Praėjus lygiai mėnesiui nuo J. Bideno kadencijos pradžios, didžiausia ekonomika pasaulyje, užimanti antrąją vietą pagal į atmosferą išleidžiamų anglies junginių kiekį, vėl oficialiai laikysis 2015 metų sutarties, turinčios padėti stabdyti pavojingą planetos klimato šiltėjimą.
J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš Paryžiaus sutarties 2017-aisiais.
„Klimato kaita ir mokslo diplomatija niekada nebegali būti „priedėliai“ mūsų užsienio politikos diskusijose“, – savo pareiškime rašo valstybės sekretorius Antony Blinkenas, sveikindamas JAV grįžimą į Paryžiaus sutarties besilaikančių valstybių ratą.
Pastangos „spręsti realias klimato kaitos grėsmes ir klausytis mūsų mokslininkų yra mūsų vidaus ir užsienio politikos politikos prioritetų centre. Tai gyvybiškai svarbu mūsų diskusijose apie nacionalinį saugumą, migraciją, tarptautines sveikatos apsaugos pastangas, taip pat mūsų ekonomikos diplomatijai ir prekybos deryboms“, pridūrė A. Blinkenas.
Diplomatijos vadovas gyrė Paryžiaus sutartį, prie kurios sudarymo prisidėjo ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama, bet pažymėjo, kad artėjantys klimato diplomatijos renginiai bus itin svarbūs.
J. Bidenas planuoja viršūnių susitikimą klimato kaitos tema, ketinamą surengti balandžio 22-ąją, kai bus minima Žemės diena. Tuo metu buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry, dabartinis JAV klimato pasiuntinys, paragino pasaulį per lapkritį Glazge vyksiančias Jungtinių Tautų klimato derybas išsikelti ambicingesnių uždavinių.
J. Bidenas pažadėjo, kad JAV energetikos sektorius iki 2035 metų taps neutralus klimato atžvilgiu, o visą JAV ekonomikos neigiamą poveikį klimatui tikimasi neutralizuoti iki 2050 metų.
D. Trumpas, iškastinio kuro pramonės sąjungininkas, argumentuodavo, kad Paryžiaus sutartis nesąžininga JAV atžvilgiu.
Vis dėlto Paryžiaus sutarties uždaviniai faktiškai nėra privalomi. Kiekviena šalis siekia juos įgyvendinti savomis priemonėmis, kaip anksčiau reikalavo B. Obama ir J. Kerry, atsižvelgdami į politinį pasipriešinimą namuose.
Paryžiaus sutarties pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio klimato temperatūra padidėtų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Šalys taip pat susitarė dėti pastangas, kad klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, jeigu tai būtų įmanoma.
Politinis impulsas stiprėjo randantis vis daugiau ženklų, kad kintantis klimatas jau dabar reikalauja didelių aukų. Viena neseniai paskelbta studija rodo, kad nuo šio šimtmečio pradžios dėl gaivalinių nelaimių, susijusių su ekstremaliais orais, mirė jau apie 480 tūkst. žmonių.