Jeigu Ankara iki liepos 31-osios neatsisakys sistemų S-400, turkų pilotai, besimokantys Jungtinėse Valstijose valdyti F-35, bus išsiųsti iš šalies, o sutartys su Turkijos įmonėmis dėl šių radarais sunkiai susekamų lėktuvų dalių gamybos bus atšauktos, žurnalistams sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja pirkimų ir aprūpinimo reikalams Ellen Lord (Elen Lord).

Pasak E. Lord, nustatytas galutinis terminas „suteiks pakankamai laiko Turkijos personalui, susijusiam su F-35 programa, perkelti ir išvykti iš Jungtinių Valstijų... kad būtų paspartintas Turkijos dalyvavimo [šioje programoje] tvarkingas nutraukimas“.

Ji grindė šio ultimatumo būtinybę faktu, kad NATO narė Turkija jau yra išsiuntusi savo kariškių į Rusiją pradėti mokytis valdyti S-400.

Antradienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad jo šalis pasiryžusi laikytis susitarimo su Rusija.

JAV pareigūnai reiškė viltį, kad Turkija persigalvos ir pasirinks amerikietiškas oro erdvės gynybos sistemas „Patriot“. Tokiu atveju Ankara galėtų toliau dalyvauti F-35 programoje.

Turkija planuoja įsigyti 100 amerikietiškų F-35, o jos gynybos pramonė yra daug investavusi į šių lėktuvų komponentų gamybą.

R. T. Erdogan nurodė pasakęs Jungtinėms Valstijoms, kad Ankara inicijuotų „Patriot“ pirkimą tik tuo atveju, jeigu Vašingtono siūlomos sąlygos bus tokios pačios palankios kaip Maskvos.

„Tačiau, deja, „Patriot“ klausimu negavome teigiamo pasiūlymo iš amerikiečių pusės, kokį esame gavę iš Rusijos dėl S-400“, – pažymėjo jis.

Gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas) sakė išsiuntęs laišką Turkijos gynybos ministrui Hulusi Akarui (Chulusiui Akarui), kad informuotų jį apie Vašingtono sprendimą.

Pasak Pentagono vadovo, JAV pasiūlymas dėl „Patriot“ buvo „labai konkurencingas“.

Turkija vis dar gali „pakeisti kursą“

Naikintuvai F-35 yra sukurti veikti sinchroniškai, realiu laiku su NATO karinėmis sistemomis, įskaitant priešraketinės gynybos priemones. Todėl JAV nuogąstauja, kad Rusija, naudodamasi Turkijoje gauta informacija, galėtų tiksliai nustatyti, kiek S-400 sistemos yra pajėgios veikti prieš Vakarų aljansą.

Pernai birželį JAV „pateikė“ Turkijai keturis iš planuojamų įsigyti naikintuvų F-35, tačiau lėktuvai liko Amerikoje, kad, kaip oficialiai aiškinama, turkų pilotai galėtų mokytis juos valdyti.

Pasak E. Lord, jei Turkija iki liepos 31-osios neatsisakys sutarties su Rusija, turkų bendrovės, gaminančios 937 pavadinimų F-35 naikintuvų dalis, nebegaus subrangos kontraktų – jie bus pasirašyti su kitomis įmonėmis.

Apie 400 iš šių komponentų, įskaitant kai kurias važiuoklės dalis bei titanines turbinų mentes, gaminami tik Turkijoje.

Kaip sakė E. Lord, JAV aerokosminių technologijų milžinė „Lockheed Martin“ ir variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ jau pradėjo naujų tiekėjų paiešką, nors turkų bendrovėms bus leista užbaigti jau pateiktus užsakymus.

Anot gynybos sekretoriaus pavaduotojos pirkimų ir aprūpinimo reikalams, Turkijos dalyvavimas programoje būtų nutrauktas iki kitų metų pradžios.

„Turkija vis dar gali pakeisti kursą," – pabrėžė pareigūnė.

„Jei Turkija atsisakys priimti S-400, suteiksime galimybę Turkijai grįžti prie įprastų sąlygų," – pridūrė ji.

Praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje pradėta F-35 programa yra pati brangiausia JAV ginkluotųjų pajėgų istorijoje. Pentagono skaičiavimu, ji kainuoja apie 400 mlrd. dolerių (355 mlrd. eurų). Ateinančiais dešimtmečiais siekiama pagaminti beveik 2,5 tūkst. šių lėktuvų.

R. T. Erdoganui siekiant vis didesnio vaidmens Islamo pasaulyje, įtampa Vašingtono ir Ankaros santykiuose pastaraisiais metais auga.

Turkija spaudžia prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) išvesti JAV karius iš Sirijos, tačiau Vašingtonas nerimauja dėl JAV sąjungininkų kurdų kovotojų likimo, nes R. T. Erdoganas juos sieja su separatistais.

Praėjusią savaitę Turkija panaikino vieną iš nesutarimų su JAV priežasčių, paleidusi dvigubą pilietybę turintį NASA mokslininką. Tai jau antras laisvėn paleistas amerikietis, kuris buvo suimtas per R. T. Erdogano po nepavykusio 2016-ųjų perversmo vykdytą plataus masto susidorojimą.