Jau 2018 metais 3,6 mlrd. žmonių mažiausiai vieną mėnesį per metus neturėjo pakankamai vandens, sakoma naujoje JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaitoje. „Turime atsibusti dėl gresiančios vandens krizės“, – sakė WMO vadovas Petteri Taalasas.
Ataskaita „Klimato paslaugų būklė 2021 m.: vanduo“ pateikiama likus vos kelioms savaitėms iki COP26, JT klimato kaitos konferencijos, vyksiančios Glazge spalio 31 – lapkričio 12 dienomis.
WMO pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų sausumoje (paviršiuje, po žeme, sniege ir lede) sukaupto vandens lygis mažėjo vienu centimetru per metus. Didžiausi nuostoliai jaučiami Antarktidoje ir Grenlandijoje, tačiau daugelis itin apgyvendintų žemesnių platumų patiria didelius vandens nuostolius tose vietose, kurios tradiciškai tiekė vandenį, sakė WMO.
Agentūra nurodė, kad tik 0,5 proc. Žemės vandens yra naudoti tinkamas ir pasiekiamas gėlas vanduo.
Su vandeniu susiję pavojai per pastaruosius 20 metų padažnėjo. Nuo 2000 m. su potvyniais susijusių nelaimių padaugėjo 134 proc., lyginant su ankstesniais dviem dešimtmečiais. Dauguma su potvyniais susijusių mirčių ir ekonominių nuostolių fiksuojama Azijoje, kur reikia stiprinti upių potvynių perspėjimo sistemas, sakė WMO.
Tuo pačiu metu nuo 2000 m. sausrų kiekis ir trukmė padidėjo maždaug 30 proc., Afrika yra labiausiai nukentėjęs žemynas.
P. Taalasas paragino COP26 šalis padidinti savo įnašą. Jis sakė, kad dauguma pasaulio lyderių kalba apie klimato kaitą kaip didelę riziką žmonijos gerovei, bet jų veiksmai neatitinka žodžių. „Negalime laukti dešimtmečių, kol pradėsime veikti, – sakė jis. – Tai taip pat žinia tokioms šalims kaip Kinija, kuri norėtų iki 2060 m. tapti neutrali anglies emisijų atžvilgiu, bet neturi konkretaus plano net ateinančiam dešimtmečiui“.
