Slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentai, kuriuos tinklalapis "WikiLeaks" perdavė didiesiems dienraščiams, tokiems kaip JAV "The New York Times" ir britų "The Guardian", rodo, kad JAV valstybės departamento pareigūnų buvo prašoma gauti asmeninės informacijos apie kai kuriuo Jungtinių Tautų (JT) pareigūnus ir svarbius veikėjus iš įvairių šalių.
Ši medžiaga rodo, jog darbas, paprastai siejamas su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir kitomis žvalgybos agentūromis, buvo patikimas Amerikos ambasadoms Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje, taip pat JAV atstovybės prie JT darbuotojams.
Pavyzdžiui, vienoje įslaptintoje direktyvoje, kuri pernai buvo išsiųsta diplomatams JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vardu, prašoma surinkti techninės informacijos apie aukštų JT pareigūnų naudojamas ryšių sistemas, rašo "The Guardian".
Be kita ko, amerikiečiai diplomatai buvo įpareigoti mėginti išsiaiškinti slaptažodžius ir šifrų raktus, naudojamus siųsti tarnybinei informacijai per privačius ir komercinius telekomunikacijų tinklus, sakoma paviešintame dokumente.
"The New York Times" rašo, kad viename H.Clinton pasirašytame pranešime prašoma "biografijos ir biometrinių duomenų apie aukšto rango Šiaurės Korėjos diplomatus", kurią turėjo surinkti Vašingtono diplomatai, dirbantys Niujorke veikiančioje JAV atstovybėje prie Jungtinių Tautų.
Kaip nurodė "The Guardian", šioje direktyvoje taip pat surinkti duomenų apie JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono "vadovavimo bei sprendimų priėmimo stilių, taip pat jo įtaką sekretoriatui".
Vašingtonas taip pat prašė gauti JT pareigūnų elektroninio pašto adresų, kredito kortelių, telefonų, faksų, pranešimų gaviklių ir netgi oro bendrovių lojalumo programų abonementų numerių, pridūrė britų dienraštis.
Slapta "nacionalinė žvalgybos informacijos apie asmenis rinkimo direktyva" buvo išsiųsta JAV ambasadoms prie JT, Vienos ir Romos, taip pat 33 kitoms ambasadoms ir konsulatams.
Panaši direktyva H.Clinton vardu buvo išsiuntinėta pernai balandį. Joje prašoma informacijos apie įtakingus veikėjus Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ruandoje ir Burundyje, rašo "The Guardian".
Diplomatų prašoma pateikti duomenų "apie svarbių ir kylančių politinių, karinių, žvalgybos, opozicijos, etninių, religinių ir verslo lyderių sveikatos būklę, nuomonę apie Jungtines Valstijas, išsilavinimą ir tautybę", - dienraštis cituoja nutekintą pranešimą.
"Šiuose duomenyse turėtų būti elektroninio pašto adresai, telefonų ir faksų numeriai, pirštų atspaudai, portretinės nuotraukos, DNR (mėginiai) ir akių rainelės atvaizdais", - rašė Valstybės departamentas.
Direktyvoje prašoma, kad Afrikos Didžiųjų ežerų šalyse dirbantys JAV pareigūnai pateiktų informacijos apie aerodromus, armijos stovyklas ir kitus karinius objektus, taip pat apie karinę įrangą.
"The New York Times" nurodė, kad viename H.Clinton pasirašytame pranešime prašoma, kad atstovybėje prie JT dirbantys JAV diplomatai gautų "biografinės ir biometrinės informacijos apie aukšto rango Šiaurės Korėjos diplomatus".
Pasak dienraščio, pernai JAV ambasadai Bulgarijos sostinėje Sofijoje išsiųstame pranešime Valstybės departamentas taip pat prašė "detalių apie Bulgarijos lyderių asmeninius ryšius su Rusijos pareigūnais arba verslininkais".
"The Guardian" rašo, kad iš JAV atstovybių Kaire, Tel Avive, Jeruzalėje, Amane, Damaske ir Rijade buvo reikalaujama informacijos apie Palestinos Autonomijos ir palestiniečių islamistų organizacijos "Hamas" narių kelionių planus ir naudojamas transporto priemones.
Kitame dokumente JAV ambasadų darbuotojai raginami rinkti informaciją apie centrinės Afrikos šalių karinius ryšius su Kinija, Libija, Šiaurės Korėja, Iranu ir Rusija, nurodė britų laikraštis.
Tuo tarpu JAV Valstybės departamento atstovas Philipas Crowley neigė, kad diplomatai įpareigoti šnipinėti.
"Priešingai nei skelbiama kai kuriuose "WikiLeaks" pranešimuose, mūsų diplomatai yra diplomatai. Jie nėra žvalgybininkai", - sakoma pranešimuose, kurie buvo paskelbti Ph.Crowley svetainėje socialiniame tinkle "Twitter".
"Diplomatai renka informaciją, kuri formuoja mūsų priemones ir veiksmus. Visų šalių diplomatai daro tą patį", - pažymima jame.
"WikiLeaks" paviešino 250 tūkst. susirašinėjimo pranešimų
Tinklalapis "WikiLeaks" sekmadienį perdavė dienraščiui "The New York Times" apie 250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo failų, kurių dauguma parašyti per pastaruosius trejus metus ir atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono bei JAV ambasadų visame pasaulyje.
"Wikileaks" šią informaciją perdavė keliems didiesiems dienraščiams įvairiose šalyse, nors JAV pareigūnai perspėjo, kad šis žingsnis sukels pavojų žmonių gyvybėms ir pažeis įstatymus.
Naujoji medžiaga "suteikia precedento neturinčių įžvalgų į užkulisines ambasadų derybas visame pasaulyje, (išsakomą) atvirai šiurkščiai niekinantį požiūrį į užsienio lyderius ir tiesmukus branduolinių bei terorizmo grėsmių įvertinimus", rašo "The New York Times".
Kiek anksčiau sekmadienį "WikiLeaks" pranešė, kad prieš jį buvo surengta kibernetinė ataka, tačiau savo svetainėje socialiniame tinkle "Twitter" paskelbtame pareiškime pabrėžė neatsisakysiantis planų vėl viešinti įslaptintus JAV dokumentus.
"Šiuo metu patiriame masinę paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Denial od Service, DoS) ataką", - sakoma "Twitter" pranešime, paskelbtame likus kelioms valandoms iki planuojamo naujo slaptų failų paketo paviešinimo.
Ataka buvo surengta prieš pagrindinį "WikiLeaks" tinklalapį, todėl organizacija pradėjo skelbti 251 287 pranešimus iš 274 JAV ambasadų įvairiose pasaulio šalyse adresu http://cablegate.wikileaks.org.
Iš minėtų 251 287 diplomatinio susirašinėjimo pranešimų 15 652 yra įslaptinti.
Veidmainiška supervalstybė
Įvade "WikiLeaks" vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę ir pliekia jas už prieštaravimus tarp to, kas deklaruojama viešai, ir to, kas kalbama už uždarų durų.
"Pranešimai rodo, kokiu mastu JAV šnipinėja sąjungininkes ir JT; žiūri pro pirštus į korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus satelitinėse valstybėse; (sudaro) užkulisinius susitarimus su, kaip manoma, neutraliomis šalimis; daro spaudimą dėl JAV įmonių interesų", - pažymi organizacija.
Baltieji rūmai sekmadienį piktai reagavo į "WikiLeaks" sprendimą paviešinti slapto JAV diplomatinio susirašinėjimo failus, vadindami šį žingsnį beatodairišku ir pavojingu veiksmu, keliančiu grėsmę žmonių gyvybėms.
"Kad būtų aišku - tokie viešinimai kelia pavojų mūsų diplomatams, profesionaliems žvalgybos darbuotojams ir žmonėms visame pasaulyje, kurie kreipiasi į Jungtines Valstijas, prašydami pagalbos skatinant demokratiją ir atvirą valdymą", - sakoma Baltųjų rūmų atstovo spaudai Roberto Gibbso pranešime.
Atstovas pridūrė, kad JAV prezidentas Barackas Obama "palaiko atsakingą, atskaitingą ir atvirą valdymą savo šalyje ir pasaulyje, tačiau šis beatodairiškas ir pavojingas veiksmas prieštarauja šiam tikslui".
"Mes kuo griežčiausiai smerkiame neteisėtą įslaptintų dokumentų ir opios nacionalinio saugumo informacijos viešinimą", - rašo R.Gibbsas.
"Nė vienas nenukentėjo"
"WikiLeaks" vadovas Julianas Assange'as paneigė, kad paviešinus šiuos dokumentus, kils grėsmė žmonių gyvybėms.
"Iš to, ką žinome, ir iš to, kuo mes bet kada buvome neva įtikinamai kaltinami, nė vienas asmuo nenukentėjo dėl kokios nors mūsų anksčiau publikuotos medžiagos", - sakė jis sekmadienį.
"The New York Times" savo sprendimą publikuoti šiuos pranešimus aiškino tuo, kad tai daroma svarbaus visuomeninio intereso labui.
Laikraštis nurodė pasirūpinęs, jog nebūtų paskelbta informacija, dėl kurios kiltų pavojus slaptiems informatoriams ar nacionaliniam saugumui.
Jis rašo informavęs Baltųjų rūmų pareigūnus apie šiuos pranešimus ir paklausęs, ar nereikėtų redaguoti kitos informacijos, pridūręs, jog "sutiko su kai kuriais, bet ne visais" jų pasiūlymais.
"The Guardian" pažymi, kad visi penki leidiniai (britų dienraštis, "El Pais", "Le Monde", "Der Spiegel", "The Guardian" ir "The New York Times"), publikavę diplomatinio susirašinėjimo failus, priėmė sprendimą neišviešinti visų duomenų ir "neskelbti pavardžių, jei dėl to galėtų kilti pavojus nekaltiems asmenims".
Nutekėjo per Pentagoną
Kaip išsiaiškino leidinys "Wired", diplomatų susirašinėjimas "nutekėjo" per Valstybės departamentą.
Leidinio teigimu, Valstybės departamento diplomatų susirašinėjimas buvo pasiekiamas "plačiam Pentagono darbuotojų ratui" pagal projektą "Net-Centric Diplomacy".
Šį projektą pradėjo drauge vykdyti Pentagonas ir Valstybės departamentas po 2001 metų rugsėjo 11-osios, kad galėtų operatyviai bendradarbiauti ir būtų "panaikintos informacinės kliūtys tarp žinybų".
"Net-Centric Diplomacy" tapo dalimi Pentagono slapto internetinio archyvo - vadinamojo "Secret Internet Protocol Router Network" (SIPRNet), kuriuo naudotis galėjo šios žinybos darbuotojai visame pasaulyje.
Į šią sistemą automatiškai patenka ir visas susirašinėjimas tarp JAV ambasadų ir Vašingtono, taip pat ir dokumentai pažymėti grifu "tarnybiniam naudojimui" arba "slapta", praneša "Wired", remdamasis buvusiu Valstybės departamento darbuotoju. Išimtis buvo tik dokumentai su grifu "visiškai slapta".
Trečias nutekinimas
Šį spalį buvo paskelbta "Irako dosjė" - maždaug 400 tūkst. Amerikos karinių pranešimų, tarp jų karių pranešimų iš kovos veiksmų vietos.
Šiuose dokumentuose pasakojama apie taikių gyventojų žūtį, kalinių kankinimus ir tyčiojimąsi iš jų. Jie taip pat rodo, Irake žuvo apie 15 tūkst. civilių gyventojų daugiau nei buvo skelbta anksčiau.
Liepą į "WikiLeaks" tinklalapį buvo įdėti 77 tūkst. slaptų dokumentų apie karinius veiksmus Afganistane.
Šiuo metu "WikiLeaks" steigėjui J.Assange`ui yra paskelbta tarptautinė paieška. 39 metų Australijos pilietis Švedijoje įtariamas išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu.
Pats J.Assange'as atmeta kaltinimus, vadindamas juos specialiųjų tarnybų "nešvaria kampanija", kuria siekiama jį diskredituoti dėl "WikiLeaks" veiklos.