtys žmonių“, – sakoma A. Guterreso atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico pareiškime.„Tai dar viena nepriimtina karo eskalacija, už kurią, kaip visada, didžiausią kainą moka civiliai gyventojai“, – priduriama jame.
JT nori metams pratęsti susitarimą dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą Lapkričio 22 dieną baigia galioti keturių mėnesių trukmės susitarimas, sudarytas su Maskva ir Kyjivu dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, ir turėtų būti pratęstas dar metams, pirmadienį pareiškė JT vadovas.Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas teigė esąs „pagrįstai įsitikinęs“, kad susitarimas dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos bus pratęstas.Liepos 22 dieną buvo pasirašyti du susitarimai, kuriems tarpininkavo JT ir Turkija – jais buvo siekiama leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, kuriuos blokavo Rusijos sukeltas karas, taip pat ir rusiškus maisto produktus bei trąšas, nepaisant Maskvai įvestų Vakarų sankcijų.„Reikia neapsiriboti keturių mėnesių ciklu. Reikia, kad (susitarimas) būtų pratęstas metams“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė M. Griffithsas.„Ūkininkai turi greitai sužinoti, ar verta sėti derlių, kuris bus nuimtas kitais metais. Dėl šios priežasties mums reikia tam tikro aiškumo dėl operacijų Juodojoje jūroje“, – sakė jis.Rusija skundžiasi, kad, nepaisant susitarimo, ji negali parduoti savo maisto produktų ir trąšų dėl sankcijų, įvestų jos finansų ir logistikos sektoriams.
Vokietija pažadėjo artimiausiu metu Ukrainai perduoti oro gynybos sistemąVokietija pirmadienį pažadėjo artimiausiu metu Ukrainai perduoti oro gynybos sistemą.Pasak vokiečių gynybos ministrės Christine Lambrecht, naujausi Rusijos raketų smūgiai šiai šaliai pabrėžia būtinybę kuo skubiau perduoti Kyjivui tokių sistemų. „Būtent todėl teikiame specialią paramą oro gynybai skirtais ginklais“, – teigė Ch. Lambrecht. Ministrė pridūrė, kad jau „artimiausiomis dienomis“ Ukrainai bus perduota pirmoji iš keturių oro gynybos sistemų „Iris-T SLM“.Gynybos ministerijos Berlyne atstovas spaudai nurodė, kad likusios trys sistemos Ukrainai galės būti pristatytos tik „kitų metų bėgyje“. Atstovo teigimu, skubesnis pristatymas negalimas, nes būtina koordinuoti veiksmus su gynybos pramone ir kitomis Ukrainai ginkluotę tiekiančiomis šalimis.Ch. Lambrecht dar šio mėnesio pradžioje lankėsi Ukrainoje, kur pažadėjo šaliai skubų pirmosios „Iris-T SLM“ sistemos pristatymą. Prieigos prie šių sistemų dar neturi net pačios Vokietijos ginkluotosios pajėgos.
Macronas: Rusijos smūgiai visoje Ukrainoje rodo esminį pokytį kare Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusijos oro antskrydžiai visoje Ukrainoje ir prieš civilius gyventojus pirmadienį rodo „iš esmės pasikeitusią“ karo eigą.„Tyčiniai Rusijos smūgiai visoje Ukrainos teritorijoje ir prieš civilius gyventojus – tai esminis pokytis šiame kare“, – sakė E. Macronas žurnalistams kelionės į Prancūzijos Majeno regioną metu ir pridūrė, kad grįžęs į Paryžių sukvies savo diplomatinius ir karinius patarėjus.
Ukrainos žvalgyba: Rusija šias atakas planavo dar prieš Krymo tilto sprogimąRusija, ukrainiečių karinės žvalgybos duomenimis, intensyvų Ukrainos miestų apšaudymą planavo jau nuo spalio pradžios, taigi dar prieš Krymo tilto sprogimą šeštadienį.Rusijos ginkluotosios pajėgos spalio 2 ir 3 dienomis gavo nurodymą iš Kremliaus rengtis intensyvioms raketų atakoms prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pranešė žvalgyba. Kaip taikiniai esą buvo įvardyti kritinės civilinės infrastruktūros objektai ir tankiai apgyvendintų Ukrainos miestų centriniai rajonai.
Kyjive vėl aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos Ukrainos sostinėje Kyjive pirmadienio popietę vėl aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, praneša „Reuters“.Sirenos po rytinių smūgių miestui buvo nutilusios. Jos gaudė nuo maždaug 7 val. ryto iki vidurdienio.
Kuleba: Putinas yra neviltyje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgių Ukrainai serija rodo, jog prezidentas Vladimiras Putinas yra „neviltyje dėl pralaimėjimų mūšio lauke“ po pastaruoju metu Kyjivo pasiektų pergalių.„Ne, Putiną pradėti raketinį terorą „išprovokavo“ ne sprogimas ant Krymo tilto... Putinas yra neviltyje dėl pralaimėjimų mūšio lauke ir naudoja raketinį terorą, kad pabandytų pakeisti karo tempą savo naudai“, – tviteryje parašė D. Kuleba.
Stoltenbergas: NATO toliau rems drąsius Ukrainos žmonesNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po naujausių Rusijos smūgių Ukrainai pasikalbėjo su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pokalbio metu pabrėžė, kad Aljansas ir toliau rems Kyjivą.„NATO toliau rems drąsius Ukrainos žmones jų kovoje prieš Kremliaus agresiją“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė J. Stoltenbergas. NATO vadovas taip pat nurodė, kad kalbėdamasis su D. Kuleba „pasmerkė Rusijos siaubingas ir beatodairiškas atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“.Trečiadienį Briuselyje numatomas NATO šalių gynybos ministrų posėdis, kuriame viena temų bus parama Ukrainai.
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių, sužeista dar bent 60Pirmadienį per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių, o sužeista dar per 60.Kaip praneša „Sky News“, tokiais duomenimis dalinasi Ukrainos policija. Manoma, kad šie skaičiai dar gali didėti.Kiek anksčiau Kyjivo pareigūnai skelbė, kad vien sostinėje žuvo aštuoni žmonės.
Medvedevas: tai tebuvo „pirmasis epizodas“Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad raketų smūgiai Ukrainai pirmadienį tebuvo „pirmasis epizodas“.„Buvo parodytas pirmasis epizodas. Bus ir kitų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė D. Medvedevas, kuris dabar yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, ir pridūrė, kad būsimas Maskvos tikslas turėtų būti „visiškas Ukrainos politinio režimo išardymas“.Rusijos gynybos ministerija pirmadienį savo ruožtu paskelbė, kad virtine raketinių smūgių keliems Ukrainos miestams buvo pasiektas numatytas tikslas.Anksčiau Ukraina paskelbė, kad rusai anksti pirmadienį į jos teritoriją paleido per 80 raketų. Pareigūnai įvairiuose Ukrainos regionuose pranešė apie sutrikusį elektros ir vandens tiekimą.
Ukraina: Maskva smūgiams panaudojo iranietiškus dronus, atsiųstus iš BaltarusijosKyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą per virtinę kruvinų smūgių visoje Ukrainoje panaudojus iranietiškus dronus, atsiųstus iš Baltarusijos.„Priešas panaudojo iranietiškus bepiločius orlaivius „Shahed-136“ per smūgius, surengtus iš Baltarusijos teritorijos“ ir Rusijos aneksuoto Krymo, sakoma Ukrainos kariuomenės pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.Devyni dronai buvo sunaikinti, sakoma pranešime.
Žiniasklaida: per Rusijos raketų ataką nukentėjo Vokietijos konsulatas Kyjive Pirmadienį per Rusijos raketų ataką Kyjive nukentėjo Vokietijos konsulato vizų skyrius, praneša „Bild“. VFR užsienio reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad buvo padaryta žalos pastatui, kuriame yra vizų skyrius. Tačiau ten „jokios paslaugos“ nebuvo teikiamos jau kelis mėnesius, sakė atstovas. Jo teigimu, per Rusijos raketų atakas biure darbuotojų nebuvo. Buvęs Heinricho Böllio fondo Kyjive pirmininkas Serhejus Sumlenis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotraukų iš raketų smūgio vietos ir kreipėsi į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock: „Gal norėsite atsiųsti porą „Leopard“ tankų ir patikrinti situaciją vietoje?“ https://twitter.com/sumlenny/status/1579391516988309505?ref_src=twsrc%5Etfw
Putinas: raketų smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos energetikos infrastruktūrąPrezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patvirtino, kad Rusijos pajėgos surengė virtinę raketų atakų prieš Ukrainos miestus, per jas žuvo mažiausiai penki žmonės ir buvo sugriauta energetikos infrastruktūra visoje šalyje.„Šį rytą Gynybos ministerijos patarimu ir pagal generalinio štabo planą buvo surengtas didžiulis smūgis didelio tikslumo, tolimojo nuotolio ginklais (...) energetikos, karinės vadovybės ir ryšių objektams Ukrainoje“, – sakė V. Putinas per saugumo tarybos susitikimą.
Kremlius: antradienį Sankt Peterburge Putinas susitiks su TATENA vadovu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį antrame Rusijos mieste Sankt Peterburge susitiks su Jungtinių Tautų atominės energetikos agentūros vadovu Rafaeliu Grossi, pranešė Kremlius.Jų susitikimas vyks po pakartotinio Maskvos okupuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, didžiausios Europoje, apšaudymo. Nuolat pasikartojantys jėgainės apšaudymai didina baimę dėl branduolinės nelaimės.
Ukrainai buvo smogta iš Kaspijos jūros akvatorijos ir Žemutinio NaugardoUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pasidalijo informacija apie Rusijos terorą prieš taikius šalies miestus pirmadienį, spalio 10-ąją. Ukrainai buvo smogta iš Kaspijos jūros akvatorijos ir Žemutinio Naugardo. Iki šiol buvo paleistos 83 raketos.Atitinkamą pranešimą „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Ji rėmėsi oficialiais generalinio štabo duomenimis.„Šiandien nuo 6 val. 20 min. iki 11 val. 15 min. Rusijos Federacija raketomis smogė Ukrainos teritorijai iš Kaspijos jūros ir Žemutinio Naugardo rajonų. Jos buvo paleistos į Kyjivą, Lvivą, Prylukus, Chmelnyckį, Dniprą, Nežyną, Žytomyrą, Charkivą“, – parašė pareigūnė.Iki 11 val. 34 min. rašistai paleido 83 raketas, iš jų 43 numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos. Okupantai taip pat panaudojo 17 dronų-kamikadzių „Shahed 136“, kurie buvo paleisti iš okupuoto Krymo ir Baltarusijos teritorijos. Trys bepilotės skraidyklės buvo numuštos Odesos srityje.Pasak Ukrainos prezidento biuro patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, rusų tikslas – sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai, kad šalies piliečiai turėtų šalti.
ES užsienio politikos vadovas Borrellis sukrėstas. Rusijos raketų smūgių Ukrainai Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė esąs „labai sukrėstas“ dėl Rusijos raketų smūgių, pirmadienį pasipylusių į Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.„Tokiems veiksmams XXI amžiuje nėra vietos. Smerkiu juos kuo griežčiausiai“, – tviteryje parašė jis.„Mes palaikome Ukrainą. Papildoma karinė ES parama pakeliui“, – sakė jis, tikriausiai turėdamas omenyje naują karinės pagalbai Ukrainai finansavimo dalį, dėl kurios ES siekia susitarti.
Lenkijos URM vadovas pavadino naujausius Rusijos smūgius Ukrainai karo nusikaltimuLenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pavadino naujausius Rusijos smūgius Ukrainai barbarizmo aktu ir karo nusikaltimu.Z. Rau savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad pirmadienio ryto atakos prieš „miestus ir civilius yra barbarizmo aktas ir karo nusikaltimas. Rusija negali laimėti šio karo. Ukraina, mes tave palaikome!“
Moldova: trys Rusijos raketos pažeidė šalies oro erdvę Moldova kviečiasi Rusijos ambasadorių, nes pirmadienio rytą jos oro erdvę pažeidė trys sparnuotosios raketos, paleistos iš rusų laivų Juodojoje jūroje Ukrainos link.Apie tai savo „Twitter“ paskyroje pranešė šalies užsienio reikalų ministras Nicu Popescu. Pasak jo, ambasadoriaus bus prašoma pateikti paaiškinimą.
Lukašenka: Baltarusijos vakaruose dislokuojama bendra su Rusija karinė grupė Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, pirmadienį pareiškė, esą Ukraina rengiasi smogti jo šalies teritorijai. „Jau sakiau, kad šiandien Ukraina ne tik aptarinėja, bet ir planuoja smūgius Baltarusijos teritorijoje“, – valstybinė naujienų agentūra BELTA citavo A. Lukašenką. „Sutarėme dislokuoti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos regioninę grupę“, – pridūrė jis. Baltarusiją beveik 30 metų geležiniu kumščiu valdo autoritariškas A. Lukašenka. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Baltarusija tarnauja kaip rusų aviacijos ir logistikos bazė. Vis dėlto ne visi baltarusiai pritaria dalyvavimui kare, kad ir netiesioginiam. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusijoje būta sabotažo aktų, areštuoti keli įtariamieji. 2020 metais Baltarusiją krėtė protestai dėl suklastotu vadinamo A. Lukašenkos perrinkimo, bet jie buvo nuožmiai nuslopinti.
Zelenskis: Rusijos smūgiai nukreipti į Ukrainos energetikos infrastruktūrą Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija pirmadienį atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą keliuose Ukrainos miestuose, panaudojusi ir Irane pagamintus bepiločius orlaivius. „Šis rytas sunkus. Turime reikalų su teroristais. Dešimtys raketų ir Irano dronai „Shahed“. Jų taikiniai yra du. Energetikos objektai visoje šalyje (...) Jie siekia sukelti paniką ir chaosą, jie nori sugriauti mūsų energetikos sistemą“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše. Jis pridūrė, kad „antrasis taikinys – žmonės“.
Žmonės slepiasi Kyjivo metrohttps://t.me/u_now/70555
Po naujausių Rusijos smūgių dalyje Lvivo, Charkivo ir Sumų nutrauktas elektros tiekimasPo naujausių, pirmadienio rytą surengtų Rusijos smūgių dalyje Ukrainos Lvivo ir Charkivo miestų bei Sumų srities nutrauktas elektros tiekimas.Kaip pranešama, kai kur Charkive ir Sumuose taip pat esama problemų su vandens tiekimu.Skaičiuojama, kad pirmadienio rytą į Ukrainą buvo iš viso paleistos mažiausiai 75 raketos. Turimais duomenimis, smūgiai sostinei Kyjivui buvo mirtini. Čia per atakas žuvo bent penki žmonės, o dar per 10 sužeista.
Kyjivo apšaudymas tęsiasi Rusijos smūgiai iš oro Kyjivui nesibaigė ir žmonės turi likti slėptuvėse, pareiškė sostinės regiono karinės administracijos vadovas, pranešė BBC.Pranešime gyventojams „Telegram“ kanale Oleksijus Kuleba patikino, jog oro gynybos sistemos veikia, tačiau pabrėžė, kad „oro pavojus dar nepraėjo“. Jis taip pat paragino žmones nefotografuoti ir nefilmuoti vietų, į kurias smogė raketos, taip pat pažeistos infrastruktūros sostinėje. „Nuo to priklauso žmonių gyvybės“, – pridūrė jis.Raketos paleistos į Ukrainos sostinę Kyjivą pirmą kartą per kelis mėnesius, smogta į miesto centrą. Pranešama apie sprogimus ir kituose Ukrainos miestuose, įskaitant Lvivą, Dniprą ir Zaporižią. Pasak BBC, tai panašu į didžiausio masto Rusijos atakas, kokių nebuvo nuo pirmųjų karo savaičių.Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad Rusijos atakos nesulaikys ukrainiečių nuo kovos.Atakos surengtos praėjus dviem dienoms, kai per sprogimą buvo apgadintas vienintelis tiltas, jungiantis Rusiją su okupuotu Krymu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien turi pirmininkauti saugumo tarybos posėdžiui, per kurį bus aptartas sprogimas ant Krymo tilto.
Charkive – trys raketų smūgiaiCharkivo meras praneša, kad pirmadienį į miestą smogta tris kartus.Ihoris Terechovas teigia, kad raketos pataikė į energetikos infrastruktūros objektą.Pasak jo, kai kuriose miesto vietose dingo elektra, sutriko vandens tiekimas.
Zalužnas: į Ukrainos teritoriją jau paleistos 75 raketosNuo ryto į Ukrainos teritoriją buvo paleistos 75 raketos, 41 buvo numušta šalies oro gynybos pajėgų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis įspėjo, kad atakos tęsiasi, ir paragino visus likti slėptuvėse.
Per smūgius Kyjive žuvo penki, sužeista 12 žmonių, pranešė pareigūnai Per Rusijos raketų atakas Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės,12 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.„Šiuo etapu patvirtinta penkių žmonių mirtis ir tai, kad sužeista 12 Kyjivo gyventojų“, – „Telegram“ kanale pranešė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka. Jis pridūrė, kad tarp vietų, nukentėjusių nuo raketų ugnies, yra vaikų žaidimų aikštelė.Atakos laikomos Kremliaus atsaku į savaitgalio sprogimą, apgadinusį strategiškai svarbų Krymo tiltą.
Klyčko: Kyjive smogta kritinei infrastruktūraiUkrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigia, kad per pirmadienio smūgius miestui nukentėjo kritinė infrastruktūra.V. Klyčko tai pareiškė savo „Telegram“ kanale. Meras pridūrė, kad yra aukų. Įvykio vietoje darbuojasi avarinės tarnybos.
Kiek po 10 val. Kyjive pasigirdo nauja virtinė sprogimų.Ukrainos prezidentūra teigia, kad sprogimai griaudėja daugelyje Ukrainos miestų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per daugybę smūgių miestams visoje Ukrainoje, įskaitant pirmąjį per kelis mėnesius sostinės bombardavimą, žuvo ir buvo sužeisti žmonės.„Oro pavojaus sirenos netyla visoje Ukrainoje (...) Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Prašome likti slėptuvėse“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė V. Zelenskis, apkaltinęs Rusiją siekiu „nušluoti mus nuo žemės paviršiaus“.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 62 870 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki spalio 10 d. jau neteko apie 62 870 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 495 tankų, 5 149 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 486 artilerijos sistemų, 353 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 181 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 267 lėktuvų, 235 sraigtasparnių, 1 097 dronų, 249 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 908 automobilių, 136 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Rusija raketomis atakuoja Ukrainą: pranešama apie smūgius virtinėje miestųUkrainos prezidentūra pirmadienį pranešė apie smūgius „daugeliui“ Ukrainos miestų – praėjus dienai, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl sprogimo ant Krymą su Rusija jungiančio tilto.„Ukraina atakuojama raketomis. Yra informacijos apie smūgius daugelyje mūsų šalies miestų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka, jis paragino gyventojus „likti slėptuvėse“.Ukrainos sostinėje Kyjive AFP žurnalistai pirmadienio rytą girdėjo mažiausiai penkis sprogimus.
Sprogimai – ir Lvive Pirmadienio rytą Ukrainos vakaruose esančiame Lvive ir Lvivo srityje griaudėjo sprogimai. Kai kuriuose miesto rajonuose nutrūko elektros tiekimas.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos gyventojais.Lvivo meras Andrijus Sadovojus patvirtino, kad buvo girdėti sprogimai. Bet, pasak jo, virš miesto dirba oro gynybos sistemos.„rbc.ua“ pažymi, kad Rusijos kariuomenė pirmadienį nuo ankstaus ryto intensyviai apšaudo Ukrainą raketomis. Jos buvo paleistos į Kyjivą ir Dniprą, Ternopolio, Chmelnickio ir Žytomyro sritis.
Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos atakos Kyjive pasekmėshttps://t.me/uniannet/75392
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 422 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 422 vaikai, o dar 804 buvo sužeisti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (405), Charkivo (252) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 608 mokyklos, iš jų 313 visiškai sugriautos.
Pranešama apie sprogimus Dnipre, Chmelnyckyje ir ŽytomyreUkrainos žiniasklaida, remdamasi vietos pareigūnais ir savo korespondentais, praneša, kad sprogimų pirmadienio rytą nugriaudėjo Dnipre, Chmelnyckyje ir Žytomyre.Vakarinio Lvivo miesto meras Andrijus Sadovas pranešė, kad ten taip pat driokstelėjo sprogimų, ir paragino gyventojus trauktis į slėptuves.
Rusijos pajėgoms apšaudžius Slovjanską, žuvo keturi žmonėsNaktį į pirmadienį Rusijos pajėgos apšaudė Donecko srities Slovjansko miestą, keturi žmonės žuvo, dar du buvo sužeisti.Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Slovjansko karinės-civilinės administracijos vadovas Vadymas Liachas, kuriuo remiasi UNIAN.„Naktį vėl buvo apšaudyta centrinė miesto dalis. Nukentėjo privatūs namai Botanikos gatvėje. Viename iš jų gyveno šeima. Tiesioginis pataikymas. Trys suaugusieji žuvo. 12 metų berniukas buvo sužeistas, dabar jis ligoninėje. Bendras apšaudymo rezultatas – keturi žuvusieji, du sužeistieji“, – parašė pareigūnas.Naktį į pirmadienį rusai intensyviai apšaudė ir kitus Ukrainos miestus.
Socialiniuose tinkluose po sprogimų dalinamasi vaizdais iš Kyjivohttps://t.me/bazabazon/13755
Kyjivo centre nugriaudėjo sprogimai Rusija pirmadienio rytą vėl atakavo Kyjivą; pranešama, kad viename iš miesto rajonų nugriaudėjo trys sprogimai. Oro pavojus buvo paskelbtas 6 val. 47 min. (ir Lietuvos laiku), o po 8 val. Kyjive nugriaudėjo trys sprogimai, pranešta socialiniuose tinkluose. Kiek vėliau informaciją apie ataką patvirtino sostinės meras Vitalijus Klyčko. Nurodoma, kad sprogimai įvyko miesto Ševčenkos rajone. Gelbėtojai praneša, kad tarp civilių yra sužeistų ir žuvusių. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti virš kelių miesto rajonų kylantys juodi dūmai. Naujienų agentūros AFP reporteris matė keletą greitosios pagalbos automobilių, kurie, atrodo, važiavo į sprogimų vietą. Ankstesnę dieną Rusijos lyderis apkaltino Ukrainą dėl didžiulio sprogimo, šeštadienį apgadinusio Krymo tiltą – pagrindinę Rusijos kelių ir geležinkelių jungtį su Maskvos aneksuotu Ukrainos pusiasaliu. Pastarąjį kartą Rusija Kyjivui smogė birželio 26-ąją. https://t.me/u_now/70466
Ukrainos kariškis: sprogimas ant Krymo tilto gali būti naudingas FSBSprogimas ant Krymo tilto gali būti naudingas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB). Tai televizijos kanalui „Freedom“ pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas.Pasak kariškio, jis visiškai netiki, kad šiame incidente galima įžvelgti „Ukrainos pėdsaką“.„Reikia tiesiog žiūrėti tiesai į akis. Ukrainos specialiosios tarnybos, pagaliau ir Ukraina apskritai nenaudoja teroristinių organizacijų metodų, o čia buvo įvykdytas teroro aktas. Jis, kaip aš manau, buvo suderintas su valstybinės valdžios institucijomis“, - teigė V. Jagunas.Anot jo, užvažiuoti ant Krymo tilto be patikros tiesiog neįmanoma. Generolas taip pat neatmeta, kad sprogusį sunkvežimį galėjo vairuoti mirtininkas.„Tai tikrai ne mūsų metodai. Ir tas faktas, kad sprogimas nugriaudėjo šalia ešelono su degalais, irgi rodo, kad tai galėjo būti suderinti veiksmai. Ir visi šie veiksniai byloja, kad kažkokios Rusijos specialiosios tarnybos veikiausiai panaudojo sprogimą savitarpio santykių aiškinimuisi“, - pridūrė jis.V. Jagunas pažymėjo, kad anksčiau tilto apsauga rūpinosi Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Rusijos gvardija, bet po sprogimo jį kontroliuoja FSB.„Manau, kad šis teroro aktas buvo naudingas FSB, kuri šitaip visą atsakomybę suvertė Rusijos gvardijai ir ginkluotosioms pajėgoms. Ir tai toks „kamuolio perdavimas“ tiems, kurie dabar labiausiai kritikuojami, kurie iš esmės kaltinami „specialiosios operacijos“ sužlugdymu“, - aiškino generolas.Jis taip pat neatmetė, kad FSB nori perimti valdymą į savo rankas ir performuoti „specialiąją operaciją“ į „antiteroristinę operaciją“.Šeštadienio rytą ant Krymo tilto nugriaudėjo sprogimas ir kilo smarkus gaisras.
Zelenskis: Rusijos terorizmas trukdo derybomsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo savo poziciją, kad neįmanoma derėtis su Rusija. „Nuolatinis terorizmas prieš civilius gyventojus yra akivaizdus Rusijos atsisakymas pradėti tikras derybas“, – vėlai sekmadienį vaizdo žinutėje sakė V. Zelenskis.„Terorizmas valstybiniu lygiu yra vienas iš baisiausių tarptautinių nusikaltimų“, - sakė V. Zelenskis. Kiek anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainos žvalgybą dėl neseniai įvykdytos atakos prieš Krymo tiltą ir pavadino tai „teroro aktu“.„Putinas kaltina Ukrainą terorizmu? Skamba per daug ciniškai net Rusijai", – tviteryje atsakė Ukrainos prezidento biuro patarėjas Mychailo Podoliakas. Jis paminėjo Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste įvykdytas raketų atakas, per kurias, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 17 žmonių.„Yra tik viena teroristinė valstybė, ir tai žino visas pasaulis“, - sakė M. Podoliakas.
JT Generalinė Asamblėja imasi Rusijos aneksijų Ukrainoje klausimoJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį pradės debatus dėl rezoliucijos projekto, kuriame smerkiama Rusijos paskelbta keturių Ukrainos sričių aneksija, Vakarų galioms siekiant akcentuoti Maskvos tarptautinę izoliaciją.Sprendimas pateikti šį klausimą Generalinei Asamblėjai, kur 193 JT narės turi po vieną balsą ir nė viena neturi veto teisės, buvo priimtas Rusijai rugsėjo 30-ąją vetavus panašų pasiūlymą Saugumo Taryboje.„Tai itin svarbu“, – sakė tekstą drauge su Ukraina ir kitomis šalimis parengęs Europos Sąjungos ambasadorius prie JT Olofas Skoogas.„Jeigu JT sistema ir tarptautinė bendrija per Generalinę Asamblėją nesureaguos į tokį neteisėtą bandymą, tuomet būsime labai, labai blogoje padėtyje“, – reporteriams sakė švedų diplomatas.Jei Generalinė Asamblėja, kurios balsavimo laukiama ne anksčiau kaip trečiadienį, nesiims veikti, ji suteiks „visišką laisvę kitoms šalims elgtis taip pat ar pripažinti tai, ką padarė Rusija“, pridūrė jis.Naujienų agentūros AFP matytame rezoliucijos projekte smerkiami Rusijos „neteisėtų aneksijų bandymai“ dėl Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių po „vadinamųjų referendumų“ ir pabrėžiama, kad šie veiksmai „negalioja pagal tarptautinę teisę“.Projekte visos valstybės, tarptautinės organizacijos ir agentūros raginamos nepripažinti šių aneksijų, reikalaujama nedelsiant išvesti Rusijos pajėgas iš Ukrainos.Reaguodama Rusija visoms šalims narėms išsiuntinėjo laišką, kuriame užsipuola „Vakarų delegacijas“ dėl veiksmų, „neturinčių nieko bendra su tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų apsauga“.„Jos tik siekia savo geopolitinių tikslų“, – sakoma laiške, pasirašytame Rusijos ambasadoriaus prie JT Vasilijaus Nebenzios.Jis pasmerkė JAV ir jų sąjungininkių „didžiulį spaudimą“ kitoms šalims narėms.Pasak V. Nebenzios, atsižvelgiant į aplinkybes Generalinės Asamblėjos balsavimas turėtų būti slaptas. Tai būtų itin neįprasta, nes ši procedūra paprastai taikoma tik tokiais atvejais kaip Saugumo Tarybos nenuolatinių narių rinkimai.Šaltinis JAV prezidento Joe Bideno administracijoje sakė, kad Rusijos reikalavimas rodytų „šiokią tokią neviltį“.
Po apšaudymo atkurtas elektros tiekimas į didžiausią Europos atominę elektrinę UkrainojeUkrainos Zaporižios atominė elektrinė, per atsinaujinusį apšaudymą praradusi savo išorinį energijos šaltinį, vėl buvo prijungta prie energetinės sistemos, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos prižiūrėtojas.Tačiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pabrėžė, kad tai „laikinas palengvėjimas vis dar netinkamoje situacijoje“.Šeštadienį TATENA paskelbė, kad Zaporižios elektrinė – didžiausia Europoje – per apšaudymą prarado savo išorinį energijos šaltinį ir naudoja avarinius generatorius.„Mūsų komanda Zaporižioje patvirtino, kad vakar prarasta išorinė elektros linija atkurta ir kad elektrinė vėl prijungta prie energetinės sistemos; [tai] laikinas palengvėjimas vis dar netinkamoje situacijoje“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.Nors šeši elektrinės reaktoriai yra išjungti, jiems reikia elektros gyvybiškai svarbioms branduolinio saugumo funkcijoms, tokioms kaip aušinimas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę nurodė savo vyriausybei perimti Ukrainos pietuose esančios elektrinės, kurioje baiminamasi branduolinio incidento, valdymą.R. Grossi ketvirtadienį lankėsi Kyjive, kur aptarė apsauginės zonos aplink elektrinę kūrimą. Jos teritorija yra reguliariai apšaudoma, o Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą.„Apsauginės zonos reikia dabar. Nuvyksiu į Rusiją, o po to pasimatysiu su Ukrainos [prezidentu Volodymyru] Zelenskiu, kad tokia zona būtų nustatyta“, – sekmadienį savo tviterio žinutėje rašė R. Grossi.Jis yra pabrėžęs, kad jo pagrindinis tikslas yra „išvengti atominio incidento, kuris lieka labai, labai realia galimybe elektrinėje“.Elektros tiekimas į elektrinę buvo nutrūkęs kelis kartus rugpjūtį.
Rusai vėl apšaudo Zaporižią: sugriautas gyvenamasis namas Šiąnakt rusų okupantai pradėjo naują Zaporožės puolimą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporožės regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas. „Dar viena priešo ataka! Būkite slėptuvėse! Priešas ir toliau terorizuoja miestą. Maždaug tuzinas naujų smūgių. Nustatomos pasekmės. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais. Laikykitės saugos taisyklių. Padėkite vieni kitiems“, – pranešė jis. https://t.me/conflictzone/31154
Zelenskis: JT Generalinėje Asamblėjoje pamatysime, kas ir kaip iš tikrųjų elgiamasi su teroristais Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuolatinis teroras prieš civilius gyventojus yra akivaizdus Rusijos atsisakymas vesti realias derybas su Ukraina, rašoma UNIAN.Prezidentas tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi.„Šiąnakt smūgiai pratęsė Rusijos raketų smūgių seriją Zaporožėje, per kuriuos vien šią savaitę, nuo spalio 3 d., jau žuvo mažiausiai 43 žmonės. Taip pat buvo smogta Charkovui, Donbaso miestams, kitiems Ukrainos miestams... Taip pat buvo Irano bepiločių lėktuvų smūgių, oro antskrydžių“, – sakė jis. „Kai kas nors nori derėtis, jis to nedaro. Kai kas nors yra teroristas, jis būtent taip ir elgiasi... Teroristai neutralizuojami, o teroras yra nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama“, – sakė valstybės vadovas.„Jei teroras liks nenubaustas, jei teroristui pavyks taip įbauginti, kad kas nors pasaulyje norės tiesiog užmerkti akis prieš terorą, tuomet būtent tai ir prarasime – prarasime laisvę, žmogiškumą ir demokratiją. Būtent to Rusija labai nori, būtent jai reikia viso to teroro, pradedant raketų smūgiais ir baigiant pasaulinėmis krizėmis, kurias kursto teroristinė valstybė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
CNN: Putinas priėmė Krymo tilto sprogdinimą kaip asmeninį įžeidimą ir atsakys griežtaiIšpuolis ant Krymo tilto buvo smūgis paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino prestižui.Apie tai rašo CNN.Žurnalistai pabrėžia, kad Krymo tiltas buvo V. Putino projektas, kuriam pastatyti Rusija išleido beveik 4 mlrd. dolerių. Pasak JAV leidinio, Krymo tiltas, neteisėtai sujungęs okupuotą pusiasalį su žemynine Rusija, pagal V. Putino logiką yra „sužadėtuvių žiedas“ su pačia Ukraina.„Putinas dabar akivaizdžiai tiki, kad Ukrainos grįžimas į Rusijos sudėtį yra jos istorinis likimas. Tikriausiai Krymo tilto užpuolimą jis laiko ne tik išpuoliu prieš Rusiją, bet ir asmeniniu įžeidimu. Tikėtina, kad jis į tai reaguos piktai“, – teigiama analizėje.
Popiežius ragina vietoj branduolinio karo grėsmės rinktis taikąPopiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulį pasimokyti iš istorijos dėl branduolinio karo grėsmės ir pasirinkti taikos kelią, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje.Per kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje popiežius paminėjo Vatikano II Susirinkimą 7-e dešimtmetyje ir pabrėžė, kad „negalime pamiršti branduolinio karo pavojaus, kuris tuo metu grėsė pasauliui“.„Kodėl nepasimokius iš istorijos? Net ir tais laikais būta konfliktų ir didžiulės įtampos, bet buvo pasirinktas taikos kelias“, – sakė 85 metų pontifikas.JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia branduolinis Armagedonas, ir perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali panaudoti savo branduolinį arsenalą, ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.Vatikanas pranešė, kad sekmadienį apie 50 000 tikinčiųjų dalyvavo mišiose, kuriose buvo švenčiamas religinių veikėjų Jono Krikštytojo Scalabrini ir Artemido Zatti paskelbimas Bažnyčios šventaisiais.Popiežius taip pat pasinaudojo proga pasimelsti už „beprotiško smurto akto“ Tailande aukas.Ketvirtadienį buvęs policijos pareigūnas, ginkluotas ginklu ir peiliu, vaikų darželyje nužudė 36 žmones, iš jų 24 vaikus.
Rusijos smūgis Zaporižioje: 13 žuvusių, 89 sužeistiPo raketų atakos Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki 13, dar 89 buvo sužeisti.Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka.„Padaugėjo žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tarp jų daug vaikų. Per raketų ataką mieste žuvo 13 žmonių, tarp jų 1 vaikas. Sužeisti 89 civiliai, iš jų 11 vaikų“, – rašė jis.K. Tymošenka pridūrė, kad gelbėjimo ir paieškos operacijos apgriautų namų vietose tęsiasi.Spalio 9-osios, naktį rusų okupantai raketomis S-300 ir X-22 atakavo Zaporžios gyvenamuosius rajonus, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.Mieste iš dalies sugriautas 9 aukštų pastatas ir penki privatūs namai. Apgadinta daugiau nei 50 daugiaaukščių pastatų ir 20 privačiame sektoriuje esančių namų.Anksčiau buvo pranešta apie 12 žuvusiųjų, 49 sužeistuosius, iš jų – 6 vaikus.Taip pat per ataką apgadintos prekybos įstaigos, administraciniai pastatai, biurų patalpos, vaikų darželiai, mokyklos, infrastruktūros objektai.
Kyjivo gyventojai pranešė apie sprogimų garsus sostinėje ir regioneSprogimo garsai Kyjive ir regione yra suplanuota išminavimo operacija Buchanskio rajono teritorijoje.Tai paskelbė Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.O. Kuleba pabrėžė, kad sprogstamųjų objektų likvidavimas Kyjivo regione vykdomas kasdien.Anot jo, nuo darbų pradžios regione jau identifikuota ir likviduota daugiau nei 70 tūkst. sprogstamųjų objektų."Dabar regione tęsiasi oro pavojus. Likite slėptuvėse", – ragino Kyjivo regiono karinės administracijos vadovas.
Ukraina ėmė dažniau apšaudyti Rusijos pasienio teritoriją, tvirtina FSBRusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis ėmė „gerokai dažniau“ apšaudyti Rusijos pasienio teritoriją, ir tvirtino, kad per pastarąją savaitę per šiuos apšaudymus žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti.„Nuo spalio pradžios Ukrainos ginkluotų grupuočių išpuolių prieš Rusijos pasienio teritoriją skaičius gerokai padidėjo“, – pareiškė už pasienio saugumą atsakinga FSB.Pasak tarnybos, daugiausia buvo apšaudomos netoli Ukrainos Charkivo miesto esančios Belgorodo srities, taip pat Briansko ir Kursko sričių teritorijos. Anot jos, per pastarąją savaitę „32 vietovėse buvo užfiksuota daugiau kaip 100 apšaudymų naudojant salvinės ugnies sistemas, artileriją, minosvaidžius ir bepilotes skraidykles“.FSB pareiškė, kad tarp sužeistųjų yra vienas vaikas, ir pridūrė, kad per šiuos apšaudymus taip pat buvo „apgadintos dvi elektros pastotės, 11 gyvenamųjų namų ir du administraciniai pastatai“.
Rusijos agentūros: Putinas dėl Krymo tilto sprogimo kaltina Ukrainos slaptąsias tarnybasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį apkaltino ukrainiečių slaptąsias tarnybas dėl didžiulio sprogimo, kuris dieną anksčiau apgadino Krymo tiltą – pagrindinę Rusijos kelių ir geležinkelių jungtį su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu.Sprogimą jis pavadino „teroristiniu aktu“.„Autoriai, vykdytojai ir užsakovai – Ukrainos specialiosios tarnybos“, – per susitikimą su sunkius nusikaltimus tiriančio Rusijos tyrimų komiteto vadovu pareiškė V. Putinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Estijos premjerė ragina nepradėti derybų su PutinuEstijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ragina su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepradėti derybų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo, rašo „Deutsche Welle“.„Nereikia derėtis su teroristais, nes jiems tai yra naudinga. Ilgalaikėje perspektyvoje [už tai] sumokėsime brangiau“, – pareiškė ji šeštadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Telegraph“, komentuodama galimybę pradėti tokias derybas. Interviu leidiniui Estijos vyriausybės vadovė davė prieš kelias dienas Europos politinės bendrijos susitikimo Prahoje kuluaruose.„Kalbant apie Putiną, jis, žinoma, yra karo nusikaltėlis ir turi būti nubaustas už įvykdytus agresijos nusikaltimus“, – pabrėžė K. Kallas.Ji taip pat pripažino vis dar „nerimaujanti“, kad Vakarų sąjungininkai galėtų pastūmėti Ukrainą „pirma laiko pradėti taikos derybas, kurioms jie [ukrainiečiai] nepasirengę“.Pasak Estijos premjerės, Vakarai „visai kitaip suvokia“ tai, ką taika gali reikšti už geležinės uždangos anksčiau buvusioms šalims.„Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką, reiškė klestėjimą, – paaiškino ji. – Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas.“„The Telegraph“ rašo, kad K. Kallas motinai tebuvo šeši mėnesiai, kai jos šeima, kaip ir daugybė kitų žmonių, sovietų valdžios įsakymu buvo sugrūsta į galvijų vagoną ir ištremta į Sibirą. Į Estiją ji grįžo būdama dešimties.
Slovakija pristatė Ukrainai dar dvi savo gamybos haubicas „Zuzana“Ukraina iš Slovakijos gavo dar dvi haubicas „Zuzana“, kurios padės atremti Rusijos invaziją.„70-ojo gimtadienio proga įteikėme dar vieną dovaną agresoriui Putinui“, – sekmadienį tviteryje pajuokavo Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį sukako 70 metų.Šis pristatymas yra dalis komercinio užsakymo, pagal kurį iš viso užsakytos aštuonios „Zuzana“ haubicos, dvi iš jų dar laukia pristatymo. Danija, Norvegija ir Vokietija taip pat planuoja bendrai finansuoti 16 ratinių šarvuotų haubicų gamybą ir perdavimą Kyjivui.Haubicos „Zuzana“ yra Slovakijos gynybos pramonės flagmanas ir vienintelė šalyje gaminama sunkiosios ginkluotės sistema. Gamintojo teigimu, ji gali šaudyti visų tipų NATO standartus atitinkančiais 155 milimetrų kalibro šaudmenimis.
Kremlius: po sprogimo ant Krymo tilto Putinas rengia Saugumo tarybos posėdįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį, praėjus dviem dienoms po didžiulio sprogimo ant Rusijos pasistatyto Krymo tilto, pirmininkaus Saugumo tarybos posėdžiui, pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms.„Rytoj prezidentas planuoja susitikimą su nuolatiniais Saugumo tarybos nariais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
ES valstybės planuoja apmokyti 15 tūkst. Ukrainos kariųES valstybės nori apmokyti apie 15 tūkst. Ukrainos karių, sutarė Politinis ir saugumo komitetas (PSK).PSK sudaro ES valstybių ambasadoriai, o jam pirmininkauja ES išorės veiksmų tarnyba.ES šalys dar turi oficialiai patvirtinti šį žingsnį.Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala po penktadienį įvykusio neoficialaus ES aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė, kad sveikina susitarimą dėl Ukrainos karių mokymo misijos, tačiau konkrečių skaičių nenurodė.Ukrainos karius apmokys Vokietija ir Lenkija, nors mokymus planuojama rengti ir kitose ES šalyse, pranešė Vokietijos žiniasklaida.
Chersono regione iki šiol išlaisvinta 1 170 kv. km teritorijos, pranešė Ukrainos pajėgų atstovėNuo aktyvių karinių operacijų pradžios Chersono kryptimi išlaisvinta daugiau kaip 1 170 kvadratinių kilometrų, sekmadienį per informacinį teletiltą pranešė pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro jungtinio koordinacinio štabo vadovė Natalija Humeniuk.„Nuo aktyvių operacijų pradžios Chersono kryptimi iki šios dienos išlaisvinta daugiau kaip 1 170 kv. km. Tęsiamas darbas tiek įtvirtinant ir išvalant teritorijas, tiek vykdant stabilizavimo priemones, nes gyvenvietėse, į kurias atvykstame, būna palikta daug okupantų „siurprizų“. Tačiau okupantai bando veikti nuotoliniu būdu – tai reiškia ir apšaudymus, kurių metu smarkiai kenčia Nikopolio rajonas. Laimei, aukų nėra, bet yra sugriovimų“, – sakė N. Humeniuk.Pasak jos, priešas taip pat vykdo oro antskrydžius, tačiau gauna atkirtį – sekmadienį Mykolajivo regione buvo numuštas dar vienas atakos lėktuvas, o Odesos regione – dronas kamikadzė.N. Humeniuk taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariai išmoko „sutramdyti“ dronus kamikadzes, nepaisant teiginių, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos negali jų atpažinti.„Mes išmokome juos sutramdyti, nors buvo laikoma, kad priešlėktuvinė gynyba nesugeba jų atpažinti, mums pavyko „susitarti“ su mūsų prietaisais... jau turime apie 64 numuštus bepiločius orlaivius“, – sakė ji.Ukrainos portalas UNIAN primena, kad rugpjūčio 29 dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą pietuose. Ukrainos kovotojai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją Chersono regione.Vadinamosios Donecko liaudies respublikos 109-asis pulkas pasitraukė iš savo pozicijų Chersono regione, o juos rėmę rusų desantininkai pabėgo iš mūšio lauko.Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad tarp Rusijos oro desanto karių Chersono regione plinta ir stiprėja gana paniškos nuotaikos dėl padėties fronte.
Rusija bando atkurti eismą Krymo tiltu, bet vairuotojams tenka laukti iki 12 valandųRusijos transporto ministerija praneša, kad po to, kai šeštadienį ryte ant tilto į Krymą nugriaudėjo sprogimas, sukėlęs gaisrą ir padaręs didžiulę žalą geležinkelio bėgiams bei važiuojamajai daliai, geležinkelių eismas vyksta pagal planą.Sekmadienį krovininiai ir tolimojo susisiekimo traukiniai važiavo normaliai, pranešė ministerija ir pridūrė, kad vakare turėtų būti atnaujintas regioninis eismas.Ministerija taip pat paskelbė šeštadienį užsidegusių prekinio traukinio vagonų nuotrauką ir nurodė, kad šiuo metu vyksta valymo darbai.Tačiau, kaip pranešė vietos žiniasklaida, automobilių vairuotojams prie tilto teko laukti daug valandų.Ilgos automobilių eilės susidarė ir iš Rusijos, ir iš Krymo pakrantės Kerčės miesto pusės, nes pareigūnai griežtai kontroliavo visas transporto priemones, leisdami joms važiuoti tik po kelias vienu metu.Kai kurie vairuotojai socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad jiems prireikė nuo šešių iki 12 valandų, kad įveiktų 19 km ilgio tiltą.Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad po sprogimo organizuotą keltų tarnybą taip pat lydėjo problemos ir vėlavimai.Živilė Aleškaitienė (DPA)
Ukrainos žvalgyba: Putinas bando įtikinti Lukašenką pradėti atvirą karą su UkrainaUkrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas bando įtikinti Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką pradėti atvirą karą su Ukraina, taip šią savaitę teigė Ukrainos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis karinėje Ukrainos  televizijos laidoje „Pod pricelom“. Apie tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos „Telegram“ kanalas. „Matome, kokių veiksmų imasi Rusija, siekdama, kad Baltarusijos valdžia pradėtų atvirą karą. Nuolat vyksta V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimai, juose aptarinėjamas šis klausimas, ir V. Putinas bando palenkti A. Lukašenką, kad jis priimtų tokį sprendimą.Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, šiuo metu prie mūsų pasienio sutelkti šeši batalionai – ir mechanizuoti batalionai, ir vadinamųjų specialiųjų operacijų pajėgų oro desanto pajėgų batalionai.Kiek tokia situacija tęsis, priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai fronte ir apskritai, kaip klostysis įvykiai Rusijos kare prieš mūsų valstybę“, – teigė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Išlaisvintame Limane iš masinės kapavietės ekshumuoti pirmieji 20 kūnųPolicija ekshumavo pirmuosius 20 kūnų iš masinės kapavietės Limano mieste, kuris spalio pradžioje buvo išlaisvintas nuo okupantų, pranešė Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba.Pažymima, kad kasinėjimai vykdomi dviejose vietose. Preliminariais duomenimis, vienoje kapavietėje palaidota apie 200 civilių, kitoje – Ukrainos kariai. Tarp aukų yra vaikų.„Teisėsaugininkai iš vietos gyventojų gavo informacijos apie masinę kapavietę Limane. Civiliai gyventojai palaidoti atskiruose kapuose, o kariai – 40 metrų ilgio tranšėjoje. Vienas liudytojas teigė, kad rusų okupantų įsakymu jis čia palaidojo apie 20 ukrainiečių gynėjų. Tarp žuvusiųjų – taip pat ir šeima su dviem mažamečiais vaikais. Ant kai kurių kapų kabo lentelės su mirusiųjų duomenimis, kiti yra bevardžiai. Tačiau kiekvienu atveju policija ima biologinius mėginius ir skiria ekspertizę mirusiesiems atpažinti ir mirties priežasčiai nustatyti. Darbą apsunkina tai, kad dauguma kūnų yra pakitusios būklės: yra maišas, o jame – tik kaulai. Kasinėjimų vietoje dirba tyrėjų grupės, kriminalistai ir teismo medicinos ekspertai kartu su prokuratūra. Pirmosiomis dienomis buvo iškelta 20 civilių ir Ukrainos karių kūnų“, – sakoma pranešime.Ukrainos portalas UNIAN primena, kad spalio 1 dieną Ukrainos kariai iškėlė valstybinę vėliavą Donecko regiono Limano mieste, tačiau ten dar vyko karo veiksmai, o spalio 2 dieną Limanas buvo visiškai išvalytas nuo rusų pajėgų.
Per apšaudymus Zaporižioje žuvo 12 žmonių, visoje Ukrainoje – 20Praėjusią naktį per Rusijos raketų smūgį Zaporižioje žuvo mažiausiai 12 žmonių, sekmadienį pranešė valdžios institucijos, ir tai buvo naujausias kruvinas išpuolis, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino „absoliučiu blogiu“.Šie pranešimai pasirodė kitą dieną po to, kai sprogimas iš dalies sugriovė svarbų tiltą, jungiantį Rusiją su aneksuotu Krymo pusiasaliu, ir Kremliui pakeitus savo vyriausiąjį generolą po didelių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.V. Zelenskis sakė, kad 12 žmonių žuvo, o 49 žmonės, įskaitant šešis vaikus, atsidūrė ligoninėje po to, kai Rusijos raketos vėl smogė Zaporižiai.Miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas anksčiau pateikė didesnį žuvusiųjų skaičių – 17.Mažiausiai 17 žmonių, įskaitant vieną vaiką, taip pat žuvo anksčiau šią savaitę, kai septynios Rusijos raketos pataikė į šio pramonės miesto centrą.Regiono pareigūnas Oleksandras Staruchas „Telegram“ paskelbė smarkiai apgadintų daugiabučių namų nuotraukas ir sakė, kad pradėta gelbėjimo operacija, kurios metu po griuvėsiais buvo ieškoma aukų.V. Zelenskis pasmerkė „negailestingus smūgius taikiems žmonėms“ ir gyvenamiesiems pastatams kaip „absoliutų blogį“, kurį įvykdė „barbarai ir teroristai“.„Ukrinform“ pranešė, kad praėjusią parą Ukrainoje dėl Rusijos agresijos žuvo 20 civilių ir dar 68 buvo sužeisti. Šią statistiką „Telegram“ kanale paskelbė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka, remdamasis regioninių karinių administracijų duomenimis.Be Zaporižios, taip pat Donecko regione žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeista, Charkive aptikti keturi anksčiau žuvę asmenys, vienas žmogus žuvo Černihive.Panašus skaičius – 21 žuvęs ir 31 sužeistas žmogus – Ukrainoje buvo užfiksuotas ir dar diena anksčiau.
V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo įgaliojo FSB saugoti Krymo tiltąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė sudaryti vyriausybinę komisiją šeštadienį įvykusio sprogimo ant Krymo tilto priežastims ištirti ir pasekmėms pašalinti, sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Vokietijos transliuotojo DW rusų tarnyba praneša, kad šeštadienį vakare V. Putinas pasirašė dekretą „Dėl Kerčės sąsiaurio transporto perėjos apsaugos priemonių sustiprinimo“, kuriuo Federalinei saugumo tarnybai (FSB) pavesta organizuoti ir koordinuoti tilto apsaugos priemones.Tuo tarpu Krasnodaro krašto valdžia Temriuko rajone, kur yra Krymo tiltas, įvedė „geltoną“ terorizmo pavojaus lygį, pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. „Vietose, kur yra daug žmonių, sustiprinsime patruliavimą ir transporto priemonių patikrinimus. Tikrinsime visus socialinius ir infrastruktūros objektus, kad užkirstume kelią galimoms ekstremalioms situacijoms“, – sakė jis „Telegram“ kanale.Šeštadienį popiet nesugadinta Krymo tilto dalimi pradėtas abipusis lengvųjų automobilių ir sunkvežimių eismas, pranešė naujienų agentūra TASS. Pažymima, kad taip pat pradėjo veikti keltas per Kerčės sąsiaurį.Jau po 17 val. Maskvos laiku buvo pranešta, kad atnaujinamas ir traukinių eismas ir per nukentėjusį tiltą išvyko keleiviniai traukiniai į Maskvą ir Sankt Peterburgą.
Ukrainos ekspertas O. Ždanovas: už Krymo tiltą Rusija gali keršytiPo incidento su Krymo tiltu Rusija greičiausiai nenuspręs smogti branduoliniu ginklu, kadangi gavo perspėjimą iš Vakarų. Tačiau ji gali surengti grupinį raketų smūgį arba surengti eilinę ataką Irano bepiločiais orlaiviais, sakė karinis ekspertas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas interviu portalui „Glavred“.„Už bet kokius smūgius Kryme mums buvo grasinama Apokalipse, tačiau jau antrą mėnesį pusiasalyje vyksta „pokštelėjimai“, o dabar ir smūgis ant Krymo tilto – ir nieko. Įvykio ant tilto išvakarėse kažkoks nežinomas dronas smogė strateginiam aerodromui Kursko srityje, ir jau yra informacijos, kad du lėktuvai Tu-22M3 tapo pirmaisiais Rusijos strateginių bombonešių nuostoliais šiame kare”, – sakė O. Ždanovas.Tačiau, pasak eksperto, Rusija šiuo metu neturi atsakymų.„Ji, žinoma, gali surengti grupinį raketų smūgį, galbūt dar vieną Irano bepiločio lėktuvo ataką, bet ne daugiau. Rusija negali pereiti į puolimą jokiame fronte, jai reiktų bent jau išlaikyti gynybą. Lieka tik branduoliniai ginklai, tačiau Vakarai perspėja, kad toks žingsnis turėtų labai skaudžių pasekmių Rusijos ekonomikai“, – sakė jis.Paklaustas, ar, atsakant į Krymo tilto sugadinimą, galimi smūgiai ant tiltų per Dniepro upę, O. Ždanovas pasiūlė okupantams „pabandyti“.„Tegul pabando. Smūgiai Kyjive ant tiltų per Dnieprą visai galimi. Tai karas, tai įmanoma. Priešingai nei Rusijos oro gynyba Kryme, mūsų oro gynyba kovos. Juk nėra jokios informacijos, kad Kryme buvo paskelbtas oro pavojus, kad suveikė  priešlėktuvinė gynyba. O Ukraina tokiems priešo veiksmams ruošiasi“, – sakė O. Ždanovas.Kartu jis įsitikinęs, kad Rusijos smūgis sprendimų priėmimo centrams Kyjive taip pat įmanomas, tačiau vėlgi kyla klausimas, ar toks smūgis būtų veiksmingas.„Taip, rusiškos raketos gali atskristi, dronai irgi, taip pat ir iš Baltarusijos, bet klausimas, ar jie pataikys, ar pasieks“, – sakė O. Ždanovas.
Rusijos vicepremjeras: sprogimo nuniokotam Krymo tiltui padarytą žalą vertina naraiRusijos narai sekmadienį turėjo apžiūrėti galingo sprogimo padarytą žalą ant automobilių ir geležinkelio tilto į Krymą, kuris yra Maskvos įvykdytos pusiasalio aneksijos simbolis ir pagrindinis tiekimo kelias pietų Ukrainoje kariaujančioms rusų pajėgoms, praneša „Reuters“.Šeštadienį ant tilto per Kerčės sąsiaurį nugriaudėjęs sprogimas paskatino džiugius Ukrainos pareigūnų pranešimus, tačiau atsakomybės jie neprisiėmė. Rusija kol kas irgi neįvardijo kaltųjų.Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas sakė, kad narai darbą turi pradėti 6 val. ryto, o išsamesnę apžiūrą virš vaterlinijos tikimasi užbaigti iki dienos pabaigos, pranešė šalies naujienų agentūros.„Situacija yra valdoma – ji nemaloni, bet ne pražūtinga, – žurnalistams sakė Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas. – Žinoma, emocijos buvo sukeltos, ir yra sveikas noras keršyti“.Pasak jo, pusiasalyje degalų liko mėnesiui, o maisto produktų – daugiau nei dviem mėnesiams. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos pietų Ukrainoje gali būti „visiškai aprūpintos“ esamais sausumos ir jūrų keliais.
JAV karo analitikai: dėl Krymo tilto sprogimo Kremlius atpirkimo ožiu pasirinko ne PutinąNaujausioje savo apžvalgoje Amerikos karo studijų instituto analitikai teigia, kad Kremlius, dėl sprogusio Krymo tilto bandydamas nukreipti kaltę nuo V. Putino, atpirkimo ožiu pasirinko Rusijos gynybos ministeriją. Tai aptariama naujame Amerikos karo studijų instituto (ISW) ekspertų pranešime.Oficialaus Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo dėl sprogimo ant Krymo tilto nebuvo. Portalas „Meduza“ paskelbė, kad Rusijos prezidento administracija Rusijos žiniasklaidai išsiuntė nurodymus, kaip sumenkinti tiltui padarytos žalos dydį. Dėl šios priežasties analitikai mano, kad gali būti, jog Kremlius įsakė Rusijos gynybos ministerijai tylėti apie situaciją, rašo unian.net
Per naktinius apšaudymus Zaporižioje žuvo mažiausiai 17 žmoniųPer naktinį apšaudymą Zaporižios mieste žuvo arba buvo sužeisti dešimtys žmonių, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Naktį Rusijos okupantai ciniškai smogė gyvenamiesiems pastatams ir civilinei infrastruktūrai, – savo „Facebook“ puslapyje nurodė centrinė kariuomenės vadovybė. – Informacija apie aukas dar tikslinama, tačiau jau žinoma apie dešimtis žuvusiųjų ar sužeistųjų“.Kiek anksčiau miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas sakė, kad per apšaudymą žuvo mažiausiai 17 žmonių, raketos taip pat sugriovė penkis privačius namus, o apie 40 – apgadino. Jis paragino vietos gyventojus padėti šalinti nuolaužas.Portalas „rbc.ua“ pažymi, kad praėjusią naktį okupantai apšaudė Zaporižią raketomis du kartus.Zaporižia yra maždaug 125 km atstumu nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos karių atakas Bilogorivkos, Bachmutsko, Bachmuto, Mayorsko, Krasnohorivkos ir Terno gyvenviečių teritorijose.Kaip pranešė „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas .Spalio 8 d. 18.00 val. operatyvinės informacijos duomenimis, rusai stengiasi išlaikyti laikinai užimtas teritorijas, sutelkia pastangas bandydami sutrikdyti gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus tam tikromis kryptimis ir kartu periodiškai vykdo puolamuosius veiksmus Bachmuto ir Avdivo kryptimis. Rusai apšaudo Ukrainos karių pozicijas palei kontaktinę liniją.
Pirmasis laivas su keleiviais išplaukė iš Krymo uosto per Kerčės sąsiaurįPirmasis keleivinis laivas išplaukė iš Krymo uosto per Kerčės sąsiaurį į „Kaukazo“ uostą, žurnalistams pranešė uosto atstovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“. „Pirmasis laivas išplaukė iš Kerčės uosto. Laive yra daugiau kaip 100 keleivių. Laivas kursuos reguliariai“, - sakė jis.Anksčiau Rusijos transporto ministerija pranešė, kad nuo spalio 8 d. vakaro trys keleiviniai laivai, talpinantys 100, 200 ir 250 žmonių, yra pasirengę prireikus pradėti dirbti ir gabenti žmones per sąsiaurį.
Putinas patikėjo FSB įgaliojimus saugoti per Kerčės sąsiaurį vykstantį transportąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą „Dėl transporto perėjos per Kerčės sąsiaurį, elektros tinklų energetinio tilto Rusijos Federacija – Krymo pusiasalis ir magistralinio dujotiekio Krasnodaro kraštas – Krymas apsaugos priemonių stiprinimo jų eksploatavimo metu“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, kurią cituoja naujienų agentūra „Interfax“. „Pavesti Rusijos Federacijos federalinei saugumo tarnybai įgaliojimus organizuoti ir koordinuoti transporto perėjos per Kerčės sąsiaurį, Rusijos Federacijos elektros tinklų energetinio tilto į Krymo pusiasalį ir magistralinio dujotiekio Krasnodaro kraštas - Krymas apsaugos priemones jų eksploatavimo metu“, - rašoma dekreto tekste. Rusijos Federacijos vyriausybei nurodyta suderinti savo aktus su šiuo dekretu.
Tilto palydovinės nuotraukos: prieš ir po sprogimo BBC korespondentas Chrisas Partridge'as tviteryje paskelbė Krymo tilto nuotraukas prieš ir po sprogimo. https://twitter.com/Chris1603/status/1578782419255459849?ref_src=twsrc%5Etfw
Charkivo srityje užregistruota daugiau nei 1100 įtariamų karo nusikaltimųUkrainos tyrėjai užfiksavo 1 100 karo nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariai įvykdė okupuotoje Charkivo srities dalyje, pranešė regiono policijos pajėgos.Dauguma baudžiamųjų bylų, apie 1 000, iškeltos dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimų, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, kurią cituoja BBC.Be to, joje taip pat teigiama, kad išminavimo ekspertai patikrino 1 287 ha deokupuotos teritorijos ir rado 20 903 sprogstamuosius objektus - iš jų 1 462 iki šiol sunaikinti.
Rusai nori išvežti Chersono srities gyventojus į Rusiją ir KrymąRusai nori išvežti okupuotos Chersono srities dalies gyventojus į Krymą ir Rusijos Federaciją.Tai pareiškė galimai pareiškė Kremliaus statytinis Chersone Kirilas Stremousovas, rašo Rusijos propagandos agentūra RBC, kurią cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Pažymima, kad rusai nori išvežti senelius ir vaikus su tėvais neva „kelioms savaitėms atostogų“ į okupuotą pusiasalį, į Rostovo sritį ir Krasnodaro kraštą.Nurodoma, kad rytoj, spalio 9 d., pradės veikti specialūs centrai.„Iki 10 000 kiekviename regione ir krašte pasirengę priimti ... Gali atvykti visi, absoliučiai visi, kas tik nori“, - sakė K. Stremousovas.
Apšaudymas nutraukė elektros tiekimą į didžiausią Europos atominę elektrinę UkrainojeUkrainos Zaporižios atominė elektrinė per atsinaujinusį apšaudymą prarado savo išorinį energijos šaltinį ir dirba pasikliaudama avariniais generatoriais, šeštadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos prižiūrėtojas.„Tęsti apšaudymą, kurio metu pataikyta į elektrinės vienintelį išorinį energijos šaltinį, yra be galo neatsakinga“, – sakė JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi.Nors šeši elektrinės reaktoriai yra išjungti, jiems reikia elektros gyvybiškai svarbioms branduolinio saugumo funkcijoms, tokioms kaip aušinimas.R. Grossi teigė, kad netrukus išvyks į Rusiją prieš grįždamas į Ukrainą „susitarti dėl branduolinio saugumo zonos aplink elektrinę“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę nurodė savo vyriausybei perimti pietų Ukrainoje esančios didžiausios Europos atominės elektrinės, kurioje baiminamasi branduolinio incidento, valdymą.Dyzeliniai elektros generatoriai turi pakankamai degalų veikti bent 10 dienų, tačiau inžinieriai pradėjo darbą atkurdami elektros tiekimą.Elektrinės operatorė Ukrainoje „Energoatom“ teigė, kad Rusijos apšaudymas „sugadino ir atjungė“ paskutinę elektros jungtį.R. Grossi ketvirtadienį lankėsi Kyjive, kur aptarė apsauginės zonos aplink elektrinę kūrimą. Jos teritorija yra reguliariai apšaudoma, o Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą.TATENA vadovas pabrėžė, kad jo pagrindinis tikslas buvo „išvengti atominio incidento, kuris lieka labai, labai realia galimybe elektrinėje“.Elektros tiekimas į elektrinę buvo nutrūkęs kelis kartus rugpjūtį.Rusijos invazijos Ukrainoje pradžioje kovos vyko apie Černobylio elektrinę, esančią šalies šiaurėje. Čia 1986 metais įvykęs sprogimas paliko dideles teritorijas užterštas radiacija.
Zelenskis: Putinas bijo savo žmonių Interviu BBC Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos pareigūnai pradeda „rengti visuomenę“ branduolinio ginklo panaudojimui.Tačiau jis teigia, kad Rusija nėra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą.„Jie nežino, ar panaudos, ar nepanaudos. Manau, kad pavojinga apie tai net kalbėti“, – BBC sakė V. Zelenskis.V. Zelenskis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bijo „savo pačių žmonių“, nes tik jie gali atimti iš jo valdžią ir perduoti ją kam nors kitam.Paklaustas, ar V. Putinas išgyvens, jei Ukraina laimės karą, V. Zelenskis teigė manantis, kad Putinui pačiam tai nerūpi.
Gubernatorius: išlaisvintame Lymane aptikta dar viena masinio palaidojimo vietaNeseniai iš Rusijos okupacijos gniaužtų išlaisvintame Ukrainos Lymano mieste aptikta dar viena masinio palaidojimo vieta.Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, ją sudaro apie 200 pavienių kapų. Juose galimai palaidoti civiliai.Ukrainos ginkluotosios pajėgos Lymaną išlaisvino praėjusį savaitgalį. Po Rusijos karių pasitraukimo ten buvo aptikta kita masinė kapavietė, kurioje galimai palaidota apie 180 žmonių. Policijos duomenimis, joje yra keleto mažamečių vaikų ir ištisų šeimų kūnai.
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad geležinkelių eismas Krymo tiltu bus atnaujintas dar šeštadienįGeležinkelių eismas apgadintu Krymo tiltu bus atnaujintas dar šeštadienį, 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.Tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos transporto ministerija.
Rusija teigia, kad per sprogimą ant Krymo tilto žuvo trys žmonėsPer tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija sprogimą žuvo trys žmonės, šeštadienį pranešė tyrėjai.Jų teigimu, buvo nustatytas transporto priemonės savininkas.„Preliminariais duomenimis, žuvo trys žmonės“, – pareiškime teigė Rusijos tyrimų komitetas.Pasak pareiškimo, žuvusieji greičiausiai buvo „automobilio, buvusio šalia sunkvežimio, kai jis sprogo, keleiviai“.Skelbiama, kad dviejų aukų, vyro ir moters, kūnai buvo iškelti iš vandens. Jų tapatybės nustatinėjamos. Apie trečiosios aukos palaikus kol kas neskelbiama.Sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą, jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos.Tyrėjų duomenimis, sunkvežimio savininkas buvo Rusijos pietinio Krasnodaro regiono gyventojas.„Jo gyvenamojoje vietoje atliekami tyrimo veiksmai“, – pranešė tyrėjai.Jie taip pat nurodė, kad šiuo metu tikrinama sunkvežimio judėjimo dokumentacija.
JK: Rusijoje vis didėja kritika šalies karinei vadovybeiRusijos viduje vis didėja kritika šalies karinei vadovybei dėl karo lauke Ukrainoje patiriamų pralaimėjimų. Tai savo naujausioje, šeštadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Nors, ministerijos teigimu, kritikos strėlės skrieja ne politinės, o būtent karinės vadovybės link, Maskvai veikiausiai bus sunku pažaboti šią viešai reiškiamo nepasitenkinimo valdžia tendenciją. Kaip pažymi ministerija, kritikų gretose, be kita ko, figūruoja Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, šalies televizijos laidų vedėjai, pramogų pasaulio žvaigždės ir ultranacionalistinių pažiūrų karo tinklaraštininkai.Tačiau, anot ministerijos, R. Kadyrovo ir J. Prigožino atveju „argumentuojama už didesnį valstybės įsitraukimą ir ryžtą imtis eskalacijos“.JK gynybos ministerija kiekvieną dieną dalinasi informacija apie Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Rusija: gaisras ant Krymo tilto užgesintasGaisras ant Krymo tilto užgesintas, pranešė Rusijos civilinės saugos ministerija.Maskvos duomenimis, incidento metu niekas nenukentėjo.Apie didžiulį gaisrą ant Krymo tilto pranešta ankstų šeštadienio rytą. Spėliojama, kad tai galėjo būti tikslinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos rezultatas. Kyjivas prieš tai buvo keletą kartų užsiminęs apie tokių atakų prieš šį tiltą tikimybę.Rusija dalinosi savo įvykių versija ir skelbė, kad gaisras įsiplieskė ant tilto sprogus sunkvežimyje padėtai bombai.
Mykolajivo srityje iš kulkosvaidžio numuštas dronas kamikadzė: kas iš jo liko Mykolajivo srityje buvo numuštas dar vienas rusų pajėgų dronas kamikadzė – „Shahed-136“.Apie tai „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Ukrainos ginkluotosios pajėgos parodė, kas liko iš priešo drono. https://1plus1.video/unian-novosti/2022-god/oktyabr-2022-na-mikolayivshtini-z-velikokalibernogo-kulemeta-zbili-iranskij-dron-kamikadze
Kas nutiko ant Krymo tilto: atskleidžiama netikėta versijaSprogimą ant Krymo tilto galėjo sukelti Rusijos kariuomenės aplaidumas. Tokią nuomonę išsakė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis stebėtojas Oleksandras Kovalenko.„Įvažiavimas į Krymo tiltą yra kruopščiai kontroliuojamas. Ten yra Rusijos Federacijos Susisiekimo ministerijos departamento stacionarūs apžiūros ir apžiūros radiotechniniai kompleksai ST-6035, kurie tikrina, ar automobiliuose nėra sprogmenų. Jau dabar daugiau nei akivaizdu, kad matėme ne raketą, o sunkvežimį“, – pažymėjo ekspertas.„Tai yra, sunkvežimis galėjo gabenti kai kurias sprogstamas medžiagas, galbūt net amuniciją kartu su saugikliais (tai yra draudžiama dėl saugumo) ir jie detonavo. Tokiu kiekiu sprogmenų pripildytas sunkvežimis ant Krymo tilto galėjo patekti tik pravažiavęs postą. Vadinasi, čia buvo Rusijos saugumo pajėgų sunkvežimis ir gabenama buvo su jų žinia. Apskritai... Tai ne mes. Tai yra klaidinimas!“, – pridūrė jis.
Savo reakcija į incidentą „Twitter“ pasidalino ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jis paskelbė kadrus iš įvykio vietos ir kartu pridėjo vaizdo įrašą, kuriame Marilyn Monroe dainuoja savo garsiąją dainą „Su gimtadieniu, pone prezidente“.https://twitter.com/OleksiyDanilov/status/1578636142055870464?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1578636142055870464%7Ctwgr%5Efd0677946c1b5cca3157970834b7bba8e8403f1e%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fpasaulyje%2F6%2F1795925%2Frusijos-karas-pries-ukraina-rusija-teigia-kad-gaisra-ant-krymo-tilto-sukele-automobilyje-buvusi-bomba
Raketų smūgio Zaporižiai aukų padaugėjo iki 14Ketvirtadienio rytą suduoto Rusijos raketų smūgio Ukrainos Zaporižios miestui aukų padaugėjo iki 14.Apie tai pranešė miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtiovas.Iš pradžių skelbta, kad ataka pareikalavo vienos gyvybės, tačiau penktadienį šis skaičius pakilo iki 11. Dėl raketų smūgio su žeme kone visiškai sulygintas penkiaaukštis gyvenamasis namas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią ataką prieš Zaporižią pavadino „tyčiniu nusikaltimu“.Zaporižios miestas išsidėstęs to paties pavadinimo srityje, kurią šiuo metu okupavusi Rusijos kariuomenė. Nors Maskva praėjusią savaitę paskelbė apie neteisėtą šios srities aneksiją, jos pajėgos neturi šimtaprocentinės jos kontrolės.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 62 060 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 62 060 karių (+380 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 8-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 472 (+6) tankų, 5 111 (+18) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 459 (+4) artilerijos sistemų, 345 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 180 (+3) oro gynybos sistemų, 266 lėktuvų, 234 (+1) sraigtasparnių, 3 875 (+13) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 1 079 (+12) dronų, 136 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Putinas įsakė atlikti tyrimą dėl gaisro ant Krymo tiltoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti tyrimą tiksliai gaisro ant Krymo tilto priežasčiai nustatyti.Tai pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Kiek anksčiau Rusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas pareiškė, kad gaisras kilo sprogus sunkvežimyje padėtai bombai. Dėl to užsidegė septynios tiltu į pusiasalį gabentos degalų cisternos.Komitetas pridūrė, kad po sprogimo dalis tilto įgriuvo.
Podoliakas apie gaisrą ant Krymo tilto: tai – tik pradžiaUkrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į žinias apie šeštadienio rytą ant Krymo tilto įsiplieskusį gaisrą ir leido suprasti, kad jį sąmoningai sukėlė Ukraina.M. Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad būtina „sunaikinti viską, kas neteisėta“ ir „grąžinti Ukrainai viską, kas pavogta“.
Vaizdo įraše užfiksuotas Krymo tilto sprogimo momentas. Matomas pravažiuojantis sunkvežimis, o po pačiu tiltu prieš pat sprogimą vandeniu juda objektas. Iš šio įrašo sunku spręsti, kas sukėlė sprogimą - minėtas antvandeninis objektas, sunkvežimis ar nė vienas jų.https://twitter.com/Andrew__Roth/status/1578633900037136385
Maskva pateikė savo versiją: gaisrą ant Krymo tilto sukėlė automobilyje padėta bombaRusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas pareiškė, kad šeštadienio rytą ant Krymo tilto užfiksuotą gaisrą sukėlė automobilyje padėta bomba.„Šiandien 6 val. 7 min. (vietos ir Lietuvos laiku) ant Krymo tilto sprogo automobilyje padėta bomba, padegdama septynias geležinkeliais į Krymą gabentas degalų cisternas“, – tvirtino komitetas.
„Telegram“ kanale naujienų agentūra UNIAN pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kaip Kryme prie degalinių nusidriekė ilgos eilės.https://t.me/uniannet/75118
Zelenskis: Ukraina per naują kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad ukrainiečių pajėgos per praėjusio mėnesio pabaigoje pradėtą kontrpuolimą atkovojo beveik 2 500 kv. km teritorijų.„Vien šią savaitę mūsų kariai išvadavo 776 kv. km teritorijos mūsų šalies rytuose ir 29 gyvenvietes, tarp jų šešias Luhansko srityje“, – sakė V. Zelenskis.„Bendrai nuo šios puolamosios operacijos pradžios jau išvaduoti 2 434 kv. km mūsų žemės ir 96 gyvenvietės“, – sakė jis dienos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.Ukraina pastarosiomis dienomis pradėjo antrą reikšmingą kontrpuolimą šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione, taip pat pietuose netoli Rusijos užimto Chersono.Rugsėjo viduryje V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos per pirmą kontrpuolimą atkovojo 6 tūkst. kvadratinių kilometrų.Rusijos pajėgos anksčiau penktadienį paskelbė užėmusios teritorijos Ukrainos rytinėje Donecko srityje – kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo pramoninio Bachmuto miesto.Tai pirmas rusų pranešimas apie naujus laimėjimus nuo Kyjivo pirmojo kontrpuolimo pradžios.
Zaporižios AE vėl visiškai atjungta nuo Ukrainos elektros tinkloDėl Rusijos pajėgų apšaudymo Zaporižios atominė elektrinė vėl visiškai atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“.„Šiąnakt 0 val. 59 min. dėl dar vieno Rusijos karių apšaudymo buvo apgadinta paskutinė AE su elektros tinklu jungianti linija. Dėl to Zaporižios AE buvo visiškai atjungta. Automatiškai įsijungė dyzeliniai generatoriai“, – teigė „Enerhoatom“.Pasak operatorės, generatoriai gali palaikyti elektrinės darbą tik 10 dienų, tad būtina atlikti elektros linijų remontą.Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Spalio 5 d. Kremlius paskelbė, kad nuo šiol AE „oficialiai“ priklauso Maskvai.Nepaisant to, Tarptautinės atominės energijos (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šią savaitę per vizitą Kyjive pareiškė, kad laikinai užgrobta elektrinė ir toliau yra Ukrainos nuosavybė.
Naktį Rusijos pajėgos apšaudė CharkivąNaktį į šeštadienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Charkivo miestą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Ihoriu Terechovu.„Apšaudytas Charkivo centras. Preliminariais duomenimis – raketomis“, – savo „Telegram“ kanale parašė I. Terechovas.Pasak jo, informacija apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą tikslinama.
Ant Krymo tilto kilo stiprus gaisrasRyte Krymo tilto geležinkelio linijoje kilo stiprus gaisras.Tai per „Telegram“ kanalą paskelbė Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Sergejus Bratčiukas.„Dega kuro terminalas. Laukiame oficialios informacijos“, – rašė jis.Abi arterijos – ir geležinkelio, kuriuo transportuojama karinė technika, kuras bei viska kita, ko reikia Krymui bei Chersono frontui, ir greitkelio yra smarkiai pažeistos, o tai reiškia, kad bent jau kurį laiką tiltu nebus galima perkelti Rusijai būtinos įrangos.https://t.me/uniannet/75109
Zelenskis pasidžiaugė kontrpuolimo rezultatais: Ukrainos negalima sustabdytiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per savaitę Ukrainos kariuomenė išlaisvino 776 kvadratinius kilometrus teritorijos ir 29 gyvenvietes Ukrainos rytuose. Valstybės vadovas tai įvardijo savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi penktadienio vakare.„Tik per šią savaitę mūsų kariai išlaisvino 776 kvadratinių kilometrų teritorijos mūsų valstybės rytuose ir 29 gyvenvietes, įskaitant šešias Luhansko regione“, – sakė jis.Pasak V. Zelenskio, nuo šios puolamosios operacijos pradžios jau išlaisvinta 2 434 kvadratiniai kilometrai Ukrainos žemės ir 96 gyvenvietės.Valstybės vadovas priminė, kad per 225 karo dienas 29 887 Ukrainos kariai buvo apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, 178 kariai buvo apdovanoti Ukrainos didvyrio titulu.„Toks mūsų kovotojų drąsos ir didvyriškumo mastas aiškiai liudija apie tai, kad Ukrainos negalima sustabdyti“, – pabrėžė jis.V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad kiekvienas iš Rusijos smūgių ir visų Rusijos teroro apraiškų – prieš Zaporožę, Charkovą, Mykolaivą, Donbasą ir visas kitas Ukrainos teritorijas – „tik įrodo, kad visos Ukrainos žemės išlaisvinimas yra vienas taikos ir saugumo pagrindas visiems ukrainiečiams“.Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 2400 kvadratinių kilometrų pietuose nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios.
Ukrainos atkovotoje teritorijoje rasti 534 civilių kūnaiPasak Ukrainos policijos, šiaurės rytų Ukrainos teritorijoje, kuri neseniai buvo atkovota iš Rusijos pajėgų, buvo aptikti daugiau nei 500 civilių palaikai, praneša CNN.Dauguma palaikų – 447, anot Ukrainos pajėgų, – buvo rasti masinio laidojimo vietoje Iziumo mieste, kurį Ukrainos pajėgos išlaisvino iš Rusijos okupacijos rugsėjo pradžioje.Ukrainos pajėgoms išlaisvinus daugiau žemių šiaurės rytuose, atrandamos naujos laidojimo vietos.„Radome 534 civilių kūnus iš deokupuotų teritorijų“, – sakė regiono policijos tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas.Anot jo, rasti 226 moterių ir 19 vaikų palaikai.
Iš Rusijos gniaužtų išlaisvinti „Azov“ kariai: esame pasirengę vėl ginti savo šalį „Azov“ pulko kariai, išlaisvinti iš nelaisvės, yra pasirengę grįžti į tarnybą ir ginti šalį. Pulko spaudos tarnyba apie tai praneša „Telegram“ kanale, skelbia „Ukrinform“.„Azov“ pulkas atkuria kovinius pajėgumus. Šiuo metu iš nelaisvės išlaisvinti „Azovstal“ gynėjai yra pasirengę grįžti į tarnybą. Įrangos pirkimui ir kovotojų pasirengimui pradedame lėšų rinkimą“, – rašoma įraše.Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 21 dieną dėl mainų iš Rusijos nelaisvės grįžo daugiau nei 200 Ukrainos gynėjų, taip pat 10 užsieniečių. Penki „Azov“ pulko vadai liks Turkijoje iki karo pabaigos pagal Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano asmenines saugumo garantijas.Spalio 2 d. duomenimis, Ukraina iš nelaisvės susigrąžino 808 žmones.
Kraupaus Rusijos išpuolio aukų skaičius išaugo iki 14Pasak Zaporožės miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtjevo, žuvusiųjų skaičius po Rusijos raketų smūgio į miesto daugiabutį išaugo iki 14.„Mes ir toliau gauname liūdnų žinių apie vakarykščio išpuolio apgadintų pastatų griuvėsių išardymą. Dabar žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturiolikos“, – per „Telegram“ kanalą sakė A. Kurtjevas.Primenama, kad Maskva anksti ketvirtadienį surengė daugybę mirtinų raketų atakų Zaporožės mieste, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kremlius pasirašė dekretą oficialiai užgrobti netoliese esančią didžiulę atominę elektrinę.Zaporožės miestas nėra toli nuo priešakinių konflikto linijų. Nors miestas yra kontroliuojamas Ukrainos, apie 75 proc. didesnio Zaporožės regiono yra okupuota Rusijos pajėgų.Šis regionas yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Rusija pretenduoja aneksuoti pažeisdama tarptautinę teisę
JAV nemato jokių ženklų, kad Rusija ketina panaudoti branduolinį ginkląJungtinės Valstijos penktadienį pakartojo nematančios jokių ženklų, kad Rusija ketina netolimoje ateityje panaudoti branduolinį ginklą.Tai Vašingtonas pareiškė praėjus dienai po to, kai prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad pasauliui šiuo metu pirmą kartą nuo Kubos raketų krizės 1962 m. yra iškilęs branduolinio Armagedono pavojus.„Kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją, taip pat nematome ir ženklų, kad Rusija rengiasi artimiausiu metu panaudoti branduolinius ginklus“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. Paklausta, ar J. Bidenas naujausius savo komentarus išsakė remdamasis naujais žvalgybos duomenimis, K. Jean-Pierre atsakė – „ne“.J. Bidenas ketvirtadienį neįprastai atvirai kalbėjo apie pavojų, kurį visam pasauliui kelia Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai pasitelkti branduolinius ginklus. J. Bidenas paminėjo prieš 60 metų įvykusią Kubos raketų krizę, kurios metu Sovietų Sąjunga ėmėsi Kuboje dislokuoti raketas, galėjusias lengvai pasiekti JAV teritoriją. JAV prezidentas pareiškė, kad pirmą kartą nuo tų laikų „stebime realią branduolinių ginklų panaudojimo grėsmę“.
Čekijos ir Ukrainos vyriausybės surengs bendrą posėdį KyjiveČekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu.Šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija yra išsiuntusi nemenką karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo tada, kai vasario mėnesį į ją įsiveržė Rusija.„Į Kyjivą vyksiančių ministrų skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias abi vyriausybės aptars“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas spaudai Vaclavas Smolka.Daugiau informacijos apie susitikimą jis neatskleidė.Čekijos vyriausybė anksčiau yra surengusi panašius bendrus susitikimus su Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio kolegomis.10,5 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė nuo vasario mėnesio suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 168 mln. dolerių (172 mln. eurų), o jos ten išsiųstų ginklų vertė šiemet siekia 1,9 mlrd. dolerių (1,95 mlrd. eurų).Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ketvirtadienį Prahoje vykusiame steigiamajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime buvo susėdęs derybų su savo kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhaliu.
Rusai apšaudė Nikopolio rajoną, yra žuvusiųjųRusijos kariai apšaudė bendruomenę Nikopolio rajone, vienas vyras žuvo, kitas – ligoninėje. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Dniepropetrovsko OVA pirmininkas Valentinas Rezničenko, praneša „Ukrinform“.„Vakare rusai vėl apšaudė Nikopolio rajoną. Jie smogė „Gradais“ ir sunkiąja artilerija. 37 metų vyras buvo nužudytas“, – rašė jis.Taip pat buvo sužeistas 42 metų vyras. Jis yra ligoninėje.
Išlaisvintame Lymane – dvi masinės kapavietėsLymano mieste, kurį neseniai Ukrainos pajėgos išlaisvino po to, kai kelis mėnesius jis buvo okupuotas Rusijos kariuomenės ir jos sąjungininkų milicijos, rastos dvi masinės kapavietės, pranešė Donecko srities valdžia.Vienoje iš jų buvo apie 200 pavienių kapų, kuriuose buvo palaidoti civiliai, sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenko.Kitoje vietoje yra masinė kapavietė, kurioje „gali būti ir kariškių, ir civilių“, sakė Kyrylenko. Tikslus palaidotųjų skaičius dar nenustatytas.Teisėsaugos pareigūnai tiria šias vietas ir netrukus pradės ekshumacijos procesą, pridūrė jis.
Rusijos pajėgos vėl atakuoja ZaporožęRusijos kariuomenė raketomis vėl užpuolė Zaporožę ir jos apylinkes, sakė Zaporožės regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Starukhas.Pasak jo, oro gynybos sistemos numušė tris raketas. „Garsūs sprogimų garsai regioniniame centre yra oro gynybos pajėgų darbo rezultatas. Virš vienos iš Zaporožės rajono bendruomenių oro gynyba neutralizavo tris priešo raketas“, - rašė jis „Telegram“ kanale. Preliminariais duomenimis, dėl apšaudymo aukų nebuvo.Spalio 6 d. Zaporožės buvo apšaudyti gyvenamieji rajonai. Dėl to žuvo 12 žmonių, dar 21 vietos gyventojas buvo išgelbėtas iš po pastatų griuvėsių.
Prancūzija steigia Ukrainai skirtą 100 mln. eurų dydžio fondą ginklams pirktiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė, kad jo šalis steigia Ukrainai skirtą 100 mln. eurų dydžio fondą, už kurio lėšas Kyjivas galės tiesiogiai įsigyti ginklų ir kitokios įrangos, reikalingos apsiginti nuo visapusišką invaziją pradėjusios Rusijos.„Steigiame šį specialų fondą, kurį iš pradžių sudarys 100 mln. eurų suma, leisianti įsigyti mūsų jau pristatytos įrangos“, – po Europos politinės bendrijos susitikimo Prahoje teigė E. Macronas. Jis pridūrė, kad Prancūzija tęs ginkluotės, įskaitant gynybinę, tiekimą Ukrainai.Pasak prezidento, šiuo metu vyksta diskusijos dėl papildomų savaeigių haubicų CAESAR tiekimo Ukrainai. Paryžius jau yra perdavęs Kyjivui 18 tokių pabūklų.
Ukrainos generolas: Rusijai prireiktų iki 3 mėnesių naujam Kijevo puolimuiNorėdama bandyti surengti dar vieną puolimą prieš Kijevą, Rusija turi sukaupti atitinkamus pajėgumus. Tam prireiktų nuo dviejų iki trijų mėnesių.Apie tai Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas pranešė, atsakydamas į klausimą, ar galimas naujas Kijevo puolimas, praneša „Ukrinform“.„Tai iš tiesų įmanoma. Tam tikslui būtina sutelkti atitinkamas pajėgas. Tam prireiks šiek tiek laiko. Norint sukurti atitinkamus pajėgumus, tokius, kokius jaustume, reikia maždaug dviejų-trijų mėnesių“, – sakė Najevas.Kartu vadas patikino, kad šiuo metu sostinė yra saugoma daug geriau, nei buvo prasidėjus plataus masto invazijai. Be to, teiginys, kad Rusijos kariuomenė yra antra pagal stiprumą pasaulyje, yra mitas, pabrėžė Najevas.
Pentagonas: Jokių požymių, kad Putinas planuoja paleisti branduolinį ginkląPenktadienį Pentagonas pareiškė, kad kol kas nemato jokių požymių, kad Vladimiras Putinas planuoja paleisti branduolinį ginklą, praneša „Politico“, kurį cituoja Sky News.Tai pasakyta po to, kai Joe Bidenas įspėjo apie branduolinio „Armagedono“ pavojų.
Putinas paskyrė naują Rytų karinės apygardos vadąRusija paskyrė naują Rytų karinės apygardos vadą. Jis yra Rustamas Muradovas.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dagestano vadovas Sergejus Melikovas.Anksčiau jis vadovavo Rusijos karinei grupei „Vostok“, dalyvavusiai kare.
Ukraina: Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 2 400 kvadratinių kilometrų teritoriją pietuoseNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 2 400 kvadratinių kilometrų teritoriją pietuose.Tai spalio 7 d. vykusiame brifinge pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko. „Kalbant apie mūsų Chersono regioną. Nuo visiško karo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos deokupavo daugiau kaip 2 400 kvadratinių kilometrų Ukrainos žemės pietuose. Chersono rajone buvo deokupuotos 6 gyvenvietės, Beryslavo – 61. Stabilizacijos priemonės jau įgyvendintos 19-oje toje pačioje teritorijoje esančių gyvenviečių. Taip pat evakuojami gyventojai“, – sakė prezidento kanceliarija.
Rusijos pajėgos apšaudė miestą, kuriame yra Zaporižios atominė elektrinėRusijos pajėgos apšaudo miestą, kuriame yra Zaporižios atominė elektrinė, skelbia „Sky News“.Enerhodare sutriko elektros ir vandens tiekimas, sako meras Dmytro Orlovas. Mieste taip pat nėra interneto ryšio.Foninė radiacija atominėje elektrinėje ir mieste išlieka normali, teigia „Energoatom“.
Rusijos remiami separatistai pranešė apie laimėjimus netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos penktadienį pranešė užėmusios vietoves Donecke Rytų Ukrainoje – tai pirmasis jų pareiškimas apie naujus laimėjimus, Kyjivui paspartinus atsakomąjį puolimą.Separatistų pajėgos karo draskomoje Donecko srityje teigia atkovojusios keletą kaimų netoli Ukrainos kontroliuojamo pramoninio Bachmuto miesto, Rusijos pajėgų apšaudomo jau kelias savaites. Separatistai paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, kad jų „karių grupuotė, remiama Rusijos pajėgų ugnies“, užėmė Otradovką, Vesiolaja Doliną ir Zaicevą.Kremliaus remiami separatistai daugelį metų iš dalies kontroliavo Donecko sritį, tačiau pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė stumia atgal Rusijos pajėgas fronto linijose pietuose ir rytuose, įskaitant kai kurias Donecko dalis.Bachmuto centre AFP žurnalistai girdėjo sunkiosios artilerijos ir daugkartinio raketų paleidimo sistemų grumėjimą prie sudaužyto tilto per Bachmutkos upę liekanų. Civilis savanoris iš humanitarinės grupės „Vostok SOS“ 29 metų Edvardas Skorykas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kitoje upės pusėje prie jo namų vyksta „gatvių mūšiai“. Į pietus nuo miesto, greičiausiai užgrobtų kaimų kryptimi, sviediniams sproginėjant veržėsi juodų dūmų stulpai. Girdėti ir pavienės automatų papliūpos.Žaibiškai pasiekti Ukrainos teritoriniai laimėjimai rytuose ir pietuose pakirto praėjusios savaitės Kremliaus pareiškimą, kad Rusija aneksavo Donecką, kaimyninį Luhanską ir pietinius Zaporižios bei Chersono regionus. Šios keturios teritorijos sukuria itin svarbų sausumos koridorių iš Rusijos į Krymo pusiasalį, 2014 m. taip pat Maskvos aneksuotą. Visos kartu jos sudaro apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.Šią savaitę Kyjivas paskelbė Chersono srityje atkovojęs apie 500 kvadratinių kilometrų. Tai apima apie 30 miestų ir kaimų, į spąstus vakariniame Chersoną kertančios Dnipro upės krante gali pakliūti iki 20 tūkst. Rusijos karių.
Zelenskis ragina ES labiau spausti Rusijos energetikos sektorių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Briuselį didinti spaudimą Rusijos energetikos sektoriui, praėjus dienai po to, kai ES įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į kaimyninę šalį. Ukrainos prezidentas padėkojo ES už naujausių sankcijų priėmimą, tačiau pabrėžė, kad „turime ir toliau judėti šia spaudimo Rusijos energetikos sektoriui, pagrindiniam šalies agresorės pajamų šaltiniui, kryptimi“. Kreipimesi V. Zelenskis taip pat pakartojo Kyjivo raginimus „demilitarizuoti“ Rusijos užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę. „Čia kalbame ne tik apie Rusijos karinės technikos, tačiau ir visų elektrinėje esančių karių pasitraukimą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jo teigimu, AE teritorijoje šiuo metu yra apie 500 rusų karių. Prezidentas nurodė, kad „tai yra būtina, siekiant užtikrinti branduolinį saugumą“. Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriame pareikšta, kad nuo šiol Zaporižios AE kontroliuoja Maskva.
Nobelio premiją pelniusi Ukrainos organizacija: Putinas turi stoti prieš tribunolą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi stoti prieš „tarptautinį tribunolą“, penktadienį pareiškė Ukrainos piliečių laisvių centro vadovė, šiai grupei pelnius Nobelio taikos premiją.„Kad šimtams tūkstančių karo nusikaltimų aukų būtų suteikta galimybė sulaukti teisingumo (...) būtina sukurti tarptautinį tribunolą ir patraukti atsakomybėn Putiną, (Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą) Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius“, – feisbuke parašė Oleksandra Matvijčiuk.Ji taip pat paragino pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos „dėl sistemingų JT chartijos pažeidimų“.O. Matvijčiuk sakė, jog „džiaugiasi“, kad nevyriausybinė organizacija apdovanota Nobelio taikos premija kartu su „mūsų draugais ir partneriais iš grupių „Memorial“ ir „Viasna“. Šių metų Nobelio taikos apdovanojimas atiteko Rusijos teisių grupei „Memorial“, Baltarusijos disidentui Alesiui Beliackiui, įkūrusiam teisių grupę „Viasna“ ir Ukrainos piliečių laisvių centrui.Penktadienį Kyjive kalbėdama su žurnalistais Ukrainos žmogaus teisių grupės komunikacijos vadovė Anna Trušova sakė, kad Piliečių laisvių centras buvo įkurtas 2007 m. ir „mūsų pagrindinė misija yra ginti žmogaus teises“. Vasarį Maskvos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, „mes dokumentuojame Rusijos kariškių karo nusikaltimus“. „Kita svarbi veikla – pagrobtų ukrainiečių grąžinimas namo“, – sakė A. Trušova.
Čekijos ir Ukrainos vyriausybės surengs Kyjive bendrą posėdįČekijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad spalio 31 dieną Kyjive surengs bendrą posėdį su Ukrainos ministrų kabinetu.Šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Čekijos Respublika siunčia Ukrainai didelę karinę ir humanitarinę pagalbą nuo vasario, kai šalį užpuolė Rusija. „Ministrų (keliaujančių į Kyjivą) skaičius ir sudėtis priklausys nuo konkrečių temų, kurias aptars dvi vyriausybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas Vaclavas Smolka. Daugiau informacijos apie susitikimą jis neatskleidė.Čekijos vyriausybė anksčiau yra surengusi panašius bendrus susitikimus su Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio kolegomis.ES ir NATO narė, turinti 10,5 mln. gyventojų, nuo vasario suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 168 mln. dolerių. Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala ketvirtadienį Prahoje vykusiame inauguraciniame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime susitiko su Ukrainos kolega Denysu Šmyhalu.
Podoliakas apie Nobelio premiją: įdomiai interpretuojamas žodis „taika“Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį sukritikavo sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją be Ukrainos taip pat skirti Rusijos ir Baltarusijos atstovams.„Nobelio komitetas įdomiai interpretuoja žodį „taika“, jei ta pati Nobelio premija skiriama dviejų valstybių, užpuolusių trečiąją, atstovams. Nei Rusijos, nei Baltarusijos organizacijos neorganizavo pasipriešinimo karui. Šių metų Nobelio premija yra „nuostabi“, – savo „Twitter“ paskyroje apmaudo neslėpė M. Podoliakas.Taip jis prisijungė prie būrio ukrainiečių ekspertų, žurnalistų ir visuomenės veikėjų, kurie taip pat nepritaria sprendimui prestižinę taikos premiją skirti būtent šių trijų valstybių – vadinamosios „slavų trejybės“ – atstovams. Manoma, kad Ukraina negaili kritikos, nes ir kovoja būtent prieš šią rusiškuoju imperializmu pagrįstą idėją.
Paskelbus apie Nobelio premiją Kyjivas giria Ukrainos žmones kaip „taikos architektus“Penktadienį Ukrainos nevyriausybinei organizacijai tapus vienai iš Nobelio taikos premijos gavėjų, Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad Ukrainos žmonės, nuo vasario mėnesio patiriantys Rusijos puolimą, yra „taikos architektai“.„Ukrainos žmonės yra pagrindiniai taikos, kurioje turime galėti gyventi be agresijos, kūrėjai“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė prezidento personalo vadovas Andrijus Jermakas.
Nobelio taikos premiją laimėjusi Ukrainos organizacija: laukia dar daug darbųUkrainos pilietinių laisvių centro direktorė penktadienį teigė, kad organizacija yra „laiminga“ sužinojusi, kad jai buvo paskirta 2022 metų Nobelio taikos premija.„Esame laimingi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė centro direktorė Oleksandra Romancova ir pridūrė, kad „dar turime padaryti daug darbų, kad pasiektume pergalę“.
Erdoganas telefonu kalbėjosi su PutinuTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jo biuro duomenimis, telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo agentūra „Reuters“.R. T. Erdoganas patvirtino savo pasirengimą prisidėti prie karo Ukrainoje taikaus sureguliavimo. Be to, buvo kalbama apie dvišalių santykių gerinimą.
JT: 140 000 žmonių išlaisvintame regione apie Charkivą būtina pagalbaUkrainos pajėgų atsikovotose teritorijose apie Charkivą, JT vertinimu, apie 140 000 žmonių yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Dauguma neturi prieigos prie maisto produktų, vandens, dujų, elektros ir medicininės priežiūros, penktadienį Ženevoje sakė JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA). Iziumo mieste iš 46 000 čia gyvenusių žmonių liko 8 000–9 000. Kad išgyventų, jiems esą būtina skubi pagalba.JT vilkstinės gabena paramą žmonėms į teritorijas nuo rugsėjo vidurio, kai jos buvo išlaisvintos iš rusų okupantų. Iki šiol pavyko padėti daugiau kaip 73 000 žmonių. Jiems, be kita ko, pristatyta maisto produktų, higienos prekių, virtuvės reikmenų, soliarinių lempų ir antklodžių.OCHA atstovo teigimu, turgūs ir parduotuvės daugelyje vietų sugriautos arba uždarytos. Kupjanske, kur likę apie 4 000 gyventojų, vis dar vyksta mūšiai, rytinėje miesto dalyje daugelis žmonių iš slėptuvių išlenda tik tam, kad pasiimtų maisto produktų arba pasiektų evakuacinius autobusus.
Ukrainos kariai išlaisvino Grekivkos kaimą Luhansko srityjeRegiono administracijos vadovas Serhijus Gaidajus pranešė, kad Ukrainos kariai išlaisvino Grekivkos kaimą Luhansko srityje. Jis paskelbė karių nuotrauką prie įvažiavimo į kaimą.Ši nuotrauka „Telegram“ kanaluose buvo paskelbta spalio 5 d., tačiau pareigūnai nekomentavo informacijos.https://t.me/luhanskaVTSA/6206
JK žvalgyba: daugiau nei pusė Ukrainos naudojamų tankų perimti iš rusųŠiuo metu trofėjinė rusiška technika sudaro gana didelę dalį Ukrainos karinio arsenalo, apžvalgoje konstatuoja britų karinė žvalgyba.Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukraina perėmė apie 440 tankų ir apie 650 šarvuotųjų automobilių, įvertino britų karinė žvalgybos agentūra. Ataskaitos autorių nuomone, daugiau nei pusę šiuo metu Ukrainos turimų tankų sudaro trofėjiniai tankai.Kadangi prieš traukdamiesi ar pasiduodami į nelaisvę rusų ekipažai nesugeba sunaikinti nesugadintos technikos, galima daryti išvadą apie prastą jų pasirengimą ir žemą karinės disciplinos lygį, rašoma atskaitoje.Taip pat rašoma, kad dėl stipraus Ukrainos spaudimo Rusijos pozicijoms iš karto keliose fronto dalyse ir „vis stiprėjančios demoralizacijos“ rusų ginkluotosios pajėgos veikiausiai ir toliau turės sunkiosios ginkluotės praradimų.
Borrellis tikisi ES vadovų pritarimo naujam Ukrainai skirtos karinės pagalbos etapuiES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis nori, kad penktadienį Prahoje vyksiančiame neoficialiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai paremtų dar vieną karinės pagalbos Ukrainai etapą.J. Borrellis ne tik ragina skirti Ukrainai daugiau lėšų ginklams ir įrangai, bet ir nori, kad ES vadovai paremtų jo pasiūlymą dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo misijos.J. Borrellis nenurodė karinės pagalbos sumos. Anksčiau ES karinės pagalbos dalys buvo skirstomos 500 mln. eurų paketais iš biudžeto mechanizmo, vadinamo Europos taikos priemone.Iki šiol Ukrainai buvo skirta 2,5 mlrd. eurų. Gavęs ES vadovų pritarimą J. Borrellis tikisi pasiūlyti šias priemones oficialiai patvirtinti vėliau spalio mėnesį įvyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Ukrainos kariai pietuose privertė okupantus trauktisPer parą Ukrainos kariai šalies pietuose sėkmingai atrėmė priešo bandymus šturmuoti ir okupantams pridarė nuostolių.Apie tai pranešė operatyvinės vadavietės „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas, skelbia unian.net.„Situacija mūsų operacijų zonoje Pietinio Bugo kryptimi išlieka stabiliai sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas ginasi siekdamas išsaugoti užgrobtas Chersono ir Mykolajivo sričių teritorijas, bando sustabdyti mūsų padalinių puolimą“, – pažymėjo jis.V. Nazarovo teigimu, spalio 6-ąją įvyko trys koviniai susidūrimai su priešu. Bandymas surengti šturmą Zelenyj Hajaus–Ternovy Podų kryptimi siunčiant motorizuotųjų šaulių būrį, kuriam padėjo tankas, pėstininkų kovos mašina ir iš minosvaidžių šaudantys rusai, buvo atmuštas, o nuostolių patyręs priešas atsitraukė.Be to, priešo žvalgybinės diversinės grupės operacija ir Ukrainos pajėgų pozicijų ataka siunčiant dar vieną motorizuotųjų šaulių būrį, tanką ir pėstininkų kovos mašiną tai pat buvo nesėkminga – priešas buvo priverstas atsitraukti, patyręs reikšmingų nuostolių.
Ukraina ragina Rusijos karius sudėti ginklus Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas penktadienį paragino Rusijos karius sudėti ginklus mainais į „gyvybės ir saugumo“ garantiją. „Jūs vis dar galite išgelbėti Rusiją nuo tragedijos, o Rusijos kariuomenę – nuo pažeminimo, – rusų kalba Rusijos kariams skirtame vaizdo įraše sakė O. Reznikovas. – Mes garantuojame gyvybę, saugumą ir teisingumą visiems, kurie nedelsdami atsisako kariauti. Ir užtikrinsime tribunolą tiems, kurie davė nusikalstamus įsakymus.“ „Kremlius jus apgavo ir išdavė, – tęsė O. Reznikovas. – Jiems lengviau pasakyti, kad didvyriškai žuvote mūšyje prieš įsivaizduojamas NATO ordas. Tiesa, kad NATO šalys tiekia mums ginklus. Bet tais ginklais jus daužo Ukrainos kariai“. O. Reznikovas pridūrė, kad „Ukrainos kariams nereikia rusiškų žemių, mes turime užtektinai savų. Ir mes jas visas atsiimsime“. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariai tą ir darė surengdami kontrpuolimus šalies pietuose bei rytuose ir išvydami rusų pajėgas iš didelių teritorijos plotų.
Rusų apšaudymo Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki 11 Per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje išvakarėse žuvo 11 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai.Anksčiau skelbta apie dvi aukas.Dar 25 žmones pavyko išgelbėti, nurodė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.„Spalio 7-osios rytą gelbėjimo darbai tęsiami spalio 6 dieną raketų atakų sunaikintų gyvenamųjų namų vietoje“, – sakoma pranešime.
Putinas savo 70-ąjį jubiliejų minės su NVS šalių lyderiaisRusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį sueina 70 metų. Jubiliejų jis paminės savo gimtajame Sankt Peterburge – kur prašmatniuose Konstantino rūmuose priims Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) šalių lyderius. Planuojamus „neformalus“ NVS vadovų susitikimas, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anksčiau jis sakė, kad V. Putinas jubiliejaus dieną dirbs. Penktadienį numatyta ir virtinė pokalbių telefonu.V. Putinas, surengdamas priėmimą Konstantino rūmuose, tikriausiai nori dar kartą pademonstruoti, kad, nepaisant invazijos į Ukrainą, nėra visiškai izoliuotas tarptautiniu mastu. NVS priklauso ir autoritariškai valdomos Vidurio Azijos valstybės Kazachstanas, Uzbekistanas ir Tadžikistanas.NVS narės yra ir Baltarusija, kuri laikoma paskutiniąja Europos diktatūra, taip pat Pietų Kaukazo respublikos Armėnija ir Azerbaidžanas.D. Peskovas neįvardijo svečių sąraše esančių pavardžių.Konstantino rūmuose V. Putinas, kuris kartais liaudyje vadinamas „caru“, ne kartą priėmė svečius iš viso pasaulio. Ypač rūmai Sankt Peterburge primena caro laikų spindesį.
Medvedevas ES sankcijas vadina beprasmiškomisBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas naujas ES sankcijas savo šaliai pavadino beprasmiškomis. „Mūsų kvaili oponentai negali suprasti paprasto dalyko: Rusija jau seniai gyvena ribojimų sąlygomis ir gerai išmoko greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, - rašė D. Medvedevas ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale. Sankcijos esą kenkia patiems Vakarams ir jų ekonomikai.Kaip „įrodymą“ to, kad sankcijos Rusijos neveikia, jis nurodė oficialios infliacijos sumažėjimą nuo 17,8 iki 13,7 proc. Ir bendrasis vidaus produktas metų pabaigoje mažės ne taip smarkiai, kaip pradžioje būgštauta, rašė D. Medvedevas. Iš tikrųjų ekonomikos ekspertai pagerino šių metų prognozes. Tačiau dauguma jų prognozuoja Rusijai ilgai besitęsiančią recesiją.Vakarai, anot D. Medvedevo, turėjo suprasti, kad sankcijomis pakenkė patys sau. Smarkus brangimas esą ten privertė žmones išeiti į gatves. „Tipiškas šūvis sau į užpakalį“, - komentavo D. Medvedevas.Tačiau, pasak D. Medvedevo, jis neketinąs daugiau apeliuoti į Vakarų išmintį. Priešą esą „reikia priversti maldauti malonės pralaimėtame ekonominiame mūšyje“, rašė D. Medvedevas. Ir užbaigti jį visiška ir besąlygiška kapituliacija (Vakarų).
Kanados žvalgyba: Rusija nepajėgi atimti iš Ukrainos atkovotų teritorijųRusijos okupacinės pajėgos pastaruoju metu susilpnėjo tiek, kad nebeturi galimybių vėl užimti Ukrainos teritorijų, kurias neseniai išlaisvino Ukrainos kariuomenė, teigiama tviteryje paskelbtoje Kanados karinės žvalgybos informacijoje.„Labai tikėtina, kad dabartiniai Ukrainos laimėjimai yra ilgalaikiai. Dėl išsekimo ir labai ribotų atsargų papildymo galimybių Rusijos kariuomenė neturi pajėgumų surengti kontrpuolimą“, – rašoma tarnybos pranešime.Jame pažymima, kad kai kuriuose fronto sektoriuose į šiaurės rytus nuo Chersono pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos buvo nustumtos atgal daugiau kaip 20 km.„Rusijos pajėgų padėtis į šiaurę nuo Dniepro upės darosi vis pavojingesnė, o nauji Ukrainos laimėjimai šiame rajone artimiausiomis savaitėmis nenustebintų“, – daroma išvada pranešime.
TATENA: branduolinės nelaimės Zaporižios AE pavojus išliekaBranduolinės nelaimės pavojus Rusijos užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje, anot ekspertų, išlieka. „Mes ir toliau sakome, kas turi būti padaryta, kad būtų išvengta branduolinės nelaimės, kuri vis dar yra labai, labai galima“, - ketvirtadienį Kyjive pareiškė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis. Dėl mūšių regione jėgainės reaktoriai yra išjungti.Kompleksui apsaugoti apie elektrinę turi būti nustatyta branduolinės saugos zona. Dėl to R. Grossis, jo pačio duomenimis, derasi su Kyjivu ir Maskva. Iš Ukrainos jis vyks toliau į Maskvą. Tačiau ar susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, nėra aišku.R. Grossos pažymėjo, kad TATENA nekomentuoja karinių reikalų. Jo komanda vietoje yra tik tam, kad su vietos darbuotojais pasirūpintų objekto saugumu. TATENA komanda dabar bus padidinta nuo dviejų iki keturių narių. Tačiau R. Grossis pažymėjo, kad aplinkinės teritorijos aneksija ir Rusijos paskelbtas elektrinės nacionalizavimas pagal tarptautinę teisę yra neteisėti žingsniai. TATENA esą laiko Zaporižią Ukrainos AE.
Zelenskis ragina išlaikyti spaudimą MaskvaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Maskvai – taip pat dėl užimtos Zaporižios atominės elektrinės grąžinimo. „Dėkoju už paramą visiems, kurie kovoja, kad elektrinė vėl visiškai pereitų į Ukrainos kontrolę ir būtų visiškai demilitarizuota“, - sakė V. Zelenskis ketvirtadienį tradiciniame savo kreipimesi. 500 rusų karių, esančių branduoliniame objekte, jis pavadino rizika kilti katastrofai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija perima Zaporžios AE savo nuosavybėn. V. Zelenskis šį žingsnį šį žingsnį „beverčiu ir kvailu“. Branduolinė jėgainė nėra rūmai, kuriuos galima pavogti, kalbėjo jis, turėdamas omenyje prabangius V. Putino rūmus prie Juodosios jūros. Kartu V. Zelenskis padėkojo Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossiui. Šis patikino jį, kad AE savininke laiko tik Ukrainą.Ir iš ES V. Zelenskis pareikalavo diplomatinio spaudimo, kad elektrinė būtų grąžinta Ukrainai. Priešingu atveju jo šalis esą negalės gaminti perteklinės energijos ir eksportuoti jos į ES. Naują ES sankcijų paketą V. Zelenskis pavadino žingsniu teisinga kryptimi. Kartu jis paragino imtis priemonių, kad Rusija visiškai nebegautų pelno iš naftos ir dujų pardavimų.
Bidenas: Putinas nejuokauja kalbėdamas apie branduolinius ginklusJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nejuokauja“, kalbėdamas apie galimą branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, Baltųjų rūmų spaudos tarnyba citavo J. Bideno žodžius, pasakytus Demokratų partijos lėšų rinkimo renginyje Niujorke.Prezidentas sakė nemanąs, kad yra koks nors būdas panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kuris nesibaigtų „Armagedonu“.Rusija neseniai aneksavo keturis Ukrainos regionus, taip pažeisdama tarptautinę teisę, o V. Putinas pareiškė, kad Maskva laikys Ukrainos atakas prieš tuos regionus išpuoliais prieš pačią Rusiją ir panaudos visas priemones jiems apginti.Vašingtonas jau kurį laiką siunčia perspėjimus Maskvai, kad branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų pasekmių. Tačiau Baltieji rūmai viešai nekomentavo, kokios tai būtų pasekmės. JAV vyriausybė taip pat teigė nemačiusi jokių konkrečių Rusijos veiksmų, kuriais ši siektų panaudoti branduolinį ginklą.Kubos raketų krizė laikoma labiausiai įtemptu Šaltojo karo laikotarpiu. 1962 metų spalio mėnesį abi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – buvo arčiausiai branduolinio karo. Krizė baigėsi, kai tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pažadėjo nepulti Kubos, o Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas įsakė išvežti branduolinius ginklus iš Kubos.
Rusų pajėgos pirmą kartą Zaporižią užpuolė su dronais kamikadzėmisRusijos pajėgos užpuolė regiono centrą, Zaporožės miestą. Infrastruktūros objektai buvo sugriauti dviejuose rajonuose.Tai paskelbė Zaporižės OVA vadovas Oleksandras Starukhas."Šiandien užpuolikas pirmą kartą panaudojo nepilotuojamus orlaivius. Anksčiau tai buvo Šahed-136 UAV. Dėl to vietos gyventojai negirdėjo per garsių sprogimų garsų. Pirminiais duomenimis, yra vienas nukentėjusysis, jis paguldytas į ligoninę. Informacija tikslinama“, – pažymėjo jis.
Zelenskis: nuo spalio pradžios Chersono regione buvo išvaduota daugiau nei 500 kv. kilometrųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad nuo spalio 1 dienos Chersono srityje buvo išlaisvinta ir stabilizuota daugiau nei pusė tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijos ir dešimtys gyvenviečių.Anot jo, pasisekimų yra ir rytų kryptimi."Tikrai ateis diena, kai pranešime apie sėkmę Zaporižios srityje. Tose teritorijose, kurias vis dar kontroliuoja okupantai. Ateis diena, kai kalbėsime ir apie Krymo išlaisvinimą. Ši perspektyva akivaizdi", - savo vakariniame įraše kalbėjo V. Zelenskis.
Vidaus reikalų ministerija: Kupjanske rasti kolaborantų sąrašai, juose apie 400 asmenųDeokupuotame Kupjanske buvo rasti kolaborantų, vykdžiusių okupacinės valdžios organizacines ir administracines funkcijas, sąrašai.Tai paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Eninas.Pasak jo, kolaborantų nustatymo procesas deokupuotoje Charkovo srities teritorijoje tęsiasi. "Šis procesas tęsiasi. Tik tam tikruose miestuose, pavyzdžiui, Kupjanske, radome sąrašus asmenų, kurie atliko okupacinės valdžios organizacines ir administracines funkcijas. Tokių vardų buvo apie 400. Kai kuriems teko bėgti su įsibrovėliais, dalis jų jau atsidūrė policijoje. Ir šis procesas tęsiasi. Nepriklausomai nuo dabartinės šių asmenų buvimo vietos, Ukrainos teisingumas pasieks savo tikslą“, – pabrėžė J. Eninas.
Perspėjo Donbaso gyventojus dėl rusų provokacijųLuhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus perspėjo, kad rusų okupantai persirengia ukrainiečių karių uniformomis ir kolonomis įžengia į okupuoto Donbaso gyvenvietes.„Įsibrovėliai apsirengia ukrainietiškomis uniformomis, pasiima Ukrainos vėliavas ir kolonomis važiuoja į kaimus. Kai laimingi vietiniai gyventojai išeina jų pasitikti, iškart patenka į spąstus. Užpuolikai baiminasi, kad vietos gyventojai nutekins informaciją apie jų judėjimą, technikos, padalinių, sandėlių išsidėstymą. Patarčiau žmonėms nepasiduoti tokioms provokacijoms – pasakysime, kai jų teritorijos bus deokupuotos“, – sakė jis.
Rusija sukėlė isteriją dėl suklastoto Zelenskio pareiškimoRusija sukėlė isteriją dėl suklastoto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame jis neva ragina NATO „suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai“.UNIAN rašo, kaip rusai patys sau sukūrė „problemą“ ir sukėlė masinės psichozės bangą. Rusijos propagandistai rašo, kad V. Zelenskis ragino NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Šį „pareiškimą“ Ukrainos vadovas esą padarė interviu Lowy institutui Australijoje.Iš tikrųjų Zelenskis to nesakė. Originali citata skambėjo taip:„Ką turėtų daryti NATO? – Laukti Rusijos branduolinių smūgių, o paskui sakyti: „Ak, jūs taip, na tai gaudykite patys!“Kartu rusai šią citatą interpretuoja kaip raginimą NATO suduoti „prevencinį branduolinį smūgį“ Rusijai. Rusijos pareigūnai jau „reaguoja“ į tai.V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys „turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į V. Zelenskio pareiškimą apie prevencinius smūgius Rusijai“. Šios šalys esą „turėtų atsakyti už V. Zelenskio pareiškimus“.„Zelenskio pareiškimai yra ne kas kita, kaip raginimas pradėti pasaulinį karą su nenuspėjamomis baisiomis pasekmėmis“, – sakė D. Peskovas.
Zelenskis: Putinas, panaudojęs branduolinį ginklą, negalės išsaugoti savo gyvybės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Vladimiras Putinas negalės išgelbėti jo gyvybės, jei Rusijos Federacija panaudos branduolinį ginklą.Tokią nuomonę jis išsakė interviu Australijos Lowy institutui.V. Zelenskis pabrėžė, kad pasaulis niekada neatleis nei Rusijos prezidentui, nei pačiai Rusijai.„Vis dėlto manau, kad Rusijos lyderis yra labai įsimylėjęs savo gyvenimą. Manau, kad jis supranta, jog panaudojęs branduolinį ginklą nebegalės jo išsaugoti. Esu tuo įsitikinęs“, – pažymėjo Zelenskis.
Raketų ataka Zaporožėje: žuvusiųjų skaičius didėjaRusijos raketų smūgių Zaporožėje aukų skaičius išaugo iki 7.Apie tai pranešė Zaporožės regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.„Labai apgailestaudamas turiu pranešti, kad padaugėjo miesto centro apšaudymo aukų. Patvirtinta, kad žuvo septyni regioninio centro gyventojai, dar mažiausiai penki žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – sakė jis.
Užfiksuoti devyni pasienio gyvenviečių apšaudymai Sumų regione Šiandien užfiksuoti devyni pasienio gyvenviečių apšaudymai Sumų regione.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regioninės karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Živickis.„Per dieną buvo apšaudytos 9 pasienio gyvenvietės. Daugiau nei 150 parapijų. Visi garsūs garsai, kuriuos šiandien girdi Sumų gyventojai, yra regiono pasienio gyvenviečių apšaudymas. Visų pirma, vidurdienį rusai apšaudė Kijanicos kaimo gyvenamąjį rajoną iš SAU. 40 atvykėlių“, – pažymėjo jis.
Spalio 6 d. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos dalinys virš jūros netoli Odesos sunaikino tris dronus „Shahed-136“.Pasak „Ukrinform“, Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė apie dronų sunaikinimą pranešė Odesos miesto tarybos „Telegram“ kanale.„Odesos regioną vėl atakavo dronai kamikadzės. Tris „Shahed-136“ virš jūros numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – sakoma pranešime.
Baltarusija teigia esanti pasirengusi kartu su Rusija „ginti“ sąjunginę valstybęBaltarusija teigia sukūrusi bendrą karinę grupę su rusais. Tai pareiškė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida.Teigiama, kad ši grupuotė yra pasirengusi būti dislokuota Sąjungos valstybės „ginkluotai gynybai“.„Taip pat buvo priimti būtini sprendimai kolektyviniam saugumui užtikrinti. Regioninė Baltarusijos ir Rusijos kariuomenių ir pajėgų grupuotė yra pasirengusi dislokuoti ir vykdyti Sąjungos valstybės ginkluotos gynybos užduotis“, – sakė jis.Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, lojalus savo vienintelio sąjungininko Vladimiro Putino agresyviai politikai, nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų leido Kremliui naudotis respublikos karinėmis bazėmis. Būtent iš Baltarusijos teritorijos rusų tankai prasiveržė per sieną su Ukraina.
Rusijos statytinis okupuotame Chersone pasiūlė S. Šoigu nusišautiRusijos statytinis laikinai okupuotoje Ukrainos Chersono srityje Kirilas Stremousovas ketvirtadienį viešai pasiūlė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu nusišauti, praneša „The Guardian“.Tokiu aštriu pareiškimu K. Stremousovas pasidalino reaguodamas į pastaruosius Rusijos karinių pajėgų pralaimėjimus karo lauke. Nepasitenkinimas rusų karių „pažanga“ per septynis karo Ukrainoje mėnesius jau kurį laiką didėja ir Rusijos viduje.K. Stremousovas paskelbė keturių minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame iškoneveikė Rusijos generolus ir ministrus, kurie, pasak jo, visiškai nesupranta situacijos fronte.„Daugelis sako: jei jie eitų gynybos ministro, kuris leido, kad viskas taip susiklostytų, pareigas, jie nusišautų“, – plūdosi K. Stremousovas.
Rusija iškvietė Prancūzijos ambasadorių dėl ginklų tiekimo Ukrainai Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių Maskvoje Pierre'ą Levy pasiaiškinti dėl karinės paramos, kurią Ukrainai siūlo jo šalis ir kitos Kyjivo Vakarų sąjungininkės.„Rusija atkreipė dėmesį į grėsmes, kylančias dėl padidėjusio Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių ginklų ir įrangos tiekimo Kyjivo režimui ir plečiamų Ukrainos kariuomenės mokymo programų “, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos atakas prie dešimties gyvenviečiųPer pastarąją parą Ukrainos kariai atrėmė Rusijos atakas prie dešimties gyvenviečių. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spalio 6 d. 18.00 val. pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.Kaip pažymima, Rusijos Federacijos kariai bando išlaikyti laikinai užimtas Ukrainos teritorijas, daugiausia pastangų sutelkdami į bandymus sutrikdyti Ukrainos karių veiklą tam tikrose vietovėse ir tęsdami puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose.Kai kuriose kryptyse priešas pergrupuoja savo dalinius ir stiprina gynybą. Jis taip pat apšaudo ukrainiečių pozicijas palei kontaktinę liniją ir vykdo žvalgybą iš oro.Tuo pat metu agresoriai toliau puola civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus, pažeisdami tarptautinės humanitarinės teisės normas, karo veiksmų įstatymus ir papročius. Vis dar išlieka oro smūgių ir raketų smūgių visoje Ukrainos teritorijoje grėsmė.
TATENA: Zaporižios AE priklauso UkrainaiTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį pareiškė, kad Zaporižios atominė elektrinė priklauso Ukrainai, praneša CNN.Paklaustas, ar TATENA boikotuos galimą šios elektrinės personalo tapimą Rusijos valstybinės atominės energijos bendrovės „Rosatom“ darbuotojais, R. Grossi teigė negalįs „nei boikotuoti, nei pritarti“. „Turiu daryti tai, kas teisinga, o šiuo atveju teisingiausia iš pradžių pasirūpinti personalo saugumu ir gerove“, – kalbėjo R. Grossi.TATENA vadovas pridūrė, kad „kalbant apie galimus sutarčių pakeitimus, kurie gali įvykti po naujausių pranešimų, tai turėsiu artimiausiomis dienomis aptarti Rusijoje“.Čia R. Grossi omenyje veikiausiai turėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasirašytą dekretą, kuriame pareikšta, kad nuo šiol Zaporižios AE kontroliuoja Maskva.„Šių siūlomų pokyčių klausimu nėra daug aiškumo, tad man jo reikės daugiau, – tęsė R. Grossi. – Mums akivaizdu, kad šis objektas priklauso Ukrainai ir „Enerhoatom“. Jei įvyktų bet kokios permainos, kiltų sudėtingų problemų.“
Rusija teigia, kad Rytų Ukrainoje „atsikovojo“ vieną gyvenvietęRusija ketvirtadienį pareiškė, esą šalies karinės pajėgos Rytų Ukrainoje, Donecko srityje „atsikovojo“ vieną gyvenvietę.Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje atstovo Igorio Konašenkovo, Rusijos kariai „atsiėmė“ Zaicevės kaimo kontrolę. Atstovas pridūrė, kad kovoje dėl šios gyvenvietės tariamai nukauta daugiau kaip 120 Ukrainos karių. Šių Maskvos tvirtinimų nepriklausomai patvirtinti negalima.Apie tai skelbiama Rusijai karo lauke patiriant daugybę pralaimėjimų. Dėl to Maskvos pajėgos Rusijos viduje jau pradeda sulaukti kritikos. Praėjusį savaitgalį sėkmingai kontratakuojanti Ukrainos kariuomenė išlaisvino strategiškai svarbų Lymano miestą.I. Konašenkovas pridūrė, kad Ukrainos kariai taip pat kelis kartus bandė pralaužti Rusijos gynybos liniją Chersono srities šiaurėje, tačiau esą nesėkmingai.
Ukrainos kariuomenė sunaikino 60 proc. Rusijos paleistų Irano dronųUkrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Rusija mūšio lauke panaudojo 86 Irano „Shahed-136“ kamikadzių dronus, iš kurių 60 proc. buvo sunaikinti.Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos generalinio štabo pagrindinio operatyvinio direktorato viršininko pavaduotojas generolas Oleksijus Gromovas.Jis pridūrė, kad daugiau nei pusė dronų buvo paleisti nuo rugsėjo 30 dienos.„Nuo rugsėjo 30 dienos priešas paleido 20 įvairaus tipo raketų, įskaitant 13 balistinių raketų paleidimų. Priešas taip pat panaudojo 46 „Shahed-136“ kamikadzių dronus, kad pataikytų į karinius taikinius, civilinę infrastruktūrą ir karių pozicijas. Iš paleistų 46 dronų 24 buvo sunaikinti“, - sakė O. Gromovas.
Rusai susprogdino užtvanką Donecko regione: kaimas buvo užtvindytasDonecko regione per savo atsitraukimą Rusijos pajėgos susprogdino užtvanką, dėl kurios buvo užtvindytas Raygorodoko kaimas, Kramatorsko rajone. Apie tai informuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, praneša UNIAN. „Kaip ir anksčiau, Rusijos okupantai Ukrainoje naudoja išdegintos žemės taktiką. Taigi, per chaotišką atsitraukimą priešas susprogdino užtvanką, dėl kurios buvo užtvindytas Raygorodoko kaimas. Kadiivkoje masiškai naikinami archyvai ir dokumentų kopijos, ypač tie, kuriuose yra okupacijos istorija“, – sakoma štabo pranešime.
Ukrainos VRM: Charkovo regione rasti 534 žuvusiųjų civilių kūnaiUkrainos karių išlaisvintos Charkovo regiono dalies teritorijoje buvo rasti 534 per Rusijos okupaciją žuvusių civilių kūnai, per spaudos konferenciją sakė Charkovo regiono nacionalinės policijos tyrimų skyriaus vadovas Serijus Bolvinovas.Pasak jo, tarp rastų kūnų – 226 moterys, 260 vyrų, 19 vaikų (13 iš jų nebuvo nustatyta lytis). Be to, dar nepavyko nustatyti 29 suaugusiųjų palaikų lyties.Iš 534 žuvusiųjų kūnų 447 yra palaikai, rasti masinėje kapavietėje netoli Iziumo.Ukrainos policija ir žmogaus teisių aktyvistai sakė, kad kai kuriuose kapuose buvo palaidotos ištisos civilių šeimos, ukrainiečių karių kūnai turėjo kankinimų požymių.Ukrainos žiniasklaidos trečiadienį pranešė apie rastą masinę kapavietę neseniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaisvintame Lymane, Donecko regione. Žurnalistai rado daugiau nei 50 kapų. Ukrainos pareigūnai to dar nepatvirtino ir nekomentavo.
Zelenskis: Ukraina turi laimėti, kad apsaugotų EuropąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis privalo atremti Maskvos invaziją, „kad Rusijos tankai neįsiveržtų į Varšuvą ar dar kartą į Prahą“.Kreipdamasis į Prahoje vykstantį Europos valstybių vadovų susitikimą, kurį sušaukė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, V. Zelenskis taip pat paragino Vakarų sostines tiekti jo kariuomenei daugiau ginklų, „kad agresorė būtų nubausta“.
ES paskelbė naujas sankcijas RusijaiEuropos Sąjunga ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėsdama draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti viršutinę Rusijos žalios naftos, gabenamos visame pasaulyje, kainos ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.
Raketų smūgio Zaporižiai aukų padaugėjo iki trijų Rusijos raketų smūgio Ukrainos Zaporižios miestui aukų padaugėjo iki trijų.Kaip rašo BBC, apie tai informavo Zaporižios srities gubernatorius Oleksandras Staruchas. Pasak jo, sužeista dar 12 žmonių, o po griuvėsiais dar yra įstrigę „daugybė“ žmonių. Gubernatorius nurodė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai.Apie šį raketų smūgį Zaporižiai pranešta ankstų trečiadienio rytą. Turimais duomenimis, raketos, be kita ko, smogė gyvenamiesiems namams.
Rusijos nelaisvėje lieka daugiau kaip 2 tūkst. Mariupolio gynėjųRusijos nelaisvėje lieka daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, laikiusių paskutines gynybos linijas Ukrainos Mariupolio mieste. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Bohdanas Krotevyčius.„Visi iš nelaisvės iki šiol paleisti pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su koordinavimo biuru dėl kitų karo belaisvių paleidimo. Niekas nėra pamirštas“, – teigė B. Krotevyčius.Jis pridūrė, kad Ukrainos pusė turi sumanymą dėl naujo „apsikeitimo belaisviais fondo“, tačiau jo detalės dar neviešinamos.„Ukrinform“ primena, kad rugsėjo 21 d. Ukraina ir Rusija įvykdė didelį apsikeitimą karo belaisviais, kurio metu Ukraina atgavo daugiau kaip 200 gynėjų bei 10 užsieniečių. Mainais Rusijai buvo perduotas Ukrainoje valstybės išdavyste įtariamas politikas Viktoras Medvedčukas ir 55 rusų kariai.
Kremlius neigia pranešimus, kad iš Rusijos jau galimai išvyko apie 700 tūkst. nuo mobilizacijos bėgančių žmoniųKremlius trečiadienį paneigė pranešimus, kad nuo rugsėjo 21 d., kai Rusijoje buvo paskelbta mobilizacija, iš šalies jau išvyko apie 700 tūkst. karo tarnybos norinčių išvengti žmonių, praneša „Sky News“.Anksčiau šią savaitę leidinys „Forbes“ citavo šaltinį, kuris teigė, kad iš Rusijos jau pasitraukė beveik 1 mln. žmonių, o dar vienas šaltinis dalinosi duomenimis, jog išvykusiųjų skaičius siekia 600–700 tūkst.Reaguodamas į atitinkamus pranešimus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas spaudos konferencijoje savo ruožtu pareiškė neturįs konkrečių skaičių.
Ukraina: jau atkovota 400 kv. km Chersono srities – judame tolynChersono srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš rusų okupacijos jau išvadavo daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų. Ukrainos kariai toliau juda tolyn.Šios teritorijos buvo išlaisvintos spalio mėnesį, skelbia 24tv.ua. Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk.„Pasiekėme gana nemažų laimėjimų. Krypčių mes neįvardijame, bet iš okupantų atkovojome jau daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų Chersono srities teritorijos. Ir judame tolyn“, – pažymėjo N. Gumeniuk.Jos teigimu, pietų kryptimi situacija išlieka sudėtinga ir itin dinamiška. Ukrainos gynėjai juda tolyn, o keletu krypčių palei fronto liniją prasiveržimas siekia 20 km.
Zaporižią atakavusi Rusija po kelių valandų smogė vėlRusų okupantai vėl apšaudė raketomis Zaporižią. Mieste girdėti galingų sprogimų serijos.Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas savo „Telegram“ kanale.„Eilinis priešo raketų išpuolis“, – parašė jis ir paragino gyventojus būti slėptuvėse.Vėliau paaiškėjo, kad mieste vyksta oro antskrydžiai. Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtiovas pranešė, kad priešas apšaudo infrastruktūrą.„Prakeikti rašistai nepalieka ramybėje miesto. Priešas vėl smogė infrastruktūros objektams. Saugokite save ir būkite saugiose vietose“, – parašė jis.Kiek anksčiau skelbta, kad per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje žuvo du žmonės, o gelbėtojai iš griuvėsių traukia nukentėjusiuosius.Ukrainos kontroliuojamas miestas yra to paties pavadinimo Zaporižios regione, kuriame taip pat yra pastaruoju metu apšaudoma Rusijos okupuota atominė elektrinė.Preliminariais duomenimis, per rusų ataką žuvo dvi moterys. Viena iš jų žuvo iškart, o kita dėl sužeidimų mirė greitosios pagalbos automobilyje.https://twitter.com/DmytroKuleba/status/1577950555556773889
Vakarų žiniasklaida: Ukraina lemiamą mūšį dėl pietų turi baigti iki žiemos JAV perspėjo Ukrainą, kad ši turi imtis veiksmų ir iki žiemos išlaisvinti okupuotas teritorijas pietuose, nes blogėjančios oro sąlygos leis Rusijai įsitvirtinti užgrobtose teritorijose, praneša portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis „Financial Times“ (FT).FT teigimu, pastaruosius trejus metus žemė regione nebuvo įšalusi, o tai reiškia, kad vietovė greitai taps labai klampi. Tokiomis sąlygomis bus sunku manevruoti, todėl reikės naudotis pagrindiniais keliais ir gintis nuo atakų.JAV Senato užsienio reikalų komiteto narys demokratas Chrisas Murphy sakė, kad Ukraina turi ir toliau išnaudoti savo pranašumą. Jo nuomone, Ukrainos „stiprybės šaltinis“ yra prieiga prie Odesos.„Mūšių sezonas eina į pabaigą. Ukrainiečiai įgijo pranašumą ir turi tęsti puolimą. Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainai būtų katastrofa, jei Rusija galėtų atkirsti prieigą prie jūros nuo Mariupolio iki Odesos. Ukrainos gyvybinė galia susijusi su galimybe pasiekti Odesą. Todėl svarbu išlaikyti puolamąją poziciją, o ne tik ginti pietus“, – mano Ch. Murphy.Tačiau, pasak FT, Vakarų sąjungininkai mano, kad okupuoto Chersono išlaisvinimas yra lemiamas išbandymas Ukrainai.Kariuomenės pareigūnai ir analitikai mano, kad Ukraina gali išvaduoti Chersoną jau lapkričio viduryje. JAV gynybos ministerijos atstovas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pasistūmėjo į šiaurės rytus nuo miesto ir įsitvirtino prie Dniepro upės.Pasak FT, Ukraina sutinka, kad artimiausios savaitės bus labai svarbios kampanijai, kuria siekiama išlaisvinti teritoriją pietuose. Kartu NATO atstovas sakė, kad Rusija jau sustiprino savo pozicijas pietuose: „Rusams prireikė daug pastangų ir laiko, kad įsitvirtintų šiek tiek kitaip nei rytuose. Jie sugebėjo perkelti šarvuotą techniką ir sukurti bazinę gynybą.“Vakarų sąjungininkai atidžiai stebi Ukrainos pajėgų kontrpuolimą Chersone ieškodami įrodymų, kad Ukrainos kariuomenė geba panaudoti gautą ginkluotę visapusiškam ir daugiašaliam puolimui prieš giliai įtvirtintas pozicijas miesto aplinkoje.O britų žvalgyba savo ketvirtadienio apžvalgoje teigia, kad Rusijai trūksta karių ginti Chersono regioną ir ji tikriausiai planuoja šiame sektoriuje dislokuoti mobilizuotus rezervistus.Apžvalgoje rašoma, kad judėdami į pietus Ukrainos daliniai fronto liniją pastūmėjo dar 20 km, pirmiausia pasistūmėdami rytiniu Inhuleco upės ir vakariniu Dniepro upės krantais, tačiau britų žvalgyba pažymi, kad jie dar nekelia grėsmės pagrindinėms Rusijos gynybos pozicijoms.
Ukraina: per Rusijos smūgius Zaporižiai žuvo 2 žmonės, gelbėtojai tikrina griuvėsius Per Rusijos raketų smūgį infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems namams Zaporižioje žuvo du žmonės, o gelbėtojai iš griuvėsių traukia nukentėjusiuosius, ketvirtadienį pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.Preliminariais duomenimis, per rusų ataką žuvo dvi moterys. Viena iš jų žuvo iškart, o kita dėl sužeidimų mirė greitosios pagalbos automobilyje.„Po namų griuvėsiais yra mažiausiai penki žmonės“, – sakė O. Staruchas.„Daug žmonių [jau] išgelbėta. Tarp jų yra trejų metų mergaitė; ji paguldyta į ligoninę. Įvykių vietose tęsiama gelbėjimo operacija“, – nurodė pareigūnas.„Didžiausias atsargumas! Yra didelė pakartotinių raketinių atakų tikimybė. Būkite budrūs. Laikykitės saugumo taisyklių. Oro pavojaus atvejais būkite slėptuvėse. Stenkitės vieni dėl kitų“, – vietos gyventojus paragino Zaporižios srities administracija.
Vaizdo įraše – pasiduodantys rusų kariaiPasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip netoli Chersono rusai ant pėstininkų kovos mašinos iškėlė baltą vėliavą ir pasidavė į nelaisvę. Rusijos kariai be kovos pasidavė Ukrainos kariams ir atidavė eksploatuoti tinkamą pėstininkų kovos mašiną.Netoli Chersono rusų okupantai atvažiavo pėstininkų kovos mašina su iškelta balta vėliava ir pasidavė į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas parašė, kad rusai savo pėstininkų kovos mašiną iškeitė į gyvybę ir kažkokią materialinę paskatą, praneša „Telegram“ kanalas „Ukraina 365“.Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai laukia pasaloje ir pamato pėstininkų kovos mašiną su iškelta balta vėliava. Privažiavę prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų, rusai (iš viso jų buvo trys) išlipo iš pėstininkų kovos mašinos ir atsigulė ant žemės.Patikrinę jų kišenes ir kovos mašiną, ant kurios puikavosi raidė Z, ukrainiečiai atliko visas įstatymais numatytas procedūras, susijusias su pasidavimo į nelaisvę įforminimu.Anksčiau V. Kimas Rusijos Federacijos (RF) kariams siūlė savanoriškai pasiduoti į nelaisvę, o jeigu dar atgabens ir karinės technikos – ją „nupirkti“.„Nupirkome BMP-2“, – parašė Mykolajivo srities gubernatorius ir pridūrė, kad visas šio „sandorio“ smulkmenas netrukus atskleis.https://twitter.com/VictorKvert2008/status/1577712175522541568
Ukraina atkovojo dar kelias gyvenvietes Chersono regioneUkraina pranešė, kad jos pajėgos atkovojo daugiau gyvenviečių Chersone, viename iš keturių Rusijos iš dalies okupuotų regionų, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai prijungė prie Rusijos, įvykdydamas didžiausią aneksiją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.Rusijos pajėgoms traukiantis nuo fronto linijų pietuose ir rytuose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakaro vaizdo kreipimesi sakė, kad buvo išlaisvintos į šiaurės rytus nuo Chersono miesto esančios Novovoskresenskė, Novohrihorivka ir Petropavlivka.Pasak „Reuters“, Jungtinėse Tautose Rusija siekia, kad kitą savaitę, kai 193 nares turinti JT Generalinė Asamblėja svarstys, ar pasmerkti jos įvykdytą Donecko ir Luhansko aneksiją rytuose bei Chersono ir Zaporižios – pietuose po ten surengtų referendumų, vietoj viešo balsavimo vyktų slaptas balsavimas.Trečiadienį V. Putinas pasirašė įstatymą dėl šių regionų prijungimo prie Rusijos. Ukraina teigia, kad niekada nesutiks su neteisėtu jos teritorijos užgrobimu jėga. Kyjivas ir Vakarai tvirtina, kad referendumai buvo surengti grasinant ginklu ir suklastoti. Pagal naująjį įstatymą prie Rusijos būtų prijungta apie 18 proc. Ukrainos teritorijos.Rusijos įvykdyta aneksija didina karo eskalavimo galimybę, nes V. Putinas ir kiti pareigūnai yra sakę, kad galėtų panaudoti branduolinius ginklus, kad apsaugotų Rusijos teritoriją, įskaitant aneksuotas provincijas.Ukraina pareiškė, kad nesileis įbauginama jokių branduolinių grasinimų, o V. Zelenskis savo kalboje sakė, kad jis susitiko su aukšto rango kariuomenės pareigūnais aptarti visų Rusijos okupuotų žemių susigrąžinimo.Pereidamas iš ukrainiečių kalbos į rusų, V. Zelenskis kreipėsi į promaskvietiškas pajėgas, sakydamas, kad jos jau pralaimėjo. „Ukrainiečiai žino, už ką jie kovoja. Ir vis daugiau Rusijos piliečių supranta, kad jie turi mirti vien dėl to, kad vienas žmogus nenori nutraukti karo“, – sakė jis, turėdamas omenyje V. Putiną.Ukrainos kariuomenė pietuose pranešė, kad jos pajėgos nukovė mažiausiai 58 rusų karius, sunaikino 9 tankus, 17 šarvuočių ir 4 haubicas.Naktį 7 Rusijos raketos pataikė į Zaporižios miestą, apgadindamos arba sunaikindamos kelis pastatus, sukeldamos gaisrus ir sužalodamos žmones, „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas. „Gelbėtojai jau traukia žmones iš po griuvėsių“, – sakė jis.
Zelenskis: bendra paraiška 2030 metų futbolo čempionatui yra tikėjimo pergale simbolisPrezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad bendra Ukrainos, Ispanijos ir Portugalijos paraiška rengti 2030 metų pasaulio futbolo čempionatą yra „daugiau nei tikėjimo mūsų bendra pergale simbolis“.„Ukraina išliks, nugalės ir bus atstatyta dėl savo partnerių solidarumo“, – platformoje „Twitter“ parašė V. Zelenskis.Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše jis pridūrė, jog „labai simboliška“, kad turnyrą gali organizuoti dvi Europos Sąjungos šalys kartu su narystės siekiančia Ukraina.„Tai mūsų bendras pasiūlymas. Jo sėkmės tikimybė gan didelė“, – sakė jis.Ispanijos futbolo federacija pareiškime teigė, jog šios trys šalys tikisi, kad jų bendra paraiška taps „įkvėpimo šaltinis visuomenei“ ir „solidarumo bei vilties žinia“.Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) sprendimą turėtų priimti 2024 metais. Kitas oficialias paraiškas yra pateikusios Argentina, Čilė, Paragvajus ir Urugvajus.
TATENA vadovas Grossis vyksta į KyjivąKetvirtadienį Ukrainos sostinėje Kyjive laukiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossio. „Branduolinio saugumo zonos aplink Zaporižios atominę jėgainę nustatymo poreikis šiuo metu yra skubesnis nei kada nors anksčiau“, - trečiadienio vakarą tviteryje rašė R. Grossis. Jis Kyjive turėtų susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, energetikos ministru Hermanu Haluščenka ir Ukrainos branduolinių jėgainių operatorės „Energoatom“ vadovu Petro Kotinu.Zaporižios atominė elektrinė Enerhodare nuo kovo pradžios yra kontroliuojama rusų pajėgų. Rusija ir oficialiai paskelbė, kad tai jos teritorija, o elektrinė – Rusijos nuosavybė. Maskva taip pat paskyrė naują elektrinės vadovybę.Jėgainės teritorijos ir apylinkių apšaudymas iš artilerijos vasarą sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl branduolinės katastrofos. Visi šeši jėgainės blokai šiuo metu išjungti. Situaciją stebi du TATENA darbuotojai.Buvo paskelbta, kad R. Grossis iš Kyjivo vyks ir į Maskvą. Be to, spėliojama, kad jis dar kartą gali apsilankyti Zaporižios AE.Zaporižios AE su savo šešiais reaktoriais yra didžiausia Europoje.
Zelenskis vėl kreipėsi į rusų okupantus: „Jūs jau pralaimėjote“Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į rusų okupantus, sakydamas, kad jie jau pralaimėjo ir niekas jiems nepadės kare prieš Ukrainą.Tai jis pareiškė vaizdo žinutėje 224-osios karo dienos pabaigoje.„Jūs jau pralaimėjote. Pralaimėjote, nes net ir dabar, 224-ąją karo dieną, turite paaiškinti savo visuomenei, kodėl visa tai reikalinga: šis karas, klaidinga mobilizacija ir visų savo žmonių perspektyvų sunaikinimas. Kai žmonės jaučiasi esą teisūs ir yra savo žemėje, jie patys viską žino. Nereikia kasdieninių įkyrių paskaitų apie „alternatyviąją istoriją“ ir politinės informacinės sesijos“, – sakė šalies vadovas.Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai žino, už ką kovoja, o vis daugiau Rusijos piliečių supranta, kad jie turi mirti vien dėl to, kad vienas žmogus nenori baigti karo.„Akivaizdu, kas laimės“, – sakė V.  Zelenskis.
Dėl rusų atakos infrastruktūros objektas nukentėjo ir CharkiveRusų pajėgos apšaudė infrastruktūros objektą Charkive. Tai paskelbė Charkivo meras Igoris Terekhovas."Priešas apšaudė infrastruktūros objektą Charkivo rajone. Apšaudymo vietoje yra gaisras", - rašė jis.
Suduotas smūgis Zaporižės infrastruktūros objektams ir gyvenamiesiems pastatamsRusijos pajėgos raketomis apšaudė infrastruktūros objektus ir gyvenamuosius pastatus Zaporižėje.Tai paskelbė Zaporižės regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas."Okupantas atakavo regiono centrą raketomis. Priešo taikiniai buvo infrastruktūros objektai. Informacija apie nuostolius ir aukas tiriama", – rašė jis.Anot jo, gaisrai mieste kilo dėl priešų atakų. Taip pat buvo sugriauti gyvenamieji pastatai. Tikslus aukų skaičius kol kas nežinomas. Įvykio vietoje jau dirba gelbėtojai.https://t.me/starukhofficial/3932
Rusijos parlamentaras ragina kariuomenę nustoti „meluoti“ apie pralaimėjimus UkrainojeVienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas trečiadienį paragino kariuomenės pareigūnus pasiaiškinti po kelių triuškinančių pralaimėjimų Ukrainoje.„Privalome nustoti meluoti. Gynybos ministerijos ataskaitos nesikeičia. Žmonės žino. Mūsų žmonės nėra kvaili. Tai gali lemti pasitikėjimo praradimą“, – valstybinės žiniasklaidos žurnalistui kalbėjo parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.Jis kalbėjo Ukrainos pajėgoms šalies rytuose, Rusijos aneksuotose teritorijose, atkovojus kelis svarbius miestus, tarp jų geležinkelių mazgą Lymaną.Apie Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių aneksiją paskelbta po rugsėjo 23–27 dienomis vykusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.Ukraina kaip atsaką į aneksiją pateikė paraišką dėl prisijungimo prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso ir teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino. Maskva nekontroliuoja didelių Zaporižios srities dalių, taip pat Chersono srities šiaurės ir Donecko srities šiaurės vakarų, o trečiadienį Ukraina pareiškė pasiekusi laimėjimų rytiniame Luhansko regione.
Zelenskis: Ukrainos pietuose atkovota daugiau kaimųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad iš Rusijos pajėgų buvo atkovoti dar trys kaimai pietinėje Chersono srtyje.„Per pastarąsias 24 valandas išvaduoti... Novovoskresenskė, Novohryhorivka ir Petropavlivka“, – sakė jis vaizdo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.Prezidentas pridūrė, kad ukrainiečių kontrpuolimas tęsiasi.
Analitikai: Rusijos kariuomenė tapo pagrindine sunkiosios ginkluotės tiekėja UkrainaiPrieš mėnesį įvykęs greitas Ukrainos proveržis Charkivo srityje lėmė tai, kad į Ukrainos karių rankas pateko šimtai Rusijos šarvuočių, tiekimo sandėliai, teigiama „The Wall Street Journal“ medžiagoje.Besitraukiančios Rusijos pajėgos taip pat paliko daug sovietinių artilerijos sviedinių, kurių Ukrainoje beveik nebebuvo likę.Ukraina užgrobė 460 Rusijos kovinių tankų, 92 savaeiges haubicas, 448 pėstininkų kovos mašinas, 195 šarvuotas kovos mašinas ir 44 daugkartinų raketų paleidimo įrenginius. Tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis.
Ukrainos pajėgos atsikovojo dar bent 9 gyvenvietes Ukrainos vėliavos grąžinimas į okupuotas teritorijas reiškia, kad ramus ir socialiai saugus gyvenimas vėl tampa įmanomas. Tai trečiadienio vėlų vakarą pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradicinėje kalboje ukrainiečiams, praneša "Ukrinform".„Tik per šią dieną Chersono regione tokios gyvenvietės kaip Novovoskresenske, Novogrigorivka ir Petropavlovka buvo išlaisvintos ir stabilizuotos iš pseudo referendumo. Judėjimas tęsiasi“, - teigė V. Zelenskis. Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo išlaisvinti okupuotas Luhansko regiono gyvenvietes: dabar žinoma apie šešių mažų gyvenviečių išlaisvinimą, tačiau ryte jų gali būti daugiau. Ta pareiškė Luhansko regiono vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.Regioninės valdžios institucijos neįvardija, kurios gyvenvietės yra išlaisvintos, nes tada jas iškafrt pradeda atakuoti Rusijos pajėgos. „Kai tik įvardiname konkrečius pavadinimus, rusų okupacinės pajėgos, apimtos kažkokio impotentinio pykčio, pradeda daug kartų labiau apšaudyti šiuos kaimus ir mažus miestelius. Net ir egzistuojančios infrastruktūros likučiai yra naikinami. Iš esmės kryptis yra aiški. Po Lymano išlaisvinimo atėjo eilė Luhansko regionui“, – patikino S. Haidajus.
Ukraina reagavo į Rusijos bandymą pasisavinti Zaporožės atominę elektrinęUkrainos Užsienio reikalų ministerija pasmerkė Rusijos bandymą pasisavinti Zaporožės atominę elektrinę, o atitinkamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas buvo paskelbtas niekiniu.Tai nurodyta Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, skelbia UNIAN.„Ilgas Rusijos nusikaltimų ir šiurkščių tarptautinės teisės pažeidimų sąrašas nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios šiandien buvo papildytas dar vienu tokiu žiaurumu – neteisėtu bandymu perimti Zaporožės atominės elektrinės kontrolę. Manome, kad atitinkamas Rusijos Federacijos prezidento dekretas šiuo klausimu yra niekinis. Griežtai smerkiame šį nusikaltimą, kuris dar labiau didina riziką ir grėsmes branduolinio saugumo srityje, susijusias su Rusijos vykdoma ZNPP okupacija“, – sakoma pareiškime.Užsienio reikalų ministerija paragino visas valstybes laikytis nuoseklios pozicijos užtikrinant privalomas politines, ekonomines ir teisines pasekmes teroristinei valstybei už visus jos nusikalstamus ir neteisėtus veiksmus.Europos Sąjunga, G-7 šalys ir kiti partneriai raginami skubiai apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas Rusijos valstybinei korporacijai „Rosatom“, su ja susijusioms įmonėms ir institucijoms, taip pat kitiems pagrindiniams Rusijos branduolinės energijos veiksniams.Užsienio reikalų ministerija taip pat paragino Tarptautinės atominės energijos agentūros valstybes nares apriboti bendradarbiavimą vykdant bet kokius projektus su Rusija, kuri griebiasi atviro viso pasaulio branduolinio šantažo.„Tikimės, kad TATENA generalinis direktorius laikysis aiškios pozicijos ir aktyvaus vaidmens šiais klausimais“, – rašoma pareiškime.
Generalinis štabas: rusai bando išlaikyti užgrobtas teritorijas„Priešas bando išlaikyti laikinai užgrobtas teritorijas, sutelkia dėmesį į bandymus sutrikdyti aktyvius Gynybos pajėgų veiksmus tam tikrose vietovėse, nenustoja bandyti vykdyti puolamųjų operacijų Bachmuto ir Avdiivkos kryptimis", – rašoma Ukrainos ginkluotųjų karinių pajėjų generalinio štabo kasdienėje ataskaitoje. „Šią dieną Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė užpuolikų atakas Vyemkos, Bakhmuto, Bakhmuto, Bakhmuto, Mayorsko ir Novomikhailovkos gyvenviečių rajonuose“, – sakoma santraukoje.Pietų Bugo kryptimi Rusijos kariai bando persigrupuoti ir išvesti savo dalinius, teigia Generalinis štabas.Dėl sėkmingų gynybos pajėgų veiksmų Chersono kryptimi priešo vienetai patyrė nuostolių ir bando evakuoti sužeistuosius ir įrangą per artimiausias Dniepro upės pervažas. Visų pirma, apie 150 sužeistų karių ir apie 50 sugadintos karinės įrangos vienetų buvo perkelti į Veseloe kaimą, netoli Kakhovkos hidroelektrinės, praneša Generalinis štabas.Per pastarąją dieną daugiau nei 20 gyvenviečių nukentėjo nuo Rusijos raketų ir artilerijos atakų, tarp jų – Bila Tserkva, Redkodub, Seversk, Soledar, Belogorka, Karlovka, Zaporožė, Nikopol, Krivoy Rog ir Mirnoe.
Europos Parlamento vadovė: ES turėtų duoti tankus UkrainaiEuropos Sąjunga (ES) turėtų pristatyti tankus Ukrainai ir paspartinti šalies prisijungimo prie bloko procedūrą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.Centro dešiniųjų pareigūnė iš Maltos sakė, kad perduos šią žinią ES lyderiams penktadienį Prahoje vyksiančiame viršūnių susitikime.Ukrainiečiams „reikia ginklų, su kuriais jie galėtų kovoti, kad atgautų savo teritoriją, o tai reiškia, pavyzdžiui, tankus „Leopard II“, kuriuos turi kelios valstybės narės“, – sakė R. Metsola interviu per parlamento plenarinį posėdį Strasbūre.Kyjivas seniai reikalauja pristatyti vokiškus tankus „Leopard II“, tačiau Berlynas nesutinka, teikdamas pirmenybę tam, kad toks perdavimas būtų platesnio Vakarų sąjungininkių susitarimo dalis. Pasak ES pareigūnės, Vokietija, Austrija, Danija, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir ES nepriklausančios Norvegija, Šveicarija bei Turkija iš viso turi maždaug 2000 šių tankų.R. Metsola, pirmoji šios ES institucijos vadovė, dar balandį apsilankiusi Kyjive, sakė, kad šalims, norinčioms perduoti tankus, bus atlyginta iš ES fondo - Europos taikos fondo, jau skyrusio Ukrainai 2,5 mlrd. eurų karinei įrangai įsigyti. „Manau, kad šių diskusijų mums reikia būtent dabar, kai matome, kaip Rusija eskaluoja, o Ukraina sėkmingai išstumia rusus“, – sakė ji.
Išlaisvintame Lymane – sukrečiantis radinys: aptikta masinė kapavietė Ukrainos žiniasklaida praneša, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išlaisvintame Lymano mieste aptikta masinė kapavietė – joje gali būti palaidota daugiau nei 50 žmonių. Pranešama, jog šioje kapavietė veikiausiai palaidoti civiliai, kurie mirė per atakas. Nuotraukose matyti keli kapai su plokštelėmis, kur nenurodomi mirusiųjų vardai, o tik skaičiai. Pasak žiniasklaidos, duobes laidojimams iškasė Rusijos kareiviai. Jie taip pat privertė žmones, įtariamus bendradarbiavimu su Ukrainos puse, surinkti Lymane žuvusiųjų kūnus.Vaikinas, kuris taip pat buvo sulaikytas okupantų ir priverstas laidoti kūnus, žurnalistams sakė, kad ne visi palaidoti žmonės buvo identifikuoti. Jų kūnai ilgą laiką galėjo gulėti gatvėse. Be to, tuos, kurie mirė dėl atakų, kartais palaidojo jų kaimynai.Be to, okupantai nepaėmė savo kareivių kūnų. Taigi, rusai gyveno viename iš namų ir ten įkūrė medicinos centrą. Kai jie pasitraukė, jie nunešė sužeistuosius ir paliko mirusiuosius.Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 1 dieną Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Lymaną iš Rusijos įsibrovėlių ir perėmė miesto kontrolę.Spalio 4 dieną Ukrainos vėliava buvo oficialiai iškelta virš išlaisvinto Lymano.
Putinas tikisi, kad padėtis aneksuotose Ukrainos srityse „stabilizuosis“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė besitikįs, kad padėtis Kremliaus aneksuotuose Ukrainos regionuose „stabilizuosis“, Maskvai patyrus virtinę nesėkmių mūšio lauke ir Kyjivui susigrąžinus kelių svarbių gyvenviečių kontrolę.„Dirbame remdamiesi prielaida, kad padėtis naujose teritorijose stabilizuosis“, – sakė V. Putinas per vaizdo pokalbį su rusų mokytojais.Jis pridūrė, jog Maskvos užgrobtuose regionuose surengtų pseudoreferendumų dėl prisijungimo prie Rusijos rezultatai yra „daugiau nei įtikinami“.„Atvirai kalbant, referendumo rezultatai mane ne tik nudžiugino, bet ir nustebino, – sakė V. Putinas. – Dėl jų nekyla jokių abejonių.“Vakarų šalys ir Ukraina pasmerkė Maskvos paskubomis organizuotą balsavimą kaip fiktyvų.Praėjusią savaitę per iškilmingą ceremoniją Kremliuje V. Putinas aneksavo keturias Ukrainos sritis ir pareiškė, kad jų gyventojai „visiems laikams“ taps Rusijos piliečiais.Prezidentas kalbėjo, Rusijos kariuomenei aneksuotuose Ukrainoje regionuose patyrus didelių karinių nuostolių.Anksčiau trečiadienį Maskva pažadėjo vėl perimti Kyjivo atkovotų teritorijų kontrolę.Maskva nekontroliuoja daug teritorijos Zaporižios srityje, taip pat Chersono srities šiaurės ir Donecko srities šiaurės vakarų, o trečiadienį Ukraina pareiškė pasiekusi laimėjimų rytiniame Luhansko regione.Reaguodama į aneksiją, Ukraina pateikė paraišką dėl prisijungimo prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso. Be to, Kyjivas pareiškė, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.
Čekijos vadovas: Vakarai turi griežtai įspėti Kremlių, jei Putinas sumanytų panaudoti branduolinius ginklusČekijos prezidentas Milošas Zemanas trečiadienį perspėjo apie „rimtą pavojų“, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti branduolinį konfliktą. Jo nuomone, Vakarai turėtų įspėti Kremlių, kad jei būtų panaudoti branduoliniai ginklai, būtų „ryžtingas karinis atsakas“.„Su visais padariniais, kuriuos tai gali turėti“, – trečiadienį Prahoje per susitikimą su Kataro emyru Tamimu bin Hamadu Al Thani pridūrė 78 metų prezidentas.Abu pasirašė susitarimą dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo. Čekija tikisi, kad galimi suskystintų gamtinių dujų tiekimai iš emyrato sumažins jos priklausomybę nuo tiekimų iš Rusijos. Kataras laikomas pirmaujančiu suskystintų dujų eksportuotoju pasaulyje.Tuo metu paaiškėjo, kad šiais metais iš Čekijos į Ukrainą buvo pasiųsta gynybos įrangos už 47 mlrd. kronų (beveik 1,9 mlrd. dolerių). Pasak naujienų agentūros CTK, tai Prahoje pranešė gynybos ministrė Jana Černochova. Ši suma daug kartų didesnė, nei buvo žinoma anksčiau.
Putino įsakas dėl Zaporižios atominės elektrinės paskelbtas po Grossi pareiškimo dėl derybųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė savo vyriausybei perimti didžiausios Europoje atominės elektrinės veiklą Zaporižios regione Pietų Ukrainoje, prieš tai paskelbęs apie šio regiono aneksiją.„Vyriausybė užtikrins, kad branduoliniai įrenginiai elektrinėje (...) būtų integruoti kaip federalinė nuosavybė“, – sakoma V. Putino įsake. Jėgainė nuo kovo mėnesio užimta Maskvos pajėgų ir yra netoli fronto linijos.V. Putino įsakas buvo paskelbtas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossi pareiškus, kad jis keliauja į Ukrainą derybų dėl Zaporižios elektrinės. R. Grossi „tęs konsultacijas“ dėl branduolinės saugos ir apsaugos zonos aplink elektrinę sukūrimo, antradienį pranešė TATENA.Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ anksčiau trečiadienį, kai jėgainę eksploatuojanti įmonė buvo perkelta į Maskvą, pareiškė, jog Rusija „kuria pseudo įmones Ukrainos įmonių pavadinimais“. „Tik gaila, kad jie mėgina įtraukti Ukrainos branduolinės energetikos profesionalus, daugiau nei septynis mėnesius didvyriškai dirbančius (...) okupuotoje“ Zaporižios jėgainėje, socialiniuose tinkluose paskelbė „Energoatom“.Rusijos pajėgos dvi dienas buvo sulaikiusios elektrinės vadovą Ihorį Murašovą ir pirmadienį jį paleido. Tačiau R. Grossi teigė, kad jo sulaikymas ir paleidimas nesukėlė „visiškai jokio pavojaus“ jėgainės valdymui.Pastaraisiais mėnesiais elektrinė buvo apšaudoma, Ukraina dėl to kaltina Rusiją, tai sukėlė nuogąstavimų dėl branduolinės nelaimės.
Putinas paskelbė „dekretą“ dėl okupuotos Zaporižios atominės elektrinės pasisavinimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė pasisavinti laikinai užimtą   Zaporižios atominę elektrinę. Jis jau išleido dekretą dėl federalinės valstybinės vieningos įmonės „Zaporožės AE“ įsteigimo.Atitinkamas „dokumentas“ buvo paskelbtas Kremliaus svetainėje.Pažymima, kad tai esą būtina siekiant „užtikrinti elektrinės branduolinių objektų saugumą“.
Cichanouskaja: Ukrainoje jau žuvo 15 baltarusių, kovojusių prieš okupantus rususBaltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Ukrainoje jau žuvo 15 baltarusių, kovojusių prieš okupantus rusus.Kaip praneša „Ukrinform“, politikė pateikė šiuos duomenis, kalbėdama Varšuvos saugumo forume.„Mes matome, kad Kremlius nei Baltarusijos, nei Ukrainos nelaiko nepriklausomomis šalimis. Tad mes esame vienoje valtyje. Ir todėl turime kovoti kartu. Mes raginame Ukrainos vyriausybę užmegzti glaudžius ryšius su Jungtiniu pereinamuoju kabinetu, kad būtų parengta bendra kovos su Rusijos ambicijomis strategija“, - sakė S. Cichanouskaja.Anot jos, Putinas padėjo Baltarusijos diktatoriui Lukašenkai nuslopinti tautos protestus, bet „laisva ir demokratinė Baltarusija iki šiol kovoja prieš abu diktatorius“.Opozicijos aktyvistė teigė, kad 86 proc. Baltarusijos gyventojų yra prieš baltarusių dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą. „Mūsų savanoriai kariauja Ukrainoje, iš jų 15 žuvo. Dabar baltarusių batalionas prisideda prie ukrainiečių kontrpuolimo ir persekioja grobikus“, - pabrėžė S. Cichanouskaja.„Mes matome ženklų, kad Rusijos kariuomenė gali vėl įžengti į Baltarusijos teritoriją, todėl dabar rengiame mūsų partizanus ryžtingiems veiksmams. Esu įsitikinusi, kad baltarusiai vėl vykdys diversijas geležinkeliuose, teiks informaciją Ukrainos armijai, imsis kitų veiksmų“, - tvirtino opozicionierė.„Ukrinform“ primena, jog rugpjūčio pradžioje S. Cichanouskaja paskelbė, kad nuspręsta sudaryti Jungtinę pereinamąją vyriausybę, kuri dirbs iki naujų rinkimų Baltarusijoje.
TATENA vadovas išvyksta į Kyjivą deryboms dėl atominės elektrinėsJungtinių Tautų (JT) atominės energetikos agentūros vadovas trečiadienį sakė vykstantis į Kyjivą aptarti saugumo zonos steigimo aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo vyriausybei perimti šią didžiausią Europoje branduolinę jėgainę.„Kelyje į Kyjivą svarbiems susitikimams“, – tviteryje parašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi. Jis teigė, kad būtinybė sukurti apsaugos zoną aplink šią vietą yra „skubesnė nei kada nors anksčiau“.
Smogė į viešbutį Chersone, kur buvo apsigyvenę aukšto rango rusų pareigūnaiĮ okupuotame Chersone esantį viešbutį pataikė ukrainiečių raketa. Pranešama, kad jame buvo apgyvendinti aukšto rango rusų kariškiai ir FSB atstovai, rašo UNIAN.Apie tai paskelbė Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanas.„Šiandien pataikėme į Chersono centre esantį esantį viešbutį „Ninel“. Tai viešbutis su baseinu ir pirtimi. FSB vadovybė labai mėgo baseiną ir pirtį, todėl jie ten ir apsigyveno. Iš viešbučio išvežti septyni žuvusieji“, – sakė Khlanas.Anot jo, viešbutyje buvo ir aukšto rango Rusijos kariuomenės vadovybės pareigūnų.
Putinas suteikė Čečėnijos lyderiui Kadyrovui armijos generolo laipsnįMaskvos pajėgoms patiriant daugybę pralaimėjimų Ukrainoje, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, trečiadienį pareiškė, kad jam buvo suteiktas aukščiausias Rusijos armijos laipsnis.46 metų Čečėnijos lyderis, vienas labiausiai girdimų balsų Rusijoje, remiančių V. Putino puolimą Ukrainoje, sakė, kad tai jam „didžiulė garbė“.Buvęs karo vadas R. Kadyrovas, kurio valdymas Čečėnijoje pasižymi plačiais žmogaus teisių pažeidimais, sakė, kad V. Putinas jam „asmeniškai“ pranešė apie tokį sprendimą. „Rusijos prezidentas suteikė man generolo pulkininko laipsnį, -„Telegram“ kanale sakė R. Kadyrovas. - Tai man paaukštinimas“.Generolo pulkininko laipsnis yra trečias aukščiausias vadovybės laipsnis Rusijos karinėje hierarchijoje. R. Kadyrovas paaukštintas tokiu metu, kai Ukrainos armijai atstūmė Maskvos pajėgas srityse, kurias Kremlius paskelbė „amžinai Rusijos“. Čečėnijos lyderis sakė padarysiąs „viską, kad speciali karinė operacija greitai baigtųsi“, pavartojęs terminą, kuriuo Kremlius vadina savo karinę kampaniją Ukrainoje.Čečėnijos daliniai, įskaitant liūdnai pagarsėjusią paties R. Kadyrovo miliciją - vadinamuosius kadyrovcus, kovoja Ukrainoje kartu su reguliariosiomis Rusijos pajėgomis. R. Kadyrovas visiškai remia V. Putino kampaniją ir nuolat ragina taikyti Ukrainoje kuo griežčiausią taktiką. Šią savaitę, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta atsitraukti iš Lymano miesto, jis paragino Maskvą panaudoti Ukrainoje mažo galingumo branduolinius ginklus. Vėliau jis pareiškė, kad siunčia į frontą tris savo paauglius sūnus - 14, 15 ir 16 metų.
Aukštas Rusijos įstatymų leidėjas paragino kariškius nustoti „meluoti“ apie Ukrainos pralaimėjimus Po kelių žiaurių Rusijos pralaimėjimų Ukrainoje vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas trečiadienį paragino karinius pareigūnus pasakyti tiesą apie karo eigą.„Turime nustoti meluoti. Gynybos ministerijos ataskaitos nesikeičia. Žmonės žino. Mūsų žmonės nėra kvaili. Tai gali lemti pasitikėjimo praradimą“, – valstybinės žiniasklaidos žurnalistui sakė parlamento žemųjų rūmų Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.
Estijos ministras: Rusijos pareigūnai išvežė ukrainiečius nuo sienos nežinoma kryptimi Rusijos pareigūnai surinko nuo karo bėgančius ukrainiečius, kurie buvo susibūrę prie pietrytinės Estijos sienos, ir sunkvežimiais kažkur juos išvežė. Estijos policijos ir sienos apsaugos departamentas mėgina gauti daugiau informacijos apie tolesnį pabėgėlių likimą.Tai trečiadienį radijo stočiai „Vikerraadio“ pareiškė Estijos vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas, praneša portalas ERR.„Anksčiau pasienyje laukė daugiau kaip tūkstantis žmonių, o šiandien jų ten jau nėra – jie buvo susodinti į sunkvežimius ir išvežti“, – sakė žinybos vadovas.Anot ministro, Estijos policijos ir sienos apsaugos departamentas bepilotėmis skraidyklėmis mėgina nustatyti, ar Rusijos valdžia negabena šių žmonių į žaliąją pasienio zoną, kaip pernai pasienyje su Lietuva ir Latvija darė Baltarusija.Pastarosiomis dienomis Rusijos teritorijoje, prie pietrytinės Estijos sienos, buvo susirinkę per tūkstantį žmonių, daugiausia ukrainiečių, kuriems Rusijos pareigūnai kliudė patekti į Estiją, vilkindami pasienio procedūras. Todėl susidarė eilė, kurioje pabėgėliai buvo priversti laukti po kelias paras.Anot L. Läänemetsas, jeigu Rusija skatins žmones neteisėtai kirsti sieną, tai Estija negalės visų jų laikyti pabėgėliais ukrainiečiais: „Žinoma, šioje minioje atsidurs įvairių žmonių, taip pat ir Rusijos piliečių, visokiausių agentų“.Ministras pabrėžė, jog Estija imasi priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos perėjimui.
Demografijos institutas: šiuo metu Ukrainoje gyvena apie 34–35 mln. žmoniųNuo 1994-ųjų Ukrainos gyventojų skaičius kasmet mažėjo ir dabar šalyje gyvena apie 34–35 mln. žmonių.Tai per spaudos konferenciją „Demografinė situacija Ukrainoje: vertinimai, prognozės, rizikos“ pareiškė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ela Libanova, praneša „Ukrinform“.„Ukrainoje depopuliacija prasidėjo 1991-aisiais. Tai niekaip nėra susiję su SSRS subyrėjimu ir nepriklausomos Ukrainos valstybės atsiradimu, tai tik sutapimas. Dvejus metus laikėmės dėl didžiulio migrantų srauto iš buvusios Sovietų Sąjungos, daugiausia – iš Vidurinės Azijos respublikų, nes ten padėtis buvo sudėtinga. Kai šis rezervas išseko, nuo 1994-ųjų Ukrainos gyventojų skaičius kasmet mažėjo“, – sakė specialistė.Anot jos, tai ne tik Ukrainos, bet ir Europos bei viso pasaulio problema. E. Libanovos nuomone, po kelerių metų pradės mažėti ir Kinijos gyventojų skaičius.Jos manymu, dabar Ukrainoje gyvena 34–35 mln. žmonių. Tačiau E. Libanova pabrėžė, jog tai – apytikris vertinimas, kuris nesiremia jokiais statistikos duomenimis.„Ukrinform“ primena, kad okupantai rusai masiškai deportuoja laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus, ketindami pakeisti šių regionų demografinę sudėtį.
Putinas pareiškė viltį, kad situacija neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse stabilizuosisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė viltį, kad situacija keturiose neteisėtai aneksuotose Ukrainos srityse „stabilizuosis“.V. Putinas tokius komentarus išsakė po to, kai jo šalies karinės pajėgos minėtose teritorijose patyrė didžiulių nuostolių ir, be kita ko, prarado keleto strategiškai svarbių miestų kontrolę.„Laikomės prielaidos, kad situacija naujose teritorijose stabilizuosis“, – televizijos parodytame vaizdo pokalbyje su Rusijos mokytojais teigė V. Putinas.
Rusijoje iškelta pirmoji baudžiamoji byla dėl mobilizacijos vengimo Rusijoje iškelta pirmoji, apie kurią žinoma, baudžiamoji byla dėl mobilizacijos vengimo. Kaip praneša BBC, tokiomis žiniomis dalinasi Rusijos žmogaus teisių gynimo grupės „Agora“ vadovas, teisininkas Pavelas Čikovas.P. Čikovo duomenimis, 32-ejų Penzos miesto gyventojas kaltinamas vengimu pasirašyti dokumentus dėl šaukimo į kariuomenę. Jam gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Ukrainos „Enerhoatom“ generalinis direktorius pasiskelbė Zaporižios AE vadovuUkrainos atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom“ generalinis direktorius Petro Kotinas trečiadienį pasiskelbė Rusijos kariuomenės užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės vadovu, praneša „Sky News“.Praėjusią savaitę rusų kariai sulaikė, tačiau vėliau paleido ligšiolinį Zaporižios AE vadovą Ihorį Murašovą. Anksčiau trečiadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jis nebeužims šio posto.P. Kotinas nurodė, kad nuo šiol visus sprendimus dėl tolesnio AE darbo tiesiogiai priims „Enerhoatom“.Rusijos kariuomenė Zaporižios AE kontroliuoja dar nuo kovo. Pasak Ukrainos pareigūnų, tada rusai prieš objekte dirbantį ukrainiečių personalą pradėjo bauginimo ir smurto kampaniją.
Kremlius žada susigrąžinti Ukrainos atkovotas teritorijas Kremlius trečiadienį pažadėjo atsiimti žemes, kurias Kyjivas susigrąžino iš aneksuotų Ukrainos regionų, ir pareiškė, kad šios teritorijos priklausys Rusijai „amžinai“.„Atiduotos teritorijos bus atsiimtos“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams po to, kai Maskva patyrė virtinę karinių pralaimėjimų.Jis sakė, kad Maskvos aneksuoti regionai „amžinai bus Rusijos ir nebus grąžinti“.Jis kalbėjo tuo metu, kai Maskva netenka kelių svarbių miestų – pavyzdžiui, geležinkelio mazgo Lymano – aneksuotuose Ukrainos regionuose.Rusijai sunkiai sekasi nustatyti tikslias aneksuojamos teritorijos ribas, nes Maskvos pajėgos nekontroliuoja nė vienos iš jų visos teritorijos.D. Peskovas sakė, kad Rusija „toliau konsultuosis su gyventojais, kurie išreikš norą prisijungti prie Rusijos“.Jis sakė, kad dokumentai, kuriuos Maskva pasirašė praėjusią savaitę aneksuodama Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sritis, yra aiškūs.„Viskas yra įvardyta teisinėmis formuluotėmis, – sakė jis. – Dekrete kalbama apie teritoriją priėmimo metu.“Maskva nekontroliuoja didelės Zaporižios regiono dalies, taip pat Chersono regiono šiaurės ir Donecko regiono šiaurės vakarų.
Borrellis įspėja dėl branduolinės eskalacijos Ukrainos kareUkrainai pranešant apie laimėjimus mūšio lauke, ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis įspėja, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Karas perėjo į naują etapą, kai branduolinė valstybė patiria nesėkmių ir pradeda grasinti, kad panaudos atominį ginklą, trečiadienį Europos Parlamente sakė ES diplomatijos vadovas. Į tai esą negalima užmerkti akių. „Tai neabejotinai yra nerimą keliantis scenarijus. Todėl turime parodyti, kad mūsų parama Ukrainai nesvyruoja“, – pabrėžė J. Borrellis.Jis akcentavo, kad ir šaltą žiemą solidarumas su Ukraina turi išlikti neribotas.Rusija dramatiškai sumažino savo dujų tiekimą į Europą, dėl to smarkiai išaugo energijos kainos ir Europos ekonomikai gresia recesija.
Ukraina: prasidėjo Luhansko srities deokupacijaLuhansko srities deokupacija prasidėjo, jau išvaduota keletas gyvenviečių.Apie tai „Telegram“ paskelbtame videokreipimesi pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.„Luhansko srities deokupacija prasidėjo. Jau keletas gyvenviečių išvaduota iš Rusijos armijos, rusų okupantų“, – sakė jis.Gyvenviečių pavadinimų S. Haidajus nenurodė.„Neskubėkite anksčiau laiko, nepulkite krautis daiktų ir važiuoti atgal. Mes pranešime, kada ir kur bus galima sugrįžti. Reikia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tolėliau pastumtų fronto liniją, ir tik tada bus galima grįžti į tam tikras gyvenvietes“, – kalbėjo Luhansko srities gubernatorius.Jis pabrėžė būtinybę išminuoti teritoriją, nes, pavyzdžiui, Kreminoje okupantai mėto „minas peteliškes“, skirtas žmonėms luošinti nutraukiant galūnes.Taip pat S. Haidajus papasakojo apie humanitarinę pagalbą Bilohorivkai, teikiamą bendradarbiaujant Hirskės karinei-civilinei administracijai ir labdaros fondui „Angely spasenija“.„Pirmą kartą per tiek karo mėnesių aplankėme šią miesto tipo gyvenvietę. Sugriauta iki pamatų, bet taip ir nepasidavė okupantams. Vietos gyventojai pagaliau laisvai išeina į lauką ir džiaugiasi matydami savus“, – pridūrė jis.
Ukrainoje per mūšius su Rusijos pajėgomis žuvo airių tautybės karysUkrainoje per mūšius su Rusijos karinėmis pajėgomis žuvo airių tautybės karys.Kaip praneša „Sky News“, šias žinias patvirtino jo artimieji.Turimais duomenimis, 23-ejų Rory'is Masonas žuvo per kautynes netoli Rusijos sienos. Jis kovėsi ukrainiečių pusėje ir priklausė Tarptautiniam karių legionui.Žuvusiojo tėvas apibūdino savo sūnų kaip „veržlų jaunuolį, kuris siekė savo tikslų ir laikėsi savo nuomonės“. Pasak jo, Rory'is nedelsdamas prisijungė prie Ukrainos Tarptautinio legiono, kad padėtų apginti šią šalį nuo Rusijos invazijos.Legiono atstovas spaudai pranešime teigė, kad R. Masonas dalyvavo Ukrainos kariuomenės puolamosiose operacijose Charkivo srityje, ir pridūrė, kad jo „atminimas gyvuos jo dalinyje ir Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.“
Rusija planuoja „keršto smūgį“ Chersono srityjePo pastarųjų Ukrainos teritorinių laimėjimų Chersono srityje rusų kariai, anot rusų žiniasklaidos, rengiasi kontrpuolimui.Rusijos daliniai šiuo metu persigrupuoja, „kad sutelktų savo pajėgas ir smogtų keršto smūgį“, – naujienų agentūra RIA Novosti cituoja Rusijos paskirtą atstovą Kirilą Stremusovą.
ES sutarė dėl naujų sankcijų RusijaiEuropos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija.Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.Jame, be kita ko, numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.
JAV: nematome ženklų, kad Rusija rengtųsi panaudoti branduolinį ginklą Jungtinės Valstijos nemato ženklų, kad Rusija rengiasi Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą. Kaip praneša „Sky News“, tai pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.„Nors rimtai vertiname žvanginimą branduoliniais ginklais, kol kas nematėme jokio pagrindo keisti savo pačių strateginę branduolinę poziciją, taip pat nematome ir ženklų, kad Rusija rengiasi artimiausiu metu panaudoti branduolinius ginklus“, – žurnalistams teigė K. Jean-Pierre.Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė galįs pasitelkti branduolinį ginklą, jei kiltų „grėsmė“ jo šalies „teritoriniam vientisumui“. Tokie jo grasinimai įgavo naują prasmę, kai Rusija aneksavo keturias Ukrainos sritis ir pradėjo jas laikyti savo teritorijomis.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 61 000 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 61 000 karių (+200 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 5-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 435 (+11) tankų, 5 038 (+20) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 414 (+7) artilerijos sistemų, 341 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 177 oro gynybos sistemų, 266 lėktuvų, 232 (+4) sraigtasparnių, 3 841 (+18) automobilio ir degalų cisternos, 15 laivų, 1 032 (+4) dronų, 132 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
JK: Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau daro pažangą Vykdydamos puolamąsias operacijas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau daro pažangą, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama naujausioje ministerijos skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, ukrainiečių kariai žengia į priekį tiek ties fronto linija šalies šiaurės rytuose, tiek pietuose. Anot ministerijos, Charkivo srityje Ukrainos pajėgos jau užsitikrino nemažos teritorijos į rytus nuo Oskilo upės kontrolę ir pasistūmėjo per maždaug 20 kilometrų nuo šios upės į Rusijos gynybos zoną link rusų karių aprūpinimui svarbaus Svatovės miesto.Ministerija priduria, kad esama didelės tikimybės, jog dabar Ukrainos kariai galės smogti svarbiam keliui Svatovė-Kremina ir taip dar labiau apsunkinti Rusijos galimybes aprūpinti savo karius šalies rytuose.Manoma, kad politiniu lygmeniu Rusijos lyderiai galimai sunerims, jog Ukrainos daliniai artinasi prie praėjusią savaitę neteisėtai aneksuotos Luhansko srities sienų.
Ekspertai: Putino aplinkoje prasidėjo tai, ko jis nesugeba suvaldytiJAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) savo ataskaitoje toliau nagrinėja trintį tarp radikalių „rusiško pasaulio“ frakcijų, kuri išryškėjo po pralaimėjimų Ukrainoje.ISW išskyrė tris pagrindines frakcijas: karine tematika rašantys tinklaraštininkai ir korespondentai, buvę kariškiai ir dalis vadinamųjų silovikų, turinčių savų jėgos išteklių (privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir pan.).ISW ekspertų nuomone, V. Putinui reikalingas visų šių trijų frakcijų palaikymas, bet dėl pralaimėjimų fronte ir chaoso, kilusio tarp jų, vykdant „dalinę mobilizaciją“, regis, prasidėjo nesutarimai.Amerikiečių ekspertų nuomone, V. Putinas mėgina visus išlaikyti viename kinkinyje – karo tinklaraštininkai kalba per valstybinę televiziją, silovikams leidžiama steigti savo kariuomenes ir toliau bandyti pulti prie Bachmuto ir Donecko, taip pat skelbiama mobilizacija, kurios seniai reikalavo veteranų bendruomenė.Tačiau, ISW ekspertų manymu, visos šios trys frakcijos skirtingai mato, kaip reikėtų kariauti, o nesutarimai tarp jų (taip pat ir karo tinklaraštininkų bei korespondentų frakcijos viduje) gali turėti įtakos ir V. Putino režimo stabilumui.„V. Putinas negali sau leisti netekti vienos iš šių trijų grupuočių palaikymo, tuo pačiu negali visų vienu metu patenkinti, o karas toliau vyksta, rusų kariai toliau patiria nuostolių, – rašoma ekspertų ataskaitoje. – Dėl šoko po pralaimėjimų Charkivo srityje ir Lymane, kurį pagilino paskelbta dalinė mobilizacija ir prastas jos vykdymas, šį gilėjantį atotrūkį tarp pagrindinių V. Putino palaikymo grupių puikiai mato visi rusai. Jiems netgi gali kilti abejonių, ar V. Putinas maksimaliai kontroliuoja savo šalininkus. Tokios įvykių eigos padariniai sunkiai nuspėjami.“
Rusijos pajėgos raketomis apšaudė Zaporižią  Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos raketomis apšaudė Ukrainos Zaporižios miestą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.O. Staruchas savo „Telegram“ kanale paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse ir perspėjo, kad esama pakartotinių smūgių pavojaus. Jis pridūrė, kad mieste šiuo metu veikia oro gynybos sistemos.
Putinas pasirašė įstatymą dėl Ukrainos teritorijų aneksijos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl keturių Ukrainos teritorijų aneksijos, trečiadienį pranešė agentūra TASS.Pirmadienį tarptautinę teisę pažeidžiančią aneksiją skubos tvarka ratifikavo Rusijos Dūma, o antradienį Federacijos Taryba. Abeji parlamento rūmai vienbalsiai buvo už teritorijų Pietų ir Rytų Ukrainoje prijungimą.
Per iranietiškų dronų ataką netoli Kyjivo sužeistas žmogus Per Irano gamybos dronų ataką Bila Cerkvos mieste į pietvakarius nuo Kyjivo buvo sužeistas vienas žmogus, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.„Naktį priešas smogė „Shahed-136“ tipo dronais kamikadzėmis Bila Cerkvai“, – socialiniame tinkle pranešė gubernatorius Oleksijus Kuleba ir pridūrė, kad per ataką buvo sužeistas vienas žmogus ir apgadinta infrastruktūra.
Japonija vėl atidarys savo ambasadą Kyjive Japonija trečiadienį vėl atidarys savo ambasadą Kyjive. Tai pranešė Japonijos užsienio reikalų ministerija.Japonija savo diplomatinę atstovybę laikinai uždarė kovo 2-ąją, po Rusijos invazijos į Ukrainą.Virtinė kitų šalių ambasadų savo darbą Kyjive atnaujino jau praėjusiais mėnesiais.
Išlaisvintoje gyvenvietėje ukrainiečiai aptiko kraupią vietą: okupantai užkasdavo žmones gyvusUkrainos Charkivo srities Piski-Radkivsji gyvenvietėje teisėsaugos pareigūnai aptiko kankinimų kambarį, kuriame okupantai tyčiojosi iš Ukrainos karių, juos žiauriai kankino. Tokią informaciją skelbia Charkivo srities policijos tyrimų komiteto vadovas Sergejus Bolvinovas.Po srities išlaisvinimo iš okupantų į policiją dėl kolaborantų ir Rusijos armijos karių veiksmų kreipiasi daug vietinių. Būtent vietiniai ir informavo pareigūnus, kad vieno iš namų rūsyje rusai laikė ir kankino karo belaisvius: vietos gyventojus, kovotojus ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius.„Kaimynai nuolat girdėdavo aimanas ir šauksmus... Šiuo metu policija jau turi nemažai informacijos apie kankinimus, pavyzdžiui, rusai žmones gyvus užkasdavo į žemę, užmaukšlindavo dujokaukę su dvokiančiu skuduru viduje. Tai pat kankinimų kambaryje pareigūnai aptiko ir dirbtinį falą, dėžutę su išluptais dantų protezais, daug įvairiausių laidų ir virvių bei laišką, kuriame aprašyta vieno iš čia kankintų asmenų apklausa“, – teigia S. Bolvinovas.Skelbiama, kad teisėsauga jau žino rusų kankintų Ukrainos karių pavardes. S. Bolvinovas pridūrė, kad šiuo metu tyrėjai ir prokurorai renka visus reikiamus faktus. Ukrainos policijai turi informacijos, kad, kai Rusijos okupantai įžengė į kaimą, jie vietos gyventojus išgynė iš namų ir ten apsigyveno patys. Po savęs okupantai paliko išplėštus namus ir didžiulę netvarką.https://t.me/insiderUKR/42816
Britų sekretorius: palaikysime juos tol, kol paskutinį rusų tanką nutemps paskutinis ukrainiečių traktoriusBirmingame vykusioje britų Konservatorių partijos konferencijoje užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pabrėžė – Britanija palaikys Ukrainą, „kol bus laimėtas šis karas“.„Palaikysime juos tol, kol paskutinį rusų tanką nutemps paskutinis ukrainiečių traktorius. Privalome turėti ilgalaikę strategiją, kad galėtume jiems padėti iki pat [karo] pabaigos. Priešingu atveju, neštume žinią kiekvienam potencialiam agresoriui, kad nesame tvirtai pasiryžę. O juk negalime, privalome to nedaryti ir neskleisime pasauliui tokios žinios. Jei klausotės šios kalbos pone Putine ar pone Lavrovai, sakau jums tiesiai šviesiai: „Mes niekada nepripažinsime Luhansko ar Donecko, ar Zaporižės, ar Krymo aneksijos“, – sakė jis.
Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronteRusijos pajėgos, okupuojančios Ukrainos pietinį Juodosios jūros Chersono regioną, pastarosiomis dienomis patyrė didelių teritorinių nuostolių Kyjivo kariams, rodo antradienį Maskvos gynybos ministerijos paskelbti žemėlapiai.Kasdienės spaudos konferencijos metu Rusijos gynybos ministerija parodė kovinių veiksmų Ukrainoje žemėlapį. Vadovaujantis žemėlapiu, spalio 4 d. Rusijos pajėgos praktiškai visiškai pasitraukė iš Charkivo srities ir atsitraukė Chersono srities šiaurinėje dalyje. Apie tai praneša „Agentstvo“.Ministerijos vaizdo įraše nebuvo užsiminta apie jokius atsitraukimus, tačiau žemėlapiai parodė tikrąjį vaizdą.Kaip nurodyta žemėlapyje, Charkivo srityje rusai kontroliuoja tik nedidelę teritoriją, esančią į šiaurės rytus nuo Dvoričnės miesto tipo gyvenvietės. Spalio 3 d. Gynybos ministerija tvirtino, kad Rusija kontroliuoja visą teritoriją į rytus nuo Oskolo upės. Vadinasi, nuo spalio 3-iosios iki 4-osios Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino maždaug du trečdalius Rusijos kontroliuotų teritorijų Charkivo srityje.„Agentstvo“ taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos pajėgų atsitraukimą Chersono srities šiaurėje. Spalio 3 d. fronto linija žemėlapyje buvo nubrėžta ties Davydiv Brido, Dobriankos ir Zolotaja Balka gyvenvietėmis. Spalio 4 d. Gynybos ministerija parodė, kad Rusijos kariuomenė kontroliuoja teritoriją, besidriekiančią maždaug iki linijos tarp Davydiv Brido ir Dudčanų. Taigi, fronto linija šiame regione pasislinko į pietus apie 30 km.https://t.me/agentstvonews/1474
TATENA: Zaporižios AE vadovas nebeužims šio postoRusijos sulaikytas ir vėliau paleistas okupuotos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje vadovas, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), nebeužims šio posto. Ihoris Murašovas dabar yra su savo šeima Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, sakoma pareiškime. Kas perims postą, neaišku, rašo agentūra „Reuters“.TATENA vadovas Rafaelis Grossis tuo tarpu pareiškė, kad dar šią savaitę ketina lankytis Kyjive ir Maskvoje. R. Grossis tęs savo pastangas nustatyti saugumo zoną apie Rusijos pajėgų kontroliuojamą Zaporižios AE, antradienį Vienoje pareiškė TATENA. Tikslas esą yra „kiek įmanoma greitai“ nustatyti tokią zoną.Lankydamasis Armėnijoje, R. Grossis sakė, kad sulaikius I. Murašovą „jokių“ saugumo problemų nebuvo kilę. Svarbiausia, kad dabar I. Murašovas vėl yra su savo šeima, teigė jis Jerevane.I. Murašovas rusų pajėgų buvo sulaikytas praėjusį penktadienį.
TATENA vadovas šią savaitę lankysis Kyjive ir MaskvojeJungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį pranešė, kad jos generalinis direktorius Rafaelis Grossi šią savaitę nuvyks į Kyjivą ir Maskvą.R. Grossi „tęs savo konsultacijas“ dėl branduolinio saugumo ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę nustatymo, sakoma TATENA pranešime.Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.Atominė elektrinė yra Rusijos iš dalies užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.
JT Generalinė Asamblėja pirmadienį šaukia skubų susitikimą dėl Rusijos aneksijos Ukrainoje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kitą pirmadienį šaukia skubų susitikimą Rusijos paskelbtai keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksijai aptarti, sakė JT atstovas.Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.Penktadienį Rusija JT Saugumo Taryboje vetavo Vakarų siūlymą pasmerkti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, tačiau nesulaukė ir palaikymo savo veiksmams, nes Kinija ir Indija per šį balsavimą susilaikė.JT Generalinėje Asamblėjoje kiekviena valstybė turi balsą ir niekas neturi teisės atmesti kokios nors rezoliucijos.
Zelenskis skelbia apie dešimtis atkovotų Ukrainos kaimųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai antradienį paskelbė, kad jo pajėgos daro „greitą ir galingą“ pažangą Ukrainos pietuose ir šią savaitę iš rusų atkovojo dešimtis kaimų.„Ukrainos kariuomenė gan greitai ir galingai puola pietuose“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame dienos pranešime sakė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad šalies pietuose ir rytuose atkovota „dešimtys gyvenviečių“.V. Zelenskio teigimu, atkovota teritorijų Chersono, Luhansko ir Donecko srityse, kur praėjusią savaitę Maskva surengė pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.Ukrainiečių prezidentas paminėjo aštuonias gyvenvietes pietinėje Chersono srityje, kur, kaip rodo Rusijos Gynybos ministerijos antradienį paskelbti žemėlapiai, Maskvos pajėgos atsitraukė ukrainiečiams vykdant didelį kontrpuolimą.„Mūsų kariai nesustoja. Tik laiko klausimas, kada išvarysime okupantus iš visų savo žemių“, – sakė V. Zelenskis.
Rusijos Federacija atakuoja Kijevo regioną dronais kamikadzėmisŠį vakarą Rusija atakavo Kijevo regioną dronais kamikadzėmis. Baltojoje Cerkvėje suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema, nepaisant to, mieste yra „atvykėlių“.„Turime informacijos apie kelis sprogimus Baltojoje Cerkvėje. Preliminariais duomenimis, miestą atakavo dronai kamikadzės. Dėl to kyla gaisrai infrastruktūros objektuose. Yra vienas nukentėjusysis“, – pažymėjo Oleksijus Kuleba.https://t.me/insiderUKR/42829
JAV žvalgyba nemato jokių su Rusijos branduoliniais pajėgumais susijusios veiklos požymių Europa ir JAV teigia kol kas nematančios jokių su Rusijos branduoliniais pajėgumais susijusios veiklos požymių.„Dabar jis blefuoja“, – „Reuters“ komentare sakė Prahoje dirbantis karinis analitikas Jurijus Fiodorovas. „Tačiau sunku pasakyti, kas bus po savaitės ar mėnesio – kai jis supras, kad karas pralaimėtas.“Paklaustas, ar V. Putinas ruošiasi branduolinei atakai, CŽV direktorius Williamas Burnsas CBS sakė: „Turime labai rimtai vertinti tokią grėsmę, atsižvelgiant į viską, kas pastatyta ant kortos.“Tačiau Burnsas teigė, kad JAV žvalgyba neturi „praktinių įrodymų“, jog Putinas ketina netrukus panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Pranešama apie kankinimus dar vienoje išlaisvintoje gyvenvietėjeIšlaisvintame Charkovo srities Pisky-Radkivskio kaime tyrėjai nustatė, kad Ukrainos kaliniai buvo kankinami – gyvi buvo laidojami, kasami po žeme.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Charkovo srities vyriausiasis policijos tyrėjas Serhijus Bolvinovas.Anot jo, po regiono deokupacijos policija sulaukia pareiškimų apie kolaborantus, Rusijos kariuomenės nusikaltimus, taip pat renka vietos gyventojų parodymus. Pranešama, kad viename namo rūsyje Rusijos pajėgos laikė sulaikytus vietos gyventojus, veteranus ir Ukrainos karius.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=5510298585722650&id=100002276907245
Zelenskis įvardijo naujausius pasiekimus karo fronteUkrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Ukrainos kariuomenė, vykdydama gynybinę operaciją, gana greitai ir galingai žengia į priekį mūsų šalies pietuose, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Vien šią savaitę nuo Rusijos pseudoreferendumo jau buvo išlaisvinta dešimtys gyvenviečių“.Pietiniame Chersono regione, anot jo, išvaduota Liubymivka, Chreščenivka, Zolota Balka, Biliajivka, Ukrainka, Velika ir Mala Oleksandrivka bei Davydiv Brid.„Mūsų kariai nesustoja. Ir tik laiko klausimas, kada išvarysime okupantą iš visų mūsų žemių“, – sakė V. Zelenskis.https://t.me/V_Zelenskiy_official/3527
Išvaduotame kaime Ukrainos kariai buvo pasitikti su gėlėmisIšlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkovo srityje, Ukrainos kariai buvo sutikti su gėlėmis.Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džepar paviešino vaizdo įrašą, kuriame dėkingi gyventojai sveikina karius.Ji rašė: „pelnytas šiltas išvaduotojų, kovojančių už laisvę, prieš tironiją, sutikimas“.https://twitter.com/EmineDzheppar/status/1577354145685819392?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1577354145685819392%7Ctwgr%5Edd2596c8bf9dd8287e7a174a2763b28871689591%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-latest-news-zelenskyy-hits-back-at-musk-over-tycoons-peace-plan-ukraine-on-track-to-achieve-three-key-battlefield-objectives-12541713
Kijeve dalinamos jodo tabletėsKijevo miesto taryba pranešė, kad evakuacijos centrus aprūpina kalio jodo tabletėmis, kurios būtų reikalingos, jei Ukrainos sostinei būtų suduotas branduolinis smūgis.Tabletės gali padėti blokuoti žalingos spinduliuotės įsisavinimą skydliaukėje.Jei reikėtų evakuotis, tabletės bus išdalintos branduoline spinduliuote užterštų teritorijų gyventojams, rašoma tarybos pranešime.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad naudos „visas mūsų turimas priemones“, kad laimėtų karą.
Didžioji Britanija žada padėti Ukrainai tol, kol paskutinis rusų tankas nebus išvilktas iš mūšio laukoDidžioji Britanija rems Ukrainą kare prieš Rusiją tol, „kol šis karas bus laimėtas“. Tokį pareiškimą paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly, rašo „Skynews“.Jis patikino, kad ukrainiečiai gali tikėtis Didžiosios Britanijos paramos iki visiško teritorinio vientisumo atkūrimo.„Mes juos palaikysime tol, kol paskutinio rusų tanko neišvils traktorius“, – sakė J. Cleverly.
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pradėjo darbą Karo kapelionato tarnybaUkrainos ginkluotosiose pajėgose pradėjo darbą Karo kapelionato tarnyba. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, kuria remiasi UNIAN.Pasak jos, karo kapelionų veikla ginkluotosiose pajėgose yra labai svarbi, kadangi Ukrainos gynėjams ir gynėjoms reikalinga parama.„Jie visi yra ištikimybės, tvirtumo ir narsumo pavyzdys, bet mūsų kariams taip pat reikalinga parama. Būna akimirkų, kai jiems reikia, kad juos išklausytų, kad su jais būtų kalbama apie prasmę – t. y. apie tai, apie ką gali kalbėti tik kapelionai“, - pabrėžė viceministrė.H. Maliar taip pat pranešė, kad antradienį Kyjive, Sofijos sobore, karo kapelionams buvo įteikti Aukščiausiosios Rados raštai.Ukrainos parlamentas Karo kapelionato tarnybos įstatymą priėmė praėjusių metų lapkričio 30 d., jis įsigaliojo šių metų liepos 1 d.
Baltarusijos vadovas sako, kad jo šalis „dalyvauja“ kare, bet nėra aktyvi dalyvėBaltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šalis įsitraukė į Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau nėra aktyvi dalyvė, rašo CNN.„Kalbant apie mūsų dalyvavimą specialioje karinėje operacijoje Ukrainoje, mes dalyvaujame. Mes to neslepiame. Bet mes nieko nežudome. Savo kariuomenės niekur nesiunčiame. Mes nepažeidžiame savo įsipareigojimų“, – valstybinės naujienų agentūros „Belta“ vaizdo įraše sakė A. Lukašenka.Rusija savo karą Ukrainoje taip pat vadina „ypatinga karine operacija“.Anksčiau A. Lukašenka sakė, kad jo šalis „dalyvauja“ kare, norėdama užkirsti kelią jo plitimui į Baltarusiją.
Morawieckis: tai ne tik Putino, bet ir visos Rusijos karas„Rusų pasaulio“ ideologija plačiai remiama Rusijoje, todėl atsakomybė už įsiveržimą į Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir visai šaliai.Tai antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša PAP.„Tai nėra vien Putino karas, kaip mano kai kas Vakaruose, tai visos Rusijos karas. Rusija turi iš pagrindų pasikeisti, kad ateityje nebekeltų grėsmės savo kaimynams“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.„Rusija atgaivino baisiausius XX amžiaus demonus – kolonializmą, imperializmą, nacionalizmą. Visus demonus, kurie, kaip manėme, jau priklauso tamsiai praeičiai. Bet jie vėl iškilo į paviršių, Kremlius juos naudoja kaip propagandos priemonę Rusijos visuomenėje. Deja, „rusų pasaulio“ ideologija Rusijoje labai gaji“, - konstatavo M. Morawieckis.
Baltieji rūmai: J. Bidenas pranešė V. Zelenskiui, kad JAV siunčia dar 625 mln. JAV dolerių pagalbąJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pranešė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad jau atvyksta dar 625 mln. JAV dolerių karinė pagalba, įskaitant HIMARS daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, pranešė Baltieji rūmai.J. Bidenas pažadėjo „naują 625 mln. JAV dolerių saugumo pagalbos paketą, į kurį įeina papildomi ginklai ir technika, įskaitant HIMARS, artilerijos sistemas ir amuniciją bei šarvuočius“, sakoma pranešime nenurodant, kiek galingų didelio tikslumo raketų paleidimo įrenginių siunčiama.Ukraina jau turi 16 HIMARS sistemų, kurios plačiai vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių jos arsenale, provakarietiškai šaliai atremiant beveik aštuonis mėnesius trunkančią plataus masto Rusijos invaziją.J. Bidenas dar kartą patvirtino, kad jo administracija „toliau rems Rusijos agresiją atremiančią Ukrainą tiek, kiek reikės“. Jis sakė, kad „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins neteisėtos Rusijos įvykdytos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos“.
JT: po Rusijos įvykdytos Ukrainos sričių aneksijos teisių pažeidimų problema paaštrėsPo Rusijos paskelbtos Ukrainos teritorijų aneksijos žmogaus teisių pažeidimų problema tik paaštrės, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba, išdėsčiusi faktus apie „neapsakomas kančias“, kurių patyrė ukrainiečiai, ir apie „nuniokojimą“, su kuriuo jie susidūrė.Ženevoje JT Žmogaus teisių tarybai pristatydamas ataskaitą apie Ukrainą, Tarybos misijų operatyviniam darbui vadovaujantis Christianas Salazaras Volkmannas (Kristianas Salazaras Volkmanas) pareiškė, kad JT ekspertai dokumentais patvirtino „virtinę teisių į gyvybę, laisvę ir saugumą pažeidimų“.„Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotas puolimas lėmė baisią žmogaus teisių padėtį visoje Ukrainoje, – pareiškė pareigūnas. – Ukrainos žmonės patyrė neapsakomų kančių ir susidūrė su nuniokojimu.“Anot jo, nuo 2014 metų Ukrainoje veikianti Tarybos Žmogaus teisių stebėsenos misija dokumentais patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 6 114 civilių. Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad „tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni“.„Dėl Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo mirė tūkstančiai žmonių ir buvo padaryta daug žalos civiliniams objektams ir infrastruktūrai“, – pažymėjo Ch. Salazaras Volkmannas.Jis taip pat įspėjo, kad, Rusijai po skubotai surengtų pseudorefedendumų stengiantis sparčiau užbaigti Ukrainos Donecko, Luhansko, Cherono ir Zaporižios sričių aneksiją, padėtis tik dar labiau pablogės.„Šia aneksija... Rusijos Federacija ėmėsi veiksmų, kuriais konfliktas dar labiau paaštrinamas, o ne sprendžiamas, ir su konfliktu susijusių žmogaus teisių pažeidimų problema dar paaštrės“, – pareiškė pareigūnas.
Žiniasklaida: dronus Rusijai tiekiantis Iranas nepripažįsta Ukrainos teritorijų aneksijosOficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, kad Teheranas gerbia visų šalių suverenitetą ir teritorijos vientisumą.Kaip praneša portalas „eurointegration.com“, remdamasis Irano valstybine naujienų agentūra IRNA, šie URM atstovo žodžiai nuskambėjo Rusijos ir Ukrainos karo kontekste.Paklaustas apie Irano poziciją dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos, N. Kanaani pareiškė, jog Teheranas „pabrėžia būtinybę gerbti visų valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principą kaip pagrindinę tarptautinės teisės normą, laikytis Jungtinių Tautų įstatų“.   Pasak jo, Iranas remia „visas pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą Ukrainoje“ ir ragina „vengti provokacinių veiksmų, galinčių pakirsti taikos ir stabilumo siekimo procesą“.Rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą.Ukrainos kariškiai teigia jau numušę ne vieną Irane pagamintą droną, gindami miestus šalies pietinėje dalyje.Rugsėjo 23 d. Ukraina nusprendė panaikinti Irano ambasadoriaus Kyjive akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados personalą dėl bepiločių skraidyklių tiekimo Rusijai.Iranas pareiškė proporcingai atsakysiąs į Ukrainos sprendimą.
Baltieji rūmai: antradienį J. Bidenas paskambino V. Zelenskiui JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskambino kolegai Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, Kyjivui pranešus apie svarbią karinę pažangą prieš Rusijos pajėgas.Pasak anonimiškumo prašiusio šaltinio, pokalbis įvyko maždaug 15.35 GMT (11.35 val. Vašingtono laiku).
Rusijos armijos žemėlapiai rodo jos teritorinius praradimus Ukrainos Chersono srityjeRusijos pajėgos, okupuojančios Ukrainos pietinį Juodosios jūros Chersono regioną, pastarosiomis dienomis patyrė didelių teritorinių nuostolių Kyjivo kariams, rodo antradienį Maskvos gynybos ministerijos paskelbti žemėlapiai.Antradienį per kasdienę spaudos konferenciją paskelbti žemėlapiai parodė, kad Rusijos pajėgos nebekontroliuoja Dudčanų kaimo vakariniame Dnipro upės krante, kur veržiasi Ukrainos pajėgos, atgaudamos Maskvos invazijos pradžioje užgrobtą teritoriją.
„Energoatom“ svarsto galimybę atnaujinti Rusijai priklausančios atominės elektrinės reaktorių darbąUkrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“ svarsto galimybę vėl paleisti du didžiausios Europoje Zaporožės atominės elektrinės, kurią nuo kovo pradžios yra užėmusios Rusijos pajėgos, blokus.Rugsėjo 11 d. buvo sustabdytas paskutinis veikiantis elektrinės reaktorius, „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas sakė naujienų agentūrai „Associated Press“.Siekiant užtikrinti AE saugumą, reaktoriai gali būti paleisti iš naujo, nes netrukus prasidės šalti orai.
Dvi moterys Kryme nubaustos už tai, kad dainavo populiarią ukrainietišką dainą Dvi moterys Maskvos aneksuotame Kryme, tarp jų ir „Mis Krymas“, pripažintos kaltos diskreditavusios Rusijos kariuomenę, nes socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše dainavo ukrainietišką patriotinę dainą, pranešė vietos valdžia.Olga Valejeva, laimėjusi grožio konkursą „Mis Krymas 2022“, ir jos neįvardyta draugė balkone dainavo populiarią ukrainietišką dainą „Červona Kalyna“. Dainuojančių moterų vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Instagram“ istorijose, automatiškai ištrinamose po 24 valandų.Krymo policija pranešė, kad O. Valejevai skirta 40 tūkst. rublių (680 eurų) bauda, ​​o jos draugei – 10 dienų kalėjimo bausmė. „Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame dvi merginos atliko dainą, kuri yra ekstremistinės organizacijos kovos himnas“, – pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Krymo vidaus reikalų ministerija. Ji teigė, kad teismas pripažino 1987 m. ir 1989 m. gimusias moteris kaltomis dėl Rusijos kariuomenės diskreditavimo ir viešo nacių simbolių demonstravimo.Ukrainą užpuolusi Rusija laiko Kyjivo nacionalinius simbolius ekstremistiniais ir panašiais į nacių.Krymo policija taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame moterys atsiprašo, kad dainavo šią dainą, vaizdo įraše jų veidai buvo sulieti.  „Aš nežinojau ir nesuvokiau, kad tai turi nacionalistinį pobūdį, ir tikrai nenorėjau skleisti propagandos dainuodama šią dainą“, – sakė viena moterų. Anksčiau O. Valejeva instagrame paskelbė nenorinti „niekam pakenkti“. „Mes tik dainavome ukrainietišką dainą. Manėme, kad tai tik dainelė, kurią seniai žinome“, – sakė ji.Praėjusį mėnesį Maskvos primestas pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas perspėjo Krymo gyventojus, kad valdžia „griežtai“ reaguos į tokias dainas, kai ta pati „Červona Kalyna“ buvo atlikta per vestuves. „Už tokius nacionalistinius himnus, ypač per specialiąją karinę operaciją, bus baudžiama“, – rugsėjį „Telegram“ vaizdo įraše sakė S. Aksionovas, pavartojęs Maskvos terminologiją karinei intervencijai į Ukrainą apibūdinti. „Žmonės, kurie tai daro, elgiasi kaip išdavikai“, – pridūrė jis.S. Aksionovas sakė, kad šiuo klausimu dirba speciali FSB saugumo tarnybos grupė.Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą 2014 metais.
Žiniasklaida: nuo mobilizacijos pradžios iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių Nuo mobilizacijos pradžios iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių, iš jų 200 tūkst. išvažiavo į Kazachstaną, praneša „Forbes“.Kiek išvykusiųjų yra turistai ir planuoja grįžti į Rusiją – nežinoma.Su Kremliaus vertinimais susipažinęs šaltinis leidiniui sakė, kad nuo rugsėjo 21 d. Rusiją paliko beveik 1 mln. žmonių. Kitas pašnekovas iš Rusijos prezidento administracijos patikslino, kad išvažiavo 600–700 tūkst. rusų.Vos tik paskelbus mobilizaciją, prie Rusijos sienų su kaimyninėmis šalimis nusidriekė didžiulės eilės. Geriausiai žinoma – eilė prie Aukštutinio Larso kontrolės punkto Rusijos ir Sakartvelo pasienyje, kur žmonės laukė po 4-5 dienas, dažnai be maisto ir vandens. Bet dabar ten eilės nebėra, automobiliai laisvai kerta sieną.Rugsėjo pradžioje, dar prieš paskelbiant mobilizaciją, Rusijos federalinė valstybinės statistikos tarnyba pranešė, kad nuo metų pradžios iš šalies išvyko 419 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau negu per analogišką praėjusių metų laikotarpį.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali viršyti milijoną žmonių.Paskelbus mobilizaciją, rusai masiškai bėga į užsienį.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos kareiviai masiškai domisi, kaip pasiduoti į nelaisvę Per kelias pastarąsias savaites projekto „Noriu gyventi“ karštajai linijai paskambino daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos kareivių, kurie pareiškė norį pasiduoti į nelaisvę.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.Pasak Ukrainos žvalgybos atstovo Andrijaus Jusovo, rusų kreipimųsi skaičius smarkiai išaugo po sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Charkivo srityje ir mobilizacijos paskelbimo Rusijoje.„Tada ėmė skambinti jau ne tik kareiviai, atsidūrę Ukrainoje su okupacine armija, bet ir ką tik mobilizuoti asmenys, esantys dar Rusijos teritorijoje, arba jų giminės, ar netgi žmonės, įtariantys, kad gali būti mobilizuoti, ir norintys dėl visa ko  pasitikslinti informaciją“, – sakė A. Jusovas.
Luhansko srities gyventojai netrukus bus paraginti evakuotis dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Luhansko srities gyventojai netrukus bus paraginti evakuotis dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo. Be to, gyventojai nebus ilgam įleidžiami į išvaduotus miestus, kadangi juose nebus galimybių organizuoti šildymo sezoną.Kaip praneša UNIAN, tokia informacija oficialiame „Telegram“ kanale pasidalijo Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Artimiausiu metu mes kreipsimės į žmones, prašydami išvažiuoti iš didelių miestų į kitas gyvenvietes, kur jie galės pralaukti, kol baigsis kontrpuolimas. Į didelius miestus, tokius kaip Rubižnė, Lysyčanskas ir Severodoneckas, gyventojai nebus laisvai įleidžiami. Ten neįmanoma užtikrinti šildymo sezono – viskas sudaužyta“, – parašė pareigūnas.Pasak S. Haidajaus, net jei bus finansinių galimybių, šildymo sistemos atstatymas truks kelis mėnesius. Miestų gyventojai galbūt bus įleisti patikrinti savo turto, bet likti ten žiemoti jiems nebus leista. Iš visų laikinai okupuotų miestų geriausia situacija Rubižnėje, kadangi ten prieš kelerius metus šildymas buvo decentralizuotas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 1 d. patvirtino, kad išvaduotas Donecko srities Limano miestas. Analitikų nuomone, Limano praradimas rusams sudarė daugiau keblumų negu pralaimėjimai Kyjivo ir Charkivo srityse.
Rusų okupantams – nauji smūgiai: Ukrainoje skelbiama apie dar kelias išlaisvintas gyvenvietesUkrainos „Telegram“ kanaluose pranešama apie Chersono srityje vykstantį Rusijos kariuomenės krachą. Skelbiama, kad Ukrainos kariai išlaisvino dar kelias gyvenvietes: Davydiv Bridą, Staroselję, Velyka Oleksandrivką, Novomykolaivką.Davydiv Bridas buvo pagrindinė rusų gynybos linija, pro ją ukrainiečiai prasiveržė. Taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Dudčanus. Be to, Charkivo srityje išlaisvinti Bohuslavkos, Borovos, Borovskajos ir Andrijivkos kaimai.Ukrainos kariai iškėlė Ukrainos vėliavą Chersono srityje esančiuose Davydiv Brido ir Staroseljės kaimuose.Apie tai rašo portalas „RBK Ukraina“, cituodamas Ukrainos liaudies deputato Romano Lozynskio feisbuko paskyrą. Kareivio teigimu, Davydiv Bridą išlaisvino 35-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada.„Jau beveik gimtasis. Išprievartautas rusų okupacijos. Iškovojus pergalę, jis taps viena iš lankytinų vietų mūsų kelionės po Pietų Ukrainą metu“, – rašo R. Lozynskis.„Chersono sritis, Staroseljė. Vakar įžengė į Archangelskoję, šiandien – į Staroselję. Žingsnis po žingsnio Chersono sritis išlaisvinama iš okupantų“, – pranešė Ukrainos karys.Oficialiai apie šių gyvenviečių išlaisvinimą kol kas nepranešama.https://t.me/gruntmedia/19449
Šoigu: per dvi savaites mobilizuota daugiau kaip 200 tūkst. žmoniųRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad nuo rugsėjo 21 d., kai šalyje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į karo tarnybą pašaukta jau daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.„Iki šios dienos į kariuomenę pašaukta daugiau kaip 200 tūkst. žmonių“, – televizijos transliuotame susitikime teigė S. Šoigu. Pasak ministro, visi pašauktieji apmokomi „80-yje poligonų ir mokymo centrų“.S. Šoigu susitikime pareikalavo karo vadų „greitai paruošti mobilizuotuosiuosius kovai“ ir surengti papildomus jų mokymus, kuriuose dalyvautų „patyrę pareigūnai“.Nors Kremlius šią mobilizaciją vadina daline ir oficialiai skelbia, kad planuoja pašaukti 300 tūkst. vyrų, manoma, kad iš tiesų ketinama mobilizuoti iki 1 mln. žmonių. Pradėdama tokią kampaniją, Rusija veikiausiai siekia sustiprinti savo pajėgas Ukrainoje. Nepaisant visko, nemažai rusų pradėjo reikšti nepasitenkinimą tokiais valdžios užmojais – kai kurie išėjo į gatves protestuoti, o kiti pradėjo masiškai vykti į užsienio šalis.Apie padidėjusius Rusijos piliečių srautus, be kita ko, pranešė Kazachstanas, į kurį iš Rusijos iki šiol atvyko per 200 tūkst. žmonių.
Lukašenka pripažino, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos „specialiojoje operacijoje“Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį surengė pasitarimą karinio saugumo klausimais. Jo tikslas – „išanalizuoti karinę ir politinę situaciją bei parengti reagavimo priemones“.Pasitarimo metu A. Lukašenka patvirtino, kad Baltarusija dalyvauja Ukrainoje vykdomoje „specialiojoje karinėje operacijoje“. Visgi jis paneigė, kad Baltarusija siunčia į Ukrainą karių, kad padėtų Rusijai, o dalyvavimas esą apsiriboja sužeistųjų gydymu, pabėgėlių priėmimu ir pastangomis neleisti konfliktui išplisti į Baltarusijos teritoriją.„Bet mes nieko nežudome. Niekur nesiunčiame savo karių. Nepažeidinėjame savo įsipareigojimų“, – tikino A. Lukašenka.Karo pradžioje Baltarusija leido Rusijos armijai naudotis savo teritorija. Po keleto dienų A. Lukašenka patvirtino, kad iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą buvo leidžiamos raketos.Tačiau dabar pranešimus, kad Baltarusijoje rengiamasi mobilizacijai, jis pavadino „melagingais“. Jis iš tikrųjų nurodė kariniams komisariatams patikrinti visus karo prievolininkus, įtrauktus į rezervą, bet „tik tam, kad nebūtų pakartotos Rusijos padarytos klaidos“.„Kai tik Rusijoje buvo paskelbta mobilizacija, iš karto pamatėme, kokie ten trūkumai. Per daug nesigilinsime – tai Rusijos Federacijos reikalas, kaip vykdyti mobilizaciją. Bet kai išsiuntinėjo šaukimus, kai kurių žmonių jau neberado. Vieni jau mirę, kiti pabėgo, dar kiti serga neaiškia liga ir taip toliau. Tai pamoka mums“, – pareiškė A. Lukašenka.Jo teigimu, kai tik baigsis derliaus ėmimas, kariniams komisariatams „reikia kruopščiai kviesti žmones, patikrinti, ar konkretus asmuo tebėra šalyje, ir patikslinti visas mūsų medžiagas, sąrašus ir dokumentus“. 
Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonėsPer Rusijos apšaudymą rytiniame Charkivo regione žuvo mažiausiai du žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.„Praėjusią naktį rusai surengė du raketinius smūgius... Charkive. Padaryta žalos infrastruktūros objektams. Deja, žuvo 46 metų moteris“, – pranešė jis platformoje „Telegram“.Taip pat per apšaudymą Kupjansko rajone žuvo gydytojas anesteziologas, o dvi slaugytojos buvo sužeistos. Be to, šiame rajone dėl sužeidimų teko hospitalizuoti 63-ejų vyrą ir 9-erių mergaitę. Pasak medikų, šių žmonių būklė vidutinio sunkumo.
Ukraina: Lukašenka turi labai didelių problemųVakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šiuo metu yra itin pasimetęs dėl spaudimo, kurį daro Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bandantis įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina.Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Šis subjektas (A. Lukašenka) turi labai didelių problemų vidaus politinėje rinkoje. Legitimumo požiūriu jis nėra toks stiprus, kaip buvo įpratęs save laikyti ir koks buvo iki 20-ųjų metų rudens. Kita vertus, jis patiria didžiulį V. Putino spaudimą. Rusija nori, kad sąjunginė valstybė intensyviau įsitrauktų į karą, tačiau tai didele dalimi sunaikintų jos valstybingumo perspektyvas... ir baltarusiai tai supranta, įskaitant A. Lukašenką“, – sakė jis.„Todėl A. Lukašenka, viena vertus, yra pasimetęs, kita vertus, prislėgtas“, – pridūrė M. Podoliakas.Prezidento patarėjas pabrėžė, kad Ukraina kontroliuoja padėtį pasienyje su Baltarusija ir puikiai supranta Rusijos planus.„Pasienyje su Baltarusija Ukraina yra sutelkusi gynybos pajėgas ir vykdo karines pratybas. Yra ir minų laukų, o pats sienos perimetras yra gerai saugomas. Visa tai yra kruopščiai kontroliuojama. Žinoma, dabar Rusija bando atsiųsti ten begalę mobilizuotų karių, iki 20 – 30 tūkstančių... Gali būti kažkokių bandymų... net vidaus maištas – tai vienas iš scenarijų, kurį laikome gana tikėtinu... kad aprūpinę Baltarusijos karinius dalinius, rusai pabandys surengti maištą ir perimti iš A. Lukašenkos kariuomenės kontrolę“, – sakė M. Podoliakas.„Aktyviai ruošiamės Baltarusijos krypčiai ir suprantame, kad Rusija bandys ją suaktyvinti, bet šansų Rusija kasdien turi vis mažiau ir mažiau“, – užbaigė jis.  
Norintys į ES patekti ukrainiečiai Estijos-Rusijos pasienyje laukia po kelias dienas Prie Estijos pietinio sienos perėjimo punkto Rusijos pusėje pastaruoju metu susidarė ilgos eilės ukrainiečių, norinčių patekti į Europos Sąjungą. Į pagalbą atvykstantiems Estija pasitelkė Socialinio draudimo valdybos darbuotojus, pranešė Estijos transliuotojas err.ee.Kasdien į Luhamaa sienos perėjimo punktą atvyksta 200–300 ukrainiečių, bėgančių nuo karo Rusijoje, pirmadienį pranešė laida „Aktuaalne kaamera“.Pasienio punkto vadovas Peteris Maranasas sakė, kad šiuo metu kirsti sieną į Estiją užtrunka kelias dienas. Eilės susidaro todėl, kad Rusijos pasieniečiai ilgai klausinėja žmones, prieš leisdami jiems išvykti iš šalies.„Žmonės yra labai pavargę, išsekę. Naujausiais duomenimis, jie laukia eilėje Rusijos pusėje tris ar keturias dienas po atviru dangumi, prisidengę tik kažkokiu plastiku ar lietpalčiais. [Pas mus] ateina labai alkani ir išsekę žmonės, nušalusiais kojų ir rankų pirštais“, – sakė jis.Setomaa kaimo vadovas Raulis Kudrė sakė, kad netoliese gyvenantys gyventojai stengiasi padėti, organizuoja maitinimą. Pasak jo, sekmadienį savanoriai atvežė maisto ir Rusijos pusėje.Į pagalbą taip pat buvo pasitelkta Socialinio draudimo valdyba. „Nuo penktadienio vakaro jos darbuotojai pasienyje siūlė karštos arbatos, maisto, pastogę, nukreipė žmones pailsėti ir teikė psichologinę pagalbą“, – sakė institucijos pietinio regiono skyriaus komandos vadovė Urve Luhamet.Iš Ukrainos pabėgęs ir Estijos sieną kirtęs Aleksandras papasakojo žiniasklaidai apie savo patirtį. „Mes keturias dienas praleidome po atviru dangumi. Mums davė medinių palečių, ant jų miegojome. Tie, kurie turėjo vaikų, buvo įleisti į degalinę. Degalinėje žmonės tiesiog gulėjo [ant žemės]“, – sakė jis.Dauguma ukrainiečių, patekę į Estiją, planuoja keliauti toliau – į Lenkiją, Ukrainą ir Slovakiją, sakė P. Maranasas.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai pritarė keturių Ukrainos sričių aneksijai Rusijos Federacijos taryba (parlamento aukštieji rūmai) antradienį posėdžio metu pritarė keturių okupuotų Ukrainos sričių aneksijai.Kaip praneša „Reuters“, Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių aneksijai buvo pritarta vienbalsiai.Pirmadienį minėtų teritorijų aneksijai pritariamąjį žodį tarė ir parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma.Dabar aneksijos dokumentai keliaus ant prezidento Vladimiro Putino stalo, kuris juos pasirašys ir „užbaigs“ neteisėtą keturių Ukrainos sričių įtraukimą į Rusijos sudėtį.Visos šios sritys sudaro maždaug 18 proc. Ukrainos teritorijos. Nepaisant visko, Rusija neturi visiškos jų kontrolės.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 60 800 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 60 800 karių (+370 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 4-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 424 (+44) tankų, 5 018 (+27) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 407 (+2) artilerijos sistemų, 340 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 177 (+1) oro gynybos sistemų, 266 (+1) lėktuvų, 228 sraigtasparnių, 3 823 (+12) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 1 028 (+2) dronų, 131 specialiosios technikos vieneto ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Centrinėje Rusijoje pastebėtas „branduolinis traukinys“ Centrinėje Rusijoje pastebėtas  traukinys sukėlė spėliones apie branduolinę eskalaciją Ukrainos kare. Anot Lenkijos gynybos eksperto Konrado Muzykos, šis traukinys siejamas su Rusijos gynybos ministerijos padaliniu, kuris atsakingas už branduolinės amunicijos saugojimą, gabenimą ir išdavimą. Tačiau K. Muzyka tviteryje pareiškė, jog tai tikrai nereiškia, kad Rusija ruošiasi branduoliniam smūgiui. Esą yra labiau tikėtinų paaiškinimų: signalas Vakarams; Rusijos strateginės raketinės pajėgos paprastai rudenį intensyviai rengia pratybas; be to, traukinys gali rodyti pasirengimą atgrasymo pratyboms spalį. https://twitter.com/DisclosureTv_/status/1577003316675956736?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą pietuose, toliau veržiasi į rytus Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą šalies pietuose ir plečia spartų puolimą rytuose, atsiimdamos vis daugiau teritorijų, kurias buvo užėmusi Rusija, ir keldamos grėsmę jos kariuomenės tiekimo linijoms, praneša „Reuters", nors teigia, kad visų įvykių eigos nepriklausomai patikrinti negali.Ukrainos pajėgos, padariusios didžiausią proveržį pietuose nuo karo pradžios, pirmadienį atkovojo kelis kaimus palei strateginę Dniepro upę, pranešė Ukrainos pareigūnai ir Rusijos paskirtas lyderis šiame regione.Ukrainos pajėgos pietuose sunaikino 31 rusų tanką ir vieną daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, pranešė kariuomenės pietinė operatyvinė vadovybė naktį atnaujintoje ataskaitoje, nepateikdama išsamios informacijos apie tai, kur vyko kovos.Šis proveržis pietuose atkartoja pastarojo meto Ukrainos pasiekimus rytuose, nepaisant to, kad Rusija stengiasi pakelti kartelę aneksuodama užimtas žemes, įsakydama vykdyti mobilizaciją ir grasindama branduoliniu atsaku.Ukraina padarė didelę pažangą dviejuose iš keturių Rusijos okupuotų regionų, kuriuos Maskva praėjusią savaitę aneksavo po vadinamųjų referendumų, kuriuos Kyjivas ir Vakarų vyriausybės pasmerkė kaip neteisėtus ir prievartinius.Kaip požymį, kad Ukraina didina pagreitį rytų fronte, „Reuters“ pirmadienį matė Ukrainos karinių transporto priemonių kolonas, vykstančias stiprinti savaitgalį atgauto Lymano – geležinkelio mazgo ir atraminio punkto, iš kurio galima veržtis į Donbaso regioną.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė atsikovojo miestus keliose vietovėse, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. „Keliuose regionuose išlaisvintos naujos gyvenvietės. Keliuose fronto sektoriuose vyksta smarkios kovos“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.Luhansko gubernatorius Serhijus Gaidajus sakė, kad Rusijos pajėgos užėmė psichiatrijos ligoninę Svatovo mieste – taikinį, esantį pakeliui į didžiųjų miestų – Lysičansko ir Sjeverodonecko – atsiėmimą.„Pastate yra nemažas požeminių patalpų tinklas ir jie ten užėmė gynybines pozicijas“, – sakė jis Ukrainos televizijai.Pietuose Ukrainos kariai atkovojo Dudčanų miestą vakariniame Dniepro upės krante, Rusijos valstybinei televizijai sakė Vladimiras Saldo, Rusijos paskirtas okupuotos Ukrainos Chersono regiono dalies vadovas. „Yra gyvenviečių, kurias okupavo Ukrainos pajėgos“, – sakė V. Saldo.Dudčanai yra maždaug už 30 km į pietus nuo tos vietos, kur frontas buvo prieš pirmadienio proveržį, o tai rodo sparčiausią per visą karą judėjimą į pietus.Nors Ukraina dar nepateikė išsamios įvykių ataskaitos, kariuomenės ir regiono pareigūnai paskelbė kai kurių detalių.Ukrainos 128-osios kalnų šturmo brigados kariai iškėlė mėlynai geltoną nacionalinę vėliavą Myroliubivkoje, kaime, esančiame tarp buvusio fronto ir Dniepro, sakoma gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše.Chersono regiono tarybos narys Serhijus Chlanas išvardijo dar keturis kaimus, kuriuos atkovojo arba kuriuose buvo nufotografuoti Ukrainos kariai. „Tai reiškia, kad mūsų ginkluotosios pajėgos galingai juda palei Dniepro krantus arčiau Beryslavo“, – sakė jis.Charkivo gubernatorius per susirašinėjimo programėlę pranešė, kad Rusijos raketos vėl pataikė į miestą ir žuvo viena moteris. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad iš Sibiro ir Sirijos atvyksta Rusijos pajėgų pastiprinimas. 
„Azov“ pulko vadai pirmą kartą po daugybės mėnesių galėjo vėl apkabinti artimuosius„Azov“ pulko vadai, palikę rusų nelaisvę Turkijoje, šioje šalyje susitiko su savo artimaisiais. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. Kariai ir jų artimieji susitikę neslėpė savo emocijų, nes pirmą kartą po daugybės mėnesių galėjo vėl apsikabinti. Pirmą sykį po kelių mėnesių kovotojai galėjo pamatyti ir apkabinti savo šeimos narius bei draugus. Jų susitikimą viešėdamas Turkijoje surengė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas. Būtent Turkijoje pagal susitarimą šiuo metu yra apsistoję „Azovo“ kariai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Turime išlaisvinti visus, vis dar esančius rusų nelaisvėje ir už grotų, visus, kurie buvo jėga deportuoti. Juk suprantate, kaip tai svarbu. Žmonės – tai vertingiausias Ukrainos turtas. Atkakliai kaunamės už kiekvieno mūsų kario ir civilio gyventojo sugrįžimą“, – pabrėžė A. Jermakas. Jis taip pat pažymėjo, kad „Azovstal“ gynėjų šeimos kovoja už tai, kad būtų išvaduoti visi iki šiol nelaisvėje tebelaikomi asmenys. Ukrainos prezidento žmona Olena Zelenska irgi susitiko su išlaisvintais „Azovo“ pulko nariais. Apie tai ji paskelbė savo paskyroje. Pirmoji ponia kariams perdavė visos šalies, prezidento ir „visų žmonių, už kuriuos jie kovoja“, sveikinimus bei padėką. Pats Volodymyras Zelenskis savo telegramo kanale paviešino vaizdo įrašą iš „azoviečių“ susitikimo. „Nesustosime tol, kol namo nesugrąžinsime visų savo žmonių. Visos ir visi iki vieno yra mums svarbūs“, – pabrėžė Ukrainos vadovas. Remiantis mainų sąlygomis, penki „Azovo“ pulko vadai – Denisas Prokopenka, Sviatoslavas Palamaras, Serhijus Volynskis, vyresnysis karininkas Olehas Chomenka ir Nacionalinės 12-osios gvardijos brigados vadas Denysas Šlega – Turkijoje, saugomi šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, liks iki karo pabaigos. 
Rusija dėl Ukrainos teritorijų aneksijos sulaukė vienos šalies palaikymoŠiaurės Korėja remia Rusijos įvykdytą tarptautinei teisei prieštaraujančią ir užsienio kritikuojamą Ukrainos teritorijų aneksiją. Prieš tai surengti fiktyvūs referendumai keturiose srityse – Donecke, Luhanske, Chersone ir Zaporižioje – „atitiko JT chartiją“, antradienį pareiškė aukštas vyriausybės atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra KCNA.Jo Cheol Su, tarptautinių organizacijų Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijoje generalinis direktorius, taip pat pareiškė, kad remia Rusijos vyriausybės poziciją aneksuojant teritorijas.Liepą Šiaurės Korėja tapo trečiąja pasaulio šalimi po Rusijos ir Sirijos, pripažinusia prorusiškų separatistinių „respublikų“ Donecko ir Luhansko nepriklausomybę.
Čekija tapo pirmąja šalimi, kurios žmonės nupirko tanką UkrainaiČekijos sutelktinio finansavimo kampanijos metu surinkta pakankamai lėšų, kad Ukrainai būtų nupirktas modernizuotas kovinis tankas T-72.Maždaug per mėnesį trukusią kampaniją surinkta 30 mln. kronų (1,2 mln. JAV dolerių), pirmadienį pranešė organizatoriai.Kampanijai, pavadintai „Dovana Putinui“ ir remiamai Čekijos gynybos ministerijos bei Ukrainos ambasados Prahoje, aukojo daugiau nei 11 tūkst. žmonių.Organizatoriai tanką pavadino „Tomaš“ pagal Čekoslovakijos įkūrėjo ir pirmojo prezidento Tomašo Garrigue‘o Masaryko vardą.Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova padėkojo visiems dalyvavusiems ir sarkastiškai pažymėjo, kad jie užtikrino, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 7 dieną, 70-ojo gimtadienio proga, gaus „deramą dovaną“.Kremliaus vadovą ji pavadino „KGB agentu, žudiku ir sukčiumi“.„Čekija tapo pirmąja šalimi, kurioje paprasti žmonės nupirko tanką“, – tviteryje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Perebyinis.Pasak „Reuters“, tankas T-72 AVENGER buvo modernizuotas patobulinant jo apsaugos sistemas ir įmontuojant modernią naktinio matymo bei ryšio įrangą.Čekija Ukrainai perdavė perteklines kariuomenės atsargas, taip pat privačiai įsigytą įrangą, kurią finansavo kitos šalys ir Ukrainos vyriausybė. Tai yra senesni tankai, daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, artilerija, pėstininkų kovos mašinos ir oro gynybos sistemos.Ukrainos ambasada pranešė, kad iki rugsėjo pabaigos čekai paaukojo 1,3 mlrd. kronų (51,72 mln. JAV dolerių), skirtų ginklams įsigyti.Ukraina nuolat ragina ją remiančias šalis atsiųsti modernių vakarietiškų kovinių tankų – kurių šalys donorės vengia duoti – kad padėtų sustiprinti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, užėmusias šalies pietinius ir rytinius regionus.
Rusija pilnai nebekontroliuoja nė vienos iš aneksuotų Ukrainos teritorijų, ukrainiečių progresas – įspūdingasRusija jau nebekontroliuoja nė vienos iš keturių Ukrainos sričių, kurias praėjusią savaitę ji paskelbė aneksavusi. Pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo dešimtis kilometrų gilyn į Chersono sritį, esančią šalies pietuose, taip pat pasiekė papildomų pergalių Ukrainos rytuose. Pirmadienį Rusijos armijai teko pripažinti, kad Kyjivo pajėgos prasiveržė Chersono srityje. Rusų teigimu, Ukrainos kariams su „pranašesniais tankų daliniais“ pavyko „prasiskverbti į gynybą į gilumą“ ties Zoltaja Balkos ir Aleksandrovkos kaimais. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad jo šalies kariai užėmė neva „iš anksto numatytą gynybos poziciją“. Jo žodžiais tariant, Rusijos armija toliau daro „didžiulę žalą ugnimi“ Ukrainos pajėgoms.Karo tema rašantys rusų tinklaraštininkai tvirtina, kad Ukrainos progresas – įspūdingas. Jų teigimu, Kyjivo pajėgos jau priartėjo prie Dudčanų miestelio, įsikūrusio maždaug už 30 km į pietus nuo tos vietos, kurioje frontas buvo prieš prasiveržimą, o tai rodo vieną sparčiausių pasistūmėjimų į priekį vykstant šiam karui. 
Pentagonas pareiškė, kad Ukraina gali pasiekti keletą pagrindinių karinių tikslų ir sustiprinti savo pozicijas kovoje su Rusijos okupantais artėjant žiemai. Tai pareiškė Celeste Wallander, prižiūrinti tarptautinio saugumo klausimus Pentagone, atkreipdama dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę Chersono, Charkivo ir Donecko regionuose, praneša „Reuters“.„Atrodo, kad Ukraina dabar eina teisingu keliu, kad pasiektų visus tris tikslus“, – interviu Strateginių ir tarptautinių studijų centrui sakė C. Wallander.Pažanga Ukrainos pietuose atspindi taktiką, kuri Kijevui atnešė didelių laimėjimų nuo rugsėjo pradžios Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos greitai atkovojo teritoriją, atkirsdamos daugiau Rusijos pajėgų nuo tiekimo šaltinių, priversdamos jas trauktis.C. Wallander pažymėjo, kad Ukrainos įvykdytas Lymano išlaisvinimas praėjusį penktadienį „reikšmingai paveiks Rusijos galimybes ... papildyti atsargas ir perkelti karius per visą... priekinę liniją“.
Charkove per raketų smūgį žuvo moterisCharkovo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad dėl naktinių raketų smūgių į Charkovą žuvo 46 metų moteris.Anksčiau skelbta, kad rusai raketomis smogė tam tikrai įmonei ir infrastruktūrai. Abiem atvejais, pasak administracijos vadovo, kilo gaisrai.
Britanija žada padėti Ukrainai „pasiekti pergalę“ prieš RusijąJungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly antradienį ketina sakyti, kad jos šalis yra pakankamai „strategiškai ištverminga“, kad padėtų Ukrainai „pasiekti pergalę“ kare su Rusija.Savo kalboje Konservatorių partijos metinėje konferencijoje ministras pabrėš, jog Londonas ir toliau tvirtai rems Kyjivo pastangas atremti įsiveržusių Maskvos pajėgų antpuolį.Remiantis iš anksto pateiktomis ministro kalbos ištraukomis, J. Cleverly pakartos ministrės pirmininkės Liz Truss pareiškimą, kad Didžioji Britanija niekada nepripažins Kremliaus pretenzijų į Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios ir Krymo regionus.JK neseniai sugriežtino sankcijas pažeidžiamiems Rusijos ekonomikos sektoriams, reaguodama į Maskvos vykdomą šių teritorijų aneksiją.J. Cleverly ruošiasi sakyti, kad ukrainiečiai „įnirtingai“ gina savo tėvynę ir kad jų drąsą „sustiprino“ Londono karinė pagalba.„Mes juos remsime, kol šis karas bus laimėtas. Palaikysime juos, kol bus atkurtas jų suverenitetas“, – rašoma ministro kalbos ištraukose.
Analitikai: ukrainiečiai išstumia geriausius Rusijos dalinius rytuose ir pietuoseAmerikos karo tyrimų institutas (ISW) savo ataskaitoje-analizėje patvirtino, kad Ukrainos armija plečia savo kontrolės zoną šiaurrytinėse teritorijose, Kreminos ir Sviatovo kryptimis bei Chersono srityje. Amerikos analitikai akcentuoja, kad minėtuose regionuose ukrainiečiams dabar priešinasi daliniai, kurie seniau laikyti vienais geriausių Rusijos armijoje.„Rusijos pajėgas Chersono srityje ir Lymano fronte daugiausia sudaro daliniai, kurie iki karo buvo laikomi vienais iš geriausių konvencinių karinių dalinių Rusijoje“, – rašo Amerikos analitikai ir paaiškina, kad kalbama apie 144-ąją gvardijos motorizuotų šaulių diviziją Lymano atveju ir 76-ąją gvardijos oro desanto diviziją Chersono srities atveju.ISW, remdamasis Rusijos generalinio štabo, Rusijos karo tinklaraštininkų skelbiama informacija bei Ukrainos šaltinių liudijimais, geolokacijos nuotraukomis, vaizdo medžiaga ir kita informacija, rašo, kad ukrainiečiai plečia kontrolės zoną į rytus Kupjansko, Borovojos, Lymano kryptimis, artėja prie Kreminos ir Sviatovo miestų bei juos jungiančio kelio.ISW analitikai patvirtina ir informaciją apie ukrainiečių proveržį Chersono srityje.„Ukrainiečių laimėjimai Chersono srityje labai neigiamai veikia ir taip itin nestabilią Rusijos informacinę erdvę. Rusijos okupacinių administracijų valdininkai vis garsiau kaltina NATO žvalgybą, kad ji apnuogina Rusijos gynybos Chersono srityje silpnąsias vietas ir ragina Rusijos pajėgas ruoštis gatvės mūšiams bei brėžti naujas gynybos linijas“, – rašo ISW, remdamasis vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ valdinininko Danilo Bezsonovo „Telegram“ kanalu.
Zelenskis: Ukrainos kariuomenė išlaisvina naujas gyvenvietesUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė tęsė puolimą ir išlaisvino naujas gyvenvietes keliuose regionuose. Apie tai prezidentas paskelbė antradienio naktį, savo tradicinėje vaizdo žinutėje. „Šiandien tęsėsi mūsų kariuomenės puolimo judėjimas. Keliuose regionuose yra naujų išlaisvintų gyvenviečių“, – sakė jis.V. Zelenskis pridūrė, kad dabar daugelyje fronto sričių vyksta sunkios kovos.„Tačiau šių karo veiksmų perspektyva išlieka akivaizdi: vis daugiau okupantų bando pabėgti, priešo armija patiria vis daugiau nuostolių, vis labiau suprantama, kad Rusija padarė klaidą eidama į karą prieš Ukrainą“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Rusija smogė dviem Charkovo rajonamsRusijos pajėgos antradienio naktį dar kartą apšaudė Charkovą. Apie tai pranešė Charkovo regioninės tarybos pirmininko patarėja Natalijos Popova savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.„Stiprūs rusų smūgiai Charkovui. Galbūt centrinės sritys. Laukiame buvusio išsamesnės informacijos, visi dirba“, – sakė ji.Miesto meras Igoris Terekhovas sakė, kad okupantai nusitaikė į pramonės ir infrastruktūros objektus.„Dviejų Charkovo rajonų - Kholodnogorskio ir Novobavarskio - apšaudymas. Vienu atveju puolamas pramoninis, o antruoju – infrastruktūros objektai“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.Pasak I. Terekhovo, informacija apie aukas ir sunaikinimą yra tikslinama.
Rusijos raketa numušta virš Dniepropetrovsko sritiesUkrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė Rusijos raketą virš Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho rajono.„Šiandien mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė priešo raketą virš Kryvyj Riho rajono. Šiuo metu aiškinamasi dėl pasekmių. Kol kas apie nukentėjusiuosius nepranešama“, – „Telegram“ paskelbė Dniepropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
Zelenskis: užpuolikai apšaudė Kupjansko ligoninę, nužudė gydytoją ir sužeidė slaugytojąRusijos kariškiai apšaudė medicinos įstaigą Kupjanske, Charkovo srityje, dėl to žuvo gydytojas ir buvo sužeista slaugytoja.Taip teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šią žinią pranešė per „Telegram“, praneša „Ukrinform“.„Kupjanskas. Apšaudytas pagrindinis miesto ligoninės medicinos pastatas. Žuvo gydytojas, sužeista slaugytoja. Priešas toliau negailestingai terorizuoja civilius gyventojus“, – rašė Zelenskis.
Ministrė: Vokietija „labai rimtai“ vertina Putino branduolinius grasinimusVokietijos vyriausybė „labai rimtai“ vertina Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus, bet nesileis Maskvos šantažuojama, interviu sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.„Jo žodžius vertiname labai rimtai, kitoks požiūris būtų aplaidumas“, – laikraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“ sakė ji.V. Putinas ne kartą parodė, kad nevengia baisiausių karo nusikaltimų, sakė A. Baerbock. Vis dėlto jis taip pat žino, kad „jokia pasaulio šalis – net ir tos, kurios, kaip Kinija, iki šiol neužėmė aiškios pozicijos, – tiesiog nežais su ugnimi šiuo klausimu“, – sakė A. Baerbock. „Privalome nepasiduoti ir nepasiduosime šantažui – V. Putinas tai vertintų kaip kvietimą tolesnei eskalacijai“.A. Baerbock sakė esanti įsitikinusi, kad Rusijos prezidentas praranda paramą tarptautiniu mastu. "Vargu ar kokia nors pasaulio šalis vis dar palaiko V. Putiną; šimtai tūkstančių jaunų rusų bėga iš šalies. Dar niekada Rusijos prezidentas nebuvo toks vienas ir izoliuotas“.
Rusijos pareigūnas kaltina Ukrainą dėl apšaudymo per sieną ir moters žūtiesRusijos pietinės Belgorodo srities gubernatorius pirmadienį sakė, kad ukrainiečiams apšaudant šį prie Ukrainos sienos esantį regioną žuvo moteris.Tai būtų reta Rusijos teritorijoje surengta ukrainiečių ataka.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos šaudė į Golovčino kaimą Graivorono rajone. Sviediniams nukritus kaimo centre, sugriauta [pastatų]. Žuvo 48 metų moteris“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Per ataką Charkove žuvo medikasRusijos kariai sudavė raketų smūgį medicinos įstaigai Charkovo regiono Kupjansko rajone, sakė gubernatorius Olegas Sinegubovas, kurį oja meduza.io. Pasak jo, žuvo anesteziologas, viena slaugytoja buvo sužeista, tačiau tai nėra galutinė informacija.Regiono vadovas teigė, kad pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas nuo pirmojo iki ketvirtojo aukšto.https://t.me/synegubov/4405
Kazachstano URM: Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos konflikteKolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) dalyvavimo veiksmuose Rusijos ir Ukrainos konflikto zonoje klausimas nėra svarstomas. Tai pirmadienį pareiškė oficialus Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas, praneša portalas „CentralAsia“.Pasak jo, KSSO šalys pripažįsta viena kitos sienas griežtai apibrėžtose ribose. Vadinamosios Luhansko ir Donecko liaudies respublikos į jas neįeina.„Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais, kaip numato tarptautinė teisė ir Jungtinių Tautų įstatai. Apskritai KSSO atsakomybės zoną aiškiai apibrėžia tarptautinės bendrijos pripažintos KSSO narių teritorijos. Tad KSSO dalyvavimo veiksmuose Rusijos ir Ukrainos konflikto zonoje klausimo nėra darbotvarkėje“, - pažymėjo A. Smadijarovas.Jis taip pat paaiškino, ką daryti Kazachstano piliečiams, per klaidą gavusiems šaukimą į Rusijos karinius komisariatus.„Žinoma, būna tam tikrų neatitikimų duomenų bazėse. Tarkime, žmogus yra Rusijos teritorijoje, gavęs leidimą laikinai gyventi. Šis leidimas – tai ne pilietybė, jis gali parodyti savo dokumentą kariniame komisariate arba kreiptis į Kazachstano ambasadą“, - pridūrė URM atstovas.KSSO priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.
ES dėl aneksijos iškvietė aukšto rango Rusijos diplomatąEuropos Sąjunga pirmadienį iškvietė aukšto rango Rusijos diplomatą Briuselyje, kad kartu su valstybėmis narėmis pasmerktų prezidento Vladimiro Putino vykdomą neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją.„Tai ES masto ir ES koordinuojamas veiksmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė bloko atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.ES šalys penktadienį pradėjo kviestis Rusijos atstovus po to, kai V. Putinas Rusijos teritorija oficialiai paskelbė keturis Ukrainos regionus, kuriuos okupavo jo kariai, pasiųsti į kaimyninę šalį vasarį.Penktadienį Belgija iškvietė Rusijos ambasadorių, o Italija ir Austrija pasekė jos pavyzdžiu.ES lyderiai pažadėjo, kad „niekada nepripažins šios neteisėtos Maskvos įvykdytos aneksijos“, o blokas rengia naujas sankcijas.Bendrijos diplomatai bandė įveikti Vengrijos prieštaravimus ir susitarti dėl naujo ekonominių nuobaudų paketo, į kurį būtų įtraukti veiksmai, skirti nustatyti visame pasaulyje parduodamos Rusijos naftos viršutinę kainų ribą.Blokas jau įvedė septynis precedento neturinčių sankcijų paketus Rusijai ir suteikė milijardų dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai.
JT agentūra: paleistas Rusijos okupuotos Ukrainos atominės elektrinės vadovasSulaikytas Rusijos okupuojamos Ukrainos atominės elektrinės vadovas buvo paleistas, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas.„Džiaugiuosi Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinio direktoriaus Ihorio Murašovo paleidimu; gavau patvirtinimą, kad I. Murašovas saugiai sugrįžo pas savo šeimą“, – tviteryje pranešė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.
Čekija paragino savo piliečius nedelsiant palikti RusijąČekijos užsienio reikalų ministerija paragino šalies piliečius palikti Rusiją dėl saugumo situacijos blogėjimo. Tai pranešė radijo stotis „Radio Prague International“.URM pareiškime, be kita ko, sakoma, kad Rusijoje esantys Čekijos piliečiai turi tučtuojau išvykti iš šios šalies, o jei jie nuspręs pasilikti, tai turi užsiregistruoti turistinėje sistemoje „Drozd“, būti labai atsargūs, stebėti patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimus ir turėti parengties planą, kaip išvykti iš Rusijos nepaprastosios situacijos atveju.Čekijos URM taip pat rekomendavo savo šalies piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Federaciją.Anksčiau Baltijos šalys, Lenkija, JAV, Kanada, Rumunija, Bulgarija, Italija ir kai kurios kitos valstybės jau paragino savo piliečius palikti Rusiją ir nevykti į ją.
Moldova paneigė Rusijos melagieną apie rengiamą mobilizaciją Moldovos gynybos ministerija pavadino melaginga Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad esą šalyje bus paskelbta visuotinė mobilizacija, praneša portalas „NewsMaker“.Pasak žinybos atstovų, mobilizacija Moldovoje galėtų vykti paskelbus šalyje apsiausties ar karinę padėtį.„Moldovoje nėra apsiausties padėties, todėl nėra prielaidų skelbti mobilizaciją. Mes raginame visus gyventojus remtis informacija tik iš patikimų ir oficialių šaltinių“, – pabrėžė jie.Pagal Moldovos įstatymus, mobilizaciją šalyje Aukščiausiosios saugumo tarybos pasiūlymu gali paskelbti parlamentas. Parlamentui pritarus paskelbti dalinę ar visuotinę mobilizaciją gali ir Moldovos prezidentas.Rusijos žiniasklaida platina informaciją, jog Moldova paskelbs mobilizaciją, kad kartu su Rumunijos kariuomene atidarytų papildomą frontą prieš Rusiją. Ji taip pat teigia, kad esą dalį mobilizuotųjų planuojama nusiųsti į Ukrainą.
Už naujų regionų prijungimą prie Rusijos balsavo daugiau parlamentarų, nei jų buvo salėjePirmadienį Rusijos Dūmos posėdyje dėl keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos sutarčių ratifikavimo balsavo daugiau deputatų, nei jų užsiregistravo prieš balsavimą. Tai pastebėjo leidinys „Agentstvo“.Už Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių įtraukimą į Rusijos sudėtį balsavo skirtingas deputatų skaičius. Už DOnecko prijungimą prie Rusijos balsavo 413 deputatų, už Luhansko – 412 deputatų, už Zaporižės ir Chersono sričių įtraukimą – atitinkamai 409 ir 411 deputatų.Sprendžiant pagal išankstinės posėdyje esančių deputatų registracijos rezultatus, salėje buvo 408 deputatai, o 42 parlamentarų nebuvo.Visais atvejais esą balsuota vienbalsiai, nė vienas deputatas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.Komentuodamas rezultatus, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas teigė, kad galėjo įvykti techninių trikdžių, tačiau patarė nesiblaškyti dėl kiek besiskiriančių skaičių, nes, jo teigimu, balsavimas įvyko, ir buvo balsuota vienbalsiai už minėtų sričių prijungimą prie Rusijos.
Rusijos parlamentas palaikė Putino aneksijos įstatymo projektąRusijos įstatymų leidėjai pirmadienį visais balsais pritarė įstatymui dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos ir taip užtvirtino žingsnį į dar didesnę eskalaciją kare Ukrainoje. Anksčiau tam jau pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Kremliui ištikimų parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – nariai balsavo už Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios įtraukimą į Rusijos Federaciją, nė vienas parlamentaras nesusilaikė ir nebalsavo prieš aneksiją, rodo interneto svetainė.Praėjusį penktadienį V. Putinas vadovavo iškilmingai ceremonijai Kremliuje, per kurią pasirašė susitarimus su Maskvos primestais keturių regionų lyderiais, kad šie Ukrainos regionai taptų Rusijos Federacijos subjektais. Ukraina atsakė oficialiai pateikdama paraišką įstoti į NATO ir pareiškė niekada nesiderėsianti su Rusija, kol valdžioje yra V. Putinas.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kreipėsi į parlamentą ir ragino įstatymų leidėjus pritarti įstatymo projektui ginti rusų kalbą, kultūrą ir sienas. „Mes nereaguojame į įsivaizduojamas grėsmes, mes giname savo sienas, savo Tėvynę ir savo žmones“, – sakė jis.S. Lavrovas taip pat tvirtino, kad JAV subūrė visas Vakarų šalis prieš Maskvą, siekdamos paremti Kyjivą. „Jungtinės Valstijos pavergė beveik visus kolektyvinius Vakarus, mobilizavo juos paversti Ukrainą karo su Rusija įrankiu“, – kalbėjo S. Lavrovas.Keturios teritorijos sukuria itin svarbų sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais. Kartu šie penki regionai sudaro apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Tačiau Rusijos pajėgos nekontroliuoja viso Chersono ar Zaporižios ir Kremlius dar nepatvirtino, kokios tų regionų sritys yra aneksuojamos.
Dėl įvykių Chersono srityje – netikėtas Rusijos gynybos ministerijos pranešimasRusijos Federacijos gynybos ministerija netikėtai patvirtino sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą Chersono srityje.„Turėdamas gausesnius tankų padalinius, priešas sugebėjo įsisprausti į mūsų gynybos gilumą kaimų Zolotaja Balka ir Oleksandrivka kryptimi. Rusijos pajėgų padaliniai užėmė iš anksto parengtą gynybinę liniją ir toliau apšaudo priešą ugnimi“, – teigiama naujausioje Gynybos ministerijos suvestinėje.Rusijos gynybos ministerija tvirtina, esą šiame rajone Ukraina neteko apie 130 kareivių ir 23 karinės technikos vienetų. Apie rusų nuostolius Gynybos ministerija nepranešė.Anksčiau Ukrainos šaltiniai pradėjo skelbti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupuotoje Chersono srityje išvadavo dvi gyvenvietes – Archangelskę ir Miroliubivką. Žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos kariai įžengė į Mychailivkos kaimą.
Apklausa: rekordiškai daug ukrainiečių yra už savo šalies stojimą į NATO Jeigu Ukrainoje būtų surengtas referendumas, tai 86 proc. šalies gyventojų pritartų jos stojimui į Europos Sąjungą, o 83 proc. – prisijungimui prie NATO.Tai rodo apklausos, kurią sociologijos grupė „Reiting“ surengė spalio 1–2 dienomis, rezultatai, praneša UNIAN.Sociologai pažymi, kad parama narystei Aljanse yra didžiausia per visą stebėjimų istoriją: per referendumą tokiai iniciatyvai pritartų 83 proc. apklaustųjų, nepritartų – 4 proc., nebalsuotų – 9 proc. Birželį už stojimą į NATO buvo 76 proc. ukrainiečių.„Skirtingai nuo stojimo į ES, prisijungimą prie NATO kiek atsargiau vertina šalies rytų gyventojai (už stojimą – 69 proc., prieš – 9 proc., nebalsuotų referendume – 17 proc.). Bet palyginti su ankstesne apklausa narystės Aljanse rėmimo dinamika šiame makroregione yra labai teigiama: birželį už stojimą buvo 55 proc. respondentų, prieš – 20 proc., būtų nebalsavę – 22 proc.“, – pareiškė sociologijos grupės „Reiting“ atstovai.Už Ukrainos stojimą į ES per referendumą balsuotų 86 proc. apklaustųjų, prieš – 3 proc., plebiscite nedalyvautų 7 proc.
Britų žvalgyba: dėl šauktinių – neįprasta Putino reakcijaDidžiosios Britanijos gynybos ministerijos karinė žvalgyba, komentuodama rugsėjo 29 dienos Rusijos prezidento pareiškimus apie mobilizacijos metu padarytas klaidas, kurias esą reikia ištaisyti, stebėjosi, kad Vladimiras Putinas „neįprastai greitai“ pripažino iškilusias problemas.Britų žvalgybos nuomone, tai parodo, kokia neorganizuota buvo mobilizacija pirmąją savaitę (po rugsėjo 21 d.). Pareigūnai tikriausiai nežinojo tikslių mobilizacijos kampanijos mastų ir teisinių pagrindų, todėl ir šaukė asmenis, neatitinkančius V. Putino ir Rusijos gynybos ministerijos nustatytų kriterijų.  Dabar, kol pašaukti rezervistai toliau renkasi į tranzitines palapinių stovyklas, valdžia visomis išgalėmis bando užtikrinti apmokymą mobilizuotiems asmenims ir ieško karininkų, galinčių vadovauti naujiems daliniams.Rugsėjo 29 dieną V. Putinas pareiškė, kad „reikia ištaisyti visas klaidas“, padarytas per mobilizaciją, ir „užkirsti joms kelią ateityje“. Kaip pavyzdį jis pateikė daugiavaikius tėvus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis ir tuos, kurie pagal metus jau yra peržengę šaukiamąjį amžių. Jie visi atsidūrė kariniuose komisariatuose, nors V. Putinas tikino, kad mobilizacija palies tik tuos žmones, kurie turi kovinės patirties ar karinę kvalifikaciją.
Ukraina sunaikino visą iš Lymano sprukusių Rusijos karių kolonąGrupė rusų okupantų iš Lymano rajono mėgino bėgti Kreminos miesto kryptimi, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos priešui sutrukdė – sudegino visą Rusijos karių koloną.Spalio 2 d. ukrainiečių karių nufilmuotus operacijos kadrus paviešino leidinys „The Guardian“. Konkreti kelio atkarpa, kurioje šitai įvyko, neįvardijama.Vaizdo įraše matyti sudegę automobiliai, ant miško kelio išmėtyti asmeniniai daiktai ir tįsantys negyvų karių kūnai. Šis vaizdo įrašas, be tikta ko, yra įrodymas, kad grobikai pasisavino taikiems vietos gyventojams priklausiusius lengvuosius automobilius.„Kiek Rusijos karių žuvo per prastai organizuotą atsitraukimą, neaišku“, – rašo „The Guardian“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai papasakojo, kas laukė apsupty atsidūrusių rusų okupantų po Lymano miesto išvadavimo. Dalis grobikų, esą, buvo sunaikinta, dalis pateko į nelaisvę.Visgi tam tikram skaičiui okupantų pavyko kolonomis arba nedidelėmis grupėmis ištrūkti iš apsupties. Apie tai pranešė Ukrainos pajėgų rytinės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas.S. Čerevatas patikino, kad per Lymano išlaisvinimo operaciją priešas patyrė didžiulius nuostolius.„Dalis jų – fiziškai sunaikinta, dalis – paimta į nelaisvę, o dar dalis sugebėjo kolonomis arba nedidelėmis grupelėmis pasitraukti. Dabar tam tikra dalis mėgina užimti gynybines pozicijas Kreminoje. Mūsų kariai tęsia stabilizavimo operaciją, toliau gaudo likusius okupantus (jų turi būti miškuose) ir išminuoja teritoriją“ – nurodė jis.Rytinės grupuotės atstovas taip pat paminėjo, kad priešo gynyba Lymano rajone buvo labai galinga. Remiantis jo žodžiais, be neseniai mobilizuotų asmenų, ten buvo ir karių profesionalų, be kita ko, ir iš 752-ojo motorizuotojo šaulių pulko, dalinio „Bars 13“, „Rusijos legiono“ ir „Donbaso savanorių sąjungos“.Remiantis ukrainiečių karių pranešimais, išlaisvintoje aplinkui Lymaną esančioje teritorijoje masiškai užminuotos gyvenvietės ir jų apylinkės: okupantai padėjo labai daug minų, įskaitant ir minas „Lepestok“.https://t.me/uniannet/74518
Ukrainoje ieškoma 239 nuo karo pradžios be žinios dingusių vaikų Ukrainoje šiuo metu ieškoma 239 nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios be žinios dingusių vaikų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies ombudsmeno biuru.Biuro duomenimis, iki šiol pavyko rasti 6 252 prieš tai dingusiais be žinios laikytus vaikus, o dar 7 894 vaikai buvo deportuoti.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos sukeltas karas jau pareikalavo 416 vaikų gyvybių.
Kremlius atmeta Kadyrovo raginimą Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą Kremlius pirmadienį atmetė Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo raginimą Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinį ginklą.R. Kadyrovas atitinkamą raginimą išsakė pasklidus žiniai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsikovojo strategiškai svarbų Lymano miestą Donecko srityje.„Tai – emocijų užvaldyta akimirka“, – kalbėdamas apie R. Kadyrovo žodžius, teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija branduolinį ginklą panaudotų tik vadovaudamasi „tuo, kas yra išdėstyta atitinkamoje doktrinoje“.
Kremlius: dėl aneksuotų Zaporižios ir Chersono sričių sienų bus konsultuojamasi su vietos gyventojais Kremlius pirmadienį pareiškė, kad dėl aneksuotų Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių sienų Maskva konsultuosis su vietos gyventojais, praneša „Reuters“.„Tęsime konsultacijas su šiose teritorijose gyvenančiais žmonėmis“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Praėjusią savaitę Rusija aneksavo keturias Ukrainos sritis – Zaporižią, Chersoną, Luhanską ir Donecką. Nepaisant to, šalies karinės pajėgos neturi šimtaprocentinės šių teritorijų kontrolės. Plačiai manoma, kad Maskva suskubo jose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, nes jose vyksta sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas.Jei Rusija imtųsi perbraižyti sienas, Chersono ir Zaporižios sritys būtų de facto padalintos į Kyjivo ir Maskvos kontroliuojamas zonas.
Kadyrovas skelbia siunčiantis savo nepilnamečius sūnus į karo zoną UkrainojeČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas skelbia į karo Ukrainoje zoną siunčiantis tris savo nepilnamečius sūnus.Apie tai jis pareiškė savo „Telegram“ kanale.Trys nepilnamečiai – 16, 15 ir 14 metų – Čečėnijos vadovo sūnūs esą netrukus vyks į „specialiosios operacijos“ Ukrainoje zoną.„Aš nejuokauju. Atėjo laikas parodyti save tikroje kovoje, tai yra jų noras, aš jį sveikinu. Netrukus jie eis į fronto liniją ir atsidurs sunkiausiose kontaktinės linijos atkarpose“, – pareiškė R. Kadyrovas.„Telegram“ kanale jis paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti besitreniruojantys jaunuoliai. Ar tai jo sūnūs, neaišku.
Ukrainos kariuomenė: okupuotose teritorijose Rusijos kariai vaikšto nuo durų iki durų, ieškodami šaukiamojo amžiaus vyrų Okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos kariai vaikšto nuo durų iki durų, ieškodami šaukiamojo amžiaus vyrų. Kaip praneša CNN, tai pareiškė Ukrainos kariuomenė.„Laikinai okupuotose teritorijose tęsiasi mobilizacija, kurios metu okupacinės pajėgos vaikšto nuo durų iki durų ir sudarinėja šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus“, – teigė Ukrainos operatyvinė vadavietė „Pietūs“.Vadavietės teigimu, rusai taip pat suintensyvino dokumentų patikras prie okupuotų sričių administracinių sienų, siekdami apsunkinti žmonių išvažiavimą.Kyjivas prieš tai jau kurį laiką skambino pavojaus varpais, kad po okupuotų sričių aneksijos ten gali prasidėti vietinių vyrų šaukimas tarnauti Rusijos kariuomenėje.
Tūkstančiai rusų „per klaidą“ gavo šaukimą kariauti UkrainojeTūkstančiams žmonių per klaidą gavus šaukimą kariauti Ukrainoje, atsakingas rytinio Rusijos regiono karininkas buvo nušalintas nuo pareigų, pirmadienį pranešė vietos gubernatorius.„Chabarovsko krašto karinis komisaras Jurijus Laiko buvo nušalintas nuo pareigų. Tai neturės jokios įtakos prezidento mums iškeltų užduočių vykdymui“, – sakė regiono gubernatorius Michailas Degtiariovas „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.Jis nenurodė atleidimo priežasties, tačiau paminėjo eilę klaidų šaukimo procese.„Iš kelių tūkstančių mūsų tautiečių, kurie per pastarąsias 10 dienų gavo šaukimus ir atvyko į karinės įskaitos skyrius, maždaug pusė buvo išsiųsti namo, nes neatitiko atrankos kriterijų“, – sakė M. Degtiariovas.„Dalinė mobilizacija turėtų būti taikoma tik toms kategorijoms, kurias patvirtino Gynybos ministerija ir prezidentas. Bet koks piktnaudžiavimas turi būti sustabdytas“, – teigė jis.Prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 21 dieną įsakė mobilizuoti šimtus tūkstančių rusų kariauti Ukrainoje, taip paskatindamas protestus ir tinkamų šaukimui vyrų išvykimą iš šalies.Valdžios atstovai teigė, kad bus šaukiami 300 tūkst. asmenų, turinčių „atitinkamų“ įgūdžių ar karinės patirties. Tačiau kilo nepasitenkinimo protrūkiai, kai šaukimus gavo žmonės, kurie neatitiko reikalavimų, tarp jų – studentai, pagyvenę ar neįgalūs asmenys.Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad pareigūnai turėtų „ištaisyti visas klaidas“, padarytas per verbavimo kampaniją.
Putinui – Kadyrovo ir Prigožino akibrokštasČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir verslininkas, privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas aštriai sukritikavo Rusijos kariuomenės vadovybę, ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinus Lymaną.Kaip teigia JAV veikiančio Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, federaliniai kanalai ir Kremliaus kontroliuojami tinklaraštininkai buvo priversti duoti atkirtį R. Kadyrovui ir J. Prigožinui.Po rusų pralaimėjimo Lymane R. Kadyrovas apkaltino Rusijos karinę vadovybę nesugebėjimu operatyviai reaguoti į sudėtingesne tapusią situaciją. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijai būtina pasitelkti visas įmanomas priemones, taip pat ir mažo galingumo branduolines galvutes, ir užimti teritorijų visose keturiose Ukrainos srityse. J. Prigožinas irgi kritikavo Rusijos karinę vadovybę.ISW pabrėžia, kad Vakarai sunerimę dėl branduolinės grėsmės, kurią paminėjo R. Kadyrovas, tačiau šie pareiškimai svarbūs dėl kitos priežasties.R. Kadyrovas ir J. Prigožinas, kurie yra vadinamieji silovikai iš artimiausios V. Putino aplinkos, savo pareiškimais sužlugdė Kremliaus pastangas sušvelninti pralaimėjimo padarinius.„Spalio 1 d. nuskambėję jų pareiškimai padarė didelę įtaką Rusijos informacinei erdvei. Jie abu paneigė Kremliaus naratyvą, kuriuo mėginta sušvelninti pralaimėjimo aplink Lymaną smūgį. Iki R. Kadyrovo pareiškimo federalinė žiniasklaida rašė, jog tikimasi, kad naujai mobilizuoti kariai ir pastiprinimas gali arba išlaikyti liniją, arba artimiausiu metu surengti kontrpuolimų. Tačiau pokalbių laida valstybiniuose TV kanaluose nedelsiant pasigavo R. Kadyrovo ir J. Prigožino pareiškimus, tada komentatoriai tiesioginio eterio metu ėmė karščiau kritikuoti karinę vadovybę“, – pabrėžė analitikai.Jų teigimu, Kremliaus propagandininkams teko nutraukti Rusijos Pietinės karinės apygardos vado buvusio pavaduotojo Andrejaus Guruliovo pasisakymą, nes A. Guruliovas pradėjo kaltinti viršiausią karinę vadovybę dėl pralaimėjimo Lymane.Kaip rašo analitikai, tokie R. Kadyrovo ir J. Prigožino pareiškimai viešai kenkia V. Putino autoritetui, nors galbūt tai buvo padaryta nesąmoningai.„Veikiausiai V. Putinas yra atsakingas už sprendimą <...> mėginti jį išlaikyti – faktai, kurie veikiausiai žinomi bent jau keliems žmonėms iš jo artimiausios aplinkos. Tada R. Kadyrovo puolimas prieš [generolą pulkininką Aleksandrą] Lapiną yra netiesioginė kritika V. Putinui, – nesvarbu, ar R. Kadyrovas tai suvokia, ar nesuvokia. V. Putinas ir jo ruporai labai lakoniškai atsiliepė apie karinės vadovybės <...> veiklą, todėl R. Kadyrovo pareiškimas ir J. Prigožino pakartojimas, ypač pastebimas“, – pabrėžė ISW.Analitikai taip pat mano, kad V. Putinas greičiausiai suvokia, kokiu pavojingu keliu pasuko R. Kadyrovas ir J. Prigožinas.„Tam davė atkirtį Kremliaus kontroliuojami balsai ir karine tematika rašantys tinklaraštininkai... Federaliniai TV kanalai pavadino R. Kadyrovo pareiškimus dėl Lymano gana aštriais, o karine tematika rašantys tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos Gynybos ministerijai tenka didelė atsakomybė dėl pralaimėjimo, nes A. Lapinas nevadovavo Lymano įgulai“, – rašo ISW ekspertai.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 60 430 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 60 430 karių (+320 per pastarąją parą), praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki spalio 3-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 380 (+3) tankų, 4 991 (+16) šarvuotosios kovos mašinos, 1 405 artilerijos sistemų, 338 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 176 oro gynybos sistemų, 265 (+1) lėktuvų, 228 (+1) sraigtasparnių, 3 811 (+15) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 1 026 (+11) dronų, 131 specialiosios technikos vieneto ir 246 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Karas Ukrainoje jau pražudė 416 vaikų Nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki spalio 3 d. Ukrainoje jau žuvo 416 vaikų, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 784 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
ISW: Maskva po naujausių karinių pralaimėjimų Ukrainoje praranda Rusijos informacinės erdvės kontrolęMaskva po naujausių karinių pralaimėjimų Ukrainoje, regis, praranda Rusijos informacinės erdvės kontrolę. Kaip praneša „The Guardian“, tai pareiškė JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW).Remiantis specialia ISW ataskaita, Kremliaus propagandistai krypsta nuo Maskvos kurso ir atvirai reiškia nusivylimą dėl to, kaip šalyje vyksta dalinė mobilizacija, taip pat dėl prarastos strategiškai svarbaus Lymano miesto Donecko srityje kontrolės.ISW, be kita ko, pažymi: „Kai kurie svečiai kruopščiai surežisuotose Kremliaus televizijos laidose, parodytose spalio 1 d., netgi kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą aneksuoti keturias Ukrainos sritis neužsitikrinus jų kontrolės iki administracinių sienų bei reiškė abejones dėl Rusijos pajėgumų visapusiškai jas okupuoti.“
Rusija nespėja atsigauti: pranešama apie skaudų smūgį pietų fronteRusijai nespėjus atsigauti po rimtų pralaimėjimų (įskaitant ir žalą įvaizdžiui) Charkivo srityje ir Donecko srityje esančiame Lymane, jos kariuomenei suduotas dar vienas skaudus smūgis. Šį kartą pietų fronte, šiaurinėje Chersono srities dalyje, kur Ukrainos kariai prasiveržė pro priešo gynybinę liniją ir per pastarąją parą sugebėjo pasistūmėti maždaug 25 km į priekį. Sekmadienį dieną Ukrainos kareiviai paskelbė vaizdo įrašą iš išlaisvinto kaimo Zolotaja Balka, o vakare internete pasirodė kadrų, kuriuose matyti Ukrainos kovotojai Chreščenivkoje, praneša dialog.ua.Tuo metu Rusijos karo korespondentai ir propagandistai praneša apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių priartėjimą prie Dudčanų gyvenvietės, esančios gana giliai rusų užnugaryje, Chersono srityje okupuotose teritorijose. „Beryslavo kryptimi priešininkas pasiekė Dudčanus. Šiandien stabilizuoti frontą ta kryptimi nepavyko. Situacija sunki“, – rašo rusų karo korespondentai.Prasiveržimą pro fronto liniją ties Dudčanais patvirtino ir rusų diversantas Igoris Girkinas (Strelkovas). Rusai praneša, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudžiamiems Rusijos Federacijos (RF) padaliniams teko palikti ir Ševčenkivką, Liubymivką bei Osokorivką. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando prasiveržti į Beryslavą, kad pasiektų perkėlą prie Kachovkos dambos ir užimtų Novą Kachovką“, – pažymima Rusijos socialiniuose tinkluose. Taigi, per perą Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti apie 25 km pietų kryptimi.
ES šalys, reaguodamos į aneksiją, koordinuotai kviečiasi Rusijos ambasadoriusEuropos Sąjungos šalių sostinės pradėjo koordinuotai kviesti Rusijos ambasadorius siekdamos reaguoti į neteisėtą Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, sekmadienį agentūrai dpa pranešė vienas ES pareigūnas.Vokietija iškvietė Rusijos ambasadorių Berlyne, dpa patvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministerija.Rusijos ambasadoriai Italijoje, Austrijoje ir Danijoje pirmadienį kviečiami į užsienio reikalų ministerijas.Rusijos ambasadorius Belgijoje jau buvo iškviestas penktadienį.Iškvietimus koordinuoja Europos išorės veiksmų tarnyba, ES diplomatinė institucija.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Chersono srityje išlaisvino dar dvi gyvenvietesUkrainos ginkluotosios pajėgos pietinėje Chersono srityje išlaisvino dar dvi nedideles gyvenvietes – Archangelską ir Myroliubivką.Kaip praneša „Sky News“, apie tai informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi jis padėkojo konkretiems daliniams ir pabrėžė, kad šalies kariai neapsiribos Lymanu Donecko srityje.V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie Zaporižios atominės elektrinės vadovo Ihorio Murašovo pagrobimą ir pareiškė, kad tai yra dar viena jo šalyje Rusijos pajėgų vykdomo teroro apraiška. „Už jį teroristinė valstybė turi būti vis griežčiau baudžiama“, – tvirtino V. Zelenskis.Turimais duomenimis, I. Murašovas buvo pagrobtas penktadienį. Šias žinias patvirtino pati Rusija.
KAM siekia atgauti Afganistano pajėgoms skirtus 2,8 mln. dolerių ir atiduoti juos UkrainaiKrašto apsaugos ministerija (KAM) siekia iš NATO fondo, skirto Afganistano pajėgoms remtis, susigrąžinti beveik 3 mln. eurų ir juos atiduoti Ukrainos reikmėms.Vyriausybei siūloma šią savaitę dėl to priimti protokolinį sprendimą.Ministerijos teigimu, šiuo metu NATO Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų patikos fonde yra 2 mln. 876 tūkst. JAV dolerių (2 mln. 940 tūkst. eurų), kuriuos Lietuva sumokėjo nuo 2015 metų.Iki šių metų pabaigos galima susigrąžinti arba pervesti į kitus NATO fondus kiek daugiau nei 2 mln. dolerių, o vėliau bus galima kreiptis ir dėl likusios sumos perskirstymo.„Valstybei nusprendus lėšas panaudoti kitiems tikslams, jos per dešimt darbo dienų nuo prašymo ir kitų reikiamų dokumentų pateikimo būtų grąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą“, – rašoma KAM teikime.Šis NATO fondas buvo įkurtas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgoms išlaikyti. Tam kasmet būdavo pervedama po pusę milijono dolerių.Tačiau pernai Afganistano valdymą perėmus Talibanui, minėtų pajėgų nebeliko ir fondas nustojo teikti paramą Afganistanui.KAM siūlo minimas lėšas skirti Rusijos invazijai bespriešinančios Ukrainos reikmėms.Pagal projektą, 2 mln. 154 tūkst. dolerių turėtų būti grąžinti į Lietuvos biudžetą ir skirti KAM teikti paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tai yra Lietuvoje pasiūtiems šiltiems drabužiams Ukrainos kariams įsigyti.Likusią dalį – 722 tūkst. 213 dolerių – siūloma kitąmet pervesti į NATO Visapusiškos paramos Ukrainai paketo fondo sąskaitą.
Rusų pajėgos vėl užpuolė ZaporižiąPirmadienio, spalio 3 d., rytą rusų įsibrovėliai sudavė dar vieną smūgį Zaporižei.Apie tai pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas."Preliminariai dėl priešo apšaudymo buvo sunaikinta miesto infrastruktūra. Deja, yra nukentėjusiųjų. Visos atitinkamos tarnybos dirba. Detalesnė informacija tikslinama", – sakė jis.
Ukraina gali įstoti į NATO neįvykdžiusi narystės veiksmų plano Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva pažymėjo, kad Ukraina gali įstoti į NATO neįvykdžiusi narystės veiksmų plano.I. Žovkvos teigimu, Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidentų pareiškimas turėtų būti interpretuojamas kaip palaikymas Ukrainos narystei NATO.
Danija: dujos jau nesiveržia ir iš „Nord Stream 1“ dujotiekio Danijos energetikos bendrovės duomenimis, dujos jau nesiveržia ir iš pažeisto „Nord Stream 1“ dujotiekio. Bendrovė remiasi operatore „Nord Stream AG“.Apie tai, kad dujos nustojo tekėti iš „Nord Stream 2“ vamzdyno, pranešta jau šeštadienį.Iš viso dujų nuotėkiai buvo fiksuoti keturiose abiejų Baltijos jūroje esančių dujotiekių vietose. Daugelis valstybių yra įsitikinusios, kad tai sabotažas. Danija ir Švedija šią savaitę pranešė, kad buvo registruoti mažiausiai du sprogimai.
Rusijos konstitucinis teismas: Ukrainos teritorijų aneksija yra teisėtaRusijos konstitucinis teismas pareiškė, kad keturių Ukrainos teritorijų aneksija nenusižengia šalies įstatymams. Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios priėmimas į Rusijos Federaciją atitinka konstituciją, sekmadienį Sankt Peterburge paskelbė teismas, kurį cituoja agentūra TASS.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, aneksavo Ukrainos teritorijas. Užsienis šio tarptautinei teisei  prieštaraujančio žingsnio nepripažįsta.Po pasirašymo Konstitucinis tesimas vertino aneksijos dokumentus. Juos dar turi patvirtinti abeji Rusijos parlamento rūmai – Dūma ir Federacijos Taryba.
V. Zelenskis: Lymane visiškai nebeliko Rusijos kariųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad svarbus šalies rytuose esantis Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.„Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas. Ačiū mūsų kariams!“ – sakė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.V. Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
TATENA reikalauja paleisti rusų pajėgų sulaikytą Zaporižios AE vadovąarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossis pareikalavo paleisti sulaikytą Rusijos užimtos Zaporižios atominės elektrinės vadovą.Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė šeštadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos penktadienį sulaikė Ihorį Murašovą. Rusija tai patvirtino.„TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis pareiškė viltį, kad ponas I. Murašovas saugiai ir greitai grįš į savo šeimą ir vėl galės vykdyti svarbias savo funkcijas jėgainėje“, - tviteryje rašė TATENA.TATENA esą užmezgė kontaktą su atitinkamomis institucijomis, kad išsiaiškintų I. Murašovo sulaikymą.Pranešama, kad R. Grossis kitą savaitę lankysis Maskvoje ir Kyjive, kur kalbėsis apie apsaugos zonos apie Zaporižios AE nustatymą.
Londonas spėja, kad rusų pajėgos traukdamosi iš Lymano patyrė didelių nuostoliųRusijos pajėgos, traukdamosi iš strategiškai svarbaus Rytų Ukrainos Lymano miesto, britų žvalgybos vertinimu, patyrė didelių nuostolių. Miestas rytinėje Donecko srityje prieš tai veikiausiai buvo ginamas nepilnai sukomplektuotų dalinių ir rezervistų, sakoma sekmadienį paskelbtame kasdieniniame britų Gynybos ministerijos pranešime. Traukiantis iš miesto vieninteliu dar rusų kontroliuojamu keliu esą ko gero žuvo daug kareivių.Rusija šeštadienį, praėjus dienai po neteisėtos keturių Ukrainos teritorijų aneksijos, patyrė skaudų pralaimėjimą ir buvo priversta trauktis iš Lymano. Pajėgos, rusų kariniais duomenimis, dėl apsupimo pavojaus buvo atitrauktos.Prieš tai Ukrainos institucijos kalbėjo apie 5 000 apsuptų rusų. Tačiau žuvusių ar į nelaisvę paimtų karių skaičius kol kas nežinomas.
Ukraina skelbia sunaikinusi penkis iranietiškus dronus kamikadzesUkrainos ginkluotosios oro pajėgos skelbia sunaikinusios penkis iranietiškus dronus kamikadzes.„The Kyiv Independent“ rašo, kad ginkluotosios pajėgos naktį į sekmadienį Mykolajivo regione numušė penkis iš septynių Rusijos dalinių naudotų dronų.
Rusijos veiksmai fronte išduoda Putino prioritetusKaip teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, Rusija šiuo metu didžiausią dėmesį skiria ne rytinių Ukrainos teritorijų gynybai, o pietų krypčiai. Be to, ir toliau deleguoja išteklių nesėkmingiems bandymams šturmuoti ukrainiečių jau atsiimtas teritorijas, rašo UNIAN.Ekspertai sako, kad Rusijos prezidento prioritetas – okupuotų pietinių rajonų išlaikymas, o ne Luhansko srities gynyba.Duomenys rodo, kad Rusijos Federacijos karinės pajėgos ir toliau stiprina savo pozicijas Chersono ir Zaporižios srityje, nors ir patyrė skaudžią nesėkmę fronto linijoje Lymane.„Sprendimas nebestiprinti fronto linijų Kupjanske ar Lymane praktiškai be abejonių buvo paties prezidento Vladimiro Putino sprendimas, ne karo vadovybės. Galimas dalykas, kad V. Putinui dabar žymiai svarbiau kažkokiu būdu išlaikyti strategines Chersono ir Zaporižios sritis, o ne Luhanską“, – samprotauja analitikai.Be to, V. Putinas ir toliau skiria išteklių, kurių turi tikrai ribotai dėl patiriamų karinių nesėkmių, bevaisiams bandymams šturmuoti ukrainiečių jau atsiimtas gyvenvietes. Remiantis generalinio štabo duomenimis, spalio 1 dieną rusai bandė atakuoti už penkių kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos esančią Kozača Lopan gyvenvietę.
JAV gynybos sekretorius pasveikino Lymano miesto Ukrainoje susigrąžinimąJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasveikino strategiškai svarbaus Ukrainos Lymano miesto susigrąžinimą.  Jis tai pavadino drąsinančiu laimėjimu mūšio lauke, kuris sukels naujų problemų rusų kariams, praneša agentūra „Reuters“.„Be abejo, tai reikšminga. Mus labai džiugina tai, ką dabar matome“, - kalbėjo L. Austinas žurnalistams spaudos konferencijoje Havajuose.Jis pažymėjo, kad Lymanas yra prie kelių, kuriuos Rusija naudojo, kad permestų techniką ir karius į pietus ir vakarus.
Zelenskis žada atkovoti daugiau teritorijų rytiniame Donbaso regioneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „išvedė“ karius iš miesto „į palankesnes pozicijas“.V. Zelenskis sakė rusams, kad jie bus „žudomi vienas po kito“, kol valdžioje bus prezidentas Vladimiras Putinas, įsakęs vasario mėnesį įsiveržti į Ukrainą.„Kol jūs visi neišspręsite problemos su tuo, kuris viską pradėjo, kuris pradėjo šį beprasmį karą prieš Ukrainą, jūs būsite žudomi vienas po kito“, – sakė jis ir pavadino karą „istorine Rusijos klaida“.
Rusijos kariai sekmadienio rytą užpuolė Zaporižę ir apylinkesApie tai „Telegram“ pranešė Zaporižės OVA vadovas Oleksandras Starukhas. Jo teigimu, padaryta žala ir aukų skaičius tikslinami, skelbia unian.net
Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklusRusija turėtų apsvarstyti galimybę panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – parašė jis platformoje „Telegram“.R. Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“.Jo teigimu, A. Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane – svarbiame mieste rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Maskva.Rusija šeštadienį paskelbė atitraukianti pajėgas iš Lymano, kurį jos kariai užėmė pavasario pabaigoje.„Pažeminčiau [A.] Lapiną iki eilinio, atimčiau iš jo visus jam skirtus apdovanojimus ir nusiųsčiau jį į fronto liniją su kulkosvaidžiu rankose, kad jis nuplautų savo gėdą krauju“, – parašė R. Kadyrovas platformoje, kurioje turi 2,8 mln. sekėjų.R. Kadyrovas vadovauja Čečėnijos Respublikai, kurią jis valdo geležiniu kumščiu.Kiek anksčiau šeštadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymaną.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Borrellis: dėl Rusijos įvykdytos aneksijos baigti karą tampa „beveik neįmanoma“Dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos tampa „kur kas sunkiau, beveik neįmanoma, kad karas pasibaigtų“, Ispanijos televizijos kanalui RTVE šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.„Rusija pralaimi“ karą, atskirai pareiškė jis viename Ispanijoje surengtame forume. Ji „pralaimėjo moraliniu ir politiniu požiūriu“, bet „Ukraina dar nelaimėjo“.Pasak J. Borrellio, Europa sukūrė „sodą“, kurį „supa džiunglės“.„Jeigu nenorime, kad šios džiunglės įsiskverbtų į sodą, ... mums reikia dalyvauti“, – pareiškė jis ir paragino Europos Sąjungą stiprinti savo karinį arsenalą.„Tai reikalinga ir būtina išgyvenimui“, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas.Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę šalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Maskva sako „atitraukusi“ pajėgas iš svarbaus Lymano miesto UkrainojeMaskva šeštadienį pareiškė atitraukusi savo pajėgas iš Lymano – strategiškai svarbaus miesto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Rusija.„Dėl kilusios apsupties grėsmės sąjungininkų pajėgos iš Raudonojo Lymano gyvenvietės buvo atitrauktos į palankesnes pozicijas“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija po to, kai Ukrainos pajėgos pranešė netoli miesto „apsupusios“ kelis tūkstančius Rusijos karių.Netrukus po to ukrainiečių pajėgų pranešimo Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į Lymano miestą.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Ministerija: Ukraina smerkia atominės elektrinės vadovo „neteisėtą sulaikymą“Kyjivas šeštadienį pareiškė „kuo griežčiausiai smerkiantis“ Rusijos įvykdytą „neteisėtą“ Maskvos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės direktoriaus sulaikymą.„Šis nusikaltimas yra dar vienas Rusijos valstybinio terorizmo aktas ir rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija turi nedelsdama paleisti“ Ihorį Murašovą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ukrainos pajėgos įžengia į svarbų Lymano miestąUkrainos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad šalies pajėgos jau „įžengia“ į svarbų Lymano miestą rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Rusija.„Ukrainos oro desantininkų pajėgos įžengia į Lymaną Donecko srityje“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, laikantys Ukrainos vėliavą ir stovintys šalia miesto pavadinimo ženklo.Lymanas yra Donecko srityje, kurią Maskva aneksavo, nors kontroliuoja tik šios srities dalį.Penktadienį Rusija keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis – paskelbė Rusijos dalimi. Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.„Lemiamas balsas šiandienos ir bet kokiuose būsimuose „referendumuose“ priklauso ir visada priklausys Ukrainos kariuomenei“, – pareiškė ukrainiečių gynybos ministerija.Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas kiek anksčiau šeštadienį pareiškė, kad netoli Lymano „apsupti“ keli tūkstančiai Rusijos karių.Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas penktadienį sakė, kad Rusijos kariai ir jų sąjungininkai „iš paskutinių jėgų“ laikosi Lymane.
Po atakos prieš civilių automobilių vilkstinę netoli Kupiansko miesto Šiaurės Rytų Ukrainoje rasti 20-ies žmonių kūnai, šeštadienį pranešė Charkivo srities gubernatorius.„Preliminariais duomenimis, automobiliuose žuvo 20 žmonių (...) Okupantai užpuolė civilius, mėginusius pabėgti nuo apšaudymo. Tai žiaurumas, kuriam nėra pateisinimo“, – sakė gubernatorius Olegas Synegubovas „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje.
Jungtinė Karalystė ir Danija sutinka, kad „Nord Stream“ sprogimai buvo „sabotažas“JK ministrė pirmininkė Liz Truss šįryt susitiko su Danijos lydere Mette Frederiksen.„Jos sutiko, kad incidentai aiškiai buvo sabotažas“, – sakoma M. Truss biuro pranešime.
Rusams apšaudžius civilių evakuacijos koloną žuvo 20 žmonių20 žmonių žuvo po Rusijos atakos Ukrainos šiaurės rytuose, pranešė regiono pareigūnas. Remiantis naujienų agentūrų pranešimais, žmonės buvo civilių evakuacijos vilkstinėje, rašo SkyNews.
Ukraina: Rusijos pajėgos „apsuptos“ prie svarbaus Lymano miestoUkraina šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos apsupo kelis tūkstančius Rusijos karių netoli strategiškai svarbaus rytinio Lymano miesto, kurį nuo pavasario kontroliuoja Maskva.„Rusijos grupuotė šalia Lymano yra apsupta“, – ukrainiečių žiniasklaidai sakė Kyjivo pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas.Pasak jo, anksčiau šiame rajone buvo „apie 5–5,5 tūkst.“ rusų karių, tačiau pastarojo meto karo veiksmai galėjo „sumažinti“ jų skaičių.Pasak S. Čerevato, jau išvaduoti penki kaimai netoli Lymano rytinėje Donecko srityje.Šeštadienį kaimyninės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus socialiniuose tinkluose irgi paskelbė, kad beveik 5 tūkst. Rusijos karių atsidūrė „Lymano katile“. Jis pridūrė, kad apsupti kariškiai turi tris pasirinkimus – „bandyti prasiveržti, visi kartu žūti arba pasiduoti“.
A. Geraščenka: „Visi rusai, kurie nespėjo pabėgti, yra įstrigę“Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos kariai iškelia vėliavą virš Lymano miesto ženklo.Miestas yra Donecko srityje, vienas iš tų, kuriuos Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė esąs Rusijos dalimi.
Ukrainos pajėgos prisiartino prie Lymano miesto Donecko srityjeUkrainos kariuomenės atstovas per televiziją pranešė apie operacijas aplink Lymaną, kuris yra Donecko srityje.Serhėjus Cherevatyjus teigia, kad Ukrainos pajėgos apsupo miestą, kuris kelis mėnesius tarnavo kaip logistikos ir transporto mazgas Rusijos operacijoms regiono šiaurėje.Pasak Ukrainos Rytų pajėgų atstovo spaudai Cherevatyjaus, Lymano rajone yra nuo 5 000 iki 5 500 Rusijos karių.Jei Ukrainos pajėgos užims Lymaną, tai būtų didžiausias jų laimėjimas nuo Charkivo srities užėmimo praėjusį mėnesį.A. Cherevatyjus sakė, kad Ukrainos operacija aplink Lymaną leis Kijevo pajėgoms judėti toliau link Luhansko srities.
JAV beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui UkrainojeJungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.Kol kas kariniai analitikai nesureikšmina Maskvos grasinimų, o JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokios veiklos, rodančios tokius planus, Vakarų gynybai ir žvalgybai atidžiai stebint, ar neiškyla reali atominė grėsmė.
Zaporižės atominės elektrinės direktorius sulaikytas Rusijos patruliųZaporižės atominės elektrinės generalinį direktorių sulaikė Rusijos patrulis, pranešė už elektrinę atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra „Energoatom“.„Energoatom“ pranešė, kad penktadienį apie 16 val. vietos laiku, Igoris Murašovas buvo sulaikytas pakeliui iš elektrinės į Enerhodaro miestą.„Jis buvo iškeltas iš automobilio ir užrištomis akimis buvo nuvarytas nežinoma kryptimi“, – rašoma pranešime.
Rusija tvirtina, kad Vakarai sabotavo dujotiekius – Bidenas kaltina Rusiją „dezinformacija ir melu“Rusija apkaltino Vakarus sabotuojant Rusijos nutiestus gamtinių dujų vamzdynus po Baltijos jūra į Vokietiją, o JAV ir jų sąjungininkės šį kaltinimą griežtai neigia.Šiaurės šalys teigė, kad per povandeninius sprogimus, kurie šią savaitę apgadino dujotiekius Nord Stream 1 ir 2, buvo keli šimtai svarų sprogmenų.JAV ir Rusija susiginčijo per nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį Niujorke penktadienį, kurį Rusija sušaukė dėl atakų.Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė Rusijos teiginius dėl dujotiekio kaip keistus.Jis sakė, kad tai buvo „tyčinis sabotažo aktas, o dabar rusai siurbia dezinformaciją ir melą“, pridūrė, kad JAV ir jų sąjungininkai siųs narus išsiaiškinti, kas atsitiko.
JT nepriėmė Rusijos veiksmus smerkiančios rezoliucijosRusija penktadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų pasmerkusi keturių Ukrainos regionų aneksiją po vadinamųjų referendumų dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.Ukraina ir Vakarų šalys visuotinai atmetė referendumus kaip „apgaulę“.Rezoliucijoje būtų pasmerktas Rusijos „neteisėtų vadinamųjų referendumų organizavimas regionuose, esančiuose tarptautiniu mastu pripažintose Ukrainos sienose“, ir paskelbta, kad referendumai „negalioja“.Rezoliucijoje Rusija taip pat būtų paraginta „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos per jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas“.Rusija buvo vienintelė šalis, kuri priešinosi rezoliucijai.Už balsavo dešimt šalių: Albanija, Prancūzija, Gana, Airija, Kenija, Meksika, Norvegija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė ir JAV.Keturios šalys susilaikė: Brazilija, Kinija, Gabonas ir Indija.Prieš balsavimą JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield, pateikusi rezoliuciją kartu su kolege iš Albanijos, sakė, kad ji suderinta su Saugumo Tarybos tikslais ginti suverenitetą, apsaugoti teritorinį vientisumą ir užtikrinti taiką bei saugumą.„Kalbame apie JT valstybę narę, Saugumo Tarybos narę, bandančią jėga aneksuoti dalį kitos, – sakė L. Thomas-Greenfield. – Šių fiktyvių referendumų rezultatai buvo iš anksto numatyti Maskvoje, ir visi tai žino. Jie buvo laikomi už rusiškų ginklų vamzdžio“.Vasilijus Nebenzya, Rusijos ambasadorius prie JT, sakė, kad rezultatai kalba patys už save. „Didžioji dauguma balsavusiųjų palaikė šių regionų integraciją į Rusiją“, – sakė jis.
JAV: mes norime matyti Ukrainą NATOJungtinės Valstijos ir Kanada penktadienį išreiškė paramą Ukrainos narystei NATO, tačiau susilaikė nuo pažadų paspartinti jos priėmimą.„Tvirtai remiame šalių, kurios siekia įstoti į NATO ir kurios gali išplėsti NATO pajėgumus, prisijungimą prie Aljanso“, – penktadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.Kalbėdamas apie V. Zelenskio pasiūlymą paspartinti Ukrainos priėmimą, A. Blinkenas sakė: „Tam yra procesas, šalys ir toliau laikysis šio proceso.“Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Jolie pokalbyje su A. Blinkenu po derybų Vašingtone taip pat išreiškė palaikymą Ukrainos prašymui.„Mes tikime NATO atvirų durų politika ir visada pasisakėme už Ukrainos stojimą į NATO“, – sakė ji.Pagal NATO taisykles bet koks sprendimas priimti naują narę turi būti vieningas.
Putinas pasirašė dar vieną dekretą dėl šauktiniųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė dekretą dėl, kaip teigiama, įprasto rudens šaukimo į kariuomenę. Skelbiama, kad į ją bus pakviesta 120 tūkst. Rusijos piliečių nuo 18 iki 27 metų amžiaus.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad, anot Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, rudens šaukimas neturi nieko bendra su tuo, ką Rusija vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje.Tarnaujantys šauktiniai po privalomosios tarnybos bus paleisti ir grąžinti į savo gyvenamąsias vietas, skelbia TASS.
Ukrainos pajėgos švenčia dar vieną svarbią pergalęUkrainos pajėgos penktadienį perėmė Drobiševo kaimo kontrolę rytinėje Donecko srityje – gyvenvietę, kuri greta Rusijos okupuoto Lymano.„Pasaulio ateitis nebesprendžiama Kremliuje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.Drobiševas yra tik maždaug 5 kilometrai į šiaurę nuo Lymano. Vaizdo įraše matyti, kaip švenčia Ukrainos pajėgos, miesto centre laikančios Ukrainos vėliavą.„Šiandien, rugsėjo 30 d., AFU, būtent 81-oji nepriklausoma orlaivių brigada, išlaisvino Drobiševą. Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“ – pranešė gynybos ministerija.Lymaną dabar beveik visiškai apsupo Ukrainos pajėgos. Denisas Pušilinas, apsiskelbusios Donecko liaudies respublikos, kuri šiandien Maskvoje pareiškė prisijungusi prie Rusijos Federacijos, vadovas penktadienį sakė, kad padėtis Lymane „tebėra rimta“.
Putinas: aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojai grįžta į savo „tėvynę“Keturių Maskvos aneksuotų Ukrainos regionų gyventojai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, grįžo „į savo istorinę tėvynę“. „Sveiki sugrįžę namo“, - sakė jis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje Raudonojoje aikštėje. „Pergalė bus mūsų“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje karą prieš Ukrainą.Renginys Raudonojoje aikštėje vyko keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko – aneksijos proga. Kai kurie renginio dalyviai mojo Rusijos vėliavomis, pasakojo agentūros AFP reporteris. Kai kurie dėvėjo juodai oranžines Georgijaus juosteles.„Mes tapome stipresni, nes esame kartu“, - sakė V. Putinas, kurio kalba buvo rodoma keliuose dideliuose ekranuose. Jis kalbėjo apie „ypatingą, istorinę tiesos ir teisingumo dieną“. Rusų kariai, anot jo, „didvyriškai gynė žmonių pasirinkimą“ Ukrainoje.„Darysime viską, kad paremtume savo brolius ir seseris Zaporižioje, Chersone, Luhanske ir Donecke, kad pagerintume jų saugumą, atgaivintume ekonomiką“, - kalbėjo V. Putinas praėjus kelioms valandoms po to, kai per ceremoniją Kremliuje pasirašė keturių Ukrainos regionų aneksijos dokumentus.
Išpuolio Zaporožėje aukų skaičius išaugo iki 30Ukrainos pareigūnai pranešė, kad mažiausiai 30 žmonių žuvo ir 88 buvo sužeisti per Rusijos pajėgų išpuolį prieš civilių vilkstinę, išvykstančią iš Zaporožės miesto.„Priešas pradėjo raketų ataką prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pakeliui iš Zaporožės“, – „Telegram“ sakė Zaporožės regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas: „Žmonės stovėjo eilėje išvykti į laikinai užimtą teritoriją, pasiimti artimųjų, pristatyti pagalbą“.Pasak Ukrainos nacionalinės policijos vadovo Ihoro Klymenko, tarp žuvusiųjų yra 11 metų mergaitė ir 14 metų berniukas.Okupuoto Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas per „Telegram“ sakė: „Žmonės kasdien išvyksta iš Zaporožės palaikyti savo artimųjų, pristatyti gyvybiškai svarbių vaistų civiliams gyventojams ir grįžti atgal. Šiuo metu neįmanoma net suskaičiuoti žuvusiųjų ir sužeistųjų“.Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko anksčiau teigė, kad Rusijos pajėgos iš viso paleido 16 raketų toje vietoje, kur buvo smogta civilinei kolonai.K. Tymošenko per „Telegram“ sakė: „Pagal preliminarią informaciją, naudojant S-300 raketų sistemą buvo paleista 16 raketų. Žuvo 23 ir 28 sužeisti“.„Keturi raketų smūgiai buvo paleisti automobilių turgaus zonoje, taip pat transporto priemonių ir piliečių koncentracijos taške išvykti/įvažiuoti į/iš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos. Ant jų stovėjo transporto priemonių kolona su civiliais. kelią į laikinai užimtą teritoriją pasiimti savo artimųjų“, – sakė K. Tymošenko.Rusijos pajėgos Ukrainos konflikte dažnai naudoja raketas S-300.
NATO vadovas pasmerkė Ukrainos teritorijų aneksijąNATO penktadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji panaudos branduolinius ginklus kare prieš Kyjivą.„Šis teritorijų užgrobimas yra neteisėtas. NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po prezidento Vladimiro Putino pareiškimo.
Macronas griežtai smerkia Ukrainos teritorijų aneksijąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai pasmerkė Rusijos paskelbtą keturių Ukrainos regionų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono aneksiją ir pavadino ją neteisėta.Tai rimtas tarptautinės teisės ir Ukrainos suverenumo pažeidimas, sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime. Prancūzija, anot E. Macrono, tam priešinasi ir remia Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija.
NATO: durys Ukrainai atviros, bet dėmesys sutelktas į paramą priešintis Rusijos invazijaiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Ukrainai prisijungti prie Aljanso durys yra atviros, tačiau pabrėžė, kad dabar pagrindinis dėmesys skiriamas pastangoms remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai.„Kiekviena demokratinė Europos valstybė turi teisę kreiptis dėl narystės NATO, o NATO sąjungininkai gerbia šią teisę. Ir mes ne kartą kartojome, kad NATO durys lieka atviros. Ir tai įrodėme per pastaruosius metus“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Briuselyje.„NATO sąjungininkai, susitikę NATO viršūnių susitikime Madride, taip pat labai aiškiai pareiškė, kad mes palaikome Ukrainos teisę pasirinkti savo kelią, nuspręsti, kurių saugumo mechanizmų dalimi ji nori būti. Sprendimas dėl narystės turi būti patvirtintas visų 30 sąjungininkų; tokius sprendimus priimame bendru sutarimu“, – sakė Aljanso vadovas.„Dabar mūsų dėmesys sutelktas į neatidėliotinos paramos Ukrainai teikimą, kad padėtume Ukrainai apsiginti nuo žiaurios Rusijos invazijos. Čia yra sutelktas pagrindinis NATO sąjungininkų dėmesys ir pagrindinės pastangos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.Anksčiau penktadienį Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė prašantis paspartintos procedūros dėl narystės NATO.„Faktiškai, mes jau nuėjome savo kelią į NATO. Faktiškai jau įrodėme, kad esame suderinami su Aljanso standartais. Jie tikri Ukrainai – tikri mūšio lauke ir visais mūsų sąveikos aspektais“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kurį Ukrainos prezidentūra paskelbė socialinėje žiniasklaidoje.„Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kitiems ir saugome vieni kitus. Toks yra Aljansas. De facto. Šiandien Ukraina teikia prašymą, kad tai virstų de jure. Taikant procedūrą, kuri atitiks mūsų svarbą apsaugoti visą mūsų bendruomenę. Paspartintu būdu“, – pridūrė jis.„Žengiame ryžtingą žingsnį pasirašydami Ukrainos prašymą dėl spartesnio stojimo į NATO“, – pareiškė V. Zelenskis.Ukraina jau seniai išreiškė norą tapti NATO nare. Tačiau kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina Ukrainos euroatlantinę perspektyvą. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad nesiderės su Rusija, kol valdžioje bus šios šalies vadovas Vladimiras Putinas.„Ukraina neves jokių derybų su Rusija, kol V. Putinas bus Rusijos Federacijos prezidentas. Derėsimės su nauju prezidentu“, – sakė V. Zelenskis po to, kai Rusija aneksavo keturis Maskvos okupuotus Ukrainos regionus.Per tą ceremoniją V. Putinas, be kita ko, pareiškė, kad Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.NATO vadovas savo ruožtu pasmerkė Rusijos įvykdytą dar keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji kare panaudos branduolinį ginklą.„Šis žemės užgrobimas yra neteisėtas ir nelegitimus. NATO sąjungininkai nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
Stoltenbergas reaguoja į Ukrainos prašymą tapti NATO nareNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pakomentavo Ukrainos prašymą prisijungti prie aljanso.Jis teigė, kad kiekviena demokratinė šalis turi teisę teikti paraišką dėl narystės NATO, tačiau sprendimas bus priimtas visų aljanso valstybių narių bendru sutarimu.
G-7 atmeta Rusijos įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“.Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi dialogui su Rusija, bet su kitu prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi dialogui su Rusija, bet jau su kitu Rusijos prezidentu.„Šiandien surengiau vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdį. Ką tik baigėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdis. Turime sprendimą. Pirma – tik Ukrainos stiprinimo ir okupantų išstūmimo iš visos mūsų teritorijos kelias atkuria taiką. Šį kelią užbaigsime“, – sakė Prezidentas savo kreipimesi.Antra, jis pažymėjo, kad „Ukraina buvo ir lieka derybų pastangų lydere“.
Putinas kol kas nevyks į aneksuotas teritorijas UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiu metu neketina lankytis aneksuotose teritorijose Ukrainoje. „Dar ne, dar laukia daug darbo, tačiau su laiku tai tikriausiai įvyks“, - pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą.Prieš tai V. Putinas per iškilmingą ceremoniją Kremliuje pasirašė sutartis dėl keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksijos. Šiose teritorijose buvo surengti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukraina žada tęsti kontrpuolimą prieš RusijąUkraina penktadienį pareiškė, kad jos kariuomenė tęs kontrpuolimą prieš Rusiją šalies rytuose, Maskvai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus ir paraginus ukrainiečių kariuomenę nutraukti kovą.„Bandydamas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mėgina užgrobti teritorijas, kurių fiziškai net nekontroliuoja. Ukrainai niekas nesikeičia: mes ir toliau išlaisviname savo žemę ir žmones, atkuriame savo teritorinį vientisumą“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Per tą ceremoniją V. Putinas, be kita ko, pareiškė, kad Rusija pasirengusi deryboms su Ukraina.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
ESBO: neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija paaštrins konfliktą Aukšti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai neteisėta ir nepriimtina pavadino Maskvos paskelbtą Ukrainos teritorijų aneksiją. ESBO narė Rusija „akivaizdžiai pažeidė“ pagrindines šios organizacijos ir Jungtinių Tautų taisykles, pareiškė ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid ir Zbigniewas Rau, Lenkijos užsienio reikalų ministras bei dabartinis ESBO pirmininkas.„Šis Rusijos Federacijos žingsnis, įskaitant mobilizaciją ir neatsakingus branduolinius grasinimus, tik dar labiau paaštrins konfliktą“, - sakoma pareiškime, prie kurio prisijungė ir aukšti ESBO šalių parlamentų atstovai.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė keturių Ukrainos teritorijų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios aneksiją. Užsienis aneksijos nepripažįsta.
Europos Komisija pabrėžia saugumo rizikas išduodant vizas rusams Europos Komisija atkreipia dėmesį į galimas saugumo rizikas išduodant vizas nuo mobilizacijos bėgantiems rusams ir kitiems Rusijos piliečiams. Institucija penktadienį rekomendavo ES valstybėms dar labiau apriboti vizų išdavimą. „Situacija dėl grėsmės saugumui yra rimta“, - sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. Ji paminėjo dalinę mobilizaciją Rusijoje, Ukrainos teritorijų aneksiją ir naujausius Maskvos grasinimus.Kaip reikalavo ES šalys, komisarė pateikė atnaujintas visų išdavimo rusams gaires. Anot Y. Johansson, ES šalys turėtų dar įdėmiau nei iki šiol nagrinėti galimus pavojus saugumui išduodant vizas rusams. Dėl dalinės mobilizacijos daug rusų palieka šalį. Jei Rusijos pilietis nori likti ES ilgiau nei 90 dienų, jam Šengeno viza neturėtų būti išduodama. Jis vietoj to turėtų prašyti ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi šalyje. Be to, rusai negalės prašyti trumpalaikės vizos Rusijos kaimyninėje šalyje, pavyzdžiui, Gruzijoje.Disidentams ar žurnalistams tokie ribojimai negaliotų. Nebus ribojama ir teisė prašytis prieglobsčio. Be to, kaip pabrėžė komisarė, turima viza gali būt panaikinta galimos grėsmės atveju.Rusijai praėjusią savaitę  paskelbus dalinę mobilizaciją kare prieš Ukrainą, ES šalyse kilo diskusijos, ar priimti kariauti nenorinčius rusus. Nors ES šalys siekia vieningos linijos, tačiau jų pozicijos smarkiai skiriasi. Baltijos valstybės - Estija, Latvija ir Lietuva, taip pat Lenkija ir Slovakija, pavyzdžiui, atmeta rusų priėmimą ir argumentuoja tai ir saugumo politinėmis, ir moralinėmis priežastimis. Vokietijos vyriausybė tuo tarpu dezertyrams žada prieglobstį.
Bidenas pasmerkė Rusijos deklaraciją apie aneksiją JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
Zelenskis: esame pasirengę dialogui su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentuSavo kalboje Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina yra pasirengusi taikos deryboms su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu.Ukraina siūlė Rusijai „susitarti dėl sambūvio lygiomis, sąžiningomis, garbingomis ir teisingomis sąlygomis“, tačiau tai neįmanoma su „šiuo Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis. – Esame pasirengę dialogui su Rusija, bet su kitu Rusijos prezidentu”.V. Zelenskio vaizdo kreipimasis paskelbtas po to, kai Maskvoje įvyko ceremonija, per kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų aneksiją.
JAV skelbia sankcijas Rusijai dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijosJungtinės Valstijos penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos pareigūnams ir šalies gynybos pramonei, reaguodamos į Kremliaus pareiškimą, kad jis aneksavo keturias okupuotas kaimyninės Ukrainos teritorijas.„Jungtinės Valstijos Rusijos atžvilgiu skelbia skubias ir griežtas [baudžiamąsias] priemones“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.JAV taip pat paskelbė, kad Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės remia sankcijų taikymą bet kuriai šaliai, kuri palaiko Kremliaus bandymą prijungti Ukrainos regionus.Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Ukraina kreipiasi dėl įstojimo į NATO pagreitinta tvarka Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina pateiks oficialią paraišką dėl narystės NATO pagreitinta tvarka.„De facto mes jau esame NATO nariai. De facto jau įrodėme, kad atitinkame Šiaurės Atlanto aljanso standartus“, – tviteryje jo žodžius citavo „Kyiv Independent“. – Šiandien Ukraina prašo tai padaryti de jure. Pagreitinta tvarka“.
Italijos rinkimų laimėtoja Meloni pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos regionų aneksijos Italijos rinkimus praėjusią savaitę laimėjusi kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė, kad Rusijos įvykdyta okupuotų Ukrainos regionų aneksija neturi nei teisinio, nei politinio pagrindo, ir perspėjo, kad Maskvos „neoimperializmas“ kelia grėsmę visai Europai.„Keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos paskelbimas po fiktyvių referendumų, surengtų smurtinės karinės okupacijos sąlygomis, neturi nei teisinės, nei politinės vertės“, – sakoma G. Meloni pareiškime.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „dar kartą demonstruoja savo neoimperialistinę, sovietinio stiliaus viziją, kuri kelia grėsmę viso Europos žemyno saugumui, – sakė ji. – Šis naujas Rusijos padarytas tautų sambūvio taisyklių pažeidimas patvirtina, kad Vakarų demokratijos turi būti vieningos“.Jos komentaras atspindi bendrą Europos Sąjungos vadovų, įskaitant Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi, pareiškimą, kuriame teigiama, kad jie „niekada nepripažins“ aneksijos.G. Meloni populistinė euroskeptiška partija „Italijos broliai“, turinti neofašistinių šaknų, sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko 26 proc. balsų, todėl ji gali tapti ministre pirmininke.Ji tvirtai palaikė ES sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, nors jos koalicijos sąjungininkai – kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis ir ekspremjeras Silvio Berlusconis – kadaise palaikė draugiškus ryšius su Maskva.
Zelenskis: viskas bus Ukraina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po penktadienį vykusio šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos susitikimo pareiškė, kad viskas bus Ukraina, praneša CNN.Šie V. Zelenskio komentarai paskelbti dar neprasidėjus ceremonijai Kremliuje, kurios metu keturios Ukrainos sritys buvo pripažintos Rusijos Federacijos dalimi.„Kontroliuojame situaciją, – „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis. – Viskas bus Ukraina.“Pasak Ukrainos prezidento, susitikimo metu buvo susipažinta su pranešimais iš fronto linijos, „apsvarstyti būsimi mūsų teritorijų išlaisvinimo planai“, išanalizuoti „galimi priešo veiksmai netolimoje ateityje“ ir aptarti logistiniai klausimai, susiję su Ukrainos karių aprūpinimu ginklais ir amunicija.Kai V. Putinas Kremliuje jau sakė savo kalbą, V. Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ paskelbė trumpą komentarą. „Toliau dirbame ir laisviname Ukrainos teritorijas. Nekreipiame dėmesio į tuos, kuriems reikia gerti vaistus. Kariuomenė dirba. Ukraina yra vieninga. Tik į priekį“, – parašė A. Jermakas.
ES lyderiai: Bendrija niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos regionų aneksijosEuropos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime.
Putinas pareiškė, kad Rusija turi keturis naujus regionusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo šalis turi keturis naujus regionus, praneša BBC.Kalbėdamas ceremonijoje Kremliuje, V. Putinas teigė, esą keturių Ukrainos sričių – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – gyventojai aiškiai pareiškė savo valią. Pasak V. Putino, jie „amžiams tapo mūsų piliečiais“.Rusijos prezidentas pridūrė, kad šių „balsavimų“ rezultatai yra „prigimtinė visų balsavusiųjų teisė“, ir tvirtino, neva ištisos rusų kartos kovojo dėl šių žemių.
Rusijos pajėgos sprunka iš LymanoUkrainos žurnalistas Jurijus Butusovas paskelbė drono nuotrauką, kurioje, anot jo, matyti Rusijos karinės technikos ir civilių transporto priemonių vilkstinė, bandanti išvažiuoti iš Zaričnės kaimo netoli Lymano.J. Butusovo teigimu, Rusijos kariai palieka Lymaną, bijodami visiško Ukrainos kariuomenės apsupimo. „Radio Svoboda“ nustatė šios nuotraukos geografinę vietą ir patvirtino, kad ji iš tikrųjų padaryta išvažiavime iš Zaričnės. https://t.me/radiosvoboda/29107
Donecko „liaudies respublikos“ pajėgos: atvyko pirmieji per mobilizaciją pašaukti rusų kariai Apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ karinės pajėgos „Telegram“ kanale pranešė, kad atvyko pirmieji kariai, pašaukti per Kremliaus paskelbtą dalinę mobilizaciją. Dabar kareiviams esą bus surengti „intensyvūs koviniai mokymai“.„Liaudies respublikos“ gyventojai entuziastingai sutiko pajėgas ir padėkojo Rusijos Federacijos prezidentui už šį sprendimą, sakoma toliau pranešime.
Vokietijos prezidentas smerkia būsimą Ukrainos teritorijų aneksiją Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pasmerkė pseudoreferendumus ir būsimą keturių Ukrainos teritorijų aneksiją. „Mes nepripažinsime šių tariamų rezultatų, šių sienų perstūmimų“, – pareiškė jis penktadienį.Fiktyvūs referendumai prieštarauja tarptautinei teisei. „V. Putino režimas vis labiau eskaluoja padėtį“, – sakė F. W. Steinmeieris. Jis pabrėžė, kad Vokietija toliau rems Ukrainą ir tiek laiko, kiek reikės: „finansinėmis, humanitarinėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis“.„Šis karas yra ir išpuolis prieš tarptautinę teisę bei liberalių demokratijų vertybes – mūsų vertybes“, – kalbėjo F. W. Steinmeieris. Jis taip pat teigė suprantąs žmonių baimes dėl karo, energijos krizės ir klimato kaitos.Prezidentas kartu pareiškė susirūpinimą, kad populistai gali išnaudoti situaciją savo naudai. Demokratiją reikia labiau ginti, teigė jis. „Negalime leisti, jog jėgos pasinaudotų šia krize, kad sudrebintų mūsų demokratinės teisinės valstybės pamatus“, – pažymėjo F. W. Steinmeieris.
ES šalys preliminariai sutarė dėl naujo sankcijų paketo RusijaiEuropos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.
Kremlius: reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų ribasKremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas.„Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Rusija vėliau penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksuos keturis okupuotus Ukrainos regionus, pranešė Maskva, prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus, kad šioms teritorijoms „apginti“ jis gali panaudoti branduolinius ginklus.
Zelenskis po Rusijos smūgio humanitarinei vilkstinei: kraugeriški niekšai!Po penktadienio smūgių humanitarinei vilkstinei Ukrainos pietiniame Zaporižios regione prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „teroristine valstybe“ ir „kraugeriškais niekšais“.Per Rusijos smūgius civilių automobilių vilkstinei ties fronto linija žuvo mažiausiai 25 ir buvo sužeista dar 50 žmonių, paskelbė ukrainiečių pareigūnai, padidindami aukų skaičių nuo 23. Taip pat nurodoma, kad visi žuvusieji yra civiliai.„Taip padaryti galėjo tik visiški teroristai“, – sakė V. Zelenskis.Jis pareiškė, kad Rusija yra teroristinė valstybė, ir pridūrė: „Kraugeriški niekšai! Būtinai atsakysite. Už kiekvieną pražudytą ukrainiečių gyvybę!“
Separatistų lyderis: Rusijos pajėgos Lymane iš dalies apsuptos Prorusiškų separatistų atstovas penktadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė „iš dalies apsupta“ Ukrainos Lymano mieste ir kad Kyjivo pajėgos atsiima kaimus šiame rajone.„Žinios iš Lymano kelia nerimą. Šiuo metu Lymanas yra iš dalies apsuptas“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė atsiskyrusio Donecko regiono promaskvietiškas lyderis Denisas Pušilinas. Du netoliese esantys kaimai „nebėra visiškai mūsų kontroliuojami“, pridūrė jis.
Ukrainos kariuomenė sėkmingai kaunasi dėl Lymano Donecke Kyjivo pajėgos pasiekia laimėjimų kovoje už strategiškai svarbaus nedidelio Donecko Lymano miesto kontrolę. Apie tai praneša Rusijos kariniai tinklaraštininkai.Remiantis Rusijos pranešimais, Ukrainos kariuomenė užėmė kelias vietoves į rytus nuo Lymano. „Apie vidurnaktį Ukrainos kariuomenei pavyko veiksmingai apsupti Lymaną“, – penktadienį pranešė nacionalistinis karinis tinklaraštis „Rybar“. Anot pranešimo, krito Stavkų kaimas šiauriau Lymano, o Zaričnėje į rytus nuo Lymano vyko gatvių mūšiai. Rusijos tinklaraštininkas Semionas Pegovas taip pat patvirtino, kad Ukrainos kariuomenė atsiėmė Stavkus.„Priešas nuolat apšaudo kelią tarp Lymano ir Torskės“, – pranešė „Rybar“. Kelias į Torskę buvo vienintelė tiekimo grandis Rusijos garnizonui Lymane, kai Ukrainos pajėgos prasiveržė į vakarus ir į šiaurę nuo Lymano. Kaip rašoma tinklaraštyje, Ukrainos pajėgos taip pat puola Jampilio miestą, esantį į pietryčius nuo Lymano. „Jei Rusijos karinė vadovybė per 24 valandas nesiims ryžtingų veiksmų, Lymano laukia Balaklijos likimas“, – rašoma „Rybar“.Atkovojusi Balakliją, Ukrainos kariuomenė pradėjo pagrindinį puolimą Charkivo srityje ir atsiėmė beveik visą regioną, privertusi Rusijos pajėgas bėgti. Jei Ukrainai pavyks susigrąžinti Lymaną, tai atvers Kyjivo pajėgoms kelią tolesnei pažangai gilyn į Luhansko sritį, kurią Maskva beveik visą užgrobė vasarą.
JK: Rusijos kariuomenei trūksta tvarsčių, kitų medicinos priemonių Didžiosios Britanijos karinių ekspertų teigimu, į Ukrainą įsiveržusioms Rusijos pajėgoms mūšio lauke trūksta tvarsčių ir kitų medicinos priemonių.Naujai mobilizuotiems rezervistams nurodyta turėti savo pirmosios pagalbos vaistinėles ir „patariama, kad moterų higienos reikmenys yra ekonomiškas sprendimas“, rašoma atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdienėje žvalgybos ataskaitoje apie karą.„Rusijos kareivių nepasitikėjimas deramu medicininiu aprūpinimu beveik neabejotinai prisideda prie daugelio Ukrainoje esančių dalinių smunkančios moralės ir nenoro dalyvauti puolimo operacijose“, – teigia ministerija.
Mariupolio mokyklos kieme okupantai rusai degino ukrainietiškus vadovėlius Rusijos kariuomenės užimtame Mariupolyje okupantai vienos mokyklos kieme degino ukrainietiškus vadovėlius. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mariupolis. 48-osios mokyklos kiemas. Ukrainietiški vadovėliai buvo deginami tiesiog čia. Šiuolaikinis fašizmas ir tikrieji Rusijos tikslai atrodo būtent taip“, –parašė Mariupolio mero patarėjas, pateikdamas atitinkamų šio nusikaltimo nuotraukų. Kaip jau buvo pranešta, okupantai žadėjo Mariupolyje rugsėjo 1-ąją atidaryti 16 mokyklų, bet duris atvėrė tik penkios. Gyventi mieste tebėra nepaprastai pavojinga, minos guli tiesiog gatvėse, kuriomis vaikai kasdien turi eiti į mokyklą. Apsišaukėliška „valdžia“ skyrė keliems šimtams vaikų viena autobusą, todėl jis nuolat būna sausakimšas. Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Mieste sugriauti gyvenamieji namai, įmonės, mokyklos ir ligoninės, sunaikinta komunalinė infrastruktūra. Jame liko daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. https://t.me/andriyshTime/3239
Ukraina siunčia „linkėjimų“ rusams: na, ką? Jampilis mūsųUkrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Jampilį, miesto tipo gyvenvietę Donecko srityje. Gyvenvietė yra į pietryčius nuo Lymano miesto, kurio okupacinė įgulą, remiantis nepriklausomų karo ekspertų vertinimais ir Rusijos propagandistų teiginiais, pateko į operatyvinę apsuptį.Penktadienio (rugsėjo 30 d.) rytą internete buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame girdėti, kaip prie administracinio pastato stovintis ukrainiečių karys sako: „Na, ką? Jampilis mūsų“.Ukrainos karinė vadovybė šio fakto kol kas nepatvirtino.Amerikos karo studijų institutas (ISW) paskelbė naują padėties netoli Lymano miesto Donecko regione žemėlapį. Aktyvios kovos čia vyksta jau kelias savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar bando galutinai užimti Lymaną.Sprendžiant iš žemėlapio, Ukrainos kariai beveik apsupo Lymaną, todėl ten veikianti gana didelė rusų grupė rizikuoja patekti į savotišką katilą.https://t.me/vmolnia/38124
Truss: JK niekada nepripažins keturių Ukrainos teritorijų aneksijos Rusijai rengiantis formaliai aneksuoti keturias okupuotas Ukrainos teritorijas, Jungtinės Karalystės (JK) ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį apkaltino Vladimirą Putiną tarptautinės teisės pažeidimu.L. Truss kritikavo Rusijos lyderį kaip „akivaizdžiai nesiskaitantį su Ukrainos žmonių, kuriuos jis tvirtina atstovaujantis, gyvybėmis“.„JK niekada neignoruos suverenios šių žmonių valios ir mes niekada nepripažinsime Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų niekuo kitu, kaip tik Ukrainos teritorija“, – pridūrė ji.
Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentą Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai Chmelnickio srityje demaskavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentą.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi UST spaudos centru.Šis Rusijos pilietis atvyko į Ukrainą sausio mėnesį neva aplankyti giminių, o tikroji jo užduotis buvo sukurti platų agentų tinklą žvalgybos duomenims rinkti ir diversijoms vakariniuose regionuose vykdyti.Nustatyta, kad agentas atvyko į Ukrainą buvusio Rusijos gvardijos specialiosios paskirties būrio „Vitiaz“ vado pulkininko Sergejaus Lysiuko nurodymu. Šis Rusijos kariškis glaudžiai susijęs su Kremliumi.Demaskuotas šnipas ne kartą dalyvavo Rusijos kariuomenės karo veiksmuose, taip pat ir Šiaurės Kaukaze.Jo veiklą Ukrainoje koordinavo FSB pulkininkas Jevgenijus Petrušinas. Šnipas stebėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo vietas ir judėjimą, rinko informaciją apie mobilizaciją ir svarbius strateginius objektus, stengėsi užmegzti ryšius su vietos gyventojais.Savo žvalgybinei ir ardomajai veiklai jis gaudavo pinigų iš savo kuratorių Rusijoje.Rusijos agentui pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 114-ąjį straipsnį (šnipinėjimas).
Blinkenas: Rusijos „referendumų“ Ukrainoje rezultatai neatspindi tikrosios ukrainiečių valiosJAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas pareiškė, kad keturiose okupuotose Ukrainos srityse surengtų „referendumų“ dėl prisijungimo prie Rusijos rezultatai „neatspindi tikrosios Ukrainos žmonių valios“.Kaip skelbė Maskvos statytiniai Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse, dauguma gyventojų tariamai balsavo už tapimą Rusijos dalimi.„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins šių fiktyvių referendumų teisėtumo ir jų rezultatų bei Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijų aneksijos“, – teigiama A. Blinkeno pranešime ir priduriama, kad šis Maskvos surengtas „spektaklis“ yra „neteisėtas ir pažeidžia tarptautinę teisę“.Šie A. Blinkeno komentarai paskelbti prieš penktadienį Kremliuje numatomą „ceremoniją“, kurioje planuojama pasirašyti susitarimus dėl oficialaus minėtų Ukrainos sričių įtraukimo į Rusijos Federacijos sudėtį.
JAV Senatas priėmė naują 12 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketąJAV Senatas ketvirtadienį patvirtino naują 12 mlrd. dolerių (eurų) vertės ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą pagal laikiną federalinio biudžeto pratęsimą iki gruodžio mėnesio.Pagal šią pagalbos priemonę, dėl kurios sutarė abiejų partijų senatoriai, numatyta skirti 3 mlrd. dolerių ginklams, karių aprūpinimui ir atlyginimams. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat galės nurodyti JAV gynybos departamentui nusiųsti Ukrainai savo ginklų bei karinės technikos už 3,7 mlrd. dolerių.Be to, Kyjivui skiriama 4,5 mlrd. dolerių, kad jis galėtų palaikyti Ukrainos finansų stabilumą, o vyriausybė veiktų ir teiktų paslaugas Ukrainos žmonėms.Dėl naujos paramos susitarta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį planuojant paskelbti apie Rusijos kariuomenės užimtų Ukrainos teritorijų aneksiją.„Praėjus septyniems mėnesiams nuo konflikto pradžios visiškai aišku, kad amerikiečių pagalba labai padėjo Ukrainos žmonėms priešintis piktai ir žiauriai Putino agresijai“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.„Tačiau kova dar toli gražu nesibaigė ir mes privalome, privalome toliau padėti drąsiems ir narsiems Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.Pagalba Ukrainai yra dalis trumpalaikio federalinio biudžeto pratęsimo po finansinių metų pabaigos rugsėjo 30 dieną, Kongreso partijoms nesusitarus dėl lėšų 2022–2023 finansiniams metams.Pratęsimas užtikrins vyriausybės darbą iki gruodžio, tačiau pirmiausia jam turi pritarti Atstovų Rūmai, kad jau pirmadienį nebūtų uždarytos kai kurios vyriausybės įstaigos.Nuo metų pradžios, įskaičiuojant naują paramą, JAV vyriausybė Ukrainai skyrė 65 mlrd. dolerių.
Karas Ukrainoje jau pražudė 397 vaikusNuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 30 d. Ukrainoje jau žuvo 397 vaikai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 780 vaikų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Per Ukrainos smūgį Chersone žuvo Maskvos primestas pareigūnasPer Kyjivo pajėgų smūgius Rusijos kontroliuojamame Pietų Ukrainos Chersono regione žuvo Maskvos primestas statytinis, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra, citavusi vietos pareigūnus.„Pirmasis Chersono administracijos saugumo vadovo pavaduotojas Aleksejus Kateriničevas žuvo per Ukrainos kariuomenės raketos ataką Chersono centre“, – pranešė RIA Novosti.
Ukraina: smūgiams Krymui jokių JAV apribojimų nėraUkrainos ir Jungtinių Valstijų susitarimas dėl amerikiečių ginkluotės nenaudojimo smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje taikomas tik didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS, o ne visų rūšių ginkluotei, kurią gauna ukrainiečiai. Apie tai Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sakė interviu portalui „Yevropeyska Pravda“. O. Markarova pakomentavo šalies gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo pareiškimą apie Ukrainos įsipareigojimą nenaudoti vakarietiškos ginkluotės smūgiams Rusijos teritorijoje. Pasitikslinus, ar toks apribojimas galioja tik HIMARS sistemoms, ar apskritai visiems amerikietiškiems ginklams, ukrainiečių diplomatė atsakė, kad „tai taikoma būtent HIMARS.“ Rugpjūtį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paskelbė, kad jo šalis įsipareigojo nenaudoti vakarietiškų ginklų Rusijos teritorijoje, tačiau pabrėžė, kad tokie apribojimai nėra taikomi laikinai okupuotam Krymui. „Esame susitarę su Jungtinėmis Valstijomis, kad Rusijos Federacijos teritorijoje nenaudosime JAV ir kitų partnerių mums suteiktos ginkluotės. Tačiau, šiandien kalbant apie priešo laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų deokupaciją, tokių apribojimų neturime“, – tuomet teigė ministras. Ambasadorė O. Markarova portalui taip pat patvirtino, kad Jungtinės Valstijos nenustatė jokių apribojimų galimiems ukrainiečių smūgiams Krymo teritorijoje panaudojant amerikiečių suteiktą ginkluotę. 
Didžiosios Britanijos gynybos ministras slapta lankėsi Kyjive Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace`as šią savaitę slapta lankėsi Kyjive su vizitu, kurio svarbiausias tikslas buvo aptarti karinės pagalbos Ukrainai didinimą.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi B. Wallace`o įrašu tviteryje.„Šią savaitę su džiaugsmu aplankiau Kyjive savo gerą draugą (Ukrainos gynybos ministrą) Oleksijų Reznikovą, kad galėtume aptarti karinės pagalbos didinimą Ukrainai. Mūsų parama jos kovai su agresore Rusija didėja ir bus teikiama ir 2023 metais, ir vėliau“, – parašė Didžiosios Britanijos gynybos ministras.„Ukrinform“ primena, jog anksčiau šią savaitę Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss pareiškė, kad Vakarų šalys turi neišsigąsti Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų ir toliau remti Ukrainą.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 59 080 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 30 d. jau neteko apie 59 080 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 338 tankų, 4 932 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 391 artilerijos sistemos, 333 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 176 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 264 lėktuvų, 225 sraigtasparnių, 1 003 dronų, 246 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 768 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Zaporižioje rusai smogė humanitarinei kolonai, yra aukų Rusijos kariuomenė Zaporižioje raketomis apšaudė humanitarinę koloną, vykusią į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Priešas raketomis smogė civilinei humanitarinei kolonai srities centro pakraštyje. Žmonės stovėjo eilėje, norėdami apsilankyti laikinai okupuotoje teritorijoje ir pasiimti iš ten savo artimuosius, nuvežti pagalbos“, – parašė pareigūnas.Pirminiais duomenimis, žuvo 23 žmonės, dar 28 sužeisti.Incidento vietoje dirba gelbėtojai, medikai, visų atitinkamų tarnybų atstovai.
Zelenskis paragino Rusijos žmones pasipriešinti PutinuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos žmones sukilti prieš Vladimirą Putiną ir sustabdyti karą.„Kad tai sustabdytumėte, turite sustabdyti šį vieną žmogų Rusijoje, norintį karo labiau nei gyvenimo“, – vaizdo žinutėje sakė V. Zelenskis.Antrame vaizdo įraše V. Zelenskis kreipėsi į daugiatautį Rusijos Kaukazo regioną. Kaip buvo pranešta, į karo zoną siunčiami daugiausia etninių mažumų atstovai. V. Zelenskis apkaltino Rusiją nešant mirtį, kankinimus, prievartavimus ir sunaikinimą. „Tai gali būti sustabdyta“, sakė jis, bet piliečiai privalo „pakilti ir kovoti“.Ukrainos prezidentas taip pat gyrė pasipriešinimą Kremliaus vykdomai dalinei rezervistų mobilizacijai Rusijoje. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainoje žuvo 58 tūkst. rusų – šio skaičiaus Maskva nepatvirtina ir jo neįmanoma patikrinti nepriklausomai.V. Zelenskis sakė, kad daugelis Rusijos kareivių bus išsiųsti į mūšį be skiriamųjų ženklų ar dokumentų, kad jų nebūtų galima atpažinti, ir patarė pašauktiesiems išsitatuiruoti savo vardus, kad jų kūnai galėtų būti grąžinti artimiesiems.
Pranešama apie sprogimus Rusijos mieste BelgorodeNaktį į penktadienį Rusijos mieste Belgorode buvo girdėti galingi sprogimai, veikė oro gynybos sistema.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Vietos „Telegram“ kanaluose rašoma, kad Belgorodo gyventojai girdėjo galingus sprogimus, butuose drebėjo langų stiklai, kaukė automobilių signalizacija.Taip pat pranešama apie skeveldras, nukritusias kai kuriuose miesto rajonuose.„rbc.ua“ primena, kad Rusijos Kursko mieste rugsėjo 24 d. vakarą nugriaudėjo sprogimai. Jie buvo girdėti oro uosto rajone.
Ukraina prašo Baltijos šalis padėti Krymo totoriams išvengti mobilizacijosUkrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk kreipėsi į Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo vyriausybes, prašydama leisti Krymo totoriams kirsti šių šalių sienas.Kaip praneša „Ukrinform“, ji tai parašė „Telegram“ kanale.„Krymo okupacinė valdžia pradėjo neteisėtą mobilizaciją. Ji masiškai mobilizuoja Krymo totorius ir kitų senųjų Krymo tautų atstovus dalyvauti kare okupantų pusėje. Akivaizdu, kad tokie veiksmai turi genocido požymių. Krymo totoriai ir kitos senosios Ukrainos Krymo tautos deda visas pastangas, kad išvengtų mobilizacijos į priešo armiją“, - sakoma pranešime.Pasak pareigūnės, totoriai mėgina išvykti į Ukrainai draugiškas šalis, bet gaunama pranešimų, kad Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo pasieniečiai kartais atsisako įsileisti senųjų Krymo tautų atstovus ir verčia juos grįžti į Krymą ar Rusiją.„Prašome Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Sakartvelo vyriausybes atkreipti dėmesį į šią problemą. Tarptautinės bendrijos parama senosioms Krymo tautoms dabar svarbi kaip niekada“, - pabrėžė I. Vereščuk.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių.
Žiniasklaida: per savaitę į užsienį išvyko tiek pat rusų, kiek per visą karo laikotarpįIš įvairių šalių gautais duomenimis, nuo rugsėjo 21 d., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“, iš Rusijos į Sakartvelą, Kazachstaną ir Europos Sąjungą išvyko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, praneša CNN.Kazachstano vidaus reikalų ministro pavaduotojas Maratas Kožejevas trečiadienį pareiškė, kad šalies sieną jau kirto apie 100 tūkst. Rusijos piliečių.Sakartvelo VRM duomenimis, rugsėjo 21-26 dienomis į šalį atvyko ne mažiau kaip 53 136 rusai.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ informavo, kad rugsėjo 19-25 d. d. į ES įvažiavo beveik 66 tūkst. Rusijos piliečių – 30 proc. daugiau negu ankstesnę savaitę.Į šią informaciją neįtraukti duomenys iš Mongolijos ir Armėnijos, į kurias pastarosiomis dienomis taip pat plūdo Rusijos piliečiai. Rusija oficialių duomenų neskelbia.Kaip pažymi „Sky News“, pastarąją savaitę į užsienį išvyko tiek pat rusų, kiek per visą karo laikotarpį.Manoma, kad netrukus Rusijos valdžia uždraus mobilizuotiniems vyrams išvykti iš šalies.
JT Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl Rusijos Ukrainoje surengtų „referendumų“Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria smerkiami „referendumai“ dėl keturių Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, ketvirtadienį paskelbė šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija.Nėra jokių galimybių, kad JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų priimta, nes Rusija Taryboje turi veto teisę, tačiau vėliau tekstas gali būti pateiktas Generalinei Asamblėjai.Rezoliucijos tekste, kurį matė naujienų agentūra AFP, smerkiami Rusijos organizuoti „neteisėti vadinamieji referendumai“ jos okupuotuose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, taip pat sakoma, kad jie yra neteisėti ir „negali būti pagrindas jokiam šių regionų statuso keitimui“, įskaitant „bet kokią planuojamą aneksiją“.Tekste valstybės raginamos nepripažinti jokios minimų teritorijų aneksijos, reikalaujama, kad Maskva „nedelsdama visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.Posėdis planuojamas penktadienį 15 val. (22 val. Lietuvos laiku), prieš kitą diskusiją dėl aptiktų nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“ ir tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi surengti Kremliuje oficialią ceremoniją dėl Ukrainos regionų aneksijos.Nors neabejojama, kad Rusija vetuos rezoliuciją, labai svarbu, kaip balsuos Indija ir Kinija, kurios vasario mėnesį susilaikė per balsavimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo. Kinija anksčiau šią savaitę ragino gerbti visų šalių „teritorinį vientisumą“.Vėliau Generalinėje Asamblėjoje bus galima pamatyti, kokio masto šiuo metu yra tarptautinė Rusijos izoliacija.Vakarų šalys mano, kad Generalinėje Asamblėjoje bus pareikšta tvirta parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, AFP sakė Richardas Gowenas iš analitinio centro „International Crisis Group“ (ICG).„Galvoju, kad karui tęsiantis daugelio šalių parama Ukrainai Jungtinėse Tautose buvo pradėjusi silpti, – sakė jis. – Tačiau iškeldamas aneksijos ir teritorinio vientisumo [klausimus] Putinas privers daug dvejojančių valstybių vėl paremti Ukrainą.“JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.
Raketos pataikė ir į Dniprą: degė 50 autobusų, yra aukų Rusų pajėgos vėl paleido raketas į Dniprą. Vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.Tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.Jis pabrėžė, kad rusai Dniprą vėl atakavo raketomis.„Vienas žmogus žuvo, mažiausiai du buvo sužeisti“, – rašė V. Rezničenka.Anot jo, raketos buvo paleistos į miesto centre esantį gyvenamąjį kvartalą – tą patį, kaip ir prieš kelias savaites. Nukentėjo ir transporto įmonė, kur kilo didelis gaisras. Degė administracijos pastatas ir 50 jų autobusų.https://t.me/dnipropetrovskaODA/2009
Naktį atakuotas Mykolajivas: aštuoni žmonės sužeistiUkrainos Valstybinė pagalbos tarnyba išlaisvino moterį, kuri dėl smūgio buvo įstrigusi sunaikintame gyvenamajame name. Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Mykolaivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.„Valstybinė pagalbos tarnyba moterį išvadavo. Ji gyva. 8 sužeisti. Tikriname gyventojų sąrašus“ , – rašė jis.https://t.me/uniannet/74054
Putinas pripažino dviejų Ukrainos regionų nepriklausomybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai.Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.Maskva yra paskelbusi, kad keturis okupuotus Ukrainos regionus aneksuos per iškilmingą ceremoniją Kremliuje. Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas reporteriams sakė, kad V. Putinas per ceremoniją pasakys svarbią kalbą.Rusijos lyderis yra pagrasinęs panaudoti branduolinius ginklus šioms teritorijoms „ginti“.Tačiau šie grasinimai nesustabdė didelio ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose ir jų pajėgos jau yra prie Donecko srities Lymano miesto, kurį Maskvos kariuomenė šią vasarą užėmė po kelias savaites vykdyto bombardavimo.Kremliaus primesti keturių minėtų Ukrainos regionų lyderiai, kurie šią savaitę paprašė V. Putino aneksuoti šias teritorijas, ketvirtadienį susirinko Rusijos sostinėje.Prašymus dėl aneksijos jie pateikė kone vienu metu, prieš tai pareiškę, kad gyventojai vieningai tam pritarė per paskubomis surengtus „referendumus“, kuriuos Kyjivas ir Vakarai vadina neteisėtais, nesąžiningais ir niekiniais.Ukrainos teigimu, vienintelis deramas Vakarų atsakas būtų tolesnės sankcijos Rusijai ir daugiau ginklų ukrainiečių pajėgoms.JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis „niekada, niekada, niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos suverenią teritoriją“.Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.
Erdoganas rekomendavo Putinui suteikti dar vieną galimybę deryboms su UkrainaTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė su Rusijos ir Ukrainos karu susijusius klausimus.Dialogo metu R. T. Erdoganas atkreipė dėmesį, kad reikia imtis veiksmų įtampai mažinti, kad būtų paruoštas kelias pozityvesniems pokyčiams, teigiama Turkijos prezidento komunikacijos biuro pranešime.Visų pirma R. T. Erdoganas pabrėžė, kad iš Kremliaus tikimasi teigiamų žingsnių šiam procesui palengvinti, ypač laikinai okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos klausimu.
JT vadovas: Rusijos vykdoma okupuotų Ukrainos regionų aneksija yra karo eskalavimasJungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas griežtai pasmerkė Rusijos planus aneksuoti Ukrainos teritorijas ir pavadino šį žingsnį teisiškai niekiniu.„Bet koks sprendimas tęsti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų aneksiją neturi jokios teisinės vertės ir nusipelno pasmerkimo“, – Niujorke sakė A. Guterresas.Jis sakė, kad šis procesas nesuderinamas su „tarptautine teisine sistema“ ir kad tai yra „pavojingas karo eskalavimas“. „Šiuolaikiniame pasaulyje tam nėra vietos. Tai nepriimtina“, – sakė JT vadovas.Kremlius paskelbė, kad keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai, kuriuose buvo surengti referendumai, tarptautiniu mastu išvadinti apgaule, penktadienį bus prijungti prie Rusijos.
Zelenskis skyrė Draghiui vieną garbingiausių Ukrainos apdovanojimųKadenciją baigiančiam Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghiui prezidentas Volodymyras Zelenskis įteiks vieną garbingiausių Ukrainos apdovanojimų, ketvirtadienį pranešė M. Draghio biuras.M. Draghis sakė V. Zelenskiui, kad jaučiasi „labai pagerbtas ir sujaudintas“, apdovanotas Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo pirmojo laipsnio ordinu, ir „džiaugiasi galėdamas jį gauti iš Jūsų rankų Kyjive“, sakoma abiejų vadovų telefoninio pokalbio transkripcijoje.M. Draghis buvo vienas stipriausių ES sankcijų Rusijai rėmėjų, be to, Roma siuntė ginklų padėti Kyjivui.Ukrainos prezidentūra savo pareiškime teigė, kad V. Zelenskis gyrė M. Draghio vaidmenį „tarp politinių lyderių, rėmusių Ukrainą“ nuo Rusijos invazijos pradžios.M. Draghis turės atsistatydinti, kai po sekmadienį Italijoje vykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų koalicija, pradės dirbti nauja vyriausybė.Po pergalės G. Meloni sakė, kad Ukraina gali tikėtis Italijos paramos.Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas, kurį 1995 metais įsteigė prezidentas Leonidas Kučma, teikiamas už nuopelnus Ukrainos valstybei ir žmonėms. Ordino medalis turi mėlyną kaspiną su geltona juostele iš abiejų pusių.
Ukrainos pajėgos atkovojo visą Kupjansko miestąUkrainos pajėgos atkovojo visą Kupjansko miestą, išstumdamos Rusijos karius iš jų likusių pozicijų rytiniame upės, tekančios per šį šiaurės rytų Ukrainos miestą, krante, ketvirtadienį pranešė agentūra AFP.Didžioji Kupjansko, svarbaus geležinkelio mazgo, dalis buvo atkovota iš Rusijos pajėgų anksčiau šį mėnesį per žaibišką Ukrainos kontrpuolimą, kuriuo buvo siekiama išvaduoti Rusijos okupuotas Charkivo regiono teritorijas.Tačiau rusų pajėgos kurį laiką laikėsi rytiniame Oskilo upės krante, kitoje pusėje sugriauto tilto, o artilerijos kovos tęsėsi, civiliams gyventojams bėgant į Ukrainos teritoriją.Ketvirtadienį Ukrainos ugniagesiai ir civiliai savanoriai per nepažeistą pėsčiųjų taką ant tilto perdavė pirmąją humanitarinės maisto pagalbos siuntą.„Tai bus pirmasis humanitarinės pagalbos dalijimas kitame krante“, – sakė Kupjansko karinis administratorius Andrijus Kanaševičius, kai per tiltą buvo perduota 2 000 Didžiosios Britanijos parūpintų maisto dėžių.Retkarčiais pasigirsdavo minosvaidžių ugnis, tačiau rytiniame krante ukrainiečių tankai ir šarvuočiai manevravo pro sunaikintus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, paženklintus rusišku „Z“ simboliu.Žurnalistai matė mažiausiai penkis lavonus, vilkinčius rusiško stiliaus karine apranga, gulinčius prie neveikiančių transporto priemonių su rusiškais ženklais.Pramoniniame Kupjansko Vuzlovijo priemiestyje, esančiame Oskilo rytiniame krante už penkių kilometrų į pietus nuo tilto, vietiniai gyventojai sakė, kad rusai išvyko dar antradienį.O ketvirtadienį priešais rajono kultūros centrą stovėjo šarvuotis ir būrys ukrainiečių karių, o per rajoną judėjo mažiausiai du koviniai tankai.
Į viešojo transporto stotelę Mykolajive pataikė kasetiniai šaudmenys, pranešama apie nukentėjusiuosiusRusijos kariai paleido kasetinius šaudmenis Mykolajivo mieste, pataikę į viešojo transporto stotelę. Pranešama apie nukentėjusius civilius gyventojus.Apie tai paskelbė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevičius, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Sprogimas prie viešojo transporto stotelės. Kasetiniai šaudmenys. Pranešama apie aukas. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – rašė Sienkevičius.
Ukrainos kariškiai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25Ukrainos kariškiai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25 Mykolajivo srities Baštankos rajone.Atitinkamą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„2022 m. rugsėjo 29 d. apie 17.00 val. vakaro Mykolajivo srities Baštankos rajone Odesos priešlėktuvinės artilerijos brigados kariai numušė du Rusijos šturmo lėktuvus Su-25“, – teigiama pranešime.
Žuvo 41 metų šturmo būrio „Vagner“ vadas Oleksijus NaginasRugsėjo 20 d. netoli Bachmuto Donecko srityje žuvo 41 metų šturmo būrio „Vagner“ vadas Oleksijus Naginas.Apie tai pranešė „InformNapalm“.Naginas buvo kovinių operacijų Čečėnijoje, Gruzijoje, Donbase, Sirijoje ir Libijoje „veteranas“. Jis buvo apdovanotas trimis ordinais už drąsą, taip pat gavo Rusijos, „DNR“ didvyrio vardą.
Zelenskis skubiai šaukia Nacionalinio saugumo tarybos posėdį Rusijai planuojant keturių Ukrainos teritorijų aneksiją, penktadienį į posėdį rinksis Ukrainos nacionalinio saugumo taryba.„Prezidentas Volodymyras Zelenskis rytoj skubiai šaukia Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį“, – ketvirtadienį feisbuke pranešė prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas. Darbotvarkė ir kitos detalės esą bus paskelbtos vėliau.Saugumo taryba yra institucija, kuriai pirmininkauja Ukrainos prezidentas. Jai, be kitų, priklauso kariuomenės ir žvalgybos vadai, vidaus reikalų ir gynybos ministrai, taip pat kiti vyriausybės nariai.
Italija nepripažins neteisėtų Rusijos referendumų UkrainojeRoma nepripažins Maskvos surengtų „neteisėtų“ aneksinių referendumų Rusijos okupuotuose Ukrainos teritorijose rezultatų, ketvirtadienį pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.Italų premjero biuras pranešė, kad M. Draghi per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino jį, kad Roma „toliau remia“ Kyjivą.Abu lyderiai aptarė „neteisėtus „referendumus“, kurių „Italija nepripažins“, nurodė biuras.Antradienį Kremliaus primesta valdžia keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose paskelbė, kad dauguma vietos gyventojų per balsavimą pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Ukrainos Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių vadovai trečiadienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną formaliai inkorporuoti šias teritorijas į Rusijos sudėtį.Tik Doneckas, kuris kartu su Luhansku sudaro pramoninį Donbaso regioną, nuo 2014 metų iš dalies kontroliuojamą prokremliškų separatistų, dar oficialiai neprašė V. Putino įvykdyti aneksijos.Italija remia Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, tačiau Europa atidžiai stebi, ar Roma tęs dabartinį kursą, savaitgalį visuotinius rinkimus laimėjus euroskeptiškoms politinėms jėgoms.Giorgia Meloni, kurios vadovaujama ultradešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) triumfavo rinkimuose, antradienį per „Twitter“ pažadėjo teikti „lojalią paramą“ ukrainiečiams.Tačiau G. Meloni partneriai iš dešiniojo sparno aljanso – ultradešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini ir buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi – jau ilgą laiką palaiko šiltus ryšius su Maskva.
Ukraina ir Rusija vėl pasikeitė belaisviaisUkraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais. „Mes susigrąžinome šešis savo žmones – keturis jūrų pėstininkus ir du civilius“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tarp karių esą yra du karininkai.Remiantis paskelbtomis nuotraukomis, apsikeitimas vyko Šiaurės Ukrainos Černihivo srityje pasienyje su Baltarusija. Kiek belaisvių perduota Rusijai, nepranešama.Tarpininkaujant užsieniui, prieš savaitę įvyko iki šiol didžiausias pasikeitimais belaisviais nuo karo pradžios – tada pasikeista iš viso daugiau kaip 270 belaisvių.
Arestovyčius: jau žuvo dešimtys naujai mobilizuotų rusųUkrainos vyriausybė mano, kad praėjusiomis dienomis jau žuvo dešimtys ką tik mobilizuotų rusų. Tai vokiečių laikraščiui „Bild“ pareiškė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.Jis teigė manąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujai mobilizuotus karius naudos okupuotose teritorijoje. „Tačiau mes laimėsime šią kovą. Mums nebus sunkus sunaikinti šias mobilizuotas jėgas“, – pabrėžė O. Arestovyčius.Paklaustas, kiek iš 300 000 naujų rusų karių yra apmokyti ir išgyvens, O. Arestovyčius sakė: „Nė vienas. Jie prastai aprūpinti, neturi medikamentų ir yra ginkluoti surūdijusiais ginklais. Jie visiškai nepasirengę. Jie net blogai nepasirengę, jie tiesiog visiškai nepasirengę – tai siaubinga. Situacija tokia, lyg profesionalus boksininkas kovotų su moksleiviu“.Kalbėdamas apie Rusijos strategiją, O. Arestovyčius teigė: „Rusai neteko 70 proc. savo karių. Nematau strategijos, kad V. Putinas laimėtų“.O. Arestovyčius pareiškė viltį, kad karas „netruks ilgiau nei iki 2023 metų vasaros“. Tačiau jei Maskvoje kas nors atsitiks, karas esą gali netikėtai baigtis.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, be to, atmetė derybas su Maskva, jei Rusija aneksuos užimtas teritorijas. „Mūsų prezidentas šiandien pasakė, kad jei V. Putinas aneksuos teritorijas, derybų nebus. Baigta. Mes tai pamatysime mūšio mauke“, – teigė O. Arestovyčius.
Popiežius Pranciškus prisidėjo prie belaisvių mainų UkrainojePopiežius Pranciškus sakė, kad dalyvavo organizuojant apsikeitimą belaisviais Ukrainoje, nors liko neaišku, kokį vaidmenį jis atliko.Pasak jėzuitų žurnalo „La Civiltà Cattolica“, jis paminėjo savo pastangas praėjusią savaitę Kazachstane vykusiame susitikime su jėzuitais.Popiežius teigė, kad jis nuolat priima Ukrainos žmones ir pareigūnus, kurie jam pasakoja apie karą.Vienas iš jų buvo karininkas, kuriam labai rūpėjo apsikeitimas belaisviais, jis atnešė popiežiui daugiau kaip 300 belaisvių sąrašą. Popiežius sakė, kad karininkas „paprašė manęs ką nors padaryti, kad tie mainai įvyktų. Nedelsdamas paskambinau Rusijos ambasadoriui ir paklausiau, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų paspartintas apsikeitimas belaisviais“.Ukrainos ir Rusijos pajėgos praėjusią savaitę apsikeitė maždaug 300 karo belaisvių. Apsikeitimų šiame kare buvo ir anksčiau.Privatus popiežiaus Pranciškaus susitikimas su jėzuitais įvyko rugsėjo 15 dieną Kazachstane, po susitikimo su tarptautiniais religiniais lyderiais.Jis pakartojo savo nuomonę, kad konfliktas, kilęs Rusijai užpuolus Ukrainą, yra „trečiasis pasaulinis karas“.
Okupantai Mariupolyje paskelbė mobilizacijąRusijos okupuotame Mariupolyje prasidėjo mobilizacija. Pirmiausia mobilizuojami vyrai, atvykę į šį Ukrainos miestą iš okupuotos Donecko srities.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Vadinamasis referendumas davė startą mobilizacijai Mariupolyje. Ypatingą situacijos cinizmą rodo tai, kad mobilizuojami perkeltieji asmenys. Pirmiausia – vyrai iš Donecko, Makijivkos, Horlivkos. Taip keršijama tiems, kurie 2014 metais nusprendė gyventi laisvoje Ukrainoje“, – parašė P. Andriuščenka.Pasak Mariupolio vadovo Vadymo Boičenkos, iš okupuoto miesto į Rusijos armiją gali būti prievarta paimta ir pasiųsta kariauti prieš Ukrainą daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Kremlius skelbia, kad keturios Ukrainos sritys penktadienį bus oficialiai prijungtos prie Rusijos Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad keturios Ukrainos sritys – Luhanskas, Doneckas, Zaporižia ir Chersonas – penktadienį bus oficialiai prijungtos prie Rusijos.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku įvyks susitarimų dėl aneksijos pasirašymo ceremonija. Atstovas pridūrė, kad jos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakys kalbą.
Baltarusija ruošiasi įkurdinti 20 tūkst. mobilizuotųjų iš RusijosBaltarusijoje rengiamos vietos įkurdinti 20 tūkst. mobilizuotų kariškių iš Rusijos.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.Žvalgybos duomenimis, mobilizuotieji turi papildyti Baltarusijoje dislokuotus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius. Manoma, kad po šio papildymo „patyrusių“ ir „jaunų“ kariškių santykis sudarys 1:5.Mobilizuotųjų dislokavimui planuojama panaudoti turimus karinius fondus, taip pat civilines patalpas ir pastatus. Šioms reikmėms perduodami sandėliai, angarai ir kiti apleistų ūkių objektai. Atitinkami nurodymai duoti Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms ir vietos taryboms.Papildyti daliniai naudos Rusijos karinę techniką iš sandėlių Baltarusijos teritorijoje. Jeigu trūks technikos Rusijos kariuomenei pervežti, Baltarusijoje bus „mobilizuoti“ civiliniai sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai.Pasak Ukrainos žvalgybos, Baltarusijos valdžia taip pat davė teisėsaugos institucijoms nurodymą padėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovams mobilizuoti neseniai į šalies teritoriją atvykusius Rusijos piliečius.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Tai paskatino rusus masiškai bėgti iš šalies.Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Į Kramatorską paleistos keturios raketos, sužeista mažiausiai 10 žmonių Ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Kramatorsko miestą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Oleksandru Hončarenka.„Kramatorskui smogė keturios raketos. Sužeista mažiausiai 10 žmonių. Apgadinti daugiabučiai, infrastruktūros objektai ir privatūs namai“, – „Facebook“ parašė O. Hončarenka.Pasak jo, įvykio vietoje šiuo metu dirba avarinės tarnybos.
Rusijos statytiniai okupuotose Ukrainos srityse atvyko į Maskvą Rusijos statytiniai okupuotose Ukrainos srityse, kuriose ką tik baigėsi vadinamieji „referendumai“, ketvirtadienį atvyko į Maskvą.Pasak Rusijos paskirtų pareigūnų Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse, visų šių teritorijų gyventojai rugsėjo 23–27 d. vykusio „balsavimo“ metu tariamai išreiškė savo norą prisijungti prie Rusijos.Pasak Maskvos statytinio Chersone Kirilo Stremousovo, Rusijos sostinėje numatomas visų minėtų sričių „vadovų“ susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, numatytas susitikimas su prezidentu. Šiuo metu neturiu informacijos ir negaliu pasakyti, kur, kaip ir kada“, – pareiškė K. Stremousovas.Negana to, be statytinių susitikimo su prezidentu Maskvos centre taip pat vyksta pasirengimas „iškilmėms“ Ukrainos teritorijų aneksijos „proga“.Rusija trečiadienį tvirtino, kad pastarieji „referendumai“ Ukrainoje buvo „sąžiningi“. Nepaisant to, tarptautinė bendruomenė jų rezultatus laiko suklastotais ir negaliojančiais. Manoma, kad Maskva suskubo aneksuoti šias teritorijas dėl spartaus ir sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, kurio metu ukrainiečiai iš okupacijos gniaužtų išlaisvina vis daugiau jiems priklausančių teritorijų.
Ukrainos pareigūnai pareiškė įtarimus Rusijos generolui, kuris vadovavo „Azovstal“ šturmuiUkrainos saugumo tarnyba (UST) nustatė Rusijos generolo, kuris įsakė užimti Mariupolį ir šturmuoti metalurgijos gamyklą „Azovstal“, tapatybę, praneša „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, karo nusikaltėlis yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos 8-osios gvardijos armijos vadas generolas leitenantas Andrejus Mordvičiovas.Tyrėjų duomenimis, nuo šių metų vasario jis vadovavo Donecko srities teritorijų užgrobimui ir dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Jo žinioje taip pat yra vadinamosios Donecko liaudies respublikos formuotės ir „Vagnerio“ privačios karinės kompanijos daliniai.A. Mordvičiovas, be kita ko, įsakė užimti Mariupolio rajoną, kur jo nurodymu Rusijos kariuomenė griovė civilinę ir kritinę infrastruktūrą, žudė taikius gyventojus.Būdamas užgrobtoje Mariupolio dalyje, A. Mordvičiovas surengė pasitarimą su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu, patvirtino galutinio miesto užėmimo, „Azovstal“ blokavimo ir šturmo negailestingai žudant gamykloje likusius ukrainiečius planą.Jam tiesiogiai vadovaujant ir kontroliuojant Rusijos kareiviai labai žiauriai elgėsi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais ir civiliais.Rusijos generolas A. Mordvičiovas įtariamas pagal šiuos Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius:-       pasikėsinimas  į Ukrainos teritorijos vientisumą ir neliečiamumą, pareikalavęs žmonių žūties ir turėjęs kitų sunkių padarinių;-       dalyvavimas agresyviame kare arba agresyviuose karo veiksmuose;-       baudžiamojo teisės pažeidimo įvykdymas grupei asmenų iš anksto susitarus.Ukrainos generalinio prokuroro biuras patikslino, kad įtarimai A. Mordvičiovui pareikšti už akių.
Rusijoje dėl prieš karą nukreiptų tekstų sulaikyti trys poetaiRusijos teismas trečiadienį skyrė kardomąjį kalinimą trims jauniems poetams, dalyvavusiems renginyje prieš mobilizaciją kovoti Ukrainoje, o vienas iš jų teigė, kad sulaikymo metu buvo išprievartautas policijos.Nevyriausybinė žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo sugrąžinti kardomajam kalinimui dviem mėnesiams.Anot organizacijos, jie yra įtariamieji pradėtoje byloje dėl „neapykantos kurstymo grasinant smurtu“.Jei bus pateikti kaltinimai, jiems grės šešeri metai įkalinimo.Sekmadienį trys vyrai dalyvavo skaitymuose prie poeto Vladimiro Majakovskio paminklo Maskvos centre, kur sovietmečiu rinkdavosi disidentai intelektualai.Skaitymų pradžioje vienas kalbėtojas pareiškė, kad tai yra akcija prieš mobilizaciją, turėdamas omenyje praėjusią savaitę Rusijoje paskelbtą karinę mobilizaciją, rodo opozicijos „YouTube“ kanale „Mospiket“ paskelbtas renginio vaizdo įrašas.A. Kamardinas deklamuodamas vieną iš savo eilėraščių pabaigoje pasakė „Šlovė Kyjivo Rusiai“, o „Novorosijai“ skyrė keiksmažodį.Kitą dieną poetas buvo suimtas per kratą jo namuose.Jo advokatas Leonidas Solovjovas Rusijos nepriklausomai žiniasklaidai sakė, kad sulaikytas jis buvo mušamas ir prievartaujamas svarmeniu.Rusijos saugumo pajėgoms artimo „Telegram“ kanalo „112“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip šis vyras parklupęs ant kelių atsiprašinėja.A. Kamardinas vėlai trečiadienį teisme sakydamas kalbą, kurią nufilmavo nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA, sakė, kad atsiprašymas buvo išgautas kankinant.N. Dainenka buvo suimtas sekmadienį per poezijos skaitymus. Skyrus baudą už „nesankcionuotą protestą“ jis buvo paleistas, bet pirmadienį pareigūnai jį vėl suėmė, pranešė „OVD-Info“.Nuo pat karo Ukrainoje pradžios jo kritikai Rusijoje baudžiami areštais ir baudomis, o kai kuriais atvejais – ir griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 58 580 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 29 d. jau neteko apie 58 580 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 325 tankų, 4 909 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 385 artilerijos sistemų, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 262 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 995 dronų, 246 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 751 automobilio, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 396 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 396 vaikai, o dar daugiau kaip 779 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (402), Charkivo (232) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 500 mokyklų, iš jų 289 visiškai sugriautos.
Generalinis štabas: iš Krymo mobilizuoti asmenys buvo išsiųsti į Chersono regionąUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo dienos santraukoje apie įvykius fronte teigė, kad rugsėjo 27 d. Rusijos kariuomenė išsiuntė 2 000 žmonių, mobilizuotų Kryme iš Sevastopolio į Chersono regioną.Tuo pačiu metu, kaip sako Ukrainos kariuomenė, „kariniai komisarai laikinai okupuotoje Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje gavo įsakymą dėl prioritetinio Krymo totorių šaukimo į Rusijos okupacinių karių gretas, siunčiant juos į kovinius vienetus, kurie atlieka užduotis intensyviausio karo srityse“.Generalinis štabas teigia, kad mobilizuotieji siunčiami į frontą be tinkamo mokymo. Pasak jo, rugsėjo 26 dieną į Limaną, Donecko sritį, buvo išsiųsti septyni tankų daliniai, iš kurių du kelionės metu pateko į avariją.
Ekspertai: Rusijai gresia labai didelis praradimasAmerikos karo studijų institutas (ISW) paskelbė naują padėties netoli Limano miesto Donecko regione žemėlapį. Aktyvios kovos čia vyksta jau kelias savaites, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar bando užimti galutinai užimti Limaną.Sprendžiant iš žemėlapio, Ukrainos kariai beveik apsupo Limaną, todėl ten veikianti gana didelė rusų grupė rizikuoja patekti į savotišką katilą.Dabar Rusijos kariuomenės tiekimas Limane gali eiti tik per siaurą koridorių per Torskojes kaimą, kurį jau apšaudo Ukrainos kariuomenė.Karo ekspertai pabrėžė, jog Limano praradimas bus labai sunkus Rusijos Federacijos kariuomenei. Jie pažymėjo, kad net ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai prognozuoja greitą pralaimėjimą Rusijos grupuotei Limane, nes Ukrainos kariai yra arti to, kad užimtų miestą.ISW pranešime sakoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengė į pietryčius nuo Kolodezi kaimo ir kovoja Torskio pakraštyje, esančiame vos už 12 km nuo Limano.Be to, Ukrainos kariuomenė prasiveržė pro Rusijos sienas netoli Jampolio Torskio rajone ir dabar taip pat puola iš pietvakarių, sakoma santraukoje, cituojant Rusijos tinklaraštininkus.Anot analitikų, tikėtina, kad Limano užėmimas turės labai rimtų pasekmių Rusijos grupuotei Donecko regiono šiaurėje ir Luhansko regiono vakaruose, tai gali leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradėti grasinti Rusijos pozicijoms prie vakarinės Luhansko regiono sienos ir Sjeverodonsko bei Lysičansko.ISW primena, kad panaši situacija susiklostė prieš didelį Rusijos grupuotės pralaimėjimą Charkivo regione, kuris sukėlė paniką tarp Rusijos kariuomenės visoje rytų pusėje. „Kilęs nepasitenkinimas Rusijos nacionalistine informacine erdve tikriausiai pastūmėjo Kremlių įsakyti iš dalies mobilizuotis“, – rašė instituto ekspertai.Jie pridūrė, kad „būsima Ukrainos sėkmė kritinėse Donecko ir Luhansko regionų srityse gali padidinti nesantaiką tarp Rusijos nacionalistų ir karinės vadovybės, taip pat tarp Rusijos karių ir jų vadų“.
Vokietijos žvalgyba remia Ukrainą informacijaVokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND remia Ukrainą informacija apie Rusijos armijos pozicijas. Kaip skelbia savaitraštis „Die Zeit“, Vokietijos vyriausybė Ukrainai tiekia ne tik ginklus, bet ir žvalgybinę informaciją.Atsakydamas į dpa klausimą, BND atstovas paaiškino, kad tarnyba savo darbo operatyvinius aspektus komentuoja tik federalinei vyriausybei ir atsakingiems parlamento žemųjų rūmų – Bundestago – komitetams, kurie posėdžiauja slaptai.Anot pranešimo, Ukrainai teikiama informacija yra BND žvalgybos duomenys, gauti iš palydovinių vaizdų, perimtų radijo pranešimų ar pokalbių mobiliuoju telefonu. Tai taip pat informacija apie amunicijos sandėlius, Rusijos aerodromų nuotraukos su tikslia orlaivių vieta ir skaičiumi.Pasak „Die Zeit“, BND perduoda duomenis keliomis dienomis vėliau, todėl jie negali būti tiesiogiai naudojami mirtinų atakų planavimui ir kontrolei. Iki šiol išsiųsta daugiau nei 100 pranešimų, rašo laikraštis.
Rusai užpuolė gyvenamuosius Dnipro rajonus: tarp aukų – vaikas Priešo raketa smogė gyvenamajam Dnipro rajonui. Šiuo metu žinoma apie tris žuvusiuosius, tarp jų vieną vaiką, dar penkis sužeistus. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko OVA vadovas Valentinas Rezničenko, skelbia „Ukrinform“.„Rusai naktį smogė raketomis Dniprui. Pataikė į gyvenamuosius rajonus. Šiuo metu žinoma apie tris mirusiuosius, tarp jų vieną vaiką. Dar penki buvo sužeisti, įskaitant 12 metų mergaitę“, – sakoma pranešime.Gelbėtojai išvedė vaiką iš sudaužyto namo, kur jis miegojo, kai ten įskrido rusiška raketa. Keli privatūs namai buvo visiškai sugriauti. Gelbėtojai ir toliau valo griuvėsius – jie ieško žmonių. Yra tikimybė, kad vis dar gali būti vaikų.Mieste buvo apgadinta daugiau nei 60 privačių namų ir keli daugiaaukščiai. Taip pat apgadinti autobusai, automobiliai ir elektros linijos.https://t.me/dnipropetrovskaODA/1988
Ukraina: nurodytas balsavusiųjų pseudoreferendume skaičius neatitinka gyventojų skaičiausUkrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad prorusiškų pareigūnų nurodytas vietos rinkėjų, dalyvavusių Maskvos organizuotame pseudoreferendume dėl prisijungimo prie Rusijos, skaičius neatitinka regione po septynių karo mėnesių likusių žmonių skaičiaus.„2012 metų spalį, kai [rinkimuose] balsavo visa Luhansko sritis, rinkėjais buvo įregistruota 1,829 mln. žmonių. Dabar jie „atvedė į rinkimus“ 1,662 milijono“, – sakė S. Haidajus.Jo teigimu, kilus karui nuo pusės iki dviejų trečdalių Luhansko srities miestų gyventojų išvyko iš regiono.„Beveik niekas nesistebi [Kremliaus surežisuotų pseudoreferendumų] rezultatais. Tūkstančiai yra pasipiktinę, bet nedaug kas stebisi“, – pridūrė S. Haidajus.Tikimasi, kad Maskva dabar greitai aneksuos keturis Ukrainos regionus, kuriuose buvo surengti pseudoreferendumai. Vis dėlto S. Haidajus sakė, kad „referendumų“ rezultatai nepaveiks ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose, kur, jo žodžiais, Kyjivo pajėgos juda okupuotų Luhansko srities miestų link.
Žiniasklaida: Rusija atitraukė 80 proc. savo karių nuo sienos su Suomija ir Baltijos šalimisAutoritetingas žurnalas „Foreign Policy“, cituodamas Vakarų kariuomenę, praneša, kad Rusija atitraukė apie 80 proc. savo pajėgų nuo savo sienų su Suomija ir Baltijos šalimis. Teigiama, kad prieš invaziją į Ukrainą šiame regione buvo apie 30 000 Rusijos karių, tačiau Maskva turėjo pasiųsti daugumą jų į karą, kad kompensuotų didelius nuostolius.Publikacijoje cituojami du neįvardinti Europos gynybos pareigūnai, manantys, kad Kaliningrado srityje ir Baltijos regione liko tik apie 6 000 Rusijos karių. Šis skaičius gali pasikeisti dėl Rusijos paskelbtos mobilizacijos, tačiau šauktiniai rezervistai greičiausiai bus prastai apmokyti ir aprūpinti, rašo „Foreign Policy“ žurnalistai.„Šiandien Rusijos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia, kokia buvo prieš metus, nes Rusijos kariuomenė labai prarado savo kovinį pajėgumą“, – leidiniui sakė Jimas Townsendas iš amerikiečių organizacijos „Center for a New American Security“. – Tačiau mažos Baltijos šalys negali sau leisti atsipalaiduoti vien dėl to, kad Rusijai šiuo metu nesiseka.“
Zelenskis dar kartą kreipėsi į rusus: kovokite už tai, kas jums priklausoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino rusus kovoti už savo teises ir gyvybes ir nesikišti į Ukrainos reikalus.Tai jis pasakė savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi.„Kalbant apie padėtį fronte, mums viskas aišku. Todėl dar kartą kartoju... Tiems, kurie supranta tik rusų kalbą. Jei norite gyventi – bėkite. Nori gyventi – pasiduok. Jei norite gyventi, kovokite gatvėse už savo laisvę. Iš jūsų viskas buvo atimta. O gal kas nors iš jūsų turi naftos platformas? Turite rūmų? Turite vynuogynų? Ar turite jachtų? Arba koks nors bankas? Už ką jūs kovojate?“ – Zelenskis pabrėžė.
JAV rengia naujas sankcijas Rusijai Jungtinės Valstijos teigia rengiančios naujas sankcijas Rusijai, praneša agentūra „Reuters“.Vyriausybė Maskvoje už pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos dalyse sumokės didelę kainą, sakė Valstybės departamento baudžiamųjų priemonių koordinatorius Jamesas O'Brienas. Šiuo tikslu esą bendradarbiaujama su sąjungininkais ir partneriais.Anot pareigūno, dėmesys ir toliau bus sutelktas į karines tiekimo grandines ir jautrias Rusijos ekonomikos vietas.
Okupantai raketomis atakuoja Krivoj RogąKrivoj Rogo karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė apie raketų ataką prieš miestą.Tai jis pasakė savo „Telegram“ kanale.Taip pat jis pabrėžia, kad gyventojai liktų namuose.
Iš Marselio išplaukė prancūzų laivas su parama UkrainaiPrancūzijos laivas, gabenantis daugiau kaip 1 000 tonų pagalbos krovinį Ukrainai, trečiadienį išplaukė iš Marselio uosto. „Šis laivas yra mūsų solidarumo ženklas. Negalime ramiai stebėti, kaip ukrainiečių tauta kenčia nuo karo, kurio nepradėjo“, - Marselyje sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.Ji antradienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Laivas, be kita ko, gabena ugniagesių automobilius, išminavimo įrangą, medicinos prekes ir maisto produktus. Bendra krovinio vertė siekia 10 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausia pagalbos siunta iš Prancūzijos Ukrainai nuo karo pradžios.Laivas spalio 4-ąją turėtų prisišvartuoti Rumunijos Konstancos mieste. Tada krovinys sunkvežimiais bus gabenamas į Ukrainą.
JAV skelbia apie naują 1,1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir atsargų paketą UkrainaiJungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui.Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.
JK sako niekuomet nepripažinsianti Rusijos mėginimų aneksuoti Ukrainos teritorijąJungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti“ Ukrainos teritoriją, trečiadienį po pokalbio su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė britų ministrė pirmininkė Liz Truss.Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad L. Truss pabrėžė, jog Britanija „tvirtai remia [Ukrainą] Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje akivaizdoje“.„Premjerė aiškiai pareiškė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją. Ji pakartojo, kad Ukraina gali tikėtis Jungtinės Karalystės paramos, kol prezidentas [Vladimiras] Putinas bus nugalėtas“, – nurodė JK vyriausybės atstovas.
Šmygalas: karo padaryta žala yra 1,6 karto didesnė už Ukrainos BVPRusijos Federacijos sukelto karo Ukrainai padaryta žala jau yra 1,6 karto didesnė už Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Ministras pirmininkas Denisas Šmygalas tai pasakė per konferencinį pokalbį su regionų vadovais, praneša „Ukrinform“.„Situacija su nuostoliais buvo užfiksuota nuo birželio mėnesio. Lėšų poreikis, remiantis šia ataskaita, yra 349 milijardai dolerių, beveik 350 milijardų dolerių, žinoma, ši suma yra daugiau nei mūsų valstybės BVP praėjusiais metais. Ši suma yra 1, 6 karto didesnė už BVP. Žinoma, suprantame, kad visų pirma reikia finansinių išteklių greitam atsigavimui, socialinei infrastruktūrai, kritinei infrastruktūrai, pasiruošimui žiemai“, - sakė D. Šmygalas.Pasak jo, ši ataskaita buvo parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio banko, Europos Komisijos ir vyriausybės specialistais.Be to, susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį į svarbios infrastruktūros atkūrimą ir pasiruošimą šildymo sezonui. „Bus sunkus šildymo sezonas. Turime ruoštis ir koordinuoti veiksmus", – pabrėžė premjeras.
Belgorode sprogus šaudmenims sužeista 14 žmoniųRusijos pareigūnas trečiadienį pranešė, kad šalies pietuose esančiame Belgorodo regione, besiribojančiame su Ukraina, per šaudmenų sprogimą, kurį sukėlė žmogiškoji klaida, buvo sužeista 14 žmonių.„Dėl žmogiškosios klaidos Valujskio rajone įvyko šaudmenų sprogimas ir 14 žmonių gavo įvairaus sunkumo sužeidimų. Teikiama visa būtina medicinos pagalba. Gelbėjimo tarnybos yra įvykio vietoje ir tiria incidentą“, – „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Prie Melitolopio nugriaudėjo virtinė sprogimųPietinėje pusėje iš Melitopolio pasigirdo aštuoni garsūs sprogimai. Tai „Telegram“ kanale parašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.„Melitopolio ir Melitopolio rajono gyventojai praneša apie 8 garsius sprogimus pietų kryptimi iš Melitopolio“, – sakoma pranešime.Šiuo metu nėra išsamios informacijos. I. Fiodorovas rašė, kad jis aiškinasi, kas tiksliai sprogo.
Ursula von der Leyen pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketąEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė naujų sankcijų Rusijai paketą, įskaitant naftos kainų ribojimą.„Esame pasiryžę priversti Kremlių sumokėti už šį tolesnį eskalavimą“, – spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen, turėdama omenyje Maskvos dalinę karinę mobilizaciją ir referendumus okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Vakarų valstybės pasmerkė kaip apsimestinius.Į sankcijų paketą įtrauktas teisinis pagrindas Rusijos naftos importo kainų ribojimui, kuriam pritarė Didžiojo septyneto (G7) šalys, taip pat papildomi importo apribojimai, kurių vertė siekia 7 mlrd. eurų.Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į referendumus Rusijos okupuotose teritorijose, kurie pagal tarptautinę teisę yra neteisėti. Dabar 27 ES valstybės narės turi derėtis ir vieningai susitarti dėl pasiūlymo.
Rusų pajėgoms gresia būti apsuptoms prie Limano Rytų Ukrainoje Rytų Ukrainos Donecko srityje rusų daliniams gresia būti apsuptiems Ukrainos pajėgų. Rusų karo reporteriai trečiadienį pranešė apie sėkmingą ukrainiečių veržimąsi į šiaurės rytus ir rytus nuo Limano.Jei bus atsikovota Torskės gyvenvietė, rusams gresia būti atkirstiems nuo jungiamųjų kelių, vedančių iš Limano į Kreminą bei Svatovą Luhansko srityje. Keliai jau apšaudomi Ukrainos artilerijos.Ir prie Kupjansko Charkivo srityje, ukrainiečių duomenimis, atsikovota mažiausiai dar viena vietovė rytinėje Oskilo upės krante – Kivšarivka.
Scholzas: Vokietija niekuomet nepripažins pseudoreferendumų rezultatųVokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų.„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
Erdoganas siūlosi būti tarpininku derybose dėl paliaubų zonos aplink Zaporižios elektrinę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siūlosi tapti tarpininku derybose dėl paliaubų zonos aplink Rusijos užimtą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje. Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis pasiūlė koncepciją grūdų susitarimo pavyzdžiu, trečiadienį pranešė Turkijos prezidentūra.Tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT), Ukraina ir Rusija liepos mėnesį atskirai pasirašė susitarimus su Turkija, kad po kelis mėnesius trukusios blokados iš trijų Ukrainos uostų vėl galėtų būti gabenami grūdai.Zaporižios atominė elektrinė praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai apšaudoma. Kelis kartus į kompleksą buvo pataikyta, ir tai padidino užsienio nerimą dėl branduolinės katastrofos. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis neseniai pradėjo derybas su Rusijos ir Ukrainos atstovais dėl Zaporižios jėgainės.Per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu R. T. Erdoganas kritikavo, kad pseudoreferndumai dėl okupuotų teritorijų Pietų ir Rytų Ukrainoje prisijungimo prie Rusijos sužlugdys pastangas „atgaivinti diplomatinį procesą“.
Erdoganas: pseudoreferendumai apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karuiTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui.Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Per pokalbį R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija yra pasirengusi „įnešti reikiamą indėlį“, kad karas būtų išspręstas taikiai, ir pasiūlė tarpininkauti arba padėti sukurti demilitarizuotą zoną aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.
Podoliakas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vadinamųjų „referendumų“ tęs kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos po vadinamųjų „referendumų“ keturiose šalies srityse tęs puolamąsias operacijas.Kaip BBC teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, šiuo klausimu niekas nesikeis, nes Rusija „jau yra okupavusi tas teritorijas“, o Ukrainos vyriausybė siekia jas išlaisvinti.„Manau, kad kitas Ukrainos žingsnis yra intensyvinti derybas su mūsų tarptautiniais partneriais, kad būtų padidintas tam tikros ginkluotės tiekimas, įskaitant tam tikro nuotolio raketas, kad galėtume Kryme naikinti Rusijos ginklų sandėlius, iš kurių (ginklai) gabenami į kitas Ukrainos teritorijas“, – kalbėjo M. Podoliakas.Jis pridūrė, kad Ukraina ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, ir, pavyzdžiui, pašalinti visus pagrindinius šalies bankus iš SWIFT sistemos.
Kremlius: Rusija nori užkariaut visą Donecko sritį Ir pasibaigus fiktyviems referendumams okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija sieks užkariauti visą Donecko sritį. Tai minimalus tikslas, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrjus Peskovas. Šiuo metru rusų pajėgos ir separatistų daliniai kontroliuoja apie 58 proc. Rytų Ukrainos Donecko srities.Okupuotose Donecko srities dalyse penkias dienas iki antradienio vyko pseudoreferendumas dėl prisijungimo prie Rusijos – tam neva pritarė beveik 100 proc. rinkėjų. Tarptautinei teisei prieštaraujantys balsavimai vyko ir beveik visiškai Maskvos kontroliuojamoje Luhansko srityje bei okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių dalyse. Ir čia žmonės esą pritarė įstojimui į Rusijos Federacijos sudėtį.„Jūs žinote, kad išlaisvinta ne visa Donecko liaudies respublikos teritorija, – sakė D. Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. – Todėl minimalus tikslas yra išvaduoti visą Donecko liaudies respublikos teritoriją“. Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad čia rusų pajėgos į priekį juda lėčiau nei planuota.
Rusijos parlamentas dėl aneksijos spręs kitos savaitės pradžioje Po fiktyvių referendumų keturiose okupuotose teritorijose Rytų ir Pietų Ukrainoje aiškėja tolesnis Rusijos planuojamos jų aneksijos tvarkaraštis. Abeji Rusijos parlamento rūmai dėl aneksijos ketina spręsti pirmadienį ir antradienį.Dūma pakeitė savo darbotvarkę ir abi dienas rinksis į plenarinius posėdžius, trečiadienį sakė parlamento vadovas Viačeslavas Volodinas, kurį cituoja valstybinė agentūra TASS. Prieš tai jau Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pareiškė, kad aukštieji parlamento rūmai dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įstojimo į Rusiją gali spręsti savo eiliniame posėdyje antradienį.Antradienį pasibaigus pseudoreferendumams, per kuriuos gyventojai neva pritarė prisijungimui prie Rusijos, Maskvos paskirtos okupacinės administracijos jau trečiadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino priimti teritorijas į Rusijos Federaciją.
Apklausa: Rusijos nebaudžiamumas po karo ukrainiečius nuviltų labiau negu skurdas ir korupcija Rusijos nebaudžiamumas po karo už padarytus nusikaltimus ukrainiečius nuviltų labiau negu didelė korupcija ir žemas pragyvenimo lygis.Tokią išvadą leidžia daryti Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“.Į klausimą „Kas jums būtų didžiausias nusivylimas po karo?“ 65,8 proc. tyrimo dalyvių atsakė: „Rusijos nebaudžiamumas už padarytus nusikaltimus“. 36,3 proc. apklaustųjų įvardijo aukštą korupcijos lygį, o 34,6 proc. – skurdą.Pasak sociologų, nusivylimo galimu Rusijos nebaudžiamumu mastas įvairiuose Ukrainos regionuose ir gyventojų amžiaus grupėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vakarų ir Vidurio Ukrainos gyventojai dažniau pasirinkdavo šį atsakymo variantą negu Pietų ir Rytų Ukrainos gyventojai – atitinkamai 68,6 proc. ir 67,7 proc. prieš 63,5 proc. ir 59,1 proc. 18-29 metų amžiaus jaunuoliai taip pat kur kas dažniau pasirinkdavo šį atsakymą (78,3 proc.) negu vyresni kaip 70 metų amžiaus ukrainiečiai (55,5 proc.).Į galimų nusivylimų po karo penketą taip pat pateko būgštavimai dėl ukrainiečių negrįžimo iš užsienio (24,7 proc.) ir rusų bei baltarusių perkėlimo į Ukrainą (19 proc.).
Prokremliški lyderiai Luhanske ir Chersone prašo Putino aneksuoti šiuos regionusUkrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją.Iškart po jo pranešimo panašų prašymą pateikė Maskvos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas Vladimiras Salda. Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą etapu.Kiek anksčiau Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.
Estija siūlys įtraukti patriarchą Kirilą į ES sankcijų sąrašą Estija siūlys įtraukti Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą Kirilą į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Tai trečiadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu, praneša portalas ERR.Pasak Estijos diplomatijos vadovo, tokią iniciatyvą paskatino patriarcho Kirilo pareiškimai, liaupsinantys „genocido karą“, kurį Rusija kariauja Ukrainoje.Šiomis dienomis patriarchas Kirilas pareiškė, jog kare su Ukraina rusų kareiviai atlieka savo pareigą tėvynei ir visuomenei, todėl jų veiksmus galima laikyti pasiaukojimu. Anot jo, žuvusiems rusų kareiviams bus atleistos visos nuodėmės.ELTA primena, kad ES birželio pradžioje pasidavė Vengrijos spaudimui ir šeštajame sankcijų Rusijai pakete atsisakė taikyti jas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui Kirilui, kuris yra prezidento Vladimiro Putino šalininkas.
Rusijos smūgiai nutraukė elektros tiekimą didelėje Ukrainos Charkivo miesto dalyjeRusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai.Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.Charkivo srities gelbėjimo tarnyba pranešė, kad sprogimai, kurie miesto centre buvo girdimi maždaug 21 val. (ir Lietuvos laiku), sunaikino vieną elektros transformatorių ir vienas dirbtuves.Apie aukas nepranešama, bet regiono energijos kompanija nurodė, kad be elektros liko 18,5 tūkst. vartotojų Charkive.Minėtame traukinių depe naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kaip ugniagesiai gesina gaisrą, kilusį po mažiausiai dviejų smūgių, sunaikinusių vieną biurą, dalį bėgių ir du vagonus.Lygiai prieš savaitę panašus smūgis buvo suduotas netoliese esančiam traukinių depui ir gyvenamiesiems rajonams. Jis pakurstė nuogąstavimus, kad Maskva, siekianti okupuoti Charkivą, taikosi į civilinius objektus.
Zelenskis: Rusija nori mobilizuoti šimtus tūkstančių ukrainiečių okupuotose žemėseRusija seniai ruošėsi naujai laikinai užgrobtų Ukrainos teritorijų aneksijai ir paskelbė mobilizaciją, kad galėtų paimti į savo armiją jų gyventojus.Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, tai Harvardo universiteto studentams ir dėstytojams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiomis dienomis Rusija tikisi paskelbti naują okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Tai seniai buvo rengiama, tai seniai suprantama. Mes matome tariamus referendumus tose teritorijose, kurias Rusija nori praryti. Ir mes žinome, kad mobilizacija Rusijoje neatsitiktinai paskelbta būtent šios naujos nusikalstamos aneksijos išvakarėse. Tikslas akivaizdus – okupantai nori paimti į savo armiją užgrobtų teritorijų gyventojus. Arba tave nužudys, arba tu žudyk – tokį pasirinkimą Rusija nori pasiūlyti šimtams tūkstančių ukrainiečių okupuotose žemėse“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.V. Zelenskis apgailestavo, kad pasaulio šalys nesiryžta prevenciniam smūgiui sankcijomis, kuris Rusijai parodytų, jog jai nepavyks praryti nė vienos Ukrainos dalies.„Kai atsiranda toks prevencijos deficitas, kai lyderystė pasireiškia tik vėliau – reaguojant į neigiamus vienų ar kitų Rusijos veiksmų padarinius, tai prarandamas laikas, prarandamos galimybės. Be to, pailgėja kelias į taiką“, – konstatavo V. Zelenskis.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose surengė tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.Rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
JAV: Ukraina turi teisę naudoti iš Vakarų gautus ginklus okupuotose teritorijoseJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, jog JAV neprieštarauja tam, kad Ukraina naudotų iš Vakarų gautą ginkluotę teritorijoms, kuriose Rusijos Federacija (RF) surengė vadinamuosius referendumus, susigrąžinti.Jis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru, praneša „Europeiskaja pravda“.A. Blinkenas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ar JAV leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti amerikietiškus ginklus teritorijose, kuriose Rusija surengė pseudoreferendumus, nepriklausomai nuo Kremliaus paskelbtų referendumų rezultatų.„Mes ir daugelis kitų šalių jau labai aiškiai pasakėme: nepripažįstame ir, tiesą sakant, niekada nepripažinsime Rusijos aneksuotų Ukrainos teritorijų... Ukraina turi visišką teisę gintis visoje savo teritorijoje ir atsikovoti teritorijas, kurias neteisėtai užgrobė Rusija“, – nurodė jis.Anot A. Blinkeno, ginkluotė, kurią JAV ir nemažai kitų šalių tiekia Ukrainai, labai veiksmingai naudojama teritorijoms atsikovoti, pavyzdžiui, neseniai šalies šiaurės rytuose bei pietuose.JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad pseudoreferendumai nieko nereiškia Rusijos užgrobtoms Ukrainos teritorijoms.„Ukrainiečiai toliau daro tai, ką privalo, kad susigrąžintų žemę, kuri iš jų buvo atimta. Mes toliau remsime šias pastangas“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
„Gerų naujienų jiems nėra“: naujai mobilizuotų rusų ešelonui – Ukrainos smūgisOkupuotoje Luhansko srities dalyje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo taikiniais tapo naujai mobilizuotų Rusijos piliečių ešelonas.Nors „dalinę mobilizaciją“ Rusija paskelbė vos prieš savaitę, pirmieji šauktiniai jau pateko į frontą Ukrainoje. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. „Vos prieš savaitę Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, o pirmieji šauktiniai jau pasiekė frontą. Visų pirma, pastiprinimas atvyko į Rusijos Federacijos 1-osios tankų armijos 2-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 1-ojo tankų pulko dalinius. Jie atvyko visiškai neparuošti. Kaip ir tie, kurie buvo jėga paimti iš okupuotos Luhansko srities dalies. Tačiau gerų naujienų jiems nėra. Yra mums“, – sakė S. Haidajus.Galvojant apie frontą, esą, reikia orientuotis į situaciją Limane, o „po sėkmės tenai gausime rezultatą Luhansko srityje“.„Pastarosiomis savaitėmis priešo užnugaryje įvyko daug sprogimų; nukentėjo ir ešelonas su ką tik mobilizuotais Rusijos piliečiais“, – nurodė S. Haidajus.Remiantis jo turimais duomenimis, okupantai mobilizuoja medikus ir siunčia juos į lauko ligonines, kadangi daugybės sužeistųjų tiesiog nespėjama nugabenti iki stacionarių ligoninių.
Po tariamo balsavimo dėl aneksijos Kyjivas ragina reikšmingai padidinti karinę pagalbą Trečiadienį Kyjivas paragino Vakarus „reikšmingai“ padidinti karinę pagalbą Ukrainai, kai Kremliaus primesta valdžia keturiuose Maskvos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę po balsavimo per tariamus referendumus dėl aneksijos.„Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didžiojo septyneto grupę nedelsiant ir reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, taip pat ir įvedant griežtas sankcijas, bei ženkliai padidinti karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 58 150 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 28 d. jau neteko apie 58 150 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 312 tankų, 4 889 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 381 artilerijos sistemos, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 262 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 989 dronų, 242 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 742 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
ES smerkia Rusijos pseudoreferendumų Ukrainoje suklastotus rezultatus Europos Sąjunga trečiadienį kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.
Rusų nelaisvėje dar yra apie 800 „Azovo“ pulko karių Rusų nelaisvėje dar yra apie 800 „Azovo“ pulko kariškių, tarp jų – daugiau kaip 40 moterų, taip pat ir nėščių.Tai pranešė „Azovo“ patronato tarnybos Darbo su belaisviais ir jų šeimomis skyriaus vadovė Olha Kravčenko, kuria remiasi UNIAN.Žurnalistų paklausta, ar nelaisvėje esančios nėščios moterys sulaukia reikiamos medicinos pagalbos, O. Kravčenko atsakė, kad ji neteikiama ir kad moteris reikėtų pervežti į Ukrainos valdžios kontroliuojamą teritoriją.„Jungtinių Tautų misija ir Raudonasis Kryžius turėtų turėti galimybę lankyti nelaisvėje esančius mūsų žmones, bet kita pusė neleidžia to daryti“, – pabrėžė O. Kravčenko.Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 21 d. iš rusų nelaisvės grįžo 215 Ukrainos gynėjų, tarp kurių buvo ir „Azovo“ pulko karių. Per apsikeitimą belaisviais Ukraina paleido 55 rusus.
Scholzas: „referendumai“ nepakeis Vokietijos pozicijos Ukrainos regionų atžvilgiuVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Berlyno pozicija Ukrainos okupuotų teritorijų, kuriose Rusija pastarosiomis dienomis rengė vadinamuosius „referendumus“, atžvilgiu nepasikeis.„Nepripažinsime šių suklastotų referendumų rezultatų, o mūsų parama Ukrainai nesumažės“, – leidiniui „Neue Osnabrücker Zeitung“ sakė O. Scholzas, jo žodžiai publikuoti trečiadienį. Maskva surengė „referendumus“ keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose: Chersone, Donecke, Luhanske ir Zaporižioje, kad pateisintų jų prijungimą prie Rusijos Federacijos.Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą Vokietijos ginklų tiekimą Ukrainai, O. Scholzas pakartojo savo poziciją, kad Ukraina nedelsiant gaus kovinius sovietų gamybos tankus ir pėstininkų kovos mašinas iš kitų NATO šalių, o jų atsargas Vokietija ir kitos valstybės laipsniškai papildys Vakarų technika.„Vokietija visomis išgalėmis remia Ukrainą ir tuo pačiu daro viską, ką gali, kad užkirstų kelią tiesioginiam NATO ir Rusijos konfliktui“, – sakė kancleris. Jis pridūrė, kad to nori ir dauguma Vokietijos piliečių.
Kinija pasakė rusams, ką galvoja apie jos „referendumus“Maskvai surengus tariamus referendumus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, Kinija antradienį pareiškė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kad turi būti gerbiamas visų šalių „teritorinis vientisumas“.„Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos problemą, yra nuoseklus ir aiškus: turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“, – sakė ambasadorius Zhang Junas, kurio vyriausybė Pekine kartais Vakarų vertinama kaip pernelyg palanki Rusijai.
Zelenskis po „referendumų“: su Putinu nebėra apie ką kalbėtiKyjivas nebegali derėtis su Rusija, Maskvai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengus „referendumus“ dėl aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rusijos pseudoreferendumų pripažinimas „normaliais“, vadinamojo Krymo scenarijaus įgyvendinimas ir dar vienas bandymas aneksuoti Ukrainos teritoriją reiškia, kad su dabartiniu Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėtis“, – sakė jis, kreipdamasis vaizdo ryšiu.„Viso pasaulio akyse Rusija vykdo atvirą „referendumu“ vadinamą farsą okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis. „Žmonės priversti pildyti kažkokius popierius prieš televizijos kamerą įrėmus automato vamzdį. Tariamo pseudoreferendumo rezultatai suplanuoti iš anksto“, – sakė jis.V. Zelenskis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Meloni: Ukraina gali pasikliauti naujosios Italijos vyriausybės paramaRinkimus Italijoje laimėjusi Giorgia Meloni antradienį Volodymyrui Zelenskiui adresuotame pranešime tviteryje patikino, kad jos naujoji vyriausybė visiškai rems Ukrainą.„Jūs žinote, kad galite pasikliauti mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Būkite stiprūs ir išlaikykite nepalaužiamą tikėjimą!“, parašė G. Meloni, ketinanti vadovauti dešiniųjų koalicijos vyriausybei po savaitgalį Italijoje vykusių rinkimų, per kuriuos jos aljansas užsitikrino visišką daugumą vietų parlamente.V. Zelenskis tviteryje pasveikino G. Meloni ir padėkojo Italijai už pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.Dabartinis ministras pirmininkas Mario Draghi aiškiai palaikė Ukrainą ir tiekė ginklus Kyjivui, kai prieš kiek daugiau nei septynis mėnesius Rusija pradėjo invaziją į kaimyninę šalį. G. Meloni irgi griežtai pasmerkė Rusiją ir pastaraisiais mėnesiais ne kartą aiškiai pasisakė palaikanti Kyjivą, tad jos politika atitinka M. Draghi ir daugumos Europos vyriausybių.Vis dėlto du jos koalicijos partneriai būsimoje vyriausybėje kelia susirūpinimą. „Lygos“ lyderis Matteo Salvini kritikavo sankcijas Maskvai ir yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjas, o „Forza Italia“ vadovaujantis Silvio Berlusconi jau daugelį metų yra artimas V. Putino draugas ir tik praėjusią savaitę interviu televizijai teigė, kad Rusijos prezidentas buvo priverstas įsiveržti į Ukrainą.
JT deklaruoja įsipareigojimą dėl Ukrainos vientisumo ir pripažintų sienųJungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai keliose karo draskomos šalies dalyse promaskvietiška valdžia paskelbė pergalę balsavimuose dėl aneksijos, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius.„Jungtinės Tautos tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į posėdžio dalyvius vaizdo ryšiu dar kartą pasmerkė paskubomis organizuotus pseudoreferendumus Rusijos okupuotuose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose.„Okupuotoje Ukrainos teritorijoje labai ciniškai bandoma priversti vyriškos lyties gyventojus mobilizuotis į Rusijos kariuomenę tam, kad jie būtų pasiųsti kovoti prieš savo pačių tėvynę“, – teigė jis.Kalbėdamas apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, V. Zelenskis perspėjo, kad „aneksija yra toks žingsnis, dėl kurio jis atsiduria vienas prieš visą žmoniją“.„Dabar reikia aiškaus signalo iš visų pasaulio šalių“, – sakė V. Zelenskis.Nepaisant V. Zelenskio raginimų, nėra jokių galimybių, kad Saugumo Taryba, kurioje Rusija turi veto teisę, pasiektų vieningą poziciją dėl aneksijos.Vis dėlto Jungtinės Valstijos ketina pateikti rezoliuciją, smerkiančią „fiktyvius referendumus“, raginančią valstybes nares „nepripažinti jokio pakeisto Ukrainos statuso ir įpareigojančią Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos“, sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.Kinijos pareiškimai ir balsavimas dėl rezoliucijos bus atidžiai stebimi norint išsiaiškinti, ar nesikeičia jos pozicija Rusijos atžvilgiu. Pekinas dar nėra pasmerkęs Rusijos invazijos į Ukrainą.„Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos klausimą, yra nuoseklus ir aiškus“, – antradienį sakė Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas.„Tai reiškia, kad reikia gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigė jis.Vasario mėnesį, iškart po Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, Kinija nusprendė susilaikyti balsuojant dėl šiuos veiksmus smerkiančios rezoliucijos, kurią Rusija vetavo.Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia leido suprasti, kad Rusija vėl pasinaudos veto teise, ir kritikavo šį žingsnį kaip „Vakarų delegacijų pykčio priepuolius“.„Referendumai vyko išskirtinai skaidriai, laikantis visų rinkimų normų“, – teigė V. Nebenzia ir pridūrė, kad vienintelis Vakarų tikslas buvo „kiek įmanoma labiau susilpninti Rusiją ir nuleisti jai kraują“.
Vladimiras Putinas apie aneksiją turėtų paskelbti rugsėjo 30 dienąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją tikriausiai paskelbs rugsėjo 30 d. Taip teigiama JAV Karo studijų instituto ataskaitoje.Analitikai pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai iš anksto sukūrė ir suklastojo pritarimo reitingus ir tariamus rinkėjų dalyvavimo fiktyviuose referendumuose rodiklius, priversdami okupuotose teritorijose gyvenančius Ukrainos civilius „balsuoti“ už Rusijos aneksiją.„Referendumo“ pabaiga yra paskutinė sąlyga V. Putinui paskelbti apie Rusijos įvykdytą okupuotos Ukrainos teritorijos aneksiją.Išvakarėse Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad V. Putinas tikriausiai padarys pareiškimą prieš arba per kalbą parlamente penktadienį, rugsėjo 30 d.
Zelenskis Jungtinėms Tautoms: Kyjivas nesiderės su Maskva po pseudoreferendumųKyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijų, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.„Matant visam pasauliui, Rusija okupuotoje Ukrainos teritorijoje vykdo visišką farsą, vadinamą „referendumu“, – sakė jis.„Žmonės prieš kulkosvaidžių žiotis verčiami pildyti popierius televizijos nuotraukai. Pseudoreferendumų tariamų rezultatų skaičiai buvo surašyti iš anksto“, – sakė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Prorusiški pareigūnai Ukrainoje skelbia pergalę pseudoreferendumuoseKeturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų pareigūnai antradienį paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl susijungimo su Rusija, tarptautinei bendruomenei pasmerkus šiuos fiktyvius balsavimus.Pietinėje Zaporižios srityje vietos rinkimų institucija paskelbė suskaičiavusi visus balsus ir pareiškė, kad 93,11 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Vis dėlto institucija nurodė, kad šie rezultatai yra preliminarūs.Pietinėje Chersono srityje Rusijos primesti pareigūnai paskelbė, jog 87,05 proc. rinkėjų pritarė tam, kad regioną aneksuotų Rusija.Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje rytinėje Luhansko srityje už prisijungimą prie Rusijos balsavo 98,42 proc. rinkėjų, remdamosi vietos pareigūnais pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Aišku“, kad Luhanskas grįš į Rusijos sudėtį, platformoje „Telegram“ pareiškė Luhansko liaudies respublika pasiskelbusio separatistų darinio lyderis Leonidas Pasečnikas.Pasak naujienų agentūrų, suskaičiavus visus balsavimo biuletenius rytiniame Donecko regione paaiškėjo, kad čia 99,23 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.Kremliaus remiamas Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė: „Mes visi to labai seniai norėjome.“ Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.D. Pušilinas pasidžiaugė „milžinišku“ rezultatu ir sakė: „Mes susijungiame su savo didžiąja tėvyne, su didžiąja Rusija.“Tuo tarpu Jungtinės Tautos pareiškė, kad yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos pripažintas sienas.
Analitikai: Rusija gali mėginti pervadinti invaziją į Ukrainą kaip „kovos su terorizmu operaciją“JAV Karo studijų institutas (ISW) savo naujausiame vertinime nurodė, kad Rusijos pareigūnai gali bandyti pateisinti savo aneksuojamos Ukrainos teritorijos okupaciją kaip „kovos su terorizmu operacija“.Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas rugsėjo 26 d. sakė, kad Rusijos pareigūnai gali laikinai uždaryti Zaporožės atominę elektrinę, vykdydami „kovos su terorizmu operacijas“ naujai aneksuotose teritorijose.
Podoliakas: Ukraina susigrąžins visas savo žemes Ukraina nepasiduos jokiems branduoliniams grasinimams iš Maskvos ar jos teritorijoje vykstančiam balsavimui dėl aneksijos ir pagal savo planus susigrąžins visas savo okupuotas žemes. Taip pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailas Podolakas.Jis pabrėžė, kad Kijevas negali simetriškai reaguoti į branduolinį smūgį, tačiau pasaulio branduolinės valstybės turėtų perspėti Rusiją, kad bet koks bet kokio tipo branduolinių ginklų – strateginių ar taktinių – panaudojimas bus sutiktas konkrečiais veiksmais, o ne kokiomis nors JT rezoliucijomis.„Tęsime darbą dėl mūsų teritorijos okupacijos nutraukimo, nesvarbu, kas“, – interviu „Reuters“ sakė M. Podoliakas.Jis išjuokė balsavimą referendumuose kaip teisinę nesąmonę, nurodydamas Zaporožės regiono „referendumo“ pavyzdį.Jis priminė, kad prieš karą Zaporožės regione gyveno 1,6 milijono žmonių, o pačiame Zaporožės mieste, kurį kontroliuoja Ukraina, gyveno 800 tūkst. žmonių. 400 tūkst. žmonių, pasak M. Podoliako, paliko okupuotą teritoriją. Todėl balsavime galėjo dalyvauti tik labai maža regiono gyventojų dalis.„Ir mes turime priimti šį modelį, kitaip bus panaudoti branduoliniai ginklai?... Tai nesąmonė ir tai nepriimtina“, – sakė M. Podoliakas.
Okupuotoms Ukrainos sritims Rusijos primesta valdžia skelbia pergalę pseudoreferendumuoseOkupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų.Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.Rinkimų pareigūnai Maskvoje teigė, kad Rusijoje balsavę rinkėjai didžiąja dalimi palaikė aneksiją.Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas prieš septynis mėnesius pasiuntė į Ukrainą savo karius.Tuo metu Chersono ir Zaporižios regionams Rusijos primesta valdžia paskelbė, esą suskaičiavus visus biuletenius už aneksiją pasisakė atitinkamai 87 ir 93 proc. balsavusiųjų.Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ pareigūnai nurodė, kad ten 98 proc. balsavusiųjų palaikė prisijungimą prie Rusijos.Beveik niekieno nepripažįstama Donecko „liaudies respublika“ kol kas visų balsalapių esą nesuskaičiavo. Vis dėlto ji skelbia, kad, preliminariais duomenimis, beveik 95 proc. balsavusiųjų pasisakė už aneksiją.
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino Kupjansko-Uzlovojaus išlaisvinimą Ukrainos Gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas antradienį taip pat patvirtino geležinkelio sankryžos ir Kupjansko-Uzlovojaus miesto išlaisvinimą.Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos kovotojas, stovėdamas ant nukritusios Rusijos vėliavos, pakelia Ukrainos vėliavą ant vėliavos stiebo priešais Kupjansko-Uzlovojaus geležinkelio stotį.Kupjanskas-Uzlovojus yra už kelių kilometrų į pietus nuo Kupjansko rytiniame Oskolo upės krante. Prieš rugsėjo mėnesio Rusijos kariuomenės atstūmimą iš daugumos okupuotos Charkovo regiono teritorijos ši geležinkelio sankryža buvo svarbus Rusijos karių logistikos taškas.Vaizdo įraše su vėliavos pakėlimu matyti, kad visi stoties pastato langai yra nepažeisti. Tai gali reikšti, kad bent jau rajone nebuvo kovų.
Pranešama apie Charkovo apšaudymą Charkovo meras Igoris Terekhovas pranešė apie miesto apšaudymą. Pasak jo, viename iš Charkovo rajonų įvyko trys sprogimai. Remiantis preliminaria informacija, buvo apgadintas infrastruktūros objektas. Kai kuriose miesto vietose dingo elektra.
„Frontex“: auga į ES atvykstančių Rusijos piliečių skaičiusEuropos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) duomenimis, praėjusią savaitę po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos į Europos Sąjungą (ES) atvyko 66 000 rusų. Tai yra padidėjimas daugiau kaip 30 proc., lyginant su ankstesne savaite, pranešė agentūra.Dauguma Rusijos piliečių atvyko į Suomiją ir Estiją. Jei Rusija uždarytų sienas asmenims, kurie gali būti mobilizuoti, tikimasi neteisėtų sienos kirtimo atvejų.
Blinkenas: Vakarai „niekada nepripažins“ Ukrainos teritorijų aneksijosJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos po to, kai Kremliaus statytinių valdžia pradėjo skelbti pergalę Maskvos okupuotuose regionuose.„Mes ir daugelis kitų šalių jau esame visiškai atvirai pasisakę. Mes nepripažįstame – ir niekada nepripažinsime – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Nuo mobilizacijos Rusijoje pradžios į Kazachstaną atvyko 98 tūkst. rusųPer savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai.Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.Suomijos ir Norvegijos vizas turintys asmenys taip pat atvyksta sausuma. Lėktuvų bilietai į užsienį buvo greitai išparduoti, nepaisant išaugusių kainų.Kazachstano vidaus reikalų ministras Maratas Akhmetzhanovas skelbdamas sieną kertančių rusų skaičių teigė, kad valdžios institucijos nesiųs namo tų, kurie vengia šaukimo, nebent jie būtų įtraukti į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl kriminalinių kaltinimų.Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas  nurodė savo vyriausybei padėti rusams, atvykstantiems į jo šalį „dėl dabartinės beviltiškos padėties“.
Kai kuriose Latvijos savivaldybėse prie Rusijos sienos paskelbta nepaprastoji padėtisDėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų.Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.Atsižvelgiant į nelegalią migraciją iš Baltarusijos nepaprastoji padėtis 2021 metų rugpjūčio 11 dieną jau buvo paskelbta Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse, taip pat Daugpilio mieste. Ji čia buvo pratęsta iki lapkričio 10 dienos.Be to, antradienį vyriausybė nusprendė uždaryti Pededzės sienos perėjimo punktą ir nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybai užtikrinti sienų apsaugą.Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, policijai ir Valstybės saugumo tarnybai įsakyta padėti pasieniečiams kontroliuoti sieną.Latvijos pareigūnai nurodo, kad Rusijai pradėjus dalinę mobilizaciją daug Rusijos piliečių nori išvykti iš šalies, todėl situacija pasienio kontrolės punktuose gali pasikeisti. Taip pat galimi bandymai neteisėtai kirsti sieną.Nuo rugsėjo 19 dienos į Latviją neleista įvažiuoti 57 Rusijos piliečiams, o 2 474 Rusijos piliečiai į Latviją atvyko teisėtai, nurodė Vidaus reikalų ministerija. Tuo metu iš Latvijos išvyko 2 332 Rusijos piliečiai.Kaip pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė rezervininkų mobilizaciją, sukėlusią protestus ir privertusią šimtus tūkstančių Rusijos vyrų bėgti iš šalies.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai dėl aneksijos gali spręsti spalio 4-ąjąRusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba, pirmininkės Valentinos Matvijenko duomenimis, kitą antradienį gali spręsti dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įstojimo į Rusiją. Tą dieną numatytas kitas posėdis, sakė V. Matvijenko, kurią cituoja rusų naujienų agentūros. Esą kol kas nėra būtinybės skelbti neeilinį posėdį.Prieš tai žiniasklaida spėliojo, kad prezidentas Vladimiras Putinas jau šį  penktadienį sakydamas kalbą abiejuose Rusijos parlamento rūmuose gali oficialiai paskelbti apie iš viso keturių teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose aneksiją.Rusų okupantai antradienį baigtais paskelbė pseudoreferendumus Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone. Suskaičiavus pirmuosius balsus, rinkimų komisijos, kaip ir tikėtasi, pranešė, kad daugiau kaip 90 proc. gyventojų pasisakė už okupuotų teritorijų įstojimą į Rusijos sudėtį. „Jei jie nori įstoti į Rusijos Federaciją, žinome, kad tai paremsime“, - pabrėžė V. Matvijenko.
Pabėgti nepavyks: pasienyje su Sakartvelu rusams įteikiami šaukimaiRusai, kuriems taikomas šaukimas ir nori išvykti iš Rusijos Federacijos, pasienyje su Sakartvelu gauna šaukimus, rašo UNIAN.Apie tai pranešė Šiaurės Osetijos vadovo ir vyriausybės spaudos tarnyba, pranešė Rusijos žiniasklaida.Pažymima, kad karinės registracijos ir įdarbinimo biuro mobilizacijos punktas yra pasienyje su Sakartvelu. Joje dirba operatyvinė grupė, kurią sudaro karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybos atstovas bei vykdomosios valdžios atstovas.Patikslinama, kad šaukimas bus įteiktas tik Šiaurės Osetijos gyventojams.
„Facebook“ aptiko ir sustabdė propagandistinių paskyrų tinklą„Facebook“ teigia aptikęs ir sustabdęs besiplečiantį netikrų paskyrų tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą visoje Vakarų Europoje, praneša AP.„Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, kurios imitavo teisėtus naujienų šaltinius.Daugiau nei 1600 netikrų „Facebook“ paskyrų buvo panaudotos propagandos sklaidai Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JK ir Ukrainoje. „Meta“ teigia, kad tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias su Rusija susijęs tinklas, kurį bendrovė nustatė nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
NATO vadovas pasmerkė pseudoreferendumus okupuotuose Ukrainos regionuoseNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos surengti balsavimai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose siekiant juos aneksuoti yra „apgaulė“ ir „akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.J. Stoltenbergas tviteryje parašė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „ir aiškiai pasakė, kad NATO sąjungininkai tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teisę į savigyną“.„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės priklauso Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Naujoji Zelandija griežtina sankcijas Rusijai, bet pagalbos Ukrainai ginklais neteiksNaujosios Zelandijos vyriausybė pratęsė sankcijas rusams, tačiau karinės pagalbos Ukrainai neteiks. Apie tai praneša „The Newcastle Herald“.Naujoji Zelandija yra pasirengusi teikti tolesnę pagalbą ginklais, jei Ukrainos poreikiai atitiks turimas atsargas. Kol kas prašymų šalis tenkinti negali.
Diplomatiniai šaltiniai: Zelenskis sakys kalbą JT Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį turėtų kalbėti specialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos surengtiems fiktyviems referendumams jo šalyje. Diplomatai agentūrai dpa patvirtino, kad V. Zelenskio kreipimosi paprašė Ukrainos atstovybė JT.Manoma, kad Rusija balsavimu mėgins užkirsti kelią V. Zelenskio vaizdo kreipimuisi. Panašiose situacijose Maskvai pastaraisiais kartais to padaryti nepavyko. Per tokius vadinamuosius procedūrinius balsavimus nuolatinės Saugumo Tarybos narės, kokia yra Rusija, neturi veto teisės. Reikalinga 9 Tarybos narių dauguma iš 15.Posėdis planuojamas 22.00 val. Lietuvos laiku. Ukrainoje nuo penktadienio keturiose rusų okupuotose Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios srityse vyko pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. JT generalinis sekretorius Antonio  Guterresas galimą teritorijų aneksiją neseniai pavadino tarptautinės teisės pažeidimu.
Kijivas: „Nord Stream“ dujų nuotėkis yra „teroristinis Maskvos išpuolis“Ukraina antradienį pareiškė, kad pranešimai apie dujų nuotėkį Rusiją ir Europą jungiančiuose dujotiekiuose „Nord Stream“ greičiausiai yra Maskvos įvykdyto „teroristinio išpuolio“ rezultatas.„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita, kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos prieš ES aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.M. Podoliakas apkaltino Rusiją siekiu „destabilizuoti ekonominę padėtį Europoje ir sukelti paniką artėjant žiemai“.Kremlius kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl dujų nuotėkio, ir neatmetė, kad tai gali būti sabotažo aktas.Vokietijos saugumo šaltiniai dpa sakė, kad incidentų priežastys dar neišaiškintos, tačiau esama sabotažo požymių. Pasak jų, dėl techninio sudėtingumo tokią operaciją galėjo surengti tik valstybinis subjektas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1574736854448246784?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1574736854448246784%7Ctwgr%5Ea71d0f2115cc97cb855a4d92c3e40c051a2072ff%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fsep%2F27%2Frussia-ukraine-war-live-news-voting-in-sham-referendums-due-to-end-japanese-consul-interrogated-in-russia
Ukrainą gali palikti dar 5 mln. piliečiųBlogiausiu atveju iš Ukrainos gali išvykti dar 5 mln. piliečių. Nuo vasario 24 dienos šalį jau paliko 1,2 mln.Tai pareiškė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ella Libanova.Nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 19 d. iš Ukrainos išvyko apie 8,4 mln. žmonių. Per tą laiką įvažiavo 7,2 mln. žmonių. Dabar 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos yra užsienyje.
Kyjivas: aneksiniai referendumai neturės jokios įtakos mūšio laukeAntradienį Kyjivas pareiškė, kad Kremliaus remiamų pareigūnų surengti pseudoreferendumai dėl aneksijos keturiose Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose neturės jokios įtakos jų kariniams tikslams praėjus septyniems Maskvos invazijos mėnesiams.„Svarbiausia, kad šie veiksmai, šis [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino sprendimas neturės jokios įtakos Ukrainos politikai, diplomatijai ir veiksmams mūšio lauke“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.
Ukrainos teritorijose baigėsi pseudoreferendumai: skelbiami pirmieji rezultataiRusų okupantai paskelbė, kad baigėsi keliose Ukrainos teritorijose surengti pseudoreferendumai ir pristatė pirmuosius jų rezultatus. Suskaičiavus pirmuosius balsavimo biuletenius rinkimų apylinkėse Rusijoje, po daugiau kaip 97 proc. iš Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios kilusių rinkėjų pasisakė už savo gimtųjų sričių prijungimą prie Rusijos, antradienį pranešė rusų naujienų agentūros.Iš rinkimų apylinkių okupuotose teritorijose duomenų kol kas nėra. Balsuoti nuo praėjusio penktadienio vykusiuose fiktyviuose referendumuose buvo paraginti ir Ukrainos pabėgėliai Rusijoje. Manoma, kad Rusija dar šią savaitę gali pradėti beprecedentę aneksijos bangą.Šių pseudoreferendumų pasaulis nepripažįsta, nes jie surengti pažeidžiant Ukrainos ir tarptautinius įstatymus bei nesilaikant minimalių demokratijos standartų.Manoma, kad dabar Maskvos paskirtos okupacinės administracijos oficialiai paprašys Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino teritorijas prijungti prie Rusijos. Kremlius pareiškė, kad tai gali būti padaryta greitai.V. Putinas dar prieš pseudoferenedumus pabrėžė, kad šios teritorijos tuomet bus visiškai saugomos branduolinės Rusijos.
Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietėsUkrainos Charkivo srityje iš Rusijos okupacijos gniaužtų iki šiol išlaisvintos 454 gyvenvietės, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.„Charkivo sritis. Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamųjų operacijų iš viso deokupuotos 454 gyvenvietės“, – spaudos konferencijoje teigė K. Tymošenka.Pasak jo, ten darbą atnaujino 14 policijos komisariatų, 78 kaimo vietovėse įsikūrę medicinos punktai, 23 vietos savivaldos institucijos ir 10 pašto padalinių. Be to, 90 švietimo įstaigų atnaujino nuotolinį mokymą, ten taip pat vėl veikia šeši mobiliojo ryšio bokštai, 27 dujų tiekimo įrenginiai ir 23 elektros energijos gamybos objektai.„Balaklijoje atkurtas elektros tiekimas daugiau kaip 11 tūkst. namų ūkių, kurie sudaro 77 proc. vietos populiacijos“, – pažymėjo K. Tymošenka.Kaip teigiama, Charkivo mieste ir visoje Charkivo srityje šiuo metu dirba avarinės tarnybos, kurios užsiima apgadintos infrastruktūros atstatymu. Į šias teritorijas buvo atgabenta daugiau kaip 400 tonų humanitarinės pagalbos.
Rusija teigia nesieksianti į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad nesieks į užsienį nuo mobilizacijos bėgančių vyrų ekstradicijos.„Rusijos gynybos ministerija nėra išsiuntusi jokių prašymų Kazachstano, Sakartvelo ar kurios nors kitos šalies valdžios institucijoms dėl tariamo priverstinio Rusijos piliečių grąžinimo į Rusijos teritoriją ir neturi ketinimų tai daryti“, – teigiama ministerijos pranešime.
ES skelbs sankcijas pseudoreferendumų Ukrainoje organizatoriams Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.„Visiems žmonėms, kurie dalyvauja neteisėtuose ir neteisėtuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
Kremlius įspėja apie saugumo „padarinius“ po balsavimo dėl Ukrainos regionų aneksijos Antradienį Kremlius perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai dėl prisijungimo prie Rusijos turės saugumo padarinių. Neseniai pareigūnai Maskvoje grasino panaudoti branduolinius ginklus.„Teisinė padėtis radikaliai pasikeis tarptautinės teisės požiūriu ir tai taip pat atsilieps saugumui šiose teritorijose“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukraina skelbia apie dar vieną laimėjimą: kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai pasileido bėgtiIš Charkivo srities Borovskio rajono bėga kolaborantai ir okupacinės „valdžios“ atstovai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė Peski-Radkivski gyvenvietės kontrolę. Apie tai skelbiama Borovskio rajono „Telegram“ kanale.„Tęsiasi kova dėl Borovskio rajono kairiosios pakrantės teritorijų išlaisvinimo nuo okupantų iš Rusijos. Vyksta kariniai veiksmai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos stumia lauk priešininkus, bet vaduojamos teritorijos kenčia nuo priešų apšaudymų“, – teigiama pranešime.Peski-Radkivski gyvenvietė jau kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, bet Ukrainos pajėgos ten vis dar aptinka okupantų iš Rusijos grupelių, vykdo valymus ir išminavimo darbus. Gyvenvietėje sunaikinta daug gyvenamųjų namų, sugriautas vaikų darželis, apgadinta mokykla: išdužę langai, sienose sviedinių paliktos skylės, nebetinkamas stogas.
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar devyni laivai su grūdais Antradienį iš Ukrainos uostų išplaukė devyni laivai su 345 tūkst. tonų grūdų Afrikos, Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.Nuo rugpjūčio 1 d. iš Ukrainos uostų jau išplaukė 231 laivas su 5,29 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
Ukrainos pasienyje su Rusija rasta dar viena įtariama masinė kapavietėUkrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje rasta dar viena įtariama masinė kapavietė netoli apšaudyto ir apleisto paukštyno, esančio prie sienos su Rusija ir nusėto nuolaužomis po kautynių.Kiek ten guli būti žmonių palaikų, nėra žinoma: kariai ir pareigūnai kalba apie 90–100 kūnų, bet nepatikslina, iš kur jie tai žino.Aplinkui esančiuose griuvėsiuose yra pastarojo meto smurto ženklų.Sunaikinto tanko bokštelio dalys, per mūšius išlėkusios į orą ir pramušusios į angarą panašaus sandėlio stogą, sutraiškė apačioje paliktus tuščius naminių paukščių narvus.Išminavimo komandos dar neatvyko į vietovę netoli Kozača Lopanės, esančios maždaug už 2 km nuo sienos, o galima masinė kapavietė dar nebuvo paliesta.„Į mūsų kaimą atvykę kariai man sakė, kad matė kareivių kapavietę, bet nenurodė [žuvusiųjų] skaičiaus“, – pranešė Kozača Lopanės administracijos vadovė Liudmyla Vakulenko.„Jie sakė, kad tai ištirs specializuotas padalinys“, – pridūrė pareigūnė.Teismo medicinos ekspertų komandos laukiama vėliau šią savaitę, kai vietovė bus pripažinta saugia darbui. Pirmadienį kariai judėjo atsargiai – vengė neasfaltuotų vietovių, saugodamiesi minų ir nesprogusių sviedinių.
Prancūzijos diplomatijos vadovė atvyko iš anksto neskelbto vizito į KyjivąPrancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna antradienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą.Apie tai ji pranešė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.„Labas rytas, Ukraina, gera grįžti“, – parašė C. Colonna ir pasidalijo savo nuotrauka iš Ukrainos sostinės centro.„Prancūzija šalia, kad palaikytų Ukrainą“, – pridūrė ji ukrainiečių kalba.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 395 vaikai, o dar daugiau kaip 776 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (401), Charkivo (231) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 500 mokyklų, iš jų 289 visiškai sugriautos.
Nikopolio apylinkėse vėl nukrito beveik 90 Rusijos sviedinių Antradienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse vėl nukrito daugybė sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai vėl apšaudė Nikopolio apylinkes. Trijose gyvenvietėse – pačiame Nikopolyje, Marhanecio kaime ir Červonogrigorjevkoje – nukrito beveik 90 sviedinių“, – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Prelininariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.Kaip pranešama, per ataką Nikopolyje apgadinta 15 privačių namų, keletas žemės ūkio paskirties pastatų ir automobilių, o Marhanecio kaime paveikta 10 gyvenamųjų namų, vaikų ir jaunimo sporto mokykla, aikštė, dujų tiekimo vamzdis ir elektros linijos. Tuo metu Červonogrigorjevkoje žalos mastas dar tikslinamas.
Keturi Kremliaus okupuoti regionai paskutinę dieną balsuoja dėl prisijungimo prie Rusijos Keturi Rusijos pajėgų iš dalies kontroliuojami Ukrainos regionai antradienį paskutinę dieną balsuoja per vadinamuosius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo sąjungininkės pasmerkė balsavimą kaip „apgaulę“ ir neketina pripažinti rezultatų.Ką reikia žinoti apie šiuos keturis regionus:LuhanskasLuhansko sritis, kurioje prieš karą gyveno 2,1 mln. žmonių, iš trijų pusių ribojasi su Rusija ir kartu su kaimyniniu Donecku sudaro pramoninį Donbaso regioną. Ukrainos valdžios duomenimis, Rusija kontroliuoja maždaug 98 proc. daugiausia rusakalbių gyvenamos Luhansko srities - daugiausia iš visų keturių regionų, kuriuose vyksta pseudoreferendumai, kaip juos pavadino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Prieš Rusijos invaziją vasario mėnesį Maskvos remiami separatistai nuo 2014 m. kontroliavo vos pusę srities. Po kelis mėnesius trukusio sekinimo karo Rusija liepos pradžioje beveik visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas iš Luhansko, Maskva tai paskelbė kaip savo strateginę pergalę. Tačiau po sėkmingo Kyjivo kariuomenės puolimo rugsėjį Ukrainos pajėgos sugrįžo į regioną.DoneckasDonecko sritis, prieš karą turėjusi 4,1 mln. gyventojų, yra kasybos ir plieno bazė Donbase, ten yra Doneckas - vienas didžiausių Ukrainos miestų. Nuo 2014 m. maždaug pusę rusakalbio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.Donecko Mariupolis, Juodosios jūros uostamiestis, per žiaurią apgultį, prasidėjusią netrukus po Rusijos invazijos, buvo paverstas griuvėsiais. Ukrainos valdžia teigia, kad Rusija kontroliuoja maždaug du trečdalius srities. Mūšiai ties fronto linija regiono centre vyksta kelis mėnesius.ZaporižiaZaporižios regionas, kuriame prieš karą gyveno apie 1,6 mln. gyventojų, taip pat ribojasi su Juodąja jūra. Iš keturių regionų, kuriuose rengiami vadinamieji referendumai dėl aneksijos, ten Rusijos kontroliuojama dalis yra mažiausia – okupuota maždaug  63 proc. Zaporižios regiono. Pagrindinis miestas Zaporižia tebėra ukrainiečių rankose, nors Maskva kontroliuoja svarbiausią Berdiansko uostą.Kovo mėnesį Rusijos kariuomenė užgrobė Zaporižios atominę elektrinę, pastarosiomis savaitėmis aplink ją vykstančios kautynės paskatino Kyjivą ir jo sąjungininkes siekti sukurti aplink objektą demilitarizuotą zoną.ChersonasToliausiai vakaruose esantis Chersonas buvo Rusijos užimtas vienas pirmųjų. Prieš karą ten gyveno milijonas gyventojų, daugiausia žemės ūkio vietovę dalija per ją tekanti Dnipro upė. Tai taip pat vartai į Krymą – pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.Visi keturi regionai sukuria Maskvai lemiamą sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo, iš kitos pusės pusiasalį su žemynu jungia tik tiltas.Rugpjūtį Ukrainos pradėtas kontrpuolimas Chersone privertė Rusiją perdislokuoti pajėgas, o tai atvėrė kelią sėkmingam Kyjivo puolimui rytiniame Charkivo regione. Pranešama, kad Chersone partizanai atakuoja Rusijos okupacinius dalinius ir pareigūnus, Ukrainos pajėgos sunaikino tiltus per upę, todėl Rusijos daliniai pateko į spąstus. Ukrainos valdžios vertinimu, šiuo metu Rusija kontroliuoja 83 proc. regiono.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 57 750 okupantų rusų Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 27 d. jau neteko apie 57 750 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 306 tankų, 4 881 šarvuotosios kovos mašinos, 1 378 artilerijos sistemų, 331 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 175 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 261 lėktuvo, 224 sraigtasparnių, 977 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 730 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
„Vedomosti“: bus kuriama nauja karinė apygarda, kuriai priklausys aneksuotos teritorijos, vadovaus RogozinasPseudorespublikos „Donecko Liaudies Respublika“ ir „Luhansko Liaudies Respublika“, taip pat okupuotos Chersono ir Zaporižios dalys, po aneksijos gali būti įtrauktos į Krymo federalinę apygardą kartu su visu pusiasaliu, skelbia šaltiniais besiremdamas leidinys „Vedomosti“.Remiantis laikraščio turima informacija, prezidento statytiniu apygardoje gali tapti buvęs vicepremjeras, buvęs „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.
Penktadienį – Putino kreipimasisRugsėjo 30 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų kreiptis į Rusijos parlamento rūmus. Tikėtina, kad tada jis oficialiai paskelbs apie okupuotų Ukrainos teritorijų prisijungimą prie Rusijos.Apie tai skelbiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos naujausioje žvalgybos suvestinėje.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1574633113598283777
Ukrainoje – paskutinė pseudoreferendumų dienaAntradienį turi baigtis pseudoreferenumai dėl aneksijos, kurias keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia.Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šiuos balsavimus kaip fiktyvius ir pareiškė, jog Vakarų šalys niekada nepripažins jų rezultatų.Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą Vladimirą Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.
Rusų pajėgos sudavė raketų smūgius Zaporožėje, nukentėjo žmonėsRugsėjo 27 d. rytą Rusijos kariai sudavė raketinį smūgį Zaporožėje.Zaporožės srities valstybinės administracijos pirmininkas Oleksandra Starukha „Telegram“ pranešė, kad okupantai nukentėjo nuo infrastruktūros objektų.Duomenys apie aukas ir žalą tikslinami.
Rusai raketomis apšaudė Kramatorsko centrą, sužeisti keturi gyventojaiApie tai pranešė Donecko srities valstybinė administracija.„Rusų okupantai beveik vienu metu smogė Kramatorskui ir Slavianskui. Kramatorske rusai smogė miesto centrui: viena raketa pataikė į žinomo Donecko menininko Viačeslavo Gutirio skulptūrų parką „Gimę Ukrainoje“, kita – į penkiaaukštį pastatą... Dėl tiesioginio raketos smūgio buvo sugriauta vieno iš penkiaaukščio namo butų siena ir sužeisti 4 žmonės“, – sakoma pareiškime.
Per vieną dieną Ukrainos pietinėje dalyje ukrainiečių gynėjai sunaikino 77 rusų okupantus ir daug rusų pajėgų technikos.Apie tai pranešama oficialiame operatyvinės vadovybės puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.Chersono ir Beryslavo apygardose nukentėjo 4 priešo ginkluotės ir įrangos židiniai ir 4 šaudmenų sandėliai.
Rusijos pajėgos vėl atakavo Kryvyi Rihą, sunaikino oro uostąPriešo armija užpuolė Kryvyi Rihą, oro uostas buvo sunaikintas. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka, praneša „Ukrinform“.„Priešo ataka prieš Kryvyi Rihą: rusai raketa X-59 smogė oro uostui. Jo infrastruktūra buvo sunaikinta“, – rašė V. Rezničenka.Pažymima, kad tolesnis aerodromo ir įrangos naudojimas yra neįmanomas. Per smūgį žmonės nebuvo sužeisti.
Zelenskis: Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus Donecko regioneFronte padėtis Donecko regione yra ypač aštri, o Ukrainos kariuomenė daro viską, kad atgrasytų priešus šia kryptimi. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo žinutėje 215-osios plataus masto karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakare, praneša „Ukrinform“.„Ypač opi situacija yra Donbase. Mes darome viską, kad apribotume priešišką veiklą. Mūsų tikslas numeris vienas yra dabar, nes Donbasas vis dar yra svarbiausias okupantų tikslas“, - sakė V. Zelenskis.„Nepaisant akivaizdaus karo Rusijai beprasmybės ir okupantų iniciatyvos praradimo, Rusijos kariuomenės vadovybė vis dar veda juos į mirtį. Nuolatiniai Rusijos puolimo bandymai Donecko regione tikrai įeis į karų istoriją kaip viena ciniškiausių savo karių žmogžudysčių. Kai tai matome, pamatę šias atakas, dar kartą įsitikiname, kad Rusijos mobilizacija yra akivaizdus bandymas suteikti ant žemės esantiems vadams nuolatinį „patrankų mėsos“ srautą. Rusijos mobilizacijoje tiesiog nėra kitos prasmės. Jie jautė, kad pralaimėjo, ir bando tiesiog atidėti šią akimirką, užtikrinti bent tam tikrą veiklą fronte, atiduoti bent ką nors su ginklais rankose vietoj mirusiųjų“, – pridūrė prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Rusijos visuomenė dar nežino apie Rusijos valdžios institucijų žiaurumą savo žmonėms.Jis taip pat pažymėjo, kad valdžia stengiasi aprūpinti Ukrainos karius ginklais ir šaudmenimis.
Rusai beveik vienu metu atakavo Kramatorską ir SlavyanskąDonecko regioninė karinė administracija paskelbė vaizdo įrašą su Rusijos karių raketų atakos pasekmėmis. Skelbiama, kad beveik tuo pat metu raketomis buvo atakuoti du miestai – Kramatorskas ir Slavyanskas.„Smūgius Kramatorskui ir Slavyanskui Rusijos okupantai sudavė beveik vienu metu. Kramatorske jie pataikė į miesto centrą: viena raketa nukrito į skulptūrų parką „Gimęs Ukrainoje“, kurio autorius buvo garsus menininkas iš Donecko regiono Viačeslavo Gutyri, kita pataikė į 5 aukštų pastatą. Kalbant apie Slavyanską, miesto centre esantis gyvenamasis rajonas buvo apšaudytas. Buvo apgadinti mažiausiai trys pastatai. Informacija apie aukas yra tikslinama“, – sakoma pranešime po atitinkamu vaizdo įrašu iš vietų, kur pataikė priešo raketos.Skelbiama, jog Kramatorske dėl tiesioginio smūgio viename iš penkių aukštų pastato butų buvo sunaikinta siena, šiame bute buvo sužeisti keturi žmonės. Šiame name buvo išdaužyti mažiausiai 34 langai, iš dalies apgadintas stogas.Regiono valdžia vėl paragino visus evakuotis: „Rusai atvyko čia, kad mus nužudytų ir tai padarytų beatodairiškai. Raketos ar artilerijos sviediniai gali skristi į bet kurią vietą ir bet kuriuo metu. Vienintelė protinga išeitis civiliams gyventojams yra evakuacija! Evakuokitės laiku! Nelaukite, kol aplinkybės privers jus!“Kaip pranešama, Donecko regioną nuolat apšaudo Rusijos Federacijos kariai, regione nėra dujų tiekimo, yra problemų su vandeniu.
Ukraina patvirtino apie dar vieną skaudų smūgį Rusijos pajėgomsUkrainos generalinis štabas pirmadienį vakare paskelbtame pranešime netiesiogiai patvirtino ankstesnius pranešimus, kad Ukrainos daliniai užėmė Kupjanską-Uzlovojų – pietinį Kupjansko priemiestį rytiniame Oskolo upės krante.Būtent jame yra pagrindinė geležinkelio sankryža, kuri buvo svarbi Rusijos kariuomenės logistikai.Generalinio štabo santraukoje, be kita ko, kalbama apie Rusijos pajėgų apšaudymą Kupjanską supančiuose kaimuose, tarp jų yra Kupjanskas-Uzlovjus.Išsami informacija – pavyzdžiui, ar Kupjanskas-Uzlovojus buvo paimtas su kova, ar rusai tiesiog paliko jį – dar nėra prieinami.
Rusija sulaukė retos Sirijos paramos Jungtinėse TautoseJungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusija pirmadienį iš Sirijos, kurios lyderiai savo pilietiniame kare remiasi Maskvos parama, sulaukė reto palaikymo savo karui Ukrainoje.„Sirija pakartoja savo poziciją dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir Rusijos teisės ginti ir saugoti savo teritoriją“, – JT sakė užsienio reikalų ministras Faisalas al Meqdadas, pavartodamas Rusijos naudojamą terminą karui Ukrainoje pavadinti.„Esame įsitikinę, kad Rusijos Federacija gina ne tik save, bet ir teisingumą bei žmonijos teisę atsisakyti vienpolės hegemonijos“, – teigė jis.Sirija kelis mėnesius palaikė Maskvą pripažindama Rusijos remiamas separatistines „liaudies respublikas“ Rytų Ukrainoje ir siūlydama siųsti savo karius kovoti kartu su Rusija.Rusija nuo 2015 metų teikia plačią karinę paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui padėdama vyriausybinėms pajėgoms iš opozicijos ir džihadistų atsikovoti didžiąją dalį šalies teritorijos. Per dešimtmetį besitęsiantį žiaurų konfliktą Sirijoje žuvo pusė milijono žmonių.Aukščiausio rango Sirijos diplomato ryžtinga parama invazijai į Ukrainą kontrastavo su kitų nominalių Rusijos partnerių kalbomis per metinę Generalinę Asamblėją, kuri baigiasi pirmadienį.Kinija, kuri prieš karą žadėjo plačiai bendradarbiauti su Rusija, ir Indija, istorinė Maskvos partnerė gynybos srityje, nepaisant šiltėjančių ryšių su Vašingtonu, paragino palaikyti dialogą siekiant užbaigti karą Ukrainoje.Tačiau chuntos paskirtas laikinasis Malio ministras pirmininkas pulkininkas Abdoulaye Maiga pasveikino „pavyzdingą ir vaisingą bendradarbiavimą“ su Rusija, kurios privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokavo savo pajėgas šioje Vakarų Afrikos šalyje nepaisydama Vakarų perspėjimų dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Žiniasklaida: į frontą nenorintis vyras Rusijoje padegė pats saveIš nevilties, kad bus nusiųstas kariauti prieš Ukrainą, vienas vyras Rusijoje, anot žiniasklaidos, pats save padegė. „Novaja Gazeta“ pirmadienį paskelbė stebėjimo kameros įrašą, kuriame matyti, kaip asmuo apsipila skysčiu ir netrukus užsiliepsnoja. Anot liudininkų, degantis vyras autobusų stotyje Riazanėje, esančioje už 200 km į pietryčius nuo Maskvos, šaukė: „Nenoriu į frontą!“Policininkai užgesino liepsnas, sužalotas vyras nuvežtas į ligoninę. Žiniasklaida pateikia skirtingus duomenis apie jo sveikatos būklę. Oficialios informacijos apie incidentą, kuris įvyko sekmadienį, kol kas nėra.
Per dieną Ukrainos kariuomenė atrėmė rusų okupantų atakas aštuoniose apgyvendintose teritorijoseTai buvo nurodyta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje apie operatyvinę informaciją nuo 18:00 val.„Per dieną Ukrainos kariai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledaro, Podgorodnės, Bachmuto, Mayorsko, Kamjankos, Pobedos ir Pavlovkos gyvenviečių rajonuose“, – pranešė Generalinis štabas.Pranešama, kad per šią dieną okupacinės pajėgos surengė du raketų ir keturis oro smūgius, taip pat daugiau kaip septynias atakas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Priešas taip pat surengė bepiločių lėktuvų smūgius netoli Belenkės kaimo Odesos srityje.
Ukrainoje žuvo Rusijos pulkininkasUkrainoje likviduotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 35-osios jungtinės armijos raketinių dalinių ir artilerijos vadas pulkininkas Borisas Totikovas. Rugsėjo 25 d. Riazanėje buvo atsisveikinta su okupacinių pajėgų vadu, pranešė „Riazanskij vedomosti“.
Estijos URM rekomenduoja piliečiams vengti kelionių į RusijąEstijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina.Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba.Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.Dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys turėtų atsižvelgti į tai, kad Rusijoje Maskva juos laiko Rusijos piliečiais, ir Estijos galimybės teikti konsulinę pagalbą yra ribotos. Ministerija prašo Estijos piliečių, laikinai esančių Rusijoje, užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijos svetainėje.Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
JK paskelbė sankcijų dėl pseudoreferendumų Ukrainoje Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams.„Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.„Šiandienos sankcijos bus nukreiptos prieš tuos, kurie stovi už šių fiktyvių balsavimų, taip pat prieš asmenis, kurie toliau remia Rusijos režimo agresijos karą“, – sakė jis.Tarp asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra Sergejus Jelisejevas, Ukrainos Chersono regionui Maskvos primestos vyriausybės vadovas ir Rusijos karinio jūrų laivyno viceadmirolas, 2014 metais perbėgęs iš Ukrainos karinio jūrų laivyno.Sankcijų sulaukė ir Rusijos remiami Donecko, Luhansko ir Zaporižios pareigūnai, taip pat „IMA Consulting“, kurią JK vyriausybė pavadino „mėgstamiausia Putino ryšių su visuomene agentūra“.Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta Rusijos bendrovė „Goznak“, kuri, kaip teigiama pareiškime, turi Rusijos valstybinių dokumentų gamybos rusų laikinai kontroliuojamose Ukrainos teritorijose monopolį.Apie plebiscitus „dėl prisijungimo prie Rusijos“, kurie tebesitęsia, buvo paskelbta po to, kai per Ukrainos kontrpuolimą buvo išlaisvinta didžioji dalis šiaurės rytinės Charkivo srities.Keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – integracija į Rusiją reikštų karo eskalaciją.Praėjusį trečiadienį, sakydamas kalbą apie rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje, Vladimiras Putinas išsakė menkai užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus.Nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Britanija jau pritaikė sankcijas virš 1 200 asmenų, įskaitant daugiau kaip 120 oligarchų, ir per 120 Rusijos subjektų.
Rusijos stačiatikių bažnyčia žada nuodėmių atleidimą žuvusiems kariamsRusijos stačiatikių bažnyčia žada žuvusiems kariams visų nuodėmių atleidimą, rašo Katalikų naujienų agentūra (KNA).Per pamaldas savaitgalį patriarchas Kirilas pareiškė, jog Bažnyčia žino, kad tie, kurie miršta vykdydami karinę pareigą, pasiaukoja dėl kitų. Ir ši auka esą nuplauna visas nuodėmes, kurias padarė žmogus.Patriarchas pasiryžimą aukotis pavadino reikšmingiausia geriausių žmogiškųjų savybių išraiška.Kirilas nepaminėjo Ukrainos, tačiau kalbėjo apie „brolžudišką karą“, per kurį dabar mūšio lauke žūva daug žmonių. Bažnyčia meldžiasi, jog „šis mūšis“ kuo greičiau baigtųsi, kad kuo mažiau brolių žudytų vienas kitą.Kirilas laikomas svarbiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Bažnyčios vadovas rugsėjo viduryje kalbėjo apie „lemtingą“ Rusijos misiją prieš užsienio jėgas, kurios nori sutriuškinti milžinišką šalį kaip nepriklausomą valstybę.
Borrellis: Putino grasinimus reikėtų vertinti rimtaiEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus panaudoti branduolinį ginklą reikėtų vertinti rimtai.J. Borrellis interviu transliuotojui BBC sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje pasiekė „pavojingą tašką“, nes Maskvos pajėgos buvo „įspraustos į kampą“.„Žinant V. Putiną... grasinimai panaudoti branduolinius ginklus kelia nerimą“, – pareiškė J. Borrellis.Kremliaus šeimininkas tokiais grasinimais svaidėsi praėjusią savaitę. Tada jis kreipimesi į tautą tikino, kad pasitelks tokius ginklus, jei Rusijai kils „grėsmė“.ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad blokas ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai ir tęs prieš Maskvą nukreiptą sankcijų politiką.
Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau per 36 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Nuo visapusiško karo pradžios Ukrainoje užfiksuotas jau 36 281 Rusijos karo nusikaltimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.Prokuratūros duomenimis, iš šių nusikaltimų 34 944 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 31 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar 16 315 nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.Prokuratūra kartu pranešė, kad Charkivo srityje buvo aptikta dar viena kankinimų kamera, šį kartą – iš Rusijos okupacijos gniaužtų išlaisvintame Lipcų kaime.
Kremlius: mobilizuojant rezervistus karui Ukrainoje padaryta klaidų Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas.„Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja. Tikimės, kad viskas paspartės ir visos klaidos bus ištaisytos“, kalbėjo jis.Praėjusią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.Atsakydamas į žurnalistų klausimus D. Peskovas teigė, kad, nepaisant priešingų gandų, nebuvo priimtas joks sprendimas uždaryti Rusijos išorės sienas ir įvesti karinę padėtį kai kuriuose pasienio regionuose.„Aš nieko apie tai nežinau. Kol kas jokių sprendimų nepriimta“, – sakė jis.
Turkija taip pat nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų Turkija nepripažins „referendumų“ Ukrainoje rezultatų. Tai transliuotojui CNN pareiškė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas. Pasak jo, Turkija gerbia „Ukrainos teritorinį vientisumą“. „Mūsų manymu, vienašališki bandymai surengti referendumus nėra teisingi, mes nepripažįstame 2014 m. Kryme surengto referendumo rezultatų, tad mūsų pozicija atitinkamų referendumų klausimu yra aiški“, – tvirtino I. Kalinas.„Mes rodome, kad palaikome Ukrainą. Būtina pradėti diplomatinį procesą“, – pridūrė atstovas.I. Kalinas kartu nurodė, esą Turkija yra „vienintelė valstybė“, „dedanti didžiules pastangas ir siekianti užbaigti karą“.Taip Turkija prisijungė prie daugybės šalių Vakaruose, kurios taip pat yra pareiškusios, kad nepripažins šių „balsavimų“ Ukrainoje rezultatų.„Referendumai“ šiuo metu vyksta keturiose Ukrainos srityse – Donecke, Luhanske, Zaporižioje ir Chersone.
Ukrainoje netoli Odesos po drono smūgio kilo didelis gaisras Ukrainoje netoli Odesos po praėjusios nakties drono smūgio kilo didelis gaisras ir įvyko sprogimas, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariškiai.Pastarosiomis dienomis prieš šį svarbų pietinį Ukrainos uostamiestį buvo surengta visa virtinė dronų atakų.Per vėliausią iš jų smogta kariniam objektui, kur tuomet sprogo šaudmenys. Ugniagesiai bando suvaldyti gaisrą, pranešė Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietė.Auga susirūpinimas, kad Maskva gali siekti eskaluoti karą Ukrainoje, kai antradienį baigsis jos kontroliuojamose Ukrainos dalyse surengti pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.„Referendumai“ organizuoti iš šių teritorijų pabėgus tūkstančiams gyventojų, o kai kurie išplatinti vaizdai rodo, kad ginkluoti rusų kariai eina nuo durų prie durų ir spaudžia ukrainiečius balsuoti.Manoma, kad Rusija paskelbs sau palankius „referendumų“ rezultatus. Po šio žingsnio Maskva galėtų aneksuoti šias Ukrainos dalis ir įgyti pretekstą ginti jas kaip savo teritoriją, taip pat ir branduoliniais ginklais.JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas  įspėjo, jog Rusija brangiai sumokėtų, jei įvykdytų savo užmaskuotus grasinimus kare Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus.„Jei Rusija peržengs šią ribą, bus katastrofiškų pasekmių Rusijai. Jungtinės Valstijos ryžtingai atsakytų“, – sekmadienį televizijos NBC laidai „Meet the Press“ sakė J. Sullivanas.Kremlius prieš minėtus pseudoreferendumus paskelbė Rusijoje dalinę mobilizaciją, siekdamas savo pajėgas Ukrainoje pastiprinti mažiausiai 300 tūkst. karių. Kaip nurodo britų kariškiai, pirmieji mobilizuoti rusų rezervininkai jau atvyksta į karines bazes. 
Moldovoje ketinama atimti pilietybę už dalyvavimą kare prieš Ukrainą Asmenys, kurie yra ir Moldovos, ir Rusijos piliečiai, gali netekti Moldovos pilietybės, jeigu dalyvaus kare prieš Ukrainą Rusijos armijos gretose.Kaip praneša portalas „Newsmaker“, šis klausimas buvo svarstomas šalies Aukščiausiosios saugumo tarybos posėdyje.Prezidentė Maia Sandu pareiškė, jog, Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, į jos armiją gali būti pašaukti dvigubą pilietybę turintys moldavai.„Mes svarstome galimybę atimti Moldovos pilietybę Rusijos pasą turintiems šalies gyventojams, kurie kariaus agresorės pusėje“, – pabrėžė valstybės vadovė.Taip pat planuojama sugriežtinti bausmes už dalyvavimą kare prieš Ukrainą asmenims, kurie yra tik Moldovos piliečiai.Pasak M. Sandu, ji įpareigojo URM pradėti derybas su Rusijos atstovais, kad būtų išvengta Rusijoje gyvenančių Moldovos piliečių su RF pasais mobilizavimo atvejų. Kišiniovas pasirengęs padėti tokiems žmonėms grįžti į Moldovą.„Mūsų ambasada Rusijoje jau dirba sustiprintu režimu, kadangi gaunama vis daugiau prašymų“, – pridūrė Moldovos prezidentė.Aukščiausioji saugumo taryba taip pat davė nurodymą parengti reagavimo į branduolinę katastrofą arba branduolinio ginklo panaudojimą planą.
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar vienas laivų su grūdais karavanas Pirmadienį iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su grūdais Azijos ir Europos šalims. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, rugsėjo 26 d. iš Odesos ir Pietų uostų išplaukė keturi laivai su 88,17 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos  Azijos ir Europos šalims“, – sakoma ministerijos pranešime.Žinybos duomenimis, nuo tos dienos, kai iš Ukrainos išplaukė pirmasis laivas su grūdais, šalis jau eksportavo 4,9 mln. tonų žemės ūkio produkcijos.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Nuo to laiko iš Ukrainos uostų išplaukė 222 laivai su žemės ūkio produkcija, skirta Azijos, Afrikos ir Europos šalims.
 Lietuva Ukrainai jau skyrė 50 šarvuočių M113 Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.Anot jo, galimos karinės paramos Ukrainai klausimas taryboje nesvarstytas, aptarta padėtis regione – mobilizacija, galimi Rusijos piliečių prieglobsčio prašymai.Ministras taip pat pabrėžė, kad tolesnę galimą paramą Lietuva Ukrainai svarstys konsultuodamasi su NATO partneriais, kadangi šaliai būtina išlaikyti savo įsipareigojimus Aljansui, užtikrinti Lietuvoje dislokuotų karių saugumą..„Mūsų kariuomenė yra NATO kariuomenė, jos pajėgumas irgi svarbus ir mūsų sąjungininkams, kurie yra čia. Dėl to kiekvieną svarstymą, jei tai liečia pajėgumų mažinimą, atidavimą, turime tartis, kaip kompensuosime, ir su sąjungininkais. Yra daugelis klausimų, kurie nėra išsprendžiami labai greitai“, – kalbėjo ministras.Naujienų portalas 15min, remdamasis šaltiniais, pirmadienį pranešė, jog ukrainiečiai yra paprašę lietuvių perduoti jiems naujų ginklų – artilerijos sistemų „PZH 2000“, oro gynybos sistemų NASAMS ir daugiau šarvuočių M113.
Kazachstanas nepripažins vadinamųjų referendumų Ukrainoje rezultatų Kazachstano užsienio reikalų ministerija pirmadienį išdėstė šalies poziciją dėl tariamų referendumų prisijungimo prie Rusijos klausimu, rengiamų vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, taip pat okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse, praneša naujienų agentūra „Tengrinews.kz“.„Vertindamas referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos surengė apsišaukėliškos LLR ir DLR, taip pat Zaporižios ir Chersono sričių karinė administracija, Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais.Mūsų prezidentas ne kartą, taip pat ir neseniai kalbėdamas iš Jungtinių Tautų tribūnos, aiškiai pareiškė, kaip svarbu nenukrypstamai laikytis tarptautinės teisės principų, kurių pagrindą sudaro JT įstatai“, – sakė oficialus Kazachstano URM atstovas Aibekas Smadijarovas.Jis patikslino, jog JT įstatuose kalbama apie organizacijos narių atsakomybę už taikos palaikymą ir valstybių teritorijos vientisumo užtikrinimą.„Mes vėl patvirtiname savo pasirengimą prisidėti prie politinio dialogo. Mūsų šalis labai svarbiu uždaviniu laiko stabilumo išsaugojimą tiek regioniniu, tiek globaliu lygiu“, – pažymėjo Kazachstano URM atstovas.Anksčiau Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, jog jei bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių-JT narių.   „Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.
Ukrainos vicepremjerė: į tėvynę iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių Į Ukrainą iš Rusijos negali grįžti apie 1,5 mln. deportuotų ukrainiečių. Tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje pareiškė Ukrainos vicepremjerė, europinės ir euroatlantinės integracijos ministrė Olha Stefanišyna, praneša UNIAN.Pasak pareigūnės, dauguma deportuotųjų – moterys ir vaikai, kurie negali grįžti namo ir neturi ryšio su artimaisiais.„Šiandien kaip niekada svarbu panaudoti visas turimas tarptautines priemones pagrindinėms žmogaus teisėms ginti ir padvigubinti mūsų bendras pastangas, kad būtų užkirstas kelias prievartiniam Ukrainos piliečių išnaudojimui“, – sakė O. Stefanišyna.JAV duomenimis, Rusijos kariuomenė deportavo iš Ukrainos nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. gyventojų, pažymi UNIAN.
Naktį Nikopolio apylinkėse nukrito beveik 130 Rusijos sviediniųNaktį į pirmadienį Ukrainos Nikopolio miesto apylinkėse nukrito beveik 130 sviedinių, kuriuos į ten paleido Rusijos ginkluotosios pajėgos, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipropetrovsko srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Rusai visą naktį šaudė į Nikopolio apylinkes, naudodami daugkartinio raketų paleidimo sistemas ir sunkiąją artileriją... Jie devynis kartus smogė keturioms gyvenvietėms – pačiam Nikopoliui, Marhanecio kaimui, Červonogrigorjevkai ir Mirovei. Mūsų miestuose ir kaimuose nukrito beveik 130 Rusijos sviedinių!“ – „Telegram“ kanale parašė V. Rezničenka.Kaip teigiama, pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta.„Nikopoliui smogta tris kartus. Čia apgadinta beveik 40 gyvenamųjų namų, daugiau nei 20 komercinių pastatų, automobilių, 30 saulės baterijų, elektros pastotė, elektros linijos. Be elektros energijos vėl liko beveik 3 tūkst. šeimų namai. Ten jau dirba elektrikai“, – pažymėjo V. Rezničenka.Gubernatoriaus teigimu, žalos mastas Marhaneciuose, Červonogrigorjevkoje ir Mirovėje vis dar vertinamas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino dar 500 okupantų rusųUkrainos ginkluotosios pajėgos pastarąją parą sunaikino 500 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 57 200 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 290 tankų, 4 857 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 369 artilerijos sistemų, 330 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 172 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 260 lėktuvų, 224 sraigtasparnių, 970 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 711 automobilių, 131 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Naktį Odesos regioną užpuolė bepiločiai orlaiviai: buvo apgadintas karinės infrastruktūros objektasNaktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos vėl užpuolė Odesos sritį. Užpuolikai panaudojo dronus-kamikadzes.Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos pranešėjas Sergejus Bračiukas.Anot jo, vieną droną sunaikino oro gynybos pajėgos, o du pataikė į karinę infrastruktūrą.
Ukraina: Rusija karo belaisvius verčia balsuoti „referendume“Ukrainos kovos su dezinformacija centras pranešė, kad rusai iš Ukrainos karo belaisvių kuria kazokų batalioną ir verčia juos dalyvauti netikrame referendume dėl Donecko srities prijungimo prie Rusijos. Anot pranešimo, 57 karo belaisviai jau buvo priversti balsuoti referendume dėl aneksijos. Liepos 29 d. Rusijos okupuotoje Olenivkoje, Donecko srityje, per sprogimą žuvo daugiau nei 50 ukrainiečių karo belaisvių.
Ukrainos generalinis štabas: Rusija naujai mobilizuotus šauktinius siunčia tiesiai į frontąAnot Generalinio štabo, šauktiniai prieš siunčiant į karą prieš Ukrainą nedalyvauja jokiuose kariniuose mokymuose. Šiuo žingsniu Rusijos kariuomenės vadai siekia papildyti dalinius, patyrusius milžiniškų nuostolių.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/417146123931805
Blinkenas: JAV turi aiškų veiksmų planą, jei Rusija panaudos branduolinį ginkląJungtinės Amerikos Valstijos turi aiškų veiksmų planą tuo atveju, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Vašingtonas privačiai informavo Maskvą apie galimas pasekmes „labai aukštu lygiu“.Tai interviu „CBS News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.Paklaustas, ar JAV privačiai susisiekė su Kremliumi dėl branduolinio karo grėsmės, A. Blinkenas atsakė: „Taip. Labai svarbu, kad Maskva mus išgirstų ir sužinotų iš mūsų, kad pasekmės bus skaudžios. Ir mes tai labai aiškiai pasakėme“.Pasak jo, nežinoma, ar Kremliuje kas nors, kas pasakytų „ne“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jei šis nuspręs paleisti branduolinį ginklą.
Zelenskis paragino rusus priešintis mobilizacijaiVolodymyras Zelenskis per savo kasdienį vakarinį kreipimąsi paragino rusus priešintis mobilizacijai, o tuos, kurie jau fronte, pirmai progai pasitaikius pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Matome, kad žmonės, ypač Dagestane, pradėjo kovoti už savo gyvybes. Matome, kad jie pradeda suprasti, kad tai jų gyvenimo klausimas. Kodėl jų vyrai, broliai, sūnūs turėtų žūti šiame kare? Už karą, kurio nori vienas žmogus. Kariauti prieš mūsų žmones, mūsų žemėje. Jis nesiunčia savo vaikų į karą“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.V. Zelenskis paragino rusus kovoti, kad nesiųstų „į mirtį savo vaikų – visų, kurie gali būti pašaukti pagal šią nusikalstamą Rusijos mobilizaciją“.„Noriu dar kartą pabrėžti: išeitis yra. Nepasiduokite nusikalstamai mobilizacijai. Bėgti. Arba pirmai progai pasitaikius pasiduoti į ukrainiečių nelaisvę. Kuo daugiau Rusijos Federacijos piliečių bent bandys apsaugoti savo gyvybes, tuo greičiau baigsis šis nusikalstamas Rusijos karas prieš Ukrainos žmones“, – kreipimesi sakė prezidentas.
Ukraina gavo NASAMS oro gynybos sistemasTai šįvakar per interviu CBS televizijai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mums labai reikia, kad JAV parodytų lyderystę ir perduotų oro gynybos sistemas Ukrainai. Noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už teigiamą sprendimą, kuris jau buvo patvirtintas. Gavome NASAMS", – interviu sakė V. Zelenskis.Tačiau Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šių sistemų nepakaks civilei infrastruktūrai, mokykloms, ligoninėms, universitetams ir pačių ukrainiečių namams apsaugoti nuo Rusijos atakų. „Mums reikia saugumo, kad pritrauktume mūsų ukrainiečius grįžti namo. Jei bus saugu, jie ateis, apsigyvens, dirbs ir mokės mokesčius, tada mūsų biudžete nebus 5 milijardų dolerių deficito. Tai bus teigiama visiems“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietėsUkrainos prezidentas interviu CBS televizijai sakė, kad Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietės, kuriose yra šimtai žuvusių žmonių.„Mes kalbame apie mažą Iziumo miestelį, žinote? Mažame miestelyje yra dar dvi masinės kapavietės,“ – sakė Ukrainos prezidentas.
Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisviųUkrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sekmadienio popietę pareiškė, kad Rusija karo Ukrainoje metu kartu su kariais į nelaisvę paėmė ir civilių gyventojų. Teigiama, kad Maskva turi apie 2500 ukrainiečių belaisvių, praneša „SkyNews“.Ukraina taip pat tvirtina, kad Rusija atsisakė grąžinti civilius per naujausius mainus.Kyjivas ir Maskva nuo vasario 24 d. prasidėjusio karo kelis kartus keitėsi belaisviais. Paskutinį kartą, rugsėjo 21 d., Rusija paleido 215 ukrainiečių.Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Ukraina šiuos belaisvius gavo mainais už Viktoro Medvedčiuko paleidimą.
Izraelis priims gydytis 20 sužeistų Ukrainos kariųIzraelis suteiks medicinos paslaugų 20 Ukrainos karių, sužeistų per kautynes su Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Izraelio ambasadorius Kyjive.„Izraelis priims gydytis 20 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų per karą“, – per „Twitter“ parašė ambasadorius Michaelis Brodsky.Jis pridūrė, kad pirmieji du pacientai sekmadienį atvyks gydytis į Shebos medicinos centrą netoli Tel Avivo.Šaltinis gydymo įstaigose naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad du kariškiai yra pakeliui į Izraelį, o Ukrainos ambasados Tel Avive atstovė nurodė, kad „netrukus“ turėtų atvykti pirmieji pacientai. Jiems bus atliekamas protezavimas ir taikoma reabilitacija.Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į kaimyninę šalį, Vakarų Ukrainoje šešias savaites veikė Shebos medicinos centro – didžiausios Izraelio gydymo įstaigos – lauko ligoninė.Izraelis, mėginantis palaikyti santykius su Maskva, atsisako tiekti ginkluotę Kyjivo pajėgoms ir vietoje to siunčia ukrainiečiams apsaugos priemones, pavyzdžiui, šalmus.Rusija yra svarbi Damasko remėja, o žydų valstybė Sirijoje dažnai rengia antskrydžius prieš proiranietiškų grupuočių pozicijas.Izraeliečiai taip pat palaiko glaudžius ryšius su buvusiomis sovietinėmis šalimis, kur šaknų turi dešimtadalis Izraelio gyventojų.Imigracijos ministerijos duomenimis, beveik pusė pernai į Izraelį imigravusių žydų yra rusų kilmės, o dar ketvirtadalis atvyko iš Ukrainos.
Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijomsŠiandien, sekmadienį po pietų Rusija pažadėjo suteikti „visišką apsaugą“ visoms Maskvos aneksuotoms Ukrainos teritorijoms, kuriose tęsiasi „referendumai“, praneša „SkyNews“.Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bandė pateisinti savo šalies invaziją į Ukrainą.Jis pakartojo melagingą Maskvos teiginį, kad išrinktoji Kyjivo Vyriausybė buvo išrinkta neteisėtai ir kad joje dirba neonaciai.Po to S. Lavrovas spaudos konferencijoje pranešė, kad regionai, kuriuose vyksta balsavimas, bus „visiškai apsaugoti“ Maskvos, jei juos aneksuos Rusija.Paklaustas, ar Rusija turėtų pagrindo panaudoti branduolinius ginklus aneksuotiems regionams ginti, S. Lavrovas atsakė, kad Rusijos teritorija, įskaitant teritoriją, kuri ateityje bus toliau įtvirtinta Rusijos Konstitucijoje, „yra visiškai saugoma valstybės“.
Iš viso 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės Izumo mieste Charkivo srityje, šiaurės rytų UkrainojeTai skelbia „SkyNews“. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sekmadienį patvirtino, kad vienoje masinėje kapavietėje rasta šimtai vyrų, moterų ir vaikų kūnų.„Mūsų pareiga – padėti kiekvienai aukai, kurią šioje masinėje kapavietėje palaidojo rusų maras. Padėti, kad artimieji galėtų palaidoti savo artimuosius, o jų sielos pagaliau rastų ramybę. 447. Tiek daug žmonių bendromis kariškių, policijos ir gelbėtojų pastangomis buvo rasta masinėje kapavietėje Izume“, – teigia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Serbija nepripažins tariamų referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose rezultatųSerbija nepripažins referendumų vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, taip pat Zaporižios ir Chersono srityse rezultatų. Tai pareiškė Serbijos užsienio reikalų ministras Nikola Selakovičius.„Serbijos Respublika, vadovaudamasi Jungtinių Tautų įstatais ir visuotinai priimtais tarptautinės teisės principais, negali pritarti referendumų Ukrainos regionuose rezultatams. Viena vertus, mes principingai laikomės tarptautinės teisės principų, JT įstatų, kita vertus – tai visiškai prieštarautų mūsų valstybiniams ir nacionaliniams interesams, tai prieštarautų mūsų politikai išsaugoti teritorijos vientisumą ir suverenitetą, sienų neliečiamumo principui“, - pareiškė per spaudos konferenciją Serbijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja „RIA Novosti“.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų - Kinija, Indija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
Savaitgalį per naujas protesto akcijas prieš mobilizaciją Rusijoje jau sulaikyta daugiau kaip 820 žmoniųRusijos miestuose per protesto akcijas prieš mobilizaciją, vykusias šį savaitgalį, iki sekmadienio 13 val. 30 min. buvo sulaikyta daugiau kaip 820 žmonių, praneša „Ukrinform“.Beveik pusė protestuotojų – 391 – buvo sulaikyti Maskvoje.Sankt Peterburge pareigūnai sulaikė 142 protestuotojus, Novosibirske – 71, Permėje – 26, Irkutske – 20, Tomske – 19, Iževske – 17, Ufoje – 16. Apie sulaikytuosius pranešama iš 34 Rusijos miestų. Prieš kai kuriuos protesto akcijų dalyvius buvo panaudota jėga.Rugsėjo 21-22 dienomis protesto prieš mobilizaciją akcijos buvo surengtos 40-yje Rusijos miestų, per jas buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, iš jų 526 buvo sulaikyti Maskvoje.Rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, ketinama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.Vėliau pasirodė pranešimų, kad mobilizuojamųjų skaičius Rusijoje gali pasiekti milijoną žmonių. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šią informaciją pavadino „melu“.
Ekspertė: Rusija gali dislokuoti branduolinį ginklą okupuotose Ukrainos teritorijoseRusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, kad priverstų Kyjivą ir Vakarus atsisakyti deokupacijos ir „pamiršti“ šias žemes.Tai sekmadienį pareiškė Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo analitikė Marija Zolkina, praneša UNIAN.„Rusai stengiasi plėsti savo branduolinį šantažą. Dabar mes jau aiškiai suvokiame, kad jie okupuotose teritorijose dislokuos bent jau taktinį branduolinį ginklą“, - sakė ekspertė.Jos nuomone, Rusija mėgins sukelti Vakaruose diskusiją, jog Ukraina turi „pamiršti“ šias teritorijas, kad neišprovokuotų Rusijos branduolinio smūgio kitai Ukrainos teritorijos daliai.„Jei tai bus taktinis branduolinis ginklas, tai nukentės Ukraina, bet kažin ar nukentės Europos šalys“, - teigė M. Zolkina.Pasak ekspertės, kad šiems kėslams būtų užkirstas kelias, Ukraina turi dėti pastangas kuo greičiau išvaduoti okupuotas teritorijas.Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pareiškė, kad Rusija iš tikrųjų gali smogti branduolinį smūgį Ukrainos teritorijai. Bet tai, pasak jo, nesustabdys Ukrainos karių, o tik dar labiau juos motyvuos.
Pasieniečiai pradėjo drausti rusams išvykti iš šaliesRusijos FSB pasienio tarnyba pradėjo drausti rusams išvykti iš šalies, atsižvelgiant į prezidento paskelbtą mobilizaciją.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žmogaus teisių grupės „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Jo paskelbtame pranešime rašoma, kad Rusijos ir Kazachstano sieną kirtusies pilie2iams karinio komisariato sprendimu apribota teisė išvykti iš Rusijos Federacijos.Šiandien, rugsėjo 25 d., „Medusa“, remdamasis šaltiniu Kremliuje, pranešė, kad veikiausiai nuo rugsėjo 28 dienos tinkamo amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš šalies.
Zelenskis: Putinas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“.Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V. Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.“Prezidentas kalbėjo Rusijai kiek anksčiau priėmus įstatymą, sugriežtinantį bausmes už savanorišką pasidavimą ir dezertyravimą po dalinės mobilizacijos, apie kurią šią savaitę paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.V. Zelenskis sakė: „Geriau atsisakyti šaukimo į kariuomenę laiško nei mirti svetimoje šalyje kaip karo nusikaltėliui.“„Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos nei būti paralyžiuotam ir vėliau teisme atsakyti už dalyvavimą agresijos kare, – kalbėjo jis. – Geriau pasiduoti Ukrainos kariuomenei, nei žūti per smūgius iš mūsų ginklų, sąžiningus per karą besiginančios Ukrainos smūgius.“Šeštadienį Rusija po virtinės nesėkmių mūšio laukuose pakeitė savo vyriausiąjį generolą, atsakingą už logistiką.Ukrainiečių pajėgoms besitęsiantį kontrpuolimą jau pavyko susigrąžinti daug teritorijos šalies rytuose.
Iš Odesos uostų išplaukė dar vienas laivų su Ukrainos grūdais karavanasSekmadienį iš Odesos uostų išplaukė dar septyni laivai su Ukrainos grūdais. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos infrastruktūros ministerija.„Realizuojant „grūdų iniciatyvą“, iš Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostų išplaukė septyni laivai su 146,2 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, skirtos Afrikos, Azijos ir Europos šalims“, - sakoma ministerijos pranešime.„rbc.ua“ primena, kad rugsėjo 22 d. iš Odesos išplaukė ketvirtasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, gabenantis 30 tūkst. tonų kviečių, skirtų Afganistano gyventojams.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.
Iš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja pagimdė mergaitęIš rusų nelaisvės išvaduota „Azovstal“ gynėja, medikė Marjana Mamonova sekmadienį pagimdė mergaitę.Tai „Telegram“ kanale pranešė Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Marjana Mamonova, medikė, belaisvė, šią savaitę grįžusi namo, pagimdė mergaitę“, - parašė O. Tretjakas.Pasak jo, naujagimės svoris – 3 250 gramų, ūgis – 57 centimetrai.Karo medikė M. Mamonova nuo Rusijos agresijos pradžios tarnavo Mariupolyje. Dar prieš patekdama į nelaisvę ji artimiesiems pranešė, kad yra nėščia. Rugsėjo 21 d. moteris buvo išlaisvinta kartu su kitais Ukrainos gynėjais per apsikeitimo belaisviais operaciją.https://t.me/uniannet/73482
Ukrainos pajėgos kontroliuoja sieną su Baltarusija, kad užkirstų kelią provokacijomsUkrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba šiuo metu nefiksuoja provokacijų pasienyje su Baltarusija, bet šiai krypčiai skiriamas ypatingas dėmesys.  Tai pareiškė oficialus Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.„Laimė, šiuo metu padėtis stabili, mūsų šalies saugumo ir gynybos pajėgos kontroliuoja sienos liniją, pasienį ir daro visa, kad sustiprintų šią kryptį, juk mes gerai suprantame, kad Baltarusija remia Rusiją kare prieš mūsų šalį“, - sakė A. Demčenka.Jis pabrėžė, jog gynybos pajėgos niekada neatmetė ir neatmeta, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai gali įžengti į Ukrainos teritoriją arba vykdyti provokacijas.„Todėl ir pasieniečiai, ir ginkluotosios pajėgos, ir nacionaliniai gvardiečiai yra savo vietose, kad kontroliuotų situaciją, užkirstų kelią provokacijoms ir tuo labiau – įsiveržimui“, - pabrėžė A. Demčenka.Anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, jog į Minską atvyko 130 privačios karinės kompanijos „Lyga“ samdinių, kuriems duota užduotis rengti provokacijas Ukrainos pasienyje.
Nyderlandai neišsiųs nuo mobilizacijos bėgančių rusųNyderlandai neišsiųs rusų, mėginančių išvengti karinės tarnybos savo šalyje. Tai pranešė televizijos kanalas NOS.„Nors Rusijos pasienyje jau driekiasi eilės, kai kurios ES šalys vis dar svarsto galimybę suteikti prieglobstį Rusijos piliečiams, mėginantiems išvengti dalinės mobilizacijos. Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos šalių požiūriai šiuo klausimu labai skiriasi“, - sakoma pranešime.Rusai, kurie nenori kariauti ir „beldžiasi į Nyderlandų duris, tikrai nebus išsiųsti atgal“, pareiškė prieglobsčio ir migracijos valstybės sekretorius Ericas van der Burgas. „Mes žinome, kad ten jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn“, - pridūrė pareigūnas.Panašios pozicijos laikosi ir Vokietija.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, jog Europa turi būti atvira tiems, kurie nenori būti įrankiais Kremliaus rankose.
Žmogaus teisių organizacija: per protestus Rusijoje sulaikyta daugiau nei 2000 žmoniųNepriklausoma stebėjimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad visoje Rusijoje buvo sulaikyta daugiau nei 2000 žmonių, protestavusių prieš prezidento Vladimiro Putino dalinę karinę mobilizaciją, įskaitant 798 žmones, kurie šeštadienį buvo sulaikyti 33 miestuose.„Reuters“ praneša, kad nusivylimas netgi išplito į Kremliui palankią žiniasklaidą, o vienas valstybinio naujienų kanalo RT redaktorius teigė, kad tokios problemos, kaip šaukimo dokumentai, siunčiami netinkamiems vyrams, „erzina žmones“.Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo paklaustas, kodėl tiek daug rusų išvyksta iš šalies, atkreipė dėmesį į judėjimo laisvės teisę.
Ukrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusųUkrainos pajėgos pastarąją parą sunaikino 400 okupantų rusų, o iš viso nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 56 700 kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 2 275 tankų, 4 832 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 368 artilerijos sistemų, 328 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 171 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 259 lėktuvų, 220 sraigtasparnių, 966 dronų, 241 sparnuotosios raketos, 15 laivų, 3 701 automobilio, 130 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Lenkijos premjeras: Putino režimas silpsta, todėl eskaluoja agresijąRusijos prezidento Vladimiro Putino režimas silpsta, todėl jis aštrina konfliktą. Tai interviu Lenkijos radijui pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.„Rusijos meška sužeista ir todėl, deja, artimiausiu metu galima laukti jos smurto ir agresijos eskalavimo. Bet tai nekeičia to fakto, kad Putino režimas kasdien silpsta“, - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.Anot premjero, Putino pareiškimas, kuriame buvo pranešta apie mobilizaciją, turėjo sukelti baimę, bet jis rodo ne Rusijos galią, o didelę krizę, kuri ją ištiko.„Nuo pat įsiveržimo pradžios visas pasaulis matė Rusijos armijos gėdą, praėjusios epochos techniką, lauko viduryje paliktus tankus, kareivius, kurie, patekę į ukrainiečių nelaisvę, aiškino, jog jiems buvo pasakyta, kad jie važiuoja į pratybas, o ne į karą“, - pareiškė M. Morawieckis.Lenkijos ministras pirmininkas priminė, jog „Putinas ilgai stengėsi nesiųsti į frontą etninių rusų, todėl į karą pirmiausia vyko tautinės mažumos iš atokių Rusijos regionų“.Pasak M. Morawieckio, tai ne tik atskleidžia rasistinės Kremliaus politikos esmę, bet ir rodo, „kokį milžinišką spaudimą patiria Rusijos viršūnės“.
Rusija paleido raketas į Mykolajivą: apgadinti gyvenamieji pastataiRugsėjo 25-osios naktį Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivą, buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, taip pat pažeistas vandentiekio tinklas, pranešė miesto  meras Aleksandras Senkevičius.Anot jo, specialistai apžiūri vietas, kurios buvo apšaudyta. Detalesnė informacija žadama pateikti vėliau.
Odesą vėl atakavo priešo dronaiOdesą vėl užpuolė priešo bepiločiai orlaiviai, o regiono centre tęsiasi gelbėjimo operacija.Vaizdo žinutėje pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Sergejus Bračiukas.„Odesą užpuolė priešo bepilotės skraidyklės. Gelbėjimo operacija tęsiasi, oficialiai apie tai plačiau paskelbsime vėliau“, – sakė jis.
Iranas žada proporcingai atsakyti į Ukrainos sprendimą panaikinti jo ambasadoriaus akreditacijąIrano URM atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, jog Teheranas proporcingai atsakys į Ukrainos sprendimą panaikinti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir sumažinti ambasados darbuotojų skaičių.Tai pranešė portalas „eurointegration.com“, remdamasis Irano URM pareiškimu.Pasak Irano diplomato, Kyjivas priėmė šį sprendimą, remdamasis nepatvirtintais pranešimais ir užsienio propaganda žiniasklaidoje.   N. Kanaani taip pat teigė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą Iranas laikosi „aktyvaus neutralumo politikos“ ir kad reikia ieškoti politinio krizės sprendimo.„Teheranas imsis proporcingų priemonių, atsakydamas į Ukrainos vyriausybės žingsnį, ir ragina Kyjivą vengti trečiųjų šalių, kurios siekia nutraukti Irano ir Ukrainos ryšius, įtakos“, - sakoma Irano URM pareiškime.Ukrainos URM sukritikavo Irano atstovų žodžius apie tariamą „trečiosios šalies“ įtaką Kyjivo sprendimui pažeminti santykių su Teheranu lygį.„Vienintelė „trečioji šalis“ yra Irano bepilotės skraidyklės, kurias Ukraina jau numuša savo padangėje. Visa atsakomybė už santykių su Ukraina griovimą tenka Teheranui“, - pareiškė Ukrainos URM atstovas Olehas Nikolenka.Rugsėjo 23 d. Ukraina nusprendė panaikinti Irano ambasadoriaus Kyjive akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados diplomatinį personalą, reaguodama į tai, kad Teheranas tiekia Rusijai bepilotes skraidykles.
Zaporižios regionas naktį vėl tapo rusų taikiniuNaktį iš šeštadienio į sekmadienį, rugsėjo 25 d., Zaporižios regionas vėl tapo Rusijos pajėgų taikiniu. Raketos pataikė į kelis regiono rajonus ir šalia jo esantį kaimą.Yra informacijos apie tris sužeistuosius, pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas.Anot jo, per raketų atakas buvo sunaikinti infrastruktūros objektai, viename iš rajonų be maitinimo liko elektros pastotė.
Ukrainos vyriausybė ragina tirti „stebėtojų“ veiklą per vadinamuosius referendumusUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija paragino teisėsaugos institucijas tirti vadinamųjų užsienio stebėtojų įvažiavimo ir veiklos per tariamus referendumus okupuotoje šalies dalyje teisėtumą.Tai sakoma ministerijos pranešime „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi UNIAN.„Okupacinė Rusijos valdžia stengiasi trūks plyš surengti laikinai okupuotose teritorijose savo pseudoreferendumus. Ir tvirtina, kad jie bus skaidrūs ir legitiminiai. Netgi pasitelkė užsienio stebėtojus“, - pažymima pranešime.Pasak ministerijos, visoms Ukrainos žinyboms ir teisėsaugos institucijoms jau žinomi vadinamųjų stebėtojų vardai.„Tai pačios Rusijos, taip pat Baltarusijos, Sirijos, Egipto, Brazilijos, Venesuelos, Urugvajaus, Togo, PAR atstovai. Jie iš esmės dalyvauja kolektyviniame nusikaltime prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę“, - pabrėžė ministerija.Pasak pranešimo autorių, „visi, kurie išdrįs palaikyti nusikaltėlius, patys taps nusikaltėliais“, ir jiems nepavyks išvengti atsakomybės.Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.UNIAN primena, kad tarptautinė visuomenė pasmerkė Kremliaus kėslus.
Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau gauti pilietybęRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Rusijos armijoje tarnaujantiems užsieniečiams bus lengviau kreiptis dėl pilietybės, skelbia CNN.Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai dabar gali prašyti pilietybės nepateikdami leidimo gyventi, kaip buvo reikalaujama anksčiau.Pagal įstatymo pataisas, tokia procedūra galios užsieniečiams, pasirašiusiems sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis bent metams.
Zelenskis rusams: jums atėjo svarbiausias momentasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše dar kartą kreipėsi į rusus. „Dar kartą noriu pasakyti rusams rusiškai. Neatsitiktinai Rusijos paskelbta nusikalstama mobilizacija pačių Rusijos piliečių iš karto buvo pavadinta „mogilizacija“. Rusų vadams nerūpi rusų gyvybės – jiems tereikia užpildyti tuščias vietas, kurias paliko žuvę, sužeisti, pabėgę ar paimti į nelaisvę rusų kariai.Kas užpildys šias vietas, jūsų valdžiai nerūpi. Nors ir jauni IT specialistai, kurie visai netarnavo, net pensininkai, tarnavę tik sovietinėje armijoje.Jums atėjo svarbiausias momentas: būtent dabar sprendžiama, ar jūsų gyvenimas baigsis.Neimti šaukimo yra geriau, nei mirti svetimoje žemėje kaip karo nusikaltėliui. Geriau bėgti nuo nusikalstamos mobilizacijos, nei būti suluošintam ir tada atsakinėti prieš teismą dėl dalyvavimo agresyviame kare. Pasiduoti ukrainiečių nelaisvei yra geriau nei mirti nuo mūsų ginklų smūgių“, – sakė V. Zelenskis.
Kinijos URM vadovas ragina Rusiją ir Ukrainą neleisti karui „išplisti“ Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Wang Yi buvo susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Tai buvo jų pirmosios derybos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per anksčiau šį mėnesį įvykusį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.Prieš karą V. Putinas buvo apsilankęs Pekine ir dvi šalys paskelbė glaudų aljansą.Tačiau JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, jog Maskva, jų vertinimais, iš Kinijos nesulaukia konkretaus palaikymo karui. Jie taip pat sako, kad Pekinas atmetė prašymus atsiųsti karinės įrangos, tad Rusijai teko jos prašyti iš Šiaurės Korėjos ir Irano.
„Meduza“, remdamasi pranešimais žiniasklaidoje, skelbia, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „respublikų“ bei okupuotų Ukrainos Chersono ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos teritorijos procedūra gali būti planuojama rugsėjo 30 dieną.
Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta per 700 žmoniųRusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 707 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.
Prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė, šeštadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę automobilių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto. Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“. Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi. https://t.me/nexta_live/37412
„New York Times“: Putinas vis aktyviau įsitraukia į karo Ukrainoje strateginį planavimąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis aktyviau įsitraukė į tiesioginį strateginį karo prieš Ukrainą planavimą ir, be kita ko, atmetė generolų prašymus leisti atsitraukti iš Chersono, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV administracijos atstovais.Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V. Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V. Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.JAV pareigūnų nuomone, V. Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims. Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V. Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.
Per protestus prieš karą Ukrainoje ir mobilizaciją Rusijos miestuose šeštadienį  jau buvo sulaikyta daugiau nei 600 žmonių, skelbia „OVD-Info“.Iki 18.33 val. Maskvos laiku pagal projektą žinomi 628 sulaikytieji 27 miestuose. Daugiausia sulaikytųjų buvo Maskvoje (daugiau nei 300 žmonių), Sankt Peterburge (daugiau nei 100) ir Novosibirske (apie 70).
Dezertyruojantiems Rusijos kariams grės iki 10 metų kalėjimoRusijos kariams, kurie atsisako kariauti, dezertyruoja, nepaklusta įsakymams ar pasiduoda Ukrainai, dabar grės iki 10 metų kalėjimo.Naująjį įstatymą šeštadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša Rusijos žiniasklaida.Anksčiau dezertyruojantiems kariams grėsė penkeri metai kalėjimo.
Per naujus protestus prieš mobilizaciją Rusijoje sulaikyti žmonėsPasak pilietinių teisių aktyvistų, per naujus protestus Rusijoje reaguojant į rezervistų mobilizavimą karui Ukrainoje sulaikyti keli žmonės. Nepriklausomos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip policija išveža demonstrantus Sibiro miestuose Chabarovske, Novosibirske, Irkutske, Tomske ir Čitoje. Remiantis pranešimais, žmonės laikė iškėlę plakatus, tarp jų ir su šūkiu: „Mes – ne mėsa“. Šeštadienį demonstracijos planuojamos ir sostinėje Maskvoje bei Sankt Peterburge. Protestai visoje šalyje kilo po Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje vykstant jau septynis mėnesius. Pirmieji protestai kilo tą pačią dieną, kai buvo paskelbta mobilizacija, žmogaus teisių portalo OVD-Info duomenimis, sulaikyta daugiau nei 1300 žmonių.
Ministerija: Rusija pakeitė už logistiką atsakingą generoląRusija šeštadienį paskelbė pakeitusi savo aukščiausio rango generolą, atsakingą už logistiką. Maskvos karinė operacija Ukrainoje susiduria su didžiulėmis logistikos problemomis. „Armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas atleistas iš gynybos viceministro pareigų“, jį pakeis generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija. Didžioji Britanija taiko 60 metų M. Mizincevui sankcijas dėl jo vaidmens per Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį, Rusijos kariuomenė užėmė miestą gegužę. Karinė operacija ir pastarojo meto Ukrainos armijos sėkmės atskleidė svarbių Rusijos armijos logistikos trūkumų. Kai kurie analitikai netgi mano, kad logistika yra silpnoji Rusijos armijos vieta, kelianti sunkumų nuo pat puolimo pradžios. Trečiadienį Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija – dar vienas logistinis iššūkis ginkluotosioms pajėgoms. Šimtai tūkstančių rezervistų iš visos Rusijos turės būti pašaukti, aprūpinti ir apmokyti prieš juos pasiunčiant į mūšio lauką.
„Referendumai“ Ukrainoje: kareiviai beldžiasi į kiekvienas durisUkrainiečiai praneša, kad okupuotose šalies teritorijose vykstant vadinamiesiems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos ginkluoti kareiviai beldžiasi į kiekvienas duris, praneša BBC. „Reikia atsakyti žodžiu, kareivis pažymi atsakymą popieriaus lape ir jį pasiima“, – BBC sakė viena moteris iš Enerhodaro. Pietiniame Chersone rusų gvardiečiai stovėjo su balsadėže vidury miesto ir rinko žmonių balsus. Rusijos valstybinė žiniasklaida teigia, kad balsavimas „nuo durų iki durų“ reikalingas „saugumo“ sumetimais. „Balsavimas asmeniškai vyks tik rugsėjo 27 d.“, – pranešė naujienų agentūra TASS. „Kitomis dienomis balsavimas bus organizuojamas bendruomenėse „nuo durų iki durų“. Viena moteris Melitopolyje BBC pasakojo, kad du vietos „kolaborantai“ atvyko su dviem rusų kareiviais į jos tėvų butą ir pakišo pasirašyti balsavimo biuletenį. „Mano tėtis pažymėjo „ne“ (stojimui į Rusiją), – pasakojo moteris. - Mama stovėjo šalia ir klausė, kas nutiks, jei pasakys „ne“. Jie atsakė: „Nieko“. Dabar mama nerimauja, kad rusai juos persekios“. Moteris taip pat sakė, kad vienas biuletenis skirtas visam namų ūkiui, o ne vienam asmeniui. Nors šie liudijimai skamba kaip anekdotas, tai, kad balsavimą vykdo ginkluoti vyrai, prieštarauja Maskvos tvirtinimui, jog tai laisvas ar sąžiningas procesas. Ekspertai teigia, kad penkias dienas vykstantys netikri referendumai leis Maskvai neteisėtai pareikšti, kad keturi okupuoti ar iš dalies okupuoti Ukrainos regionai dabar priklauso Rusijai. Kitaip tariant, praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios vyksta apgaulė dėl aneksijos, rašo BBC. „Aneksija“ nebus pripažinta tarptautiniu mastu, bet gali paskatinti Rusiją teigti, kad Ukraina puola jos teritoriją Vakarų tiekiamais ginklais, o tai gali dar labiau paaštrinti karą. JAV prezidentas Joe Bidenas apibūdino referendumus kaip „apgaulę“ ir sakė, jog tai „suklastota dingstis“ jėga aneksuoti Ukrainos teritorijas pažeidžiant tarptautinę teisę. „Jungtinės Valstijos niekada nepripažins jokios Ukrainos teritorijos niekuo kitu, kaip tik Ukrainos teritorija“, – sakė jis. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly teigė, kad Jungtinė Karalystė turi įrodymų, jog Rusijos pareigūnai jau nustatė tikslus, kokie turi būti „išgalvoti rinkėjų aktyvumo ir pritarimo rodikliai“. Pasak J. Cleverly, Rusija planuoja įforminti keturių regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją iki mėnesio pabaigos. Vienas šaltinis Chersone BBC sakė, kad nebuvo jokių viešų pastangų paskatinti balsuoti, išskyrus Rusijos naujienų agentūros pranešimą, kad žmonės gali balsuoti prie 10 metų nenaudojamo uosto pastato. Kita moteris Chersone sakė mačiusi „ginkluotus aktyvistus“ prie pastato, kuriame, regis, vyko balsavimas. Ji apsimetė pamiršusi pasą, tad balsuoti jai nereikėjo. Moteris teigė, kad visi jos draugai ir šeima yra prieš referendumą. „Nežinome, koks bus mūsų gyvenimas po šio referendumo, - sakė ji. - Labai sunku suprasti, ką jie nori padaryti“. Kyjivas teigia, kad referendumai nieko nepakeis ir Ukrainos pajėgos toliau sieks išlaisvinti visas teritorijas. Ko klausiama per „referendumus“ Nepripažintose vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ žmonių klausiama, ar jie „pritaria, kad jų respublikos prisijungtų prie Rusijos kaip federacijos subjektai“. Zaporižioje ir Chersone klausiama, ar jie „pritaria regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos, nepriklausomos šalies sukūrimui ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos tampant federacijos subjektais“. Luhanske ir Donecke biuleteniai atspausdinti tik rusų kalba, Zaporižioje ir Chersone - ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Ukraina: Charkivo srityje ekshumuoti 447 kūnai, 30 iš jų – su „kankinimo požymiais“ Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 447 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų.„Iziume baigta visų kūnų ekshumacija masinio laidojimo vietoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo srities prokurorai.„Rugsėjo 16–23 dienomis iš šios vietos buvo ekshumuoti 447 žuvusiųjų kūnai“, – sakoma jų pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.Prokurorai pridūrė, kad tarp jų buvo 425 civilių, įskaitant penkis vaikus, ir 22 Ukrainos kariškių kūnai.Jie teigė, kad bus imtasi visų būtinų priemonių „nustatyti mirčių aplinkybes ir nubausti Rusijos kariuomenę“.Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas anksčiau penktadienį pranešė, kad ekshumuoti 436 kūnai.„Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių. Yra kūnų su virve ant kaklo, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir su šautinėmis žaizdomis“, – socialiniuose tinkluose paskelbė jis.„Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija, kad okupantai žiauriai kankino Iziumo gyventojus“, – pareiškė O. Synjehubovas.Šį mėnesį ukrainiečių pajėgos susigrąžino Iziumo ir kai kurių kitų rytinių miestų kontrolę. Šie laimėjimai paralyžiavo Kremliaus pajėgų aprūpinimo grandines, o Rusija sulaukė naujų kaltinimų dėl žiaurumų, kai tose vietose buvo rasta šimtai kapų. Kai kuriuose iš jų buvo aptikta daugybė kūnų.Maskva neigia, kad jos pajėgos yra atsakingos už masines žudynes Rytų Ukrainoje, taip pat kaltina Kyjivą sufabrikavus masinių kapaviečių radinius.
V. Zelenskis paragino pasaulį pasmerkti Rusijos rengiamus „pseudoreferendumus“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino pasaulį pasmerkti „pseudoreferendumus“, Kremliaus statytiniams pradėjus balsavimą dėl Maskvos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos. „Pasaulis visiškai teisingai reaguos į pseudoreferendumus – jie bus vienareikšmiškai pasmerkti“, – per kasdienį kreipimąsi į tautą sakė V. Zelenskis. Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja keturias Ukrainos sritis - Donecką ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižią pietuose, ten vyksta balsavimas dėl aneksijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės vadina referendumus „apgaule“.
J. Bidenas pažadėjo, kad Rusija sumokės „didelę kainą ir nedelsiant“, jei aneksuos Ukrainos regionusJAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį perspėjo Rusiją, kad jei Maskva pasinaudos „suklastotais“ referendumais, kad aneksuotų daugiau Ukrainos teritorijų, ji sumokės "labai didelę kainą ir nedelsiant". „Rusijos referendumai yra apgaulė – suklastota dingstis pamėginti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę, - sakoma J. Bideno pareiškime. - Dirbsime su sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad Rusija patirtų greitas ir dideles ekonomines išlaidas“.
Ukraina iš Irano ambasadoriaus atėmė akreditaciją dėl kamikadzių dronų pardavimo RusijaiUkrainos užsienio reikalų ministerija nusprendė atimti Irano ambasadoriaus akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados Kijeve diplomatinio personalo skaičių, reaguodama į dronų pardavimą Rusijai.Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Putinas ketina beveik dvigubai padidinti išlaidas gynybai Nepaisant Vakarų sankcijų, prezidentas Vladimiras Putinas ketina didinti karinį finansavimą. Per ateinančius dvejus metus iš valstybės biudžeto bus išleista daug daugiau lėšų, nei planuota iš pradžių.Apie tai pranešė „Bloomberg“.Pažymima, kad pagal trejų metų finansinį planą išlaidos gynybai viršys pradinį 2023 m. biudžeto planą daugiau nei 43 %, o išlaidos nacionaliniam saugumui ir teisėsaugos institucijoms padidės daugiau nei 40 %.
Mariupolio mokykloje detonavus okupantų sviediniui buvo sužeisti vaikaiMariupolio 45-ojoje mokykloje kilo gaisras, nes sprogo rusų okupanto sviedinys. Keli vaikai buvo sužeisti, tačiau tikslus nukentėjusiųjų skaičius nenurodytas.Informacija apie incidentą pasirodė oficialiame Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanale.„Gaisras mokykloje Nr. 45 dėl sviedinio detonacijos. Tai atsitiko, kai ten pateko vaikai. Vaikai sužeisti, jų būklė nežinoma“, – sakoma pranešime.
G7 „niekada nepripažins“ Rusijos „suklastotų referendumų“, sakoma grupės pareiškimePenktadienį Didžiojo septyneto (G7) labiausiai išsivysčiusių šalių grupė kaip „jokios teisinės galios ar teisėtumo neturinčią apgaulę“ pasmerkė Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamus referendumus dėl aneksijos.„Niekada nepripažinsime šių referendumų, kurie yra Rusijos žingsnis aneksijos link, ir niekada nepripažinsime tariamos aneksijos, jei ji įvyks“, – sakoma G7 lyderių pareiškime.
Rusai apribojo daugumos okupuotų gyvenviečių gyventojų išvykimąRusai apribojo daugumos okupuotų Ukrainos gyvenviečių gyventojų išvykimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pirmininkas Oleksandras Štupunas tai sakė generalinio štabo „Facebook“ tinkle paskelbtame vaizdo pranešime.„Daugumos laikinai okupuotose teritorijose esančių gyvenviečių gyventojams uždrausta išvykti, kad jie galėtų dalyvauti vadinamuosiuose referendumuose ir toliau rengti šaukiamojo amžiaus vyrus prievartinei mobilizacijai į okupacinę kariuomenę“, – sakė jis.
 Generalinis štabas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas atrėmė okupantų išpuolius prie 10 gyvenviečių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai per 24 valandas atrėmė rusų užpuolikų atakas prie 10 gyvenamųjų vietovių.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas tai pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame generalinio štabo vaizdo pranešime.„Per parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Spornojės, Soledarės, Bachmutskojės, Odradivkos, Kurdiumovkos, Zaicevės, Mayorsko, Kamjankos, Avdejevkos ir Opytnės gyvenviečių rajonuose“, – pažymėjo Štupunas.
Ukraina teigia, kad Iziumo mieste ekshumuoti 436 kūnai, 30 jų - su „kankinimo požymiais“Ukrainos pareigūnas rytiniame Charkivo regione penktadienį pranešė, kad iš masinio palaidojimo vietos netoli rytinio Iziumo miesto, atkovoto iš Rusijos pajėgų, iškasti 436 palaikai."Šiandien baigtas kūnų ekshumavimas iš masinės kapavietės Iziumo mieste. Iš viso ekshumuoti 436 palaikai. Dauguma jų turi smurtinės mirties žymių, 30 - kankinimo. Yra kūnų su virve ant kaklo , surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame Charkivo regiono gubernatoriaus Olego Synegubovo pareiškime.Šį mėnesį Ukraina atsiėmė Iziumą ir kitus miestus rytuose, taip suardė Kremliaus tiekimo kelius ir pažėrė naujų kaltinimų dėl Rusijos įvykdytų žiaurumų, kai buvo aptikta šimtai kapų su daugybe kūnų kai kuriuose. "Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai liudija apie siaubingus kankinimus, kuriems užpuolikai pasmerkė Iziumo gyventojus", – pridūrė O. Synegubovas.Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą suklastojus masinių kapaviečių atradimus atkovotoje teritorijoje.
Ukraina pasmerkė Iraną už ginklų siuntimą RusijaiUkraina penktadienį kritikavo Iraną dėl ginklų tiekimo Rusijai, paskelbusi, jog per Rusijos ataką pietiniame Odesos uostamiestyje panaudojus Irane pagamintą droną žuvo civilis.„Tai, kad Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus ginklus (...) yra Irano veiksmai prieš mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat prieš Ukrainos piliečių gyvybę ir sveikatą“, – feisbuke parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Sergijus Nykyforovas.
Iziume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimasIzyume baigiamas žuvusiųjų kūnų ekshumavimas, sakė Charkovo regiono vadovas Olegas Sinegubovas.Pasak jo, iš viso buvo ekshumuoti 436 kūnai, daugelis žuvusiųjų turi smurtinės mirties požymių, o ant 30 palaikų rasta kankinimų pėdsakų.„Yra kūnų su virve aplink kaklus, surištomis rankomis, sulaužytomis galūnėmis ir šautinėmis žaizdomis. Keliems vyrams buvo amputuoti lytiniai organai. Visa tai yra įrodymas apie siaubingus kankinimus, kuriuos vykdė okupantai Iziumo gyventojams. Dauguma kūnų yra civiliai, 21 yra kariškis“, – sakė O. Sinegubovas.Jis pažymėjo, kad tokia masinė kapavietė Iziume nėra vienintelė, šioje srityje yra dar trys tokios vietos.Masinė kapavietė, iš kurios iš buvo ekshumuoti kūnai, rasta praėjusią savaitę, kai Iziumas buvo išlaisvintas, nes jį nuo pavasario buvo laikinai okupavusios Rusijos pajėgos.
JT tyrimo komisija pateikė išvadą: Rusijos kariuomenė vykdo karo nusikaltimusJungtinių Tautų (JT) tyrimų komisijos pirmininkas Erikas Møse'as, kalbėdamas Žmogaus teisių taryboje, sakė, kad jo komisija surinko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus Ukrainoje didžiuliu mastu.Pasak jo, kalbama apie išprievartavimą, nepilnamečių kankinimą ir civilių žudymą.JT tyrimų komisiją Žmogaus teisių taryba įsteigė kovo mėnesį, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą.Pasak E. Møse‘o, JT komanda aplankė 27 gyvenvietes, kalbėjosi su 150 aukų ir liudininkų bei apžiūrėjo kalinių sulaikymo vietas nuo okupacijos išlaisvintose teritorijose.„Remdamasi surinktais įrodymais, Komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje buvo įvykdyti karo nusikaltimai“, – sakė E. Møse‘as.
Pranešama, kad per Rusijos ataką Irano bepiločiu orlaiviu Odesoje žuvo civilisKyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos nepilotuojamų orlaivių ataką pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo vienas civilis, vieną Irano sukonstruotą nepilotuojamą orlaivį Ukrainos pajėgos numušė .„Odesą iš jūros užpuolė dronai kamikadzės. Du bepiločiai orlaiviai sugriovė administracinį pastatą uosto teritorijoje, gelbėjimo tarnybos gesina liepsnas. Žuvo vienas civilis. Vienas nepilotuojamas orlaivis „Shahed-136“ buvo gynybos pajėgų numuštas virš jūros“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pranešime.
Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas. Jackivka yra rytiniame strategiškai svarbios Oskilo upės krante. Kyjivo pajėgos kirto upę, atkovojusios dalį teritorijos kaimyniniame Charkivo regione. Bachmutas – svarbus miestas, kuriame iki karo gyveno 70 tūst. žmonių, taip pat yra Donecko srityje ir jau kelis mėnesius puolamas Rusijos. Kol kas Maskvos pajėgoms nepavyksta paimti miesto. Donecko srityje ir trijose kitose Rusijos iš dalies kontroliuojamose Ukrainos provincijose – Luhanske, Chersone ir Zaporižioje – vyksta balsavimas dėl šių regionų prijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkės šiuos referendumus laiko butaforija.
Peskovas: po „referendumų“ Rusija laikys Ukrainos bandymus susigrąžinti Donbasą savo žemių užpuolimuRusija laikys Ukrainos mėginimus susigrąžinti Donbasą ir kitas teritorijas išpuoliais į savo žemes, jei „referendumuose“ bus teigiamas sprendimas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Be abejonės“ – pasakė jis, atsakydamas į klausimą, ar teigiamo sprendimo „referendumuose“ atveju Kijevo bandymai susigrąžinti šias teritorijas bus vertinami kaip išpuoliai prieš Rusijos teritoriją, praneša TASS.Kaip paaiškino D. Peskovas, priėmus sprendimą, kad šios teritorijos įeitų į Rusijos sudėtį, pradės galioti Rusijos Konstitucija.
Okupuotose teritorijose – „referendumų“ cirkasMariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sako, kad tariamas „referendumas“ panašus į cirką, jei ne automatais ginkluoti asmenys.„Žmones sustabdo tiesiog gatvėse ir verčia balsuoti. Būtų galima visa tai pavadinti cirku, jei ne automatais ginkluoti asmenys. Farso pobūdžio tragikomedija“, – pabrėžė P. Andriušenka.Skelbiama, kad į referendumą Chersone suvežė žmonių iš Krymo ir iš Rusijos Rostovo srities, praneša judėjimas „Žovta strička“. Taip surengtas spektaklis, neva dauguma nori prisijungimo prie Rusijos.Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus papasakojo, kaip okupantai pradėjo „rinkimus be pasirinkimo“ okupuotoje srities teritorijoje.Pasak jo, uždarė išvažiavimus iš miestų, neišleidžia žmonių. O balsavimas tariamai „organizuotose vietose namų teritorijose“ iš tiesų atrodo taip: „Užpildo kažkokius dokumentus virtuvėse butuose ir kiemuose. Tai atrodo labai keistai. Konfidencialumu nė nekvepia. Kol kas nėra informacijos, kaip atrodo vadinamosios komisijos ir ar jų nariai ginkluoti.“S. Haidajaus nuomone, okupantai vaikšto po namus tik todėl, kad nori patikrinti, ar yra vyrų, ieško patrankų mėsos.„Primenu, kad už pseudoreferendumo organizavimą ir dalyvavimą jame numatyta atsakomybė. Bus nubausti visi, prie to prisidėję“, – pabrėžė S. Gaidajus.Ukrainos Saugumo tarnyba perėmė dokumentus, reglamentuojančius suklastoto „referendumo“ organizavimą Zaporižės srityje. Juose nurodyta daugiau nei tūkstantis rusų vadinamųjų silovikų, kuriuos ketinama įtraukti į „apsaugą“: iš Rusijos nacionalinės gvardijos padalinių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų policijos, Rusijos karinės policijos ir Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos.Be o, Ukrainos saugumo taryba gavo 390 kolaborantų sąrašą – jie sutiko vadovauti vadinamosioms teritorinėms rinkimų apygardoms.
Ukrainos generolas Zalužnas siunčia žinią rusams: sunaikinsime be gailesčio Jokie Rusijos valdžios pareiškimai ir grasinimai neturės įtakos ukrainiečių pasirengimui kovoti už savo tėvynę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins visus, kurie su ginklais rankose pasirodys Ukrainoje: nepriklausomai nuo to, ar savo noru ten atsidūrė, ar buvo priversti mobilizacijos.Taip kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijos Zalužnas, reaguodamas į Vladimiro Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją.V. Zalužnas priminė, kad ukrainiečiai jau aštuonerius metus ir septynis mėnesius bando atremti Rusijos agresiją prieš jų šalį.„Didelio masto priešo puolimas mūsų neišgąsdino. Maža to, susivienijome ir garbingai pasitikome priešą. Tai, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija, tai tik patvirtina“, – parašė jis.V. Zalužnas pridūrė, kad mūsų žemę, savo namus, vaikus ir Ukrainos ateitį gina šimtai tūkstančių vyrų ir moterų.„Dėl šios priežasties jokie šalies agresorės karinės-politinės valdžios pareiškimai neturės įtakos mūsų pasirengimui kovoti už savo laisvę. Be gailesčio sunaikinsime visus, kurie su ginklu rankoje ateis į mūsų žemę – nesvarbu, ar savo noru, ar dėl mobilizacijos“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Lukašenka: Baltarusijoje mobilizacija neplanuojamaVakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalyje mobilizacija neplanuojama, skelbia „Sky News“.Tai jis pareiškė po to, kai dalinę mobilizaciją pradėjo pagrindinė Baltarusijos sąjungininkė Rusija.„(Čia) mobilizacijos nebus“, – A. Lukašenką citavo valstybinė žiniasklaida.Baltarusija turi sieną su Ukraina, kurioje šiuo metu vyksta Rusijos sukeltas karas. Minskas leidžia Maskvos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija vykdant Ukrainos puolimą.
Žiniasklaida: Abramovičius atliko svarbų vaidmenį išlaisvinant Ukrainoje laikytus britus Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius atliko „svarbų vaidmenį“ paleidžiant penkis Rusijos remiamų separatistų Ukrainoje laikytus vyrus, penktadienį rašė britų spauda.Johnas Hardingas – vienas iš penkių vyrų, išlaisvintų per apsikeitimą kaliniais anksčiau šią savaitę – sakė, kad rusų oligarchas prisistatė kitam išvaduotam belaisviui Shaunui Pinneriui, kai jie įlipo į lėktuvą prieš skrydį į Rijadą.J. Hardingas teigė pats kalbėjęsis su R. Abramovičiaus padėjėja, sakiusia, kad oligarchas atliko „svarbų vaidmenį“ juos paleidžiant, pranešė dienraštis „The Sun“.išlaisvinti britai į Saudo Arabijos sostinę Rijadą buvo nuskraidinti trečiadienį, po šios šalies sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano tarpininkavimo derybose.55 metų R. Abramovičiui Jungtinės Karalystės vyriausybė kovo 10 dieną paskelbė sankcijas, nurodydama jo ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Abramovičiui taip pat taikomos Europos Sąjungos sankcijos.„Shaunas ilgai šnekėjosi su juo (R. Abramovičiumi) apie futbolą, o aš kalbėjausi su jo padėjėja, – „The Sun“ pasakojo J. Hardingas.„Ji sakė, kad Romanas suvaidino svarbų vaidmenį mus susigrąžinant“, – teigė jis ir pridūrė: „Jį labai gerbia ukrainiečiai, o dabar ir mes – jis labai daug dėl mūsų nuveikė.“Penki britai – J. Hardingas, S. Pinneris, Aidenas Aslinas, Dylanas Healy ir Andrew Hillas – buvo paleisti per rekordiškai didelį apsikeitimą kaliniais. Jo metu taip pat buvo išlaisvinti JAV, Maroko, Švedijos ir Kroatijos piliečiai, ukrainiečių ir separatistų kovotojai bei vienas svarbus promaskvietiškas politikas.Britų belaisviai, kurie į karą įsitraukė kaip savanoriai kovotojai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai, buvo laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donecke.A. Aslinas ir S. Pinneris birželį buvo nuteisti mirties bausme, o kiti trys vyrai rugpjūčio mėnesį buvo teisiami dėl to paties kaltinimo tarnavus samdiniais.Vienas britas, balandį sulaikytas Paulas Urey, nelaisvėje mirė. Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį paragino imtis sistemingesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos oligarchus, remiančius V. Putiną ir karą Ukrainoje.Jis teigė, kad R. Abramovičius iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „Rusijos gynybos ministeriją aprūpindavo metalu“.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Niujorke susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministraiNiujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) kuluaruose susitiko Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, penktadienį paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.Kaip rašė naujienų agentūra „Xinhua“, susitikime Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovui Dmytro Kulebai, kad „būtina gerbti visų valstybių suverenumą ir teritorinį vientisumą... bei rimtai atsižvelgti į visų valstybių teisėtus nuogąstavimus dėl saugumo ir remti pastangas taikiai išspręsti krizę“.Tai buvo pirmasis abiejų ministrų asmeninis susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Nepaisant to, nuo tada ministrai yra du kartus pasikalbėję telefonu.Anot „Xinhua“, Wang Yi taip pat patikino D. Kulebą, esą „Kinija visuomet palaiko taikos derybas, niekuomet nebūdavo pasyvi stebėtoja, nepildavo žibalo į ugnį ir nesiekdavo pasinaudoti situacija“.D. Kuleba savo „Twitter“ paskyroje patvirtino žinias apie susitikimą.„Mano kolega dar kartą patvirtino, kad Kinija gerbia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei atmeta jėgos naudojimą kaip būdą spręsti nesutarimus“, – parašė ministras.Pastaraisiais mėnesiais įvyko dar keli aukšto lygio Pekino ir Maskvos pareigūnų susitikimai. JTGA kuluaruose Kinijos užsienio reikalų ministras taip pat susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Negana to, anksčiau šį mėnesį Uzbekistane įvyko abiejų šalių prezidentų susitikimas.Šiemet minimos 30-osios diplomatinių ryšių užmezgimo tarp Kinijos ir Ukrainos metinės. Abi šalys 2013 m. pasirašė susitarimą dėl strateginės partnerystės.
Tarp išlaisvintų Mariupolio gynėjų – ir devintą mėnesį nėščia ukrainiečių medikėTrečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai. Tarp išlaisvintųjų – ir medikė Marjana Mamonova. Moteris šiuo metu yra 9-ą mėnesį nėščia, taigi, keturis nėštumo mėnesius ji buvo Rusijos belaisve. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė žurnalistas Andrejus Caplijenka. Į laisvę M. Mamonova buvo sugrąžinta per rugsėjo 21 d. įvykdytą apsikeitimo belaisviais operaciją.„Pranešama, kad tarp išlaisvintų mūsų šalies didvyrių yra ir nelaisvėn patekusi besilaukianti medikė Marjana Mamonova“, – nurodoma žurnalisto pranešime.Kaip teigė ataskaitą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pateikęs Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas, rugsėjo 21 d. pavyko susigrąžinti daugiau nei 200 šalies didvyrių.„Norisi atskirai paminėti, kad sugrįžo ir Marjana Mamonova. Ši mūsų didvyrė jau po dienos kitos taps motina“, – pasakė D. Lubinecas.D. Lubinecas priminė, kad nėščiai moteriai teko kęsti siaubingas sąlygas, bet per apsikeitimą ji buvo paleista pirmoji ir pasirodė su šypsena veide.„Pamačiusi užrašą „Ukraina“, ji pasakė, kad visus sveikina, kad laukia pergalė, kad Ukraina gyvuos ir „Šlovė Ukrainai“, – prisiminė D. Lubinecas.Kad laukiasi, 31-ų metų medikė suprato eidama tarnybą, kai nuo apšaudymų slėpėsi metalurgijos kombinato „Azovstal“ rūsyje. Paskutinis vaizdo įrašas, kuriame buvo galima ją pamatyti, buvo filmuotas Olenivkoje.https://t.me/glavcomua/15237
JT tyrėjai: Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų Jungtinių Tautų tyrėjai penktadienį paskelbė, kad per karą Ukrainoje buvo įvykdyta karo nusikaltimų, ir paminėjo Rusijos vykdytą civilinių rajonų bombardavimą, egzekucijas, kankinimus ir šiurpų lytinį smurtą.„Remdamasi surinktais įrodymais komisija padarė išvadą, kad Ukrainoje įvykdyta karo nusikaltimų“, – JT žmogaus teisių tarybai (UNHRC) sakė gegužę įsteigtos Tyrimų komisijos, turinčios ištirti per Rusijos karą Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, vadovas Erikas Mose.Kategoriškas pareiškimo pobūdis nėra įprastas. JT tyrėjai savo išvadas dėl tarptautinių nusikaltimų paprastai formuluoja sąlygine nuosaka ir galutinį karo nusikaltimų bei kitų pažeidimų patvirtinimą palieka teismams.Trijų nepriklausomų ekspertų komanda Žmogaus teisių tarybai pateikė savo pirmą žodinį informacijos atnaujinimą po pradinių tyrimų dėl Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų regionų.Tyrimui tęsiantis, išvados bus plečiamos.
Kremlius: Putinas ir Saudo Arabijos princas patenkinti apsikeitimu kaliniaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas kalbėdamiesi telefonu išreiškė pasitenkinimą Maskvos ir Kyjivo apsikeitimu kaliniais, prie kurio prisidėjo Rijadas, penktadienį paskelbė Kremlius.Vėlai ketvirtadienį įvykusio pokalbio metu abu lyderiai išreiškė „pasitenkinimą dėl užsienio piliečių karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai... asmeniškai tarpininkaujant sosto įpėdiniui“, sakoma pranešime.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.10 karo belaisvių iš kitų šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, buvo perduoti Saudo Arabijai.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Ukraina skelbia per parą nukovusi 550 Rusijos kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 56 060 karių (+550 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 23-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 254 (+18) tankų, 4 796 (+20) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 355 (+14) artilerijos sistemų, 326 (+8) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 170 (+1) oro gynybos sistemų, 254 (+1) lėktuvų, 219 (+1) sraigtasparnių, 3 659 (+29) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 950 (+9) dronų, 126 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 240 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Kadyrovas: Čečėnijoje mobilizacijos nebusČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas per susitikimą su operatyvinio štabo „specialiosios operacijos“ vykdymui atstovais pareiškė, kad jo respublikoje mobilizacijos nebus. Remiantis „Kavkaz. Realii“ skelbiama informacija, siužetas su šiuo R. Kadyrovo pareiškimu buvo parodytas rugsėjo 22 d. Čečėnijos valstybinės televizijos kanalu „Grozny“ transliuotoje vakarinėje naujienų laidoje.R. Kadyrovo teigimu, per visą karo Ukrainoje laikotarpį kariniuose veiksmuose dalyvavo 20 tūkst. čečėnų, taigi, Čečėnija jau „viršijo pateiktą planą net 254 proc.“ Kas tai per planas, R. Kadyrovas nepatikslino.Respublikos lyderis papasakojo ir apie antikarinį mitingą, kurį rugsėjo 21 d. mėgino surengti Grozno moterys. R. Kadyrovas tvirtina, kad maždaug 40-ies mitingavusių moterų artimieji jau mobilizuoti ir nusiųsti į Ukrainą. Jis taip pat pagrasino, kad tie, kurie ryšis mitinguoti, arba jų vyrai ir visi vaikai bus išsiųsti į fronto liniją.
Rusai toliau puola Donecko regioną, apšaudo dešimtis gyvenviečių Rusai ir toliau stengiasi visiškai užimti Donecko regioną, organizuoti gynybą ir išlaikyti užimtas teritorijas, taip pat trikdyti aktyvius Ukrainos gynybos pajėgų veiksmus skirtingomis kryptimis. Jie apšaudo ukrainiečių pozicijas visoje fronto linijoje, bando atgauti savo prarastas pozicijas ir vykdo žvalgybą iš oro, pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytinėje suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.Pranešama, kad Rusijos pajėgos nesiliauja bombarduoti civilinės infrastruktūros ir gyvenamųjų namų. Aviacijos ir raketų smūgių grėsmė išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.Per pastarąją parą rusai surengė 4 raketų ir 27 aviacijos smūgius, taip pat daugiau kaip 75 kartus apšaudė iš artilerijos Ukrainos karinius ir civilinius objektus. Nuo priešo smūgių nukentėjo daugiau kaip 45 gyvenvietės.
Ekspertai: mobilizacija ir apsikeitimas belaisviais tą pačią dieną įvyko neatsitiktinaiRusijos Federacijos valdžia, nutarusi mobilizacijos paskelbimo dieną atlikti masinio apsikeitimo belaisviais operaciją, tikėtina, siekė sumenkinti to apsikeitimo reikšmę.Griežtas Kremliaus nusistatymas dėl mobilizacijos kelia pyktį ir nepasitikėjimą visoje Rusijos Federacijoje, nurodoma JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) skelbiamoje informacijoje.„Kremlius veikiausiai bandė sumenkinti apsikeitimo belaisviais su Ukraina reikšmę: kadangi rusų nacionalistai ir karo tema rašantys tinklaraštininkai tokį žingsnis vertina ypač nepalankiai, apsikeitimas buvo atliktas kaip tik tą dieną, kai V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją“, – teigia analitikai.Vykdant masinį apsikeitimą belaisviais, kaip rašoma ISW pranešime, į Ukrainą buvo sugrąžinti ir Mariupolio gamyklos „Azovstal“ gynėjai – bataliono „Azov“ vadai, kuriuos Rusijos propagandistai vadino naciais.„Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Rusijos tinklaraštininkai sukritikavo apsikeitimo operaciją. Jiems taip pat kilo klausimas, ar Kremlius atsisakė „denacifikuoti“ Ukrainą, t. y. siekti vieno iš vykdant įsiveržimą užsibrėžtų tikslų“, – rašoma pranešime.
Okupuotose Ukrainos teritorijose prasideda „referendumai“Keturiose Rusijos ir Maskvą remiančių jėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose penktadienį ruošiamasi surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai smerkia juos kaip neteisėtus ir kaip prielaidą neteisėtai tų teritorijų aneksijai, praneša „Reuters“.Antradienį Rusijos paskirti lyderiai paskelbė apie planus surengti balsavimus – tai iššūkis Vakarams, galintis virsti smarkia karo eskalacija. Rezultatai laikomi iš anksto nulemtais ir palankiais aneksijai, o Ukraina ir jos sąjungininkės aiškiai pareiškė, kad nepripažins rezultatų.Balsavimas Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kurie sudaro apie 15 proc. Ukrainos teritorijos, vyks nuo penktadienio iki antradienio.Maskvą remiančios valdžios institucijos apie referendumus diskutavo jau kelis mėnesius, tačiau Ukrainos kontrpuolimas ir naujausios pergalės kare paskatino okupacinę valdžią skubiai juos organizuoti.
Ukrainos pareigūnas: daug iškeistų ukrainiečių belaisvių buvo kankinamiDaug ukrainiečių, iškeistų per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, buvo žiauriai kankinami, ketvirtadienį sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budanovas. Kankinimo žymių jis nedetalizavo.Kai kurių sugrąžintų ukrainiečių „fizinė būklė daugiau ar mažiau normali, neskaitant chroniško neprievalgio blogomis laikymo sąlygomis“, sakė K. Budanovas.Belaisviai buvo laikomi Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat pačioje Rusijoje, pridūrė pareigūnas.Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad „absoliučiai visiems“ susigrąžintiems ukrainiečiams „reikia psichologinės reabilitacijos“.Minimas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais yra didžiausias nuo rusų invazijos pradžios vasario 24 dieną.Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.
Zelenskis ragina rusus protestuoti prieš mobilizacijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskiis ketvirtadienį paragino rusus priešintis Vladimiro Putino paskelbtai dalinei mobilizacijai, jau sukėlusiai protestų ir naują išvykimo iš šalies bangą.„55 tūkst. rusų karių žuvo per šiuos šešis karo mėnesius, – savo pareiškime sakė V. Zelenskis. – Norite daugiau? Ne? Tuomet protestuokite. Priešinkitės. Bėkite. Arba pasiduokite [ukrainiečių kariuomenei].“„Jau esat visų šių nusikaltimų, ukrainiečių žudymo ir kankinimo bendrininkai. Todėl, kad tylėjote. Todėl, kad tylite“, – sakė V. Zelenskis.„O dabar laikas jums rinktis: vyrams Rusijoje tai pasirinkimas mirti ar gyventi, tapti luošiu ar išsaugoti sveikatą. Moterims Rusijoje pasirinkimas yra amžinai netekti savo vyrų, sūnų, vaikaičių arba dar bandyti juos apsaugoti nuo mirties, nuo karo, nuo vieno žmogaus (V. Putino).“Trečiadienį Rusijos prezidentui V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, per demonstracijas visoje šalyje buvo areštuota daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.Taip pat buvo pranešimų apie masinį išvykimą iš Rusijos. Bilietai skrydžiams į kaimynines šalis, leidžiančias rusams atvykti be vizų, beveik visi užsakyti, kainos smarkiai išaugo.Kremlius ketvirtadienį melagienomis pavadino pranešimus, kad rusai bėga nuo mobilizacijos.
Ukraina teigia atkovojusi teritoriją rytuose Kyjivas penktadienį pranešė, kad Maskvos statytiniams rengiant balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos Ukrainos pajėgos atkovojo kaimą rytinėje Donecko srityje ir teritoriją aplink kitą karo nuniokotą miestą. „Ukrainos armija atsiėmė Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas ir pridūrė, kad Kyjivo pajėgos „taip pat atgavo pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, irgi Donecke, kur penktadienį Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje vyko balsavimas.
Ukrainos valdžia: Krymo totoriai masiškai šaukiami į Rusijos kariuomenęUkrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa sakė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo reidus Krymo totorių gyvenamosiose vietose ir mobilizavo juos karui.„Visose gyvenvietėse, kuriose Krymo totoriai gyvena, vyksta reidai – mokyklose, turguose, viešose vietoje – ir jie dalija šaukimus“, – sakė ji.Pasak T. Taševos, tik Zujos kaime šaukimai buvo išdalinti 100 Krymo totorių, o šaukimai taip pat aktyviai platinami kituose kaimuose bei vietose, kur gyvena daug Krymo totorių gyventojų.„Pasak mūsų šaltinių, šiuo metu tai yra mažiausiai tūkstantis šaukimų į teismą visame Kryme. Matome, kad iš okupacinių administracijų ir Kremliaus pusės tai yra demonstratyvus Krymo totorių, kurie visus šiuos metus nepalaikė okupantų ir dabar aktyviai rėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, bausmės veiksmas“, – sakė T. Taševa.Ji pabrėžė, kad ši situacija yra Krymo totorių katastrofa, nes daugelio vyrų mirtis paveiks kelias būsimas Krymo totorių kartas.
Zelenskis: Putinas jau pralaimėjo karąPrezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą prieš Ukrainą. Šią nuomonę jis išreiškė interviu Vokietijos portalui „Bild“.„Pasaulyje vis dar yra valstybių, kurios nesuprato, kad Putinas jau pralaimėjo šį karą. Istoriškai jis pralaimėjo. Ir ne tik Ukrainai. Dabar jis jau pralaimėjo savo valstybei, jis pralaimėjo visam pasauliui. Jis pralaimėjo demokratijai. Tai yra, apskritai, jo karas yra pralaimėtas“, – sakė prezidentas.Valstybės vadovas pridūrė, kad nuo pirmos dienos, kai V. Putinas pradėjo Rusijos karių invaziją į Ukrainos teritoriją, jis pralaimėjo šį karą.„Niekas jam neatleis [...] Šių kareivių vaikai, šių kareivių anūkai – niekas jiems nieko neatleis. Jie turės pakeisti tą kursą. Jiems nereikės tik atsiprašyti. Kažkas sėdės, kažkas bėgs, kažkas kažkur bus rastas, o kažkas turės atsiprašyti“, – sakė valstybės vadovas.
Rusijos kariai vėl apšaudė išlaisvintą miestąRusijos kariai ketvirtadienį apšaudė neseniai išlaisvintą Kupjansko miestą Charkovo regione. Per apšaudymą buvo sužeista pagyvenusi moteris ir du vaikai.Apie tai buvo pranešta „Ukrinform“ korespondentui Charkovo regioninės karinės administracijos spaudos tarnyboje.„Kupjanske buvo sužeisti du septynerių metų vaikai, jų būklė vidutinio sunkumo. Jie patyrė šrapnelio žaizdas ir sprogstamuosius sužalojimus. 72 metų moteris taip pat buvo paguldyta į ligoninę, jos būklė sunki“, – teigė administracijos atstovai. Kaip pranešė „Ukrinform“, trečiadienį Kupjanske, Charkovo regione, dėl Rusijos karių apšaudymų buvo sužeistas 13 metų berniukas ir keturi suaugusieji.
Blinkenas ragina JT atsakyti į Kremliaus veiksmus UkrainojeJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje.„Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.„Mes negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – pridūrė jis.Pasak A. Blinkeno, V. Putinas „pila žibalą į ugnį“ savo vėliausiais veiksmais, įskaitant rezervistų mobilizaciją ir pasirengimą referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose tuo metu, kai Kyjivo kariuomenė vykdo kontrpuolimą ir jau atkovojo iš rusų nemažai teritorijų.JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, jog yra itin svarbu parodyti, kad „jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“.„Jeigu nesugebėsime apginti šio principo tuo metu, kai Kremlius taip akivaizdžiai jį pažeidžia, visiems agresoriams pasiųsime signalą, kad ir jie gali jį ignoruoti“, – kalbėjo jis.
Rusijai – kritika net iš Kadyrovo: kovotojai daro savo išvadasRusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas labai aštriai pakomentavo Rusijos ir Ukrainos pasikeitimą kaliniais, kuris įvyko rugsėjo 21 dieną. Jis buvo labai nepatenkintas, praneša UNIAN. R. Kadyrovas savo nuomonę išdėstė „Telegram“ kanale. Pasak jo, priimdama kovinius ar taktinius sprendimus, Rusijos vadovybė konsultavosi su „aktyviais specialiosios operacijos dalyviais“, o šį kartą ignoravo. „Manau, kad nusikaltėliai, pripažinti teroristais, negali būti iškeisti į kariškius. Aš suprasčiau, jei būtų lygiaverčiai mainai – kareivis už kareivį, agentas už agentą. Turime daug ginkluotųjų pajėgų kalinių, iš kurių bent šimtas prieš vieną pasikeis, vis tiek bus“, – dėstė čečėnų lyderis, turėdamas omenyje, jog Rusija Ukrainai grąžino „Azovstal“ gynėjus. R. Kadyrovas buvo labai pasipiktinęs, kad mainai vyko „Ukrainos sąlygomis“. „Mūsų kovotojai sutriuškino fašistus Mariupolyje, nuvarė juos į „Azovstal“, ten jie žuvo, buvo sužeisti ir surakinti. Vien šio „Azov“ teroristų perdavimas turėjo būti nepriimtinas. Todėl nenuostabu, kad kovotojai, išlaisvinę Mariupolį ir dabar esantys priekinėje linijoje, daro savo išvadą – neimti fašistų į nelaisvę“, - įspėjo R. Kadyrovas.UNIAN primena, kad 215 ukrainiečių, įskaitant „Azov“ karius, grįžo iš Rusijos nelaisvės, o Ukraina Rusijai perdavė sulaikytą politiką Viktorą Medvedčuką ir 55 karius.
Iš nelaisvės išlaisvinti ukrainiečiai bus visapusiškai gydomiDauguma Ukrainos karo belaisvių, kurie į savo šalį grįžo po mainų su Rusija, yra ligoninėje ir jiems reikia medicininės pagalbos, absoliučiai visiems reikia psichologinės reabilitacijos, ketvirtadienį sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Denysas Monastyrskis.„Visi yra skirtingose valstijose, – sakė Ukrainos pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas. – Yra tokių, kurie, tarkime, fiziškai yra daugiau ar mažiau normalioje būsenoje, išskyrus lėtinę netinkamą mitybą, susijusią su prastomis sulaikymo sąlygomis. Yra tokių, kurie buvo labai žiauriai kankinami. Ir, deja, tokių žmonių procentas tarp tų, kuriuos susigrąžinome, yra gana didelis.“Pasak jo, požiūrį į kalinius labiau lėmė jų sulaikymo vieta, o ne jų rangas ir statusas.„Deja, jie nebuvo laikomi taip, kaip planuota iš pradžių – vienoje vietoje, Yelenovkoje – bet gal laimei. Daugelis jų buvo labai žiauriai kankinami“, – pasakojo K. Budanovas.Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė suteikti psichologinę iš nelaisvės paleistų kariškių reabilitaciją.
Lavrovas pasmerkė Vakarus, kad tiekia ginklus Ukrainai ir kišasi į karąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarus tiesioginiu kišimusi į karą Ukrainoje, vyriausybėms remiant Kyjivą ginklais.Jis kaip cinišką apibūdino poziciją „valstybių, pumpuojančių į Ukrainą ginklus ir mokančių jos karius“, ir, jo teigimu, mėginančių „tęsti kovas kiek įmanoma ilgiau, nepaisant aukų ir sunaikinimo, kad palaužtų ir susilpnintų Rusiją“.Jis sakė, kad „tokia politika reiškia tiesioginį Vakarų įsitraukimą į konfliktą ir padaro juos konflikto šalimi“. S. Lavrovas pasakė šią kalbą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke ir ją pabaigęs iškart išėjo. Stebėtojai atkreipė dėmesį, kad jis vėlavo į susitikimą beveik pusantros valandos.
Čekija neišduos vizų nuo mobilizacijos bėgantiems rusams Čekija ketvirtadienį pareiškė, kad neišduos humanitarinių vizų rusams, bėgantiems iš savo tėvynės, kad išvengtų mobilizacijos, ir laikysis kitokios pozicijos nei kai kurios Europos Sąjungos šalys. Rusai skuba palikti šalį, prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį nusprendus mobilizuoti 300 tūkst. žmonių karui Ukrainoje.„Suprantu, kad rusai bėga nuo vis beviltiškesnių Putino sprendimų“, – sakoma Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavskio pareiškime. „Tačiau tie, kurie bėga iš savo šalies, nes nenori vykdyti jų pačių valstybės nustatytos pareigos, neatitinka kriterijų gauti humanitarinę vizą“, – pridūrė jis.Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija kitą dieną po invazijos nustojo išduoti vizas rusams, bet vėliau ėmė taikyti išimtį humanitariniais atvejais. Kitaip nei čekai, Vokietija ketvirtadienį pareiškė norinti priimti nuo mobilizacijos bėgančius rusus. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sakė, kad „dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“.
Rusija teigia, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė apie 10 tūkst. savanorių Ketvirtadienį, praėjus vos vienai dienai, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus, Rusijos kariuomenė pranešė, kad kariauti Ukrainoje pasisiūlė mažiausiai 10 tūkst. žmonių.„Per pirmąją dalinės mobilizacijos dieną maždaug 10 tūkst. piliečių savo noru atvyko į karinius komisariatus, nelaukdami šaukimo“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė kariuomenės atstovas Vladimiras Cimlianskis.
Guterresas Saugumo Taryboje: „esu labai susirūpinęs“ referendumo planais Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį per neeilinę JT Saugumo Tarybos sesiją sakė, kad karas Ukrainoje sukėlė „neapsakomas kančias ir nuniokojimą“.„Naujausi įvykiai yra pavojingi ir kelia nerimą, - sakė jis. - Branduolinis konfliktas, kadaise neįsivaizduojamas, tapo diskusijų objektu“.„Aš taip pat esu labai susirūpinęs dėl pranešimų apie planus surengti vadinamuosius „referendumus“ Ukrainos srityse, kurių šiuo metu nekontroliuoja vyriausybė. Bet kokia valstybės teritorijos aneksija, kurią grasindama arba panaudodama jėgą vykdo kita valstybė, yra JT Chartijos ir tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.Susitikime turėjo kalbėti aukščiausi Vokietijos ir JAV diplomatai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nedalyvauja.
Blinkenas pareiškė Saugumo Tarybai, kad pasaulis „negali leisti Putinui išsisukti“JAV valstybės sekretorius Antony Blinken ketvirtadienį Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Rusija, paragino pasaulį patraukti prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn už invaziją į Ukrainą."Tarptautinė tvarka, kurios čia susirinkome palaikyti, naikinama mūsų akyse. Negalime ir neleisime, kad prezidentas Putinas išsisuktų", – sakė A. Blinkenas.
ES: nuo V. Putino paskelbtos mobilizacijos bėgantys rusai gali prašyti prieglobsčioŽmonės, bėgantys iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius dalinę mobilizaciją, kad sutelktų pajėgas karui Ukrainoje, turi teisę prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES), ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos atstovė.„Tai precedento neturinti situacija“, – sakė už migraciją atsakinga atstovė spaudai Anita Hipper. Paraiškos turėtų būti nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju, sakė ji ir pridūrė, kad vyksta darbas su ES valstybėmis narėmis, siekiant rasti bendrą požiūrį.Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį pareiškė, kad padaugėjus kelionių iš Rusijos Suomija pati ras sprendimą dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams. „Suomija nenori tapti kitų šalių išduotų Šengeno vizų tranzito šalimi“, – sakė P. Haavisto visuomeniniam transliuotojui „Yle“. „Morališkai nepateisinama, kad rusai toliau mėgautųsi atostogomis“. Pasak jo, Helsinkis kelis kartus kėlė vizų klausimą ES. Vis dėlto, anot jo, siena su Rusija neturėtų būti visiškai uždaryta, nes vis dar yra teisėtų priežasčių įvažiuoti į Suomiją.Trys ES narės Baltijos valstybės Latvija, Lietuva ir Estija, o taip pat Lenkija, nuo šios savaitės kartu įvedė griežtesnius apribojimus atvykti norintiems Rusijos piliečiams. Visos keturios šalys nuo šiol nebeleidžia Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais, atvykti į jų teritoriją.Ketvirtadienį ES vykdomoji valdžia nieko nepranešė, kad po V. Putino įsakymo būtų keičiamas bloko požiūris į Rusijos piliečių kelionių apribojimus.
Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėtiVakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.Fronto linijų stiprinimasVašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.Pavargę kariai keičiami neapmokytaisTačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
Ukrainos kariai įspėjo rusus: žiūrėkite, kas jūsų laukiaUkrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dėl Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos kreipėsi į Rusijos piliečius. Anot ukrainiečių, ir naujų okupantų svetimoje žemėje laukia tik mirtis.Taip pat Ukrainos gynėjai pakartojo, kad už savo žemę kausis nepaisydami Kremliaus plano. Kreipimosi vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų kario kūnas, paviešino „Telegram“ kanalas „Butusov Plius“.Ukrainos kariai ragina rusus labai gerai pagalvoti prieš važiuojant kariauti į Ukrainą. Okupantai perspėti, kad ten jų laukia tik mirtis.Ukrainos kariai taip pat akcentuoja, kad Ukraina turi ginklų, galinčių apginti savo žemes nuo V. Putino siųstų okupantų.„Kaip jau žinoma, Putinas paskelbė mobilizaciją. Rusai, labai gerai pagalvokite prieš vykdami kariauti į Ukrainą. Čia jūsų niekas nelaukia. Ukraina jau ne ta. Turime ginklų, labai taiklių raketų. Žiūrėkite, kas jūsų laukia – išgaišite čia kaip kiaulės. Mes kausimės iki pat galo. Labai gerai pagalvokite, ar esate pasirengę aukoti savo gyvenimą dėl to buko diktatoriaus Putino“, – teigia vienas karys.
Kremlius: karas prieš Ukrainą ir toliau bus laikomas „specialiąja karine operacija“ Nepaisydama paskelbtos dalinės mobilizacijos, Rusija savo karą prieš Ukrainą ir toliau oficialiai laikys „specialiąja karine operacija“.Mobilizacija šio apibrėžimo nekeičia, ketvirtadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ankstesnę dieną šalies prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į tautą ir teigė, kad į karo tarnybą bus šaukiama apie 300 tūkst. rezervistų.Nors šalyje paskelbta tik dalinė mobilizacija, šios žinios pakurstė neramumus tarp rusų, nes rezervistų esama daugelyje šeimų. D. Peskovas „perdėtais“ pavadino pranešimus, kad šaukimo nurodymų galintys sulaukti vyrai skuba išvykti iš Rusijos ir išperka skrydžių bilietus į Turkiją ir kitas šalis.D. Peskovas pridūrė, esą šalies įstatymai leidžia išdalinti šaukimus kai kuriems sulaikytiesiems per protestus. Trečiadienį per protesto akcijas prieš karą ir mobilizaciją visoje šalyje areštuota per 1 300 žmonių.
Rusijos kontroliuojamo Melitopolio turguje nugriaudėjo sprogimasUkrainos Melitopolio mieste, kurį karo pradžioje okupavo Rusija, ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, kaip pranešama, pareikalavęs aukų pilnutėlėje turgavietėje.Kyjivas pareiškė, kad už incidentą atsakinga Maskva, teigdamas, kad ji ieško preteksto pažerti kaltinimų Ukrainos valdžiai artėjančių aneksinių referendumų išvakarėse.„Šiandien Melitopolio Centriniame turguje, kur visuomet susirenka daug žmonių, rašistai įvykdė sprogimą ir likvidavo tris kariškius. Informacija apie civilius asmenis tikslinama“, – platformoje „Telegram“ parašė išrinktas miesto meras Ivanas Fedorovas.„Okupantai surengė teroristinį išpuolį judrioje vietoje, kad apkaltintų ukrainiečių valdžią teroru pseudoreferendumo išvakarėse“, – pridūrė jis.Pasak I. Fedorovo, Rusija okupuotuose teritorijose sąmoningai sėja baimę ir likviduoja nepageidaujamus asmenis. Meras taip pat patikino, kad Ukrainos kariuomenę ateityje atkovos Melitopolį – pietinį miestą, esantį netoli 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio.Tuo metu Kremliaus remiama Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto Rytų Ukrainoje valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per ukrainiečių smūgius miesto turguje žuvo mažiausiai šeši žmonės.„Pirminiais duomenimis, apšaudant Dengtą turgavietę žuvo šeši žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – nurodė miesto pareigūnas Aleksejus Kulemzinas socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.Tuo metu prorusiška žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apanglėjusių transporto priemonių, sudužusio stiklo šukių ir lavonas.
Separatistai patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais išlaisvintas Medvedčiukas Maskvos remiamų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje ketvirtadienį patvirtino, kad per apsikeitimą belaisviais buvo paleistas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčiukas.„Paleisti 56 žmonės, 55 jų - kariai (...) Viktoras Medvedčiukas taip pat paleistas iš nelaisvės“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Denisas Pušilinas, turėdamas galvoje buvusį Ukrainos įstatymų leidėją, apkaltintą valstybės išdavyste.
Rusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV doleriųRusijos invazija Ukrainai jau kainavo beveik 1 trln. JAV dolerių (ir eurų).Tai ketvirtadienį renginio Berlyne metu pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka. Pasak jo, šis skaičius yra penkis kartus didesnis už ikikarinį metinį Ukrainos bendrąjį vidaus produktą (BVP).O. Ustenkos teigimu, karo metu padaryta žala ir priverstinė žmonių migracija lėmė „didžiulę valstybinio finansavimo problemą “. Daugelis nesunaikintų verslų „dirba tik nepilnu pajėgumu ar vos kelias valandas per dieną“, o tai, anot patarėjo, reiškia, kad nacionalinį „biudžetą papildys gerokai mažiau lėšų, nei prognozuota iš pradžių“.Patarėjas pridūrė, kad, nepaisant drastiškai sumažintų valstybės išlaidų, Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu kas mėnesį siekia 5 mlrd. eurų. Tačiau, jo teigimu, 2023 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki 3,5 mlrd. eurų.O. Ustenka nurodė, kad Ukrainos vyriausybė prognozuoja, jog šalies ekonomika šiemet susitrauks 35–40 proc. „ir tai bus didžiausias BVP nuosmukis nuo 1991 m.“Prasidėjus karui, Ukrainos sąjungininkės pradėjo teikti šaliai finansinę paramą. Lėšų Kyjivui jau skyrė Pasaulio Bankas (PB), Europos Sąjunga (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Maskva: per apsikeitimą belaisviais su Kyjivu paleisti 55 kariai jau yra RusijojeMaskva ketvirtadienį pranešė, kad 55 rusų kariškiai, paleisti per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Kyjivu nuo karo prieš Ukrainą pradžios, jau yra Rusijoje.„Visi kariškiai buvo pristatyti į Rusijos Federacijos teritoriją kariniu transporto lėktuvu ir yra Rusijos gynybos ministerijos medicinos įstaigose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.Pareiškime neužsimenama apie Viktorą Medvedčuką – buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, kuris taip pat buvo perduotas Rusijai per apsikeitimą belaisviais.
Rusijos parlamento vadovas ragina deputatus eiti kariauti Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas paragino Valstybės Dūmos deputatus dalyvauti kare Ukrainoje.„Tie, kurie atitinka dalinės mobilizacijos reikalavimus, turėtų prisidėti prie specialiosios karinės operacijos, – ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė Dūmos vadovas. – Deputatams nėra jokios apsaugos“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė dalinę mobilizaciją, kurios metu turi būti pašaukta 300 tūkst. kovinės patirties turinčių rezervistų.Parlamento vadovas reagavo į parlamentarų sluoksniuose neretai pasitaikantį požiūrį, kad V. Putino raginimas užtikrinti nacionalinę gynybą jiems netaikomas. Pavyzdžiui, vienas įstatymų leidėjas sakė, kad jis reikalingas šalyje.V. Volodinas palankiai įvertino tai, kad jau yra parlamentarų, išsiųstų į okupuotą rytų Ukrainos Donbaso regioną. Pasak jo, šaukiami tik kovinę patirtį ir specialų karinį pasirengimą turintys rezervistai.V. Putino patikėtinis taip pat pripažino, kad „kyla klausimų, keliančių nerimą [Rusijos] piliečiams“, pasirodžius pranešimams apie gatvių protestus ir masinį jaunų rusų išvykimą iš šalies.Taip pat V. Volodinas sakė, kad Rusijos kariai Ukrainoje šiandien kovoja su „NATO pajėgomis“. „Ukrainoje yra NATO instruktorių, samdinių iš NATO šalių, NATO technikos, ginklų ir šaudmenų“, – sakė jis, pridurdamas, kad reikia ginti 1 000 kilometrų ilgio fronto liniją.
Per Rusijos raketų smūgius Zaporižiai žuvo žmogus, dar penki sužeistiPer Rusijos pajėgų raketų smūgius Zaporižios miestui pietryčių Ukrainoje ketvirtadienį vienas žmogus žuvo ir dar penki buvo sužeisti.Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.„Ryte priešas raketomis smogė srities centrui. Okupanto taikiniu vėl tapo infrastruktūros objektai. Buvo sugriauti aplinkiniai gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žinoma apie vieną žuvusįjį. Amžinąjį jam atilsį, užuojauta artimiesiems bei draugams. Penki sužeisti. Informacija tikslinama“, – rašė O. Staruchas.Kiek vėliau Ukrainos prezidento Volodymyto Zelenskio biuras pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižiai ir jos apylinkėms smogė devyniomis raketomis. Pasak biuro atstovų, po griuvėsiais esama žmonių, vyksta gelbėjimo operacija.„Rusijos nežmonės paleido raketą į viešbutį centriniame parke. Ten daug sugriovimų, po griuvėsiais esama žmonių. Gelbėtojai ardo griuvėsius ir stengiasi išlaisvinti žmones“, – nurodė biuras.„Be to, kaip jau tapo įprasta Rusijos teroristams, buvo smogta elektros pastotei. Zaporižios rajono pietūs liko be elektros energijos. Nukentėjo ir televizijos bokštas. Avarinės tarnybos dirba, kad kuo greičiau likviduotų padarinius“, – pridūrė biuras.
Turkija: neteisėti Rusijos referendumai Ukrainoje dar paaštrins konfliktą Rusijos planuojami referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose grasina „padidinti nestabilumą“, ketvirtadienį perspėjo Turkijos užsienio reikalų ministerija.„Tokių neteisėtų įvykusių faktų (fait accomplis) tarptautinė bendruomenė nepripažins“, – sakoma pareiškime.Ankara remia „Ukrainos teritorinį vientisumą“, teigė ministerija, ragindama abi šalis konfliktą spręsti taikiomis derybomis.Kitokie veiksmai „apsunkins pastangas atgaivinti diplomatinį procesą“, sakoma Turkijos pareiškime.Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose jau penktadienį prasideda referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Ukraina: per parą likviduota 400 rusų karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 510 karių (+400 per pastarąją parą), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu. Štabo duomenimis, iki rugsėjo 22-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 236 (+9) tankų, 4 776 (+28) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 341 (+1) artilerijos sistemos, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 169 (+1) oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 218 (+1) sraigtasparnių, 3 630 (+20) automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 941 (+9) drono, 125 specialiosios technikos vienetų ir 240 (+1) sparnuotųjų raketų. Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Rusijoje naktį dviejuose miestuose degė valstybinės institucijosNaktį į rugsėjo 22 d. dviejuose Rusijos miestuose degė valstybinės institucijos.Toljatyje į miesto administracijos pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis, rašo „Baza“. Žemutiniame Naugarde Molotovo kokteiliu buvo padegtas šaukimo punktas.https://t.me/shot_shot/44082
JK: Rusija greičiausiai patirs sunkumų mėgindama mobilizuoti papildomus 300 tūkst. kariųJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija ketvirtadienį pateikė savo vertinimą apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą skelbti dalinę mobilizaciją, praneša „Sky News“.Kaip teigiama ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, Maskva „greičiausiai susidurs su logistiniais ir administraciniais iššūkiais, mėgindama surinkti 300 tūkst. personalo narių“. Ministerijos teigimu, naujai pašaukti kariai „greičiausiai kelis mėnesius nebus veiksmingi karo lauke“, o Maskvos sprendimą skelbti mobilizaciją „iš esmės galima laikyti pripažinimu, kad Rusija išeikvojo savo kariauti Ukrainoje norinčių savanorių atsargas“.Ministerija priduria, kad „net ir ši riboto masto mobilizacija bus labai nepopuliari tarp kai kurių rusų“.
Baerbock ragina priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo Ukrainai Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo.Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų  kovinių tankų siuntimą Kyjivui.A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
Pchenjanas neigia siunčiantis ginklus Rusijai karo Ukrainoje metu Šiaurės Korėja pareiškė, kad per karą Ukrainoje neeksportavo ir neplanuoja eksportuoti ginklų į Rusiją, ir tvirtina, kad JAV žvalgybos pranešimai apie ginklų perdavimą yra bandymas pakenkti Pchenjano įvaizdžiui.Ketvirtadienį komentaruose valstybinei žiniasklaidai vienas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas sakė, kad JAV turėtų liautis reiškusios „neapgalvotas pastabas“ ir „laikyti burną užčiauptą“.Joe Bideno administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko ginklų iš Šiaurės Korėjos, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šiai šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.Minėtas Šiaurės Korėjos pareigūnas pabrėžė, kad Pchenjanas niekada nepripažino „neteisėtų“ JT Saugumo Tarybos sankcijų šaliai, kurias „parengė JAV ir jų vasalinės pajėgos“.Tas pareigūnas sakė, kad karinės įrangos eksportas ir importas yra „teisėta teisė, būdinga suvereniai valstybei“, teigiama Šiaurės Korėjos pateiktame jo pareiškimo vertime į anglų kalbą.„Tačiau naudojamės šia proga, kad paaiškintume vieną dalyką. Niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti“, – sakė pareigūnas, pranešime vadinamas Gynybos ministerijos bendrosios įrangos biuro generalinio direktoriaus pavaduotoju.„Nežinia, iš kur kilo gandas, kurį skleidžia JAV, bet juo siekiama pakenkti KLDR įvaizdžiui“, – sakė pareigūnas, pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo akronimą.Šiaurės Korėja siekė sutvirtinti santykius su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, kaltindama JAV dėl krizės ir smerkdama Vakarų „hegemoninę politiką“ kaip pateisinančią Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje siekiant apsisaugoti.Šiaurės Korėjos vyriausybė taip pat yra užsiminusi, kad norėtų siųsti statybininkus, kurie padėtų atstatyti prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose.Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, be Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.
Truss: JK teiks karinę pagalbą Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją.L. Truss prisijungė prie kitų Vakarų lyderių, JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasisakiusių prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris keliomis valandomis anksčiau paskelbė apie rezervistų mobilizaciją, duodamas aiškų ženklą, kad neskuba užbaigti karo.Jos teigimu, šis V. Putino žingsnis tik pabrėžia Rusijos invazijos į kaimyninę šalį „katastrofišką nesėkmę“ ir sustiprina Vakarų sąjungininkų ryžtą paremti Kyjivą.„Nesustosime, kol Ukraina nenugalės“, – sakė L. Truss JT Generalinėje Asamblėjoje, į kurią pirmąkart kreipėsi kaip JK lyderė.Ji pažymėjo, kad „man kalbant, į Ukrainą atkeliauja nauji Jungtinės Karalystės ginklai“.„Šiuo svarbiu konflikto momentu pasižadu, kad savo karinę paramą Ukrainai išlaikysime arba didinsime tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė L. Truss.Konservatorių lyderė taip pat sakė, kad JK yra įsipareigojusi iki 2030 metų gynybai skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – gerokai daugiau nei NATO narių įsipareigojimas šioms reikmėms paskirti bent 2 proc. BVP.Jos komentarai nuskambėjo didėjant kai kurių besivystančių šalių nepasitenkinimui dėl didžiulių Vakarų išlaidų Ukrainai skirtiems ginklams.L. Truss taip pat paragino siekti ekonominės vienybės kaip galingos kovos su agresija priemonės.„G-7 (Didysis septynetas) ir mūsų bendraminčiai partneriai turėtų veikti kaip ekonominis NATO ir kartu ginti mūsų gerovę“, – sakė ji savo kalboje.„Jei agresyvus režimas kėsinasi į vieno partnerio ekonomiką, turėtume jį paremti – visi už vieną ir vienas už visus“, – pridūrė premjerė.Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, vis labiau siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų, kuri laikoma svarbiu V. Putino svertu.
Rusijos JT laukia didelis spaudimasRusija ketvirtadienį Jungtinėse Tautose susidurs su tiesioginiu spaudimu dėl invazijos į Ukrainą, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį nubausti Maskvą.Pasaulio lyderiams susirinkus į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, Saugumo Taryba surengs specialų Prancūzijos šaukiamą užsienio reikalų ministrų posėdį dėl nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje.Tikimasi, kad rytiniame posėdyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas akis į akį susitiks su aukščiausio rango Vakarų diplomatais, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, kuris nuo vasario 24 dienos atsisakė susitikti juo akis į akį.
 Zelenskis JT paragino Rusiją nubausti ir atimti veto teisę Saugumo TarybojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pareiškė, kad Rusija nėra rimtai suinteresuota taikos derybomis, ir paragino ją „bausti už agresiją“.„Ukraina nori taikos. Europa nori taikos. Pasaulis nori taikos. Ir mes pamatėme, kas vienintelis nori karo“, – sakė V. Zelenskis iš anksto įrašytame vaizdo įraše, ragindamas tarptautinę bendruomenę nubausti Rusiją už „agresijos nusikaltimus prieš mūsų valstybę“.„Jie kalba apie derybas, bet skelbia karinę mobilizaciją. Jie kalba apie derybas, bet skelbia pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakė V. Zelenskis, kuriam buvo leista kreiptis į JTGA nuotoliniu būdu dėl karo, pritarus JT valstybėms narėms pritarė pasiūlymui. – Rusija nori karo“.„Žmonija ir tarptautinė teisė yra stipresnės už vieną teroristinę valstybę. Rusija bus priversta nutraukti šį karą“, – sakė jis.V. Zelenskis pareikalavo, kad specialus JT tribunolas „teisingai nubaustų“ Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, įskaitant finansines sankcijas, ir atimtų iš Maskvos veto teisę Saugumo Taryboje, praneša „Reuters“. „Rusija už šį karą turėtų sumokėti savo turtu“, – sakė jis.Ukrainos prezidentas išdėstė penkias, jo teigimu, nediskutuotinas taikos sąlygas. Tarp jų – bausmė Rusijai už agresiją, Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas bei saugumo garantijos.V. Zelenskis taip pat perspėjo dėl galimos pasaulinės branduolinės katastrofos, atsižvelgdamas į padėtį užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje.„Rusijos radiacinis šantažas yra tai, kas turėtų rūpėti kiekvienam iš jūsų, – ryžtingai kalbėjo V. Zelenskis. – Nes niekas iš jūsų neras vakcinos nuo radiacinės ligos“.Kalbos pabaigoje dauguma JT delegatų V. Zelenskiui plojo atsistoję.
Chersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietėsChersono srityje buvo sunaikintos kelios priešo vadavietės, šaudmenų sandėliai ir Zoparko radiolokacinė stotis.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė.„Kai okupantai bandė įgyvendinti planą persikelti iš vieno Dniepro kranto į kitą, mūsų pajėgos sustabdė bandymą pereiti Kachovkos užtvanką ir išplaukti barža iš Chersono“, – sakoma pareiškime.
Ukraina praneša apie apsikeitimą belaisviais su RusijaUkraina trečiadienį paskelbė, kad apsikeitė belaisviais su Rusija.Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.Rusijai perduoti 55 belaisviai, įskaitant Viktorą Medvedčuką, buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, pareiškė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.Tai buvo didžiausias apsikeitimas tarp Kyjivo ir Maskvos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį.Anksčiau trečiadienį 10 karo belaisvių iš šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, buvo perduoti Saudo Arabijai pagal Maskvos ir Kyjivo mainus, sakė V. Zelenskis.„Mums pavyko išlaisvinti 215 žmonių“, – per televiziją paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.V. Zelenskis sakė, kad penki kariuomenės vadai, įskaitant „Azovstal“ gynybos lyderius, buvo nugabenti į Turkiją vykdant iš anksto parengtą ir su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu suderintą operaciją.V. Zelenskis pridūrė, kad išlaisvinti belaisviai liks Turkijoje „visiškai saugiai ir patogiomis sąlygomis“ iki karo pabaigos.
Turkija smerkia „referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijoseTurkija trečiadienį pasmerkė „neteisėtus“ planus surengti aneksinius referendumus keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.„Tarptautinė bendruomenė nepripažins tokių neteisėtų fait accompli (įvykusių faktų)", – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.Turkija niekada nepripažino Kremliaus įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, kuri įvyko 2014 metais.Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, naudodamasis savo atvirais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, bando pradėti tiesiogines derybas dėl paliaubų.Tačiau okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planai surengti aneksinius referendumus ir Kremliaus sprendimas paskelbti dalinę mobilizaciją reiškia, kad gali prasidėti dar smurtingesnis karo etapas.Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė.Antradienį Jungtinėse Tautose R. T. Erdoganas pasaulio lyderiams sakė, kad Maskvai ir Kyjivui reikia padėti rasti „orią išeitį“ iš krizės.
Vakare rusų pajėgos puolė Charkivą: kilo gaisrasApie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.„Kilo gaisras negyvenamose patalpose, smūgių vietose dirba padaliniai. Informacija tikslinama", – pranešė jis.Anot O. Sinegubovo, preliminariai – aukų nėra.Gyventojai dar kartą prašomi neignoruoti signalų ir kiek įmanoma likti saugiose vietose.
Jau sulaikyta daugiau nei tūkstantis žmonių 38 miestuose per protestus prieš V. Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją. Skelbia stebėsenos grupė „OVD-Info.https://twitter.com/mjluxmoore/status/1572645894968987648?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1572645894968987648%7Ctwgr%5Eec7b6dc100d91f36c6ebfba8880e861e6beb5627%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-rusijoje-protestai-pries-mobilizacija-sulaikyta-virs-1-2-tukst-zmoniu-n1190379
Iš Rusijos į Saudo Arabiją perkelti 10 karo belaisvių iš JAV ir kitų šalių Į Saudo Arabiją pagal Rusijos ir Ukrainos belaisvių mainus perkelti 10 karo belaisvių iš tokių šalių, kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rijade.Šie asmenys – penki britai, du amerikiečiai ir po vieną Maroko, Švedijos ir Kroatijos pilietį – į Vidurinių Rytų karalystę atvyko iš Rusijos, o Saudo Arabijos institucijos „taikys supaprastintas procedūras, kad jie galėtų saugiai sugrįžti į savo atitinkamas šalis“, rašoma ministerijos pranešime.Dėl karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai susitarta faktinio Saudo Arabijos valdytojo, sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo Salmano) iniciatyva, nurodė ministerija. Pasak jo, princas „ir toliau laikosi savo įsipareigojimo vykdyti humanitarines iniciatyvas, susijusias su Rusijos ir Ukrainos krize“.Karas Ukrainoje pakurstė įtampą Saudo Arabijos ir Jungtinių Valstijų – ilgamečių glaudžių sąjungininkių – santykiuose.Rijadas nubalsavo už netrukus po Rusijos invazijos pradžios parengtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiama Maskvos agresija bei reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.Tačiau karalystė iš esmės nepasidavė Jungtinių Valstijų spaudimui padidinti naftos gavybą, kad būtų galima sušvelninti dėl karo kilusios energetikos krizės padarinius – nors, Vašingtonui vykdant šią kampaniją, Saudo Arabijoje liepą net apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Suomija ketina apriboti arba sustabdyti rusų turistų įvažiavimąSuomija trečiadienį pareiškė, kad rengia nacionalinį sprendimą, kaip „apriboti arba visiškai sustabdyti“ turizmą iš Rusijos dėl invazijos į Ukrainą.„Šis nacionalinis sprendimas gali reikšti naujus teisės aktus, kurie būtų priimti labai greitai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.Liepos mėnesį baigus galioti COVID-19 apribojimams Rusijoje, prasidėjo rusų keliautojų antplūdis, o Europoje didėja nenoras įsileisti rusų turistus, kol tęsiasi karas.Rugsėjo mėnesį Suomija drastiškai apribojo turistinių vizų išdavimą rusams. Tačiau jie ir toliau į Suomiją įvažiuoja su vizomis, išduotomis kitose ES šalyse, priklausančiose Šengeno erdvei.„Suomija taip pat nebenori būti tranzitine šalimi kitų šalių išduodamoms Šengeno vizoms“, – sakė P. Haavisto.Trečiadienį Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtos apklausos duomenimis, apie 70 proc. suomių nori, kad jų šalis nebeišduotų turistinių vizų rusams.Suomija ragina ES priimti sprendimą apriboti vizų rusams išdavimą, tačiau P. Haavisto pažymėjo: „Nėra garantijos, kad tai įvyks labai greitai“.Su Rusija besiribojančios Baltijos šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – jau sugriežtino savo vizų išdavimo taisykles, todėl Suomija liko paskutinė ES priklausanti Rusijos kaimynė, per kurią gali vykti Šengeno vizų turėtojai.Suomijos sienos apsaugos tarnyba teigė, kad, nepaisant trečiadienį Rusijos paskelbtos karinės mobilizacijos, padėtis pasienyje „reikšmingai nepasikeitė“, ir paneigė internete pasklidusius gandus apie kilometrines eiles.
Galimybių išvykti iš šalies (o juo labiau tiesioginiu reisu) Rusijos žmonėms liko ne taip ir daug Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/rusijos-pilieciai-nebeturi-kur-begti-susirasinejimuose-internete-sklinda-nemalonus-gandas.d?id=91293043
Per Ukrainos ir Rusijos belaisvių mainus paleisti 5 JK piliečiaiJungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Robertas Jenrickas patvirtino, kad Aidenas Aslinas, kuris buvo nuteistas mirties bausme po to, kai pateko į Rusijos remiamų pajėgų nelaisvę rytų Ukrainoje, yra paleistųjų Ukrainai ir Rusijai apsikeitus belaisviais, praneša BBC.28 metų A. Aslinas kartu su Shaunu Pinneriu buvo paimtas į nelaisvę balandžio mėnesį, kai kovėsi Ukrainos jūrų pėstininkų gretose.„Aideno sugrįžimas užbaigia mėnesius trukusią kankinančią nežinomybę mylinčiai jo šeimai iš Niuarko, kuri kentėjo kiekvieną Aideno fiktyvaus teismo proceso dieną, bet niekada neprarado vilties“, – tviteryje rašė R. Jenrickas. – Kai jų šeima vėl susijungs, pagaliau galės jaustis ramūs“.Šiuo metu abu karo belaisviai yra pakeliui į namus, rašė R. Jenrickas.Ministrė Pirmininkė Liz Truss patvirtino, kad yra paleisti iš viso 5 JK piliečiai, kuriuos Rusijos remiamos pajėgos laikė rytų Ukrainoje. Pasak jos, baigiasi „mėnesius trukusi nežinomybė ir jų bei jų šeimų kančios“.Ji padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Saudo Arabijai, padėjusiems užtikrinti sulaikytųjų paleidimą.„Rusija privalo nutraukti negailestingą karo belaisvių ir civilių sulaikytųjų išnaudojimą politiniais tikslais“, – pridūrė ji.
Zelenskio reikalavimas Berlynui: „Duokite mums šių ginklų“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, - trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. - Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. "Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, - kalbėjo jis. - Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos  atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė okupantų išpuolius prie Kupjansko ir dar keturių gyvenviečių.Apie tai vakare pranešė Ukrainos generalinis štabas.„Per dieną mūsų kariuomenės daliniai atrėmė priešo atakas Kupjansko, Veseloje, Zaicevės, Kurdiumovkos ir Bachmutsko gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.
Macronas ragina pasaulį „maksimaliai spausti“ V. PutinąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino pasaulį stiprinti spaudimą Vladimirui Putinui, kai Rusijos lyderis paskelbė rezervistų mobilizaciją karui su Ukraina.Tarptautinė bendruomenė turi „daryti maksimalų spaudimą“ V. Putinui, kurio sprendimai „pasitarnaus tam, kad Rusija būtų dar labiau izoliuota“, – sakė E. Macronas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Bidenas: į Ukrainą įsiveržusi Rusija „begėdiškai pažeidė“ JT ChartijąJAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose, griežtai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą inicijuoti invaziją į Ukrainą, kaltindamas Kremlių rimtais JT Chartijos pažeidimais.„Rusija begėdiškai pažeidė pagrindines Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas“, – sakė J. Bidenas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją.JAV prezidento teigimu, Rusijos pajėgos puola kaimyninės šalies mokyklas, geležinkelio stotis ir ligonines, Maskvai siekiant „sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei“.
V. Putino grasinimų Ukraina ragina Vakarus „padvigubinti“ paramą Trečiadienį prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, Kyjivas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turėtų padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir toliau izoliuoti Maskvą."Vienintelis tinkamas atsakas į agresyvius V. Putino grasinimus yra padvigubinti paramą Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais. Daugiau verslo išvedimo iš Rusijos. Daugiau ryžto patraukti Rusiją atsakomybėn", – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
ES kaltina V. Putiną keliant pavojų taikai pasaulyjeEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad grasindamas panaudoti branduolinius ginklus dėl karo Ukrainoje jis kelia „pavojų“ taikai pasaulyje.„V. Putino pranešimas apie butaforinius referendumus, dalinę karinę mobilizaciją ir branduolinis šantažas yra rimtas eskalavimas“, – tviteryje parašė J. Borrellis. „Grasinimas branduoliniais ginklais yra nepriimtinas ir keliantis realų pavojų visiems“, – sakė jis.Aukščiausias ES diplomatas pridūrė, jog „tarptautinė bendruomenė turi susivienyti, kad užkirstų kelią tokiems veiksmams. Pasaulinei taikai iškilo pavojus“.J. Borrellis prisidėjo prie virtinės Vakarų lyderių smerkiančio choro, kai V. Putinas pareiškė, kad Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei po daugybės nesėkmių Ukrainoje įsakė vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.Anksčiau ES atstovas pareiškė, kad V. Putino pareiškimai bei skubiai rengiami referendumai okupuotoms Ukrainos teritorijoms aneksuoti rodo jo „neviltį“ po daugybės karinių nesėkmių. ES imsis priemonių, kad Maskva sulauktų „padarinių“, jei sieks pateisinti jos okupuotų Ukrainos sričių aneksiją, sake ES atstovas spaudai Peteris Stano.ES pareiškė nepripažinsianti Kremliaus Ukrainoje rengiamų „butaforinių, nelegalių referendumų“, blokas ir toliau rems Kyjivą, kad padėtų išlaisvinti savo teritoriją. „Ukraina kovoja pagrįstą savigynos karą dėl tautos išlikimo“, – sakė P. Stano.ES jau skyrė 2,5 mlrd. eurų ginklų tiekimui Ukrainai ir rengia naują paskolų dalį, kuri, tikimasi, sieks dar 500 mln. eurų.
NATO vadovas pasmerkė Putino „neapgalvotą branduolinę retoriką“ Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai“, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Rusijos pajėgos surengė raketų ataką prieš Zaporižią Trečiadienį Rusijos karinės pajėgos surengė raketų ataką prieš Ukrainos Zaporižios miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.„Preliminariais duomenimis, raketos pataikė į infrastruktūros objektus“, – savo „Telegram“ kanale parašė O. Staruchas.Pasak jo, informacija apie ataką tikslinama.
Zelenskis: pasaulis neleis Rusijai panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarus nepasiduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino šantažui.V. Zelenskis tai pareiškė po naujausio V. Putino kreipimosi į tautą, kuriame Kremliaus šeimininkas paskelbė apie Rusijoje pradedamą dalinę mobilizaciją. Rusijos prezidentas taip pat švaistėsi grasinimais pasitelkti branduolinius ginklus, jei kils „grėsmė“ jo šaliai.Reaguodamas į šiuos V. Putino pareiškimus, Ukrainos lyderis sakė Vokietijos laikraščiui „Bild“, jog netiki, kad Kremlius iš tiesų panaudos branduolinius ginklus. „Nemanau, kad jis (V. Putinas) panaudos šiuos ginklus. Nemanau, kad pasaulis leis jam tai daryti“, – teigė prezidentas.V. Zelenskis pridūrė esąs tikras, kad Ukraina išlaisvins visas savo teritorijas.Jis kartu nurodė, V. Putinas „nori paskandinti Ukrainą, be kita ko, savo karių kraujyje“.
Prieš mobilizaciją nukreipta Change.org peticija jau surinko daugiau nei 200 tūkst. parašų.
Putinui mobilizuojant pajėgas, Rusija vėl intensyvina Charkivo apšaudymąCharkivas, antrasis pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, trečiadienį vėl buvo apšaudomas Rusijos pajėgų, kurių raketos pataikė į kelis daugiabučius namus ir sužeidė mažiausiai vieną civilį gyventoją, Maskvai paskelbus apie karo eskalavimą.„Mūsų rajone buvo palyginti ramu, o dabar matote, kas nutiko“, – naujienų agentūrai AFP šalia smarkiai apgadinto gyvenamojo namo sakė 65 metų Lybov Hryhorivna.Charkivas – šiaurės rytinis Ukrainos didmiestis, esantis vos už 40 km į pietus nuo Rusijos sienos – buvo užpultas pirmąją invazijos dieną, vasario 24-ąją. Tačiau ukrainiečių gynėjai atsilaikė ir nuo to laiko tebėra nuolat apšaudomi.Pastarosiomis savaitėmis miestas intensyviau bombarduojamas, Ukrainos kariams pavykus per kontrpuolimą iš regiono išstumti Rusijos sausumos pajėgas. Tačiau pastarosios dabar leidžia raketas per sieną.L. Hryhorivna, artėjanti prie pensinio amžiaus po 45 metų darbo rajono municipalinėse tarnybose, garsiai vadovavo griuvėsius naršiusiems darbuotojams.„Karas yra katastrofa: jis kelia siaubą, skausmą... ir nelaimę. Kaip galima pakęsti tokius dalykus?“ – klausė moteris.„Tiek daug žmonių neteko namų, o artėja žiema. Tai siaubinga. Kiekvieną naktį einame miegoti bijodami. Tačiau mes ir toliau dirbame. Jie šaudo, o mes dirbame“, – pridūrė ji.Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, naktį Cholodnohorsko rajonui buvo smogta keturiais sviediniais; jie pataikė į du gyvenamuosius namus, statybvietę ir tam tikrus civilinės infrastruktūros objektus.Viename kvartale buvo įstrigę 10 gyventojų, kol atvyko gelbėtojai, tačiau pareigūnai pranešė tik apie vieną sužeistąjį.Visą rytą įvykio vietoje aidėjo oro pavojaus sirenos, susimaišiusios su varpų skambesiu iš paauksuotų Šv. Sofijos cerkvės kupolų. Tikintieji stačiatikiai ten buvo susirinkę paminėti Mergelės Marijos gimimo.Atsinaujinęs bombardavimasAtsinaujinęs namų bombardavimas daugeliui ukrainiečių tapo skaudžiu smūgiu. Apie naujas atakas pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus apie dalinę mobiliziją savo šalyje. Tokį žingsnį Maskva žengė norėdama perimti iniciatyvą daugiau nei prieš pusmetį prasidėjusiame konflikte.85 metų pensininkė Liubov Prokopivna apžiūrinėjo griuvėsius savo bute, esančiame viršutiniame devynaukščio namo aukšte kukliame daugiabučių kvartale.Kai 2 val. nakties į tą pastatą pataikė raketa, moteris buvo savo sūnaus namuose.„Paprastai nakvoju miegamajame. Visi langai buvo išdaužyti, visur netvarka – televizorius sulaužytas. Jei būčiau buvusi čia, nebūčiau likusi gyva“, – sakė ji.41 metų Ana Verbycka su savo vyru miegojo žemesniame aukšte. Jos šeima nenukentėjo, tačiau buto langai irgi buvo išdaužti, o vanduo dabar yra atjungtas. Moteris tyliai valė stiklą, kol jos 12 metų dukra Sofija miegojo ant sofos, išvargusi po nakties, praleistos prižiūrint katę Tasią.„Šildymo sistema apgadinta, o artėja žiema. Automobilis irgi apgadintas“, – kalbėjo A. Verbycka, kol keturi stambaus sudėjimo kaimynai nešė dulkėta laiptine šoko ištiktą pagyvenusią moterį, suvyniotą į antklodę.
Iš masinio laidojimo vietos netoli Iziumo jau ekshumuoti 263 žmonių palaikaiIš masinio laidojimo vietos netoli Ukrainos Iziumo miesto jau ekshumuoti 263 žmonių palaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi nacionalinės policijos biuru Charkivo srityje.„Iki rugsėjo 20 d. iš masinio laidojimo vietos ekshumuoti iš viso 263 lavonai, įskaitant dviejų vaikų kūnus“, – „Telegram“ parašė biuro spaudos tarnyba. Ji pridūrė, kad Iziumo apylinkėse buvo aptikta 450 pavienių kapų, kuriuose palaidoti civiliai, ir viena masinė Ukrainos karių kapavietė.Anot spaudos tarnybos, dėl šio radinio tyrėjai yra pradėję tyrimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį (karo teisės pažeidimai).
Po Putino kreipimosi dėl Ukrainos Kinija paragino šalis pradėti dialogą ir nutraukti ugnįTrečiadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi dėl Ukrainos, kai jis paskelbė apie dalinę karinę mobilizaciją, Kinija paragino „nutraukti ugnį per dialogą ir konsultacijas“.„Mes raginame atitinkamas šalis pradėti dialogą ir konsultacijas, kad būtų įgyvendintos paliaubos, bei rasti sprendimą, kuris kuo greičiau patenkintų teisėtus visų šalių nuogąstavimus dėl saugumo“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Po Putino įsako – ukrainiečių kreipimasis į rusus: turite du variantusUkrainos ginkluotosiose pajėgose kovojantis ukrainietis, islamo žinovas Saidas Ismagilovas dėl mobilizacijos kreipėsi į Rusijos musulmonus.„Noriu jums priminti, kad jau dešimtys tūkstančių jūsiškių žuvo mūsų žemėje, šimtai tūkstančių atsidūrė mūsų nelaisvėje, dar tiek pat tapo neįgaliaisiais  – be rankų, be kojų. Noriu jūsų paklausti – ar norite kautis už imperines Kremliaus ambicijas? Ar dėl Putino norite tapti neįgaliaisiais. Mes ir toliau ginsime Ukrainą, dabar ją giname. Todėl jūs turite du variantus: pirmasis – vengti mobilizacijos, kad jūsų neatsiųstų čia kaip patrankų mėsos. O jeigu jau ši bėda su jumis nutiktų, ateikite pas mus su iškeltomis rankomis, imsime jus belaisviais“, – vaizdo įraše kalbėjo jis.https://t.me/nexta_live/37018
ES: mobilizacija rodo Putino neviltįRusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas iš dalies mobilizuoti kariuomenę bei siekis skubiai balsuoti už okupuotų teritorijų aneksiją rodo jo „neviltį“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) atstovas.„Tai tik dar vienas įrodymas, kad V. Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas eskaluoti savo agresijos karą“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.„Tai taip pat dar vienas jo nevilties dėl to, kaip vyksta jo agresija prieš Ukrainą, požymis“.
Navalnas: mobilizacija Rusijoje sukels didžiulę tragediją Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija lems „didžiulę tragediją“.„Tai lems didžiulę tragediją ir daugybę mirčių... siekdamas išsaugoti savo įtaką, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, pradėjo žudyti jos žmones ir dabar į karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – teigė A. Navalnas, nuotoliniu būdu pasirodęs teismo posėdyje.
Putino įsakyme dėl mobilizacijos – paslėptas punktasVienas iš Vladimiro Putino įsakymo dėl mobilizacijos Rusijoje punktų yra nuslėptas nuo plačiosios visuomenės. Į tai daug kas atkreipė dėmesį, nes dokumente, kuris buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, praleistas 7 punktas.Pasirodo, kad jis yra pažymėtas žyma „Tarnybiniam naudojimui“.Įsakymo variante, kuris paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje, jis yra tiesiog praleistas, o toje versijoje, kuri pasirodė oficialaus normatyvinių aktų skelbimo svetainėje, nurodyta, kad šis punktas skirtas „tarnybiniam naudojimui“.  
Prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją pasirašė per 67 tūkst. žmoniųChange.org publikuoja prieš mobilizaciją nukreiptą peticiją, ji jau surinko per 67 tūkst. parašų.„Mes, Rusijos piliečiai, vyrai ir moterys, pasisakome prieš visuotinę mobilizaciją. Įstatymais argumentuojamo pagrindo, pagrįstų ir argumentuotų priežasčių ją skelbti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi ir negali turėti. Dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje negalime leisti, kad mūsų vyrai – broliai, sūnus, sutuoktiniai, tėvai ir seneliai – atsidurtų moralinio, teisinio ar fizinio pavojaus akivaizdoje“, – teigiama peticijoje.
Karas Ukrainoje jau pražudė 391 vaikąNuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugsėjo 21 d. Ukrainoje jau žuvo 391 vaikas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 764 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
„Baza“: Maskvoje telkiamos policijos pajėgos, baiminamasi antikarinio mitingoRemiantis „Baza“ turima informacija, Maskvos policijos pareigūnai, taip pat ir pirmasis bei antrasis specialieji pulkai, mobilizuojami skubos tvarka. Skelbiama, kad visi privalo susirinkti iki antros valandos popiet, būti su šalmais, skydais ir lazdomis.Anksčiau judėjimas „Vesna“ paskelbė, kad visoje Rusijoje organizuojamas antikarinis protestas. Aktyvistai siūlo piliečiams rugsėjo 21 dieną 19 val. rinktis savo miestų centruose.
JK žvalgyba: Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimąRusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelį spaudimą. Kaip praneša BBC, tai savo naujausioje, trečiadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot ministerijos, Rusijai Ukrainoje ir toliau trūksta karių. Siekiant sumažinti patiriamą spaudimą, antradienį Rusijos parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo sugriežtintos bausmės pasiduodantiems ar nurodymams nepaklūstantiems kariams.Ministerija taip pat kalbėjo apie keturiose Ukrainos srityse netrukus prasidėsiančius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Jos teigimu, šie „balsavimai“ skubiai sušaukti „būgštaujant dėl Ukrainos puolimo“.JK šia suvestine pasidalino prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į tautą, kuriame jis pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija.
Rusijoje paieškos sistemose išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius įsaką, kuriuo skelbiama dalinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų mobilizacija, Rusijos paieškos sistemose stipriai išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką“ skaičius.Apie tai rašo UNIAN.https://t.me/uniannet/72943
Rusai raginami eiti į gatves arba daryti „didelius dalykus“Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komanda po dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimo kviečia rusus išeiti į gatves ir pabrėžia, kad palaikys bet kokią protesto formą.„Aš užtikrintai galiu pasakyti, kad mūsų komanda palaikys bet kokią protesto formą. Jeigu bėgsite nuo šaukimo – tai gerai, mes palaikysime, esame pasirengę suteikti informacinę ir teisinę pagalbą. Jei eisite į protesto akcijas, mes tai palaikysime, esame pasirengę suteikti koordinacinę pagalbą, kuri yra būtina. Jei esate pasirengę daryti didelius dalykus, įskaitant karinių komisariatų padegimą, mes tai palaikysime ir esame pasirengę suteikti pagalbą“, – sakė Ivanas Ždanovas.
JK ministrė: Putino grasinimus reikia vertinti rimtaiRusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan.V. Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu.„Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, – sakė G. Keegan.„Tai gąsdina... Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, – sakė ji BBC atskirame interviu.V. Putinas savo kalboje pakartojo, kad jo tikslas yra „išlaisvinti“ rytų Ukrainos Donbaso pramoninį centrą ir kad dauguma regiono žmonių nenori grįžti į, jo žodžiais tariant, „Ukrainos jungą“.„Akivaizdu, kad visa kalba buvo grynas V. Putino melas ir istorijos perrašinėjimas“, – sakė JK ministrė.
Kadyrovas: pereiname prie naujos taktikos – daugiau su jais nesiterliosimeČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad čečėnų daliniai Rusijos kare prieš Ukrainą pereina prie naujos taktikos.„Viskas. Pereiname prie naujos specialiosios operacijos prieš ukranacius taktikos. Daugiau su jais nesiterliosime... Netrukus priešas susidurs su sunkiausiomis naujojo atpildo plano pasekmėmis. Visi ankstesni mūsų veiksmai jiems dabar atrodys kaip vaikiškos išdaigos“, – savo „Telegram“ kanale rašė R. Kadyrovas.R. Kadyrovas sakė aptaręs detales su Čečėnijos parlamento pirmininku Mahometu Daudovu, kuris vadovauja respublikiniam „specialiosios karinės operacijos“ operatyviniam štabui. R. Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jiedu su M. Daudovu tupi ant pievelės prie kažkokio daikto, kuris vaizdo įraše paslėptas.
Podoliakas: Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija – nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija yra nuspėjamas žingsnis, kuris bus labai nepopuliarus tarp rusų, praneša „Sky News“.Pasak jo, tai reiškia, kad karas Ukrainoje nevyksta pagal Maskvos planą. M. Podoliakas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai bando dėl karo kaltę suversti Vakarams.Antradienio rytą V. Putinas kreipėsi į tautą ir pasakytoje kalboje pareiškė, kad Rusijoje skelbiama dalinė mobilizacija, kurios metu tarnauti kariuomenėje bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 55 110 kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 55 110 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugsėjo 20-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 2 227 tankų, 4 748 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 340 artilerijos sistemų, 318 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 168 oro gynybos sistemų, 253 lėktuvų, 217 sraigtasparnių, 3 610 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 932 dronų, 125 specialiosios technikos vienetų ir 239 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Šoigu: Rusija planuoja mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų Rusijos gynybos ministras teigia, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų. Taip pat, jo teigimu, Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai, o Rusija kovoja „ne tiek su Ukraina, kiek su Vakarais“. Pasak S. Šoigu, Rusija turi didžiulius mobilizacinius išteklius – beveik 25 mln. žmonių, o dalinė mobilizacija bus taikoma tik kiek daugiau nei 1 proc., rašo „Meduza“. Ministras tvirtina, kad dalinė mobilizacija bus taikoma tik tiems, kurie jau tarnavo kariuomenėje ir turi karinio pasirengimo bei kovinės patirties. Apie studentų ir šauktinių mobilizaciją negali būti nė kalbos, pridūrė jis.
Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją RusijojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.
Arestovyčius apie Rusijos planus: jie ir pribaigs Putiną„Referendumai“ dėl laikinai okupuotų teritorijų Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse ir po jų seksianti mobilizacija Rusijoje neturės absoliučiai jokių padarinių, išskyrus vieną vienintelį – paspartins Vladimiro Putino Rusijos griūtį ir revoliuciją. Tokią nuomonę „Telegram“ kanale išsakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksandras Arestovyčius. Anot jo, revoliucijai Rusijos Federacijoje yra keturios priežastys. Pirmiausia tai nerašyto susitarimo, ant kurio ir po šiai dienai laikosi Putino režimas, žlugimas – „karas tik per televizorių“. Antroji priežastis yra infrastruktūros, reikalingos mobilizacijai, nebuvimas – pirmiausia trūksta reikiamo skaičiaus jaunų vadų, kurie gebėtų mobilizuotus vyrus paversti padoria armija. Trečioji priežastis: labai menka mobilizuotųjų karinė galia, nes visų pirma jiems stinga motyvacijos. O ketvirtas dalykas tas, kad, tarp mobilizuotųjų bus labai daug slaptų karo priešininkų.„Dabar tai bus ne šiaip sau žmonės, nekenčiantys Putino, o ginkluoti Putino nekenčiantys žmonės“, – sako O. Arestovyčius. O vadinamieji „referendumai“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, anot Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjo, reiškia: aštrią tarptautinės bendruomenės reakciją, didesnę karinę pagalbą Ukrainai (tiek greitesnę, tiek didesnio masto), naujas prieš Rusijos Federaciją nukreiptas sankcijas, aršesnį pasipriešinimą pačiose okupuotose teritorijose.„Taip, tai situacijos eskalavimas. Ji ir pribaigs Putiną. Putino Rusijos valdymo ir išteklių aparatas nepatempė ankstesnio karo lygio, o naujo nepatemps dar labiau“, – tikina O. Arestovyčius.
Ukraina: rusai naktį apšaudė Zaporožės atominę elektrinęUžpuolikai naktį vėl apšaudė Zaporožės atominę elektrinę. Apie tai savo „Telegram“ kanale rašo „Energoatom“, skelbia „Ukrinform“.„Šiandien, 2022 m. rugsėjo 21 d., 01:13 val., dėl dar vieno Zaporožės AE apšaudymo, kurį įvykdė rašistų teroristai, buvo apgadinta maitinimo bloko Nr. 6 ryšio įranga su atviru ZNPP skirstomuoju įrenginiu“, – sakoma pranešime.Pranešama, kad dėl atakos buvo išjungtas bloko transformatorius ir paties maitinimo bloko poreikių transformatoriai. Dėl galios praradimo buvo avarinis dviejų saugos sistemų dyzelinių generatorių paleidimas, siekiant užtikrinti kuro aušinimo siurblių veikimą.Netrukus ZNPP darbuotojai rado galimybę ir nustatė elektros energijos tiekimą savo reikmėms maitinimo blokui Nr. 6 iš kitų stoties maitinimo blokų autobusų sistemos. 6-ojo maitinimo bloko dyzeliniai generatoriai buvo išjungti ir pradėti eksploatuoti.Ukraina skelbia, kad rusai ir toliau vykdo branduolinio terorizmo aktus Ukrainos atominėse elektrinėse. Jų nesustabdo net TATENA inspektorių buvimas Zaporožės AE vietoje.„Energoatom“ pažymėjo, kad ši organizacija vėl turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kad sustabdytų agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilinius branduolinius objektus, padėtų nutraukti ZNPP okupaciją ir įkurtų branduolinės ir fizinės saugos zoną aplink Ukrainos atomines elektrines.
Irano dronai pasirodė ir Ukrainos pietuoseUkrainos operatyvinės vadovybės "Pietūs" santraukoje apie padėtį šalies pietuose pranešama, kad ten Rusijos kariuomenė pradėjo naudoti Irano gamybos „Shahed-136“ dronus.Tai, kad Rusija pradėjo naudoti šiuos prietaisus, tapo žinoma praėjusią savaitę, tada Ukrainos kariuomenė Vakarų žiniasklaidai sakė, kad Irano dronai iki šiol buvo stebimi tik Charkovo kryptimi. Jie manė, kad ši zona buvo pasirinkta kaip eksperimentinė zona arba todėl, kad po Ukrainos puolimo Rusijos kariuomenė pradėjo duoti priešui artilerijos skaičių.„Shahed-136“ dronai, remiantis Ukrainos kariuomenės liudijimu, pirmosiomis dienomis užpuolė Ukrainos artilerijos ginklus ir gana veiksmingai susidorojo su šia užduotimi.Pietų operatyvinės vadovybės, kuri anksčiau nebuvo pranešusi apie tokių ginklų panaudojimą, ataskaitoje aprašytas kitoks scenarijus: „Priešas sustiprino kamikadzių dronų naudojimą, kad pataikytų į civilinę infrastruktūrą, įskaitant galines zonas dideliu atstumu nuo fronto linijos. Dienos viduryje du atakos dronai buvo nukreipti į Ochakovo pakrantės zoną, vienas buvo nušautas, antrasis sukėlė save naikinantį smūgį pakrantėje“.„Shahed-136“ ilgą laiką gali kyboti ore, kol pasirodys taikinys, o po to lekia į jį dideliu greičiu ir sprogsta. Jis sveria 200 kg ir turi iki 2500 km diapazoną, rašo operatyvinė komanda. Kaip ir netoli Charkovo, Irano dronas buvo pervadintas į „Geranium-2“.
Užpuolikai vėl paleido raketas į gyvenamuosius pastatus CharkoveCharkovo meras Igoris Terekhovas trečiadienio naktį pranešė apie priešo raketų smūgį miesto Kholodnogorsky rajone.„Raketų ataka prieš Kholodnogorsko rajoną. „Atvykimas“ į daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus“, – „Telegram“ kanale teigė jis.Pasak I. Terekhovo, informacija apie aukas yra tikslinama, tačiau jis pridūrė, kad dėl raketų smūgio žmonės buvo užblokuoti vienu adresu, gelbėtojai daro viską, kad juos išgelbėtų.
Zelenskis dėkoja Vakarams, smerkiantiems „referendumus“ Rusijos okupuotose teritorijoseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.„Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.V. Zelenskis nesureikšmino prorusiškos valdžios planų rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis.„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholza juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – „parodija“.Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.
Putino kreipimasis atidėtasRusijos politologas Sergejus Markovas, buvęs artimas Vladimiro Putino patarėjas, teigia, kad prezidento kreipimasis į tautą atidėtas iki rytojaus (trečiadienio).Šią žinią jis paskelbė savo oficialiame Telegram kanale.Atrodo, kad tai patvirtina ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos naujienų kanalo RT redaktorės Margaritos Simonian paskelbtas pareiškimas, kuriame ji tiesiog parašė „eikite miegoti“ Telegram.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė priešo atakas prie aštuonių gyvenviečiųRusų pajėgos ir toliau sutelkia pastangas į bandymus visiškai užimti Donecko sritį, organizuoti gynybą ir išlaikyti užgrobtų teritorijų kontrolę, taip pat trikdyti aktyvius gynybos pajėgų veiksmus tam tikromis kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie aštuonių gyvenviečių, rašoma ukrinform.net.
Sullivanas: turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėmsMobilizacijos Rusijoje atveju prireiks kelių mėnesių, kol nauji kariai bus aprūpinti ir apmokyti ir tik tada jie bus išsiųsti kovoti į Ukrainą.Į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas ir Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro ekspertas, sakė interviu „RBC-Ukraina“.„Jei Kremlius paskelbs visuotinę mobilizaciją, abejoju, ar daug žmonių galės joje dalyvauti... Paprastai jie pirmieji žūsta arba būna sužeisti, jei greitai neišmoksta, ką daryti ir kaip išgyventi“, – sakė Hodgesas.Pasak generolo, mobilizuoti vyrai gali būti siunčiami sustiprinti esamus dalinius. Tačiau jei jie bus organizuojami į visiškai naujus dalinius, prireiks laiko, kol jie bus tikrai pasirengę kovai.Hodgesas prognozuoja, kad tokie nauji daliniai mūšio lauke pasirodys tik praėjus keliems mėnesiams po mobilizacijos.„Ir abejoju, ar tai turės pastebimą poveikį kovinėms operacijoms daugelį mėnesių“, – užbaigė kariškis.JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją. „Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.https://twitter.com/nexta_tv/status/1572267314581577730?ref_src=twsrc%5Etfw
Macronas pavadino planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje parodijaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė planuojamus Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurių rezultatai, pasak jo, bus niekiniai.„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA), teigė E. Macronas. Jis pridūrė, kad „referendumų organizavimas regionuose, kuriuose vyksta karas ir kurie išgyvena bombardavimą, yra cinizmo viršūnė“.Anksčiau antradienį paskelbta, kad keturiose Ukrainos srityse rugsėjo 23–27 d. bus organizuojami „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pietų Ukrainos AE direktorius: Rusija stiprina „branduolinį šantažą“Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius.Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.
JAV teigia niekuomet nepripažinsiančios Rusijos „referendumų“ Ukrainoje Jungtinės Valstijos antradienį pasmerkė Maskvos planus kai kuriose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos ir pareiškė niekuomet nepripažinsiančios jų rezultatų.„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais pagrįsta visa tarptautinė sistema“, – teigė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Jis pridūrė, kad jei šie „balsavimai“ iš tiesų įvyks, „Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins Rusijos pretenzijų į bet kurias tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“.
NATO vadovas kritikuoja Rusijos „referendumus“ UkrainojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Maskvos ketinimai okupuotose Ukrainos teritorijose surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos „yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“.„Tai yra tolesnė Putino karo eskalacija“, – dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, teigė J. Stoltenbergas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti šiuos Rusijos veiksmus ir padidinti paramą Ukrainai.
Charkovo regione – naujos atakos Charkovo regione dėl Rusijos Federacijos karių apšaudymo Kupjansko rajone žuvo du žmonės, dar 9 buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Charkovo OVA vadovas Olegas Sinegubovas, praneša „Ukrinform“.„Rusijos okupantai įvykdė dar vieną teroristinį išpuolį Charkovo regione, nuo kurio nukentėjo vaikai. Dėl Grushevkos kaimo, Kupjansko rajono apšaudymo žuvo 2 žmonės. Buvo sužeisti 9 civiliai, įskaitant 4 vaikus“, – sakoma pranešime.OVA vadovas pridūrė, kad informacija papildoma, sužeistieji buvo hospitalizuoti medicinos įstaigose, gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinę.Kaip pranešta, per pastarąją dieną Charkovo regione dėl apšaudymų buvo sužeisti trys žmonės, dar du buvo sužeisti susprogdinant miną.Charkovo meras Igoris Terekhovas teigė, kad Charkovo apšaudymo intensyvumas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos regione gerokai sumažėjo, o komunalininkai nuolat dirba, kad pasirengtų žiemai.„Dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų didvyriškumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų, Rusijos agresorius buvo išvarytas arčiau sienos, o apšaudymų intensyvumas, laimei, Charkovo mieste labai sumažėjo. Tačiau, deja, Charkovo regione yra nuolatinės atakos, nuolatiniai „atvykimai“ ir, žinoma, yra sunaikinimas“, - sakė I. Terekhovas.
Erdoganas ragina rasti „orią išeitį“ iš Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos krizėsTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.„Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris leistų abiem pusėms oriai įveikti krizę“, – sakė R. T. Erdoganas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje.
Vereščiuk ragina okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti „referendumuose“Ukrainos Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk ragina laikinai okupuotose teritorijose esančius ukrainiečius nedalyvauti jokiuose „referendumuose“.„Dar kartą raginu mūsų piliečius, Ukrainos piliečius, kurie dabar yra priversti dalyvauti bet kokiuose referendumuose, ignoruoti, neiti, neiti, nedalyvauti apylinkių komisijose ar kaip jie tai vadina. Paprastai ignoruokite šį procesą ir taip padėkite kariuomenei ir padėkite sau“, - sakė I. Vereščiuk.Kaip pranešama, Rusijos žiniasklaida rašo, kad okupuotose Ukrainos Chersono ir Zaporožės regionų teritorijose okupacinės administracijos nusprendė surengti „referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos“. Jie taip pat vyks ir apsišaukėliškose Donecko bei Luhansko liaudies respublikose. „Referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos" laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vyks rugsėjo 23–27 dienomis“, – rašo „Meduza“, cituodama du Rusijos prezidento administracijai artimus šaltinius.
Scholzas: Rusijos „referendumai“ Ukrainoje negali būti pripažintiVokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje pasmerkė Rusijos „referendumus“ Ukrainoje, kurie, pasak jo, niekuomet negali būti pripažinti.„Labai akivaizdu, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti pripažinti ir jiems netaikoma tarptautinė teisė“, – žurnalistams teigė O. Scholzas.
Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Antradienio popietę Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Slovjansko miestą (Donecko sritis), praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi meru Vadymu Liachu.„Situacija Slovjanske vėl įtempta. Šią popietę apšaudyta baldų parduotuvės Heolohičnos gatvėje teritorija. Veikiausiai panaudotos (raketų sistemos) „S-300“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė V. Liachas.Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra.
Ir Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pareiškė šios srities okupacinės administracijos „vadovas“ Jevgenijus Balickis.Prieš tai paskelbta, kad tomis pačiomis dienomis analogiški „balsavimai“ vyks Chersono srityje bei vadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“.
Šaltiniai: šiandien laukiama Putino pareiškimoRusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 20 d. planuoja pasakyti pareiškimą dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų prašymo prijungti jas prie Rusijos. Apie tai RBK pranešė trys prezidento administracijai artimi šaltiniai. V. Putino kalbos laukiama iki šios dienos pabaigos, jos turinys šaltiniams nėra žinomas.
Slovėnijai susitarus su Vokietija, Ukraina gaus 28 tankus Pasak šaltinių Slovėnijoje, Slovėnija ir Vokietija susitarė dėl apsikeitimo karine pagalba, kad atlaisvintų išteklius Ukrainai. Kovai su Rusijos invazija Slovėnija suteiks Ukrainai 28 senus M-55S tankus, Liublianoje sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.Savo ruožtu Vokietija atsiųs Slovėnijai 35 sunkiuosius karinius sunkvežimius ir penkis tankus, pirmadienį pranešė Slovėnijos vyriausybė. Tačiau antradienį vis dar buvo laukiama oficialaus Vokietijos patvirtinimo dėl tokio sandorio. Vokietijoje tokie sandoriai vadinami žiediniu apsikeitimu (Ringtausch).Tankas M-55S yra modernizuota sovietinio tanko T-55 versija, naudojama daugelyje šalių, įskaitant Ukrainą.Vokietijos vyriausybė dalį savo karinės pagalbos Ukrainai organizuoja per apsikeitimo su rytinėmis NATO partnerėmis procesą, kai partnerės siunčia į Ukrainą sovietų gamybos ginklus mainais į modernesnius pakaitalus iš Vokietijos. Tokius sandorius su Vokietija sudarė Čekija, Slovakija ir Graikija, bet susitarti su Lenkija nepavyko.
Putinas įsakė Rusijoje paspartinti ginklų gamybąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį įsakė paspartinti ginklų gamybą šalyje.Pasak jo, tai yra būtina, nes Rusijos pajėgos Ukrainoje puolamos naudojant „praktiškai visas NATO arsenalo atsargas“. „Mūsų gynybos pramonės organizacijos turi per trumpiausią įmanomą laiką pasirengti reikiamų ginklų ir technologijų pristatymui“, – susitikime su pramonės lyderiais teigė V. Putinas.Kremliaus šeimininkas tvirtino, kad rusiški ginklai „atsilaiko“ prieš vakarietiškus, tačiau Rusijos arsenalas esą galėtų būti „geresnis“.„Tai reiškia, kad galime ir turime išstudijuoti šiuos arsenalus bei visas kitas prieš mus naudojamas priemones, kokybiškai išplėsti savo pajėgumus ir, remdamiesi įgyta patirtimi, pagerinti savo turimą techniką ir ginklus“, – pridūrė V. Putinas.
Ukrainos Chersono regione rugsėjo 23–27 dienomis vyks „balsavimas“ dėl prisijungimo prie RusijosRusijos kontroliuojamame Chersono regione Pietų Ukrainoje rugsėjo 23–27 dienomis vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį pranešė Maskvos paskirtas regiono vadovas.„Esu tikras, kad Chersono srities įstojimas į Rusijos Federaciją apsaugos mūsų teritoriją ir atkurs istorinį teisingumą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Vladimiras Saldo, prieš tai Maskvos remiamiems separatistams rytiniame Ukrainos Donbaso regione paskelbus apie tokius pačius referendumus tomis pačiomis dienomis.
Rusija griežtina bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos metuRusijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, numatantį griežtesnes bausmes už nusikaltimus, įvykdytus karinės mobilizacijos ar kovinių operacijų metu, įskaitant dezertyravimą, karinės technikos gadinimą ir nepaklusimą nurodymams, praneša agentūra „Reuters“.Apie tai skelbiama Rusijoje sklindant kalboms apie galimą visuotinę mobilizaciją.„Iki šios dienos Rusijos baudžiamajame kodekse nebuvo terminų „mobilizacija“ ar „kovinės operacijos“, – „Reuters“ teigė teisininkų kontoros „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas.Remiantis įstatymo kopija, su kuria susipažino „Reuters“, savanoriškas kario pasidavimas nuo šiol laikomas nusikaltimu, už kurį bus baudžiama iki 10 metų kalėjimo.Kremlius praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijoje šiuo metu nekalbama apie visuotinę mobilizaciją. Tokie šios institucijos komentarai paskelbti po to, kai Ukrainoje dėl šios šalies ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rusų kariai buvo išstumti iš praktiškai visos Charkivo srities teritorijos.Nepaisant to, kai kurie šalies politikai ir nacionalistai ragina skelbti visapusišką mobilizaciją.Rusija savo veiksmus Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“. Ją karu ar invazija įvardijantys asmenys baudžiami pagal anksčiau šiemet priimtus įstatymus dėl šalies ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“.
Separatistams paskelbus apie referendumus, Ukraina žada eliminuoti Rusijos grėsmęUkraina antradienį pažadėjo „likviduoti“ Rusijos grėsmę karo draskomai šaliai, prorusiškiems separatistams pareiškus, kad vėliau šią savaitę surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.„Įvyko dar viena apsikeitimo kritusių karių kūnais operacija. Ukrainai grąžinti 25 gynėjų palaikai“, – teigė ministerija.Kaip pranešama, prie operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka ir kitos šalies teisėsaugos agentūros. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.
„Liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie RusijosVadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. vyks „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Tai skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida ir ten veikiantys prorusiški separatistai.Minėtose teritorijose pastaruoju metu vis garsiau skambėjo raginimai skubiai surengti atitinkamus „balsavimus“. Manoma, kad tokias kalbas beveik neabejotinai pakurstė sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kurio metu ukrainiečiai atsikovoja vis daugiau teritorijų.Rusija savo visapusišką invaziją į Ukrainą teisino tuo, neva yra būtina „išlaisvinti“ Donecką ir Luhanską. Prieš invaziją Maskva pripažino šių Ukrainos regionų nepriklausomybę.Vietos separatistai yra užsiminę, kad jei Rusija aneksuotų Donecką ir Luhanską, Maskvos pajėgos galėtų smarkiau smūgiuoti ten puolamąsias operacijas vykdantiems Ukrainos kariams.
Rusijos statytiniai okupuotose teritorijose vienas po kito prašo „referendumų“Kolaborantų judėjimas „Mes kartu su Rusija“ kreipėsi į Rusijos Federacijos kontroliuojamą okupuotų Zapirižios srities teritorijų vadovą ir pateikė prašymą surengti „referendumą“ dėl regiono įtraukimo į Rusijos sudėtį, skelbia TASS.Anksčiau analogišką prašymą pateikė „Donecko Liaudies Respublikos“, „Luhansko Liaudies Respublikos“ ir okupuotų Chersono srities teritorijų „visuomenininkai“.Šie prašymai jau sulaukė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko Viačeslavo Volodino reakcijos. Jis pasisakė už okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį.„Jeigu Donbaso gyventojai laisva valia pasisakys norintys būti Rusijos Federacijos sudėtyje, mes juos neabejotinai palaikysime“, – pareiškė jis.„Arba pergalė, arba branduolinis karas“. Taip po naujausių žinių apie „referendumus“ sureagavo Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan.
Naujoji JK premjerė žada skirti Ukrainai papildomą milijardinę pagalbąNaujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą.Pasak L. Truss, jos vyriausybė, šiemet jau suteikusi Kyjivui 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų) vertės pagalbą, ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą.„Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pergalės buvo įkvepiančios“, – pareiškime nurodė britų premjerė, turėdama omenyje žaibišką ukrainiečių kontrpuolimą, per kurį iš beveik visos Charkivo srities buvo išstumta rusų kariuomenė.„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – pabrėžė L. Truss.Boriso Johnsono įpėdinė išskrido iš Londono praėjus kelioms valandoms po britų monarchės Elžbietos II laidotuvių, kuriose ji skaitė vieną iš Šv. Rašto skaitinių.
ES šalys patvirtino dar 5 mlrd. eurų kreditą Ukrainai Europos Sąjungos Taryba, 27-ioms bloko valstybėms narėms atstovaujanti institucija, antradienį oficialiai patvirtino dar 5 mlrd. eurų paskolas Ukrainai.„Europos Sąjunga palaiko Ukrainą. Vykdome savo pažadus ir padedame užtikrinti, kad Ukrainos valstybė ir jos pagrindinė infrastruktūra galėtų toliau veikti nepaisant agresyvaus Rusijos karo“, – sakoma Čekijos finansų ministro Zbyneko Stanjuros pranešime spaudai.Ši įmoka yra dalis 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, apie kurį Europos Komisija paskelbė gegužę. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė 5 mlrd. eurų kredito išmokėjimui. Rugpjūčio pradžioje Ukrainai išmokėta iš viso 1 mlrd. eurų vadinamosios makrofinansinės pagalbos (MFA) .
Erdoganas: Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 belaisviųTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas JAV televizijai teigė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 kalinių – tai būtų vienas didžiausių apsikeitimų per septynis mėnesius trunkantį karą.R. T. Erdoganas tai paskelbė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu Uzbekistane vykusio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose. Jis nepateikė išsamios informacijos apie apsikeitimą, pavadindamas žmones, kuriais keičiamasi, „įkaitais“ ir nenurodydamas, kiek jų yra kiekvienoje pusėje.„Šalių susitarimu bus apsikeista dviem šimtais įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, – pirmadienį vakare per PBS televiziją sakė R. T. Erdoganas.NATO narė Turkija konflikte stengiasi išlikti neutrali, tiekia Kyjivui kovinius bepiločius lėktuvus ir kartu vengia taikyti Vakarų sankcijas Maskvai.R. T. Erdoganas sakė, kad jam susidarė „įspūdis“, jog V. Putinas nori nutraukti karą.„Mes turėjome labai išsamias diskusijas ir jis iš tikrųjų man rodė, kad nori kuo greičiau tai užbaigti, – sakė R. T. Erdoganas. – Toks įspūdis man susidarė, nes tai, kaip dabar viskas vyksta, yra gana problemiška“.R. T. Erdoganas sakė, kad Rusijos užgrobtų žemių grąžinimas būtų svarbi bet kokių ilgalaikių paliaubų dalis. „Jei norima Ukrainoje įtvirtinti taiką, žinoma, bus svarbu grąžinti užgrobtą žemę“, – sakė jis.Pakartotinai paklaustas, ar V. Putinas turėtų būti laikomas atsakingu už įsiveržimą į Ukrainą, R. T. Erdoganas sakė, kad nėra jokios naudos stoti į kurią nors pusę.„Mes neketiname ginti kurio nors vieno lyderio. Vietoj to turime ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas šalis“, – atsakė jis.R. T. Erdoganas ne kartą bandė suvesti V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į Turkiją deryboms dėl paliaubų.
Dėl „referendumo“ jau bruzda ir Rusijos statytiniai ChersoneAntradienį laikinai okupuotos Chersono srities „taryba“ kreipėsi į Rusijos valdžios paskirtą regiono vadovą su iniciatyva nedelsiant surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie tai praneša RIA Novosti.
„Dėl sukčiavimo“ suimtas Rusijos ginklų gamybos įmonės direktoriusRusijos tyrimų institucijos suėmė didelės ginklų gamybos bendrovės direktorių, įtariamą sukčiavimu, pranešė žiniasklaida.„Suimtas valstybinės įmonės „Sverdlovo gamykla“, vienos didžiausių šalies sprogmenų gamybos įmonių, generalinis direktorius Jurijus Šumskis“, – pirmadienio vakarą internete paskelbė dienraštis „Kommersant“.Teigiama, kad byla liečia eksporto sandorius su NATO šalimis, kurie buvo vykdomi per tarpininkus Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. J. Šumskis gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik prieš pat prasidedant karui.Oficialiai tai yra grynas sukčiavimo atvejis: teigiama, kad 7-10 proc. sutarties sumos buvo pasisavinama per fiktyvias bendroves. Dūmos deputatas Dmitrijus Kuznecovas, kuris ragino atlikti tyrimą, kalbėjo apie tai, kad po suėmimo pramonė „savaime apsivalys“. Tačiau negalima atmesti ir politinių motyvų.D. Kuznecovas ragino ištirti sprogmenų eksportą į Bulgariją, Jungtinę Karalystę, Serbiją ir Kiprą. Jis tvirtino, kad sprogmenys galėjo būti panaudoti kariniais tikslais „priešiškose NATO šalyse“.J. Šumskis Sverdlovo gamyklos direktoriumi buvo paskirtas tik metų pradžioje, po to, kai valdant jo pirmtakui, be kita ko, įvyko keletas sprogimų ir gaisrų gamybos cechuose.Net ir pradėjus karą Ukrainoje, Rusijos gynybos įmonėse įvyko nemažai nelaimingų atsitikimų, po kurių kilo spėlionių apie galimą sabotažą.
Londonas: Rusija saugumo sumetimais atitraukė povandeninius laivus nuo Krymo Dėl Ukrainos atakų grėsmės Rusija atitraukė iš aneksuoto Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio savo „Kilo“ klasės povandeninius laivus, teigiama britų žvalgybos pranešime.Juodosios jūros laivyno laivai perkelti iš jų pastovios dislokacijos vietos Sevastopolio uoste į pietinį Rusijos Novorosijsko uostamiestį, antradienį kasdienėje žvalgybos ataskaitoje apie karą Ukrainoje pranešė Gynybos ministerija Londone.Priežastis greičiausiai ta, kad išaugo Ukrainos pajėgumai atakuoti didesniu atstumu ir dėl to pasikeitė saugumo situacija Kryme, rašoma pranešime. „Per pastaruosius du mėnesius laivyno štabas ir pagrindinis karinio jūrų laivyno aerodromas buvo atakuotas“.Ministerija atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 m. įvykdė Krymo aneksiją dar ir dėl to, kad garantuotų Juodosios jūros laivyno saugumą. „Pamatinis  saugumas dabar tiesiogiai pakirstas dėl besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.Remdamasi žvalgybos informacija, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia informaciją apie karo Ukrainoje eigą nuo pat Rusijos vasario pabaigoje pradėto karo pradžios. Taip Didžiosios Britanijos vyriausybė nori atremti Rusijos naratyvą ir informuoti sąjungininkes. Maskva kaltina Londoną tikslinga dezinformacijos kampanija.
Dar viena Ukrainos pergalė: Rusija jau nebekontroliuoja visos Luhansko sritiesUkraina pirmadienį atsikovojo gyvenvietę netoli rytinio Lysyčiansko miesto. Tai nedidelė, bet simbolinė pergalė, kuri reiškia, kad Rusijos pajėgos jau nebekontroliuoja visos Luhansko srities.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „visiškai kontroliuoja“ Bilohorivką. „Tai Lysyčiansko priemiestis. Netrukus su šluota išvarysime tuos niekšus“, – sakė jis. „Žingsnis po žingsnio, centimetras po centimetro išvaduosime visą savo žemę nuo įsibrovėlių“, – kalbėjo jis.„Telegram“ publikuotame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai žingsniuoja apgriauta gatve. Rusijos pajėgos pastaruosius du su puse mėnesio buvo užėmusios visą Luhansko sritį.https://t.me/operativnoZSU/42751
Ukraina dviems Afrikos šalims nemokamai perduos 50 tūkst. tonų kviečiųRusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių.Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.
Truss pažadėjo Ukrainai skirti 2,6 mlrd. dolerių karinės paramosJungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss įsipareigoja kitais metais skirti mažiausiai 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. dolerių) karinės paramos Ukrainai, kad padėtų šiai atremti Rusijos invaziją.Apie tai L. Truss paskelbė ruošdamasi skristi į Niujorką, kur Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ji sieks sutelkti paramą Ukrainai.Ji taip pat bandys sutelkti pasaulio lyderius, kad šie nutrauktų energetinę priklausomybę nuo Rusijos prezidento V. Putino tiekiamų dujų, kadangi šis užsukinėja dujotiekio „Nord Stream 1“ čiaupus.„Užsukdamas „Nord Stream“ dujotiekio čiaupus, Putinas milijonams žmonių Europoje garantavo šaltesnę ir sunkesnę žiemą, – sakė premjerė prieš išvykdama į JAV. – Pernelyg daug žmonių – Ukrainoje, Europoje ir visame pasaulyje – yra paversti priklausomais nuo Rusijos energijos. Turime dirbti kartu, kad kartą ir visiems laikams tai nutrauktume“.L. Truss gyrė V. Zelenskio karių sėkmę atsiimant maždaug 3 000 kvadratinių kilometrų plotą, kurį buvo užėmę rusai, ir pažadėjo skirti mažiausiai tiek pat karinės paramos, kiek per praėjusius metus.„Ukrainos pergalės pastarosiomis savaitėmis buvo įkvepiančios. Šie drąsūs žmonės vėl ir vėl nepaisė abejojančių ir parodė, ką gali padaryti, kai jiems suteikiama reikiama karinė, ekonominė ir politinė parama, – sakė ji. – Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: JK ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“.
Ukrainant žengiant toliau į rytus, separatistai ragina skubiai rengti referendumusUkraina pranešė, kad jos kariai žygiuoja toliau į rytus, į teritoriją, kurią neseniai apleido Rusija, taip ruošdami dirvą galimam puolimui prieš Maskvos okupacines pajėgas Donbaso regione, kartu Kyjivui siekiant gauti dar daugiau Vakarų ginklų.„Okupantai akivaizdžiai apimti panikos“, – pirmadienį vakare per televiziją transliuotame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridūręs, kad dabar daugiausia dėmesio skiria „greičiui“ išlaisvintose teritorijose.Greičiui, kuriuo juda mūsų kariai. Greičiui siekiant atkurti normalų gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos vadovas taip pat užsiminė, kad trečiadienį vaizdo kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ragins šalis paspartinti ginklų ir pagalbos tiekimą.„Darome viską, kad Ukrainos poreikiai būtų patenkinti visais lygmenimis – gynybos, finansiniu, ekonominiu, diplomatiniu“, – sakė V. Zelenskis.Luhanskas ir kaimyninis Donecko regionas sudaro pramoninį rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva teigia ketinanti užimti ir vadina pagrindiniu savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje tikslu.Ukrainos kariai pradėjo veržtis į Luhanską po to, kai šį mėnesį per žaibišką kontrpuolimą išstūmė Rusijos pajėgas iš šiaurės rytinio Charkivo regiono.Maskvos remiamai Donbaso administracijai nerimaujant dėl pastarojo Ukrainos puolimo sėkmės, jos vadovas paragino skubiai surengti referendumą dėl regiono tapimo Rusijos dalimi, pranešė „Reuters“.Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Donecko separatistinės administracijos vadovas Denisas Pušilinas telefonu ragina savo kolegą Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką „sinchronizuoti veiksmus“ rengiant referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
JAV pareigūnas: Rusijai nepavyko pasiekti strateginių tikslų UkrainojeJAV aukštas gynybos pareigūnas rugsėjo 19 d. sakė, kad nepaisant Vladimiro Putino raginimų iki rugsėjo 15 dienos užimti visą Donecko sritį, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pažanga siekė tik „kelis šimtus metrų“.Anot JAV gynybos tarnybos pranešimo, Ukrainai darant pažangą šalies rytuose ir pietuose, Rusija į tai atsakė atakuodama civilinę infrastruktūrą, o ne karinius taikinius.
Erdoganas: Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti kaliniaisTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako, kad Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti 200 kalinių.Jis tai sakė duodamas interviu PBS laidai „News Hour“.„Uzbekistane susitikau su prezidentu Putinu ir mes labai daug diskutavome. Jis iš tiesų man parodė, kad yra pasirengęs tai kuo greičiau užbaigti. Toks buvo mano įspūdis, nes dabar viskas vyksta, o tada tai buvo gana problemiška. 200 įkaitų bus apsikeista šalių susitarimo pagrindu“, – sakė R. T. Erdoganas.Jis pridūrė manantis, kad bus žengtas reikšmingas žingsnis į priekį.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuskandino įsibrovėlių baržą su įranga ir personaluUkrainos ginkluotosios pajėgos Dniepro upėje nuskandino rusų baržą su karine įranga ir kariais, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Jų žiniomis, priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria gynybos organizavimui ir bandymams išsaugoti okupuotas teritorijas, taip pat bando sutrikdyti aktyvias Ukrainos gynybos pajėgų operacijas.
Skelbiama, jog Rusijos kaliniai dalyvauja karinėse pratyboseKaliniai iš Rusijos kalėjimų dalyvauja koviniuose mokymuose Rusijos okupuotame Donecko regione Ukrainoje, vakariniame pranešime paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Mokymo aikštelėje netoli Torezo miesto okupantai pradėjo mokymo stovyklą, skirtą iš kalėjimo atvykusio personalo mokymui, kad vėl aprūpintų 1-ojo armijos korpuso dalinius, kurie patyrė nuostolių karo veiksmų metu“, – tvirtino Generalinis štabas.
Haidajus paaiškino, kaip Rusijoje gali būti paskelbta mobilizacija Jei Rusija organizuos ir surengs „referendumą“ naujai okupuotose Luhansko regiono teritorijose, tai atvers kelią bendrai mobilizacijai Rusijoje. Tai pareiškė regioninės karinės administracijos pirmininkas Sergejus Haidajus, praneša „Radio Liberty“.„Okupantai gali surengti netikrą „referendumą“, pripažinti „rezultatus“. Pagal „rezultatus“ jie visi norės prisijungti prie Rusijos Federacijos. Ir tada laikinai okupuoto Ukrainos Luhansko regiono de okupacija, Rusijos požiūriu, bus „tiesioginis išpuolis prieš Rusiją“, ir tai leis atlikti bendrą mobilizaciją, paskelbti karą. Nes su mobilizacija (dabar) jie turi didžiulių problemų. Jie negali verbuoti žmonių normaliu skaičiumi“, – sakė S. Haidajus. Anksčiau šiandien jis pranešė, kad dabar kalbame apie išlaisvintų regiono kaimų vienetus, tačiau jis teigė, kad situacija netrukus pasikeis.„Galbūt po kelių savaičių spręsime tik administracinės tvarkos ir tam tikrų institucijų atkūrimą okupuotame Luhansko regione“, – sakė S. Haidajus.Anksčiau šiandien vadinamieji „viešieji rūmai“ kreipėsi į apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos lyderį Leonidą Pasechniką dėl skubaus pseudo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos surengimo. Netrukus panašų pareiškimą paskelbė „DLR“.
Zelenskis priminė: Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybesPrezidentas Volodymyras Zelenskis priminė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik dvi galimybes. Tai jis pasakė savo vaizdo žinutėje 208-osios karo dienos pabaigoje, pirmadienio vakarą.„Šiandien surengiau naują vyriausiojo vado štabo posėdį – susitinkame kiekvieną kartą, kai iš fronto linijos pasigirsta reikšmingos naujienos. Charkovo regionas – stabilizuojame situaciją, užimame pozicijas. Tvirtai. Taip stipriai, kad okupantai pastebimai panikuoja. Na, ir mes perspėjome, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje turi tik du variantus: pabėgti iš mūsų žemės ar nelaisvės“, – sakė valstybės vadovas.Kolaborantai, pasak jo, turi panašių variantų – arba jie bandys pabėgti, ir dar neaišku, ar Rusija juos įleis į savo teritoriją, net jei jie duos pasą, ar kolaborantai bus nuteisti pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus.V. Zelenskis taip pat padėkojo Nacionalinei policijai už greitą teisėtvarkos atkūrimą naujai išlaisvintoje teritorijoje.„Ir Ukrainos saugumo tarnybai – už tai, kad dabar ji veikia pastebimai efektyviai. Negaliu atskleisti visų detalių, bet SBU dėka dabar yra tikima, kad okupantai neturės jokios paramos Ukrainos žemėje“, – pabrėžė prezidentas.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, rugsėjo 18 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukraina susigrąžins Rusijos okupuotus miestus, o svetimų teritorijų nereikia.
Iš masinės kapavietės Iziume jau ekshumuoti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikųIš masinės kapavietės Iziume jau buvo iškasti 146 kūnai, tarp jų – dviejų vaikų palaikai.Charkivo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas apie tai pranešė savo „Telegram“ kanale.„Kūnų ekshumacija iš masinės kapavietės Iziume tęsiama. Per šį laiką buvo ekshumuoti 146 palaikai, kurių didžioji dauguma yra civiliai, įskaitant 2 vaikus“, – rašė jis.Pasak O. Sinegubovo, ant kai kurių mirusiųjų kūnų aptiktos smurto ir kankinimo žymės, jie yra surištomis rankomis. Ant kai kurių kūnų nustatyti minų sprogimų sukelti sužalojimai, durtinės žaizdos.„Visi palaikai siunčiami teismo medicinos ekspertizei, kad galutinai būtų nustatytos mirties priežastys“, – pridūrė jis.
Vokietija suteiks Ukrainai dar keturias savaeiges haubicasVokietijos Bundesveras planuoja suteikti Ukraina dar keturias savaeiges haubicas, skirtas atremti Maskvos pajėgų puolimą. Pristatymas bus pradėtas nedelsiant, pranešė Gynybos ministerija.Savaeigė haubica 2000 yra sunkiosios artilerijos pabūklas, jo šaudymo nuotolis siekia iki 40 kilometrų. Šaudmenys taip pat bus suteikti.Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Kyjivas prašė daugiau haubicų. „Vokietijos ir Nyderlandų tiekiamos savaeigės haubicos 2000 patikrintos mūšio lauke ir labai pasiteisino“, – sakoma gynybos ministrės Christine Lambrecht pranešime. „Norėdama toliau remti Ukrainą jos drąsioje kovoje su žiauriu Rusijos puolimu, Vokietija įvykdys šį prašymą“, – sakė ji.Ministrės teigimu, keturios savaeigės haubicos padidina Vokietijos suteiktų artilerijos vienetų skaičių iki 14.
Ukrainos kariuomenė rytuose toliau spaudžia atsitraukiančias Rusijos pajėgasPranešama, kad Ukrainos kariuomenė stumia Rusijos pajėgas toliau į rytus, atgaudama daugiau teritorijų ir stiprindamos rugpjūčio pabaigoje pradėto žaibiško puolimo laimėjimus. Kyjivo žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė laimėjo mūšio laukuose rytiniuose Ukrainos Charkivo, Donecko ir Luhansko regionuose.Remiantis pranešimais, išlaisvintas Donecko Jarovos kaimas kairiajame Siverskio Doneco upės krante. Anksčiau buvo išplatinti vaizdo įrašai apie sėkmingus Ukrainos kariuomenė proveržius kairiajame Oskilo upės krante Charkivo srityje netoli Kupjansko ir Borovos.Be to, Ukrainos daliniams, regis, pavyko persikelti per Siverskio Doneco upę netoli Bilohorivkos ir pradėti mažo Kreminos miestelio Luhanske puolimą.Anksčiau šią vasarą Rusijos vadovybė pranešė užėmusi visą Luhansko sritį.
Gubernatorius: Ukrainos kariuomenė išlaisvino Bilohorivką Luhansko srityjeRytinėje Luhansko srityje esantis Bilohorivkos miestas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos kariuomenės, pirmadienį pranešė šio regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau rusų užimtą Bilohorivką dabar visiškai kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Jis taip pat sakė, kad Luhansko srityje rusų užgrobtų teritorijų deokupavimas bus sudėtingesnis nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo krypties, yra Luhansko ir Donecko regionuose, ir dabar jie daro viską, kad įsikastų į žemę ir statytų gynybinius statinius“, – aiškino S. Haidajus.Gubernatorius patarė žmonėms būti kantriems laukiant didelio masto Luhansko srities deokupacijos.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose bendruomenėse. [Prireiks] laiko ir kantrybės. Laukite oficialios informacijos“, – pažymėjo jis.
Rusų pajėgos apšaudė Kryvyj RihąPirmadienį, rugsėjo 19 d., Kryvyj Rihe nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusų okupantai šaudė iš kelių paleidimo raketų sistemų.Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė miesto karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.Pirmiausia apie sprogimus mieste buvo pranešta per oro antskrydį.
Masinė kapavietė Iziume Ukrainoje – kas žinomaUkrainiečių tyrėjai praėjusią savaitę aptiko daugiau kaip 440 kapų miške netoli išlaisvinto Iziumo, Rytų Ukrainoje.Kai kurių rastų kūnų rankos buvo surištos. Ant kitų buvo matyti smurto žymių.Žemiau pateikiama, ką jau išsiaiškino tyrėjai.Kas rasta Iziume?Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po to, kai iš rusų buvo atkovotas Iziumas, jame aptikta masinė kapavietė.Vienoje laidojimo vietoje aptikta daugiau kaip 440 kapų, datuojamų šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais.Tyrėjai ekshumavo mažiausiai 17 ukrainiečių karių kūnus iš vieno kapo. Prie jo buvo įsmeigtas kryžius su užrašu: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“Pareigūnai teigia, kad tokių kapų yra daugiau nei 440, nes paskutinis skaičius, užrašytas ant kryžių, yra 445, pažymėjo naujienų agentūra AFP.Kai kurie kryžiai pagaminti iš lakuoto medžio, ant jų taip pat užrašyti vardai ir datos.Pasak tyrėjų, ekshumuota apie 100 palaikų.Kankinti ar žuvę kovos lauke?Ukrainos pareigūnai įtaria, kad dalį žmonių, kurie buvo palaidoti tuose kapuose, kankino Rusijos pajėgos, kurios buvo okupavusios šiaurės rytinę Charkivo sritį.AFP žurnalistai teigė, kad mažiausiai du iš rastų kūnų buvo surištomis rankomis.Vienam iš jų „buvo surištos rankos, sulaužytas žandikaulis ir jis turėjo dvi durtines žaizdas nugaroje“, AFP sakė Charkivo prokuratūros darbuotojas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Pareigūnas pridūrė, kad tie palaikai yra ukrainiečių savanorio kovotojo.Taip pat buvo ekshumuoti kovo mėnesį kovose dėl miesto kontrolės žuvusių civilių gyventojų palaikai.Tarp jų – trys Volodymyro Kolesnyko šeimos nariai, žuvę, kai kovo 9 dieną buvo apšaudyti jų namai.Jo teta, pusbrolis ir pusbrolio žmona žuvo ir buvo nuvežti į kapines, AFP sakė Iziumo gyventojas V. Kolesnykas.Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.Kremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai apie Iziume rastas masines kapavietes yra išgalvoti.Kokioje stadijoje dabar tyrimas?Sekmadienį Iziume dirbo maždaug 10 komandų, kurių kiekvienoje buvo maždaug po keturis žmones, įskaitant prokuratūros atstovus. Baltais kombinezonais vilkintys avarinės tarnybos darbuotojai atliko ekshumaciją.Tyrimui vadovaujantis Charkivo prokuroras Jevhenas Sokolovas sakė, kad neturi tikslaus asmenų, kurie, kaip manoma, patyrė smurtinę mirtį, skaičiaus.Jis teigė, kad dauguma iki šiol ekshumuotų kūnų yra „su žaizdomis, atsiradusiomis nuo apšaudymų ir sprogimų“.Pasak jo, kiti buvo „sužaloti aštriais daiktais ir turėjo smurtinės mirties žymių“.J. Sokolovas sakė, kad vieno asmens „rankos buvo surištos už nugaros“, o kitas buvo rastas „su virve ant kaklo ir sulaužytomis galūnėmis“.Jis taip pat sakė, kad buvo ekshumuotas vienas kūnas „su daugybinėmis durtinėmis žaizdomis“.„Šiuo metu neturime kūnų su kulkomis kaukolėse, tačiau dar daug ką reikia nuveikti“, – nurodė prokuroras.Jei orai išliks palankūs, visiems kūnams ekshumuoti prireiks dar savaitės, teigė jis.
Laikinai okupuoto Melitopolio oro uoste nugriaudėjo sprogimas. Apie tai praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Okupantų užgrobtame Melitopolio aerodrome vėl aidi sprogimai“, – sakė jis.https://t.me/uniannet/72718
Ukrainiečiai atgavo Luhansko srityje esančios gyvenvietės kontrolę: mes ruošiamėsUkrainos pajėgos nuo rusų karių išvalė ir perėmė Luhansko srityje esančios miesto tipo gyvenvietės Belogorivkos kontrolę. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Anot jo, anksčiau Belogorivka buvo perėjusi įsibrovėlių kontrolėn.„Tačiau šiandien ji buvo išvalyta ir visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – pabrėžė S. Haidajus.Jis taip pat tsakė, kad Luhansko srities teritorijų deokupacija bus sunkesnė nei Charkivo srityje.„Netikėtumo efekto nebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo srities, yra Luhansko ir Donecko srityse, o dabar daro viską, kad kuo giliau įlįstų ir statytų gynybines konstrukcijas“, – aiškino jis.S. Haidajus pasiūlė apsišarvuoti kantrybe laukiant Luhansko deokupacijos.„Šis procesas bus daug sunkesnis nei Charkivo srityje. Už kiekvieną žemės centimetrą vyks sunki kova. Rusai ruošiasi gynybai, todėl mūsų kariuomenė į Luhansko sritį „paradu“ neįžengs“, –  kalbėjo S. Haidajus.Pasak jo, žmonės Luhanske laukia Ukrainos pajėgų.„Mes ruošiamės. Ukrainos valdžios institucijos nedelsdamos pradės darbą deokupuotose teritorijose. Reikia laiko ir kantrybės. Sekite oficialią informaciją“, – kalbėjo S. Haidajus.
Ukraina: rusų pajėgos įspraustos į kampą – jiems pasiūlyta išeitisUkrainos pietuose kai kurie Rusijos okupacinės armijos daliniai šiuo metu yra įsprausti tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir dešiniojo Dniepro upės kranto. Apie tai per televiziją transliuoto telemaratono metu pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio štabo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. „Mūsų vykdoma perėjų ir transporto arterijų per Dnieprą kontrolė ugnimi leidžia [rusų kariams] suprasti, kad jie yra įsprausti tarp mūsų pajėgų ir dešiniojo kranto. [Rusų] daliniams, esantiems šioje Chersono srities dalyje, siūloma išeitis – išvykti pagal tarptautinę humanitarinę teisę arba grįžti namo, bet turime suprasti, kaip tai padaryti“, – sakė ji. N. Humeniuk taip pat pažymėjo, kad yra informacijos, jog rusų kariai yra demoralizuoti ir nemato tikslo būti šioje kryptyje. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai Rusijos dalinių vadovybė susisiekia su Ukrainos gynybos pajėgų atstovais ir susitaria dėl ginklų sudėjimo. Visgi visi tokie kreipimaisi yra kruopščiai tikrinami, nes baiminamasi galimų Rusijos Federacija provokacijų. 
Prorusiški separatistai Ukrainoje trylikai metų įkalino ESBO darbuotoją Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje nuteisė 13 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotoją dėl kaltinimų išdavyste, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Teisėjų kolegija pripažino Dmitrijų Pavlovičių Šabanovą kaltu (...) ir nuteisė kalėti 13 metų“, – pranešė naujienų agentūra RIA Novosti, cituodama apsiskelbusios vadinamosios Luhansko Liaudies Respublikos (LNR) Aukščiausiąjį Teismą.Balandį sulaikytas D. Šabanovas kaltinamas perdavęs konfidencialią informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms. Anot separatistų valdžios, 2016 m. D. Šabanovą užverbavo buvęs Ukrainos SBU saugumo tarnybos pareigūnas ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos agentas Ukrainoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. balandžio jis neva rinko „informaciją apie karinės technikos judėjimą, taip pat Luhansko liaudies armijos dalinius“ ir „išsiuntė juos CŽV agentui“, nurodė separatistai.ESBO „vienareikšmiai“ pasmerkė kaltinimus D. Šabanovui ir kitam ESBO darbuotojui Michailui Petrovui, taip pat sulaikytam balandį, ir apibūdino kaltinimus kaip „visiškai nepriimtinus vadinamuosius „teisinius procesus“. Nuo 2014 m. konflikto zonoje dislokuota ESBO misija paliko separatistinius Donecko ir Luhansko regionus, Rusijai šių metų pradžioje pradėjus puolimą Ukrainoje.
Ukraina: išlaisvintame mieste aptikta įdomių radiniųIš okupantų išvaduotame Charkivo srities Balaklijos mieste buvo rasta rezervinė priešo vadavietė su nemažu šaudmenų ir technikos arsenalu.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Valstybinis tyrimų biuras (VTB), skelbia UNIAN.  „Vykdydami stabilizavimo priemones išlaisvintose teritorijose, VTB darbuotojai taip pat aptinka įdomių radinių. Štai Balaklijos pakraštyje buvo rasta atsarginė Rusijos pajėgų vadavietė“, – rašoma pranešime. „Be kita ko, rašistai į šią vadavietę atsitempė visą arsenalą šaudmenų. Jie buvo paslėpti rūsyje, kuris savo ruožtu buvo kruopščiai užmaskuotas. Apžiūrint objektą, buvo paimta dešimtys dėžių su šaudmenimis, tarp kurių buvo įvairaus kaibro šaudmenų pabūklams ir tankams, minų, granatų ir šaunamųjų užtaisų. Rūsyje taip pat buvo ir maisto atsargų, kurias okupantai atėmė iš vietos gyventojų“, – pažymėjo biuras.Be to, VTG aptiko dvi pėstininkų kovos mašinas su amunicija.Rastus šaudmenis ir techniką VTG perdavė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniams. https://t.me/DBRgovua/2768
Kremliaus remiami separatistai: Ukraina sudavė „baudžiamąjį“ smūgį Donecko miestui Kremliaus remiama valdžia Rytų Ukrainos Donecke pirmadienį pranešė, kad per Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos kontroliuojamame mieste žuvo daugiau nei tuzinas žmonių. „Pirminė informacija rodo, kad per baudžiamuosius apšaudymus (...) Kuibyševo rajone (Donecke) žuvo 13 civilių. Sužeistųjų skaičius nustatomas“, – socialiniame tinkle parašė Maskvos remiamas miesto meras, jo pareiškimą išplatino Rusijos naujienų agentūros. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad kovos siekiant susigrąžinti Rusijai prarastas teritorijas nesiliaus, o iš Kyjivo pranešama, kad ukrainiečių kariai pasistūmėjo į rytinį Oskilo upės krantą ir ėmė grasinti Rusijos okupacinėms pajėgoms Donbase, praneša „Reuters“. Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus rašė „Telegram“: „Luhansko regionas yra visai šalia. Deokupacija jau netoli“. Doneckas, kuriame prieš karą gyveno maždaug milijonas žmonių, nuo 2014 m. iš dalies buvo kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų. Dalis srities buvo užgrobta po gatvių demonstracijų, nuvertusių Kremliui draugišką Ukrainos lyderį. Kaltinimų, kad Ukraina sudavė smūgį Donecko miestui, ir aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tuo metu Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nusitaikiusi į Ukrainos pajėgas keliuose regionuose prie fronto linijų ir tvirtino, kad Ukrainos pajėgos patyrė aukų ir žalos karinei įrangai. Rusijos armija teigia surengusi „labai tikslius“ smūgius Ukrainos kariniams objektams Pietų Ukrainos Zaporižios mieste ir sunaikinusi JAV tiekiamą artileriją. Ukrainos prezidentūra pranešė, kad per Rusijos antskrydžius regionuose, netoli kurių vyksta kautynės, žuvo 10 žmonių, 22 buvo sužeisti.
Kremlius vadina „melu“ pranešimus apie masines kapavietes Iziumo miesteKremlius pirmadienį pareiškė, kad pranešimai, jog anksčiau Rusijos užimtame Iziumo mieste rytų Ukrainoje rastos masinės kapavietės, yra išgalvoti.„Tai melas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „gins tiesą šioje istorijoje“.Pasak D. Peskovo, tai buvo „toks pat scenarijus kaip ir Bučoje“ – mieste prie sostinės Kyjivo, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais.Maskva atmetė kaltinimus dėl ten įvykdytų egzekucijų.Praėjusią savaitę miškuose už Iziumo aptikta apie 450 kapų po to, kai strategiškai svarbų miestą iš rusų atkovojo Ukrainos kariai.Ukrainos pareigūnai teigė, kad 99 proc. ekshumuotų kūnų turėjo smurtinės mirties požymių.
Rusų kariai masiškai pasiduoda: vienas netgi pats atvažiavo tankuKaip teigia karo belaisvių koordinacinio štabo atstovas Andrejus Jusovas, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai pasiduoda masiškai ir su visa karine technika.Per sėkmingą kontrpuolimą Ukrainos Charkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė nemažai priešų technikos, šaudmenų ir į nelaisvę paėmė dešimtis Rusijos karių. Dalis jų nusprendė pasiduoti patys, o vienas netgi pats atvažiavo tanku. Apie tai „24 kanal“ eteryje papasakojo belaisvių koordinacinio štabo atstovas A. Jusovas.Anot jo, Rusijos kariai masiškai pasiduoda į nelaisvę, kartais taip pasielgia daliniai kartu su turima karine technika.Buvo ir tokių, kurie į nelaisvę pateko karinių veiksmų metu. Taigi dabar apsikeitimų fondas pasipildė ir Rusijos kadriniais kariais, ir „Vagner“ samdiniais, ir prievarta mobilizuotais išeiviais iš vadinamųjų „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“. Kalbant apie „Vagner“ samdinius, yra nemažai kalinių, kurie buvo užverbuoti kariniams veiksmams Ukrainoje.Kalbant apie Luhansko ir Donecko regionų atstovus, anot A. Jusovo, didžiąją jų dalį sudaro ne savo noru mobilizuoti asmenys, jų moralinė ir psichologinė būklė ir taip buvo apgailėtina, o dabar dar pablogėjusi.„Tai pakankamai spalvinga publika, kurią Ukraina pasirengusi pagal tarptautinės teisės normas, pagal Ženevos konvenciją, perduoti Rusijai ir mainais susigrąžinti savo žmones“, – teigia A. Jusovas.Visgi, anot atstovo, toli gražu ne visi karo belaisviai nori sugrįžti į Rusiją. Labiausiai tam priešinasi belaisviai iš Luhansko ir Donecko regionų. Noru sugrįžti į gimtinę dega ir toli gražu ne visi rusai.Su tokiais atsisakančiais šis klausimas bus spre