Tokiu būdu B. Johnsonas siekia, kad Europos Sąjunga atsižadėtų Šiaurės Airijos sienos „apsidraudžiamojo mechanizmo“, arba atsisakytų pratęsti „Brexit“ terminą.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos teisinių operacijų vadovas Jeanas Claude‘as Pirisas su žemėmis sumaišė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono planus „sutrikdyti Europos Sąjungos veiklą“ ir pareiškė, kad jam tikrai nepasiseks, „The Independent“.
J. C. Pirisas įsitikinęs, kad neeilinis B. Johnsono planas sabotuoti Europos Sąjungos veiklą ir pasirūpinti, kad jos sprendimai nebebūtų laikomi „teisiškai galiojančiais“, neturi absoliučiai jokio pagrindo ir prasmės.
Jungtinės Karalystės premjeras pagrasino pasirūpinti, kad blokas nebegalėtų „teisiškai funkcionuoti“, o tai jam, esą, pavyktų padaryti paralyžiuojant sprendimų priėmimo procesą. Tokiu būdų Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas viliasi priversti Europos Sąjungos lyderius paklusti Londono reikalavimams.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos teisinių operacijų vadovas J. C. Pirisas sako, kad idėja atsisakyti skirti naują komisarą tikrai nepakenks Europos Sąjungai, kaip kad norėtų Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
„Komisija ir tokiu atveju gali tęsti darbus ir priiminėti teisiškai galiojančius sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigia jis, primindamas 1999 metų precedentą.
„O Jungtinei Karalystei už tokio įsipareigojimo nevykdymą teks turėti reikalų su Europos Sąjungos Teisingumo teismu“, – pridūrė J. C. Pirisas.
Europos Parlamento leiboristų bloko lyderis Richardas Corbettas pritaria kritikai ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Nesąmonė, kad B. Johnsonas gali taip sau imti ir paralyžiuoti Europos Sąjungos darbą. Jeigu jis atsakys nominuoti komisarą, Jungtinė Karalystė pažeis sutartį. Tokiu atveju Europos Komisijos kaltės nėra, ji gali ir toliau legaliai daryti savo darbą“.
Jungtinė Karalystė, besistengianti įveikti Briuselį, mano galinti sukompromituoti 28 valstybes nares jungiantį bloką – esą, tam pakanka sutrikdyti Europos Komisijos veiklą.
Jungtinė Karalystė norėtų taip smarkiai „sutrikdyti“ Briuselio kasdienybę, kad valstybės narės duotų aiškiai suprasti atsisakančios, jeigu jų kas nors paklaustų, leisti pratęsti 50-ojo straipsnio terminą.
Štai ką „The Independent“ teigia šaltinis: „Ketiname kaip reikia paspausti Europos Sąjungą ir parodyti, kokie sunkumai jos laukia, jeigu neleis Jungtinei Karalystei pasitraukti taip, kaip ji norėtų“.
Pagrindinis tikslas – priversti Briuselį sutikti su britams palankiu „Brexit“ scenarijumi, tačiau šaltinis pridūrė: „Jeigu jie nesutiks derėtis dėl susitarimo, būtų idealu, jeigu tiesiog mus išspirtų lauk“.
Grėsmė, jog gali sutrikti Europos Sąjungos veikla, yra labai prieštaringai vertinamas bandymas bet kokia kaina ištrūkti iš aklavietės, kurioje atsidūrė Jungtinės Karalystės valdžia parlamentui pasipriešinus B. Johnsono spaudimui.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas atskleidė, jog dabar britų vyriausybė kreiptis į teismą, kur bandys užginčyti parlamento sprendimą atidėti „Brexit“.
Anot D. Raabo, vyriausybė tikrai nepažeis įstatymo (po to, kai parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį B. Johnsoną siekti 50-ojo straipsnio pratęsimo), tačiau patvirtino, jog neketina ir jam paklusti.
Žadėdamas naujais teisiniais reikalavimais „išbandyti ribas“, D. Raabas sako: „Būsime labai atsargūs, atsižvelgsime į visus teisinius niuansus – ką jis įpareigoja, ir ko neįpareigoja daryti“.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad teisinės priemonės neleisti suspenduoti parlamento nedavė norimo rezultato, D. Raabas žurnalistams pareiškė: „Praeitą savaitę mums buvo mesti du teisiniai iššūkiai, abu įveikėme“.
Komentarai leidžia daryti išvadą, jog dabartinė situacija spalio pabaigoje galiausiai atves į Aukščiausiąjį teismą.