„Daugelis žmonių Honkonge nuogąstauja, kad iškilo grėsmė jų gyvenimo būdui, kurį Kinija žadėjo išsaugoti“, – rašo premjeras straipsnyje, publikuotame laikraščiuose „The Times“ ir „South China Morning Post“.
„Jeigu Kinija savo veiksmais patvirtins jų nuogąstavimus, Britanija negalės ramia sąžine gūžtelėti pečiais ir nusigręžti; užuot taip pasielgę, mes gerbsime mūsų įsipareigojimus ir pasiūlysime alternatyvą“, – rašo B. Johnsonas.
Pasak premjero, šiuo metu maždaug 350 tūkst. Honkongo gyventojų turi Britanijos užjūrio piliečių pasus, su kuriais gali be vizų atvykti į Britaniją ir būti šalyje pusę metų.
Dar 2,5 mln. honkongiečių galėtų pretenduoti gauti tokį pasą.
„Jeigu Kinija priims nacionalinio saugumo įstatymą, Britanijos vyriausybė pakeis mūsų imigracijos taisykles ir leis bet kuriam tokio paso turėtojui iš Honkongo atvykti į JK ir būti čia 12 mėnesių. Šiems asmenims bus suteiktos platesnės imigrantų teisės, įskaitant teisę dirbti, o tai leistų jiems pretenduoti gauti pilietybę“, – rašo B. Johnsonas.
Praėjusią savaitę Kinijos parlamentas, paprastai automatiškai tvirtinantis vyriausybės nutarimus, pritarė planui priimti minimą nacionalinio saugumo įstatymą, numatantį bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
Be to, šis įstatymas leis Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge.
Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, reikia kovai su „terorizmu“ ir „separatizmu“.
Tuo tarpu oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje, ir panaikins plačią miesto autonomiją.
Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.
B. Johnsonas sakė, kad Honkongo įstatymas „suvaržys jo laisves ir drastiškai apribos jo autonomiją“.
Jeigu įstatymas bus priimtas, „Britanija neturės kito pasirinkimo, kaip tik palaikyti mūsų gilius istorinius ir draugiškus ryšius su Honkongo žmonėmis“, rašo premjeras.
Londonas jau anksčiau paskelbė planuojantis išplėsti su vizomis susijusias teises honkongiečiams, turintiems Britanijos užjūrio piliečių pasus, ir prisijungė prie Pekino planų pasmerkimo.
Tačiau B. Johnsono asmeninis įsikišimas neabejotinai padidins spaudimą.
„Viliuosi, kad iki to nebus prieita“, – rašo premjeras ir priduria, kad „Britanija nesiekia užkirsti kelio Kinijos iškilimui“.
„Laikydami Kiniją viena iš tarptautinės bendrijos lyderių, tikimės, kad ji paisys tarptautinių susitarimų“, – rašo jis.
Premjeras straipsnyje atmeta „melagingus“ pareiškimus, esą Londonas organizavo protestus Honkonge, ir priduria: „Britanijai rūpi tik tai, kad Honkongas klestėtų pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį“.
„Tikiuosi, to paties nori ir Kinija. Dirbkime drauge dėl šio tikslo“, – rašo B. Johnsonas.