Pareigūnai prašė likti neidentifikuoti, nes ataskaita yra slapta, ir atsisakė detalizuoti jos turinį. Tačiau esmė, pasak jų, yra ta, kad oficialūs Kinijos pranešimai apie susirgimo ir mirties atvejus yra tyčia neišsamūs. Du iš pareigūnų teigė, kad ataskaitoje daroma išvada, jog Kinijos skaičiai yra suklastoti.
Baltieji rūmai pranešimą gavo praėjusią savaitę, teigė vienas iš pareigūnų.

Protrūkis prasidėjo Kinijos Hubėjaus provincijoje 2019 m. pabaigoje, tačiau šalis viešai pranešė tik apie 82 000 susirgimų ir 3300 mirčių, rodo Johns Hopkins universiteto surinkti duomenys. Šiuos skaičius galima palyginti su daugiau nei 189 000 susirgimų ir daugiau kaip 4000 mirčių JAV, kurioje užfiksuotas didžiausias viešai pranešamas protrūkis pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sakė, jog Kinijos paskelbti viruso duomenys atrodo „silpnoki“, tačiau jis esą negavęs žvalgybos pranešimo, kad šalis būtų nuslėpusi tikrąjį protrūkio mastą.

„Panašu, kad jų skaičiai silpnoki, ir aš dar čia švelniai išsireiškiau“, – sakė jis per Baltųjų rūmų koronaviruso spaudos konferenciją.

D. Trumpas pridūrė, kad JAV ir Kinija palaiko nuolatinį ryšį ir kad Pekinas ketina skirti 250 milijardų dolerių įsigyti amerikiečių gaminiams. „Mums tai tinka, jiems irgi tai tinka“, – atsiliepė jis apie JAV ir Kinijos prekybos susitarimą.

Baltųjų rūmų ir Kinijos ambasados Vašingtone komunikacijos skyriai ne iš karto atsakė į prašymus pakomentuoti.

„Būtų buvę atviresni“

„Realybė tokia, kad mums būtų buvę geriau, jei kinai būtų buvę atviresni, – trečiadienį CNN sakė viceprezidentas Mike'as Pence'as. – Dabar akivaizdu, kad dar prieš tai, kai pasaulis gruodžio mėnesį sužinojo, jog Kinija su tuo tvarkosi, ir gal kiek daugiau nei mėnesiu anksčiau, protrūkis Kinijoje jau buvo realus.“

Nors Kinija galų gale įvedė karantiną, griežtesnį nei mažiau autokratinėse šalyse, tiek užsienyje, tiek šalies viduje Kinijos pateikiami skaičiai buvo vertinami skeptiškai. Kinijos vyriausybė keletą kartų peržvelgė savo susirgimų skaičiavimo metodiką, kelias savaites apskritai neįtraukdama besimptomių atvejų, ir tik antradienį pridėjo daugiau nei 1500 tokių atvejų prie bendros sumos.
Tūkstančiai urnų, sukrautų šalia laidojimo namų Hubėjaus provincijoje, sukėlė visuomenės abejones dėl Pekino ataskaitų.

JAV respublikonai ypač griežtai vertino Kinijos vaidmenį protrūkio metu. Pabrėžti Pekino vaidmenį pandemijoje gali būti politiškai naudinga D. Trumpui, kuris siekė suversti kaltę dėl JAV protrūkio kažkam kitam, tik ne savo administracijai, kuri vėlavo atlikti plataus masto viruso tyrimus ir mobilizuoti tokių produktų kaip veido kaukės ir ligoninių ventiliatoriai gamybą.

„Teiginys, kad JAV nuo koronaviruso miršta daugiau žmonių nei Kinijoje, yra klaidingas, – po „Bloomberg News“ paskelbtos ataskaitos pareiškė Nebraskos respublikonas senatorius Benas Sasse. – Nekomentuojant įslaptintos informacijos, vienas dalykas yra akivaizdus: Kinijos komunistų partija melavo, meluoja ir toliau meluos apie koronavirusą, kad apsaugotų režimą.“

Deborah Birx, Valstybės departamento imunologė, konsultuojanti Baltuosius rūmus dėl reagavimo į protrūkį, antradienį sakė, kad oficialūs Kinijos pranešimai visame pasaulyje turėjo įtakos prielaidoms apie viruso prigimtį.

„Medicinos bendruomenė kinų duomenis aiškino taip: tai rimta, bet ne taip rimta, kaip tikėtasi, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji. – Kadangi manau, jog mums trūko nemažos duomenų dalies, dabar matome, kas nutiko Italijai ir kas nutiko Ispanijai.“

JAV žvalgybos bendruomenės išvada yra bandymas atitraukti dėmesį nuo augančio mirčių JAV ir kitose Vakarų šalyse skaičiaus, savo paskyroje Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“ pareiškė Kinijos valstybinio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas.

Jis pabrėžė, kad šiuolaikinėje Kinijoje rimtas duomenų klastojimas negalėjo įvykti, ypač dėl incidento, kuris atkreipė tokį platų dėmesį. Jis sakė, kad Kinijai pavyko sumažinti mirčių skaičių Hubėjuje, provincijoje, kurioje praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą buvo užfiksuotas virusas, iš kitų šalies vietovių atsiuntus medicinos darbuotojų ir įrangos.

„Kurie padaliniai būtų galėję klastoti duomenis apie mirties atvejus? Kas būtų įgyvendinęs planą? – rašo Hu Xijinas. – Norint gauti bendrą skaičių, reikėtų daug skirtingų padalinių daugelyje vietovių. Jei vienas iš jų kažką suklastotų, tada klastoti tektų visą laiką. Būtų labai didelė rizika susimauti.“
Kinija – ne vienintelė šalis, kurioje įtariamas oficialių ataskaitų klastojimas. Vakarų pareigūnai nepilnų skaičių pateikimu įtaria Iraną, Rusiją, Indoneziją ir ypač Šiaurės Korėją, kuri nepranešė nė vieno šios ligos atvejo. Kitos šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir Egiptą, taip pat gali mažinti savo skaičius.