Informacija apie naują – žymiai ambicingesnį – raketos parengimo terminą platinama nepaisant to, jog Kremliui kol kas nepavyko nė vienas šios raketos bandymas, nors tokių būta ne vienas, komentuoja šaltiniai.

Be to, visai neseniai mįslingas sprogimas Rusijos šiaurinėje pakrantėje pražudė penkis mokslininkus ir paskatino nuogąstavimus, jog tai buvo ne kas kita, o būtent minėtosios raketos, vadinamos „Burevestnik“, bandymas. Jungtinių Valstijų žvalgybos parengtame vertinime skelbiama, kad rugpjūčio 8-osios dienos sprogimas įvyko bebandant iš vandenyno dugno iškelti ten nukritusią „Burevestnik“.

Praeitą kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pompastiškai pristatė net kelis hipergarsinius ginklus, tarp kurių buvo ir „Burevestnik“. V. Putinas sako, kad ji gali nešti branduolinį užtaisą ir jai neaktualus joks nuotolio limitas.

„Burevestnik“, dar žinomas kaip „Skyfall“, šiais metais vieną kartą jau buvo bandyta. Laikotarpiu nuo 2017 metų lapkričio iki 2018 metų vasario įvykdyti net keturi bandymai, ir visi baigėsi nesėkme.

Analitikai iš Jungtinių Valstijų išsiaiškino, kad ilgiausias bandomasis skrydis truko kiek ilgiau nei dvi minutes. Prieš tapdama nevaldoma ir suduždama, raketa nuskrido apie 35 kilometrus.

Trumpiausias bandymas tetruko keturias sekundes, per kurias raketa nuskrido 8 kilometrus. Anot ekspertų, bandymai parodė, jog branduolinė sparnuotosios raketos šerdis taip ir nebuvo aktyvuota, tad raketa taip ir nepademonstravo neriboto skrydžio, kuriuo taip gyrėsi V. Putinas.

Rusijos prezidentas tvirtino, kad šis nenugalimas ginklas jau įrodė esąs vertas būti taip vadinamas. Nepaisant to, kovą CNBC skelbė, jog Kremlius pasigamins tik kelias tokias raketas, nes, vystant programą, neįvykdytas nė vienas sėkmingas bandymas, be to, tai paprasčiausiai per brangu.

Nepaisant visų nesėkmių ir nesklandumų, V. Putinas pasiryžęs investuoti į tokius galingus ginklus, tvirtina nacionalinio saugumo ekspertai.

„Rusija pasirengusi dosniai investuoti į tokias naujas sistemas, galinčias įveikti Jungtinių Valstijų raketas. Tiesą sakant, beveik galime kalbėti apie ginklavimosi varžybas“, – sako branduolinių ginklų ekspertas iš Monterėjuje esančio Middlebury tarptautinių studijų instituto Jeffrey Lewisas.

„Asmeninė D. Trumpo draugystė su V. Putinu nėra sutarčių, ribojusių branduolines supergalias, pakaitalas. Kad ir ką kalbėtų tie du lyderiai, Jungtinių Valstijų ir Rusijos kariuomenės švaisto milijardus naujiems vienas prieš kitą nutaikytiems branduoliniams ginklams“, – CNBC sakė J. Lewisas.

Branduolinio nusiginklavimo ekspertas ir „Nonproliferation Review“ redaktorius Joshua Pollackas V. Putino strategiją pavadino „lazdos perlenkimu“ ir pabrėžė, jog įprastai „naujų egzotiškų technologijų“, pavyzdžiui, raketinės sistemos, kūrimui prireikia daug laiko.

„Praktiškai viskas, ką jis taip noriai demonstravo, sumanyta vienaip ar kitaip aplenkti dabartines Jungtinių Valstijų raketines sistemas. Dabartinės kartos tarpžemyninių balistinių raketų sistemos tai gali gana lengvai padaryti. Galbūt jis nori eiti dar toliau, aplenkti ir pirmauti“, – konstatuoja J. Pollackas.