2011 m. balandžio 29 d. JAV prezidentas Barackas Obama įsakė vykdyti svarbiausią operaciją šiuolaikinėje JAV istorijoje: įsakyta šturmuoti namą Pakistano Abbotabado mieste, kur slėpėsi pats Osama bin Ladenas. Šios itin sudėtingos užduoties, kurios baigtis galėjo būti pati netikėčiausia, įgyvendinimui B. Obama pasirinko nedidelį taktinį JAV karinių jūrų pajėgų dalinį „Navy Seals“, kuris naktį į gegužės 1 d. per susišaudymą sunaikino „al Qaeda“ vadeivą O. bin Ladeną.
Po dviejų metų pasirodė duomenų, kad tik du iš „Team 6“ grupės narių (tų pačių kovotojų iš „Navy Seals“ padalinio), susidorojusių su pagrindiniu pasaulio teroristu, liko gyvi per Afganistane įvykusią lėktuvo katastrofą. Remiantis laikraščio „Corriere della Sera“ pranešimu, 2013 m. balandžio mėn. dėl nesėkmingo šuolio su parašiutu žuvo dar vienas iš šių kovotojų. Tai tik dar kartą įrodo, kad ši grupė, kurią sudaro griežtai atrenkami kovotojai, nuolat atsiduria labai pavojingose situacijose, rašo abc.es.
„Taktinis dalinys „Navy Seals“ buvo suformuotas po vienos iš didžiausių JAV karinių nesėkmių. 1962 m. po nesėkmingo Kubos samdinių išsilaipinimo Kiaulių įlankoje Kuboje, JAV prezidentas Johnas F. Kennedy palaimino sprendimą suformuoti rinktinį jūrų desanto dalinį, kuris galėtų vykdyti reidus priešininko teritorijoje. Karinį krikštą šis dalinys gavo Vietname, kur dėl vietovės ypatumų ir aiškiai nubrėžtos fronto linijos nebuvimo prireikė specialiųjų pajėgų dalyvavimo. Pagal Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties grupės pavyzdį sukurtos „Navy Seals“ pajėgos gavo užduotį greitaeigiais kateriais stebėti ir patruliuoti Mekongo upę.
Būtent tada JAV pradėjo naudoti šias specialiąsias pajėgas sudėtingiausioms operacijoms, kurias reikėjo vykdyti chirurginiu tikslumu. Tarp žinomiausių sėkmių – transatlantinio laivo „Achille Lauro“ ir Somalio piratų pagrobto kapitono Richardo Phillipso išvadavimas,1983 m. išsilaipinimas Granadoje, taip pat dalyvavimas Irako kare 2003 m.
Sklinda kalbos ir apie „Navy Seals“ nesėkmę mėginant paimti Panamos prezidentą Manuelį Norjegą bei nepavykusią įkaitų išlaisvinimo operaciją JAV ambasadoje Teherane 1980 m.
Vykdant kandidatų atranką panašaus pobūdžio užduotims svarstomos karinių jūrų pajėgų vyriškos lyties vyresnių nei 28 metų karių kandidatūros. Mokymai trunka šešis mėnesius, o jų kulminacija – treniruotė pavadinimu „Savaitė pragare“: penkias dienas būsimieji komandosai kenčia šaltį, alkį ir miego trūkumą. „Savaitės pragare“ išbandymas rengiamas Koronado bazėje JAV Kalifornijos valstijoje, kur buvo paruošta pusė iš šiuo metu „Naval Seals“ pajėgose kovojančių karių. Likę kovotojai apmokyti „Little Creek“ bazėje Virdžinijos valstijoje. Vos 300 šių pajėgų karių – tai „Team 6“ komanda, suformuota „Dam Neck“ bazėje Virdžinijoje.
Vykdant atranką atmetama 90 proc. kandidatūrų, nes išbandomiems pretendentams būtina nubėgti 24 kilometrus, nuplaukti tris kilometrus vandens telkiniuose po atviru dangumi ir atlaikyti didelį fizinį krūvį. Bendra karių rengimo trukmė – 1,5 metų, o vėliau dar metus mokymai tęsiasi pačiame dalinyje ir tik tada kovotojai siunčiami į pirmąją užduotį.
„Navy Seals“ dalinio kovotojai paprastai užduotis vykdo po aštuonis, tačiau, priklausomai nuo operacijos pobūdžio, gali dirbti tiek poromis, tiek ir visi kartu – tokiu atveju kiekvienas atsakingas už jam skirtą užduotį, pavyzdžiui, sprogdinimus, elektroniką, maršruto planavimą, medicininę pagalbą ir t.t.
Paslaptingos ir grėsmingos Rusijos „Specnaz“ pajėgos
Garsųjį „Navy Seals“ priešą – Rusijos „Specnaz“ pajėgas – Šaltojo karo metais visada dengė paslapties šydas, pavertęs jas savotišku mitu. Nors „Specnaz“ pavadinimas apima visus sovietinės ir Rusijos epochų specialiosios paskirties dalinius, aukštu parengties lygmeniu pasižymi tik du daliniai: Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) specialiosios pajėgos, struktūriškai priklausančios Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinei žvalgybai, ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) specialiosios pajėgos, skirtos kovai su terorizmu.
Nepaisant daugybės vaizdo įrašų internete, kuriuose rodoma, kaip veikia specialiosios pajėgos, jų rengimo detalės vis dar įslaptintos. Šie dalinai sukurti XX a. šeštąjį dešimtmetį, per patį Šaltojo karo įkarštį. Iš pradžių šios pajėgos buvo rengiamos įvairioms slaptosioms operacijoms vykdyti, įskaitant ir žvalgybinę-diversinę veiklą, tačiau po įsiveržimo į Afganistaną 1979 m. specialiosios pajėgos išėjo iš šešėlio ir ėmė aktyviai reikštis kovose.
Remiantis prieinamais duomenimis, kurių tikrai nėra daug, specialiųjų pajėgų kovotojai daug dėmesio skiria kovos menams. Daugiausiai dėmesio „Specnaz“ skiria Sovietų Sąjungoje sukurtoms sambo imtynėms. Be to, reikšminga rengimo dalis vykdoma naudojant kovinius šovinius ir sprogstamąsias medžiagas, o tai padeda suprasti, kodėl tiek daug specialiųjų pajėgų kovotojų miršta ne karo lauke.
Vis dėlto šių pajėgų struktūra panaši į kitų specialiosios paskirties dalinių struktūrą: kiekvieną specialiųjų pajėgų dalinį sudaro 8-10 kovotojų, kuriems vadovauja karininkas. Šie kovotojai apmokomi dirbti su sprogstamomis medžiagomis, šaudyti nusitaikius, apmokomi vykdyti derybas, pasitelkus radijo ryšį ir rinkti duomenis apie būsimų kovos veiksmų vietovę.
Tarp specialiųjų pajėgų ir visų pirma FSB nesėkmių vykdant antiteroristines operacijas vertėtų paminėti vidurinės mokyklos šturmą Beslane 2004 m. rugsėjo 3 d., kurią prieš dvi dienas buvo užėmę islamistai. Viskas baigėsi netvarkingu šturmu, kurį pradėjo antiteroristinės kovos dalinys „Alfa“. Vėliau prie šturmavimo prisijungė ir ginkluotųjų ir vidaus pajėgų kariai. Šturmo rezultatas – 370 žuvusiųjų.
SAS ir „Delta Force“
Rusijos specialiosios pajėgos ir „Navy Seals“ dalinys puikiai žinomi visame pasaulyje, o ypač daug dėmesio jiems skiriama žiniasklaidoje, tačiau pasaulyje yra ir kitų analogiškai rengiamų dalinių.
Didžiosios Britanijos specialiosios oro pajėgos (SAS) ir Jūrų specialiosios pajėgos suformuotos Antrojo pasaulinio karo metais ir tapo savotišku vėliau atsiradusių specialiosios paskirties dalinių prototipu. Vienas iš sunkiausių kandidatams į šias pajėgas tenkančių išbandymų – tai kalnuotos Velso vietovės, kurias jiems tenka įveikti su 25 kilogramus sveriančiomis kuprinėmis ant pečių. Taip pat norintys patekti į šias pajėgas mėnesį gyvena tropiniuose miškuose.
JAV turi ir kitų specialios paskirties dalinių, pavyzdžiui, 75-ąjį „Žaliųjų berečių“ reindžerių pulką. Šis pulkas skirtas kovoti su sukilėliais, partizanais ir apmokyti užsienio karius. Žinoma, nederėtų pamiršti ir 1-ojo operatyvaus dalinio „Delta Force“. Šį dalinį 1977 m. įkūrė Charlesas Beckwithas, iki tol ilgą laiką rengęs kovotojus JK SAS pajėgoms.
Į „Delta“ dalinį priimami seržanto laipsnį turintys vyresni nei 21 metrų vyrai, kariuomenėje tarnavę ne mažiau 2,5 metų ir sėkmingai įveikę išbandymus, kurie niekuo nesiskiria nuo kandidatams į SAS bei „Navy Seals“ skiriamų išbandymų
Skirtingai nuo išvardintų specialiosios paskirties dalinių, „Delta“ daliniui skiriamos operacijos – slaptesnės ir subtilesnės. Karinėse bazėse jie dėvi civilių drabužius ir dalyvauja tik JAV rengiamose operacijose.
Izraelio „Sayeret Matkal” kovotojai ir Prancūzijos karinių jūrų pajėgų specialiosios paskirties dalinys tarptautinėje bendruomenėje taip pat turi autoritetą.