Z. Khalilzadas ilgai laukto JAV ir Talibano susitarimo detales atskleidė per televiziją transliuojamo interviu metu, po to, kai apie susitarimą informavo Afganistano vadovus.
Tiesa, galutinį pritarimą susitarimui dar turi suteikti prezidentas Donaldas Trumpas, rašo BBC.
Tuo tarpu antradienį Kabulą sudrebino galingas sprogimas. Talibanas prisiėmė atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo 16 ir buvo sužeista 119 žmonių. Talibano teigimu, išpuolio tikslas – užsienio pajėgos.
Šis išpuolis sukėlė nerimą, kad JAV taikos susitarimas su Talibanu neužbaigs beveik kasdien vykstančių išpuolių, kurių metu nukenčia daugiausia Afganistano civiliai gyventojai.
Talibano kovotojai šiuo metu kontroliuoja daugiausia teritorijų nuo 2001-ųjų JAV įsiveržimo į šalį. Iki šiol Talibanas atsisakė kalbėtis su Afganistano vyriausybe, kurią vadina amerikiečių marionetėmis.
Susitarimas, kurį pristatė Z. Khalilzadas, buvo suderėtas per 9 derybų ratus Katare.
Mainais už JAV karių patraukimą iš šalies Talibanas įsipareigojo užtikrinti, kad Afganistanas daugiau niekada nebus naudojamas grupuočių kaip bazė, kur rengiami išpuoliai prieš Jungtines Valstijas ar jų sąjungininkus.
„Sutarėme, kad, jei sąlygos bus išpildytos pagal susitarimą, mes per 135 dienas pasitrauksime iš penkių bazių, kur šiuo metu dislokuoti kariai“, – sakė Z. Khalilzadas.
Jungtinės Valstijos dabar Afganistane yra dislokavusios 14 tūkst. karių.
Pasak žiniasklaidos, likusių amerikiečių pajėgų patraukimas iš šalies priklausytų nuo kitų sąlygų, įskaitant taikos derybų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano eigą.
Daugelis Afganistano gyventojų baiminasi, kad JAV-Talibano susitarimas gali pabloginti ir taip prastą žmogaus teisių ir laisvių padėtį šalyje. Talibano kovotojai 1996-2001 m., kai valdė Afganistaną, buvo įvedę griežtus religinius įstatymus, pagal kuriuos moterų teisės šalyje iš esmės neegzistavo.
Afganistano karas prasidėjo 2001 m., kai JAV pradėjo oro antskrydžius praėjus mėnesiui po rugsėjo 11-osios teroro aktų. Jungtinės Valstijos antskrydžius pradėjo po to, kai Talibanas atsisakė išduoti rugsėjo 11-osios išpuolius suorganizavusį Osamą bin Ladeną.