Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Didžiosios Britanijos spaudos kioskuose buvo galima aptikti tai, ko dabar neberasime. Pavyzdžiui, žurnalą gana niūriu pavadinimu „Protect & Survive Monthly“.

Šis leidinys buvo užsibrėžęs tikslą pamokyti Didžiosios Britanijos gyventojus, kaip išgyventi atominio karo metu. „Ar daug piliečių žino, ką reikia daryti norint apsaugoti savo ir savo artimųjų gyvybes?“ – pačiame pirmame numeryje klausė žurnalo redaktorius Collinas Bruce‘as Sibley‘is.

Viena pagrindinių temų, kuri kartojosi šio žurnalo numeriuose, buvo slėptuvės statyba ir kova su parazitais. Žurnalo pavadinimas buvo siejamas su tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybės vykdyta informacine kampanija „Protect and Survive“, kurios tikslas buvo išmokyti britus, kaip išgyventi atominį „Armagedoną“, nors pats žurnalas tiesiogiai ir nebuvo susijęs su vyriausybe.

Atominį karą laikė beveik neišvengiamu

Atsižvelgiant į dabartinius grasinimus, kuriais apsikeičia Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos, ir Pchenjano vykdomus atominio ginklo bandymus, šio žurnalo sklaidymas 2017 metais yra prasmingas, nors ir bauginantis, užsiėmimas.

Tarp jo nuolatinių temų buvo atominės slėptuvės statyba, žuvusių artimųjų laidojimas, kanibalizmas ir net kova su privisusiomis žiurkėmis. Tie, kas šį žurnalą leido, ir tie, kas jį skaitė, buvo išgyvenimo specialistų judėjimo, kuris skleidė civilinės saugos idėjas, dalis.

Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje įtampa tarp atominį ginklą turinčių šalių, tiksliau tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, buvo didžiulė. Iš minėto žurnalo numerių, kurių dauguma saugoma bibliotekoje Londone, galima susidaryti gana aiškų vaizdą, kokią ateitį įsivaizdavo „Protect & Survive Monthly“ autoriai ir redaktoriai.

Pavyzdžiui, ant pirmojo numerio viršelio buvo pavaizduota šeima, apsivilkusi apsauginius kostiumus ir užsidėjusi dujokaukes bei stovinti prie tipiško angliško užmiesčio namo.

Vartant šį žurnalą, neapleidžia jausmas, kad jo autoriams atominis karas buvo ne tik vienas iš ateities variantų – jie jį laikė beveik neišvengiamu.

Kiekviename „Protect & Survive Monthly“ numeryje buvo gausybė britų ir tarptautinių kompanijų reklaminių pranešimų, kuriuose jos siūlėsi pastatyti slėptuvę ar atsiųsti ją jums, kad galėtume įsikasti ją savo sode ir patekti į ją per nedidelį liuką.

Kiekviename naujame numeryje patys slėptuves statantys entuziastai dalijosi patarimais „pasidaryk pats“.

Straipsniuose gausų smulkiausių detalių

Straipsniuose pateikiama labai daug detalių. Pavyzdžiui, apie skirtingų medžiagų atsparumą radiacijai. Viename numeryje aiškinta, kad kiekvienas 18 milimetrų storio plieno sluoksnis radiaciją mažina perpus. O tokiam pat rezultatui pasiekti reikės 71 milimetrų storio plytų sienos.

Kartą „Protect & Survive Monthly“ pasakojo apie vieną šeimą iš Kornvalio grafystės, kuri atliko eksperimentą ir dvi savaites praleido slėptuvėje visiškoje izoliacijoje, pamėgindami gyventi pasaulyje, kuriame civilizaciją sunaikino atominis karas.

Robertas ir Margaret Farmeriai ir jų 11 metų dukra Sarah po kelių savaičių triumfuodami išlindo iš slėptuvės, ir žurnalas jų eksperimentą pavadino didžiule sėkme. Tiesa, tuomet pažymėta, kad mažoji Sarah slėptuvėje ėmė nuobodžiauti jau po trijų dienų.

Žurnale buvo fiksuojama ir tai, kiek visoje šalyje įrengta slėptuvių. Skelbta ir apie vieną ūkininką iš Velso, kuris, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, išleido 60 tūkst. svarų sterlingų, kad pastatytų slėptuvę sau ir savo šeimai. Vėliau jis planavo statyti slėptuvę savo karvėms.

Kad ir kur gyventojai beketino slėptis nuo radiacijos, žurnalas teikė savų patarimų, ką būtina turėti su savimi: įvairių įrankių, degalų, pirmosios pagalbos rinkinių, Geigerio skaitiklių. Taip pat pageidautina turėti maisto atsargų bent jau mėnesiui. Viename iš skelbimų net buvo siūloma įsigyti rinkinį vynų, kuriuos galima saugoti slėptuvėje. Žinoma, patarta apsirūpinti ir apsauginiais kostiumais bei dujokaukėmis.

„Protect & Survive Monthly“ su akivaizdžiu pavydu rašė apie šveicarus, kurių 90 proc., kaip teigta viename iš žurnalo numerių, turi galimybę greitai pasislėpti atominėje slėptuvėje.

„Tai buvo metas, kai grėsmė buvo gana reali, – sakė Rytų Londono universiteto atstovas Johnas Prestonas, tyrinėjęs tų metų civilinės saugos medžiagą. – Atominį ginklą turėjusios valstybės tarsi laikė pirštą ant gaiduko. Žmonės tai suvokė ir buvo sunerimę dėl atominio karo perspektyvos. Visos visuomenės apklausos rodė, kad į šią grėsmę buvo žiūrima labai rimtai.“

Ir nors dabar pasaulyje yra gerokai mažiau atominių ginklų nei prieš 30 metų, kelios šalys jo vis dar neatsisakė. Ir to visiškai pakanka, kad būtų sunaikinta mūsų planeta. Ir ne kartą, ir ne du.

Žiurkių ir kitų gyvūnų grėsmė

Taigi, priežastis jaudintis dėl žmonijos ateities, niekur nedingo. Verta paminėti, kad „Protect & Survive Monthly“ žurnaluose buvo ir tam tikras prieštaravimas. Viena vertus, jame skaitytojai buvo nuolat raginami optimistiškai vertinti galimybes išgyventi. Esą tereikia tinkamai pasirengti.

Kita vertus, toks optimizmas gerokai kontrastavo su realybe ir artėjančia atominės apokalipsės perspektyva, kuri būdavo aprašoma itin detaliai.

O dar kitame straipsnyje, kur kalbama apie maisto atsargas, pabrėžiama, kad mėnesį slėptuvėse praleidę žmonės neišvengiamai susidurs su maisto trūkumu.

Jeigu jūsų neišgąsdino plėšikaujantys kaimynai, badas ir mirusių šeimos narių laidojimas, žurnalas aprašinėjo ir siaubingus graužikų bei kitų gyvių antpuolius, kurių metu didžiuliai jų pulkai vers Didžiosios Britanijos paauglius iš kojų.

„Sužeista žiurkė yra labai pavojinga ir gali pulti, tad užtaisyti šautuvo galite ir nespėti, – rašoma viename straipsnyje. – O jeigu teks susidurti su visu jų pulku, jums prireiks pagalbos.“

Rašyta ir apie grėsmę, kurią kels iš zoologijos sodų pabėgę gyvūnai. „Jiems svarbiausia bus rasti maisto, ir juo gali tapti naminiai gyvūnai ar žmonės, patekę į sugriuvusio pastato spąstus, ar sunkiai sužeisti žmonės, – rašė vieno iš straipsnių autorius Andrew Barnardas. – Juos privilios kraujo kvapas.“

Kai kuriose šalyse ir dabar gyventojams teikiama panaši informacija. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose Krašto saugumo departamentas tinklalapyje ready.org pateikia informaciją, kaip išgyventi atominio antpuolio metu.

Taip, „Protect & Survive Monthly“ žurnalo kioskuose jau neberasime, bet, deja, atominio karo grėsmė niekur nedingo.