aA
Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste, patvirtino Iranas ir JAV.
Oro uostas Bagdade
Oro uostas Bagdade
© AFP / Scanpix

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

DELFI trumpai
Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste;
Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano;
Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani;
Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje;
Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje;
Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“;
Jis buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.

Po Q. Soleimani žūties D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė JAV vėliavos atvaizdą, bet jokių komentarų nepridėjo.



Paryčiais įvykęs incidentas žymi didžiausią įtampos eskalavimą ir didina nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.

Qasem Soleimani
Qasem Soleimani
© AFP / Scanpix

Anksti penktadienį virtinė raketų smogė Bagdado tarptautiniam oro uostui. Jų taikinys buvo automobilių kolona, priklausiusi Irako sukarintų pajėgų tinklui „Hashed al Shaabi“, palaikančiam glaudžius ryšius su Iranu.

Praėjus vos kelioms valandoms Irano valstybinė televizija paskelbė šalies Revoliucinės gvardijos korpuso pareiškimą, kuriame sakoma, kad Q. Soleimani „šį rytą tapo kankiniu per Amerikos ataką prieš Bagdado oro uostą“.

„Hashed al Shaabi“ patvirtino, kad Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo per „JAV smūgį“.

„Hashed“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandis ir [Irano revoliucinės gvardijos] Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani žuvo per JAV smūgį, nutaikytą į jų automobilį Bagdado tarptautinio oro uosto kelyje“, – sakoma pranešima.

„Hashed al Shaabi“ yra tinklas, sudarytas daugiausiai iš šiitiškų ginkluotų grupių. Daugelis jų palaiko glaudžius ryšius su Teheranu, bet taip pat yra oficialiai inkorporuotos į Irako valstybines saugumo pajėgas.

Šie daliniai susivienijo 2014 metais kovodami su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Daugelis jų kovotojų yra sukaupę daug kovinės patirties per Irako karą, įskaitant kovos veiksmus prieš Jungtinių Valstijų pajėgas.

„Dekapitacija“

A. M. al Muhandisas buvo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet jis laikytas faktiniu įtakingiausiu šios organizacijos veikėju.

Q. Soleimani vadovo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje, taip pat buvo Irano patikėtinis Irake ir nuolat lankydavo šią šalį, ypač padidėjus įtampai regione.

Abiem jiems Jungtinės Valstijos buvo paskelbusios sankcijų.

Pentagonas sakė, kad Q. Soleimani „aktyviai rengė planus puldinėti Amerikos diplomatus ir karius Irake bei visame regione“.

Qasem Soleimani
Qasem Soleimani
© AFP / Scanpix

JAV Gynybos departamento pranešime sakoma, kad jis ėmėsi „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“, bet nepaminėjo, kaip tai buvo padaryta.


Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metais amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakr al Baghdadi.

„Ką tik įvykdytas smūgis yra didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“, – pažymėjo Ph. Smythas.

„To su niekuo neįmanoma palyginti“, – pridūrė jis.

Qasem Soleimani
Qasem Soleimani
© AFP / Scanpix

Q. Soleimani laikytas vienu įtakingiausių Irano generolų ir Teherano netiesioginių karų Vidurio Rytuose architektu.

Jis buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.

„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.

JAV šių veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.

D. Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.

„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė per tviterį.

Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė žurnalistams, kad gali įvykti daugiau antpuolių, organizuojamų Irano remiamų grupių, bet pažadėjo, kad Amerikos pajėgos atsakys.

„Esame pasiruošę imtis savigynos ir esame pasiruošę atgrasyti šių grupuočių, remiamų, vadovaujamų ir aprūpinamų Irano, tolesnį blogą elgesį“, - kalbėjo Pentagono vadovas.

Didėjanti priešprieša

JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.

Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.

Po penktadienį įvykdyto smūgio „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 69,16 JAV dolerio (61,79 euro) už barelį, o WTI rūšies naftos kaina šoktelėjo 4,3 proc. – iki 63,84 dolerių (57,04 euro).

Baiminamasi, kad amerikiečių ataka gali padidinti nestabilumą Irake, kuris palaiko glaudžius politinius ir karinius ryšius tiek su Teheranu, tiek su Vašingtonu.

JAV vadovavo 2003 metais pradėtai karinei invazijai prieš tuometį Irako diktatorių Saddamą Husseiną ir aktyviai bendradarbiavo su vėliau į valdžią atėjusiais irakiečių pareigūnais.

Tačiau Amerikos įtaka Irake pastaruoju metu blėso, o Teherano – stiprėjo. Iranas kruopščiai mezgė glaudžius asmeninius ryšius su Irako politikais ir ginkluotomis grupėmis net ir per S. Husseino valdymą.

Irako pareigūnai pastaraisiais mėnesiais buvo perspėję, kad jų šalimi gali būti pasinaudota kaip teritorija sąskaitoms tarp Irano ir JAV suvesti.

„Didžiausias apsiskaičiavimas“

Vienas Irano prezidento Hassano Rouhani padėjėjas iškart perspėjo prezidentą Donaldą Trumpą dėl Teherano keršto.

„Trumpas savo avantiūra įtraukė JAV į pavojingiausią situaciją regione. Kad ir kas peržengia raudoną liniją, jis turėtų būti pasirengęs susidurti su pasekmėmis“, – per socialinių tinklų platformą „Telegram“ paskelbė prezidento patarėjas Hessameddinas Ashena.

Irano valstybinė televizija vėliau savo komentare D. Trumpo įsakymą nužudyti Q. Soleimani pavadino „didžiausiu JAV apsiskaičiavimu“ nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Regiono žmonės nebeleis amerikiečiams pasilikti“, – sakoma komentare.

Dramatiška ataka surengta prasidedant metams, kai D. Trumpo laukia teismas Senate po Atstovų Rūmų jam įvykdytos apkaltos ir, taip pat, perrinkimo kampanija. Ataka žymi galimą lūžį Artimuosiuose Rytuose ir reiškia didžiulį Amerikos politikos Irano atžvilgiu pasikeitimą po mėnesius tvyrojusios įtampos.

Teheranas yra numušęs JAV karinį žvalgybos droną ir sulaikęs tanklaivių. JAV taip pat kaltina Iraną dėl virtinės išpuolių prieš tanklaivius ir dėl rugsėjį surengtų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, dėl kurių naftos gavyba šalyje kuriam laikui buvo sumažėjusi perpus.

Įtampą pirmiausiai sukėlė D. Trumpo sprendimas 2018 metų gegužę išvesti JAV iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, kuris buvo sudarytas valdant jo pirmtakui Barackui Obamai.

Penktadienio ataką, per kurią žuvo Q. Soleimani, įvykdė apginkluotas amerikiečių dronas, sakė vienas JAV pareigūnas. Į Q. Soleimani automobilį buvo pataikyta viename privažiavimo kelyje netoli Bagdado oro uosto.

Pasak irakiečių aukšto rango saugumo pareigūno, smūgis buvo suduotas netoli krovinių zonos, Q. Soleimani išlipus iš savo lėktuvo, kuris atskrido arba iš Libano, arba iš Sirijos. Q. Soleimani pasitiko A. M. al Muhandisas ir kiti asmenys.

Du pareigūnai iš sukarintų pajėgų sakė, kad Q. Suleimani per ataką buvo sudraskytas į gabalus, o A. M. al Muhandiso palaikai nerasti. Vienas aukšto rango politikas nurodė, kad Q. Soleimani palaikai buvo identifikuoti pagal jo mūvėtą žiedą.

Dėl temos opumo ir neturėdami įgaliojimų daryti oficialius pareiškimus pareigūnai kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiamos jų pavardės.

Kultūrinis simbolis

Neaišku, kokiais teisiniais įgaliojimais JAV rėmėsi įvykdydamos šią ataką. Amerikos prezidentai turi plačius įgaliojimus veikti be Kongreso pritarimo, kai JAV žmonėms ar interesams iškyla reali grėsmė. Pentagonas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo vertinimą, kad Q. Soleimani planavo naujas atakas prieš amerikiečius.

Demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sakė, kad D. Trumpas yra skolingas Kongresui ir Amerikos žmonėms nuodugnų paaiškinimą. „Dabartiniai leidimai naudoti karinę jėgą jokiu būdu neapima galimo naujo karo pradėjimo. Šis žingsnis galėtų nulemti svarbiausią per kelis dešimtmečius karinę konfrontaciją“, – sakė senatorius.

Tačiau D. Trumpo sąjungininkai gyrė prezidento veiksmus. „Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau“, – tviteryje parašė Pietų Karolinai atstovaujantis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

Iranui minimas nužudymas reiškia daugiau nei vien vado mūšio lauke praradimą. Q. Soleimani taip pat buvo kultūrinis simbolis, reiškęs nacionalinį pasididžiavimą ir atsparumą susidūrus su JAV sankcijomis. Nors Q. Soleimani labai vengė dalyvauti politikoje, jo žinomumas išaugo, JAV ir Izraelio pareigūnams apkaltinus šį kariškį netiesioginėmis Irano atakomis užsienyje.

Nors įprastinė Irano kariuomenė jau 40 metų patiria JAV sankcijas, Revoliucinė gvardija vykdė balistinių raketų programą. Ji taip pat gali asimetriškai smogti regione per tokias pajėgas kaip Libano judėjimas „Hizbollah“ ir Jemeno husių sukilėliai. JAV ilgą laiką kaltina Iraną dėl automobiliuose padėtų bombų sprogimų ir pagrobimų, bet jis atsakomybės nėra prisiėmęs.

Kaip Kudso pajėgų vadas Q. Soleimani vadovavo visoms jų ekspedicinėms pajėgoms ir dažnai važinėdavo į Iraką, Libaną ir Siriją. Kudso pajėgų nariai ilgame Sirijos kare remia prezidentą Basharą al Assadą, jų taip pat buvo dislokuota Irake po 2003 metų JAV invazijos.

Q. Soleimani išgarsėjo patarinėdamas pajėgoms, kovojančioms su IS Irake ir, B. al Assado vardu, Sirijoje.

JAV pareigūnai sako, kad vadovaujant Q. Soleimani Gvardija mokydavo irakiečių kovotojus gaminti ir naudoti prieš JAV karius ypač pavojingas pakelės bombas. Iranas tai neigia.

Q. Soleimani yra populiarus Irane, kur daugelis žmonių jį laiko nesavanaudišku didvyriu, kovojusiu su Irano priešais užsienyje.

JAV Kongresas nebuvo informuotas apie smūgį Bagdade prieš Irano pajėgų vadą

JAV įstatymų leidėjai nebuvo iš anksto informuoti apie prezidento Donaldo Trumpo įsakymu įvykdytą amerikiečių karinį smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas vienas svarbiausių Irano ginkluotųjų pajėgų vadų, vėlai ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Atstovų Rūmų demokratas.

Smūgis Irake prieš įtakingą Irano revoliucinės gvardijos veikėją Q. Soleimani „buvo įvykdytas niekaip nepranešus Kongresui ir su juo nepasitarus“, sakoma Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininko Elioto Engelio pranešime.

Q. Soleimani buvo „didžiulio smurto organizatorius“, kurio „rankos buvo suteptos amerikiečių krauju“, pridūrė demokratas įstatymų leidėjas.

Kita vertus, „tokių grėsmingų veiksmų stūmimas nedalyvaujant Kongresui kelia rimtų teisinių problemų ir yra akibrokštas Kongreso, kaip lygiavertės valdžios šakos, galioms“, pažymėjo E. Engelis.

Irano diplomatijos vadovas Q. Soleimani nužudymą vadina pavojinga eskalacija

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pasmerkė Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vado Q. Soleimani nužudymą per penktadienį Irake surengtą JAV pajėgų smūgį ir pavadino šį incidentą pavojingu eskalavimu.

Irano diplomatijos vadovas taip pat perspėjo, kad Jungtinės Valstijos atsakys už šios operacijos pasekmes.

Mohammadas Javadas Zarifas
Mohammadas Javadas Zarifas
© Reuters / Scanpix

„JAV tarptautinio terorizmo aktas, taikymasis į generolą Soleimani ir jo nukovimas... yra itin pavojinga ir kvaila eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. J. Zarifas.

„JAV tenka atsakomybė už visas šio niekšiško avantiūrizmo pasekmes“, – pridūrė jis.

Svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Q. Soleimani žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste, patvirtino Iranas ir JAV.

Šis įvykis neabejotinai dramatiškai padidins įtampą tarp Vašingtono ir Teherano.

Pentagonas nurodė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Q. Soleimani po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.

Šaukia skubų posėdį

Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba penktadienį sušaukė skubų posėdį dėl Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vado Q. Soleimani „kankinystės“ per Irake surengtą JAV pajėgų smūgį, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.

„Po kelių valandų bus surengtas neeilinis Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis žudikiškai atakai prieš generolo Soleimani automobilį Bagdade, kuri nulėmė jo kankinystę, apžvelgti“, – agentūrai ISNA sakė Tarybos sekretoriato atstovas Keyvanas Khosravi.

Irano aukščiausiasis lyderis žada žiaurų kerštą už Q. Soleimani nužudymą

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už tai, kad penktadienį Bagdade nužudė Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadą generolą Q. Soleimani.

„Kankinystė buvo atlygis už jo nenuilstamas pajėgas visus šiuos metus“, – parašė A. Khamenei savo „Twitter“ paskyroje farsi (persų) kalba, turėdamas galvoje generolą Q. Soleimani.

Ajatola dėl sukarintų pajėgų vado žūties paskelbė trijų dienų gedulą.

„Dievo valia jo nebelikus, jo darbas ir kelias nenutrūks, tačiau nusikaltėlių, per praėjusios nakties incidentą susitepusių savo purvinas rankas jo ir kitų kankinių krauju, laukia žiaurus kerštas“, – rašė A. Khamenei.

Irano revoliucinė gvardija patvirtino, kad Q. Soleimani penktadienį paryčiais buvo nukautas. Ji nurodė, kad generolas „tapo kankiniu“ per Amerikos sraigtasparnių ataką prieš Bagdado oro uostą.

Q. Soleimani buvo vienas populiariausių veikjų Irane, o Amerika ir jos sąjungininkės laikė jį mirtinu priešininku.

A. Khamenei pareiškė, kad Q. Soleimani buvo „tarptautinis pasipriešinimo veidas“, ir sakė, kad generolą nužudė „žiauriausieji iš gyvenančių Žemėje“.

Ajatola pridūrė, kad už visi žmonės, palaikantys pasipriešinimą, keršys už generolo mirtį.

„Skaudu, kad mūsų atsidavusio ir brangaus generolo nebėra su mumis, tačiau toliau kovodami ir pasiekdami gautinę pergalę žudikams ir nusikaltėliams sukelsime dar didesnį kartėlį“, – sakė A. Khamenei.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(89 žmonės įvertino)
4.5169

Top naujienos

Šokiruojanti Karoliniškių „šiukšlių monstro“ realybė: senbuvių liudijimai ir kraupūs radiniai (54)

Padangos, baldai, žaislai, batai, lagaminai, indai ir net apdegę automobiliai – tokių šiukšlių...

Apie buvimą koronaviruso židinyje Uhane pranešė du lietuviai (48)

Du Lietuvos piliečiai neseniai pranešė, kad šiuo metu yra koronaviruso epicentre Uhano mieste,...

Ministerija ramina išsigandusius tėvus: neskubėkite pervedinėti papildomų pinigų

Sumaištis dėl mokesčių už būrelius. Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad kompensacijos...

Likviduojama Gretos Kildšienės įmonė (163)

Greta Kildišienė nusprendė likviduoti savo įmonę „Amatas“. Buvusios Seimo narės knygą...

Išsekę ir atlyginimu nepatenkinti vairuotojai išklojo visą tiesą: tokia situacija yra tiksinti bomba

Savivaldybei pavaldžioje keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje „Kėdbusas“...

Paaiškėjo, kuriame „Eurovizijos“ pusfinalyje pasirodys Lietuva

Antradienį Roterdame ( Nyderlandai ), kur ir vyks šių metų „Eurovizijos“ konkursas,...

Ministerija pranešė apie ypatingą situaciją: viena ligoninė viską griauna papildyta 16.27 (124)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pernai paskelbė anoniminę apklausą, kuria medikai gali...

Zelenskio komentaras apie SSRS įsiutino Maskvą (326)

Kremlius su įsiūčiu sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad dėl...

„Smart-ID“ praneša apie pokyčius: kai kuriems teks paskyrą atnaujinti (6)

Asmens tapatybės nustatymo internete sprendimas „ Smart-ID “, kurį sukūrė bendrovė „ SK ID...

Vienas didžiausių Lietuvos miškų savininkų nerimauja: daugėja apribojimų ir pirkėjų iš užsienio (78)

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, ribojantis miško kiekį, kurį gali valdyti fiziniai ir...