aA
Pastaruoju metu progresyvųjį Vašingtono sparną ant kojų sukėlė „Žaliasis naujasis kursas“ (The Green New Deal) – naujas ambicingas pasiūlymas, kaip JAV galėtų kovoti su dviem didžiausiais pastarojo meto iššūkiais: klimato kaita ir augančia socialine nelygybe. Naujos rezoliucijos autoriai tvirtina, kad šių dviejų problemų neįmanoma spręsti atskirai ir kad sprendimas reikalauja „naujos nacionalinės mobilizacijos“.
© AP / Scanpix

Rezoliuciją pavadinimu „Žaliasis naujasis kursas“ šį mėnesį pristatė du Demokratų partijos Kongreso nariai, Niujorko atstovė Atstovų rūmuose Alexandria Ocasio-Cortez ir Senato narys iš Masačusetso Edas Markey. Joje išdėstytas ambicingos politikos gairės, kaip JAV per ateinančius dešimtmečius turėtų kovoti su klimato kaita ir nelygybe.

Raginimai imtis ryžtingų veiksmų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą JAV girdimi jau seniai. Kai kurie iš jų netgi buvo vadinami „Žaliuoju naujuoju kursu“ – terminą pirmą kartą pavartojo „The New York Times“ apžvalgininkas Thomas Friedmanas dar 2007-aisiais, o JAV Žaliųjų partijos lyderė Jill Stein jį įtraukė į savo programą varžydamasi 2016-ųjų prezidento rinkimuose.

Vis dėlto panašu, kad „Žaliojo naujojo kurso“ laikas atėjo kaip tik dabar. Pirmiausia, apklausos rodo, kad klimato kaita susirūpinę kaip niekada daug amerikiečių. Antra, Donaldo Trumpo pergalė 2016-aisiais parodė, kad viskas įmanoma, ir anksčiau politinio istablišmento dažnai kartoti argumentai, kad kažkas yra „nerealistiška“, nebeįtikina.

Progresyvesnis ir radikalesnis Demokratų partijos sparnas, kurį padrąsino Bernie Sanderso prezidentinė kampanija – ypač tarp jaunų rinkėjų – įsitikinęs, kad atėjo laikas ambicingiems planams.

Alexandria Ocasio-Cortez
Alexandria Ocasio-Cortez
© Reuters / Scanpix

„Šiandien yra svarbi diena darbininkams Apalačiuose. Šiandien gera diena vaikams, kvėpuojantiems purvinu oru Bronkse“, – pristatydama rezoliuciją kalbėjo A. Ocacio-Cortez.

„Žaliasis naujasis kursas“ aprašo „dešimtmečio nacionalinę mobilizaciją“, kurios metu būtų pastatytas išmanus energetikos tinklas, o iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos dalis JAV turėtų išaugti nuo 10 procentų šiandien iki beveik 100 proc. per ateinančius 10 metų.

Šešių puslapių rezoliucija numato sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40-60 proc. lyginant su 2010 metų lygiu, o iki 2050-ųjų jas išvis pašalinti.

Be to, JAV turėtų investuoti į infrastruktūrą – didžiausiai pasaulio ekonomikai gėdą darančius griūvančius tiltus, greitkelius ir uostus – ir renovuoti visus šalies pastatus, kad jie kuo efektyviau naudotų energiją ir vandenį.

Planas taip pat numato iš esmės pertvarkyti transporto sektorių, didžiausią oro teršėją šalyje. „Žaliasis naujasis kursas“ ragina vystyti viešąjį transportą, greituosius traukinius ir elektra varomų automobilių gamybą.

Vis dėlto radikaliausias programos bruožas, kuriuo „Žaliasis naujasis kursas“ skiriasi nuo kitų kovos su klimato kaita planų, yra tas, kad jis susieja planetos išsaugojimą su socialiniu teisingumu. Ekonomikos dekarbonizacijos našta turi būti teisingai paskirstyta visai visuomenei ir negali neproporcingai užgulti sunkiausiai gyvenančiųjų pečių – kad tokia politika netvari ir gali iššaukti stiprų pasipriešinimą neseniai parodė Prancūzijos prezidento patirtis.

JAV pristatytas ambicingas planas, Trumpas gąsdina automobilių ir skrydžių lėktuvais atėmimu
© AFP / Scanpix

Tad „Žaliajame naujajame kurse“ gausu platesnių punktų, nuo ekonomikos reformų iki socialinių teisių. Rezoliucija skiria dėmesio antimonopolistinėms priemonėms – siekiant „sukurti verslo aplinką, kad kiekvienas verslininkas apsaugotas nuo nesąžiningos konkurencijos“ ir monopolijų – ir plačiam socialinės apsaugos tinklo išplėtimui. Visi JAV gyventojai turi būti aprūpinti „kokybiška sveikatos apsauga, įperkamu, saugiu ir adekvačiu būstu, ekonominiu saugumu“. Be to, visi amerikiečiai turi būti aprūpinti „švariu vandeniu, oru ir sveiku bei įperkamu maistu“.

Darbo santykiai irgi yra „Naujojo žaliojo kurso“ dalis. Rezoliucijoje teigiama, kad valstybė turi „garantuoti darbą už šeimą leidžiantį išlaikyti atlyginimą“, mokamas kasmetines atostogas, ligos ir tėvystės atostogas, saugią senatvę. Be to, ji tiesiogiai ragina „stiprinti ir apsaugoti visų darbuotojų teises organizuotis, kurti sąjungas ir kolektyviškai derėtis, nebijant prievartos ir gąsdinimų“.

Šis punktas ypač aktualus tiems darbininkams, kurie bijo, kad klimato kaitos politika sunaikins jų darbo vietas. Kadangi dauguma taršių pramonės šakų yra gana senos, jose profesinės sąjungos yra išsikovojusios geresnes sąlygas, nei darbininkai galėtų tikėtis naujesniuose „švariuose“ sektoriuose. Nieko keisto, kad tokie darbininkai į dekarbonizacijos politiką žiūri įtariai, o kai kurie politikai planetos išsaugojimą priešina su darbo vietų kūrimu ir darbo klasės žmonių interesais.

Bernie Sandersas
Bernie Sandersas
© AP / Scanpix

Kad „Žaliasis naujasis kursas“ yra ambicingesnis projektas nei ankstesni, vien į technines aplinkos taršos mažinimo priemones nukreipti planai, išduoda ir jo pavadinimas – tiesioginė nuoroda į prezidento Franklino D. Roosevelto 1933-aisiais paskelbtą „Naująjį kursą“, padėjusį JAV išbristi iš Didžiosios depresijos ir padėjusį pagrindus šalies socialinės apsaugos sistemai. Tai „tokio masto nacionalinė, socialinė, industrinė ir ekonominė mobilizacija, kokios nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo ir Naujojo kurso laikų“, teigia rezoliucijos autoriai.

Ambicingas planas negali nesulaukti pasipriešinimo. Kaip ir galima buvo spėti, JAV dešiniųjų reakcija į rezoliuciją buvo isteriškai neigiama. Prezidentas Donaldas Trumpas, praeitą savaitę kreipdamasis į rėmėjus El Pase, gąsdino, kad jos autoriai nori „atimti jūsų automobilius, atimti jūsų skrydžius lėktuvu“. Laisvosios rinkos šalininkai, bet kokioje valstybės intervencijoje į rinką matantys kelio į vergovę pradžią, dokumentą vadina „socialistiniu manifestu“.

Vis dėlto net ir Demokratų partijos gretose „Žaliasis naujasis kursas“ sutiktas nevienareikšmiškai. Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelolsi sakė, kad tai tik „vienas iš kelių ar galbūt daugybės pasiūlymų, kurių sulaukiame“. „Žaliasis sapnas, ar kaip jie jį vadina, niekas nežino, kas tai, bet jį palaiko, tiesa?“ – Demokratų lyderę cituoja BBC.

Yra ekspertų, tvirtinančių, kad pereiti prie 100 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių per dešimtmetį yra neįmanoma.

„Bijau, kad tiesiog nematau, kad galėtume per 10 metų sumažinti anglies dvideginio išmetimą iki nulio, – NPR sakė buvęs energetikos sekretorius Ernestas Monizas. – Tai tiesiog nepraktiška. O jei imsime kelti nepraktiškus tikslus, galime prarasti nemažai rinkėjų grupių, kurias turime įtraukti, jei norime rasti realų ir kuo greitesnį sprendimą.“

Donaldas Trumpas sako metinę kalbą JAV Kongreso rūmuose
Donaldas Trumpas sako metinę kalbą JAV Kongreso rūmuose
© AP / Scanpix

Vis dėlto kiti sako, kad didelių vizijų trūkumas kaip tik ir yra dabartinės JAV politikos problema. O tokio masto iššūkis kaip klimato kaita reikalauja atitinkamo masto priemonių.

„Kritikai neabejotinai tvirtins, kad „Naujasis žaliasis kursas“ mums per brangus. Vis dėlto toks argumentas pamiršta, kiek mums kainuos nieko nedarymas. Nors „Naujasis žaliasis kursas“ nebus pigus, jo kaina nublanksta palyginus su ta žala, kurią ekonomikai padarys klimato kaita“, – žurnale „The Hill“ rašo Yale`io teisės mokyklos profesorius, ekonomistas Zachary Liscow.

„Šis argumentas taip pat ignoruoja, kiek sutaupysime iš akstino švarios energetikos inovacijoms, kurį suteiks „Naujasis žaliasis kursas“. Pigesnių švarių technologijų plėtra turėtų visiškai kompensuoti stimulo paketo kainą“, – tęsia jis.

Nors tai tik vienai šaliai skirtas planas, JAV veiksmai turi pasekmių visam pasauliui. Rezoliucijos autoriai tai pripažįsta ir ragina JAV „skatinti tarptautinius mainus, apimančius technologiją, žinias, produktus, finansavimą ir paslaugas“, ir padėti kitoms šalims įgyvendinti savo „Žaliąjį naująjį kursą“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.0400

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (17)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (60)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (75)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (132)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (124)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (25)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (8)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (12)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (8)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...