Tai yra daugiau kaip prieš metus pradėto proceso, išprovokuoto nerimas, kad ši organizacija puoselėja antiizraelietišką šališkumą, kulminacija.

Nors abiejų šalių pasitraukimas daugiausia yra procedūrinio pobūdžio, jis laikomas dar vienu smūgiu UNESCO, kurią po Antrojo pasaulinio karo drauge su kitomis šalimis įsteigė JAV.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pateikė organizacijai pranešimą apie išstojimą 2017-ųjų spalį, o vėliau tą patį padarė ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

Kritikai laiko šią Paryžiuje įsikūrusią organizaciją antiizraelietiško šališkumo katilu. Ypač kritikuojami UNESCO sprendimai pasmerkti Izraelio įvykdytą Rytų Jeruzalės okupaciją, paskelbti kai kuriuos senovinius žydų objektus palestiniečių paveldu ir 2011 metais suteikti Palestinai visavertę narystę.

JAV reikalauja „iš esmės pertvarkyti“ agentūrą, geriausiai žinomą savo Pasaulio paveldo programa, kurios tikslas – saugoti kultūros požiūriu reikšmingas vietoves, objektus ir tradicijas. UNESCO taip pat užsibrėžusi gerinti mergaičių švietimą, skleisti žinias apie Holokaustą ir ginti žiniasklaidos laisvę.

Finansine prasme UNESCO nepajus rimtų pasekmių dėl JAV ir Izraelio pasitraukimo, nes agentūros finansavimas yra smarkiai apkarpytas jau nuo 2011-ųjų, kai abi valstybės liovėsi mokėti narystės mokestį, organizacijai nubalsavus, kad Palestinai būtų suteiktas valstybės narės statusas.

Anot pareigūnų, nuo to laiko JAV, kurios parūpindavo maždaug 22 proc. viso UNESCO biudžeto, sukaupė 600 mln. dolerių (522 mln. eurų) nesumokėtų įmokų, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl nusprendė pasitraukti Vašingtonas. Izraelio skola yra daug mažesnė – apie 10 mln. dolerių (8,7 mln. eurų).

UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay savo pareigas pradėjo eiti po to, kai D. Trumpas paskelbė apie pasitraukimą. Žydiškų ir marokietiškų šaknų turinti A. Azoulay liepė atidaryti Holokostui skirtą svetainę ir sukurti pirmąsias JT gaires dėl kovos su antisemitizmu, pasitelkiant švietimą. Manoma, kad šiomis iniciatyvomis UNESCO sureagavo į amerikiečių ir izraeliečių pretenzijas.

Pareigūnų teigimu, daugelis JAV įvardytų skundų nebeatitinka tikrovės, ir pabrėžė, kad nuo to laiko visos 12 UNESCO rezoliucijų Artimųjų Rytų klausimais buvo parengtos tiek Izraelio, tiek arabų valstybių narių sutikimu.

Šių metų balandį Izraelio ambasadorius prie UNESCO pareiškė nuotaika organizacijoje buvo „tarsi per vestuves“, valstybėms narėms pasirašius retą kompromisinę rezoliuciją dėl „okupuotos Palestinos“.

UNESCO diplomatai tuomet prabilo apie galimą proveržį po dešimtmečių įtampos tarp izraeliečių ir arabų.

Dokumente vis dėlto išdėstoma nemažai kritikos Izraeliui, tad UNESCO pastangų nepakako, kad JAV ir Izraelis pergalvotų savo sprendimą trauktis iš organizacijos.

Pastaraisiais metais žydų valstybę pykdė virtinė rezoliucijų, kuriose ignoruojami ar nesureikšminami Izraelio istoriniai saitai su Šventąja žeme arba kuriomis palestiniečių paveldui priskiriami senoviniai žydų objektai.

Valstybės departamentas negalėjo komentuoti situacijos, tęsiantis dalies JAV federalinių įstaigų uždarymui.

Anksčiau departamentas buvo pareiškęs UNESCO pareigūnams, jog Amerika ketina kaip „valstybė stebėtoja“ toliau dalyvauti šios struktūros „nepolitizuotoje“ veikloje, tokioje kaip Pasaulio paveldo objektų saugojimas, žiniasklaidos laisvės gynimas, švietimas ir bendradarbiavimas mokslo srityje.

JAV galimai sieks tokio statuso per UNESCO Vykdomosios valdybos posėdį, vyksiantį balandį.

Jungtinės Valstijos traukėsi iš UNESCO ir anksčiau. Tokį sprendimą 1984 metais priėmė Ronaldo Reagano administracija, kaltindama šią JT agentūrą neveiksnumu, korupcija ir Sovietų Sąjungos interesų gynimu. Vašingtonas atnaujino narystę UNESCO tik 2003 metais.