Rusija yra „agresyviai įsitraukusi“ į „konvencinių branduolinių pajėgumų vystymą ir modernizaciją. Šiuo metu jų pasirengimas siekia apytikriai 80 proc., o mūsų – nulį“, sakė admirolas Charlesas Richardas, branduolinį arsenalą prižiūrinčių JAV strateginių pajėgų vadas.

„Paprasčiau nurodyti tai, ko jie nemodernizuoja, nei tai, ką modernizuoja. Iš esmės atnaujinama viskas“, – kalbėjo Ch. Richardas.

Pasak Ch. Richardo, Kinija savo branduolinius pajėgumus modernizuoja taip sparčiai, kad „šiuo metu nebūna nė vienos savaitės, kurios metu nepavyktų sužinoti kažko naujo apie Kiniją“.

Nepaisant to, kad Kinijos branduolinės atsargos yra žymiai mažesnės, palyginus su Jungtinių Valstijų ir Rusijos branduoliniais arsenalais, šalyje vyksta „precedento neturinti plėtra“, savo kalbos metu sakė Ch. Richardas.

Kaip numato naujausia Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis, Rusija ir Jungtinės Valstijos turimų branduolinių galvučių skaičių turi apriboti iki 1 550, taip pat turi apriboti jas nešti galinčių dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų, povandeninių balistinių raketų ir branduoline ginkluote aprūpintų sunkiųjų bombonešių skaičių.

Pasak Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto, paskaičiuota, kad Kinija turi tik apie 320 branduolinių galvučių.

Joe Bideno administracija šiuo metu įgyvendina branduolinės situacijos apžvalgą, kuria siekiama išsiaiškinti, kokia bendra pinigų suma investuota į branduolinio modernizavimo programą. Apžvalgos tikslas yra „sumažinti mūsų gynybos strategijoje numatomus branduolinių ginklų tikslus“, posėdžio metu sakė Masačusetso senatorė demokratė Elizabeth Warren.

„Aš sutinku su šiuo tikslu ir manau, kad jis yra nesuderinamas su stulbinamai dideliu išlaidų lygiu. Kiekviena administracija priima strateginius sprendimus dėl mūsų pajėgų struktūros ir modernizavimo, o jei šie sprendimai liečia branduolinius ginklus, jie turi didžiulį svorį“, – sakė E. Warren.

Remiantis 2017-ųjų spalį JAV Kongreso biudžeto valdybos parengta ataskaita, operacijos, tarpiniai atnaujinimai ir pilna Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų programos modernizacija gali kainuoti 1,2 trln. dolerių (apie vieną trln. eurų).

Prieš dvi savaites Ch. Richardas JAV strateginėms pajėgoms nurodė surengti trumpą galimų Kinijos grėsmių ir apskritai Kinijos situacijos aptarimą, nes dabartinė informacija „veikiausiai yra pasenusi“.

Ch. Richardas perspėjo, kad Kinija sparčiai žengia pirmyn.

Maždaug prieš savaitę Ch. Richardas sužinojo, kad dabar Kinija turi daugiau greitųjų neutronų reaktorių nei anksčiau. Jo teigimu, tai pavyzdys, „kaip greitai Kinija keičiasi, ar bent jau kaip greitai mes tą suvokiame“.

„Greitųjų neutronų reaktorių turėjimas reiškia labai didelį prieinamą ginklams tinkamo plutonio šaltinį“, – aiškina Ch. Richardas.

„Tai kilstelės Kinijos galimybių ribas ir praplės pasirinkimus siekiant toliau plėtoti branduolinius pajėgumus“, – pridūrė Ch. Richardas.

Greitųjų neutronų reaktorius sukuria daugiau daliųjų medžiagų, nei jų sunaudoja. Žinia, kad Kinija turi daugiau greitųjų neutronų reaktorių nei anksčiau, reiškia, jog ji veikiausiai sukuria daugiau branduolinių medžiagų, nei gali būti panaudojama branduoliniams ginklams.

Ch Richardas taip pat įspėjo, kad Kinija dalį savo branduolinių pajėgų perkėlė į „panaudojimo gavus įspėjimą“ poziciją ir „pradeda taikyti ribotą „didelio pavojaus“ strategiją“. Tai reiškia, kad Kinija gali būti pasirengusi suduoti atsakomąjį smūgį vos jutikliams aptikus būsimą grėsmę. Todėl JAV reikalas yra užtikrinti, kad bus žinoma raketos trajektorija, jei tokia būtų aptikta, ir prieš smūgiuojant bandyti įvertinti, ar ji branduolinė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (369)