Palydovines nuotraukas laikotarpiu, trukusiu nuo kovo 27 d. iki balandžio 16 d., padarė įmonė „Maxar Technologies“, besispecializuojanti palydovinių nuotraukų srityje, įskaitant nuotraukų darymą įvairių šalių vyriausybėms, rašo „Dožd“. Minėtas nuotraukas galima pamatyti čia.
Bendrovės direktorius Danielis Jablonsky „The Wall Street Journal“ paaiškino, kodėl priėmė sprendimą paviešinti nuotraukas: „Manau, kad jos pašalina dalį abejonių, kas iš tiesų vyksta labai neramiame regione.“
Vienoje iš „The Wall Street Journal“ paskelbtų nuotraukų matyti Kryme esanti aviacijos bazė. Ant betoninio kilimo ir tūpimo tako stovi keletas naikintuvų „Su-30“. Ši nuotrauka buvo padaryta balandžio 16 d. Dar kovo mėnesį naikintuvų šioje bazėje nebuvo, rašo „The Wall Street Journal“.
Kituose kadruose matyti karinė stovykla netoli Voronežo, kur Rusija telkia pajėgas nuo kovo mėnesio pabaigos. Palydovinėse nuotraukose galima įžiūrėti sraigtasparnius, žvalgybinius dronus, motošaulių bei šarvuočių ir tankų dalinius, karo lauko ligonines, rašo dienraštis.
Buvę ir dabartiniai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdininkai „The Wall Street Journal“ sakė, kad prie sienos tebetelkiamų pajėgų bei iš kitų šalies regionų perdislokuotų bombonešių „Su-34“, „Su-30“, „Su-27“, „Su-25“ ir „Su-24“ paskirtis – didinti Maskvos politinę įtaką Ukrainai.
„Jie [Rusija] sutelkė tiek karinių oro pajėgų, kiek būtina norint užtikrinti pranašumą ore mūšio metu ir teikti pagalbą antžeminėms pajėgoms“, – teigė buvęs JAV karinių oro pajėgų karininkas Philipas Breedlove'as, Krymo aneksijos metu vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.
Jo manymu, nuotraukos rodo, kad Rusijos kariniai daliniai neplanuoja pulti nedelsiant, bet Maskva turi keletą tolesnių veiksmų variantų.
Praėjusią savaitę Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas Kongrese pažymėjo, kad, telkdama pajėgas, Rusija baugina Ukrainos vyriausybę ir siunčia signalą Joe Bideno administracijai.
„Pajėgų telkimas pasiekė tokį tašką, kai viskas gali virsti kariniu įsiveržimu, – sakė W. Burnsas. – Ir rimtai reaguoti turi ne tik JAV, bet ir sąjungininkės.“
„Tai ne demonstracija. Tai pasiruošimas dideliam puolimui, – tvirtina fondo „Potomac“ prezidentas Phillipas Karberis, dažnai lankęsis karo veiksmų zonoje Ukrainoje. – Neprognozuoju puolimo, bet dviejų savaičių laikotarpiu toks variantas Rusijai yra įmanomas.“
„Negalime atmesti tikimybės, kad pajėgų telkimas yra priemonė daryti poveikį Ukrainai, siekiant priversti ją atidaryti Šiaurės Krymo kanalą, – sako politologas Glennas Howardas. – Tai didžiulis potencialas, ir mes nežinome, kaip Rusija jį panaudos.“
Pirmadienį Pentagono atstovas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė didesnes pajėgas nei 2014-aisiais, kai įsiveržė į Krymą.
Pasak jo, šis dislokavimas kelia „labai rimtą susirūpinimą“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pirmadienį sakė, kad prie Ukrainos sienos dislokuota 150 tūkst. rusų karių. Kiek vėliau jo paties tarnyba nepateikdama paaiškinimo šį skaičių sumažino iki 100 tūkstančių.
JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby atsisakė nurodyti konkretų skaičių.
„Tai tikrai didžiausias sutelkimas, kokį esame matę nuo 2014 metų, kai buvo nulemtas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, – spaudos konferencijoje sakė J. Kirby. – Tai tikrai didesnis [kariuomenės sutelkimas] nei praėjusį kartą 2014-aisiais.“
„Konkrečių skaičių ar kariuomenės išsidėstymo neminėsiu“, – sakė jis ir pabrėžė: „Tikrai ir toliau matome telkimą, [jis] kaip ir anksčiau kelia mums labai rimtą susirūpinimą.“
„Netikime, kad šis telkimas padeda saugumui ir stabilumui prie sienos su Ukraina ir tikrai nepadeda okupuotame Kryme“, – sakė J. Kirby.
„Tikrai girdime rusus skelbiant, kad visa tai dėl pratybų. Mums ne visai aišku, kad tikslas tikrai toks“, – pridūrė jis.
Sekmadienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais Ukrainos rytuose žuvo ukrainiečių karys, o dar vienas buvo sužeistas. Atsinaujinus įtampai tarp Kijevo ir Maskvos, kovos Rytų Ukrainoje suintensyvėjo.
Ukraina baiminasi, kad Kremlius ieško preteksto pulti.
Prieš septynerius metus po Krymo aneksijos prasidėjęs karas Rytų Ukrainoje jau nusinešė per 13 tūkst. gyvybių, o kone 1,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
