Reaguojant į numanomas Irano grėsmes, laivas „USS Arlington“, gabenantis jūrų pėstininkus, amfibijas, įprastus desanto katerius ir sraigtasparnius, taip pat oro erdvės gynybos sistema „Patriot“ prisidės prie lėktuvnešio „Abraham Lincoln“ smogiamosios grupės, penktadienį pranešė Pentagonas.
Lėktuvnešiui ir bombonešiams B-52 buvo nurodyta vykti Persijos įlankos link, Vašingtonui kartojant, kad žvalgybos duomenys rodo, jog Iranas regione planuoja kažkokią ataką.
JAV Centrinis štabas (CENTCOM), vadovaujantis Amerikos pajėgoms Vidurio Rytuose ir Afganistane, penktadienį per „Twitter“ pranešė, kad bombonešiai B-52 gegužės 8-ąją atvyko į operacijų sritį, bet nenurodė, kur jie nusileido.
Prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas sakė, kad šie dislokavimai turi pasiųsti „aiškią ir nedviprasmišką“ žinią Iranui nesiimti jokių išpuolių prieš Jungtines Valstijas arba jų partnerius regione.
Vašingtonas nepateikė išsamesnės informacijos apie numanomą grėsmę ir dėl to sulaukė kaltinimų dėl galimai perdėtos reakcijos bei nereikalingo įtampos kurstymo.
Teheranas kol kas niekaip nereagavo į naujausius JAV veiksmus, bet anksčiau šią savaitę sakė lėktuvnešio perkėlimo nesureikšminąs.
„Boltono pareiškimas yra nevykęs pasinaudojimas pasenusiu įvykiu psichologiniam karui“, – sakė Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos atstovas Keyvanas Khosravi.
Pradėjus didėti įtampai Teheranas trečiadienį pareiškė nebesilaikysiantis dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų susitarimą su galingosiomis šalimis dėl Irano branduolinės veiklos.
Iranas sakė reaguojantis į didelio masto vienašališkas sankcijas, Vašingtono grąžintas po to, kai Jungtinės Valstijos prieš metus pasitraukė iš minėtos sutarties. Šios priemonės tapo skaudžiu smūgiu Irano ekonomikai.
„JAV nesiekia konflikto“
Pentagonas savo ruožtu nurodė, kad pajėgų perkėlimas vykdomas „reaguojant į padidėjusios Irano parengties vykdyti puolamąsias operacijas prieš JAV pajėgas ir mūsų interesus ženklus“.
„Gynybos departamentas toliau atidžiai stebi Irano režimo, jo kariuomenės ir pavaldžių [pajėgų] veiksmus, – sakoma jo pranešime. – Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, bet esame budrūs ir pasiruošę ginti JAV pajėgas bei interesus regione.“
Didėjant įtampai D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė esąs atviras deryboms su Teherano vyriausybe.
„Tikiuosi iš Irano sulaukti... kad jie man paskambintų“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė prezidentas.
„Nenorime, kad jie turėtų branduolinių ginklų – daug neprašome“, – pridūrė jis.
Tačiau viename iš virtinės aštrėjančio tono pareiškimų JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tą pačią dieną pagrasino „greitu ir ryžtingu“ Amerikos atsaku į bet kokią Irano ataką.
„Mūsų ligšiolinio santūrumo Iranas neturėtų painioti su ryžto stygiumi“, – rašė jis, bet pridūrė: „Mes nesiekiame karo.“
Pernai gegužę D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), turinčio suvaržyti Irano branduolines ambicijas, ir atnaujino vienašališkas ekonomines sankcijas.
Trečiadienį Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad jo šalis nebesilaikys kai kurių įsipareigojimų pagal šią sutartį ir pagrasino žengti dar toliau, jeigu susitarime tebedalyvaujančios šalys, įskaitant Europos Sąjungą, per 60 dienų neužtikrins sankcijų sušvelninimo, turinčio atsverti D. Trumpo atnaujintą puolimą prieš šiitiškos respublikos ekonomiką.