aA
Šis dešimtmetis bus karščiausias istorijoje, antradienį kasmetinėje ataskaitoje paskelbė Jungtinės Tautos (JT). Ataskaitoje apibūdinama, kaip klimato kaita lenkia žmonijos bandymus prisitaikyti prie jos.
© Vida Press

Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) teigimu, šiemet vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė už iki pramonės revoliucijos fiksuotą temperatūros vidurkį, taigi 2019-ieji veikiausiai taps vienais iš trijų karščiausių visų laikų metų.

Žmogaus išskiriama tarša deginant iškastinį kurą, statant, užsiimant žemdirbystę ir transportuojant prekes prisidėjo prie to, kad 2019 m. bus sumuštas atmosferoje fiksuojamų šiltnamio dujų koncentracijos rekordas, todėl tolesnis klimato šilimas yra neišvengiamas, teigia PMO.

Vandenynai, kurie sugeria 90 proc. perteklinio karščio, kurį sukuria šiltnamio dujos, šiuo metu taip pat šyla iki rekordinių temperatūrų
Šiuo metu pasaulio vandenynai yra daugiau nei ketvirtadaliu rūgštesni nei prieš 150 metų, o tai kelia grėsmę jūrų ekosistemoms, nuo kurių per maistą ir sukuriamas darbo vietas priklauso milijardai žmonių.

Spalį vidutinis jūros lygis pasiekė aukščiausią tašką istorijoje. Tai paskatino per pastaruosius 12 mėnesių ištirpę 329 mlrd. tonų Grenlandijos ledo.

Iki 22 mln. išstumtų žmonių

Kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo karštesnis už praėjusį.

Klimato kaita yra ne tik problema, su kuria kovos ateities kartos. Nuo nepasotinamo žmonijos vartojimo padarinių jau nukentėjo milijonai.

PMO ataskaitoje teigiama, kad per pirmą šių metų pusmetį iš savo namų dėl klimato buvo priversti traukti daugiau nei 10 mln. žmonių. 7 mln. traukėsi dėl tiesioginių gamtos stichijų: audrų, potvynių, sausrų.

Iki metų pabaigos, įspėja PMO, iš gimtųjų namų dėl ekstremalaus oro sąlygų išstumtų žmonių skaičius sieks 22 mln.

„2019-aisiais orai ir su klimatu susijusios grėsmės smogė itin smarkiai. Karščio bangos ir potvyniai, anksčiau pasitaikę kartą per šimtmetį, tampa vis dažnesni“, – sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas.

Vos 1 laipsniu Celsijaus karštesni nei iki pramonės revoliucijos fiksuotas temperatūros vidurkis, 2019-ieji atnešė mirtinas karščio bangas Europoje, Australijoje ir Japonijoje, didžiules audras pietryčių Afrikoje ir pragaištingus miškų gaisrus Australijoje ir Kalifornijoje.

„Neprisitaikome“

Šiuo metu valstybių lyderiai dalyvauja svarbioje JT klimato kaitos konferencijoje Madride, kur siekiama įtvirtinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, įpareigojantį šalis sustabdyti temperatūros kilimą ties „gerokai žemesne nei“ 2 laipsnių Celsijaus riba.

Pernai Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pabrėžė tai, kaip svarbu žmonijai siekti, kad šilimas būtų sustabdytas ties 1,5 laipsnio Celsijaus riba. Tai geriausia būtų pasiekti mažinant šiltnamio dujų emisijas ir perkeliant pasaulinę ekonomiką nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos.

Praeitą savaitę JT kasmetinėje „emisijų atotrūkio“ įvertinime pareiškė, kad pasauliui reikia mažinti anglies taršą 7,6 proc. kasmet iki 2030-ųjų, kad būtų pasiektas 1,5 laipsnio tikslas.
Nepaisant būtinybės, anglies emisijos kyla.

Daugelio valstybių vyriausybės išleidžia šimtus milijardų dolerių iškastinio kuro subsidijoms, o Madride kol kas nerandama konsensuso dėl to, kaip su klimato kaitos katastrofa jau kovojančios šalys gali finansuoti priemones, skirtus prisitaikyti prie naujųjų pasaulio realijų.

„Mūsų ekonominė veikla ir toliau atmosferą naudoja kaip sąvartyną šiltnamio dujoms. Kylanti temperatūra, šylantys vandenynai, vandenynų rūgštėjimas ir kiti rodikliai yra logiška šio neveiklumo pasekmė. Ji turėtų mus labai bauginti“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo klimato kaitos mokslininkas Joeri Rogelj.

Net jei visi Paryžiaus susitarimo įsipareigojimai būtų įgyvendinti, Žemės vidutinė temperatūra iki XXI a. pabaigos vis tiek bus daugiau nei 3 laipsniais Celsijaus aukštesnė.

Madrido konferencijoje taip pat siekiama priversti šalis padidinti savo įsipareigojimus iki kitų metų galutinio termino.

Oksfordo universiteto Aplinkos kaitos instituto direktoriaus pavaduotojas Friederike Otto tvirtina, kad PMO ataskaita „rodo, kad mes neprisitaikome net prie 1,1 laipsnio šilimo“.
„Ir nėra jokių abejonių, kad šis 1,1 laipsnio yra dėl iškastinio kuro deginimo“, – perspėjo jis.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.5000

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (117)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (121)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Landsbergis: Skvernelis daro sau didžiulę žalą (130)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos pirmininkas Gabrielius...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (110)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (16)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Gyvai / Krepšinio zona su Jurgilu: apie „Žalgirio“ pasispardymą Maskvoje

Penktadienį 10 val. 10 min. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Studijoje –...

Pigi žiemos kelionių kryptis – Maltą: kiek viskas kainuoja ir ką verta aplankyti

Žiemą nemaža dalis keliautojų kasmet išsiruošia pasišildyti į pietų kraštus – savaitgaliui...

Motyvacija judėti. Oro joga su Simona Naine

Šį kartą Motyvacija judėti laidoje Vlada Musvydaitė kartu su Simona Naine mėgins oro jogą arba...

Automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti: nesusirinko ekonomikos komitetas (3)

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei...