S. Biegunas tai pareiškė pasibaigus eilinėms kasmet vykstančioms JAV ir Pietų Korėjos karinėms pratyboms, kurias Pchenjanas laiko įsiveržimo repeticija.

Per 10 dienų vykusias pratybas Šiaurės Korėja surengė kelis raketų ir kitokių ginklų bandymus. Vis dėlto griežta Pchenjano retorika dėl šių manevrų paprastai būdavo nukreipta į Pietų Korėją, o ne JAV, taip matyt siekiant pabrėžti, kad jis vis dar suinteresuotas tęsti branduolines derybas su Vašingtonu.

Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė gavęs „gražų“ trijų puslapių laišką iš Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno.

Pasak JAV vadovo, Kim Jong Unas norėjo vėl susitikti derybų po JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų, be to, Šiaurės Korėjos lyderio laiške esą buvo „nedidelis atsiprašymas“ už ginklų bandymus.

Trečiadienį S. Biegunas žurnalistams Seule pareiškė, kad „esame pasirengę įsitraukti, kai tik sulauksime mūsų kolegų Šiaurės Korėjoje atsakymo“.

S. Biegunas nurodė, kad D. Trumpas jo komandai paskyrė užduotį atnaujinti darbines derybas su Pchenjanu – dėl to JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai susitarė susitikę birželio pabaigoje.

„Esu visiškai įsipareigojęs šiai svarbiai misijai, ir mes tai padarysime“, – pareiškė JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai.

Be to, S. Biegunas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad jis gali būti paskirtas naujuoju JAV ambasadoriumi Rusijoje.

„Liksiu susikoncentravęs į pažangos darymą Šiaurės Korėjos klausimu“, – pareiškė jis.

S. Biegunas atvyko į Seulą derybų su Pietų Korėjos pareigūnais. Pietų Korėjos vyriausiasis derybininkas denuklearizacijos klausimais Lee Do-hoonas sakė, kad aptarė su kolega amerikiečiu, kaip greitai atkurti branduolines derybas ir pasiekti jose „esminės pažangos“.

Po metus trukusio didelės įtampos laikotarpio ir abipusių grasinimų JAV prezidentas D. Trumpas ir Kim Jong Unas praeitais metais Singapūre surengė savo pirmąjį istorinį susitikimą. Per jį abu lyderiai išsakė miglotų įsipareigojimų siekti „Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.

Antrasis jųdviejų susitikimas, vasarį surengtas Hanojuje, iširo tvyrant nesutarimams dėl Pchenjanui taikomų sankcijų švelninimo ir Šiaurės Korėjos nuolaidų.

Tačiau birželio 30-ąją abu lyderiai surengė iš anksto neplanuotą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotoje zonoje ir sutiko atnaujinti derybas dėl Pchenjano branduolinės programos.

Nemažai ekspertų sako, kad naujausiais ginklų bandymais Pchenjanas iš esmės siekė paspausti Vašingtoną prieš galimą derybų pratęsimą, reikšdamas protestą prieš karines pratybas.

Tęsė tyrimus Jongbiono branduoliniame centre

Šiaurės Korėja pernai tęsė branduolinius tyrimus. Tai trečiadienį pranešė Pietų Korėjos televizijos kanalas KBS, remdamasis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita.

Jos duomenimis, Pchenjanas „pasiekė didelę pažangą“ branduolinių tyrimų srityje, naudodamas 5 megavatų galingumo reaktorių Jongbione. TATENA ekspertai, analizuodami iš palydovų darytas Jongbiono branduolinio centro nuotraukas, pastebėjo reaktoriaus darbo iki praėjusių metų rugpjūčio vidurio požymių.

Ataskaitoje taip pat sakoma, kad nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio pabaigos reaktorius dirbo su pertrūkiais, o praėjusių metų gruodį neužfiksuota jokių darbo požymių.

KBS pažymi, jog TATENA 2018 metų ataskaita parengta JT Generalinės Asamblėjos 74-ajai sesijai, kuri prasidės rugsėjo 17 d.