Skurstanti šalis nuo praėjusių metų taiko blokadą, siekdama apsisaugoti nuo pandemijos, tačiau nuo to smarkiai kenčia ekonomika, o prekyba su svarbia partnere Kinija gerokai sulėtėjo. Birželį valstybinė televizijos stotis KCTV pripažino, kad Šiaurės Korėja susiduria su „maisto krize“.
Tą patį mėnesį šalies lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad maisto situacija „tampa įtempta“.
Paprasti Šiaurės Korėjos gyventojai „bandydami gyventi orų gyvenimą... kasdien susiduria su sunkumais“, o prastėjanti humanitarinė situacija gali „pavirsti į krizę“, savo naujausioje ataskaitoje teigė JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimu Tomas Ojea Quintana.
Pchenjaną šiuo metu veikia keli tarptautinių sankcijų paketai dėl šalies draudžiamų branduolinių ir balistinių raketų programų, kurios valdant Kim Jong Unui sparčiai pasistūmėjo į priekį.
T. O. Quintana teigė, kad šiuos suvaržymus reikia sušvelninti, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius žmones smarkaus maisto stygiaus akivaizdoje.
„Pažeidžiamiausiems vaikams ir pagyvenusio amžiaus žmonėms gresia badas, – teigė jis. – JT Saugumo Tarybos paskelbtos sankcijos turi būti peržiūrėtos ir, prireikus, sušvelnintos, siekiant sudaryti sąlygas humanitarinės ir gyvybes gelbstinčios pagalbos teikimui.“
Ataskaita paskelbta praėjus trims mėnesiams po to, kai JT Maisto ir žemės ūkio organizacija teigė, kad Šiaurės Korėjai šiemet stinga apie 860 tūkst. tonų maisto ir šalis gali patirti „smarkų stygiaus laikotarpį“.
Pchenjanas pastaruoju metu nesileidžia į derybas dėl savo branduolinės programos, kai Hanojuje žlugo antrasis Kim Jong Uno ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas.
Valdant prezidentui Joe Bidenui, JAV kelis kartus išreiškė ryžtą susitikti su Šiaurės Korėjos atstovais.
Tačiau šią savaitę Kim Jong Unas apkaltino Vašingtoną dėl įtampos Korėjos pusiasalyje ir pareiškė, kad Pchenjano ginkluotė skirta savigynai ir nėra nukreipta prieš kurią nors konkrečią šalį.
