Pilkos spalvos, sverianti per 4 tūkst. 500 kilogramų ir dydžiu prilygstanti nedideliam automobiliui - ši branduolinė bomba buvo pajėgi nuo žemės paviršiaus nušluoti visą miestą. Jos galingumas – 9 megatonos.
Palyginimui, atominė bomba, sunaikinusi Japonijos Hirosimos miestą paskutinėmis II pasaulinio karo dienomis, tebuvo 0,012 megatonų galios. O ši bomba vis tiek pasiglemžė daugiau nei 100 tūkst. žmonių gyvybes.
„Tai labai svarbu, turint omenyje, jog tai paskutinis toks galingas Šaltojo karo laikų ginklas. Ši diena žymi tokių baisių ginklų eros pabaigą“, - sakė Amerikos mokslininkų federacijos atstovas Hansas Kirstensenas.
Norint išardyti šią B-53 klasės branduolinę bombą, nenaudotą jau nuo 1997 m., reikėjo atskirti apie 136 kilogramus sprogstamosios medžiagos nuo urano, esančio pačioje bombos širdyje, teigia „Pantex“ atstovas Gregas Cunninghamas.
„Dabar pasaulis tapo saugesnė vieta“, - teigia JAV Nacionalinės branduolinio saugumo administracijos vadovas Thomas D'Agostino.
Praeitą gegužę JAV pirmą kartą viešai prakalbo apie šalies turimas branduolinio ginklo atsargas – 2009 metų rugsėjo 30 dieną šalis iš viso turėjo 5 tūkst. 113 kovinių branduolinių galvučių.
Šis skaičius, kuris po Berlyno sienos griūties sumažėjo net 75 proc., apėmė aktyvias kovines galvutes, pritaikomos praktikoje, bei tas, kurios nebetinkamos naudoti.
Remiantis naująja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartimi, pasirašytą 2010 metų balandį, JAV ir Rusija – šalys, turinčios branduolinį ginklą – pasižadėjo sumažinti savo branduolinį arsenalą iki 1 tūkst. 550 kovinių galvučių.
B-53 klasės branduolinė bomba buvo tokia didelė, jog B-52 klasės bombonešis vienu metu galėjo gabenti tik dvi tokias milžines. Prie kiekvienos jų buvo pridėtas parašiutas, palengvinantys jų nusileidimo kontrolę, teigiama Nacionalinės branduolinio saugumo administracijos paviešintuose vaizdo įrašuose.
Pačių galingiausių JAV turimų kovinių galvučių galia siekia 1,2 megatonos. Tokios galvutės įsodinamos į valdomas raketas.