Taip pat būta atvejo, kai B. Clintonas susiriesdamas kvatojosi iš B. Jelcino pareiškimo per spaudos konferenciją, esą Jungtinių Valstijų žiniasklaida yra „tikrų tikriausia tragedija“.

Ir tai toli gražu ne keisčiausia šių dviejų prezidentų santykių akimirka. Tereikia prisiminti, kaip B. Jelcinas, švelniai tariant, padaugino alkoholio ir vienais apatiniais išėjo į gatvę, ieškodamas, kur čia nusipirkus picą, rašo history.com.

Šis incidentas įvyko per pirmąjį B. Jelcino ir B. Clintono susitikimą Vašingtone 1994 metų rugsėjį. Nors žiniasklaidoje su juo susijusios informacijos pasirodė ne kartą, iki 2009 metų, kai autorius Tayloras Branchas pristatė knygą „The Clinton Tapes“, paremtą interviu su prezidentu, garsiai ir išsamiai apie tai kalbėta nebuvo.

„Slaptųjų tarnybų agentai Jelciną surado vienui vieną Pensilvanijos prospekte, prezidentas buvo girtas kaip pėdas, buvo vien su apatiniais ir bandė pasigauti taksi. Su iš nuostabos pastėrusiais agentais B. Jelcinas nuolankiai bendrauti nepanoro. Jis visai nenorėjo grįžti į „Blair House“, kur buvo apsistojęs. Prezidentas tiesiog norėjo pasigauti taksi ir nuvažiuoti tos nelemtos picos“, – teigiama knygos ištraukoje.

Kai T. Branchas paklausė B. Clintono, kaip tada viskas baigėsi, prezidentas tik patraukė pečiais ir pareiškė: „Na, jis gavo tos picos“.

Įdomiausia tai, jog ir kitą vakarą, kaip prisimena B. Clintonas, B. Jelcinas norėjo šią savo spalvingą odisėją pakartoti.

„Išvengdamas apsaugos dėmesio, jis nusigavo iki laiptų, vedančių į „Blair House“ rūsį, kur pastato apsaugos darbuotojas jį palaikė girtu prašalaičiu. Trumpam tuometinis Rusijos prezidentas buvo patekęs į rimtą bėdą, bet netrukus prisistatė Rusijos ir Amerikos agentai, kurie viską sustatė į savo vietas ir paaiškino, kas yra kas“, – rašoma knygoje.

Tai, kad apsaugos pareigūnai jį supainiojo su įsibrovėliu, B. Clintono nuomone, buvo žymiai pavojingiau nei B. Jelcino naktinis pasivaikščiojimas, ieškant picos, nors ir įvyko „Blair House“ viduje.

Kaip ten bebūtų, naktiniai B. Jelcino nuotykiai Vašingtone atskleidė taip greitai ir paprastai neišsprendžiamą problemą – Rusijos prezidentas turėjo rimtų bėdų dėl alkoholio.

„The Washington Post“ skelbė, kad per 1995 metų spaudos konferenciją, kur B. Jelcinas JAV žiniasklaidą pavadino „tikrų tikriausia tragedija“, jis buvo kaip reikiant padauginęs baltojo vyno.

Kitame to paties laikraščio straipsnyje buvęs B. Clintono kadencijos valstybės sekretorius paaiškino, jog priežastis, kodėl JAV prezidentas susiriesdamas juokėsi iš Rusijos vadovo replikos, tebuvo bandymas bet kokia nukreipti žiniasklaidos dėmesį nuo fakto, jog B. Jelcinas kaip reikiant įkaušęs.

Buvo ir dar vienas įdomus incidentas: akivaizdžiai neblaivus Rusijos prezidentas paskambino B. Clintonui ir pareikalavo su juo surengti itin slaptą susitikimą... povandeniniame laive.

Nuo 1991 iki 1999 metų, kai B. Jelcinas ėjo Rusijos prezidento pareigas, jo problemos dėl alkoholio vis gilėjo ir gilėjo – galiausiai apsvaigęs jis pradėjo klupinėti ir griuvinėti. Maža to, Rusijos prezidentas nesibodėjo prieš kameras demonstruoti ir prastų manierų. Pavyzdžiui, ne kartą, matant žurnalistams, gnybtelėjo sekretorėms. Būtent tokios akimirkos, kad ir kaip bebūtų liūdna, daugumai ir apibūdina B. Jelcino prezidentavimo metus.

Apie B. Jelcino mirtį 2007 metais Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ pranešė nekrologą pavadindamas „Girto caro iškilimas ir nuosmūkis“.