„Po įtempto darbo su partneriais ir sąjungininkais Rytų Kinijos jūroje mes dabar plaukiame Taivano sąsiauriu į Vietnamą susitikti su Vietnamo liaudies kariniu jūrų laivynu“, – tviteryje paskelbė fregata „HMS Richmond“, dislokuota kartu su Didžiosios Britanijos lėktuvnešio smogiamąja grupe.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad tai pirmas kartas, kai britų karo laivas plaukė siauru vandens keliu, skiriančiu Taivaną ir žemyninę Kiniją.
Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno žvalgybos laivas „HMS Enterprise“ sąsiauriu praplaukė 2019 metais.
JAV karo laivai sąsiauryje reguliariai vykdo „navigacijos laisvės“ pratybas ir sulaukia piktos Pekino, pretenduojančio į Taivaną bei aplinkinius vandenis – ir beveik visą Pietų Kinijos jūrą, – reakcijos.
JAV ir dauguma kitų šalių šias teritorijas laiko tarptautiniais vandenimis, kurie turi būti atviri visiems laivams.
Iki šiol Vašingtonas buvo pagrindinė jėga, nepaisanti Pekino ir siunčianti laivus į Taivano sąsiaurį. Tačiau šiuo maršrutu plaukia vis daugiau JAV sąjungininkių, Pekinui stiprinant karinius grasinimus Taivanui ir vis labiau siekiant kontroliuoti Pietų Kinijos jūrą.
Kanados, Prancūzijos ir Australijos karo laivai pastaraisiais metais plaukė Taivano sąsiauriu ir sukėlė Kinijos protestus.
Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-chengas žurnalistams patvirtino, kad užsienio laivas praplaukė sąsiauriu, bet nenurodė, kurios šalies laivas tai buvo. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti.
23 milijonams Taivano gyventojų nuolat gresia autoritarinės Kinijos įsiveržimo pavojus. Kinija žada vieną dieną užimti salą – prireikus ir jėga.
Pekinas sustiprino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui nuo 2016 m., kai buvo išrinkta prezidentė Tsai Ing-wen, salą laikanti „jau nepriklausoma“.
Pernai Kinijos karo lėktuvai įskrido į Taivano gynybos zoną 380 kartų, o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius tokių įsiveržimų skaičius jau viršijo 400.
