Demokratų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose tam pritarė 224 įstatymų leidėjai, prieštaravo 194. Tačiau abejotina, kad nutarimui pritars ir respublikonų vadovaujamas Senatas.

Nutarimu siekiama, kad, norint pradėti bet kokį konfliktą su Iranu, tam pirmiausia turėtų pritarti Kongresas, išskyrus tuos atvejus, jei prieš JAV būtų surengtas išpuolis.

Nei JAV, nei Iranas kol kas neskelbia planų imtis tolimesnių karinių veiksmų.

Šią savaitę Iranas į karines bazes Irake, kuriomis naudojasi JAV pajėgos, paleido raketų, po praėjusią savaitę per JAV antskrydį Bagdade įvykdyto aukšto rango Irano generolo nužudymo.

Ketvirtadienį Atstovų Rūmų patvirtintu nutarimu prezidentas yra įpareigojamas „nutraukti JAV ginkluotųjų pajėgų veiksmus prieš Iraną, jei tam nebuvo suteiktas Kongreso leidimas.

Nutarime numatoma išimtis taikoma tuo atveju, jei reikia „apsiginti nuo ginkluotos atakos grėsmės“.

Priimant nutarimą, remtasi 1973 m. Karo įgaliojimų aktu, kuris Kongresui suteikia įgaliojimų peržvelgti prezidento galias įtraukti JAV į karą.

Tačiau tam tikri teisiniai klausimai lieka neišspręsti. Kol kas neaišku, ar Kongresas gali pasitelkti pastarąją rezoliuciją prezidento įgaliojimams apriboti.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi kiek anksčiau ketvirtadienį pareiškė: „Prezidentas aiškiai parodė neturintis nuoseklios strategijos Amerikos žmonėms apsaugoti, įtampai tarp JAV ir Irano sumažinti ir stabilumui regione atkurti“. Ji teigė, kad demokratai imsis tolimesnių žingsnių po to, kai trečiadienį už uždarų durų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir kiti aukščiausio rango pareigūnai neatsakė į demokratams nerimą keliančius klausimus.