Šeštadienį laikraštyje „The Daily Telegraph“ publikuotame straipsnyje B. Johnsonas teigė, kad ES užimta pozicija įrodė, jog jo vyriausybė priėmė teisingą sprendimą papildyti „Brexito“ sutartį naujais teisės aktais. Dėl naujojo įstatymo projekto sunerimę net premjero kolegos iš Konservatorių partijos.
Derybos tarp Londono ir Briuselio dėl prekybos santykių atsidūrė aklavietėje. B. Johnsonas mano, kad ES gali itin laisvai interpretuoti Šiaurės Airijai taikomas taisykles, jei iki šių metų pabaigos nebus pasiektas susitarimas dėl „Brexito“ ir įsigalios visiškas JK pasitraukimas iš ES.
„Mums aiškinama, kad ES gali ne tik taikyti tarifus prekėms, keliaujančioms iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją, bet jie gali netgi sustabdyti maisto produktų judėjimą tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos“, – teigė B. Johnsonas.
Pasak premjero, JK iki šiol netikėjo, kad ES iš tikrųjų galėtų atkirsti vieną šalies dalį nuo kitos, arba, kad ES gali grasinti JK ekonomikai ir teritoriniam vientisumui.
Ginčas tarp Londono ir Briuselio kilo, nes kol kas ES nesutiko suteikti JK trečiosios šalies statusą, kuriuo būtų pripažįstama, kad valstybė atitinka pagrindinius reikalavimus maisto produktų eksportui į Europą.
Pagal „Brexito“ sutartį, Šiaurės Airijai bus taikomas ypatingas statusas tam, kad tarp jos ir ES narės Airijos neiškiltų siena ir būtų laikomasi 1998 m. taikos sutarties, kuri užbaigė tris dešimtmečius Šiaurės Airijoje trukusį kruviną konfliktą.
ES baiminasi, kad po išstojimo JK gali nustatyti mažesnius standartus maisto pramonei, pradėti teikti valstybės pagalbą savo įmonėms ir eksportuoti maisto produktus į ES per Šiaurės Airiją.
Šią savaitę, po eilinių sudėtingų derybų Londone, ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad išlieka didelė nežinomybė dėl JK maisto produktų eksporto po 2021 m. sausio 1 d.