„Gaila, bet turiu pranešti, kad nuo rugsėjį skubiai sušauktų [JT žmogaus teisių] tarybos debatų dėl Baltarusijos šioje šalyje nebuvo jokio žmogaus teisių padėties pagerėjimo. Priešingai – pastarosiomis savaitėmis matėme tebesitęsiantį blogėjimą, ypač teisės į taikius susirinkimus atžvilgiu“, – M. Bachelet sakė tarybai.
Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas 66 metų Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.
Pastarosiomis savaitėmis Minsko režimas ėmėsi griežtų priemonių protestams nuslopinti. Buvo sulaikyti šimtai žmonių, o protestuotojams buvo uždrausta rinktis sostinės Minsko centre.
M. Bachelet atkreipė dėmesį į pranešimus, kad nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų buvo areštuota per 27 tūkst. žmonių. Lapkričio 8-ąją buvo sulaikyti maždaug tūkstantis žmonių, lapkričio 15 dieną – 700.
Tarp sulaikytų taikių protestuotojų buvo ir garbaus amžiaus piliečių.
JT žmogaus teisų komisarė pasmerkė daugybę „patikimų pranešimų apie saugumo pajėgų narių smurtą prieš žmones, juos vežant ir atvežus į milicijos nuovadas ar tardymo izoliatorius“. Ji įspėjo, kad tokie incidentai gali prilygti kankinimui.
M. Bachelet taip pat išsakė ypatingą susirūpinimą dėl „daugybės pareiškimų apie kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį“ sulaikytųjų atžvilgiu. Anot jos, iki spalio galo dėl tokio elgesio buvo pateikta apie 2 tūkst. skundų.
Tarp asmenų, sulaikytų nuo rugpjūčio pradžios, buvo 373 žurnalistai, iš kurių šeši tebėra suimti, sakė JT žmogaus teisų komisarė ir pabrėžė, kad spaudimą patiria ir su opozicija siejami teisininkai. Anot jos, kai kuriems jų iškeltos baudžiamosios bylos, kitiems uždrausta verstis advokato praktika.
Dauguma posėdyje, vykusiame mišriu formatu, dalyvavusių diplomatų atkartojo M. Bachelet išsakytą susirūpinimą, smerkdami milicijos smurtą ir griežtų priemonių naudojimą prieš protestuotojus.
Visgi kai kurios šalys, tarp jų Rusija, Iranas, Kuba ir Venesuela, stojo ginti Minsko režimo.
Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas priminė tarybai apie policijos smurto atvejus virtinėje kitų šalių, įskaitant Prancūziją ir Jungtines Valstijas.
„Kovotojai už žmogaus teises nekalba apie save“, – sakė jis.