Jūros dugną naršęs Švedijos naras: nieko panašaus neteko matyti ^{papildyta 13.10}

Grupė Švedijos narų trečiadienį tyrė teritoriją, esančią netoliese regiono, kur Švedijos pareigūnai nuo praeito penktadienio vykdė mįslingo povandeninio laivo paieškų operaciją, teigia „Ilta-Sanomat“, remdamasis „Expressen“.

Jūros dugne buvo pastebėta mįslingų apskritimo formos įdubimų, kurių skersmuo – 40 centimetrų. Jie vienas nuo kito nutolę kelių metrų atstumu.

Vienas iš operacijoje dalyvavusių narų „Expressen“ sakė, kad minėtame regione jis po vandeniu dirba gana dažnai. Paskutinį kartą dugną tyrinėjo rugsėjį – tada tokių įdubimų nepastebėjo.

„Nė karto nemačiau nieko panašaus. Panašu, kad kažkoks mechaninis prietaisas nusileido į dugną, o tada pakilo – ir paliko įdubimų“, – pasakoja naras ir pridūrė, kad jie negali būti natūralūs.

Narai apie radinį informavo Švedijos ginkluotąsias pajėgas, buvo apklausti.

„Perdavėme jiems atmintinę su visa medžiaga – nuotraukomis ir vaizdo įrašais“, – sakė naras.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Philipas Simonas patvirtino, kad medžiagą gavo, atliekama nuotraukų analizė. Išsamesnio komentaro atstovas nepateikė.

„Tai vienas iš daugelio pranešimų, kuriuos gavome iš žmonių, mes juos tikriname. Apie detales kalbėti negaliu, dar per anksti“, – pareiškė Ph. Simonas.

DELFI primena, kad Švedijos pareigūnai nurodė atšaukiantys savaitę trukusias įtartino povandeninio laivo paieškas prie Stokholmo salų.

Kariuomenės pareigūnai penktadienį nurodė davę įsakymą karinėms jūrų pajėgoms baigti to objekto paieškas, nors dalis antžeminių pajėgų dar dalyvaus šioje operacijoje.

Buvo „mažiausiai vienas“ laivas

Švedijos gynybinės pajėgos penktadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis vandenyse netoli sostinės veikė „mažiausiai vienas“ laivas, išprovokavęs vieną didžiausių paieškos jūroje operacijų per daugelį metų.

„Mūsų vertinimu, buvo mažiausiai vienas (laivas)“, – žurnalistams Stokholme sakė kontradmirolas Andersas Grenstadas, kuris kalbėjo kelios valandos po to, kai savaitę trukusi operacija buvo sustabdyta.

„Gynybinių pajėgų vertinimu, Stokholmo vidiniame archipelage tikriausiai vyko užsienio povandeninė veikla“, – sakė jis ir bet kokią užsienio veiklą Švedijos teritorijoje pavadino „nepriimtina“.

„Tai galėjo būti mažas laivas“, – nurodė jis.

Praėjusią savaitę pasirodę pranešimai apie kažkokį „dirbtinį objektą“ vandenyse netoli Švedijos sostinės išprovokavo paieškos operaciją, kurioje dalyvavo linijiniai laivai, minų traleriai, sraigtasparniai ir daugiau kaip 200 karių. Buvo tikrinamas rajonas už maždaug 30-60 km nuo Stokholmo.

Rusija neigė, kad yra šios įtartinos povandeninės veiklos šaltinis, ir kaltino olandų povandeninį laivą, tačiau Nyderlandai tai atmetė.

„Nenoriu komentuoti to, ką sako Rusija. Nerodžiau pirštu į jokią šalį“, – sakė A.Grenstadas.

Pasak jo, būtų galima atmesti galimybę, kad archipelage veikė didelis įprastinis povandeninis laivas, bet plačiau nekomentavo.

Kai kurie analitikai sakė, kad bet kokia užsienio galia, bandanti vykdyti žvalgybinę veiklą netoli Švedijos sostinės, tikriausiai kliautųsi mažais povandeniniais laivais, galbūt, minilaivais, kurių įgulą sudaro tik vienas ar du žmonės.

A.Grenstadas užsiminė, kad švedų kariškiai per paieškos operaciją palaikė ryšį su kolegomis iš užsienio.

„Turime kontaktų tinklą arba sulaukėme patarimo ir paramos tam, ką dabar darome. Tačiau tai operacija, kuri buvo vien tik švedų“, – sakė jis.

Didžiausia operacija nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo

Švedijos kariuomenė praeitą penktadienį pradėjo didžiausią povandeninio laivo paieškos operaciją savo vandenyse nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, gavusi įtikinamų pranešimų apie numanomą užsienio pajėgų povandeninę veiklą prie salų netoli sostinės Stokholmo ir toliau Baltijos jūroje.

Kariuomenės pareigūnai neapkaltino jokios šalies dėl numanomo įsibrovimo, nors dauguma Švedijos gynybos analitikų teigia, kad labiausiai tikėtina, jog tas laivas priklausė Rusijai.

Švedija sukūrė kovos su povandeniniais laivais pajėgas, kai vienas Sovietų Sąjungos laivas, apginkluotas branduolėmis torpedomis, 1981 metais užplaukė ant seklumos prie šalies pietinių krantų.

Tačiau pasibaigus Šaltajam karui, išlaidos gynybai buvo smarkiai apkarpytos, o kovos su povandeniniais laivais pajėgas buvo pradėta mažinti. Kovos su povandeniniais laivais sraigtasparniai buvo nurašyti 2008 metais, o jų pamainos laukiama ne anksčiau negu 2018-aisiais.

Buvo sumažintos ne vien išlaidos gynybai: Švedijos kariuomenės pagrindinis dėmesys nuo teritorinės gynybos buvo perkeltas į tarptautines taikos palaikymo operacijas, taip pat buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės.

2012 metais Švedija turėjo 20 tūkst. aktyviosios tarnybos ir 200 tūkst. rezervo karių. 1999 metais šalies aktyviosios tarnybos pajėgas sudarė 50 tūkst. karių ir beveik 600 tūkst. rezervo karių, rodo Britanijoje įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto statistika.