Pakeliui į prestižinį Maskvos valstybinį universitetą ji bendravo su grupele studentų – geologiją studijuojančių draugų, kurie rengiasi dirbti naftos ir dujų versle.

Jurijui devyniolika, jis gimė praėjus šešeriems metams po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. J. Dougherty paklausė jo, ką jis galvoja apie tos šalies žlugimą.

„Nieko, – atsakė vaikinas. – Tai įvyko prieš man gimstant, todėl manęs tai niekaip nepaveikė. Gerai, kad Sovietų Sąjunga egzistavo, joje buvo gerų dalykų. Todėl turbūt neverta džiaugtis, kad ji žlugo.“

17 metų Danielis Sovietų Sąjungą taip pat vertina nevienareikšmiškai.

„Mano senelis sako, kad žmonėms tai buvo nuostabus metas ir kad visi buvo vieningi... Tačiau kiti žmonės – kai kurie žurnalistai ar rašytojai, pavyzdžiui, garsusis Aleksandras Solženycinas, – tą laiką vertina kitaip.“

Skaudūs sovietų represijų puslapiai, naktiniai areštai ir rašytojo A. Solženycino aprašyti Gulago lageriai Rusijos jaunimui dažnai atrodo kaip senovės istorija.

Iki jų gimimo

Daugumos kalbintų jaunuolių požiūris yra dvilypis: teorinis-istorinis ir asmeninis, pagrįstas jų tėvų ir senelių patirtimis.

Septyniolikmetis Aleksandras teigė, kad Sovietų Sąjungos suirimas buvo teigiamas dalykas visam pasauliui, tačiau buvo ir neigiamų aspektų.

„Tai buvo gerai pasauliui, nes visi galvojo, kad didžioji Sovietų Sąjunga nori juos užkariauti“, – sakė jis.

Tačiau SSRS gyvenusiems žmonėms, pasak jo, tai buvo nelaimė. „Jie nebežinojo, kas jų laukia ateityje, ir manė, kad tai pasaulio pabaiga. Kai Sovietų Sąjungos rublis buvo pakeistas Rusijos rubliu, daugelis prarado santaupas.“

Vaikino teigimu, jo paties tėvai labai nenukentėjo ir retai kalba apie tą metą, tad jis pats neturi jokių asmeninių atsiminimų.

18 metų Aleksejus prisimena, ką teko patirti jo tėvams. „Kiekvienas žlugimas turi neigiamų pasekmių, – sako jis. – Šaliai iškilo daug problemų. Kaip ir mano šeimai.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą yra pavadinęs didžiausia XX a. geopolitine katastrofa. Vyresniems rusams staigus jų šalies žlugimas buvo traumuojanti patirtis, kuri atnešė nedarbą, kainų augimą; daug šeimų, staiga atsidūrusių skirtingose valstybėse, buvo atskirtos. Daugelis iki šiol jaučia nostalgiją paprastesniam ir labiau nuspėjamam metui, kai jie buvo jauni.

Tačiau palaipsniui nostalgija slopsta. J. Levados tyrimų centro apklausos duomenimis, 83 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų apgailestauja, kad SSRS nebeliko. Tarp 40–54 metų amžiaus apklaustųjų šis rodiklis sumažėja iki 63 proc. O tarp jaunesnių nei 40 metų amžiaus tik 40 proc. teigia dėl to apgailestaujantys.

Kaip atrodo naujoji Rusija?

Septyniolikmetis Vasilijus yra tiesmukas: „Manau, kad tai [SSRS žlugimas] buvo neišvengiama, ir gerai, kad tos šalies neliko.“

Jaunuoliai studijuoja elitiniame universitete, gali keliauti kur panorėję. Jie gyvena taip, kaip jaunimas visame pasaulyje: turi kompiuterius, mobiliuosius telefonus, o jų gyvenimas sukasi apie internetą ir socialinę žiniasklaidą. Tad koks, jų manymu, bus jų gyvenimas naujojoje Rusijoje?

Danielis sako: „Negaliu pasakyti, kad man visa tai patinka ir kad mūsų laukia gera ateitis. Manau, kad nebus nieko gera, man nepatinka dabartinė padėtis Rusijoje. Kai kurie dalykai man kelia tikrą neviltį, tokie kaip siaubinga korupcija, tačiau tikiuosi, kad viskas pasikeis.“

Jurijus mano, kad padėtis Rusijoje gerėja. „Šiuo metu rengiama daug projektų, kuriami ateities planai. Nėra jokios stagnacijos. Viskas yra gerai.“

Paklaustas, ar jis tikisi, kad jo gyvenimas Rusijoje susiklostys gerai, Aleksejus atsakė: „Tikiuosi, kad ateitis bus šviesi, tačiau kas žino, kaip bus iš tiesų. Gali būti, kad viskas pakryps ne ta linkme, kokia norėtume. Gali kilti karas. Realus net Trečiojo pasaulinio karo pavojus.“

Jo draugas Vasilijus savo ateitį vertina šviesiau. „Gyvenimas man prieš akis, – sako jis pasitelkdamas seną sovietinį posakį. – Tikėkis ir lauk, nes gyvenimas – prieš akis!“

Tačiau jis nemano, kad Rusija yra Europos dalis. Jo teigimu, Rusijos mentalitetas skiriasi nuo europietiškojo.

Pasak jo, Rusija ras savo kelią. „Rusija yra visiškai kitokia šalis, turinti savo mentalitetą ir moralinius principus, kurie susiformavo seniai. Todėl ką nors kopijuoti ir įgyvendinti čia, perėmus iš Vakarų, yra visiškai beprasmiška, nes tai neprigis“, – sako Vasilijus.

Valstybės vadovas V. Putinas jų akimis

Tai labai primena V. Putino pasaulėžiūrą. Jis nori suformuoti nacionalinį sutarimą, kad Rusijos istorija išskirtinė ir kad jos vaidmuo pasaulyje – ypatingas.

Dauguma kalbintų vaikinų palaiko žmogų, kuris šaliai pradėjo vadovauti prieš jiems gimstant.

Jurijus sako, kad V. Putiną jis vertina gerai: „Viskas yra puiku. Aš džiaugiuosi viskuo savo šalyje.“

Aleksejus sutinka: „Žinoma, dėl jo neturime jokių problemų savo šalyje. Tiksliau, problemų yra, tačiau jis jas sušvelnina. Todėl V. Putino politika yra teisinga. Aš jį palaikau."

Šie jauni rusai neprisimena ankstesniojo Šaltojo karo, tačiau jie jau susidūrė su nauju šaltuoju karu, kuris prasidėjo, kai Rusijos prezidentas V. Putinas metė iššūkį Amerikos dominavimui pasaulyje.

„Žinoma, tai, kas vyksta dabar, yra nemalonu, ir visi supranta, kad tai niekam nenaudinga, – sako Vasilijus. – Tikiuosi, Donaldas Trumpas sieks dialogo su mumis, toliau bendrausime normaliai ir viskas bus gerai. Galbūt nebūsime draugai, tačiau palaikysime abiem pusėms naudingus ekonominius santykius.“

Danielis nėra toks tikras. „Geriau nebus, – teigė jis. – Manau, kad bus taip pat.“

„Santykiai turi pasikeisti, nes pasikeitė JAV vadovas, – tvirtino Aleksandras. – D. Trumpas teigė, kad V. Putinas yra stiprus lyderis. Manau, kad ir V. Putinas gerbia D. Trumpą. Todėl tikiuosi, kad santykiai tarp JAV ir Rusijos pagerės.“

Kaip ir šie studentai, Rusija yra jauna šalis, gimusi vos prieš 25 metus. Jie užaugs kartu su savo šalimi. Ir tai, kokia ji taps, priklauso nuo jų.