Mirtinų ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei yra vienas opiausių klausimų Vakarų vyriausybėms. Maskva jau įspėjo, kad tai sukeltų konflikto eskalaciją ir grėsmę Rusijos saugumui. Tačiau laikinasis Ukrainos ambasadorius NATO Jegoras Božokas pareiškė, kad daugiau gali nelikti jokių alternatyvų.
„Jei sunkioji ginkluotė bus atitraukta nuo mūsų rytinės sienos pagal Minsko sutartį, tada – gerai. Tačiau jei padėtis blogės, tada mes vėl Vakarų partneriams iškelsime klausimą dėl modernios gynybinės ginkluotės“, – agentūrai „Reuters“ sakė J. Božokas.
Kijevo atstovas akcentavo, kad ginklai būtų skirti gynybai, o ne puolimui.
Nuo konflikto pradžios 2014 m. balandį Rytų Ukrainoje žuvo beveik 8 tūkst. žmonių. Mūšiai tarp Rusijos remiamų separatistų ir Kijevo pajėgų tęsėsi ir po vasarį Minske pasirašytos paliaubų sutarties. Rugsėjo 1-ąją paliaubos buvo atnaujintos ir tikimasi, kad jų bus laikomasi.
11 punktų taikos sutartyje reikalaujama iš konflikto zonos atitraukti sunkiąją ginkluotę ir išvesti iš šalies visus užsienio karius, turima omenyje, Rusijos pajėgas, kurios, Ukrainos ir Vakarų šalių teigimu, remia separatistus rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.
