Į atsargą išėjęs generolas J. Keane’as išreiškė nuogąstavimus, kurie sklando JAV kariniuose sluoksniuose, dėl karinių pajėgų ir raketų kaupimo Rusijos eksklave Kaliningrade. Ši teritorija, įsispraudusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, pastaruoju metu vėl atsidūrė dėmesio centre, kai buvo pranešta apie balistinių raketų „Iskander“ bei priešlaivinių raketų komplekso "Bastion" dislokavimą Kaliningrade visam laikui. Šios raketos gali nešti konvencinius ir branduolinius užtaisus.
NATO šaltinių vertinimu, Kaliningrade yra apie 22,5 tūkstančiai karių. Be to, ten reguliarioms pratyboms perkeliami desantininkai ir kitas karinis personalas.
Generolas J. Keane’as mano, kad papildomų karių ir įrangos dislokavimas šioje teritorijoje gali būti ženklas, kad V. Putinas ketina Baltijos šalyse pradėti panašią operaciją, kokią inicijavo Rytų Ukrainoje. Manoma, kad okupuotame Donbaso regione vis dar veikia septyni tūkstančiai Rusijos karių. V. Putinas pripažino tik tai, kad ten dirba Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai.
„Rusai daro didelį spaudimą Baltijos valstybėms, su labai realia galimybe mesti iššūkį NATO – įvykdyti karinę hibridinę okupaciją, panašią į tą, kuri įvykdyta Rytų Ukrainoje, – sakė generolas J. Keane’as. – Kaliningrade sukauptos didelės karinės pajėgos, įskaitant karius, priešlaivines ir priešlėktuvines raketas. Tai, ką Rusija bando pasiekti – tai jie vykdė daugiau nei tuzine per pastaruosius trejus metus surengtų pratybų – tai sumažinti JAV/NATO galios pranašumą ore ir jūrose, neigdama šių sistemų prieigą prie šios zonos“.
Be jau minėtų "Iskander" ir "Bastion", Rusija siunčia į Kaliningradą naujausias priešlėktuvinės gynybos sistemas „S-400 Triumph“, taip pat ji Baltijos jūroje dislokavo karo laivus, ginkluotus priešlaivinių raketų sistemomis „Kalibr“.
„Rusai stipriai pramoksta Baltijos šalių ir NATO sausumos pajėgas, kas tiesiogine to žodžio prasme reiškia sėkmingą Baltijos šalių okupaciją per dvi ar tris dienas“, – sakė generolas J. Keane’as.
Pentagonas atsisakė komentuoti, remdamasis „žvalgybos“ motyvais, tačiau JAV gynybos pareigūnai suskubo kritikuoti Rusijos sprendimą dislokuoti „Iskander“ raketas.
Maskvos žingsnis siekiant okupuoti bet kurią Baltijos šalių – visos jos turi didelį dalį rusų mažumos gyventojų – mestų pirmąjį saugumo iššūkį D. Trumpui, nepaisant jo deklaruojamo palankumo V. Putinui. Tai iškeltų dilemą NATO, kuri yra įsipareigojusi Vašingtono sutarties 5-jame straipsnyje ateiti į pagalbą bet kuriai užpultai savo narei.
Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės jau daugiau, nei 12 metų. Aljansas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo kitų metų pradžios iki penkių tūkst. karių, taip siekdamas atgrasyti Maskvą ir nuraminti šiame regione gyvenančius žmones.
V. Putinas sakė, kad ėmėsi žingsnių didinant Rusijos karinę galią šiame regione, tiesiogiai reaguodamas į tai, ką jis vadina NATO „agresija“ Rytų Europoje. NATO diplomatiniai šaltiniai teigia, kad būtent Rusija perdėtai reaguoja į Aljanso karių dislokavimą.
Rugsėjo mėnesį buvęs Jungtinės Karalystės Jungtinių pajėgų vadas Richardas Barronsas įspėjo, kad Europa prastai pasirengusi atlaikyti Rusijos invaziją. Seras R. Barronsas sakė, kad tūkstančio karių pasiuntimas į Lenkiją ir kiekvieną iš trijų Baltijos šalių tėra butaforija.