2012 metų lapkričio 16 dieną autobuse grupė vyrų išžagino medicinos studentę – istorija sukrėtė ne tik visą šalį, bet ir pasaulį. Šiurpios nusikaltimo detalės taip giliai nusėdo žmonių pasąmonėje, jog neretai Indijos miestai be skrupulų vadinami žagintojų sostinėmis, skelbia CNN.
Tačiau kiekvienas pažįstantis Indiją ar joje gyvenantis patvirtins – tokie apibendriniai skaudžiai prasilenkia su tikrove.
Žaginimo sąvoka įvairiose šalyse skiriasi, todėl jokio tarptautiniais standartais paremto metodo, padėsiančio objektyviai palyginti šių nusikaltimų statistiką Indijoje ir kitose šalyse, kaip ir nėra.
Tačiau 1,2 mlrd. gyventojų šalyje, kur šiuo metu seksualiniai nusikaltimai, kuriems Europoje ar JAV žiniasklaida tikrai neskirtų ypatingo dėmesio, nesitraukia iš pirmųjų vietos dienraščių puslapių, galvoti, kad Indija kenčia nuo šiuo metu siaučiančios žaginimų epidemijos, nėra jau taip neįprasta, gal net natūralu.
Net ir Indijos moterų teisių gynimo organizacijų aktyvistės pritartų: žaginimas neturi nieko bendro su šalies kultūra. Ir tikrai tai ne joks fenomenas, ir tikrai ne išskirtinai Indijos problema.
Kas pakito
Nauja tik tai, kad Indijoje pagaliau rimtai susidomėta seksualinės prievartos prieš moteris problema. Šiais metais būtent ši tema buvo viena iš pagrindinių, gvildentų laikraščiuose ir televizijos laidose, socialinėje žiniasklaidoje ir parlamente.
Indijos moterys jaučiasi vis tvirčiau ir drąsiau, tad į pareigūnus kreipiasi ne vien išžaginimų atvejais, bet ir tada, kai patiria seksualinį priekabiavimą, seksualinio pobūdžio patyčias ar yra persekiojamos.
Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, grupinį išžaginimą autobuse tam tikra prasme galima įvardyti lūžio tašku Indijos visuomenėje, pakeitusiu visų seksualinės prievartos aukų gyvenimą – ir į gerąją pusę.
Remiantis Indijos įstatymais, seksualinių nusikaltimų aukų tapatybes skelbti draudžiama, tačiau šeima ir milijonai indų ją prisimins vardu, kurį jai suteikė žiniasklaida – Nirbhaya arba bebaimė.
2012 metų gruodžio 17 dieną, po tragedijos praėjus vos dienai, žurnalistė sulaukė žinutės iš prestižinio Naujojo Delio Jawaharlal Nehru universiteto studentų, kurie pranešė apie protesto akciją, organizuojamą būtent toje vietoje, kur prieš parą į nelemtąjį autobusą įlipo 23 metų medicinos studentė ir jos draugas. Baltas autobusas nei akimirkai nestabtelėjo beveik valandą, kol šeši vyrai žagino merginą. Ne tik žagino, bet ir mušė metaliniu strypu.
Žurnalistė nesitikėjo, jog protestas bus gausus – iš dalies dar ir todėl, kad seksualiniai nusikaltimai Indijoje menka naujovė. Remiantis oficialia valdžios pareigūnų parengta statistika, Indijoje kas 20 minučių išžaginama moteris.
Indijos pavasaris
Atvykusi prie sankryžos, kur viskas ir prasidėjo, žurnalistė nustėro: ten stovėjo šimtai jaunų miestiečių, kurie laikėsi už rankų, demonstravo iškalbingus plakatus ir skandavo šūkius. Dažniausiai šiai visuomenės daliai priklausantys Naujojo Delio gyventojai tiesiog nerūpestingai plaukia palei srovę – jie apatiški tiek politikai (nes neturi finansinių problemų), tiek kitų skausmui (nes patys neturi praktiškai jokių problemų, jiems negraso jokie pavojai).
Tačiau vienas po kito jauni ir pasitūrintys vyrai ir moterys ėjo į gatvę ir šaukė: „Jau užtenka“.
„Šiandien protestuoju, nes žaginimai yra kasdienė problema“, - paaiškino vienas studentas.
„Negaliu rengtis taip, kaip noriu, negaliu eiti, kur noriu, nes vyrai tiesiog ryja mane akimis.. Kur laisvė?“, - samprotavo viena studentė.
Tai, kas vyko vėliau, buvo labai netikėta. Kiekvieną dieną protestuotojų skaičius augo – šimtai virto tūkstančiais, o tie tūkstančiai išaugo iki dešimčių tūkstančių. Į gatves bendras tikslas gynė tiek jaunus, tiek senus. Noro kovoti už teisybę neatėmė nei policijos pareigūnų agresija, nei atšiaurus oras.
Niekas nesitikėjo, kad pavyks sulaukti tokio atgarsio. Atsirado tokių, kurie akciją praminė Indijos pavasariu. Indijos valdžiai teko nemenkas išbandymas.
„Kartais tereikia vieno tokio incidento, ir visuomenė pabunda, atsiranda poreikis keistis – panašu, jog pastarasis nusikaltimas ir buvo tas paskutinis lašas“, - teigia S. Udas.
Susitapatinimas su auka
Kodėl šis konkretus nusikaltimas padarė tokią įtaką? Protu nesuvokiamas žiaurumas tėra tik vienas aspektas. Klausimas tas, ar šalies žmonių reakcija būtų buvusi tokia pati, jeigu kažkas panašaus būtų nutikę šalies provincijoje? Greičiausiai ne.
Kaip teigia viena studentė, „protestuoju, nes aukos vietoje drąsiai galėjau būti ir aš“.
Dauguma Naujojo Delio gyventojų gali lengvai įsijausti į aukos vaidmenį. Išžaginta ir vėliau nuo patirtų sužalojimų mirusi mergina buvo viena iš daugelio jaunų merginų, turėjusių svajonių, ambicijų, norėjusių gyventi, dirbti, mokytis, mylėti ir svajoti.
Aukos šeima į Naująjį Delį atvyko iš mažo kaimelio Utar Pradešo valstijoje – didmiestyje tikėjosi susikurti geresnį gyvenimą. Aukos tėvas dirba pamaininį darbą po 16 valandų – jis nešioja bagažą Delio oro uoste. Lenkė nugarą, kad galėtų sumokėti už dukters mokslus. O ir pati mergina mokė kelis kaimynų vaikus, kad pinigais prisidėtų prie šeimos biudžeto ir mokytis galėtų du jos mažesnieji broliukai.
„Jai labai patiko mokytis. Kiekvienais metais mūsų šeimai pati laimingiausia diena būdavo ta, kai sužinodavome dukters rezultatus universitete. Ji visada buvo viena iš geriausiųjų“, - prisimena aukos tėvas Badrinathas Singhas.
Mergina norėjo tapti gydytoja, savo šeimai užtarnauti socialinę pagarbą – padėtis visuomenėje Indijoje itin svarbi. Tam tikra prasme jai pasisekė. Galėjo lankyti geriausias šalyje mokyklas, gavo darbą tarptautiniame skambučių centre, įkvėpė jaunesniuosius brolius studijuoti inžineriją ir aeronautiką. Tą lemtingą vakarą mergina kino teatre žiūrėjo filmą „Pi gyvenimas“ (Life of Pi).
Kova už moterų teises
Po tragedijos praėjo beveik metai. Kas pasikeitė? Žurnalistė pasakoja sutikusi labai stiprių moterų, iš visų jėgų kovojančių už tvirtesnę dailiosios lyties poziciją visuomenėje.
25 metų Sumanjeet buvo verčiama net keturis kartus nutraukti nėštumą, nes užsimezgusi gyvybė buvo moteriškos lyties. „Iš ko aš joms sukraučiau kraitį?“, - klausė jaunos moters vyras. Dukterys Indijoje, ypač šalies provincijoje, laikomas našta šeimai.
Indijos Harjanos valstijoje aštuoni aukštesnės kastos vyrai išžagino šešiolikmetę, priklausančią žemesnei kastai. Kai merginos tėvas sužinojo, kas buvo padaryta jo dukrai, iš gėdos nusižudė. Giminės ir kaimynai šeimai patarė dėl nelaimės į policiją nesikreipti, nes vėliau niekas neims į žmonas „suteptos“ merginos.
Žurnalistei taip pat teko susitikti su motina, kuri teisingumo ieškojo pastaruosius šešerius metus. Jos dukrą išžagino turtingesnių kaimynų berniukai, kai ji buvo dar visai paauglė. Ryžtinga moteris samdėsi daugiau nei dešimt advokatų, dalis iš jų buvo moterys, tačiau jie visi pasirodė nepatikimi ir galiausiai jų paslaugų teko atsisakyti. Moteris įtaria, jog juos visus papirko turtinti žagintojų tėveliai.
Indijos pabudimas
Paklusdama visuomenės spaudimui, Indijos valdžia nurodė nusikaltimą Naujajame Delyje ištirti kuo greičiau. Tačiau ką daryti toms dešimtims tūkstančių moterų, kurių žagintojai gali taip ir nesulaukti bausmių?
Visos jos yra girdėjusios apie grupinį išžaginimą autobuse ir teisingumą, kurio auka sulaukė, nors ir po mirties. Moterys tvirtina, jog jas palaiko užgimusį viltis.
Šią savaitę gėdingai iš posto buvo priverstas vieno iš įtakingiausių Indijos tiriamosios žurnalistikos žurnalų vadovas – paaiškėjo, jog jis seksualiai priekabiavo prie jaunos kolegės. Vyras pripažino pasielgęs nedorai, tačiau tvirtina, jog tai nebuvo užpuolikas. Buvo ir dar vienas apgailėtinas atvejis – seksualine prievarta apkaltintas vienas Aukščiausio teismo teisėjas. O kur dar nutylėtos skaudžios istorijos?
Nirbhayos tėvams pokyčiai taip pat svarbūs. Jie teigia praradę viską, jų gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau, tačiau jie labai džiaugiasi, kad jų dukra paskatino tokius reikalingus pasikeitimus.
„Nepamirškite, ką dėl tų pokyčių teko paaukoti. Tikimės, jog nebus sustota ir situacija gerės ir toliau“, - sakė merginos tėvas.