Prezidentas Joe Bidenas 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą, kad pasisakytų apie Rusijos veiksmus, nurodė Baltieji rūmai.
Ši griežtesnė žinia buvo paskelbta po atsargesnio JAV atsako į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių darinių nepriklausomybę. V. Putinui pasirašius įsaką dėl Rusijos pajėgų dislokavimo tose teritorijose Vašingtonas iš pradžių vengė šiuos žingsnius vadinti „invazija“.
Kelias pastarąsias savaites Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kalbėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą taptų pagrindu įvesti Maskvai niokojamas ekonomines sankcijas.
Tačiau tvyrant abejonėms, kokie yra V. Putino tikrieji ketinimai, J. Bideno administracija tik po 12 valandų sugriežtino toną.
„Taip, manome, kad tai invazijos pradžia – Rusijos vėliausias įsiveržimas į Ukraina. Ir jau matote mūsų atsako pradžią – kaip sakėme, jis bus greitas ir rūstus“, – televizijai CNN sakė nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris.
Baltieji rūmai taip pat sveikino Vokietijos ankstesnį sprendimą sustabdyti licencijos išdavimą Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.
J. Bidenas „aiškiai leido suprasti, jog jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą, mes veiktume su Vokietija, kad užtikrintume, jog „Nord Stream 2“ nejudės į priekį. Praeitą naktį glaudžiai konsultavomės su Vokietija ir sveikiname jų pranešimą. Šiandien mes prisidėsime savo pačių priemonėmis“, sakoma Baltųjų rūmų atstovės Jen Psaki (Džen Psaki) tviterio pranešime.
V. Putinas smarkiai paaštrino krizę, pirmadienį vakare paskelbęs, kad pripažįsta Ukrainos rytinių Luhansko ir Donecko sričių teritorijose įkurtų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę, ir sakė, kad Rusijos kariuomenė bus atsakinga už „taikos palaikymą“.
Antradienį Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė leidimą V. Putinui naudoti kariuomenę už šalies ribų. Vis dėlto autoritarinis lyderis vėliau pareiškė, kad tai nereiškia, jog Rusijos kariuomenė į separatistų teritorijas bus pasiųsta artimiausiu laiku, ir kad tai priklausys nuo „padėties vietoje“.
Tačiau V. Putinas pasiuntė kitą nerimą keliančią žinią, pareiškęs, kad separatistų „liaudies respublikas“ Maskva pripažįsta visoje Luhansko ir Donecko sričių teritorijoje, nors dalį jos šiuo metu tebekontroliuoja Kijevo vyriausybė. Jis pridūrė, kad dėl tikslių sienų turėtų būti susitarta per separatistų atstovų derybas su Ukrainos vyriausybe.
Ši nuostata didina pavojų, kad separatistai sieks išplėsti šiuo metu savo kontroliuojamas teritorijas Donbase.
Jungtinės Valstijos ir kitos Kijevo sąjungininkės Vakaruose smerkė Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimus, bet Vašingtonas iš pradžių kalbėjo atsargiai.
J. Bidenas nedelsdamas įvedė ekonomines sankcijas Luhansko ir Donecko separatistams. Visgi vienas JAV pareigūnas, paklaustas, ar bus tolesnių sankcijų Rusijai, žurnalistams sakė: „Ketiname vertinti, ką padarė Rusija.“
Pareigūnas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos jau buvo slapta siunčiamos į separatistų teritorijas pastaruosius aštuonerius metus.
„Rusijos pajėgų pasiuntimas į Donbasą nebūtų naujas žingsnis, – kalbėjo pareigūnas. – Toliau laikysimės diplomatijos, kol nepradėjo važiuoti tankai.“
Vėliau pirmadienį Baltųjų rūmų atstovė pirmąkart atskleidė, kad bus skelbiamos naujos sankcijos, siųsdama žinią, kad pozicija griežtėja.