Dar visai neseniai Ch. Murray‘us vylėsi, kad kelių veiksmingų vakcinų atsiradimas gali padėti šalims įgyti visuomenės imunitetą ar beveik užgniaužti viruso plitimą pasitelkus skiepijimo ir persirgimo derinį. Tačiau vakcinos bandymų Pietų Afrikoje duomenys praėjusį mėnesį parodė, kad sparčiai plintanti koronaviruso atmaina gali ne tik susilpninti vakcinos poveikį, bet ir nepaisyti natūralaus imuniteto, susiformavusio anksčiau persirgusiems žmonėms, rašo „Reuters“.

Išvydęs šiuos duomenis, Ch. Murray‘us, Sietle esančio Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto direktorius, „negalėjo užmigti“.

„Kada gi visa tai baigsis?“ – savęs paklausė ekspertas, omenyje turėdamas pandemiją. Šiuo metu jis atnaujina savo prognozių modelį atsižvelgdamas į viruso atmainų gebėjimą išvengti natūraliai susidariusio imuniteto. Ch. Murray‘us tikisi savo naująsias prognozes pateikti kaip įmanoma greičiau.

Remiantis „Reuters“ interviu su 18 atidžiai pandemijos eigą stebinčių ar bandančių sušvelninti jos poveikį specialistų, galima teigti, kad tarp mokslininkų formuojasi naujas požiūris.

Dauguma pažymi, kad proveržis praėjusiais metais, kai buvo sukurtos dvi maždaug 95 proc. veiksmingos vakcinos nuo COVID-19, iš pradžių įžiebė viltį, jog virusą iš esmės būtų galima suvaldyti – panašiai kaip kažkada tymus.

Tačiau, jų teigimu, pastarųjų savaičių duomenys apie naujas Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainas slopina šį optimizmą. Dabar mokslininkai neabejoja, kad SARS-CoV-2 ne tik išliks tarp mūsų, tapęs endeminiu virusu, ir plis visuomenėje, bet ir veikiausiai per artimiausius metus užkraus sunkią susirgimų bei mirčių naštą.

Pasak mokslininkų, dėl šios priežasties žmonėms teks nusiteikti, kad ir toliau per COVID-19 protrūkius reikės laikytis specialių priemonių, pavyzdžiui, nuolat dėvėti kaukes ir vengti vietų, kuriose gausu žmonių. Tas ypač bus taikytina didelės rizikos grupei priklausantiems žmonėms.

Netgi po vakcinacijos „vis dar norėsis dėvėti kaukę, jei plis viruso atmainos“, interviu teigė vyresnysis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno patarėjas Anthony Fauci.

„Užtenka vienos menkos viruso atmainos žiežirbos, ir ji įplieks kitą protrūkį – štai tokia prognozė“, – apie tai, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, kalbėjo ekspertas.

Christopheris Murray

Kai kurie mokslininkai, įskaitant ir Ch. Murray‘ų, pripažįsta, kad situacija gali pasitaisyti. Rekordiškai greitai sukurtos naujos vakcinos, panašu, vis dar padeda sumažinti ligoninėse atsidūrusių žmonių ir mirčių skaičių net ir plintant naujosioms atmainoms.

Daugelis vakcinų kūrėjų sparčiai gamina naujas vakcinų dozes, kad pagreitintų skiepijimo procesą, galintį užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo viruso atmainų. Be to, mokslininkai aiškina, jog dar reikia sužinoti ir išsiaiškinti daugybę dalykų, susijusių su imuninės sistemos gebėjimu kovoti su virusu.

Jau nuo 2021-ųjų pradžios daugelyje šalių sergamumas COVID-19 mažėja, paskiepijus pirmąsias žmonių grupes, gerokai sumažėjo sunkių atvejų ir ligoninėse gydomų asmenų skaičius, skelbia „Reuters“.

Blogiau nei gripas

Ch. Murray‘aus teigimu, jei Pietų Afrikos ar kitos panašios atmainos ir toliau sparčiai plis, COVID-19 atvejų, besibaigiančių gydymu ligoninėje ar mirtimi, skaičius ateinančią žiemą gali būti keturis kartus didesnis nei gripo atvejų skaičius.

Apytikriai skaičiuojama, kad vakcina bus paskiepyta pusė Jungtinių Valstijų gyventojų, vakcinos efektyvumas – 65 proc. Susiklosčius blogiausiam scenarijui, tai reikštų, kad žiemos laikotarpiu šalyje būtų užfiksuota net 200 tūkst. su COVID-19 susijusių mirčių. Toks skaičiavimas remiasi federalinės vyriausybės turimais duomenimis apie kasmetines gripo aukas.

Dabartinė Ch. Murray‘aus vadovaujamo instituto prognozė, apimanti laikotarpį iki birželio 1 d., numato, kad iki to laiko Jungtinėse Valstijose bus užfiksuota dar 62 tūkst., o pasaulyje – dar 690 tūkst. mirčių nuo COVID-19. Prognozės modelis apima prielaidas dėl vakcinavimo tempo ir Pietų Afrikos bei Brazilijos atmainų plitimą.

Mokslininkų požiūrio pokyčiai padarė įtaką atsargesniems šalių vyriausybių pranešimams apie tai, kada baigsis pandemija. Didžioji Britanija praėjusią savaitę paskelbė numatanti lėtą vienų griežčiausių pasaulyje ribojimų švelninimą, nepaisant vieno sparčiausių vakcinavimo tempų.

Jungtinių Valstijų valdžios prognozės dėl to, kada bus galima grįžti prie įprastesnio gyvenimo būdo, vis nukeliamos. Iš pradžių numatyta, kad daugiau ar mažiau įprastai bus galima gyventi vasaros pabaigoje, vėliau – per Kalėdas, galiausiai – 2022-ųjų kovą.

Izraelis įvedė „žaliąjį pasą“ – imunitetą patvirtinantį dokumentą nuo COVID-19 pasveikusiems ar paskiepytiems žmonėms, taip suteikė jiems galimybę sugrįžti į viešbučius ar teatrus. Dokumentas galioja tik šešis mėnesius, mat nėra aišku, kiek laiko išlieka imunitetas.

„Ką reiškia išgyventi labiausiai kritinį šios pandemijos etapą?“ – klausia Stefanas Baralis, Johnso Hopkinso universiteto visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas.
Nors kai kurie ekspertai kalba apie tai, ar šalims pavyktų visiškai išnaikinti COVID-19 atvejus pasitelkus vakcinaciją ir griežtą karantiną, S. Baralis mano, kad tikslai yra kuklesni, tačiau vis vien reikšmingi.

„Mano manymu, svarbu tai, kad ligoninės neperkrautos, intensyvios terapijos skyriai nėra pilni, žmonės nemiršta tragiškais tempais“, – aiškina ekspertas.

Smūgis mokslui

Naujasis koronavirusas nuo pat pradžių buvo tarsi bėgantis taikinys.

Pandemijos pradžioje žymūs mokslininkai įspėjo, kad virusas gali tapti endeminis ir „niekados nebeišnykti“. Tarp taip kalbėjusių buvo ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekstremaliųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

Visgi tada jiems dar reikėjo daug ką sužinoti, įskaitant tai, ar būtų įmanoma sukurti vakciną nuo koronaviruso ir kaip greitai virusas mutuos. Nebuvo aišku, ar koronavirusas bus panašesnis į tymus, beveik visiškai pažabotus šalyse, kuriose skiepijimo lygis aukštas, ar veikiau į gripą, kuriuo kasmet pasaulyje užsikrečia milijonai žmonių.

Didžiąją 2020-ųjų dalį daugumą mokslininkų virusas vis nustebindavo. Tačiau jie ramino, kad koronavirusas tiek smarkiai nepakito, jog taptų labiau užkrečiamas ar labiau mirtinas.

Didysis proveržis įvyko lapkritį. „Pfizer Inc.“ ir jų partnerė Vokietijoje „BioNTech SE“ bei „Moderna Inc.“ paskelbė, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog jų sukurtos vakcinos yra maždaug 95 proc. veiksmingos siekiant apsisaugoti nuo COVID-19. Toks efektyvumas gerokai didesnis nei bet kurios vakcinos nuo gripo.

Bent dalis su „Reuters“ besikalbėjusių mokslininkų teigė, kad net ir sužinoję šiuos rezultatus jie nesitikėjo, jog vakcinos sunaikins virusą. Visgi dauguma mokslininkų „Reuters“ sakė, kad duomenys mokslininkų bendruomenėje pakurstė viltį, jog būtų įmanoma iš esmės sunaikinti COVID-19, jei tik pasaulio gyventojai būtų pakankamai greitai paskiepyti.

„Prieš Kalėdas dėl visų šių vakcinų buvome nusiteikę gana optimistiškai. Ne visi tikėjomės, kad pavyks iš karto sukurti tokiu dideliu efektyvumu pasižyminčias vakcinas“, – prisimena Azra Ghani, Londono imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų ir epidemiologijos skyriaus vadovė.

Optimizmas pasirodė esantis trumpalaikis. Gruodžio pabaigoje Jungtinė Karalystė pranešė apie naują viruso atmainą, kuri plinta sparčiau. Netrukus ji tapo dominuojančia koronaviruso atmaina šalyje. Maždaug tuo pačiu metu mokslininkai sužinojo apie greičiau plintančių Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų poveikį.

Vyriausiasis „Pfizer“ vakcinų mokslininkas Philas Dormitzeris lapkritį „Reuters“ sakė, kad Jungtinių Valstijų vaistų gamintojo vakcinos sėkmė parodė, jog virusas yra „neatsparus imunizacijai“. Mokslininkas tą pavadino „žmonijos proveržiu“. Visgi sausio pradžioje jis pripažino, kad viruso atmainos „atvertė naują skyrių“, todėl kompanijoms teks nuolatos stebėti mutacijas, kurios gali sumenkinti vakcinų poveikį.

Sausio pabaigoje vakcinų poveikis tapo dar aiškesnis. „Novavax“ klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad Jungtinėje Karalystėje kompanijos vakcinos veiksmingumas yra 89 proc., tačiau Pietų Afrikoje veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 buvo tik 50 proc. Po savaitės buvo paskelbti duomenys, rodantys, kad „AstraZenecos PLC“ vakcina suteikia tik ribotą apsaugą nuo Pietų Afrikos atmainos.

Pastarasis mokslininkų nuomonės pokytis yra visiškai logiškas, „Reuters“ pažymėjo keletas mokslininkų. San Diege esančio „La Jolla“ imunologijos instituto virusologas Shane‘as Crotty situacijos pokyčius apibūdino kaip „smūgį mokslui“: dar gruodį jis neabejojo, kad būtų įmanoma įgyvendinti vadinamąjį koronaviruso „funkcinį išnaikinimą“, panašiai, kaip tą padaryti pavyko su tymais.

Bet dabar, pasak Sh. Crotty, „svarbiausias tikslas ir sprendimas yra toks pat, koks buvo gruodžio 1-ąją ar sausio 1-ąją, – paskiepyti kaip įmanoma daugiau žmonių, tačiau tikėtinas rezultatas kitoks“.

Šią savaitę Vokietijos aukšto rango ligų kontrolės pareigūnas perspėjo dėl pandemijos „naujos krypties“.

Su britiškosios B.1.1.7 atmainos koronavirusu siejamų naujų užsikrėtimo atvejų Vokietijoje dalis pastarąjį mėnesį padidėjo maždaug 40 proc., rodo Roberto Kocho instituto duomenys.

„Manoma, kad B.1.1.7 atmaina Vokietijoje greitai taps dominuojančia“, – žurnalistams Berlyne sakė Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris.

„Kai taip nutiks, kontroliuoti virusą bus dar sudėtingiau“, – teigė jis.

Tos pačios konferencijos metu pasisakė ir sveikatos ministras Jensas Spahnas, jis teigė, jog naujų užsikrėtimo atvejų skaičius, nepaisant įvestų priemonių, nesikeičia, o kai kuriose teritorijose ir vėl ėmė augti.

Apie tai, kad naujosios viruso atmainos ima dominuoti, jau pranešė ir kitos šalys. Itin skaudžiai pasekmes dabar jaučia Čekija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (774)