Programa, 2014 metų padėjusi milijonams žmonių karo nualintoje šalyje, buvo pratęsta tik šešiems mėnesiams. Anksčiau ji būdavo pratęsiama metams.
Be to, pagalbos siuntas dabar bus galima gabenti į Siriją tik per dvi sienos perėjas. Anksčiau tokių taškų buvo keturi.
Vis dėlto Vakarų valstybėms nuo gruodžio pabaigos padarius virtinę nuolaidų rezoliucija dėl pagalbos pratęsimo buvo priimta 11 pritariančių balsų, susilaikius keturioms Saugumo Tarybos narėms – Rusijai, Kinijai, Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei.
Esamas mandatas turėjo baigtis penktadienį.
Belgija ir Prancūzija sakė esančios nusivylusios, kad pagalbos mastas buvo sumažintas.
„Vienuolikai milijonų sirų reikalinga humanitarinė pagalba“, – sakė Belgijos ambasadorius Marcas Pecsteenas de Buytswerve (Markas Pekstenas de Beitsvervė).
JAV ambasadorė Kelly Craft (Keli Kraft) savo ruožtu pareiškė: „Dėl tokios rezoliucijos mirs sirų.“
Rusija, pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) rėmėja, laikėsi nuomonės, kad pagalbos siuntų gabenimui reikalingas tarptautinis patvirtinimas yra šalies „suvereniteto pažeidimas“, sakė vienas Vakarų diplomatas.
Pasak jo, Rusija spaudė pripažinti, jog Damaskas jau prieš metus susigrąžino didžiosios šalies dalies kontrolę. Diplomatas pripažino, kad Maskvos „pozicija buvo stipri“, tvyrant priešpriešai su Vakarų valstybėmis.
Vakarų šalys padarė nuolaidų Rusijai, kad pagalbos programa būtų išlaikyta, nors ir mažesnio masto.
Ši pagalba yra gyvybiškai svarbi beveik trims milijonams sirų šiauriniame Idlibo regione, kur pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo susirėmimai ir bombardavimai.
Rezoliucija numato, kad tarpvalstybinė pagalba pratęsiama iki liepos 10 dienos. Pagalbos kroviniai galės būti gabenami per dvi perėjas; viena yra prie sienos su Turkija, o kita – prie sienos su Iraku. Per pastarąją buvo teikiama pagalba 1,3 mln. žmonių, gyvenančių Sirijos šiaurės rytuose.
Spaudžiant Vokietijai ir Belgijai Saugumo Taryba paprašė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) iki vasario pabaigos parengti ataskaitą, aiškinantis galimybes pakeisti pagalbos krovinių įvežimo punktą prie sienos su Iraku – Jarubijos perėją.
Gruodžio 20-ąją Rusija, palaikoma Kinijos, blokavo pasiūlymą metams pratęsti pagalbos krovinių gabenimą per tris sienos perėjas, iš kurių dvi yra prie sienos su Turkija ir viena – prie sienos su Iraku.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos veto yra „gėdingas“, ir pridūrė, kad Maskvos ir Pekino „rankos suteptos krauju“.
Vis dėlto Vašingtono elgesys per derybas buvo gana beatodairiškas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas. Amerikiečiai iš pradžių reikalavo, kad pagalbos įvežimo taškai būtų penki – su mintimi, kad pavyks susitarti dėl mažesnio skaičiaus.
Jungtinės Valstijos taip pat rėmėsi klaidinga prielaida, kad Maskva nesiryš blokuoti ankstesnio siūlymo, nurodė tas pats šaltinis.
Britanijos ambasadorė prie JT Karen Pierce (Karen Pirs) sakė, kad penktadienio balsavimas nuvylė Sirijos žmones.
„Sirijos žmonėms toks atsakas yra neadekvatus. Be to, tai yra neadekvatus atsakas į JT prašymą“, – kalbėjo ji.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras penktadienį nurodė, kad per tarpvalstybines pagalbos operacijas parama buvo suteikta 4 mln. Sirijos gyventojų: 2,7 mln. žmonių šalies šiaurės vakaruose ir 1,3 mln. – šiaurės vakaruose.