Rezoliuciją dėl Krymo pusiasalio, Sevastopolio uosto, dalies Juodosios ir Azovo jūros militarizavimo palaikė 63 šalys, 17 balsavo „prieš“ ir 62 susilaikė.
Ši Rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, tačiau turi politinę reikšmę. Ją pateikė 40 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Baltijos šalis, taip pat JAV, Australiją, Kanadą ir Turkiją.
Šiuo dokumentu „Rusijos Federacija, kaip okupacinė valstybė, raginama nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti savo karines pajėgas iš Krymo ir nedelsiant nutraukti laikiną okupaciją Ukrainos teritorijoje“.
Susidūrus su „besitęsiančia Krymo destabilizacija dėl Rusijos Federacijos į Ukrainos teritoriją permestų pažangių ginklų sistemų, įskaitant branduolinius ginklus galinčius nešti lėktuvus ir raketas, ginklus, amuniciją ir karinį personalą“, rezoliucijoje Rusija buvo paraginta „nedelsiant“ nutraukti visus tokius veiksmus.
Rusija oficialiai aneksavo Krymą 2014 metų kovą po prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes.
Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ukraina laiko Krymą okupuota savo teritorija, o Europos Sąjungos valstybės ir JAV dėl jos aneksijos įvedė sankcijas Rusijai.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pavasario tęsiasi konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Berlynas ir Paryžius supykdė Rusiją boikotuodami susitikimą, kurį Europos šalys pavadino tarptautine platforma, siūloma Donbaso separatistams, iš kurių kelis pakvietė kalbėti Maskva.
Estų visuomeninis transliuotojas ERR praėjusią savaitę pranešė, kad po to susitikimo Estija, JK ir JAV paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkti Rusijos bandymai prisistatyti tarpininke Ukrainos konflikte.