M. Pompeo pareiškimas apie Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) vykdomas žudymo operacijos pačioje Europos širdyje suglumino saugumo specialistus ir svečiose šalyse gyvenančius iraniečius, tvirtinančius, kad nežino nė vieno atvejo, galinčio įrodyti tokio teiginio pagrįstumą, rašo „The Guardian“.

Naujasis JAV valstybės sekretorius apie tariamas žudymo operacijas užsiminė, kai pirmadienį (gegužės 21 d.) sakė pirmą reikšmingą savo kalbą. Vienintelė tarp gausios kritikos Irano atžvilgiu nuskambėjusi užuomina taip ir liko nepakomentuota.

„Šiandien Irano „Quds“ pajėgos vykdo slaptas žudymo operacijas pačioje Europos širdyje“, – pasakė M. Pompeo, turėdamas omenyje IRGC išorinių operacijų dalinį.

Paprašytas pakomentuoti M. Pompeo teiginį, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Heatheris Nauertas pasakė: „Jis yra informuotas, be to, turi prieigą prie informacijos, kurios aš neturiu. Jokių konkrečių komentarų šiuo klausimu pateikti negaliu. Galiu tik pasakyti, kad valstybės sekretorius mane patikino, jog pagrindo taip tvirtinti tikrai esama ir jo nuomonė šiuo atveju labai tvirta.“

Irano veiksmus akylai stebinčius ir analizuojančius JAV diplomatus toks M. Pompeo tvirtinimas gerokai nustebino.

Pastaruoju metu Europoje neįvyko jokių oficialiai su Irano valstybe siejamų žudynių. 1991 metais Prancūzijoje buvo nužudytas Shapouras Bakhtiaras, paskutinis valdant šachui Mohammadui Rezai Pahlavi ministro pirmininko pareigas ėjęs asmuo, o po metų Berlyno graikiškų patiekalų restorane „Mykonos“ buvo nušauti keturi kurdai – disidentai iš Irano.

Restorane „Mykonos“ įvykusį incidentą nagrinėjęs teismas 1997 metais išdavė tarptautinį arešto orderį tuometiniam Irano žvalgybos ministrui Hojjatui al Islamui Ali Fallahianui, tačiau Teheranas bet kokias sąsajas su tuo įvykiu neigė.

2012 metais Burgase, Bulgarijoje, buvo susprogdintas turistus iš Izraelio vežęs autobusas. Dėl jo Bulgarijos vyriausybė apkaltino daugelio Irano globojamomis pajėgomis laikomą Libano organizaciją „Hezbollah“.

Vis dėlto susidarė įspūdis, kad M. Pompeo pastabos buvo pagrįstos dabarties, o ne praeities įvykiais, be to, jis įvardijo „Quds“ pajėgas.

Vėliausias Irano disidento nužudymas įvyko pernai lapkritį Hagoje. Tada buvo nušautas Ahmadas Mola Nissi, Irano arabų separatistų grupės, veikiančios gausiais naftos ištekliais garsėjančioje Chuzistano provincijoje, lyderis.

Su A. M. Nassi judėjimu siejamas ginkluotas būrys prisiėmė atsakomybę už keletą Irane įvykusių išpuolių, įskaitant dviejų IRGC gvardiečių žūtis 2017 metų sausio mėnesį.

Per pernai vykusį interviu A. M. Nassi duktė pasakė, kad jos tėvo mirtį reikia laikyti paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje su Irano valstybe sietų žudymų atgarsiu.

„Atrodo, kad Europa saugi, tačiau reikia būti budriems. Saudo Arabijos ir Irano konfliktas – ne tik Artimųjų Rytų reikalas. Jis persikelia į Europą, – sakė Hawra Nissi, kalbėdama su agentūra „Reuters“. – Šeima pasirengusi įvairiausiems paaiškinimams. Iranas – pagrindinis įtariamasis, tačiau ne vienintelis.“

Vis dėlto po Nyderlanduose įvykdyto nužudymo tyrimo IRGC viešai apkaltinta nebuvo, tad jei M. Pompeo turėjo galvoje A. M. Nassi žūtį, jis atskleidė anksčiau įslaptintą informaciją.

M. Pompeo teiginio pagrįstumu suabejojo Irajas Mesdaghi, Švedijoje gyvenantis Irano politinis aktyvistas, dešimtmetį, nuo 1981 iki 1991 metų, praleidęs Irano kalėjime.

„Tai nepanašu į tiesą“, – pareiškė I. Mesdaghi, užsiimantis žmogaus teisių pažeidimų Irane stebėjimu ir neatitraukiantis žvilgsnio nuo IRGC veiklos Europoje.

„Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu Europoje jie vykdo tokias operacijas, nėra“, – patikino I. Mesdaghi.

I. Mesdaghi pridūrė, kad IRGC arba „Quds“ pajėgoms oficialių kaltinimų dėl kokio nors Europoje įvykdyto nužudymo nebuvo pateikta nuo pat restorane „Mykonos“ įvykusio atvejo nagrinėjimo laikų.

Nuo tada, pasak I. Mesdaghi, Iranas buvo įtariamas dar ne mažiau kaip dviejų panašių išpuolių, kaip antai netoli Paryžiaus įvykdyto buvusio kabineto nario Rezos Mazloumano nužudymo, organizavimu. Vis dėlto, I. Mesdaghi įsitikinimu, nuo 1997 metų, kai baigėsi restorane „Mykonos“ įvykusio incidento teisminis nagrinėjimas, žudymai, atrodo, liovėsi.

„Po įvykių restorane „Mykonos“ Europa aiškiai davė suprasti, kad tokie žudymai Senajame Žemyne reiškia visišką priartėjimą prie raudonos linijos“, – sakė I. Mesdaghi.

Jis taip pat nurodė, kad jokių Irano sąsajų su A. M. Nissi mirtimi kol kas nenustatyta. „Turint omenyje dabartinius santykius su Europa ir tai, kad A. M. Nissi nebuvo nei įtakingas, nei labai svarbus, Irano užmačios jį nužudyti būtų tiesiog nesuprantamos“, – sakė I. Mesdaghi.

Londone veikiančio Karališkojo ginkluotųjų pajėgų instituto vyr. mokslo darbuotojas Shashankas Joshi pasakė: „Paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje į Europą plūstelėjo Irano įvykdytų nužudymų banga. Daugelis mano, kad Irano remiama karinė grupuotė „Hizbullah“ turi prisiimti atsakomybę už 2012 metais Burgase įvykdytą ataką, mat taip galėjo pasielgti norėdama atsimokėti už Izraelio išpuolį prieš iraniečius mokslininkus.“

Komentuodamas A. M. Nissi nužudymo atvejį, Sh. Joshi pasakė: „Nėra jokių paviešintų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą patikrinti šiuos teiginius, o oficialius postus Europoje užimantys asmenys tyli.“