Rezoliucijai, kurią parengė Jungtinė Karalystė, buvo pritarta 14 balsų iš 15, nes Rusija per balsavimą susilaikė.
Savaites trukę ginčai dėl rezoliucijos teksto atspindi didelius valstybių nesutarimus Libijos klausimu, nors pasaulio lyderiai neseniai sutiko nutraukti visą užsienio kišimąsi šioje karo nuniokotoje šalyje ir laikytis ginklų embargo.
Rezoliucija „patvirtina, kad Libijoje reikia esant ankstyviausiai galimybei paskelbti tvarias paliaubas – be išankstinių sąlygų“.
Šiuo dokumentu siekiama užbaigti kautynes tarp JT pripažįstamos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) Tripolyje ir rytinę šalies dalį kontroliuojančių maršalo Khalifos Haftaro pajėgų.
Nuo pernai balandžio NSV pajėgos stengiasi atremti Kh. Haftarui ištikimų pajėgų puolimą. Sausio 12 dieną šalyje buvo paskelbtos trapios paliaubos, o po savaitės per tarptautinį susitarimą Berlyne pasaulio lyderiai sutiko nutraukti visą užsienio kišimąsi Libijoje ir laikytis ginklų embargo.
Tačiau netoli Tripolio kone kasdien tebevyksta susirėmimai, o ginklai toliau keliauja į šalį.
JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje taip pat reiškiamas „susirūpinimas dėl augančio samdinių vaidmens Libijoje“.
Rusija nesėkmingai spaudė žodį „samdiniai“ pakeisti fraze „užsienio teroristų kovotojai“.
Kh. Haftaras yra remiamas kelių šalių, įskaitant Rusiją, Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją.
JT kaltino užsienio veikėjus dar labiau kurstant šį konfliktą ir pažeidinėjant ginklų embargą Libijai.
Maskva kaltinama pasiuntusi į Libiją kelis tūkstančius privačios karinės bendrovės „Vagner“ samdinių padėti beveik visus šalies pietus ir rytus kontroliuojančio Kh. Haftaro pajėgoms.
Rusija savo vaidmenį neigia.
Libijoje, daugiausiai naftos išteklių turinčioje Afrikos valstybėje, kovos tarp besivaržančių ginkluotų grupių tęsiasi nuo 2011 metų, kai per NATO paremtą sukilimą buvo nužudytas diktatorius Muamaras Kadhafi ir nuverstas jo režimas.
Per derybas dėl rezoliucijos Jungtinės Valstijos reikalavo, kad tekste būtų aiškiai paminėta „Vagner“, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai. Galiausiai JAV sutiko su vienu samdinių paminėjimu.
JAV ambasadoriaus JT pavaduotoja Cherith Norman Chalet po balsavimo skundėsi, kad Saugumo Taryba nebuvo vieninga.
„Taip pat labai gaila, kad dėl užsienio samdinių, taip pat ir iš su Kremliumi susijusios grupės „Vagner“, sunkiau pasiekti visus įtraukiantį politinį sprendimą“, – sakė ji.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad jo šalis susilaikė Maskvoje abejojant galimybėmis įgyvendinti rezoliuciją, kai konflikto šalys dar nėra susitarusios dėl ugnies nutraukimo sąlygų.
Naujoji rezoliucija tampa pirmuoju teisiškai privalomu dokumentu, paskelbtu nuo kautynių Libijoje paaštrėjimo pernai balandį.