Britų rašytojas užsimena, kad prieš atvykdamas į Londoną Aleksandras Litvinenka su prašymu suteikti politinį prieglobstį kreipėsi į Jungtines Valstijas.

Amerikiečiai, patikrinę miglotą šio veikėjo praeitį, prašymą patenkinti atsisakė. Tada su juo kalbėjęsis CŽA agentas davė buvusiam KGB darbuotojui vertingą patarimą: „Kodėl jums nepasirinkus Londono? Ten bet ką pakęs. Štai net B. Berezovskį priėmė.“

Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje Borisas Berezovskis dėl savo įtakos vis labiau į stikliuką įjunkstančiam Borisui Jelcinui garsėjo kaip Kremliaus krikštatėvis.

B. Berezovskiui, kaip ir pagrindinio filmo „McMafia“ veikėjo tėvui, gyvenimas svečioje šalyje anaiptol neatrodė mielas. 2013 metais jis buvo rastas negyvas savo namuose Askote.

Nuo buvusių KGB laikų kolegų bandžiusio pasislėpti A. Litvinenkos likimas taip pat nepavydėtinas. 2006 metais jam į arbatą buvo įmaišyta radioaktyvaus polonio. Didžiojoje Britanijoje laikomasi nuomonės, kad šis incidentas neapsiėjo be Rusijos valdžios iniciatyvos.

Po A. Litvinenkos mirties santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos gerokai komplikavosi ir kol kas tikrai nepagerėjo.

Dabar šie santykiai greičiausiai dar labiau pašlis, mat Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė ketinanti išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis per 20 metų Londone nugulė šitiek neaiškios kilmės kapitalo.

Šis pareiškimas tam tikriems asmenims galėjo net labai nepatikti. Verslo ombudsmenas Borisas Titovas tvirtina, kad kai kurie pasiturintys Rusijos piliečiai jau domisi, ar negalėtų Rusijos valdžia atleisti už praeities prasižengimus, jei jie grįžtų į tėvynę.

Dar vienu smūgiu Rusijos turtuoliams reikėtų laikyti Jungtinių Valstijų paskelbtą sankcijų sąrašą, į kurį pateko daugiau nei pusšimtis vadinamųjų oligarchų.

Nauja tvarka, kuriai įsigaliojus pasiturintys užsieniečiai turės pateikti sumų, viršijančių 50 tūkst. svarų sterlingų (56,3 tūkst. eurų), teisėtumą įrodančius dokumentus, M. Glenny nuomone, neabejotinai pakirps sparnus korumpuotiems ir įvairia nusikalstama veika užsiimantiems individams.

Pasak M. Glenny, problemos turėtų būti siejamos ne su pačiais rusais, o su liberalia mokesčių sistema, kurią ilgą laiką rėmė ir konservatoriai, ir leiboristai.

Rusijos turtuoliai vyko į Kiprą, Izraelį, Austriją, Ispaniją, Šveicariją, taip pat Jungtines Valstijas. Vis dėlto mažai kas galėjo prilygti Londonui.

Rusai tradiciškai mėgsta viską, kas angliška. Pavyzdžiui, mokytojai, kuriuos jie noriai renkasi kaip savo atžalų ugdytojus ir angliško etiketo diegėjus, per metus sugeba uždirbti net 65 tūkst. svarų sterlingų (73 tūkst. eurų) viršijančias sumas.

Anglijoje gyvena begalė į filmo „McMafia“ personažą Aleksą Godmaną panašių prestižinėse mokyklose išsimokslinusių individų.

Mokykloms rusai – tikra aukso gysla. O kaip kitaip žiūrėti į tokius dosnius rėmėjus?

Vis dėlto tas dosnumas nėra be slaptų užmačių: jį demonstruojant bandoma susikurti trokštamą reputaciją. Atsivežant savus pinigus reikia sudaryti dosnaus filantropo įspūdį. Aišku, galima tapti ir futbolo klubo savininku.

Pačiu patraukliausiu sistemos elementu turtingi užsieniečiai, be abejonės, laikė tai, kad niekas nesidomėjo jų turimų pinigų šaltiniais.