Praėjusią savaitę, penktadienį įvykęs Šiaurės Korėjos raketos bandymas parodė, kad ši šalis potencialiai galėtų smogti svarbiausiems JAV miestams. Pastarasis raketos paleidimas sulaukė JAV, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos pasmerkimo. Šios šalys ragina persvarstyti santykių su Pchenjanu taktiką, turint omenyje sparčiai besivystančias jo branduolines galimybes.
Šiaurės Korėja „jau ir taip yra daugelio Saugumo Tarybos rezoliucijų objektas, kurias ji pažeidžia nebaudžiama“ - sakė N. Haley. Ji bedė pirštu į Kiniją, sakydama, kad „Pekinas turi nuspręsti, ar imsis gyvybiškai būtino žingsnio mesti iššūkį Pchenjanui“.
Jai antrino ir pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pareiškė esąs „labai nusivylęs Kinija“.
„Mūsų kvaili buvę lyderiai leido (Pekinui) užsidirbti šimtus milijardų dolerių per metus iš prekybos, tačiau jie Šiaurės Korėjos klausimu nepadarė dėl mūsų nieko, tik kalbėjo“, - parašė D. Trumpas savo tvyteryje.
Pirmadienį D. Trumpas kalbėjosi su Japonijos premjeru Shinzo Abe. Jie sutarė didinti diplomatinį ir ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai.
JAV viltis – Kinija
Penktadienio raketos bandymas laikomas labiau pažengusiu nei tarpkontinentinės balistinės raketos paleidimas liepos 4-ąją ir rodo, kad šalis, kuri kažkada atrodė nepajėgi išvystyti rimtos branduolinės programos, šioje srityje padarė milžinišką žingsnį į priekį.
Kai kurie ekspertai abejoja, dėl maksimalaus raketos skrydžio nuotolio. Pabrėžiama, kad raketos krovinys nėra žinomas - kuo jis sunkesnis, tuo raketos nuotolis yra mažesnis.
Valdant D. Trumpui, JAV perkėlė savo dėmesį į spaudimą Kinijai siekiant suvaldyti Šiaurės Korėją. Kai kurie analitikai mano, kad sankcijos buvo nukreiptos ne ta linkme ar ne ta apimtimi, kiti - įskaitant JAV administracijos pareigūnus - mano, kad sankcijos turi būti nutaikytos į kinų interesus, siekiant priversti Kiniją spręsti Šiaurės Korėjos problemą.
Kinija yra didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir prekyba tarp šių šalių gali netgi didėti, todėl analitikams kyla klausimų, ar ekonominis spaudimas galėtų pristabdyti Pchenjano karines ambicijas, turint omenyje, kad režimas savo prioritetu laiko branduolinę programą ir ją mato kaip savo išlikimo garantą.
Tiek buvusio prezidento Baracko Obamos, tiek D. Trumpo administracijos smarkiai spaudė Pekiną, siekdamos sutramdyti jo kaimynę ir ilgametę sąjungininkę, tačiau kai kurie analitikai mano, kad Kinijos įtaką Šiaurės Korėjos režimui gali būti pervertinama.
„Pekino ryšiai su Pchenjanu yra pažeisti, silpni“, - sako Johnas Delury, Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykių ekspertas Seulo Yonsei universitete.
Mike'as Chinoy, knygos „Išsilydymas: Šiaurės Korėjos branduolinės krizės sūkuryje“ autorius, pernai sakė CNN, kad daug aukšto rango šiaurės korėjiečių „nekenčia minties, kad kinai gali ateiti ir sakyti jiems, ką daryti. Ir realybė yra ta, kad kinai to padaryti negali“.
Metas deryboms?
Jeigu sankcijos neduoda norimos naudos, o Kinijos įtaka Pchenjanui žymiai menkesnė nei mano Vašingtonas, lieka du pasirinkimo variantai, apie kuriuos prieš tai tarsi nebuvo kalbėta – tai kariniai veiksmai arba tiesioginės derybos su Šiaurės Korėja.
Nors kai kurie iš JAV administracijos valdininkų, įskaitant ir CŽV vadovą Mike‘ą Pompeo, ir demonstruoja aiškią paramą galimam režimo Pchenjane pasikeitimui, tokiu atveju pilietinio karo ir chaoso rizika pernelyg didelė, teigia JAV valstybės departamento atstovai, todėl šios galimybės niekas nesvarsto.
Karinių veiksmų ir atviro konflikto su Šiaurės Korėja rizika dar didesnė. JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas praeitą mėnesį perspėjo, kad toks scenarijus baigtųsi „sunkiai įsivaizduojamo masto“ tragedija.
„Pats metas pradėti prevencinį karą, kol jie dar neturi branduolinio ginklo“, – praeitą savaitę pareiškė ginklų kontrolės ekspertas Jeffrey Lewisas.
Taigi lieka vienas vienintelis kelias – diplomatija. Nuo tada, kai šešiašalės derybos, kuriose dalyvauja Šiaurės Korėja, Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Rusija ir Jungtinės Valstijos, prieš daugiau nei dešimt metų baigėsi nesėkme, ne viena JAV prezidento administracija atsisakė grįžti prie derybų stalo su Pchenjanu. Esą toks variantas įmanomas tik tuo atveju, jeigu Šiaurės Korėjos režimas atsisakys savo branduolinės programos, bet taip nenutiko.
Toks metodas atrodo tiesiog absurdiškai, pabrėžia J. Lewisas. „Mes labai ilgai manėme, kad Šiaurės Korėja ir jos grasinimai tėra pokštas ir mums nereikia dėl jų sukti galvos. Žmonės dėl to labai skaudžiai klydo. Jie ne tik kuria branduolinį ginklą, bet ir pasigamino tarpžemyninę balistinę raketą“, – tvirtina J. Lewisas.
Buvęs buvusio JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Wolfsthalas praeitą savaitę sakė, kad Jungtinės Valstijos gali atsisakyti minties atriboti Šiaurės Korėją nuo branduolinės ginkluotės.
„Kad ir kaip norėčiau, kad Šiaurės Korėja įšaldytų ir užbaigtų savo branduolinę programą, kol kas nei grasinimai, nei noras bendradarbiauti, nei derybos, nei sankcijos, nei visų šių priemonių kombinacija norimo rezultato nesuteikė“, – parašė J. Wolfsthalas.
J. Wolfsthalas sako, kad Jungtinėms Valstijoms vertėtų kurti strategiją, kaip atgrasyti Pchenjaną nuo noro kada nors panaudoti savo ginklus: „D. Trumpo administracija privalo tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis iš Šiaurės Korėjos ir taip pasirūpinti, kad visi teisingai suprastų vieni kitų veiksmus ir nekiltų provokacijų“.
Sekmadienį Demokratų partijos senatorė Dianne Feinstein paragino D. Trumpo administraciją „pradėti rimtas derybas su Šiaurės Korėja ir priversti Pchenjaną nutraukti branduolinę programą“.
Jungtinėms Valstijoms „reikia ieškoti naujų ryšio su Pchenjanu kanalų, kad ir kreiptis tiesiogiai į Kim Jong Uną“, teigia ekspertai.
Deja, greičiausiai ir ši strategija pareikalaus labai didelių pastangų. Pietų Korėja šį mėnesį kvietė Šiaurės Korėją pradėti bendras karines pratybas, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.
Pirmadienį Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovas Moon Sang Gyun patikino, kad kvietimas vis dar galioja: „Nuožmios reakcijos į Šiaurės Korėjos provokacijas strategija nė kiek nepakito, tačiau noriu akcentuoti, kad durys dialogui visada atviros“, – pareiškė atstovas.