„Leiskite man aiškiai pasakyti: nesame užblokavę nė vienos vakcinos nuo COVID-19 ar vakcinų komponentų eksporto“, – parlamente kalbėjo premjeras.
„Dėl šios pandemijos atsidūrėme toje pačioje pusėje kovoje už pasaulio sveikatą. Nepritariame jokiam vakcinų nacionalizmui“, – pridūrė jis.
Savo komentarus B. Johnsonas išsakė Londonui išsikvietus vieną ES diplomatę ir raštiškai pareiškus Ch. Micheliui protestą dėl jo teiginio, pasirodžiusio naujienlaiškyje.
EVT vadovas parašė, kad „Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos visiškai uždraudė eksportuoti jų teritorijoje gaminamas vakcinas ar jų komponentus“.
Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas antradienį pavadino tokius teiginius „visiškai melagingais“, o Ch. Michelis vėliau atsiėmė savo žodžius.
Trečiadienio rytą į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta ES ambasadoriaus JK pavaduotoja Nicole Mannion, siekiant „pašalinti nesusipratimus“.
Ši konfrontacija yra vėliausia virtinėje nuožmių ginčų dėl vakcinų, kilusių Britanijai sausį užbaigus išstojimo iš Europos Sąjungos procesą.
Iki šiol Britanijoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti daugiau nei 22,5 mln. žmonių – tai yra vienas geriausių rodiklių visame pasaulyje.
Tuo metu ES spaudžiama dėl savo skiepijimo strategijos, o dėl savo nesėkmių iš dalies kaltina britų ir švedų farmacijos bendrovę „AstraZeneca“, nepristačiusią visų Briuselio užsakytų preparatų dėl gamybos problemų Europoje.
Briuselio, Dublino ir Londono santykiai sausio 29 dieną paniro į chaosą, kai ES pagrasino suvaržyti vakcinos eksportą į Šiaurės Airiją, apeidama dalį „Brexito“ sutarties su Britanija, leidžiančią laisvai gabenti prekes per sieną tarp Airijos Respublikos ir JK provincijos. Tačiau vėliau Bendrija šių planų atsisakė.