Ataskaitoje teigiama, kad dabar padaryti kovos su klimato kaita politikos pasirinkimai, tokie kaip augalinės mitybos skatinimas, gali sumažinti šias pasekmes sveikatai, tačiau daugelis jų yra tiesiog neišvengiamos trumpuoju laikotarpiu.
Vertinime perspėjama dėl padarinių, kuriuos patirs pažeidžiamiausi pasaulio žmonės nykstant augalų kultūroms, mažėjant maistinei pagrindinių maisto produktų vertei ir augant infliacijai.
Priklausomai nuo to, kaip gerai žmonės susitvarkys su CO2 išmetimu ir kylančia temperatūra, dabar gimęs vaikas iki savo 30-ojo gimtadienio gali susidurti net su keliomis su klimatu susijusiomis grėsmėmis.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 4 000 puslapių ataskaitos, kurią ketinama paskelbti kitąmet, projekte nurodomas labiausiai įvairiapusiškas klimato kaitos poveikio mūsų planetai ir mūsų rūšiai vertinimas.
Komisija prognozuoja, kad iki 2050 m. alkio riziką patiriančių žmonių skaičius bus iki 80 mln. didesnis nei dabar.
Taip pat komisija prognozuoja, kad dėl vandens ciklo sutrikimų sumažės žemdirbystei tinkamų vietų skaičius Užsacharės Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Pasaulyje kukurūzų auginimo mastas nuo 1981 m. dėl klimato kaitos jau sumažėjo 4 proc., o dėl žmonių sukelto temperatūros augimo Vakarų Afrikoje užauginamų sorų ir sorgų kiekis sumažėjo atitinkamai 20 proc. ir 15 proc., nurodoma ataskaitoje.
Staigių maisto gamybos sumažėjimų mastas per pastaruosius 50 metų tik augo, teigia komisija.
„Mūsų sveikatos pagrindą palaiko trys ramsčiai: mūsų valgomas maistas, prieiga prie vandens ir pastogė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuomenės sveikatos, aplinkos ir socialinių sveikatos veiksnių direktorė Maria Neira.
„Šie ramsčiai yra labai pažeidžiami ir gali būti sugriauti“, – teigė ji.
