Time.com rašo, kad plakatuose už karių esantis kraštovaizdis įtartinai panašus į Krymo pakrantės zoną. Rusijos gynybos ministerija šiuose plakatuose kviečia vyrus užsirašyti į kariuomenę. Daugumą praeivių plakatai suglumino. Argi prezidentas Vladimiras Putinas nepaneigė siuntęs rusų karius į Krymą?

Bet juk siuntė. Kovo 4-ąją, tą pačią dieną, kai Maskvoje atsirado minėtieji plakatai, V. Putinas pareiškė, kad Krymą užėmusios rusų pajėgos yra visai ne iš Rusijos. Nors jie važinėjosi rusiškais automobiliais su rusiškais numeriais ir paklausti pripažindavo, kad yra iš Rusijos, V. Putinas teigė, kad tai „vietos milicija“, į šias melo pinkles įtraukęs ir visą vyriausybę. Tačiau tai nesutrukdė šalies Gynybos ministerijai pavaizduoti „vietos milicininkų“ verbavimo plakatuose.

Praėjus dviem savaitėms po Krymo aneksavimo, V. Putinas galiausiai padėjo atspėti šaradą. Jis sušaukė kelias dešimtis aukšto rango kariuomenės pareigūnų į Kremlių ir padėkojo jiems už puikią tarnybą „kelių pastarųjų įvykių Kryme metu“.

Jis pareiškė, kad įvykiai Kryme buvo „rimtas išbandymas“ Rusijos kariuomenei. Taip buvo baigtas vienas apsimetinėjimas, tačiau toliau sakydamas kalbą, V. Putinas pradėjo kitą. Jis pasakė, kad Krymo kampanija „pademonstravo visiškai naujas rusų ginkluotųjų pajėgų galimybes.“

Vis dėlto su tokia V. Putino formuluote sutinka ne visi. Rusų kariuomenės specialistė Olga Oliker, dirbanti RAND korporacijoje – JAV tyrimų centre, turinčiame ryšių su Pentagonu – mano, kad rusų kariai Kryme pasirodė ne visai šauniai.

„Jie nesielgė kažkaip labai baisiai, – sako ji. – Tiesiog uniformomis be skiriamųjų ženklų apsirengę žmonės vaikštinėjo po teritoriją ir atrodė grėsmingai. Vis dėlto tai nėra labai aukštas lygis.“

Tačiau turint omenyje neseną Rusijos karybos istoriją, V. Putinas ir jo Gynybos ministerija gali džiaugtis net ir tokia pergale, juk tokios galimybės neturėjo jau daug metų. Ankstesne savo kampanija Gruzijoje 2008 m. Rusija nelabai gali didžiuotis.

Nors Rusijos kariuomenė mažytę Gruziją sutriuškino per penkias dienas, šis konfliktas atskleidė tokių žeminančių Rusijos karo mašinos defektų, kad net Maskvai draugiškai nusiteikę analitikai nebegalėjo nulaikyti liežuvio už dantų.

„Sunku patikėti, kad Rusijos karinės oro pajėgos nesugebėjo įgyti pranašumo beveik iki pat penkiadienio karo pabaigos, nepaisant fakto, kad priešas neturėjo karinių lėktuvų“, – vertindamas Gruzijos karą rašo Rusijos Strategijų ir technologijų analizės centro (CAST), turinčių ryšių su šalies gynybos ministerija, analitikas.

„Nebuvo jokio bendradarbiavimo tarp Rusijos oro ir sausumos pajėgų, be to, rusai neturėjo modernių taikinių nustatymo įrenginių“, – sakė jis.

Turint omenyje tokius žemus kariuomenės standartus, Kryme viskas klostėsi dar visai neblogai. Per kelias dienas Rusijai pavyko užimti visą pusiasalį be aukų abiejose pusėse.

„Tai buvo švari operacija, vykdant greitą karių dislokavimą užsienio teritorijoje, panašiai kaip Vakarų šalys elgiasi Afganistane, – sako Maksimas Piaduškinas, Strategijų ir technologijų analizės centro žurnalo apie rusų karo pramonę redaktorius. – Viskas buvo atlikta vakarietišku stiliumi, ir, manau, Vakarų šalys šiek tiek nustebo pamačiusios, kad ir rusams pavyko sėkmingai atlikti tokio pobūdžio operaciją.“

Po Gruzijos karo pradėjusi vykdyti reformas, Rusija kai kuriose srityse pasiekė ir pažangos. Per pastaruosius penkerius metus Rusijos gynybos ministerija norėjo sumažinti neproporcingai išaugusį karininkų korpusą ir pastovią kariuomenę, kurią sudarė beveik milijonas karių – pastovią kariuomenę padaryti mažesnę, modernesnę ir profesionalesnę, kad jos papildymui nebereikėtų privalomojo šaukimo.

Visų šių tikslų pasiekti nepavyko, tačiau sprendžiant iš Kryme dislokuotos kariuomenės, kai kurie siekiai vis dėlto buvo įgyvendinti. Rusų kariai, kuriuos vietos gyventojai dėl žalių uniformų be skiriamųjų ženklų praminė „mažais žaliais žmogeliukais“, buvo gerai ginkluoti ir išskirtinai disciplinuoti. Taigi, milžiniškos lėšos, kurias Rusija per pastaruosius kelerius metus išleido kariuomenei, vis dėlto nenuėjo vėjais.

Praėjusią savaitę Gaidaro institutas – Rusijos ekonominių tyrimų centras Maskvoje – įvertino, kad Rusijos karinis biudžetas, vertinant jo santykį su šalies BVP, šiemet pranoks net JAV karinį biudžetą. Nuo 2013 metų šalies gynybai skirtas biudžetas šoktelėjo daugiau nei 18 proc. ir pasiekė 2,5 trilijono rublių (apytikriai 175,6 mlrd. Lt).

Tačiau Krymo operacijos net karu negalima pavadinti, tad joje negalėjo atsiskleisti, kaip toli pažengė Rusijos karinės pajėgos nuo Gruzijos karo laikų. Jei rusų kariams būtų tekę dalyvauti mūšyje, sako Olga Oliker iš RAND korporacijos, „jie, greičiausiai, būtų vienaip ar kitaip apsikvailinę, ypač turint omenyje, kad kariuomenė bando įdiegti šiek tiek technologiškai pažangesnę įrangą.“

Tai gali paaiškinti V. Putino sprendimą atitraukti kai kuriuos kariuomenės dalinius nuo Ukrainos sienos. Ukrainos kariuomenė, nors ir nelabai pažangi, yra daug kartų didesnė už Gruzijos, ir neabejotinai būtų puolusi į mūšį, jei per sieną būtų atlingavę rusų tankai.

Visų dalyvavusiųjų laimei, to neįvyko. Rusijos gynybos ministerija įvykdė tai, ką jos vyriausiasis vadovas, akivaizdžiai laiko „rimtu išbandymu“, pasitarnavusiu dargi ir verbavimo tikslams. Jei dar verbavimo plakatai galėtų įtikinti žmones, kad kariauti visada labai lengva, Rusija galėtų pagaliau panaikinti šaukimą į kariuomenę.