Meksikos parengtoje rezoliucijoje JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso prašoma kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti savalaikę ir lygiateisę prieigą prie testavimo, medicinos priemonių, vaistų ir būsimų vakcinų nuo koronaviruso visiems žmonėms, ypač besivystančiose šalyse.
Rezoliucijoje patvirtinamas esminis JT sistemos vaidmuo koordinuojant pasaulinį atsaką į koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimą ir užtikrinant palaikymą 193 JT valstybėms narėms, taip pat akcentuojamas kritiškai svarbus, vadovaujamas Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmuo pastangose suvaldyti pandemiją.
Generalinės Asamblėjos pirmininkas iš Nigerijos Tijjani Muhammadas-Bande pirmadienį vakare išsiuntė laišką 193 JT narėms, kuriame informuoja, kad niekas nepareiškė prieštaravimo rezoliucijai, todėl ji priimta.
Tai yra antra JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija dėl COVID-19.
Balandžio 2 dieną priimtoje pirmoje rezoliucijoje buvo pripažintas „beprecedentis pandemijos poveikis“ ir pasisakyta už „tarptautinį bendradarbiavimą“ ir „daugiašališkumą“ kovojant su šiuo užkratu.
Konsensusu priimtame dokumente taip pat buvo pabrėžta „būtinybė visapusiškai gerbti žmogaus teises“ ir akcentuota, kad „reaguojant į pandemiją negali būti jokių diskriminacijos, rasizmo ir ksenofobijos apraiškų“.
Kitaip nei JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinės Asamblėjos priimami dokumentai nėra privalomi, tačiau yra politiškai svarbūs, atsižvelgiant į plačią tarptautinės bendrijos paramą.
JT Saugumo Taryba nuo pandemijos pradžios nėra paskelbusi jokio dokumento šiuo klausimu, nes penkioms nuolatinėms jos narėms (JAV, Jungtinei Karalystei, Rusijai, Kinijai ir Prancūzijai) nepavyksta rasti kompromiso dėl rezoliucijos, kuria būtų pareikšta parama A. Guterreso kreipimuisi. Tai kelia vis didesnį susierzinimą dešimčiai nenuolatinių Saugumo Tarybos narių.
JAV ir Kinija toliau ginčijasi dėl naujojo koronaviruso, kurio pirmasis protrūkis kilo praėjusių metų pabaigoje Kinijos centrinėje Hubėjaus provincijoje, kilmės. Vašingtonas nori, kad tai būtų akcentuota.
Kinija ir Rusija, abi turinčios veto teisę, taip pat nenori, kad Saugumo Taryba, atsakinga už taiką ir saugumą pasaulyje, imtųsi problemos, kuri iki šiol esmės buvo sveikatos ir ekonomikos klausimas.